Tvarumas kaimo plėtros srityje: nors dauguma projektų vykdomi reikalaujamą laikotarpį, yra galimybių pasiekti ilgalaikiškesnių rezultatų

Santrauka

I Nuo 2007 m. ES pagal kaimo plėtros programas yra skyrusi apie 10 milijardų eurų kaimo ekonomikai įvairinti ir 15 milijardų eurų infrastruktūrai kaimo vietovėse gerinti. 2007–2020 m. pagal šias programas remtomis investicijomis į įvairinimą ir infrastruktūrą sukurti rezultatai turėjo būti išlaikyti penkerius metus.

II Mes atlikome šį auditą dėl didelio reikšmingumo ir per ankstesnius auditus nustatytų tvarumo problemų. Tikimės, kad mūsų darbas padės Komisijai skatinti valstybes nares dalytis geriausia patirtimi ir įvertinti bendros žemės ūkio politikos veiksmingumą. Tikrinome, ar kaimo ekonomikai įvairinti ir kaimo infrastruktūrai gerinti skirtomis investicijomis pasiekta tvari nauda. Pirma, vertinome, ar projektai atitiko teisinius tvarumo reikalavimus. Antra, nagrinėjome ne tik teisinius reikalavimus, bet ir veiksnius, darančius poveikį projektų tvarumui. Trečia, nagrinėjome, kokiu mastu ES finansavimu suteikiamos ilgalaikės įvairinimo galimybės kaimo vietovėse.

III Nustatėme, kad teisinių tvarumo reikalavimų iš esmės yra laikomasi. Pagal daugumą tikrintų projektų veikla vis dar buvo vykdoma. Kaip ir tikėtasi, buvo tebeįgyvendinama itin daug infrastruktūros projektų. Kalbant apie įvairinimo projektus, nustatėme, kad du trečdaliai jų vis dar buvo įgyvendinami, tačiau tarp įvairių sektorių ir valstybių narių yra didelių skirtumų. Be to, nustatėme, kad veikla dažnai buvo nutraukiama netrukus po teisinio tvarumo laikotarpio pabaigos, net ir tais atvejais, kai investicijos buvo labai didelės.

IV Nustatėme, kad prasti ekonominės veiklos rezultatai ir neteisėtas naudojimas asmeniniais tikslais daro poveikį kai kurių įvairinimo projektų tvarumui. 2014–2020 m. atrankos procedūrų kokybė, palyginti su 2007–2013 m., pagerėjo. Vis dėlto atrankos procedūros neturėjo didelio poveikio bendrai projektų kokybei. Lenkijoje projektai, pagal kuriuos teikiamos paslaugos žemės ūkio ar miškininkystės sektoriui, buvo mažiau tvarūs nei kitų rūšių projektai. Keliose valstybėse narėse kai kurios turistų apgyvendinimo įstaigos buvo ekonomiškai neperspektyvios – tam įtakos turėjo neteisėtas naudojimasis jų patalpomis kaip asmeniniu gyvenamuoju būstu.

V Galiausiai, nustatėme nedaug įrodymų, kad įvairinimo priemonės, kurias auditavome, užtikrina ilgalaikį veiklos įvairinimą kaimo vietovėse. Nustatėme, kad žemės ūkio sektoriui teikiamos paslaugos turi mažą įvairinimo potencialą, o turistų apgyvendinimo paslaugomis, nors ir gali būti įvairinami kai kurių paramos gavėjų pajamų šaltiniai, daromas nedidelis poveikis daugelio regionų ekonominės veiklos įvairinimui. 2007–2013 m. laikotarpio ex post vertinimuose padaryta išvada, kad prie įvairinimo prisidėta nedaug arba vidutiniškai.

VI Rekomenduojame Komisijai tikslingiau skirti lėšų perspektyviems projektams, sugriežtinti taisykles projektams, kurių rezultatais paramos gavėjai gali lengvai imti naudotis asmeniniais tikslais, ir išnaudoti didelių duomenų bazių potencialą.

Įvadas

Kaimo vietovių ekonominė padėtis

01 2018 m. kaimo vietovės sudarė 83 % ES teritorijos ir jose gyveno 31 % ES gyventojų¹. Vienos kaimo vietovės susiduria su gyventojų skaičiaus mažėjimu, nedarbu, prastesne pagrindinių paslaugų kokybe ir didesne skurdo ar socialinės atskirties rizika. Kitos yra tarp ekonomiškai dinamiškiausių vietovių valstybėse narėse².

02 2000–2018 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui kaimo regionuose didėjo sparčiau nei miestų regionuose ir tai padėjo sumažinti atotrūkį nuo miesto vietovių. 2018 m. jis siekė 75 % ES BVP vienam gyventojui vidurkio. 2012–2019 m. užimtumo lygis kaimo vietovėse padidėjo visose valstybėse narėse. Visoje ES jis pasiekė bendro užimtumo lygio rodiklį. Kaip parodyta 1 diagramoje, užimtumo lygis kaimo vietovėse dabar yra artimas bendram užimtumo lygiui daugumoje valstybių narių.

03 2018 m. visoje ES paslaugų sektoriui kaimo vietovėse teko daugiau kaip 60 % darbo vietų. Pramonė ir statyba sudarė 27 %, o žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė – 12 % (sumažėjo, palyginti su 21 % 2000 m.)³. Bulgarijos ir Rumunijos kaimo vietovėse žemės ūkio sektoriui ir toliau tenka 30 % darbo vietų.

ES kaimo plėtros politika ir tvarumo koncepcija

04 ES kaimo plėtros politika apima ilgalaikius tikslus, pavyzdžiui, įvairinti kaimo ekonomiką (kad kaimo vietovės ir individualūs namų ūkiai taptų mažiau priklausomi nuo žemės ūkio ir miškininkystės), išlaikyti ir kurti darbo vietas (žr. 05 dalį) ir gerinti kaimo vietovių infrastruktūrą (žr. 08 dalį)⁴. Kad būtų prisidėta prie šių tikslų įgyvendinimo, ES finansuojami projektai šiose srityse turėtų būti ilgalaikiai (žr. 12 ir 13 dalis).

ES kaimo ekonominės veiklos įvairinimo politika

05 Įvairinimui skatinti skirtos ES lėšos apima paramą, kuria ūkininkai skatinami imtis ne žemės ūkio veiklos, kuriamos ir plėtojamos naujos verslo galimybės, įskaitant turizmą. 1 lentelėje išvardytos įvairios priemonės, susijusios su veiklos kaimo vietovėse įvairinimu, o 2 diagramoje pateikti finansuojamų projektų pavyzdžiai.

06 Beveik trečdalis ES ūkininkų vykdo dar vieną pelningą veiklą⁵. Tai apima veiklą, kuri:

• nėra tiesiogiai susijusi su ūkiu, pavyzdžiui, mokymas ar darbas kitam darbdaviui;
• tiesiogiai susijusi su ūkiu, pavyzdžiui, turistų apgyvendinimas arba žemės ūkio produktų perdirbimas.

07 2007–2013 m. programavimo laikotarpio vertinimo tyrime⁶ priemonių, kurios nagrinėjamos šioje ataskaitoje, indėlis į ekonomikos įvairinimą įvertintas kaip nedidelis (turizmo veikla) arba kaip vidutinis (veiklos įvairinimas įtraukiant ir ne žemės ūkio veiklą, parama verslo kūrimui) (žr. 61 dalį).

ES parama kaimo vietovių infrastruktūrai

08 ES finansavimu, skirtu investicijoms į kaimo vietovių infrastruktūrą, siekiama pagerinti gyventojams teikiamas pagrindines paslaugas ir padėti atnaujinti kaimus⁷. 2 lentelėje išvardytos įvairios investavimo į viešąją infrastruktūrą kaimo vietovėse priemonės, o 1 langelyje pateikti tokių rūšių investicijų, kurias paprastai remia Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), pavyzdžiai.

Kaimo plėtros politikai skiriamas ES finansavimas ir jos valdymas

09 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpiais pagal kaimo plėtros programas Europos Sąjunga įvairinimo priemonėms bus išleidusi apie 10 milijardų eurų, o investicijoms į kaimo vietovių infrastruktūrą – 15 milijardų eurų (žr. 3 diagramą).

10 Iš ES ir nacionalinių ir (arba) regioninių fondų bendrai finansuojami kaimo plėtros projektai, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas. ES ir valstybės narės nustato finansavimo taisykles ir sąlygas. Nacionalinės ir (arba) regioninės institucijos:

• rengia kaimo plėtros programas (KPP);
• skiria lėšų priemonėms;
• valdo ir stebi savo KPP įgyvendinimą ir vertina rezultatus.

4 diagramoje parodyta, kaip Komisija ir nacionalinės ir (arba) regioninės institucijos dalijasi atsakomybe.

11 Kalbant apie naująjį 2023–2027 m. programavimo laikotarpį, BŽŪP reglamente reikalaujama, kad valstybės narės parengtų BŽŪP strateginius planus, kuriuose būtų derinamas pajamų rėmimo, rinkos priemonių ir kaimo plėtros finansavimas. Šiuose planuose valstybės narės nurodo, kaip jos ketina pasiekti savo tikslus, susijusius su devyniais konkrečiais BŽŪP tikslais. Būsimi įvairinimo projektai gali padėti siekti dviejų konkrečių tikslų: „sudaryti palankesnes sąlygas tvariai verslo plėtrai kaimo vietovėse“ ir „skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę […] kaimo vietovėse“⁸. Komisija šiuos planus patvirtins ir stebės, kaip jie įgyvendinami, tikrindama valstybių narių reguliariai rengiamas nacionalines veiklos rezultatų ataskaitas⁹. Komisija taip pat gali skatinti valstybes nares keistis geriausia patirtimi.

Kaimo plėtros projektų tvarumas

12 Atlikdami šį auditą tikrinome, ar ES finansuojami projektai yra tvarūs. 5 diagramoje pateikti remiamiems projektams taikomi ES teisiniai tvarumo reikalavimai. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu (kuris pratęstas iki 2022 m.) teisiniai reikalavimai tapo griežtesni¹⁰. 2023–2027 m. programavimo laikotarpiu BŽŪP reglamente teisinių tvarumo reikalavimų nenustatyta. Valstybės narės tokius reikalavimus gali pradėti taikyti pagal nacionalines taisykles.

13 Šio veiklos audito metu, atsižvelgdami į šių programų veiksmingumą ir išlaidų srautus, nagrinėjome, ar finansuoti projektai:

• atitiko teisės aktuose nustatytą tvarumo laikotarpį (t. y. buvo vykdomi teisės aktuose nustatytu tvarumo laikotarpiu);
• buvo vykdomi pasibaigus šiam tvarumo laikotarpiui ir
• lėmė pokyčius kaimo vietovėse.

14 Ankstesnėse trijose ataskaitose (viena skirta kaimo plėtrai ir dvi – sanglaudos srities finansavimui)¹¹ atkreipėme dėmesį į šias su ES finansuojamų investicijų tvarumu susijusias problemas:

• vietos valdžios institucijos įvairiais ES lėšų valdymo etapais tvarumui skyrė nepakankamai dėmesio;
• paramos gavėjai arba vietos valdžios institucijos neprižiūrėjo infrastruktūros;
• dauguma analizuotų projektų nebuvo finansiškai perspektyvūs.

Audito apimtis ir metodas

15 Šį auditą nusprendėme atlikti, nes:

• nuo 2007 m. ES pagal kaimo plėtros programas įvairinimo projektams ir investicijoms į infrastruktūrą išleido daugiau kaip 25 milijardus eurų;
• atlikdami keletą veiklos auditų nustatėme tvarumo problemų (žr. 14 dalį) ir konkrečias su įvairinimo priemonėmis susijusias rizikas.

16 Tikimės, kad mūsų darbas padės Komisijai dalytis geriausia patirtimi dėl to, kaip būtų galima nustatyti projekto tvarumą užtikrinančias apsaugos priemones ir įvertinti įvairinimo ir kaimo infrastruktūros projektus, remiamus pagal 2023–2027 m. programavimo laikotarpio bendrą žemės ūkio politiką.

17 Mūsų pagrindinis audito klausimas buvo: ar kaimo ekonomikai įvairinti ir kaimo infrastruktūrai gerinti skirtų investicijų nauda buvo tvari? Pirmoje šios ataskaitos dalyje vertinome tvarumo atitikties aspektą, t. y. ar buvo įvykdyti teisiniai tvarumo reikalavimai. Antroje dalyje vertinome, ar, be teisinių reikalavimų, yra veiksnių, darančių poveikį projektų tvarumui. Trečioje dalyje nagrinėjome, ar yra pakankamai įrodymų, kad ES finansavimas kaimo vietovėse suteikė ilgalaikių įvairinimo galimybių.

18 Siekdami įvertinti, ar projektų nauda buvo tvari tam tikrą laikotarpį, tikrinome 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpiais finansuotus projektus. Tikrinome dviejų rūšių projektus:

• kaimo ekonomikai įvairinti skirtus projektus (žr. 1 lentelę ir 2 diagramą);
• investicijas į viešąją infrastruktūrą, pavyzdžiui, kelius, vandens tiekimo ir nuotekų sistemas (žr. 2 lentelę ir 1 langelį).

19 Audito įrodymus surinkome šiais būdais (žr. 6 diagramą):

• peržiūrėdami teisės aktus ir statistiką;
• analizuodami verslo registrus ir tikrindami kai kurių turistų apgyvendinimo įstaigų veiklos būklę;
• apklausdami nacionalines ir regionines institucijas;
• nagrinėdami nacionalines ir (arba) regionines sistemas ir projektus, atrinktus iš 11 valstybių narių.

Pastabos

Nors paprastai projektų teisinio tvarumo laikotarpio yra laikomasi, kai kurie įvairinimo projektai nutraukiami netrukus po to, kai šis laikotarpis pasibaigia

20 Šiame skirsnyje projektus nagrinėjome per ES teisinių tvarumo reikalavimų prizmę ir vertinome, ar tie reikalavimai buvo pritaikyti atsižvelgiant į remiamų investicijų rūšį.

• Kalbant apie įvairinimo projektus, vertinome:
• ar vis dar buvo vykdoma veikla pagal 879 atrinktus turistų apgyvendinimo projektus (viena iš dažniausių įvairinimo projektų rūšių);
• ar vis dar buvo vykdoma veikla pagal 88 atrinktus įvairinimo projektus ir ar jie atitiko verslo planų tikslus (žr. 44, 45 ir 59 dalis). Projektus atrinkome taip, kad jie apimtų pagrindines abiem programavimo laikotarpiais remiamų projektų rūšis (žr. 2 diagramą).
• Kalbant apie infrastruktūros projektus, tikrinome, ar vis dar buvo vykdoma veikla pagal 48 į mūsų imtį įtrauktus projektus ir ar jais pasiekta tai, kas buvo numatyta. Daugiausia dėmesio skyrėme projektams, kuriems abiem programavimo laikotarpiais buvo skirtas didžiausias finansavimas (kelių, šilumos jėgainių, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų projektams) (žr. 1 langelį).

Dauguma tikrintų projektų buvo tebevykdomi

80 % turistų apgyvendinimo projektų buvo tebevykdomi

21 Investicijos į turistų apgyvendinimo paslaugas buvo vieni iš dažniausiai remiamų įvairinimo projektų. Vienuolikoje mūsų tikrintų valstybių narių išleista beveik 500 milijonų eurų kaimo plėtrai skirtų lėšų, kuriomis 2014–2015 m. buvo remiami 8 000 investavimo į turistų apgyvendinimo paslaugas projektų (t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpio projektai).

22 Tikrinome, ar pagal 879 turistų apgyvendinimo projektus, kuriuos atrinkome į imtį šiose 11 valstybių narių, vis dar buvo siūlomos apgyvendinimo paslaugos. Visi paramos gavėjai lėšas gavo 2007–2013 m. laikotarpiu, o daugumai jų galutinis mokėjimas atliktas 2014 m. arba 2015 m. Taigi vis dar dirbantys paramos gavėjai veiklą vykdė ilgiau nei penkerius metus. Daugumą patikrų atlikome 2020 m. birželio–spalio mėn. Nustatėme, kad iš mūsų sudarytos 879 projektų imties dėl sveikatos krizės buvo nutraukta 21 turistų apgyvendinimo projekto veikla (t. y. 2 % mūsų imties).

23 Iš 7 diagramos ir 8 diagramos matyti, kad 80 % įstaigų vis dar siūlė apgyvendinimo paslaugas. Atskirų valstybių narių duomenys skyrėsi: Austrijoje veikiančių įstaigų buvo 98 %, Vengrijoje – 67 %, Italijoje (Sicilijoje) – 60 %. Čekijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje (Sicilijoje), Rumunijoje ir Slovakijoje nustatėme 24 įstaigas, kurios, remiantis mūsų pirmine internetinių šaltinių analize, veikė, tačiau jų apgyvendinimo paslaugų praktiškai nebuvo įmanoma užsakyti. Šiuos atvejus patikrinome su įstaigomis susisiekę telefonu ar e. paštu. Tais atvejais, kai administratoriai nurodė, kad įstaigos veikia (20 atvejų), savo analizėje jas priskyrėme prie veikiančių. Likusiais keturiais atvejais aiškiai nustatėme, kad apgyvendinimo įstaigos turistų nepriima.

Du trečdaliai įvairinimo projektų vis dar buvo vykdomi

24 Patikrinome 88 įvairinimo projektus Bulgarijoje, Austrijoje ir Lenkijoje. Atrinkti projektai daugiausia buvo susiję su turizmo infrastruktūra (turistų apgyvendinimu, dviračių ir (arba) pėsčiųjų takais), žemės ūkio paslaugomis ir atsinaujinančiąja energija (žr. 9 diagramą).

25 Nustatėme, kad iš šių 88 projektų (67 projektai, įgyvendinti 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, ir 21 projektas, įgyvendintas 2014–2020 m. laikotarpiu) 59 projektai (67 %) vis dar buvo vykdomi ir kad:

• iš 30 projektų, kurių tvarumo laikotarpis dar nesibaigė, vis dar buvo vykdomi 29 projektai (97 %), tačiau
• iš 58 projektų, kurių tvarumo laikotarpis jau pasibaigė, tebevykdomi buvo 30 projektų (52 %);
• iš viso septynių iš 88 projektų veikla buvo nutraukta per tvarumo laikotarpį.

26 Du trečdaliai iš 35 turistų apgyvendinimo projektų, kuriuos atrinkome į 88 įvairinimo projektų imtį, vis dar buvo vykdomi. Austrijoje vis dar buvo vykdomi visi 10 turistų apgyvendinimo projektų. Bulgarijoje ir Lenkijoje – atitinkamai 11 iš 17 ir trys iš aštuonių.

Visų audituotų infrastruktūros projektų, išskyrus vieną, infrastruktūra buvo tebenaudojama

27 Išnagrinėjome 48 Bulgarijoje, Austrijoje ir Lenkijoje vykdytus infrastruktūros projektus, kurie daugiausia apėmė šilumos jėgainių, kelių ir vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sistemų statybą ar atnaujinimą. Tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, 38 projektai buvo vykdomi ilgiau nei penkerius metus (pasibaigus teisiniam tvarumo laikotarpiui), o kiti 10 projektų buvo naujesni ir jų teisinio tvarumo laikotarpis buvo dar nepasibaigęs.

28 Tikrinome, ar ES finansuota infrastruktūra vis dar buvo naudojama. Patikrinome:

• dėl šilumos jėgainių: eksploatacinę būklę, pagaminamos energijos kiekį, vartotojų skaičių, finansinius duomenis ir užimtumą;
• dėl kelių: naudotojų (vietos gyventojų, turistų, vietovėje įsikūrusių įmonių, jei yra) skaičiaus pokytį;
• dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų: infrastruktūros eksploatacinę būklę, jungčių su tinklais skaičių (jei yra), vandens kokybės pagerėjimą.

29 Įgyvendinant visus 48 projektus (žr. 10 diagramą) buvo pasiekti numatyti fiziniai išdirbiai (pavyzdžiui, pastatyta vietinė šilumos jėgainė, modernizuotas kelias, įrengta vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sistema). Tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, investicijos vis dar teikė naudą vietos bendruomenei, išskyrus investicijas į vieną nuotekų valymo įrenginį (žr. 4 langelį).

Įvairinimo veikla dažnai buvo nutraukiama netrukus po teisinio tvarumo laikotarpio pabaigos

30 Tikrinome, ar projektų veikla tęsėsi bent dvejus metus po ES teisėje nustatyto teisinio tvarumo laikotarpio pabaigos. Vertinome, ar veiklos laikotarpis priklauso nuo sektoriaus ar projekto dydžio.

31 Iš patikrintų verslo registrų tik Lenkijos registre įtraukti duomenys apie įvairios paramos gavėjų veiklos būklę. Rėmėmės šia išsamesne informacija atlikdami papildomą analizę. Tikrinome, kiek metų truko paramos gavėjų, pradėjusių vykdyti ne žemės ūkio veiklą pagal 311 ir 312 priemones (atitinkamai 9 221 ir 3 429 paramos gavėjai), veikla.

32 11 diagramoje parodyta, kad paramos gavėjai, kurie nutraukė veiklą, paprastai tai darė 6-aisiais arba 7-aisiais veiklos metais, t. y. netrukus po to, kai baigėsi penkerių metų tvarumo laikotarpis.

33 2 langelyje pateikiami turizmo įstaigų (remtų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu), į kurias ES investavo daugiau kaip 150 000 eurų ir kurios nutraukė veiklą suėjus penkerių metų tvarumo laikotarpiui, pavyzdžiai. Dvi iš jų veiklą vykdė mažiau nei penkerius metus, nes teisinis tvarumo laikotarpis pradėtas skaičiuoti priėmus finansavimo sprendimą (žr. 12 dalį). Tai reiškia, kad tokį trumpą laiką vykdomai veiklai skirtas ES finansavimas sudarė nuo 2 667 iki 9 125 eurų per mėnesį.

34 2014–2020 m. valstybės narės galėjo sutrumpinti mažosioms ir vidutinėms įmonėms taikomą tvarumo laikotarpį iki trejų metų. Tačiau tvarumo reikalavimai yra tokie patys, neatsižvelgiant į tai, ar ES finansavimas sudaro 9 000 ar 500 000 eurų, ar paramos gavėjai finansuoja 10 ar 90 % savo investicijų.

Dauguma valstybių narių investicijoms į infrastruktūrą taikė penkerių metų tvarumo laikotarpį

35 Tvarumo laikotarpis – tai teisinis reikalavimas ir juo nesiekiama atspindėti investavimo objekto eksploatavimo laikotarpio. Manytina, kad projektų eksploatavimo laikotarpis bus gerokai ilgesnis (15–25 m. jėgainių projektams, 25–30 m. kelių projektams ir 30 m. vandens tiekimo ir nuotekų projektams) už reikalaujamą tvarumo laikotarpį. Kad būtų geriau atsižvelgta į numatomą eksploatavimo laiką, Austrija ir Italijos Pjemonto regionas tam tikrų rūšių investicijoms reikalaujamą tvarumo laikotarpį pailgino (žr. 3 langelį). Kitų į mūsų imtį įtrauktų valstybių narių nacionalinės institucijos taikė penkerių metų tvarumo reikalavimą.

36 Veikla buvo vykdoma pagal visus mūsų tikrintus infrastruktūros projektus (žr. 29 dalį), išskyrus vieną: Bulgarijoje vienas infrastruktūros projektas žlugo dėl nepakankamos techninės priežiūros (žr. 4 langelį).

Trečdalio įvairinimo projektų veikla nutraukta prieš mums pradedant auditą

37 Šiame skirsnyje vertinome, ar, be teisinių tvarumo reikalavimų, yra veiksnių, darančių poveikį projektų ilgaamžiškumui. Tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, dviejų trečdalių įvairinimo projektų veikla vis dar buvo vykdoma. Likusio trečdalio projektų veikla jau buvo nutraukta. Vertinome, ar nacionalinės ir regioninės institucijos išanalizavo tikėtiną jų atrinktų įvairinimo projektų ekonominį perspektyvumą ir tai, kokios rūšies projektai yra mažiau tvarūs.

Atrankos procedūros neturėjo didelio poveikio bendrai projektų kokybei

38 Atrankos procedūros turėtų padėti užtikrinti remiamų projektų kokybę ir ilgalaikiškumą. Tai apima prioritetų nustatymą taikant atitinkamus atrankos kriterijus ir tinkamą projektų vertinimą. Pagal ES taisykles reikalaujama, kad valstybės narės, spręsdamos, kuriai veiklai teikti pirmenybę, nustatytų ir taikytų atrankos kriterijus. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu nustatėme, kad:

• Lenkija (iki 2009 m.) ir Prancūzija tokių kriterijų netaikė;
• Lietuva atrankos kriterijus taikė tik tada, kai prašymų mastas viršijo turimas lėšas;
• Austrija tokius kriterijus buvo nustačiusi, tačiau jų netaikė projektams reitinguoti;
• Bulgarija, Čekija, Graikija, Lenkija (po 2009 m.) ir Slovakija atrankos kriterijus taikė, bet nenustatė minimalaus balų skaičiaus, kurį būtina surinkti. Jos įvertino projektus, tačiau rėmė juos tol, kol pakako biudžeto, net jei jiems buvo skirtas žemas balas¹³;
• Vengrija, Italija (Sicilija) ir Rumunija nustatė minimalų balą, kurį reikia surinkti norint gauti paramą. Vis dėlto, pasirašę dotacijos sutartis, 46 % 313 priemonės paramos gavėjų Rumunijoje ir 10 % 311 priemonės paramos gavėjų Sicilijoje savo projektų neužbaigė ir todėl negavo galutinio mokėjimo.

39 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu visų valstybių narių nacionalinės ir regioninės institucijos taikė atrankos kriterijus ir balų ribas. Paprastai šios ribos neviršijo 50 % didžiausio balų skaičiaus. Pavyzdžiui, pagal 6.4 priemonę (žr. 1 lentelę) minimalus balas Rumunijoje ir Austrijoje buvo atitinkamai 10 iš 100 ir penki iš 24. Žemą minimalų balų skaičių taikančios nacionalinės ir regioninės institucijos rizikuoja atrinkti mažo potencialo projektus.

40 Valstybės narės turi ne tik taikyti atrankos kriterijus, bet ir įvertinti projektą. 5 langelyje pateikiami pavyzdžiai Lenkijoje vykdytų projektų, kurie, mūsų vertinimu, nebūtų gavę paramos, jei būtų buvę tinkamai įvertinti.

41 Kad įvertintų veiklos tvarumą, visų mūsų tikrintų valstybių narių (išskyrus Prancūziją) nacionalinės institucijos reikalavo pareiškėjų pateikti verslo planą.

42 Penkios iš šių dešimties valstybių narių¹⁴ į verslo planus įtrauktas verslo prognozes laikė būsimo vertinimo pagrindu. Pavyzdžiui, paramos gavėjai turėjo pasiekti rodiklius, atitinkančius bent 50 % (Bulgarijoje ir Vengrijoje) arba 70 % (Lietuvoje) jų verslo prognozių. Ex post kontrolės metu nustačius, kad šie procentiniai dydžiai nepasiekti, taikytos sankcijos (žr. 55 dalį).

43 Septynios valstybės narės¹⁵ nustatė, kad sukurtų darbo vietų skaičius yra vienas iš tinkamumo finansuoti arba atrankos kriterijų. Kai darbo vietų kūrimas buvo atrankos kriterijus, paramos gavėjai turėjo sukurti darbo vietas ir jas išlaikyti bent iki tvarumo laikotarpio pabaigos. Lietuva ir Lenkija skyrė didesnį finansavimą paramos gavėjams, kurie numatė sukurti daugiau darbo vietų.

44 Kalbant apie į mūsų imtį įtrauktus paramos gavėjus, apie kuriuos galėjome gauti pakankamai informacijos, 90 % (9/10) Bulgarijos paramos gavėjų ir 63 % (17/27) Lenkijos paramos gavėjų nepasiekė savo verslo planuose nustatytų ekonominių prognozių rodiklių (įskaitant keturis paramos gavėjus iš dešimties 2014–2020 m. laikotarpiu). Austrijoje to nenustatėme (žr. 59 dalį).

45 Iš 3 lentelės matyti, kad daugumos paramos gavėjų rezultatai buvo gerokai mažesni nei jų prognozių rodikliai.

46 Bulgarijoje buvo privaloma pasiekti verslo planuose pateiktų prognozių rodiklius. Po trijų ketvirtadalių atliktų ex post patikrų buvo pradėtos susigrąžinimo procedūros, nes paramos gavėjai prognozių rodiklių nebuvo pasiekę (žr. 55 dalį).

Tam tikrų rūšių įvairinimo projektai buvo palyginti trumpalaikiai

47 Lenkijoje beveik trys ketvirtadaliai iš 13 000 311 priemonės paramos gavėjų (9 221 paramos gavėjas, pradėjęs 31 dalyje analizuotą ne žemės ūkio veiklą, ir apie 3 800 kitų paramos gavėjų, kurie pagal tą pačią priemonę plėtojo jau vykdomą veiklą) įvairino savo veiklą įtraukdami „ūkiams ir miškininkystei skirtas paslaugas“, t. y. žemės ūkio sektoriaus viduje. Ūkiams ir miškininkystei teikiamos paslaugos apima, pavyzdžiui, mašinų nuomą arba kitam ūkininkui atliktą darbą (pavyzdžiui, ūkininkai ES lėšomis įsigyja plūgą, kad galėtų arti kitų ūkininkų žemę arba jiems jį išnuomoti). Daugiau kaip pusė paramos gavėjų, kuriuos patikrinome Lenkijos verslo registre (5 114 iš 9 419), iki 2020 m. vasario mėn. veiklą buvo nutraukę.12 diagramoje parodyta, kad ši dalis yra daug didesnė nei kitos įvairinimo veiklos atveju.

48 ES ir nacionalinėmis taisyklėmis nebuvo aiškiai uždrausta įsigytą įrangą naudoti paramos gavėjo nuosavoje žemėje. Kalbant apie 2014–2020 m. programavimo laikotarpį, Komisijos gairėse nurodyta, kad žemės ūkio paslaugų srityje „remiamos investicijos iš esmės turėtų būti naudojamos teikiant paslaugas trečiosioms šalims“. Tačiau nenustatėme jokio mechanizmo, kuriuo nebūtų leidžiama pagal šią priemonę finansuojamos žemės ūkio technikos daugiausia naudoti paties paramos gavėjo ūkyje.

49 Atsižvelgdami į nustatytą konkrečią riziką, susijusią su turistų apgyvendinimo projektais, svarstėme, ar šios grupės projektų tvarumo rezultatai atspindėjo ar užmaskavo su ekonominiu perspektyvumu susijusias problemas. Todėl atlikome papildomą Bulgarijoje, Graikijoje ir Lenkijoje įgyvendintų turistų apgyvendinimo projektų analizę. Graikijoje nacionaliniai turistų apgyvendinimo projektų stebėsenos duomenys suteikė informacijos apie per pirmuosius trejus metus gautas pajamas. Mes analizavome šią informaciją, palygindami ją su 20 turistų apgyvendinimo projektų, kurie vis dar buvo įgyvendinami, investicinėmis sąnaudomis.

50 Analizuojant kilo klausimų, susijusių su jų ekonominiu perspektyvumu. Bendros pajamos per trejus metus už kiekvieną bendrų investicinių sąnaudų eurą vidutiniškai sudarė 0,4 euro. Kaip matyti iš 13 diagramos, šis vidurkis slepia didelius pajėgumo uždirbti pajamas skirtumus. Per trejus metus įgyvendinant turistų apgyvendinimo projektus kiekvienas investuotas euras uždirbo nuo 0,02 iki 1,41 euro pajamų. Įgyvendinant keturis iš jų (20 %) vienam investuotam eurui teko mažiau nei 0,1 euro pajamų.

51 Tačiau mes taip pat nustatėme projektų, kurių investicijų grąža buvo labai didelė (žr. 13 diagramą): įgyvendinant tris iš jų uždirbtos pajamos viršijo per trejus metus atliktas investicijas.

52 Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje 02/2022 dėl energijos vartojimo efektyvumo įmonėse nurodėme, kad įgyvendinant projektus, kurių atsipirkimo laikotarpis yra labai trumpas, finansinės priemonės, pavyzdžiui, paskolos arba grąžintinos dotacijos, ES biudžeto atžvilgiu paprastai yra ekonomiškai efektyvus variantas. ES teisės aktuose numatyta, kad paskolos gali būti naudojamos perspektyviems projektams¹⁶. Komisijos nuomone, finansinės priemonės yra tinkamos perspektyviems kaimo plėtros projektams remti¹⁷. Paskolų grąžinimas skatina projektų (įskaitant su turistų apgyvendinimu ar žemės ūkio paslaugomis susijusius projektus) gavėjus iš investicijų gauti pelno, todėl sumažėja rizika, kad paramos bus prašoma neperspektyviems projektams arba kad projektai bus įgyvendinami tik asmeniniams poreikiams.

53 Iš 4 lentelės matyti, kad Bulgarijoje ir Lenkijoje atitinkamai 29 % ir 38 % patikrintų turistų apgyvendinimo projektų (žr. 26 dalį) greitai nutraukė veiklą arba jų apyvarta buvo labai maža.

Valstybės narės	Patikrintų apgyvendinimo įstaigų skaičius	Naudos neteikiančių apgyvendinimo įstaigų skaičius	Pastabos
Bulgarija	17	6	Trys įstaigos nutraukė veiklą pasibaigus tvarumo laikotarpiui. Kitų trijų apyvarta sudarė mažiau nei 10 % prognozuoto dydžio (viena iš jų nurodė 188 eurų apyvartą per metus), todėl po ex post patikros gautos dotacijos turėjo būti grąžintos.
Lenkija	8	3	Trys įstaigos nutraukė veiklą, viena iš jų tai padarė nepasibaigus tvarumo laikotarpiui. Vienos įstaigos apyvarta buvo 250 eurų per metus, t. y. mažiau nei 10 % prognozuoto dydžio, ir ji nutraukė veiklą pasibaigus tvarumo laikotarpiui.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis valstybių narių pateikta informacija.

Pastatų, kuriems finansavimas skirtas turistų apgyvendinimo paslaugoms teikti, kaip asmeninio gyvenamojo būsto naudojimas

54 ES teisės aktais nebuvo aiškiai uždrausta pastatų, kuriems finansavimas skirtas turistų apgyvendinimo paslaugoms teikti, per tvarumo laikotarpį naudoti kaip asmeninio gyvenamojo būsto. Tačiau nurodyta, kad investicijomis sukurti rezultatai negali būti iš esmės pakeičiami taip, kad tai pakenktų pradiniams jų tikslams¹⁸. Austrijos teisės aktais aiškiai draudžiama investicijomis sukurtus rezultatus nuolat naudoti asmeniniais tikslais¹⁹. Lenkijos ir Bulgarijos nacionalinės teisės aktuose to nenustatyta.

55 Nustatėme šias problemas, susijusias su tuo, kad turistų apgyvendinimo įstaigų patalpomis naudojamasi asmeniniais tikslais:

• Vienoje valstybėje narėje svečių namais tvarumo laikotarpiu galėjo būti nesąžiningai naudojamasi asmeniniais tikslais. Ši byla perduota OLAF ir šiuo metu atliekamas tyrimas.
• Bulgarijoje ir Rumunijoje imtasi administracinių veiksmų po to, kai buvo nustatyta, kad paramą gavusių turistų apgyvendinimo įstaigų patalpomis naudojamasi asmeniniais tikslais. Komisija šioms valstybėms narėms pateikė rekomendacijas, o Bulgarijai pritaikė finansinę pataisą. Rumunija nusprendė apriboti turistų apgyvendinimo įstaigų finansavimą 2021 ir 2022 m. Bulgarijos institucijos ėmėsi administracinių veiksmų ir atliko papildomas ex post patikras, daugiausia dėmesio skirdamos vertinimui, ar pasiekti verslo planuose pateiktų prognozių rodikliai. Dauguma (76 %) iš 288 ES finansuojamų svečių namų prognozių rodiklių nepasiekė. Bulgarijos institucijos pareikalavo grąžinti 21 milijoną eurų. Šis susigrąžinimo procesas vyksta lėtai dėl nacionaliniame teisme nagrinėjamų teisinių ginčų. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Bulgarija nustojo teikti paramą turistų apgyvendinimo projektams.
• Nustatėme, kad iš 11 mūsų tikrintų valstybių narių aštuoniose valstybėse narėse spaudoje buvo paskelbta straipsnių apie naudojimąsi patalpomis kaip asmeniniu gyvenamuoju būstu (bent trijose valstybėse narėse pranešta apie tyrimus ir teisme nagrinėjamas bylas dėl apgaulingų prašymų skirti subsidijas turistų apgyvendinimo įstaigoms, kurių patalpomis naudojamasi asmeniniais tikslais). Kai kuriais atvejais buvo skelbiama, kad apgyvendinimo paslaugomis gali naudotis turistai, tačiau praktiškai jų nebuvo galima užsakyti (žr. 23 dalį). Statyti ar renovuoti namą naudojantis ES parama gali būti patrauklu, nes po trejų penkerių metų paramos gavėjas gali jį oficialiai naudoti kaip privatų namą arba jį parduoti.

Yra nedaug įrodymų, kad teikiant ES finansavimą kaimo vietovėse užtikrinamas ilgalaikis veiklos įvairinimas

56 ES finansavimu kaimo vietovėse turėtų būti užtikrintas ilgalaikis veiklos įvairinimas (žr. 04 dalį). Mes vertinome, ar projektais pasiektas tęstinis kaimo ekonomikos įvairinimas. Taip pat tikrinome, ar atliekant vertinimą ir stebėseną gauta pakankamai įžvalgų apie ES išlaidų rezultatus.

Kai kurių rūšių įvairinimo projektais suteikiamos ribotos įvairinimo galimybės

57 2007–2013 m. Lenkija išleido 252 milijonus eurų, kad paremtų žemės ūkio ar miškininkystės sektoriui teikiamas paslaugas. Tokia finansinė parama buvo toliau teikiama 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Nustatėme, kad žemės ūkio sektoriui teiktomis paslaugomis nedaug prisidėta prie ilgalaikio veiklos įvairinimo įtraukiant į ją ir ne žemės ūkio veiklą. Šie projektai nepadeda paramos gavėjams įvairinti savo pajamų iš žemės ūkio sektoriaus. Komisijos manymu, šios paslaugos (pavyzdžiui, arimas ir (arba) derliaus nuėmimas) prie įvairinimo prisideda netiesiogiai, nes jomis besinaudojantys ūkininkai gali sutaupyti laiko ir lygiagrečiai imtis ne žemės ūkio veiklos. Be to, „paslaugų žemės ūkio ar miškininkystės sektoriams teikimas“ buvo netvariausia veikla, nes dauguma paramos gavėjų ją nutraukė (žr. 47 dalį).

58 Savo ex post vertinimuose valstybės narės turizmą dažniausiai įvardijo kaip sektorių, kuriame įmanoma įvairinti veiklą²⁰. Iš tiesų 23 iš jų įgyvendino 313 priemonę „Turizmo veiklos skatinimas“. Turistų apgyvendinimo įstaigų steigimas ir plėtra galėjo būti finansuojami pagal visas įvairinimo priemones (311, 312 ir 313), priklausomai nuo valstybės narės (regiono) pasirinkimo. Kaip nurodyta 21 dalyje, 2014–2015 m. vienuolikoje mūsų atrinktų valstybių narių turistų apgyvendinimo projektams skirta daugiau kaip 500 milijonų eurų viešųjų lėšų.

59 Kai paramos gavėjai teikia turistų apgyvendinimo paslaugas, esant pakankamai paklausai, jie gali papildyti ir įvairinti savo pajamas. Austrijoje vis dar buvo vykdomi visi 10 mūsų analizuotų turistų apgyvendinimo projektų. Septyni iš jų pasiekė savo verslo planų prognozių rodiklius ir juos įgyvendindami paramos gavėjai uždirbo 10–90 % pajamų. Septyniais atvejais finansavimas buvo skirtas esamo verslo plėtrai. Likusiais trimis atvejais turizmas buvo naujas pajamų šaltinis.

60 Tačiau teritoriniu lygmeniu yra atvejų, kai investicijomis į turizmą nėra įvairinama veikla turistinėse vietovėse. Visoje ES turizmas yra didesnis ekonomikos sektorius nei žemės ūkis ir atlieka svarbesnį vaidmenį kaimo vietovių ekonomikoje nei miesto. Kaimo vietovėse vienam gyventojui tenka tris kartus daugiau turistinių nakvynių nei miesto regionuose ir turizmo išlaidos vienam gyventojui kaimo vietovėse paprastai yra didesnės²¹. Tokiose kaimo vietovėse kaip Kreta (Graikija) arba Korsika (Prancūzija) turizmo pramonė vietos ekonomikoje dominuoja ir sudaro atitinkamai 47 % ir 31 % BVP (palyginti su žemės ūkiui tenkančiais 7,5 % ir 2 %)²².

Atliekant vertinimą ir stebėseną gauta nepakankamai įrodymų apie įvairinimo naudą

61 2018 m. Komisija paskelbė 2007–2013 m. laikotarpio valstybių narių ex post vertinimo ataskaitų santrauką²³, kurioje padaryta išvada, kad:

• 311 priemonė „Veiklos įvairinimas įtraukiant ir ne žemės ūkio veiklą“ ir 312 priemonė „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ „vidutiniu mastu“ prisidėjo prie paramos gavėjų vykdomos ekonominės veiklos įvairinimo;
• 313 priemonė „Turizmo veiklos skatinimas“ „nedideliu mastu“ prisidėjo prie ekonominės veiklos įvairinimo. Mažiau nei pusė KPP ex post vertinimų parodė, kad šia priemone buvo teigiamai prisidėta siekiant didesnio kaimo vietovių ekonomikos įvairinimo.

62 Atlikus vertinimą nustatyta, kad daugelis įvairinimo projektų buvo nepakankamai „tarpsektoriniai“ (t. y. pernelyg orientuoti į žemės ūkį). Šį klausimą aptariame 57 dalyje.

63 Nustatėme, kad vykdant stebėseną gauta nedaug informacijos apie projektų tvarumą ir jų ilgalaikį poveikį kaimo vietovių įvairinimui. Nors valstybės narės tinkamai stebi projektus iki tol, kol atliekamas galutinis mokėjimas, stebėsena tvarumo laikotarpiu yra ribota, o jam pasibaigus beveik visai nevykdoma. Taigi tuo metu, kai valstybės narės ir Komisija rengia ex post vertinimus, vertintojai turi mažai informacijos apie tai, kiek įvairių rūšių projektų, pasibaigus dotacijų mokėjimo laikotarpiui, buvo toliau vykdomi. Nėra teisinio reikalavimo projektų stebėseną vykdyti pasibaigus tvarumo laikotarpiui. Vis dėlto, jei Komisija ir valstybės narės svarbią informaciją rinktų ir tvarumo laikotarpiui pasibaigus, jos galėtų įvertinti ilgalaikius rezultatus ir nustatyti, kurių rūšių projektais remiami ilgalaikiai politikos tikslai.

64 Mūsų auditas parodė, kad naudojantis kai kuriomis priemonėmis, pavyzdžiui, verslo registrais ir kitomis atitinkamomis duomenų bazėmis, galima gauti papildomų įžvalgų apie projektų tvarumą. Pagrindinė prieinama informacija susijusi tik su paramos gavėjo statusu, tačiau Lenkijoje taip pat radome duomenų bazę, kurioje pateikta išsamesnė informacija apie ES finansuojamos veiklos būklę (žr. 31 ir 47 dalis). Bulgarija, Lenkija ir Rumunija informaciją rinko iš verslo registrų.

65 Yra didelių duomenų bazių, pavyzdžiui, verslo registrų, iš kurių galima gauti įžvalgų apie paramos gavėjus, kurie nustojo veikti arba nutraukė remiamą veiklą (žr. 31 ir 32 dalis). Šiuo metu Komisija nenaudoja nei nacionalinių verslo registrų, nei kitų didžiųjų duomenų šaltinių informacijos, kad įvertintų įvairinimo projektų tvarumą ir ilgalaikę naudą kaimo vietovėms.

Išvados ir rekomendacijos

66 Nustatėme, kad dauguma infrastruktūros investicijų ir įvairinimo projektų atitiko teisinio tvarumo laikotarpio reikalavimą (žr. 21–29 dalis). Vis dėlto nustatėme, kad įvairinimo projektai dažnai buvo užbaigiami iškart šiam laikotarpiui pasibaigus (žr. 31–34 dalis). Lenkijoje projektai, pagal kuriuos paslaugos teikiamos žemės ūkio ar miškininkystės sektoriams, buvo mažiau tvarūs nei kiti projektai (žr. 47 ir 48 dalis).

67 Nustatėme, kad 2014–2020 m. atrankos procedūrų kokybė, palyginti su 2007–2013 m., pagerėjo. Vis dėlto atrankos procedūros neturėjo didelio poveikio bendrai projektų kokybei (žr. 38–46 dalis).

68 Nustatėme, kad kai kurių rūšių projektai, pavyzdžiui, paslaugų žemės ūkio ar miškininkystės sektoriui teikimas, turi mažą įvairinimo potencialą (žr. 57 dalį). Teikiant turistų apgyvendinimo paslaugas galima įvairinti paramos gavėjų veiklą, tačiau turistinėse vietovėse papildomais apgyvendinimo pajėgumais ekonominė veikla nėra įvairinama (žr. 58–60 dalis).

69 Atlikome išsamesnę turistų apgyvendinimo projektų analizę ir trijose valstybėse narėse nustatėme su ekonominiu perspektyvumu susijusias problemas (žr. 49–53 dalis ir 4 lentelę). Naudojantis apgyvendinimo patalpomis kaip asmeniniu gyvenamuoju būstu daromas poveikis tokių projektų ekonominės veiklos rezultatams. Nustatėme atvejų, kai valstybės narės pradėjo tyrimus dėl naudojimosi pastatais, kuriems finansavimas skirtas turistų apgyvendinimo paslaugoms teikti, kaip asmeniniu gyvenamuoju būstu ir (arba) buvo apribotos galimybės gauti dotacijas turistų apgyvendinimo projektams (žr. 55 dalis). Nustatėme, kad paskolos yra tinkama alternatyva perspektyviems projektams remti (įskaitant projektus, kuriais remiamos turistų apgyvendinimo ar žemės ūkio sektoriui teikiamos paslaugos) (žr. 52 dalį).

1 rekomendacija. Lėšas tikslingiau skirti perspektyviems projektams

Vykdydama konsultavimo veiklą Komisija turėtų dalytis geriausia patirtimi, kad paskatintų taikyti atrankos procedūras taip, kad būtų sumažinta rizika atrinkti neperspektyvius projektus.

Terminas: nuo 2023 m.

2 rekomendacija. Sumažinti riziką, kad finansuojamas turtas nebūtų pradėtas naudoti asmeniniais tikslais

Siekdama skatinti ilgalaikę projektų naudą ir racionalų ES paramos panaudojimą, Komisija turėtų:

1. sudaryti palankesnes sąlygas dalytis geriausia patirtimi, kaip skatinti apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrintas projektų tvarumas ir išvengta situacijų, kai ES lėšomis finansuojamas turtas pradedamas naudoti asmeniniais tikslais. Be kita ko, turėtų būti tinkamai naudojamasi:
   1. nacionalinėmis tvarumo sąlygomis, atsižvelgiant į įvairias remiamų investicijų rūšis;
   2. paskolomis ilgalaikiam turtui finansuoti;
   3. įrodymais dėl finansuojamos veiklos tęstinumo ir
   4. dotacijų susitarimų nuostatomis dėl investicijų naudojimo pagal numatytą paskirtį;

Terminas: 2023 m.

2. išnagrinėti, kaip valstybės narės šią geriausią patirtį taiko, ir paskelbti išvadas.

Terminas: 2027 m.

70 Apskritai, 2007–2013 m. laikotarpio ex post vertinimuose padaryta išvada, kad prie įvairinimo prisidėta nedideliu arba vidutiniu mastu (žr. 61 ir 62 dalis). Nepaisant didžiųjų duomenų potencialo ekonomiškai efektyviu būdu suteikti papildomų įžvalgų apie finansuojamų projektų tvarumą, vykdant stebėseną gauta nedaug įžvalgų apie projektais laikui bėgant pasiektą naudą, ypač tais atvejais, kai teisinis tvarumo laikotarpis buvo pasibaigęs (žr. 63–65 dalis).

3 rekomendacija. Pasinaudoti didelių duomenų bazių teikiamomis galimybėmis vertinimui atlikti

Vertinimo tikslais Komisija turėtų konsultuodamasi su valstybėmis narėmis:

1. nustatyti svarbius informacijos apie tolesnį ES finansuojamų projektų vykdymą šaltinius ir dalytis geriausia patirtimi su valstybėmis narėmis;

Terminas: 2024 m.

2. remdamasi šia informacija sudaryti rizikos veiksnių sąrašą, pagrįstą mažiau tvarių projektų pavyzdžiais.

Terminas: nuo 2026 m.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Joëlle Elvinger, 2022 m. balandžio 27 d. Liuksemburge.

Akronimai ir santrumpos

BVP: bendrasis vidaus produktas

BŽŪP: bendra žemės ūkio politika

EŽŪFKP: Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai

KPP: kaimo plėtros programa

Terminų žodynėlis

Didieji duomenys: didelių duomenų rinkinių apdorojimo, rinkimo, saugojimo ir analizės procesas, kurio metu nustatomi modeliai, tendencijos ir asociacijos ir kuris suteikia galimybę panaudoti gautą informaciją naujoms įžvalgoms.

Ex post patikra: šioje ataskaitoje tai su investicija susijęs patikrinimas, atliekamas po galutinio mokėjimo, siekiant įsitikinti, kad investicijomis sukurti rezultatai vis dar naudojami pagal paskirtį.

Kaimo plėtros programa: Komisijos patvirtintų daugiamečių nacionalinių ar regioninių tikslų ir veiksmų rinkinys, skirtas ES kaimo plėtros politikai įgyvendinti.

Programavimo laikotarpis: laikotarpis, per kurį planuojama ir įgyvendinama ES finansavimo programa ir per kurį finansavimas gali būti išmokėtas. 2007–2013 m. laikotarpiu finansavimas galėjo būti išmokėtas iki 2015 m., o 2014–2020 m. finansavimas gali būti išmokėtas iki 2022 m.

Verslo planas: dokumentas, kuriame apibendrinamos įmonės veiklos ir finansinės prognozės ir nurodoma, kaip ji pasieks savo tikslus.

Komisijos atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=61262

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=61262

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito užduotis Audito Rūmai atrenka ir parengia taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams riziką, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Joëlle Elvinger vadovaujama I audito kolegija „Tvarus gamtos išteklių naudojimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Viorel Ștefan, jam padėjo kabineto vadovė Roxana Banica ir kabineto atašė Olivier Prigent, pagrindinis vadybininkas Michael Bain, direktoriaus pavaduotojas Eric Braucourt, užduoties vadovė Céline Ollier, užduoties vadovo pavaduotojas Maciej Szymura, auditoriai Milan Šmid, Jan Huth ir Dimitrios Maniopoulos. Lingvistinę pagalbą teikė Thomas Everett.

Iš kairės į dešinę: Viorel Ștefan, Roxana Banica, Olivier Prigent, Eric Braucourt, Céline Ollier, Maciej Szymura, Milan Šmid, Jan Huth, Thomas Everett.

Galinės išnašos

¹ EU rural areas in numbers, Europos Komisija (europa.eu).

² A better future for Europe’s rural areas – Report CG33(2017)16final, Europos Taryba, 2017 m.

³ „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija“, Komisijos tarnybų darbinio dokumento 2/3 dalis.

⁴ Žr. Tarybos reglamento Nr. 1698/2005 11 konstatuojamąją dalį ir 4 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1305/2013 5 straipsnio 6 dalį.

⁵ Eurostato EF_OGAAA duomenys ir European farming (copa-cogeca.eu).

⁶ Vertinimo tyrimas „Synthesis of Rural Development Programmes (RDP) ex post evaluation of 2007–2013“.

⁷ Reglamento (ES) Nr. 1698/2005 52 straipsnio b punktas ir Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 20 straipsnis.

⁸ Žr. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 6 straipsnį.

⁹ Žr. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 118 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2116 13 ir 40 straipsnius.

¹⁰ Žr. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 71 straipsnį.

¹¹ Specialioji ataskaita 25/2015, Specialioji ataskaita 08/2018, Specialioji ataskaita 06/2011.

¹² 2014–2020 m. Pjemonto KPP, p. 378.

¹³ Taip pat žr. Specialiąją ataskaitą 06/2013.

¹⁴ Bulgarija, Čekija, Graikija, Vengrija ir Lietuva.

¹⁵ Čekija, Graikija, Vengrija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.

¹⁶ Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnis.

¹⁷ The European Agricultural Fund for Rural Development – Financial instruments.

¹⁸ Pagal veiksmą skirtas ES įnašas grąžinamas, jeigu per penkerius metus nuo galutinio mokėjimo „iš esmės pasikeičia veiksmo pobūdis“ (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 71 straipsnis).

¹⁹ Sonderrichtlinie im Rahmen des Österreichischen Programms für die Entwicklung des ländlichen Raums 2007 – 2013 „Sonstige Maßnahmen“, 10.4.3.5 punktas.

²⁰ Synthesis of Rural Development programmes ex post evaluation period 2007–2013, p. 58.

²¹ Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija“, 2/3 dalis, p. 51, 2021 m. birželio mėn.

²² The nexus between agriculture and tourism in the Island of Crete, John Vourdoubas, 2020 m., INSEE Corse, 2015–2017.

²³ Žr. ⁶ išnašą.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022

PDF	ISBN 978-92-847-7916-1	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/917351	QJ-AB-22-009-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-7915-4	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/366457	QJ-AB-22-009-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2022 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika nustatyta Audito Rūmų sprendime Nr. 6-2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Todėl paprastai pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi bet kokie padaryti pakeitimai. Tie asmenys, kurie pakartotinai naudoja Audito Rūmų turinį, neturi iškreipti pirminės prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Būtina gauti papildomą leidimą, jei tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikiami trečiųjų asmenų kūriniai.

Gavus tokį leidimą, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi bet kokie naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktą privatumo ir autorių teisių politiką.

Audito Rūmų logotipo naudojimas

Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (https://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (https://data.europa.eu/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.