Profesinis rengimas ir mokymas

Įgūdžiai šiandienai ir ateičiai

Profesinis rengimas ir mokymas

Įgūdžiai šiandienai ir ateičiai

Šiuo metu Europoje gyvename pereinamuoju laikotarpiu. Žalioji ir skaitmeninė transformacijos yra labai svarbios tvariai ateičiai ir teikia tiek galimybių, tiek iššūkių. Be to, siekiame tapti stipresni po COVID-19 pandemijos ir, pasinaudodami šiuo permainų laikotarpiu, sukurti naujų galimybių ir darbo vietų bei paskatinti Europos atsigavimą.

Keičiantis pramonei ir profesijoms, keisis ir darbdavių poreikiai bei darbuotojams keliami reikalavimai. Kokybiškas profesinis rengimas ir mokymas (PRM) atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad žmonės turėtų tinkamų įgūdžių, padedančių spręsti socialinius ir ekonominius iššūkius ir klestėti asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Tai pasakytina ir apie šiuolaikinį jaunimą, kuriam profesinis rengimas ir mokymas suteikia galimybę sklandžiai patekti į darbo rinką po privalomojo mokymosi, ir apie suaugusiuosius, kuriems reikia kelti ir keisti kvalifikaciją, prisitaikant prie besikeičiančio darbo pasaulio.

Europos Sąjunga (ES) jau seniai pirmauja skatindama profesinį rengimą ir mokymą bei investuodama į jį. 2020 m. paskelbtoje Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo, siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo, išdėstyta išsami ES profesinio rengimo ir mokymo ateities vizija. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad profesinis rengimas ir mokymas būtų aukštos kokybės ir patrauklus visiems besimokantiesiems.

Nors Komisija vadovauja įgyvendinant įvairias politikos iniciatyvas, paramos priemones ir finansavimo mechanizmus ES lygmeniu, valstybės narės turi įgaliojimus įgyvendinti reikiamas reformas. Valstybės narės tą jau patvirtino Osnabriuko deklaracijoje ir įsipareigojo imtis konkrečių veiksmų. Dabar pats laikas imtis šių reformų ir padėti įgyvendinti bendrą Europos profesinio rengimo ir mokymo viziją.

Labai džiaugiuosi galėdamas pateikti šios brošiūros pratarmę, kurioje išdėstyta mūsų profesinio rengimo ir mokymo vizija ir valstybėms narėms teikiama pagalba šio proceso metu. Primygtinai raginu valstybes nares pasinaudoti šiomis priemonėmis ir sustiprinti bei modernizuoti savo profesinio rengimo ir mokymo sistemas, kad jos taptų naudingos visiems profesinio rengimo ir mokymo suinteresuotiesiems subjektams ir galiausiai besimokantiesiems visoje Europoje.

Nicolas Schmit,
už darbo vietas ir socialines teises atsakingas Europos Komisijos narys

Šiuo metu Europoje gyvename pereinamuoju laikotarpiu. Žalioji ir skaitmeninė transformacijos yra labai svarbios tvariai ateičiai ir teikia tiek galimybių, tiek iššūkių. Be to, siekiame tapti stipresni po COVID-19 pandemijos ir, pasinaudodami šiuo permainų laikotarpiu, sukurti naujų galimybių ir darbo vietų bei paskatinti Europos atsigavimą.

Keičiantis pramonei ir profesijoms, keisis ir darbdavių poreikiai bei darbuotojams keliami reikalavimai. Kokybiškas profesinis rengimas ir mokymas (PRM) atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad žmonės turėtų tinkamų įgūdžių, padedančių spręsti socialinius ir ekonominius iššūkius ir klestėti asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Tai pasakytina ir apie šiuolaikinį jaunimą, kuriam profesinis rengimas ir mokymas suteikia galimybę sklandžiai patekti į darbo rinką po privalomojo mokymosi, ir apie suaugusiuosius, kuriems reikia kelti ir keisti kvalifikaciją, prisitaikant prie besikeičiančio darbo pasaulio.

Europos Sąjunga (ES) jau seniai pirmauja skatindama profesinį rengimą ir mokymą bei investuodama į jį. 2020 m. paskelbtoje Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo, siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo, išdėstyta išsami ES profesinio rengimo ir mokymo ateities vizija. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad profesinis rengimas ir mokymas būtų aukštos kokybės ir patrauklus visiems besimokantiesiems.

Nors Komisija vadovauja įgyvendinant įvairias politikos iniciatyvas, paramos priemones ir finansavimo mechanizmus ES lygmeniu, valstybės narės turi įgaliojimus įgyvendinti reikiamas reformas. Valstybės narės tą jau patvirtino Osnabriuko deklaracijoje ir įsipareigojo imtis konkrečių veiksmų. Dabar pats laikas imtis šių reformų ir padėti įgyvendinti bendrą Europos profesinio rengimo ir mokymo viziją.

Labai džiaugiuosi galėdamas pateikti šios brošiūros pratarmę, kurioje išdėstyta mūsų profesinio rengimo ir mokymo vizija ir valstybėms narėms teikiama pagalba šio proceso metu. Primygtinai raginu valstybes nares pasinaudoti šiomis priemonėmis ir sustiprinti bei modernizuoti savo profesinio rengimo ir mokymo sistemas, kad jos taptų naudingos visiems profesinio rengimo ir mokymo suinteresuotiesiems subjektams ir galiausiai besimokantiesiems visoje Europoje.

Nicolas Schmit,
už darbo vietas ir socialines teises atsakingas Europos Komisijos narys

Įvadas į profesinį rengimą ir mokymą

Kiekvienas Europos gyventojas, nesvarbu, ar jis gyvena dideliame mieste, ar atokioje kaimo vietovėje, turėtų turėti prieigą prie švietimo, mokymo bei visą gyvenimą trunkančio mokymosi. ES pagrindinių teisių chartijoje pripažįstama, kad viena iš pagrindinių teisių yra galimybė įgyti išsilavinimą ir turėti prieigą prie profesinio ir tęstinio mokymo.

Pirmasis Europos socialinių teisių ramsčio principas yra teisė į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, o ketvirtajame principe dėl aktyvios paramos įsidarbinant taip pat pabrėžiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tęstinį švietimą ir mokymą bei pagalbą, siekiant pagerinti perspektyvas įsidarbinti.

Šiomis teisėmis siekiama užtikrinti, kad kiekvienas žmogus galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, sėkmingai įsilieti į darbo rinką ir sėkmingai kurti savo karjerą bei gyvenimą. Darbdaviams taip pat reikia darbuotojų, turinčių tinkamų įgūdžių šiandienos ir ateities darbo vietoms, siekiant paremti Europos ekologinį ir skaitmeninį perėjimą ir atsigavimą po COVID-19 pandemijos.

Įgūdžiai yra ES pastangų įgyvendinti šią viziją pagrindas. Įgyvendinant iniciatyvas, kaip antai Europos įgūdžių darbotvarkė, Europos švietimo erdvė ir Skaitmeninio švietimo veiksmų planas, ES siekia ugdyti geresnius įgūdžius ir kurti atsparias ir į ateitį orientuotas švietimo ir mokymo sistemas, pritaikytas skaitmeniniam amžiui.

Profesinis rengimas ir mokymas (PRM) yra svarbiausias šio proceso elementas, kaip pabrėžiama 2020 m. lapkričio mėn. priimtoje Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo, siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo,. Be to, ES valstybės narės ir kelios kitos šalys patvirtino Osnabriuko deklaraciją, kurioje išdėstytas įsipareigojimas iki 2025 m. imtis konkrečių veiksmų siekiant toliau plėtoti profesinį rengimą ir mokymą Europoje.

Kas yra profesinis rengimas ir mokymas?

Tarybos rekomendacijoje profesinis švietimas ir mokymas apibrėžiamas kaip „švietimas ir mokymas, kuriuo siekiama jaunimui ir suaugusiesiems suteikti žinių, įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų konkrečioms profesijoms arba plačiau – darbo rinkai“. Toks mokymas gali būti vykdomas formalioje ir neformalioje aplinkoje ir visais Europos kvalifikacijų sąrangos (EKS) lygmenimis. Profesinis rengimas ir mokymas yra artimiausias darbo rinkai švietimo ir mokymo sektorius. Ši specialiai pritaikyta rengimo ir mokymo forma yra labai svarbi ir veiksminga, nes ji suteikia įgūdžių, padedančių darbuotojams pasirengti konkrečiai karjerai ir profesijoms, kartu suteikdama vertingų perduodamų įgūdžių ir veiksmingai reaguodama į ekonominius poreikius.

Šioje brošiūroje apibendrinama išsami ES profesinio rengimo ir mokymo ateities vizija ir darbas, kurį ES kartu su valstybėmis narėmis atlieka siekdama įgyvendinti šią viziją. Joje aptariama profesinio rengimo ir mokymo reformų nacionaliniu lygmeniu svarba ir pagrindiniai šių reformų principai, taip pat pristatomos pagrindinės iniciatyvos, kuriomis vadovaujamasi ES lygmeniu.

Jei esate profesinio rengimo ir mokymo suinteresuotoji šalis, pavyzdžiui, nacionalinė ar regioninė institucija, specialistas, mokyklos vadovas ar mokytojas, instruktorius ar mokymo centras, įdarbinimo tarnyba ar žmogiškųjų išteklių vadovas, šiame leidinyje rasite pateikiamą svarbiausią informaciją apie pagrindines ES lygmeniu vykdomas reformas ir iniciatyvas bei galimą finansinę paramą.

Jei esate profesinio rengimo ir mokymo studentas, taip pat galite perskaityti šią brošiūrą ir daugiau sužinoti apie profesinio rengimo ir mokymo sistemą bei jos privalumus. Tai padės jums suprasti, kaip ES ir jos valstybės narės remia jūsų asmeninį ir profesinį tobulėjimą per visą jūsų profesinį gyvenimą.

Profesinio rengimo ir mokymo nauda

Profesinio rengimo ir mokymo sistema besimokantiesiems suteikia įgūdžių, padedančių jų asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui – tiek karjerą pradedantiems jaunuoliams, tiek norintiems kelti ir keisti kvalifikaciją suaugusiesiems:

• profesinis rengimas ir mokymas rengia jaunimą sėkmingai įsitraukti į profesinį gyvenimą;
• padeda dirbantiesiems nuolat tobulinti savo įgūdžius;
• padeda jiems prisitaikyti prie kintančių darbo pasaulio reikalavimų arba derėtis dėl darbo vietos pakeitimo;
• padeda bedarbiams įgyti įgūdžių, reikalingų sugrįžti į darbo rinką;
• jis apskritai suteikia besimokantiesiems žinių, įgūdžių ir savybių, kad jie galėtų sėkmingai tobulėti profesinėje, socialinėje ir asmeninėje srityse.

Kaip matyti iš 1 grafike ir priede pateiktų duomenų, visoje ES neseniai baigusieji profesinio rengimo ir mokymo programas (gavę vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą) paprastai turi daug geresnes įsidarbinimo galimybes nei neseniai baigusieji bendrojo lavinimo mokyklas. Eurostato duomenimis, 2020 m. 20–34 metų profesinių mokyklų absolventų užimtumo lygis siekė 76,1 proc., palyginti su 58,3 proc. to paties amžiaus bendrojo lavinimo mokyklų absolventų. Ši tendencija buvo akivaizdi ir atskirose šalyse: 20 valstybių narių užfiksuotas aukštesnis neseniai baigusių profesines mokyklas užimtumo lygis, o tik penkiose – aukštesnis bendrojo lavinimo mokyklas baigusių asmenų užimtumo lygis. Šie statistiniai duomenys rodo, kad PRM programos yra veiksmingos suteikiant įgūdžius, suteikiančius besimokantiesiems daugiau galimybių įsidarbinti ir pasirengti patekti į darbo rinką.

Besikeičiantis profesinio rengimo ir mokymo vaizdas

Tradiciškai profesinio rengimo ir mokymo programos buvo laikomos priemone, skirta parengti asmenis dirbti pagal vidutinės kvalifikacijos reikalaujančias profesijas. Nors tokių profesijų gali mažėti, jos ir toliau sudaro didžiausią šiuo metu darbo rinkoje esančių darbo vietų dalį. Tačiau aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų poreikis taip pat sudarė sąlygas kelti PRM kvalifikacijas į aukštesnį lygį. Atsižvelgiant į tai, taip pat į PRM itin individualizuoto požiūrio į švietimą ir mokymą naudą, PRM nebeturėtų būti laikomas skirtu tik vidutinės kvalifikacijos profesijoms. PRM gali patenkinti įvairaus amžiaus besimokančiųjų, siekiančių įvairių profesijų ir turinčių įvairių įgūdžių, poreikius.

PRM jau atlieka svarbų vaidmenį Europos vidurinio ugdymo sistemoje. Maždaug pusė (48,4 proc.) visų besimokančiųjų pagal vidurinio ugdymo programą mokosi pagal profesinio rengimo ir mokymo programas. Bendrieji dalyvavimo rodikliai valstybėse narėse labai skiriasi: nuo 70,8 proc. Slovėnijoje ir 70,5 proc. Čekijoje iki 26,1 proc. Lietuvoje ir 16,9 proc. Kipre. 2017–2019 m. laikotarpiu maždaug pusėje ES valstybių narių dalyvavimas procentais padidėjo, o kitoje pusėje – sumažėjo, taigi tendencijos valstybėse narėse skiriasi nežymiai.3 Visų valstybių narių duomenys pateikti 2 grafike ir įtraukti į priedą kaip lentelė.

Įvadas į profesinį rengimą ir mokymą

Kiekvienas Europos gyventojas, nesvarbu, ar jis gyvena dideliame mieste, ar atokioje kaimo vietovėje, turėtų turėti prieigą prie švietimo, mokymo bei visą gyvenimą trunkančio mokymosi. ES pagrindinių teisių chartijoje pripažįstama, kad viena iš pagrindinių teisių yra galimybė įgyti išsilavinimą ir turėti prieigą prie profesinio ir tęstinio mokymo.

Pirmasis Europos socialinių teisių ramsčio principas yra teisė į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, o ketvirtajame principe dėl aktyvios paramos įsidarbinant taip pat pabrėžiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tęstinį švietimą ir mokymą bei pagalbą, siekiant pagerinti perspektyvas įsidarbinti.

Šiomis teisėmis siekiama užtikrinti, kad kiekvienas žmogus galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, sėkmingai įsilieti į darbo rinką ir sėkmingai kurti savo karjerą bei gyvenimą. Darbdaviams taip pat reikia darbuotojų, turinčių tinkamų įgūdžių šiandienos ir ateities darbo vietoms, siekiant paremti Europos ekologinį ir skaitmeninį perėjimą ir atsigavimą po COVID-19 pandemijos.

Įgūdžiai yra ES pastangų įgyvendinti šią viziją pagrindas. Įgyvendinant iniciatyvas, kaip antai Europos įgūdžių darbotvarkė, Europos švietimo erdvė ir Skaitmeninio švietimo veiksmų planas, ES siekia ugdyti geresnius įgūdžius ir kurti atsparias ir į ateitį orientuotas švietimo ir mokymo sistemas, pritaikytas skaitmeniniam amžiui.

Profesinis rengimas ir mokymas (PRM) yra svarbiausias šio proceso elementas, kaip pabrėžiama 2020 m. lapkričio mėn. priimtoje Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo, siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo,. Be to, ES valstybės narės ir kelios kitos šalys patvirtino Osnabriuko deklaraciją, kurioje išdėstytas įsipareigojimas iki 2025 m. imtis konkrečių veiksmų siekiant toliau plėtoti profesinį rengimą ir mokymą Europoje.

Kas yra profesinis rengimas ir mokymas?

Tarybos rekomendacijoje profesinis švietimas ir mokymas apibrėžiamas kaip „švietimas ir mokymas, kuriuo siekiama jaunimui ir suaugusiesiems suteikti žinių, įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų konkrečioms profesijoms arba plačiau – darbo rinkai“. Toks mokymas gali būti vykdomas formalioje ir neformalioje aplinkoje ir visais Europos kvalifikacijų sąrangos (EKS) lygmenimis. Profesinis rengimas ir mokymas yra artimiausias darbo rinkai švietimo ir mokymo sektorius. Ši specialiai pritaikyta rengimo ir mokymo forma yra labai svarbi ir veiksminga, nes ji suteikia įgūdžių, padedančių darbuotojams pasirengti konkrečiai karjerai ir profesijoms, kartu suteikdama vertingų perduodamų įgūdžių ir veiksmingai reaguodama į ekonominius poreikius.

Šioje brošiūroje apibendrinama išsami ES profesinio rengimo ir mokymo ateities vizija ir darbas, kurį ES kartu su valstybėmis narėmis atlieka siekdama įgyvendinti šią viziją. Joje aptariama profesinio rengimo ir mokymo reformų nacionaliniu lygmeniu svarba ir pagrindiniai šių reformų principai, taip pat pristatomos pagrindinės iniciatyvos, kuriomis vadovaujamasi ES lygmeniu.

Jei esate profesinio rengimo ir mokymo suinteresuotoji šalis, pavyzdžiui, nacionalinė ar regioninė institucija, specialistas, mokyklos vadovas ar mokytojas, instruktorius ar mokymo centras, įdarbinimo tarnyba ar žmogiškųjų išteklių vadovas, šiame leidinyje rasite pateikiamą svarbiausią informaciją apie pagrindines ES lygmeniu vykdomas reformas ir iniciatyvas bei galimą finansinę paramą.

Jei esate profesinio rengimo ir mokymo studentas, taip pat galite perskaityti šią brošiūrą ir daugiau sužinoti apie profesinio rengimo ir mokymo sistemą bei jos privalumus. Tai padės jums suprasti, kaip ES ir jos valstybės narės remia jūsų asmeninį ir profesinį tobulėjimą per visą jūsų profesinį gyvenimą.

Profesinio rengimo ir mokymo nauda

Profesinio rengimo ir mokymo sistema besimokantiesiems suteikia įgūdžių, padedančių jų asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui – tiek karjerą pradedantiems jaunuoliams, tiek norintiems kelti ir keisti kvalifikaciją suaugusiesiems:

• profesinis rengimas ir mokymas rengia jaunimą sėkmingai įsitraukti į profesinį gyvenimą;
• padeda dirbantiesiems nuolat tobulinti savo įgūdžius;
• padeda jiems prisitaikyti prie kintančių darbo pasaulio reikalavimų arba derėtis dėl darbo vietos pakeitimo;
• padeda bedarbiams įgyti įgūdžių, reikalingų sugrįžti į darbo rinką;
• jis apskritai suteikia besimokantiesiems žinių, įgūdžių ir savybių, kad jie galėtų sėkmingai tobulėti profesinėje, socialinėje ir asmeninėje srityse.

Kaip matyti iš 1 grafike ir priede pateiktų duomenų, visoje ES neseniai baigusieji profesinio rengimo ir mokymo programas (gavę vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą) paprastai turi daug geresnes įsidarbinimo galimybes nei neseniai baigusieji bendrojo lavinimo mokyklas. Eurostato duomenimis, 2020 m. 20–34 metų profesinių mokyklų absolventų užimtumo lygis siekė 76,1 proc., palyginti su 58,3 proc. to paties amžiaus bendrojo lavinimo mokyklų absolventų. Ši tendencija buvo akivaizdi ir atskirose šalyse: 20 valstybių narių užfiksuotas aukštesnis neseniai baigusių profesines mokyklas užimtumo lygis, o tik penkiose – aukštesnis bendrojo lavinimo mokyklas baigusių asmenų užimtumo lygis. Šie statistiniai duomenys rodo, kad PRM programos yra veiksmingos suteikiant įgūdžius, suteikiančius besimokantiesiems daugiau galimybių įsidarbinti ir pasirengti patekti į darbo rinką.

Besikeičiantis profesinio rengimo ir mokymo vaizdas

Tradiciškai profesinio rengimo ir mokymo programos buvo laikomos priemone, skirta parengti asmenis dirbti pagal vidutinės kvalifikacijos reikalaujančias profesijas. Nors tokių profesijų gali mažėti, jos ir toliau sudaro didžiausią šiuo metu darbo rinkoje esančių darbo vietų dalį. Tačiau aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų poreikis taip pat sudarė sąlygas kelti PRM kvalifikacijas į aukštesnį lygį. Atsižvelgiant į tai, taip pat į PRM itin individualizuoto požiūrio į švietimą ir mokymą naudą, PRM nebeturėtų būti laikomas skirtu tik vidutinės kvalifikacijos profesijoms. PRM gali patenkinti įvairaus amžiaus besimokančiųjų, siekiančių įvairių profesijų ir turinčių įvairių įgūdžių, poreikius.

PRM jau atlieka svarbų vaidmenį Europos vidurinio ugdymo sistemoje. Maždaug pusė (48,4 proc.) visų besimokančiųjų pagal vidurinio ugdymo programą mokosi pagal profesinio rengimo ir mokymo programas. Bendrieji dalyvavimo rodikliai valstybėse narėse labai skiriasi: nuo 70,8 proc. Slovėnijoje ir 70,5 proc. Čekijoje iki 26,1 proc. Lietuvoje ir 16,9 proc. Kipre. 2017–2019 m. laikotarpiu maždaug pusėje ES valstybių narių dalyvavimas procentais padidėjo, o kitoje pusėje – sumažėjo, taigi tendencijos valstybėse narėse skiriasi nežymiai.3 Visų valstybių narių duomenys pateikti 2 grafike ir įtraukti į priedą kaip lentelė.

ES profesinio rengimo ir mokymo vizija

Stipri profesinio mokymo politika yra labai svarbi skatinant kvalifikuotą, išmokytą ir gebančią prisitaikyti darbo jėgą ir į ekonominius pokyčius reaguojančias darbo rinkas. ES sukūrė pagrindus remti profesinio rengimo ir mokymo aplinką Europoje, pasitelkdama įvairias iniciatyvas, įskaitant pagrindinius profesinio rengimo ir mokymo ateities principus ir tikslus.

Trumpa ES profesinio rengimo ir mokymo politikos apžvalga

ES politika jau seniai skatina ir stiprina profesinį rengimą ir mokymą visoje Europoje – dar 1963 m. ES nustatė bendrus bendrosios PRM politikos įgyvendinimo principus ir įsteigė Profesinio mokymo patariamąjį komitetą (Advisory Committee on Vocational Training, ACVT). Nuo XXI a. pradžios ES politikoje daug dėmesio skiriama profesiniam rengimui ir mokymui, ypač po to, kai 2002 m. buvo pradėta įgyvendinti Europos glaudesnio bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje strategija (vadinamasis Kopenhagos procesas). Siekiant padidinti įgūdžių ir kvalifikacijų skaidrumą, vėliau buvo įdiegtos pagrindinės priemonės, pvz. Europasas ir EKS. Pavyzdinės finansavimo programos, pvz., Europos socialinis fondas + (ESF+) ir „Erasmus+“ , remia švietimą, mokymą, įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą.

Po finansų krizės ES politika buvo siekiama toliau investuoti į aukštos kokybės profesinį rengimą ir mokymą, kad būtų skatinamas pažangus, tvarus ir integracinis augimas ir sprendžiama didelio jaunimo nedarbo problema, ypač daug dėmesio skiriant mokymosi darbo vietoje skatinimui, kokybės užtikrinimui, geresnėms galimybėms gauti profesinį mokymą, pagrindinių įgūdžių stiprinimui ir profesinio rengimo ir mokymo instruktorių profesiniam tobulėjimui. Pagrindinė iniciatyva šioje srityje yra Jaunimo garantijos, pagal kurią nuo 2013 m. profesinis rengimas ir mokymas pasitelkiamas siekiant palengvinti jaunimo perėjimą į darbo rinką. Neseniai parengtame Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje plane daugiausia dėmesio skiriama sektorių įgūdžių spragų šalinimui, be kita ko, rengiant profesinio rengimo ir mokymo programas bei kvalifikacijas, o Europos įgūdžių (gebėjimų), kvalifikacijų ir profesijų klasifikatorius (ESCO) padėjo tobulinti daugiakalbius įgūdžių ir kvalifikacijų klasifikatorius.

Pagrindinės ES bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje valdymo institucijos

Valstybės narės, socialiniai partneriai ir Komisija su PRM susijusias iniciatyvas aptaria Profesinio mokymo patariamojo komiteto (ACVT) ir Profesinio mokymo generalinių direktorių (DGVT) susitikimuose.

Nuo 1963 m. Profesinio mokymo patariamasis komitetas padeda ES įgyvendinti jos PRM politiką. Profesinio mokymo patariamasis komitetas apima platesnę profesinio rengimo ir mokymo bei suaugusiųjų mokymosi sritį, o tai rodo, kad profesinio rengimo ir mokymo politika paprastai yra įtraukta į platesnes švietimo ir mokymo sistemas.

Profesinio mokymo generalinių direktorių susitikimuose dalyvauja už profesinį rengimą ir mokymą atsakingų ministerijų aukšto lygio atstovai iš 35 šalių ir Europos socialiniai partneriai. DGVT reguliariai aptaria strateginę PRM politiką ir šalies lygmens reformas ir imasi į ateitį orientuoto vaidmens, nustatydama Europos bendradarbiavimo PRM srityje kryptį.

Nuo 2002 m. kaip Kopenhagos proceso dalis DGVT susitikimai prisidėjo prie valstybių narių, šalių kandidačių, Europos laisvosios prekybos asociacijos / Europos ekonominės erdvės šalių ir Europos socialinių partnerių glaudesnio bendradarbiavimo profesinio mokymo srityje. Tai savanoriškas procesas, kurio imasi šalys, siekdamos pagerinti profesinio rengimo ir mokymo rezultatus, kokybę ir patrauklumą Europoje.

ES agentūros, remiančios bendradarbiavimą profesinio rengimo ir mokymo srityje

„Cedefop“, Europos profesinio mokymo plėtros centras nuo pat įkūrimo 1975 m. remia bendradarbiavimą profesinio rengimo ir mokymo srityje ir prisideda prie besikeičiančios politinės darbotvarkės. „Cedefop“ bendradarbiauja su Europos Komisija, ES valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais, padėdamas kurti, skatinti ir įgyvendinti profesinio rengimo, įgūdžių ir kvalifikacijų politiką.

„Cedefop“ teikia informaciją, tyrimus, analizes ir įrodymus susijusiose profesinio rengimo ir mokymo bei darbo rinkos srityse. Jo veikla apima: profesinio rengimo ir mokymo sistemas; pameistrystes; suaugusiųjų profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo galimybes; profesinį orientavimą, mokymosi patvirtinimą ir profesinio mokymo finansavimą; kvalifikacijos ir kvalifikacijų sistemas; mokytojus ir instruktorius; informaciją apie įgūdžius ir darbo ateitį, daugiausia dėmesio skiriant ekologiškiems įgūdžiams ir skaitmenizavimui. Būdamas platforma politikos formuotojams, socialiniams partneriams, mokslininkams, ekspertams ir kitiems profesinio rengimo ir mokymo bei darbo rinkos dalyviams, „Cedefop“ skatina dalytis žiniomis ir mokytis politikos. Jis atlieka svarbų vaidmenį stebint, kaip įgyvendinami Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo bei Osnabriuko deklaracijoje nustatyti prioritetai ir veiksmai.

Europos mokymo fondas (ETF) padeda kaimyninėms šalims reformuoti jų švietimo, mokymo ir darbo rinkos sistemas. Daugiau nei 25 metų patirtį turintis ETF glaudžiai bendradarbiauja su vyriausybėmis, įmonėmis ir socialiniais partneriais ES lygmeniu, siekdamas kuo geriau panaudoti žmonių gebėjimus ir įgūdžius. Šiuo metu ETF remia žmogiškojo matmens vystymąsi 29 su ES besiribojančiose šalyse. Jis siekia skatinti socialinį judumą ir įtrauktį, reformuoti švietimo ir mokymo sistemas ir suderinti jas su darbo rinkos poreikiais.

2020 m. Europos įgūdžių darbotvarkėje nustatyti kiekybiniai kvalifikacijos kėlimo (turimų įgūdžių tobulinimo) ir perkvalifikavimo (naujų įgūdžių mokymo) tikslai penkerių metų laikotarpiu. 12 darbotvarkės veiksmais siekiama skatinti valstybių narių, bendrovių ir socialinių partnerių bendradarbiavimą, kad žmonės galėtų pradėti mokytis visą gyvenimą, o ES biudžetas būtų naudojamas kaip katalizatorius skatinti viešąsias ir privačias investicijas į įgūdžius. Darbotvarkė derinama su Europos švietimo erdve ir Skaitmeninio švietimo veiksmų planu, siekiant ugdyti skaitmeninius įgūdžius ir kurti holistinę Europos mokymosi erdvę, naudingą visiems besimokantiesiems, mokytojams ir institucijoms.

Įgūdžių paktas yra pirmasis iš pavyzdinių Europos įgūdžių darbotvarkės veiksmų, kuriuo viešosios ir privačios organizacijos kviečiamos suvienyti jėgas ir imtis konkrečių veiksmų siekiant kelti ir keisti žmonių kvalifikaciją Europoje. Europos įgūdžių darbotvarkėje taip pat paskelbta iniciatyva dėl individualių mokymosi sąskaitų, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas darbingo amžiaus suaugusiesiems mokytis ir suteikti jiems galimybę sėkmingai prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių.

Profesinis švietimas ir mokymas platesniame ES politikos kontekste

Švietimas, mokymas ir įgūdžiai yra ES politikos pagrindas. Europos žaliajame kurse, Naujojoje Europos pramonės strategijoje, Žiedinės ekonomikos veiksmų plane ir ES biologinės įvairovės strategijoje pabrėžiamas svarbus įgūdžių ir mokymo vaidmuo remiant tvarų augimą ir perėjimą prie ekologiškos ekonomikos. MVĮ strategijoje „Darni ir skaitmeninė Europa“ pabrėžiama įgūdžių vertė įmonėms, o 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje pabrėžiama įgūdžių svarba kovojant su lyčių stereotipais ir siekiant lyčių pusiausvyros daugelyje profesijų. Plane „NextGenerationEU“, kuriuo siekiama padėti ES išbristi iš COVID-19 pandemijos, taip pat numatytas specialus finansavimas profesiniam rengimui ir mokymui, nes siekiama, kad Europa ir jos ekonomika taptų ekologiškesnė, skaitmeniškesnė ir stipresnė nei anksčiau.

Naujas visapusiškas požiūris į profesinį rengimą ir mokymą

Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo apibrėžti pagrindiniai principai, kuriais siekiama užtikrinti, kad profesinis rengimas ir mokymas suteiktų kokybiškas mokymosi galimybes jaunimui ir suaugusiesiems. Rekomendacijoje daug dėmesio skiriama didesniam lankstumui, didesnėms mokymosi darbo vietoje ir pameistrystės galimybėms bei geresniam kokybės užtikrinimui.

Remiantis 2018 m. ACVT nuomone dėl profesinio rengimo ir mokymo ateities po 2020 m., Tarybos rekomendacijoje išdėstyta profesinio rengimo ir mokymo politikos vizija, kuria vadovaujantis:

• jaunimui ir suaugusiesiems suteikiama žinių, įgūdžių ir gebėjimų, kad jie galėtų sėkmingai veikti besikeičiančioje darbo rinkoje ir visuomenėje, prisitaikytų prie ekonomikos atsigavimo ir teisingo perėjimo prie ekologiškos ir skaitmeninės ekonomikos demografinių pokyčių laikotarpiu ir visais ekonomikos ciklais;
• skatinama įtrauktis ir lygios galimybės bei padedama siekti atsparumo, socialinio teisingumo ir gerovės visiems;
• skatinama kurti Europos profesinio rengimo ir mokymo sistemas tarptautiniu mastu, kad jos būtų pripažįstamos kaip pasaulinis pavyzdys besimokantiems profesijos.

Rekomendacijoje taip pat nustatyti šie ES lygmens tikslai, kuriuos ketinama pasiekti iki 2025 m.:

• įdarbinti ne mažiau kaip 82 proc. profesinių mokyklų absolventų;
• pasiekti, kad 60 proc. profesinių mokyklų dabartinių absolventų studijų metu naudotųsi kokios nors formos mokymusi darbo vietoje;
• pasiekti, kad 8 proc. besimokančiųjų profesinėse mokyklose mokytųsi užsienyje.

Pirmasis ir trečiasis tikslai grindžiami esamais strateginės programos „ET 2020“ lyginamaisiais rodikliais, susijusiais su absolventų įsidarbinimo galimybėmis ir judumu profesinio mokymo srityje, o antrasis – paremtas 2018 m. kovo mėn. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos.

ES profesinio rengimo ir mokymo vizija

Stipri profesinio mokymo politika yra labai svarbi skatinant kvalifikuotą, išmokytą ir gebančią prisitaikyti darbo jėgą ir į ekonominius pokyčius reaguojančias darbo rinkas. ES sukūrė pagrindus remti profesinio rengimo ir mokymo aplinką Europoje, pasitelkdama įvairias iniciatyvas, įskaitant pagrindinius profesinio rengimo ir mokymo ateities principus ir tikslus.

Trumpa ES profesinio rengimo ir mokymo politikos apžvalga

ES politika jau seniai skatina ir stiprina profesinį rengimą ir mokymą visoje Europoje – dar 1963 m. ES nustatė bendrus bendrosios PRM politikos įgyvendinimo principus ir įsteigė Profesinio mokymo patariamąjį komitetą (Advisory Committee on Vocational Training, ACVT). Nuo XXI a. pradžios ES politikoje daug dėmesio skiriama profesiniam rengimui ir mokymui, ypač po to, kai 2002 m. buvo pradėta įgyvendinti Europos glaudesnio bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje strategija (vadinamasis Kopenhagos procesas). Siekiant padidinti įgūdžių ir kvalifikacijų skaidrumą, vėliau buvo įdiegtos pagrindinės priemonės, pvz. Europasas ir EKS. Pavyzdinės finansavimo programos, pvz., Europos socialinis fondas + (ESF+) ir „Erasmus+“ , remia švietimą, mokymą, įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą.

Po finansų krizės ES politika buvo siekiama toliau investuoti į aukštos kokybės profesinį rengimą ir mokymą, kad būtų skatinamas pažangus, tvarus ir integracinis augimas ir sprendžiama didelio jaunimo nedarbo problema, ypač daug dėmesio skiriant mokymosi darbo vietoje skatinimui, kokybės užtikrinimui, geresnėms galimybėms gauti profesinį mokymą, pagrindinių įgūdžių stiprinimui ir profesinio rengimo ir mokymo instruktorių profesiniam tobulėjimui. Pagrindinė iniciatyva šioje srityje yra Jaunimo garantijos, pagal kurią nuo 2013 m. profesinis rengimas ir mokymas pasitelkiamas siekiant palengvinti jaunimo perėjimą į darbo rinką. Neseniai parengtame Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje plane daugiausia dėmesio skiriama sektorių įgūdžių spragų šalinimui, be kita ko, rengiant profesinio rengimo ir mokymo programas bei kvalifikacijas, o Europos įgūdžių (gebėjimų), kvalifikacijų ir profesijų klasifikatorius (ESCO) padėjo tobulinti daugiakalbius įgūdžių ir kvalifikacijų klasifikatorius.

Pagrindinės ES bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje valdymo institucijos

Valstybės narės, socialiniai partneriai ir Komisija su PRM susijusias iniciatyvas aptaria Profesinio mokymo patariamojo komiteto (ACVT) ir Profesinio mokymo generalinių direktorių (DGVT) susitikimuose.

Nuo 1963 m. Profesinio mokymo patariamasis komitetas padeda ES įgyvendinti jos PRM politiką. Profesinio mokymo patariamasis komitetas apima platesnę profesinio rengimo ir mokymo bei suaugusiųjų mokymosi sritį, o tai rodo, kad profesinio rengimo ir mokymo politika paprastai yra įtraukta į platesnes švietimo ir mokymo sistemas.

Profesinio mokymo generalinių direktorių susitikimuose dalyvauja už profesinį rengimą ir mokymą atsakingų ministerijų aukšto lygio atstovai iš 35 šalių ir Europos socialiniai partneriai. DGVT reguliariai aptaria strateginę PRM politiką ir šalies lygmens reformas ir imasi į ateitį orientuoto vaidmens, nustatydama Europos bendradarbiavimo PRM srityje kryptį.

Nuo 2002 m. kaip Kopenhagos proceso dalis DGVT susitikimai prisidėjo prie valstybių narių, šalių kandidačių, Europos laisvosios prekybos asociacijos / Europos ekonominės erdvės šalių ir Europos socialinių partnerių glaudesnio bendradarbiavimo profesinio mokymo srityje. Tai savanoriškas procesas, kurio imasi šalys, siekdamos pagerinti profesinio rengimo ir mokymo rezultatus, kokybę ir patrauklumą Europoje.

ES agentūros, remiančios bendradarbiavimą profesinio rengimo ir mokymo srityje

„Cedefop“, Europos profesinio mokymo plėtros centras nuo pat įkūrimo 1975 m. remia bendradarbiavimą profesinio rengimo ir mokymo srityje ir prisideda prie besikeičiančios politinės darbotvarkės. „Cedefop“ bendradarbiauja su Europos Komisija, ES valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais, padėdamas kurti, skatinti ir įgyvendinti profesinio rengimo, įgūdžių ir kvalifikacijų politiką.

„Cedefop“ teikia informaciją, tyrimus, analizes ir įrodymus susijusiose profesinio rengimo ir mokymo bei darbo rinkos srityse. Jo veikla apima: profesinio rengimo ir mokymo sistemas; pameistrystes; suaugusiųjų profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo galimybes; profesinį orientavimą, mokymosi patvirtinimą ir profesinio mokymo finansavimą; kvalifikacijos ir kvalifikacijų sistemas; mokytojus ir instruktorius; informaciją apie įgūdžius ir darbo ateitį, daugiausia dėmesio skiriant ekologiškiems įgūdžiams ir skaitmenizavimui. Būdamas platforma politikos formuotojams, socialiniams partneriams, mokslininkams, ekspertams ir kitiems profesinio rengimo ir mokymo bei darbo rinkos dalyviams, „Cedefop“ skatina dalytis žiniomis ir mokytis politikos. Jis atlieka svarbų vaidmenį stebint, kaip įgyvendinami Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo bei Osnabriuko deklaracijoje nustatyti prioritetai ir veiksmai.

Europos mokymo fondas (ETF) padeda kaimyninėms šalims reformuoti jų švietimo, mokymo ir darbo rinkos sistemas. Daugiau nei 25 metų patirtį turintis ETF glaudžiai bendradarbiauja su vyriausybėmis, įmonėmis ir socialiniais partneriais ES lygmeniu, siekdamas kuo geriau panaudoti žmonių gebėjimus ir įgūdžius. Šiuo metu ETF remia žmogiškojo matmens vystymąsi 29 su ES besiribojančiose šalyse. Jis siekia skatinti socialinį judumą ir įtrauktį, reformuoti švietimo ir mokymo sistemas ir suderinti jas su darbo rinkos poreikiais.

2020 m. Europos įgūdžių darbotvarkėje nustatyti kiekybiniai kvalifikacijos kėlimo (turimų įgūdžių tobulinimo) ir perkvalifikavimo (naujų įgūdžių mokymo) tikslai penkerių metų laikotarpiu. 12 darbotvarkės veiksmais siekiama skatinti valstybių narių, bendrovių ir socialinių partnerių bendradarbiavimą, kad žmonės galėtų pradėti mokytis visą gyvenimą, o ES biudžetas būtų naudojamas kaip katalizatorius skatinti viešąsias ir privačias investicijas į įgūdžius. Darbotvarkė derinama su Europos švietimo erdve ir Skaitmeninio švietimo veiksmų planu, siekiant ugdyti skaitmeninius įgūdžius ir kurti holistinę Europos mokymosi erdvę, naudingą visiems besimokantiesiems, mokytojams ir institucijoms.

Įgūdžių paktas yra pirmasis iš pavyzdinių Europos įgūdžių darbotvarkės veiksmų, kuriuo viešosios ir privačios organizacijos kviečiamos suvienyti jėgas ir imtis konkrečių veiksmų siekiant kelti ir keisti žmonių kvalifikaciją Europoje. Europos įgūdžių darbotvarkėje taip pat paskelbta iniciatyva dėl individualių mokymosi sąskaitų, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas darbingo amžiaus suaugusiesiems mokytis ir suteikti jiems galimybę sėkmingai prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių.

Profesinis švietimas ir mokymas platesniame ES politikos kontekste

Švietimas, mokymas ir įgūdžiai yra ES politikos pagrindas. Europos žaliajame kurse, Naujojoje Europos pramonės strategijoje, Žiedinės ekonomikos veiksmų plane ir ES biologinės įvairovės strategijoje pabrėžiamas svarbus įgūdžių ir mokymo vaidmuo remiant tvarų augimą ir perėjimą prie ekologiškos ekonomikos. MVĮ strategijoje „Darni ir skaitmeninė Europa“ pabrėžiama įgūdžių vertė įmonėms, o 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje pabrėžiama įgūdžių svarba kovojant su lyčių stereotipais ir siekiant lyčių pusiausvyros daugelyje profesijų. Plane „NextGenerationEU“, kuriuo siekiama padėti ES išbristi iš COVID-19 pandemijos, taip pat numatytas specialus finansavimas profesiniam rengimui ir mokymui, nes siekiama, kad Europa ir jos ekonomika taptų ekologiškesnė, skaitmeniškesnė ir stipresnė nei anksčiau.

Naujas visapusiškas požiūris į profesinį rengimą ir mokymą

Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo apibrėžti pagrindiniai principai, kuriais siekiama užtikrinti, kad profesinis rengimas ir mokymas suteiktų kokybiškas mokymosi galimybes jaunimui ir suaugusiesiems. Rekomendacijoje daug dėmesio skiriama didesniam lankstumui, didesnėms mokymosi darbo vietoje ir pameistrystės galimybėms bei geresniam kokybės užtikrinimui.

Remiantis 2018 m. ACVT nuomone dėl profesinio rengimo ir mokymo ateities po 2020 m., Tarybos rekomendacijoje išdėstyta profesinio rengimo ir mokymo politikos vizija, kuria vadovaujantis:

• jaunimui ir suaugusiesiems suteikiama žinių, įgūdžių ir gebėjimų, kad jie galėtų sėkmingai veikti besikeičiančioje darbo rinkoje ir visuomenėje, prisitaikytų prie ekonomikos atsigavimo ir teisingo perėjimo prie ekologiškos ir skaitmeninės ekonomikos demografinių pokyčių laikotarpiu ir visais ekonomikos ciklais;
• skatinama įtrauktis ir lygios galimybės bei padedama siekti atsparumo, socialinio teisingumo ir gerovės visiems;
• skatinama kurti Europos profesinio rengimo ir mokymo sistemas tarptautiniu mastu, kad jos būtų pripažįstamos kaip pasaulinis pavyzdys besimokantiems profesijos.

Rekomendacijoje taip pat nustatyti šie ES lygmens tikslai, kuriuos ketinama pasiekti iki 2025 m.:

• įdarbinti ne mažiau kaip 82 proc. profesinių mokyklų absolventų;
• pasiekti, kad 60 proc. profesinių mokyklų dabartinių absolventų studijų metu naudotųsi kokios nors formos mokymusi darbo vietoje;
• pasiekti, kad 8 proc. besimokančiųjų profesinėse mokyklose mokytųsi užsienyje.

Pirmasis ir trečiasis tikslai grindžiami esamais strateginės programos „ET 2020“ lyginamaisiais rodikliais, susijusiais su absolventų įsidarbinimo galimybėmis ir judumu profesinio mokymo srityje, o antrasis – paremtas 2018 m. kovo mėn. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos.

Reformų skatinimas visoje Europoje

Valstybės narės įsipareigojo kartu su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais įgyvendinti veiksmus, kuriais būtų remiamos profesinio rengimo ir mokymo reformos nacionaliniu lygmeniu. Šios nacionalinio lygmens reformos yra labai svarbios siekiant įgyvendinti profesinio rengimo ir mokymo viziją.

Nacionalinio lygmens reformų principai

Reformos turėtų būti grindžiamos šiais principais: profesinis rengimas ir mokymas turėtų...

• lanksčiai prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių: valstybės narės turėtų įdiegti tinkamas sistemas ir priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad profesinis rengimas ir mokymas suteiks subalansuotą įgūdžių derinį ir greitai reaguos į besikeičiančius darbo rinkos poreikius (pavyzdžiui, pasitelkiant įgūdžių numatymo mechanizmus). Mokymasis darbo vietoje ir pameistrystė yra veiksmingi būdai, padedantys užtikrinti profesinio rengimo ir mokymo aktualumą darbo rinkoje.
• pasižymėti lankstumu ir tobulėjimo galimybėmis: valstybės narės turėtų užtikrinti, kad profesinio rengimo ir mokymo programos būtų individualizuotos ir orientuotos į besimokantįjį. Tai padeda užtikrinti tvirtą įsitraukimą ir didinti profesinio mokymo ir rengimo patrauklumą, todėl didėja įsidarbinimo galimybės. Profesinės kvalifikacijos turėtų būti suskirstytos į smulkesnius vienetus ir atitinkamus mokymosi rezultatus, kad būtų galima lanksčiai atnaujinti turinį ir pritaikyti jį prie individualių poreikių.
• būti inovacijų ir augimo varikliu: profesinis rengimas ir mokymas turėtų būti ekonomikos, pramonės ir inovacijų strategijų, įskaitant tas, kurios susijusios su ekonomikos atsigavimu bei ekologiniu ir skaitmeniniu perėjimu, dalis. Profesinio rengimo ir mokymo įstaigose turėtų būti sukurta naujausia infrastruktūra ir skaitmenizavimo strategijos, o profesinis rengimas turėtų būti pritaikytas ir išplėstas, taip skatinant verslumo, skaitmeninių ir ekologinių įgūdžių mokymąsi, ypač suaugusiųjų. Tai turėtų padėti Europai pasirengti ekologiškam ir skaitmeniniam perėjimui ir paremti paklausias profesijas.
• būti patraukliu pasirinkimu, grindžiamu šiuolaikiškais ir skaitmeniniais įgūdžiais bei mokymo paslaugomis: valstybės narės turėtų didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą, pasitelkdamos inovacijas ir modernizavimą, visų pirma – naują mokymosi aplinką, priemones ir mokymo metodus, ypač daug dėmesio skiriant skaitmenizavimui. Švietimo ir mokymo sistemos turėtų sudaryti sąlygas vertikaliai ir horizontaliai pereiti nuo profesinio rengimo ir mokymo iki bendrojo lavinimo mokyklų, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo.
• skatinti lygias galimybes: Profesinio rengimo ir mokymo programos turėtų būti įtraukios ir prieinamos pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, neįgaliesiems, asmenims, neturintiems įgūdžių ar kvalifikacijos, mažumoms, migruojantiems asmenims ir asmenims, kurie turi mažiau galimybių dėl savo socialinės ir ekonominės padėties ar vietovės, kurioje gyvena. Tikslinės priemonės ir lanksčios mokymo formos gali padėti neleisti per anksti pasitraukti iš švietimo ir mokymo sistemos ir padėti pereiti iš mokyklos į darbo rinką.
• remtis kokybės užtikrinimo kultūra: Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET) yra paremta bendrų orientacinių deskriptorių ir bendrų orientacinių rodiklių rinkiniu, skirtu profesinio rengimo ir mokymo kokybei užtikrinti, taikomu tiek sistemos, tiek paslaugų teikėjų lygmeniu, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes. EQAVET nacionaliniai informaciniai centrai (NIC) atlieka svarbų vaidmenį telkiant nacionalinius ir regioninius suinteresuotuosius subjektus ir padedant toliau plėtoti ir įgyvendinti EQAVET sistemą.

Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET) ir Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET)

2020 m. lapkričio mėn. Tarybos rekomendacija dėl profesinio rengimo ir mokymo pakeičia ankstesnes rekomendacijas dėl EQAVET ir Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET), kurios buvo priimtos 2009 m.

EQAVET nustato orientacinę sistemą, skirtą padėti valstybėms narėms gerinti profesinio mokymo sistemų kokybę ir didinti profesinio mokymo kokybės užtikrinimo priemonių skaidrumą. Per 10 įgyvendinimo metų EQAVET paskatino nacionalinių kokybės užtikrinimo sistemų reformas, tačiau nedaug prisidėjo prie kokybės užtikrinimo priemonių skaidrumo didinimo. Be to, ji dažniausiai buvo taikoma mokyklose vykdomam pirminiam profesiniam mokymui.

EQAVET yra pagerinta atnaujinus EQAVET sistemą, įtrauktą į Rekomendaciją dėl profesinio rengimo ir mokymo, kurioje pabrėžiama mokymosi rezultatų kokybė, sertifikavimas ir vertinimas, konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, mokytojų ir instruktorių vaidmuo, mokymasis darbo vietoje, skaitmeninis mokymasis ir lankstumas. Siekiant pagerinti abipusį mokymąsi, padaryti kokybės užtikrinimą skaidresnį ir sustiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, ES lygmeniu pradedami profesinio mokymo sistemų tarpusavio vertinimai.

ECVET buvo sukurta siekiant pagerinti mokymosi rezultatų pripažinimą, kaupimą ir perkėlimą. Taip buvo siekiama remti judumą ir mokymąsi visą gyvenimą, taip pat sukurti ES kreditų sistemą profesinio rengimo ir mokymo srityje. ECVET padėjo pagerinti mobilumą naudojant ir dokumentuojant padalinius ir susijusius mokymosi rezultatus. Tačiau ECVET taškų sąvoka iš esmės nebuvo taikoma, o ECVET nepadėjo sukurti Europos kreditų sistemos profesinio rengimo ir mokymo srityje.

Tarybos rekomendacija pakeitė ECVET rekomendaciją, į ją įtraukdama pagrindinius buvusios ECVET priemonės principus, susijusius su lankstumu, o priemonės, kuriomis remiamas profesinio mokymo mokinių judumas (mokymosi susitarimas ir susitarimo memorandumas), toliau bus plėtojamos pagal kitas ES priemones (pvz., „Erasmus+“). Profesinės kvalifikacijos, įgytos baigus vidurinį ir aukštąjį mokslą, atveju ir toliau bus taikoma Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS).

Valstybių narių veiksmai, remiami ES bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje, ir pirmiau minėti principai turėtų užtikrinti, kad profesinis rengimas ir mokymas taps judriu, lanksčiu ir patraukliu pasirinkimu, grindžiamu lygiomis galimybėmis ir kokybės užtikrinimo kultūra. Šie veiksmai turėtų:

• Skatinti ir remti profesinio rengimo ir mokymo valdymui skirtas tvarias partnerystes regionų ir sektorių lygmeniu, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir, jei reikia, pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes. Veiksmai turėtų apimti socialinius partnerius ir visas susijusias suinteresuotąsias šalis, įskaitant:

• profesinio rengimo ir mokymo įstaigas;
• visų dydžių pramonės šakas ir įmones;
• viešąsias ir privačias įdarbinimo tarnybas;
• profesinio mokymo mokytojus ir instruktorius bei jų atstovus;
• tarpininkaujančias institucijas (pvz., pramonės, prekybos ir amatų rūmus);
• profesines ir sektorių organizacijas;
• jaunimo garantijų iniciatyvas, ESF+ ir kitų ES iniciatyvų nacionalinius koordinatorius;
• informacinių technologijų sektorių;
• profesinio meistriškumo centrus (CoVE);
• klasterius; besimokančiųjų ir tėvų organizacijas; vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijas.

Siekiant užtikrinti, kad reformos būtų tinkamai parengtos ir įgyvendintos bei gerai suprantamos specialistams ir kitoms suinteresuotosioms šalims, labai svarbus profesinio rengimo ir mokymo suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas šalies lygmeniu.

• Kuo geriau panaudoti skaidrumo priemones. Veiksmai turėtų būti vykdomi naudojantis priemonėmis, įskaitant Europos kvalifikacijų sąrangą, Europasą, ESCO ir ECTS, plečiant užsienyje įgytų įgūdžių, kvalifikacijų ir mokymosi laikotarpių rezultatų pripažinimą. Pavyzdžiui, naudodamiesi Europasu, besimokantieji gali įrašyti savo patirtį, įgūdžius ir kvalifikaciją į internetinį profilį, gauti profesinio orientavimo, informacijos apie judumo patirtį ir skaitmeninius pažymėjimus, gauti pasiūlymų ir ieškoti mokymosi bei darbo galimybių.
• Kuo geriau panaudoti ES lėšas ir priemones, kuriomis remiamos reformos ir (arba) investicijos į profesinį rengimą ir mokymą. Veiksmai turėtų skatinti tolesnes viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijas į profesinį rengimą ir mokymą. ES fondų ir priemonių pavyzdžiai pateikti skyriuje „Finansavimas“.
• Iki 2022 m. gegužės mėn. apibrėžti priemones, grindžiamas esamais nacionaliniais susitarimais ir finansinėmis sistemomis (vadinamieji nacionaliniai įgyvendinimo planai). Šiomis priemonėmis turėtų būti siekiama integruoti skaitmenizavimą ir aplinkos tvarumą visame profesinio mokymo sektoriuje.

Pavyzdžiui, Europos profesinio mokymo specialistų bendruomenės Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninėje platformoje tikslas – stiprinti profesinio rengimo ir mokymo bendruomenę visoje ES. Daugiausia dėmesio skiriama mokymuisi internetu ir (arba) nuotoliniu būdu, ekologiškiems įgūdžiams, socialinei įtraukčiai ir besimokančiųjų judumui, todėl ji padeda specialistams, pavyzdžiui, mokytojams, instruktoriams ir įmonėse dirbantiems dėstytojams, susipažinti su Europos lygmens politikos iniciatyvomis ir bendradarbiauti tarpusavyje ieškant įdomių priemonių ir išteklių, skirtų profesinio mokymo paslaugoms teikti.

Konkretūs įsipareigojimai nacionaliniu lygmeniu

27 ES valstybės narės, Europos ekonominės erdvės / Europos laisvosios prekybos asociacijos ir šalių kandidačių ministrai, Europos socialiniai partneriai ir Europos Komisija, atsakingi už profesinį rengimą ir mokymą, patvirtino Osnabriuko deklaraciją, kurioje išdėstytas įsipareigojimas iki 2025 m. imtis įvairių veiksmų, grindžiamų rekomendacija dėl profesinio rengimo ir mokymo. Deklaracijai taip pat pritarė ES profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjų asociacijos ir besimokančiųjų atstovai.

Ja papildoma Tarybos rekomendacija, nustatant konkrečius 2021–2025 m. laikotarpio veiksmus nacionaliniu ir ES lygmeniu, daugiausia dėmesio skiriant keturioms pagrindinėms sritims:

• Atsparumui ir kompetencijai užtikrinant kokybišką, įtraukų ir lankstų PRM: lankstus ir atsparus PRM turėtų galėti prisitaikyti prie sutrikdymų ir paversti problemas galimybėmis. Tokiu būdu bus skatinamos inovacijos, produktyvumas ir atsparumas vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmeniu. PRM suteikia piliečiams galimybę susitvarkyti su pokyčiais, tačiau taip pat turėtų suteikti jiems galimybę formuoti pokyčius. Naujovės PRM srityje yra glaudžiai susijusios su naujų įgūdžių, mokymo programų, mokymo metodikų ir prognozavimo priemonių klausimais.
• Naujos mokymosi visą gyvenimą kultūros kūrimui: naujoji mokymosi visą gyvenimą kultūra turėtų suteikti galimybę asmenims visą gyvenimą naudotis profesinio orientavimo paslaugomis. Ji taip pat turėtų padėti jiems įsitraukti į kokybiškas ir įtraukias profesinio rengimo ir mokymo programas ir įgyti pagrindinių įgūdžių, leidžiančių jiems aktyviai organizuoti savo švietimą, mokymą ir užimtumą, padedant suinteresuotosioms šalims.
• Tvarumui: įmonės, privačiojo sektoriaus organizacijos ir visuomenės iniciatyvos yra pagrindinė tvarumo varomoji jėga. Pirminis ir tęstinis profesinis rengimas ir mokymas turėtų siekti į savo reglamentus ir praktiką įtraukti su tvarumu susijusius įgūdžius. Technologijų plėtra taip pat skatina augimą daugelyje sektorių, įskaitant švietimą ir mokymą. Atvirojo kodo ir (arba) skaitmeninė mokymosi aplinka daro švietimą prieinamesnį tvaraus vystymosi klausimais.
• Europos švietimo ir mokymo erdvei ir tarptautiniam PRM: rinkų globalizacija ir demografinės tendencijos reiškia, kad profesinio rengimo ir mokymo sistemos ir institucijos nacionaliniu, regionų ir sektorių lygmeniu turi prisitaikyti ir modernizuotis. Tačiau jos taip pat suteikia dideles galimybes stiprinti Europą kaip vietą, kurioje vyksta švietimas ir mokymas.

Deklaracijoje išreiškiamas aiškus valstybių narių įsipareigojimas artimiausiais metais gerinti profesinio rengimo ir mokymo sistemas visoje ES, laikantis Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo nurodytų principų ir veiksmų.

Reformų skatinimas visoje Europoje

Valstybės narės įsipareigojo kartu su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais įgyvendinti veiksmus, kuriais būtų remiamos profesinio rengimo ir mokymo reformos nacionaliniu lygmeniu. Šios nacionalinio lygmens reformos yra labai svarbios siekiant įgyvendinti profesinio rengimo ir mokymo viziją.

Nacionalinio lygmens reformų principai

Reformos turėtų būti grindžiamos šiais principais: profesinis rengimas ir mokymas turėtų...

• lanksčiai prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių: valstybės narės turėtų įdiegti tinkamas sistemas ir priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad profesinis rengimas ir mokymas suteiks subalansuotą įgūdžių derinį ir greitai reaguos į besikeičiančius darbo rinkos poreikius (pavyzdžiui, pasitelkiant įgūdžių numatymo mechanizmus). Mokymasis darbo vietoje ir pameistrystė yra veiksmingi būdai, padedantys užtikrinti profesinio rengimo ir mokymo aktualumą darbo rinkoje.
• pasižymėti lankstumu ir tobulėjimo galimybėmis: valstybės narės turėtų užtikrinti, kad profesinio rengimo ir mokymo programos būtų individualizuotos ir orientuotos į besimokantįjį. Tai padeda užtikrinti tvirtą įsitraukimą ir didinti profesinio mokymo ir rengimo patrauklumą, todėl didėja įsidarbinimo galimybės. Profesinės kvalifikacijos turėtų būti suskirstytos į smulkesnius vienetus ir atitinkamus mokymosi rezultatus, kad būtų galima lanksčiai atnaujinti turinį ir pritaikyti jį prie individualių poreikių.
• būti inovacijų ir augimo varikliu: profesinis rengimas ir mokymas turėtų būti ekonomikos, pramonės ir inovacijų strategijų, įskaitant tas, kurios susijusios su ekonomikos atsigavimu bei ekologiniu ir skaitmeniniu perėjimu, dalis. Profesinio rengimo ir mokymo įstaigose turėtų būti sukurta naujausia infrastruktūra ir skaitmenizavimo strategijos, o profesinis rengimas turėtų būti pritaikytas ir išplėstas, taip skatinant verslumo, skaitmeninių ir ekologinių įgūdžių mokymąsi, ypač suaugusiųjų. Tai turėtų padėti Europai pasirengti ekologiškam ir skaitmeniniam perėjimui ir paremti paklausias profesijas.
• būti patraukliu pasirinkimu, grindžiamu šiuolaikiškais ir skaitmeniniais įgūdžiais bei mokymo paslaugomis: valstybės narės turėtų didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą, pasitelkdamos inovacijas ir modernizavimą, visų pirma – naują mokymosi aplinką, priemones ir mokymo metodus, ypač daug dėmesio skiriant skaitmenizavimui. Švietimo ir mokymo sistemos turėtų sudaryti sąlygas vertikaliai ir horizontaliai pereiti nuo profesinio rengimo ir mokymo iki bendrojo lavinimo mokyklų, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo.
• skatinti lygias galimybes: Profesinio rengimo ir mokymo programos turėtų būti įtraukios ir prieinamos pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, neįgaliesiems, asmenims, neturintiems įgūdžių ar kvalifikacijos, mažumoms, migruojantiems asmenims ir asmenims, kurie turi mažiau galimybių dėl savo socialinės ir ekonominės padėties ar vietovės, kurioje gyvena. Tikslinės priemonės ir lanksčios mokymo formos gali padėti neleisti per anksti pasitraukti iš švietimo ir mokymo sistemos ir padėti pereiti iš mokyklos į darbo rinką.
• remtis kokybės užtikrinimo kultūra: Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET) yra paremta bendrų orientacinių deskriptorių ir bendrų orientacinių rodiklių rinkiniu, skirtu profesinio rengimo ir mokymo kokybei užtikrinti, taikomu tiek sistemos, tiek paslaugų teikėjų lygmeniu, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes. EQAVET nacionaliniai informaciniai centrai (NIC) atlieka svarbų vaidmenį telkiant nacionalinius ir regioninius suinteresuotuosius subjektus ir padedant toliau plėtoti ir įgyvendinti EQAVET sistemą.

Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET) ir Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET)

2020 m. lapkričio mėn. Tarybos rekomendacija dėl profesinio rengimo ir mokymo pakeičia ankstesnes rekomendacijas dėl EQAVET ir Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET), kurios buvo priimtos 2009 m.

EQAVET nustato orientacinę sistemą, skirtą padėti valstybėms narėms gerinti profesinio mokymo sistemų kokybę ir didinti profesinio mokymo kokybės užtikrinimo priemonių skaidrumą. Per 10 įgyvendinimo metų EQAVET paskatino nacionalinių kokybės užtikrinimo sistemų reformas, tačiau nedaug prisidėjo prie kokybės užtikrinimo priemonių skaidrumo didinimo. Be to, ji dažniausiai buvo taikoma mokyklose vykdomam pirminiam profesiniam mokymui.

EQAVET yra pagerinta atnaujinus EQAVET sistemą, įtrauktą į Rekomendaciją dėl profesinio rengimo ir mokymo, kurioje pabrėžiama mokymosi rezultatų kokybė, sertifikavimas ir vertinimas, konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, mokytojų ir instruktorių vaidmuo, mokymasis darbo vietoje, skaitmeninis mokymasis ir lankstumas. Siekiant pagerinti abipusį mokymąsi, padaryti kokybės užtikrinimą skaidresnį ir sustiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, ES lygmeniu pradedami profesinio mokymo sistemų tarpusavio vertinimai.

ECVET buvo sukurta siekiant pagerinti mokymosi rezultatų pripažinimą, kaupimą ir perkėlimą. Taip buvo siekiama remti judumą ir mokymąsi visą gyvenimą, taip pat sukurti ES kreditų sistemą profesinio rengimo ir mokymo srityje. ECVET padėjo pagerinti mobilumą naudojant ir dokumentuojant padalinius ir susijusius mokymosi rezultatus. Tačiau ECVET taškų sąvoka iš esmės nebuvo taikoma, o ECVET nepadėjo sukurti Europos kreditų sistemos profesinio rengimo ir mokymo srityje.

Tarybos rekomendacija pakeitė ECVET rekomendaciją, į ją įtraukdama pagrindinius buvusios ECVET priemonės principus, susijusius su lankstumu, o priemonės, kuriomis remiamas profesinio mokymo mokinių judumas (mokymosi susitarimas ir susitarimo memorandumas), toliau bus plėtojamos pagal kitas ES priemones (pvz., „Erasmus+“). Profesinės kvalifikacijos, įgytos baigus vidurinį ir aukštąjį mokslą, atveju ir toliau bus taikoma Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS).

Valstybių narių veiksmai, remiami ES bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje, ir pirmiau minėti principai turėtų užtikrinti, kad profesinis rengimas ir mokymas taps judriu, lanksčiu ir patraukliu pasirinkimu, grindžiamu lygiomis galimybėmis ir kokybės užtikrinimo kultūra. Šie veiksmai turėtų:

• Skatinti ir remti profesinio rengimo ir mokymo valdymui skirtas tvarias partnerystes regionų ir sektorių lygmeniu, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir, jei reikia, pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes. Veiksmai turėtų apimti socialinius partnerius ir visas susijusias suinteresuotąsias šalis, įskaitant:

• profesinio rengimo ir mokymo įstaigas;
• visų dydžių pramonės šakas ir įmones;
• viešąsias ir privačias įdarbinimo tarnybas;
• profesinio mokymo mokytojus ir instruktorius bei jų atstovus;
• tarpininkaujančias institucijas (pvz., pramonės, prekybos ir amatų rūmus);
• profesines ir sektorių organizacijas;
• jaunimo garantijų iniciatyvas, ESF+ ir kitų ES iniciatyvų nacionalinius koordinatorius;
• informacinių technologijų sektorių;
• profesinio meistriškumo centrus (CoVE);
• klasterius; besimokančiųjų ir tėvų organizacijas; vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijas.

Siekiant užtikrinti, kad reformos būtų tinkamai parengtos ir įgyvendintos bei gerai suprantamos specialistams ir kitoms suinteresuotosioms šalims, labai svarbus profesinio rengimo ir mokymo suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas šalies lygmeniu.

• Kuo geriau panaudoti skaidrumo priemones. Veiksmai turėtų būti vykdomi naudojantis priemonėmis, įskaitant Europos kvalifikacijų sąrangą, Europasą, ESCO ir ECTS, plečiant užsienyje įgytų įgūdžių, kvalifikacijų ir mokymosi laikotarpių rezultatų pripažinimą. Pavyzdžiui, naudodamiesi Europasu, besimokantieji gali įrašyti savo patirtį, įgūdžius ir kvalifikaciją į internetinį profilį, gauti profesinio orientavimo, informacijos apie judumo patirtį ir skaitmeninius pažymėjimus, gauti pasiūlymų ir ieškoti mokymosi bei darbo galimybių.
• Kuo geriau panaudoti ES lėšas ir priemones, kuriomis remiamos reformos ir (arba) investicijos į profesinį rengimą ir mokymą. Veiksmai turėtų skatinti tolesnes viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijas į profesinį rengimą ir mokymą. ES fondų ir priemonių pavyzdžiai pateikti skyriuje „Finansavimas“.
• Iki 2022 m. gegužės mėn. apibrėžti priemones, grindžiamas esamais nacionaliniais susitarimais ir finansinėmis sistemomis (vadinamieji nacionaliniai įgyvendinimo planai). Šiomis priemonėmis turėtų būti siekiama integruoti skaitmenizavimą ir aplinkos tvarumą visame profesinio mokymo sektoriuje.

Pavyzdžiui, Europos profesinio mokymo specialistų bendruomenės Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninėje platformoje tikslas – stiprinti profesinio rengimo ir mokymo bendruomenę visoje ES. Daugiausia dėmesio skiriama mokymuisi internetu ir (arba) nuotoliniu būdu, ekologiškiems įgūdžiams, socialinei įtraukčiai ir besimokančiųjų judumui, todėl ji padeda specialistams, pavyzdžiui, mokytojams, instruktoriams ir įmonėse dirbantiems dėstytojams, susipažinti su Europos lygmens politikos iniciatyvomis ir bendradarbiauti tarpusavyje ieškant įdomių priemonių ir išteklių, skirtų profesinio mokymo paslaugoms teikti.

Konkretūs įsipareigojimai nacionaliniu lygmeniu

27 ES valstybės narės, Europos ekonominės erdvės / Europos laisvosios prekybos asociacijos ir šalių kandidačių ministrai, Europos socialiniai partneriai ir Europos Komisija, atsakingi už profesinį rengimą ir mokymą, patvirtino Osnabriuko deklaraciją, kurioje išdėstytas įsipareigojimas iki 2025 m. imtis įvairių veiksmų, grindžiamų rekomendacija dėl profesinio rengimo ir mokymo. Deklaracijai taip pat pritarė ES profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjų asociacijos ir besimokančiųjų atstovai.

Ja papildoma Tarybos rekomendacija, nustatant konkrečius 2021–2025 m. laikotarpio veiksmus nacionaliniu ir ES lygmeniu, daugiausia dėmesio skiriant keturioms pagrindinėms sritims:

• Atsparumui ir kompetencijai užtikrinant kokybišką, įtraukų ir lankstų PRM: lankstus ir atsparus PRM turėtų galėti prisitaikyti prie sutrikdymų ir paversti problemas galimybėmis. Tokiu būdu bus skatinamos inovacijos, produktyvumas ir atsparumas vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmeniu. PRM suteikia piliečiams galimybę susitvarkyti su pokyčiais, tačiau taip pat turėtų suteikti jiems galimybę formuoti pokyčius. Naujovės PRM srityje yra glaudžiai susijusios su naujų įgūdžių, mokymo programų, mokymo metodikų ir prognozavimo priemonių klausimais.
• Naujos mokymosi visą gyvenimą kultūros kūrimui: naujoji mokymosi visą gyvenimą kultūra turėtų suteikti galimybę asmenims visą gyvenimą naudotis profesinio orientavimo paslaugomis. Ji taip pat turėtų padėti jiems įsitraukti į kokybiškas ir įtraukias profesinio rengimo ir mokymo programas ir įgyti pagrindinių įgūdžių, leidžiančių jiems aktyviai organizuoti savo švietimą, mokymą ir užimtumą, padedant suinteresuotosioms šalims.
• Tvarumui: įmonės, privačiojo sektoriaus organizacijos ir visuomenės iniciatyvos yra pagrindinė tvarumo varomoji jėga. Pirminis ir tęstinis profesinis rengimas ir mokymas turėtų siekti į savo reglamentus ir praktiką įtraukti su tvarumu susijusius įgūdžius. Technologijų plėtra taip pat skatina augimą daugelyje sektorių, įskaitant švietimą ir mokymą. Atvirojo kodo ir (arba) skaitmeninė mokymosi aplinka daro švietimą prieinamesnį tvaraus vystymosi klausimais.
• Europos švietimo ir mokymo erdvei ir tarptautiniam PRM: rinkų globalizacija ir demografinės tendencijos reiškia, kad profesinio rengimo ir mokymo sistemos ir institucijos nacionaliniu, regionų ir sektorių lygmeniu turi prisitaikyti ir modernizuotis. Tačiau jos taip pat suteikia dideles galimybes stiprinti Europą kaip vietą, kurioje vyksta švietimas ir mokymas.

Deklaracijoje išreiškiamas aiškus valstybių narių įsipareigojimas artimiausiais metais gerinti profesinio rengimo ir mokymo sistemas visoje ES, laikantis Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo nurodytų principų ir veiksmų.

Veiksmai ir iniciatyvos valstybėms narėms remti

ES nuolat stengėsi padėti valstybėms narėms vykdyti profesinio rengimo ir mokymo reformas. ES siekia skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir palengvinti koordinavimą užimtumo ir profesinio rengimo bei mokymo srityse, kartu visiškai gerbdama valstybių narių atsakomybę už tokio mokymo turinį ir organizavimą.

Keletas ES iniciatyvų yra naudingos priemonės ir parama profesinio rengimo ir mokymo suinteresuotosioms šalims ir gali padėti valstybėms narėms pagerinti jų profesinio rengimo ir mokymo sistemų kokybę bei skaidrumą ir įgyvendinti ES profesinio rengimo ir mokymo viziją visoje Europoje.

Profesinio meistriškumo centrai (CoVE)

CoVEs – tai tarptautiniai bendradarbiavimo tinklai, kuriais siekiama skatinti naujoves ir kompetenciją profesinio rengimo ir mokymo srityje. Jie suburia daugybę vietos ir regioninių partnerių, įskaitant profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjus (vidurinio ir aukštojo mokslo lygiais), darbdavius, mokslinių tyrimų centrus ir socialinius partnerius, siekiant kartu kurti „įgūdžių ekosistemas“. Taip jie prisideda prie novatoriškos, įtraukios ir tvarios ekonomikos kūrimo.

CoVE iniciatyva suderinta su Įgūdžių darbotvarke ir Europos švietimo erdve, ja siekiama 2021–2027 m. įsteigti 100 „Erasmus+“ lėšomis remiamų CoVE. Ji padeda valstybėms narėms, socialiniams partneriams ir profesinio rengimo ir mokymo teikėjams įgyvendinti Tarybos rekomendacijos dėl profesinio rengimo ir mokymo ir Osnabriuko deklaracijos tikslus.

CoVE projektais susidomėjo daug partnerių iš viso pasaulio – į 2021 m. „Erasmus+“ kvietimą atsiliepė daugiau nei 1 700 organizacijų iš 55 šalių, o tai rodo jų potencialą remti Europos profesinio rengimo ir mokymo internacionalizaciją ir užmegzti ilgalaikes partnerystes su organizacijomis už Europos ribų. CoVE gali tapti pagrindine priemone siekiant ES tikslų – paversti Europą pasaulinio lygio aukštos kokybės įgūdžių etalonu.

Žalieji ir skaitmeniniai įgūdžiai

ES pabrėžė, kad svarbu imtis veiksmų, kuriais būtų skatinamas dvigubas ekologinis ir skaitmeninis perėjimas, kad Europos ekonomika taptų sąžiningesnė, atsparesnė ir tvaresnė. Dvejopas perėjimas yra svarbiausias Komisijos politinės darbotvarkės klausimas, kaip matyti iš Europos įgūdžių darbotvarkės iki 2020 m., skaitmeninio švietimo veiksmų plano ir Europos žaliojo kurso.

Profesinio rengimo ir mokymo įstaigos ir sistemos turi geras galimybes palengvinti kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, o tai yra esminė sąlyga siekiant teisingo ir įtraukaus perėjimo.

„Erasmus+“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė („NextGenerationEU“ dalis) gali būti panaudotos siekiant per profesinį rengimą ir mokymą paruošti žmones darbo rinkos galimybėms, atsirandančioms dėl dviejų pereinamųjų laikotarpių.

Be to, bus toliau skatinami intensyvūs skaitmeninio mokymo kursai, bus atnaujinta „DigComp“ (ES skaitmeninių kompetencijų sistema), kad atspindėtų naujus ir kylančius technologinius pokyčius, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą, visų gyvenimo aspektų „duomenų perkėlimą“ ir ekologiškus įgūdžius. Buvo sukurta panaši kompetencijų sistema tvarumo srityje, siekiant formuoti bendrą supratimą apie pagrindines kompetencijas, reikalingas ekologiškam perėjimui.

SELFIE (Efektyvaus mokymosi savirefleksija skatinant naujoviškų švietimo technologijų naudojimą) – tai priemonė, remianti mokyklų skaitmenizavimą. Ši priemonė yra nemokama ir gali būti pritaikyta mokykloms, įskaitant profesines mokyklas, kad jos suprastų ir įdiegtų skaitmenines technologijas savo mokymo ir mokymosi praktikoje. SELFIE renka anoniminius mokinių, mokytojų ir mokyklų vadovų atsiliepimus apie tai, kaip jų mokykloje naudojamos technologijos, naudojant klausimynus. Tada priemonė sukuria ataskaitą apie mokyklos stipriąsias ir silpnąsias technologijų naudojimo puses.

2021 m. spalio mėn. ES parengė SELFIE plėtinį, kuriame daugiausia dėmesio skiriama mokymuisi darbo vietoje. Į naująjį modulį įtrauktos įmonėse dirbančių instruktorių nuomonės, taip į šį procesą įtraukiant įmones, besimokančiuosius, mokytojus ir mokyklų vadovus. Tai suteikia galimybę profesinio rengimo ir mokymo mokykloms ir mokymo įmonėms kartu aptarti, kaip geriausiai skaitmenizuoti jų teikiamą švietimą ir mokymą. Šiuo metu plėtinys yra prieinamas visomis 24 oficialiomis ES kalbomis kaip pagrindinės SELFIE priemonės dalis.

Didesnė parama pameistrystei

Iniciatyvos, kaip antai Jaunimo garantijų iniciatyva, Europos pameistrystės aljansas (EAfA) ir Pameistrystės rėmimo paslaugos, telkia vyriausybes ir suinteresuotąsias šalis, kad būtų stiprinama parama pameistrystei ir didinamas informuotumas bei įsipareigojimai gerinti profesinį rengimą ir mokymą.

Atnaujintu EAfA skatinamos nacionalinės koalicijos, remiamos MVĮ ir stiprinamas socialinių partnerių dalyvavimas, taip pat ir sektorių lygmeniu. EAfA taip pat telkia vietos ir regionų valdžios institucijas ir remia pameistrių atstovavimą valstybėse narėse. Jis skatina ekologišką, skaitmeninę ir įtraukią pameistrystę, kuri naudinga ir darbdaviams, ir jaunimui, ir kuria kvalifikuotą darbo jėgą įvairiuose sektoriuose. Aljanso paramos tarnybos, teikdamos internetinius išteklius ir tinklų kūrimo galimybes, stengiasi gerinti pameistrystės kokybę Europoje, kad asmenys galėtų užmegzti ryšius, mokytis ir veikti.

ES sustiprins ir paskatins tiek EAfA, tiek pameistrystės rėmimo tarnybas.

Europos profesinių įgūdžių savaitė

Nuo 2016 m.Europos profesinių įgūdžių savaitė (Profesinio rengimo ir mokymo savaitė) subūrė vietos, regionines ir nacionalines organizacijas paminėti profesinio mokymo pasiekimus visoje Europoje. Kasmetiniame renginyje informuojama apie profesinio rengimo ir mokymo galimybes kurti darbo vietas ir remti karjerą, taip pat suteikiama galimybė keistis informacija ir gerąja patirtimi.

Profesinio rengimo ir mokymo savaitės metu vyksta daug renginių ir veiklos, kurią organizuoja partneriai iš visos Europos, ir kiekvienais metais pasirenkama vis kita tema, kuria pripažįstama profesinio rengimo ir mokymo bei įgūdžių svarba. Daug ekspertų dalyvauja kaip pranešėjai ir dalijasi savo įžvalgomis su konferencijų ar internetinių mainų dalyviais. Ši savaitė taip pat yra apdovanojimų už profesinio rengimo ir mokymo meistriškumą šventė, kurios metu dėmesio centre atsiduria įkvepiantys žmonės ir organizacijos.

Pagrindiniai Europos profesinio mokymo profiliai

Dar vienas novatoriškas profesinio mokymo kompetencijos ir tarptautiškumo elementas – pagrindiniai Europos profesinio mokymo profiliai. Šiuose profiliuose galima apibrėžti bendrą mokymosi rezultatų rinkinį, kuris gali būti naudojamas rengiant bendras profesinio mokymo programas, kvalifikacijas ir mikrokreditus. Profiliai gali palengvinti besimokančiųjų ir darbuotojų judumą ir padėti automatiškai pripažinti profesinio rengimo ir mokymo kvalifikacijas ir mokymosi užsienyje rezultatus. Šie profiliai bus „Europass“ platformos dalis ir, jei įmanoma, papildyti skaitmeniniu profesiniu turiniu.

Profesinio rengimo ir mokymo sistemos lygmens kokybės užtikrinimo tarpusavio vertinimai

Tarpusavio vertinimas – tai savanoriškas abipusis mokymasis, kuriuo siekiama, kad kokybės užtikrinimo sistemos taptų skaidresnės ir veiksmingesnės. Rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo nurodoma, kad tarpusavio kokybės užtikrinimo profesinio rengimo ir mokymo sistemos lygmeniu vertinimas yra konkretus veiksmas, padedantis stiprinti pasitikėjimą ir skaidrumą tarp valstybių narių ir gerinti abipusį mokymąsi visoje ES. ES bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad padidintų nacionalinių profesinio mokymo pokyčių skaidrumą, atlikdama kokybės užtikrinimo tarpusavio vertinimus, remdamasi EQAVET darbu, kuris prisidėjo prie keleto nacionalinių kokybės užtikrinimo sistemų reformų.

Mikrokreditai

Mikrokreditai – tai mokymosi rezultatų, kuriuos besimokantysis įgijo po nedidelės apimties mokymosi, įrašas. Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo Europos Komisija raginama „išnagrinėti mikrokreditų koncepciją ir naudojimą“. Mikrokreditai leidžia tikslingai ir lanksčiai įgyti įgūdžių, siekiant patenkinti naujus ir kylančius visuomenės ir darbo rinkos poreikius, tačiau nepakeičia tradicinių kvalifikacijų. Mikrokreditus gali kurti ir teikti įvairūs teikėjai įvairiose formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi aplinkose.

2021 m. gruodžio mėn. Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl mokymosi visą gyvenimą ir įsidarbinimo mikrokreditų pateikta bendra mikrokreditų apibrėžtis ir aprašymo forma, taip pat jų rengimo ir išdavimo principų rinkinys. Šias sudedamąsias dalis gali naudoti visos ES mikrokreditų teikėjai, įskaitant tęstinio profesinio rengimo ir mokymo teikėjus, siekiant didinti pasitikėjimą mikrokreditais, jų kokybę ir įsisavinimą.

Finansavimas

ES finansavimas yra labai svarbus įgyvendinant pirmiau aprašytus veiksmus ir užtikrinant, kad profesinis rengimas ir mokymas būtų pakankamai plėtojamas ir stiprinamas visose valstybėse narėse.

ES fondai ir programos, pavyzdžiui, „NextGenerationEU“ ir jos ramsčiai, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir REACT-EU, ESF+, „Erasmus+“, Europos regioninės plėtros fondas, „InvestEU“, „Horizon Europe“, „Interreg“, „Skaitmeninė Europa“, Teisingo perėjimo mechanizmas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai, gali padėti įgyvendinti nacionalinius įsipareigojimus dėl profesinio rengimo ir mokymo ateities.

2021–2027 m. programoje „Erasmus+“ taip pat numatytas finansavimas beveik 2 mln. profesinio mokymo besimokančiųjų ir darbuotojų tarptautiniam judumui remti, taip pat 400 mln. eurų biudžetas, skirtas 100 CoVE tinklų finansuoti šiuo laikotarpiu.

Šios finansavimo galimybės gali padėti sustiprinti paramą pameistrystei, profesinio rengimo ir mokymo įstaigų skaitmenizavimui ir profesinio rengimo ir mokymo reformoms, kuriomis siekiama pagerinti perkvalifikavimo programas, ypač dirbantiems tuose sektoriuose, kuriuos labai paveikė COVID-19 pandemija.

Jei esate profesinio rengimo ir mokymo suinteresuotoji šalis, šiose iniciatyvose teikiama parama, gairės ir naudingos priemonės, padedančios mums kartuįgyvendinti išsamią ES profesinio rengimo ir mokymo ateities viziją. Profesinis rengimas ir mokymas yra svarbiausias veiksnys siekiant užtikrinti, kad Europos žmonės įgytų tinkamų įgūdžių šiandienos ir ateities darbo vietoms.

Laikydamosi rekomendacijoje nurodyto kelio, kaip aprašyta šioje brošiūroje, valstybės narės gali prisidėti prie Europos ekologinio ir skaitmeninio perėjimo procesų, kartu užtikrindamos, kad kiekvienas Europos gyventojas turėtų galimybę gauti kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, pereiti į darbo rinką ir galiausiai sėkmingai siekti karjeros.

Veiksmai ir iniciatyvos valstybėms narėms remti

ES nuolat stengėsi padėti valstybėms narėms vykdyti profesinio rengimo ir mokymo reformas. ES siekia skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir palengvinti koordinavimą užimtumo ir profesinio rengimo bei mokymo srityse, kartu visiškai gerbdama valstybių narių atsakomybę už tokio mokymo turinį ir organizavimą.

Keletas ES iniciatyvų yra naudingos priemonės ir parama profesinio rengimo ir mokymo suinteresuotosioms šalims ir gali padėti valstybėms narėms pagerinti jų profesinio rengimo ir mokymo sistemų kokybę bei skaidrumą ir įgyvendinti ES profesinio rengimo ir mokymo viziją visoje Europoje.

Profesinio meistriškumo centrai (CoVE)

CoVEs – tai tarptautiniai bendradarbiavimo tinklai, kuriais siekiama skatinti naujoves ir kompetenciją profesinio rengimo ir mokymo srityje. Jie suburia daugybę vietos ir regioninių partnerių, įskaitant profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjus (vidurinio ir aukštojo mokslo lygiais), darbdavius, mokslinių tyrimų centrus ir socialinius partnerius, siekiant kartu kurti „įgūdžių ekosistemas“. Taip jie prisideda prie novatoriškos, įtraukios ir tvarios ekonomikos kūrimo.

CoVE iniciatyva suderinta su Įgūdžių darbotvarke ir Europos švietimo erdve, ja siekiama 2021–2027 m. įsteigti 100 „Erasmus+“ lėšomis remiamų CoVE. Ji padeda valstybėms narėms, socialiniams partneriams ir profesinio rengimo ir mokymo teikėjams įgyvendinti Tarybos rekomendacijos dėl profesinio rengimo ir mokymo ir Osnabriuko deklaracijos tikslus.

CoVE projektais susidomėjo daug partnerių iš viso pasaulio – į 2021 m. „Erasmus+“ kvietimą atsiliepė daugiau nei 1 700 organizacijų iš 55 šalių, o tai rodo jų potencialą remti Europos profesinio rengimo ir mokymo internacionalizaciją ir užmegzti ilgalaikes partnerystes su organizacijomis už Europos ribų. CoVE gali tapti pagrindine priemone siekiant ES tikslų – paversti Europą pasaulinio lygio aukštos kokybės įgūdžių etalonu.

Žalieji ir skaitmeniniai įgūdžiai

ES pabrėžė, kad svarbu imtis veiksmų, kuriais būtų skatinamas dvigubas ekologinis ir skaitmeninis perėjimas, kad Europos ekonomika taptų sąžiningesnė, atsparesnė ir tvaresnė. Dvejopas perėjimas yra svarbiausias Komisijos politinės darbotvarkės klausimas, kaip matyti iš Europos įgūdžių darbotvarkės iki 2020 m., skaitmeninio švietimo veiksmų plano ir Europos žaliojo kurso.

Profesinio rengimo ir mokymo įstaigos ir sistemos turi geras galimybes palengvinti kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, o tai yra esminė sąlyga siekiant teisingo ir įtraukaus perėjimo.

„Erasmus+“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė („NextGenerationEU“ dalis) gali būti panaudotos siekiant per profesinį rengimą ir mokymą paruošti žmones darbo rinkos galimybėms, atsirandančioms dėl dviejų pereinamųjų laikotarpių.

Be to, bus toliau skatinami intensyvūs skaitmeninio mokymo kursai, bus atnaujinta „DigComp“ (ES skaitmeninių kompetencijų sistema), kad atspindėtų naujus ir kylančius technologinius pokyčius, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą, visų gyvenimo aspektų „duomenų perkėlimą“ ir ekologiškus įgūdžius. Buvo sukurta panaši kompetencijų sistema tvarumo srityje, siekiant formuoti bendrą supratimą apie pagrindines kompetencijas, reikalingas ekologiškam perėjimui.

SELFIE (Efektyvaus mokymosi savirefleksija skatinant naujoviškų švietimo technologijų naudojimą) – tai priemonė, remianti mokyklų skaitmenizavimą. Ši priemonė yra nemokama ir gali būti pritaikyta mokykloms, įskaitant profesines mokyklas, kad jos suprastų ir įdiegtų skaitmenines technologijas savo mokymo ir mokymosi praktikoje. SELFIE renka anoniminius mokinių, mokytojų ir mokyklų vadovų atsiliepimus apie tai, kaip jų mokykloje naudojamos technologijos, naudojant klausimynus. Tada priemonė sukuria ataskaitą apie mokyklos stipriąsias ir silpnąsias technologijų naudojimo puses.

2021 m. spalio mėn. ES parengė SELFIE plėtinį, kuriame daugiausia dėmesio skiriama mokymuisi darbo vietoje. Į naująjį modulį įtrauktos įmonėse dirbančių instruktorių nuomonės, taip į šį procesą įtraukiant įmones, besimokančiuosius, mokytojus ir mokyklų vadovus. Tai suteikia galimybę profesinio rengimo ir mokymo mokykloms ir mokymo įmonėms kartu aptarti, kaip geriausiai skaitmenizuoti jų teikiamą švietimą ir mokymą. Šiuo metu plėtinys yra prieinamas visomis 24 oficialiomis ES kalbomis kaip pagrindinės SELFIE priemonės dalis.

Didesnė parama pameistrystei

Iniciatyvos, kaip antai Jaunimo garantijų iniciatyva, Europos pameistrystės aljansas (EAfA) ir Pameistrystės rėmimo paslaugos, telkia vyriausybes ir suinteresuotąsias šalis, kad būtų stiprinama parama pameistrystei ir didinamas informuotumas bei įsipareigojimai gerinti profesinį rengimą ir mokymą.

Atnaujintu EAfA skatinamos nacionalinės koalicijos, remiamos MVĮ ir stiprinamas socialinių partnerių dalyvavimas, taip pat ir sektorių lygmeniu. EAfA taip pat telkia vietos ir regionų valdžios institucijas ir remia pameistrių atstovavimą valstybėse narėse. Jis skatina ekologišką, skaitmeninę ir įtraukią pameistrystę, kuri naudinga ir darbdaviams, ir jaunimui, ir kuria kvalifikuotą darbo jėgą įvairiuose sektoriuose. Aljanso paramos tarnybos, teikdamos internetinius išteklius ir tinklų kūrimo galimybes, stengiasi gerinti pameistrystės kokybę Europoje, kad asmenys galėtų užmegzti ryšius, mokytis ir veikti.

ES sustiprins ir paskatins tiek EAfA, tiek pameistrystės rėmimo tarnybas.

Europos profesinių įgūdžių savaitė

Nuo 2016 m.Europos profesinių įgūdžių savaitė (Profesinio rengimo ir mokymo savaitė) subūrė vietos, regionines ir nacionalines organizacijas paminėti profesinio mokymo pasiekimus visoje Europoje. Kasmetiniame renginyje informuojama apie profesinio rengimo ir mokymo galimybes kurti darbo vietas ir remti karjerą, taip pat suteikiama galimybė keistis informacija ir gerąja patirtimi.

Profesinio rengimo ir mokymo savaitės metu vyksta daug renginių ir veiklos, kurią organizuoja partneriai iš visos Europos, ir kiekvienais metais pasirenkama vis kita tema, kuria pripažįstama profesinio rengimo ir mokymo bei įgūdžių svarba. Daug ekspertų dalyvauja kaip pranešėjai ir dalijasi savo įžvalgomis su konferencijų ar internetinių mainų dalyviais. Ši savaitė taip pat yra apdovanojimų už profesinio rengimo ir mokymo meistriškumą šventė, kurios metu dėmesio centre atsiduria įkvepiantys žmonės ir organizacijos.

Pagrindiniai Europos profesinio mokymo profiliai

Dar vienas novatoriškas profesinio mokymo kompetencijos ir tarptautiškumo elementas – pagrindiniai Europos profesinio mokymo profiliai. Šiuose profiliuose galima apibrėžti bendrą mokymosi rezultatų rinkinį, kuris gali būti naudojamas rengiant bendras profesinio mokymo programas, kvalifikacijas ir mikrokreditus. Profiliai gali palengvinti besimokančiųjų ir darbuotojų judumą ir padėti automatiškai pripažinti profesinio rengimo ir mokymo kvalifikacijas ir mokymosi užsienyje rezultatus. Šie profiliai bus „Europass“ platformos dalis ir, jei įmanoma, papildyti skaitmeniniu profesiniu turiniu.

Profesinio rengimo ir mokymo sistemos lygmens kokybės užtikrinimo tarpusavio vertinimai

Tarpusavio vertinimas – tai savanoriškas abipusis mokymasis, kuriuo siekiama, kad kokybės užtikrinimo sistemos taptų skaidresnės ir veiksmingesnės. Rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo nurodoma, kad tarpusavio kokybės užtikrinimo profesinio rengimo ir mokymo sistemos lygmeniu vertinimas yra konkretus veiksmas, padedantis stiprinti pasitikėjimą ir skaidrumą tarp valstybių narių ir gerinti abipusį mokymąsi visoje ES. ES bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad padidintų nacionalinių profesinio mokymo pokyčių skaidrumą, atlikdama kokybės užtikrinimo tarpusavio vertinimus, remdamasi EQAVET darbu, kuris prisidėjo prie keleto nacionalinių kokybės užtikrinimo sistemų reformų.

Mikrokreditai

Mikrokreditai – tai mokymosi rezultatų, kuriuos besimokantysis įgijo po nedidelės apimties mokymosi, įrašas. Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo Europos Komisija raginama „išnagrinėti mikrokreditų koncepciją ir naudojimą“. Mikrokreditai leidžia tikslingai ir lanksčiai įgyti įgūdžių, siekiant patenkinti naujus ir kylančius visuomenės ir darbo rinkos poreikius, tačiau nepakeičia tradicinių kvalifikacijų. Mikrokreditus gali kurti ir teikti įvairūs teikėjai įvairiose formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi aplinkose.

2021 m. gruodžio mėn. Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl mokymosi visą gyvenimą ir įsidarbinimo mikrokreditų pateikta bendra mikrokreditų apibrėžtis ir aprašymo forma, taip pat jų rengimo ir išdavimo principų rinkinys. Šias sudedamąsias dalis gali naudoti visos ES mikrokreditų teikėjai, įskaitant tęstinio profesinio rengimo ir mokymo teikėjus, siekiant didinti pasitikėjimą mikrokreditais, jų kokybę ir įsisavinimą.

Finansavimas

ES finansavimas yra labai svarbus įgyvendinant pirmiau aprašytus veiksmus ir užtikrinant, kad profesinis rengimas ir mokymas būtų pakankamai plėtojamas ir stiprinamas visose valstybėse narėse.

ES fondai ir programos, pavyzdžiui, „NextGenerationEU“ ir jos ramsčiai, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir REACT-EU, ESF+, „Erasmus+“, Europos regioninės plėtros fondas, „InvestEU“, „Horizon Europe“, „Interreg“, „Skaitmeninė Europa“, Teisingo perėjimo mechanizmas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai, gali padėti įgyvendinti nacionalinius įsipareigojimus dėl profesinio rengimo ir mokymo ateities.

2021–2027 m. programoje „Erasmus+“ taip pat numatytas finansavimas beveik 2 mln. profesinio mokymo besimokančiųjų ir darbuotojų tarptautiniam judumui remti, taip pat 400 mln. eurų biudžetas, skirtas 100 CoVE tinklų finansuoti šiuo laikotarpiu.

Šios finansavimo galimybės gali padėti sustiprinti paramą pameistrystei, profesinio rengimo ir mokymo įstaigų skaitmenizavimui ir profesinio rengimo ir mokymo reformoms, kuriomis siekiama pagerinti perkvalifikavimo programas, ypač dirbantiems tuose sektoriuose, kuriuos labai paveikė COVID-19 pandemija.

Jei esate profesinio rengimo ir mokymo suinteresuotoji šalis, šiose iniciatyvose teikiama parama, gairės ir naudingos priemonės, padedančios mums kartuįgyvendinti išsamią ES profesinio rengimo ir mokymo ateities viziją. Profesinis rengimas ir mokymas yra svarbiausias veiksnys siekiant užtikrinti, kad Europos žmonės įgytų tinkamų įgūdžių šiandienos ir ateities darbo vietoms.

Laikydamosi rekomendacijoje nurodyto kelio, kaip aprašyta šioje brošiūroje, valstybės narės gali prisidėti prie Europos ekologinio ir skaitmeninio perėjimo procesų, kartu užtikrindamos, kad kiekvienas Europos gyventojas turėtų galimybę gauti kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, pereiti į darbo rinką ir galiausiai sėkmingai siekti karjeros.

	Besimokančiųjų profesinėse mokyklose pagal vidurinio ugdymo programą dalis, lyginant su visais besimokančiaisiais pagal vidurinio ugdymo programą5			Neseniai baigusiųjų profesines mokyklas (20–34 metų) užimtumo lygis			Neseniai baigusiųjų bendrojo lavinimo mokyklas (20–34 metų) užimtumo lygis
	%	%	%	%	%	%	%	%	%
	2017	2018	2019	2018	2019	2020	2018	2019	2020
ES27	48.1	48.4	48.4	79.0	79.1	76.1	63.7	62.8	58.3
Belgija	57.8	56.8	56.2	76.7	77.1	76.5	43.9	61.6	61.3
Bulgarija	50.7	52.9	52.1	66.4	73.5	69.6	68.6	63.0	59.3
Čekija	72.4	71.3	70.5	87.7	86.8	84.8	80.6	75.9	68.5
Danija	38.9	37.7	37.3	85.0	84.7	84.5	77.1	77.1	79.1
Vokietija	45.6	46.5	48.1	92.4	93.4	93.4	68.7	66.8	61.4
Estija	40.7	40.1	39.8	76.6	86.2	79.9	68.8	62.6	63.9
Airija	n/a	35.7	27.6	76.9	75.9	73.5	71.5	69.9	56.0
Graikija	28.8	28.5	29.1	50.5	50.9	43.7	45.2	51.3	48.4
Ispanija	35.3	35.8	36.4	70.0	66.0	50.3	64.1	53.6	51.5
Prancūzija	39.9	39.3	39.3	72.2	68.8	68.5	47.2	50.8	43.0
Kroatija	69.6	69.2	69.0	68.8	73.9	73.7
Italija	55.3	53.6	53.0	53.9	56.6	53.3	36.2	38.3	37.0
Kipras	16.7	16.7	16.9	67.3	70.2	59.0	69.4	73.8	68.8
Latvija	38.6	38.9	38.9	75.8	65.6	70.2	73.4	74.2	72.9
Lietuva	27.4	26.8	26.1	79.2	67.3	56.8	75.6	69.6	53.0
Liuksemburgas	61.6	61.6	61.9	95.4	100.0		71.9	73.7	73.4
Vengrija	23.0	38.0	44.0	87.1	86.3	80.0	75.7	71.7	69.4
Malta	27.1	28.5	27.7	91.0	91.2	89.5	91.2	86.0	88.0
Nyderlandai	68.2	67.5	67.5	87.9	90.4	84.7	89.1	78.7	58.6
Austrija	68.6	68.4	68.8	87.3	88.0	85.4	77.4	64.0	69.6
Lenkija	51.7	52.1	52.5	78.4	78.9	78.0	72.5	71.0	65.7
Portugalija	40.7	39.7	39.0	77.4	76.0	73.0	69.7	70.9	69.1
Rumunija	56.2	56.2	56.2	69.0	67.7	68.7	62.8	63.6	60.4
Slovėnija	70.9	70.9	70.8	84.5	79.1	71.6	66.6	77.3	57.9
Slovakija	68.9	67.8	67.5	84.7	84.6	80.7	84.3	86.8	69.3
Suomija	71.6	71.6	68.7	78.5	80.4	74.6	76.9	82.9	76.4
Švedija	34.1	35.4	35.2	88.0	87.4	85.3	79.4	83.0	77.5

	Besimokančiųjų profesinėse mokyklose pagal vidurinio ugdymo programą dalis, lyginant su visais besimokančiaisiais pagal vidurinio ugdymo programą5			Neseniai baigusiųjų profesines mokyklas (20–34 metų) užimtumo lygis			Neseniai baigusiųjų bendrojo lavinimo mokyklas (20–34 metų) užimtumo lygis
	%	%	%	%	%	%	%	%	%
	2017	2018	2019	2018	2019	2020	2018	2019	2020
ES27	48.1	48.4	48.4	79.0	79.1	76.1	63.7	62.8	58.3
Belgija	57.8	56.8	56.2	76.7	77.1	76.5	43.9	61.6	61.3
Bulgarija	50.7	52.9	52.1	66.4	73.5	69.6	68.6	63.0	59.3
Čekija	72.4	71.3	70.5	87.7	86.8	84.8	80.6	75.9	68.5
Danija	38.9	37.7	37.3	85.0	84.7	84.5	77.1	77.1	79.1
Vokietija	45.6	46.5	48.1	92.4	93.4	93.4	68.7	66.8	61.4
Estija	40.7	40.1	39.8	76.6	86.2	79.9	68.8	62.6	63.9
Airija	n/a	35.7	27.6	76.9	75.9	73.5	71.5	69.9	56.0
Graikija	28.8	28.5	29.1	50.5	50.9	43.7	45.2	51.3	48.4
Ispanija	35.3	35.8	36.4	70.0	66.0	50.3	64.1	53.6	51.5
Prancūzija	39.9	39.3	39.3	72.2	68.8	68.5	47.2	50.8	43.0
Kroatija	69.6	69.2	69.0	68.8	73.9	73.7
Italija	55.3	53.6	53.0	53.9	56.6	53.3	36.2	38.3	37.0
Kipras	16.7	16.7	16.9	67.3	70.2	59.0	69.4	73.8	68.8
Latvija	38.6	38.9	38.9	75.8	65.6	70.2	73.4	74.2	72.9
Lietuva	27.4	26.8	26.1	79.2	67.3	56.8	75.6	69.6	53.0
Liuksemburgas	61.6	61.6	61.9	95.4	100.0		71.9	73.7	73.4
Vengrija	23.0	38.0	44.0	87.1	86.3	80.0	75.7	71.7	69.4
Malta	27.1	28.5	27.7	91.0	91.2	89.5	91.2	86.0	88.0
Nyderlandai	68.2	67.5	67.5	87.9	90.4	84.7	89.1	78.7	58.6
Austrija	68.6	68.4	68.8	87.3	88.0	85.4	77.4	64.0	69.6
Lenkija	51.7	52.1	52.5	78.4	78.9	78.0	72.5	71.0	65.7
Portugalija	40.7	39.7	39.0	77.4	76.0	73.0	69.7	70.9	69.1
Rumunija	56.2	56.2	56.2	69.0	67.7	68.7	62.8	63.6	60.4
Slovėnija	70.9	70.9	70.8	84.5	79.1	71.6	66.6	77.3	57.9
Slovakija	68.9	67.8	67.5	84.7	84.6	80.7	84.3	86.8	69.3
Suomija	71.6	71.6	68.7	78.5	80.4	74.6	76.9	82.9	76.4
Švedija	34.1	35.4	35.2	88.0	87.4	85.3	79.4	83.0	77.5

Galinės išnašos

1. Paskelbimo metu nebuvo 2020 m. Liuksemburgo (LU) duomenų, todėl grafike pateikiami 2019 m. duomenys.
2. Paskelbimo metu nebuvo Kroatijos (HR) duomenų
3. Reikėtų pažymėti, kad naujausi turimi duomenys yra 2019 m., todėl jie dar neatspindi galimo COVID-19 pandemijos poveikio.
4. 2017 m. Airijos (IE) duomenų nėra

5. Atkreipkite dėmesį, kad lentelės stulpelių spalviniai kodai atitinka 1 ir 2 diagramose naudojamas spalvas.

Nuotraukos © Shutterstock

Šiame dokumente pateikiama nuomonė negali būti laikoma oficialia Europos Komisijos pozicija.

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022

© Europos Sąjunga, 2022

Pakartotinio Europos Komisijos dokumentų naudojimo politika įgyvendinama pagal 2011 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimą 2011/833/ES dėl pakartotinio Komisijos dokumentų naudojimo (OL L 330, 2011 12 14, p. 39).

Jeigu nenurodyta kitaip, šį dokumentą leidžiama pakartotinai naudoti pagal „Creative Commons Attribution 4.0 International“ (CC BY 4.0) licenciją (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/). Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas leidžiamas, jeigu tinkamai nurodoma autorystė ir visi pakeitimai.

Norint naudoti ar atgaminti elementus, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, galima tik gavus autorių teisių turėtojų leidimą.

PDF	ISBN 978-92-76-43596-9	doi:10.2767/427211	KE-06-21-179-LT-N
HTML	ISBN 978-92-76-43568-6	doi:10.2767/453725	KE-06-21-179-LT-Q

Galinės išnašos

1. Paskelbimo metu nebuvo 2020 m. Liuksemburgo (LU) duomenų, todėl grafike pateikiami 2019 m. duomenys.
2. Paskelbimo metu nebuvo Kroatijos (HR) duomenų
3. Reikėtų pažymėti, kad naujausi turimi duomenys yra 2019 m., todėl jie dar neatspindi galimo COVID-19 pandemijos poveikio.
4. 2017 m. Airijos (IE) duomenų nėra

5. Atkreipkite dėmesį, kad lentelės stulpelių spalviniai kodai atitinka 1 ir 2 diagramose naudojamas spalvas.

Nuotraukos © Shutterstock

Šiame dokumente pateikiama nuomonė negali būti laikoma oficialia Europos Komisijos pozicija.

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022

© Europos Sąjunga, 2022

Pakartotinio Europos Komisijos dokumentų naudojimo politika įgyvendinama pagal 2011 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimą 2011/833/ES dėl pakartotinio Komisijos dokumentų naudojimo (OL L 330, 2011 12 14, p. 39).

Jeigu nenurodyta kitaip, šį dokumentą leidžiama pakartotinai naudoti pagal „Creative Commons Attribution 4.0 International“ (CC BY 4.0) licenciją (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/). Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas leidžiamas, jeigu tinkamai nurodoma autorystė ir visi pakeitimai.

Norint naudoti ar atgaminti elementus, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, galima tik gavus autorių teisių turėtojų leidimą.

PDF ISBN 978-92-76-43596-9 doi:10.2767/427211 KE-06-21-179-LT-N

HTML ISBN 978-92-76-43568-6 doi:10.2767/453725 KE-06-21-179-LT-Q