Specialioji ataskaita
Nr.11 2018

Nauji būdai finansuoti kaimo plėtros projektus: paprastesni, bet neorientuoti į rezultatus

Apie ataskaitą Supaprastinto išlaidų apmokėjimo (SIA) būdų taikymas gali padėti sumažinti administracinę naštą tiek paramos gavėjams, tiek ir valstybių narių institucijoms. Tačiau 2014–2020 m. laikotarpiu jie apima tik nedidelę dalį kaimo plėtros išlaidų. Mokėjimus grindžiant išdirbiu, SIA leidžia orientuotis ne į sąskaitas faktūras, tačiau rezultatams daugiau dėmesio neskiriama. Mes nustatėme, kad SIA gali padėti kontroliuoti kaimo plėtros projektų išlaidas, tačiau tik jei jie nustatytas reikiamu lygmeniu ir pagrįstas teisingu, sąžiningu ir patikrinamu metodu.

Šis leidinys yra paskelbtas 23 kalbomis ir šiuo formatu:
PDF
PDF General Report

Santrauka

I

Supaprastintas išlaidų apmokėjimas (SIA) yra naujas kai kurių kaimo plėtros priemonių išlaidų kompensavimo metodas. Iki 2014 m. su šiomis priemonėmis susijusių projektų išlaidos buvo kompensuojamos remiantis patirtomis išlaidomis.

II

Paramos skyrimas remiantis patirtų išlaidų kompensavimu yra sudėtingas ir palankus klaidoms. Dėl to buvo labai svarbu sugalvoti paprastesnius ES finansinio indėlio į projektus ir veiklą apskaičiavimo metodus. Valstybės narės šiuo metu (2014–2020 m. laikotarpiu) gali pasirinkti iš trijų naujų metodų (žinomų kaip SIA būdai), kad parama būtų skirta taikant:

  • standartinius vieneto įkainius;
  • vienkartines išmokas; ir
  • fiksuotąsias normas.
III

Šioje ataskaitoje pateikiami mūsų audito metu nustatyti faktai, susiję su SIA, kaimo plėtros srityje. Pagrindinis mūsų tikslas buvo įvertinti, ar taikant SIA būdus pasiekiamas supaprastinimas, užtikrinantis ekonomiškumą ir geresnius rezultatus. Mes tikrinome, ar SIA būdai:

  • supaprastina administravimą;
  • užtikrina ekonomiškumą; ir
  • yra plačiai taikomi ir leidžia geriau pasiekti politikos tikslus.
IV

Darome išvadą, kad SIA taikymas iš esmės gali padėti supaprastinti procesus ir sumažinti administracinę naštą tiek paramos gavėjams, tiek ir valstybių narių institucijoms. Mokėjimus grindžiant išdirbiu, SIA leidžia orientuotis ne į sąskaitas faktūras, tačiau rezultatams daugiau dėmesio neskiriama.

V

Mes nustatėme, kad SIA gali padėti kontroliuoti kaimo plėtros projektų išlaidas, tačiau tik jei jis nustatytas reikiamu lygmeniu ir pagrįstas teisingu, sąžiningu ir patikrinamu metodu. Kadangi sertifikavimo įstaigų funkcija audituojant SIA būdus nėra apibrėžta, atsiranda rizika, kuri turi būti pašalinta.

VI

Mes taip pat atkreipėme dėmesį, kad nauji SIA būdai ir toliau apima nedidelę kaimo plėtros išlaidų dalį. Pagrindinės to priežastys yra įvairus kaimo plėtros projektų ir investicijų, reikalingų kuriant metodikas, pobūdis.

VII

Remdamiesi šiomis išvadomis, teikiame toliau nurodytas rekomendacijas:

  • Komisija turėtų atnaujinti savo gaires dėl SIA būdų taip, kad jos apimtų pagrindinius metodikų rengimo principus.
  • Komisija turėtų patikslinti, kas privalo patikrinti SIA skirtą metodiką ir skaičiavimus.
  • Kad būtų paprasčiau tinkamai taikyti SIA būdus, Komisija turėtų išnagrinėti galimybes plėtoti daugiau neprivalomų standartinių SIA būdų ir atnaujinti savo pagrindinių ir papildomų kontrolės priemonių apibrėžtis, kad atspindėtų SIA būdų taikymą.
  • Atsižvelgiant į iki šiol sukauptą, patirtį, Komisija turėtų įvertinti galimybes pereiti nuo patirtų išlaidų kompensavimo prie rezultatais pagrįsto kompensavimo.

Įvadas

ES kaimo plėtros politika

01

Įgyvendinant ES kaimo plėtros politiką siekiama padėti ES kaimo vietovėms spręsti įvairias ekonomines, aplinkos ir socialines problemas. ES šiai politikai kasmet skiria apie 14 milijardų eurų iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto. Kaimo plėtros išlaidos sudaro maždaug 25 % bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) išlaidų. Valstybių narių bendrasis finansavimas kasmet papildomai sudaro 7 milijardus eurų.

02

Maždaug pusės išlaidų kaimo plėtrai iš ES biudžeto atveju mokėjimai grindžiami dirbamos žemės plotų arba galvijų skaičiumi. Likusi paramos dalis gali būti teikiama kaip fiksuotos sumos arba procentinės dalys, susijusios su vykdoma veikla ar paramos gavėjo patirtomis išlaidoms. 1 langelyje pateikiami susiję mechanizmai.

1 langelis

Kaip skiriama kaimo plėtros parama

Priemonėms, kai mokėjimai atliekami už plotą ar galvijus, parama skiriama kasmet ir mokama už hektarą arba sutartinį ūkinį gyvūną. Parama, remiantis atitinkamais teisės aktais2, apskaičiuojama remiantis standartinėmis papildomomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis.

Kaimo plėtros reglamente kai kurioms priemonėms nustatyti fiksuotos išmokos metodai3. Pavyzdžiui, jauniesiems ūkininkams skiriamai veiklos pradžios pagalbai, ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėse ir mažų ūkių plėtrai mokamos iš anksto nustatytos sumos.

Likusi kaimo plėtros paramos dalis susijusi su investicinėmis priemonėmis žemės ūkio ir miškininkystės srityse, pagrindinėmis paslaugomis ir kaimų atnaujinimu bei horizontaliomis priemonėmis, pavyzdžiui, žinių perdavimu, inovacijomis ir bendradarbiavimu. Anksčiau pagal šias priemones finansuojami projektai paprastai buvo pagrįsti patirtų išlaidų kompensavimo sistema. Tai reiškia, kad mokėjimo prašymo etape paramos gavėjas pateikia sąskaitas faktūras ir mokėjimo agentūra patikrina, ar jos atitinka tinkamumo finansuoti reikalavimus. Nustatytos tinkamumo reikalavimus atitinkančios sumos tuomet padauginamos iš taikomos paramos normos ir gaunama suma, kuri faktiškai išmokama paramos gavėjui.

03

Paramos skyrimas remiantis patirtų išlaidų kompensavimu ir apmokėjimu yra sudėtingas ir palankus klaidoms. Mes nustatėme, kad šios paramos atveju ES išlaidose yra daugiausia klaidų4. Dėl to buvo labai svarbu sugalvoti paprastesnius ES finansinio indėlio į projektus ir veiklą apskaičiavimo metodus. Valstybės narės šiuo metu (nuo 2014 m.) gali pasirinkti iš trijų metodų5 (žinomų kaip supaprastinto išlaidų apmokėjimo (SIA) būdai), kad parama būtų skirta taikant:

  • standartinius vieneto įkainius;
  • vienkartines išmokas; ir
  • fiksuotąsias normas.
04

Tai praktiškai reiškia, kad visa kompensuojama suma ar jos dalis yra pagrįsta, pavyzdžiui, standartinėmis išlaidomis, apskaičiuotomis remiantis iš anksto nustatytu metodu, projekto išdirbio vienetais arba kitoms išlaidoms taikomomis procentinėmis dalimis6 (žr. 1 diagramą). Yra galimas šių skirtingų SIA būdų derinys.

1 diagrama

SIA būdai

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Komisijos gairėmis dėl SIA.

05

SIA būdai, taikomi 2014–2020 m. laikotarpiu, yra susiję tik su priemonėmis, kurioms parama skiriama remiantis ne plotu ar galvijais ar apimanti fiksuotų išmokų metodus, kurie yra nustatyti reglamentuose (žr. 2 dalį). 2 diagramoje pateiktas planuojamas 2014–2020 m. kaimo plėtros srities finansavimas ir nurodyta tikėtina dalis priemonių, kurių atveju tam tikros išlaidos gali būti apmokėtos remiantis SIA būdais. SIA būdų taikymas šioms priemonėms yra naujas reiškinys kaimo plėtros politikos srityje, tačiau kiti fondai7 šiuos metodus taikė jau 2007–2013 m. laikotarpiu.

2 diagrama

SIA taikymo sritis

1Nutrauktos priemonės – tai mokėjimai, susiję su projektais, kurie prasidėjo 2007–2013 m. laikotarpiu, priemonėms, kurios nėra taikomos 2014–2020 m. (ankstyvas ūkininkų ir ūkio darbuotojų išėjimas į pensiją, standartų laikymasis, mokymas ir informavimas).

Pastaba: diagramoje pateiktas apytikslis paskirstymas, kadangi fiksuotų išmokų metodai nustatyti kai kurių priemonių dalims, tačiau biudžeto sumų paskirstymo papriemonės lygmeniu nėra.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Komisijos finansine informacija (gauta 2017 m. lapkričio 20 d.).

06

Pagal taikytinas taisykles8 SIA būdai turėtų būti nustatyti9:

  • remiantis sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo metodu;
  • remiantis SIA taisyklėmis, taikomomis kitose ES politikos srityse panašaus pobūdžio veiksmui ir panašiems paramos gavėjams;
  • pagal valstybių narių nacionalines dotacijų schemas panašaus pobūdžio veiksmui ir panašiems paramos gavėjams;
  • remiantis reglamentuose nustatytomis normomis.
07

SIA būdai nėra privalomi ir valstybės narės gali nuspręsti, ar juos taikyti, ar ne.

Audito apimtis ir metodas

08

Mūsų auditas apėmė kaimo plėtros paramos koncepciją ir jos teikimą pirmuosius trejus metus (2015–2017 m.) taikant SIA būdus. Susijusios priemonės pateiktos I priede.

09

Mūsų pagrindinis tikslas buvo įvertinti, ar SIA buvo prisidėta prie supaprastinimo, kartu užtikrinant ES biudžeto ekonomiškumą, ir ar taikant SIA būdus pasiekiama geresnių rezultatų. Siekdami atsakyti į šį pagrindinį audito klausimą, mes tikrinome, ar SIA būdai:

  • supaprastina administravimą;
  • užtikrina ekonomiškumą; ir
  • plačiai taikomi ir didina dėmesio skyrimą politikos tikslams.
10

Kad gautume apibendrintą informaciją apie SIA būdų taikymą, mes patikrinome 118 kaimo plėtros programų (KPP) ir atrinkome 20 jų10 dokumentų peržiūrai11. Audito vizitui pasirinkome šias šešias KPP: Flandrijoje (Belgijoje), Danijoje, Saksonijoje (Vokietijoje), Kanarų salose (Ispanijoje), Langedoke-Rusijone (Prancūzijoje) ir Švedijoje. Mūsų audito vizitų metu lyginome valstybių narių procedūras ir gaires paramos gavėjams prieš SIA būdų taikymą ir po to. Mes taip pat palyginome projektų bylas ir dviejose valstybėse narėse12 aplankėme galutinius paramos gavėjus.

11

Kad suprastume taikomas taisykles ir Komisijos vaidmenį, mes peržiūrėjome teisinę sistemą, Komisijos gaires valstybėms narėms ir Komisijos vidaus procedūras ir kontrolinius sąrašus. Komisijoje atlikome interviu, peržiūrėjome susirašinėjimą su valstybėmis narėmis ir dalyvavome renginiuose, kuriuose Komisija pateikė informaciją valstybėms narėms apie SIA būdus.

Supaprastinto išlaidų apmokėjimo (SIA) būdų taikymas supaprastino administravimą

Juos taikant paramos gavėjams paprasčiau pateikti prašymus, …

12

Norint gauti pagalbą kaimo plėtros projektams, yra vykdoma dviejų etapų procedūra. Paramos gavėjai visų pirma pateikia paraiškas dėl paramos atitinkamoms institucijoms, kurios patikrina projektus ir juos patvirtina, remiantis tinkamumo finansuoti ir atrankos kriterijais. Užbaigus projektą, paramos gavėjai pateikia mokėjimo prašymus, kuriuos mokėjimo agentūra patikrina prieš mokėjimą. Ši procedūra pavaizduota 3 diagramoje.

3 diagrama

Nuo paraiškos iki mokėjimo

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

13

Pareiškėjai, prašydami paramos, turi pateikti kelis dokumentus. Jei iš ES biudžeto bus kompensuota tinkamų finansuoti išlaidų dalis, jie dažnai turi pateikti pasiūlymus, kad įrodytų, jog numatytos išlaidos yra pagrįstos, ir tuomet pateikti sąskaitas faktūras ir mokėjimo įrodymus su savo mokėjimo prašymais. Vieno 2007–2013 m. projekto, kurį mes tikrinome Švedijoje ir kurį įgyvendinant paramos gavėjas pastatė tvartą karvėms, atveju du mokėjimo prašymai apėmė 134 sąskaitas faktūras ir mokėjimo įrodymus. Šis reikalavimas taip pat apima netiesiogines išlaidas (žr. 2 langelį).

2 langelis

Netiesioginės išlaidos

Netiesioginės išlaidos – tai organizacijos patiriamos išlaidos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su projektu. Netiesioginės išlaidos gali būti, pavyzdžiui, biuro nuoma, draudimas, pašto ir telefono ryšio išlaidos. Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti kai kurių rūšių ES finansuojamų projektų atveju. Teikiant prašymą kompensuoti netiesiogines išlaidas, pagrįstas patirtomis išlaidomis, paramos gavėjai turi pateikti patvirtinamuosius dokumentus kiekvienam elementui ir pagrįsti projektui skirtų išlaidų dalį (paskirstymo būdas). Be to, jie turi įrodyti, kad šios išlaidos yra pagrįstos.

14

Mes peržiūrėjome paraiškas dėl paramos ir mokėjimo prašymus, susijusius su 2014–2020 m. projektais, finansuotais taikant SIA būdus, ir juos palyginome su 2007–2013 m. laikotarpio projektais (kai SIA būdai nebuvo taikomi), siekdami įvertinti, ar paraiškų ir mokėjimo prašymų teikimo procedūros buvo lengvesnės. Visose šešiose aplankytose valstybėse narėse nustatėme, kad SIA pagrįstų projektų paramos gavėjai neturi pateikti pasiūlymų su paraiškomis nei sąskaitų faktūrų ar mokėjimą įrodančių dokumentų su mokėjimo prašymais. 1 lentelėje pateikiami pavyzdžiai patvirtinamųjų dokumentų, kurie pateikiami su paraiškomis dėl paramos ir mokėjimo prašymais 2007–2013 m. (kompensavimas, pagrįstas patirtomis išlaidomis) ir 2014–2020 m. (kompensavimas, pagrįstas SIA).

1 lentelė

Patvirtinamųjų dokumentų atrinktiems SIA būdams Švedijoje palyginimas

SIA tipas Etapas 2014–2020 m. (su SIA) 2007–2013 (be SIA)
Fiksuotoji norma: netiesioginės išlaidos, apmokėtos kaip 15 % tinkamų finansuoti tiesioginių personalo išlaidų Paraiška paramai gauti Nėra duomenų Išsamus netiesioginių išlaidų biudžetas
Mokėjimo prašymas Jokio kito pagrindimo, išskyrus reikalaujamus pagrįsti tiesiogines išlaidas1 Sąskaitos faktūros
Mokėjimo įrodymai
Atlyginimo lapeliai (jei netiesioginės išlaidos apima personalo išlaidas)
Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai
Paskirstymo būdo apskaičiavimas ir pagrindimas (t. y., projektui skirtų netiesioginių išlaidų dalis)
Vieneto įkainiai galvijų laikymui, sumokėti pagal gyvulio vietą ar m2 Paraiška paramai gauti Forma, kurioje nurodytas vienetų skaičius, t. y. gyvulių vietos ar m2 (išlaidos apskaičiuotos automatiškai) Išsamus biudžetas Pasiūlymai
Mokėjimo prašymas Tarpiniai mokėjimai (pradžios datos ir darbų pažangos pagrindimas): Išlaidų detalizavimas Sąskaitos faktūros Mokėjimo įrodymai

-sąskaitos faktūros pamatų statybai

-pastato nuotrauka, įskaitant grindis, lubas ir sienas

Galutiniais mokėjimai:

-Gautų vienetų skaičius

1Tiesioginės personalo išlaidos turi būti paremtos atlyginimo lapeliais ir įrodymais apie darbuotojų užimtumo lygį (visas etatas ar darbas ne visą darbo dieną), tačiau neatsižvelgiama į tai, ar fiksuotosios normos pagrįstos personalo išlaidomis.

Pastaba: į lentelę įtraukti tik tie patvirtinamieji dokumentai, kurie susiję su SIA būdų taikymu.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai, remiantis valstybių narių dokumentais.

15

Kaip parodyta 1 lentelėje, SIA būdų taikymas dažnai reiškia, kad paramos gavėjai turėjo pateikti mažiau dokumentų. 3 langelyje pateiktas pavyzdys.

3 langelis

Fiksuotoji norma socialinėms įmokoms Švedijoje

Švedijos žemės ūkio taryba, bendradarbiaudama su Europos socialinio fondo taryba Švedijoje ir Švedijos ekonomikos ir regioninės plėtros agentūra, nustatė bendrą normą socialinio draudimo įmokoms. Švedijoje dauguma projektų apima darbo užmokestį ir socialines įmokas. Šios išlaidos skiriasi atsižvelgiant į sutarties rūšį ir amžių; jos gali apimti kelias įvairių organizacijų sąskaitas faktūras ir paprastai joms naudojami sudėtingi skaičiavimai. Anksčiau daugelis mažų paramos gavėjų neteikė paraiškų dėl šių įmokų, kadangi manė, kad tai pernelyg sudėtinga.

Nuotraukoje matyti dokumentai, kuriuos pateikė paramos gavėjas vienam mokėjimo prašymui 2007–2013 m. laikotarpiu, kai socialinės įmokos nebuvo apmokamos pagal fiksuotąją normą.

… ir nors institucijos sugaišta daugiau laiko ar patiria papildomų išlaidų rengdamos metodiką, …

16

Jei taiko SIA būdus, vadovaujančiosios institucijos privalo13 parengti metodiką ir apskaičiuoti mokėjimo lygius (žr. 45 dalį, kurioje pateikta valstybių narių lygmeniu dalyvaujančių įstaigų apžvalga). Šia papildomas darbas nėra būtinas, kai dotacijos yra mokamos remiantis patirtomis išlaidomis. Siekdami įvertinti, ar laikas ar sąnaudos, skirtos rengiant metodiką ir skaičiavimus, yra proporcingi per nustatytą laikotarpį sutaupytam laikui, mes surengėme interviu su aplankytų valstybių narių institucijomis ir patikrinome jų metodikos dokumentus ir skaičiavimus. 4 langelyje pateikiamas darbo krūvio rengiant metodiką pavyzdys.

4 langelis

Kanarų salų vadovaujančioji institucija metodiką parengė savo jėgomis

Kanarų salų vadovaujančioji institucija parengė vieneto įkainius aštuonioms investicijų į žemės ūkio valdas kategorijoms (drėkinimo, ūkių pritaikymo, sodmenų, ūkių pastatų, bendros infrastruktūros, šiltnamių ir kitos infrastruktūros, žemės ūkio įrangos ir bendrųjų įrenginių). Kiekvieną šių kategorijų sudaro daugybė pakategorių (iki 49 vienai kategorijai, iš viso jų 192); Kanarų salų institucijos kiekvienai jų apskaičiavo po vieną vieneto įkainį. Dokumentas, kuriame aprašyta metodika yra 125 puslapių, jame pateikiamos nuorodos į kitus dokumentus, kurie egzistuoja tik elektronine forma.

17

Atlikdami dokumentų peržiūrą, mes paprašėme už 20 atrinktų kaimo plėtros programų atsakingų institucijų atsakyti, kokios buvo pagrindinės priežastys, dėl kurių jos plačiau netaikė SIA. Dažniausiai paaiškinimas buvo tas, kad to nebuvo daroma dėl didelės remiamų projektų ir paramos gavėjų įvairovės. Šešios14 iš 20 paminėjo administracinę naštą ir sugaištą laiką rengiant metodikas.

18

Trys iš šešių aplankytų vadovaujančiųjų institucijų (Danijoje, Lagedoke-Rusijone ir Švedijoje) dėl lėšų ir patirties stokos nusprendė pavesti šią užduotį išorės ekspertams (bent dalies jų SIA atveju). Nepaisant papildomo darbo krūvio ar išlaidų rengiant SIA, vadovaujančiosios institucijos aplankytose valstybėse narėse manė, kad verta investuoti kuriant SIA metodiką, atsižvelgiant į (numatomą) supaprastinimą ir laiko sutaupymą administracijos ir paramos gavėjų lygmeniu per įgyvendinimo laikotarpį.

19

Teisės aktų leidėjas į teisės aktus gali įtraukti normas ir sumas, kurios būtų naudojamos kaip supaprastintas išlaidų apmokėjimas. Jei šie SIA būdai yra parengti valstybių narių institucijoms naudoti neparengus jokios metodikos ar skaičiavimų, jie vadinami standartiniais SIA būdais. 5 langelyje pateikti šiuo metu kaimo plėtrai remti taikomų standartinių SIA būdų15 pavyzdžiai.

5 langelis

Įprastas supaprastintas išlaidų apmokėjimas kaimo plėtros srityje

Netiesioginės išlaidos: valstybių narių institucijos jas gali apskaičiuoti kaip fiksuotąją normą iki 15 % tinkamų finansuoti tiesioginio personalo išlaidų, neturėdamos parengti jokių skaičiavimų, kuriais pagrįstų taikomą normą.

Personalo išlaidos: valstybių narių institucijos gali apskaičiuoti valandos normą, padalindamos paskutines dokumentais pagrįstas metines bendrąsias darbo išlaidas iš 1 720 valandų.

20

Reglamente nustatyto standartinio supaprastinto išlaidų apmokėjimo atveju, pavyzdžiui, fiksuotosios normos kompensavimo už netiesiogines išlaidas, vadovaujančiosios institucijos neprivalo pagrįsti taikomo procentinio dydžio. Tai ypač naudinga valstybių narių institucijoms, kadangi jos neprivalo parengti jokios metodikos, be to, jos gali turėti naudos iš supaprastintos paraiškų teikimo ir mokėjimo procedūros.

… jos sutaupo laiko administracinių patikrų metu

21

Atitinkamų institucijų darbuotojai turi atlikti paraiškų dėl paramos ir mokėjimo prašymų administracines patikras. Mes tikrinome, kaip šios patikros pasikeičia, kai mokėjimai yra atliekami taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą, nagrinėdami atitinkamus teisės aktus16, valstybių narių procedūras ir projektų, kuriems mokėjimai buvo atlikti taikant ir netaikant SIA, patikras. Pavyzdžiai pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė

Administracinių patikrų, susijusių su fiksuotosiomis normomis ir vieneto įkainiais, palyginimas

SIA tipas Etapas 2014–2020 m. (su SIA) 2007–2013 (be SIA)
Fiksuotoji norma: netiesioginės išlaidos, apmokėtos kaip 15 % tinkamų finansuoti tiesioginių personalo išlaidų Paraiška paramai gauti Nėra duomenų Išlaidų pagrįstumo tikrinimas ir paskirstymo būdo pagrindimas
Mokėjimo prašymas 15 % tinkamų finansuoti personalo išlaidų apskaičiavimas1 Patirtų išlaidų ir atliktų mokėjimų patikrinimas:

-Sąskaitų faktūrų, mokėjimo įrodymų, atlyginimo lapelių ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių patikrinimas (jei atlyginimai yra įtraukti į netiesiogines išlaidas)

-Netiesioginių išlaidų paskirstymo būdo patikrinimas ir perskaičiavimas

Vieneto įkainiai galvijų laikymui, sumokėti pagal gyvulio vietą ar m2 Paraiška paramai gauti Vienetų skaičiaus patikrinimas, palyginti su projektų apimtimi (išlaidos apskaičiuotos automatiškai) Išlaidų pagrįstumo tikrinimas, t. y. skirtingų pasiūlymų ar kitos vertinimo sistemos, pavyzdžiui standartinių išlaidų, palyginimas
Mokėjimo prašymas Deklaruotų kiekių patikrinimas Patirtų išlaidų ir atliktų mokėjimų patikrinimas:

-Išlaidų detalizavimo, sąskaitų faktūrų ir mokėjimo įrodymų patikrinimas

1Tiesioginių personalo išlaidų tinkamumas finansuoti turi būti patikrintas, tačiau tai nepriklauso nuo to, ar fiksuotosios normos yra grindžiamos personalo išlaidomis.

Pastaba: lentelėje pateikiamos tik tos administracinės patikros, kurios yra susijusios su SIA būdų taikymu.

Šaltinis: Audito Rūmai.

22

Mokėjimo agentūros darbuotojai šešiose aplankytose valstybėse narėse mums sakė, kad išlaidų pagrįstumo tikrinimas17 užėmė daug laiko, visų pirma tais atvejais, kai reikėjo paaiškinimo arba kai pasiūlymai nebuvo pakankamai geros kokybės. Mokėjimo prašymų etape mokėjimo agentūros sutaupo laiko, neatlikdamos sąskaitų faktūrų ar mokėjimą įrodančių dokumentų tikrinimo, kai mokėjimai yra grindžiami supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodais.

23

Prieš atliekant mokėjimą, mokėjimo agentūros darbuotojai patikrina, ar laikomasi paramos gavimo sąlygų. Jie palygina užbaigtą operaciją su operacija, kuriai buvo skirta dotacija, ir paprastai atlieka vizitą, kad patikrintų jog operacija iš tikrųjų buvo užbaigta18. Šios patikros nesikeičia, kai taikomi SIA būdai.

24

Mokėjimų remiantis vieneto įkainiais atveju mokėjimo agentūros darbuotojai turi patikrinti kiekius. Valstybės narės gali pačios nuspręsti, kaip tai padaryti. Daugelis jų atlieka vizitus pas paramos gavėjus, kad patikrintų kiekius ir įsitikintų, jog užbaigta operacija atitinka sprendimą dėl pagalbos. Operacijų, dėl kurių vizitai nebuvo atlikti, atveju valstybės narės turėtų rasti kitų būdų patikrinti atitinkamus kiekius ir operacijos tikrumą. Pavyzdžiui, Kanarų salų mokėjimo agentūra naudoja žemės ūkio transporto priemonių registrus, kad patikrintų nuosavybę, o Danija, kad patikrintų mėšlo saugyklų buvimą, naudoja palydovines nuotraukas.

25

Taikant fiksuotąsias normas, tinkamos finansuoti išlaidos yra apskaičiuojamos kaip kitų tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų procentinė dalis. Audito vizitui atrinktų visų šešių19 kaimo plėtros programų atveju netiesioginėms išlaidoms taikomos fiksuotosios normos, o valstybių narių institucijos tai nurodė kaip gerą supaprastinimo pavyzdį. Pavyzdys pateiktas 6 langelyje.

6 langelis

Netiesioginių išlaidų dokumentavimas pavyzdys

Flandrijoje mes palyginome mokėjimo prašymus, įskaitant patvirtinamuosius dokumentus, parengtus prieš tai ir po to, kai buvo pradėta taikyti fiksuotoji norma. Pirmuoju atveju nustatėme vieną 12 eurų vertės elementą, kuris buvo pagrįstas devyniais dokumentais.

Taikydami fiksuotąsias normas, paramos gavėjai neprivalo pateikti tokių dokumentų, o valstybių narių institucijos jų neprivalo patikrinti.

26

Saksonijos institucijos mums sakė, kad laikas, skirtas mokėjimo prašymams patikrinti sutrumpėjo mažiausiai 50 % dėl sumažėjusių netiesioginių išlaidų patikrų. Ankstesniu laikotarpiu, atliekant netiesioginių išlaidų patikras kiekvienos sąskaitos faktūros patikrinimas užtrukdavo ne mažiau kaip 10 minučių. Jei paramos gavėjas būtų pateikęs prašymą dėl vienerių metų nuomos išlaidų, administratorius būtų turėjęs patikrinti 12 sąskaitų faktūrų ir mokėjimo patvirtinimų ir tai būtų užtrukę apie 120 minučių. Dabar administratorius tik turi įsitikinti, kad 15 % netiesioginių išlaidų skaičiavimas yra teisingas, ir kad netiesioginės išlaidos nėra įtrauktos į sąskaitų faktūrų, deklaruotų tiesioginėms išlaidoms, sąrašą.Tai trunka apie 10–15 min.

27

Švedijos institucijos apskaičiavo, kad netiesioginių išlaidų, pagrįstų patirtomis išlaidomis,tikrinimas užėmė 3–5 valandas kiekvieno mokėjimo prašymo atveju, palyginti su maždaug 50 minučių taikant fiksuotąją normą.

28

Mūsų audito rezultatai rodo, kad, taikant SIA būdus supaprastinti procedūras ir sutaupyti laiko gali ne tik paramos gavėjai, bet ir atitinkamos institucijos. Tačiau investicijų, kurių reikia vadovaujančiajai institucijai rengiant SIA metodiką, didinimas turi būti proporcingas numatytam institucijų ir paramos gavėjų sutaupytam laikui, taikant SIA būdus. Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių nepakankamai įsisavinami SIA būdai kaimo plėtros politikos srityje, kaip aptarta toliau 4850, 55 ir 56 dalyse.

Tinkamai taikomi supaprastinti išlaidų apmokėjimo būdai gali padėti apriboti kaimo plėtros projektų išlaidas

29

Projektų, finansuojamų remiantis patirtų išlaidų kompensavimu atveju, nacionalinės institucijos patvirtinimo etape privalo patikrinti, ar numatytos išlaidos yra pagrįstos. DG AGRI ir Audito Rūmų ataskaitose buvo pažymėti šių patikrų trūkumai (žr. 7 langelį).

7 langelis

Išlaidų pagrįstumas, kai dotacijos yra skiriamos remiantis patirtomis išlaidomis

Projektų, kurie buvo finansuoti remiantis patirtų ir apmokėtų išlaidų kompensavimu atveju, nacionalinės institucijos paprastai patikrina, ar deklaruojamos projekto išlaidos yra pagrįstos: a) patikrindamos paraiškos teikėjo pateiktus pasiūlymus su paramai gauti teikiama paraiška arba b) palygindamos juos su referencinėmis kainomis20.

2014–2016 m. laikotarpiu iš 193 tikrintų projektų 66 projektų atveju (34 %) pateikta nepakankamai įrodymų, kad išlaidos buvo pagrįstos21. Audito Rūmai jau anksčiau klausė22, ar Komisija ir valstybių narių institucijos naudoja veiksmingiausius metodus, kurie užtikrintų su kaimo plėtrai skiriamomis dotacijomis susijusių išlaidų kontrolę.

30

Kai taikomi SIA būdai, laikoma, kad šias patikras apima rengiama patikima metodika. Veiksmingai taikant SIA būdus, galima išlaikyti kaimo plėtros projektų išlaidų kontrolę. Todėl reikia, kad SIA būdai būtų nustatyti tinkamu lygmeniu, pagrįsti patikima metodika, nuolat peržiūrimi ir, prireikus, atnaujinami. Skaičiavimo klaidos reikštų, kad visi projektai, kuriuose taikomos normos, būtų paveiktos tos pačios klaidos.

Mes nustatėme metodikos ir skaičiavimų geros praktikos pavyzdžių, …

31

Mes tikrinome aplankytų valstybių narių parengtas metodikas. Nustatėme, kad dauguma EŽŪFKP remiamų priemonių 2014–2020 m. laikotarpiu yra panašios į 2007–2013 m. remtas priemones23. Todėl daugelis valstybių narių turi galimybę gauti istorinius duomenis apie faktiškai patirtas ir apmokėtas išlaidas ankstesniu laikotarpiu. Vieneto įkainių, pagrįstų istoriniais duomenimis, pavyzdys pateiktas 8 langelyje.

8 langelis

Metodika pagrįsta istoriniais duomenimis Danijoje

Kai kurios vietovės yra ypač svarbios biologinei įvairovei. Danijoje ūkininkams mokama už tokias ganymui atitvertas vietoves, remiantis vieneto įkainiais. Kad nustatytų šiuos vieneto įkainius, Danijos institucijos naudojo duomenis iš ankstesnių projektų. Skaičiavimas grindžiamas pigiausiais pasiūlymais, kurie buvo pateikti su 82 paraiškomis paramai gauti 2013 ir 2014 m. Jos pasiūlymus šioms paraiškoms suskirstė pagal 1–2 vielų (52 pasiūlymai) ir 3–4 vielų (30 pasiūlymų) tvoras ir apskaičiavo vieneto įkainius kaip šių pasiūlymų vidurkį. Pagal šiuos skaičiavimus, vieneto įkainiai sudarė 19 Danijos kronų (apie 2,50 euro)/m 1–2 vielų tvoroms ir 28 Danijos kronas (apie 3,75 euro)/m 3–4 m. vielų tvoroms.

Jei buvo mažiau nei 20 geros kokybės pasiūlymų tam tikro tipo išlaidoms, jos atliko rinkos tyrimus. Jos taip pat tikrino duomenų sklaidą, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos paramos gavėjams, ir padarė išvadą, kad išlaidų skirtumas tarp skirtingų regionų ir skirtingų naudotų medžiagų nebuvo pakankamai didelis, kad tuo būtų galima pagrįsti SIA būdų įvairinimą. Danijos institucijos planuoja įvertinti poreikį atnaujinti savo SIA skaičiavimą prieš kiekvieną metinį paraiškų teikimo ciklą ir svarsto galimybę patikslinti SIA būdus, remiantis kainų indeksu.

32

Valstybės narės, taikydamos SIA būdus, paprastai neturi galimybių toliau stebėti faktinių išlaidų. Taip yra todėl, kad kai mokėjimo agentūros pasirenka mokėjimus atlikti remiantis SIA būdais, jos neberenka informacijos apie tikrąsias išlaidas. Todėl jos gali neturėti tinkamų duomenų, kad galėtų atnaujinti savo skaičiavimus. Dėl šios priežasties Saksonijoje (Vokietija) institucijos pasitelkė konsultantus, kad būtų plėtojamos naujos metodikos, pagrįstos išorės ekspertų duomenis, kad būtų galima atnaujinti jų SIA būdus, kai nebegalima naudotis istoriniais duomenimis.

… tačiau kai kuriais atvejais atitinkamų duomenų nebuvo …

33

Siekiant įvertinti, ar metodika yra teisinga, ji turi būti patikrinama. Auditoriai turi turėti prieigą prie duomenų, susijusių su SIA skaičiavimu tol, kol SIA būdai yra taikomi24. Mes atrinkome atskirus skaičiavimų elementus ir atsekėme juos iki pradinio duomenų šaltinio, kad patikrintume patikrinamumą.

34

8 langelyje aprašyta metodika (žr. 31 dalį), kurioje pateikiamas pavyzdys, kaip mes lengvai galėjome atsekti pasirinktus elementus iki pradinių atitinkamų duomenų. Tačiau mes nustatėme problemų, susijusių su galimybe patikrinti tam tikras parengtas metodikas, susijusias su vieneto įkainiais. DG AGRI auditoriai pateikė panašias išvadas dėl patikrinamumo dviejuose25 iš šešių auditų, kuriuos jie iki šiol atliko ir kurie apėmė SIA būdus.

35

Mūsų ribotoje atrinktų pavyzdžių imtyje nustatėme trūkumų, susijusių su atvejais, kai institucijos pavedė skaičiavimus atlikti išorės ekspertams. Švedijoje vadovaujančioji institucija neturėjo prieigos prie duomenų, susijusių su kai kuriais skaičiavimais ir vietoj to rėmėsi nepriklausomais vertinimais. Danijoje išorės ekspertų struktūra buvo sudaryta iš trijų ekspertų lygių, ir kaip paaiškinta 9 langelyje, tai apsunkino tikrinimo procedūrą.

9 langelis

Daugelio konsultantų dalyvavimas gali apsunkinti tikrinimą

Danijos institucijos pavedė atlikti SIA būdų nustatymą konsultantui A. Apie galvijų laikymą nebuvo istorinių duomenų. Konsultantas A pasamdė subrangovą (konsultantą B) nustatyti vieneto įkainius, kuris, savo ruožtu paprašė duomenų konsultanto C. Be to, nepriklausoma įstaiga peržiūrėjo skaičiavimus, paremtus savo patirtimi ir duomenų šaltiniais. Toliau pateiktoje diagramoje parodyta, kokie subjektai dalyvavo nustatant vieneto įkainius galvijų laikymui Danijoje.

Mūsų audito metu nebuvo galimybės susipažinti su maždaug trečdaliu susijusių duomenų. Danijos institucijos mus informavo, kad jiems reikės pasirašyti naują sutartį su trečiojo lygmens konsultantais (konsultantu C), siekiant gauti atitinkamų duomenų, pagrindžiančių įverčius. Užsakomosios paslaugos ir hierarchinės piramidės konsultantų naudojimas apsunkino skaičiavimų tikrinimo procedūrą ir užėmė daug laiko. Danijos institucijos to galėjo išvengti, paprašiusios atitinkamų duomenų iš konsultanto A, su kuriuo jos pasirašė sutartį, arba sutartyje nurodydamos, kad skaičiavimai turi būti patikrinami.

… arba skaičiavimams naudoti duomenys nebuvo pakankamai pagrįsti

36

Skaičiavimai yra teisingi, jei jie paremti tikrove, o prielaidos ir metodikai naudojami duomenys yra tinkamai pagrįsti26. Mes bandėme nustatyti, ar taip buvo, tikrindami atrinktų SIA būdų metodiką aplankytose valstybėse narėse. Mes taip pat testavome skaičiavimus, atsekdami elementų imtį iki pradinio duomenų šaltinio (taip pat žr. 3335 dalis). Dauguma atvejų nustatėme, kad taikyta metodika ir skaičiavimai buvo patikimi.

37

Vienoje aplankytoje valstybėje narėje institucijos negalėjo pagrįsti naudotų duomenų. Pagal Kanarų salų metodiką, skirtą vieneto įkainiams ir vienkartinėms išmokoms, pakanka trijų pasiūlymų ar sąskaitų faktūrų, kad būtų galima nustatyti SIA. Faktiniams skaičiavimams naudojamų duomenų apimtis skiriasi, tačiau kai kuriais atvejais institucijos negalėjo pagrįsti, kodėl ir kaip konkretūs naudoti duomenys buvo atrinkti. Pavyzdys pateiktas 10 langelyje.

10 langelis

Valstybių narių institucijos ne visuomet galėjo paaiškinti, kaip jos atrinko duomenis SIA skaičiavimams

Vienu šiltnamių vieneto įkainių skaičiavimo atveju Kanarų salų institucijos naudojo 12 pirminių dokumentų (sąskaitų faktūrų ir pasiūlymų), iš kurių tik keturi buvo sąskaitos faktūros iš ankstesnių projektų. Jos mums negalėjo pateikti bendro turimų sąskaitų faktūrų skaičiaus iš 2007–2013 m. laikotarpio. Jos taip pat negalėjo paaiškinti, kaip ir kodėl jos atrinko 12 skaičiavimui naudotų pirminių dokumentų.

Kad apskaičiuotų vienkartinę išmoką vienos dienos renginių organizavimui, institucijos naudojo trijų viešbučių pasiūlymų vidurkį, iš jų du priklauso tai pačiai viešbučių grupei. Kanarų salų institucijos negalėjo paaiškinti, kaip ir kodėl jos atrinko šiuos tris viešbučius. Be to, į skaičiavimams naudotus pasiūlymus buvo įtrauktas PVM, kuris nėra tinkamas finansuoti teikiant kaimo plėtros paramą27.

38

Kitais atvejais, apskaičiuojant SIA, institucijos naudojo pasiūlymus, kurie nėra palyginami. Pavyzdys pateiktas 11 langelyje, kuriame taip pat matyti, kad taikant SIA būdus ne visuomet gaunama papildomos naudos, palyginti su patirtų išlaidų kompensavimu.

11 langelis

Vienkartinė išmoka, pagrįsta nepalyginamais pasiūlymais, kurie nepadėjo sutaupyti lėšų

Kanarų salose vietos veiklos grupės, kurios dalyvauja ne mažiau nei dviejose mugėse, gali gauti paramą, skyrus vienkartinę išmoką, kuria kompensuojami dalyvavimo mokesčiai. Kanarų salų institucijos apskaičiavo vienkartinę išmoką kaip vidutines penkių renginių, padauginus iš dviejų, išlaidas. Penki renginiai yra susiję su žemės ūkiu ir galvijais, amatais ir restauracija. Paramos gavėjai gauna vienkartinę išmoką, apsilankydami dviejuose šių renginių.

Jei ši veikla būtų buvusi kompensuota remiantis patirtomis išlaidomis, paramos gavėjas tikriausiai būtų turėjęs pateikti dvi sąskaitas faktūras ir mokėjimo patvirtinimą nurodytoms išlaidoms pagrįsti. Kad gautų vienkartinę išmoką, jis taip pat tikriausiai būtų turėjęs pateikti sąskaitą faktūrą arba dalyvavimo liudijimą, kad įrodytų, jog jis dalyvavo dviejose mugėse. Šiuo atveju, taikant vienkartinę išmoką, dokumentų, kuriuos turėjo pateikti paramos gavėjas, ar patikrų, kurias turėjo atlikti mokėjimo agentūra, skaičius sumažėjo labai nedaug. Taip pat, atsižvelgiant į pasiūlymų įvairovę, tai nepadėjo išlaikyti projekto išlaidų kontrolės.

Dėl nepriklausomo sertifikavimo reikalavimo panaikinimo atsiranda naujų uždavinių

39

Nepriklausomas patikrinimas yra svarbus, siekiant užtikrinti, kad SIA būdai būtų pagrįsti teisingomis, sąžiningomis ir patikrinamomis metodikomis. Nepriklausomos SIA koncepcijos patikros gali būti atliktos prieš įgyvendinimą (ex ante), įgyvendinimo metu arba po įgyvendinimo (ex post). Mes siekėme apžvelgti atliktas SIA metodikos patikras ir nustatėme, kad kaimo plėtros srityje neseniai buvo pakeistos taisyklės.

40

Pradėjus taikyti SIA būdus kaimo plėtrai, buvo įtrauktas privalomas, nepriklausomas patvirtinantis pareiškimas28. Tai buvo vienintelė nepriklausoma ex ante kontrolės priemonė. Naujausi teisės aktų pakeitimai29 reiškia, kad investicinės priemonės nebepatenka į šiuos pareiškimus. Todėl nuo 2018 m. nebus privaloma atlikti nepriklausomų SIA metodikų ir skaičiavimų patikrų. Tačiau vadovaujančiosios institucijos vis dar turės galimybę įtraukti nepriklausomą instituciją, siekiant parengti ar peržiūrėti metodiką ir skaičiavimus.

Komisija kaimo plėtros programų tvirtinimo metu netikrina metodikos ir skaičiavimų, išskyrus kai kurių atrinktų auditų atveju, …

41

Komisija peržiūri ir patvirtina kaimo plėtros programas30. SIA skaičiavimų tvirtinimas nėra KPP tvirtinimo procedūros dalis.

42

Komisija atlieka auditus, siekdama patikrinti, ar mokėjimai atitinka taikomus teisės aktus31. Komisijos auditoriai tikrina metodikas ir skaičiavimus, jei jie atrenka išlaidas, kurios buvo patirtos taikant SIA būdus. 2017 m. didžioji audituotų išlaidų dalis vis dar buvo susijusi su 2007–2013 m. laikotarpio priemonėmis ir jos buvo apmokėtos remiantis turėtomis sąnaudomis.

43

SIA metodikos klaidos gali turėti įtakos visiems projektams, kuriuose taikomas atitinkamas SIA. Kelios valstybės narės32 išreiškė susirūpinimą dėl galimų finansinių pataisymų ir tai įvardijo kaip kliūtį taikyti SIA būdus. Kaip ir kitų finansinių pataisymų, kuriuos atlikti reikalauja Komisijos auditoriai, jų poveikis yra apribotas iki 24 išlaidų mėnesių33.

44

Europos socialinio fondo atveju Komisija valstybės narės prašymu gali patvirtinti SIA metodiką ir skaičiavimus ex ante. Tai daroma priimant deleguotąjį aktą34, kuriuo sukuriamas teisinis tikrumas valstybei narei. Kadangi „Omnibus“ pasiūlyme35 nė vienas iš kitų Europos struktūrinių ir investicijų fondų nepasirinko šio mechanizmo, jis ir toliau bus taikomas Europos socialiniam fondui.

… ir atliekant SIA būdų auditą nėra apibrėžta sertifikavimo įstaigų funkcija

45

Lėšų valdymo ir kontrolės procese dalyvauja trys nacionalinės institucijos; jų atsakomybė, susijusi su SIA būdais, pavaizduota 4 diagramoje.

4 diagrama

Atsakomybė valstybių narių lygmeniu, atsižvelgiant į SIA būdus

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013.

46

Nepriklausomos sertifikavimo įstaigos pateikia metines nuomones, apimančias mokėjimo agentūrų metines finansines ataskaitas, vidaus kontrolės sistemos veikimą ir išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą36. Komisijos gairėse37 sertifikavimo įstaigoms SIA būdai nėra nurodyti38.

47

Siekiant užtikrinti išlaidų kontrolę, svarbu SIA būdus nustatyti tinkamu lygmeniu. Atsižvelgiant į mūsų nustatytus skaičiavimų trūkumus matyti, kad yra būtinas nepriklausomas patikrinimas.

Nauji SIA būdai buvo taikomi mažai visų kaimo plėtros srities išlaidų daliai

48

Audito metu Komisija neturėjo bendro supratimo apie su SIA būdais susijusių išlaidų dalį. Mūsų atrinktos kaimo plėtros programos apėmė programas, kuriose SIA būdai taikomi daugiausiai39, tačiau iki šiol neradome pavyzdžių, kuriuose visa priemonė būtų įgyvendinta taikant SIA būdus.

49

Kiekviena kaimo plėtros priemonė yra suskirstyta į kelias papriemones, kurios apima daug įvairių projektų tipų. Remiantis mūsų 20 kaimo plėtros programų dokumentų peržiūra, nustatėme, kad SIA būdų taikymas apsiribojo keliais projektų ar išlaidų tipais. Pavyzdys pateiktas 5 diagramoje.

5 diagrama

SIA būdai taikyti tik tam tikriems projektų tipams Langedoke-Rusijone

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Langedoko-Rusijono KPP.

50

Kai pagal SIA būdus kompensuojama tik papriemonės ar tam tikro išlaidų tipo dalis, neįmanoma atsekti susijusių sumų. Biudžeto sudarymas pagal kaimo plėtros programas išsiplečia tik iki priemonių, o valstybės narės iš esmės tik stebi mokėjimus pagal projektus (t. y. jos nevykdo stebėjimo pagal kiekvieną išlaidų tipą). Todėl siekiant parodyti SIA būdų poveikį vienai konkrečiai KPP (Valonijoje), kurios atveju SIA būdai taikomi dviem priemonėms, 6 diagramoje pavaizduota biudžeto dalis, skirta SIA būdams šioms dviem priemonėms. Šių dviejų priemonių atveju programa taiko 14 % fiksuotosios normos netiesioginėms išlaidoms.

6 diagrama.

Mokėjimai, kurie turėtų būti atlikti taikant SIA būdus Valonijoje

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Komisijos dokumentais.

51

Priemonės, kuriose naudojami SIA būdai 20 mūsų dokumentų peržiūrai atrinktų kaimo plėtros programų, pateiktos I priede. Dažniausiai naudojami SIA būdai yra standartiniai būdai (žr. 19 dalį); daugiausiai 20 kaimo plėtros programų taikomos fiksuotosios normos netiesioginėms išlaidoms. 7 diagramoje parodyta, kaip dažniausiai taikomi įvairūs SIA būdai.

7 diagrama

Kaip dažniausiai taikomi SIA būdai

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis 20 KPP dokumentų peržiūra.

52

Vieneto įkainiai daugiausiai taikomi personalo išlaidoms40, kelionės išlaidoms ar apgyvendinimo išmokai41. Viso projekto atveju vieneto įkainiai daugiausiai taikomi investicijoms į fizinį turtą42. 8 diagramoje parodyti taikyti SIA būdai šešiose audito vizitui atrinktose KPP.

8 diagrama

Atrinktose kaimo plėtros programose dažniausiai taikomi vieneto įkainiai ir fiksuotosios normos, o vienkartinės išmokos naudojamos retai

Pastaba: supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdai taikomi tik tam tikrų tipų projektams ar išlaidų kategorijoms, bet niekada vienai priemonei. Diagramoje matyti papriemonių, kuriose taikomas kiekvienas SIA būdas atrinktose KPP, skaičius. Įvairūs SIA būdai gali būti taikomi tai pačiai papriemonei. Todėl diagramoje atsispindi ne visos išlaidos, kurios buvo patirtos taikant SIA būdus, o tik pateikiami pasirinkti SIA būdai.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis valstybių narių dokumentais.

Rengiant 2014–2020 m. kaimo plėtros programas, SIA būdams nebuvo teikiama pirmenybė, tačiau Komisija ragina juos taikyti

53

2013 m. gruodžio mėn. Parlamentas ir Taryba patvirtino taisykles 2014–2020 m. laikotarpiui43. Keturi generaliniai direktoratai44, atsakingi už Europos struktūrinius ir investicijų fondus, parengė bendrą rekomendacinį dokumentą45 (Komisijos gaires dėl supaprastinto išlaidų apmokėjimo) ir 2014 m. rugsėjo mėn. paskelbė galutinį dokumentą. 9 diagramoje parodytas 2014–2020 m. kaimo plėtros programų rengimo tvarkaraštis.

9 diagrama

SIA tvarkaraštis: nuo pasiūlymo iki gairių ir mokymo

Šaltinis: Audito Rūmai.

54

Keturi Europos struktūrinius ir investicijų fondus valdantys generaliniai direktoratai užsakė tyrimą dėl SIA būdų, kuris šiuo metu yra vykdomas. Tyrimo metu vykdoma apklausa ir renkama informacija apie priemones ir SIA būdus, taikomus kiekvienam fondui, susijusias sumas ir projektus, kurie buvo įgyvendinti taikant SIA būdus, taip pat apie SIA būdų taikymo naudą. Komisija ketina pasinaudoti šia informacija rengdama kaimo plėtros sistemą kitu laikotarpiu (po 2020 m.).

Dėl priemonių ir paramos gavėjų įvairovės SIA būdus taikyti sudėtinga, tačiau jie gali būti taikomi plačiam investicijų spektrui

55

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu 28 valstybėse narėse yra 118 skirtingų KPP, iš kurių 20 yra bendros nacionalinės programos, o aštuonios valstybės narės nusprendė taikyti regionines programas46. Atsižvelgiant į tam tikras ekonomines, gamtos ir struktūrines sąlygas, kaimo plėtros programas gali sudaryti iki 20 priemonių, kurios padėtų įgyvendinti Europos Sąjungos kaimo plėtros prioritetinius tikslus47.

56

SIA būdus geriausia taikyti tada, kai yra tam tikras skaičius panašių operacijų ar išlaidų rūšių. Institucijos, atsakingos už mūsų dokumentų peržiūrai atrinktų 20 kaimo plėtros programų, kaip priežastį, dėl kurios jos plačiau netaikė SIA būdų, nurodė operacijų ir paramos gavėjų įvairovę. Priemonės, remiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, yra suskirstytos į papriemones. SIA būdai gali būti taikomi 49 skirtingoms papriemonėms (jos išvardytos I priede). Daug įvairių projektų rūšių ir (arba) išlaidų gali būti remiamos pagal kiekvieną papriemonę.

57

Nepaisant projektų ir išlaidų rūšių įvairovės kaimo plėtros politikos srityje, mes nustatėme pavyzdžių, kai SIA būdai buvo nustatyti įvairioms investicijoms. Pavyzdžiui, į Kanarų salų kaimo plėtros programą buvo įtraukti vieneto įkainiai aštuonioms investicijų į žemės ūkio valdas kategorijoms (žr. 12 langelį).

12 langelis

Vieneto įkainiai gali būti nustatyti įvairioms investicijoms, tačiau jų nauda pastebima tik tada, kai jie taikomi tam tikram projektų skaičiui

Kanarų salų institucijos nustatė atskirus vieneto įkainius aštuonioms investicijų į žemės ūkio valdas kategorijoms: drėkinimo, ūkių pritaikymo, sodmenų, ūkių pastatų, bendros infrastruktūros, šiltnamių ir kitos infrastruktūros, žemės ūkio įrengimų ir bendrųjų įrenginių). Kiekvieną šių kategorijų sudaro daug pakategorių (iki 49 kiekvienai kategorijai, iš viso – 192); Kanarų salų institucijos kiekvienai jų apskaičiavo po vieną vieneto įkainį.

58

Tačiau, kai projektų skaičius yra apribotas tam tikros rūšies investicijomis, SIA būdai nesuteikia jokios pridėtinės vertės. Pavyzdžiui, Kanarų salų institucijos nustatė vieneto įkainį rūko kolektoriaus įsigijimui. Vieneto įkainis yra pagrįstas vienu vienintelio tiekėjo pasiūlymu. Mūsų audito metu rūko kolektorius buvo įsigytas tik vieno projekto atveju. Kaimo plėtros projektuose mažiausiai taikomos vienkartinės išmokos. Trys iš šešių48 aplankytų valstybių narių nurodė, kad jos nusprendė nenaudoti vienkartinių išmokų, kadangi manė, kad jos yra rizikingesnės. Kad gautų vienkartinę išmoką, paramos gavėjas turi atitikti visas sąlygas – dalinis mokėjimas nėra įmanomas.

59

Valstybės narės taip pat turi galimybę derinti įvairius SIA būdus vienos rūšies projektui, taigi jos gali vienkartines išmokas apriboti veiklai, kurios atveju būtina atitikti visas sąlygas, kad būtų pasiekti norimi rezultatai. Pavyzdžiui, Kanarų salų kaimo plėtros programa apima visus tris SIA būdus – vieneto įkainius, vienkartines išmokas ir fiksuotąsias normas – projektų, remiamų pagal priemones dėl bendradarbiavimo ir paramos vietos plėtrai pagal iniciatyvą LEADER, atveju (žr. 13 langelį). Galimybė derinti įvairius SIA būdus suteikia lankstumo SIA būdų taikymui.

13 langelis

Pavyzdys, kaip skirtingi SIA būdai gal būti taikomi vienam projektui

Projektų, remiamų pagal priemonę dėl bendradarbiavimo, atveju paramos gavėjai Kanarų salose gali gauti išmokas derinant tris SIA būdus. Pavyzdžiui, projekto, kuriant ir plėtojant trumpas tiekimo grandines ir vietos rinką, skirta išmoka gali apimti:

  • vienkartinę išmoką reklaminei veiklai spaudoje ir specializuotuose leidiniuose, kad būtų didinamas informuotumas apie trumpą tiekimo grandinę ir vietos rinką ir paaiškinama jų nauda;
  • vieneto įkainius, susijusius su projekte dalyvaujančio personalo išlaidomis; ir
  • 15 % netiesioginių išlaidų fiksuotąją normą.
60

Pradėdamos taikyti SIA būdus, valstybių narių institucijos gali pasinaudoti nacionalinėms ar ES schemoms parengtomis metodikomis ar normomis. Mes nustatėme, kad keliose kaimo plėtros programose49 buvo naudojamos kelionės išmokos ar vieneto įkainiai personalo išlaidoms iš nacionalinių sistemų. Tačiau, remiantis mūsų atlikta 20 KPP dokumentų peržiūra, valstybių narių valdžios institucijos, nustatydamos SIA būdus, retai naudojosi patirtimi kitose politikos srityse. Mes nustatėme tik du pavyzdžius (žr. 14 langelį).

14 langelis

Esamos metodikos naudojimo pavyzdžiai

Toskanos KPP naudoja vieneto įkainius ir vienkartines išmokas50 remiamiems projektams, kuriais remiamas profesinis mokymas ir įgūdžių įgijimas. KPP naudoja tris skirtingus vieneto įkainius mokymo veiklai, atsižvelgiant į jos trukmę (mažiau nei 20 valandų; 21–60 valandų; daugiau nei 60 valandų), ir vienkartines išmokas konsultuojamojo ugdymo veiklai. Vieneto įkainiams ir vienkartinėms išmokoms nustatytos sumos yra pagrįstos metodikomis, kurios buvo parengtos ir naudojamos 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. regioninėms konkurencingumo ir užimtumo veiksmų programoms, finansuojamoms iš Europos socialinio fondo.

Kipro KPP remdamosi „Erasmus +“ pavyzdžiu naudoja vieneto įkainius kelionės išmokoms ir dienpinigiams, susijusiems su trumpalaikiais mainais ūkių ir miškų valdymo srityje ir vizitais ūkiuose ir miškuose.

Valstybių narių institucijos yra susirūpinusios dėl Komisijos auditų

61

Mūsų audito vizitų metu kai kurių valstybių narių institucijos teigė, kad jos gerai nežinojo, kaip Komisija tikrina SIA būdus, ir kai kurios jų nurodė, kad tai trukdo juos taikyti51. Vizitų į valstybes nares metu Komisijos darbuotojai tikrina valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemas, naudodami pagrindinių ir papildomų kontrolės priemonių sąrašą52. Mes patikrinome DG AGRI audito metodą ir nustatėme, kad šių kontrolės priemonių apibrėžtys diegiant SIA būdus nebuvo atnaujintos. Komisijos pagrindinių ir papildomų kontrolės priemonių apibrėžčių atnaujinimas, siekiant atspindėti SIA būdus, yra vienas iš būdų išspręsti valstybių narių problemas. Su SIA būdais susijusios patikros pateiktos 10 diagramoje.

10 diagrama

Komisijos numatytos su SIA būdais susijusios administracinės patikros, kurias turi atlikti valstybių narių institucijos

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis interviu ir Komisijos dokumentais.

62

Atsižvelgiant į šį kontekstą, mes parengėme bendrų užtikrinimo reikalavimų ir veiksmingumo principų sąrašą, kuris pateiktas II.1 ir II.2 prieduose.

63

Nepaisant pirmiau aptartų sunkumų, penkių iš šešių aplankytų valstybių narių institucijos ateityje ketina plačiau taikyti SIA būdus. Pavyzdžiui, Švedija norėjo daugiau naudoti vienkartines išmokas savo pirmojoje KPP 2014–2020 m. laikotarpiu, tačiau to negalėjo padaryti dėl nuostatos (dabar panaikintos), pagal kurią SIA būdai turi būti patvirtinti ex ante53.

Naujausi teisės aktų pakeitimai gali paskatinti dažniau taikyti supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdus kaimo plėtros srityje

64

2016 m. rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė pakeisti54 kelias nuostatas, susijusias su kaimo plėtros politikos įgyvendinimu. 2017 m. spalio mėn. Taryba ir Parlamentas susitarė nuo 2018 m. panaikinti atitinkamą su kaimo plėtra susijusią nuostatą55, kuria buvo ribojamas SIA būdų taikymas.

65

Sutartais pakeitimais labiau suvienodintos taisyklės tarp Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir atsirado daugiau galimybių taikyti SIA būdus. EŽŪFKP metodikų ir skaičiavimų ex ante sertifikavimo panaikinimas gali palengvinti platesnį SIA būdų taikymą. Ex ante sertifikavimas reiškė, kad SIA būdai turėjo būti nustatyti ankstesniame etape EŽŪFKP atveju nei, pavyzdžiui, Europos socialinio fondo atveju. Pastaruoju atveju SIA būdus pakanka nustatyti ne vėliau nei pagalbos teikimo metu, kas nuo šiol taip pat taikoma ir EŽŪFKP. Kitus pasiūlymus, turinčius įtakos SIA būdų taikymui EŽŪFKP atveju, Taryba ir Parlamentas vis dar svarsto; jie pateikti 15 langelyje. Patvirtinus šiuos papildomus pakeitimus, bus išplėstas SIA būdų taikymas.

15 langelis

Siūlomi teisės aktų pakeitimai suteikia daugiau galimybių taikyti SIA būdus

Pasiūlyti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 68 ir 67 straipsnių pakeitimai būtų šie:

  • panaikinta vienkartinių išmokų viršutinė riba;
  • biudžeto projektai būtų rengiami atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį visiems Europos struktūriniams ir investicijų fondams;
  • operacijos tiesioginės personalo išlaidos apskaičiuojamos kaip fiksuotoji norma, kurią sudaro iki 20 % tiesioginių išlaidų, išskyrus šios operacijos personalo išlaidas; ir
  • fiksuotoji norma, kurią sudaro iki 40 % tinkamų finansuoti išlaidų, galėtų būti taikoma likusioms tinkamoms finansuoti operacijos išlaidoms, nereikalaujant, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą taikytinai normai nustatyti.
66

Galimybė SIA būdus pagrįsti projektų biudžeto projektais reiškia, kad vertinant paraišką dėl paramos, SIA būdai gali būti nustatyti atskirai operacijai. Švedijos ir Suomijos institucijos mus informavo, kad jos jau buvo numačiusios taikyti biudžeto projektu paremtas vienkartines išmokas kai kurioms priemonėms, kol Komisija joms nepranešė, kad tai nebuvo įmanoma EŽŪFKP atveju56.

SIA būdai nebuvo susiję su didesniu dėmesiu rezultatams

Taikant SIA būdus, dėmesys perkeliamas nuo sąskaitų faktūrų prie išdirbio, tačiau daugiau dėmesio rezultatams neskiriama

67

Viena priežasčių skatinti plačiau taikyti SIA būdus yra ta, kad atsiranda galimybė daugiau dėmesio skirti išdirbiui ir rezultatams. Komisijos gairėse dėl SIA būdų šiuo klausimu pateiktos kelios nuorodos57. Audito vizitui atrinktų KPP atveju mes peržiūrėjome atskirus projektus, siekdami patikrinti, ar valstybių narių institucijos daugiausiai dėmesio skyrė išdirbio ar rezultatų, o ne sąskaitų faktūrų, tikrinimui, ir ar SIA mokėjimo tinkamumas finansuoti buvo nustatytas remiantis planuoto išdirbio ir rezultatų pasiekimu. Mes taip pat palyginome mokėjimus, atliktus taikant SIA būdus ir jų netaikant.

68

Mes nustatėme projektų išdirbio ir rezultatų pavyzdžių, kuomet prisidedama prie priemonės tikslų (vieną pavyzdį žr. 16 langelyje), tačiau nėra įrodymų, kad pasiekti rezultatai buvo geresni negu būtų pasiekti patirtų išlaidų kompensavimu.

16 langelis

Išdirbiu pagrįsti mokėjimai Saksonijoje

Saksonijos KPP finansuoja sienelių iš gamtinių akmenų statybą remiantis vieneto įkainiais. Naudojant sieneles iš gamtinių akmenų, siekiama padėti atkurti, išsaugoti ir pagerinti biologinę įvairovę kalnuotose ir stačiose vynuogynų vietovėse. Mokėjimai pagrįsti m² pastatytos sienelės.

© SAKSONIJOS FEDARLINĖ APLINKOS IR ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA

Paramos gavėjai pateikia paraišką gauti pagalbą tik gavę gamtos apsaugos eksperto aplinkosauginės vertės įvertinimą. Užbaigus projektą, paramos gavėjai deklaruoja įvykdytų vienetų (m²) skaičių. Saksonijos institucijos apsilanko pas paramos gavėjus, kad patikrintų deklaruotus kiekius. Jos paaiškino, kad remiantis šiais skaičiais ir gamtos apsaugos eksperto vertės įvertinimu jie įsitikina, kad projekto išdirbiu prisidedama prie numatytų rezultatų pasiekimo.

69

SIA būdai galėtų būti diferencijuoti remiantis norimais rezultatais, jei jie atspindi išlaidas ir užtikrinamas vienodų sąlygų taikymas paramos gavėjams. Tai yra viena iš kelių galimybių daugiau dėmesio skirti rezultatams (kitos galimybės yra taikyti atrankos kriterijus ir “,varijuoti „pagalbos intensyvumą t. y. procentinę projekto dalį, remiamą iš EŽŪFKP). Mums nepavyko rasti pavyzdžių, kaip tai buvo daroma praktikoje.

70

Komisija stebi kaimo plėtros politikos įgyvendinimą, pasitelkdama bendrą stebėjimo ir vertinimo sistemą (BSVS). Bendra stebėjimo ir vertinimo sistema nustato rodiklius58 ES lygmeniu: valstybių narių ataskaitos turi būti palyginamos, kad būtų prasmingas bet koks vertinimas. Šie rodikliai turėtų atspindėti politikos tikslus, todėl ieškojome sąsajos tarp jų ir mokėjimų, kaip parodyta fiktyviame pavyzdyje 11 diagramoje.

11 diagrama

Turėtų būti nustatytas ryšys tarp tikslų, rodiklių ir SIA mokėjimų

Šaltinis: Audito Rūmai.

71

Dauguma atvejų negalėjome nustatyti tiesioginio ryšio tarp atrinktų projektų mokėjimų ir rodiklių. Iš tiesų ES lygmeniu nustatyti BSVS rodikliai neleidžia stebėti kaimo plėtros politikos įgyvendinimo projektų lygmeniu, todėl nebūtų įmanoma jais grįsti SIA mokėjimų. Vis dėlto, kad būtų galima stebėti politikos rezultatus, EŽŪFKP lėšomis finansuojamos operacijos turi būti aiškiai susietos su vienu iš jo tikslų. Geresnis mokėjimų ir atskirų projektų tikslų susiejimas galėtų padėti skirti daugiau dėmesio tikslų siekimui.

Komisija pasiūlė pereiti prie rezultatais pagrįstų mokėjimų

72

Remiantis neseniai pasiūlytais teisinės sistemos pakeitimais59, be didesnių SIA būdų taikymo galimybių, taip pat nustatyta rezultatais pagrįstų mokėjimų galimybė. Visų pirma Komisija pasiūlė, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsnyje būtų nustatyta finansavimo galimybė, kuri būtų susijusi ne su atitinkamos operacijos išlaidomis, bet veikiau su sąlygų, susijusių su pažanga, padaryta įgyvendinant ar siekiant programos tikslų, laikymusi.

Išvados ir rekomendacijos

73

SIA būdų taikymas turi kelis galimus privalumus. Administracinė našta gali sumažėti, nes nėra būtinybės atsekti kiekvieno euro iki atskirų patvirtinančių dokumentų. Paramos gavėjai pateikia, o valstybių narių institucijos tikrina mažiau dokumentų.

74

Kai mokėjimai grindžiami išdirbiu, taikant SIA būdus orientuojamasi ne į sąskaitas faktūras, tačiau nepadidėja dėmesys rezultatams. Taikant SIA būdus, galima išlaikyti kaimo plėtros projektų išlaidų kontrolę, tačiau tik tuo atveju, jei jie pagrįsti patikima metodika ir sąžiningais, teisingais ir patikrinamais skaičiavimais. Planuoti su rezultatais susiję mokėjimai gali padėti padidinti dėmesį veiksmingumui ir tikslų siekimui.

75

Mūsų audito metu nustatytas pasikeitimas ir bendras administracinės naštos sumažėjimas. Kai vadovaujančiosios institucijos iš anksto investuoja (laiką ar pinigus) į metodiką ir skaičiavimus, darbuotojai sutaupo laiko, tikrindami paraiškas dėl paramos ir mokėjimo prašymus, o paramos gavėjai turi pateikti mažiau dokumentų (žr. 1318, 21, 22 ir 26 dalis).

76

Veiksmingai taikant SIA būdus, galima išlaikyti kaimo plėtros projektų išlaidų kontrolę. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad išlaidos yra pagrįstos, reikia taikyti patikimą metodiką, kuomet finansavimo lygiai yra nustatyti tinkamu lygmeniu (žr. 3338 dalis).

77

Nors nėra teisinio reikalavimo atnaujinti metodiką ar skaičiavimus, remiantis patikimo finansų valdymo principais, skaičiavimai SIA atveju turėtų būti atnaujinti, kad atspindėtų tikrovę.

1 rekomendacija

Komisija turėtų atnaujinti savo gaires dėl SIA būdų taip, kad jos apimtų pagrindinius metodikų rengimo principus. Jose turėtų būti pateikti:

  • minimalūs duomenų teikimo reikalavimai;
  • priimtini taikomų kainų svyravimai; ir
  • duomenų rinkinių, kuriuose pateikiamos aukščiausios vertės ir kintantys duomenys, įvertinimas.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2018.

78

Komisija, tvirtindama kaimo plėtros programas, nevertina SIA metodikos ir skaičiavimų. DG AGRI auditoriai į savo auditus įtraukia SIA būdus, jei jie atrenka mokėjimus, kurie buvo atlikti taikant SIA būdus, tačiau sistemingai neatrenka SIA būdus taikančių valstybių narių ar kaimo plėtros programų. Sertifikavimo įstaigos yra funkciškai nepriklausomos įstaigos, tačiau nėra apibrėžta jų funkcija atliekant SIA būdų auditą. Atsiranda rizika, kad SIA būdai nebus patikrinti nepriklausomos įstaigos (žr. 4047 dalis). Šiuo požiūriu II.1 ir II.2 prieduose nurodyti reikalavimai ir principai galėtų būti skirti SIA būdus taikančioms ir tikrinančioms įstaigoms, įskaitant sertifikavimo įstaigas (žr. 62 dalį).

2 rekomendacija

Komisija turėtų patikslinti, kas privalo patikrinti SIA būdų metodiką ir skaičiavimą.

Konkrečiai Komisija, atsižvelgdama į II.1 priede nustatytus užtikrinimo reikalavimus, turėtų patikslinti sertifikavimo įstaigų funkcijas ir į savo gaires įtraukti specialią nuorodą sertifikavimo įstaigoms dėl SIA būdų audito ir susijusių vidaus kontrolės sistemų.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2018.

79

Mūsų auditas rodo, kad SIA būdai išlieka nereikšminga kaimo plėtros išlaidų dalis. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad sunku nustatyti su išlaidomis susijusias priemones dideliam skaičiui įvairių projektų, veiklos sričių ir paramos gavėjų. Dėl šios priežasties reikia nemažų investicijų, siekiant plėtoti SIA metodiką. Plėtoti SIA būdus naudinga tik tuomet, kai daugelis projektų yra panašūs arba turi panašias išlaidas. SIA būdai nėra tinkami visų rūšių operacijoms ir išlaidoms, tačiau vis tiek galėtų būti taikomi dažniau ir geriau (žr. 16, 17 ir 4851 dalis). Nors reglamentuose leidžiama taikyti SIA metodikas ir normas, kurios buvo nustatytos kitose politikos srityse, mes nustatėme, kad valstybės narės retai pasinaudoja šia galimybe.

80

Teisės aktų leidėjas gali į reglamentus įtraukti normas ir sumas, kurios būtų naudojamos kaip SIA būdai. Didelis su šiais standartiniais SIA būdais susijęs privalumas yra tas, kad valstybių narių institucijos neturi nustatyti jokios metodikos ar skaičiavimų (žr. 19 ir 20 dalis). Tačiau svarbu, kad šios normos turėtų patikimą pagrindą ir būtų tinkamai koordinuojamos su išlaidomis, finansuojamomis pagal sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus.

3 rekomendacija

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tinkamai taikyti SIA būdus, Komisija turėtų:

  • išnagrinėti galimybes toliau plėtoti tinkamai pagrįstus standartinius SIA būdus; ir
  • atnaujinti savo pagrindinių ir papildomų kontrolės priemonių apibrėžtis, siekiant atspindėti SIA būdų taikymą.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2018 m.

81

Nors Komisija skatina daugiau dėmesio skirti išdirbiui ir rezultatams, kaip vienai iš priežasčių taikyti SIA būdus, mes nenustatėme, kad rezultatams dėmesio būtų skiriama daugiau. Taikant SIA būdus, dėmesys nuo sąskaitų faktūrų perkeliamas į išdirbį, tačiau mes neradome jokių įrodymų, kad buvo pasiekta geresnių rezultatų SIA mokėjimais, palyginti su patirtų išlaidų kompensavimu.

82

Nauji rezultatais pagrįsti mokėjimai, kurie buvo pateikti Komisijos „Omnibus“ pasiūlyme, sudaro galimybę atlikti mokėjimus, kurie nėra priklausomi nuo išlaidų. Jų sėkmė priklausys nuo Komisijos gairių ir nuo valstybių narių noro pasinaudoti šia nauja finansavimo forma.

4 rekomendacija

Komisija turėtų įvertinti galimybes atsisakyti patirtų išlaidų kompensavimo ir pereiti prie rezultatais pagrįsto kompensavimo. Todėl ji turėtų remtis patirtimi, įgyta diegiant SIA būdus.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2018 m.

Šią specialiąją ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Phil WYNN OWEN, 2018 m. kovo 7 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Klaus-Heiner LEHNE
Pirmininkas

Priedai

I priedas

Kaimo plėtros priemonės, kurioms taikomi SIA būdai 20 kaimo plėtros programų

Priemonė Papriemonė Flandrija (Belgija) Valonija (Belgia) Bulgarija Danija Saksonija (Vokietija) Estija Airija Graikija Ispanija Langedokas-Rusijonas (Prancūzija) Provanso-Alpių-Žydrosios pakrantės regionas (Prancūzija) Kroatija Toskana (Italija) Venetas (Italija) Kipras Liuksemburgas Nyderlandai Austrija Suomija Švedija
Žinių perdavimas ir informavimo veikla 1.1 X X X X X X X X X X X X X X
1.2 X X X X X X X X X X
1.3 X X X
Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos 2.1 X X X
2.2
2.3 X X
Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos 3.1
3.2 X X X
Investicijos į materialųjį turtą 4.1 X X X X X X X
4.2 X
4.3 X X X
4.4 X X X X X X X
Gaivalinių nelaimių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamų prevencinių priemonių diegimas 5.1
5.2
Ūkio ir verslo plėtra 6.4
Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse 7.1 X X X X
7.2 X
7.3 X
7.4 X X
7.5 X X
7.6 X X X X X
7.7 X
7.8 X
Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą 8.1 X X X X X
8.2 X
8.3 X X X
8.4 X X X X
8.5 X X X X X X X X
8.6 X X
Miškų aplinkosauga, klimato paslaugos miškų išsaugojimas 15.2
Bendradarbiavimas 16.1 X X X X X X X X X
16.2 X X X X X X X X X X X
16.3 X X X X X X
16.4 X X X X X X X
16.5 X X X X X X X X
16.6 X X
16.7 X
16.8 X
16.9 X X X X X X
16.10 X X X X
Rizikos valdymas 17.1 X
17.2
17.3
Parama pagal LEADER vykdomai vietos plėtrai (BIVP) 19.1 X X X X X X X
19.2 X X X X X X X X X
19.3 X X X X X X X X X
19.4 X X X X X X X X X X X X X
Techninė parama 20.1 X X
20.2 X X
Papriemonių, kurioms gali būti taikomi SIA būdai, skaičius 21 6 13 4 12 14 1 1 9 10 9 6 1 7 6 0 14 21 18 17
Su plotu / gyvūnais nesusijusių papriemonių KPP bendras skaičius 30 18 29 21 20 28 14 30 31 23 23 26 36 32 26 8 16 36 25 26
Papriemonių, kurioms taikomi SIA būdai, % 70 % 33 % 45 % 19 % 60 % 50 % 7 % 3 % 29 % 43 % 39 % 23 % 3 % 22 % 23 % 0 % 88 % 58 % 72 % 65 %

Pastaba: Į sąrašą įtrauktos 49 kaimo plėtros papriemonės, kurioms SIA būdai gali būti taikomi 2014–2020 m. laikotarpiu. Papriemonių, kurios visiškai įgyvendintos taikant SIA būdus, nėra. SIA būdai taikomi tik specialioms projektų ar išlaidų, remiamų pagal atitinkamas papriemones, rūšims.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis valstybių narių teikiama informacija ir priemonėmis, nustatytomis Reglamente (ES) Nr. 808/2014.

II priedas

1. Su supaprastinto išlaidų apmokėjimo (sia) būdais susijęs užtikrinimas

Įvadas. Mes šiuos pagrindinius reikalavimus aptarėme su Komisijos tarnybomis, atsakingomis už Europos struktūrinius ir investicijų fondus; jie susiję su visomis įstaigomis, kurios taiko ir tikrina SIA būdus. Šių reikalavimų apimtis konkrečiame audite priklauso nuo atlikto darbo apimties ir nuo SIA būdų taikymo masto tikrintose išlaidose.
Reikalavimas Metodas
Koncepcija (SIA metodika ir skaičiavimai) Valstybės narės taiko tik tuos SIA būdus, kurie patvirtinti ES ir nacionalinėmis taisyklėmis. Išanalizuoti ES ir nacionalines taisykles:

užtikrinti, kad taikytų SIA būdų rūšis atitiktų šias taisykles; ir

nustatyti visus apribojimus, susijusius su tam tikrų rūšių operacijomis, kurioms taikomi SIA būdai, ir patikrinti, ar SIA būdai taikomi operacijų rūšims ir išlaidų kategorijoms, kurioms juos taikyti yra leistina.

SIA nustatytas remiantis vienu iš teisės aktuose leistinų metodų. Išanalizuoti ES ir nacionalines taisykles ir nustatyti leistinus SIA būdų nustatymo metodus.
Patikrinti, ar SIA nustatytas taikant vieną iš teisės aktuose nustatytų metodų (pavyzdžiui, taikant teisingą, sąžiningą ir patikrinamą skaičiavimo metodą, naudojant esamas ES arba nacionalines schemas, taikant specialias teisės aktų normas ar metodus).
Jei yra taikomos teisės aktuose nurodytos specialios normos ar metodai, koncepcijos tikrinti nereikia.
SIA apima tik tinkamas finansuoti išlaidas. Užtikrinti, kad SIA nustatymo metodika apimtų tik tas išlaidas, kurios yra tinkamos finansuoti remiantis ES ir nacionalinėmis taisyklėmis.
Jeigu tai pačiai operacijai taikomas SIA būdų derinys ar skirtingi kompensavimo mechanizmai, išvengiama dvigubo išlaidų deklaravimo. Patikrinti, ar vienos rūšies išlaidos atskiram paramos gavėjui gali būti finansuojamos tik vieną kartą.
Jei operacija yra iš dalies kompensuota atsižvelgiant į tikrąsias faktiškai patirtas išlaidas, patikrinti, kad šios išlaidos taip pat nebūtų apmokėtos kaip SIA dalis.
Jei vienkartinė išmoka ir vieneto įkainiai naudojami tos pačios rūšies operacijai, patikrinti, kad vienkartinės išmokos apskaičiavimas neapimtų elementų, kompensuojamų remiantis vieneto įkainiais.
Dėl fiksuotųjų normų, užtikrinti, kad būtų išsamiai apibrėžtos ir aiškiai atskirtos išlaidų kategorijos, kurioms taikoma norma ir išlaidų kategorija, kompensuojama pagal fiksuotąją normą.
Jei SIA būdai yra pagrįsti esamomis ES ar nacionalinėmis schemomis, šios schemos turėtų būti susijusios su panašiais paramos gavėjų ir operacijų tipais. Įvertinti, ar SIA remiamų paramos gavėjų ir operacijų tipai yra panašūs. Tai patikrinti kiekvienu konkrečiu atveju, pavyzdžiui, įvertinant, ar paramos gavėjo tipas būtų tinkamas finansuoti pagal ES / nacionalinę schemą, naudojamą kaip SIA pagrindas.
Patikrinti, kad esamos metodikos naudojami parametrai (pavyzdžiui, geografinė taikymo sritis) taip pat tiktų operacijų, kurioms ji bus taikoma, tipams.
SIA skaičiavimas yra teisingas: protingas ir pagrįstas tikrove, ne perdėtas ar kraštutinis. Patikrinti, ar valstybių narių institucijos pagrindė savo prielaidas ir duomenis, naudojamus metodikai ir SIA skaičiavimui.
SIA skaičiavimas yra sąžiningas: jis nesudaro palankesnių sąlygų kai kuriems paramos gavėjams ar operacijoms. Išnagrinėti SIA sumas ar normas ir įsitikinti, kad prielaidos ir duomenys, naudojami jų nustatymui, yra pagrįsti operacijų / paramos gavėjų vidurkiais, arba, kitu atveju, kad sumos ar normos yra diversifikuotos remiantis objektyviu pagrindu.
SIA skaičiavimas yra patikrinamas: pagrįstas dokumentuotais įrodymais, kurie gali būti patikrinti tol, kol taikomas SIA. Patikrinti, ar SIA nustatanti įstaiga turi atitinkamus dokumentus:

metodikos aprašymą (įskaitant pagrindinius skaičiavimo etapus);

naudojamų duomenų šaltinius, įskaitant duomenų tinkamumo ir kokybės vertinimą; ir

patį skaičiavimą.

Patikrinti, ar duomenys SIA skaičiavimui naudoti imties pagrindu ir užtikrinti, kad būtų tinkama audito seka.
Koncepcija. Valdymo ir kontrolės sistema (tiek, kiek tai susiję su SIA būdais) Valdymo ir kontrolės sistema apima atitinkamas patikras, susijusias su SIA būdų koncepcija. Patikrinti valstybių narių procedūras ir įvertinti, ar į jas įtrauktos nuostatos dėl SIA būdų metodikos ir skaičiavimų funkciškai nepriklausomos peržiūros.
Patikrinti, ar peržiūra atliekama tinkamu laiku ir apima taikomus pirmiau minėtus pagrindinius reikalavimus.
Įgyvendinimas (SIA būdais pagrįsti mokėjimai) Praktiškai taikomi SIA būdai nustatomi iš anksto. Patikrinti kvietimą teikti pasiūlymus ir užtikrinti, kad jame būtų nuoroda dėl SIA būtų taikymo.
Nagrinėjant dokumentą, kuriuo nustatomos paramos sąlygos, patikrinti, ar informacija apie taikytą SIA sumą ar normą buvo pranešta ne vėliau, kaip sprendime dėl pagalbos.
Rezultatas, kurio tikisi paramos gavėjas, gauti SIA pagrįstą mokėjimą, yra aiškiai apibrėžtas. Dokumente, kuriuo nustatomos paramos sąlygos operacijų imčiai, patikrinti, ar iš anksto nustatytose susitarimo sąlygose yra aiškiai nurodytas privalomas rezultatas gauti SIA pagrįstą mokėjimą.
Mokėjimas atliekamas tik tada, kai iš anksto nustatyti rezultatai yra pasiekti. Patikrinti, ar iš anksto nustatyti rezultatai yra pasiekti ir ar laikomasi paramos gavimo sąlygų (atliekant fizinį patikrinimą arba gaunant kitus įrodymus).
Vienkartinių išmokų ir vieneto įkainių atveju: patikrinti, ar buvo laikomasi iš anksto nustatytų sąlygų. Vieneto įkainių atveju, patikrinti faktinių tinkamų finansuoti vienetų skaičių.
Fiksuotosios normos finansavimo atveju, patikrinti, ar nustatyta suma pagrįsta metodikoje nustatytų tinkamų finansuoti išlaidų kategorijomis. Patikrinti, ar išlaidos, kurioms taikoma norma, faktiškai patirtos ir apmokėtos, ir užtikrinti, kad jos atitiktų dokumentą, kuriuo nustatomos paramos sąlygos.
Metodika yra tinkamai taikoma, o SIA būdais pagrįstas mokėjimas yra tinkamai apskaičiuotas. Patikrinti, ar mokėjimo apskaičiavimas pagrįstas SIA, kuris nustatytas remiantis taikomomis taisyklėmis paramos teikimo metu (jei SIA norma ar suma buvo peržiūrėta, patikrinti, ar taikomos tinkamos normos).
Testuoti operacijų imties matematinį mokėjimo apskaičiavimą (vieneto įkainiai: įgyvendintų vienetų skaičius, padaugintas iš vieneto įkainio, vienkartinė išmoka: sumos, lygios sumoms sprendime dėl pagalbos; fiksuotosios normos: nustatytų išlaidų kategorijų %).
Jei išlaidų, kurioms taikoma fiksuotoji norma, vertė pasikeitė, patikrinti, ar apskaičiuota suma, pagrįsta fiksuotąja norma, taip pat buvo proporcingai pakoreguota.
Įgyvendinimas. Valdymo ir kontrolės sistema (tiek, kiek tai susiję su SIA būdais) Valdymo ir kontrolės sistema apima atitinkamas patikras, susijusias su operacijų, kurioms taikomi SIA būdai, įgyvendinimu. Peržiūrėti valstybių narių procedūras ir įvertinti, ar jos apima operacijų įvykdymo administracines patikras, iš anksto nustatytų sąlygų laikymąsi ir vienetų (vieneto įkainių atveju) ir tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų (fiksuotosios normos finansavimo atveju) patikrinimą.
Valdymo ir kontrolės sistemoje nustatytos administracinės patikros vykdomos veiksmingai. Mokėjimų imties atveju, patikrinti administracines patikras ir ar jos buvo atliktos pagal patikras, nustatytas valdymo ir kontrolės sistemoje.

II priedas

2. SIA būdų veiksmingumas

Įvadas: Šiame skirsnyje pateikiami principų, kurie gali būti svarbūs atliekant veiksmingumo auditą, pavyzdžiai; kiti principai gali būti nustatyti atsižvelgiant į audito apimtį. Be to, audito kriterijai turės būti parengti kiekvienam šių principų.
Principas Metodas
Ekonomiškumas SIA būdai nustatyti tinkamu lygmeniu. Patikrinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamą išdirbių ar rezultatų lygį, SIA būdai negalėjo būti nustatyti ir įgyvendinti taip, kad būtų patirtos daug mažesnės išlaidos.
Indeksavimo ar metodikos ir duomenų, naudojamų skaičiavimui, būtinybė vertinama periodiškai. Patikrinti (tikrinant procedūras, ankstesnius atnaujinimus ar tyrimus), ar valstybių narių institucijos periodiškai vertina būtinybę atnaujinti SIA metodikai taikomas prielaidas ir skaičiavimui naudojamus duomenis. Prireikus, patikrinti ar buvo atnaujinti skaičiavimai.
Jei SIA būdai yra grindžiami esamomis ES ar nacionalinėmis schemomis, patikrinti, ar originaliai schemai taikyta metodika buvo pakeista atitinkamu laikotarpiu ir, jei taip, patikrinti, ar atitinkamai buvo pakeistas SIA.
Efektyvumas Skirtas laikas ir SIA metodikos ir skaičiavimų rengimo išlaidos yra proporcingi sutaupymams įgyvendinimo laikotarpiu. Gauti informaciją apie išteklius, kurių reikia norint nustatyti metodiką, palyginti su laiko sutaupymu įgyvendinimo metu. Išnagrinėti, ar taikant SIA būdus tam tikro tipo operacijai, paramos gavėjas ir (arba) išlaidų kategorija yra veiksminga.
Administracinės patikros yra supaprastintos, siekiant atspindėti SIA būdų taikymą. Patikrinti valstybių narių administracinių patikrų procedūrą ir kontrolinius sąrašus, siekiant įsitikinti, ar:

faktiškai patirtos išlaidos nėra patikrintos kategorijoms išlaidų, kompensuojamų SIA būdais;

Komisijai patvirtintos išlaidos apskaičiuotos pagal patvirtintus kiekius;

vieneto įkainių ir vienkartinių išmokų atveju patikros pagrįstos išdirbiu ir išdava; ir

Fiksuotųjų normų atveju, tikrinimas pagrįstas tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurioms taikoma norma.

Veiksmingumas SIA būdai skirti siekti išdirbių ir rezultatų. Patikrinti, ar rezultatai, kurių tikimasi iš paramos gavėjo, kad būtų gautas SIA pagrįstas mokėjimas, yra aiškiai susieti su politikos tikslų siekimu.

Komisijos atsakymai

Santrauka

I

Komisija 2014 m. patobulino supaprastintą išlaidų apmokėjimą (SIA) siekdama toliau paprastinti tam tikrų kaimo plėtros priemonių įgyvendinimą. Nuo pat pradžių buvo aišku, jog mažai tikėtina, kad, taikant šį alternatyvų išlaidų kompensavimo metodą, bus labiau orientuojamasi į rezultatus. Taigi, SIA metodas turėtų duoti tokių pat rezultatų, kaip ir įprastos išlaidų kompensavimo sistemos, tik šis metodas paprasčiau ir greičiau taikomas.

IV

Komisija mano, kad supaprastintu išlaidų apmokėjimu gerokai sumažinama administracinė našta, o su fondo valdymu susiję žmogiškieji ištekliai ir administracinės pastangos gali būti labiau sutelktos į politikos tikslų siekimą, o ne į finansinių dokumentų rinkimą ir tikrinimą.

V

Komisija sertifikavimo įstaigų ekspertų grupių posėdžiuose paaiškino ir planuoja dar išsamiau paaiškinti sertifikavimo įstaigų vaidmenį atliekant SIA metodikos auditą.

VI

Komisija mano, kad SIA yra naujovė su plotu ir su gyvūnais nesusijusių išlaidų srityje. Valstybėms narėms dar reikia laiko šiam metodui perimti. Tačiau, atliekant kaimo plėtros politikos pakeitimus, šis metodas jau diegiamas.

VII

Pirma įtrauka. Komisija sutinka su šia rekomendacija ir jau ėmėsi atnaujinti gairių dokumentą , pirmiausia tam, kad įtrauktų pakeitimus, kurie bus nustatyti Bendrųjų nuostatų „Omnibus“ reglamentu.

Antra įtrauka. Komisija sutinka su šia rekomendacija.

Komisija sutinka, kad atnaujintose gairėse reikia paaiškinti tam tikrus aspektus, susijusius su SIA metodikos ir apskaičiavimo patvirtinimu. Sertifikavimo įstaigos dabar teikia nuomonę dėl vidaus kontrolės sistemų, taip pat dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo, įskaitant atitiktį taikytiniems su SIA susijusiems teisės aktams. Tačiau jų vaidmuo atliekant SIA auditą galėtų būti išsamiau paaiškintas.

Trečia įtrauka. Komisija sutinka su šia rekomendacija ir atnaujins pagrindinių ir papildomų kontrolės priemonių sąrašą, kad būtų atspindėtas SIA taikymas. Komisija į Bendrųjų nuostatų „Omnibus“ reglamentą įtraukė daugiau standartinių SIA priemonių.

Ketvirta įtrauka. Komisija sutinka su šia rekomendacija. Komisija, kaip nurodyta komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, svarsto būdus pereiti prie sistemų, pagal kurias valstybių narių išlaidos būtų kompensuojamos pagal politikos rezultatus.

Pastabos

3 langelis. Fiksuotoji norma socialinėms įmokoms Švedijoje

Švedijos pavyzdžiu labai gerai parodoma galima administracinė nauda, gaunama taikant SIA, o ne faktiškai patirtų išlaidų metodą.

28

Komisija mano, kad investicijos, reikalingos SIA metodikai plėtoti, vėliau, kai bus teikiamos ir tvarkomos paramos paraiškos ir mokėjimo prašymai, bus kompensuotos kompetentingų institucijų sutaupomu laiku.

7 langelis. Išlaidų pagrįstumas, kai dotacijos yra skiriamos remiantis patirtomis išlaidomis

Antra įtrauka. Už išlaidų pagrįstumo vertinimą atsakingos valstybės narės. Be to, pasiūlymai arba orientacinės (referencinės) kainos – tik dvi galimybės šiam vertinimui atlikti (Reglamento (ES) Nr. 809/2014 48 straipsnio 2 dalies e punkte nurodyta „pavyzdžiui, atsižvelgiant į orientacines išlaidas“). Komisija apsaugo ES biudžetą, kai atliekant atitikties patvirtinimo procedūras nustatomi trūkumai, ir teikia gaires, kaip pagerinti esamas sistemas (žr. Kaimo plėtros kontrolės ir sankcijų gaires, įskaitant išlaidų pagrįstumo įvertinimo kontrolinį sąrašą, Europos Audito Rūmų pateiktą Specialiojoje ataskaitoje Nr. 22/2014).

30

Komisija atkreipia dėmesį, kad, remiantis taikytina teisine sistema (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 ir 68 straipsniais), kai sumos, kurioms taikomas SIA, nustatomos taikant metodiką, nėra būtina jas atnaujinti ar peržiūrėti per programavimo laikotarpį. Tačiau, nors teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų reikalaujama atnaujinti skaičiavimus, nėra, taikant SIA gali prireikti skaičiavimus atnaujinti, jeigu būtų įrodyta, kad skaičiavimai nebeteisingi (t. y. neatspindi vidutinių rinkos išlaidų).

34

Komisija visiškai pritaria tam, kad turėtų būti turima prieiga prie pagrindinių duomenų, susijusių su SIA skaičiavimu, kad duomenis būtų galima patikrinti. Tai nurodyta ir 2014 m. paskelbtame ESI fondų SIA gairių dokumente.

10 langelis. Valstybių narių institucijos ne visuomet galėjo paaiškinti, kaip jos atrinko duomenis SIA skaičiavimams

Kaip minėta, Komisija visiškai sutinka, kad turėtų būti turima prieiga prie pagrindinių duomenų, susijusių su SIA skaičiavimu, kad duomenis būtų galima patikrinti, o vadovaujančiosios institucijos turėtų gebėti paaiškinti savo sprendimus dėl naudojamų pagrindinių duomenų.

Tačiau taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad sudėtinga iš tiekėjų arba gamintojų gauti net tris pasiūlymus dėl tam tikrų specializuotų medžiagų ir paslaugų, ypač jeigu medžiagos turi būti tiekiamos arba paslaugos teikiamos atokiausiuose regionuose ir ribotais kiekiais (pavyzdžiui, maži traktoriai, naudotini vietovėse, kuriose esama stačių šlaitų, tropinėms sąlygoms atsparios medžiagos, specialūs mechanizmai ir pan.).

11 langelis. Vienkartinė išmoka, pagrįsta nepalyginamais pasiūlymais, kurie nepadėjo sutaupyti lėšų

Komisija mano, kad šios pastabos negalima taikyti bendrai, nes ji neaprėpia visų atvejų: dalyvavimas mugėse gali būti susijęs su įvairių kategorijų reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, ir, jas visas susumavus, iš tikrųjų gali atsirasti papildoma našta administravimo įstaigai ir paramos gavėjui. SIA pirmiausia rekomenduojamas, kai teikiamos mažos dotacijos, o tam tikri ESI fondai gali to net privalomai reikalauti.

40

Komisija atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu padarytais teisės aktų pakeitimais šis metodas suderintas su kitais ESI fondais, kuriems nepriklausomas pareiškimas yra neprivalomas. Praktiškai, buvo atvejų, kai valstybės narės negalėjo taikyti SIA, nes, pakeitus programą, buvo būtina teikti nepriklausomą pareiškimą. Kaip nurodo Europos Audito Rūmai, valstybės narės vis dar gali rinktis įtraukti nepriklausomą instituciją metodikos ir skaičiavimų patikrinimui atlikti. Todėl Komisija mano, kad tokiu panaikinimu užtikrinamas supaprastinimas, ir jį reikėtų vertinti veikiau kaip galimybę, o ne kaip uždavinį.

42

Komisijos atliekamas atitikties patvirtinimas apima ne tik SIA. Siekiant gauti pakankamą užtikrinimą, kad paraiškos dėl EŽŪFKP finansuotų atrinktų priemonių išlaidų pateiktos ir išlaidos panaudotos laikantis ES taisyklių, SIA vertinimas atliekamas imties pagrindu, atliekant sistemų auditą. Priešingu atveju, audito apimtį sudarytų tik SIA, o kitų klausimų auditas aprėpti negalėtų.

43

Komisija mano, kad finansinės pataisos nėra kliūtis, o tik ištaisymas tais atvejais, kai nesilaikyta taisyklių (pažeista ES teisė, nevykdoma sutartis), ir jos nepriklauso nuo išlaidų apskaičiavimo metodikos.

Komisija (ESI fondų generaliniai direktoratai) valstybėms narėms ir toliau teikia rekomendacijas SIA klausimais. Valstybėms narėms buvo surengtos kelios informacinės sesijos, jose dalyvavo ir auditoriai. Buvo paaiškinti visi valstybėms narėms kilę klausimai dėl SIA metodikos.

44

Taikyti tai visiems ESI fondams Komisijai būtų per didelė našta, o taikant SIA visų pirma siekiama sumažinti institucijoms tenkančią administracinę naudą.

46

Komisija sertifikavimo įstaigoms teikia bendrojo pobūdžio gaires ir jos negali būti pritaikytos specifiniams procesams (tokiems kaip SIA), kurie gali būti taikomi arba netaikomi kiekvienai mokėjimo agentūrai.

47

Nepriklausomu patikrinimu nebūtinai užtikrinama, kad sistemoje nebūtų klaidų. Komisija atkreipia dėmesį, kad net tada, kai šis auditas buvo atliekamas, tebebuvo taikoma prievolė užtikrinti, kad metodiką patvirtintų nepriklausoma institucija, ir kaip Europos Audito Rūmai įrodė, dėl to nesumažėjo klaidų skaičiavimuose rizika. Priešingai, atrodo, kad SIA išmokoms iš kitų ESI fondų, kurių atžvilgiu nereikalauta būtinai atlikti nepriklausomą patikrinimą, buvo būdinga mažiau klaidų.

48

Komisija, remdamasi neseniai atliktu tyrimu „Supaprastinto išlaidų apmokėjimo taikymas ir paskirtis Europos socialiniame fonde (ESF), Europos regioninės plėtros fonde (ERPF), Sanglaudos fonde (SF) ir Europos žemės ūkio fonde kaimo plėtrai (EŽŪFKP)“, turi bendrą supratimą apie SIA taikymą ir paskirtį.

56

Komisija mano, kad mokėjimus taikant SIA galima taikyti iš esmės visų rūšių operacijoms, net jeigu dėl EŽŪFKP lėšomis remiamų projektų įvairovės gali reikėti pradinių investicijų į metodikos parengimą.

58

Žr. Komisijos atsakymą į 56 dalies pastabas.

61

Komisijos auditoriai iš tikrųjų SIA modelį ir įgyvendinimą (tinkamą taikymą) tikrina visais atvejais, kai SIA taikomas įgyvendinant priemonę (-es), patenkančią į audito apimtį. Komisija svarsto galimybę SIA aiškiau įtvirtinti pagrindinėse ir papildomose kontrolės priemonėse, kai ateityje dokumentas bus persvarstomas.

62

Komisija pabrėžia, kad sertifikavimo įstaigos neturėtų laikytis II priedo 2 dalyje pateiktų veiksmingumo principų. Esamoje teisinėje sistemoje šie principai yra gerokai platesni nei sertifikavimo įstaigų audito darbo aprėptis, aiškiai nustatyta Reglamento (ES) 1306/2013 9 straipsnyje.

63

Komisija laikosi nuomonės, jog šia pastaba įrodomas teisėkūros institucijos sprendimo atsisakyti pažymėjimo aktualumas.

67

Gairėse nurodyta, kad supaprastintu išlaidų apmokėjimu turėtų būti gerokai sumažinama administracinė našta, tenkanti institucijoms ir paramos gavėjams, o su fondo valdymu susijusios administracinės pastangos gali būti labiau sutelktos į politikos tikslų siekimą, o ne į finansinių dokumentų rinkimą ir tikrinimą.

68

Nėra įrodymų, kad taikant SIA bus padedama siekti geresnių rezultatų, palyginti su realiųjų išlaidų metodu. SIA pagrįsta kompensavimo sistema turėtų duoti tokių pat rezultatų, kaip ir įprastos išlaidų kompensavimo sistemos, tik šis metodas paprasčiau ir greičiau taikomas. Žr. Komisijos atsakymą į 67 dalies pastabas.

69

Nors atrankos kriterijų ir pagalbos intensyvumo nustatymas yra būdas gerinti intervencinių priemonių kryptingumą (pavyzdžiui, jas skirti tam tikriems paramos gavėjams arba teritorijoms), taikant SIA užtikrinamas administracinis supaprastinimas, palyginti su standartiniais išlaidų kompensavimo paramos gavėjams būdais (sąskaitomis faktūromis). Pirmieji metodai padeda gerinti politikos rezultatus, o antrasis padeda padidinti administracinį efektyvumą.

Bendras Komisijos atsakymas į 70 ir 71 dalių pastabas

Politikos rezultatai grindžiami remiamų intervencinių priemonių veiksminga sąveika siekiant politikos tikslų. Bendros stebėjimo ir vertinimo sistemos (BSVS) rodikliai yra politikos rezultatų vertinimo priemonė. Todėl jie pagrįsti vykdoma veikla, o ne tuo, kaip ta veikla apmokama. Pagal intervencinių veiksmų loginį pagrindą negali būti tiesioginio ryšio tarp politikos tikslų ir išmokų paramos gavėjams.

Kaimo plėtros programų lėšomis remiamos operacijos yra aiškiai susisietos su politikos tikslais per prioritetines sritis, prie kurių jos yra priskirtos.

72

Galimybė mokėti įvykdžius sąlygas, nustatytina Bendrųjų nuostatų „Omnibus“ reglamentu, laikoma ne SIA (išmokomis paramos gavėjams), bet nauja finansavimo forma, ir ją taikydama Komisija galėtų kompensuoti valstybių narių išlaidas. Naujomis Bendrųjų nuostatų reglamento nuostatomis, parengtomis pagal panašų pasiūlymą, įtrauktą į Finansinio reglamento pakeitimus (121 straipsnis), nustatyta galimybė valstybių narių išlaidas kompensuoti įvykdžius sąlygas, susijusias su pažanga, padaryta įgyvendinant programas arba siekiant programų tikslų, kaip išdėstyta deleguotuosiuose aktuose (dar nepriimti).

Išvados ir rekomendacijos

74

Komisija nesutinka su tiesioginiu išmokų projekto lygmeniu ir rezultatų siejimu, kaip paaiškinta Komisijos atsakymuose į 69–72 dalių pastabas.

75

Vadovaujančiosioms institucijoms investuoti laiko į metodiką tenka tik tada, kai SIA būdai nustatomi pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsnio 5 dalies a punktą. Tačiau esama ir kitų galimybių, nustatytų 67 straipsnio 5 dalies b–e punktuose ir 68 straipsnyje, ir jas pasirinkus metodikos rengti nereikia.

77

Kadangi teisinių reikalavimų dėl reguliaraus atnaujinimo nėra, atsakomybė už vertinimą, ar SIA metodą gali reikėti atnaujinti, įrodžius, kad jis nebėra teisingas (t. y. nebeatspindi vidutinių rinkos išlaidų), tenka valstybėms narėms. Žr. taip pat Komisijos atsakymą į 30 dalies pastabas.

1 rekomendacija

Komisija sutinka su šia rekomendacija. Komisija persvarstys savo gaires ir pateiks keletą geriausios patirties pavyzdžių bei papildomos informacijos.

78

Iš sertifikavimo įstaigų tikimasi, kad, tikrindamos vidaus kontrolės sistemą, jos patikrins SIA procedūras, kad galėtų pamatyti, kaip procesas parengtas. Be to, jos tikrina tam tikrus sandorius pagal pagrindinių ir papildomų kontrolės priemonių sąrašą, kad įsitikintų, ar mokėjimo agentūros patikros tinkamai parengtos ir vykdomos. Tai išplėtota sertifikavimo įstaigoms skirtose gairėse, jas taikyti bus privaloma nuo 2019 finansinių metų, o 2018 finansiniais metais jas galima taikyti savanoriškai.

Taip pat, atlikdamos pagrindinius statistinius bylų testus sertifikavimo įstaigos turėtų išsamiai tikrinti mokėjimo prašymus, mokėjimo agentūrų kontrolės priemones (administracinio patikrinimo ir (arba) patikros vietoje) ir išmokų apskaičiavimą. Tais atvejais, kai sertifikavimo įstaiga jau yra patikrinusi procedūrą, gali reikėti patikrinti tik aritmetinį išmokų apskaičiavimo tikslumą.

Kalbant apie SIA metodiką, keliais atvejais sertifikavimo įstaigos ją tikrino.

Sertifikavimo įstaigų vaidmuo atliekant SIA auditą buvo paaiškintas praktiniame seminare SIA klausimais, vykusiame per sertifikavimo įstaigų ekspertų grupės lapkričio mėn. posėdį, jis taip pat bus išsamiau paaiškintas ekspertų grupės posėdžiuose.

2 rekomendacija

Komisija sutinka su šia rekomendacija.

Sertifikavimo įstaigos dabar teikia nuomonę dėl vidaus kontrolės sistemų, taip pat dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo, įskaitant atitiktį taikytiniems su SIA susijusiems teisės aktams. Reikėtų geriau paaiškinti sertifikavimo įstaigų vaidmenį, ir Komisija mano, kad ši rekomendacijos dalis dabar įgyvendinama. Gairėse aiškiai nustatytas su SIA susijęs audito darbas, kurį sertifikavimo įstaigos turi atlikti mokėjimo agentūrų lygmeniu.

Komisija paaiškino ir planuoja dar išsamiau paaiškinti jų vaidmenį atliekant SIA metodikos auditą sertifikavimo įstaigų ekspertų grupių posėdžiuose. Žr. Komisijos atsakymą į 78 dalies pastabas.

79

Komisija mano, kad SIA yra naujovė su plotu ir su gyvūnais nesusijusių išlaidų srityje. Valstybėms narėms dar reikia laiko šiam metodui perimti. Tačiau, atliekant kaimo plėtros politikos pakeitimus, šis metodas jau diegiamas.

3 rekomendacija

Komisija sutinka su šia rekomendacija.

Pirma įtrauka. Komisija mano, kad ši rekomendacijos dalis yra įgyvendinta, nes į Bendrųjų nuostatų „Omnibus“ reglamentą įtraukta naujų standartinių SIA būdų. Komisija toliau ieškos galimybių parengti daugiau standartinių SIA būdų, kad juos būtų galima įtraukti į būsimus teisės aktus, bet šiame etape negali pateikti konkrečių įsipareigojimų.

Antra įtrauka. Komisija atnaujins pagrindinių ir papildomų kontrolės priemonių apibrėžtis, kad būtų atspindėtas SIA taikymas.

81

Supaprastintu išlaidų apmokėjimu turėtų būti gerokai sumažinama administracinė našta, o su fondo valdymu susiję žmogiškieji ištekliai ir administracinės pastangos gali būti labiau sutelktos į politikos tikslų siekimą, o ne į finansinių dokumentų rinkimą ir tikrinimą. Nėra įrodymų, kad taikant SIA bus padedama siekti geresnių rezultatų, palyginti su realiųjų išlaidų metodu. SIA pagrįsta kompensavimo sistema turėtų duoti tokių pat rezultatų, kaip ir įprastos išlaidų kompensavimo sistemos, tik šis metodas paprasčiau ir greičiau taikomas.

82

Naujomis Bendrųjų nuostatų reglamento nuostatomis nustatyta galimybė valstybių narių išlaidas kompensuoti įvykdžius sąlygas, susijusias su pažanga, padaryta įgyvendinant programas arba siekiant programų tikslų, kaip išdėstyta deleguotuosiuose aktuose (dar nepriimti).

4 rekomendacija

Komisija sutinka su šia rekomendacija.

Nors Komisija šiame etape negali pateikti konkrečių įsipareigojimų, susijusių su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamo akto po 2020 m., ji, kaip matyti iš komunikato „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, svarsto įvairius būdus pereiti prie sistemų, kurias įdiegus valstybių narių išlaidos būtų kompensuojamos pagal politikos rezultatus. Kartu Komisija toliau ragins valstybes nares taikyti SIA, kad būtų lengviau kompensuoti paramos gavėjų išlaidas.

Terminų žodynėlis

Bendra stebėjimo ir vertinimo sistema (BSVS): bendradarbiaujant Komisijai ir valstybėms narėms nustatyta sistema, skirta įvertinti kaimo plėtros politikos pažangą ir pasiekimus, taip pat kaimo plėtros paramos poveikį, veiksmingumą, efektyvumą ir tinkamumą.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai: penkios septynerių metų biudžeto laikotarpiui nustatytos ES išlaidų priemonės: Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas (ESF), Sanglaudos fondas (SF), Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF).

Fiksuotoji norma: vienas iš supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdų. Specialios tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos, kurios yra aiškiai nustatytos iš anksto. Apskaičiuotos kaip vienos ar kelių kitų tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų iš anksto nustatyta procentinė dalis.

Finansiniai pataisymai: sumų, kurias Komisija kompensuoja už valstybių narių veiklą, vykdomą pagal pasidalijamąjį valdymą, sumažinimai, atsižvelgiant į sistemos trūkumus, pavėluotus ar klaidingus mokėjimus ir kitus trūkumus.

Kaimo plėtros politika: vienas iš bendros žemės ūkio politikos ramsčių, kuris yra bendrai finansuojamas iš EŽŪFKP. Politika siekiama gerinti kaimo ir jo gyventojų padėtį didinant žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumą, gerinant aplinkos būklę bei gyvenimo kokybę kaimo vietovėse ir skatinant įvairesnę kaimo ekonomiką.

Kaimo plėtros programa (KPP): valstybės narės parengtas ir Komisijos patvirtintas programavimo dokumentas, skirtas planuoti ir stebėti ES kaimo plėtros politikos įgyvendinimą regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu.

Metodika (SIA kontekste): SIA skaičiavimui naudojamas metodas.

Operacija: projektas, projektų grupė ar kiti veiksmai, atrinkti pagal kaimo plėtros programai nustatytus kriterijus, kuriuos siekdami programos tikslų įgyvendina vienas arba daugiau paramos gavėjų.

Pasidalijamasis valdymas: ES biudžeto vykdymo metodas, kai Komisija, išlaikydama galutinę atsakomybę, jo vykdymo užduotis perduoda valstybėms narėms.

Priemonė: pagalbos schema, skirta įgyvendinti politiką. Priemonė apibrėžia finansuoti teikiamiems projektams taikomas taisykles, pavyzdžiui, tinkamumo finansuoti ir atrankos kriterijus.

Skaičiavimas (SIA kontekste): matematinis SIA sumos / normos nustatymas.

Standartiniai SIA būdai: Reglamente nustatyti SIA būdai. Vadinamus standartinius SIA būdus valstybių narių institucijos gali taikyti iš karto, neprivalėdamos pagrįsti sumų ar normų, naudojamų taikant metodiką ar skaičiavimą.

Standartiniai vieneto įkainiai: vienas iš supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdų. Iš anksto nustatytiems kiekiams nustatytos standartinės kainos. Tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos standartines išlaidas dauginant iš kiekybiškai įvertintos veiklos, indėlio, išdirbių ar rezultatų.

Supaprastintas išlaidų apmokėjimas (SIA): trys finansavimo rūšys, apibrėžto Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsnio b, c ir d punktuose1: finansavimas pagal standartinius vieneto įkainius, vienkartines išmokas ir fiksuotąsias normas.

Vienkartinės išmokos: vienas iš supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdų. Vienkartinė išmoka yra visa dotacijos išmoka (apskaičiuota iš anksto) projekto atveju, kai užbaigiama sutarta veikla ir (arba) gaunami išdirbiai.

Galinės išnašos

1 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

2 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487), 41 straipsnio d punktas ir 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 808/2014, kuriuo nustatomos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 taikymo taisyklės (OL L 227, 2014 7 31, p. 18) 10 straipsnis.

3 Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 19 straipsnio 1 dalies a punktas.

4 Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinės biudžeto vykdymo ataskaitos 1.25 dalis, 2015 m. metinės ataskaitos 1.29 dalis ir 2016 m. metinės ataskaitos 1.15 dalis.

5 Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktai.

6 Komisijos gairių dėl supaprastinto išlaidų apmokėjimo 1.2.2 skirsnis (EGESIF_14–0017: gairės dėl supaprastinto išlaidų apmokėjimo (SIA). Europos struktūriniai ir investicijų (ESI) fondai).

7 Pavyzdžiui, Europos regioninės plėtros fondas ir Europos socialinis fondas.

8 Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsnio 5 dalis.

9 Papildomi metodai galėtų būti nustatyti remiantis konkrečiomis fondo taisyklėmis, tačiau tai nebuvo padaryta kaimo plėtros srityje.

10 Flandrija (Belgija), Danija, Saksonija (Vokietija), Kanarų salos (Ispanija), Langedokas-Rusijonas (Prancūzija), Švedija, Valonija (Belgija), Bulgarija, Estija, Airija, Graikija, Provanso-Alpių-Žydrosios pakrantės regionas (Prancūzija), (Kroatija), Toskana (Italija), Venetas (Italija), Kipras, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija ir žemyninė Suomijos dalis.

11 Mes atrinkome KPP, atsižvelgdami į šiuos kriterijus: įvairius SIA būdų taikymo KPP lygmenis, SIA būdų taikymo apimtį įvairioms priemonėms, įvairių SIA būdų taikymą, nacionalinių ir regioninių programų derinį ir pagrįstą geografinę aprėptį, SIA būdų taikymą iš kitų politikos sričių, Komisijos skirtingu laiku patvirtintų programų.

12 Kanarų salose (Ispanija) ir Švedijoje.

13 Nebent taikomi toliau 19 dalyje aprašyti standartiniai SIA būdai.

14 Airija, Langedokas-Rusijonas (Prancūzija), Provanso-Alpių-Žydrosios pakrantės regionas (Prancūzija), Toskana (Italija), Liuksemburgas ir Austrija.

15 Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 68 straipsnio 1 dalis ir 2 dalys.

16 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL L 227, 2014 7 31, p. 69).

17 Išsamesnės informacijos apie išlaidų pagrįstumo tikrinimą, kai parama mokama remiantis patirtomis išlaidomis, pateikta 29 dalyje.

18 Reglamento (ES) Nr. 809/2014 48 straipsnio 3 dalies a punktas ir 48 straipsnio 5 dalis.

19 Flandrija (Belgija), Saksonija (Vokietija), Kanarų salos (Ispanija), Langedokas-Rusijonas (Prancūzija), ir Švedija netiesioginėms išlaidoms taiko fiksuotąsias normas. Danija jas taikė 2014–2016 m., tačiau nuo 2017 m. pradžios nebuvo įgyvendinta jokia priemonė, kuomet netiesioginės išlaidos atitiktų tinkamumo finansuoti reikalavimus.

20 Reglamento (ES) Nr. 809/2014 48 straipsnio 2 dalis.

21 Audito Rūmų 2016 finansinių metų metinės biudžeto vykdymo ataskaitos 7.39 dalis.

22 Specialioji ataskaita Nr. 22/2014 „Ekonomiškumo užtikrinimas: ES lėšomis finansuojamiems kaimo plėtros projektams skiriamų dotacijų išlaidų kontrolė“ ((https://www.eca.europa.eu/el/Pages/ecadefault.aspx).

23 Nebuvo įtrauktos tik trys priemonės: ankstyvas ūkininkų ir ūkio darbuotojų išėjimas į pensiją, standartų laikymasis, mokymas ir informavimas.

24 Komisijos gairių dėl SIA 5.2.1.3 skirsnis.

25 Bulgarijoje ir Švedijoje.

26 Komisijos gairių dėl SIA 5.2.1.1 skirsnyje nurodyta, kad vadovaujančioji institucija turi paaiškinti ir pagrįsti savo pasirinkimą.

27 Išskyrus, kai paramos gavėjas negali susigrąžinti PVM pagal nacionalinius teisės aktus.

28 Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 62 straipsnio 2 dalis.

29 2017 m. gruodžio mėn. Taryba ir Parlamentas priėmė Reglamentą (ES) Nr. 2393/2017, kuriuo nuo 2018 m.panaikinamas SIA būdams skirtas privalomas, nepriklausomas patvirtinantis pareiškimas EŽŪFKP srityje.

30 Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 10 straipsnis.

31 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėjimo, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549) 52 straipsnis.

32 Flandrija (Belgija), Danija, Saksonija (Vokietija), Kanarų salos (Ispanija).

33 Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad negalima atsisakyti finansuoti išlaidų, kurios buvo patirtos prieš daugiau kaip 24 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo valstybei narei apie savo patikrinimo rezultatus.

34 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006, 14 straipsnio 1 dalis (OL L 347, 2013 12 20, p. 470).

35 2016 m. rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti keletą nuostatų vadinamajame „Omnibus“ reglamente (COM (2016) 605 final), kurios turi įtakos kaimo plėtros politikos įgyvendinimui.

36 Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 9 straipsnio 1 dalis.

37 Sertifikavimo įstaigos, atlikdamos savo vertinimus, remiasi Komisijos gairėmis. Išsamiau dėl sertifikavimo įstaigų funkcijų žr. specialiąją ataskaitą Nr. 7/2017 „Nauja sertifikavimo įstaigų funkcija BŽŪP išlaidų srityje: teigiamas poslinkis vieno bendro audito modelio link, tačiau būtina pašalinti reikšmingus trūkumus“ (http://eca.europa.eu).

38 Gairė Nr. 1 dėl akreditavimo reikalavimų, gairė Nr. 2 dėl metinio sertifikavimo audito, gairė Nr. 3 dėl atskaitomybės reikalavimų, gairė Nr. 4 dėl valdymo pareiškimo ir gairė Nr. 5 dėl pažeidimų.

39 Mūsų atrankai mes taip pat naudojome kitus kriterijus, žr. 10 dalį.

40 Pavyzdžiui, Flandrijoje (Belgija), Kanarų salose (Ispanija), Langedoke-Rusijone (Prancūzija), Kroatijoje, Kipre, Nyderlanduose ir Švedijoje.

41 Pavyzdžiui, Langedoke-Rusijone (Prancūzija), Kroatijoje, Austrijoje ir Švedijoje.

42 Pavyzdžiui, Danijoje, Ispanijoje, Langedoke-Rusijone (Prancūzija), Provanso-Alpių-Žydrosios pakrantės regione (Prancūzija) ir Švedijoje.

43 Reglamentai (ES) Nr. 1303/2013, 1305/2013 ir 1306/2013.

44 DG REGIO, DG EMPL, DG MARE ir DG AGRI.

45 Europos Komisija: gairės dėl supaprastinto išlaidų apmokėjimo (SIA). Europos struktūriniai ir investicijų (ESI) fondai.

46 Belgija (2), Vokietija (15), Ispanija (19), Prancūzija (30 KPP), Italija (23), Portugalija (3), Suomija (2) ir JK (4).

47 Remiantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 808/2014 I priedu, kaimo plėtros prioritetai yra šie: 1) žinių perdavimas ir inovacijos; 2) ūkių perspektyvumas ir konkurencingumas, tvarus miškų valdymas; 3) maisto tiekimo grandinės organizavimas, rizikos valdymas ir gyvūnų gerovė; 4) aplinka ir klimato kaita; 5) išteklių naudojimo efektyvumas, mažaanglė ir klimato kaitai atspari ekonomika; ir 6) socialinė įtrauktis, skurdo mažinimas ir ekonominis vystymasis.

48 Saksonija (Vokietija), Kanarų salos (Ispanija) ir Langedokas-Rusijonas (Prancūzija).

49 Flandrijos (Belgija), Langedoko-Rusijono (Prancūzija), Kroatijos, Nyderlandų ir Švedijos.

50 Toskanos institucijos pradėjo taikyti šiuos SIA būdus pirmajame KPP pakeitime, kuriuos jos pateikė Europos Komisijai 2016 m. liepos mėn.

51 Pavyzdžiui, Danija, Saksonija (Vokietija) ir Kanarų salos (Ispanija).

52 Finansinius pataisymus galima atlikti tik tuomet, kai yra pagrindinių kontrolės priemonių trūkumų.

53 Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 62 straipsnio 2 dalis.

54 COM (2016) 605 final („Omnibus“ reglamentas).

55 Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 62 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad EŽŪFKP atveju būtų vykdomas metodikų ir skaičiavimų ex ante sertifikavimas.

56 Suomija: 1, 7, 16 ir 19 priemonė; Švedija: 1, 2, 7, 16 ir 19 priemonė.

57 Pavyzdžiui, 1.3 skirsnyje nurodyta, kad SIA taikymas rekomenduojamas, jei valstybės narės nori ESI fondų valdyme daugiau dėmesio skirti išdirbiams ir rezultatams, o ne indėliams, o 1.2.2 skirsnyje nurodytas supaprastinto išlaidų apmokėjimo privalumas, kad „tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuotos pagal iš anksto nustatytą metodą, grindžiamą išdirbiais, rezultatais arba kai kuriomis kitomis išlaidomis“. Konkrečiai vieneto įkainių atveju 3.1 skirsnyje teigiama, kad būdami pagrįsti procedūra (siekiama kuo tiksliau padengti faktines išlaidas), jie gali būti pagrįsti išdava (išdirbiu ar rezultatu) arba nustatyti remiantis faktinių išlaidų ir išdavos apytiksliu skaičiavimu.

58 Reglamento (ES) Nr. 808/2014 IV priedas.

59 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, ir Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, pakeitimai, pasiūlyti Komisijos dokumente COM(2016) 605 final.

Etapas Data
APM patvirtinimas / audito pradžia 2017 3 8
Oficialus ataskaitos projekto siuntimas Komisijai (arba kitam audituojamam subjektui) 2018 1 23
Galutinės ataskaitos patvirtinimas po prieštaravimų procedūros 2018 3 7
Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialių atsakymų gavimas visomis kalbomis 2018 4 9

Audito grupė

Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiami su konkrečiomis biudžeto sritimis arba valdymo temomis susijusių Audito Rūmų veiklos ir atitikties auditų rezultatai. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų nario Phil Wynn Owen vadovaujama I audito kolegija „Tvarus gamtos išteklių naudojimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys João Figueiredo, jam padėjo kabineto atašė Paula Betencourt, pagrindinis vadybininkas Robert Markus, užduoties vadovė Charlotta Törneling,auditoriai Ioan-Alexandru Ilie, Liia Laanes, Päivi Piki ir Raluca-Elena Sandu. Kalbinę pagalbą teikė Michael Pyper, o sekretoriaus užduotimis rūpinosi Annette Zimmerman.

Iš kairės į dešinę: Liia Laanes, Michael Pyper, Paula Betencourt, Robert Markus, Charlotta Törneling, João Figueiredo, Raluca-Elena Sandu, Annette Zimmerman, Päivi Piki.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

PDF ISBN 978-92-872-9858-4 ISSN 1977-5725 doi:10.2865/36106 QJ-AB-18-009-LT-N
HTML ISBN 978-92-872-9879-9 ISSN 1977-5725 doi:10.2865/05340 QJ-AB-18-009-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2018

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

  • nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
  • šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
  • elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://publications.europa.eu/lt/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. http://europa.eu/contact)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais