INTERREG bendradarbiavimas. Europos Sąjungos pasienio regionų potencialas dar nėra visiškai išnaudotas

Santrauka

I

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra vienas iš dviejų sanglaudos politikos tikslų. Juo siekiama spręsti bendras problemas, kurias pasienio regionuose bendrai nustatė valstybės narės, ir išnaudoti jų nepanaudotą augimo potencialą. Daugelio tokių regionų ekonominės veiklos rezultatai paprastai yra prastesni nei kitų valstybės narės regionų.

II

INTERREG programomis siekiama spręsti tarpvalstybines problemas. 2014–2020 m. programavimo laikotarpis buvo penktasis ir jam skirtas 10,1 milijardo eurų biudžetas. Didelė šios sumos dalis buvo susijusi su vidaus sienomis, kurioms skirta 6,3 milijardo eurų. Pasitelkus 53 bendradarbiavimo programas finansuota apie 24 000 projektų. Tai apėmė 59 % ES sausumos ploto ir 48 % ES gyventojų.

III

Atlikdami šį auditą vertinome, ar Komisija ir valstybės narės veiksmingai sprendė pasienio regionų problemas, nustatytas bendradarbiavimo prie vidaus sienų programose, finansuojamose pagal INTERREG programą. Šios ataskaitos paskelbimas bus naudingas įgyvendinant 2021–2027 m. laikotarpį. Ši ataskaita taip pat gali būti naudinga vykstančioms teisėkūros institucijų diskusijoms dėl galimo mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims pasienio regionuose šalinti.

IV

Nustatėme, kad visose mūsų tikrintose bendradarbiavimo programose, išskyrus vieną, buvo analizuojami atitinkamų regionų poreikiai. Tačiau šioms programoms skirti finansiniai ištekliai reiškė, kad tarpvalstybinės problemos gali būti sprendžiamos tik iš dalies. Dėl išteklių trūkumo finansavimas turi būti nukreipiamas ten, kur jis gali sukurti didžiausią vertę.

V

Išskyrus kelias išimtis, mūsų tikrintų programų atveju buvo aiškių sąsajų tarp pasiūlytų tikslų, indėlių ir planuojamos veiklos ir numatomų rezultatų bei poveikio. Bendradarbiavimo programos skiriasi nuo pagrindinių ES programų, nes reikalaujama, kad projektai būtų tarpvalstybinio pobūdžio ir juose dalyvautų daug tarptautinių partnerių. Tačiau dažnai bendradarbiavimo ir pagrindinės programos nebūdavo aiškiai atskirtos, todėl pagal bendradarbiavimo programas galėjo būti finansuojami tie patys veiksmai kaip ir pagal pagrindines programas.

VI

Be to, nustatėme keletą programų įgyvendinimo ir jų stebėsenos trūkumų:

• pusės mūsų tikrintų projektų atveju partneriai bendradarbiavo tik teikdami bendro projekto pasiūlymą, kad užtikrintų intervencinių priemonių finansavimą. Tiems projektams trūko bendros, kaip tarpvalstybinio projekto, tapatybės;
• vykdant projektų atrankos procedūras ne visada buvo atrenkami geriausi projektai;
• naudoti rodikliai paprastai neatspindėjo tarpvalstybinio poveikio, o tai trukdė stebėti programos įgyvendinimą, palyginti su jos tikslais, ir
• statistinių duomenų ribotumas turi įtakos bendrai finansuojamų projektų vertinimui.

VII

Už programas atsakingos institucijos stengėsi apriboti COVID-19 krizės poveikį projektams, pratęsdamos jų užbaigimo terminą. Institucijos taip pat pasinaudojo ES siūlomomis lankstumo ir supaprastinimo priemonėmis COVID-19 poveikiui sušvelninti, visų pirma kiek tai susiję su galimybe pagrindinius dokumentus pateikti vėliau.

VIII

Galiausiai, vėlavimas priimti 2021–2027 m. teisinį pagrindą ir būtinybė užbaigti darbą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu sutrukdė sklandžiai pradėti naują programavimo laikotarpį valstybių narių lygmeniu.

IX

Atlikę auditą, rekomenduojame:

1. geriau orientuoti bendradarbiavimo programas, kad projektai papildytų pagrindinių programų projektus;
2. pagal svarbą suskirstyti projektus ir skirti jiems paramą, juos reitinguojant pagal jų nuopelnus ir
3. naudoti rodiklius, kuriais siekiama nustatyti tarpvalstybinį poveikį.

Įvadas

ES pasienio regionams kylančios problemos

01

Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ES siekia sumažinti savo regionų, be kita ko, pasienio regionų, gerovės ir vystymosi skirtumus¹. Šiomis aplinkybėmis ji remia Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) programas, vadinamas INTERREG programomis, vykdydama savo sanglaudos politiką ir teikdama finansavimą iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF). Jau 30 metų pagal INTERREG programas remiami bendri valstybių narių arba valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių veiksmai.

02

Pagrindinis INTERREG tikslas – prisidėti prie darnaus ES teritorijos² vystymosi, siekiant sutelkti bendradarbiavimą, suteikti vystymosi galimybių ir skatinti įvairių tautų piliečių solidarumą kartu sprendžiant problemas. Be iniciatyvos “Investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“, INTERREG siekiama vieno iš dviejų sanglaudos politikos tikslų, pagal kurį gali būti „remiamas dalijimasis įranga ir žmogiškaisiais ištekliais bei visų rūšių infrastruktūra tarp valstybių visuose regionuose“³.

03

Tarpvalstybiniu bendradarbiavimu siekiama spręsti bendras problemas, kurios buvo kartu nustatytos pasienio regionuose, ir išnaudoti nepanaudotą augimo potencialą. Keletas svarbiausių problemų yra šios: „prastas prieinamumas, visų pirma kalbant apie galimybes naudotis informacinių bei ryšio technologijų ir transporto infrastruktūra, nykstančios vietos pramonės šakos, netinkama verslui aplinka, vietos ir regionų administracinių institucijų tinklų trūkumas, žemas mokslinių tyrimų ir inovacijų lygis, aplinkos tarša, rizikos prevencija ir neigiamas požiūris į kaimyninės šalies piliečius“⁴.

04

1 diagramoje apibendrinami svarbiausi elementai, susiję su ES pasienio regionų problemomis, taip pat jų numatomas poveikis. Pašalinus 20 % esamų tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūčių, šie regionai gautų 2 % BVP ir daugiau kaip 1 milijoną papildomų darbo vietų⁵.

INTERREG A: didžiausia INTERREG kryptis

05

2014–2020 m. buvo penktasis programos laikotarpis, per kurį buvo įgyvendinama INTERREG programa. Jos biudžetas šiuo laikotarpiu buvo 10,1 milijardo eurų, t. y. apie 2,75 % viso sanglaudos politikos biudžeto⁷. Šiuo laikotarpiu INTERREG programa apėmė tris bendradarbiavimo kryptis⁸ (žr. 1 langelį).

06

2 diagramoje parodyta INTERREG raida 1989–2020 m. finansavimo ir susijusių valstybių narių atžvilgiu ir pateikta išsamesnė informacija apie 2014–2020 m. laikotarpį. INTERREG V-A programa, kuriai skirtos 88 bendradarbiavimo programos ir beveik 7,4 milijardo eurų biudžetas, yra didžiausia kryptis, kuriai tenka 73 % viso INTERREG biudžeto. Pagrindinis INTERREG V-A elementas – tarpvalstybinis bendradarbiavimas vidaus sienų srityje, išskyrus atokiausius regionus, pagal 53 bendradarbiavimo programas ir skiriant 6,3 milijardo eurų biudžetą.

07

2021–2027 m. laikotarpiu bendras INTERREG biudžetas sumažėjo iki 8 milijardų eurų, nes sumažėjo bendras sanglaudos politikos biudžetas ir INTERREG programoms¹² skirta dalis (pastaroji sumažėjo nuo 2,75 % iki 2,4 %). Šiuo laikotarpiu bus numatyta papildoma ketvirta kryptis, skirta atokiausiems regionams¹³. INTERREG VI-A, tarpvalstybinis bendradarbiavimas, ir toliau bus didžiausia INTERREG finansavimo dalis – šiam laikotarpiui¹⁴ skirta 5,8 milijardo eurų.

08

Vidaus pasienio regionai, atitinkantys INTERREG A bendro finansavimo reikalavimus, yra NUTS 3 lygio ES vidaus ir tam tikrų išorės sausumos sienų¹⁵ regionai, taip pat prie jūrų sienų esantys regionai, atskirti ne daugiau kaip 150 kilometrų¹⁶. Valstybės narės gali pareikšti nuomonę dėl Komisijos sprendimo dėl reikalavimus atitinkančių regionų¹⁷. Visuose regionuose INTERREG parama papildo pagrindines nacionalines arba regionines ERPF programas.

09

3 diagramoje parodytas laipsniškas INTERREG A reikalavimus atitinkančių vietovių skaičiaus didėjimas. Taip yra daugiausia dėl ES plėtros ir valstybių narių galimybės nuo 2007–2013 m. laikotarpio dalį INTERREG biudžeto skirti regionams, kuriems netaikomos bendradarbiavimo programos, iš pradžių gretimiems regionams¹⁸, o vėliau – visiems regionams¹⁹. 2014–2020 m. laikotarpiu INTERREG V-A programa apima 66 % ES teritorijos ir 51 % gyventojų. Vien vidaus sienų regionuose šie skaičiai atitinkamai yra 59 % ir 48 %.

10

Komisijos duomenimis, INTERREG V-A regionuose dirba beveik 2 milijonai pasienio darbuotojų, iš kurių 1,3 milijono kerta sieną, kad dirbtų, o likusieji – tam, kad studijuotų. Pavyzdžiui, 450 000 Prancūzijoje gyvenančių žmonių dirba kaimyninėje šalyje; Vokietijoje ir Lenkijoje šie rodikliai atitinkamai yra 270 000 ir 140 000. Daugelio pasienio regionų ekonominės veiklos rezultatai paprastai yra prastesni nei kitų valstybės narės regionų. Daugeliu atvejų vis dar sudėtinga ir brangu naudotis viešosiomis paslaugomis, pavyzdžiui, ligoninėmis ir universitetais, taip pat pereiti nuo vienos teisinės ir administracinės sistemos prie kitos²⁰.

INTERREG valdymas ir 2014–2020 m. INTERREG V-A programos vidaus sienų srityje finansavimo sritys

11

Panašiai kaip ir pagrindinių ERPF programų atveju, bendradarbiavimo programos įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo principą. Atsižvelgiant į tai, Komisijos vaidmuo – patvirtinti valstybių narių parengtas programas ir palengvinti jų įgyvendinimą, taip pat stebėti ir vertinti programas.

12

Kiekvienai bendradarbiavimo programai paskiriama vadovaujančioji, tvirtinančioji ir audito institucija. Konkrečiai INTERREG atveju įsteigiamas jungtinis sekretoriatas²¹, kuris veikia kaip informacijos centras, padeda kandidatams teikti paraiškas dėl projektų ir jas vertinti; kartu su vadovaujančiąja institucija jungtinis sekretoriatas yra pagrindinės programų įgyvendinimo institucijos, atsakingos už bendradarbiavimo programas. Galiausiai programos stebėsenos komitetas atrenka bendrai finansuotinus veiksmus.

13

Vykdant bendradarbiavimo programų programavimo procesą atidžiai laikomasi pagrindinėms programoms taikomos tvarkos. Teisės aktuose nustatyti išsamūs programos turinio reikalavimai. Jais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas nuosekliai intervencijos logikai, t. y. aiškiai susieti siūlomus tikslus, indėlius ir planuojamą veiklą ir numatomus rezultatus bei poveikį. Galutinis tikslas – veiksmingai ir efektyviai panaudoti lėšas²²:

• programavimas turėtų apimti 11 apibrėžtų teminių tikslų²³, o ne mažiau kaip 80 % turėtų būti skiriama ne daugiau kaip keturiems teminiams tikslams²⁴;
• pageidautina, kad prioritetinė kryptis atitiktų vieną teminį tikslą; kiekvienoje prioritetinėje kryptyje²⁵ turėtų būti apibrėžti investavimo prioritetai ir konkretūs tikslai ir
• remiantis regioninių ir nacionalinių poreikių analize, reikia pagrįsti teminių tikslų, investavimo prioritetų ir finansinių asignavimų pasirinkimą²⁶.

14

Kiekvieną pavasarį vadovaujančiosios institucijos Komisijai teikia kiekvienos bendradarbiavimo programos metines įgyvendinimo ataskaitas²⁷. Šiose ataskaitose pateikiami duomenys apie pažangą, padarytą įgyvendinant bendruosius produkto rodiklius²⁸, programų konkrečius produkto ir rezultato rodiklius, taip pat tarpines reikšmes bei finansinius duomenis.

15

4 diagramoje ir III priede parodytas teminių tikslų, kuriems skirtas 2014–2020 m. INTERREG V-A programos vidaus sienų srityje finansavimas, pasiskirstymas. Iki 2020 m. pabaigos daugiausia lėšų buvo skirta tikslams, susijusiems su „aplinkos išsaugojimu ir apsauga ir efektyvaus išteklių naudojimo skatinimu“ ir „mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimu“.

16

Kaip nurodyta IV priede, didžiausią finansavimą gavusių projektų rūšys, išskyrus techninę pagalbą, susijusios su kultūra ir paveldu, prisitaikymu prie klimato kaitos, instituciniais gebėjimais, technologijų perdavimu MVĮ, kelių gerinimu, biologine įvairove ir gamtos apsauga, turizmu gamtos teritorijose, sveikatos priežiūra ir socialinėmis paslaugomis, moksliniais tyrimais ir inovacijomis viešuosiuose centruose.

17

2020 m. gruodžio mėn. pabaigoje programų įgyvendinimo institucijos, atsakingos už bendradarbiavimo programas, įsipareigojo skirti 102 % 2014–2020 m. skirto finansavimo (pagrindinėms ERPF remiamoms programoms šis lygis siekė 110 %) ir bendrai finansuoti atrinko apie 24 000 projektų. Už programas atsakingos institucijos, siekdamos užtikrinti, kad visos turimos lėšos būtų panaudotos programos laikotarpio pabaigoje, gali įsipareigoti skirti daugiau lėšų nei skirtas programos biudžetas.

Pasirengimas 2021–2027 m. laikotarpiui

18

2007–2013 m. programavimo laikotarpiu pagal INTERREG buvo skirtas 5,6 milijardo eurų finansavimas. Remiantis ex post vertinimu²⁹, projektų išdirbiai ir rezultatai atitiko konkrečius INTERREG tikslus ir buvo orientuoti į pagrindinius Lisabonos strategijos prioritetus.

19

Pagrindiniai vertinime nurodyti trūkumai buvo tie, kad:

• programos išliko labai plataus pobūdžio ir jomis visų pirma siekta plėtoti bendradarbiavimą ir ryšius kaip pagrindinį tikslą, o ne kaip priemonę platesnei ekonominei integracijai skatinti;
• pagal daugumą programų priimant sprendimus, kuriuos projektus remti, laikytasi principo „iš apačios į viršų“. Dėl to buvo sunku laikytis darnios strategijos, pagal kurią būtų stiprinamas atitinkamų regionų ekonominis vystymasis ir socialinė, ekonominė bei teritorinė integracija, nors pavieniais projektais tam tikras indėlis įneštas;
• INTERREG programos labai mažai koordinuotos su pagrindinėmis programomis.

20

Rengdama 2014–2020 m. partnerystės susitarimus ir programas, Komisija parengė kiekvienai valstybei narei skirtus pozicijos dokumentus, kuriuose nustatė svarbiausius Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų prioritetus, labai trumpą skirsnį skirdama teritoriniam bendradarbiavimui.

21

2021–2027 m. laikotarpiui Komisija pateikė pasienio gairių dokumentus, kuriais siekiama prisidėti prie valstybių narių bendradarbiavimo programų rengimo. Tai yra išsamūs dokumentai, skirti pasienio regionams.

22

Galiausiai, 2021–2027 m. laikotarpio teisės aktuose³⁰ nurodyta, kad:

• vidaus sausumos sienoms už programas atsakingos institucijos turėtų skirti ne daugiau nei 60 % lėšų keturiems iš septynių politikos tikslų (penkiems BNR ir dviem ETB reglamento tikslams), iš kurių du turėtų būti: „žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa“ ir „socialiai atsakingesnė Europa“;
• kalbant apie jūrų sienas, šie 60 % skiriami trims politikos tikslams, iš kurių tikslas „žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa“ yra privalomas, ir
• iki 20 % ir 5 % atitinkamai gali būti skirta konkretiems INTERREG tikslams „geresnis bendradarbiavimo valdymas“ ir „saugesnė ir labiau apsaugota Europa“.

ESI fondams skirtos COVID-19 priemonės

23

COVID-19 pandemija labai paveikė valstybių narių pasienio regionus, dėl to kilo spaudimas socialinėms ir ekonominėms struktūroms aplink ES sienas ir jų viduje. Priemonės, kurių imtasi siekiant lanksčiai naudoti ESI fondus pandemijos poveikiui sušvelninti įgyvendinant Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą³¹ (CRII) ir Išplėstinę atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą³² (CRII+), taip pat taikomos bendradarbiavimo programoms.

24

5 diagramoje parodytos svarbiausios iš šių priemonių, dėl kurių programos turi būti iš dalies pakeistos. Visos priemonės, išskyrus vieną – galimybę 2020 m. perskirstyti išteklius tarp regionų kategorijų – yra susijusios su bendradarbiavimo programomis. Už programas atsakingos institucijos gali taikyti daugiau nei vieną iš šių priemonių.

Audito apimtis ir metodas

25

Atlikdami auditą daugiausia dėmesio skyrėme tam, ar Komisija ir valstybės narės veiksmingai sprendė pasienio regionų problemas pagal INTERREG V-A bendradarbiavimo vidaus sienų srityje programas (žr. I priedą). Todėl šiuo tikslu tikrinome, ar:

• už programas atsakingos institucijos išnagrinėjo tarpvalstybinių problemų svarbą ir suskirstė jas pagal prioritetus, kad bendradarbiavimo programos būtų sutelktos ten, kur jos turėtų didžiausią poveikį, atsižvelgiant į turimų išteklių trūkumą;
• bendradarbiavimo programos buvo parengtos laikantis nuoseklios intervencijos logikos ir sinergijos su gretimų regionų pagrindinėmis programomis, įskaitant vertinimo sistemą, pagal kurią buvo galima įvertinti tarpvalstybinį poveikį, ir
• Komisijos gairės buvo naudingos pasienio regionams nustatant jų problemas, skiriant indėlį ir teikiant pagalbą, visų pirma siekiant švelninti COVID-19 krizės poveikį, ir sklandžiai pradedant naująjį 2021–2027 m. programavimo laikotarpį.

26

Mūsų nustatyti faktai ir išvados yra susiję su INTERREG V-A dėl bendradarbiavimo prie vidaus sienų programų 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, ir tikimės, kad mūsų rekomendacijos bus naudingos rengiantis 2021–2027 m. laikotarpiui ir jį įgyvendinant. Mūsų ataskaita taip pat gali būti naudinga teisėkūros institucijų vykstančioms diskusijoms dėl galimo mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims pasienio regionuose šalinti³³.

27

ES lygmeniu patikrinome Komisijos Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato (REGIO GD) darbą.

28

Taikydami savo metodą aprėpėme labai daug bendradarbiavimo programų. Valstybių narių lygmeniu patikrinome 23 bendradarbiavimo programas (išvardytas V priede), kurias įgyvendinant bent kartą dalyvavo visos 28 valstybės narės. Šios 23 programos sudaro 43 % ES finansavimo, skiriamo INTERREG V-A programai vidaus sienų srityje, ir 27 % viso 2014–2020 m. laikotarpio INTERREG biudžeto.

29

Šių 23 bendradarbiavimo programų atveju atlikome dešimt paprastų dokumentų peržiūrų, dešimt išplėstinių dokumentų peržiūrų ir suorganizavome tris vizitus vietoje. Išsamesnė informacija, įskaitant šių peržiūrų rūšių skirtumus, pateikta V priede.

30

Be to, visų 23 bendradarbiavimo programų atveju iš gretimų regionų atrinkome dvi pagrindines programas, kurios taip pat išvardytos V priede, kad palygintume jų svarbą ir įvertintume sinergijos lygį sprendžiant tarpvalstybines problemas. Pagrindiniai dviejų programų atrankos kriterijai buvo gyventojų skaičius, finansinės paramos lygis, apimamos teritorijos dydis ir, svarbiausia, bendrų investavimo prioritetų mastas. Iš viso patikrinome 39 pagrindines programas, nes septyniais atvejais ta pati pagrindinė programa buvo naudojama daugiau nei vieną kartą.

31

Aplankėme 12 ES paramą gavusių projektų, susijusių su bendradarbiavimo programomis, kurias tikrinome vietoje. Šie projektai buvo atrinkti remiantis bendrai finansuojamų veiksmų reikšmingumu ir įvairove. Mes taip pat patikrinome kitus keturis projektus, atlikdami Rumunijos ir Bulgarijos bendradarbiavimo programos dokumentų peržiūrą. Iš pradžių ketinome patikrinti, kaip ši programa įgyvendinama vietoje, tačiau dėl COVID-19 taikomų kelionių apribojimų tai nebuvo įmanoma. Todėl negalėjome fiziškai patikrinti projektų rezultatų.

32

Vykdant 16 projektų, kuriuos patikrinome, buvo įgyvendinami veiksmai šiose paramos srityse: kultūros paveldas, turizmas, MVĮ ir verslumas, darbo rinka ir užimtumas, rizikos valdymas ir skubios pagalbos tarnybų bendradarbiavimas, švietimas ir mokymas, institucijų bendradarbiavimas, sveikata ir socialinė įtrauktis bei daugiarūšis transportas.

33

Galiausiai, visų 53 vidaus pasienio bendradarbiavimo programų atveju išnagrinėjome, kokiu mastu už programas atsakingos institucijos pasinaudojo CRII ir CRII+ iniciatyvų teikiamomis lankstumo ir supaprastinimo galimybėmis. Trijų bendradarbiavimo programų, kurias tikrinome vietoje, ir Rumunijos ir Bulgarijos programos, kurią patikrinti ketinome, atveju įvertinome COVID-19 krizės poveikį projektų įgyvendinimui.

Pastabos

Tarpvalstybinės programos buvo pagrįstos išsamia analize, tačiau ne visos problemos galėjo būti išspręstos

34

Peržiūrėjome 23 bendradarbiavimo programų dokumentus, siekdami įvertinti, ar 2014–2020 m. programavimo laikotarpio strateginis planavimas buvo pagrįstas šiems regionams kylančių tarpvalstybinių problemų analize. Taip pat išnagrinėjome, kiek buvo įmanoma šias problemas spręsti bendradarbiavimo programomis, atsižvelgiant į finansinių išteklių stygių.

Į visas 23 tikrintas bendradarbiavimo programas įtraukta pasienio regionų problemų analizė

35

Bendradarbiavimo programa turėtų būti grindžiama poreikių visoje programos įgyvendinimo teritorijoje analize³⁴. Šiuo tikslu programų turinio reikalavimus reikia pritaikyti prie konkrečių pasienio regionų poreikių³⁵.

36

Visose mūsų tikrintose bendradarbiavimo programose regionų poreikiai buvo pateikti remiantis stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analize (SSGG analize) arba pasienio regionų socialinių ir ekonominių ypatumų analize (socialine ir ekonomine analize). Tačiau Švedijos, Suomijos ir Norvegijos bendradarbiavimo programos atveju SSGG analizė nebuvo pakankamai išplėtota strateginiams sprendimams paremti: joje nebuvo išsamiai išanalizuotos grėsmės, stiprybės buvo painiojamos su galimybėmis, buvo nurodytos kelios problemos be jokios pagrindinės informacijos ir buvo naudojami pasenę senesni nei dešimtmečio duomenys.

37

6 diagramoje į septynias kategorijas sugrupuotos svarbiausios problemos, į kurias atkreiptas dėmesys bendradarbiavimo programose. Su dauguma šių problemų vienodai susiduria bendrosios programos, apimančios tas pačias geografines vietoves. Tačiau administracinio bendradarbiavimo ir kalbos barjerų trūkumai yra konkrečiai susiję su tarpvalstybiniu lygmeniu.

Problemos negali būti sprendžiamos vien bendradarbiavimo programomis, todėl reikia nustatyti prioritetus

38

Tai, kiek šioms programoms buvo skirta finansinių išteklių, reiškė, kad tarpvalstybinės problemos galėjo būti sprendžiamos tik iš dalies. Vidutinis kiekvienos iš 53 bendradarbiavimo prie vidaus sienų programų biudžetas siekė 162 milijonus eurų – nuo 19 milijonų eurų Slovėnijai ir Vengrijai iki 485 milijonų eurų Ispanijai ir Portugalijai (POCTEP) (žr. I priedą). Tačiau norint išspręsti daugelį tarpvalstybinių problemų, reikia didelio finansavimo. Pavyzdžiui, dideliems geležinkelių arba kelių infrastruktūros projektams, kuriais palengvinamas transportas, prekyba ir piliečių judėjimas, paprastai skiriami keli milijardai eurų.

39

Tuo tarpu, pagrindinėms programoms paprastai skiriamas daug didesnis biudžetas. 39 mūsų tikrintose pagrindinėse programose regioninių programų biudžetas svyravo nuo 231 milijono eurų iki 7 milijardų eurų, t. y. vidutiniškai 2 milijardais eurų; vidutinis nacionalinių programų biudžetas buvo daugiau kaip du kartus didesnis – nuo 700 milijonų eurų iki beveik 9 milijardų eurų (žr. V priedą).

40

Nustatėme atvejų, kai už programas atsakingos institucijos skyrė nedidelę sumą prioritetinei krypčiai arba investavimo prioritetui, todėl finansavimas galėjo turėti tik ribotą poveikį pasienio regionui. Pavyzdžiui, už Estijos ir Latvijos bendradarbiavimo programą atsakingos institucijos skyrė mažiau nei 1 milijoną eurų prioritetinei integracijos į darbo rinką ir sąlygų gauti darbą užsienyje gerinimo krypčiai. Neaišku, ar tokios palyginti mažos paramos sumos gali turėti kokį nors reikšmingą poveikį.

41

7 diagramoje parodytas 23 bendradarbiavimo programų ir išnagrinėtų gretimų regionų pagrindinių programų biudžeto asignavimų skirtumas.

42

Dėl finansinių išteklių stokos finansavimas turi būti nukreipiamas ten, kur jis gali sukurti didžiausią vertę. Tačiau nustatėme, kad dauguma už programas atsakingų institucijų nesuskirstė įvardytų poreikių pagal prioritetus, todėl kilo rizika neatrinkti investavimo prioritetų, kurie greičiausiai turės didžiausią poveikį.

43

Mūsų tyrimas parodė, kad daugelio svarbių problemų, su kuriomis susiduria pasienio regionai, už programas atsakingos institucijos negalėjo išspręsti. Reikėjo priimti sprendimus nacionaliniu lygmeniu ir vėliau įtraukti juos į nacionalinės teisės aktus. Pavyzdžiui, nacionalinių institucijų bendradarbiavimui sveikatos priežiūros ar saugumo klausimais reikalingi dvišaliai arba trišaliai valstybių narių susitarimai, kaip parodyta 2 langelyje pateiktame pavyzdyje.

Nuosekli strategija, skirta problemoms spręsti, dažnai nenulemdavo tikslingo įgyvendinimo

44

Įvertinome svarbiausius strateginius bendradarbiavimo programų elementus ir tai, kaip jie buvo įgyvendinami skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus ir atrenkant projektus.

Beveik visais atvejais strateginiuose programos dokumentuose atsispindėjo teisiniai reikalavimai ir jie atitiko poreikių analizes

45

BNR reglamente nustatyta, kad reikia tvirto „intervencinės veiklos login[io] pagrind[o]³⁷, t. y. aiškios sąsajos tarp programos tikslų ir tikėtinų jos rezultatų. Kadangi keliais ES fondais teikiama parama toje pačioje geografinėje teritorijoje, svarbu veiksmingai koordinuoti šių fondų veiklą ir turėti nacionalinių finansavimo priemonių³⁸. INTERREG atveju vykdant veiksmus turėtų dalyvauti bent dviejų programoje dalyvaujančių šalių³⁹ paramos gavėjai.

46

Todėl tikrinome:

• intervencijos logikos tvirtumą nuo nustatytų problemų iki kitų projektų atrankos proceso elementų, įskaitant prioritetinės krypties, teminių ir konkrečių tikslų, investavimo prioritetų, produktų ir rezultatų, taip pat su tuo susijusių tikslų pasirinkimą;
• ar už programas atsakingos institucijos nustatė finansavimo koordinavimo su kitais šaltiniais tvarką ir
• tarpvalstybinio elemento svarbą atrenkant projektus.

Su keliomis išimtimis mūsų tikrintos programos buvo pagrįstos patikima intervencijos logika

47

Beveik visais atvejais patvirtinome, kad problemų analizei ir už programas atsakingų institucijų pasirinktoms prioritetinėms kryptims, teminiams ir konkretiems tikslams bei investavimo prioritetams buvo būdinga patikima intervencijos logika; ši logika taikoma ir kvietimams teikti pasiūlymus. Vienu atveju, kai SSGG analizė nebuvo pakankamai išplėtota strateginiams sprendimams pagrįsti (žr. 36 dalį), tai turėjo įtakos programos intervencijos logikos darnai.

48

Už programas atsakingos institucijos taip pat laikėsi reikalavimo daugiausia dėmesio skirti ne daugiau kaip keturiems teminiams tikslams. Kai kuriais atvejais valdžios institucijos nusprendė programas dar labiau sutelkti į konkrečius veiklos segmentus. Pavyzdžiui, Pietų Baltijos jūros regiono programa, apimanti Lenkijos, Danijos, Vokietijos, Lietuvos ir Švedijos regionus, kuria siekiama padidinti pietinės Baltijos jūros regiono „mėlynojo“ (jūros) ir „žaliojo“ (aplinkos) augimo potencialą, net jei šiame regione būtų atkreiptas dėmesys į keletą kitų problemų.

49

Tačiau buvo nedaug bendradarbiavimo programų, pagal kurias buvo remiamas projektų finansavimas tose srityse, kurios anksčiau nebuvo nustatytos SSGG arba socialinėje ir ekonominėje analizėje. Pavyzdžiui, Slovakijos ir Čekijos programos atveju institucijos nusprendė investuoti į veiksmus, kuriais siekiama pagerinti vietos ir regionų valdžios institucijų tarpvalstybinio bendradarbiavimo kokybę. Nors tai yra viena iš pagrindinių problemų, su kuriomis apskritai susiduria pasienio regionai, institucinių gebėjimų trūkumas nebuvo įtrauktas į šios programos socialinę ir ekonominę analizę.

50

Centrinės Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo programos atveju už programą atsakinga institucija nusprendė sutelkti dėmesį į pasienio regionų galimybes, o ne į problemas, su kuriomis jie susiduria. Už programas atsakingos institucijos investavo į veiksmus, kuriais siekiama išlaikyti arba padidinti darbo vietų skaičių, remti MVĮ ir didinti turizmo patrauklumą regione. Šiuo atveju bendradarbiavimo programos intervencijos logika buvo aiški ir atitiko kitus teisinius reikalavimus. Tačiau tai reiškia, kad pasienio regionų problemos nebuvo sprendžiamos, kaip buvo patvirtinta mums patikrinus vieną iš keturių šios bendradarbiavimo programos projektų.

Programose buvo pateikta informacija apie koordinavimą su kitais finansavimo šaltiniais ir nustatyta tarpvalstybinio pobūdžio vertinimo procedūra

51

Nustatėme, kad visais atvejais bendradarbiavimo programose buvo pateikta informacijos apie finansavimo derinimo su kitais ES arba nacionalinio finansavimo šaltiniais, pavyzdžiui, ESI fondais, mechanizmus. Pavyzdžiui, jose buvo pateikta išsamios informacijos apie įvairių institucijų pagrindinio personalo dalyvavimą posėdžiuose, kuriuose buvo nagrinėjama fondų sinergija, ir procedūrą, kaip išvengti to paties veiksmo finansavimo iš dviejų skirtingų šaltinių.

52

Galiausiai nustatėme, kad visais atvejais atrankos procedūromis buvo užtikrinta projekto tarpvalstybinė tapatybė, įskaitant abipus sienos esančių partnerių ketinimus aktyviai dalyvauti veiksmuose.

Nustatėme keletą praktinio strategijos įgyvendinimo ir jos stebėsenos trūkumų

53

Įvertinome programų strategijų įgyvendinimą pasitelkdami kvietimus teikti pasiūlymus ir atrinkdami projektus, taip pat įvertinome, kaip tai stebima ir koordinuojama su kitais finansavimo mechanizmais tose pačiose geografinėse vietovėse. Nustatėme keletą jų įgyvendinimo ir stebėsenos trūkumų, susijusių su bendradarbiavimo ir pagrindinių programų atskyrimu, tarpvalstybiniu projekto pobūdžiu, projektų atrankos procedūra, naudojamais rodikliais ir statistinių duomenų kokybe bei prieinamumu.

Bendradarbiavimo ir pagrindinės programos dažnai nėra aiškiai atskirtos

54

66 % viso ES sausumos ploto atitinka INTERREG vidaus ir išorės sienų finansavimo reikalavimus, o 17-oje valstybių narių šiuos reikalavimus atitinka daugiau kaip 80 % jų teritorijos (3 langelis ir 8 diagrama).

55

Pagal pagrindines ir bendradarbiavimo programas bendrai finansuojami ES projektai tose pačiose geografinėse teritorijose (žr. 08 dalį). Palyginome kiekvienos iš 23 mūsų imties bendradarbiavimo programų tikslingumą su dviejų pagrindinių gretimų regionų programų tikslingumu (žr. 30 dalį). Daugiausia dėmesio skyrėme bendriesiems programų investavimo prioritetams. Galimybė turėti bendrus prioritetus yra numatyta atitinkamuose reglamentuose. Vertindami šiuos bendrus prioritetus, palyginome paramos sritis ir veiksmų rūšis, kurias buvo ketinama bendrai finansuoti pagal programas, ir įvertinome, ar programos aiškiai atskirtos ir ar yra papildomumo įrodymų.

56

Nustatėme, kad 14 atvejų nebuvo aiškiai atskirtos paramos sritys ir bendrai finansuotinų veiksmų rūšys. Tai reiškia, kad pagal pagrindines programas galėtų būti finansuojami tos pačios rūšies veiksmai kaip ir pagal bendradarbiavimo programas, o skirtumas yra tas, kad pagal pastarąsias finansuojamiems projektams reikalinga tarpvalstybinė tapatybė ir dviejų partnerių abipus sienos dalyvavimas. Šiuos atvejus daugiausia nustatėme tokiose paramos srityse kaip aplinka, kultūra, turizmas, konkurencingumas ir darbo vietų kūrimas.

57

Pietų Baltijos jūros regiono programoje pateikiamas geras aiškiai diferencijuotų projektų tipų pavyzdys: šios programos lėšomis pagal vieną iš pagrindinių programų buvo finansuojamas dviračių tako tiesimas, o pagal bendradarbiavimo programą – palei šį taką esančios veiklos zonos. Toks požiūris reikalauja gero už programas atsakingų institucijų bendradarbiavimo programavimo etape.

58

Siekiant kuo didesnės pridėtinės vertės tais atvejais, kai pagal skirtingas paramos programas finansuojamas tas pats investavimo prioritetas, svarbu koordinuoti paramos sritis ir diferencijuoti bendrai finansuojamų projektų tipus. 2014–2020 m. laikotarpiu ETB teisinis reikalavimas buvo 80 % finansavimo skirti daugiausia keturiems iš vienuolikos teminių tikslų (žr. 13 dalį). Tačiau 2021–2027 m. laikotarpiu paramos telkimas pagal temas yra mažesnis, nes, pavyzdžiui, už vidaus sausumos sienų bendradarbiavimo programas atsakingos institucijos gali skirti lėšų visiems septyniems (penkiems bendriesiems ir dviem konkretiems INTERREG) politikos tikslams (žr. 22 dalį).

59

INTERREG ir pagrindinių ERPF reikalavimus atitinkančių teritorijų dubliavimasis (žr. 54 dalį), taip pat INTERREG biudžeto sumažinimas (žr. 07 dalį) ir programų tikslingumo 2021–2027 m. laikotarpiu išplėtimas (žr. 22 dalį) verčia skubiai ir aiškiai atskirti pagrindines ir bendradarbiavimo programas. Aiškesnis atskyrimas gali padidinti sinergiją, sumažinti dvigubo finansavimo tikimybę ir padidinti projektų pridėtinę vertę. 2007–2013 m. laikotarpio ex post vertinime taip pat pabrėžtas programų platumas ir ribotas bendradarbiavimo ir pagrindinių programų koordinavimas (žr. 19 dalį).

Kilo abejonių dėl kai kurių projektų tarpvalstybinio pobūdžio

60

Bendradarbiavimo projektuose turėtų dalyvauti paramos gavėjai iš bent dviejų programoje dalyvaujančių šalių, nors teisės aktais leidžiama projektą įgyvendinti vienoje valstybėje narėje, „jei nustatytas [jo] tarpvalstybinis ar tarptautinis poveikis ir nauda“⁴⁰.

61

Tikrindami 16 į mūsų imtį įtrauktų projektų, įvertinome:

• ar jais buvo sprendžiama bent viena tarpvalstybinė problema;
• ar buvo projektų, kurie buvo įgyvendinti vienoje valstybėje narėje;
• ar visose programoje dalyvaujančiose valstybėse narėse buvo matoma kiekvieno partnerio įnašo ir bendro tarpvalstybinio projekto įnašo nauda ir
• ar ta tarpvalstybinė nauda pateisino veiksmo finansavimą pagal bendradarbiavimo programą.

62

Patvirtinome, kad visais projektais, išskyrus vieną (žr. 50 dalį), buvo sprendžiama bent viena tarpvalstybinė problema. Visi projektai buvo įgyvendinti bent dviejose programoje dalyvaujančiose valstybėse narėse ir jų nauda buvo vienodai matoma. Tačiau aštuonių projektų atveju partnerių bendradarbiavimas apsiribojo bendro projekto pasiūlymo pateikimu siekiant užtikrinti intervencinių priemonių finansavimą. Šiems projektams trūko bendros, kaip tarpvalstybinio projekto, tapatybės. Nustatėme, kad šis trūkumas buvo nustatytas visuose keturiuose mūsų tikrintuose projektuose turizmo srityje – vienoje iš pagrindinių 2014–2020 m. INTERREG paramos sričių (žr. 17 dalį).

63

4 langelyje pateikta silpno ir stipraus tarpvalstybinio pobūdžio tos pačios programos projektų pavyzdžių.

Keli projektų atrankos trūkumai reiškė, kad geriausi projektai ne visada buvo atrenkami

64

Kvietimai teikti pasiūlymus ir projektų atranka yra pagrindiniai programos įgyvendinimo proceso etapai, ypač dėl bendradarbiavimo programoms skirtų išteklių (žr. 38 dalį) ir dėl to, kad INTERREG sutarčių sudarymo lygis pastaraisiais metais nekėlė didelio susirūpinimo (žr. 17 dalį). Tai sustiprina poreikį atrinkti projektus pagal nuopelnus, kad būtų pasiekti bendradarbiavimo programos tikslai ir patenkinti svarbiausi pasienio regionų poreikiai.

65

Todėl 10 bendradarbiavimo programų, kurias patikrinome atlikdami išplėstinę dokumentų peržiūrą, ir trijų programų, kurias tikrinome vietoje, atveju tikrinome, ar už programas atsakingos institucijos:

• visuomenei pranešė apie sritis ir projektų rūšis, kurios galėtų būti remiamos pagal bendradarbiavimo programas, siekdamos pritraukti projektų pasiūlymus pagal programų tikslus;
• įvertino projektų pasiūlymus ir
• atrinko projektus, kuriais geriausiai sprendžiamos regiono problemos.

66

Šių bendradarbiavimo programų programavimo dokumentai atitiko teisinius reikalavimus⁴¹ ir juose buvo pateikta pagrindinė informacija apie programą: pagal kiekvieną investavimo prioritetą remiamų veiksmų rūšies aprašymas, numatomas jų indėlis siekiant konkrečių tikslų, pagrindiniai veiksmų atrankos principai, pagrindinių tikslinių grupių nustatymas, paramos gavėjų rūšys ir t. t. Tačiau nustatėme trūkumų visuose trijuose projektų atrankos etapuose.

67

Penkių iš 13 bendradarbiavimo programų atveju galimi projektai buvo nustatyti taikant metodą „iš apačios į viršų“, pagal kurį kandidatai paramai gauti pateikė projektų paraiškas ribotai vadovaujant už programas atsakingoms institucijoms, kaip projektais turėtų būti tiesiogiai tenkinami regiono poreikiai (žr. 5 langelį). Šis klausimas, tačiau platesniu mastu, taip pat buvo pabrėžtas 2007–2013 m. laikotarpio ex post vertinime (žr. 19 dalį).

68

Dešimties programų atveju institucijos projektų paraiškas vertino taikydamos taškų sistemą, pagal kurią turėjo būti surinkta minimali taškų suma, kad projektas galėtų būti atrinktas. Tai ne tik padeda užtikrinti atrankos proceso skaidrumą, bet ir palengvina tolesnį stebėsenos komiteto, kuris sprendžia, kuriuos projektus bendrai finansuoti, darbą. Kitų trijų programų atveju, nesant taškų sistemos, už programas atsakingos institucijos atranką grindė kokybiniu vertinimu, kuris neleidžia aiškiai nustatyti projektų prioritetų.

69

Trijų programų atveju už programas atsakingos institucijos stebėsenos komitetui pateikė projektų, suskirstytų pagal nuopelnus, sąrašą. Tačiau kitų dešimties bendradarbiavimo programų atveju net ir tada, kai buvo taikoma taškų sistema, už programas atsakingos institucijos, siųsdamos projektus stebėsenos komitetui, projektų nesureitingavo. 6 langelyje pateiktas geros ir prastos projektų atrankos praktikos pavyzdys.

Rodikliai paprastai neatspindėjo tarpvalstybinio poveikio, turimi statistiniai regioniniai duomenys buvo riboti, o tai trukdė atlikti stebėseną ir vertinimą

70

Siekiant užtikrinti geresnį programų orientavimą į rezultatus, buvo reikalaujama, kad institucijos kiekvienai prioritetinei krypčiai apibrėžtų tikėtinus konkrečių tikslų įgyvendinimo rezultatus, produkto ir rezultato rodiklius, taip pat atskaitinę vertę ir siektiną vertę visam programos laikotarpiui⁴². Į ETB reglamentą įtrauktas bendrų produkto rodiklių, kuriuos už programas atsakingos institucijos gali pasirinkti naudoti, sąrašas⁴³. Tikslus galima išreikšti kiekybiškai arba kokybiškai, pastarieji – tik rezultatų rodikliams⁴⁴. Už programas atsakingos institucijos turi rinkti patikimus statistinius duomenis, kad galėtų patikimai stebėti šiuos tikslus.

71

Visų 23 bendradarbiavimo programų atveju tikrinome, ar konkretūs tikslai, kuriais siekiama patenkinti pasienio regionuose nustatytus poreikius, buvo pagrįsti SMART kriterijais, t. y. konkrečiais, išmatuojamais, pasiekiamais, aktualiais ir per nustatytą laiką įvykdytinais kriterijais.

72

Be to, tikrinome, ar kiekvienai programai nustatyti šie produkto ir rezultato rodikliai:

• buvo tiesiogiai susiję su konkrečiais programos tikslais;
• jais buvo galima išmatuoti remiamų veiksmų poveikį ir
• iki programos laikotarpio pabaigos jie buvo pasiekiami. Šiuo tikslu taip pat rėmėmės naujausių turimų metinių įgyvendinimo ataskaitų išvadomis.

73

Nustatėme, kad apskritai konkretūs programų tikslai buvo pagrįsti SMART kriterijais. Jie atitiko programos intervencijos logiką, buvo susieti su pasirinktomis prioritetinėmis kryptimis, teminiais tikslais ir atrinktais investavimo prioritetais ir padėjo susieti strategiją su remiamais veiksmais ir operacijomis.

74

Taip pat nustatėme, kad bendri ir konkrečios programos produkto rodikliai, taip pat konkrečios programos rezultato rodikliai buvo iš esmės išmatuojami ir kad visais atvejais buvo nustatytos atskaitinės ir siektinos vertės. Bendrų produkto rodiklių naudojimas palengvina ESI fondų duomenų agregavimą.

75

Septynios už programas atsakingos institucijos tam tikrus rezultato rodiklius vertino atlikdamos kokybinį vertinimą, t. y. pasitelkdamos apklausą, kaip leidžiama pagal teisės aktus. Nustatėme, kad trimis atvejais už programas atsakingos institucijos atliko tų pačių paramos gavėjų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, gavusių finansavimą iš šių už programas atsakingų institucijų, apklausą. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad rezultatai nėra renkami objektyviai, nes paramos gavėjai galėjo pateikti daugiau teigiamų atsiliepimų, kaip būtų buvę kitu atveju, jei būtų laikomasi ištiestosios rankos principo.

76

Visose mūsų tikrintose bendradarbiavimo programose, išskyrus Pietų Baltijos jūros regiono programas, taip pat nustatėme problemų, susijusių su rodiklių aktualumu ir įgyvendinamumu tiek bendrų produkto rodiklių, tiek konkrečios programos produkto ir rezultato rodiklių atžvilgiu.

77

Kalbant apie aktualumą, daugelis rodiklių, t. y. bendro produkto arba konkrečios programos, negalėjo apimti INTERREG veiksmų tarpvalstybinio poveikio. Be to, nustatėme atvejų, kai pagal nustatytus rodiklius nebuvo vertinamas remiamų veiksmų poveikis konkrečiam tikslui arba kai poveikio nebuvo galima tiesiogiai ir išimtinai priskirti projektui. Bendras pastarojo pavyzdys yra tai, kad daugelyje programų „nakvynių viešbučiuose skaičiaus padidėjimas regione“ buvo naudojamas kaip kultūrinės ir (arba) turizmo veiklos rezultatų rodiklis, nors nakvynių viešbučiuose skaičius regione priklauso ne tik nuo INTERREG projekto, bet ir nuo keleto socialinių ir ekonominių veiksnių.

78

Kalbant apie įgyvendinamumą, nustatėme dviejų kraštutinių atvejų pavyzdžių: kai kuriais atvejais tikslai buvo nerealistiški ir greičiausiai nebus pasiekti iki programos laikotarpio pabaigos, o tai rodo, kad už programas atsakingos institucijos:

• arba nepaskelbė pakankamai kvietimų pareikšti susidomėjimą siekiant atitinkamų konkrečių programos tikslų, arba
• nenukreipė paramos gavėjų taip, kad šie teiktų paraiškas dėl projektų, kuriais būtų siekiama programos tikslų (žr. 5 langelį), arba
• iš pradžių teisingai neįvertino tikslo.

Kitais atvejais tikslai nebuvo pakankamai ambicingi ir jau buvo pasiekti pirmaisiais programos laikotarpio metais, o tai rodo, kad už programas atsakingos institucijos sudarė sutartis dėl daugiau projektų, nei joms reikėjo. Tai rodo, kad skelbiant naujus kvietimus teikti projektų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta į ankstesnių kvietimų teikti projektų pasiūlymus poveikį.

79

Atitinkamiems ir patikimiems rodikliams apskaičiuoti reikalingi regioniniai duomenys. 23 į mūsų imtį įtrauktų bendradarbiavimo programų atveju nustatėme, kad turima nedaug duomenų. Taip pat nustatėme atvejį, kai už programą atsakinga institucija neturėjo duomenų konkretaus tikslo poveikiui apskaičiuoti. Komisija patvirtino, kad tarpvalstybinės regioninės statistikos prieinamumas yra ribotas. Dažniausiai pasitaikančios problemos buvo valstybių narių duomenų rinkimo metodų skirtumai ir nepakankamas tarpvalstybinis statistikos koordinavimas.

Komisijos gairių kokybė pagerėjo, tačiau vėlavimas priimti teisinę sistemą turėjo įtakos įgyvendinimui

80

Išnagrinėjome Komisijos už programas atsakingoms institucijoms pateiktas gaires dėl jų tarpvalstybinių problemų nustatymo 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. laikotarpiais. Taip pat įvertinome, kokiu mastu COVID-19 priemonės buvo naudojamos įgyvendinant 2014–2020 m. bendradarbiavimo programas, ir pasirengimo 2021–2027 m. laikotarpiui lygį.

Komisija pateikė daugiau gairių ir suteikė daugiau paramos 2021–2027 m. laikotarpiui

81

2014–2020 m. laikotarpiu Komisija kiekvienai valstybei narei pateikė gairių dėl finansavimo prioritetų, 2012 m. priėmusi pozicijos dokumentą dėl partnerystės susitarimo rengimo.

82

Beveik visais atvejais 2014–2020 m. laikotarpio gairės buvo susijusios tik su keliomis bendro pobūdžio dalimis ir antraštėmis apie galimų išlaidų sritis pasienio regionuose. Jose buvo pateikta labai nedaug konkrečių pranešimų apie tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kuriais būtų buvę galima remtis rengiant programas.

83

2021–2027 m. yra šeštasis INTERREG programos laikotarpis. Tikrinome, ar Komisija per ankstesnius laikotarpius sukauptas žinias pavertė konkrečiais veiksmais, kuriais valstybės narės galėtų vadovautis programuodamos ir įgyvendindamos savo bendradarbiavimo programas.

84

Komisija ėmėsi aktyvesnio vaidmens rengiantis 2021–2027 m. laikotarpiui ir vadovavo keletui iniciatyvų, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms nustatyti tarpvalstybines problemas. Iniciatyvos, be kita ko, buvo šios:

• tarpvalstybinės peržiūros iniciatyva, kurią sudaro dvejus metus trunkantys intensyvūs moksliniai tyrimai ir dialogas su pasienio suinteresuotaisiais subjektais ir nacionalinėmis bei regioninėmis institucijomis. Peržiūra apėmė prie ES valstybių narių sienų kylančių teisinių ir administracinių kliūčių tyrimus;
• REGIO GD pasienio ryšių tarnybos, kuri teiktų paramą valstybėms narėms sprendžiant teisinius ir administracinius tarpvalstybinius klausimus, įsteigimas ir
• kiekvienai sienai skirtų pasienio gairių dokumentų, kuriuose pateikiama Komisijos nuomonė apie pagrindines problemas, galimybes, būsimo bendradarbiavimo scenarijus ir būtinybę aiškiai atskirti likusias regionų programas, rengimas.

85

Pasienio gairių dokumentai visų pirma buvo vertingas indėlis siekiant geriau spręsti tarpvalstybines problemas, juose išdėstytos pagrindinės pasienio regionų ypatybės ir programavimo galimybės bei gairės. Net tais atvejais, kai už programas atsakingos institucijos nevisapusiškai pritarė jų turiniui, jie atliko svarbų vaidmenį ruošiant dirvą ir pradedant diskusijas dėl tarpvalstybinių poreikių.

Už tarpvalstybines programas atsakingos institucijos pasinaudojo per COVID-19 krizę siūlomomis supaprastinimo galimybėmis

86

Netrukus po COVID-19 pandemijos protrūkio Komisija pasiūlė priemones, kuriomis siekiama supaprastinti ESI fondams taikomus teisinius reikalavimus, ypač 2020 m. (žr. 23 ir 24 dalis ir 5 diagramą).

87

Patikrinome šių priemonių įsisavinimą 53 tarpvalstybinio bendradarbiavimo programose (žr. 33 dalį). Taip pat išnagrinėjome pandemijos poveikį trijų mūsų vietoje patikrintų bendradarbiavimo programų bei Rumunijos ir Bulgarijos programos, kurią planavome patikrinti vietoje, įgyvendinimui.

88

Iki 2021 m. vasario mėn. pabaigos 186-iose 24 valstybių narių programose, įskaitant INTERREG programas, buvo atliktas 241 dalinis su COVID-19 susijęs programos pakeitimas. 202 iš jų buvo pakeitimai, kuriuos turėjo priimti Komisija. Likę 39 pakeitimai buvo supaprastinti pakeitimai, kuriuos priėmė valstybės narės arba už INTERREG programas atsakingos institucijos ir apie kuriuos pranešta Komisijai. Kalbant apie INTERREG programas, 33 už programas atsakingos institucijos pasinaudojo COVID-19 priemonėmis, dėl kurių reikėjo iš dalies pakeisti programą. Labiausiai taikyta priemonė buvo galimybė atidėti metinės įgyvendinimo ataskaitos pateikimą. Paskutinė ataskaita pateikta ne 2020 m. gegužės mėn., o rugsėjo mėn., t. y. keturiais mėnesiais vėliau. Pasak Komisijos, pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo daugiausia naudojamasi šia priemone, buvo didelis sudarytų sutarčių skaičius, žr. 17 dalį. Be to, septynios už programas atsakingos institucijos atliko supaprastintus dalinius pakeitimus, apie kuriuos reikėjo tik pranešti Komisijai, ir dėl kurių nereikėjo iš dalies keisti programos.

89

Kalbant apie poveikį įgyvendinimui, trys už programas atsakingos institucijos, kurias aplankėme vietoje, ir už Rumunijos ir Bulgarijos bendradarbiavimo programą, kurią ketinome aplankyti, atsakingi asmenys pranešė, kad krizė paveikė kiekvieną projektą skirtingai, priklausomai nuo planuojamos veiklos laiko ir pobūdžio, kaip parodyta 7 langelyje pateiktame pavyzdyje. Nuo kelionių priklausomiems projektams iš esmės reikėjo daugiau esminių dalinių pakeitimų arba reikėjo imtis alternatyvių veiksmų, pavyzdžiui, posėdžius in situ pakeičiant telekonferencijomis. Tačiau keturios už programas atsakingos institucijos pranešė, kad paramos gavėjai turėjo (laikinai) sustabdyti mažiau nei 1 % patvirtintų projektų.

2021–2027 m. laikotarpis prasidėjo prieš patvirtinant teisinę sistemą

90

Galiausiai išnagrinėjome visų mūsų tikrintų bendradarbiavimo programų 2021–2027 m. programavimo dokumentų rengimą. Mes stebėjome, kaip buvo įgyvendinta Audito Rūmų rekomendacija dėl Komisijos laiku parengtų pasiūlymų dėl sanglaudos politikos teisėkūros procedūra priimamų aktų⁴⁵, ir palyginome teisinės sistemos priėmimo trukmę su dviem ankstesniais programavimo laikotarpiais.

91

Visos 23 už programas atsakingos institucijos, išskyrus dvi, pareiškė, kad diskusijos dėl kito programavimo laikotarpio prasidėjo tik prieš pat 2020 m. vasaros atostogas. Pasak už programas atsakingų institucijų, vėlyvą programos rengimo pradžią lėmė nepakankamas tikrumas, kol bus priimtas teisinis pagrindas. Šis vėlavimas priimti teisinį pagrindą, taip pat poreikis užbaigti vieno programavimo laikotarpio darbą tuo pat metu pradedant naują programavimo laikotarpį⁴⁶, sutrukdė sklandžiai pradėti naują programavimo laikotarpį valstybių narių lygmeniu.

92

Komisijos pasiūlymai dėl naujų BNR, ERPF ir ETB reglamentų buvo paskelbti 2018 m. gegužės mėn. gerokai prieš prasidedant programavimo laikotarpiui ir laikantis mūsų ankstesnės rekomendacijos. Tačiau Europos Parlamento ir Tarybos derybos truko ilgiau, nei tikėtasi. Iki 2021 m. balandžio mėn. pabaigos, t. y. praėjus 4 mėnesiams nuo 2021–2027 m. programavimo laikotarpio pradžios, sanglaudos politikos teisės aktų rinkinys, įskaitant ETB reglamentą, dar nebuvo priimtas. Palyginimui, teisinis pagrindas buvo priimtas likus mėnesiui iki 2014–2020 m. laikotarpio pradžios, o 2007–2013 m. laikotarpiui skirtas teisinis pagrindas – likus penkiems mėnesiams iki jo pradžios.

Išvados ir rekomendacijos

93

Atlikdami šį auditą nagrinėjome, ar Komisija ir valstybės narės veiksmingai sprendė pasienio regionų problemas bendradarbiavimo prie vidaus sienų programomis, finansuojamomis pagal INTERREG programą. Apskritai nustatėme, kad mūsų tikrintose bendradarbiavimo programose buvo pateiktos aiškios strategijos, kaip spręsti problemas, su kuriomis susiduria į jas įtraukti pasienio regionai. Tačiau dėl įgyvendinimo trūkumų ir nepakankamos stebėjimo informacijos sumažėjo programų galimybės atskleisti šių regionų potencialą. Toliau pateiktų rekomendacijų dalis skirta tikrintoms už programas atsakingoms institucijoms, tačiau, atsižvelgdami į plačią aprėptį, manome, kad jos taip pat taikomos kitoms už programas atsakingoms institucijoms. Už programas atsakingos institucijos pateikė mums savo atsakymus į šias rekomendacijas, žr. VI priedą.

94

Bendradarbiavimo programomis neįmanoma išspręsti visų tarpvalstybinių problemų dėl riboto jų biudžeto ir reikalavimo, kad valstybės narės nacionaliniu lygmeniu spręstų tam tikras problemas. Nustatėme, kad už programas atsakingos institucijos, net ir išanalizavusios problemas, nesuskirstė jų pagal prioritetus, kad sutelktų dėmesį į tas, kurios yra aktualiausios pasienio srityje (žr. 36–43 dalis).

95

Kalbant apie strategiją, bendradarbiavimo programų intervencijos logika buvo tvirta ir buvo ryšys tarp problemų, prioritetinių krypčių, teminių ir konkrečių tikslų bei kvietimų teikti projektų pasiūlymus. Programos dokumentuose taip pat nustatytos procedūros, kurių reikia laikytis koordinuojant bendradarbiavimo programas su kitais fondais. Vykdant programos dokumentuose aprašytas atrankos procedūras išskirtinis dėmesys parodytas tarpvalstybinei projektų, kuriuos ketinama bendrai finansuoti, tapatybei ir atspindėtas partnerių iš įvairių šalių ir (arba) regionų ketinimas aktyviai dalyvauti (žr. 47–50 dalis).

96

Tačiau nustatėme, kad 14-oje iš 23 mūsų imties bendradarbiavimo programų nebuvo aiškiai atskirtos bendradarbiavimo ir pagrindinių programų paramos sritys ir veiksmų rūšys, kurios turi būti bendrai finansuojamos, todėl susidarė padėtis, kai pasitelkiant abu finansavimo šaltinius galėjo būti finansuojami tos pačios rūšies veiksmai. Kyla rizika, kad būtinas dėmesys realiems poreikiams susilpnės dėl to, kad sutampa tiek INTERREG, tiek ERPF pagrindinio finansavimo reikalavimus atitinkančios vietovės. Ypač svarbu didinti ES intervencinių veiksmų pridėtinę vertę, nes 2021–2027 m. INTERREG biudžetas sumažės ir paramos telkimas pagal temas bus mažesnis nei 2014–2020 m. laikotarpiu (žr. 56–59 dalis).

97

Taip pat nustatėme projektų, turinčių nedaug tarpvalstybinio pobūdžio elementų, nes partnerių bendradarbiavimas apsiribojo bendro projekto pasiūlymo pateikimu siekiant užtikrinti intervencinių priemonių finansavimą (žr. 62 dalį).

1 rekomendacija. Geriau orientuoti bendradarbiavimo programas

1. Tikrintos programų įgyvendinimo institucijos, atsakingos už bendradarbiavimo programas, turėtų:
   1. užtikrinti, kad programos dokumentuose būtų nurodyta, jog juose daugiausia dėmesio skiriama įvairių rūšių projektams, susijusiems su jų remiamais investavimo prioritetais, palyginti su gretimų regionų pagrindinėmis programomis, ir
   2. visais atvejais, kai parama teikiama tose pačiose paramos srityse, derinti paramą su gretimų regionų pagrindinėmis programomis.
2. Remdamasi pirmiau minėtomis dviem rekomendacijomis, Komisija, tvirtindama bendradarbiavimo ir pagrindines programas, turėtų reikalauti, kad bendrai finansuojami projektai papildytų vienas kitą.

Terminas: iki 2022 m. gruodžio mėn.

98

Dauguma už programas atsakingų institucijų nesuskirstė projektų pagal nuopelnus, siekdamos užtikrinti, kad būtų nagrinėjami tik geriausi finansavimo pasiūlymai, o tai yra reikšmingas neatsižvelgimas, kai trūksta lėšų. Be to, kai kuriose bendradarbiavimo programose nebuvo nustatyta minimali taškų suma, kurią turėjo surinkti projekto pasiūlymas tam, kad būtų atrinktas, o tai ypač svarbu siekiant užtikrinti jo tarpvalstybinį pobūdį ir padėti spręsti skubiausias regiono problemas (žr. 66–69 dalis).

2 rekomendacija. Suskirstyti projektus pagal prioritetus ir skirti jiems paramą pagal jų nuopelnus, naudojant balus

Kad būtų atrinkti projektai, kuriais geriausiai sprendžiamos pasienio regionų problemos ir bendradarbiavimo programų tikslai, tikrintos už programas atsakingos institucijos turėtų:

1. projekto vertinimo procese naudoti nuopelnų sistemą ir
2. siūlyti finansuoti tik tuos projektus, kurie yra surinkę minimalią taškų sumą, įskaitant minimalią projekto tarpvalstybinio pobūdžio slenkstinę vertę.

Terminas: iki 2022 m. gruodžio mėn.

99

Konkretūs tikslai buvo pagrįsti SMART kriterijais, o produkto ir rezultato rodikliai iš esmės buvo išmatuojami. Tačiau buvo trūkumų, susijusių su produkto ir rezultato rodiklių aktualumu ir įgyvendinamumu: kai kurie rodikliai neatspindėjo konkretaus tikslo, kuriam buvo skirtas projektas, siekių; o kai kurie iš jų neužtikrino tinkamos pusiausvyros tarp pasiekiamų, bet ambicingų tikslų. Daugeliu atvejų už programas atsakingos institucijos naudojo rodiklius, kurie neatspindėjo tarpvalstybinio poveikio (žr. 73–78 dalis).

3 rekomendacija. Naudoti rodiklius, kuriais būtų siekiama įvertinti tarpvalstybinių projektų poveikį

Komisija, vertindama bendradarbiavimo programas jų tvirtinimo proceso metu, turėtų:

1. glaudžiai bendradarbiauti su už programas atsakingomis institucijomis, kad būtų skatinama atrinkti bendrus produkto ir rezultato rodiklius, susijusius su veiksmų, kurie bus įgyvendinami pagal programas, rūšimis, ir taip įvertinti tarpvalstybinių projektų pasiekimus ir poveikį ir
2. tais atvejais, kai bendri rodikliai negali būti naudojami, bendradarbiauti su už programas atsakingomis institucijomis, kad būtų įvertintas konkrečių produkto ir rezultato rodiklių tinkamumas vertinant tarpvalstybinių projektų pasiekimus ir poveikį pagal turimas Komisijos gaires.

Terminas: iki 2022 m. gruodžio mėn.

100

Buvo keletas mūsų tikrintų duomenų, kuriais grindžiama regioninė statistika, naudojama rodikliams matuoti, trūkumų. Valstybių narių duomenų nebuvo arba jie nebuvo pakankamai koordinuojami, kad būtų galima patikimai įvertinti tarpvalstybinį remiamų veiksmų poveikį (žr. 79 dalį).

101

Per paskutinius du programavimo laikotarpius Komisijos gairių, teikiamų už programas atsakingoms institucijoms, kokybė pagerėjo. 2021–2027 m. laikotarpio pasienio gairių dokumentuose pateikta tikslingesnė analizė, įskaitant pasiūlymus, nei 2014–2020 m. pozicijos dokumentuose (žr. 82–85 dalis).

102

Už bendradarbiavimo programas atsakingos institucijos pasinaudojo priemonėmis, numatytomis pagal CRII ir CRII+ iniciatyvas, kad sušvelnintų COVID-19 protrūkio poveikį. Dėl pandemijos buvo sustabdyta arba atšaukta labai nedaug tarpvalstybinių projektų, daugiausia dėl to, kad pagal INTERREG programą jau buvo sudarytos sutartys dėl didelio projektų skaičiaus. Tačiau krizės poveikis buvo matomas ir už programas atsakingos institucijos stengėsi paremti projektų, dėl kurių sudarytos sutartys, įgyvendinimą (žr. 88 ir 89 dalis).

103

2021–2027 m. laikotarpiu Komisija laiku pateikė pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, tačiau teisėkūros institucijos juos priėmė tik prasidėjus programavimo laikotarpiui. Šis vėlavimas labai pakenkė bendradarbiavimo programų rengimui ir trukdė sklandžiai pradėti naują programavimo laikotarpį (žr. 91–92 dalis).

Šią ataskaitą priėmė II kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos, Liuksemburge 2021 m. gegužės 19 d.

Priedai

I priedas. 2014–2020 m. laikotarpio INTERREG V-A bendradarbiavimo prie vidaus sienų programų sąrašas

2014–2020 m. laikotarpiu Komisija iš viso patvirtino 53 tarpvalstybinio bendradarbiavimo prie vidaus sienų programas. 9 diagramoje šios programos pateikiamos žemėlapyje. Užbrūkšniuotos zonos yra dviejų arba daugiau programos sričių dalis vienu metu.

Toliau pateiktoje lentelėje išvardijamos 53 bendradarbiavimo programos, pateikiamas visas biudžetas ir ES įnašas. Paryškintuoju šriftu pažymėtos mūsų patikrintos bendradarbiavimo programos.

	Pavadinimas	CCI	Bendras VP biudžetas (eurais)	Bendras ES įnašas (eurais)
1	Belgija – Vokietija – Nyderlandai (Euregio Maas-Rijn)	2014TC16RFCB001	140 434 645	96 000 250
2	Austrija – Čekijos Respublika	2014TC16RFCB002	115 076 396	97 814 933
3	Slovakija – Austrija	2014TC16RFCB003	89 285 509	75 892 681
4	Austrija – Vokietija/Bavarija	2014TC16RFCB004	64 332 186	54 478 064
5	Ispanija – Portugalija (POCTEP)	2014TC16RFCB005	484 687 353	365 769 686
6	Ispanija – Prancūzija – Andora (POCTEFA)	2014TC16RFCB006	288 964 102	189 341 397
7	Vengrija – Kroatija	2014TC16RFCB008	73 900 028	60 824 406
8	Vokietija/Bavarija – Čekija	2014TC16RFCB009	121 617 825	103 375 149
9	Austrija – Vengrija	2014TC16RFCB010	95 870 327	78 847 880
10	Vokietija/Brandenburgas – Lenkija	2014TC16RFCB011	117 826 565	100 152 579
11	Lenkija – Slovakija	2014TC16RFCB012	210 114 137	178 597 014
12	Lenkija – Danija – Vokietija – Lietuva – Švedija (Pietų Baltijos jūra)	2014TC16RFCB013	100 614 276	82 978 784
13	Suomija – Estija – Latvija – Švedija (centrinė Baltijos jūros dalis)	2014TC16RFCB014	170 544 922	132 628 689
14	Slovakija – Vengrija	2014TC16RFCB015	183 304 695	155 808 987
15	Švedija – Norvegija	2014TC16RFCB016	94 399 930	47 199 965
16	Vokietija/Saksonija – Čekija	2014TC16RFCB017	189 274 570	157 967 067
17	Lenkija – Vokietija/Saksonija	2014TC16RFCB018	82 353 025	70 000 069
18	Vokietija/Meklenburgas-Pomeranija – Brandenburgas – Lenkija	2014TC16RFCB019	157 647 549	134 000 414
19	Graikija – Italija	2014TC16RFCB020	123 176 901	104 700 362
20	Rumunija – Bulgarija	2014TC16RFCB021	258 504 126	215 745 513
21	Graikija – Bulgarija	2014TC16RFCB022	130 262 835	110 723 408
22	Vokietija – Nyderlandai	2014TC16RFCB023	443 059 158	222 159 360
23	Vokietija – Austrija – Šveicarija – Lichtenšteinas (Alpenrhein – Bodensee – Hochrhein)	2014TC16RFCB024	56 554 900	39 588 430
24	Čekija – Lenkija	2014TC16RFCB025	266 143 190	226 221 710
25	Švedija – Danija – Norvegija (Eresundas – Kategato sąsiauris – Skagerako sąsiauris)	2014TC16RFCB026	271 376 522	135 688 261
26	Latvija – Lietuva	2014TC16RFCB027	82 255 348	69 621 072
27	Švedija – Suomija – Norvegija (Botnija – Atlantica)	2014TC16RFCB028	61 284 055	36 334 420
28	Slovėnija – Kroatija	2014TC16RFCB029	55 690 913	46 114 193
29	Slovakija – Čekija	2014TC16RFCB030	106 046 429	90 139 463
30	Lietuva – Lenkija	2014TC16RFCB031	70 769 277	60 153 883
31	Švedija – Suomija – Norvegija (Šiaurė)	2014TC16RFCB032	94 617 296	60 413 727
32	Italija – Prancūzija (Pajūrio dalis)	2014TC16RFCB033	199 649 897	169 702 411
33	Prancūzija – Italija (ALCOTRA)	2014TC16RFCB034	233 972 102	198 876 285
34	Italija – Šveicarija	2014TC16RFCB035	118 281 056	100 221 466
35	Italija – Slovėnija	2014TC16RFCB036	92 588 182	77 929 954
36	Italija – Malta	2014TC16RFCB037	51 708 438	43 952 171
37	Prancūzija – Belgija – Nyderlandai – Jungtinė Karalystė (Les Deux Mers/Two seas/Twee Zeeën)	2014TC16RFCB038	392 143 504	256 648 702
38	Prancūzija – Vokietija – Šveicarija (Rhin supérieur / Oberrhein)	2014TC16RFCB039	210 615 695	109 704 965
39	Prancūzija – Jungtinė Karalystė (Lamanšas / sąsiauris)	2014TC16RFCB040	315 264 678	223 046 948
40	Prancūzija – Šveicarija	2014TC16RFCB041	102 823 622	65 890 505
41	Italija – Kroatija	2014TC16RFCB042	236 890 849	201 357 220
42	Belgija – Prancūzija (Prancūzija – Valonija – Flandrija)	2014TC16RFCB044	283 295 074	169 977 045
43	Prancūzija – Belgija – Vokietija – Liuksemburgas (Grande Région / Großregion)	2014TC16RFCB045	234 606 265	139 802 646
44	Belgija – Nyderlandai (Vlaanderen – Nederland)	2014TC16RFCB046	305 151 170	152 575 585
45	Jungtinė Karalystė – Airija (Airija – Šiaurės Airija – Škotija)	2014TC16RFCB047	282 761 998	240 347 696
46	Jungtinė Karalystė / Velsas – Airija	2014TC16RFCB048	98 998 059	79 198 450
47	Rumunija – Vengrija	2014TC16RFCB049	231 861 763	189 138 672
48	Estija – Latvija	2014TC16RFCB050	46 728 715	38 933 803
49	Italija – Austrija	2014TC16RFCB052	98 380 352	82 238 866
50	Slovėnija – Vengrija	2014TC16RFCB053	18 641 195	14 795 015
51	Slovėnija – Austrija	2014TC16RFCB054	57 213 193	47 988 355
52	Graikija – Kipras	2014TC16RFCB055	64 560 486	54 876 411
53	Vokietija – Danija	2014TC16RFCB056	121 306 000	89 634 975
	Visos tarpvalstybinio bendradarbiavimo vidaus sienų srityje programos		8 597 431 283	6 346 119 962
	Mūsų patikrintos tarpvalstybinio bendradarbiavimo prie vidaus sienų programos		3 508 658 525	2 708 476 109

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis 2014–2020 m. laikotarpio bendradarbiavimo programomis.

II priedas. 2014–2020 m. INTERREG V-B tarptautinio bendradarbiavimo programų sąrašas

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu INTERREG V-B apima 15 bendradarbiavimo programų, kurių bendra vertė – 2,1 milijardo eurų.

Šios programos yra: Šiaurės jūros, Šiaurės Vakarų Europos, Šiaurės periferijos ir Arkties, Baltijos jūros, Dunojaus regiono, Atlanto vandenyno regiono, Alpių erdvės, Vidurio Europos, Adrijos ir Jonijos jūrų regiono, Balkanų – Viduržemio jūros regiono, pietvakarių Europos, Viduržemio jūros regiono, Karibų jūros regiono, Amazonijos ir Indijos vandenyno regiono. Kiekvienoje bendradarbiavimo programoje dalyvaujančios šalys pavaizduotos 10 diagramoje.

Be finansavimo pagal INTERREG B kryptį, Europos Vadovų Taryba patvirtino keturias makroregionines strategijas⁴⁷:

• ES Baltijos jūros regiono strategiją (2009 m.);
• ES strategiją dėl Dunojaus regiono (2010 m.);
• ES strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono (2014 m.) ir
• ES strategiją dėl Alpių regiono (2015 m.).

Keturios makroregioninės strategijos yra susijusios su 19 ES valstybių narių ir aštuoniomis ES nepriklausančiomis šalimis, kaip parodyta 11 diagramoje.

III priedas. 2014–2020 m. laikotarpio INTERREG V-A programos vidaus sienų srityje teminių tikslų sąrašas

2020 m. gruodžio 31 d. duomenys

TT	Pavadinimas	Visas ES įnašas (eurais)	%
TT 1	Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų stiprinimas	872 076 167	13,7 %
TT 2	Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) prieinamumo ir naudojimo didinimas ir kokybės gerinimas	0	0 %
TT 3	Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumo didinimas	300 110 731	4,7 %
TT 4	Perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas	161 017 673	2,5 %
TT 5	Prisitaikymo prie klimato kaitos, rizikos prevencijos ir valdymo skatinimas	279 299 676	4,4 %
TT 6	Aplinkos išsaugojimas ir apsauga bei išteklių naudojimo efektyvumo skatinimas	1 478 698 158	23,2 %
TT 7	Tvaraus transporto skatinimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūrose šalinimas	593 085 445	9,3 %
TT 8	Tvaraus ir kokybiško užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas	375 390 004	5,9 %
TT 9	Socialinės įtraukties skatinimas, kova su skurdu ir diskriminacija	216 707 527	3,4 %
TT 10	Investicijos į švietimą, mokymą ir profesinį mokymą siekiant lavinti įgūdžius ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą	116 666 051	1,8 %
TT 11	Valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų institucinių gebėjimų stiprinimas ir efektyvus viešasis administravimas	569 531 414	9,0 %
	Keli TT	940 330 421	14,8 %
	Techninė pagalba	319 783 299	5,0 %
	Nepasirinktas joks teminis tikslas (tuščia)	123 423 396	1,9 %
	IŠ VISO	6 346 119 962	100 %

Šaltinis: ESI fondų atvirųjų duomenų platforma.

IV priedas. 10 dažniausiai naudojamų 2014–2020 m. laikotarpio INTERREG V-A programos vidaus sienų srityje intervencinių veiksmų kodų sąrašas

2020 m. gruodžio 31 d. duomenys

Kodas	Aprašymas	Visas ES įnašas (eurais)	% (nuo bendros sumos)
94	Viešųjų kultūros ir paveldo vertybių apsauga, plėtojimas ir populiarinimas	444 477 809	7 %
87	Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir su klimato kaita susijusios rizikos, pavyzdžiui, erozijos, gaisrų, audrų ir sausrų prevencija, įskaitant informuotumo didinimo, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas bei infrastruktūrą	355 767 156	6 %
34	Kiti rekonstruoti ar pagerinti keliai (greitkeliai, nacionaliniai, regioniniai ar vietos keliai)	310 554 407	5 %
119	Investavimas į institucinius gebėjimus ir viešojo administravimo subjektų bei viešųjų paslaugų efektyvumą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis siekiant reformų, geresnio reglamentavimo ir gero valdymo	303 568 412	5 %
121	Techninė pagalba: Rengimas, įgyvendinimas, stebėsena ir tikrinimas	295 745 460	5 %
62	Technologijų perdavimas ir universitetų bei įmonių bendradarbiavimas, visų pirma naudingas MVĮ	272 901 928	4 %
85	Biologinės įvairovės apsauga ir didinimas, gamtos apsauga ir žalioji infrastruktūra	271 919 799	4 %
91	Gamtos teritorijų turizmo potencialo plėtojimas ir propagavimas	254 307 765	4 %
60	Viešuose mokslinių tyrimų centruose ir kompetencijos centruose, taip pat jų tinkluose vykdomi moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimo veikla	223 236 862	4 %
112	Galimybių naudotis įperkamomis, tvariomis ir aukštos kokybės paslaugomis, įskaitant sveikatos priežiūrą ir visuotinės svarbos socialines paslaugas, didinimas	205 317 652	3 %
	10 dažniausiai naudotų intervencijos kodų, iš viso	2 937 797 250	46 %
	Visi likę kodai	3 408 322 712	54 %
	IŠ VISO	6 346 119 962	100 %

Šaltinis: ESI fondų atvirųjų duomenų platforma.

V priedas. Patikrintų bendradarbiavimo programų sąrašas, atlikto tikrinimo rūšis ir palyginimui atrinktos pagrindinės programos

Toliau pateiktoje lentelėje išvardijamos 23 bendradarbiavimo programos, visas biudžetas, ES įnašas ir kiekvienos jų tikrinimo trukmė:

• atlikdami paprastą (iš viso dešimties programų) dokumentų peržiūrą, patikrinome: tarpvalstybines problemas, SSGG ir (arba) socialinę ir ekonominę analizę, intervencijos logiką, programų svarbą, palyginti su dviem pagrindinėmis gretimų regionų programomis, rodiklius, projektų tarpvalstybinio pobūdžio vertinimo procesą, koordinavimo su kitais ESI fondais procesą, pozicijos ir pasienio gairių dokumentus ir pasirengimo 2021–2027 m. laikotarpiui etapą;
• atlikdami išplėstinę(iš viso dešimties programų) dokumentų peržiūrą, papildomai patikrinome: kvietimus teikti pasiūlymus, projektų atrankos procesą ir projektų pasiūlymų pritraukimo metodą („iš viršaus į apačią“ arba „iš apačios į viršų“) ir
• atlikdami (iš viso trijų programų) patikrinimą vietoje, papildomai patikrinome: keturių projektų imtį ir jų tarpvalstybinį pobūdį.

	Pavadinimas	CCI	Bendras VP biudžetas (eurais)	Bendras ES įnašas (eurais)	Audito Rūmų tikrinimo rūšis
1	Belgija – Vokietija – Nyderlandai (Euregio Maas-Rijn)	2014TC16RFCB001	140 434 645	96 000 250	Paprasta dokumentų peržiūra
	1 pagrindinė programa Belgija: Flandrijos VP (regioninė)	2014BE16RFOP002	435 508 941	175 592 099
	2 pagrindinė programa Vokietija: Šiaurės Reino-Vestfalijos VP (regioninė)	2014DE16RFOP009	2 423 462 022	1 211 731 011
2	Austrija – Vokietija/Bavarija	2014TC16RFCB004	64 332 186	54 478 064	Paprasta dokumentų peržiūra
	1 pagrindinė programa Austrija: Investicijų į ekonomikos augimą ir užimtumą VP (nacionalinė)	2014AT16RFOP001	2 037 475 362	536 262 079
	2 pagrindinė programa Vokietija: 2014–2020 m. Bavarijos EFRE (regioninė) VP	2014DE16RFOP002	1 478 842 432	494 704 308
3	Ispanija – Portugalija (POCTEP)	2014TC16RFCB005	484 687 353	365 769 686	Paprasta dokumentų peržiūra
	1 pagrindinė programa Ispanija: 2014–2020 m. Andalūzijos (regioninė) VP	2014ES16RFOP003	3 951 571 669	3 200 907 333
	2 pagrindinė programa Portugalija: 2014–2020 m. Šiaurės (regioninė) VP	2014PT16M2OP001	4 209 657 730	3 378 770 731
4	Ispanija – Prancūzija – Andora (POCTEFA)	2014TC16RFCB006	288 964 102	189 341 397	Paprasta dokumentų peržiūra
	1 pagrindinė programa Ispanija: Katalonijos (regioninė)	2014ES16RFOP011	1 671 234 350	835 617 175
	2 pagrindinė programa Prancūzija: Langedoko-Rusijono (regioninė)	2014FR16M0OP006	754 041 639	431 686 793
5	Vokietija/Bavarija – Čekija	2014TC16RFCB009	121 617 825	103 375 149	Išplėstinė dokumentų peržiūra
	1 pagrindinė programa Vokietija: 2014–2020 m. Bavarijos (regioninė) VP	2014DE16RFOP002	1 478 842 432	494 704 308
	2 pagrindinė programa Čekija: 2014–2020 m. integruota augimo (nacionalinė) RVP	2014CZ16RFOP002	5 575 445 155	4 763 230 350
6	Austrija – Vengrija	2014TC16RFCB010	95 870 327	78 847 880	Išplėstinė dokumentų peržiūra
	1 pagrindinė programa Austrija: Investicijų į ekonomikos augimą ir užimtumą VP (nacionalinė)	2014AT16RFOP001	2 037 475 362	536 262 079
	2 pagrindinė programa Vengrija: 2014–2020 m. ekonominės plėtros ir inovacijų VP (nacionalinė)	2014HU16M0OP001	8 813 195 514	7 733 969 530
7	Lenkija – Lietuva – Danija – Vokietija – Švedija (Pietų Baltijos jūra)	2014TC16RFCB013	100 614 276	82 978 784	Išplėstinė dokumentų peržiūra
	1 pagrindinė programa Lenkija: 2014–2020 m. Pamario regiono VP (regioninė)	2014PL16M2OP011	2 193 896 122	1 864 811 698
	2 pagrindinė programa Lietuva: 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų VP (nacionalinė)	2014LT16MAOP001	7 887 798 523	6 709 396 130
8	Suomija – Estija – Latvija – Švedija (centrinė Baltijos jūros dalis)	2014TC16RFCB014	170 544 922	132 628 689	Patikrinimas vietoje
	1 pagrindinė programa Suomija: 2014–2020 m. tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo Suomijoje VP (nacionalinė)	2014FI16M2OP001	2 570 429 202	1 285 214 601
	2 pagrindinė programa Estija: 2014–2020 m. Estijos investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą VP (nacionalinė)	2014EE16M3OP001	4 891 748 878	3 499 202 664
9	Slovakija – Vengrija	2014TC16RFCB015	183 304 695	155 808 987	Paprasta dokumentų peržiūra
	1 pagrindinė programa Slovakija: 2014–2020 m. integruota regioninė VP (nacionalinė)	2014SK16RFOP002	2 059 278 976	1 699 941 778
	2 pagrindinė programa Vengrija: 2014–2020 m. ekonominės plėtros ir inovacijų VP (nacionalinė)	2014HU16M0OP001	8 813 195 514	7 733 969 530
10	Švedija – Norvegija	2014TC16RFCB016	94 399 930	47 199 965	Paprasta dokumentų peržiūra
	1 pagrindinė programa Švedija: Vidurio Norlando VP (regioninė)	2014SE16RFOP007	289 910 518	144 955 259
11	Vokietija/Saksonija – Čekija	2014TC16RFCB017	189 274 570	157 967 067	Išplėstinė dokumentų peržiūra
	1 pagrindinė programa Vokietija: 2014–2020 m. Saksonijos (regioninė) VP	2014DE16RFOP012	2 341 365 486	1 873 092 389
	2 pagrindinė programa Čekija: Čekija: 2014–2020 m. integruota augimo (nacionalinė) RVP	2014CZ16RFOP002	5 575 445 155	4 763 230 350
12	Rumunija – Bulgarija	2014TC16RFCB021	258 504 126	215 745 513	Išplėstinė dokumentų peržiūra48
	1 pagrindinė programa Rumunija: Rumunijos regioninė VP (nacionalinė)	2014RO16RFOP002	8 384 288 100	6 860 000 000
	2 pagrindinė programa Bulgarija. Bulgarijos regioninė VP „Regionų augimas“ (nacionalinė)	2014BG16RFOP001	1 543 182 113	1 311 704 793
13	Vokietija – Austrija – Šveicarija – Lichtenšteinas (Alpenrhein – Bodensee – Hochrhein)	2014TC16RFCB024	56 554 900	39 588 430	Išplėstinė dokumentų peržiūra
	1 pagrindinė programa Vokietija: 2014–2020 m. Badeno-Viurtembergo inovacijų ir energetikos RVP (regioninė)	2014DE16RFOP001	493 170 076	246 585 038
	2 pagrindinė programa Austrija: 2014–2020 m. Austrijos ERPF augimo ir užimtumo VP (nacionalinė)	2014AT16RFOP001	2 073 339 826	536 262 079
14	Čekija – Lenkija	2014TC16RFCB025	266 143 190	226 221 710	Patikrinimas vietoje
	1 pagrindinė programa Čekija: 2014–2020 m. integruota regioninė VP (nacionalinė)	2014CZ16RFOP002	5 575 445 155	4 763 230 350
	2 pagrindinė programa Lenkija: 2014–2020 m. Žemutinės Silezijos regioninė VP (regioninė)	2014PL16M2OP001	2 659 054 816	2 252 546 589
15	Švedija – Suomija – Norvegija (Botnija – Atlantica)	2014TC16RFCB028	61 284 055	36 334 420	Paprasta dokumentų peržiūra
	1 pagrindinė programa Švedija: Aukštutinio Norlando VP (regioninė)	2014SE16RFOP008	421 646 628	210 823 314
	2 pagrindinė programa Suomija: 2014–2020 m. tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo VP (nacionalinė)	2014FI16M2OP001	2 570 429 202	1 285 214 601
16	Slovakija – Čekija	2014TC16RFCB030	106 046 429	90 139 463	Išplėstinė dokumentų peržiūra
	1 pagrindinė programa Slovakija: 2014–2020 m. integruotos infrastruktūros VP (nacionalinė)	2014SK16M1OP001	4 646 130 079	3 949 210 563
	2 pagrindinė programa Čekija: 2014–2020 m. integruota regioninė VP (nacionalinė)	2014CZ16RFOP002	5 575 445 155	4 763 230 350
17	Italija – Slovėnija	2014TC16RFCB036	92 588 182	77 929 954	Išplėstinė dokumentų peržiūra
	1 pagrindinė programa Italija: Friulio-Venecijos-Džulijos RVP (regioninė)	2014IT16RFOP009	230 779 184	115 389 592
	2 pagrindinė programa Slovėnija: ES sanglaudos politikos įgyvendinimo VP (nacionalinė)	2014SI16MAOP001	3 818 118 670	3 067 924 925
18	Italija – Malta	2014TC16RFCB037	51 708 438	43 952 171	Išplėstinė dokumentų peržiūra
	1 pagrindinė programa Italija: 2014–2020 m. Sicilijos ERPF RVP (regioninė)	2014IT16RFOP016	4 273 038 791	3 418 431 018
	2 pagrindinė programa Malta: Maltos VP. Konkurencingos ir tvarios ekonomikos skatinimas siekiant įveikti mūsų iššūkius 2014–2020 m. (nacionalinė)	2014MT16M1OP001	709 109 686	580 096 106
19	Italija – Kroatija	2014TC16RFCB042	236 890 849	201 357 220	Paprasta dokumentų peržiūra
	1 pagrindinė programa Italija: 2014–2020 m. Apulijos regioninė VP (regioninė)	2014IT16M2OP002	7 120 958 992	3 560 479 496
	2 pagrindinė programa Kroatija: 2014–2020 m. konkurencingumo ir sanglaudos VP (nacionalinė)	2014HR16M1OP001	8 036 770 938	6 831 255 232
20	Prancūzija – Belgija – Vokietija – Liuksemburgas (Didysis regionas)	2014TC16RFCB045	234 606 265	139 802 646	Patikrinimas vietoje
	1 pagrindinė programa Prancūzija: 2014–2020 m. ERPF / ESF Lotaringijos ir Vogėzų VP (regioninė)	2014FR16M0OP015	689 879 511	409 839 615
	2 pagrindinė programa Belgija: Valonijos-2020.ES VP (regioninė)	2014BE16RFOP003	1 700 524 237	681 639 700
21	Jungtinė Karalystė / Velsas – Airija	2014TC16RFCB048	98 998 059	79 198 450	Išplėstinė dokumentų peržiūra
	1 pagrindinė programa Jungtinė Karalystė: ERPF Vakarų Velso ir Velso slėnių VP (regioninė)	2014UK16RFOP005	1 829 859 998	1 206 110 065
	2 pagrindinė programa Airija: Pietų ir Rytų RVP (regioninė)	2014IE16RFOP002	500 132 354	250 066 177
22	Estija – Latvija	2014TC16RFCB050	46 728 715	38 933 803	Paprasta dokumentų peržiūra
	1 pagrindinė programa Estija: 2014–2020 m. sanglaudos politikos fondų veiksmų programa (nacionalinė)	2014EE16M3OP001	4 655 679 786	3 499 202 664
	2 pagrindinė programa Latvija: 2014–2020 m. augimo ir užimtumo VP (nacionalinė)	2014LV16MAOP001	5 192 801 940	4 418 233 214
23	Graikija – Kipras	2014TC16RFCB055	64 560 486	54 876 411	Paprasta dokumentų peržiūra
	1 pagrindinė programa Graikija: Kretos VP (regioninė)	2014GR16M2OP011	449 652 852	359 722 280
	2 pagrindinė programa Kipras: Konkurencingumo ir tvaraus vystymosi VP (nacionalinė)	2014CY16M1OP001	699 726 575	594 767 585

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis 2014–2020 m. laikotarpio bendradarbiavimo ir pagrindinių programų duomenimis.

VI priedas. Už programas atsakingų institucijų reakcija į 1a ir 2 rekomendacijas

Kai kurios mūsų rekomendacijos skirtos už programas atsakingoms institucijoms, atsakingoms už jų įgyvendinimą. Todėl paprašėme jų atsakyti į mūsų rekomendacijas. Toliau apibendrinami atsakymai, kuriuos gavome, ir priežastys, kodėl kai kurios institucijos nepriėmė mūsų rekomendacijų arba tik iš dalies jas priėmė.

Akronimai ir santrumpos

BNR: Bendrųjų nuostatų reglamentas

BVP: bendrasis vidaus produktas

CRII: Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva

CRII+: Išplėstinė atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva

ERPF: Europos regioninės plėtros fondas

ESF: Europos socialinis fondas

ESI fondai: Europos struktūriniai ir investicijų fondai

ETB: Europos teritorinis bendradarbiavimas

INTERREG: akronimas, kuriuo bendrai žinoma ES tarpregioninio bendradarbiavimo programa

NUTS: Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra

REGIO GD: Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas

SMART: konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, aktualūs, per nustatytą laiką įvykdytini

SSGG: stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės

TT: teminis tikslas

Žodynėlis

Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva: Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų lankstaus naudojimo reaguojant į COVID-19 protrūkį priemonių rinkinys

Europos regioninės plėtros fondas: ES fondas, kuriuo stiprinama ES ekonominė ir socialinė sanglauda, finansuojant investicijas, skirtas regioniniams skirtumams mažinti.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai: penki pagrindiniai ES fondai, kurių bendromis lėšomis remiama ekonominė plėtra visoje ES. Tai – Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Sanglaudos fondas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas.

Europos teritorinis bendradarbiavimas: tarpregioninio, tapvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo sistema, pagal kurią koordinuojami politikos mainai ir bendrų veiksmų įgyvendinimas.

Intervencijos logika: pasiūlymo tikslų, planuojamo indėlio ir veiklos ir numatomų rezultatų bei poveikio sąsajos.

Investavimo prioritetas: prioritetinės krypties poskyris.

Jungtinis sekretoriatas: tarnyba, kuri padeda Europos teritorinio bendradarbiavimo programos vadovaujančiajai institucijai ir stebėsenos komitetui, taip pat informuoja paramos gavėjus apie galimas finansavimo galimybes ir remia projektų įgyvendinimą.

Prioritetinė kryptis: pagrindinis veiksmų programos tikslas, suskirstytas į vieną ar daugiau investavimo prioritetų.

Stebėsenos komitetas: veiksmų programos įgyvendinimą prižiūrinti įstaiga, kurią sudaro valstybių narių institucijų atstovai ir Komisijos atstovai, kurie dalyvauja stebėtojų teisėmis.

Teminis tikslas: numatomas bendras investicinio prioriteto rezultatas, suskirstytas į konkrečius įgyvendinimo tikslus.

Vadovaujančioji institucija: nacionalinė, regioninė ar vietos (viešoji ar privati) institucija, valstybės narės paskirta valdyti ES finansuojamą programą.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikos sritimis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II audito kolegija, atsakinga už investicijų sanglaudai, augimui ir įtraukčiai išlaidų sritis. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Ladislav Balko, jam padėjo kabineto vadovas Branislav Urbanič ir kabineto atašė Zuzana Franková, pagrindinis vadybininkas Niels-Erik Brokopp, užduoties vadovė Chrysoula Latopoulou, užduoties vadovės pavaduotojas Dennis Wernerus, auditoriai Thierry Lavigne, Katarzyna Solarek, Ana Popescu, Aleksandar Latinov, Angelika Zych, Aino Nyholm, Nils Odins ir Francisco Carretero Llorente. Lingvistinę pagalbą teikė James Verity.

Galinės išnašos

¹ SESV 174 straipsnis.

² 2013 m. gruodžio 17 d. Reglamento (ES) 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (ETB reglamento) 4 konstatuojamoji dalis (OL L 347, 2013 12 20, p. 259).

³ 2013 m. gruodžio 17 d. Reglamento (ES) 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) 1080/2006 (ERPF reglamento) 3 straipsnio 2 dalis (OL L 347, 2013 12 20, p. 293).

⁴ ETB reglamento 5 konstatuojamoji dalis.

⁵ COM(2017) 534 final, 2017 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatas „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“, p. 6.

⁶ „Collecting solid evidence to assess the needs to be addressed by Interreg cross-border cooperation programmes“, SWECO, t33, Politecnico di Milano ir Nordregio (REGIO GD), 2016 m. lapkričio mėn., p. 64–91.

„Easing legal and administrative obstacles in EU border regions“, Metis GmbH, Panteia BV, AEIDL – Association Européenne pour l’Information sur le Développement Local, CASE – Socialinių ir ekonominių tyrimų centras (REGIO GD), 2017 m. kovo mėn.

„Quantification of the effects of legal and administrative border obstacles in land border regions“, Politecnico di Milano(REGIO GD), 2017 m. gegužės mėn.

⁷ ETB reglamento 4 straipsnio 1 dalis.

⁸ ETB reglamento 2 straipsnis.

⁹ ETB reglamento 12 straipsnio 2 dalis.

¹⁰ 2003 m. gegužės 26 d. Reglamento (EB) 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 3) 3 straipsnio 2 dalyje valstybių narių ekonominė teritorija buvo suskirstyta į mažesnius regionus, kad būtų galima rinkti, kaupti ir skleisti regioninę statistiką. Šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje valstybių narių regionai suskirstyti į tris kategorijas, taikant gyventojų skaičiaus ribines vertes. 1 lygmens regionuose (NUTS 1) gyvena nuo 3 iki 7 milijonų žmonių; šie regionai toliau skirstomi į 2 lygmens regionus (NUTS 2), kuriuose gyvena nuo 800 000 iki 3 milijonų žmonių. Galiausiai 2 lygmens regionai skirstomi į 3 lygmens regionus (NUTS 3), kuriuose gyvena nuo 150 000 iki 800 000 žmonių.

¹¹ ETB reglamento 3 straipsnio 2 dalis.

¹² 2021 m. vasario 25 d. Kompromisinio teksto siekiant susitarimo dėl naujojo BNR reglamento 104 straipsnio 7 dalis.

¹³ „2020 m. gruodžio 11 d. Galutinio kompromisinio teksto patvirtinimo siekiant susitarimo“ dėl Reglamento dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („INTERREG“), kuriam skiriamos Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšos (naujojo ETB reglamento) 3 straipsnis.

¹⁴ „Kompromisinio teksto siekiant susitarimo“ dėl naujojo ETB reglamento 9 straipsnio 2 dalis

¹⁵ Pranešimo C(90) 1562/3 valstybėms narėms, kuriuo nustatomos gairės dėl veiksmų programų, kurias valstybės narės skatinamos rengti pagal Bendrijos iniciatyvą dėl pasienio regionų (INTERREG) II skirsnio 8 dalis (OL C 215, 1990 8 30, p. 4).

¹⁶ 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) 1999/1999, 7 straipsnio 1 dalis (OL L 210, 2006 7 31, p. 38).

¹⁷ ETB reglamento 3 straipsnio 1 dalis.

¹⁸ 2006 m. liepos 5 d. Reglamento (EB) 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinantis Reglamentą (EB) 1783/1999 21 straipsnio 1 dalis (OL L 210, 2006 7 31, p. 10).

¹⁹ ETB reglamento 20 straipsnio 2 dalies b punktas.

²⁰ COM(2017) 534 final, p. 2–4.

²¹ ETB reglamento 33 konstatuojamoji dalis ir 23 straipsnio 2 dalis.

²² BNR reglamento 88 konstatuojamoji dalis.

²³ BNR reglamento 9 straipsnis.

²⁴ ETB reglamento 6 straipsnio 1 dalis.

²⁵ ETB reglamento 8 straipsnio 1 dalis.

²⁶ BNR reglamento 96 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punkto b papunktis bei ETB reglamento 8 straipsnio 1 ir 2 dalys.

²⁷ ETB reglamento 14 straipsnis.

²⁸ ETB reglamento 16 straipsnis ir priedas.

²⁹ ETB, 11 darbo paketas „Ex post evaluation of Cohesion Policy programmes 2007–2013, focusing on the ERDF and the Cohesion Fund“, ADE sutartis su REGIO GD, 2016 m. liepos mėn.

³⁰ „Kompromisinio teksto siekiant susitarimo“ dėl naujojo ETB reglamento 15 straipsnis.

³¹ 2020 m. kovo 30 d. Reglamentas (ES) 2020/460, kuriuo dėl konkrečių priemonių investicijoms į valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir kitus jų ekonomikos sektorius sutelkti reaguojant į COVID-19 protrūkį iš dalies keičiami reglamentai (ES) 1301/2013, (ES) 1303/2013 ir (ES) 508/2014 (Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva) (CRII reglamentas) (OL L 99, 2020 3 31, p. 5).

³² 2020 m. balandžio 23 d. Reglamentas (ES) 2020/558, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 1301/2013 ir (ES) 1303/2013, kiek tai susiję su konkrečiomis priemonėmis, kuriomis sudaromos išskirtinės lanksčios sąlygos naudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas reaguojant į COVID-19 protrūkį (CRII+ reglamentas) (OL L 130, 2020 4 24, p. 1).

³³ COM(2018) 373 final, Pasiūlymas dėl reglamento dėl mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti, 2018 05 29.

³⁴ ETB reglamento 8 straipsnio 2 dalies a punktas.

³⁵ ETB reglamento 19 konstatuojamoji dalis.

³⁶ BNR reglamento XI priedas, 9a investavimo prioritetas.

³⁷ BNR reglamento 88 konstatuojamoji dalis.

³⁸ ETB reglamento 8 straipsnio 5 dalies a punktas.

³⁹ ETB reglamento 12 straipsnio 2 dalis.

⁴⁰ ETB reglamento 12 straipsnio 2 dalis.

⁴¹ ETB reglamento 8 straipsnio 2 dalies b punktas.

⁴² ETB reglamento 8 straipsnio 2 dalies b punktas.

⁴³ ETB reglamento priedas.

⁴⁴ ETB reglamento 16 straipsnio 3 dalis.

⁴⁵ Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 02/2017 „Komisijos derybos dėl 2014–2020 m. partnerystės susitarimų ir sanglaudos programų: lėšos naudojamos tikslingiau atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ prioritetus, tačiau veiksmingumo vertinimo tvarka darosi vis sudėtingesnė“, 1 rekomendacija, p. 79.

⁴⁶ Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 17/2018 „Komisijos ir valstybių narių veiksmais 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu pavyko išspręsti menko lėšų panaudojimo problemą, bet nepakankamai dėmesio skirta rezultatams“, 84 dalis, p. 44.

⁴⁷ COM(2019) 21 final, 2019 m. sausio 29 d. Komisijos ataskaita dėl ES makroregioninių strategijų įgyvendinimo.

⁴⁸ Iš pradžių planavome šią bendradarbiavimo programą patikrinti vietoje. Vietoj to ir dėl COVID-19 kelionių apribojimų turėjome pakeisti tikrinimo rūšį ir atlikti išplėstinę dokumentų peržiūrą.

Tvarkaraštis

Įvykis	Data
Audito planavimo memorandumo (APM) priėmimas /audito pradžia	2019 09 25
Ataskaitos projekto oficialus išsiuntimas Komisijai (ar kitam audituojamajam subjektui)	2021 03 26
Galutinės ataskaitos priėmimas po prieštaravimų procedūros	2021 05 19
Visomis kalbomis gauti Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialūs atsakymai	2021 06 07

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2021

PDF	ISBN 978-92-847-6418-1	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/357920	QJ-AB-21-016-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-6427-3	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/25	QJ-AB-21-016-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2021

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote įgyti papildomų teisių, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

5 diagrama: piktogramas sukūrė Pixel perfect iš https://flaticon.com.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.