Bendra žemės ūkio politika ir klimatas:
sudaro pusę ES klimato srities išlaidų, tačiau ūkiuose išmetamas teršalų kiekis nemažėja

Santrauka

I

Nuo 2013 m. klimato srities veiksmai buvo vienas iš pagrindinių bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslų. Komisija klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos 2014–2020 m. laikotarpiu skyrė per 100 milijardų eurų – daugiau nei ketvirtadalį viso BŽŪP biudžeto.

II

ES vaidmuo švelninant klimato kaitą žemės ūkio sektoriuje yra itin svarbus, nes ES nustato aplinkos standartus ir bendrai finansuoja didžiąją valstybių narių žemės ūkio išlaidų dalį. Mes nusprendėme audituoti BŽŪP, kadangi didelė jos biudžeto dalis skiriama klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos, taip pat dėl glaudaus klimato ir žemės ūkio politikos ryšio. Tikimės, kad mūsų nustatyti faktai bus naudingi įgyvendinant ES tikslą – iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.

III

Analizavome, ar pagal BŽŪP buvo remiama klimato kaitos švelninimo veikla, kuria galima sumažinti žemės ūkio sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 2014–2020 m. laikotarpiu. Taip pat nagrinėjome, ar pagal BŽŪP imtis veiksmingos švelninimo veiklos 2014–2020 m. laikotarpiu buvo skatinama labiau nei 2007–2013 m. laikotarpiu. Nustatytus faktus suskirstėme pagal pagrindinius šių išmetamų teršalų šaltinius: gyvulių auginimą, dirvožemio tręšimą ir žemės naudojimą.

IV

Apskritai, nustatėme, kad 2014–2020 m. iš BŽŪP lėšų klimato srities veiksmams skirti 100 milijardų eurų turėjo menką poveikį žemės ūkio sektoriuje išmetamiems teršalams; jų kiekis nuo 2010 m. pastebimai nepakito. Daugumos pagal BŽŪP remiamų švelninimo priemonių potencialas sušvelninti klimato kaitą yra nedidelis. Pagal BŽŪP retai finansuojamos didelį klimato kaitos švelninimo potencialą turinčios priemonės.

V

Gyvulininkystės sektoriuje išmetamas teršalų kiekis, kuris daugiausia susidaro dėl galvijų, sudaro apie pusę žemės ūkio sektoriuje išmetamo teršalų kiekio ir nuo 2010 m. išliko nepakitęs. Tačiau pagal BŽŪP nesiekiama riboti gyvulių kiekio ir neteikiamos paskatos jį mažinti. Tarp BŽŪP rinkos priemonių yra gyvūninių produktų skatinimas; jų vartojimas nemažėjo nuo 2014 m.

VI

Naudojant chemines trąšas ir mėšlą išmetamas teršalų kiekis, sudarantis beveik trečdalį žemės ūkio sektoriuje išmetamo teršalų kiekio, 2010–2018 m. padidėjo. Pagal BŽŪP remiama veikla, kuria galima sumažinti trąšų naudojimą, pavyzdžiui, ekologinis ūkininkavimas ir ankštinių javų auginimas. Vis dėlto nustatėme, kad šios veiklos poveikis išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui yra neaiškus. O tai veiklai, kuri yra veiksmingesnė, skirta mažai lėšų.

VII

Pagal BŽŪP remiami ūkininkai, įdirbantys nusausintus durpynus, kuriuose išskiriama 20 % ES 27 žemės ūkio sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Nors durpynams atkurti galėjo būti pasinaudota kaimo plėtrai skirta parama, tai buvo daroma retai. Be to, pagal BŽŪP taisykles tam tikra veikla žemėje, kurioje atkurtas drėgnumas, nėra tinkama tiesioginėms išmokoms gauti. Palyginti su 2007–2013 m., 2014–2020 m. pagal BŽŪP nebuvo padidinta parama miško įveisimui, agrarinei miškininkystei ir ariamosios žemės pavertimui daugiamečiais žolynais.

VIII

Nepaisant padidinto klimato srities užmojo, kompleksinės paramos taisyklės ir kaimo plėtros priemonės, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, mažai pasikeitė. Todėl šios sistemos neskatino ūkininkų taikyti veiksmingų klimato kaitos švelninimo priemonių. Nors buvo tikimasi, kad įgyvendinant žalinimo sistemą bus pagerintas BŽŪP aplinkosauginis veiksmingumas, jos poveikis klimatui buvo nežymus.

IX

Rekomenduojame Komisijai:

1. imtis veiksmų, kad pagal BŽŪP būtų sumažintas žemės ūkio sektoriuje išmetamas teršalų kiekis;
2. imtis priemonių dirbamuose nusausintuose organiniuose dirvožemiuose išmetamiems teršalams sumažinti ir
3. reguliariai teikti ataskaitas dėl BŽŪP indėlio į klimato kaitos švelninimą.

Įvadas

Žemės ūkio sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

01

Maisto produktų gamybos sektoriui tenka 26 % pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio¹. Iš 1 diagramos matyti, kad didžioji šių išmetamų teršalų dalis yra susijusi su žemės ūkiu. Savo strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ Komisija, remdamasi IPCC gairėmis, kurios skirtos tik ūkininkavimo veiklai, nurodė, kad ES (neatsižvelgiant į importuotų gyvūninių maisto produktų poveikį) „žemės ūkiui tenka 10,3 % ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir beveik 70 % šio kiekio sudaro gyvulininkystės sektoriuje išmetami teršalai“.

02

Valstybės narės teikia jų teritorijoje išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaitas naudodamosi veiklos duomenimis, susijusiais su išmetamų teršalų šaltiniais (pavyzdžiui, gyvūnų rūšimis ir skaičiumi) ir atitinkamais išmetamų teršalų faktoriais. 2 diagramoje pateiktos trys pagrindinės žemės ūkio sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų rūšys, jų pagrindiniai šaltiniai ES ir šių šaltinių dalis visame žemės ūkio sektoriuje išmetamų teršalų kiekyje, sudaranti 13 % viso ES 27 išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio (įskaitant papildomus 2,7 % naudojant žemę išmetamų teršalų ir pasėlių bei pievų absorbuotą teršalų kiekį). Papildomus išmetamus teršalus, neįtrauktus į 2 diagramą, sudaro teršalai, susidarantys dėl kuro naudojimo mašinoms ir pastatų šildymui; jie sudaro apie 2 % ES 27 visų išmetamų teršalų.

03

Žemės ūkio sektorius ir visų pirma gyvulininkystės produkcija neišvengiamai susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu. Tam tikra žemės naudojimo veikla suteikia galimybių sumažinti išmetamus teršalus arba pašalinti anglies dioksidą (CO₂) iš atmosferos kaupiant anglį dirvožemyje ir biomasėje (augaluose ir medžiuose). Į šią veiklą įeina durpynų, kurie buvo nusausinti, atkūrimas arba miško įveisimas.

04

3 diagramoje pateikti žemės ūkio sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokyčiai 1990–2018 m. 1990–2010 m. išmetamas teršalų kiekis sumažėjo 25 %, daugiausia dėl mažesnio trąšų naudojimo ir gyvulių skaičiaus sumažėjimo, o didžiausias sumažėjimas buvo 1990–1994 m. Nuo 2010 m. išmetamas teršalų kiekis daugiau nemažėjo.

ES klimato kaitos politika

05

ES atsakas į klimato kaitą grindžiamas dviem strategijomis: švelninimo ir prisitaikymo. Švelninimas reiškia žmogaus sukelto šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimą arba jų pašalinimą iš atmosferos. Prisitaikymas reiškia prisiderinimą prie dabartinės ar numatomos klimato kaitos ir jos poveikio. Šioje ataskaitoje dėmesys sutelkiamas į švelninimą.

06

1997 m. ES pasirašė Kioto protokolą. Taip ji įsipareigojo iki 2020 m. 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nustatydama 1990 m. išmetamų teršalų kiekį kaip atskaitos tašką. 2015 m. ES tapo Paryžiaus susitarimo šalimi. Tai padidino ES išmetamų teršalų mažinimo užmojus. Pagal dabartinę ES politikos sistemą iki 2030 m. siekiama 40 % sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Komisija pateikė pasiūlymą šį tikslą padidinti iki 55 % ir iki 2050 m. pasiekti nulinį grynąjį išmetamų teršalų kiekį².

07

Iki 2020 m. ES klimato kaitos švelninimo sistemą sudarė du pagrindiniai komponentai, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir pastangų pasidalijimo teisės aktai, kurie kartu buvo siejami su 95 % ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio 2018 m. (4 diagrama).

08

ES pagal pastangų pasidalijimo teisės aktus nustatė 10 % išmetamų teršalų mažinimo tikslą iki 2020 m.³ ir 30 % išmetamų teršalų mažinimo tikslą iki 2030 m.⁴ (palyginti su 2005 m.). 5 diagramoje pateikti 2020 m. kiekvienai iš 27 valstybių narių nustatyti tikslai, kuriuose atsižvelgta į pajamas vienam gyventojui. Kiekviena valstybė narė priima sprendimus, kaip pasiekti savo nacionalinius tikslus ir ar prie jų prisidės žemės ūkio sektorius.

09

Pagal apskaičiuotą 2019 m. išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pastangų pasidalijimo sektoriuose, 14-os iš 27 valstybių narių 2019 m. išmetamų teršalų mažinimo rodikliai buvo žemesni nei 2020 m. nacionaliniai tikslai⁵. Palyginome kiekvienos valstybės narės išmetamo teršalų kiekio atotrūkį pirmuoju laikotarpiu (2013–2020 m.) su išmetamo teršalų kiekio atotrūkiu antruoju laikotarpiu (2021–2030 m.). Nagrinėdami 2021 m. naudojomės naujausiais 2019 m. įverčiais. Iš 6 diagramos matyti, kad ES bus gerokai sudėtingiau pasiekti 2030 m. tikslus.

10

2011 m. Komisija nusprendė įtraukti klimato aspektą į ES biudžetą („klimato aspekto integravimas“). Tai apėmė švelninimo ir prisitaikymo priemonių integravimą („klimato srities veiksmai“) į ES politikos kryptis ir šioms priemonėms naudojamų lėšų įsisavinimo stebėjimą, siekiant tikslo bent 20 % 2014–2020 m. ES biudžeto sumos skirti klimato srities veiksmams⁶.

2014–2020 m. BŽŪP vaidmuo klimato srities veiksmuose

11

Šiuo metu ES bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) turi tris bendruosius tikslus: perspektyvią maisto gamybą, tvarų gamtos išteklių valdymą ir suderintą teritorinį vystymąsi. Ją įgyvendina ir Komisija, ir valstybės narės. Valstybių narių mokėjimo agentūros yra atsakingos už paramos paraiškų administravimą, pareiškėjų tikrinimą, išmokų mokėjimą ir lėšų panaudojimo stebėjimą. Komisija nustato didžiąją dalį išlaidų, tikrina ir stebi mokėjimo agentūrų darbą ir atsako už ES lėšų panaudojimą. BŽŪP srityje yra trys paramos kategorijos:

• tiesioginės išmokos – skirtos ūkininkų pajamoms remti;
• rinkos priemonės – skirtos sudėtingai padėčiai rinkoje, pavyzdžiui, staigiam kainų kritimui, įveikti;
• kaimo plėtros priemonės taikant nacionalines ir regionines programas – skirtos atsižvelgti į konkrečius kaimo vietovių poreikius ir sunkumus.

12

Nuo 2014 m. klimato srities veiksmai⁷ yra vienas iš devynių konkrečių tikslų, pagal kuriuos Komisija vertina bendros žemės ūkio politikos veiksmingumą. Integravusi klimato aspektą, Komisija apskaičiavo, kad 2014–2020 m. laikotarpiu skirs 103,2 milijardo eurų (45,5 milijardo eurų tiesioginėms išmokoms ir 57,7 milijardo eurų kaimo plėtros priemonėms) klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos žemės ūkyje (7 diagrama). Tai sudaro 26 % BŽŪP biudžeto ir beveik 50 % visų ES klimato srities veiksmų išlaidų⁸. Komisijos ataskaitose dėl klimatui skirtų išlaidų nėra išskiriamas prisitaikymas ir švelninimas.

13

Daugelis priemonių, kurias Komisija stebi kaip prisidedančias prie klimato srities veiksmų, pirmiausia skirtos biologinės įvairovės, vandens ir oro kokybės klausimams ir socialiniams bei ekonominiams poreikiams spręsti.

14

Savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 31/2016 nustatėme, kad Komisija pervertino klimato srities veiksmams išleistas BŽŪP lėšas ir apdairesnis įvertinimas būtų 18 %, o ne Komisijos pateikti 26 %. Šis skirtumas atsirado daugiausia dėl kompleksinės paramos poveikio klimato kaitos švelninimui pervertinimo ir dėl to, kad kai kurie priskirti koeficientai neatitiko konservatyvumo principo. Komisija pripažino, kad taikant dabartinę metodiką tam tikros išlaidos gali būti šiek tiek pervertintos ar nepakankamai įvertintos klimato kaitos požiūriu, tačiau laikėsi nuomonės, kad jos taikomas klimato srities veiksmų stebėjimo metodas vertinant klimato srities išlaidų, tenkančių žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, lygį yra patikimas.

15

Komisijos iškeltas 2014–2020 m. BŽŪP ilgalaikis tikslas – sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį žemės ūkio sektoriuje⁹. Komisija konkrečiai nenurodė siektino išmetamų teršalų sumažinimo.

Komisijos strategija klimato kaitos švelninimo pastangoms intensyvinti

16

2018 m. birželio 1 d. Komisija paskelbė teisėkūros pasiūlymus dėl 2021–2027 m. BŽŪP. Komisija pareiškė, kad naujoje BŽŪP „nuspręsta žengti dar toliau“ didinant aplinkos ir klimato apsaugą¹⁰. Komisija pasiūlė naują veiklos rezultatais grindžiamą modelį, skirdama valstybėms narėms didesnę atsakomybę ir atskaitomybę rengiant BŽŪP priemones. Valstybės narės jas pateiks savo BŽŪP strateginiuose planuose, kuriuos turės tvirtinti Komisija.

17

2019 m. gruodžio mėn. Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą, kuriame pateikiamos veiksmų gairės, kaip iki 2050 m. Europai tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Komisija pasiūlė 2021–2027 m. laikotarpiu klimato srities veiksmams išleisti 25 % ES biudžeto, bet Taryba šį skaičių padidino iki 30 %¹¹. 8 diagramoje pateiktos strategijos ir teisėkūros pasiūlymai, kuriuos 2020 m. paskelbė Komisija dėl veiksmų, skirtų iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą.

18

2020 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė rekomendacijas valstybėms narėms dėl siūlomų BŽŪP strateginių planų parengimo¹². Pavyzdžiui, ji rekomendavo naudotis ekologinėmis sistemomis nusausintų durpynų drėgnumui atkurti, tiksliajam ūkininkavimui ir tausiajam žemės ūkiui skatinti (be arimo arba jį sumažinant). Mūsų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 18/2019 dėl ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio Komisijai rekomenduojama užtikrinti, kad strateginiais žemės ūkio ir žemės naudojimo planais būtų prisidedama siekiant 2050 m. išmetamų teršalų mažinimo tikslų, ir patikrinti, ar valstybės narės šiems sektoriams nustatė tinkamas politikos kryptis ir priemones.

Audito apimtis ir metodas

19

Mes nusprendėme atlikti šį auditą, nes Komisija beveik 26 % BŽŪP biudžeto (103 milijardus eurų) 2014–2020 m. laikotarpiu skyrė klimato srities veiksmams. Be to, klimatas buvo viena svarbiausių politinės diskusijos dėl būsimos BŽŪP temų, o pagal 13-ąjį JT darnaus vystymosi tikslą reikalaujama imtis kovos su klimato kaita veiksmų. Tikimės, kad mūsų nustatyti faktai bus naudingi įgyvendinant ES tikslą – iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.

20

Analizavome, ar pagal 2014–2020 m. BŽŪP buvo remiama klimato kaitos švelninimo veikla, kuria galima sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Taip pat nagrinėjome, ar pagal BŽŪP imtis veiksmingos švelninimo veiklos 2014–2020 m. laikotarpiu buvo skatinama labiau nei 2007–2013 m. laikotarpiu. Savo darbe dėmesį sutelkėme į pagrindinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinius žemės ūkio sektoriuje: gyvulių auginimą ir mėšlo laikymą, cheminių trąšų ir mėšlo naudojimą, organinių dirvožemių dirbimą ir pievų bei pasėlių pertvarkymą.

21

Į mūsų auditą nebuvo įtraukti klimato kaitos švelninimo projektai, finansuojami pagal programas „Horizontas 2020“ ir LIFE. Į audito apimtį neįtraukėme ir žemės ūkyje išmetamų kuro teršalų.

22

Mūsų įrodymų šaltiniai:

• šių duomenų apžvalga: ES 27 išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; auginamų gyvulių, auginamų kultūrinių augalų ir trąšų naudojimo; kaimo plėtros programų ir Komisijos ataskaitų dėl tiesioginių išmokų;
• pokalbiai su ūkininkų atstovais, aplinkosaugos ir klimato NVO ir nacionalinėmis institucijomis Airijoje, Prancūzijoje ir Suomijoje, atrinktais pagal jų išmetamų teršalų žemės ūkio sektoriuje dalį, žemės ūkio veiklą ir požiūrį į klimato kaitos švelninimą bei anglies dioksido saugojimą;
• mokslinių tyrimų, kuriuose vertinamas švelninimo veiklos ir technologijų veiksmingumas, apžvalga;
• 27 valstybių narių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir veiksmų, kurių imtasi pagal BŽŪP, siekiant jį sumažinti arba sekvestruoti anglį 2014–2020 m. laikotarpiu, dokumentų apžvalga;
• diskusijos su žemės ūkio ir klimato kaitos ekspertais, siekiant pagilinti mūsų žinias ir gauti jų pastabas dėl mūsų nustatytų faktų.

Pastabos

23

Savo pastabas suskirstėme į keturis skyrius. Pirmuose trijuose skyriuose vertinamas 2014–2020 m. BŽŪP poveikis pagrindiniams žemės ūkyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniams: gyvulių auginimui, cheminių trąšų bei mėšlo naudojimui ir žemės naudojimui. Paskutinis skyrius skirtas 2014–2020 m. BŽŪP struktūrai ir jos potencialui sumažinti žemės ūkyje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Vykdant BŽŪP nebuvo sumažintas gyvulininkystės sektoriuje išmetamas teršalų kiekis

24

Analizavome, ar 2014–2020 m. BŽŪP laikotarpiu apskritai sumažėjo virškinant pašarus ir laikant mėšlą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Vertinome, kokiu mastu BŽŪP remiama veiksminga švelninimo veikla siekiant sumažinti šiuos išmetamus teršalus. Taip pat nagrinėjome, ar dėl kai kurių BŽŪP pagalbos sistemų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis padidėjo.

25

ES 27 gyvulininkystės sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nemažėjo nuo 2010 iki 2018 m. Virškinant pašarus išmetami teršalai sudaro 78 % gyvulininkystės sektoriaus išmetamų teršalų, o laikant mėšlą – likusius 22 %. Mėsinių ir pieninių galvijų išmetami teršalai sudaro 77 % gyvulininkystės sektoriaus išmetamų teršalų (9 diagrama).

Tarp BŽŪP priemonių nėra gyvulių kiekio mažinimo

26

Daugumoje valstybių narių gyvulininkystės sektoriaus išmetamas teršalų kiekis nepasikeitė. Tik Graikijoje, Kroatijoje ir Lietuvoje 2010–2018 m. buvo didelis išmetamų teršalų sumažėjimas (10 diagrama). Šis sumažėjimas daugiausia buvo siejamas su labai sumažėjusiu pieninių karvių skaičiumi (apie 30 %), o ne su BŽŪP tikslingų švelninimo politikos krypčių rezultatais. Šiose trijose šalyse svarbi sumažėjimo priežastis buvo konkurencingumo stoka. Kita vertus, Airijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje išmetamas teršalų kiekis gerokai padidėjo.

27

Sumažėjus gyvulininkystės produkcijai, sumažėtų ne tik virškinant pašarus ir laikant mėšlą išmetamas teršalų kiekis, bet ir teršalų kiekis, susidarantis dėl pašarų gamybai naudojamų trąšų. ES sumažėjus bendrai gyvulininkystės produkcijai, sumažėtų ES teritorijoje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Grynasis poveikis priklausytų nuo gyvūninių produktų vartojimo pokyčių. Jei dėl to padidėtų importas, tai reikštų tam tikrą anglies dioksido nutekėjimą¹³. Tačiau pagal BŽŪP nesiekiama riboti gyvulių skaičiaus ir neteikiamos paskatos jį mažinti. Tarp BŽŪP rinkos priemonių yra gyvūninių produktų skatinimas, todėl jų vartojimas nemažėja nuo 2014 m. (žr. 11 diagramą).

28

Pirmiau pateiktos tendencijos pagrįstos vartotojams prieinamais produktais, taigi jos apima ir maisto švaistymą. Kaip nurodyta mūsų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 34/2016, yra bendrai pripažįstama, kad visame pasaulyje maždaug trečdalis žmonėms vartoti pagaminto maisto yra iššvaistomas arba prarandamas. Mūsų ataskaitoje padaryta išvada, kad BŽŪP turi atlikti tam tikrą vaidmenį kovoje su maisto švaistymu, ir rekomenduojama šią temą įtraukti į BŽŪP peržiūrą.

29

Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ Komisija paskelbė, kad ji peržiūrės ES žemės ūkio produktų populiarinimo programą, siekdama skatinti tvarią gamybą ir vartojimą. 2020 m. gruodžio 22 d. Komisija paskelbė Komisijos tarnybų darbinį dokumentą¹⁴, kuriame įvertino skatinimo politiką. Ji tęsia politikos peržiūrą, kad 2022 m. pasiūlytų teisėkūros pokyčius. Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ svarstoma, kaip ES galėtų ateityje panaudoti savo populiarinimo programą tvariausiems, mažai anglies dioksido išskiriantiems gyvulininkystės produkcijos metodams remti ir perėjimui prie labiau augalinės mitybos skatinti.

30

Atlikdami tyrimų apžvalgą, neradome jokios veiksmingos ir patvirtintos veiklos, kuria būtų galima reikšmingai sumažinti gyvulininkystės sektoriuje virškinant pašarus išmetamą teršalų kiekį, nesumažinus gamybos (tam tikri pašarų priedai gali būti veiksmingi, tačiau nebuvo gautas reguliavimo institucijos patvirtinimas). Nemažai veiklos, susijusios su gyvūnų veisimu, šėrimu, sveikata ir vaisingumo valdymu, pasižymi tik lėtu ir nežymiu klimato kaitos švelninimo potencialu. Kai kurios iš šių veiklos rūšių skatina gamybos plėtrą ir taip gali padidinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (1 langelis).

31

Mes nustatėme keturias veiksmingas priemones išmetamiems teršalams laikant mėšlą mažinti (mėšlo rūgštinimas ir vėsinimas, nepralaidžios mėšlo atsargų dangos naudojimas ir biodujų gamyba iš mėšlo). Kelios valstybės narės BŽŪP paramą teikė nedideliam tokią veiklą vykdančių ūkių skaičiui (1 lentelė).

Keliomis BŽŪP priemonėmis išlaikomas arba padidinamas gyvulininkystės sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

32

Galvijų auginimo srityje besispecializuojantys ūkininkai yra priklausomi nuo tiesioginių išmokų, kurios vidutiniškai sudaro bent 50 %¹⁶ jų pajamų. Šis priklausomybės lygis yra didesnis nei ūkininkų žemdirbių.

33

Visos valstybės narės, išskyrus Vokietiją, dalį savo tiesioginių išmokų (paprastai nuo 7 iki 15 %)¹⁷ teikia kaip savanorišką susietąją paramą (SSP), iš kurios 74 % skiriami gyvulininkystei remti (12 diagrama). SSP skatinama išlaikyti gyvulių kiekį, nes sumažinę gyvulių kiekį ūkininkai gautų mažiau pinigų. ES lygmeniu SSP sudaro 10 % tiesioginių išmokų (4,2 milijardo eurų per metus)¹⁸.

34

Viename 2020 m. tyrime¹⁹ apskaičiuota, kad ES žemės ūkio sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (neįtraukus su žemės naudojimu susijusių išmetamų teršalų) sumažėtų 0,5 %, jei SSP biudžetas, skirtas galvijams, avims ir ožkoms, būtų perskirstytas su žemės ūkio paskirties žeme susijusioms bazinėms išmokoms. Viename 2017 m. tyrime²⁰ nustatyta, kad, nemokant tiesioginių išmokų, žemės ūkio sektoriuje išmetamas teršalų kiekis būtų 2,5 % mažesnis, o 84 % šio sumažėjimo susidarytų dėl mažesnės jautienos ir pieno gamybos ir su ja susijusio mažesnio trąšų naudojimo ganyklose. Viename 2017 m. Komisijos tyrime²¹ apskaičiuota, kad žemės ūkio sektoriuje išmetamų teršalų kiekis sumažėtų 4,2 %, jei būtų nutrauktos tiesioginės išmokos, ir 5,8 %, jei taip pat būtų panaikinta parama kaimo plėtrai. Šiame tyrime apskaičiuota, kad apie 7 % žemės ūkio paskirties žemės būtų galima panaudoti su žemės naudojimu susijusioms švelninimo priemonėms, pavyzdžiui, miško įveisimui. Apskaičiuojant šiuos išmetamų teršalų kiekio sumažėjimus neatsižvelgta į galimą nutekėjimo poveikį (žr. 27 dalį), kuris, remiantis šiais trimis tyrimais, sudaro nuo 48 % iki beveik 100 % (nesant prekybos kliūčių).

35

Kitame 2020 m. tyrime²² nustatyta, kad ES išmetamas teršalų kiekis sumažėtų 21 %, jei maždaug pusė tiesioginių išmokų būtų mokama ūkininkams mainais už išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą. Du trečdaliai išmetamų teršalų sumažėjimo susidarytų dėl gamybos pokyčių, labiausiai mažinant jautienos, avienos ir ožkienos bei pašarų gamybą. Vienas trečdalis išmetamų teršalų sumažėjimo susidarytų dėl švelninimo veiklos, t. y. technologijų pieno gamybos sektoriuje, biodujų kiaulininkystės sektoriuje ir durpynų pūdymo, taikymo. Šį sumažėjimą kompensuotų kitur padidėjęs išmetamas teršalų kiekis, kuris sudarytų apie 4 % dabartinio ES žemės ūkio sektoriuje išmetamo teršalų kiekio, todėl grynasis sumažėjimas būtų 17 %.

36

Papildomi išmetami teršalai susidaro dėl miškų naikinimo, susijusio su pašarų gamyba, ypač – sojų²³. Jei būtų atsižvelgta į importą, išmetamų teršalų dalis, priskiriama ES suvartojamų gyvūninių produktų gamybai, dar padidėtų (palyginti su išmetamu teršalų kiekiu, susidarančiu tiesiogiai dėl žemės ūkio veiklos ES viduje). Apskaičiuota, kad, įtraukus importą, gyvūniniai produktai sudaro 82 % anglies dioksido išmetimo rodiklio (13 diagrama), bet tik 25 % įprasto ES mitybos raciono kalorijų²⁴.

Išmetamas teršalų kiekis dirvožemyje naudojant trąšas ir mėšlą didėja

37

Mes vertinome, ar priemonėmis, taikomomis pagal 2014–2020 m. BŽŪP, buvo sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, susidarantis naudojant chemines trąšas ir mėšlą.

38

Dėl naudojamų cheminių trąšų ir gyvulių mėšlo, taip pat dėl ganomų gyvūnų srutų ir mėšlo susidaro didžioji dalis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurias išskiria dirvožemyje esančios maisto medžiagos. 2010–2018 m. dėl dirvožemio maisto medžiagų išmetamas teršalų kiekis padidėjo 5 %. Tai pirmiausia susiję su trąšų naudojimo padidėjimu, nes kito pagrindinio išmetamų teršalų šaltinio – gyvulių mėšlo – naudojimas buvo stabilesnis (14 diagrama).

39

2010–2018 m. išmetamas teršalų naudojant chemines trąšas ir gyvulių mėšlą kiekis padidėjo aštuoniose valstybėse narėse (15 diagrama). Didžiausias padidėjimas (viršijantis 30 %) buvo Bulgarijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje. Išmetamas teršalų kiekis aiškiai sumažėjo tik Graikijoje ir Kipre. Šias tendencijas valstybių lygmeniu beveik visur skatina cheminių trąšų naudojimo pokyčiai. Valstybių narių grupę, kurioje nėra jokių pokyčių arba nėra reikšmingų pokyčių, sudaro tos valstybės, kurių žemės ūkio sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis vienam hektarui naudojamų žemės ūkio naudmenų yra didžiausias²⁵.

Nitratų direktyvos nukrypti leidžiančios nuostatos iš dalies nusveria jos teigiamą poveikį naudojant mėšlą išmetamiems teršalams

40

Kadangi subsidijos nebuvo susietos su sumažintu gyvulininkystės produkcijos kiekiu (26–34 dalys), mėšlo kiekis nesumažėjo (14 diagrama). Palaikant gyvulininkystės produkcijos lygį naudojama ir daug trąšų, nes gyvūniniams produktams pagaminti reikia daugiau azoto nei augaliniams maisto produktams²⁶.

41

Pagal BŽŪP, ūkininkai turi laikytis „kompleksinės paramos“ taisyklių (77 dalis). Teisės aktais nustatytas valdymo reikalavimas (TANVR) Nr. 1 „Vandenų apsauga nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių“ apima Nitratų direktyvos²⁷ laikymąsi; ji taikoma visiems ūkininkams, neatsižvelgiant į tai, ar jie gauna BŽŪP paramą. Nitratų direktyvoje reikalaujama subalansuotai naudoti trąšas, nustatomos naudojamo mėšlo kiekio ribinės vertės ir apibrėžiamas laikotarpis, kai tręšimas mėšlu draudžiamas. Viename 2011 m. Komisijos užsakymu atliktame tyrime²⁸ nustatyta, kad, netaikant Nitratų direktyvos, 2008 m. visas išmestas N₂O kiekis ES būtų buvęs 6,3 % didesnis, daugiausia dėl bendro didesnio į žemę ir paviršinius vandenis išplauto azoto kiekio.

42

Keturios valstybės (Airija, Belgija, Danija ir Nyderlandai) nuo 2020 m. gavo teisę taikyti nukrypti nuo Nitratų direktyvos leidžiančią nuostatą dėl nustatytos mėšlo naudojimo ribos. Šios keturios valstybės yra tarp daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančių teršėjų pagal kiekį, tenkantį vienam hektarui naudojamų žemės ūkio naudmenų²⁹. Nukrypti leidžiančios nuostatos gali apimti sąlygas, kuriomis būtų galima atsverti neigiamą didesnio, nei įprastai leidžiama, mėšlo kiekio paskleidimo ant dirvožemio poveikį. 2011 m. tyrime apskaičiuota, kad dėl nukrypti leidžiančių nuostatų išmetamų dujinio azoto teršalų kiekis padidėja iki 5 %, o N₂O – iki 2 %.

43

Analizavome Airijos institucijų pateiktą informaciją dėl pagal Nitratų direktyvą nukrypti leidžiančių nuostatų (16 diagrama). Nuo 2014 m. Airijoje teritorija, kuriai taikoma nukrypti leidžianti nuostata, padidėjo 34 %, o gyvulių skaičius ūkiuose, kuriems taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, išaugo 38 %. Tuo pačiu laikotarpiu išmetamų teršalų kiekis naudojant chemines trąšas padidėjo 20 %, išmetamų teršalų kiekis dirvožemį tręšiant mėšlu – 6 %, o netiesioginių išmetamų teršalų kiekis dėl azoto išplovimo ir nutekėjimo – 12 %.

44

Atlikdami tyrimų apžvalgą, nenustatėme jokios kitos veiksmingos veiklos išmetamiems teršalams naudojant mėšlą sumažinti, išskyrus naudojamo mėšlo kiekio mažinimą. BŽŪP remiama veikla, kuria mėšlas skleidžiamas arti dirvožemio paviršiaus arba įterpiamas į dirvožemį (pavyzdžiui, naudojant prikabinamąją žarną ir (arba) pavažą). Tokia veikla gali būti veiksminga mažinant išmetamą amoniako kiekį, bet neveiksminga mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir netgi gali jį padidinti³⁰.

Įgyvendinant BŽŪP nebuvo sumažintas cheminių trąšų naudojimas

45

Pagal BŽŪP remiama tam tikra ūkininkavimo veikla, kuria siekiama sumažinti trąšų naudojimą. Tolesnėse dalyse aptarsime penkias ūkininkavimo veiklos rūšis ir susijusią BŽŪP paramą 2014–2019 m. (dėl individualaus veiklos rūšių vertinimo žr. 2 lentelę ir 46–51 dalis):

• dvi veiklos rūšys, kurioms buvo skirta didelė BŽŪP parama, bet pagal mūsų atliktą tyrimų apžvalgą jų veiksmingumas švelninant klimato kaitą yra neaiškus (ekologinis ūkininkavimas ir ankštinių javų auginimas), ir
• trys veiklos rūšys, kurias nustatėme kaip veiksmingas klimato kaitai švelninti, bet joms buvo skirta minimali BŽŪP parama (pašarinių ankštinių augalų auginimas; kintamos normos azoto technologijos taikymas ir nitrifikacijos inhibitorių naudojimas).

Pagal BŽŪP buvo skatinamas ekologinis ūkininkavimas ir ankštinių javų auginimas, bet poveikis trąšų naudojimui yra neaiškus

46

Ūkininkaujant ekologiškai draudžiama naudoti chemines trąšas. Tačiau perėjimas nuo įprasto prie ekologinio ūkininkavimo nebūtinai lemia išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą. Yra du pagrindiniai perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo scenarijai, kurie abu kelia abejonių dėl to, ar ekologinio ūkininkavimo plėtra mažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis:

• Jei tradiciškai ūkininkaujantis ūkininkas, savo veikloje (tokioje kaip ganymas aukštikalnėse) naudojantis nedaug trąšų, pereina prie ekologinio ūkininkavimo, poveikis išmetamų teršalų kiekiui bus nedidelis.
• Jei daugiau trąšų naudojantis ūkininkas pereina prie ekologinio ūkininkavimo, jo ūkyje bus reikšmingai sumažintas išmetamų teršalų kiekis. Tačiau mažesnis derlius ekologiniuose ūkiuose gali paskatinti kituose ūkiuose naudoti daugiau trąšų arba daugiau žemės naudoti gamybai, taip išmetant daugiau teršalų³¹ (17 diagrama).

47

Pagal BŽŪP teikiant paramą kaimo plėtrai prisidėta prie ekologinio ūkininkavimo plėtros – nuo 5,9 % ES žemės ūkio paskirties žemės 2012 m. iki 8,5 % 2019 m. Tačiau negalėjome rasti patikimų įrodymų apie šios plėtros poveikį trąšų ir mėšlo naudojimui ar išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui.

48

Ankštiniams javams reikia mažiau azotinių trąšų nei kitoms kultūroms, nes jie pasižymi gebėjimu biologiškai kaupti azotą iš oro. Visos valstybės narės, išskyrus Daniją, teikė BŽŪP paramą ankštinių javų auginimui pagal žalinimo, SSP arba pagalbos kaimo plėtrai reikalavimus. Eurostato duomenimis, ankštiniams javams auginti naudojamos žemės plotas nuo 2010 iki 2018 m. padidėjo nuo 2,8 iki 3,8 % visos ES žemės ūkio paskirties žemės. Ankštinių javų auginimo skatinimas susijęs su panašiais kompromisais kaip ekologinio ūkininkavimo skatinimas: jei ankštiniais javais pakeičiami kultūriniai augalai, kurie mažai tręšiami, tai neturės didelės įtakos trąšų naudojimui. Jei jais pakeičiami kultūriniai augalai, kuriems naudojama daugiau trąšų, kyla rizika, kad teršalų išmetimas gali padidėti kituose ūkiuose (17 diagrama). Nėra duomenų ūkių lygmeniu apie pagal BŽŪP remiamo ankštinių javų auginimo poveikį trąšų naudojimui.

Pagal BŽŪP veiksmingai švelninimo veiklai skatinti teikiama menka parama

49

Pašariniai ankštiniai augalai, pavyzdžiui, dobilai ir mėlynžiedė liucerna, gali būti auginami pievose ir sumažinti trąšų naudojimo poreikį dėl jų gebėjimo kaupti azotą iš oro. Priešingai nei ankštiniai javai, pašariniai ankštiniai augalai kaupia didesnį azoto kiekį ir nesumažina pievų derlingumo; be to, išvengiama rizikos, kad išmetamų teršalų kiekis gali padidėti kituose ūkiuose. Remdamiesi valstybių narių pateikta informacija, vertiname, kad šios veiklos aprėptis sudaro ne daugiau kaip 0,5 % ES žemės ūkio paskirties žemės.

50

Kintamos normos azoto technologija yra konkreti tiksliojo ūkininkavimo rūšis, kurią taikant naudojamas trąšų kiekis pritaikomas pagal kultūrinių augalų poreikius tame pačiame lauke. JRC duomenimis³², dėl šios technologijos naudojamų trąšų kiekis gali sumažėti maždaug 8 %, nemažėjant derlingumui³³. Pagal valstybių narių pateiktą informaciją, devynios valstybės narės (Belgija, Čekija, Vokietija, Ispanija, Italija, Latvija, Lenkija, Slovakija ir Švedija) 2015–2019 m. naudojosi BŽŪP parama šiai veiklai 0,01 % ES ūkių.

51

Nitrifikacijos inhibitoriai yra junginiai, sulėtinantys amonio virtimą nitratu, o tai mažina išmetamą N₂O kiekį. Jų naudojimas gali būti veiksminga švelninimo technologija, kurią taikant tiesioginis išmetamas N₂O kiekis sumažinamas maždaug 40 %, nedarant poveikio derlingumui. Nitrifikacijos inhibitoriai yra ypač veiksmingi juos naudojant kartu su ureazės inhibitoriais³⁴. Tačiau audito metu nustatėme, kad pagal BŽŪP nitrifikacijos inhibitorių naudojimui parama neteikiama.

BŽŪP priemonės nenulėmė bendro dirvožemyje ir augaluose sukaupto anglies kiekio padidėjimo

52

Analizavome, ar 2014–2020 m. BŽŪP priemonėmis buvo remiamas dėl žemės naudojimo išmetamų teršalų mažinimas arba anglies sekvestracijos pievose ir pasėliuose didinimas. Vertinome, ar pagal BŽŪP buvo remiama švelninimo veikla, galinti reikšmingai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, ir ar dėl BŽŪP buvo padidintas jos taikymas.

53

Nuo 2010 m. dėl pasėlių ir pievų grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nebemažėja. Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis septyniose valstybėse narėse buvo stabilus arba svyravo be aiškių tendencijų, dvylikoje valstybių jis padidėjo, o kitose aštuoniose valstybėse – sumažėjo (18 diagrama).

54

Naudojant žemę išmetamas teršalų kiekis priklauso nuo dirvožemio tipo. Organiniuose dirvožemiuose yra ypač daug organinių medžiagų ir jie yra nustatomi pagal konkrečius parametrus³⁵. Visi kiti dirvožemiai laikomi mineraliniais dirvožemiais. Iš 19 diagramos matyti, kad dirbami organiniai dirvožemiai yra pagrindinis naudojant žemę išmetamų teršalų šaltinis. Iš organinių dirvožemių išmetamas teršalų kiekis buvo gana stabilus: palyginti su 2010 m. lygiu, 2018 m. jis sumažėjo 1 %. Absorbuotas kiekis, susijęs su pasėliais ir pievomis mineraliniuose dirvožemiuose, nuo 2010 m. sumažėjo daugiau nei 8 %.

Beveik pusė valstybių narių siekia apsaugoti nepaliestus durpynus

55

Durpynas yra šlapynės rūšis, turinti storą organinio dirvožemio sluoksnį, kuriame ypač daug organinių medžiagų. ES 27 durpynai sudaro apie 24 milijonus hektarų³⁶ ir juose sukaupta maždaug 20–25 % visos ES dirvožemyje esančios anglies (vidutiniškai 63 milijardai tonų CO₂ ekv.)³⁷. Nepaliesti durpynai atlieka anglies dioksido absorbento vaidmenį. Tačiau nusausinti jie tampa šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniu. ES 27 per 4 milijonus hektarų nusausintų organinių dirvožemių, įskaitant durpynus, paversti pasėlių laukais ar pievomis. Tai yra apie 2 % viso pasėlių ir pievų ploto ES, bet sudaro 20 % ES 27 žemės ūkio sektoriuje išmetamo teršalų kiekio. Lenkija, Rumunija ir Vokietija yra didžiausios teršėjos pagal nusausintuose organiniuose dirvožemiuose išmetamą CO₂ kiekį (20 diagrama).

56

21 diagramoje toliau parodytas apskaičiuotas per metus prarandamos anglies kiekis, t. y. kiek jos patenka į atmosferą iš organinių dirvožemių. Iš jos taip pat matyti, kad mineraliniuose dirvožemiuose kasmet kaupiamas papildomas anglies kiekis, daugiausiai dėl pievų, absorbuojant jį iš atmosferos. Tačiau šį švelninimo poveikį gerokai nusveria dirbant organinius dirvožemius išmetami teršalai. Durpynų atkūrimo potencialas taip pat pripažįstamas viename tyrime, kuriame nustatyta, kad atkūrus vos 3 % ES žemės ūkio paskirties žemės drėgnumą, žemės ūkio sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų iki 25 %³⁸.

57

2014–2020 m. BŽŪP nėra ES masto priemonės, skirtos užkirsti kelią nepaliestų durpynų pavertimui žemės ūkio paskirties žeme. Komisija pateikė pasiūlymą dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) saugant šlapynes ir durpynus pagal 2021–2027 m. BŽŪP.

58

Dvylika valstybių narių mums nurodė, kad 2014–2020 m. pagal BŽŪP skatino durpynų išsaugojimą. Plotas, kuriame draudžiama melioracija (apie 600 000 ha), sudaro 2 % viso ES durpynų ploto. Septynios iš šių valstybių narių (Airija, Estija, Italija, Lenkija, Lietuva, Slovėnija ir Vengrija) šiems plotams apsaugoti naudojosi kaimo plėtros parama. Likusios penkios valstybės (Belgija, Čekija, Danija, Liuksemburgas ir Vokietija) saugojo durpynus taikydamos kompleksinės paramos arba žalinimo reikalavimus.

59

Šešios valstybės narės (Belgija, Danija, Italija, Švedija, Vengrija ir Vokietija) mums pranešė, kad 2014–2020 m. laikotarpiu jos pasitelkė kaimo plėtros priemones, siekdamos paremti durpynų, kurie buvo nusausinti, atkūrimą. Šios valstybės rėmė tokį atkūrimą 2 500 hektarų plote, o Vokietijoje panašioje sistemoje dalyvavo 113 paramos gavėjų. Komisija neturi informacijos apie tai, koks durpynų plotas buvo atkurtas.

60

Užuot užtikrinus visišką durpynų apsaugą ir išsaugojimą, pagal dabartinę BŽŪP ūkininkams, kurie dirba nusausintus organinius dirvožemius, leidžiama už šiuos plotus, nepaisant jų neigiamo poveikio klimatui, gauti tiesiogines išmokas. Be to, jei atkūrimas reiškia, kad negali būti vykdoma jokia žemės ūkio veikla, už šiuos plotus negali būti skiriamos tiesioginės išmokos. Dėl to atkūrimas ūkininkams taptų nepatrauklus.

Pagal BŽŪP suteikiama ribota pievose sukauptos anglies apsauga

61

Pagal 2018 m. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenis, mineraliniuose dirvožemiuose augančios pievos iš atmosferos absorbavo 35 milijonus tonų CO₂ ekv. Didžiausias indėlis tenka žemei, kuri per pastaruosius 20 metų paversta pievomis. Be to, pievos kaupia dirvožemyje daugiau anglies nei pasėliai, nes žolių šaknys pasisavina daugiau anglies ir dirvožemis yra mažiau pažeidžiamas. Jei pieva paverčiama ariamąja žeme, ta sukaupta anglis vėl išmetama į atmosferą. Tam tikra sukauptos anglies dalis taip pat gali būti išmetama, jei pieva, siekiant atkurti jos našumą, yra periodiškai suariama. Todėl neleidžiant pievų paversti pasėlių laukais ir jų dažnai arti galima išvengti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

62

Ekstensyvus ganymas pievose gali prisidėti prie anglies sekvestracijos. Taigi anglies sekvestracija ganyklose gali įvairiu mastu sumažinti jose besiganančių gyvulių išmetamus teršalus. 2007–2013 m. į BŽŪP buvo įtrauktos priemonės daugiamečiams žolynams išlaikyti taikant kompleksinės paramos taisykles. Į 2015 m. įvestą žalinimo sistemą buvo įtraukti du reikalavimai daugiamečiams žolynams apsaugoti (25 diagrama), kurių pagrindinis tikslas – išsaugoti anglies sankaupas³⁹.

63

Pagal pirmąjį reikalavimą valstybės narės turi išlaikyti tam tikrą daugiamečių žolynų santykinę dalį visame tiesioginėms išmokoms gauti deklaruotame plote, palyginti su ataskaitiniu laikotarpiu. Viename 2017 m. tyrime nurodyta, kad iki 2015 m. pagal BŽŪP buvo saugomas didesnis daugiamečių žolynų plotas⁴⁰. Be to, iš Komisijos pateiktų 2019 m. skaičių matyti, kad 21 valstybėje ir regionuose daugiamečių žolynų santykinė dalis sumažėjo. Dviem atvejais (Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemėje ir Estijoje) šis sumažėjimas viršijo leidžiamą 5 % ribą, todėl valstybės narės turėjo imtis taisomųjų veiksmų.

64

Daugiamečių žolynų ploto sumažėjimas, daugiausia daugiamečius žolynus paverčiant ariamąja žeme, lemia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Be to, 2020 m. nurodėme⁴¹, kad taip pat buvo suariami ir atsėjami daugiamečiai žolynai (nurodė 39 % apklaustų ūkininkų), o šios veiklos metu taip pat išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ir CO₂, ir N₂O)⁴².

65

Kadangi pagal žalinimo reikalavimą dėl daugiamečių žolynų santykinės dalies nedraudžiamas nei daugiamečių žolynų pavertimas kitos paskirties žeme, nei suarimas ar atsėjimas, šio reikalavimo veiksmingumas apsaugant žolynuose sukauptą anglį yra smarkiai sumažinamas.

66

Antrajame reikalavime įvedama „aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamų daugiamečių žolynų“ (APPDŽ) sąvoka, siekiant labiausiai aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamus plotus tinklo „Natura 2000“ teritorijose apsaugoti nuo pavertimo kitos paskirties žeme ir suarimo. Valstybės narės turėjo galimybę įtraukti papildomus plotus, nepriklausiusius tinklui „Natura 2000“, pavyzdžiui, pievas organiniuose dirvožemiuose.

67

Aštuonios valstybės narės nusprendė visas savo „Natura 2000“ teritorijas priskirti aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamiems plotams, o kitos nustatė konkrečius žemės tipus „Natura 2000“ teritorijose (22 diagrama). Apskritai, aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamiems plotams buvo priskirta 8,2 milijono hektarų daugiamečių žolynų⁴³, o tai sudaro 52 % tinklo „Natura 2000“ pievų teritorijų ir 16 % ES daugiamečių žolynų. Keturios valstybės narės nusprendė saugoti 291 tūkstantį hektarų daugiamečių žolynų, neįeinančių į „Natura 2000“ teritorijas (jos sudaro papildomus 0,6 % ES daugiamečių žolynų).

68

Taikant su APPDŽ susijusius žalinimo reikalavimus galima geriau apsaugoti pievose sukauptą anglį nei pagal daugiamečių žolynų santykinės dalies reikalavimą, nes pagal APPDŽ draudžiamas ir pievų pavertimas kitos paskirties žeme, ir suarimas. 

Ariamojoje žemėje nėra plačiai taikomos veiksmingos švelninimo priemonės

69

Pasėlių sukauptas, išmestas arba absorbuotas anglies kiekis priklauso nuo pasėlio rūšies, auginimo praktikos ir dirvožemio bei klimato kintamųjų. Pavyzdžiui, daugiametė sumedėjusi augmenija soduose, vynuogynuose ir agrarinės miškininkystės sistemose gali kaupti anglį ilgaamžėje biomasėje.

70

Moksliniuose tyrimuose nustatėme keturias veiksmingas priemones, kurios gali padėti absorbuoti išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas: tarpinių pasėlių ir (arba) antsėlio naudojimą, miško įveisimą, agrarinę miškininkystę ir ariamosios žemės pavertimą daugiamečiais žolynais.

71

Tarpiniai pasėliai ir (arba) antsėliai auginami siekiant sutrumpinti laikotarpį, kuriuo žemė paliekama plika, kad būtų galima sumažinti dirvožemio eroziją. Tolesnis tarpinių pasėlių ir (arba) antsėlių poveikis – dirvožemyje sukaupto anglies kiekio padidėjimas. Šis poveikis yra didesnis, jei augalijos danga yra tanki, šaknys – giliai, o pasėlių biomasė – įterpta į dirvą. Eurostato duomenimis, 2010 m. ES 27 tokie pasėliai užėmė 5,3 milijono hektarų, o 2016 m. – 7,4 milijono hektarų (7,5 % ES ariamosios žemės). Net jei 39 % padidėjimą lėmė 2014–2020 m. BŽŪP, jos didžiausias poveikis išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui būtų žemės ūkio sektoriaus (įskaitant pasėlius ir pievas) metinio išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas 0,6 %.

72

Abiejose 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. laikotarpiais galiojusių kompleksinės paramos taisyklių versijose buvo minimalios dirvožemio dangos reikalavimas (4 GAAB)), pagal kurį antsėliai turi būti auginami sklypuose, kuriems gresia dirvožemio erozija. Nors bendrosios nuostatos dėl kompleksinės paramos yra nustatytos ES lygmeniu, nacionalinius standartus turi nustatyti valstybės narės. Todėl vienos valstybės narės nustatė griežtesnius reikalavimus nei kitos. Pavyzdžiui, Čekijoje ši sąlyga buvo išplėsta apimant ariamosios žemės sklypus, kurių vidutinis šlaitų nuolydis viršija 4 laipsnius, nors 2007–2013 m. laikotarpiu ji buvo taikoma žemės sklypams, kurių nuolydis didesnis nei 7 laipsniai. Komisija neturi duomenų apie 4 GAAB reikalavimo taikymą ES lygmeniu, kurie leistų palyginti galimą šios taisyklės poveikį iki 2015 m. ir po jų⁴⁴.

73

Be 4 GAAB, ūkininkai galėtų auginti tarpinius pasėlius ir (arba) antsėlius, kad įvykdytų ekologiniu požiūriu svarbių vietovių reikalavimą pagal žalinimo sistemą (25 diagrama). Šia galimybe pasinaudojo dvidešimt valstybių narių. Pagal 2017 m. atliktą vertinimo tyrimą⁴⁵, tarpinių pasėlių naudojimas buvo antra pagal dažnumą priemonė, kurią rinkosi ūkininkai, siekdami laikytis savo prisiimtų ekologiniu požiūriu svarbių vietovių įsipareigojimų. 2016 m. jie deklaravo auginantys tokius pasėlius 2,92 milijono hektarų plote. Tačiau daugumoje valstybių narių didžiąją deklaruotų tarpinių pasėlių dalį ūkininkai augino iki žalinimo sistemos įvedimo. Tai reiškia, kad žalinimo sistema turėjo nežymų poveikį plotų, kuriuose auginami tarpiniai pasėliai ir (arba) antsėliai, dydžiui ir klimato kaitos švelninimui, ir tai buvo patvirtinta vertinimo tyrimo išvadose.

74

Miško įveisimas nederlingoje ariamojoje žemėje gali būti veiksminga klimato kaitos švelninimo priemonė, kurią taikant anglis kaupiama dirvožemyje ir medžiuose. Agrarinė miškininkystė yra mažiau veiksminga, nes medžių, krūmų arba gyvatvorių tankis yra mažesnis, bet jos pranašumas yra tas, kad žemėje vis tiek gali būti vykdoma žemės ūkio gamyba. Abi švelninimo veiklos yra tradiciškai remiamos kaimo plėtros lėšomis. Iš 23 diagramos matyti, kad jų taikymas buvo nedidelis, palyginti su pirminiais tikslais, kad 2014–2020 m. laikotarpiu jos taikytos rečiau nei 2007–2013 m. ir kad dėl to apskaičiuotas bendras šių gana veiksmingų klimato kaitos švelninimo priemonių poveikis žemės ūkio sektoriuje išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui yra nedidelis.

75

Valstybės narės paprastai remia ariamosios žemės pavertimą daugiamečiais žolynais, pasitelkusios savo agrarinės aplinkosaugos ir klimato sistemas pagal kaimo plėtros paramą. Mes neturime duomenų apie visą ariamosios žemės, 2017–2013 m. paverstos daugiamečiais žolynais, plotą. 2014–2019 m. tokią veiklą rėmė vienuolika valstybių narių (Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Ispanija, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija ir Rumunija) ir iki 2019 m. daugiamečiais žolynais jos pavertė 517 000 hektarų ariamosios žemės plotą. Mūsų vertinimu, ariamąją žemę paverčiant daugiamečiais žolynais būtų galima pašalinti iki 0,8 % metinio žemės ūkio sektoriaus išmetamų teršalų kiekio, kol dirvožemis pasieks naują pusiausvyros būseną, kurioje išmetamas anglies dioksido kiekis lygus absorbuotam anglies dioksido kiekiui (IPCC vertinimu, tam prireiks maždaug 20 metų).

2014–2020 m. BŽŪP pokyčiai neatspindėjo jos naujo klimato srities užmojo

76

Vertinome, ar 2014–2020 m. BŽŪP sistema buvo parengta taip, kad būtų sumažintas žemės ūkio sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Išnagrinėjome, kaip buvo nustatyti tikslai pagal BŽŪP finansuojamiems klimato kaitos švelninimo veiksmams ir ar 2014–2020 m. BŽŪP sistemos turėjo reikšmingai didesnį klimato kaitos švelninimo potencialą nei 2007–2013 m. laikotarpiu taikytos sistemos. Taip pat analizavome duomenis, kuriuos Komisija naudoja klimato srities veiksmų stebėsenai, ir aiškinomės, ar principas „teršėjas moka“ taikomas teršėjams, kurie žemės ūkio sektoriuje išmeta šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Mažai naujų paskatų mažinti žemės ūkio sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį

77

Nors klimatas nuo 2014 m. tapo konkrečiu BŽŪP tikslu, Komisija nenustatė konkretaus tikslo dėl išmetamo teršalų kiekio sumažinimo, kuris turėtų būti pasiektas klimato srities veiksmams 2014–2020 m. laikotarpiu, kaip nurodyta, skyrus 100 milijardų eurų. Nebuvo reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų savo klimato kaitos švelninimo tikslus, kurių būtų siekiama naudojantis 2014–2020 m. BŽŪP lėšomis, ir jos to nepadarė. Vieninteliai tikslai, apie kuriuos valstybės narės pranešė Komisijai, buvo paramos kaimo plėtrai tikslai. Valstybės narės nurodė, kiek lėšų jos ketina išleisti klimato srities veiksmams ir kiek žemės ūkio paskirties žemės ar miškų ploto bei gyvulių tos išlaidos apims.

78

Kompleksine parama sukuriama sąsaja tarp BŽŪP išmokų ir pagrindinių standartų rinkinio, skirto gerai žemės agrarinei ir aplinkosaugos būklei (GAAB) užtikrinti, bei tam tikrų įpareigojimų, vadinamų teisės aktuose nustatytais valdymo reikalavimais (TANVR). TANVR apibrėžti ES aplinkos, klimato kaitos, visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės teisės aktuose.

79

BŽŪP išmokas valstybėse narėse administruojančios mokėjimo agentūros tikrina mažiausiai 1 % ūkininkų, kaip jie laikosi kompleksinės paramos taisyklių. Jei ūkininkas kai kurias iš jų pažeidė, mokėjimo agentūros, priklausomai nuo pažeidimo masto, sunkumo ir pastovumo, gali sumažinti paramą 1–5 %, nebent pažeidimas yra nedidelis ir ūkininkas padėtį gali ištaisyti. Pakartotinius pažeidimus padariusiems ūkininkams išmokos gali būti sumažintos iki 15 %, o jei pažeidimai tyčiniai – ir daugiau.

80

Savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 26/2016 pabrėžėme, kad valstybės narės labai skirtingai taiko nuobaudas už kompleksinės paramos taisyklių pažeidimus. Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (AGRI GD) metinėje veiklos ataskaitoje⁴⁶ teigiama, kad 2018 paraiškų teikimo metais buvo patikrinta 2,5 % visų ES ūkininkų ir vienam iš keturių tikrintų ūkininkų dėl bent vienos kompleksinės paramos taisyklės pažeidimo buvo sumažinta parama.

81

Kompleksinės paramos taisyklės, susijusios su klimato kaitos švelninimu, 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. laikotarpiais beveik nesikeitė, todėl jų potencialas sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 2014–2020 m. reikšmingai nepadidėjo. Komisija neturi švelninimo veiklos, kurią ūkininkai taikė dėl kompleksinės paramos taisyklių, duomenų. Neturint šių duomenų, negalima įvertinti kompleksinės paramos taisyklių poveikio išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui⁴⁷.

82

Be to, mūsų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 4/2020 dėl naujų technologijų naudojimo BŽŪP stebėjimui pabrėžiama, kad mokėjimo agentūros reguliariai nustato klimatui naudingų kompleksinės paramos taisyklių pažeidimus (24 diagrama). Audito metu nustatėme, kad mokėjimo agentūros nepradėjo naudotis programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ surinktais duomenimis, kuriais remiantis būtų galima stebėti visus ūkininkus, o ne tik jų imtį. Naudojantis šiais duomenimis būtų galima užtikrinti, kad ūkininkai labiau laikytųsi šių taisyklių.

83

Palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiu, pagrindinis pokytis tiesioginių išmokų ūkininkams struktūroje 2014–2020 m. laikotarpiu buvo 2015 m. įvesta žalinimo išmokų sistema (25 diagrama). Jos tikslas – padidinti BŽŪP aplinkosauginį veiksmingumą remiant klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą⁴⁸. Vis dėlto žalinimo išmokų sistemos galimybės prisidėti prie klimato kaitos švelninimo nuo pat pradžių buvo sumažintos, nes jos reikalavimai nebuvo skirti gyvulininkystės sektoriaus išmetamų teršalų kiekiui, kuris sudaro pusę ES žemės ūkio sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, mažinti.

84

Nors pasėlių įvairinimo potencialas saugant klimatą yra ribotas, daugiamečių žolynų ir ekologiniu požiūriu svarbių vietovių reikalavimais galėjo būti prisidėta prie klimato kaitos švelninimo kaupiant anglį augaluose ir dirvožemyje⁴⁹. Tačiau iš modeliu pagrįsto 2017 m.⁵⁰ tyrimo paaiškėjo, kad šie komponentai paskatino nedaug ūkininkavimo veiklos pokyčių: daugiamečių žolynų ir ekologiniu požiūriu svarbių vietovių reikalavimai turėjo poveikį atitinkamai 1,5 % ir 2,4 % žemės ūkio paskirties žemės (taip pat žr. mūsų Specialiąją ataskaitą Nr. 21/2017).

85

Ūkininkai galėjo laikytis ekologiniu požiūriu svarbių vietovių reikalavimų vykdydami veiklą ar naudodami ūkyje esančius elementus iki žalinimo sistemos įvedimo. Taigi tik nedidelė ūkininkų dalis turėjo pradėti vykdyti naują švelninimo veiklą, kurios nevykdė iki 2015 m. Taip pat nustatėme, kad reikalavimo dėl daugiamečių pievų apsaugoti pievose sukauptą anglį veiksmingumas yra ribotas (61–68 dalys). Manome, kad žalinimo sistema, kaip ji šiuo metu sukurta, reikšmingai neprisidės prie klimato kaitos švelninimo. 2017 m. AGRI GD užsakymu atliktame vertinimo tyrime padaryta išvada, kad įvairūs žalinimo sistemos elementai turi arba neaiškų, arba teigiamą, bet minimalų poveikį klimato kaitos švelninimui⁵¹.

86

2014–2020 m. laikotarpiu 3,2 % kaimo plėtros lėšų buvo skirta pirmiausia išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti arba anglies sekvestracijai skatinti. Priemonėmis, skirtomis pirmiausia kitiems tikslams, pavyzdžiui, biologinei įvairovei, taip pat buvo galima prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Tačiau 2014–2020 m. kaimo plėtros programose nebuvo papildomai siūloma daug naujų klimato kaitos švelninimo priemonių, be tų, kurios buvo siūlomos 2007–2013 m. laikotarpiu, arba jos buvo mažai taikomos (58 ir 59 dalys).

87

Pagal Komisijos bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą renkami duomenys apie klimato kaitos švelninimą kiekvienoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, žemės dalį, kuriai taikomos kovai su klimato kaita skirtos sutartys, arba gyvulių, kurių išmetamų teršalų kiekį siekiama sumažinti, dalį. Tačiau pagal šią stebėsenos sistemą neteikiama informacija apie kitas finansuojamos klimato kaitos švelninimo veiklos rūšis (pavyzdžiui, tikslųjį ūkininkavimą), jų taikymą ir numatomą poveikį išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Atlikti Komisijos užsakytus ad hoc vertinimus taip pat trukdė patikimų duomenų trūkumas ir nebuvo galima įvertinti BŽŪP priemonių klimato kaitai poveikio⁵². Mes nemanome, kad pasiūlyti rodikliai po 2020 m. pagerins padėtį, kaip nurodyta mūsų Nuomonėje Nr. 7/2018⁵³ dėl Komisijos pasiūlymų dėl BŽŪP po 2020 m.

88

Kaimo plėtros metinėse įgyvendinimo ataskaitose turėtų būti pateikiama informacija apie klimato kaitos švelninimo priemonių, finansuojamų iš paramos kaimo plėtrai lėšų, poveikį. Komisija pranešė, kad 2019 m. 30 iš 115 institucijų, valdančių paramą kaimo plėtrai, pateikė informaciją apie priemonių, finansuojamų iš paramos kaimo plėtrai lėšų, grynąjį indėlį į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą⁵⁴. Valdymo institucijos naudojo skirtingus metodus finansuojamų priemonių poveikiui išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui apskaičiuoti, todėl negalima susumuoti atskirų skaičių.

ES netaiko principo „teršėjas moka“ žemės ūkio sektoriuje išmetamoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms

89

Vadovaujantis principu „teršėjas moka“⁵⁵, tie, kurie sukelia taršą, turėtų prisiimti su ja susijusias išlaidas. Kalbant apie klimatą, šis principas gali būti įgyvendintas draudžiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą arba ribojant jų kiekį, arba apmokestinant anglies dioksidą (pavyzdžiui, įvedus anglies dioksido mokestį arba didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir leidimų prekybos sistemą). Mūsų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 12/2021 vertinama, ar šis principas tinkamai taikomas keliose aplinkos politikos srityse, įskaitant vandens taršą žemės ūkio sektoriuje.

90

Pagal ES teisę, principas „teršėjas moka“ aiškiai taikomas jos aplinkos politikos kryptims, bet ne žemės ūkio sektoriuje išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui⁵⁶. Žemės ūkis nepatenka nei į ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, jam netaikomas ir anglies dioksido mokestis. Sprendime dėl pastangų pasidalijimo nenustatytos jokios tiesioginės ES žemės ūkio sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribinės vertės. BŽŪP taip pat nenumatytos jokios išmetamų teršalų ribinės vertės.

Išvados ir rekomendacijos

91

2014–2020 m. laikotarpiu Komisija skyrė daugiau nei 100 milijardų eurų BŽŪP lėšų kovai su klimato kaita. Sprendimą dėl siektino žemės ūkio sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo gali priimti valstybės narės. Tačiau nuo 2010 m. išmetamas teršalų kiekis mažai keitėsi (01–18 dalys). Atlikdami auditą tikrinome, ar pagal 2014–2020 m. BŽŪP buvo remiama klimato kaitos švelninimo veikla, kuria galima sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį iš trijų pagrindinių šaltinių: gyvulių auginimo, cheminių trąšų ir mėšlo naudojimo ir žemės (pasėlių ir pievų) naudojimo. Taip pat nagrinėjome, ar pagal BŽŪP imtis veiksmingos švelninimo veiklos 2014–2020 m. laikotarpiu buvo skatinama labiau nei 2007–2013 m. laikotarpiu (19–22 dalys).

92

2010–2018 m. gyvulininkystės sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, sudarantis pusę žemės ūkio sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, įskaitant išmetamus teršalus, susijusius su žemės naudojimu ir pasėliais bei pievomis, nesumažėjo. Jis tiesiogiai susijęs su gyvulių bandos dydžiu ir du jo trečdalius išmeta galvijai. Nėra jokių aiškių veiksmingų priemonių virškinant pašarus išmetamam teršalų kiekiui sumažinti. Nustatėme keturias potencialiai veiksmingas tvarkant mėšlą išmetamų teršalų mažinimo priemones, bet pagal BŽŪP retai taikomos paskatos jas naudoti. Vis dėlto pagal BŽŪP nesiekiama riboti gyvulių skaičiaus ir neteikiamos paskatos jį mažinti. Tarp BŽŪP rinkos priemonių yra gyvūninių produktų skatinimas, todėl jų vartojimas nemažėjo nuo 2014 m. Taip, užuot mažinus išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, prisidedama prie jo išlaikymo (24–36 dalys).

93

Naudojant chemines trąšas ir mėšlą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, sudarantis beveik trečdalį ES žemės ūkio sektoriuje išmetamų teršalų, 2010–2018 m. padidėjo. Pagal BŽŪP remiama ekologinio ūkininkavimo plėtra ir ankštinių javų auginimas, tačiau šios veiklos poveikis išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui yra neaiškus. Pagal BŽŪP veiksmingai švelninimo veiklai, pavyzdžiui, nitrifikacijos inhibitorių naudojimui arba kintamos normos azoto technologijos taikymui, teikiama menka parama arba ji visai neteikiama (37–51 dalys).

1 rekomendacija. Imtis veiksmų, kad pagal BŽŪP būtų sumažintas žemės ūkio sektoriuje išmetamas teršalų kiekis

Komisija turėtų:

1. paprašyti valstybių narių nustatyti jų žemės ūkio sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą;
2. įvertinti valstybių narių BŽŪP strateginius planus, kad būtų sumažinta rizika BŽŪP sistemomis didinti ar palaikyti žemės ūkio sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir
3. užtikrinti, kad pagal BŽŪP būtų teikiamos veiksmingos paskatos dėl gyvulininkystės ir trąšų naudojimo išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti, kuriomis būtų prisidedama siekiant ES klimato srities tikslų.

Terminas: 2023 m. gruodžio mėn.

94

Dirbami nusausinti organiniai dirvožemiai sudaro mažiau nei 2 % ES žemės ūkio paskirties žemės, bet juose išmetama 20 % ES 27 žemės ūkio sektoriuje išmetamų teršalų kiekio. Už dirbamus nusausintus organinius dirvožemius galima gauti tiesiogines išmokas, o už atkurtus durpynus ir (arba) šlapynes – ne visada. Nors kai kurios valstybės narės teikė paramą durpynams, kurie buvo nusausinti, atkurti, šios veiklos imtasi pernelyg menkai, kad tai turėtų poveikį organinių dirvožemių išmetamam šiltnamio efektą sukeliančiam dujų kiekiui; jis nuo 2010 m. nekito. Pagal 2014–2020 m. BŽŪP, palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiu, nepadidinta parama anglies sekvestracijos priemonėms, pavyzdžiui, miško įveisimui ir ariamosios žemės pavertimui pievomis. Nors 2010–2016 m. padidėjo plotai, kuriuose auginami tarpiniai pasėliai ir (arba) antsėliai, numatomas poveikis klimato kaitos švelninimui yra mažas (52–75 dalys).

2 rekomendacija. Imtis priemonių dirbamuose nusausintuose organiniuose dirvožemiuose išmetamiems teršalams sumažinti

Komisija turėtų:

1. nustatyti stebėsenos sistemą, kuri padėtų įvertinti BŽŪP po 2020 m. poveikį durpynams ir šlapynėms, ir
2. skatinti organinių dirvožemių, kurie buvo nusausinti, drėgnumo atkūrimą ir (arba) pačių dirvožemių atkūrimą, pavyzdžiui, skiriant tiesiogines išmokas, nustatant paramos sąlygas, taikant kaimo plėtrai skirtas intervencines priemones ar kitus anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančius ūkininkavimo metodus.

Terminas: 2024 m. rugsėjo mėn.

95

Komisija nurodė, kad 26 % BŽŪP finansavimo buvo naudingi klimato srities veiksmams, bet nenustatė konkretaus švelninimo tikslo šių lėšų panaudojimui. Pagal Komisijos stebėsenos sistemą neteikiami duomenys, pagal kuriuos būtų galima tinkamai stebėti BŽŪP klimato srities finansavimo poveikį išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Nors buvo tikimasi, kad žalinimo sistema pagerins tiesioginių išmokų aplinkosauginį ir klimato poveikį, jos nauda klimatui buvo nežymi. Kadangi nei kompleksinės paramos taisyklės, nei kaimo plėtros priemonės reikšmingai nepasikeitė, palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiu, jos neskatino ūkininkų imtis naujos veiksmingos klimato kaitos švelninimo veiklos. Pagal ES teisę, principas „teršėjas moka“ šiuo metu netaikomas žemės ūkio sektoriuje išmetamoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms (76–90 dalys).

3 rekomendacija. Reguliariai teikti ataskaitas dėl BŽŪP indėlio į klimato kaitos švelninimą

Laikydamasi ES padidinto 2030 m. klimato srities užmojo, Komisija turėtų:

1. nustatyti stebėsenos rodiklius, pagal kuriuos būtų galima kasmet vertinti 2021–2027 m. BŽŪP lėšomis finansuojamų klimato kaitos švelninimo priemonių poveikį grynajam išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, ir apie juos reguliariai teikti ataskaitas;
2. įvertinti principo „teršėjas moka“ taikymo galimybę žemės ūkio veikloje išmetamiems teršalams ir atlyginti ūkininkams už ilgalaikio anglies dioksido absorbavimo veiklą.

Terminas: 2023 m. gruodžio mėn. 

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Samo Jereb, 2021 m. birželio 7 d. Liuksemburge.

Akronimai ir santrumpos

AGRI GD: Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas

APPDŽ: aplinkosaugos požiūriu pažeidžiami daugiamečiai žolynai

ATLPS: apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema

BŽŪP: bendra žemės ūkio politika

CH₄: metanas

CO₂: anglies dioksidas

EAA: Europos aplinkos agentūra

GAAB: gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė

IPCC: Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija

N₂O: diazoto oksidas

SSP: savanoriška susietoji parama

TANVR: teisės aktų nustatytas valdymo reikalavimas

Žodynėlis

„Natura 2000“: pagal ES teisę saugomų retų ir nykstančių rūšių bei kai kurių retų natūralių buveinių tipų saugomų teritorijų tinklas.

Agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonė: bet kokia veikla iš tam tikro neprivalomos veiklos rūšių rinkinio, kuria siekiama daugiau, nei reikalaujama pagal aplinkosaugos reikalavimus, ir kurią vykdydami ūkininkai turi teisę gauti išmokas iš ES biudžeto.

Anglies dioksido nutekėjimas: reiškinys, kai dėl vienoje šalyje ir (arba) regione taikomų klimato kaitos švelninimo priemonių, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis padidėja kitoje šalyje ir (arba) regione (pavyzdžiui, už ES ribų).

Bendra žemės ūkio politika: viena bendra ES politika žemės ūkio srityje, kurią sudaro subsidijos ir įvairios kitos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, deramą ES ūkininkų gyvenimo lygį, skatinti kaimo plėtrą ir apsaugoti aplinką.

CO₂ ekv.: CO₂ ekvivalentas, palyginamas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio poveikio klimatui matas, išreikštas vien tik anglies dioksido kiekiu, kuris turėtų tą patį poveikį.

Gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė: būklė, kurioje ūkininkai, norėdami gauti tam tikras išmokas pagal BŽŪP, privalo išlaikyti visą žemės ūkio paskirties žemę, visų pirma žemę, kuri šiuo metu nenaudojama gamybai. Apima tokius klausimus kaip vandentvarka ir dirvožemio valdymas.

Kioto protokolas: tarptautinis susitarimas, susijęs su Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija, kuriuo pramoninės šalys įpareigojamos mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Kompleksinė parama: mechanizmas, pagal kurį išmokos ūkininkams priklauso nuo to, kaip jie laikosi su aplinka, maisto sauga, gyvūnų sveikata ir gerove bei žemės valdymu susijusių reikalavimų.

Mineralinis dirvožemis: dirvožemis, kurį sudaro daugiausia neorganiniai mineralai ir uolienų dalelės.

Organinis dirvožemis: dirvožemis, kurį sudaro daugiausia suskaidytos augalinės ir gyvūninės medžiagos.

Parama kaimo plėtrai: bendros žemės ūkio politikos dalis, kurioje nustatyti ekonominiai, aplinkosauginiai ir socialiniai tikslai ir kuri finansuojama iš ES, nacionalinių ir regioninių fondų lėšų.

Paryžiaus susitarimas: 2015 m. pasirašytas tarptautinis susitarimas, kuriuo siekiama apriboti visuotinį atšilimą, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei 2° C, dedant visas pastangas, kad temperatūros padidėjimas neviršytų 1,5° C.

Savanoriška susietoji parama: neprivalomas būdas, pagal kurį valstybės narės pagal gamybos apimtis moka tiesiogines ES žemės ūkio išmokas ūkininkams, kurie nusprendžia šiuo pagrindu teikti paraiškas.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita: metiniai įrašai apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuriuos daro kiekviena valstybė narė, o ES lygmeniu – Europos aplinkos agentūra.

Teisės aktų nustatytas valdymo reikalavimas: ES arba nacionalinė taisyklė, taikoma žemės ūkio paskirties žemės valdymui, kad būtų apsaugota visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikata, gyvūnų gerovė ir aplinka.

Tiesioginė išmoka: žemės ūkio paramos išmoka, pavyzdžiui, tiesiogiai ūkininkams teikiama su plotu susijusi pagalba.

Žalinimas: klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos taikymas. Šiuo terminu paprastai vadinama ir atitinkama ES paramos sistema.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų nario Samo Jereb vadovaujama I kolegija „Tvarus gamtos išteklių naudojimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Viorel Ștefan, jam padėjo kabineto vadovė Roxana Banica ir kabineto atašė Olivier Prigent, pagrindinis vadybininkas Colm Friel, užduoties vadovas Jindřich Doležal, auditoriai Antonella Stasia, Jonas Kathage, Pekka Ulander, Asimina Petri ir Viktor Popov. Grafinę pagalbą teikė Marika Meisenzahl, lingvistinę pagalbą – Richard Moore.

Galinės išnašos

¹ Poore, J. ir Nemecek, T., Reducing food’s environmental impacts through producers and consumers, 2018 m.

² Europos Vadovų Taryba: 2007 m. kovo 8–9 d. išvados, 2020 m. gruodžio 10–11 d. išvados; Europos Komisija: Komisijos pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Europos klimato teisės aktas.

³ 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

⁴ 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013.

⁵ Audito Rūmai, remiantis 2020 m. lapkričio mėn. Komisijos ES klimato politikos pažangos ataskaitos 6 lentele.

⁶ COM(2011) 500 final. „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“, II dalis, p. 13.

⁷ Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013, 110 straipsnis.

⁸ Europos Komisijos 2020 m. finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmata, p. 117.

⁹ Europos Komisijos 2020 m. finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmata, p. 4/57.

¹⁰ Europos Komisija: „ES biudžetas: BŽŪP po 2020 m.“, p. 3.

¹¹ Europos Vadovų Taryba: 2020 m. liepos 17–21 d. Tarybos susitikimo išvados.

¹² Europos Komisija: Rekomendacijos valstybėms narėms, 2020 m.

¹³ Poore, J. ir Nemecek, T., Reducing food’s environmental impacts through producers and consumers, 2018 m.; Springmann, M. ir kt., Analysis and valuation of the health and climate change co-benefits of dietary change, 2016 m.; Westhoek, H. ir kt., Food choices, health and environment: Effects of cutting Europe’s meat and dairy intake, 2014 m.

¹⁴ Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Evaluation of the impact of the EU agricultural promotion policy in internal and third countries markets“, SWD(2020) 401 final.

¹⁵ Matthews, A., Alan Matthews: 'How to move from our current land use structure to one that is compatible with our climate targets', Farming Independent, 2018 m.

¹⁶ Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (AGRI GD), Direct payments, 2018 m., p. 11.

¹⁷ Europos Komisija, CAP Explained. Direct payments for farmers 2015–2020, p. 6.

¹⁸ Europos Komisija, Voluntary Coupled Support, 2020 m., p. 2.

¹⁹ Jansson, T. ir kt., Coupled Agricultural Subsidies in the EU Undermine Climate Efforts, 2020 m., p. 14.

²⁰ Brady, M. ir kt., Impacts of Direct Payments, 2017 m., p. 70, 88–89.

²¹ Europos Komisija, Scenar 2030, 2017 m., p. 115, 144.

²² Himics, M. ir kt., Setting Climate Action as the Priority for the Common Agricultural Policy: A Simulation Experiment, 2020 m., p. 58–60.

²³ Sandström, V. ir kt., The role of trade in the greenhouse gas footprints of EU diets, 2018 m., p. 51.

²⁴ FAOSTAT, Food Balance Sheets, 2020 m.

²⁵ Europos Komisijos rekomendacijų valstybėms narėms dėl bendros žemės ūkio politikos strateginių planų 2 priedas, 2020 m.

²⁶ Sutton, M. A. ir kt., Too much of a good thing, 2011 m., p. 161; Westhoek, H. ir kt., Food choices, health and environment: Effects of cutting Europe’s meat and dairy intake, 2014 m., p. 202.

²⁷ 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių.

²⁸ Alterra, Wageningen UR, The impact of the Nitrates Directive on gaseous N emissions, 2010 m., p. 7, 68.

²⁹ Europos Komisijos rekomendacijų valstybėms narėms dėl bendros žemės ūkio politikos strateginių planų 2 priedas, 2020 m.

³⁰ Emmerling, C. ir kt., Meta-Analysis of Strategies to Reduce NH₃ Emissions from Slurries in European Agriculture and Consequences for Greenhouse Gas Emissions, 2020 m., p. 8–9.

³¹ Kirchmann, H., Why organic farming is not the way forward, 2019 m., p. 24–25; Smith, L. G. ir kt., The greenhouse gas impacts of converting food production in England and Wales to organic methods, 2019 m., p. 5.

³² Europos Komisija, The contribution of precision agriculture technologies to farm productivity and the mitigation of greenhouse gas emissions in the EU, 2019 m., p. 9–10, 23.

³³ Balafoutis, A. ir kt., Precision Agriculture Technologies Positively Contributing to GHG Emissions Mitigation, Farm Productivity and Economics, 2017 m.

³⁴ Lam, S. K. ir kt., Using nitrification inhibitors to mitigate agricultural N₂O emission: a double‐edged sword?, 2016 m., p. 486–488.

³⁵ Organiniai dirvožemiai apibrėžti 2006 m. IPCC gairių dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos (2006 m. IPCC gairės) 4 tomo 3 skyriaus 3A.5 priede.

³⁶ Montanarella, L. ir kt., The distribution of peatland in Europe, 2006 m. Šį plotą autoriai apskaičiavo remdamiesi Europos dirvožemio duomenų baze.

³⁷ Gobin, A. ir kt., Soil organic matter management across the EU – best practices, constraints and trade-offs, Europos Komisijos Aplinkos GD užsakymu parengta galutinė ataskaita, 2011 m. rugsėjo mėn.

³⁸ Peatlands in the EU, 2020 m. kovo mėn.

³⁹ 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, 42 konstatuojamoji dalis.

⁴⁰ Alliance Environnement ir Thünen Institut, Evaluation study of the payment for agricultural practices beneficial for the climate and the environment, 2017 m., p. 140.

⁴¹ Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 13/2020.

⁴² Soussana, J.-F. ir kt., Carbon cycling and sequestration opportunities intemperate grasslands, 2004 m.; Turbé, A. ir kt., Soil biodiversity: functions, threats and tools for policy makers. Bio Intelligence Service, IRD ir NIOO, Europos Komisijos (Aplinkos GD) užsakymu parengta ataskaita, 2010 m.

⁴³ Europos Komisija, Direct payments 2015–2020 Decisions taken by Member States: State of play as from December 2018, 2019 m., p. 42.

⁴⁴ Alliance Environnement, Evaluation study of the impact of the CAP on climate change and greenhouse gas emissions, 2018 m., p. 80 ir 226.

⁴⁵ Alliance Environnement ir Thünen Institut, Evaluation study of the payment for agricultural practices beneficial for the climate and the environment, 2017 m., p. 72.

⁴⁶ Komisija, Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD 2019 m. metinė veiklos ataskaita, p. 192.

⁴⁷ Alliance Environnement, Evaluation study of the impact of the CAP on climate change and greenhouse gas emissions, 2018 m., p. 80 ir 226.

⁴⁸ 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, 37 konstatuojamoji dalis.

⁴⁹ Alliance Environnement, Evaluation study of the impact of the CAP on climate change and greenhouse gas emissions, 2018 m., p. 49 ir 50.

⁵⁰ Louhichi, K. ir kt., Economic impacts of CAP greening: application of an EU-wide individual farm model for CAP analysis (IFM-CAP), 2017 m., 6 lentelė.

⁵¹ Alliance Environnement ir Thünen Institut, Evaluation study of the payment for agricultural practices beneficial for the climate and the environment, 2017 m., p. 150–154.

⁵² Alliance Environnement, Evaluation study of the impact of the CAP on climate change and greenhouse gas emissions, 2018 m., p. 225–234.

⁵³ Audito Rūmai, Nuomonė Nr. 7/2018 dėl Komisijos pasiūlymų dėl reglamentų, susijusių su bendra žemės ūkio politika laikotarpiu po 2020 m., 72 dalis.

⁵⁴ AGRI GD, Summary Report: Synthesis of the evaluation components of the enhanced AIRS, 2019 m., 7 skyrius, p. 1 ir 75.

⁵⁵ Europos aplinkos agentūra, Polluter-pays principle, 2004 m.

⁵⁶ Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, 191 straipsnis.

Tvarkaraštis

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=58 913

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter:@EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2021

PDF	ISBN 978-92-847-6188-3	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/217076	QJ-AB-21-012-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-6168-5	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/997	QJ-AB-21-012-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2021

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote įgyti papildomų teisių, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

24 diagrama – piktogramas sukūrė Pixel perfect, https://flaticon.com.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.