Europos Audito Rūmų 2021 m. metinių ataskaitų pristatymas

Pirmininko pratarmė

Mūsų 2021 finansinių metų metinė ataskaita yra pirmoji naujojo 2021–2027 m. programavimo laikotarpio ataskaita. 2021 m. COVID-19 pandemija toliau darė didelį neigiamą poveikį Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms. Kaip Europos Sąjungos išorės auditorius, padarėme viską, ką galime, kad, nepaisant dėl COVID-19 krizės kilusių ir tebesitęsiančių su veikla susijusių sunkumų, ir toliau užtikrintume veiksmingą viešojo audito funkciją.

Kaip ir ankstesniais metais, darome išvadą, kad ES finansinėse ataskaitose pateikta tikra ir teisinga informacija apie ES finansinę būklę. Teikiame palankią nuomonę dėl Europos Sąjungos 2021 m. finansinių ataskaitų patikimumo. 2021 m. pajamos buvo teisėtos ir tvarkingos ir jose nebuvo reikšmingo klaidų lygio.

Be tradicinių biudžeto išteklių, dėl kurių susitarta 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP), ES pradėjo vykdyti iniciatyvą „NextGenerationEU“ (NGEU). Tai gaivinimo priemonė, kuria užtikrinamos papildomos lėšos, grindžiamos skolos vertybiniais popieriais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) sudaro apie 90 % NGEU finansavimo.

Teikiame dvi atskiras nuomones dėl 2021 m. išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo: vieną – dėl tradicinio ES biudžeto, kitą – dėl EGADP.

Mūsų įvertintas 2021 m. ES biudžeto išlaidų klaidų lygis yra 3,0 % (2020 m.: 2,7 %).

2021 m. EGADP išlaidos apėmė vienkartinį mokėjimą vienai valstybei narei (Ispanijai). Manome, kad nebuvo pasiekta viena iš 52 į Ispanijos mokėjimo prašymą įtrauktų tarpinių reikšmių. Mūsų vertinimu, susijusi klaida nėra reikšminga. Savo vertinimą grindėme mokėjimų sąlyga, t. y. kad tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės buvo tinkamai pasiektos. Tvarkingumo vertinime neatsižvelgiama į tai, ar laikomasi ES ir nacionalinių taisyklių.

Kalbant apie svarbias ES biudžeto išlaidų sritis, dėl kurių teikiame specialųjį vertinimą, klaidų lygis yra reikšmingas srityse „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“ ir „Sanglauda, atsparumas ir vertybės“. Remdamiesi savo atlikto operacijų testavimo rezultatais ir kitais kontrolės sistemos įrodymais, manome, kad srityje „Gamtos ištekliai“ klaidų lygis yra artimas reikšmingumo ribai. Mūsų rezultatai taip pat rodo, kad klaidų lygis nebuvo reikšmingas tiesioginių išmokų srityje, t. y. jis sudarė 68 % išlaidų pagal šią DFP išlaidų kategoriją, ir kad jis, apskritai paėmus, buvo reikšmingas išlaidų srityse, kurias nustatėme kaip didesnės rizikos sritis (kaimo plėtra, rinkos priemonės, žuvininkystė, aplinka ir klimato politika). Klaidų lygis srityje „Europos viešasis administravimas“ yra žemesnis už reikšmingumo ribą.

Jau keletą metų ES pajamas ir išlaidas audituojame atskirdami tas biudžeto sritis, kuriose, mūsų nuomone, rizika teisėtumui ir tvarkingumui yra didelė, nuo tų, kuriose rizika yra maža. Atsižvelgiant į tai, kaip ES biudžetas yra sudaromas ir laikui bėgant kinta, didelės rizikos išlaidų dalis audituojamoje populiacijoje, palyginti su ankstesniais metais, dar labiau padidėjo ir sudaro apie 63 % mūsų 2021 m. audito populiacijos (2020 m.: 59 %). Įvertinome, kad klaidų lygis šios rūšies išlaidose yra 4,7 % (2020 m.: 4,0 %). Atsižvelgdami į tai, dėl išlaidų pateikiame neigiamą nuomonę.

Įvertintas mažos rizikos išlaidų klaidų lygis, kuris sudarė likusius maždaug 37 % (2020 m.: 41 %) mūsų audito populiacijos nesiekė mūsų 2 % reikšmingumo ribos.

Su rizika ES biudžetui susiję neapibrėžtieji įsipareigojimai 2021 m. padidėjo 146,0 milijardo eurų (111 %) – nuo 131,9 milijardo eurų iki 277,9 milijardo eurų. Taip atsitiko daugiausia dėl to, kad 2021 m. išleista 91,0 milijardo eurų vertės obligacijų, skirtų NGEU finansuoti, ir 50,2 milijardo eurų padidėjo valstybėms narėms pagal Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) suteiktų paskolų suma. Šiam padidėjimui įtakos turėjo ir agresyvus Rusijos karas prieš Ukrainą, kai Europos Sąjunga suteikė garantijas ES nepriklausančių šalių paskoloms.

Atsižvelgiant į tai, kaip niekada svarbu patikimai ir veiksmingai valdyti ES finansus. Tai reiškia didesnę ne tik Komisijos ir valstybių narių, bet ir Europos Audito Rūmų atsakomybę.

Bendri rezultatai

Pagrindiniai nustatyti faktai

• Darome išvadą, kad ES finansinėse ataskaitose pateikta tikra ir teisinga informacija apie ES finansinę būklę.
• 2021 m. pajamos buvo teisėtos ir tvarkingos ir jose nebuvo reikšmingo klaidų lygio. Daugiau informacijos apie mūsų nuomonės dėl pajamų pagrindą pateikiame dalyje „Mūsų patikinimo pareiškimas“.
• Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) yra pagrindinis priemonės „NextGenerationEU“ (NGEU) elementas. Tai laikina priemonė, grindžiama kitokiu įgyvendinimo modeliu nei ES biudžeto išlaidos pagal daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijas. Skirtingai nuo ES biudžeto išlaidų, kurios grindžiamos išlaidų kompensavimu ir (arba) sąlygų laikymusi, pagal EGADP valstybėms narėms skiriamos lėšos, kad jos pasiektų iš anksto nustatytas tarpines arba siektinas reikšmes. Todėl dėl 2021 m. teikiame atskiras nuomones dėl ES biudžeto išlaidų ir EGADP išlaidų.
• Apskritai, įvertintas ES biudžeto išlaidų klaidų lygis buvo reikšmingas ir sudarė 3,0 % (2020 m.: 2,7 %).
• Savo rizikos vertinime nustatėme, kad ES išlaidos yra didelės rizikos, kai paramos gavėjai dažnai turi laikytis sudėtingų taisyklių, pateikdami prašymus apmokėti patirtas išlaidas. Didelės rizikos išlaidų dalis mūsų audito populiacijoje toliau didėjo ir jų dalis buvo reikšminga – 63,2 % (2020 m: 59 %). Mūsų vertinimu, šiais metais klaidų lygis yra 4,7 % (2020 m.: 4,0 %) šioje mūsų audito populiacijos dalyje. Kaip ir pastaruosius dvejus metus, ši klaida yra reikšminga ir paplitusi, todėl teikiame neigiamą nuomonę dėl ES biudžeto išlaidų.
• 2021 m. EGADP išlaidos apėmė vienkartinį mokėjimą vienai valstybei narei (Ispanijai). Manome, kad nebuvo patenkinamai pasiekta viena iš 52 į Ispanijos mokėjimo prašymą įtrauktų tarpinių reikšmių. Mūsų nuomone, susijusi klaida nėra reikšminga. Daugiau informacijos apie mūsų nuomonės dėl EGADP išlaidų pagrindą pateikiame dalyje „Mūsų patikinimo pareiškimas“.
• Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) pranešėme apie 15 įtariamo sukčiavimo atvejų (2020 m.: šešis atvejus), kuriuos nustatėme 2021 m., o OLAF dėl jų jau pradėjo penkis tyrimus. Pranešėme apie vieną iš šių atvejų taip pat pranešėme Europos prokuratūrai, taip pat apie papildomą atvejį, kurį nustatėme 2021 m.
• Komisija apibendrina pagrindinę informaciją apie savo vidaus kontrolę ir finansų valdymą metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje (MVVA). Komisijos ir valstybių narių ex post patikrų trūkumai DFP išlaidų kategorijose „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“, „Sanglauda, atsparumas ir vertybės“ ir „Kaimyninės šalys ir pasaulis“ daro poveikį MVVA nurodytai rizikai atliekant mokėjimą, taigi ir Komisijos rizikos vertinimui.
• Palyginti su praėjusiais metais, informacijos apie finansines pataisas ir susigrąžinimus teikimas MVVA pagerėjo, tačiau dėl ankstesnių mokėjimų pataisų pateikimos (5,6 milijardo eurų) gali kilti nesusipratimų, nes į šią sumą įtrauktos prevencinės priemonės nėra susijusios su ankstesniais mokėjimais ar patvirtintomis išlaidomis. Be to, valstybių narių prevencinės priemonės negali būti tiesiogiai priskirtos Komisijai.
• Komisija MVVA neatskleidžia išsamios informacijos apie raštą, išsiųstą Vengrijai pagal bendrą sąlygų režimą, ir apie tai, kokį poveikį tai gali turėti atitinkamų išlaidų tvarkingumui.
• 2021 m. pabaigoje neįvykdyti įsipareigojimai iš viso sudarė 341,6 milijardo eurų; 251,7 milijardo eurų susiję su ES biudžetu ir 89,9 milijardo eurų – su NGEU. Neįvykdyti ES biudžeto įsipareigojimai gerokai sumažėjo nuo istoriškai aukšto 303,2 milijardo eurų lygio 2020 m. pabaigoje, daugiausia dėl vėlavimo įgyvendinti pasidalijamojo valdymo fondus pagal 2021–2027 m. DFP.
• Bendra su neapibrėžtaisiais įsipareigojimais susijusi ES biudžeto rizikos pozicija 2021 m. padidėjo 146,0 milijardo eurų (111 %) – nuo 131,9 milijardo eurų iki 277,9 milijardo eurų. Taip atsitiko daugiausia dėl to, kad 2021 m. išleista 91,0 milijardo eurų vertės obligacijų, skirtų NGEU finansuoti, ir 50,2 milijardo eurų padidėjo valstybėms narėms pagal Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) suteiktų paskolų suma. Agresyvus Rusijos karas prieš Ukrainą taip pat prisidėjo prie šio padidėjimo, kai Europos Sąjunga ES nepriklausančioms šalims suteikė garantijas paskoloms.

Visą mūsų 2021 m. metinių ataskaitų dėl ES biudžeto vykdymo ir dėl iš 8-ojo, 9-ojo, 10-ojo ir 11-ojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos tekstą galima rasti mūsų interneto svetainėje (eca.europa.eu).

Ką auditavome

Kokie buvo 2021 m. duomenys?

Europos Parlamentas ir Taryba priima metinį ES biudžetą, laikydamiesi ilgesnio laikotarpio biudžeto pagrindo, dėl kurio buvo susitarta keleriems metams (vadinamoji daugiametė finansinė programa arba DFP). 2021 m. ES biudžeto išlaidos iš viso sudarė 181,51 milijardo eurų. Tai atitinka 2,4 % ES valstybių narių bendrųjų viešųjų išlaidų ir 1,3 % jų bendrųjų nacionalinių pajamų.

2020 m. gegužės mėn. Europos Sąjungos Taryba priėmė laikiną priemonę NGEU, kuri buvo sukurta reaguojant į COVID-19 pandemijos socialinį bei ekonominį poveikį ir kuri finansuojama leidžiant obligacijas. EGADP sudaro apie 90 % NGEU finansavimo. 2021 m. negrąžintinos EGADP paramos išlaidos (dotacijos) sudarė 46,5 milijardo eurų.

Atsižvelgiant į EGADP išlaidas, ES mokėjimai 2021 m. iš viso sudarė 228,0 milijardo eurų.

Iš kur gaunami pinigai?

2021 m. pajamos iš viso sudarė 239,6 milijardo eurų. Didžiausia ES biudžeto dalis finansuojama sumomis, kurias valstybės narės moka proporcingai savo bendrosioms nacionalinėms pajamoms (115,8 milijardo eurų). Kiti šaltiniai – muitai (19,0 milijardo eurų), įnašas, grindžiamas valstybių narių surinktu pridėtinės vertės mokesčiu (17,9 milijardo eurų), įnašas, grindžiamas neperdirbtų plastiko pakuočių atliekomis, įvestas 2021 m. (5,9 milijardo eurų), ir kitos pajamos (5,7 milijardo eurų).

2021 m. papildomos pajamos sudarė 75,3 milijardo eurų, įskaitant 55,5 milijardo eurų išorės asignuotųjų pajamų biudžeto garantijoms, skolinimosi ir skolinimo operacijoms (NGEU) ir 19,8 milijardo eurų vertės įnašų ir grąžinamųjų išmokų pagal ES susitarimus ir programas.

Kur leidžiami pinigai?

ES biudžetas skiriamas įvairioms sritims, pavyzdžiui:

• ekonominei struktūriniu atžvilgiu silpnų regionų plėtrai skatinti;
• inovacijoms ir moksliniams tyrimams skatinti;
• transporto infrastruktūros projektams;
• bedarbiams mokyti;
• ūkininkauti ir biologinei įvairovei skatinti;
• kovai su klimato kaita;
• sienoms valdyti;
• pagalbai kaimyninėms ir besivystančioms šalims.

Maždaug trys ketvirtadaliai biudžeto lėšų panaudojama taikant vadinamąjį pasidalijamąjį valdymą. Pagal šį biudžeto vykdymo metodą valstybės narės paskirsto lėšas, atrenka projektus ir valdo ES išlaidas, o galutinė atsakomybė tenka Komisijai. Taip yra, pavyzdžiui, srityse „Gamtos ištekliai ir aplinka“ ir „Sanglauda, atsparumas ir vertybės“.

EGADP lėšomis finansuojamos investicijos ir reformos visai ES svarbiose politikos srityse, suskirstytose į šešis ramsčius (žr. 1 diagramą).

Valstybės narės šias reformas ir investicijas iš anksto nurodo savo nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, o Komisija joms skiria lėšas už susijusių tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimą.

Ką tikrinome?

Kiekvienais metais audituojame ES pajamas ir išlaidas ir tikriname, ar finansinės ataskaitos yra patikimos ir ar atspindimų pajamų ir išlaidų operacijos atitinka ES ir nacionalines taisykles. Tikriname išlaidas tuo metu, kai galutiniai ES lėšų gavėjai vykdo veiklą arba patyrė išlaidų, o EGADP išlaidų atveju – tada, kai valstybės narės prašo atlikti mokėjimą, kad būtų pasiektos iš anksto nustatytos jų tarpinės reikšmės ar siektinos reikšmės, ir tada, kai Komisija jas patvirtina. Praktiškai tai reiškia, kad mūsų operacijų audito populiacija apima tarpinius ir galutinius mokėjimus. Netikrinome 2021 m. sumokėtų avansų, išskyrus atvejus, kai jie taip pat buvo patvirtinti tais metais.

Mūsų 2021 m. audito populiacija iš viso sudarė 154,3 milijardo eurų. Turėjome atskiras audito populiacijas ES biudžeto išlaidoms (142,8 milijardo eurų) ir EGADP išlaidoms (11,5 milijardo eurų) mūsų atitinkamoms nuomonėms pagrįsti (žr. 2 diagramą).

Šiais metais sritis „Gamtos ištekliai ir aplinka“ sudarė didžiausią mūsų audito populiacijos dalį ES biudžeto išlaidų srityje (39,7 %), po jos – „Sanglauda, atsparumas ir vertybės“ (33,5 %) ir „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“ (10,0 %).

Į EGADP audito populiaciją įtrauktas 2021 m. vienai valstybei narei (Ispanijai) skirtas vienkartinis mokėjimas (11,5 milijardo eurų).

Dėl COVID-19 taikytų kelionių apribojimų beveik visais atvejais ir toliau negalėjome atlikti patikrų vietoje. Todėl daugiausia dirbome vykdydami dokumentų peržiūras ir apklausdami audituojamus subjektus nuotoliniu būdu. Nors neatlikus patikrų vietoje gali padidėti klaidų aptikimo rizika, tačiau iš mūsų audituojamų subjektų gauti įrodymai leido mums užbaigti darbą ir padaryti išvadas.

Daugiau informacijos apie mūsų audito metodą pateikta dalyje „Bendra informacija“.

Ką nustatėme

Mūsų patikinimo pareiškimas

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 287 straipsnį Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai teikiame ES konsoliduotųjų finansinių ataskaitų patikimumo ir operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą. Tai yra pagrindinis mūsų metinės ataskaitos elementas.

EGADP yra laikina priemonė, įgyvendinama ir finansuojama taip, kad ji iš esmės skiriasi nuo ES biudžeto išlaidų. ES biudžeto išlaidų gavėjams mokama už tai, kad jie vykdė tam tikrą veiklą, arba kompensuojamos patirtos išlaidos, o pagal EGADP valstybėms narėms lėšos skiriamos už tai, kad jos patenkinamai pasiektų iš anksto nustatytas tarpines reikšmės arba siektinas reikšmės. Todėl teikiame dvi atskiras nuomones dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo: vieną – dėl ES biudžeto išlaidų, kitą – dėl EGADP išlaidų.

Kadangi EGADP mokėjimai grindžiami patenkinamu iš anksto nustatytų tarpinių reikšmių arba siektinų reikšmių pasiekimu, tikrinome, ar Komisija surinko pakankamai tinkamų įrodymų šiai sąlygai įvertinti. Šiame vertinime neatsižvelgiama į tai, ar laikomasi kitų ES ir nacionalinių taisyklių.

Dėl pajamų tradicinių nuosavų išteklių dalies, kyla rizika, kad importuotojai nedeklaruos muitų nacionalinėms muitinėms arba juos deklaruos neteisingai. Todėl faktiškai surinkti importo muitai bus mažesni už sumą, kuri teoriškai turėtų būti surinkta. Šis skirtumas vadinamas „muitų nepriemoka“. Šios išvengtos sumos nėra įtrauktos į valstybių narių TNI apskaitos sistemas ir į mūsų audito nuomonės dėl pajamų apimtį nepatenka.

ES finansinės ataskaitos atspindi tikrą ir teisingą vaizdą

2021 m. ES finansinės ataskaitos buvo parengtos pagal tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir visais reikšmingais aspektais teisingai atspindi tų metų ES finansinius rezultatus ir jos turtą bei įsipareigojimus metų pabaigoje.

Todėl, kaip ir kasmet nuo 2007 m., galime pateikti palankią nuomonę dėl finansinių ataskaitų patikimumo.

Į ES balansą įtrauktas pensijų ir kitų išmokų darbuotojams įsipareigojimas dar labiau padidėjo ir 2021 m. pabaigoje siekė 122,5 milijardo eurų (2020 m.: 116 milijardų eurų). Tolesnį šio įverčio padidėjimą daugiausia lėmė sumažėjusi nominali diskonto norma.

2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė (JK) nustojo būti ES valstybė narė. Balanso sudarymo dieną iš ES finansinių ataskaitų buvo matyti 41,8 milijardo eurų iš JK gautina grynoji suma (2020 m.: 47,5 milijardo eurų), remiantis susitarime dėl išstojimo apibrėžtais abipusiais įsipareigojimais. Šis sumažėjimas daugiausia susijęs su 2021 m. iš Jungtinės Karalystės gautais mokėjimais pagal susitarimo dėl išstojimo sąlygas.

Buvo įvertintas Rusijos įsiveržimo poveikis paskoloms ir dotacijoms Ukrainai ES finansinėse ataskaitose, jos tinkamai įrašytos į apskaitą bei pateikiamos pagal apskaitos taisyklių reikalavimus.

Pateikiame palankią nuomonę dėl pajamų

Manome, kad pajamose reikšmingo klaidų lygio nėra.

Pateikiame neigiamą nuomonę dėl ES biudžeto išlaidų

Klaidą apibrėžiame kaip pinigų sumą, kuri neturėjo būti išmokėta iš ES biudžeto. Klaidų padaroma, kai pinigai naudojami nesilaikant atitinkamų ES teisės aktų, taigi ne taip, kaip Taryba ir Europos Parlamentas ketino juos panaudoti priimdami tuos teisės aktus, arba kai jie naudojami nesilaikant konkrečių nacionalinių taisyklių.

Kalbant apie ES biudžeto išlaidas, mūsų vertinimu klaidų lygis yra 2,2–3,8 %. Vidurinis šio intervalo taškas – anksčiau vadinamasis labiausiai tikėtinas klaidų lygis, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo nuo 2,7 % iki 3,0 % 3 diagramą).

Daugiau nei pusė mūsų audito populiacijos vėl paveikta reikšmingo klaidų lygio

2021 m. vėl nustatėme, kad klaidų rizikai poveikį turėjo tai, kaip buvo išmokėtos lėšos. Šiame kontekste skiriame išlaidų kompensacijas ir su teisėmis į išmokas susijusius mokėjimus (žr. langelį toliau).

Mūsų nustatytos dažniausiai pasitaikančios klaidos didelės rizikos išlaidų grupėje pagrindinėse DPF išlaidų kategorijose buvo šios:

• netinkamos finansuoti išlaidos ir netinkami finansuoti projektai, vidaus rinkos taisyklių pažeidimai (visų pirma valstybės pagalbos taisyklių nesilaikymas), pagrindinių patvirtinamųjų dokumentų nebuvimas ir viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas srityje „Sanglauda, atsparumas ir vertybės“;
• netinkami finansuoti paramos gavėjai, projektai ar išlaidos, administracinės klaidos ir agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų nesilaikymas yra dažniausios klaidos, nustatytos kaimo plėtros, rinkos priemonių, aplinkos, klimato politikos ir žuvininkystės išlaidų srityse, kurios kartu sudaro apie 33 % visų išlaidų srityje „Gamtos ištekliai ir aplinka“;
• netinkamos finansuoti tiesioginės personalo ir tiesioginės kitos išlaidos yra pagrindiniai klaidų šaltiniai mokslinių tyrimų išlaidų srityje (programa „Horizontas 2020“ ir Septintoji bendroji programa srityje „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“). Rimti viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai ir netinkamos finansuoti kitos tiesioginės išlaidos yra dažniausios klaidos, nustatytos kitose programose ir veiklos srityse (daugiausia Europos infrastruktūros tinklų priemonėje);
• nepatirtos išlaidos, netinkamos finansuoti išlaidos, patvirtinamųjų dokumentų nebuvimas ir viešieji pirkimai srityje „Kaimyninės šalys ir pasaulis“.

2021 m. didelės rizikos išlaidos, palyginti su ankstesniais metais, toliau didėjo ir sudarė beveik du trečdalius mūsų audito populiacijos (63,2 %) (2020 m.: 59 %). Įvertintas didelės rizikos išlaidų klaidų lygis buvo 4,7 % (2020 m.: 4,0 %).

Mažos rizikos išlaidos sudarė likusius 36,8 % mūsų audito populiacijos (2019 m.: 41 %) ir daugiausia apėmė su teisėmis į išmokas susijusius mokėjimus. Įvertintas klaidų lygis šioje populiacijos dalyje buvo žemesnis už mūsų 2 % reikšmingumo ribą (žr. 4 diagramą).

5 diagramoje palyginami 2017–2020 m. įvairių išlaidų sričių įvertinti klaidų lygiai. Daugiau informacijos apie rezultatus pateikta dalyje „Išsamesnė mūsų rezultatų analizė“ ir atitinkamuose mūsų 2021 m. metinės ataskaitos skyriuose.

Pateikėme palankią nuomonę dėl pirmojo mokėjimo pagal EGADP

2021 m. pirmą kartą mūsų darbas apėmė EGADP išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą. Audito populiaciją sudarė vienintelė 2021 m. išmoka, mokėjimas Ispanijai, ir susijusio išankstinio finansavimo patvirtinimas. Ispanijos mokėjimo prašyme buvo nurodytos 52 tarpinės reikšmės, kurias Ispanija laikė pasiektomis. Tarybos įgyvendinimo sprendime (TĮS) nustatyta Ispanijai mokėtina suma – 11,5 milijardo eurų.

Savo vertinimą grindėme mokėjimo sąlyga, t. y. kad TĮS apibrėžtos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės buvo tinkamai pasiektos. Mūsų darbo metu gauti ir šiame skyriuje pateikti bendri audito įrodymai rodo, kad viena iš 52 tarpinių reikšmių, susijusių su pirmąja išmoka Ispanijai, nebuvo pasiekta. Komisija dar nėra nustačiusi metodo, kaip kiekybiškai įvertinti tarpinės reikšmės ar siektinos reikšmės nepasiekimo poveikį. Mūsų nuomone, ši klaida nėra reikšminga. Kiti nustatyti Komisijos darbo trūkumai vertinant tarpines reikšmes yra susiję su nepakankamai patikimais papildomos kontrolės tarpinės reikšmės kriterijais ir nepakankamu Komisijos darbo dokumentavimu, tačiau tai nedaro poveikio vertinimui, ar konkreti tarpinė reikšmė pasiekta.

Mūsų aptiktų klaidų lygių įverčių palyginimas su Komisijos įverčiais

Metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje (MVVA), už kurią atsakinga Komisijos narių kolegija, apibendrinama pagrindinė metinių veiklos ataskaitų (MVA) dėl vidaus kontrolės ir finansų valdymo informacija. Ji apima riziką atliekant mokėjimą – tai Komisijos apskaičiuota suma, kuri buvo išmokėta nesilaikant galiojančių taisyklių. Komisijos 2021 m. rizikos atliekant mokėjimą įvertis yra 1,9 %. Jis yra žemesnis už mūsų reikšmingumo ribą (2,0 %) ir mūsų įvertintą ES biudžeto išlaidų klaidų lygį (3,0 %).

Kaip ir mūsų įvertintas klaidų lygis, į Komisijos įvertį neįtrauktos EGADP išlaidos, kurių kontrolės rezultatus ji pateikia atskirai, remdamasi kokybiniu vertinimu. Be to, kiekvienoje Komisijos generalinio direktorato MVA pateikiamas pareiškimas, kuriame generalinis direktorius teikia patikinimą, kad ataskaitoje finansinė informacija yra tinkamai pateikta ir kad operacijos, už kurias jis yra atsakingas, yra teisėtos ir tvarkingos. Šiuo tikslu visi generaliniai direktoratai pateikė su savo išlaidomis susijusios rizikos atliekant mokėjimą įverčius, išskyrus EGADP, kurios kontrolės rezultatus Komisija vertina remdamasi valstybių narių ir jos pačios atliktų auditų ir kontrolės rezultatais.

Dėl visų DFP išlaidų kategorijų, kurioms pateikiame specialųjį ų vertinimą, palyginome Komisijos 2021 m. riziką atliekant mokėjimą su mūsų įvertintu klaidų lygiu. Iš palyginimo matyti, kad Komisijos rizika atliekant mokėjimą yra mažesnė už mūsų įvertintą klaidų lygį srityse „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“ ir „Sanglauda, atsparumas ir vertybės“. Srityje „Gamtos ištekliai“ Komisijos rizikos atliekant mokėjimą įvertis (1,8 %) atitinka mūsų įvertį.

MVVA Komisija pateikia savo bendrą 2021 m. metinių išlaidų rizikos vertinimą, kad nustatytų ir sutelktų veiksmus į didelės rizikos sritis. Komisija apskaičiavo, kad rizika atliekant mokėjimą yra maža 55 % išlaidų, vidutinė – 23 % ir didelė – 22 % išlaidų. Tačiau, remiantis mūsų darbo rezultatais, nustatyti Komisijos ex post darbo trūkumai, kurie kartu daro poveikį Komisijos rizikos vertinimo patikimumui.

Taip pat atsižvelgėme į mūsų praėjusių metų pastabą, kad tai, kaip Komisija savo MVVA praneša apie faktines finansines pataisas ir susigrąžinimus, yra sudėtinga ir ne visada aišku. Nustatėme, kad Komisijos ataskaitų peržiūra pagerėjo. Tačiau taip pat manome, kad „ankstesnių mokėjimų pataisų“ (5 620 milijonų eurų) pateikimas ir susijusi atitinkamų išlaidų procentinė dalis (3,3 %) yra netinkami ir gali kilti nesusipratimų. Tai apima prevencines priemones, kurios nėra susijusios su ankstesniais mokėjimais ar patvirtintomis išlaidomis. Be to, valstybių narių prevencinės priemonės negali būti tiesiogiai priskirtos Komisijai.

Pažymime, kad Komisija savo MVVA praneša, kad 2022 m. balandžio mėn. ji išsiuntė Vengrijai pirmąjį pranešimą pagal „bendrą sąlygų režimą“. Dėl to pradėta procedūra, pagal kurią valstybei narei gali būti nustatytos priemonės už teisinės valstybės principų pažeidimus. Tačiau MVVA nepateikiama išsami informacija apie pranešimą arba tai, kokį poveikį jis gali turėti atitinkamų išlaidų tvarkingumui.

Apie įtariamą sukčiavimą pranešėme OLAF ir Europos prokuratūrai

Daug metų bendradarbiaujame su OLAF ir su Europos prokuratūra nuo 2021 m. birželio mėn., kai ji pradėjo savo veiklą. OLAF pranešėme apie 15 įtariamo sukčiavimo atvejų (2020 m.: šešis atvejus), kuriuos nustatėme 2021 m. atlikdami savo audito darbą, o OLAF dėl jų pradėjo penkis tyrimus. Pranešėme apie vieną iš šių atvejų taip pat pranešėme Europos prokuratūrai, taip pat apie papildomą atvejį, kurį nustatėme atlikdami savo audito darbą 2021 m. 2022 m. kovo mėn., kai tinkama, nusprendėme pradėti perduoti informaciją apie įtariamo sukčiavimo atvejus tuo pačiu metu OLAF ir Europos prokuratūrai.

Norite sužinoti daugiau? Visa informacija apie nustatytus pagrindinius faktus pateikta mūsų 2021 m. metinės ataskaitos 1 ir 10 skyriuose. Visa metinė ataskaita pateikta mūsų interneto svetainėje (eca.europa.eu).

Išsamesnė mūsų rezultatų analizė

Biudžeto ir finansų valdymas

Biudžeto vykdymas ir panaudojimas 2021 m.

Biudžeto įvykdymo lygis buvo žemas įsipareigojimų srityje, bet aukštas mokėjimų srityje

DFP reglamentu nustatomas maksimalus dydis kiekvieniems iš septynerių DFP metų. Šios viršutinės ribos taikomos naujiems ES finansiniams įsipareigojimams (įsipareigojimų asignavimams) ir mokėjimams, kurie gali būti atlikti iš ES biudžeto (mokėjimų asignavimams). Žr. 6 diagramą.

2021 m. iš viso įsipareigota skirti 113,4 milijardo eurų, t. y. tik 68 % visos turimos sumos (166,8 milijardo eurų). Šis lygis yra išskirtinai žemas, net žemesnis nei 2014 m., pirmaisiais ankstesnės DFP metais (77 %). 2021 m. vėluojant priimti sektorių reglamentus sulėtėjo naujų programų, visų pirma aštuonių pasidalijamojo valdymo fondų pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą, pradžia. Panaudota tik 2 % turimos šiems aštuoniems pasidalijamojo valdymo fondams skirtos įsipareigojimų asignavimų sumos.

2021 m. pagal DFP viršutinę ribą mokėjimų asignavimams buvo skirta 166,1 milijardo eurų, o galutiniame biudžete mokėjimams numatytos sumos siekė 168,0 milijardo eurų. Faktiniai mokėjimai iš viso sudarė 163,6 milijardo eurų (97 %) turimų mokėjimų asignavimų. Atsižvelgiant į papildomus 62,6 milijardo eurų mokėjimus iš asignuotųjų pajamų (daugiausia EGADP dotacijas) ir 1,8 milijardo eurų perkėlimų iš 2020 m., 2021 m. mokėjimai iš viso sudarė 228,0 milijardo eurų.

2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų panaudojimo lygis padidėjo

2021 m. valstybės narės toliau įsisavino 2014–2020 m. DFP laikotarpio Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) lėšas. 2021 m. pabaigoje 2014–2020 m. ESI fondų veiksmų programoms skirta bendra mokėjimų suma sudarė 331,1 milijardo eurų visos 492 milijardo eurų sumos (67 %). Likusi 160,9 milijardo eurų suma turėtų būti išmokėta, o likusi įsipareigojimų dalis turėtų būti panaikinta iki 2025 m. pabaigos užbaigiant programas, išskyrus EŽŪFKP, kurio užbaigimas įvyks 2027 m. Ši suma sudaro didžiąją dalį ES biudžeto 251,7 milijardo eurų neįvykdytų įsipareigojimų 2021 m. pabaigoje.

Kaip matyti iš 7 diagramos, bendras valstybių narių ESI fondų lėšų įsisavinimas labai skiriasi.

NGEU įgyvendinimas prasidėjo 2021 m.

Laikinoji NGEU priemonė pradėta taikyti 2021 m. birželio mėn., kai įsigaliojo naujasis Sprendimas dėl nuosavų išteklių, kuriuo leidžiamas susijęs skolinimasis. Iki 2021 m. pabaigos NGEU lėšų įsipareigojimai pasiekė 143,5 milijardo eurų. Išankstinis finansavimas ir mokėjimai sudarė daugiau kaip 53,6 milijardo eurų. Daugiau informacijos pateikta 8 diagramoje.

Neįvykdyti įsipareigojimai iš ES biudžeto ir NGEU pasiekė rekordinę 341,6 milijardo eurų sumą

2021 m. pabaigoje neįvykdyti įsipareigojimai iš viso sudarė 341,6 milijardo eurų; 251,7 milijardo eurų susiję su ES biudžetu ir 89,9 milijardo eurų – su NGEU. Neįvykdyti ES biudžeto įsipareigojimai gerokai sumažėjo nuo istoriškai aukšto 303,2 milijardo eurų lygio 2020 m. pabaigoje, daugiausia dėl vėlavimo pradėti įgyvendinti pasidalijamojo valdymo fondus pagal 2021–2027 m. DFP. Tačiau kartu su neįvykdytais NGEU įsipareigojimais bendra neįvykdytų įsipareigojimų suma pasiekė rekordinę sumą. 9 diagramoje parodyti visi neįvykdyti ES biudžeto ir NGEU įsipareigojimai 2021 m. pabaigoje, suskirstyti pagal prisiėmimo metus.

Komisija prognozuoja, kad neįvykdyti įsipareigojimai iš ES biudžeto 2027 m. pasieks 317 milijardų eurų, t. y. 14 milijardų eurų daugiau nei 303,2 milijardo eurų suma 2020 m. pabaigoje. Šį nedidelį padidėjimą daugiausia lėmė mažesnis atotrūkis tarp įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų 2021–2027 m. DFP.

Skiriasi finansinių priemonių valdymo išlaidos

Taip pat įvertinime apmokėtas valdymo išlaidas valstybių narių lygmeniu proporcingai visiems mokėjimams, įskaitant finansinėms priemonėms skirtą nacionalinį bendrąjį finansavimą. Nustatėme, kad valdymo išlaidos sudarė 3,6 % visų mokėjimų, skirtų finansinėms priemonėms pagal 2014–2020 m. DFP. Tačiau tai yra vidurkis. Faktiniai skaičiai valstybėse narėse labai skiriasi. Pavyzdžiui, Švedijoje valdymo išlaidos sudarė daugiau kaip 10 % visų mokėjimų finansinėms priemonėms. Kita vertus, Austrijoje ir Belgijoje taikant finansines priemones į apskaitą nebuvo įtrauktos jokios valdymo išlaidos (žr. 10 diagramą).

Pagrindinės rizikos ir iššūkiai ES biudžetui artimiausiais metais

2021 m. bendra ES biudžeto rizikos pozicija padidėjo daugiausia dėl to, kad pradėta taikyti NGEU

Bendra ES biudžeto su neapibrėžtaisiais įsipareigojimais susijusi rizikos pozicija padidėjo nuo 131,9 milijardo eurų 2020 m. iki 277,9 milijardo eurų 2021 m. Dvi pagrindinės šio žymaus padidėjimo priežastys buvo NGEU pritaikymas ir paskolų, suteiktų pagal SURE, sumos padidėjimas (žr. 11 diagramą).

Dėl agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą didėja rizika ES biudžetui

ES telkia savo biudžetą ir suteikia daugiau lankstumo, kad galėtų reaguoti į agresyvų Rusijos karą prieš Ukrainą. Dėl to padidės ES biudžeto poreikiai ir rizika, kad bus prisiimti neapibrėžtieji įsipareigojimai ES biudžetui. 2021 m. pabaigoje Ukraina turėjo neapmokėtų 4,7 milijardo eurų nominaliosios vertės paskolų pagal makrofinansinės pagalbos ir Euratomo programas. Be to, Europos investicijų bankas suteikė Ukrainai 2,1 milijardo eurų vertės paskolų, kurios remiamos ES garantijomis.

Ką rekomenduojame

Rekomenduojame Komisijai:

• informuoti biudžeto valdymo instituciją apie veiksnius, prisidedančius prie neįvykdytų įsipareigojimų raidos, ir imtis atitinkamų veiksmų, kad ilgainiui būtų palaipsniui mažinami neįvykdyti įsipareigojimai;
• atidžiai stebėti didėjančią riziką, kad dėl agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą atsiras neapibrėžtųjų įsipareigojimų ES biudžetui, ir prireikus imtis veiksmų užtikrinti, kad rizikos mažinimo priemonės išlaikytų pakankamus pajėgumus.

Norite sužinoti daugiau? Visa informacija apie mūsų ES biudžeto ir finansų valdymo srityje nustatytus pagrindinius faktus pateikta 2021 m. metinės ataskaitos 2 skyriuje.

Pajamos

239,6 milijardo eurų

Ką auditavome

Mūsų auditas apėmė ES biudžeto pajamų dalį, iš kurios finansuojamos ES išlaidos. Tikrinome kai kurias pagrindines kontrolės sistemas, skirtas nuosaviems ištekliams valdyti, bei pajamų operacijų imtį.

Valstybių narių įnašai, grindžiami jų bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNPj), sudarė 48,2 % visų ES pajamų 2021 m., o pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) grindžiami nuosavi ištekliai sudarė 7,5 %. Šie įnašai apskaičiuojami remiantis valstybių narių teikiamais makroekonominiais statistiniais duomenimis ir įverčiais.

Tradiciniai nuosavi ištekliai (TNI), kuriuos sudaro už importą surinkti muitai ir kuriuos ES vardu surinko valstybių narių administravimo institucijos, papildomai davė 7,9 % ES pajamų.

Neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįsti nuosavi ištekliai sudaro 2,5 % ES pajamų. Jie nustatyti 2021 m. ir apskaičiuojami kiekvienoje valstybėje narėje susidariusių neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų svoriui pritaikius vienodą tarifą.

Išorės asignuotosios pajamos, kurios daugiausia susijusios su sumomis, pasiskolintomis siekiant valstybėms narėms suteikti negrąžintiną finansinę paramą pagal NGEU, sudaro 23,2 % ES pajamų.

Yra ir kitų ES pajamų šaltinių. Svarbiausi iš jų yra įnašai ir grąžinamosios išmokos, susijusios su ES susitarimais ir programomis (8,3 % ES pajamų), pavyzdžiui, pajamos, susijusios su EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų atitikties patvirtinimu, ir ES nepriklausančių šalių ES programoms ir veiklos sritims skirti įnašai.

Ką nustatėme

Prevencinės ir taisomosios priemonės

Mūsų tikrintos su pajamomis susijusios sistemos apskritai buvo veiksmingos. Tačiau pagrindinės TNI vidaus kontrolės priemonės, kurias vertinome kai kuriose valstybėse narėse, ir Komisijos vykdomas PVM išlygų ir neišspręstų TNI klausimų administravimas dėl nuolatinių trūkumų buvo veiksmingas iš dalies.

Taip pat nustatėme, kad buvo vėluojama įgyvendinti keletą Komisijos muitinės veiksmų plane numatytų veiksmų, kuriais prisidedama prie muitų nepriemokos mažinimo. Šis trūkumas neturi įtakos mūsų audito nuomonei dėl pajamų, nes jis susijęs ne su finansinėse ataskaitose atspindimomis operacijomis, o su rizika, kad TNI yra neišsamūs.

Vis dar esama nuolatinių nacionalinių kontrolės sistemų trūkumų rengiant TNI ataskaitas. Konkrečiu Italijos atveju suabejojome jau nuo 2011 m. Italijos teikiamų TNI ataskaitų patikimumu, daugiausia dėl vėlavimo atnaujinti dar nesurinktų muitų sąskaitas pateikiant informaciją apie skolų susigrąžinimą.

Taip pat nustatėme, kad PVM išlygų ir neišspręstų TNI klausimų skaičius sumažėjo, tačiau tebėra jų valdymo trūkumų. Taikant PVM išlygą, taip atsitiko dėl to, kad, nustatydama terminus, per kuriuos valstybės narės turi apskaičiuoti ir atlikti atitinkamas savo PVM pagrįstų nuosavų išteklių finansines pataisas, Komisija netaikė bendro metodo. Kalbant apie neišspręstus TNI klausimus, Komisija atnaujino TNI patikrinimų rezultatų nagrinėjimo procedūrą. Tačiau joje nebuvo nustatyta valstybių narių trūkumų klasifikavimo pagal prioritetus sistema ir, remiantis valstybių narių atsakymais, jų tolesnių veiksmų terminai.

Be to, nustatėme, kad Komisija vėlavo vykdyti veiksmus TNI rizikos valdymui pagerinti ir muitų nepriemokai sumažinti. Atlikę peržiūrą, kaip Komisija įgyvendino Muitinės veiksmų planą, nustatėme, kad įgyvendinant kai kuriuos veiksmus padaryta nepakankama pažanga.

Komisijos darbui susijusiam su BNPj išlygų panaikinimu, įtakos turėjo atitinkamų valstybių narių vėlavimai. Šie vėlavimai buvo susiję su BNPj inventorių pateikimu Komisijai pagal naująjį 2020–2024 m. BNPj tikrinimo ciklą ir su BNPj operacijų išlygų, nustatytų per ankstesnį 2016–2019 m. tikrinimo ciklą, šalinimu.

Šeštus metus iš eilės savo metinėje veiklos ataskaitoje Komisijos BUDG GD išlaikė išlygą, kad į ES biudžetą pervedamos TNI sumos yra netikslios dėl nepakankamo iš Kinijos importuojamų tekstilės gaminių ir batų įvertinimo 2011–2017 m. laikotarpiu. Pirmą kartą išlyga buvo nustatyta 2016 m., kai Jungtinei Karalystei (JK) priskirtini TNI nuostoliai kiekybiškai įvertinti 2,1 milijardo eurų suma. 2018 m. jos taikymas išplėstas ir kitoms valstybėms narėms, neatlikus kiekybinio įvertinimo. Dar 2,1 milijardo eurų palūkanų taip pat buvo įtraukta į 2021 m. Europos Sąjungos konsoliduotąsias finansines ataskaitas. 2022 m. kovo 8 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) padarė išvadą, kad JK neįvykdė savo pagal ES teisę prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su nuosavais ištekliais. ESTT patvirtino Komisijos metodą, pagal kurį remiantis statistiniais duomenimis kiekybiškai įvertinami TNI nuostoliai. Tačiau jis iš dalies atmetė Komisijos skaičiavimus ir pateikė jų perskaičiavimo gaires. Komisija pradėjo analizuoti ESTT sprendimą ir jo poveikį jos skaičiavimams.

Ką rekomenduojame

Rekomenduojame Komisijai:

• imtis reikiamų veiksmų (įskaitant, kai tinkama, pažeidimo nagrinėjimo procedūras), kuriais būtų užtikrinta, kad Italija pašalintų savo įsisenėjusius TNI apskaitos trūkumus. Šiais veiksmais turėtų būti siekiama pašalinti nuolatinius neatitikimus, darančius poveikį šalies surinktų ir dar nesurinktų muitų ataskaitų patikimumui;
• peržiūrėti PVM išlygų administravimo procedūras, kad nacionalinėms institucijoms būtų nustatyti labiau suderinti ir griežtesni terminai ir kad jos tolesni veiksmai ir išlygų panaikinimas būtų efektyvesni;
• gerinti su TNI susijusių finansinės rizikos rūšių vertinimą – laiku įgyvendinti atitinkamas Muitinės veiksmų plano priemones.

Norite sužinoti daugiau? Visa informacija apie mūsų atliktą ES pajamų auditą pateikta 2021 m. metinės ataskaitos 3 skyriuje.

Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

Iš viso: 18,5 milijardo eurų

Ką auditavome

Pagal DPF 1 išlaidų kategoriją „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“ finansuojamos programos yra įvairios ir jas įgyvendinant siekiama finansuoti ES investicijas, kuriomis prisidedama prie mokslinių tyrimų ir inovacijų, transeuropinių transporto tinklų plėtojimo, ryšių, energetikos, skaitmeninės transformacijos, bendrosios rinkos ir kosmoso politikos. Pagrindinė mokslinių tyrimų ir inovacijų programa ir toliau yra programa „Horizontas 2020“ DFP išlaidų kategorija taip pat apima didelius infrastruktūros projektus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir kosmoso programas („Galileo“, EGNOS ir „Copernicus“). Ji taip pat apima „InvestEU“ fondą, kurio tikslas – sutelkti viešąsias ir privačiąsias investicijas, suteikiant ES biudžeto garantiją, kuria remiamos įgyvendinančiųjų partnerių investicijos.

2021 m. audito šioje srityje metu buvo tikrinamos 14,3 milijardo eurų išlaidos. Didžiąją šių išlaidų dalį tiesiogiai valdė Komisija. Pasirašius susitarimą dėl dotacijos, Komisija skiria avansus viešojo arba privačiojo sektoriaus paramos gavėjams ir, kadangi jie finansuoja projektų daromą pažangą, padengia dalį jų praneštų visų išlaidų, atskaitydama išmokėtus avansus. Kosmoso programos paprastai valdomos netiesiogiai, remiantis Komisijos ir specialių įgyvendinančiųjų institucijų (pavyzdžiui, Europos kosmoso agentūros) pasirašytais įgaliojimo susitarimais. „InvestEU“ finansines priemones daugiausia įgyvendina EIB arba Europos investicijų fondas, kurie savo ruožtu naudojasi finansų tarpininkų paslaugomis.

Ką nustatėme

Apskritai, vertiname, kad klaidų lygis srityje „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“ yra reikšmingas.

2021 m. 55 (42 %) iš 130 mūsų tikrintų operacijų buvo paveiktos klaidų.

Programos „Horizontas 2020“ ir 7 BP ir išlaidos vis dar susijusios su didele rizika ir tebėra pagrindinis klaidų, kurias nustatome, šaltinis. Nustatėme kiekybiškai įvertinamų klaidų, susijusių su netinkamomis finansuoti išlaidomis 29 iš 87 į imtį įtrauktų mokslinių tyrimų ir inovacijų operacijų. Tai sudaro 45 % mūsų įvertinto klaidų lygio šioje kategorijoje 2021 m.

Tikrindami kitas programas ir veiklos sritis kiekybiškai įvertinamų klaidų aptikome devyniose iš 43 į imtį įtrauktų operacijų. Tai susiję su viešųjų pirkimų procedūros pažeidimais, darbais, už kuriuos buvo prašoma atlyginti ir už kuriuos buvo atlyginta du kartus, preliminariojoje sutartyje nenumatytų išlaidų kompensavimu ir netinkamo finansuoti turto finansavimu.

Personalo išlaidų deklaravimo pagal programą „Horizontas 2020“ taisyklės tebėra sudėtingos, nepaisant pastangų jas supaprastinti, o šių išlaidų apskaičiavimas tebėra pagrindinis klaidų išlaidų deklaracijose šaltinis. Mūsų mokslinių tyrimų operacijų imtyje iš 29 operacijų, kurias paveikė kiekybiškai įvertinamos klaidos, 26 operacijos, t. y. daugiau nei 89 %, susijusios su deklaruotomis ir apmokėtomis netinkamomis finansuoti personalo išlaidomis.

Pasibaigus projektui paramos gavėjų pasamdyti auditoriai pateikia finansinės būklės ataskaitų sertifikatus, kuriais siekiama padėti Komisijai patikrinti, ar finansinės būklės ataskaitose deklaruotos išlaidos yra tinkamos finansuoti. Šių sertifikatų trūkumus esame nurodę ne kartą. Šiais metais nustatėme 7 iš 12 atvejų, kai sertifikatus pateikiantys auditoriai arba Komisija nebuvo aptikę aptinkamų kiekybiškai įvertinamų klaidų.

Mokslinių tyrimų stipendijų IT sistemų peržiūra

2021 m. peržiūrėjome programą „eGrants“ – Komisijos verslo sprendimą, skirtą dotacijoms ir ekspertams valdyti. Ji apima visam procesui naudojamas sistemas, t. y. nuo darbo programos ir kvietimo teikti pasiūlymą parengimo iki su dotacijomis susijusio darbo srauto valdymo.

Remdamiesi savo ribota peržiūra nustatėme, kad sistemos yra gerai integruotos į IT aplinką. Tačiau pagal dabartinį teisinį pagrindą nėra sąsajos tarp paramos gavėjų apskaitos sistemų ir ataskaitų teikimo sistemos. Komisija turi bendrus finansinius duomenis apie projektus, kurių reikia pagal jos kontrolės sistemą, ir, paprašius, bet kokią apskaitos informaciją papildomai kontrolei ar auditams. Tai reiškia, kad neįmanoma atlikti didelio masto automatinės kontrolės.

Komisijos ataskaitos dėl tvarkingumo

Kalbant apie programą „Horizontas 2020“, Mokslinių tyrimų ir inovacijų (RTD) generalinis direktoratas nurodė, kad visų generalinių direktoratų ir kitų ES įstaigų, valdančių ES mokslinių tyrimų išlaidas, tikėtinas reprezentatyvus klaidų lygis yra 2,3 %, o likutinis klaidų lygis – 1,7 %, atsižvelgiant į taisomuosius veiksmus. Pagrindinius ex post auditus atlieka RTD GD Bendroji audito tarnyba (BAT) arba jos vardu išorės rangovai.

Kadangi 2021 m. buvo pirmieji programos „Europos horizontas“ įgyvendinimo metai, buvo atlikta tik labai nedaug mokėjimų (tik išankstinis finansavimas RTD GD). Taigi RTD GD nepranešė apie programos „Europos horizontas“ nustatytą klaidų lygį 2021 m.

Ką rekomenduojame

Rekomenduojame Komisijai:

• primygtinai raginti naudotis Personalo išlaidų vadovu (paskelbtu dalyvių portale), ypač tam tikrų kategorijų paramos gavėjams, kurie yra labiau linkę daryti klaidas, pavyzdžiui, MVĮ ir naujiems dalyviams (tiek programos „Horizontas 2020“, tiek programos „Europos horizontas“ dotacijų atveju);
• paramos gavėjams pateikti gaires dėl konkrečių skirtumų, daugiausia dėmesio skiriant tinkamumo finansuoti aspektams pagal programą „Europos horizontas“, palyginti su programa „Horizontas 2020“ ir panašiomis programomis;
• programos „Horizontas 2020“ atveju patobulinti taikomas ex ante kontrolės priemones, kad būtų galima nustatyti ir pašalinti galimus netinkamus personalo išlaidų, kurias paramos gavėjai deklaravo perskaičiavus valandinius įkainius, patikslinimus;
• toliau tobulinti gaires, skirtas nepriklausomiems auditoriams, kuriuos paramos gavėjai samdo dėl finansinės būklės ataskaitų sertifikatų teikimo, kad būtų sumažinta dauguma trūkumų, kuriuos nustatėme atlikdami šių sertifikatų auditus;
• įgyvendinant kitą mokslinių tyrimų programą, atsižvelgiant į kintančius verslo poreikius, išnagrinėti galimybę išplėsti „eGrants“ funkcijas, susijusias su rizikos vertinimu ir automatinėmis patikromis, pavyzdžiui, naudojantis kitais turimais duomenų šaltiniais, kad būtų galima skaitmenine forma pateikti papildomus pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas atitikties patvirtinimas.

Norite sužinoti daugiau? Visa informacija apie mūsų atliktą ES išlaidų auditą srityje „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“ pateikta 2021 m. metinės ataskaitos 4 skyriuje.

Sanglauda, atsparumas ir vertybės

Iš viso: 80,1 milijardo eurų

Ką auditavome

Išlaidos pagal šią išlaidų kategoriją yra skirtos skirtingų ES valstybių narių ir regionų vystymosi skirtumams mažinti (2a pakategorė) ir veiksmams, kuriais remiamos ir saugomos ES vertybės, kad ES būtų atsparesnė dabartiniams ir būsimiems sunkumams (2b pakategorė). 2a išlaidų pakategorė (ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda) finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo (SF), Europos socialinio fondo (ESF) ir pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP). Pagal 2b išlaidų pakategorę (atsparumas ir vertybės) finansavimas teikiamas pagal programas „Erasmus+“, keletą mažesnių schemų ir konkrečias priemones, sukurtas reaguojant į COVID-19 pandemiją.

Sanglaudos politikos fondai (ERPF, SF ir ESF) sudaro didžiąją šių išlaidų dalį, o Komisija ir valstybės narės šiuos fondus valdo bendrai. ES bendrai finansuoja daugiametes veiksmų programas (VP), pagal kurias yra remiami projektai. Komisijoje už ERPF ir SF įgyvendinimą yra atsakingas Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas (REGIO GD), o už ESF – Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas (EMPL GD). ES finansavimas pagal programas, kurioms netaikomas pasidalijamasis valdymas, yra valdomas arba tiesiogiai Komisijos generalinių direktoratų, arba netiesiogiai, padedant organizacijoms partnerėms ar kitoms institucijoms.

Audituojame išlaidas, kai Komisija jas patvirtina. Rengdami 2021 m. metinę ataskaitą, auditavome 47,9 milijardo eurų išlaidas šioje srityje, įskaitant 44 milijardo eurų išlaidas pagal 2a pakategorę ir 3,9 milijardo eurų išlaidas pagal 2b pakategorę (2020 m.: iš viso 48,4 milijardo eurų). Pagal mūsų metodą ši suma taip pat apėmė 40,8 milijardo eurų vertės ankstesnių metų išlaidų pagal 2a pakategorę, kurias Komisija priėmė arba patvirtino 2021 m.

Ką nustatėme

Apskritai, vertiname, kad klaidų lygis DFP 2 išlaidų kategorijoje yra reikšmingas.

2021 m. patikrinome 243 operacijas. Nustatėme ir kiekybiškai įvertinome 30 klaidų, susijusių su 2a pakategore. Atsižvelgdami į 56 klaidas, kurias anksčiau nustatė audito institucijos, ir į valstybių narių programų institucijų atliktas pataisas (kurių bendra vertė siekia 458 milijonus eurų už abu programavimo laikotarpius kartu paėmus), vertiname, kad klaidų lygis sudaro 3,6 %. Įvertintas klaidų lygis tik 2a pakategorėje yra 4,1 %.

Prie mūsų įvertinto klaidų lygio labiausiai prisidėjo netinkami finansuoti projektai ir išlaidos, vidaus rinkos taisyklių pažeidimai (visų pirma valstybės pagalbos taisyklių nesilaikymas) ir tai, kad nebuvo pagrindinių patvirtinamųjų dokumentų. Pagrindinis veiksnys, darantis poveikį įvertintam klaidų lygiui, yra menkas vadovaujančiųjų institucijų sprendimų priėmimas, pavyzdžiui, tvirtinant netinkamus finansuoti projektus arba neteisėtą valstybės pagalbą. Taip pat nustatėme, kad audito institucijos praneša apie santykinai žemą tokio tipo klaidų lygį.

Nustatytų klaidų skaičius ir poveikis rodo, kad esamos kontrolės priemonės dar nepakankamai atsveria šiai sričiai būdingą didelę klaidų riziką. Tai ypač pasakytina apie vadovaujančiąsias institucijas ir tarpines įstaigas, kurių atliekami patikrinimai vis dar yra iš dalies neveiksmingi paramos gavėjų deklaruojamų išlaidų netikslumams išvengti ar jiems nustatyti.

Supaprastintas išlaidų apmokėjimas

Supaprastintu išlaidų apmokėjimu (SIA) galima sumažinti paramos gavėjų administracinį darbo krūvį ir klaidų skaičių. Šiais metais keturiose operacijose vienoje valstybėje narėje nustatėme klaidų, susijusių su supaprastinto išlaidų apmokėjimu taikymu. Airijoje nustatėme, kad sumos, kurias valstybė narė kompensavo paramos gavėjams, ir sumos, kurias Komisija grąžino valstybei narei, buvo grindžiamos įvairių formų parama. Nors paramos gavėjui lėšos buvo kompensuotos remiantis faktinėmis išlaidomis, ES finansavimas buvo grindžiamas SIA. Šis metodas taip pat neatitiko SIA reglamentavimo reikalavimų.

Konkretūs viešųjų pirkimų trūkumai, turintys įtakos tiesioginio valdymo operacijoms

2020 m. balandžio mėn. Komisija aktyvavo Skubios paramos priemonę (SPP) ir paskelbė komunikatą, kuriame paaiškinamos viešųjų pirkimų galimybės sprendžiant su COVID-19 krize susijusius klausimus. Septynios iš 18 mūsų imties operacijų pagal 2b pakategorę buvo susijusios su mokėjimais, atliktais pagal ESI 2021 m. Dėl šių operacijų nustatėme, kad Komisija tinkamai nepatikrino, ar atliekant mokėjimus rangovams buvo laikomasi jos išankstinių pirkimo sutarčių su COVID-19 vakcinų dozių gamintojais finansinių sąlygų. Taip pat nustatėme trūkumų, susijusių su paslaugų ir prekių viešaisiais pirkimais pagal SPP, tačiau klaidų kiekybiškai nevertinome, nes kiekvienu tikrintu atveju dėl išimtinio pandemijos pobūdžio tiesioginių sutarčių sudarymas buvo pagrįstas.

Audito institucijų darbo vertinimas

Audito institucijos išlaidų patikinimo ir kontrolės sistemoje yra „antroji gynybos linija“. Jos imties pagrindu tikrina vadovaujančiųjų institucijų Komisijai deklaruotų išlaidų tvarkingumą. Atlikdamos šį darbą jos užtikrina, kad likutiniai klaidų lygiai neviršytų 2 % reikšmingumo ribos. Šiais metais įvertinome 23 iš 116 audito institucijų darbą 19 valstybių narių ir Jungtinėje Karalystėje.

Nors savo darbu nesiekiame padaryti išvados dėl paties audito institucijų klaidų lygio teisingumo, nustatėme klaidų, kurių jos neaptiko. Su šių metų imtimi susijęs mūsų darbas rodo, kad 12 iš 31 patikinimo dokumentų rinkinių (atitinkančių 39 % į imtį įtrauktų išlaidų) likutinis klaidų lygis viršijo 2 %, taip pat atsižvelgiant į papildomas klaidas, nustatytas po Komisijos patikrinimų.

Nuo 2017 m. kasmet tikriname patikinimo dokumentų rinkinių imtį. Per tą laiką bent kartą apėmėme 69 patikinimo dokumentų rinkinius 24 valstybėse narėse ir Jungtinėje Karalystėje, o tai kiekvienais metais sudaro 34–62 % metinėse ataskaitose patvirtintų išlaidų. Atsižvelgiant į Komisijos atliktus patikslinimus ir mūsų pačių audito metu nustatytus faktus, 37iš šių dokumentų rinkinių (54 %) likutinis klaidų lygis viršijo 2 % per mažiausiai vienus metus. 37 dokumentų rinkiniai nuolat sudarė ne mažiau kaip 39 % mūsų imties išlaidų. Tai rodo, kokiu mastu audito institucijos neteisingai nurodo, kad likutiniai klaidų lygiai nesiekia 2 % reikšmingumo ribos.

REGIO GD ir EMPL GD teikiamos ataskaitos dėl sanglaudos srities išlaidų tvarkingumo

Metinės veiklos ataskaitos yra pagrindinė Komisijos generalinių direktoratų naudojama priemonė, skirta pranešti, ar jie gali pagrįstai patikinti, kad valstybių narių kontrolės procedūromis yra užtikrinamas išlaidų tvarkingumas.

Be to, metinėse veiklos ataskaitose klaidų lygis nurodomas kaip pagrindinis veiksmingumo rodiklis dėl tvarkingumo. REGIO GD pranešė apie 1,9 % pagrindinį veiksmingumo rodiklį ir 2,5 % aukščiausią lygį. EMPL GD nurodytas pagrindinis veiksmingumo rodiklis buvo 1,7 %, o didžiausios rizikos lygis – 2,4 %. Komisija 2021 m. MVVA naudojo šiuos klaidų lygius, kad pateiktų informaciją apie tvarkingumą. Ji nurodė, kad bendra rizika atliekant mokėjimą sudarė 1,8–2,5 % DFP 2a išlaidų pakategorėje sanglaudos srityje ir 1,7 %–2,3 % visoje DFP 2 išlaidų kategorijoje.

2021 m. paskelbėme specialiąją ataskaitą, kurioje pateikėme išsamią informaciją apie metinio klaidų lygio, nurodyto MVA ir MVVA ataskaitoje dėl sanglaudos išlaidų, tinkamumą, patikimumą ir nuoseklumą. Ataskaitoje buvo patvirtintos mūsų pastarųjų ketverių metų metinėje ataskaitoje pateiktos išvados. Nustatėme, kad Komisija pateikia minimalų klaidų lygio įvertį, kuris nėra galutinis (VP lygmeniu, MVA ir MVVA), ir kad dokumentų peržiūros yra ribotos vertės, patvirtinant audito institucijų pateiktų visų likutinių klaidų lygių pagrįstumą.

Atsižvelgdama į mūsų rekomendacijas, Komisija peržiūrėjo savo didžiausios rizikos apskaičiavimo metodiką. Visų pirma dabar ji taiko papildymą neaudituotoms VP, grindžiamą tos pačios audito institucijos praneštais klaidų lygiais, susijusiais su kitomis VP, arba fiksuotąją normą, jei audito institucija dar nebuvo audituota. Tačiau Komisija neatlieka šių patikslinimų ankstesnių ataskaitinių metų audituotoms VP – šiuo atveju ji ir toliau remiasi savo dokumentų peržiūromis (kurioms būdingi trūkumai, palyginti su atitikties auditais). Be to, papildymo lygio gali nepakakti, kad būtų atsižvelgta į klaidas, kurių Komisija neaptiko atlikdama savo atitikties auditus.

Teisinės valstybės procedūra

2022 m. balandžio mėn. Komisija išsiuntė Vengrijai raštišką pranešimą dėl tariamų teisinės valstybės principo pažeidimų. Kad tai galėtų padaryti, ji turi turėti pagrįstą pagrindą manyti, kad šie pažeidimai turi įtakos arba yra didelė rizika, kad tai turės įtakos patikimam ES biudžeto finansų valdymui arba ES finansiniams interesams. Savo 2021 m. metinėse veiklos ataskaitose nei EMPL GD, nei REGIO GD nepateikė jokių nuorodų į šią vykstančią procedūrą arba į tai, kokios įtakos ji gali turėti patikinimui, kurį Komisija gali gauti iš Vengrijos kontrolės ir patikinimo sistemos.

Ką rekomenduojame

Rekomenduojame Komisijai:

• vadovaujančiosioms institucijoms pakartoti reikalavimus, susijusius su kompensavimu paramos gavėjams naudojant metodiką, kuri skiriasi nuo SIA, taikomo apskaičiuojant mokėjimus valstybėms narėms iš ES biudžeto, ypač atsižvelgiant į šiais metais nustatytą padėtį Airijos ESF veiksmų programoje;
• užtikrinti, kad, kai veiksmų programos grindžiamos esamomis nacionalinėmis schemomis, įgyvendinant veiksmą būtų veiksmingai prisidedama prie programos tikslų įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į šiais metais nustatytą padėtį, susijusią su NEET dalyviais pagal Ispanijos ESF / JUI veiksmų programas;
• programų institucijoms pakartoti, kad jos turi patvirtinti NEET dalyvių statusą prieš pateikdamos 2014–2020 m. laikotarpio ESF / JUI programų išlaidų deklaracijas. Šios tinkamumo patikros turėtų būti atliekamos remiantis patikimais ir patikrintais šaltiniais, ypač atsižvelgiant į šiais metais nustatytą padėtį Prancūzijos ir Airijos ESF / JUI veiksmų programose;
• patikrinti, ar COVID-19 vakcinų gamintojai laikosi išankstinių pirkimo sutarčių sąlygų, visų pirma dėl gamybos išlaidų sąmatų, išankstinio finansavimo naudojimo ir, kai taikytina, pelno nesiekimo sąlygų, ir prireikus imtis taisomųjų veiksmų;
• audito institucijoms pakartoti, kad pagal teisinę sistemą jos turi laikytis audito sekos, pagal kurią Komisija gali patikrinti, ar jų atrankos procedūros yra nepriklausomos, objektyvios ir nešališkos;
• savo metinėse veiklos ataskaitose pateikti informaciją apie prieš valstybes nares vykdomas teisinės valstybės procedūras ir apie tai, kaip jos gali turėti įtakos patikinimui apie išlaidų tvarkingumą, kurį Komisija gali gauti iš atitinkamų šalių patikinimo ir kontrolės sistemų.

Norite sužinoti daugiau? Visa informacija apie mūsų atliktą ES išlaidų auditą srityje „Sanglauda, atsparumas ir vertybės“ pateikta 2021 m. metinės ataskaitos 5 skyriuje.

Gamtos ištekliai

Iš viso: 56,8 milijardo eurų

Ką auditavome

Ši išlaidų sritis apima bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), bendrą žuvininkystės politiką ir dalį ES išlaidų, susijusių su aplinka ir klimato politika.

BŽŪP sudaro 97 % „Gamtos išteklių“ išlaidų. ES teisės aktuose nustatyti trys bendrieji BŽŪP tikslai yra šie:

• perspektyvi maisto gamyba, daugiausia dėmesio skiriant pajamoms iš žemės ūkio, žemės ūkio našumui ir kainų stabilumui;
• tvarus gamtos išteklių valdymas ir klimato politika, daugiausia dėmesio skiriant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui, biologinei įvairovei, dirvožemiui ir vandeniui;
• subalansuotas teritorinis vystymasis.

BŽŪP išlaidos pagal Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF) skirstomos į dvi plačias kategorijas:

• tiesiogines išmokas ūkininkams, kurios yra visiškai finansuojamos iš ES biudžeto;
• žemės ūkio rinkos priemones, kurios taip pat yra visiškai finansuojamos iš ES biudžeto, išskyrus kai kurias valstybių narių bendrai finansuojamas priemones, įskaitant skatinimo priemones.

Be to, įgyvendinant BŽP iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) biudžeto remiamos kaimo plėtros strategijos ir projektai.

Ši DFP išlaidų kategorija taip pat apima ES išlaidas jūrų ir žuvininkystės politikai ir dalį ES išlaidų, skiriamų aplinkai ir klimato politikai, apimant EJRŽF ir LIFE programas.

2021 m. šios DFP išlaidų kategorijos audito metu buvo tikrinamos 56,6 milijardo eurų išlaidos.

Komisija BŽŪP valdymą dalijasi su valstybėmis narėmis.

Ką nustatėme

Remdamiesi savo kiekybiškai įvertintomis klaidomis ir kitais kontrolės sistemos įrodymais, manome, kad srityje „Gamtos ištekliai“ klaidų lygis yra artimas reikšmingumo ribai.

Kaip ir ankstesniais metais, dėl tiesioginių išmokų, kurios daugiausia yra grindžiamos ūkininkų deklaruotu žemės ūkio paskirties žemės plotu ir kurios sudaro 67 % išlaidų srityje „Gamtos ištekliai“, remiantis mūsų rezultatais, klaidų lygis nebuvo reikšmingas. Kalbant apie likusias sritis (kaimo plėtros, rinkos priemonių, žuvininkystės, aplinkos ir klimato politikos), kurios sudaro 33 % išlaidų pagal šią DFP išlaidų kategoriją, iš mūsų rezultatų matyti, apskritai paėmus, kad klaidų lygis yra reikšmingas.

Tiesioginės išmokos ūkininkams: veiksminga kontrolės sistema

Pagrindinė tiesioginių išmokų valdymo priemonė yra Integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS), kuri apima Žemės sklypų identifikavimo sistemą (ŽSIS). IAKS padėjo sumažinti tiesioginių išmokų klaidų lygį, o ŽSIS tapo ypač reikšmingu indėliu.

84 patikrintose tiesioginių išmokų operacijose nustatėme tik tris nedideles kiekybiškai įvertinamas klaidas, atsiradusias dėl to, kad ūkininkai nurodė per didelį reikalavimus atitinkantį žemės ūkio paskirties žemės plotą.

Patikros atliekamos vykdant stebėseną

Nuo 2018 m. valstybių narių mokėjimo agentūros gali atlikti patikras vykdant stebėseną. Pagal šį metodą, tikrinant atitiktį tam tikroms BŽŪP taisyklėms, naudojami automatizuoti procesai, grindžiami ES programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenimis. Kadangi visus konkrečios išmokų schemos tinkamumo kriterijus galima vertinti iš kosmoso, mokėjimo agentūros gali stebėti visus pagalbos gavėjus nuotoliniu būdu.

Patikromis vykdant stebėseną gali būti naudojamasi siekiant įspėti ūkininkus apie galimą išmokų schemos taisyklių nesilaikymą bet kuriuo auginimo sezono metu. Taigi, ūkininkai turi daugiau galimybių pataisyti savo prašymus prieš juos patvirtinant.

Atlikdami savo darbą, tikrinome, kaip atliekamos patikros vykdant stebėseną Ispanijoje ir Italijoje. Ispanija tokias tiesioginių išmokų patikras atlieka nuo 2019 m. Kai kurie regionai šias patikras išplėtė, kad jos apimtų daugiau kaimo plėtros priemonių. Italijoje patikros apėmė tik tiesiogines išmokas, tačiau ji ketina išplėsti patikras, kad jos apimtų ir tam tikras kaimo plėtros priemones.

Komisija įsipareigojo padėti valstybėms narėms plėtoti patikrų vykdant stebėseną metodą. 2021 m. pabaigoje vykdant pagrindinių tiesioginės paramos (bazinių išmokų ir vienkartinių išmokų už plotą) schemų stebėseną tikrintas plotas sudarė 13,1 %.

Kaimo plėtrai, rinkos priemonėms, žuvininkystei, aplinkai ir klimato politikai tenka didesnė klaidų rizika

Palyginti su tiesioginėmis išmokomis, šioms išlaidų sritims taikomos sudėtingos tinkamumo finansuoti sąlygos, todėl padidėja klaidų rizika.

Iš 104 mūsų tikrintų kaimo plėtros operacijų, 90 nebuvo paveiktos klaidų. Iš 13 atvejų, kai nustatėme ir kiekybiškai įvertinome klaidas, šešių iš jų poveikis viršijo 20 %. Nustatėme vieną atitikties trūkumą, kuris neturi finansinio poveikio.

Žemės ūkio rinkos priemonės sudaro įvairias schemas, kurioms taikomos įvairios tinkamumo finansuoti sąlygos. Tikrinome 14 operacijų ir nustatėme keturis atvejus, kai mokėjimo agentūros kompensavo netinkamas finansuoti išlaidas. Visos keturios klaidos nesiekė 20 %.

Žuvininkystės, aplinkos ir klimato politikos projektų atrankos kriterijai ir tinkamumo finansuoti reikalavimai taip pat skiriasi. Keturiose mūsų tikrintose operacijose, susijusiose su tiesioginiu valdymu, klaidų nenustatėme. Likusiose šešiose operacijose, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, nustatėme tris kiekybiškai įvertinamas klaidas, įskaitant vieną, kuri viršijo 20 %, jos buvo padarytos neteisingai apskaičiavus tinkamas finansuoti išlaidas.

Atitikties patikros

Tikrinome 2021 finansinių metų valstybių narių kontrolės statistinių duomenų ir Komisijai pateiktų mokėjimo duomenų kokybę ir nuoseklumą. Apskritai nustatėme, kad atrinktose mokėjimo agentūrų sistemose pagalbos išmokos, teisingai atsižvelgiant į patikslinimus, atsiradusius dėl kontrolės duomenų, buvo apskaičiuotos patikimai.

Priemonė M21

Pagrindinis M21 priemonės („Išimtinė laikina parama ūkininkams ir MVĮ, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“) tikslas buvo spręsti nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių ūkininkų ir mažųjų bei vidutinių įmonių likvidumo problemas. Tikrinome, kaip priemonė įgyvendinama keturiose valstybėse narėse. Nustatėme ribotą skaičių atvejų, kai lėšas gavo paramos gavėjai, neatitinkantys paramos gavimo kriterijų. Mokėjimo agentūros galėjo to išvengti, jei būtų naudojusios IAKS sistemą, o ne „Excel“ lenteles.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (AGRI GD) teikiamos ataskaitos dėl BŽŪP išlaidų tvarkingumo

Kiekvienos mokėjimo agentūros direktorius teikia AGRI GD metinį valdymo pareiškimą dėl savo agentūros valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingumo ir išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo. Be to, valstybės narės kasmet teikia ataskaitas dėl savo administracinių ir vietoje atliekamų patikrų (kontrolės statistiniai duomenys).

Nuo 2015 m., siekiant pateikti papildomą patikinimą, sertifikavimo įstaigos turėjo pateikti metinę nuomonę dėl kiekvienos mokėjimo agentūros išlaidų, kurias paprašė kompensuoti valstybės narės, teisėtumo ir tvarkingumo.

AGRI GD naudoja kontrolės statistiniuose duomenyse nurodytus klaidų lygius ir atlieka patikslinimus, pagrįstus sertifikavimo įstaigų auditų rezultatais, taip pat savo atliktų mokėjimo agentūrų sistemų ir išlaidų auditų rezultatais, kad apskaičiuotų tiesioginių išmokų riziką atliekant mokėjimą. Jis įvertinto, kad 2021 m. rizikos veikiama suma atliekant mokėjimą sudarė 1,8 % visų BŽŪP išlaidų. AGRI GD apskaičiavo, kad tiesioginių išmokų rizika atliekant mokėjimą yra apie 1,4 %, kaimo plėtros – apie 2,9 %, o rinkos priemonių – apie 2,1 %.

Ką rekomenduojame

Rekomenduojame Komisijai:

• remiantis patirtimi, įgyta naudojant patikras vykdant stebėseną, sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausia patirtimi, susijusia su valstybių narių naujų technologijų naudojimu atliekant mokėjimų BŽŪP srityje patikras, kad būtų galima padėti valstybėms narėms nuo 2023 m. įgyvendinti žemės ūkio plotų stebėsenos sistemą;
• atlikti auditus ir užtikrinti stebėseną bei vertinimą, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės peržiūrėtų, ar jų M21 priemonės finansavimas buvo tinkamai skirtas tinkamiems finansuoti paramos gavėjams, turintiems likvidumo problemų, dėl kurių kyla rizika jų ūkininkavimo ar verslo veiklos tęstinumui.

Norite sužinoti daugiau? Visa informacija apie mūsų atliktą ES išlaidų auditą srityje „Gamtos ištekliai“ pateikta 2021 m. metinės ataskaitos 6 skyriuje.

Migracija ir sienų valdymas
Saugumas ir gynyba

Iš viso: 3,2 milijardo eurų

Ką auditavome

Ši išlaidų sritis apima įvairias politikos sritis, susijusias su migracija ir sienų valdymu (DFP 4 išlaidų kategorija), taip pat saugumu ir gynyba (DFP 5 išlaidų kategorija). Šias išlaidų kategorijas pateikiame bendrame skyriuje, nes ankstesniu DFP laikotarpiu jos iš esmės buvo įtrauktos į biudžetą ir įrašytos į apskaitą vienoje išlaidų kategorijoje, t. y. DFP 3 išlaidų kategorijoje „Saugumas ir pilietybė“.

4 išlaidų kategorijoje „Migracija ir sienų valdymas“ dauguma išlaidų buvo susijusios su ankstesnio programavimo laikotarpio (2014–2020 m.) projektų schemų, finansuotų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir Vidaus saugumo fondo sienų valdymo ir vizų finansinės priemonės (VSF ir sienų vizų priemonės) lėšomis, užbaigimu.

Šių dviejų fondų tikslas – prisidėti prie veiksmingo migracijos srautų valdymo ir suformuoti bendrą ES požiūrį į prieglobstį ir migraciją (PMIF), užtikrinti aukšto lygio ES saugumą, kartu palengvinant teisėtą keliavimą, vykdant vienodą ir aukšto lygio išorės sienų kontrolę ir veiksmingai tvarkant Šengeno vizas (VSF ir sienų vizų priemonė). Jų valdymą iš esmės pasidalijo Komisijos Migracijos ir (HOME GD) ir valstybės narės.

Kita svarbi 4 išlaidų kategorijos išlaidų sritis – trijų decentralizuotų agentūrų (Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (EUAA), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex), Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA)), aktyviai įgyvendinančių pagrindinius ES prioritetus migracijos ir sienų valdymo srityse, finansavimas. Apie ES agentūrų išlaidas atskirai pranešame savo specialiosiose metinėse ataskaitose ir metinėje suvestinėje „ES agentūrų auditas trumpai“.

Dėl 2021 m. mūsų audito populiacija DFP 4 išlaidų kategorijoje siekė 2,6 milijardo eurų.

DPF 5 išlaidų kategorijoje „Saugumas ir gynyba“ sudedamąją dalį „saugumas“ patenka finansavimo pagal 2014–2020 m. Vidaus saugumo fondo policijos priemonę (VSF policijos priemonę) užbaigimas, branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo finansavimas (ES finansinė parama Bulgarijos, Lietuvos ir Slovakijos branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimui) ir trims ES decentralizuotoms saugumo srities agentūroms (Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrui (EMCDDA), Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūrai (Europolui), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūrai (CEPOL)) skirtas finansavimas. Į sudedamąją dalį „gynyba“ patenka Europos gynybos fondas, kurio lėšomis remiami bendradarbiavimu grindžiami gynybos projektai visuose mokslinių tyrimų ir plėtros etapuose.

2021 m. mūsų audito populiacija DFP 5 išlaidų kategorijoje siekė 0,6 milijardo eurų.

Ką nustatėme

2021 m. tikrinome 28 operacijų imtį. Ši imtis, nors sudaryta taip, kad ja prisidedama prie mūsų bendro patikinimo pareiškimo, nėra reprezentatyvi DFP 4 ir 5 išlaidų kategorijų išlaidų atžvilgiu. Todėl negalime pateikti šių DPF išlaidų kategorijų klaidų lygio įverčio.

Iš 28 mūsų tikrintų operacijų devyniose (32 %) buvo klaidų. Kiekybiškai įvertinome šešias klaidas, turėjusias poveikį iš ES biudžeto mokamoms sumoms. Be to, nustatėme šešis neatitikties teisinėms ir finansinėms nuostatoms atvejus, tačiau jie finansinio poveikio ES biudžetui neturi.

Remiantis mūsų atlikta trijų audito institucijų darbo peržiūra, jos parengė ir įgyvendino išsamias pakankamai kokybiškas procedūras, kad galėtų pranešti apie savo darbą metinėje kontrolės ataskaitoje, kurią jos teikia Komisijai. Tačiau nustatėme trūkumų, susijusių su jų audito darbu ir ataskaitų teikimu.

Metinės veiklos ataskaitos ir kitos valdymo priemonės

Peržiūrėjome HOME GD metinę veiklos ataskaitą ir nenustatėme jokios informacijos, prieštaraujančios mūsų nustatytiems faktams. Kadangi mūsų atliktos 25 operacijų patikros yra susijusios tik su nedidele dalimi operacijų, už kurias atsakingas HOME GD, negalime patikrinti šio generalinio direktorato patikinimo pareiškimo pagal savo audito rezultatus.

Ką rekomenduojame

Rekomenduojame Komisijai:

• paramos pagal Sąjungos veiksmų ir pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju priemones gavėjams ir už HOME GD finansavimo įgyvendinimą atsakingoms valstybių narių institucijoms pateikti papildomų gairių, kaip:
  
  
  1. laikytis tinkamų patvirtinamųjų dokumentų, kuriuos galima pateikti patikrų ar auditų atveju, rinkimo taisyklių;
  2. vykdyti pareigą perkant prekes ar paslaugas laikytis nacionalinių viešųjų pirkimų taisyklių;

• atlikti tikslingesnes išlaidų tinkamumo finansuoti ex ante patikras, ypač kai tai pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, ypatingą dėmesį skiriant galimai rizikai, susijusiai su:
  
  
  1. išlaidų rūšimi (pavyzdžiui, viešieji pirkimai);
  2. paramos gavėjo rūšimi (pavyzdžiui, paramos gavėjai, kurie turi mažai su ES finansavimu susijusios patirties arba jos neturi).
  Tai darydama Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad audito sertifikatų naudojimas paramos gavėjų mokėjimo prašymams pagrįsti turi trūkumų.

Norite sužinoti daugiau? Visa informacija apie mūsų atliktą ES išlaidų auditą srityje „Migracija ir sienų valdymas. Saugumas ir gynyba“ pateikta 2021 m. metinės ataskaitos 7 skyriuje.

Kaimyninės šalys ir pasaulis

Iš viso: 10,9 milijardo eurų

Ką auditavome

Ši išlaidų sritis apima visų išorės veiksmų, finansuojamų iš ES biudžeto (išskyrus Europos plėtros fondus), išlaidas. Įgyvendinant politiką siekiama puoselėti ir propaguoti ES vertybes, principus ir pagrindinius interesus visame pasaulyje, padėti skatinti daugiašališkumą ir tvirtesnę partnerystę su ES nepriklausančiomis šalimis, kad paramą gaunančios šalys galėtų priimti ir įgyvendinti reformas, kurių reikia, kad jos atitiktų ES vertybes siekiant narystės, taip prisidedant prie jų stabilumo, saugumo ir klestėjimo.

Mokėjimai išmokami naudojant kelias priemones ir teikimo metodus, pavyzdžiui, darbų / tiekimo / paslaugų sutartis, dotacijas, specialias paskolas, paskolų garantijas ir finansinę pagalbą, paramą biudžetui ir kitas tikslines paramos biudžetui formas daugiau kaip 150 šalių.

2021 m. audituotos išlaidos šioje srityje sudarė 10 milijardų eurų.

Ką nustatėme

Peržiūrėjome 67 operacijų, kurios, nors ir prisideda prie mūsų bendro patikinimo pareiškimo, tačiau nėra reprezentatyvios pagal šią DFP išlaidų kategoriją, imtį. Todėl negalime įvertinti šios DPF išlaidų kategorijos klaidų lygio.

Iš 67 mūsų tikrintų operacijų 32 (48 %) buvo paveiktos klaidų. Nepaisant riboto imties dydžio, mūsų audito rezultatai patvirtina, kad klaidų rizika šioje DFP išlaidų kategorijoje yra didelė. Kiekybiškai įvertinome 24 klaidas, kurios turėjo poveikį iš ES biudžeto mokamoms sumoms. Dažniausiai pasitaikančios klaidų kategorijos buvo nepatirtos išlaidos, netinkamos finansuoti išlaidos, patvirtinamųjų dokumentų nebuvimas ir viešųjų pirkimų klaidos.

Operacijos, susijusios su parama biudžetui, ir projektai, kuriuos įgyvendino tarptautinės organizacijos pagal „sąlyginį metodą“ (kai Komisijos įnašai į kelių paramos teikėjų projektus sujungiami su kitų paramos teikėjų įnašais ir nėra priskiriami konkretiems žinomiems išlaidų punktams), buvo mažiau veikiamos klaidų. 2021 m. nustatėme po vieną klaidą kiekvienoje iš šių išlaidų sričių.

Kaip ir ankstesniais metais, kai kurios tarptautinės organizacijos suteikė tik ribotą prieigą prie dokumentų (pavyzdžiui, tik skaitymo formatu), todėl negalėjome padaryti jų kopijų. Tai mums trukdė planuoti ir vykdyti auditą, todėl vėlavome atlikti savo darbą. Nors Komisija pagerino ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, vis dar sunku gauti prašomų dokumentų.

NEAR GD atliktas likutinio klaidų lygio tyrimas

2021 m. Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinis direktorato (NEAR GD) septintąjį likutinio klaidų lygio (LKL) tyrimą jo vardu atiko išorės rangovas. Šio yrimo tikslas — įvertinti klaidų, kurios nebuvo nustatytos vykdant visas NEAR GD valdymo patikras, kurių paskirtis – užkirsti kelią tokioms klaidoms, jas aptikti ir ištaisyti visoje jo atsakomybės srityje, skaičių, kad būtų galima padaryti išvadą dėl tų patikrų veiksmingumo. Tai nėra patikinimo užduotis arba auditas.

Kaip ir ankstesniais metais, buvo įvertinta, kad bendras NEAR GD LKL buvo žemesnis už pačios Komisijos nustatytą 2 % reikšmingumo ribą (2021 m.: 1,05 %; 2020 m.: 1,36 %).

Mūsų ankstesnių metų metinėse finansinėse ataskaitose jau buvo aprašyti tyrimų trūkumai, dėl kurių gali būti nepakankamai įvertintas LKL.

Į 2021 m. LKL tyrimo populiaciją neįtrauktos per ataskaitinį laikotarpį užbaigtos senos sutartys, kurių bendra vertė – 389 milijonai eurų ir NEAR GD teminės dotacijų sutartys, kurių vertė – 50 milijonų eurų. 439 milijonų eurų vertės pirmiau minėtų dviejų rūšių neįtrauktos sutartys kartu sudaro apie 20 % NEAR GD užbaigtų sutarčių portfelio, kurio vertė – 2,27 milijardo eurų. Tai reikšminga dalis, kuri nebus įtraukta į jokią LKL peržiūrą, ypač todėl, kad galutinė LKL imties populiacijos vertė, nustatant bendrąjį (GD išvestą) klaidų lygį, siekia apie 1,7 milijardo eurų ir dėl to klaidos gali likti neaptiktos. Šių sutarčių neįtraukimas yra trūkumas, kurio NEAR GD nenurodė savo 2021 m. metinėje veiklos ataskaitoje.

Metinės veiklos ataskaitos ir kitos valdymo priemonės

Remdamasis žemu įvertintu likutiniu klaidų lygiu, ECHO GD generalinis direktorius pareiškė, kad finansinės rizikos pozicija nesiekė 2 % reikšmingumo ribos. Kadangi tik nedidelė mūsų patikrų dalis yra susijusi su operacijomis, už kurias atsakingas ECHO GD, šio pareiškimo negalime patikrinti remdamiesi savo darbo rezultatais.

Dėl COVID-19 pandemijos ir politinių krizių kilo pavojus humanitarinės pagalbos teikimui, nes buvo apribota prieiga prie humanitarinės krizės paveiktų žmonių arba užkirstas jai kelias. Ši rizika susijusi ne tik su humanitarinių poreikių vertinimais, bet ir su pagalbos teikimu bei susijusia kontrole.

Ką rekomenduojame

Rekomenduojame Komisijai:

• imtis atitinkamų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad visi įsipareigojimai arba išankstiniai mokėjimai, kuriuos paramos gavėjai savo finansinėse ataskaitose deklaravo kaip patirtas išlaidas, būtų atskaityti prieš atliekant mokėjimus ar patvirtinimus;
• stiprinti kontrolę rengiant paramos biudžetui operacijų finansavimo susitarimus, siekiant finansavimo susitarimuose nustatyti aiškias sąlygas, susijusias su lėšų pervedimu į lengvatomis besinaudojančios šalies centrinio banko iždo sąskaitą ir taikytinu valiutos kursu. Jos turėtų atitikti paramos biudžetui gaires;
• 2022 m. metinėje veiklos ataskaitoje ir būsimose metinėse veiklos ataskaitose pateikti į LKL tyrimo populiaciją neįtrauktų sutarčių rūšį ir vertę.

Norite sužinoti daugiau? Visa informacija apie mūsų atliktą ES išlaidų auditą srityje „Kaimyninės šalys ir pasaulis“ pateikta 2021 m. metinės ataskaitos 8 skyriuje.

Europos viešasis administravimas

Iš viso: 10,7 milijardo eurų

Ką auditavome

Mūsų auditas apėmė šių ES institucijų ir įstaigų administracines išlaidas: Europos Parlamento (EP), Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT), Europos Audito Rūmų (Audito Rūmų), Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK), Europos regionų komiteto (ERK), Europos ombudsmeno ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP).

2021 m. institucijos ir įstaigos administracinėms išlaidoms iš viso skyrė 10,7 milijardo eurų. Ši suma apėmė išlaidas žmogiškiesiems ištekliams ir pensijoms (apie 68 % visos sumos), pastatams, įrangai, energijai, komunikacijoms ir informacinėms technologijoms.

Mūsų pačių finansinės būklės ataskaitas tikrina išorės auditorius. Kiekvienais metais skelbiame parengtą audito nuomonę ir ataskaitą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir mūsų interneto svetainėje.

Ką nustatėme

2021 m. tikrinome atrinktas Europos išorės veiksmų tarnybos priežiūros ir kontrolės sistemas. Taip pat tikrinome 60 operacijų.

Kaip ir ankstesniais metais, mūsų vertinimu, klaidų lygis yra žemiau reikšmingumo ribos.

Nenustatėme jokių konkrečių trūkumų, susijusių su Europos Sąjungos Taryba, ESTT, EESRK, ERK, Europos ombudsmenu ir EDAPP. Remdamasis savo darbu, mūsų išorės auditorius nenurodė jokių konkrečių trūkumų.

Europos Parlamentas

Europos Parlamento atliktuose mokėjimuose nustatėme dvi kiekybiškai įvertinamas klaidas. Viena klaida buvo susijusi su nedidele permoka už IT paslaugas, atsiradusia dėl neteisingo sutarties sąlygų taikymo. Kita buvo susijusi su Europos Parlamento atliktu mokėjimu vienai Europos frakcijai. Europos Parlamento vidaus viešųjų pirkimų taisyklės neatitinka Finansinio reglamento, nes jomis ribojama konkurencija. Nustatėme, kad ši frakcija ne visiškai laikėsi šių vidaus taisyklių, nes ji nesirinko iš pakankamai daug pasiūlymų ir tinkamai nenurodė kriterijų, kuriuos ji taikė sudarydama sutartį.

Be to, patikrinome 74,9 milijono eurų mokėjimą, susijusį su pastato Briuselyje pirkimu. Atkreipėme dėmesį į tai, kad šio pastato vieno kvadratinio metro kaina buvo 30 % didesnė, palyginti su kitu Parlamento svarstytu pastatu, ir kad sutarties skyrimo kriterijuose, kuriais remiantis priimamas sprendimas dėl pirkimo, gerokai sumažinta kainos svarba, todėl mažai tikėtina, kad galėjo būti priimtas kitas pasiūlymas.

Europos Komisija

Komisijos atliktuose mokėjimuose nustatėme vieną kiekybiškai įvertinamą klaidą. Ji susijusi su nežymiu neteisingu atskaitymu iš pensijų išmokų. Taip pat atkreipėme dėmesį į tai, kad dėl COVID-19 pandemijos Komisija laikinai sustabdė kai kurias teisių į pensiją tikrinimo patikras.

Europos išorės veiksmų tarnyba

EIVT atliktuose mokėjimuose nustatėme dvi kiekybiškai įvertinamas klaidas. Viena susijusi su tuo, kad nebuvo sudaryta sutartis dėl paslaugų, kurias įsigijo ES delegacija. Kita susijusi su išmokomis darbuotojui, kuris nenurodė jokių pastarojo meto asmeninės padėties pokyčių.

Be to, tikrinome ES delegacijų organizuotas viešųjų pirkimų ir vietos įdarbinimo procedūras. Nors EIVT patobulino viešųjų pirkimų procesą, vis dar nustatėme tam tikrų trūkumų. Pusėje mūsų tikrintų viešųjų pirkimų procedūrų nustatėme keletą trūkumų, susijusių su tuo, kaip ES delegacijos taikė viešųjų pirkimų taisykles. Taip pat nustatėme keletą trūkumų visose mūsų tikrintose vietos darbuotojų įdarbinimo procedūrose. Visa tai gali trukdyti užtikrinti įdarbinimo proceso skaidrumą, atrinkti geriausius kandidatus ir užtikrinti vienodą požiūrį.

Ką rekomenduojame

Rekomenduojame, kad:

• Europos Parlamento administracija turėtų persvarstyti savo gaires dėl viešųjų pirkimų taisyklių, kurių turi laikytis frakcijos, taikymo ir pasiūlyti Parlamento biurui jas persvarstyti, kad jos būtų geriau suderintos su Finansiniu reglamentu. Jis turėtų geriau stebėti šių taisyklių taikymą;
• EIVT turėtų imtis tinkamų priemonių siekdama užtikrinti, kad ES delegacijos taikytų viešųjų pirkimų taisykles, pavyzdžiui, gerinti mokymą, tobulinti gaires ir šablonus;
• EIVT turėtų patobulinti mokymus ir rekomendacijas dėl ES delegacijų vietos darbuotojų įdarbinimo procedūrų, kad būtų užtikrinta atitiktis skaidrumo ir vienodo požiūrio principams. Ji taip pat turėtų geriau prižiūrėti, ar ES delegacijos dokumentuoja atitinkamus įdarbinimo proceso etapus.

Norite sužinoti daugiau? Visa informacija apie mūsų atliktą ES išlaidų auditą srityje „Europos viešasis administravimas“ pateikta 2020 m. metinės ataskaitos 9 skyriuje.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

Iš viso: 464,4 milijardo eurų

Ką auditavome

2021 m. mūsų darbas pirmą kartą taip pat apėmė vienkartinį mokėjimą Ispanijai pagal EGADP. Ši priemonė yra pagrindinė NGEU priemonės, kuria siekiama remti atsigavimą nuo COVID-19 pandemijos poveikio, sudedamoji dalis. EGADP yra laikina priemonė, įgyvendinama ir finansuojama taip, kad iš esmės skiriasi nuo biudžeto išlaidų pagal DFP. Skirtingai nuo ES biudžeto išlaidų, kurios grindžiamos išlaidų kompensavimu ir (arba) sąlygų laikymusi, pagal EGADP valstybėms narėms skiriamos lėšos, kad jos pasiektų iš anksto nustatytas tarpines arba siektinas reikšmes.

Audito populiaciją sudarė vienintelė 2021 m. išmoka, mokėjimas Ispanijai, ir susijusio išankstinio finansavimo patvirtinimas.

Ispanijos mokėjimo prašyme (2021 m. lapkričio 11 d.) nurodytos 52 tarpinės reikšmės, kurias Ispanija nurodė pasiektomis. Ispanijai buvo sumokėta 11,5 milijardo eurų suma. 2021 m. gruodžio 3 d. Komisija priėmė teigiamą išankstinį vertinimą ir, gavusi teigiamą Tarybos ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę, 2021 m. gruodžio 22 d. įgyvendinimo sprendimu leido išmokėti lėšas. Ji 2021 m. gruodžio 27 d. sumokėjo Ispanijai 10 milijardų eurų, kartu patvirtindama 1,5 milijardo eurų išankstinį finansavimą.

Mūsų darbo rezultatai yra mūsų 2021 m. nuomonės dėl EGADP išlaidų tvarkingumo pagrindas.

Ką nustatėme

Audito metu tikrinome Ispanijai atlikto EGADP mokėjimo tvarkingumą. Savo vertinimą grindėme mokėjimų sąlyga, t. y. kad Tarybos įgyvendinimo sprendime (TIS) apibrėžtos tarpinės ir siektinos reikšmės buvo tinkamai pasiektos. Šiuo tikslu tikrinome, ar Komisija surinko pakankamus ir tinkamus įrodymus, kuriais pagrindžiamas jos vertinimas, kad Ispanijos mokėjimo prašyme nurodytos 52 tarpinės reikšmės yra tinkamai pasiektos. Šiame vertinime neatsižvelgiama į tai, ar laikomasi kitų ES ir nacionalinių taisyklių.

Mūsų darbo metu gauti bendri audito įrodymai rodo, kad viena iš 52 tarpinių reikšmių, susijusių su pirmąja išmoka Ispanijai, nebuvo tinkamai pasiekta. Komisija dar nėra nustačiusi metodo, kaip kiekybiškai įvertinti tarpinės reikšmės ar siektinos reikšmės nepasiekimo poveikį. Mūsų nuomone, ši klaida nėra reikšminga.

Kiti trūkumai, nustatyti Komisijos darbe vertinant tarpines reikšmes, yra susiję su nepakankamai patikimais tarpinės reikšmės kontrolės kriterijais ir nepakankamu darbo dokumentavimu, tačiau tai neturi įtakos tarpinės reikšmės pasiekimo vertinimui.

Ką rekomenduojame

Rekomenduojame Komisijai:

• aiškiai ir skaidriai pagrįsti veiklos priemonėse ir Tarybos įgyvendinimo sprendime nurodytus elementus, kurie nėra laikomi svarbiais, kad tarpinės ir siektinos reikšmės būtų tinkamai pasiektos;
• parengti metodiką, pagal kurią būtų nustatyta suma, kurios mokėjimas turi būti sustabdytas pagal Reglamento 24 straipsnio 6 ir 8 dalis;
• pagerinti tarpinių ir siektinų reikšmių vertinimo dokumentavimą, išsamiai dokumentuojant visus ex ante darbo metu tikrintus elementus.

Norite sužinoti daugiau? Visa informacija apie mūsų atliktą ES išlaidų auditą srityje „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė“ pateikta 2021 m. metinės ataskaitos 10 skyriuje.

Europos plėtros fondai

Iš viso: 3,4 milijardo eurų

Ką auditavome

1959 m. pradėti taikyti Europos plėtros fondai (EPF) buvo pagrindinė priemonė, pagal kurią ES iki 2020 m. pabaigos vystomojo bendradarbiavimo paramą teikė Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims bei užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT), o 11-asis (ir galutinis ) EPF apėmė 2014–2020 m. DFP. ES ryšius su AKR šalimis ir UŠT reglamentuojantis pagrindas buvo 2000 m. birželio 23 d. 20 metų laikotarpiui Kotonu pasirašytas partnerystės susitarimas. Jo pagrindinis tikslas buvo sumažinti ir galiausiai panaikinti skurdą, vadovaujantis pagrindiniu vystomojo bendradarbiavimo tikslu, nustatytu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje. 2021–2027 m. DFP vystomojo bendradarbiavimo parama Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalims yra įtraukta į Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ (toliau – KVTBP „Globali Europa“), o UŠT teikiama vystomojo bendradarbiavimo parama įtraukta į Sprendimą dėl užjūrio asociacijos, įskaitant Grenlandiją. Tačiau 8-asis, 9-asis, 10-asis ir 11-asis EPF nebuvo įtraukti į ES bendrąjį biudžetą. Iki jų užbaigimo jie toliau įgyvendinami atskirai ir dėl jų teikiamos atskiros ataskaitos.

2021 m. mūsų audituotų išlaidų šioje srityje vertė iš viso buvo 3,1 milijardo eurų. Šios išlaidos yra susijusios su 9-uoju, 10-uoju ir 11-uoju EPF.

Juos valdo Komisija atskirai nuo ES bendrojo biudžeto ir EIB. Pagrindinis atsakingas generalinis direktoratas yra Tarptautinės partnerystės generalinis direktoratas (INTPA GD, buvęs DEVCO GD).

Ką nustatėme

2021 m. finansinėse ataskaitose nebuvo reikšmingų iškraipymų.

Taip pat padarėme išvadą, kad EPF pajamose nebuvo reikšmingo klaidų lygio.

Mūsų nuomonė dėl 2021 finansinių metų išlaidų yra neigiama:

Audituodami operacijų tvarkingumą patikrinome 140 operacijų imtį, kuri yra reprezentatyvi visų EPF išlaidų rūšių atžvilgiu. Mūsų imtį sudarė 26 operacijos, susijusios su Skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondu, 92 operacijos, kurioms leidimą suteikė 17 ES delegacijų, ir 22 mokėjimai, kuriuos patvirtino Komisijos būstinė.

Dėl COVID-19 pandemijos nebuvo įmanoma surengti vizitų vietoje ES delegacijose, todėl jie buvo pakeisti dokumentų peržiūromis. Dėl to negalėjome atlikti tam tikrų audito procedūrų – visų pirma negalėjome patikrinti, kaip vykdomos su atrinktomis operacijomis susijusios sutartys, taigi, mūsų audito darbas buvo ribotas. Turėjome pakoreguoti savo metodą: atlikti operacijų ir projektų dokumentų peržiūras ir nuotoliniu būdu palaikyti ryšius su audituojamais subjektais. Vis dėlto manome, kad gauti įrodymai leido mums atlikti savo darbą ir padaryti išvadas.

Iš 140 mūsų tikrintų operacijų 54 (38,8 %) buvo klaidų. Remdamiesi 43 mūsų kiekybiškai įvertinta klaida, vertiname, kad klaidų lygis sudaro 4,6 %. Trys dažniausiai pasitaikančios klaidų rūšys buvo netinkamos finansuoti išlaidos (38,6 %), pagrindinių patvirtinamųjų dokumentų nebuvimas (23,3 %) ir nepatirtos išlaidos (14,9 %).

Kaip ir 2020 m., Komisija ir jos įgyvendinantieji partneriai padarė daugiau klaidų operacijose, susijusiose su dotacijomis ir susitarimais dėl įnašo ir įgaliojimo susitarimais su paramą gaunančiomis šalimis, tarptautinėmis organizacijomis bei valstybių narių agentūromis, nei su kitais paramos būdais (pavyzdžiui, darbų, prekių ir paslaugų sutartimis) susijusiose operacijose. Iš 92 mūsų tikrintų šio tipo operacijų 39-iose buvo kiekybiškai įvertinamų klaidų; jos sudarė [81,2 %] įvertinto klaidų lygio.

Kaip ir ankstesniais metais, kai kurios tarptautinės organizacijos suteikė tik ribotą prieigą prie dokumentų (pavyzdžiui, tik skaitymo formatu), todėl negalėjome padaryti jų kopijų. Tai mums trukdė planuoti ir vykdyti auditą, todėl vėlavome atlikti savo darbą. Nors Komisija pagerino savo ryšių palaikymą su tarptautinėmis organizacijomis, mums ir toliau kyla sunkumų gauti kai kurių jų dokumentus.

INTPA GD atliktas LKL tyrimas

2021 m. dešimtąjį INTPA GD likutinio klaidų lygio (LKL) tyrimą atliko išorės rangovas, kad įvertintų klaidų lygius, kurie liko neaptikti atlikus visas INTPA GD valdymo patikras, siekiant visoje direktorato atsakomybės srityje išvengti šių klaidų, jas aptikti ir ištaisyti, kad būtų galima padaryti išvadą dėl šių patikrų veiksmingumo.

2021 m. LKL tyrimui INTPA GD taikė 412 operacijų imties dydį. Todėl buvo galima ir vėl galėjo pateikti ne tik bendrą klaidų lygį išlaidoms, finansuotoms iš ES bendrojo biudžeto ir iš EPF biudžeto, bet ir atskirus klaidų lygius šioms dviem sritims. Šeštus metus iš eilės atliekant tyrimą buvo įvertinta, kad bendras LKL neviršija Komisijos nustatytos 2 % reikšmingumo ribos (1,14 %).

LKL tyrimas nėra patikinimo užduotis arba auditas. Jis grindžiamas INTPA GD pateikta LKL metodika ir vadovu. Mūsų ankstesnėse metinėse ataskaitose dėl EPF jau buvo aprašyti tyrimų trūkumai, dėl kurių LKL lygis galėjo būti nustatytas per žemas.

Vienas iš LKL tyrimo aspektų – pasitikėjimo kitų auditorių darbu laipsnis. Todėl visiško pasitikėjimo rodiklis nuo 15 % operacijų 2020 m. padidėjo iki 34 % 2021 m. Ir toliau laikomės nuomonės, kad toks didelis pasitikėjimas kitų auditorių darbu prieštarauja LKL tyrimo tikslui įvertinti klaidų, kurių nepavyko nustatyti atlikus visas INTPA GD valdymo patikras, kuriomis siekiama užkirsti kelią tokioms klaidoms, jas aptikti ir ištaisyti, lygį.

INTPA GD metinės veiklos ataskaitos peržiūra

2021 m. metinės veiklos ataskaitos generalinio direktoriaus patikinimo pareiškime nepateikta jokių išlygų. Nuo 2018 m. INTPA GD reikšmingai sumažino išlygų apimtį (t. y. išlaidų, kurioms jos taikomos, dalį).

Nustatėme, kad 2021 m. metinėje veiklos ataskaitoje INTPA GD nepagrįstai nepateikė išlygų, ir manome, kad tai yra iš dalies susiję su LKL tyrimo trūkumais.

INTPA GD siekia pagerinti savo duomenų, naudojamų taisomajai gebai apskaičiuoti, kokybę. Peržiūrėjome 2021 m. taisomosios gebos apskaičiavimą, kurį INTPA GD įvertino 13,62 milijono eurų. Atlikę 35 % (pagal vertę) visos susigrąžintų lėšų populiacijos testus, savo imtyje klaidų nenustatėme.

Ką rekomenduojame

Rekomenduojame Komisijai:

• sustiprinti vidaus kontrolę, siekiant užtikrinti, kad sutartys nebūtų pasirašomos, jei nėra tinkamo teisinio pagrindo;
• imtis atitinkamų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad visi įsipareigojimai arba išankstiniai mokėjimai, kuriuos paramos gavėjai savo finansinėse ataskaitose deklaravo kaip patirtas išlaidas, būtų atskaityti prieš atliekant mokėjimus ar patvirtinimus.

Norite sužinoti daugiau? Visa informacija apie mūsų atliktą EPF auditą pateikta 2021 m. metinėje atskaitoje dėl iš 8-ojo, 9-ojo, 10-ojo ir 11-ojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos.

Bendra informacija

Europos Audito Rūmai ir jų darbas

Audito Rūmai yra nepriklausomas Europos Sąjungos išorės auditorius. Mūsų būstinė yra Liuksemburge ir pas mus dirba apie 900 specialistų ir pagalbinių darbuotojų, kurie yra visų ES valstybių narių piliečiai.

Mūsų misija – padėti gerinti ES administravimą ir finansų valdymą bei skatinti atskaitomybę ir skaidrumą, taip pat atlikti nepriklausomo ES piliečių finansinių interesų sergėtojo vaidmenį.

Mūsų audito ataskaitos ir nuomonės yra labai svarbi ES atskaitomybės grandinės sudėtinė dalis. Jos naudojamos reikalaujant atskaitomybės iš tų, kurie yra atsakingi už ES politikų ir programų įgyvendinimą: Komisijos, kitų ES institucijų ir įstaigų ir administracijų valstybėse narėse.

Įspėjame apie riziką, teikiame patikinimą, nurodome trūkumus ir gerosios praktikos pavyzdžius bei teikiame rekomendacijas ES politikos formuotojams ir teisės aktų leidėjams, kaip pagerinti ES politikų ir programų valdymą. Savo darbu užtikriname, kad Europos piliečiai žinotų, kaip panaudojami jų pinigai.

Trumpa mūsų patikinimo pareiškimui taikomo audito metodo apžvalga

Mūsų patikinimo pareiškime teikiamos nuomonės yra pagrįstos objektyviais įrodymais, gautais atliekant tarptautinius audito standartus atitinkančius audito testus.

Kaip nurodyta mūsų 2021–2025 m. strategijoje, 2021–2027 m. toliau plėtosime savo audito metodą ir naudosime turimus duomenis ir informaciją, kurie mums leis toliau teikti tvirtą patikinimą, grindžiamą Sutartyje nustatytais mūsų įgaliojimais, visapusiškai laikantis tarptautinių viešojo sektoriaus audito standartų.

Finansinių ataskaitų patikimumas

Ar ES metinėse finansinėse ataskaitose pateikta išsami ir tiksli informacija?

• Vertiname apskaitos sistemą, siekdami įsitikinti, kad ji sudaro tvirtą pagrindą patikimiems duomenims pateikti.
• Įvertiname pagrindines apskaitos procedūras, siekdami įsitikinti, kad jos taikomos teisingai.
• Atliekame apskaitos duomenų analitines patikras, siekdami įsitikinti, kad duomenys yra pateikti nuosekliai ir neatrodo nepagrįsti.
• Tiesiogiai tikriname apskaitos įrašų imtį, siekdami įsitikinti, kad egzistuoja atspindimos operacijos ir jos yra teisingai užregistruotos.
• Tikriname finansinės būklės ataskaitas, siekdami įsitikinti, kad jos teisingai atspindėtų finansinę padėtį.

Operacijų tvarkingumas

Ar ES finansinėse ataskaitose atspindimos su pajamoms ir išlaidoms priskirtais mokėjimais susijusios operacijos atitinka taisykles?

• Vertiname pajamoms ir išlaidoms skirtas sistemas, siekdami nustatyti jų veiksmingumą ir įsitikinti, kad operacijos yra tvarkingos.
• Sudarome operacijų statistines imtis ir taip suteikiame detaliojo testavimo pagrindą mūsų auditoriams. Išsamiai tikriname į imtį įtrauktas operacijas, taip pat galutinių paramos gavėjų (pavyzdžiui, ūkininkų, mokslinių tyrimų institutų, darbus ar paslaugas viešosioms įstaigoms teikiančių įmonių) patalpose, siekdami gauti įrodymų, kad atspindimas įvykis yra tikras, tinkamai užregistruotas ir atitinka taisykles, pagal kurias atliekami mokėjimai.
• Analizuojame klaidas ir jas klasifikuojame kaip kiekybiškai įvertinamas arba ne. Operacijos yra paveiktos kiekybiškai įvertinamų klaidų, jei, remiantis taisyklėmis, neturėjo būti leidžiama atlikti mokėjimų. Ekstrapoliuojame kiekybiškai įvertinamas klaidas, kad nustatytume kiekvienos srities, kurios specialųjį įvertinimą pateikiame, įvertintą klaidų lygį. Tuomet įvertintą klaidų lygį lyginame su 2 % reikšmingumo riba ir vertiname, ar klaidos yra paplitusios.
• Savo nuomonėse atsižvelgiame į šiuos vertinimus ir į kitą svarbią informaciją, pavyzdžiui, metines veiklos ataskaitas ir kitų išorės auditorių ataskaitas.
• Siekdami įsitikinti, kad visi mūsų nustatyti faktai yra teisingi, juos aptariame su valstybių narių institucijomis ir su Komisija.

Visi mūsų dokumentai pateikti mūsų interneto svetainėje www.eca.europa.eu. Daugiau informacijos apie audito procesą, vykdomą rengiant patikinimo pareiškimą, pateikta mūsų 2021 m. metinės ataskaitos 1.1 priede.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022

PRINT	ISBN 978-92-847-8485-1	doi:10.2865/380322	QJ-07-22-618-LT-C
PDF	ISBN 978-92-847-8477-6	doi:10.2865/657567	QJ-07-22-618-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-8514-8	doi:10.2865/601360	QJ-07-22-618-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2022 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika nustatyta Audito Rūmų sprendime Nr. 6-2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Todėl paprastai pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi bet kokie padaryti pakeitimai. Tie asmenys, kurie pakartotinai naudoja Audito Rūmų turinį, neturi iškreipti pirminės prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Būtina gauti papildomą leidimą, jei tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikiami trečiųjų asmenų kūriniai.

Gavus tokį leidimą, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi bet kokie naudojimo apribojimai.

Šias nuotraukas pakartotinai naudoti leidžiama, jei nurodomas autorių teisių subjektas, šaltinis ir fotografų (architektų) vardai ir pavardės (kai nurodyta):

* ir *: © Europos Sąjunga, 2022 m.; šaltinis: Europos Audito Rūmai.

*: © Europos Sąjunga, 2018 m., šaltinis: EK audiovizualinė tarnyba.

*: © Europos Sąjunga, 2017 m., Europos Audito Rūmai. Architektai: Paul Noël (K1 pastatas, 1988 m.) ir Jim Clemes (K2 pastatas, 2004 m. ir K3 pastatas, 2013 m.).

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų:

 *, *, *, *, *, *, * ir *: © Depositphotos.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktą privatumo ir autorių teisių politiką.

Audito Rūmų logotipo naudojimas

Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Audito Rūmų sutikimo.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct centrų. Artimiausio centro adresą galite rasti internetu (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

Telefonu arba raštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696,
• naudodami šią formą: european-union.europa.eu/contact-eu/write-us_lt.

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (european-union.europa.eu).

ES leidiniai
ES leidinius galite peržiūrėti arba užsisakyti adresu op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos dokumentų centrą (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (eur-lex.europa.eu).

ES atvirieji duomenys
Portale data.europa.eu suteikiama prieiga prie ES institucijų, įstaigų ir agentūrų atvirųjų duomenų rinkinių. Šiuos duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Be to, portale suteikiama prieiga prie daugybės Europos šalių duomenų rinkinių.