2023-ieji metai buvo svarbūs – šiais metais Europos Sąjunga toliau tenkino ES piliečių lūkesčius ir sprendė kylančius uždavinius. Tvirtai laikėmės šešių kadencijos pradžioje nusistatytų prioritetų, kartu ieškodami drąsių, plataus užmojo būdų įveikti vienus iš didžiausių iki šiol Europai kilusių išbandymų.

Pasiraitoję rankoves, nedvejodami ėmėmės nepaprasto masto užduočių: teko atsakyti į brutalų Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, suvaldyti didžiausią per dešimtmečius energetikos krizę, reaguoti į žaibiškai sparčią dirbtinio intelekto (DI) raidą ir spręsti vis gilėjančios klimato krizės problemas. Parodėme, kad Sąjunga geriausiai veikia tada, kai esame drąsūs.

Jau antrus metus iš eilės Europa nuosekliai, vieningai, tvirtai ir ryžtingai palaiko Ukrainą. Sudarėme sąlygas Europos Sąjungoje priimti daugiau kaip 4 mln. Ukrainos pabėgėlių, ryžtingai sutelkėme finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą, kuri šiuo metu viršija 88 mlrd. EUR. Taip pat parodėme, kad palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės. Pagal naująją Ukrainos priemonę per ateinančius ketverius metus skirsime dar 50 mlrd. EUR, kad, Ukrainos žmonėms toliau priešinantis užpuolikui, padėtume teikti pagrindines paslaugas – užtikrinti, kad šalyje veiktų mokyklos, būtų mokamas darbo užmokestis ir pensijos. 2023 m. Ukrainos žmonių atmintyje ilgam išliks metais, kai priartėjo jų svajonių išsipildymas.

Pripažindama didžiulę Ukrainos pažangą ir atsakydama į Ukrainos žmonių troškimus, Sąjunga, remdamasi Komisijos rekomendacija, priėmė istorinį sprendimą pradėti stojimo derybas su šia šalimi.

Tuo pačiu metu mūsų Sąjunga toliau vykdė savo ekonomikos pertvarką. Visų pirma ji skatino skaitmenizaciją. Įgyvendinant Europos lustų aktą, visoje vertės grandinėje jau pritraukta daugiau kaip 100 mlrd. EUR privačiųjų ir viešųjų investicijų. Europai parengus Dirbtinio intelekto aktą, tapome pirmuoju ir kol kas vieninteliu žemynu, turinčiu specialias DI reglamentuojančias taisykles, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas didelės rizikos naudojimo būdams. Tai ne paprastas taisyklių sąvadas – juo mūsų įmonėms suteikiamas postūmis pirmauti kuriant patikimą DI.

Mūsų Sąjunga taip pat skatino perėjimą prie švarios ekonomikos. Sukūrėme sistemą, kuria siekiama iki šio dešimtmečio pabaigos bent 55 proc. sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį ir tesėti Europos pažadą, kad iki 2050 m. jos poveikis klimatui taps neutralus. Be to, Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu stipriname ES švarios energijos gamybos pajėgumus ir kartu didiname mūsų pramonės konkurencingumą ir atsparumą. Padėsime Europos įmonėms įgyvendinti pertvarką ir kartu išlaikyti jų konkurencinį pranašumą, kad Europa ir toliau būtų prioritetinė vieta investicijoms, kuriomis kuriamos stabilios, perspektyvios ir kokybiškos, tvirtą pramoninį pagrindą turinčios darbo vietos.

Siekdama prisitaikyti prie kintančių geopolitinių realijų, Europa nustatė savo pirmąją ekonominio saugumo strategiją. Taip pat ėmėmės konkrečių veiksmų, kuriais didinome savo atsparumą mažindami įvairias priklausomybes ir mūsų ekonomikos finansinę riziką. Jais bus užtikrintas mūsų suverenitetas, saugumas ir gerovė ateinančiais metais. Šio tikslo siekimą remia daugiau kaip 800 mlrd. EUR vertės ekonomikos gaivinimo planas pagal priemonę „NextGenerationEU“, kuria skatinama mūsų ekonomika derinant investicijas ir reformas. Šimtai pagal ją finansuojamų žaliųjų ir skaitmeninių projektų jau duoda apčiuopiamų europiečiams naudingų rezultatų – nuo jūros vėjo elektrinių parkų iki elektrinių traukinių ir nuo aukščiausios klasės skaitmeninių viešųjų paslaugų iki pasaulinio lygio ligoninių.

Žvelgiant į ateitį, 2024-ieji metai mūsų žemynui bus ypatingi: europiečiai balsavimu turės išrinkti naują vadovų kartą. Tai bus proga apsvarstyti, kaip demokratijos rezultatai užtikrina, kad mūsų visuomenė taptų teisingesnė, pramonė – konkurencingesnė, o ekonomika – atsparesnė. Neabejoju, kad mūsų Sąjunga išliks stipri. Nes Europa visada stipriausia, kai susiduria su dideliais iššūkiais.

Tegyvuoja Europa!

Ursula von der Leyen