9 skyrius. Instituciniai pokyčiai ir demokratijos stiprinimas
Įvadas
2023 m. Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos glaudžiai bendradarbiavo siekdamos atsižvelgti į bendrus ES interesus ir pasiekti savo piliečiams naudingų rezultatų. Toliau buvo dirbama gerinant ES teisėkūros procesą ir reformuojant administracijas, kad jos būtų geriau pasirengusios kintančio pasaulio teikiamoms galimybėms ir keliamiems iššūkiams. Siekti geresnių rezultatų piliečiams tobulinant ES taisykles yra bendras tikslas, už kurį atsakingos visos ES institucijos ir valstybės narės. Tai, be kita ko, piliečių įgalinimas aktyviai dalyvauti demokratiniame procese.
Dirbame drauge
ES institucinė struktūra yra unikali, o jos sprendimų priėmimo sistema nuolat vystoma. Esminis principas – Europos Komisija siūlo naujus teisės aktus, o Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, kaip teisės aktų leidėjai, juos priima. Tada valstybės narės šiuos teisės aktus įgyvendina, o Komisija užtikrina, kad jie būtų tinkamai taikomi. Šių institucijų darbą papildo kitos institucijos ir įstaigos - atidarykite naujoje kortelėje..
2023 m. ES institucijos pasistūmėjo pirmyn įgyvendindamos kelias itin svarbias teisėkūros iniciatyvas ir dar aktyviau dirbo, kad ES taptų skaidresnė, atskaitingesnė ir veiksmingesnė. Spalio mėn. ES vadovai susitiko Granadoje (Ispanija) ir, atsižvelgdami į Komisijos komunikatą „Atsparesnės, konkurencingesnės ir tvaresnės Europos kūrimas“ - atidarykite naujoje kortelėje., pradėjo diskusiją, kurios tikslas – nustatyti bendras Europos Sąjungos politines kryptis ir prioritetus ateinantiems metams.
Europos Sąjungos Tarybai valstybės narės pirmininkauja rotacijos tvarka, pasikeisdamos kas 6 mėnesius. 2023 m. pirmąjį pusmetį jai pirmininkavo Švedija, o antrąjį – Ispanija.
Pažanga įgyvendinant teisėkūros iniciatyvas
2023 m. ES teisėkūros institucijos padarė pažangą įgyvendindamos kelias labai svarbias iniciatyvas.
Solidarumo su Ukraina ir karinės paramos klausimu (žr. 1 skyrių) Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl Šaudmenų gamybos rėmimo akto, pagal kurį šaudmenų ir raketų gamybai sutelkta 500 mln. EUR. Jie taip pat susitarė dėl naujų priemonių, kuriomis siekiama skubiai didinti ES gynybos šaudmenų gamybos pramonės pajėgumus (Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktas, žr. 8 skyrių). Besitęsiant Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, Taryba taip pat susitarė dėl 11-ojo ir 12-ojo ekonominių ir individualių ribojamųjų priemonių (sankcijų) paketų.
Padaryta pažanga stiprinant ekonomiką ir ES konkurencingumą – teisėkūros institucijos susitarė dėl svarbių pasiūlymų, kaip antai ES Žaliųjų obligacijų reglamento, bankų sektoriaus dokumentų rinkinio ir Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamento, taip pat dėl novatoriško Ypatingos svarbos žaliavų akto (žr. 2 skyrių). Be to, Taryboje suderinta bendra pozicija dėl Komisijos pasiūlymo reformuoti ES ekonomikos valdymo taisykles.
Kalbant apie žaliąją darbotvarkę, Parlamentas ir Taryba priėmė esminius teisės aktus, kuriais įgyvendinami 2030 m. klimato tikslai. Juose nustatytos naujos taisyklės, kuriomis siekiama sumažinti galutinės energijos suvartojimą ir padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ES energijos rūšių derinyje (žr. 3 ir 4 skyrius).
Skaitmeninės pertvarkos srityje Parlamentas ir Taryba priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama stiprinti Europos puslaidininkių sektorių (Lustų aktas) – tai padidins ES technologinį suverenumą. Teisėkūros institucijos taip pat priėmė Duomenų aktą, kuriuo bus užtikrinta sąžininga prieiga prie duomenų, ir pasiekė politinį susitarimą dėl Dirbtinio intelekto akto, kuriuo bus skatinamas saugus dirbtinio intelekto naudojimas ES visų labui (žr. 5 skyrių).
Parlamento ir Tarybos derybos taip pat užbaigtos pasiekus politinį susitarimą dėl naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto (žr. 7 skyrių) ir dėl politinės reklamos skaidrumo (žr. toliau). Taip pat padaryta pažanga rengiant Direktyvą dėl skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygų gerinimo (6 skyrius). Be to, Šengeno erdvės klausimu, Taryba vieningai sutarė panaikinti oro ir jūrų vidaus sienų su Bulgarija ir Rumunija kontrolę (žr. 7 skyrių).
Dar vienas svarbus žingsnis siekiant apsaugoti ES biudžetą yra politinis susitarimas atlikti tikslinę Finansinio reglamento peržiūrą (žr. 2 skyrių) – tai padidins skaidrumą, pagerins krizių valdymą ir sumažins valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą.
Užtikriname, kad ES taisyklės būtų taikomos
Tam, kad žmonės ir įmonės galėtų visapusiškai pasinaudoti ES teisės teikiamais privalumais, ji turi būti visapusiškai ir teisingai įgyvendinama ir taikoma visur. Siekdama tai užtikrinti, 2023 m. Komisija pradėjo daugiau kaip 500 naujų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų dėl valstybių narių, laiku neperkėlusių ES direktyvų į nacionalinę teisę, netinkamai taikiusių ES taisykles arba taikiusių nacionalinės taisykles, kurios nevisiškai atitinka ES teisę.
Kita vertus, per šiuos metus buvo užbaigta 1 000 pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, nes atitinkamos valstybės narės užtikrino atitiktį ES taisyklėms. Tai duos apčiuopiamos naudos – pavyzdžiui, sustiprės teisės bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, pagerės energijos vartojimo efektyvumas, aplinkos apsauga, finansinės paslaugos, transportas bus saugesnis.
Be to, Komisija taip pat toliau vykdė pažeidimų prevenciją, pavyzdžiui, ankstyvuoju etapu padėjo valstybėms narėms įgyvendinti ES teisę teikdama praktines gaires, rengdama susitikimus, mokymus ir teikdama techninę pagalbą.
Aktyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas
Parlamento, Tarybos ir Komisijos darbui reikšmingos ir aktualios pagalbos suteikė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos regionų komitetas; jie aktyviai dalyvavo Ukrainos rėmimo procese. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas tęsė savo pradėtą plėtros šalių narių atrankos iniciatyvą, kurios tikslas – į kasdienį komiteto patariamąjį darbą įtraukti pilietinės visuomenės atstovų iš ES šalių kandidačių.
Europos miestų ir regionų aljansas už Ukrainos atstatymą - atidarykite naujoje kortelėje. yra Europos regionų komiteto projektas, kuriuo pabrėžiama decentralizacijos ir vietos savivaldos stiprinimo svarba vykdant Ukrainos ekonomikos atgaivinimo ir atstatymo procesą.
Daugumos valstybių narių nacionaliniai parlamentai toliau aktyviai bendradarbiavo su ES institucijomis tikrindami, ar siūlomi nauji teisės aktai atitinka subsidiarumo principą. Subsidiarumo principu apibrėžiamos aplinkybės, kuriomis pagrįsta imtis veiksmų ES, o ne valstybių narių lygmeniu. Šiuo atžvilgiu nacionaliniai parlamentai išreiškė abejonių vos keliais atvejais. Jie palaikė su Komisija rašytinį ir žodinį politinį dialogą įvairiomis temomis ir dalyvavo Europos Parlamento rengiamuose tarpparlamentiniuose susitikimuose.
Kitų institucijų santykiai su Europos ombudsmenu - atidarykite naujoje kortelėje., kaip ir anksčiau, buvo geri ir labai konstruktyvūs. Komisija ir toliau yra pagrindinė ombudsmeno tyrimų adresatė, nes tai institucija, tiesiogiai bendraujanti su visuomene. 2023 m. Komisija įgyvendino maždaug tris ketvirtadalius Ombudsmeno pasiūlymų, o netinkamo administravimo atvejų buvo labai nedaug.
Europos Audito Rūmai, kaip ES finansų apsaugos institucija, atliko keletą finansinių ir veiklos auditų, be kita ko, tokiose srityse kaip Ekonomikos gaivinimo po pandemijos fondas „NextGenerationEU“, ES ekonominis konkurencingumas, atsparumas saugumui kylančioms grėsmėms, pagarba Europos vertybėms, klimato kaita ir kova su sukčiavimu. Kaip pagrindinis Audito Rūmų audituojamas subjektas, Komisija pritarė didžiajai daugumai jai pateiktų rekomendacijų – jomis siekiama užtikrinti, kad ES lėšos būtų surinktos ir panaudotos laikantis nustatytų taisyklių ir kad jas naudojant būtų pasiekta numatytų rezultatų.
Geras administravimas
Visuomenės pasitikėjimo stiprinimas
Pagrindiniai teisinės valstybės principais grindžiamos demokratijos ypatumai yra skaidrumas, sąžiningumas ir atskaitomybė. Jie užtikrina palankias sąlygas geram valdymui ir stiprina pasitikėjimą politikos formavimo procesu. Be to, tai itin svarbios politinės korupcijos prevencijos priemonės. Po to, kai buvo pateikti įtarimai korupcija ir jų pagrindu praėjusių metų pabaigoje suimta Europos Parlamento narė, 2023 m. Parlamentas įgyvendino keletą reformų - atidarykite naujoje kortelėje., kuriomis siekiama stiprinti jo veiklos sąžiningumą, nepriklausomumą ir atskaitomybę ir taip užkirsti kelią tolesniam kišimuisi į jo darbą.
Siekdama padidinti visuomenės pasitikėjimą ES institucijomis, birželio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą - atidarykite naujoje kortelėje. sukurti tarpinstitucinį etikos organą, kuris nustatytų bendrus narių etiško elgesio standartus ir oficialų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija apie etikos reikalavimus mechanizmą. Komisija paragino visas ES institucijas (Europos Parlamentą, Europos Vadovų Tarybą, Tarybą, Teisingumo Teismą, Europos Centrinį Banką ir Audito Rūmus, taip pat Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą bei Europos regionų komitetą) pradėti derybas ir surengė pirmuosius politinius ir techninius susitikimus, kuriuose aptartas galimas susitarimas.
Birželio mėn. Europos Centrinis Bankas oficialiai patvirtino savo atskaitomybės Parlamentui tvarką - atidarykite naujoje kortelėje.. Šiuo atžvilgiu itin svarbus Centrinio banko ir Parlamento dialogas. Bankui suteikiama galimybė išsamiai paaiškinti išrinktiems ES piliečių atstovams savo veiksmus ir politikos priemones ir išklausyti jų rūpesčius. Tokiu būdu piliečiai ir jų atstovai gali įvertinti Centrinio Banko veiklos rezultatus, t. y. ar jis sėkmingai siekia pagrindinio savo tikslo – palaikyti kainų stabilumą.
Geresnis reglamentavimas
Komisijos geresnio reglamentavimo - atidarykite naujoje kortelėje. darbotvarkė yra pagrindas, kuriuo vadovaudamasi ji siekia užtikrinti ES konkurencingumą ir atsparumą pažangesnio, veiksmingesnio ir efektyvesnio reglamentavimo priemonėmis. Ji priimta remiantis jau pasiteisinusia sistema, kurią pripažino - atidarykite naujoje kortelėje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
2023 m. Komisija įsipareigojo - atidarykite naujoje kortelėje. ilgainiui 25 proc. sumažinti naštą, kylančią dėl ataskaitų teikimo reikalavimų. Savo darbo programoje - atidarykite naujoje kortelėje. ji pateikė 41 iniciatyvą; jų prioritetas – supaprastinti ataskaitų teikimo reikalavimus, dėl kurių įmonėms ar valdžios institucijoms užkraunama neproporcinga našta. Administracinę naštą siekiama sumažinti nepakenkiant politikos tikslams ir nesumažinant socialinių, ekonominių, aplinkosaugos ar kitų standartų (įskaitant vartotojų apsaugą). Šis procesas bus vykdomas atsižvelgiant į 200 atsiliepimų, pagal specialų kvietimą teikti informaciją gautų iš įmonių, valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir piliečių.
Ataskaitų teikimo racionalizavimas ir supaprastinimas
Ataskaitų teikimo reikalavimų racionalizavimo ir supaprastinimo tikslas apima keletą pagrindinių žingsnių. Pirmas žingsnis – panaikinti pasenusius ataskaitų teikimo elementus, pavyzdžiui, tuos, kurių naudojimas ribotas. Šiomis pastangomis remiamas ataskaitų teikimo proceso modernizavimas diegiant skaitmenizaciją ir naujas technologijas, kad duomenys būtų renkami veiksmingiau. Be to, strategijoje raginama mažinti ataskaitų teikimo dažnumą, sujungti panašias pareigas, sumažinti ataskaitas turinčių teikti įmonių skaičių ir suteikti suinteresuotiesiems subjektams pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Keletas pasiūlymų parodo, kaip ši strategija bus įgyvendinama. Sąjungos muitinės kodeksu siekiama sukurti vieną bendrą ES ataskaitų teikimo sąsają, kuri turėtų palengvinti pakartotinį duomenų naudojimą ir sutaupyti apie 2 milijardus eurų. Peržiūrėta Kombinuoto krovinių vežimo direktyva siekiama supaprastinti procedūras, pavyzdžiui, naudojantis skaitmeninėmis transporto duomenų platformomis atitikčiai patikrinti, ir numatoma sutaupyti keturis šimtus trisdešimt milijonų eurų. Pakoreguojant Apskaitos direktyvoje nustatytas ribas siekiama sumažinti ataskaitų teikimo naštą visose srityse, o tai gali būti naudinga daugiau kaip vienam milijonui įmonių. Galiausiai alternatyvaus ginčų sprendimo tikslas – panaikinti tam tikras informacijos atskleidimo pareigas ir pereiti prie interneto platformos, tokiu būdu numatant sutaupyti apie šešis šimtus trisdešimt milijonų eurų.
Pavyzdžiai
| Pasiūlymas | Tikslas | Numatomas sutaupymas / nauda |
|---|---|---|
| Pertvarkytas Sąjungos muitinės kodeksas | Sukurti vieną bendrą ES sąsają ir palengvinti pakartotinį duomenų naudojimą | 2 mlrd. EUR |
| Peržiūrėta Kombinuoto krovinių vežimo direktyva | Supaprastinti procedūras (pvz., atitikčiai reikalavimams įrodyti naudoti skaitmenines transporto duomenų platformas) | 430 mln. EUR |
| Pakoreguotos Apskaitos direktyvos ribos | Sumažinti ataskaitų teikimo reikalavimų skaičių | Tikimasi, kad tai bus naudinga daugiau kaip 1 mln. įmonių |
| Alternatyvus ginčų sprendimas | Panaikinti kai kurias informacijos atskleidimo pareigas ir pakeisti interneto platformą | Apie 630 mln. EUR |
Komisija taip pat toliau įgyvendino principą „kiek plius, tiek minus“, kuriuo užtikrinama, kad įvedus bet kokią naują naštą ji būtų kompensuojama panaikinant kitą lygiavertę naštą toje pačioje politikos srityje. Šis principas papildo Komisijos Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą - atidarykite naujoje kortelėje., pagal kurią Komisija, peržiūrėdama ir vertindama ES teisės aktus, siekia sistemingai nustatyti biurokratizmo ir nereikalingų išlaidų atvejus ir juos šalinti.
Administracinio bendradarbiavimo stiprinimas
Veiksmingos nacionalinės viešojo administravimo institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant ES ir nacionalinės politikos viziją paversti tikrove; įgyvendinti reformas, naudingas tiek žmonėms, tiek įmonėms ir nukreipti investicijas į sritis, kurios padeda siekti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir didinti konkurencingumą. Siekiant stiprinti Europos administracinę erdvę, iniciatyva „ComPAct“ - atidarykite naujoje kortelėje. siūloma nustatyti naujus principus, padėsiančius valstybėms narėms šalinti įgūdžių spragas ir iki 2030 m. pasiekti tikslą – užtikrinti, kad 100 proc. pagrindinių viešųjų paslaugų būtų teikiamos internetu. Tai sudarys sąlygas ES ekonomikai ir visuomenei siekti plataus užmojo 2030 m. klimato ir energetikos tikslų, o ES viešojo administravimo institucijos taps mažiau biurokratiškos, nes teiks paslaugas greičiau, bus skaidresnės ir prieinamesnės žmonėms. Atsižvelgiant į tai, lapkričio mėn. pasiektas susitarimas - atidarykite naujoje kortelėje. dėl Europos sąveikumo akto buvo svarbus momentas siekiant ES 2030 m. skaitmeninių tikslų - atidarykite naujoje kortelėje. (žr. 5 skyrių). Priėmus šį aktą, iš esmės pagerės keitimasis informacija ES viešajame sektoriuje ir paspartės šio sektoriaus skaitmeninė transformacija.
Strateginis prognozavimas
Siekdama, kad vis sudėtingesnėmis pasaulinėmis aplinkybėmis jos politika būtų parengta ateities iššūkiams, formuodama politiką ES vis dažniau naudojasi prognozavimo priemonėmis. Laikantis geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio, nagrinėjami galimi scenarijai, tendencijos, rizika ir nauji uždaviniai, ir tai suteikia įžvalgų, naudingų strateginio planavimo ir politikos formavimo požiūriu. Galiausiai strateginis prognozavimas padės ES numatyti būsimus poreikius ir kitus netikėtus neigiamus pokyčius ir sudėtingas krizes (kaip patirtas pastaraisiais metais) ir geriau į juos reaguoti.
2023 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje - atidarykite naujoje kortelėje. analizuojami socialiniai ir ekonominiai iššūkiai, kylantys siekiant tvarumo ir žmonių gerovės išlaikymo. Joje taip pat paaiškinta, kaip sėkmingai išsprendus šias problemas gali sustiprėti ES lyderystė pasaulyje. Ataskaitoje nurodyta 120 konkrečių sričių, kuriose reikėtų veikti, ir apžvelgti pirmieji rezultatai, kurių pasiekta taikant bandomąjį projektą pagal metodą, kuris neapsiriboja vien BVP - atidarykite naujoje kortelėje. – juo siekiama nustatyti pažangos rodiklius, kuriais būtų labiau atsižvelgiama į aplinkosaugos ir socialinius aspektus.
Per apžvelgiamuosius metus Komisija taip pat išplėtė bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ES masto prognozavimo tinkle - atidarykite naujoje kortelėje., kuris buvo sukurtas 2021 m.; tai padidino susidomėjimą strateginiu prognozavimu nacionaliniu lygmeniu ir atitinkamų investicijų apimtį. Šis tinklas taip pat sudaro sąlygas platesnio masto diskusijoms ES lygmeniu – tokios diskusijos vyko, pavyzdžiui, rengiant pranešimą „Atspari ES 2030“ - atidarykite naujoje kortelėje. Ispanijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu ir deklaraciją - atidarykite naujoje kortelėje. po Europos Vadovų Tarybos susitikimo Granadoje, Ispanijoje.
Siekiant numatyti būsimas grėsmes ir galimybes, devynios ES institucijos ir įstaigos bendradarbiauja pagal Europos strategijos ir politikos analizės sistemą. 2023 m. visų pirma buvo bendradarbiaujama rengiant naują pasaulinių tendencijų ataskaitą - atidarykite naujoje kortelėje., kurią numatyta pateikti 2024 m. pradžioje.
Dešimt sričių, kuriose reikia imtis veiksmų tvarumui pasiekti
ES pasirengimo krizėms ir atsako į jas priemonių rinkinio stiprinimas
Nauja Europos visuomenės sutartis
Tvirtesnė demokratija užtikrinant piliečių dalyvavimą ir sąžiningumą
Aktyvesnis dalyvavimas darbo rinkoje ir dėmesys būsimiems įgūdžiams
Politinių ir ekonominių rodiklių pritaikymas siekiant tvarios ir įtraukios gerovės
Naudojimasis bendrąja rinka siekiant remti neutralaus poveikio klimatui ekonomiką
Tvirtesnė ES vidaus ir išorės politikos sąsaja
Gamybos ir vartojimo pritaikymas siekiant tvarumo
Viešųjų biudžetų pritaikymas prie tvarumo reikalavimų
Investicijų Europos kūrimas didinant privačius srautus
Demokratijos stiprinimas
Teisinės valstybės principo užtikrinimas
Tęsiantis Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, labai svarbu aktyviai ginti ir puoselėti demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principus tiek ES, tiek už jos ribų. Šiuo požiūriu labai reikšminga buvo 2023 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita - atidarykite naujoje kortelėje. – joje konstatuota, kad buvo visiškai arba iš dalies atsižvelgta į 65 proc. 2022 m. valstybėms narėms pateiktų rekomendacijų dėl teisinės valstybės principo. Tai rodo, kad valstybės narės deda daug pastangų, kad būtų atliktos reformos, stiprinančios teisinę valstybę keturiose pagrindinėse srityse: teisingumo sistemos, kovos su korupcija mechanizmo, žiniasklaidos pliuralizmo ir laisvės. Atsižvelgdama į gerus rezultatus valstybėse narėse, 2023 m. Komisija paskelbė - atidarykite naujoje kortelėje. sudarysianti sąlygas teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą rengti ir dėl toliau pažengusių narystės siekiančių šalių – tai padės joms vykdyti reformas.
Užsienio šalių kišimasis į demokratines sistemas
81 %
ES gyventojų sutinka, kad užsienio šalių kišimasis yra rimta problema, kurią reikėtų spręsti
81 %
ES gyventojų sutinka, kad užsienio šalių vyriausybėms ES teritorijoje atstovaujantys subjektai turėtų būti registruojami, siekiant išvengti slapto kišimosi
Pilietinės visuomenės vaidmuo skatinant ir saugant demokratiją
87 %
ES gyventojų mano, kad pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį saugant demokratiją ir skatinant demokratines diskusijas
Šaltinis: 2023 m. gruodžio mėn. greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 528 - atidarykite naujoje kortelėje..
Demokratija ir rinkimai
78 %
ES gyventojų nerimauja, kad balsavimo sprendimai gali būti grindžiami dezinformacija
72 %
ES gyventojų nerimauja, kad rinkimais ES gali būti manipuliuojama vykdant kibernetinius išpuolius
70 %
ES gyventojų nerimauja, kad užsienio šalys gali daryti slaptą poveikį rinkimams
65 %
ES gyventojų nerimauja, kad jiems gali būti daromas spaudimas balsuoti tam tikru būdu
63 %
ES gyventojų nerimauja, kad gali būti manipuliuojama rinkimų rezultatais
53 %
ES gyventojų nerimauja, kad balsuos balsavimo teisės neturintys asmenys
Demokratijos gynimas
Sveikoje ir klestinčioje demokratinėje visuomenėje piliečiai gali laisvai reikšti savo nuomonę, rinktis politinius lyderius ir išsakyti mintis apie savo ateitį. Demokratija ES yra stipri, tačiau taip pat susiduria su iššūkiais – augančiu ekstremizmu, kišimusi į rinkimus, manipuliacinės informacijos sklaida ir grasinimais žurnalistams.
Gruodžio mėn. priimtu demokratijos gynimo dokumentų rinkiniu - atidarykite naujoje kortelėje. siekiama spręsti tokias problemas kaip užsienio šalių kišimasis ir didinti atsparumą skatinant pilietinį aktyvumą ir demokratinį dalyvavimą. Pagrindinis šio dokumentų rinkinio elementas – pasiūlymas - atidarykite naujoje kortelėje. didinti skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę atskleidžiant paslėptos užsienio įtakos atvejus. Šios priemonės taip pat pagerins vidaus rinkos veikimą, nes bus nustatyti bendri standartai, taikomi interesų atstovavimo veiklai, vykdomai ES nepriklausančių šalių vardu. Be to, rinkinyje pateiktos dvi rekomendacijos: pirma – stiprinti rinkimų procesus - atidarykite naujoje kortelėje. ES, ir antra – skatinti įtraukų piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą - atidarykite naujoje kortelėje. formuojant politiką.
Taip pat buvo pasiektas politinis susitarimas dėl naujų politinės reklamos skaidrumo taisyklių - atidarykite naujoje kortelėje., pagal kurias politiniai skelbimai turės būti aiškiai pažymėti, ir juose, be kita ko, turės būti nurodyta, kas už juos sumokėjo ir kiek; su kokiais rinkimais, referendumu ar teisėkūros procedūra jie yra siejami ir ar jie yra nukreipti į tikslinę grupę.
Laisvų ir sąžiningų rinkimų skatinimas, teisinės valstybės principų įgyvendinimas ir žiniasklaidos laisvės užtikrinimas yra kertiniai elementai, kuriantys erdvę, kurioje kiekvienas pilietis gali jaustis laisvas ir įgalintas.
Europos Parlamento rinkimai
Europos bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinklas - atidarykite naujoje kortelėje. skatina keistis konkrečia ir praktine informacija įvairiomis temomis, susijusiomis su laisvų ir sąžiningų rinkimų užtikrinimu, įskaitant kibernetinį saugumą. Rengiantis 2024 m. Europos Parlamento rinkimams tinklas toliau rems valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimą.
Žiniasklaidos laisvė
2023 m. pasiektas politinis susitarimas dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto - atidarykite naujoje kortelėje. – tai naujas taisyklių rinkinys, kuriuo siekiama geriau apsaugoti žiniasklaidą ir žurnalistus nuo politinio kišimosi ir užtikrinti, kad žiniasklaida galėtų lengviau veikti tarpvalstybiniu mastu. Šiuo aktu siūloma įsteigti naują nepriklausomą Europos žiniasklaidos paslaugų valdybą, kurią sudarytų nacionalinės žiniasklaidos reguliavimo institucijos arba įstaigos; ji sustiprintų bendradarbiavimą ES lygmeniu, be kita ko, kovojant su užsienio propaganda, ir padėtų įgyvendinti naujas taisykles.
Taip pat pasiektas susitarimas dėl naujų taisyklių - atidarykite naujoje kortelėje., kuriomis siekiama apsaugoti žurnalistus, teisių gynėjus, pilietinės visuomenės organizacijas ir kitus asmenis, kurie yra strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo taikiniai. Naujosiose taisyklėse bus aptarti tokie klausimai kaip nepagrįstų ieškinių atmetimas ankstyvuoju etapu, teisių gynimo nuo piktnaudžiavimo teismo procesu priemonės ir apsauga nuo užsienio teismo sprendimų (jie nebus pripažįstami ar vykdomi ES).
Įgyvendinant projektą „Free Media Hub EAST“ - atidarykite naujoje kortelėje., vadovaujamą Prahos pilietinės visuomenės centro - atidarykite naujoje kortelėje. ir remiamą Komisijos, 2023 m. buvo skirta daugiau kaip 2,2 mln. EUR dotacijų, kuriomis bus remiama ES (pirmiausia Čekijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje) veikianti nepriklausoma Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaida.
ES nepamiršta sunkios kovos ir toliau mini visus, už laisvę sumokėjusius gyvenimo kainą. Parlamento Sacharovo premija už minties laisvę 2023 m. - atidarykite naujoje kortelėje. įteikta Jinai Mahsai Amini ir Irano judėjimui „Moteris, gyvenimas, laisvė“.
Daugiau galių piliečiams
ES yra įsipareigojusi atidžiau klausyti piliečių ir suinteresuotųjų subjektų nuomonės. Vienas iš būdų padaryti ES skaidresnę, atskaitingesnę ir veiksmingesnę – įtraukti visuomenę į politikos formavimo procesus.
Per pastaruosius kelerius metus Komisija toliau stiprino konsultacijų veiklą portale „Išsakykite savo nuomonę“ - atidarykite naujoje kortelėje.; tai puslapis, kuriame centralizuotai pateikiama visa iš piliečių ir suinteresuotųjų subjektų gauta grįžtamoji informacija ir nuomonės. Nuomones galima teikti atsiliepiant į kvietimus teikti informaciją, taip pat komentuojant priimtus pasiūlymus ir teisės aktų projektus. Tam, kad informacija pasiektų kuo platesnę visuomenę, Komisija padidino į visas oficialiąsias ES kalbas išverstų konsultacijų skaičių (nuo 59 proc. išverstų viešųjų konsultacijų 2019 m. iki 83 proc. 2023 m.).
Piliečių forumai
2022 m. gruodžio mėn. – 2023 m. balandžio mėn. Komisija surengė pirmąją naujos kartos piliečių forumų - atidarykite naujoje kortelėje. seriją, taip į politikos formavimo procesą įtraukdama šį naują piliečių dalyvavimo formatą. Remiantis Konferencijoje dėl Europos ateities įgyta patirtimi ir atsižvelgiant į konferencijoje pareikštus raginimus, forumuose 150 atsitiktinai atrinktų piliečių suteikiama galimybė apsvarstyti Komisijos dar rengiamus pasiūlymus ir pateikti rekomendacijų.
Forumuose buvo aptartos iniciatyvos, susijusios su maisto švaistymu, virtualiaisiais pasauliais ir mobilumu mokymosi tikslais. Rekomendacijos apibendrintos piliečių ataskaitose, į kurias buvo atsižvelgta rengiant galutinius Komisijos pasiūlymus ir kurios buvo paskelbtos kartu su galutiniais Komisijos pasiūlymais. Komisijos iniciatyvos buvo pateiktos atitinkamai liepos 5 d. (maisto švaistymas), liepos 11 d. (virtualieji pasauliai) ir lapkričio 15 d. (mobilumas mokymosi tikslais). Naujieji piliečių forumai užtikrina platesnį konsultacijų procesą, per kurį Komisija renka piliečių ir suinteresuotųjų subjektų pateikiamus duomenis.
Europos piliečių iniciatyvos
Balandžio mėn. Komisija užregistravo 100-ąją Europos piliečių iniciatyvą - atidarykite naujoje kortelėje. nuo šio projekto pradžios 2012 m. Per visus apžvelgiamuosius metus Komisija užregistravo 37 naujas iniciatyvas, kuriomis raginama imtis ES lygmens veiksmų įvairiose srityse, kaip antai oraus elgesio su migrantais, gyvūnų gerovės, geležinkelių tinklų, mokesčių, Ukrainos kultūros išsaugojimo ir švietimo apie ES pilietybę.
2023 m. Komisija taip pat sureagavo į keturias sėkmingas iniciatyvas, kuriomis raginama sumažinti pesticidų naudojimą, sustabdyti prekybą nupjautais ryklių pelekais, bandymus su gyvūnais ir uždrausti kailių gamybą ir prekybą jais. Nuo 2012 m. 10 iniciatyvų surinko daugiau kaip milijoną pritarimo pareiškimų.
2023 m. ataskaitoje - atidarykite naujoje kortelėje. dėl naujų Europos piliečių iniciatyvos taisyklių, kurios galioja nuo 2020 m., patvirtinta, kad jomis sukurta organizatoriams ir rėmėjams prieinamesnė, paprastesnė ir lengvesnė naudoti sistema. Joje taip pat pasiūlyta praktinių patobulinimų, leisiančių padidinti bendrą informuotumą ir šviesti piliečius apie jų teisę naudotis piliečių iniciatyva, taip užtikrinti veiksmų, kurių imamasi sėkmingų iniciatyvų atveju, skaidrumo.
Piliečių teisių stiprinimas
ES pilietybė yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos laimėjimų. Minėdama 30-ąsias ES pilietybės metines Komisija pasiūlė pilietybės teisių stiprinimo priemonių - atidarykite naujoje kortelėje. ir atitinkamas gaires piliečiams, kuriose pateikta svarbiausia informacija apie jų teises. 2023 m. ES pilietybės ataskaitoje - atidarykite naujoje kortelėje. pabrėžiama pažanga, padaryta propaguojant piliečių teises, bendras vertybes ir demokratinį dalyvavimą ES, lyginant su 2020 m., kai buvo pateikta ankstesnė ataskaita.
Vaikų ir jaunimo įgalinimas
Beveik 20 proc. ES piliečių yra vaikai. Jie turi teisę pareikšti savo nuomonę su jais susijusiais klausimais. 2023 m. ES vaikų dalyvavimo platforma - atidarykite naujoje kortelėje. suteikė dar daugiau galimybių jaunesniems nei 18 metų asmenims dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Nuo 2022 m. spalio mėn., kai platforma buvo sukurta, prie jos prisijungė beveik 50 organizacijų, tiesiogiai dirbančių su vaikais visoje ES.
Birželio mėn. Briuselyje įvyko pirmoji ES vaikų dalyvavimo platformos generalinė asamblėja, kuriai bendrai pirmininkavo ES vaikai ir paaugliai, taip pat prisidėję prie jos rengimo. Apie 60 vaikų susirinko aptarti tokias temas kaip demokratija, klimato kaita, psichikos sveikata, sauga ir skurdas – tai bus pagrindinės platformos darbotvarkės temos ateinančius trejus metus.
2022-aisiais – Europos jaunimo metais - atidarykite naujoje kortelėje. – jaunimo klausimai užėmė svarbią vietą visų lygmenų politinėje darbotvarkėje, o jaunimo perspektyva buvo integruota į įvairias politikos sritis. Įgyvendinant įvairias ES programas ir politikos iniciatyvas, Jaunimo metų iniciatyva sulaukė didelio susidomėjimo ir aktyvumo – milijonai jaunuolių, dalyvavusių 13 000 projektų 67 šalyse, išsamiau susipažino su ES galimybėmis. Pradėta daug įvairių naujo formato jaunimo dalyvavimo projektų, kaip antai „Youth Voices“ („Jaunimo balsų“) platforma - atidarykite naujoje kortelėje., „Youth Talks“ („Jaunimo diskusijos“) - atidarykite naujoje kortelėje., politiniai dialogai - atidarykite naujoje kortelėje. ir jaunųjų Europos žurnalistų tinklas - atidarykite naujoje kortelėje.. Per socialinės žiniasklaidos kampanijas, vykdytas nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2023 m. gegužės mėn., užfiksuota 210 mln. peržiūrų ir 10 mln. pranešimų; iš viso jos pasiekė 91,4 mln. žmonių.
Kad taptų aktyviais piliečiais, jaunuoliai turi suprasti, kaip veikia demokratija ir kokios yra jų teisės bei pareigos. Gegužės mėn. paskelbtame priemonių rinkinyje - atidarykite naujoje kortelėje. „Veiksminga ES demokratija“ moksleiviai supažindinami su Europos piliečių iniciatyva ir skatinami aktyviai dalyvauti sprendžiant Europos klausimus.