Valstybės pagalbos ES finansų įstaigoms kontrolė: poreikis atlikti tinkamumo patikrą

Santrauka

I

Teikiant valstybės pagalbą gali būti iškraipoma konkurencija, nes pagalbos gavėjai įgyja pranašumą prieš konkurentus. Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo valstybės pagalba draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji teikiama aiškiai apibrėžtomis išimtinėmis aplinkybėmis. Europos Komisija privalo užtikrinti, kad šio principo būtų laikomasi.

II

Prasidėjus 2007–2008 m. finansų krizei, buvo laikomasi nuomonės, kad vyriausybės privalo imtis intervencinių veiksmų, kuriais apribotų bankų keliamą pavojų finansiniam stabilumui. Nuo to laiko ES, siekdama ateityje išvengti bereikalingo bankų gelbėjimo valstybės lėšomis, įgyvendino svarbias savo finansų sektoriaus sistemos reformas. Tačiau dar pasitaiko atvejų, kai bankai gauna mokesčių mokėtojų pinigų. Komisija privalo įvertinti tokių priemonių suderinamumą su ES vidaus rinka laikydamasi per krizę nustatytų taisyklių, kurios paskutinį kartą buvo pakeistos 2013 m.

III

Audito tikslas buvo įvertinti, ar audito laikotarpiu Komisija tinkamai kontroliavo valstybės pagalbą finansų įstaigoms, siekdama užtikrinti, kad pagalba būtų teikiama išimtiniais atvejais ir tik tiek, kiek buvo būtina. Nustatėme, kad Komisija turėjo tinkamų išteklių ir priemonių, kad kontroliuotų valstybės pagalbą, tačiau ji ne visada galėjo jais visapusiškai pasinaudoti.

IV

Audito laikotarpis: 2013 m. rugpjūčio mėn., t. y. nuo to laiko, kai įsigaliojo dabartinės Komisijos taisyklės dėl valstybės pagalbos finansų sektoriui, – 2018 m. pabaiga. Nagrinėjome tam tikras vidaus kontrolės sistemos dalis (visų pirma, kaip Konkurencijos generalinis direktoratas įvertino veiksmingumą), organizacinę struktūrą, įskaitant išteklius, ir valstybės pagalbos kontrolės (teisinę) sistemą, įskaitant susijusias valstybės pagalbos taisykles. Be to, nagrinėjome, kaip Komisija vykdė valstybės pagalbos kontrolę, įskaitant tai, ar ji laikėsi savo vidaus procesų ir procedūrų.

V

Padarėme išvadą, kad Konkurencijos generalinis direktoratas buvo nustatęs pakankamai aiškius valstybės pagalbos kontrolės tikslus ir su jų pasiekimu susijusią riziką. Jis nustatė būtinus veiksmingumo vertinimo rodiklius, kaip ir buvo reikalaujama, tačiau juose visapusiškai neatsispindėjo Komisijos veiksmingumas, susijęs su valstybės pagalbos finansų įstaigoms kontrole. Be to, Konkurencijos generalinis direktoratas formaliai neįvertino, ar mūsų atliekamo audito laikotarpiu buvo veiksmingai taikomos krizės metu nustatytos taisyklės.

VI

Komisija buvo nustačiusi tinkamą valstybės pagalbos finansų įstaigoms kontrolės organizacinę struktūrą, kuri sudarė sąlygas užtikrinti tinkamą informacijos srautą, o vadovybei – vykdyti priežiūrą. Komisija nustatė tvirtą etikos sistemą, o Konkurencijos generalinis direktoratas skatino griežtą etikos kultūrą, įskaitant įsipareigojimą laikytis aukščiausių profesinių standartų. Komisija skyrė pakankamai žmogiškųjų išteklių, kad vykdytų valstybės pagalbos finansų įstaigoms kontrolę. Komisija turėjo būtinus įgaliojimus veiksmingai ir efektyviai valstybės pagalbos kontrolei vykdyti. Taigi, Komisija turėjo priemonių, padėjusių užtikrinti, kad jos sprendimai būtų pagrįsti teisinga informacija.

VII

Komisijos taisyklės dėl valstybės pagalbos finansų sektoriui kontrolės iš esmės buvo tinkamai parengtos ir aiškios. Komisija persvarstė ir patikslino šiuos komunikatus atsižvelgdama į 2010, 2011 ir 2013 m. pagerėjusias ekonomines sąlygas, tačiau nuo to laiko šioje srityje nesiėmė jokių veiksmų. Pastebėjome, kad per audituotą laikotarpį ir iki COVID-19 protrūkio realios rinkos sąlygos pagerėjo ir kad reguliavimo sistema pasikeitė, tačiau nuo 2013 m. pačios valstybės pagalbos taisyklės nebuvo pakeistos.

VIII

Komisijos veikla, susijusi su atvejų nagrinėjimu, iš esmės atitiko vidaus procesus. Komisija labai kruopščiai įvertino restruktūrizavimo planus reikalaudama pateikti išsamią informaciją ir ją atidžiai išnagrinėdama. Tačiau ji neužginčijo valstybių narių pareiškimų, kad kiekvienas konkretus atvejis atitiko išimtinio valstybės pagalbos patvirtinimo sąlygas. Panašiai Komisija, neanalizuodama paskelbtų sprendimų poveikio, susitarė dėl priemonių, kuriomis siekiama apriboti konkurencijos iškraipymus.

IX

Todėl gali prireikti apsvarstyti galimybę supaprastinti Komisijos vykdomą valstybės pagalbos finansų sektoriui kontrolę. Remdamiesi šioje ataskaitoje pateiktomis pastabomis, rekomenduojame Komisijai:

• įvertinti, ar valstybės pagalbos taisyklės išlieka tinkamos, ir prireikus imtis taisomųjų veiksmų;
• toliau gerinti vidaus procesų ir geriausios praktikos laikymąsi;
• tobulinti veiksmingumo valdymą.

X

Šis veiklos auditas yra neatskiriama Audito Rūmų darbo finansų ir ekonomikos valdymo srityje dalis. Jis papildo jau paskelbtas Audito Rūmų ataskaitas dėl finansų priežiūros ir konkurencijos politikos, ir gali būti naudojamas diskusijose dėl ES bankų sektoriaus reorganizavimo. Sprendimas atlikti šį auditą buvo priimtas pastebėjus, kad praėjus 10 metų nuo finansų krizės ES bankų sektorius išliko svarbus valstybės pagalbos gavėjas, nepaisant didelių ES pastangų išvengti bereikalingo bankų gelbėjimo valstybės lėšomis. Savo audito darbą baigėme prieš COVID-19 protrūkį ir šioje ataskaitoje neatsižvelgiame į naujas tendencijas ir politinius pokyčius, kuriuos nulėmė reakcija į pandemiją. Vis dėlto joje aptariama patirtis, kuri išlieka aktuali: a) svarbu užtikrinti, kad valstybės pagalba būtų teikiama tik krizės sukeltai žalai sušvelninti ir b) krizės metu nustatytų taisyklių taikymas būtų iš naujo įvertintas nurimus krizei. Su bankais susijusios valstybės pagalbos taisyklės, kurios buvo nagrinėjamos šio audito metu, toliau taikomos kartu su iniciatyvomis, kurių Komisija ėmėsi audito pabaigoje, kaip antai laikinosios sistemos nustatymu.

Įvadas

Valstybės pagalbos kontrolė pagal SESV

01

Valstybės pagalbos kontrolės, kuri yra išimtinė Europos Komisijos kompetencijos sritis, tikslas – užtikrinti vidaus rinkos vientisumą apsaugant konkurenciją nuo valstybių narių vykdomo rinkos iškraipymo. Įmonė, kuri iš savo vyriausybės gauną paramą, įgyja pranašumą prieš savo konkurentus. Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) valstybės pagalba iš esmės yra draudžiama, išskyrus bendrosiomis ekonominės plėtros priežastimis arba aiškiai apibrėžtomis išimtinėmis aplinkybėmis pagrįstus atvejus, pavyzdžiui, siekiant atitaisyti didelius valstybės narės ekonomikos sutrikimus pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą (žr. 1 langelį).

02

Europos Komisija privalo užtikrinti, kad šio draudimo būtų laikomasi ir kad išimtys Europos Sąjungoje būtų taikomos veiksmingai ir vienodai. Užtikrindama SESV 107 straipsnio 3 dalies¹ laikymąsi Komisija turi plačią diskrecijos teisę, kurią įgyvendindama ji gali priimti gaires, kuriose apibrėžiama, kaip Komisija vertina priemonės suderinamumą. Šis suderinamumo vertinimas turi būti pagrįstas patikimų ekonomikos principų taikymu. Šiuo atžvilgiu 2012 m. gegužės 8 d. Komisijos komunikate dėl ES valstybės pagalbos modernizavimo nurodyta, kad dėl galiojančių sudėtingų taisyklių valstybės pagalbos kontrolės srityje kilo sunkumų, ir paraginta nustatyti bei apibrėžti bendruosius principus, kurie padėtų užtikrinti gairių nuoseklumą ir vienodą priemonių ir ekonomikos sektorių vertinimą². Komisijai nesuteikta diskrecija įvertinti, ar valstybės narės priemonė laikytina valstybės pagalba, išskyrus atvejus, susijusius su bet kokiais sudėtingais ekonominiais vertinimais, kuriuos Komisija galėjo atlikti, pavyzdžiui, siekdama nustatyti, ar, suteikus priemonę, pagalbos gavėjas įgijo pranašumą.

Teisminė peržiūra ES teismuose

03

Komisijos sprendimų dėl valstybės pagalbos ir procedūrų, kurias ji taiko priimdama šiuos sprendimus, teisminę peržiūrą vykdo ES teismai, laikydamiesi SESV aprašytų sąlygų ir savo jurisprudencijos. Jeigu manoma, kad ES aktu pažeidžiamos ES sutartys, antrinės teisės aktai, priimti taikant ES sutartis, arba pagrindinės teisės, Teisingumo Teismo gali būti prašoma panaikinti tokį aktą. Pagal SESV 263 straipsnio antrą pastraipą ieškinį dėl panaikinimo gali pareikšti „privilegijuoti“ pareiškėjai, pavyzdžiui, valstybės narės ir ES institucijos, kurios neprivalo įrodyti savo suinteresuotumo iškelti bylą. Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą fiziniai arba juridiniai asmenys taip pat gali kreiptis į Teisingumo Teismą prašydami panaikinti su jais tiesiogiai ir konkrečiai susijusį aktą.

04

Tai reiškia, kad sprendimą dėl valstybės pagalbos gali ginčyti valstybės narės ir pagalbos gavėjai. Tais atvejais, kai, konkurentų manymu, Komisija turėjo pradėti oficialų tyrimą, jie gali teigti, kad buvo pažeistos jų procesinės teisės. Ginčydami sprendimo dėl valstybės pagalbos esmę, konkurentai neturi locus standi, išskyrus atvejus, kai gali įrodyti, kad sprendimas jų padėčiai rinkoje turėjo tokį poveikį, dėl kurio jų byla yra išskirtinė. Kitų fizinių asmenų arba įmonių ieškiniai (įskaitant privačiomis lėšomis gelbėjamus akcininkus ir obligacijų turėtojus) paprastai yra nepriimtini, išskyrus atvejus, kai jie gali įrodyti, kad sprendimas dėl valstybės pagalbos yra su jais tiesiogiai ir konkrečiai susijęs.

05

ES teismų vykdomos teisminės peržiūros mastas priklauso nuo sprendimų dėl valstybės pagalbos turinio. Siekdamas įvertinti, ar priemonė laikytina „pagalba“ pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, Bendrasis Teismas privalo atlikti išsamią peržiūrą ir nustatyti, ar priemonė patenka į minėto straipsnio taikymo sritį. Tačiau tokia peržiūra yra labiau ribota tais atvejais, kai Komisijos vertinimai yra techninio pobūdžio arba sudėtingi.

06

Kalbant apie suderinamumo peržiūrą pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį, kurią taikydama Komisija naudojasi plačia diskrecija, pažymėtina, kad teisminės peržiūros metu nagrinėjama tik tai, ar buvo laikomasi darbo tvarkos taisyklių ir taisyklių, susijusių su pareiga nurodyti motyvus, ir patikrinamas faktų, kuriais remtasi, tikslumas, taip pat tai, ar vertinant faktus nebuvo padaryta teisės arba akivaizdi klaida, arba ar nebuvo netinkamai naudojamasi įgaliojimais. Be to, Komisija turėtų veikti nuosekliai. Teisingumo Teismas visų pirma patvirtino, kad ES teismams teismine tvarka peržiūrint, kaip Komisija įvertino, ar įvykis sukėlė didelius ekonomikos sutrikimus, nagrinėjama tik tai, ar nebuvo padaryta akivaizdi klaida, kaip aprašyta pirmiau³.

Valstybės pagalba finansų įstaigoms per pasaulinę finansų krizę ir jai pasibaigus

07

Kelerius metus po 2007–2008 m. pasaulinės finansų krizės finansų įstaigoms buvo teikiama kaip niekad daug valstybės pagalbos. Buvo manoma, kad viešieji intervenciniai veiksmai yra būtini siekiant sumažinti grėsmę, kurią bankai kėlė finansiniam stabilumui. Šie intervenciniai veiksmai taip pat buvo laikomi esminiu veiksniu sprendžiant sisteminės svarbos bankų ir valstybės skolos krizes įvairiose ES šalyse. Mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas bankams gelbėti valstybės lėšomis gerokai viršijo finansų krizės metu kitiems sektoriams suteiktą valstybės pagalbą. ES bankų sektorius, kurio indėlis, Europos bankų federacijos duomenimis, sudarė 4 % bendro ES valstybių narių BVP 2017 m.⁴, išlieka pagrindinis valstybės pagalbos gavėjas. 1 diagramoje pavaizduotos 2007–2018 m. patvirtintos valstybės pagalbos sumos. Apskritai finansų sektoriui teikiamos valstybės pagalbos suma stabilizavosi.

08

Pastaraisiais metais vyriausybėms reikėjo mažiau kištis į ES bankų sektorių, todėl sumažėjo Komisijos veiklos, susijusios su valstybės pagalbos kontrole, poveikis. Iš atvejų, kuriuos turėjo nagrinėti Komisija, skaičiaus matyti, kad pagalbos sumos sumažėjo. 2009–2012 m. Komisija kasmet vidutiniškai priimdavo 57,5 sprendimo. Šis rodiklis 2016 m. sumažėjo iki aštuonių sprendimų, 21 sprendimo 2017 m. ir šešių sprendimų 2018 m. Audito metu Komisija tikėjosi, kad ateityje pagalba mažės.

09

Dėl finansų krizės ES priėmė įvairias priemones, siekdama užtikrinti finansų sektoriaus stabilumą. 2009 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba sutiko, kad reikia gerinti ES finansų įstaigų reguliavimą ir priežiūrą, ir, remdamasi „de Larosière ataskaita“⁵, pripažino, kad būtina sukurti Europos sisteminės rizikos valdybą (ESRV), kuri būtų atsakinga už makroprudencinę priežiūrą (daugiau informacijos pateikta 2 langelyje).

10

Siekiant ištaisyti po krizės susidariusią padėtį, taip pat reikėjo iš esmės peržiūrėti ES mikroprudencinę sistemą, nustatyti ES masto krizės valdymo sistemą ir skatinti laikytis bendro požiūrio į priežiūrą. 2014 m. pavasarį buvo priimta Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (BGPD), siekiant nustatyti institucijoms išsamias ir veiksmingas taisykles, kurios padėtų nacionaliniu lygmeniu gelbėti žlungančius bankus, taip pat bendradarbiavimo tvarką, kurią taikant būtų sprendžiamos su tarpvalstybinių bankų žlugimu susijusios problemos. Iki šiol sistema taikyta tik keliais atvejais. Atlikdama BGPD ir BPeM reglamento įgyvendinimo peržiūrą, Komisija nustatė tam tikrų trūkumų, visų pirma susijusių su atitinkamų subjektų koordinavimu, tačiau manė, kad dar per anksti parengti ir priimti teisėkūros pasiūlymus⁶.

11

BGPD buvo priimta siekiant ateityje išvengti bankų gelbėjimo valstybės lėšomis ir apsaugoti ES mokesčių mokėtojus⁷ ir ja nedaromas poveikis priemonės suderinamumui su ES sutartimis pagal ES valstybės pagalbos taisykles. Pagal BGPD, jeigu bankui reikia nepaprastosios viešosios paramos, laikoma, kad jis žlunga arba gali žlugti – sprendimą turi priimti priežiūros arba pertvarkymo institucijos, išskyrus Direktyvoje nustatytas konkrečias aplinkybes – ir jis turi būti likviduojamas pradedant įprastą nemokumo bylą arba išimtiniais atvejais – pertvarkomas. Be to, BGPD nustatytos siauros vyriausybės paramos naudojimo pertvarkymo procese sąlygos. Daugiau informacijos pateikta 3 langelyje.

12

Kitas atsakomasis žingsnis reaguojant į finansų krizę buvo bankų sąjungos sukūrimas. Nors institucinė integracija, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, dar neužbaigta, ji dar labiau sustiprėjo tarp euro zonos valstybių narių⁸. Sukurti pirmieji du bankų sąjungos ramsčiai – Bendras priežiūros mechanizmas (BPM) ir Bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM). Trečiasis ramstis – bendra indėlių apsaugos sistema – dar nesukurtas. Be to, pasak Komisijos, siekiant kovoti su likusia rizika bankų sektoriuje (visų pirma susijusia su neveiksniomis paskolomis, arba iniciatyvomis, kuriomis siekiama padėti bankams įvairinti savo investicijas į valstybės obligacijas), reikalingos papildomos priemonės⁹.

13

ES ekonominės sąlygos nuo pasaulinės finansų krizės gerokai pagerėjo ir iš esmės išliko palankios iki COVID-19 protrūkio. Iš esmės sutariama, kad Europos bankai tapo atsparesni ir taip yra dėl priemonių, kurių buvo imtasi po finansų krizės. Tačiau jų pelningumas išlieka mažas. Europoje yra per daug bankų, o padėtis Europos bankų sektoriuje nacionaliniu lygmeniu po krizės yra labiau fragmentuota, palyginti su laikotarpiu iki krizės¹⁰. Kai kuriose šalyse vis dar yra reitingavimo problemų. Pertvarkant neveiksnias paskolas daroma pažanga, tačiau dabartinis neveiksnių paskolų lygmuo ES vis dar yra aukštesnis, palyginti su kitomis pagrindinėmis išsivysčiusiomis šalimis¹¹. Be to, neveiksnių paskolų gali vėl padaugėti, jeigu nepavyks sušvelninti COVID-19 protrūkio poveikio ekonomikai.

14

Būtina pažymėti, kad Komisijos, kaip valstybės pagalbos kontrolierės, vaidmuo negali būti vertinamas atskirai nuo finansų sektoriaus. Komisija yra tik viena svarbi grandinės jungtis. Šią grandinę taip pat sudaro valstybės narės, nusprendusios remti banką, banko vadovybė, išorės auditoriai, bankų priežiūros institucijos ir pertvarkymo institucijos, kurios visos atlieka tam tikrą vaidmenį. Taip pat gali būti, kad valstybės pagalbos kontrolė pradedama vykdyti, jeigu sukurta nauja sistema neveikė taip, kaip planuota. Ankstesnėse 2017 m.¹² ir 2018 m. sausio mėn.¹³ Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose nustatėme pasirengimo pertvarkymui (BPV) trūkumų ir tam tikrų struktūros spragų bei neveiksmingo krizės valdymo sistemos (ECB) požymių. Be to, toliau nerimaujama, kad bankų sektorius dar gali būti nepasirengęs naujoms griežtesnėms taisyklėms. Todėl Komisija toliau atlieka esminį ir kartu iššūkių kupiną vaidmenį.

Valstybės pagalba finansų įstaigoms. Valstybės pagalbos taisyklės

15

Komisijos įgaliojimai įgyvendinant SESV 107 ir 108 straipsnius yra susiję su konkurencijos išsaugojimu vidaus rinkoje ir vienodų sąlygų užtikrinimu Europos Sąjungoje. Per finansų krizę valstybės pagalbos sistema buvo pritaikyta taip, kad būtų orientuota į bankų sektoriaus finansinį stabilumą, kuris yra pagrindinis tikslas, kartu siekiant užtikrinti, kad pagalba ir konkurencijos tarp bankų ir valstybių narių iškraipymai būtų ne didesni nei būtina. Tokių iškraipymų ribojimas yra labai svarbus užtikrinant, kad dėl valstybės pagalbos nebūtų sunaikintos vienodos veiklos sąlygos tarp pagalbos gavėjų ir jų konkurentų ir sveikesnių įmonių, kartu ribojant mokesčių mokėtojų pinigų, skiriamų žlugusioms finansų įstaigoms, sumą¹⁴. Komisija nustatė specialias valstybės pagalbos taisykles dėl 107 straipsnio 3 dalies taikymo finansų įstaigoms krizės metu skiriamai pagalbai (toliau – krizės metu nustatytos taisyklės), kurios iš dalies buvo pakeistos 2010, 2011 ir 2013 m. (žr. 4 langelį). 2013 m. Bankų komunikatu panaikintas 2008 m. Bankų komunikatas ir persvarstytos Sumažėjusios vertės turto komunikato ir Restruktūrizavimo komunikato nuostatos¹⁵.

16

2020 m. kovo 19 d. Komisija patvirtino laikinąją sistemą, kad sudarytų sąlygas valstybėms narėms toliau remti ekonomiką COVID-19 protrūkio metu¹⁶. Kalbant apie bankus pažymėtina, kad komunikate nurodyta, jog pagalba ne bankams nebus laikoma (netiesiogine arba tiesiogine) pagalba bankams ir kad paramos priemonės bankams, kurie dėl COVID-19 protrūkio patyrė tiesioginę žalą, bus pripažįstamos priemonėmis pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą ir nebus vertinamos pagal galiojančias taisykles. Apie visas priemones, kurios nepatenka į komunikato taikymo sritį arba kurioms netaikomas SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktas, būtina pranešti Komisijai ir jos bus vertinamos pagal bankų sektoriui taikomas valstybės pagalbos taisykles. Vadinasi, valstybės pagalbos taisyklės, kurios buvo nagrinėjamos šio audito metu, taikomos toliau.

Audito apimtis ir metodas

17

Anksčiau atlikome konkurencijos politikos, įskaitant valstybės pagalbos kontrolę, auditus, tačiau dar nebuvome atlikę specialaus veiklos audito dėl ES konkurencijos politikos užtikrinimo valstybės pagalbos finansų įstaigoms srityje. Šį auditą nusprendėme atlikti atsižvelgdami į naują ES bankų sektoriaus reguliavimo sistemą ir rinkos pokyčius.

18

Atlikdami auditą daugiausia dėmesio skyrėme 2013 m. rugpjūčio mėn. – 2018 m. pabaigos laikotarpiui. Vertinome, ar Komisija tinkamai valdė valstybės pagalbos finansų įstaigoms kontrolę, siekdama užtikrinti, kad pagalba būtų teikiama išimtiniais atvejais ir tik tiek, kiek buvo būtina. Daugiausia bendravome su Konkurencijos GD ir klausėme:

• ar Komisija turėjo tinkamų priemonių ir išteklių, kad galėtų vykdyti valstybės pagalbos kontrolę?
• Ar Komisija sustiprino valstybės pagalbos kontrolę, siekdama užtikrinti, kad pagalba būtų teikiama išimtiniais atvejais ir tik tiek, kiek buvo būtina?

19

Dėl tikslų pasiekimo, nagrinėjome, kaip Konkurencijos GD nustato tikslus, atlieka rizikos vertinimą, veiksmingumo vertinimo sistemos tinkamumą ir ar Konkurencijos GD atliko ex post vertinimus ir poveikio vertinimus. Analizavome Konkurencijos GD organizacinę struktūrą (įskaitant vidaus kontrolę ir skirtų išteklių tinkamumą), taip pat Konkurencijos GD etikos sistemą. Be to, analizavome, ar Komisija turėjo būtinus teisinius įgaliojimus ir ar procedūrinė sistema ir vidaus procesai padėjo laikytis veiksmingos ir skaidrios praktikos. Nagrinėjome, ar bankams skirtos valstybės pagalbos taisyklės buvo pagrįstos ex ante vertinimais, ar dabartinės taisyklės atitiko tikslą ir ar jose atsispindėjo rinkos ir reguliavimo realijos.

Siekdami įvertinti, ar Komisija veiksmingai vykdė valstybės pagalbos kontrolę, nagrinėjome visą valstybės pagalbos procedūrą ir patikrinome, ar Komisijos procesai ir procedūros padėjo užtikrinti, kad būtų priimami patikimi sprendimai¹⁷.

20

Ex ante valstybės kontrolė, kurią vykdo viešojo sektoriaus institucija, yra išskirtinis ES požymis. Todėl, nustatydami savo audito standartus, naudojomės ES dokumentais. Audito įrodymus rinkome peržiūrėdami Konkurencijos GD pateiktus dokumentus, taip pat apklausdami darbuotojus. Pagrindinius savo darbo rezultatus aptarėme su ekspertų grupe.

Pastabos

Tikslų pasiekimas, rizikos vertinimas ir įvertinimai

21

Pagal Komisijos vidaus kontrolės sistemą reikalaujama nustatyti tikslus, įvertinti su jais susijusią riziką ir veiksmingumą. Poveikio vertinimai ir teisės aktų bei su išlaidomis nesusijusios veiklos vertinimas, išskyrus atvejus, kai taikoma išimtis, turi būti atliekami laikantis Komisijos geresnio reglamentavimo gairėse nustatytų pagrindinių principų, siekiant įvertinti ES intervencinių veiksmų veiksmingumą ir išanalizuoti galimybes bei susijusias pasekmes naujoms iniciatyvoms.

Tikslų nustatymas ir veiksmingumo vertinimas

22

Konkurencijos GD nustatė pakankamai aiškius tikslus, kad būtų galima išsiaiškinti ir įvertinti susijusią riziką pagal Komisijos vidaus kontrolės sistemą¹⁸. Naujausius tikslus ir misijos apibūdinimus reikia nustatyti kiekvienu lygmeniu ir tiek dėl svarbiausios veiklos, tiek dėl konkretiems darbuotojams pavestų užduočių ir nustatytų tikslų. Misijos apibūdinimai turi derėti su Sutartyse nustatytomis Komisijos pareigomis ir jos politiniais tikslais. Kaip reikalaujama, Konkurencijos GD savo 2016–2020 m. strateginiame plane apibrėžė pakankamai aiškius tikslus, kad būtų galima nustatyti su jų pasiekimu susijusią riziką, ir sukonkretino bei atnaujino šiuos tikslus savo (metiniuose) valdymo planuose (MVP).

23

Kaip reikalaujama, Konkurencijos GD nustatė rezultatų ir išdirbių rodiklius. Tačiau naudotais rodikliais nematuojamas Konkurencijos GD veiklos poveikis, iš dalies dėl veiksnių, kurių Konkurencijos GD negali kontroliuoti. Veiklos, susijusios su tikslais, rezultato rodiklių paskirtis – sudaryti sąlygas stebėti pažangą, kuri daroma siekiant šių tikslų¹⁹. Konkurencijos GD apie savo pasiektus tikslus pranešė savo metinėse veiklos ataskaitose (MVA). 5 langelyje pateikti su kiekvienu šioje pastraipoje aptartu atitinkamu tikslu susiję rodikliai.

24

Tačiau naudoti rezultato rodikliai atspindi išorės veiksnius ir juose trūksta aiškaus priežastinio ryšio su Komisijos vykdoma valstybės pagalbos kontrole. Pavyzdžiui, su tikslu „Tikslingesnė augimą skatinanti pagalba“ susietas rezultato rodiklis „pagalbos ir BVP santykio procentinė dalis“²¹ atspindi tai, kad reikėjo teikti mažiau pagalbos ir kad pastaraisiais metais BVP padidėjo. Rezultato rodikliai, kurie naudojami įvertinti, kaip pasiektas Komisijos tikslas „Bankų sektoriaus stabilumas ir konkurencijos skatinimas“, atspindi padidėjusį bendrą bankų atsparumą. Iš dalies taip yra dėl mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo, o ne Komisijos veiklos²². Be to, tikslo išlaikyti ES konkurencijos teisę suderintą su rinkos realijomis²³ rodiklis parodė, kad suinteresuotieji subjektai yra patenkinti savo dalyvavimo konsultacijose lygiu, tačiau nepadėjo nustatyti, ar taisyklės derėjo su rinkos realijomis.

25

Remiantis Komisijos veiksmingumo rodikliais, nebuvo galima įvertinti, ar restruktūrizavimas buvo sėkmingas, arba Komisijos sprendimų dėl valstybės pagalbos poveikio ES bankų rinkoms. Komisija neapibrėžė veiksmingumo rodiklių, kuriais būtų įrodoma, kad restruktūrizavimas buvo sėkmingas, o tai yra labai svarbu atsižvelgiant į atvejų, kai vėliau paaiškėjo, kad bankai yra negyvybingi, skaičių²⁴. Taip pat nebuvo rodiklių, kurie padėtų įvertinti Komisijos patvirtintos valstybės pagalbos poveikį vidaus rinkos vientisumui apskritai ir ypač ES bankų tarpvalstybinei veiklai.

Rizikos vertinimas

26

Konkurencijos GD išsiaiškino su jo tikslų pasiekimu susijusią riziką ir nustatė, kaip turėtų būti valdoma tokia rizika. Pagal Komisijos vidaus kontrolės sistemą taip pat reikalaujama įvertinti riziką ir ją valdyti²⁵. Konkurencijos GD rizikos vertinimo procesas buvo pagrįstas Komisijos rizikos vertinimo procesu ir jį atitiko. Konkurencijos GD nustatė ir įvertino riziką, remdamasis principu „iš apačios į viršų“ pagrįsta veikla, kurioje dalyvavo už konkurencijos politikos stiprinimą atsakingi operacijų skyriai, koordinavimo skyriai ir kiti horizontalieji skyriai.

27

Tačiau į Konkurencijos GD rizikos vertinimą nebuvo įtrauktos rizikos, susijusios su pagalbos finansų sektoriui kontrolės tikslų pasiekimu, ir rizika, kad jos taisyklės nebeatitiks rinkos realijų. Konkurencijos GD rizikos vertinime nebuvo aptarta galima rizika, kylanti siekiant tikslų, nustatytų konkrečiai atliekant valstybės pagalbos finansų sektoriui kontrolę. Be to, valstybės pagalbos taisyklių derėjimo su rinkos realijomis išlaikymas yra esminis veiksnys siekiant užtikrinti veiksmingą ES konkurencijos teisės įgyvendinimą²⁶. Mūsų manymu, tai ypač svarbu atsižvelgiant į taisykles, kuriose siekiama aptarti išimtines aplinkybes, susidarančias dėl pasaulinės finansų krizės²⁷. Tačiau Komisija rizikos, kad krizės metu nustatytos taisyklės gali nebeatitikti rinkos realijų, nepriskyrė „pagrindinei rizikai“, susijusiai su veiksmingu valstybės pagalbos draudimo užtikrinimu.

Poveikio vertinimas ir įvertinimas

28

Komisijos geresnio reglamentavimo gairėse reikalaujama nustatyti poveikio vertinimo procesą, siekiant remti politikos formavimą, šiuo tikslu renkant ir analizuojant įrodymus. Gairėse nustatyta, kad politika turėtų būti formuojama remiantis įvertinimais ir poveikio vertinimais. Įvertinimuose ir vertinimuose nagrinėjama, kaip problema yra arba turėtų būti sprendžiama, kad būtų pasiekti norimi tikslai²⁸. Komisija naudoja įvertinimus, kad nustatytų, ar ES politika arba teisės aktai vis dar yra pagrįsti, ar juos reikia pakeisti arba ar juos reikėtų panaikinti. Geresnio reglamentavimo principuose taip pat pažymima, kad geras politikos įgyvendinimas taip pat reiškia jos praktinio taikymo stebėjimą. Taip siekiama užtikrinti, kad politikos srityse būtų pasiekti numatyti rezultatai ir kad priešingu atveju arba atsiradus nepageidaujamoms pasekmėms būtų galima imtis taisomųjų veiksmų.

29

Komisijos tarnybų darbiniame dokumente²⁹ ir Europos Parlamento užsakytame išorės tyrime³⁰ buvo nagrinėjama, ar krizės metu nustatytos taisyklės padėjo 2011 m. pasiekti jose nustatytus tikslus. Konkurencijos GD darbuotojai priėjo prie išvados, kad suteikta valstybės pagalba ir Komisijos vykdoma valstybės pagalbos kontrolė padėjo išsaugoti vidaus rinką krizės metu. Autoriai padarė išvadą, kad konkurencijos iškraipymai atsirado dėl įvairių priežasčių, tačiau apibendrindami nurodė, kad:

• Komisija veiksmingai taikė koordinavimo priemonę, kuria sudarytos sąlygos nuosekliai vertinti visas valstybes nares ir bankus, o
• efektyviausios priemonės, kuriomis sudarytos sąlygos Komisijai kuo labiau sumažinti konkurencijos iškraipymų riziką, buvo ilgalaikiai restruktūrizavimo įsipareigojimai.

Laikotarpiui iki 2011 m. EP tyrime nustatyta, kad dauguma kovos su finansų krize priemonių nepateko į valstybės pagalbos taisyklių taikymo sritį ir kad valstybės pagalbos poveikį buvo sudėtinga atskirti nuo kitų veiksnių poveikio. Autoriai priėjo prie išvados, kad:

• Komisijai nepavyko sėkmingai išlaikyti nuoseklaus požiūrio visose šalyse ir įmonėse, ir
• nepaisant Komisijos pastangų, dėl skirtingos valstybių narių praktikos susilpnėjo vidaus rinkos veikimas³¹.

Be to, tyrime pabrėžta, kad Komisijos sprendimuose turi būti išreikštas susirūpinimas dėl skaidrumo trūkumo, ir pažymėta, kad sprendimai turi būti paskelbiami greičiau³².

30

Nebuvo formaliai įvertintos dabartinės krizės metu nustatytos taisyklės. Nors Komisija konsultavosi su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais prieš 2013 m. peržiūrą, ji formaliai neįvertino krizės metu nustatytų taisyklių veiksmingumo. Dabartinė Bankų komunikato versija buvo paskelbta 2013 m. rugpjūčio mėn. po konsultacijų su valstybėmis narėmis ir dialogo su Ekonomikos ir finansų komitetu, įskaitant centrinius bankus. Komisija taip pat atliko tam tikrus kitų krizės metu nustatytų taisyklių, kurios toliau galiojo mūsų audito metu, pakeitimus. Komisija formaliai neįvertino, kaip buvo pasiekti jos tikslai, arba krizės metu nustatytų savo taisyklių ES pridėtinės vertės, siekdama jas nuo to laiko iš dalies pakeisti arba sustabdyti jų galiojimą³³. Komisija taip pat formaliai neįvertino krizės metu nustatytų savo taisyklių poveikio ir jų taikymo konkurencijai ES bankų rinkose.

Valdymo struktūra, etikos sistema ir ištekliai

31

Pagal Komisijos vidaus kontrolės sistemą reikalaujama nustatyti išsamią valdymo struktūrą. Valdymo struktūra turi sudaryti sąlygas vykdyti veiksmingą visos atitinkamos veiklos priežiūrą ir padėti siekti su šia veikla susijusių tikslų. Valdymo struktūroje turi būti numatytas atitinkamų pareigų delegavimas ir nustatyti bei įgyvendinti atskaitomybės ryšiai, kuriais būtų sudarytos sąlygos vykdyti įgaliojimus, įsipareigojimus ir užtikrinti informacijos srautą³⁴. Be to, Komisijoje turėtų dirbti kompetentingi darbuotojai ir ji turėtų veiksmingai naudoti savo išteklius, siekdama remti prioritetų įgyvendinimą ir pagrindinės veiklos vykdymą³⁵.

Valdymo struktūra

32

Matricos struktūra, kurioje nustatyti tinkami atskaitomybės ryšiai, sudarė sąlygas sklandžiam informacijos srautui, o vyresniesiems vadovams – vykdyti tinkamą vidaus priežiūrą. Konkurencijos GD sukūrė priemonių ir sektorių matricos struktūrą, skirtą priemonėms ir sektorių žinioms skatinti. Trys specialūs padaliniai buvo atsakingi už valstybės pagalbos finansų įstaigoms bylų nagrinėjimą. Koordinavimo skyrius teikė paramą esminiais ir procedūriniais klausimais, o vyriausiųjų ekonomistų grupė dalyvavo procese, tačiau nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių jos indėlį į išsamią ekonominę analizę, susijusią su konkurencijos iškraipymu arba rinkos nepakankamumu atskirais atvejais. 2 diagramoje pavaizduota organizacijos atsakomybės už valstybės pagalbos finansų įstaigoms kontrolę struktūra.

Etikos sistema

33

Konkurencijos GD skatino tvirtą, į prevenciją orientuotą etikos kultūrą. Laikydamasis Komisijos politikos skatinti organizacijos etikos kultūrą, Konkurencijos GD daugiausia dėmesio skyrė prevencijai pasitelkdamas švietimą ir mokymą. Darbuotojai privalo pateikti metinį pareiškimą, kad laikysis etikos taisyklių. Bylas nagrinėjantys pareigūnai interesų konflikto formą privalo pasirašyti dėl kiekvienos bylos, kurios nagrinėjime jie dalyvavo. Galimi konfliktai vertinami kiekvienu konkrečiu atveju.

34

Konkurencijos GD etikos sistemoje pateikiama nuoroda į bendras ES darbuotojų pareigas ir atkreipiamas dėmesys į tai, kad viešai neatskleistos informacijos platinimas ir prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija yra nusikalstamos veikos. Kitaip nei kitų Komisijos departamentų darbuotojai, Konkurencijos GD darbuotojai, kaip bet kurie kiti Komisijos darbuotojai, dalyvaujantys nagrinėjant valstybės pagalbos bylas, gali turėti išskirtinę galimybę susipažinti su neskelbtina rinkos informacija apie konkrečius rinkos dalyvius. Be to, Komisijos sprendimai valstybės pagalbos bylose gali turėti reikšmingą poveikį finansų rinkoms, ypač pagalbos gavėjų akcijų ir obligacijų kainoms. Vis dėlto Konkurencijos GD neturėjo nustatytos stebėjimo arba kitokių taisyklių, kad patikrintų, ar darbuotojai, sudarydami finansinius sandorius, laikėsi taisyklių.

Žmogiškieji ir IT ištekliai

35

Komisija skyrė pakankamai žmogiškųjų išteklių, tačiau jai tapo vis sudėtingiau pritraukti ir išlaikyti reikalingus talentingus darbuotojus. Darbuotojai paprastai turi gerą išsilavinimą ir specialiųjų žinių, taip pat tinkamą darbo patirtį. Tinkamai parengta mokymo darbo vietoje ir mentorystės programa, taip pat dalijimosi žiniomis intranete priemonė sudarė sąlygas naujiems darbuotojams susipažinti su savo užduotimis, o labiau patyrusiems bylas nagrinėjantiems pareigūnams – išlaikyti naujausias žinias. 2015 ir 2016 m. D direktorate vyko didelė darbuotojų kaita, o neseniai iš jo išėjo nemažai ypač patyrusių darbuotojų³⁶. Konkurencijos GD sunkiai pavyko rasti tinkamų kandidatų, tačiau jis ėmėsi švelninimo priemonių. Audito laikotarpiu Komisija apskritai buvo gerai pasirengusi spręsti su gerokai sumažėjusiu bylų skaičiumi susijusius klausimus.

36

Komisija planuoja įdiegti naujas IT sistemas, kad padėtų vadovybei ir darbuotojams efektyviau atlikti, dokumentuoti ir stebėti savo darbą. Komisijos IT sistemų paskirtis – prisidėti prie saugaus, efektyvaus ir vientiso konkurencijos bylų valdymo ir suteikti esminę paramą Komisijai vykdant kasdienes savo operacijas. Konkurencijos GD neturėjo bendros automatinio visų su byla susijusių dokumentų rinkimo ir saugojimo sistemos ir vietoje to naudojo įvairias taikomąsias programas. Tačiau Konkurencijos GD nusprendė vadovauti kuriant naują bendrą bylų valdymo sistemą, kuri turi pakeisti senstančias bylų ir dokumentų tvarkymo sistemas. Taip Konkurencijos GD ketina atnaujinti savo IT sistemas ir pašalinti riziką, susijusią su tuo, kad jis nebegalės išlaikyti savo vykdymo užtikrinimo gebėjimų dėl nepakankamo dabartinės savo IT sistemos veiksmingumo³⁷.

Valstybės pagalbos kontrolės ir valstybės pagalbos taisyklių sistema

37

Tinkami įgaliojimai ir procedūrinės priemonės yra būtina efektyvios ir veiksmingos valstybės pagalbos kontrolės priemonė. Valstybės pagalbos taisyklės turėtų būti tinkamai parengtos, siekiant užtikrinti, kad jose aiškiai atsispindėtų Sutarties tikslai ir kad jomis būtų skatinama siaurai aiškinti valstybės pagalbą draudžiančios taisyklės išimtį. Taip pat labai svarbu, kad šiuo atžvilgiu jose atsispindėtų bet kurio atitinkamo laikotarpio rinkos realijos (įskaitant atitinkamus reguliavimo sistemos pakeitimus).

Valstybės pagalbos kontrolės procedūrinė sistema

38

Komisija turi būtinus įgaliojimus veiksmingai ir efektyviai valstybės pagalbos kontrolei vykdyti. Pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį valstybės narės privalo pranešti Komisijai apie planuojamas priemones ir negali jų įgyvendinti tol, kol jų iš anksto nepatvirtino Komisija. Pagal lojalaus bendradarbiavimo principą reikalaujama, kad ES ir valstybės narės padėtų vienos kitoms. Be to, valstybės narės privalo imtis bet kokių atitinkamų priemonių, kad užtikrintų savo įsipareigojimų, kylančių iš Sutarčių, įgyvendinimą ir palengvintų ES užduočių vykdymą bei tikslų pasiekimą³⁸.

39

Procedūriniame reglamente numatyta tinkama Komisijos įgaliojimų vykdymo sistema. Procedūriniame reglamente ir su juo susijusiuose ankstesniuose dokumentuose nustatytos su valstybės pagalbos procedūromis susijusios taisyklės. Valstybės narės privalo gerokai iš anksto pranešti Komisijai apie bet kokius planus suteikti pagalbą ir pranešime pateikti visą informaciją, kuri yra būtina tam, kad Komisija galėtų priimti sprendimą³⁹. Komisija pranešimą privalo išnagrinėti iš karto, kai jį gauna. Po preliminaraus nagrinėjimo per 2 mėnesius nuo išsamaus pranešimo gavimo⁴⁰ Komisija:

• nustačiusi, kad priemonė, apie kurią pranešta, nelaikoma pagalba, šiuo atžvilgiu priima sprendimą;
• neturėdama jokių abejonių dėl priemonės suderinamumo su vidaus rinka, nusprendžia, kad priemonė yra suderinama („sprendimas neteikti prieštaravimų“)⁴¹;
• kilus abejonių dėl priemonės suderinamumo su vidaus rinka, nusprendžia inicijuoti procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį („sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą“)⁴².

Jeigu Komisija tokio sprendimo nepriėmė, bus laikoma, kad pagalba yra leistina⁴³.

40

Komisija visų pirma turi teisinius įgaliojimus užtikrinti, kad jos sprendimai būtų pagrįsti išsamia ir teisinga informacija. Prašymai pateikti informaciją pagal Procedūrinį reglamentą skirti pateikti Komisijai informaciją, kurios reikia vertinimui atlikti. Pagal Procedūrinio reglamento 5 straipsnį Komisija informacijos iš pranešimą pateikusių valstybių narių gali prašyti bet kuriame procedūros etape. Kai Komisija pradeda oficialią tyrimo procedūrą pagal Procedūrinio reglamento 4 straipsnio 4 dalį, suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabų, o Komisija tam tikromis sąlygomis gali prašyti rinkos informacijos iš kitų šaltinių⁴⁴. Tais atvejais, kai neteisinga informacija, kurią pateikė pranešančioji valstybė narė, buvo lemiamas veiksnys, kuriuo remiantis priimtas sprendimas, pagal Procedūrinio reglamento 11 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai panaikinti tą sprendimą.

41

Be Procedūriniame reglamente nustatytų oficialių procedūrų ir įgaliojimų, Komisija parengė savanoriško bendradarbiavimo procedūras, visų pirma dėl „ryšių iki pranešimo pateikimo“, kurios aprašytos Geriausios praktikos kodekse. Valstybės pagalbos kontrolės procedūroms taikomas Geriausios praktikos kodeksas (Geriausios praktikos kodeksas)⁴⁵ buvo atnaujintas 2018 m.⁴⁶ po konsultacijų su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Pasak Komisijos, ryšių iki pranešimo pateikimo etape suteikiama galimybė aptarti pateiktinos informacijos taikymo sritį ir pateikti gaires valstybei narei siekiant užtikrinti, kad pranešimas būtų išsamus. 2018 m. persvarsčius Geriausios praktikos kodeksą buvo pripažinta, kad ryšių palaikymo iki pranešimo pateikimo metu iki to laiko, kai apie priemonę kaip geriausią praktiką bus pranešta oficialiai, gali būti neoficialiai ir slaptai aptarti teisiniai ir ekonominiai priemonės aspektai, visų pirma tie, kurie galbūt nevisiškai atitinka valstybės pagalbos taisykles, įskaitant atvejus, kai būtina atlikti esminius priemonės pakeitimus⁴⁷. 3 diagramoje pateikta oficialios ir neoficialios procedūrų skirtumų apžvalga.

42

Komisija nusprendė kaip geriausią praktiką pripažinti praplėstą ryšių iki pranešimo pateikimo etapo taikymo sritį ir trukmę. Taigi po 2018 m. peržiūros rekomenduotas orientacinis ryšių iki pranešimo pateikimo terminas buvo pratęstas nuo dviejų iki šešių mėnesių. Per viešas konsultacijas gautų atsakymų santrauka⁴⁸ parodė, kad valstybės narės iš esmės teigiamai vertino šias neoficialias konsultacijas. Vis dėlto, kai kurių subjektų nuomone, trukmė yra per ilga. Du iš 21 respondento ragino užtikrinti didesnį skaidrumą. Mūsų nuomone, išankstinio pranešimo etapo trukmė, kuri gali būti vienas iš abejonių šaltinių po pranešimo pateikimo, taip pat gali padidinti teisinių problemų riziką.

Valstybės pagalbos taisyklės

43

Komisijos taisyklės dėl valstybės pagalbos finansų sektoriui kontrolės iš esmės yra tinkamai parengtos ir aiškios. 2013 m. Bankų komunikatas parengtas aiškiai ir suprantamai, be to, jis iš esmės dera su ankstesniais Krizės komunikatais. Jame taikoma tokia pat struktūra kaip ir 2008 m. Bankų komunikate, todėl jo bendroji logika ir taisyklių veikimas yra lengviau suprantami. Tačiau nėra aiškių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti didelius sutrikimus, todėl Komisija vertinimo srityje naudojasi platesne diskrecijos teise.

44

Komisija yra įsipareigojusi parengti valstybės pagalbos taisykles, kurios atitiktų tikslą, ir užtikrinti, kad jos derėtų su rinkos realijomis ir šiuolaikine ekonomine ir teisine mąstysena. Principas, pagal kurį valstybės pagalbos taisyklės turi būti nuolat atnaujinamos, taip pat aiškiai akcentuotas 2013 m. Bankų komunikate⁴⁹. Pradinės krizės metu nustatytos taisyklės, įskaitant 2008 m. Bankų komunikatą, buvo priimtos po ECOFIN tarybos išvadų ir atitiko to meto rinkos realijas. 2008 m. ECOFIN taryba, atsižvelgdama į pasaulinės finansų krizės poveikį, nusprendė imtis visų būtinų priemonių, kad padidintų bankų sistemos patikimumą ir stabilumą ir taip atkurtų pasitikėjimą tinkamu finansų sektoriaus veikimu, kai net iš esmės patikimi bankai neturėjo galimybių gauti finansavimo dėl bendros rinkos suirutės. Tuo metu pagal 2008 m. Bankų komunikatą Komisija manė, kad tikrai išimtinės aplinkybės leidžia taikyti buvusį EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą (dabartinį SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą) (žr. 6 langelį). Dabartiniame 2003 m. Bankų komunikate taip pat akcentuojama, kad nukrypti nuo SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto toliau galima, tik jeigu tokia krizinė padėtis tęsiasi, tačiau šiuo atžvilgiu jis nėra toks konkretus⁵⁰.

45

Komisija persvarstė ir pritaikė šiuos komunikatus atsižvelgdama į 2010 ir 2011 m. laipsniškai pagerėjusias ekonomines sąlygas. Komisija 2008 m. Bankų komunikatą persvarstė 2010 ir 2011 m. ir abu kartus nustatė, kad Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktas ir toliau yra taikytinas. Persvarstytuose komunikatuose Komisija pagrindė straipsnio taikymą atsižvelgiant į greitesnį, nei tikėtasi, ekonomikos atsigavimą, ir laikėsi nuomonės, kad reikia patikslinti komunikatus siekiant pasirengti perėjimui į padėtį po krizės ir parengti nuolatines valstybės pagalbos taisykles, taikomas gelbstint ir restruktūrizuojant bankus įprastomis rinkos sąlygomis. 2011 m. Komisija paaiškino, kad dėl 2011 m. padidėjusios įtampos valstybės skolos vertybinių popierių rinkose Sąjungos bankų sektorius patyrė vis didesnį spaudimą.

46

Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, 2013 m. Komisija iš dalies pakeitė krizės metu nustatytas taisykles. Dabartinė Bankų komunikato versija buvo paskelbta 2013 m. rugpjūčio mėn. po konsultacijų su valstybėmis narėmis ir dialogo su Ekonomikos ir finansų komitetu. Kitaip nei dėl pradinių krizės metu nustatytos taisyklių, dėl naujausios jų redakcijos nebuvo ECOFIN tarybos rezoliucijos.

47

Tačiau naujausia 2013 m. versija nebuvo persvarstyta; be to, audito metu nustatėme, kad persvarstymo nebuvo planuojama atlikti. 2013 m. Bankų komunikate aiškiai nustatyta, kad „Komisija prireikus peržiūrės šį komunikatą, visų pirma, kad atsižvelgtų į rinkos sąlygų arba reguliavimo aplinkos pokyčius, kurie gali paveikti komunikate išdėstytas taisykles“. Europos Parlamentas ne kartą ragino Komisiją pakartotinai kasmet įvertinti, ar toliau įgyvendinami SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto taikymo finansų sektoriuje reikalavimai⁵¹. Komisija formaliai neįvertino 2013 m. Bankų komunikato ir neįvertino, ar 107 straipsnio 3 dalies b punkto taikymas ir toliau buvo pagrįstas po 2013 m. ir iki audito laikotarpio pabaigos. Mūsų audito metu formalaus vertinimo netolimoje ateityje nebuvo planuojama atlikti. Pasak Komisijos, ji nebuvo įpareigota iš anksto nustatytą dieną atlikti tokią peržiūrą ir nebuvo jokių aplinkybių, dėl kurių tai reikėtų daryti automatiškai.

48

Krizės metu nustatytos taisyklės toliau buvo taikomos be pakeitimų, nors ekonominės sąlygos ES ir jos finansų rinkose nuo paskutinio valstybės pagalbos taisyklių persvarstymo 2013 m. pasikeitė ir iš esmės buvo palankios iki COVID-19 protrūkio. ES bankų sektorius vis dar susidūrė su sunkumais, tačiau jie tapo ne tokie plačiai paplitę. Kitos ES institucijos, atsakingos už finansinį stabilumą, audito laikotarpiu nenustatė, ar sisteminiai rizikos veiksniai toliau kelia rimtą pavojų tinkamam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos arba dalies ES finansų sistemos stabilumui. Be to, 2013 m. Bankų komunikate Komisija akcentavo poreikį užtikrinti sklandų perėjimą prie būsimo BGPD režimo ir sklandžią visų dalyvaujančių institucijų skirtingų funkcijų ir pareigų sąveiką⁵². Krizės metu nustatytos taisyklės nebuvo peržiūrėtos 2015 m. sausio mėn. ir 2016 m. sausio mėn. į nacionalinę teisę perkėlus BGPD.

49

Be to, į krizės metu nustatytas taisykles nebuvo įtrauktos konkrečios nuostatos dėl valstybės pagalbos vertinimo, susijusio su vyriausybės intervenciniais veiksmais, kurie yra suderinami su BGPD. Pagal BGPD 32 straipsnį leidžiamos atsargumo ir laikinosios priemonės taikomos tik mokioms įstaigoms (žr. 3 langelį). 2013 m. Bankų komunikate Komisija pripažino kad dėl kredito įstaigų ypatumų ir nesant priemonių kredito įstaigoms pertvarkyti nesukeliant grėsmės finansiniam stabilumui, gali būti netikslinga likviduoti kredito įstaigą pagal įprastas bankroto procedūras. Dėl šios priežasties valstybės priemonės žlungančių kredito įstaigų likvidavimui paremti gali būti laikomos suderinama pagalba, jeigu laikomasi 44 punkte nurodyto reikalavimo. Tokie mechanizmai pertvarkymo priemonių forma turėjo būti nustatyti iki 2016 m. sausio 1 d. Komisija manė, kad jos požiūris ir toliau buvo tinkamas.

50

Kalbant apie naštos pasidalijimą, pažymėtina, kad BGPD yra griežtesnė, palyginti su 2013 m. Bankų komunikatu. Po to, kai BPGD buvo perkelta į nacionalinę teisę, vyriausybės parama turėjo būti ne tik suderinta su ES valstybės pagalbos taisyklėmis, bet ir atitikti BGPD gelbėjimo privačiomis lėšomis reikalavimus. Be to, tais atvejais, kai Komisija atlieka valstybės pagalbos vertinimus dėl BPGD nurodytų vyriausybės lygmens stabilizavimo priemonių, ji turėtų atskirai įvertinti, ar buvo įvykdyti BGPD reikalavimai, visų pirma susiję su reikalavimu padengti bent 8 % nuostolių, taip pat tai, ar esama labai ypatingos sisteminės krizės padėties, kuria pagrindžiamas tų priemonių naudojimas⁵³. BGPD nustatyti griežtesni nei pastarieji gelbėjimo privačiomis lėšomis reikalavimai, kuriais siekiama vieno iš teisės aktų leidėjo nustatytų tikslų: apsaugoti viešąsias lėšas, kuo labiau sumažinant nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo žlungančioms įstaigoms galimybę⁵⁴, kuri neatsispindėjo valstybės pagalbos taisyklėse. Daugiau informacijos pateikta 4 diagramoje.

Valstybės pagalbos kontrolės vykdymas

51

Atitiktis vidaus procesams ir procedūroms padeda užtikrinti, kad būtų pasiekti tikslai ir skatinama atskaitomybė. Aukščiausių profesinių ir intelektinio tikslumo standartų (įskaitant teisinę ir ekonominę analizę) laikymasis, taip pat tinkamo proceso ir skaidrumo užtikrinimas turi esminę reikšmę vykdomos valstybės pagalbos kontrolės veiklos kokybei. Laikydamasi savo vidaus kontrolės sistemos, Komisija turėtų apibrėžti savo politiką, kurioje aptarti lūkesčiai, ir nustatyti politikos įgyvendinimo procedūras⁵⁵. Vykdant kontrolės veiklą, reikia patikrinti taisyklių laikymąsi ir taip užtikrinti, kad tikslai būtų pasiekti.

Vidaus procesų ir procedūrų laikymasis

52

Komisijos valstybės pagalbos kontrolė atitiko struktūras, atskaitomybės ryšius ir šiuo tikslu nustatytus įgaliojimus ir pareigas, taip užtikrinant tinkamą valdymą ir politinę priežiūrą. Pasirengimo priimti vidaus sprendimą procesui, kuris vykdomas iki to laiko, kai už konkurenciją atsakingam Komisijos nariui pasiūlomas bet koks sprendimas, taikomi įvairūs patikrinimai, pusiausvyros nustatymo ir kontrolės priemonės. Kartu su kitais susijusiais subjektais vadovybė priima sprendimą dėl veikimo būdo ir pageidautinų galimybių. Įvairūs vadovybės ir operatyviniai susitikimai suteikia galimybę aptarti ir peržiūrėti pagrindinius klausimus ir priimti dėl jų sprendimą. Pasirengimo bylai susitikimuose sudaromos sąlygos ankstyvam atsakingo generalinio direktoriaus pavaduotojo dalyvavimui, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir etapą. Komisijos narių kolegija kolektyviai priima sprendimą dėl atitinkamos bylos ir taip prisiima bendrą politinę atsakomybę.

53

Sprendimų priėmimo procesas suteikė galimybę kitiems GD iškelti jiems rūpimus klausimus. Galutinės konsultacijos tarp įvairių Komisijos departamentų prieš priimant sprendimą yra tarpžinybinės konsultacijos. Tokių konsultacijų paskirtis – suderinti minėtų departamentų pozicijas ir rasti bendrą požiūrį prieš pateikiant pasiūlymą kolegijai. Jeigu po šių konsultacijų dėl pasiūlymo buvo priimta neigiama nuomonė, ją reikėtų pakeisti prieš pateikiant kolegijai. Jeigu dėl nuomonės pateikiamos teigiamos pastabos, pasiūlymas priimamas ir tuomet pastabas nagrinėja pagrindinis departamentas, t. y. Konkurencijos GD.

54

Visais atvejais, kurie buvo įtraukti į audito imtį, kiti Komisijos departamentai pritarė Konkurencijos GD pasiūlymams, kaip to reikalaujama. Visais atvejais buvo konsultuojamasi su kitais Komisijos departamentais, ypač Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generaliniu direktoratu (FISMA GD) ir Teisės tarnyba, ir gaunama jų nuomonė. Į mūsų audito apimtį nebuvo įtraukti atvejai, kai kiti generaliniai direktoratai pateikė neigiamą nuomonę. Keletu atvejų teigiamose nuomonėse buvo pateiktos pastabos ir klausimai dėl, pavyzdžiui, pateikto pagrindimo, motyvų ir ekonominio vertinimo.

55

Komisijos veikla, susijusi su atvejų nagrinėjimu, iš esmės atitiko jos neprivalomas ir nuolat atnaujinamas vidaus gaires. Vidaus darbo priemonėse, pavyzdžiui, Procedūrų vadove⁵⁶, siekiant užtikrinti procedūrinių reikalavimų laikymąsi, nustatyta, kaip atlikti tyrimą, taip pat vidaus taisyklės, pavyzdžiui, atskaitomybės ryšiai ir išsamūs administraciniai veiksmai nagrinėjant bylas. Procedūrų vadove aptartas kiekvienas veiksmas, kurį galima atlikti nagrinėjant bylą, siekiant užtikrinti sklandų bylos nagrinėjimo procesą.

56

Komisija stengiasi užtikrinti nuoseklų dokumentų tvarkymą, kad visuomenei būtų suteikta daugiau galimybių susipažinti su dokumentais. Galimybė susipažinti su dokumentais yra esminis Europos institucijų įgyvendinamos skaidrumo politikos aspektas. Pagal Sutartį visiems ES piliečiams ir gyventojams suteikiama ši teisė susipažinti su dokumentais⁵⁷. Komisija nustatė standartines taisykles, kurios padėtų užtikrinti, kad ji bet kuriuo metu galėtų pateikti informaciją klausimais, už kuriuos ji atsakinga. 2015 m. sausio 16 d., atsižvelgdamas į tai, kad svarbių dokumentų gavimas dažnai užtrukdavo, nes jie nebuvo tinkamai įregistruoti, tvarkomi ir saugomi, generalinis sekretoriatas paskelbė pranešimą apie dokumentų tvarkymą ir galimybę susipažinti su dokumentais. Jis pažymėjo, kad tinkamas dokumentų tvarkymas Komisijoje turėjo esminę reikšmę institucijos efektyvumui ir veiksmingumui, siekiant palengvinti keitimąsi informacija ir jos gavimą, ir užtikrinant taikomų taisyklių dėl, be kita ko, galimybės susipažinti su dokumentais laikymąsi. Daugiau informacijos apie dokumentų tvarkymą Komisijoje pateikta 7 langelyje.

57

Tvarkydamas dokumentus, Konkurencijos GD iš esmės laikėsi standartų. Konkurencijos GD Procedūrų dėl valstybės pagalbos vadove nustatyti Konkurencijos GD dokumentų tvarkymui keliami reikalavimai, kuriais papildomos ir dar labiau sukonkretinamos vienodos Komisijos taisyklės⁵⁹. Procedūrų vadove nustatyta, kad visa „svarbi“ su byla susijusi informacija turi būti saugoma ISIS sistemoje⁶⁰. Jame taip pat nurodyta, kad registracijos reikalavimas visų pirma taikomas visiems dokumentams, kurie gali būti svarbūs ginčų nagrinėjimo atveju. Dokumentai registruojami ne automatiškai, bet veikiau paprašius bylas nagrinėjantiems pareigūnams, išskyrus atvejus, apie kuriuos pranešta per oficialią pranešimo priemonę SANI. Komisija apskritai sistemingai registravo dokumentus ISIS sistemoje, kaip to reikalaujama. Tačiau (su byla susiję) pranešimai ir koordinavimo susitikimų protokolai ir susitikimai su Komisijos nariu buvo registruojami ne bylos, bet atskiruose dokumentuose⁶¹. Daugumos susitikimų su valstybėmis narėmis protokolai buvo rengiami ir registruojami. Tačiau taip pat pasitaikė keli atvejai, kai tai nebuvo daroma⁶². Be to, radome ryšių įrodymų, kad etape iki pranešimo pateikimo tam tikri ryšių palaikymo atvejai nebuvo registruojami ISIS sistemoje.

58

Vidaus valstybės pagalbos procedūrų vadove ir Valstybės pagalbos geriausios praktikos kodekse nustatytos neprivalomos išsamios ryšių iki pranešimo pateikimo rekomendacijos, kurių ne visada buvo visapusiškai laikomasi. Pagal Procedūrų vadovą⁶³ ryšiai iki pranešimo pateikimo iš esmės turėtų būti palaikomi tik remiantis rašytiniu pranešimo projektu. Šis pranešimo projektas turėtų būti siunčiamas saugiu e. paštu ir registruojamas ISIS sistemoje. Kiekvienai į mūsų imtį įtrauktai valstybės pagalbos procedūrai buvo skirtos atskiros veiksmų iki pranešimo pateikimo bylos. Daugeliu atvejų jos apėmė atitikties peržiūros aspektus, pavyzdžiui, restruktūrizavimo planų analizę ir derybas dėl įsipareigojimų, tačiau jose nebuvo rašytinių pranešimų projektų.

59

Etapas iki pranešimo pateikimo ne visada, kaip planuota, padėjo sutrumpinti bendrąsias procedūras. Pagal Procedūrų vadovą etapas iki pranešimo pateikimo idealiausiu atveju turėtų trukti ne ilgiau nei 2 mėnesius įprastais atvejais ir paskui idealiausiu atveju turėtų būti pateiktas išsamus pranešimas. Sudėtingesniais atvejais etapą iki pranešimo pateikimo gali būti tinkama pratęsti⁶⁴. 11 iš 23 atvejų etapas iki pranešimo pateikimo neviršijo 2 mėnesių. Tačiau tais atvejais, kai jis truko ilgiau, vėlavimas buvo ilgas: 9 iš 12 atvejų tokie ryšiai iki pranešimo pateikimo truko daugiau nei 150 dienų (iki 1 181 dienos). Dažniausiai tais atvejais, kai ryšiai buvo palaikomi iki pranešimo pateikimo (18 iš 23 atvejų), Komisija galėjo priimti sprendimą per 2 mėnesius nuo oficialaus pranešimo. Tačiau vidutinė procedūrų trukmė, įskaitant ryšius iki pranešimo pateikimo, buvo 253 dienos, o ilgiausiai procedūra truko 1 350 dienų – tai galima paaiškinti bankų bylų techniniu sudėtingumu. 2018 m. Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, peržiūrėjo Geriausios praktikos kodeksą ir nustatė orientacinę 6 mėnesių išankstinio pranešimo laikotarpio trukmę. Išsamų sąrašą, kuriame parodyta į mūsų audito imtį įtrauktų procedūrų trukmė, galima rasti 5 diagramoje.

60

Sprendimų paskelbimas užtruko ilgą laiką, o tam tikra svarbi informacija nebuvo paskelbta. Komisija savo sprendimus arba pranešimo santrauką privalo skelbti Oficialiajame leidinyje. Tačiau valstybės narės gali prašyti neatskleisti tam tikros informacijos, kuriai taikoma pareiga neatskleisti profesinės paslapties. Paprastai valstybės narės tokį prašymą turi pateikti per 15 darbo dienų. Jeigu toks prašymas nepateikiamas, paprastai bus atskleistas visas sprendimas⁶⁵. Tokiais atvejais, remiantis Procedūrų vadovu, paskelbti reikėtų per 2 mėnesius⁶⁶. Nustatėme, kad 19 iš 29 į mūsų audito imtį įtrauktų atvejų Komisijai prireikė daugiau nei 100 dienų nekonfidencialiai sprendimo versijai paskelbti Oficialiajame leidinyje⁶⁷. Daugiau informacijos pateikta 6 diagramoje. Nustatėme, kad tam tikrais atvejais, kai buvo vėluojama dėl valstybių narių kaltės, Komisija bandė pagreitinti procesą. Kartais ji tai darė paskelbdama sprendimus be valstybių narių sutikimo⁶⁸.

61

Komisija atmetė nepagrįstus prašymus laikyti informaciją konfidencialia, tačiau retai skelbė visą savo sprendimų tekstą. Valstybės pagalbos Procedūrų vadove aprašyti bendrieji 2003 m. gruodžio 1 d. Komisijos komunikate dėl profesinės paslapties valstybės pagalbos sprendimuose išvardytų sprendimų skelbimo principai ir pažymima, kad viešas viso Komisijos sprendimų turinio paskelbimas yra viršesnis interesas, kartu tinkamai užtikrinant verslo paslapčių konfidencialumą. Todėl Komisija retai sutiko laikyti konfidencialia visą prašomą informaciją. Vis dėlto, dauguma sprendimų dėl valstybės pagalbos buvo redaguojami, o informacija, kuri yra svarbi jų poveikiui suprasti, nebuvo iki galo atskleista⁶⁹. Dažnai valstybės narės laiku nenurodė, kokia informacija, jų manymu, buvo konfidenciali, arba nenurodė tinkamų motyvų. Iš tikrųjų nustatėme, kad daugeliu atvejų bylas nagrinėjantys pareigūnai manė, kad tokie prašymai neatitiko komunikate išdėstytų kriterijų (žr. 8 langelį, kuriame pateikti pavyzdiniai atvejai, kurie, Komisijos manymu, reiškia verslo paslaptį). Be to, Komisija taip pat ne visada nuosekliai laikėsi šio požiūrio. Pavyzdžiui, Komisija atskleidė tik dalį skaičių, paskelbė skaičių intervalus arba apskritai nepateikė jokios informacijos.

62

Pasitelkdama stebėjimo srities patikėtinius, Komisija stebėjo, kaip įgyvendinami jos sprendimai. Komisija paskiria patikėtinius, kuriems atlyginimą moka bankai, kad jie kiekvienu atveju stebėtų, kaip vykdomi įsipareigojimai. Įsipareigojimai gali būti susiję su konkurencijos iškraipymų ribojimu arba jais gali būti siekiama užtikrinti, kad valstybės lėšomis išgelbėti bankai vėl taptų gyvybingi. Taigi stebėjimas apėmė pagalbos gavėjų finansinius veiklos rezultatus ir kitų įsipareigojimų laikymąsi. Be to, šio stebėjimo proceso metu Komisijai suteikiama daug vertingų įžvalgų, įskaitant bet kokį nesėkmingą ankstesnių priemonių įgyvendinimą, taip pat informaciją apie bet kokias naujas valstybės narės planuojamas pagalbos priemones, apie kurias ji, kaip to reikalaujama, neinformavo Komisijos.

63

Stebėjimo rezultatai nebuvo paskelbti, o įsipareigojimai kartais buvo iš dalies keičiami. Komisija nepaskelbė informacijos arba nesaugojo statistinių duomenų apie atvejų, kai įsipareigojimų buvo arba nebuvo laikomasi, skaičių. Komisija kartais patvirtindavo įsipareigojimų pakeitimus ir pratęsdavo jų įvykdymo terminus, nepaisant to, kad tokie pakeitimai, atsižvelgiant į Komisijos reikalavimus, turėtų būti išimtiniai ir susiję tik su svarbių naujų faktinių pokyčių atvejais. Komisija pažymėjo, kad tokiais atvejais ji visada užtikrina, kad naujai pasiūlyti įsipareigojimai padėtų išlaikyti pradinio sprendimo pusiausvyrą. Tačiau nustatėme, kad paaiškinimai, kaip tai bus pasiekta, nebuvo pakankamai išsamūs, o kai kuriuose paskelbtuose Komisijos sprendimuose nebuvo pateikta pakankamai išsamių paaiškinimų.

Sprendimų dėl valstybės pagalbos finansų įstaigoms turinys

64

Sprendimai dėl valstybės pagalbos turi būti pagrįsti patikimais teisiniais ir ekonominiais vertinimais. Paprastai Sutartyje ir Komisijos darbo tvarkos taisyklėse⁷⁰ reikalaujama, kad Komisija nurodytų priežastis, t. y. pagrįstų savo sprendimus. Tai apima reikalavimą, kad sprendimai būtų pagrįsti patikimais teisiniais ir ekonominiais vertinimais ir pagrindiniais faktais. Pagrindiniuose Konkurencijos GD principuose pažymima, kad, siekiant užtikrinti šio generalinio direktorato vertinimų kokybę, labai svarbu siekti didžiausio teisinio vertinimo ir ekonominės analizės tikslumo ir kokybės. Kalbant apie Komisiją, pažymėtina, kad jos bylų praktika ir ES teismų jurisprudencija šiuo atžvilgiu naudojama kaip svarbiausias gairių šaltinis. Komisijos nustatyto koordinuoto sprendimų priėmimo proceso, stabdžių ir atsvarų sistemos ir kokybės kontrolės paskirtis – užtikrinti, kad Komisijos vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju atitiktų šiuos reikalavimus.

65

Komisija labai kruopščiai įvertino restruktūrizavimo planus reikalaudama pateikti išsamią informaciją ir ją atidžiai nagrinėdama. Restruktūrizavimo komunikate nustatyti itin išsamūs reikalavimai dėl informacijos, kuri turi būti įtraukta į restruktūrizavimo planą. Komisija reikalauja, kad restruktūrizavimo planai būtų visapusiški, išsamūs ir pagrįsti nuoseklia koncepcija. Juose reikėtų parodyti, kaip bankas susigrąžins ilgalaikį gyvybingumą be valstybės pagalbos. Informacijos, kurią valstybės narės privalo pateikti, kiekis ir išsamumas atspindi visapusiško patikrinimo lygį, kurį Komisija taiko restruktūrizavimo planams (žr. 9 langelį). Nagrinėtais atvejais Komisija prireikus prašė pateikti papildomą arba svarbesnę informaciją.

66

Komisija turi išimtinę kompetenciją vertinti valstybės pagalbos suderinamumą ir, atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad visais atvejais buvo įvykdytos didelių sutrikimų buvimo valstybėje narėje sąlygos. Vertindama rimtus sutrikimus kiekvienu konkrečiu atveju, Komisija atsižvelgė į valstybės narės pareiškimą. Priimdama Bankų komunikatą Komisija įsipareigojo įvertinti valstybės pagalbą, skirtą bankų likvidumui, gyvybingumui arba tvarkingam pasitraukimui remti pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, atsižvelgdama į krizinę padėtį ir apskritai į finansinio stabilumo riziką, kuri prilygsta dideliems ekonomikos sutrikimams. Tada Komisija laikėsi nuomonės, kad valstybės narės gali geriausiai atlikti pradinį vertinimą, ar nekontroliuojamas konkretaus banko pasitraukimas iš rinkos keltų grėsmę finansiniam stabilumui (arba sukeltų kitus didelius sutrikimus valstybėje narėje). Atitinkamai, Komisija neužginčijo, ar kiekvienu konkrečiu atveju buvo didelių sutrikimų. Krizės metu nustatytose taisyklėse taip pat nenurodoma, kokią informaciją valstybė narė turėtų pateikti. Išskyrus atvejus šalyse, kuriose įgyvendinama ekonominio koregavimo programa, atvejų bylose retai nustatėme ekonominius arba, mūsų nuomone, kitus susijusius duomenis, kuriais būtų galima pagrįsti pareiškimą dėl tokių sutrikimų buvimo.

67

Ne visuose paskelbtuose sprendimuose buvo išsamiai nurodyti tokių vertinimų dėl didelių sutrikimų buvimo aspektai⁷². Komisija dažnai apskritai rėmėsi 2013 m. Bankų komunikatu neužginčydama valstybės narės argumentų dėl pavienių konkretaus aptariamo atvejo aplinkybių (žr. 10 langelį). Tačiau tokia bendra nuoroda nepaaiškinama, kodėl Komisija manė, kad atitinkamu atveju buvo didelių sutrikimų, išskyrus šalis, kurioms taikoma ekonominio koregavimo programa. Mūsų nuomone, tokios išvados nebuvo pagrįstos atitinkamais Tarybos ir ESRV vertinimais (daugiau informacijos apie ESRV misiją pateikta 2 langelyje)⁷³.

68

Kalbant apie likvidavimo pagalbos atvejus, Komisija neužginčijo valstybių narių argumentų, kad galimas banko žlugimas kėlė grėsmę finansiniam stabilumui. 2013 m. Bankų komunikate neapibrėžiamos situacijos, kuriose gali būti neįmanoma likviduoti kredito įstaigos taikant įprastą nemokumo procedūrą nesukeliant grėsmės finansiniam stabilumui; jame taip pat neapibrėžiama, kokią informaciją valstybės narės privalo pateikti, kad įrodytų tokią grėsmę. Į mūsų audito imtį įtraukti sprendimai dėl likvidavimo pagalbos buvo pagrįsti valstybių narių pateiktais pareiškimais⁷⁴ dėl galimų grėsmių finansiniam stabilumui (žr. 11 langelį). Visi sprendimai buvo susiję su bankais, kurių užimama rinkos dalis buvo 0,02–2 %. Yra daugybė galimų priežasčių, dėl kurių net ir sisteminės svarbos neturinčio banko žlugimas galėtų kelti potencialią grėsmę finansiniam stabilumui. Mūsų tikrintais atvejais manome, kad paskelbtuose sprendimuose Komisija nepaaiškino šių priežasčių⁷⁵.

69

Pagal krizės metu nustatytas taisykles reikalaujama imtis veiksmingų priemonių, kad būtų apribotas konkurencijos iškraipymas. 2013 m. Bankų komunikate nustatyti reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad pagalba būtų teikiama išimtiniais atvejais ir tik tiek, kiek būtina. Šie reikalavimai apima akcininkams ir subordinuotųjų obligacijų turėtojams tenkančios naštos pasidalijimą, kapitalo išvežimo prevenciją ir mokėjimų akcininkams ir obligacijų turėtojams apribojimų nustatymą, taip pat viršutinių darbo užmokesčių lubų nustatymą. Jie taip pat apima draudimus įsigyti turtą ir kainų dempingą, siekiant riboti konkurencijos iškraipymus. Išanalizavę sprendimus, nustatėme, kad valstybės narės įsipareigojo įgyvendinti tokias priemones. Tačiau ne visada buvo aišku, kaip šie įsipareigojimai buvo pritaikyti atsižvelgiant į konkrečios priemonės iškreipiamąjį poveikį⁷⁶. Mūsų patikrintuose paskelbtuose sprendimuose nenustatėme, kad Komisija būtų įvertinusi priemonių poveikį rinkos struktūroms ir patekimo į rinką kliūtis, kaip to reikalaujama 2013 m. Bankų komunikate⁷⁷. Pasak Komisijos, tokio vertinimo nereikalaujama atlikti ir jis neatliekamas dėl kitų sektorių.

70

Restruktūrizavimo komunikate aiškiai reikalaujama, kad „pranešime apie bet kokį restruktūrizavimo planą turėtų būti pateikta palyginimų su alternatyviomis galimybėmis, įskaitant, pavyzdžiui, galimybę banką suskaidyti arba galimybę jį perimti kitam bankui, kad Komisija galėtų įvertinti, ar nėra labiau į rinką orientuotų pigesnių arba mažiau konkurenciją iškraipančių ir finansinį stabilumą užtikrinančių sprendimų“⁷⁸. Savo imtyje nustatėme, kad Komisija nepatikrino, ar priemonei nėra mažiau brangių ar mažiau iškreipiančių alternatyvų. Komisija pažymėjo, kad pagal teismų praktiką ji negali nustatyti alternatyvių priemonių valstybėms narėms, bet gali tik įvertinti siūlomos priemonės suderinamumą.

Išvados ir rekomendacijos

71

Komisija turėjo tinkamų išteklių ir priemonių, kad užtikrintų veiksmingą valstybės pagalbos kontrolę. Ji turi aiškiai apibrėžtus vidaus procesus ir procedūras, kuriomis skatina siekti tikslų ir stiprinti atskaitomybę. Ji turi tinkamą organizacinę struktūrą, kurioje nustatyti tinkami atskaitomybės ryšiai, sudaro sąlygas sklandžiam informacijos srautui, o vyresniesiems vadovams – vykdyti tinkamą vidaus priežiūrą (žr. 31 ir 32 dalis). Ji taiko griežtą etikos sistemą, kuri vis dėlto turi tam tikrų trūkumų, susijusių su neskelbtinos rinkos informacijos tvarkymu, ir išsamų pagrindinių principų rinkinį, kuriais skatinamas vientisumas ir aukščiausių profesinių standartų laikymasis (žr. 33 ir 34 dalis). Efektyviam teisės aktų vykdymui buvo pakankamai būtinų žmogiškųjų ir IT išteklių (žr. 35 ir 36 dalis). Komisija turi būtinus įgaliojimus veiksmingai valstybės pagalbos kontrolei vykdyti ir tinkamą procedūrinę sistemą (žr. 37–42 dalis). Taigi, Komisija turėjo visas būtinas priemones užtikrinti, kad jos sprendimai būtų pagrįsti teisinga informacija.

72

Manome, kad audito laikotarpiu valstybės pagalbos taisyklės nevisiškai atitiko valstybės pagalbos finansų įstaigoms kontrolės tikslą atsižvelgiant į Sutartyje nustatytus uždavinius (žr. 48 dalį). Valstybės pagalbos finansų sektoriui taisyklėmis siekiama užtikrinti finansinį stabilumą kartu kuo labiau sumažinant konkurencijos iškraipymus. Krizės metu nustatytos taisyklės paprastai yra gerai parengtos ir aiškios, nors jose neapibrėžiami didelių sutrikimų kriterijai (žr. 43 dalį). Tačiau krizės metu nustatytos taisyklės nebuvo peržiūrėtos po to, kai audituotu laikotarpiu pagerėjo rinkos sąlygos ir po finansų krizės buvo iš esmės peržiūrėta reguliavimo sistema, įskaitant tai, kad BGPD apribojo galimybes teikti pagalbą bankams, jeigu to rezultatas nėra pertvarkymas (žr. 48-50 dalis).

1 rekomendacija. Įvertinti, ar valstybės pagalbos taisyklės ir toliau yra tinkamos, ir prireikus imtis taisomųjų veiksmų

Siekdama užtikrinti, kad ES valstybės pagalbos finansų sektoriui taisyklės toliau atitiktų rinkos realijas ir derėtų su taikoma reguliavimo sistema, Komisija turėtų:

1. atlikti dabartinių krizės metu nustatytų taisyklių (įskaitant bendrą valstybės pagalbos kontrolės poveikį konkurencijai ES bankų rinkose) vertinimą, kad būtų galima priimti sprendimą dėl tinkamų priemonių.
2. Jeigu vertinant buvo nustatytas poreikis persvarstyti krizės metu nustatytas taisykles, Komisija, be kita ko, turėtų apsvarstyti, ar:
   1. nustatyti „didelių sutrikimų“ vertinimo kriterijus, susijusius su SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto taikymu;
   2. įtraukti bendruosius vertinimo principus;
   3. koreguoti sąlygas dėl apsauginių priemonių ir pertvarkymo pagalbos suderinamumo ir
   4. išsamiau nurodyti teiktinos informacijos išsamumo lygį.

Terminas: 2023 m. (vertinimui)

73

Komisija valstybės pagalbos procedūras iš esmės valdė laikydamasi savo (neprivalomų) vidaus procesų. Komisijos vykdoma valstybės pagalbos kontrolė atitiko struktūras, atskaitomybės ryšius ir šiuo tikslu nustatytus įgaliojimus ir pareigas (žr. 52 dalį). Kolegija savo sprendimus priėmė po to, kai kitiems GD buvo suteikta galimybė iškelti rūpimus klausimus (žr. 53 ir 54). dalis). Komisijos veikla, susijusi su bylų nagrinėjimu, iš esmės atitiko vidaus procesus (žr. 55 dalį). Dokumentai buvo tvarkomi iš esmės laikantis Komisijos standartų (žr. 56 ir 57 dalis). Tačiau valstybės pagalbos procedūros buvo ilgos ir ne visada visiškai skaidrios, iš dalies taip buvo dėl valstybių narių pernelyg plataus neoficialių ryšių iki pranešimo pateikimo naudojimo prieš joms pateikiant pranešimą (žr. 58 ir 59 dalis). Sprendimų paskelbimas dažnai buvo atidėtas dėl diskusijų su valstybėmis narėmis dėl teisės nuslėpti konfidencialią informaciją viešoje sprendimų versijoje (žr. 60 ir 61 dalis).

2 rekomendacija. Toliau gerinti vidaus procesų ir procedūrų laikymąsi

Siekdama padidinti efektyvumą, atskaitomybę ir skaidrumą, Komisija turėtų:

1. pagerinti savo dokumentų tvarkymą ir užtikrinti, kad visi susiję dokumentai būtų registruojami;
2. skatinti valstybes nares užtikrinti, kad ryšiai iki pranešimo pateikimo nebūtų ilgesni nei Geriausios praktikos kodekse nustatytas orientacinis 6 mėnesių terminas ir būtų pagrįsti rašytiniais pranešimų projektais, ir
3. sustiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis siekiant pagreitinti nekonfidencialių sprendimų versijų paskelbimą ir užtikrinti nuoseklų požiūrį į tai, kokia informacija neatskleidžiama.

Terminas: 2022 m.

74

Sprendimai dėl valstybės pagalbos turi būti pagrįsti patikimais teisiniais ir ekonominiais vertinimais (žr. 64 dalį). Komisija atidžiai išnagrinėjo restruktūrizavimo planus (žr. 65 dalį), tačiau neužginčijo valstybių narių vertinimų, ar didelių sutrikimų, įskaitant grėsmes finansiniam stabilumui, buvo kiekvienu konkrečiu atveju (žr. 66 ir 67 dalis). Komisija nustatė priemones, kuriomis siekia apriboti konkurencijos iškraipymus, tačiau neanalizavo faktinio kiekvienos priemonės poveikio konkurencijai (žr. 69 dalį). Veiksmingumo rodikliai nevisiškai atitiko tikslą, nes juose atsispindėjo išorės veiksniai, kurių Komisija negali kontroliuoti, ir ne visada atsispindėjo Komisijos veikla (žr. 23 ir 24 dalis). Komisija taip pat formaliai neįvertino, ar buvo veiksmingos jos sektorinės valstybės pagalbos taisyklės, ar ji turėtų pakeisti savo požiūrį ar paprasčiausiai jo nebesilaikyti (žr. 28–30 dalis).

3 rekomendacija. Pagerinti veiksmingumo vertinimą

Siekdama įrodyti valstybės pagalbos kontrolės poveikį ir didinti veiklos skaidrumą bei atskaitomybę Europos Parlamentui ir ES piliečiams, Komisija turėtų:

1. nustatyti tinkamus ir susijusius valstybės pagalbos finansų įstaigoms kontrolės rodiklius, atspindinčius Konkurencijos GD veiklos rezultatus, kad būtų galima veiksmingai stebėti pažangą siekiant tikslų teikiant metines ataskaitas; ir stebėti rodiklio (-ų) tinkamumą.

Terminas: 2022 m.

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Alex Brenninkmeijer, 2020 m. liepos 28 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Žodynėlis

„de Larosière ataskaita“: 2009 m. vasario mėn. ataskaita, kurioje raginama iš esmės peržiūrėti Europos finansinio reglamentavimo sistemą.

Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (BGPD): direktyva, kurioje nustatomos įvairių rūšių finansų įstaigų gaivinimo ir pertvarkymo taisyklės ir procedūros.

Bankų sąjunga: vienas iš pagrindų, kuriuo remiantis kuriama ekonominė ir pinigų sąjunga, kurią sudaro integruota finansinė programa, įskaitant bendrą priežiūros mechanizmą, bendrą bankų pertvarkymo mechanizmą ir bendrą taisyklių sąvadą.

Bendra pertvarkymo valdyba: bankų sąjungoje veikianti centrinė pertvarkymo institucija, kuriai pavesta užduotis užtikrinti tinkamą žlungančių finansų įstaigų pertvarkymą panaudojant kuo mažiau mokesčių mokėtojų ir likusios ekonomikos lėšų.

Bendras pertvarkymo mechanizmas: mechanizmas, kurį taikydama Bendra pertvarkymo valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos centralizavo pertvarkymo įgaliojimus ir tiesiogiai atsako už visų bankų sąjungoje dalyvaujančių valstybių narių finansų įstaigų pertvarkymą.

Bendras priežiūros mechanizmas: ES taikoma finansų įstaigų priežiūros sistema, kurią sudaro ECB ir dalyvaujančių šalių nacionalinės priežiūros institucijos.

Bendras taisyklių sąvadas: teisės aktų, kurių privalo laikytis visos ES finansų įstaigos, rinkinys.

Gelbėjimas privačiomis lėšomis: lėšos, kuriomis siekiama išvengti banko žlugimo ir kurias esami akcininkai panaudoja banko rekapitalizacijai (priešingai nei bankų gelbėjimas viešais pinigais).

Geresnis reglamentavimas: koncepcija, kuria vadovaujantis formuojama ES politika ir priimami teisės aktai, remiantis principais, pagal kuriuos reglamentavimo tikslai turėtų būti pasiekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, o pats reglamentavimas turi būti nustatomas skaidriai, remiantis įrodymais ir dalyvaujant piliečiams bei suinteresuotiesiems subjektams.

Neveiksni paskola: paskola, kurios mokėjimai vėluoja konkretų laikotarpį (paprastai 90 dienų), arba kai yra įrodymų, iš kurių matyti, kad visa paskola tikriausiai nebus grąžinta.

Pertvarkymas: tinkamas žlungančios finansų įstaigos likvidavimas siekiant užtikrinti jos esminių funkcijų tęstinumą, išlaikyti finansinį stabilumą ir apsaugoti viešąsias lėšas kuo labiau sumažinant viešosios paramos poreikį.

Pertvarkymo fondas: fondas, kuris sukurtas siekiant padėti tinkamą žlungančių finansų įstaigų finansavimą.

Prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija: akcijų pirkimas arba pardavimas siekiant gauti pelną arba patirti kuo mažiau nuostolių naudojantis informacija, kuri, jei būtų visuotinai žinoma, turėtų įtakos akcijų vertei.

Valstybės obligacija: vyriausybės išleistas skolos vertybinis popierius, skirtas vyriausybės išlaidoms paskatinti.

Valstybės pagalba: tiesioginė ar netiesioginė valstybės parama įmonei ar organizacijai, jai suteikiant privalumą, palyginti su jos konkurentais.

Vyriausiųjų ekonomistų grupė: Komisijos vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato grupė, kuri rengia, koordinuoja ir atlieka ekonomines analizes ir taip užtikrina, kad generalinio direktorato iniciatyvos būtų pagrįstos patikimais ekonominiais įrodymais.

Santrumpų sąrašas

BGPD: Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva

BPeM: Bendras pertvarkymo mechanizmas

BPM: Bendras priežiūros mechanizmas

BPV: Bendra pertvarkymo valdyba

EBI: Europos bankininkystės institucija

ECB: Europos Centrinis Bankas

ECOFIN: Ekonomikos ir finansų reikalų taryba

EP: Europos Parlamentas

EPI: Europos priežiūros institucijos

ESRV: Europos sisteminės rizikos valdyba

Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos GD: Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinis direktoratas

Konkurencijos GD: Konkurencijos generalinis direktoratas

MVA: metinė veiklos ataskaita

NP: neveiksni paskola

SESV: Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

TK: tarpžinybinės konsultacijos

VEG: vyriausiųjų ekonomistų grupė

Komisijos atsakymai

Santrauka

Bendras Komisijos atsakymas į I–X dalių pastabas

Nuo 2008 m. Europos Komisija finansų sektoriui taikė valstybės pagalbos taisykles pagal Sutartį, vadovaudamasi konkrečiomis gairėmis. Per pastarąjį dešimtmetį remdamasi šiomis gairėmis Komisija priėmė daugiau nei 500 sprendimų.

Per audito laikotarpį (2013–2018 m.) ir kartu nuo 2015 m. įgyvendinant ES pertvarkymo sistemą, finansų sektoriuje Komisijai vienodai taikant valstybės pagalbos kontrolę prisidėta užtikrinant Sąjungos finansinį stabilumą, nes buvo užkirstas kelias nevaldomam gyvybingų bankų žlugimui ir sudarytos palankesnės sąlygos tvarkingam negyvybingų subjektų pasitraukimui iš rinkos. Tai padėjo sustiprinti ES bankų sektorių – buvo sutvarkyti bankų balansai, pradėtas nuodugnus restruktūrizavimas ir paskatintas neefektyviausių rinkos dalyvių pasitraukimas iš rinkos. Taip pat tai padėjo išsaugoti sąžiningą konkurenciją, pareikalavus, kad pagalbą gavę bankai įgyvendintų priemones konkurencijos iškraipymams mažinti. Pagaliau bankų, kuriems suteikta pagalba, akcininkai ir subordinuotieji kreditoriai turėjo privačiai pasidalyti nuostoliu. Komisija mano, kad veiksmingai panaudojo savo išteklius ir priemones vadovaudamasi savo taisyklėmis ir procedūromis.

Kaip pripažįsta Europos Audito Rūmai (toliau – Audito Rūmai), pagal Sutartį Komisijai suteikta didelė veiksmų laisvė aiškinant kriterijus, pagal kuriuos ji nustato valstybės pagalbos priemonių suderinamumą. Todėl, prieš darydama išvadą, kad konkreti padėtis pateisina valstybės pagalbos suteikimą konkrečiam pagalbos gavėjui, Komisija turi atidžiai išnagrinėti įvairius ekonominius ir teisinius aspektus. Pagal Sutartį Komisijai patikėta rasti pusiausvyrą įvertinant, ar pagalba yra pateisinama siekiant bendro Europos intereso, įskaitant didelių ekonomikos sutrikimų atitaisymą.

Atlikdama šį vertinimą, 2013 m. Komisija peržiūrėjo savo gaires, kuriose numatyti suderinamos pagalbos krizės padarinių paveiktoms finansų įstaigoms nustatymo kriterijai. Tai ji padarė po konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, tarp jų su pagalbą skiriančiomis valstybėmis narėmis. Šie kriterijai galioja ir šiandien, nes krizės padariniai ir toliau veikia bankų sektorių visoje ES. Kelių valstybių narių ekonomika atsigavo menkai, o padėtis bankų sektoriuje nesugrįžo į iki 2008 m. buvusį lygį. Be to, kai kurios valstybės narės visai neseniai dar dalyvavo ekonominio koregavimo programose.

2014 m. pradėta taikyti nauja ES bankų reguliavimo sistema, konkrečiai Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (BGPD)⁷⁹, Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentas (BPeMR)⁸⁰, ir Direktyva dėl indėlių garantijų sistemų (DIGS)⁸¹.

Šioje naujoje reguliavimo aplinkoje naujai sukurti subjektai ėmėsi savo pareigų bankų sąjungoje, tarp jų Europos Centrinis Bankas (ECB), kuris vykdo centrinę bankų priežiūrą pagal Bendrą priežiūros mechanizmą (BPM), ir Bendra pertvarkymo valdyba (BPV), atliekanti savo vaidmenį pagal Bendrą pertvarkymo mechanizmą (BPeM)⁸². Pažymėtina, kad nors nuo 2015 m. padaryta didelė pažanga, BGPD vis dar įgyvendinama⁸³, pvz., dėl gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonių telkimo. Be to, dar ir šiandien kai kurios Europos bankų sektoriaus dalys yra pažeidžiamos, pvz., dėl didelės neveiksnių paskolų dalies ir mažo sektoriaus pelningumo.

Visus planus skirti valstybės pagalbą valstybės narės turi pateikti Komisijai. Atitinkamai tais atvejais, kai BPV ketina panaudoti Bendro pertvarkymo fondo lėšas, pagal BPeMR⁸⁴ reikalaujama, kad BPV pateiktų Komisijai patvirtinti pasiūlymą dėl fondo pagalbos teikimo. Komisijos, kaip už konkurencijos teisės aktų įgyvendinimą atsakingos institucijos, pareiga iš esmės yra įvertinti, ar teigiamas pagalbos poveikis nusveria neigiamą poveikį konkurencijai. Šį vertinimą Komisija atlieka ex ante, t. y. kai atitinkama valstybė narė apie pasiūlymą dėl pagalbos teikimo praneša anksčiau, nei pradeda jį įgyvendinti. Tai reiškia, kad finansų įstaigų ex post vertinimas, t. y. vertinimas, atliekamas gavus valstybės pagalbą, negali būti priskiriamas tik Komisijai, nes kiti subjektai ir veiksniai taip pat atlieka svarbų vaidmenį, todėl sunku nustatyti veiklos rezultatų rodiklius, kurie nedviprasmiškai atspindėtų valstybės pagalbos kontrolės įtaką. Valstybės narės gali nuspręsti suteikti valstybės pagalbą siekiant užkirsti kelią neigiamiems sunkumų patiriančių ar žlungančių bankų padariniams arba juos sušvelninti visapusiškai vadovaujantis ES pertvarkymo sistema.

Mažinant konkurencijos iškraipymus tais atvejais, kai skiriama viešoji parama, finansų sektoriaus valstybės pagalbos gairėmis užtikrinamos vienodos sąlygos, neatsižvelgiant, ar valstybės narės dalyvauja bankų sąjungoje. Naujoje reguliavimo aplinkoje teisėkūros institucijos svarbias pareigas patikėjo kitiems subjektams, pvz., kasdienę bankų priežiūrą, kapitalo reikalavimų nustatymą, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir turto kokybės peržiūras, sprendimus, ar bankas yra žlungantis arba gali žlugti ir ar pradėtas banko pertvarkymas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad sprendimas skirti valstybės pagalbą ir parengti pagalbos priemonę yra valstybės narės pareiga. Komisijos vaidmuo apsiribojo ir apsiriboja valstybės pagalbos priemonės, apie kurią pranešta, suderinamumo vidaus rinkoje vertinimu.

Komisija mano, kad audito laikotarpiu valstybės pagalbos taisyklės, specialiai parengtos finansų krizės poveikiui bankams mažinti, atitiko rinkos realijas. Svarbu, kad Komisija tas pačias taisykles taikytų visoms valstybėms narėms. Dėl šių priežasčių Komisija nustatė, kad per anksti pradėti oficialų finansų sektoriaus valstybės pagalbos gairių vertinimą. Tokia nuostata liks ir artimiausiu metu, nes besitęsiančios COVID-19 krizės ekonominiai padariniai, įskaitant poveikį bankams, akivaizdžiai lemia didelį valstybių narių ekonomikos sutrikimą.

Valstybės pagalbos taisyklėse turėtų atsispindėti rinkos realijos, kartu jose turėtų būti pateikiamos patikimos gairės rinkos dalyviams dėl valstybės pagalbos kontrolės vykdymo. Prireikus Komisija, atsižvelgdama į didelius pokyčius ekonominėje aplinkoje, sparčiai pakoreguos savo valstybės pagalbos taisykles taip, kaip ji tai padarė reaguodama į COVID-19 protrūkį. Laikinoji realiosios ekonomikos sistema buvo greitai priimta ir įsigaliojo jau 2020 m. kovo 19 d. Be kitų priemonių, šia sistema valstybėms narėms sudaromos sąlygos nukreipti pagalbą realiajai ekonomikai per bankus. Per pirmus tris mėnesius nuo šios laikinosios sistemos įsigaliojimo dienos Komisija priėmė jau daugiau nei 160 sprendimų⁸⁵ pritarti daugiau nei 200 nacionalinių priemonių, apie kurias pranešė visos 27 valstybės narės ir Jungtinė Karalystė. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės gali skirti 2,2 trln. EUR numatytos pagalbos, kad padėtų įmonėms kovoti su COVID-19 poveikiu jų verslui. Tokiu būdu valstybės pagalbos kontrolė turi reikšmingos įtakos bendroms ES pastangoms švelninti COVID-19 protrūkio ekonominius padarinius ir sudaryti sąlygas tvirtam ekonomikos atsigavimui, kartu užtikrinant vienodas sąlygas.

Vadovaudamasi finansų sektoriaus valstybės pagalbos taisyklėmis, per audito laikotarpį Komisija nuosekliai taikė bendrąsias taisykles apie 200 atvejų, susidarius specifinėms aplinkybėms. Komisijos intervenciniai veiksmai, kurių kartais imtasi labai spaudžiant laikui, kad būtų išsaugotas indėlininkų pasitikėjimas ir finansinis stabilumas, labai padėjo ES finansų sektoriuje išlaikyti vienodas sąlygas ir apriboti konkurencijos iškraipymus. Priimdama individualius sprendimus pagal Komisijos gairėse nustatytus suderintus kriterijus, Komisija kaskart tikrino, ar įvykdytos valstybės narės siūlomos valstybės pagalbos patvirtinimo sąlygos, taip pat, ar valstybės pagalbos priemonės buvo reikalingos ir ar pagalbos suma neviršijo minimalios sumos, būtinos atitinkamiems bendro intereso tikslams pasiekti. Iš kiekvieno sprendimo dėl valstybės pagalbos akivaizdžiai matyti, kad atlikdama valstybės pagalbos vertinimus Komisija atsižvelgė į naują reguliavimo aplinką tais atvejais, kai teisiškai ji privalėjo tai padaryti.

Komisijos sprendimai dėl valstybės pagalbos priimami taikant vidaus ir išorės stabdžių ir atsvarų sistemą. Visų pirma, kaip numatyta SESV 263 ir 267 straipsniuose, Komisijos taikomų valstybės pagalbos taisyklių suderinamumo su SESV esminė peržiūra priskiriama išskirtinei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetencijai. Vykdydamas šiuos įgaliojimus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi įvertinti teisinius argumentus, procedūras ir faktus, pagrindžiančius Komisijos veiksmus.

Atsižvelgdama į tai ir reaguodama į Audito Rūmų rekomendacijas, Komisija:

• pritaria rekomendacijai įvertinti bankams skirtos valstybės pagalbos taisykles vadovaujantis jos geresnio reglamentavimo gairėmis. COVID-19 protrūkio sukeltos krizės ekonominis poveikis lėmė didelį valstybių narių ekonomikos sutrikimą, ekonominė perspektyva yra labai neaiški. Todėl Komisija atliks vertinimą, kai ekonomika atsigaus, bet ne vėliau kaip 2023 m.;
• pritaria rekomendacijai toliau didinti vidaus procesų efektyvumą ir, kai tinkama, Komisija valstybėms narėms primins, kad reikia vadovautis geriausia praktika;
• pritaria rekomendacijai nustatyti tinkamus ir svarbius veiklos rezultatų rodiklius, kuriuos galima įtraukti į jos metinį valdymo planą, kad būtų galima matyti Konkurencijos GD veiklos rezultatus ir kontroliuoti jų tinkamumą.

Įvadas

Bendras Komisijos atsakymas į 01–16 dalių pastabas.

Valstybės pagalba – objektyvi sąvoka, apibrėžta Sutartyje, kurią aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir kuri yra privaloma Komisijai.⁸⁶ Kita vertus, Sutartyje Komisijos išskirtinei kompetencijai priskiriamas valstybės narės pasiūlytos valstybės pagalbos priemonės suderinamumo su vidaus rinka vertinimas. Šio vertinimo tikslais Komisija atlieka pusiausvyros tyrimą, kurio metu teigiamas priemonės poveikis palyginamas su neigiamu jos poveikiu prekybai ir konkurencijai bendrojoje rinkoje.

Šio pusiausvyros tyrimo bendrieji principai išsamiai išdėstyti įvairiose konkrečių kategorijų pagalbos gairėse, atsižvelgiant į sektorių. Vertindama pagalbos priemonę pagal atitinkamas gaires (ir atsižvelgdama į pagalbos paskirtį), Komisija kiekvienu atveju atlieka pusiausvyros tyrimą. Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad, jeigu konkreti pagalbos priemonė pagal savo paskirties pobūdį patenka į galiojančių gairių taikymo sritį ir todėl turi būti vertinama pagal šias gaires, taikomi tik tose gairėse apibrėžti vertinimo kriterijai.

Pusiausvyros tyrimo principus, susijusius su bankams skirta valstybės pagalba, Komisija paskutinį kartą išdėstė 2013 m. Bankų komunikate. Šiose gairėse, skirtose labai įvairioms situacijoms, išdėstyti principai, kuriuos Komisija nuosekliai taiko visose valstybėse narėse, atsižvelgdama į atvejo specifiką. Suderinamumo vertinimo kriterijus galima suskirstyti į šiuos pagrindinius ramsčius:

1. konkurencijos iškraipymų mažinimas skyrus pagalbą, siekiant kuo didesne apimtimi išsaugoti sąžiningą konkurenciją (pvz., apribojant bankų, kuriems suteikta pagalba, balanso augimą, reikalaujant parduoti tam tikrą veiklą ar turtą arba draudžiant verstis agresyvia komercine praktika);
2. naštos pasidalijimas siekiant apriboti reikalingos valstybės pagalbos sumą, tokiu būdu mažinant moralinę žalą (pvz., banko akcininkams ir subordinuotiesiems kreditoriams pasidalijant nuostolį, taip pat perleidžiant turtą ir taikant atlyginimo ar kainos nustatymo reikalavimus) ir, beje, mažinant mokesčių mokėtojams tenkančią naštą;
3. bankų ilgalaikio gyvybingumo įrodymas, atsižvelgiant į priemones, kurios yra būtinos pagal kitus du ramsčius. Jeigu gyvybingumo neįmanoma įrodyti, bankas turi tvarkingai pasitraukti iš rinkos.

Komisijos atliekami suderinamumo vertinimai visada yra ex ante vertinimai, kurie grindžiami priemonės, apie kurią pranešta, vertinimo metu Komisijai žinomais faktais.

Bankų sektoriui taikomose valstybės pagalbos taisyklėse išskiriama trijų rūšių pagalba:

1. parama likvidumui padidinti, skirta mokių subjektų laikinoms likvidumo problemoms spręsti;
2. restruktūrizavimo pagalba, skirta padėti sunkumų patiriantiems subjektams atkuri ilgalaikį gyvybingumą, taigi ir juos remti, kad išsaugotų ekonominę veiklą;
3. likvidavimo pagalba, skirta padėti sunkumų patiriantiems subjektams, kurių ilgalaikio gyvybingumo negalima atkurti, tvarkingai pasitraukti iš rinkos.

Komisija nuosekliai ir nediskriminuodama taikė naująją ES bankų pertvarkymo reguliavimo sistemą ir konkrečias bankų sektoriui skirtos valstybės pagalbos taisykles, kai tik jos atitinkamai įsigaliojo. Vadovaudamasi Bendrojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, tais atvejais, kai ES bankų pertvarkymo taisyklių nuostatos yra taip glaudžiai susijusios su pagalbos tikslu, kad negali būti vertinamos atskirai, Komisija įvertino tas nuostatas atitinkamame sprendime dėl valstybės pagalbos. Be to, kadangi ES bankų pertvarkymo taisykles ir kapitalo reikalavimus įgyvendina ir kitos institucijos, Komisija glaudžiai bendradarbiauja su ECB, BPV bei nacionalinėmis priežiūros ir pertvarkymo institucijomis.⁸⁷ Nors kiekvienas iš šių subjektų veikia pagal savo įgaliojimus, visi jie siekia bendro tikslo – užtikrinti patikimą ir stabilų finansų sektorių. Komisija reguliariai bendrauja ir koordinuoja veiksmus su ES ir nacionalinio lygmens priežiūros ir pertvarkymo institucijomis, kad spręstų sudėtingas ir skubaus sprendimo reikalaujančias problemas ir išvengtų nevaldomo bankų žlugimo, kuris sukeltų riziką finansiniam stabilumui. Tačiau, aptariant valstybės pagalbos kontrolės bankų sektoriuje klausimą, reikia atsižvelgti į vaidmenų ir pareigų pasidalijimą naujoje reguliavimo aplinkoje.

Visų pirma, banką žlungančiu arba galinčiu žlugti paskelbia ECB arba nacionalinė priežiūros institucija. Po šio paskelbimo už pertvarkymą atsakinga institucija (bankų sąjungoje svarbių įstaigų atveju tai – BPV⁸⁸) turi nuspręsti, ar banko pertvarkymas atitinka viešąjį interesą ir ar banką būtų galima likviduoti pagal nacionalinę bankroto teisę. Jeigu BPV arba nacionalinė pertvarkymo institucija mano, kad pertvarkymas neatitiks viešojo intereso, ES teisėje numatyta, kad bankas likviduojamas pagal nacionalinę bankroto teisę. Komisija imasi jai priskirto už konkurencijos teisės aktų vykdymą atsakingos institucijos vaidmens, kai pertvarkant banką naudojamos, pvz., Bendro pertvarkymo fondo⁸⁹ lėšos, arba kai nacionaliniu lygmeniu vykstant bankroto procedūrai valstybė narė mano esant reikalinga skirti valstybės pagalbą⁹⁰. Abiem atvejais apie pagalbos priemones turi būti pranešta Komisijai, kad ji atliktų vertinimą pagal ES valstybės pagalbos taisykles.

Nuo 2008 m. priimdama sprendimus dėl valstybės pagalbos bankams, Komisija vadovavosi SESV 107 straipsnio 3 dalimi kaip teisiniu pagrindu.⁹¹ Šis teisinis pagrindas ir toliau yra tinkamas pagrindimas, nes tebėra įrodymų, kad po krizės finansų sektoriuje dar nesibaigė koregavimo ciklas, kad išlieka pažeidžiamų vietų ir kad sektoriui kyla nauja rizika.

Pastabos

Bendras Komisijos atsakymas į 21–25 dalių pastabas (Tikslų nustatymas ir veiklos rezultatų vertinimas)

Kiekviena Komisijos tarnyba ateinantiems metams parengia metinį valdymo planą, kuriame nurodoma tarnybos veikla ir kaip ta tarnyba prisidės įgyvendinant Komisijos tikslus, numatytus tarnybos strateginiame plane. Rengiant metines ataskaitas, veiklos rezultatų rodikliai naudojami pažangai, kuri daroma siekiant tikslų, stebėti. Komisija pabrėžia, kad ji visada siekia geriausių veiklos rezultatų rodiklių atsižvelgdama į tokius esamus apribojimus, kaip naujausių patikimų ir nuoseklių duomenų prieinamumas, visuotinai pripažintos metodikos ir nusistovėję unikalūs priežastiniai ryšiai, kuriais grindžiami rodikliai. Komisija yra pasirengusi tobulinti veiklos rezultatų vertinimą, tačiau rezultatų rodikliai turi atitikti metinio valdymo plano paskirtį. Todėl ji mato daug sunkumų, kylančių dėl paprasto ir veiksmingo metinių veiklos rezultatų, susijusių su įvairiais reiškiniais, pvz., „vidaus rinkos vientisumu apskritai“, kaip pabrėžia Audito Rūmai, vertinimo pasirinkus nedviprasmišką priežastinę kryptį.

Šiuo požiūriu Komisija nemano, kad bankų restruktūrizavimo sėkmę būtų galima apibendrinti paprastu rodikliu, tinkamu naudoti Komisijos tarnybų metinėse valdymo ataskaitose. Įgyvendindama už valstybės pagalbos teisės aktų vykdymą atsakingos institucijos vaidmenį, Komisija būtinai vertina gyvybingumą ir susijusios valstybės narės įsipareigojimus žvelgiant iš ex-ante perspektyvos. Komisija taip pat informuojama apie konkrečių įsipareigojimų, kuriuos valstybė narė galėjo nurodyti specialiose jos paskirtų nepriklausomų patikėtinių stebėsenos ataskaitose, įgyvendinimą. Tačiau teisėtai stebimi įsipareigojimai, susiję su specifiniais veiksmais, skiriasi nuo daugelio veiksnių, galinčių daryti įtaką penkerių metų restruktūrizavimo laikotarpio sėkmingumui, ypač makroekonominiams ar verslo pokyčiams, kuriems šie įsipareigojimai netaikomi. Komisija nekontroliuoja įmonių, kurioms skiriama pagalba, o atsakomybė už įsipareigojimų įgyvendinimą tenka valstybei narei. Komisija taip pat neatlieka priežiūros institucijos funkcijos, todėl negali stebėti bankų kasdienės veiklos arba platesnio masto rinkos pokyčių.

Audito laikotarpiu Komisija leido skirti atskirą restruktūrizavimo pagalbą daugiau nei 25 atvejais ir tik labai nedaug subjektų gavo pakartotiną paramą kapitalui . Audito Rūmų teigimu, keli į audito imtį įtraukti bankai, kurie gavo tokią pagalbą, vėliau reikalavo papildomų intervencinių veiksmų vyriausybės lygmeniu Komisijai nustačius, kad jie yra gyvybingi. Nesigilinant į pavienius atvejus verta pabrėžti, kad kiekvienu atveju atliktas sudėtingas vertinimas labai skirtingomis aplinkybėmis.⁹² Be to, pagal 175 bankų imtį Komisijos tarnybos įvertino bankų, gavusių pagalbą, gyvybingumo atkūrimą, palygindamos juos su bankais, kuriems pagalba nebuvo skirta. 2015 m. paskelbti rezultatai rodo, kad vidutiniškai restruktūrizuotų bankų veiklos rezultatai⁹³ priartėja prie pagalbos negavusių bankų verčių, bet tik restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje⁹⁴ Dėl šių priežasčių papildomi vyriausybės intervenciniai veiksmai vėlesniame etape neturėtų būti vertinami kaip prieštaraujantys Komisijos ex ante atliktam gyvybingumo vertinimui.

Bendras Komisijos atsakymas į 26–27 dalių pastabas (Rizikos vertinimas)

Komisija nurodo, kad Konkurencijos GD vykdomas rizikos nustatymo ir atrankos procesas sektorių atžvilgiu yra neutralus, ir pabrėžia didelę veiksmų reikalaujančią riziką, kai ją reikia mažinti, ir priimtiną riziką, kai rizikos mažinimo veiksmai jau įgyvendinami remiantis Komisijos vidaus gairėmis, kurios taikomos visoms jos tarnyboms.

Siekdama užtikrinti veiksmingą konkurencijos teisės aktų vykdymą Europos Sąjungoje, Komisija reguliariai derina savo teisines priemones pagal rinkos realijas ir šiuolaikinį ekonominį ir teisinį požiūrį, jas įvertindama ir peržiūrėdama. Tai ji daro taip, kaip numatyta teisinėje priemonėje ar pačioje sistemoje, arba įvertindama, kada pradėti vertinimą ir galimai peržiūrėti taisykles, jeigu netaikoma išlyga, remdamasi žiniomis apie rinką ir ryšiais su suinteresuotaisiais subjektais, o šiandien – ir geresnio reglamentavimo sistema. Todėl teisinių priemonių derinimas pagal rinkos realijas ir šiuolaikinį ekonominį ir teisinį požiūrį taikomas kaip bendrasis principas, o konkretiems sektoriams skirtos politikos gairės, kaip antai valstybės pagalbos finansų įstaigoms srityje, nebuvo konkrečiai įvardytos kaip keliančios didelę grėsmę. Visgi pokyčiai rinkoje yra nuolat stebimi. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad konkurencijos taisyklės, ypač gairės, suteikia rinkos dalyviams ir valstybėms narėms stabilumo ir teisinio tikrumo, todėl taisyklių pakeitimus būtina atidžiai apsvarstyti.

Kaip nurodyta pirmiau, finansų sektoriuje Komisija taiko visapusę valstybės pagalbos politikos sistemą; ją ji taikė nuosekliai. Todėl Konkurencijos GD neturi pagrindo nukrypti nuo sektorių požiūriu neutralios pozicijos ir, skirtingai nei kitus sektorius ar priemones, vertinti šį sektorių ar priemonę kaip keliančią didelę riziką ir galinčią kelti riziką generalinio direktorato tikslų įgyvendinimui.

Bendras Komisijos atsakymas į 28–30 dalių pastabas (Poveikio vertinimas ir įvertinimas)

Geresnio reglamentavimo sistema – svarbi Komisijos politikos vystymo priemonė. Ji įsigaliojo 2015 m. priėmus 2013 m. Bankų komunikatą. Visgi 2013 m. Komisija jau įgijo svarbios patirties taikydama valstybės pagalbos taisykles, skirtas konkrečiai finansų sektoriui, ir atsižvelgdama į tai, atidžiai įvertino svarbius veiksnius, dėl kurių konsultavosi su visomis valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad geresnio reglamentavimo gairėse nenustatyta, kada konkrečiai politika turi būti vertinama, tačiau aprašyta, kaip atlikti vertinimą priėmus politinį sprendimą pradėti tam tikros politikos srities vertinimą arba jeigu politikos teisės aktuose numatytos nuostatos dėl vertinimų atlikimo.

Bet kuriuo atveju Komisija mano, kad jos taisyklės, taikomos finansų sektoriaus valstybės pagalbos suderinamumo vertinimui, yra ir per audito laikotarpį buvo tinkamos ir atitiko paskirtį. Kaip jau paaiškinta, Audito laikotarpiu nebuvo reikalaujama oficialiai įvertinti 2013 m. Bankų komunikatą, ir Komisija mano, kad taisyklės buvo suderintos pagal rinkos realijas, kartu jose pateikiamos stabilios ir patikimos gairės visoms valstybėms narėms ir rinkos dalyviams.

Bendras Komisijos atsakymas į 32 dalies pastabas (Valdymo struktūra)

Komisija teigiamai vertina Audito Rūmų įvertinimą, kad Konkurencijos GD valdymo struktūros buvo tinkamos. Konkurencijos GD vyriausiasis ekonomistas ir jo grupė svariai prisideda prie Komisijos vykdomos valstybės pagalbos kontrolės, į tai Konkurencijos GD atsižvelgia šioje srityje rengdamas savo sprendimus.

Bendras Komisijos atsakymas į 33–34 dalių pastabas (Etikos sistema)

Komisija palankiai vertina visuotinį tvirtos etikos sistemos pripažinimą ir mano, kad jos taisyklės yra tinkamai pritaikytos ir darbuotojams, naudojantiems neskelbtiną informaciją apie padėtį rinkoje. Komisija pabrėžia, kad jos Tarnybos nuostatai nuo 11 straipsnio iki 26 straipsnio a punkto sudaro etikos sistemą, kurią Europos institucijų darbuotojams nustatė teisėkūros institucijos. Jos pagrindu institucijos priima išsamesnes taisykles, skirtas jų darbuotojams. Remiantis Konkurencijos GD atliktu rizikos vertinimu, įpareigoti darbuotojus pirma gauti leidimą tam tikriems privatiems finansiniams sandoriams būtų neproporcinga taip pat (neskelbtinus) asmens duomenis tvarkant pagal Reglamento (ES) 2018/1725 4 straipsnio 1 dalies c punktą, kuriame nurodyta, kad tvarkomi asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas).

Be to Komisija atkreipia dėmesį, kad neseniai atlikę paskutinį auditą, susijusį su ES institucijų etikos sistema, Audito Rūmai pateikė teigiamas pastabas dėl Konkurencijos GD etikos gairių ir procedūrų.⁹⁵

Pagaliau Komisija pabrėžia, kad bankų atveju (arba apskritai) tam tikslui ES paskirtos kompetentingos institucijos nepranešė apie jokius pažeidimus.

Bendras Komisijos atsakymas į 35–36 dalių pastabas (Žmogiškieji ir IT ištekliai)

Komisija palankiai vertina Audito Rūmų išvadą dėl Komisijos darbuotojų darbo šioje srityje, kuri yra audito dalykas, kokybės. Komisija primena, kad dėl jos taikomų poveikio švelninimo priemonių Konkurencijos GD visada turėjo (ir turi) aukštos kvalifikacijos darbuotojų, galinčių vykdyti savo užduotis.

Bendras Komisijos atsakymas į 38–42 dalių pastabas (Valstybės pagalbos kontrolės procedūrinė sistema)

Komisija ir jos tarnybos vykdo valstybės pagalbos kontrolę vadovaudamosi Sutarties suteiktais įgaliojimais ir pasitelkdamos oficialius ir neoficialius procesus. Oficialios procedūros nustatytos Tarybos reglamentuose⁹⁶, o Komisija ir valstybės narės, kaip pagalbos teikėjos, taip pat pripažino geriausią praktiką neformalaus bendradarbiavimo srityje, kuri yra skaidriai apibrėžta Geriausios praktikos kodekse⁹⁷. Toks neformalus bendradarbiavimas, vadinamas ryšių iki pranešimo pateikimo etapu, atveria galimybę valstybėms narėms neformaliai ir neįpareigojančiai konsultuotis su Komisija dėl planuojamų priemonių. Tokių neformalių informacijos mainų trukmę ir nuodugnumą lemia valstybės narės plano pažangumas. Žinoma, esant miglotai idėjai dėl galimos priemonės paprastai reikia daugiau keistis žiniomis, kol Komisija gauna pakankamai išsamios informacijos, reikalingos siekiant valstybei narei pateikti reikšmingos grįžtamosios informacijos. Iš tiesų viešųjų konsultacijų, vykusių 2018 m. peržiūrint Geriausios praktikos kodeksą (kuris nėra skirtas konkrečiai kuriam nors sektoriui), rezultatai rodo, kad dauguma respondentų teigiamai vertino pratęstą ryšių iki pranešimo pateikimo etapą ir jis iš tiesų laikomas geriausia praktika. Be to, Komisija negali atsisakyti pradėti tokių neformalių diskusijų su valstybėmis narėmis, net jeigu pastarosios nusprendžia nesivadovauti Geriausios praktikos kodekse nustatyta geriausia praktika. Galiausiai, kadangi net ir palaikant neoficialius ryšius iki pranešimo pateikimo Komisija gali priimti sprendimą dėl pagalbos priemonės tik gavusi oficialų pranešimą, trečiųjų šalių procesinės teisės, numatytos Procedūriniame reglamente⁹⁸, užtikrinamos taip pat kaip ir tuo atveju, kai vykdoma valstybės pagalbos procedūra be neoficialių ryšių iki pranešimo pateikimo etapo. Atsižvelgdama į tai, Komisija nurodo, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas nustatė, kad vien tik ryšių iki pranešimo pateikimo trukmė negali būti rodyti, kad abejojama dėl suderinamumo.

Bendras Komisijos atsakymas į 43–50 dalių pastabas (Valstybės pagalbos taisyklės)

Komisija patvirtina, kad konkretaus sektoriaus valstybės pagalbos suderinamumo vertinimo gairių rengimas priskiriamas Sutartyje numatytai išimtinei jos kompetencijai vykdyti valstybės pagalbos kontrolę. Teisinio pagrindo pasirinkimas yra šios kompetencijos įgyvendinimo dalis, ir Komisija mano, kad SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktas ir toliau yra tinkamas teisinis pagrindas finansų įstaigoms skirtų pagalbos priemonių suderinamumui vertinti audito laikotarpiu. Tai ypač pagrįsta šiandien, kai COVID-19 protrūkis smarkiai sukrėtė ES šalių ekonomiką.

Visų pirma Komisija mano, kad jos sprendimai i) audito laikotarpiu toliau taikyti SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą kaip valstybės pagalbos bankams teisinį pagrindą ir ii) neperžiūrėti 2013 m. Bankų komunikato buvo tinkami, turint omenyje šias aplinkybes:

• Audito laikotarpiu buvo ir tebėra reikšmingų ekonomikos trūkumų, net jeigu jie gali daryti nevienodą poveikį visoms valstybėms narėms⁹⁹. Pavyzdžiui, keliose valstybėse narėse iki šiol stebimos neigiamos krizės pasekmės (pvz., didelė neveiksnių paskolų dalis). Reikia atkreipti dėmesį, kad šios senos problemos tebekelia grėsmę bankų gyvybingumui. Komisija mano, kad atvejai, kai valstybės narės nusprendžia, kad pagalbos priemonės yra reikalingos tokioms problemoms spręsti, tebėra krizės pasekmė. Todėl Komisija mano, kad 2013 m. atliktas SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto bendro taikymo priimant gaires vertinimas, kuris apibendrintas 2013 m. Bankų komunikato 6 punkte, ir toliau išliko svarbus. Be to, taikant tuos pačius 2013 m. Bankų komunikato principus užtikrintas vienodas visų valstybių narių vertinimas. Žinoma, pertvarkymo reguliavimo sistema buvo taikoma nuo jos įsigaliojimo dienos.
• 2013 m. Bankų komunikatą būtų naudinga vertinti ir galbūt peržiūrėti remiantis patirtimi, kaip tvarkomi žlungantys bankai pagal pertvarkymo sistemą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ES pertvarkymo sistema ir ypač BPV pradėjo visapusiškai veikti 2016 m., bet kol kas atvejų buvo nedaug ¹⁰⁰.

Valstybės pagalbos taisyklės ir bankų pertvarkymo sistema taikomos lygiagrečiai. Valstybės pagalbos kontrolė Komisijos išskirtinei kompetencijai priskirta pagal Sutartį; antrinės teisės aktų priėmimas prudencinių taisyklių ir pertvarkymo srityje tam neturi tiesioginės įtakos. Komisija taip pat negali naudotis savo įgaliojimais valstybės pagalbos kontrolės srityje, kad užtikrintų kitų Sąjungos teisės nuostatų vykdymą, išskyrus atvejus, kai tokios nuostatos yra taikomos ir yra glaudžiai susijusios su konkrečios pagalbos priemonės suderinamumu. BGPD tekste tiesiogiai minima ES valstybės pagalbos sistema ir iš BGPD teksto aišku, kad teisėkūros institucijos pripažino valstybės pagalbos sistemos (ir 2013 m. Bankų komunikato) taikomumą, pačios nustatydamos BGPD sąlygas dėl neeilinės viešosios paramos naudojimo išimtiniais atvejais (pvz., apsauginėms rekapitalizavimo ir vyriausybės finansinio stabilizavimo priemonėms) taikant naują pertvarkymo sistemą. Be to, pagal BGPD nedraudžiama teikti pagalbą esant pertvarkymo finansavimo susitarimams arba valstybės pagalbą, kai pertvarkymas nevykdomas (pvz., nacionaliniu lygmeniu vykdant bankroto procedūrą). Procedūrą (t. y. pertvarkymo procedūrą arba nacionaliniu lygmeniu vykdomą bankroto procedūrą) galiausiai nustato priežiūros ir pertvarkymo institucijos, tačiau išlieka svarbūs ir Komisijos įgaliojimai konkurencijos srityje.

Apskritai 2013 m. Bankų komunikate išskiriami bankai, kurių gyvybingumo atkūrimą galima įrodyti, ir bankai, kurių gyvybingumo atkūrimo įrodyti neįmanoma ir kurie konkurencijos požiūriu turėtų pasitraukti iš rinkos. Todėl svarbu valstybės pagalbos taisyklėse vieną nuo kitos atskirti sąvokas „restruktūrizavimo pagalba“ (bankams, kurie ilguoju laikotarpiu yra gyvybingi) ir „likvidavimo pagalba“ (siekiant palengvinti tvarkingą bankų, kurie ilguoju laikotarpiu nėra gyvybingi, pasitraukimą iš rinkos). Kalbant apie galimybę suteikti pagalbą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas bankui pasitraukti iš rinkos, atitinkamos 2013 m. Bankų komunikato nuostatos yra skirtos konkurencijos iškraipymams mažinti. Nuostatos dėl likvidavimo pagalbos suderinamumo su konkurencijos taisyklėmis nėra grindžiamos konkrečia teisine sistema, todėl yra taikomos ir pertvarkymo atveju, kai naudojamos viešai valdomų fondų lėšos, ir nevykdant pertvarkymo (t. y. nacionaliniu lygmeniu vykstant bankroto procedūrai).

Reaguojant į pastabą, kad BGPD griežtesni gelbėjimo privačiomis lėšomis reikalavimai nebuvo įtraukti į valstybės pagalbos taisykles, svarbu atkreipti dėmesį, kad audito laikotarpiu priimdama sprendimus dėl valstybės pagalbos ir atlikdama suderinamumo vertinimą Komisija įvertino glaudžiai susijusias BGPD nuostatas. Tai taip pat pasakytina apie gelbėjimo privačiomis lėšomis reikalavimo taikymą tais atvejais, kai būtų panaudojamos Bendro pertvarkymo fondo arba nacionalinių pertvarkymo fondų lėšos¹⁰¹.

Bendras Komisijos atsakymas į 52–63 dalių pastabas (Vidaus procesų ir procedūrų laikymasis)

Tarpžinybinės konsultacijos yra svarbus Komisijos sprendimų priėmimo proceso elementas. Konkurencijos GD parengia sprendimo projektą (tai vidaus dokumento projektas, taigi, nebaigtas darbas), o tarpžinybinėmis konsultacijomis užtikrinama, kad kitos Komisijos tarnybos įsitrauktų į procesą pagal atitinkamas savo atsakomybės sritis. Remiantis Komisijos vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, kitos tarnybos teigiama nuomonė su pastabomis reiškia pritarimą, jeigu į pastabas bus atsižvelgta. Vadovaujanti tarnyba (Konkurencijos GD) peržiūri sprendimo projektą atsižvelgdama į pateiktas pastabas, ir sprendimas Komisijai pateikiamas tik pasiekus susitarimą su pastabas pateikusiomis tarnybomis. Atsižvelgdama į tai, Komisija pabrėžia, kad 54 dalyje paminėtų pastabų buvo nedaug, atitinkamais atvejais jos buvo labai specifinės. Bet kuriuo atveju vienos Komisijos tarnybos konstruktyvių pastabų teikimas kitai tarnybai yra įprasta Komisijos sprendimų priėmimo proceso dalis, šiame procese į šias pastabas deramai atsižvelgiama. Kiekvienu audituotu atveju galutinis sprendimo dėl valstybės pagalbos projektas buvo suderintas su tarnybomis, su kuriomis buvo konsultuojamasi, kad jį būtų galima pateikti Komisijos narių kolegijai oficialiai patvirtinti.

Dėl dokumentų registravimo Komisijos dokumentų valdymo politikoje numatyta, kad dokumentai, kurie yra svarbūs sprendimų priėmimo procesui, turi būti užregistruoti. Ši registracija atliekama vienoje iš Konkurencijos GD dokumentų valdymo sistemų. Komisija mano, kad nebuvo sistemingo svarbių dokumentų trūkumo ir kad užbaigus šiuo metu vykdomus Konkurencijos GD atvejų registravimo infrastruktūros tobulinimo darbus šioje srityje bus lengviau vadovautis vidaus gairėmis.

Konkurencijos GD Procedūrų vadove pateikiamos neprivalomo pobūdžio rekomendacijos, kuriose įtvirtinti darbuotojams taikomi vidaus darbo tvarkos principai. Kaip jau nurodyta pirmiau, Geriausios praktikos kodekse aprašyta neprivaloma geriausia praktika valstybių narių neformalaus bendradarbiavimo srityje. Nors iš tiesų būtų geriausia, jeigu valstybės narės pateiktų pranešimo projektą neoficialių ryšių iki pranešimo pateikimo etape, Komisija negali atsisakyti dalyvauti diskusijose su valstybe nare jai to nepadarius. Ypač tai pasakytina apie bankus tais atvejais, kai neoficialūs ryšiai gali būti naudingi net ir preliminariame, ankstyvajame priemonių planavimo etape. Nereikia nė sakyti, kad tai turi vykti griežtai užtikrinant konfidencialumą. Tačiau jeigu valstybės narės nusprendžia taikyti šią neprivalomą geriausią praktiką, tai nėra laikoma Konkurencijos GD procedūrinių taisyklių pažeidimu.

Komisija norėtų patikslinti 60 dalies teiginį, kad „tam tikra svarbi informacija nebuvo paskelbta“. Komisija turi derinti dvi pareigas, t. y. reikalavimą nurodyti sprendimų priežastis pagal SESV 296 straipsnį, taigi, užtikrinti, kad jos sprendimuose būtų pateikti visi pagrindiniai argumentai, kuriais jie grindžiami, ir reikalavimą užtikrinti profesinę paslaptį.¹⁰² Tai reiškia, kad gali būti tam tikros Komisijos vertinimui svarbios informacijos, kurios negalima visos atskleisti viešai. Nepaisant to, Komisijos patirtis rodo, kad susitarimo su valstybėmis narėmis dėl konfidencialios informacijos procesas kartais gali kelti sunkumų.

Komisija pabrėžia, kad ji neturi teisinio įpareigojimo skelbti konkrečių veiksmų, kurių įsipareigota imtis, stebėsenos rezultatus. Įsipareigojimai yra valstybės narės pranešimo pateikimo dalis ir yra vertinami bei skelbiami sprendimuose. Tačiau paskesnė įsipareigojimų stebėsena, paprastai vykdoma talkinant nepriklausomam patikėtiniui, yra Komisijos konfidencialios informacijos šaltinis. Jeigu pažeidus įsipareigojimus Komisija turi imtis papildomų veiksmų, jos sprendimas tampa viešas. Atitinkamai, jeigu tokių pažeidimų nėra, Komisija pažymi, kad stebėsenos metu gauta informacija yra laikoma konfidencialia.

Taip pat, valstybė narė visada gali pasiūlyti vėliau pakeisti jos nurodytus įsipareigojimus, kad Komisija galėtų atlikti pagalbos priemonės pusiausvyros tyrimą. Tada Komisija įvertina, ar pasiūlytu įsipareigojimų pakeitimu išlaikoma pradinio sprendimo pusiausvyra, ir tuo tikslu priima bei paskelbia argumentuotą sprendimą. Komisija nepritaria 63 dalyje išreikštai Audito Rūmų nuomonei. Ji mano, kad jos sprendimuose tinkamai paaiškinta, kodėl įsipareigojimų pakeitimai nekeičia pradinio sprendimo pusiausvyros.

Bendras Komisijos atsakymas į 64–70 dalių pastabas (Sprendimų dėl valstybės pagalbos finansų įstaigoms turinys)

Komisija mano, kad ji visada tikrino, ar esama didelio sutrikimo. Priimdama gaires (t. y. 2013 m. Bankų komunikatą), Komisija įsipareigojo įvertinti valstybės pagalbą, kad padėtų bankams pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, atsižvelgdama į esamą krizę ir apskritai finansiniam stabilumui kylančią riziką, kuri lemia didelį ekonomikos sutrikimą. Dėl šių gairių taikymo konkrečiu atveju Komisija pabrėžia, kad valstybių narių valdžios institucijos turi nuspręsti, ar jos nori skirti pagalbą, kad neleistų konkrečiam bankui nevaldomi pasitraukti iš rinkos, nes tai keltų grėsmę finansiniam stabilumui. Nusprendusi skirti tokią pagalbą, valstybė narė apie planuojamą pagalbą praneša Komisijai ir tada Komisija turi įvertinti tos pagalbos suderinamumą su vidaus rinka. Komisija atkreipia dėmesį, kad būtent atitinkama valstybė narė turi įrodyti, kad pagalba buvo reikalinga, nes jos nesuteikus finansiniam stabilumui būtų kilusi grėsmė. Atsižvelgdama į tai, Komisija įvertino, ar nacionalinių valdžios institucijų pateikti argumentai buvo patikimi ir, kai tinkama ir būtina, ar buvo reikalingi papildomi įrodymai. Be to, Komisija mano, kad krizės padariniai išlieka bent kai kuriose ES bankų sektoriaus dalyse, todėl toliau taikė tas pačias taisykles visose valstybėse narėse. Šiuo požiūriu Komisija pabrėžia susijusios valstybės narės pareigą lojaliai bendradarbiauti remiantis ES sutarties 4 straipsnio 3 dalimi. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad nė vienas jos sprendimas nebuvo apskųstas šiais pagrindais.

Taigi, Komisija patvirtina, kad kiekvienu atskiru atveju vertindama didelį sutrikimą ji atsižvelgė į valstybių narių pateiktą informaciją. Ją derino su turimomis žiniomis apie bendrą ekonominę padėtį susijusioje valstybėje narėje, kurios neturi būti registruojamos byloje.¹⁰³. Be to, Komisija nurodo, kad kaskart tvirtindama (arba iš dalies keisdama) ekonominio koregavimo programą (pvz., skirtą Graikijai), Taryba pripažino, kad finansiniam stabilumui kyla rizika.

Konkrečiai dėl likvidavimo pagalbos Komisija pabrėžia, kad Audito Rūmai pripažįsta, kad nevaldomas net ir mažo banko žlugimas gali sukelti riziką finansiniam stabilumui. Dėl likvidavimo pagalbos priemonių, apie kurias pranešta, Komisija nustatė, kad valstybių narių pateikti įrodymai yra pakankami. Kai tinkama, šie įrodymai buvo derinami su Komisijos turimomis žiniomis apie bendrą ekonominę padėtį susijusioje valstybėje narėje. Komisija pripažįsta, kad 2013 m. Bankų komunikate neaprašyta, kokius įrodymus valstybės narės turi pateikti planuodamos skirti likvidavimo pagalbą. Tačiau Komisija mano, kad nebuvo poreikio tokius išsamius nurodymus įtraukti į jos gaires. Iš tiesų Procedūriniu reglamentu Komisijai suteikiamas pakankamas pagrindas prašyti, kad valstybės narės pateiktų papildomos informacijos, kurios jai reikia suderinamumo vertinimui atlikti. Komisija pirmiau paaiškino, kad ji vertina, ar nacionalinių valdžios institucijų pateikti argumentai yra patikimi ir, jeigu reikia, prašo pateikti papildomų įrodymų.

Įsipareigojimus siūlo valstybės narės, jie atitinka konkrečias atvejo aplinkybes. Jie vertinami sprendimuose dėl valstybės pagalbos atliekant pusiausvyros tyrimą, siekiant sumažinti per didelius konkurencijos iškraipymus, kuriuos lemia siūloma pagalbos priemonė. Keli įsipareigojimai yra dvejopi (pvz., dividendų draudimas arba įsigijimo draudimas taikomas arba ne). Kitais įsipareigojimais (pvz., dėl turto perleidimo arba pasitraukimo iš verslo) rinkos dalis akivaizdžiai atlaisvinama konkurentams, todėl Komisija vertina, ar įsipareigojimas yra proporcingas pagalbos dydžiui. Taip pat matomas švelninamasis įsipareigojimų poveikis pagalbos gavėjui, skatinantis jį vadovautis rinkos praktika, pvz., nustatant kainas. Nors Komisija kontroliuoja konkrečių veiksmų, kurių įsipareigota imtis, atitiktį, tai susiję su pagalbos tinkamumu, o ne su įgyvendinamų priemonių poveikio rinkai ex post vertinimu. Pirmiau jau paaiškinta, kad suderinamumo vertinimas yra ex ante vertinimas, t. y. atliekamas remiantis tuo momentu turima informacija iki valstybei narei įgyvendinant pagalbos priemonę. Todėl įsipareigojimai kiekvienu atveju derinami atsižvelgiant į iškreipiamąjį poveikį, ir Komisija mano, kad savo sprendimuose ji pateikė pakankamą įvertinimą.

2009 m. Restruktūrizavimo komunikato 9 punkte dėl palyginimo su alternatyviomis galimybėmis, įskaitant galimybę banką suskaidyti arba galimybę jį perimti kitam bankui, nurodytas galimas pranešimo apie restruktūrizavimo planą turinys; jį teikia valstybė narė, tai nėra Komisijos pareiga. Vadovaudamasi ES teismų praktika¹⁰⁴, Komisija privalo tik įvertinti priemonę, apie kurią praneša valstybė narė. Ji negali tirti visų galimų alternatyvių priemonių, kuriomis būtų galima pasiekti tą patį tikslą, kad pripažintų priemonę, apie kurią pranešta, suderinama. A fortiori Komisija neturi įgaliojimų pakeisti priemonę, apie kurią pranešta, alternatyvia priemone, kuri, jos nuomone, gali būti tinkamesnė, proporcingesnė ar mažiau iškraipanti konkurenciją. Be to, konkrečios pagalbos priemonės pasirinkimas neretai priskiriamas priežiūros funkcijai arba pertvarkymo institucijos (BPF arba nacionalinio pertvarkymo fondo lėšų panaudojimo atveju) sprendimo priėmimo funkcijai; vykdydama valstybės pagalbos institucijos įgaliojimus, Komisija vertina jos suderinamumą su valstybės pagalbos taisyklėmis.

Išvados ir rekomendacijos

Komisijos atsakymas į 71 dalies pastabas

Komisija mano, kad jos etikos sistema, kurią Audito Rūmai mano esant patikima, taip pat yra tinkama siekiant sumažinti netinkamo neskelbtinos informacijos apie padėtį rinkoje tvarkymo riziką dėl pirmiau atsakyme į 33–34.

Komisijos atsakymas į 72 dalies pastabas

Komisija mano, kad audito laikotarpiu valstybės pagalbos taisyklės visiškai atitiko valstybės pagalbos finansų įstaigoms kontrolės tikslą, todėl jų nereikėjo peržiūrėti dėl pirmame skirsnyje ir išsamiame atsakyme į 30 ir 43–50 dalių pastabas nurodytų priežasčių.

1 rekomendacija. Įvertinti, ar valstybės pagalbos taisyklės ir toliau yra tinkamos, ir prireikus imtis taisomųjų veiksmų

Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Dėl 1 rekomendacijos Komisija sutinka pradėti vertinimą pagal savo Geresnio reglamentavimo gaires. COVID-19 protrūkio sukeltos krizės ekonominis poveikis lėmė didelį valstybių narių ekonomikos sutrikimą, ekonominė perspektyva yra labai neaiški. Todėl Komisija atliks vertinimą, kai ekonomika atsigaus, bet ne vėliau kaip 2023 m.

Komisijos atsakymas į 73 dalies pastabas

Komisija pabrėžia, kad ji visada laikėsi privalomo Procedūrinio reglamento ir Įgyvendinimo reglamento. Juos reikia griežtai atskirti nuo išsamesnių Komisijos darbuotojams skirtų vidaus (neprivalomų) gairių. Nepaisant to, nukrypimai nuo vidaus gairių buvo nereikšmingi ir neturėjo poveikio Komisijos vertinimų rezultatams. Valstybės pagalbos procedūrų trukmę kai kurių bankų atveju lemia tokių pagalbos priemonių slaptumas ir sudėtingumas, kurie priklauso nuo kitų subjektų sprendimų. Tarp jų visų pirma yra priežiūros ir pertvarkymo institucijos, kurios, kaip ir Komisija tokiais atvejais, privalo užtikrinti diskusijų konfidencialumą ir apsaugoti neskelbtiną informaciją apie padėtį rinkoje. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad Komisija negali atsisakyti bet kuriame proceso etape teikti rekomendacijas valstybėms narėms dėl galimuose planuose numatytos valstybės pagalbos poveikio, net jeigu valstybės narės ne visada visapusiškai laikosi Geriausios praktikos kodekso. Pagaliau Komisija primena, kad skelbiant sprendimus draudžiama atskleisti verslo paslaptis ir kartu būtina užtikrinti maksimalų skaidrumą, kaip paaiškinta atsakyme į 58–61 dalių pastabas, ir kad tokio paskelbimo savalaikiškumą visų pirma lemia tinkamas valstybių narių bendradarbiavimas.

2 rekomendacija. Toliau gerinti vidaus procesų ir procedūrų laikymąsi

Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Dėl 2 rekomendacijos 1 punkto Komisija pabrėžia, kad parengs naują atvejų valdymo priemonę (Case@EC), kuri palengvins dokumentų valdymą ir valstybės pagalbos atvejais. Šiuo požiūriu Komisija taip pat primins savo darbuotojams apie galiojančias dokumentų registravimo taisykles ir peržiūrės savo vidaus gaires, taikydama naują dokumentų valdymo priemonę.

Dėl 2 rekomendacijos 2 punkto Komisija primins valstybėms narėms apie geriausią praktiką, susijusią su ryšių iki pranešimo pateikimo palaikymu, kuri aprašyta Geriausios praktikos kodekse. Visų pirma Komisija tai padarys valstybės pagalbos modernizavimo darbo grupėje, kurioje dalyvauja valstybės narės.

Dėl 2 rekomendacijos 3 punkto Komisija primena, kad užtikrinant savalaikį jos sprendimo paskelbimą jos veiksmai labai priklauso nuo valstybių narių bendradarbiavimo; tai pripažįsta ir Audito Rūmai. Nors Komisija naudojo prieinamas priemones, kad paskelbtų sprendimus dėl valstybės pagalbos be valstybių narių sutikimo, būtų neproporcinga jas naudoti nedelsiant ir visais atvejais. Todėl Komisija neturi galimybės viena įsipareigoti praktiškai paspartinti šį procesą. Tačiau Komisija primins valstybėms narėms apie prašymų laikyti informaciją konfidencialia nagrinėjimo procesą valstybės pagalbos modernizavimo darbo grupėje, kurioje dalyvauja valstybės narės. Komisija taip pat apsvarstys galimybę teikti darbuotojams papildomas vidaus rekomendacijas, kad užtikrintų veiksmingą ir nuoseklų valstybių narių prašymų laikyti informaciją konfidencialia nagrinėjimą.

Komisijos atsakymas į 74 dalies pastabas

Komisija patvirtina, kad jos sprendimai dėl valstybės pagalbos pagrįsti teisiškai ir ekonomiškai patikimais vertinimais ir palankiai vertina Audito Rūmų išvadą dėl atidaus restruktūrizavimo planų išnagrinėjimo. Komisija mano, kad jos taikomas principas vertinti, ar yra didelis sutrikimas, buvo tinkamas dėl pirmiau išsamiame atsakyme į 64–70 dalių pastabas nurodytų priežasčių. Dėl priemonių, kuriomis siekiama apriboti konkurencijos iškraipymus, poveikio Komisija pabrėžia, kad kiekvienu atveju šias priemones (įsipareigojimų formos) ji suderino pagal jų iškreipiamąjį poveikį atlikdama pusiausvyros tyrimą. Komisija mano, kad ji pakankamai argumentavo kiekvieną sprendimą. Dėl veiklos rezultatų rodiklių metinio valdymo tikslais Komisija primena, kad, kaip nurodyta pirmiau išsamiame atsakyme į 21–25 dalių pastabas, rengiant patikimus ir aktualius rodiklius susiduriama su įvairiais sunkumais. Pagaliau Komisija jau paaiškino, kad audito laikotarpiu nebuvo pagrindo pradėti oficialų 2013 m. Bankų komunikato vertinimą. Šiuo požiūriu Komisija remiasi argumentais, išdėstytais santraukoje ir atsakymuose į 28–30 dalių ir 43–50 dalių pastabas.

3 rekomendacija. Pagerinti veiksmingumo vertinimą

Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Vadovaudamasi šia rekomendacija, Komisija sutinka peržiūrėti savo veiklos rezultatų rodiklius atsižvelgdama į šiuo metu rengiamą 2020–2024 m. strateginį planą ir 2020 m. valdymo planą. Šie rodikliai turi būti būtinai susiję su Konkurencijos GD veiklos našumu ir rezultatais, kuriuos gali kontroliuoti Konkurencijos GD ir kuriuos galima patikimai ir veiksmingai įvertinti. Komisija stebės, ar šie veiklos rezultatų rodikliai išliks tinkami.

Galinės išnašos

¹ Žr. bylos Komisija / Scott, C-290/07 P, EU:C:2010:480, 64–66 punktus.

² Žr. Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES valstybės pagalbos modernizavimas“, COM(2012) 209 final, 6 konstatuojamąją dalį (https://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2012:0209:FIN:LT:PDF).

³ Žr. sujungtų bylų C-57/00 P ir C-61/00 P, 99–100 punktus.

⁴ Banking in Europe: EBF Facts & Figures 2018, p. 12 (https://www.ebf.eu/wp-content/uploads/2018/09/Banking-in-Europe-2018-EBF-Facts-and-Figures.pdf).

⁵ Finansinės priežiūros aukšto lygio darbo grupės ataskaita, Briuselis, 2009 m. vasario 25 d. (https://ec.europa.eu/economy_finance/publications/pages/publication14527_en.pdf).

⁶ KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Direktyvos 2014/59/ES (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos) ir Reglamento (ES) Nr. 806/2014 (Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento) taikymo ir peržiūros, p. 5 (http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2019/LT/COM-2019-213-F1-LT-MAIN-PART-1.PDF).

⁷ Europos Komisija, „Naujos krizių valdymo priemonės padės išvengti bankų gelbėjimo valstybės lėšomis ateityje“, 2012 m. birželio mėn. (https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_12_570). Taip pat žr. 2012 m. gruodžio 12–13 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų 11 punktą, Briuselis.

⁸ Išsami apžvalga pateikta KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Direktyvos 2014/59/ES (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos) ir Reglamento (ES) Nr. 806/2014 (Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento) taikymo ir peržiūros, įvade (https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/business_economy_euro/banking_and_finance/documents/190430-report-bank-recovery-resolution_en.pdf).

⁹ ES Komisija, „Bankų sąjungos sukūrimas“ (https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/banking-and-finance/banking-union/what-banking-union_en#completing-the-banking-union).

¹⁰ Žr., pavyzdžiui, Mario Draghi įžanginį žodį ECB metinėje 2018 m. priežiūros veiklos ataskaitoje (https://www.bankingsupervision.europa.eu/press/publications/annual-report/html/ssm.ar2018~927cb99de4.lt.html). 2019 m. EUROFI finansinio forumo ataskaitoje pateikta išsami viešojo ir privačiojo sektorių atstovų išsakytų nuomonių apie naujausias reguliavimo tendencijas finansų sektoriuje ir tai, kaip pagerinti ES finansų rinkos veikimą, apžvalga (http://helsinki2019.eurofi.net).

¹¹ Suma (658 milijardai eurų) ir neveiksnių paskolų santykis, kuris sudaro 3,2 %, 2018 m. IV ketv. pasiekė žemiausią lygį, o sklaida ES / EEE šalyse išliko didelė (nuo 0,45 iki 41,2 %). Žr. EBI 2018 m. IV ketv. rizikos rodiklių rinkinį (https://eba.europa.eu/sites/default/documents/files/documents/10180/2666948/5836f313-b390-4f24-99bf-815fc036a7ce/EBA%20Dashboard%20-%20Q4 %202018.pdf).

¹² Specialioji ataskaita Nr. 23/2017 Bendra pertvarkymo valdyba: Sudėtinga bankų sąjungos užduotis pradėta vykdyti, bet dar daug reikia nuveikti“ (https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR17_23/SR_SRB-BU_LT.pdf).

¹³ Specialioji ataskaita Nr. 02/2018 „ECB vykdomos bankų krizių valdymo veiklos efektyvumas“ (https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR18_02/SR_SSM2_LT.pdf).

¹⁴ Komisijos svetainė „Konkurencijos politika ir ekonomikos atgaivinimas, kova su finansų krize, valstybės pagalba“ (angl. Competition policy and economic recovery, Tackling the financial crisis, State aid) (https://ec.europa.eu/competition/recovery/financial_sector.html) (paskutinį kartą atnaujinta 2012 m. balandžio 16 d.).

¹⁵ Žr. 2013 m. Bankų komunikato 7 skirsnį.

¹⁶ KOMISIJOS KOMUNIKATAS „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ (2020/C 91 I/01) (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52020XC0320(03)).

¹⁷ Veiklos auditas apibrėžiamas kaip nepriklausomas, objektyvus ir patikimas tikrinimas, ar įmonės, sistemos, operacijos, programos, veiklos arba organizacijos funkcionuoja pagal ekonomiškumo, efektyvumo ir (arba) veiksmingumo principus ir ar yra tobulinimo galimybių (TAAIS 300). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ES teisę aiškina siekdamas užtikrinti, kad ji būtų vienodai taikoma visose ES šalyse, ir sprendžia nacionalinių vyriausybių ir ES institucijų teisinius ginčus. Tam tikromis aplinkybėmis į jį taip pat gali kreiptis fiziniai asmenys, įmonės arba organizacijos, kad pareikštų ieškinį ES institucijai, jeigu mano, kad jų teisės buvo pažeistos.

¹⁸ KOMISIJOS NARIO G. OETTINGERIO KOMUNIKATO KOMISIJAI dėl vidaus kontrolės sistemos (vidaus kontrolės sistema) persvarstymo 6-asis principas (https://ec.europa.eu/budget/library/biblio/documents/control/C_2017_2373_Revision_ICF_en.pdf).

¹⁹ Vidaus kontrolės sistemos 6-asis principas – stebėjimas.

²⁰ Žr. 2013–2018 m. Konkurencijos GD MVP.

²¹ Žr., pavyzdžiui, 2013–2018 m. Konkurencijos GD MVP.

²² Žr. Konkurencijos GD 2016 m. MVP 9-ąjį konkretų tikslą (https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/comp_mp_2016_en.pdf).

²³ Žr. „Eurobarometro“ standartinį kokybinį tyrimą „Konkurencijos GD suinteresuotųjų subjektų apklausa (2014 m.)“, apibendrinta ataskaita, p. 27: „Pasitenkinimo lygis Konkurencijos GD konsultacijomis dėl naujų taisyklių iš esmės buvo aukštas, nors tam tikri dalyviai manė, kad į jų nuomones ne visada buvo atsižvelgta“ (http://ec.europa.eu/competition/publications/reports/surveys_en.html).

²⁴ Reikalaudama pateikti restruktūrizavimo planus ir jų ex ante vertinimą, Komisija siekia užtikrinti, kad gyvybingumas būtų atkurtas per tinkamą laikotarpį patikimai ir ilgam (2013 m. Bankų komunikato 8 punktas). Tačiau keliems į mūsų imtį įtrauktiems bankams pagalbos gavėjams reikėjo papildomų vyriausybės intervencijų, t. y. papildomo likvidumo arba nuosavo kapitalo, po to, kai Komisija nustatė, kad jie yra gyvybingi. Po dviejų iš eilės rekapitalizavimų vienam bankui prireikė papildomos pagalbos likvidavimui (trečiaisiais 5 metų restruktūrizavimo laikotarpio metais). Likęs aukštas neveiksnių paskolų lygis ir pozicijos valstybės rizikos atžvilgiu yra papildomos priežastys abejoti restruktūrizavimo sėkme.

²⁵ Vidaus kontrolės sistemos 7-asis principas.

²⁶ Konkurencijos GD 2016–2020 m. strateginis planas, p. 39.

²⁷ 2008 m. Bankų komunikate pažymėta, kad Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktu galima remtis tik iš tikrųjų išimtinėmis aplinkybėmis (žr. 44).

²⁸ Geresnio reglamentavimo gairių 3.3 skirsnis, p. 8.

²⁹ Komisijos tarnybų darbinis dokumentas: „Laikinųjų valstybės pagalbos taisyklių, priimtų per finansų ir ekonominę krizę, poveikis“, Briuselis, 2011 m. spalio 5 d., SEC(2011) 1126 final (https://ec.europa.eu/competition/publications/reports/working_paper_en.pdf).

³⁰ Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato A departamento Ekonominės ir mokslinės politikos ekonominių ir piniginių reikalų tyrimas Economic and Scientific Policy Economic and Monetary Affairs Study, State Aid Crisis Rules for the Financial Sector and the Real Economy (https://www.europarl.europa.eu/document/activities/cont/201107/20110714ATT24010/20110714ATT24010EN.pdf) (EP tyrimas).

³¹ EP tyrimas, 2.4.2 skyrius „Nuoseklaus požiūrio šalyse ir įmonėse išlaikymas“ ir 2.5 skyrius „Pagrindinės išvados“.

³² EP tyrimas, p. 39.

³³ Vienintelis prieinamas dokumentas, kuriame aptariamas Komisijos patvirtintos valstybės pagalbos poveikis, yra valstybės pagalbos konkurencijos srityje informacinis pranešimas Competition State aid brief. State aid to European banks: returning to viability. Šiame dokumente, kuriame pateikiama tik autorių, o ne Komisijos nuomonė, siekiama įrodyti, kad Komisijos pagal valstybės pagalbos taisykles patvirtinti restruktūrizavimo planai padėjo išgelbėti daugybę Europos bankų ir padėjo atkurti jų gyvybingumą.

³⁴ Vidaus kontrolės sistemos 3-iasis principas.

³⁵ Konkurencijos GD 2018 m. MVP 2-asis tikslas.

³⁶ 2018 m. balandžio ir lapkričio mėn. bylų valdymo planas, p. 23.

³⁷ Rizikos registro lentelė: rizikos veiksnys Nr. 22, dėl kurio reikia imtis veiksmų.

³⁸ Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 4 straipsnio 3 dalis.

³⁹ Procedūrinio reglamento 2 straipsnis.

⁴⁰ Pagal Procedūrinio reglamento 4 straipsnio 5 dalį „pranešimas laikomas išsamiu, jeigu per du mėnesius po jo gavimo arba prašomos papildomos informacijos gavimo Komisija nepaprašo pateikti daugiau informacijos. Sprendimo priėmimo laikotarpis gali būti pratęstas, jeigu tam pritaria tiek Komisija, tiek atitinkama valstybė narė. Prireikus Komisija gali nustatyti trumpesnius terminus.“

⁴¹ Procedūrinio reglamento 4 straipsnis.

⁴² Procedūrinio reglamento 4 straipsnio 4 dalis.

⁴³ Procedūrinio reglamento 4 straipsnio 6 dalis (taip pat vadinama Lorenzo procedūra).

⁴⁴ Žr. Procedūrinio reglamento 7 straipsnį.

⁴⁵ Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodeksas (2009/C 136/04) (https://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2009:136:0013:0020:LT:PDF).

⁴⁶ Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodeksas (2018/C 253/05): https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52 018XC0719(01)&from=LT.

⁴⁷ Žr. 2018 m. Geriausios praktikos kodekso 11 punktą.

⁴⁸ Per viešas konsultacijas dėl Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos procedūras kodekso pateiktų dokumentų santrauka (https://ec.europa.eu/competition/consultations/2016_cbp/submissions_summary_en.pdf).

⁴⁹ 2013 m. Bankų komunikato 93 punktas: „Komisija prireikus peržiūrės šį komunikatą, visų pirma, kad atsižvelgtų į rinkos sąlygų arba reguliavimo aplinkos pokyčius, kurie gali paveikti komunikate išdėstytas taisykles.“

⁵⁰ 2013 m. Bankų komunikato 6 punktas.

⁵¹ Pavyzdžiui, 2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl metinės konkurencijos politikos ataskaitos 33 punktas (2017/2191(INI).

⁵² 2013 m. Bankų komunikato 13 ir 14 punktai.

⁵³ BGPD 57 konstatuojamoji dalis.

⁵⁴ BGPD 45 konstatuojamoji dalis.

⁵⁵ Vidaus kontrolės sistemos 12-asis principas – kontrolės veikla: vykdoma pasitelkiant politiką ir procedūras.

⁵⁶ Su vieša versija galima susipažinti Komisijos svetainėje, ES konkurencijos teisės valstybės pagalbos procedūrų vadovas, Konkurencijos GD vidaus darbo dokumentai dėl SESV 107 ir 108 straipsnių taikymo procedūrų, persvarstyta 2013 m. liepos 10 d. (https://ec.europa.eu/competition/state_aid/studies_reports/sa_manproc_en.pdf).

⁵⁷ 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, OL L 145, 2001 5 31, p. 43–48.

⁵⁸ Generalinio sekretoriato PRANEŠIMAS GENERALINIAMS DIREKTORIAMS, KABINETO DIREKTORIAMS IR VYKDOMŲJŲ AGENTŪRŲ DIREKTORIAMS, pranešimo tema – Dokumentų tvarkymas ir galimybė susipažinti su dokumentais https://www.asktheeu.org/de/request/2786/response/9713/attach/6/Ares%202015 %20182108 %20persdataremoved%20Redacted.pdf?cookie_passthrough=1. Šios gairės atnaujintos 2018 m. siekiant pateikti atnaujintas rekomendacijas dėl to, kas turėtų būti registruojama, įskaitant atnaujintus praktinius registracijos kriterijus, siekiant užtikrinti, kad visi susiję dokumentai būtų užregistruoti ir juos būtų galima gauti. Atnaujintame sąraše pateikti visi į 2015 m. sąrašą įtraukti dokumentai.

⁵⁹ Procedūrų vadovo 2.2 skirsnis „Dokumentų tvarkymas – ISIS sistema“.

⁶⁰ ISIS sistema – tai dokumentų tvarkymo sistema, naudojama vykdant su bylų nagrinėjimu susijusią veiklą. Konkurencijos GD naudoja įvairias dokumentų rinkimo ir saugojimo taikomąsias programas. ISIS yra tik viena iš tokių sistemų. Kitos taikomosios programos apima DECIDE, skirtą sprendimų priėmimo Komisijos lygmeniu proceso stebėjimui ir registravimui, ir SANI, kurią valstybės narės naudoja siųsdamos pranešimo apie valstybės pagalbą formas. Su byla susiję darbo dokumentai ir bylas nagrinėjančių pareigūnų grupių parengta medžiaga, kuri neturi tiesioginės reikšmės, saugoma skyriaus elektroninėje bylų bibliotekoje (bendras loginis diskas).

⁶¹ Atlikdami peržiūrą, kuri apėmė tik bylos dokumentus, šios medžiagos nenagrinėjome.

⁶² Tai yra nesuderinama su Komisijos gairėmis, kuriose pažymima, kad susitikimų, visų pirma su kitomis institucijomis arba išorės suinteresuotaisiais subjektais, protokolai ir svarbių susitikimų informaciniai pranešimai, kalbos, gynybos argumentai ir pan. yra svarbūs ir turi būti registruojami. Komisija teigė, kad šiuose dokumentuose pateikta informacija buvo nesvarbi ir trumpalaikė ir pateikė paaiškinimus dėl kiekvieno iš šių atvejų.

⁶³ Procedūrų vadovo 5.3 skirsnis „Veiksmai iki pranešimo pateikimo“.

⁶⁴ Procedūrų vadovo 5.4 skirsnis „Etapo iki pranešimo pateikimo trukmė“.

⁶⁵ 2003 m. gruodžio 1 d. Komisijos komunikato dėl profesinės paslapties valstybės pagalbos sprendimuose 4.2 straipsnis (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52003XC1209(02)&from=EN).

⁶⁶ Procedūrų vadovo 1.1.1–1.2 skirsnis „Nekonfidenciali versija“.

⁶⁷ Taip pat pasitaikė atvejų, kai paskelbimas užtruko daugiau nei 1 metus, įskaitant vieną atvejį, kai Komisijai prireikė daugiau nei 2 metų paskelbti sprendimą, kurį ji priėmė tik per 2 mėnesius.

⁶⁸ Komunikato dėl profesinės paslapties 26 punktas: „Kai konkreti valstybė narė per Komisijos nustatytą laikotarpį nenurodo, kokiai informacijai, jos manymu, turėtų būti taikoma prievolė išlaikyti profesinę paslaptį, paprastai skelbiamas visas sprendimo tekstas.“

⁶⁹ Pavyzdžiui, informacija apie restruktūrizavimo tikslus, kaip antai apie būsimą nuosavo kapitalo grąžą, retai atskleidžiama taip, kad suinteresuotosios šalys galėtų įvertinti, ar restruktūrizavimo tikslai buvo pasiekti.

⁷⁰ Gero administracinio elgesio kodeksas yra Komisijos darbo tvarkos taisyklių priedas.

⁷¹ https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52009XC0819(03)&from=LT

⁷² Įskaitant atvejus, kai šalyje nebuvo neigiamo augimo ir jos bankai per finansų krizę išvengė rimtų problemų.

⁷³ Komisija, naudodamasi savo išimtine kompetencija valstybės pagalbos kontrolės srityje, nėra saistoma tokio vertinimo ir tokie vertinimai nėra būtina SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto taikymo sąlyga.

⁷⁴ Pasak Komisijos, valstybių narių institucijos turi geriausias galimybes įvertinti, ar nekontroliuojamas konkretaus banko pasitraukimas iš rinkos keltų grėsmę finansiniam stabilumui, nes būtent valstybės narės turi duomenų apie poveikį kitiems bankams, tarpusavio ryšius arba šalutinį poveikį.

⁷⁵ Tai apėmė atvejus, kai BPV anksčiau atmetė pareiškimus, kad bankai negalėjo būti likviduojami taikant įprastą nemokumo procedūrą nesukeliant grėsmės finansiniam stabilumui, ir atsisakė taikyti pertvarkymo priemones.

⁷⁶ 2013 m. Bankų komunikato 20 punktas: „Tačiau konkurencijos iškraipymus ribojančios priemonės turėtų būti parengtos taip, kad kuo labiau atitiktų rinkos situaciją, kuri būtų susidariusi, jeigu, nesuteikus pagalbos, pagalbos gavėjas būtų pasitraukęs iš rinkos.“

⁷⁷ 2013 m. Bankų komunikato 11 punktas: „Be to, vertindama naštos pasidalijimą ir konkurencijos iškraipymus ribojančias priemones, Komisija vertina siūlomų priemonių, įskaitant pardavimą, tinkamumą bei poveikį rinkos struktūrai ir kliūtims patekti į rinką. Kartu Komisija turi užtikrinti, kad konkrečiam atvejui ar valstybei narei parengti sprendimai derėtų su tikslu išvengti didelių asimetrijos problemų skirtingose valstybėse narėse, kurios galėtų nulemti dar didesnį bendrosios rinkos susiskaidymą, sukelti finansinį nestabilumą ir taip trukdyti Sąjungos ekonomikai atsigauti.“

⁷⁸ Restruktūrizavimo komunikato 9 punktas.

⁷⁹ OL L 173, 2014 6 12, p. 190–348.

⁸⁰ OL L 225, 2014 7 30, p. 1–90.

⁸¹ OL L 173, 2014 6 12, p. 149–178.

⁸² Be to, Komisija patvirtina ir įteisina bankams skirtas BPV pertvarkymo schemas, kai BPV nustato, kad žlungančio banko pertvarkymas atitinka viešąjį interesą.

⁸³ Žr. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Direktyvos 2014/59/ES (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos) ir Reglamento (ES) Nr. 806/2014 (Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento) taikymo ir peržiūros, COM(2019) 213 final, 2019 4 30. Skelbiama internete adresu https://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2019/LT/COM-2019-213-F1-LT-MAIN-PART-1.PDF.

⁸⁴ Ypač jo 19 straipsnis.

⁸⁵ Priimtų sprendimų dėl valstybės pagalbos, susijusių su COVID-19 priemonėmis, sąrašą galima rasti čia:
https://ec.europa.eu/competition/state_aid/what_is_new/covid_19.html.

⁸⁶ Savo supratimą apie ES teismų praktiką Komisija išdėstė pranešime dėl valstybės pagalbos sąvokos. OL C 262, 2016 7 19, p. 1–50.

⁸⁷ ESRV turi kitokį uždavinį ir įgaliojimus, kurie, Komisijos manymu, nėra konkrečiai svarbūs vertinant valstybės pagalbos suderinamumą pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį.

⁸⁸ Bankų sąjungai nepriklausančių ir bankų sąjungai priklausančių mažiau svarbių įstaigų atveju šį sprendimą priima nacionalinės pertvarkymo institucijos.

⁸⁹ Prieš suteikiant galimybę panaudoti Bendro pertvarkymo fondo (arba nacionalinių pertvarkymo fondų) lėšas, pagal ES pertvarkymo sistemą reikalaujama, kad banko nuostoliai būtų padengti akcininkų ir kreditorių privačiomis lėšomis, o prireikus ir pirmaeilės skolos lėšomis.

⁹⁰ Kai nacionaliniu lygmeniu vykstant bankroto procedūrai valstybės narės skiria pagalbą , taikomi naštos pasidalinimo reikalavimai, t. y. akcininkai ir subordinuotųjų skolos priemonių turėtojai turi visiškai padengti priemonių sąnaudas, tačiau nereikalaujama, kad prie to prisidėtų indėlininkai ir privilegijuotieji kreditoriai.

⁹¹ 2020 m. kovo mėn. atsižvelgdama į COVID-19 protrūkį, Komisija tuo pačiu teisiniu pagrindu priėmė laikinąją sistemą (OL C 91I, 2020 3 20, p. 1–9).

⁹² Kai valstybė narė teigia, kad buvo reikalingi papildomi intervenciniai veiksmai vyriausybės lygmeniu, daugelis veiksnių gali būti svarbūs. Kai kuriais atvejais pirminė pagalba skirta pagal makroekonominio koregavimo programą esant dideliam kintamumui. Kitais atvejais pagalba buvo pakartotinai suteikta iki 2013 m. arba grąžinta iki paskesnių intervencinių veiksmų. Keliais atvejais pakartotinai suteikus paramą kapitalui atitinkami bankai pasitraukė iš rinkos; konkurencijos požiūriu tai – svarbus rezultatas. Žvelgiant iš konkurencijos perspektyvos, išties yra skirtumas, ar bankai gauna paramą kapitalui restruktūrizavimo tikslais, ar likvidavimo pagalbą. Taip pat yra skirtumas, ar bankai gauna paramą kapitalui, ar paramą likvidumui padidinti (pirmaeilį finansavimą garantijų pavidalu). Tais atvejais, kai neveiksnių paskolų lygiai ar valstybės garantija užtikrintų skolų pozicija turi įtakos restruktūrizavimo sėkmingumui, jį galima nustatyti tik atsižvelgus į individualų atvejį.

⁹³ Įvertinami taikant veiklos ir rizikos rodiklius, pelningumo, finansavimo ir mokumo pozicijas.

⁹⁴ Europos Komisija: „Konkurencija. Pranešimas apie valstybės pagalbą (2015/1). Valstybės pagalba Europos bankams: gyvybingumo atkūrimas“, skelbiama adresu https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR19_13/SR_ethical_frameworks_LT.pdf.

⁹⁵ Žr. Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 13/2019 „Audituotų ES institucijų etikos sistemos: galimybės tobulinti“ 37 ir 71 punktus. Skelbiama internete adresu https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR19_13/SR_ethical_frameworks_EN.pdf.

⁹⁶ Ypač „Procedūrinis reglamentas“ (2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles, OL L 248, 2015 9 24, p. 9) ir Įgyvendinimo reglamentas (2015 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/2282, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 794/2004 dėl pranešimo apie valstybės pagalbą formų ir informacijos lapų, OL L 325, 2015 12 10, p. 1–180).

⁹⁷ Komisijos pranešimas „Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodeksas“, OL C 253, 2018 7 19, p. 14–27.

⁹⁸ Žr. ⁹⁶ išnašą.

⁹⁹ Žr., pvz., 2020 m. Europos semestro 4.1 skirsnį. Skelbiama internete adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1584543632863&uri=CELEX%3A52020DC0150.

¹⁰⁰ Išsamesnės informacijos žr. ⁸² išnašą.

¹⁰¹ Komisija pabrėžia, kad iki šiol nepasitaikė atvejų, kai šį reikalavimą reikėjo patikrinti.

¹⁰² 2003 m. gruodžio 1 d. Komisijos komunikato C(2003) 4582 dėl profesinės paslapties valstybės pagalbos sprendimuose 18 punktas (OL C 297, 2003 12 9, p. 6–9).

¹⁰³ Komisija atkreipia dėmesį, kad ESRV neperdavė Komisijai jokių rekomendacijų, ar esama didelio sutrikimo, susijusio su sunkumų patiriančiu banku, todėl negali pakomentuoti, ar ESRV tai darytų.

¹⁰⁴ Bylos T-135/17 SCOR prieš Komisiją 94 ir 123 punktai; bylos T-57/11 Castelnou Energía prieš Komisiją 171 punktas; bylos C-159/94 Komisija prieš Prancūziją 101 punktas.

Tvarkaraštis

Įvykis	Data
Audito planavimo memorandumo (APM) priėmimas / audito pradžia	2019 01 22
Ataskaitos projekto oficialus išsiuntimas Komisijai (ar kitam audituojamam subjektui)	2020 05 14
Galutinės ataskaitos priėmimas po prieštaravimų procedūros	2020 07 28
Visomis kalbomis gauti Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialūs atsakymai	2020 08 27

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020

PDF	ISBN 978-92-847-5145-7	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/750733	QJ-AB-20-018-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-5115-0	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/606386	QJ-AB-20-018-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2020

Europos Audito Rūmų (EAR) pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis EAR turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. EAR nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote išsiaiškinti papildomas teises, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, EAR darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

3 ir 4 diagramos – Piktogramas sukūrė Pixel perfect iš https://flaticon.com.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, EAR pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. EAR jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.