ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Ataskaitos teikiamos tinkamai, tačiau reikia geresnių įžvalgų, kaip jį mažinti ateityje

Santrauka

I

ES, kaip Kioto protokolo (1997 m.) ir Paryžiaus susitarimo (2015 m.) šalis, yra įsipareigojusi prisidėti pasauliniu mastu dedant pastangas sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Laikydamasi šių susitarimų, ES siekia tikslo – 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2020 m., 40 % – iki 2030 m. ir 80–95 % – iki 2050 m. Kad galėtų įvertinti siekiant šių tikslų padarytą pažangą, Komisijai reikia ankstesnio ir numatomo išmetamųjų teršalų kiekio ir politikos bei priemonių, kuriomis siekiama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, įverčių. Savo 2017 m. padėties apžvalgoje dėl ES veiksmų energetikos ir klimato kaitos srityje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą nurodėme kaip galimos rizikos sritį, kurioje atliktas ribotas audito darbas.

II

Atlikdami auditą dėmesį telkėme į Komisijos, padedamos Europos aplinkos agentūros (EAA), pastangas užtikrinti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir informacijos apie būsimą išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą kokybę. Nustatėme, kad ES išmetamo teršalų kiekio duomenys pateikiami tinkamai, tačiau Komisijai reikia geresnių būsimo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įžvalgų.

III

Komisija Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sekretoriatui teikia ataskaitas dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, laikydamasi tarptautinių reikalavimų, ir teikia papildomus duomenis Europos Parlamentui ir Tarybai. Siekiant užtikrinti šių duomenų kokybę, Stebėjimo mechanizmo reglamentu ir jo įgyvendinimo taisyklėmis nustatyta ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos peržiūros sistema. Iš mūsų nuveikto darbo matyti, kad Komisija, padedama EAA, patenkinamai tikrina ataskaitose nurodytą išmestą teršalų kiekį, ir kad per tam tikrą laiką ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita pagerėjo. Tačiau žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriuje tikrintojai neatlieka tokių pačių rūšių patikrų, kaip kituose sektoriuose. Šis sektorius yra labai svarbus ne tik dėl 2030 m. tikslų, bet ir dėl to, kad LULUCF duomenys yra labai statistiškai neapibrėžti.

IV

Stebėjimo mechanizmo reglamentu taip pat nustatyta ES valstybių narių prognozių duomenų peržiūros sistema. Tiek Komisija, tiek JTBKK peržiūra 2017 m. nustatyta mažiau problemų nei 2015 m., o tai rodo, kad nacionalinės prognozės pagerėjo. Tačiau Komisija nevertino didelio nuokrypio nuo ES atskaitos scenarijaus rizikos.

V

Kad sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį, ES nustatė tikslus, kurie apima daugumą ataskaitose pateiktų duomenų. LULUCF sektoriui pirmieji tikslai yra nustatyti 2030 m., o tarptautinei laivybai tarptautiniu mastu sutartas tikslas – 2050 m. Tarptautinė aviacija jau yra įtraukta į ES 2020 m. tikslus.

VI

Nustatėme, kad ilgalaikės sektorių veiksmų gairės apima beveik 70 % ataskaitose nurodyto išmetamųjų teršalų kiekio. Tokios konkrečios veiksmų gairės yra labai svarbios tvariam atitinkamų sektorių vystymuisi. Tačiau nėra konkrečių veiksmų gairių, skirtų kai kuriems pagrindiniams sektoriams, pavyzdžiui, žemės ūkio ir LULUCF. Tai turi poveikį trumpesnio laikotarpio politikai ir priemonėms.

VII

Klimato kaitos švelninimo politika ir priemonėmis siekiama sumažinti būsimą išmetamą teršalų kiekį. Komisija ir EAA įdiegė valstybių narių pateiktos informacijos apie savo klimato kaitos švelninimo politiką ir priemones kokybės patikras. Tačiau Komisija neteikė ataskaitų dėl kai kurių ES politikos sričių ir priemonių poveikio išmetamam teršalų kiekiui įverčių.

VIII

Remdamiesi šiais nustatytais faktais, teikiame Komisijai rekomendacijas, kuriomis siekiama pagerinti:

1. Komisijos LULUCF sektoriaus peržiūros procesą;
2. būsimo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sistemą.

Įžanga

Tarptautinis kontekstas

01

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos sugeria ir išskiria šilumą (saulės infraraudonąją spinduliuotę) į atmosferą. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) yra Jungtinių Tautų tarnyba, atsakinga už mokslo, susijusio su klimato kaita, įvertinimą. Jos skaičiavimais, dėl žmogaus veiklos metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pasaulio temperatūra iki šiol pakilo apytikriai 1,0 °C virš ikipramoninių lygių. Šio pakilimo pasekmės, be kita ko, yra jūros lygio kilimas ir daugiau ekstremalių meteorologinių reiškinių.

02

1992 m. pasaulio tautos pasirašė Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK), kurios tikslas – užtikrinti tokią pastovią šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją, kad klimato sistema būtų apsaugota nuo pavojingo antropogeninio (žmogaus sukelto) poveikio. Tolesnių veiksmų buvo imtasi 1997 m. Kioto protokolu, kuriuo buvo nustatytos priemonės ir privalomi išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslai išsivysčiusioms šalims, kurios jį pasirašė. Laikydamosi Kioto protokolo, išsivysčiusios šalys taip pat įsipareigojo nustatyti politiką ir priemones, kuriomis būtų padedama siekti protokole nustatytų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų. JTBKKK sekretoriatas stebi konvencijos ir Kioto protokolo vykdymo užtikrinimą ir teikia su tuo susijusias ataskaitas.

03

Paryžiaus susitarimą (2015 m.) pasirašė 197 šalys. Šio susitarimo tikslas – užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoniniais lygiais, ir dar labiau skatinti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoniniais lygiais. Paryžiaus susitarimu nustatomi ne privalomi išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslai, o nacionaliniu lygmeniu apibrėžti įpareigojantys veiksmai siekiant bendro tikslo – apriboti pasaulio temperatūros didėjimą. Šie įpareigojantys veiksmai apima apie tiek šalių dėl žmogaus veiklos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą jų šaltinio vietoje, tiek jų absorbavimą (anglies dioksido absorbentus).

04

Stengtis sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taigi ir apriboti pasaulio klimato atšilimą padeda tiksli turima informacija apie išmetamą teršalų kiekį, tendencijas ir politiką bei priemones, kuriomis siekiama gerinti su tuo susijusią padėtį. Tam reikia patikimos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėjimo ir ataskaitų teikimo sistemos, taip pat patikimos informacijos apie numatomus išmetamo teršalų kiekio pokyčius, atsižvelgiant į įgyvendinamą ir planuojamą politiką ir priemones.

05

Tokios sistemos nustatomos tiek Kioto protokolu, tiek Paryžiaus susitarimu. Kioto protokolo sistema taikoma tik iki 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitų pateikimo (2022 m.) Paryžiaus susitarimo sistema bus pirmą kartą pritaikyta teikiant 2021 m. išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas (kurios turi būti paskelbtos 2023 m.). Šios sistemos apima kokybės užtikrinimo procedūras (tai yra JTBKKK sekretoriato ir jos ekspertų grupių atliekamą duomenų peržiūrą) ir yra grindžiamos JTBKKK ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos gairėmis.

Padėtis Europoje

06

ES valstybėse narėse gyvena 6,9 % pasaulio gyventojų ir sukuriama 21,8 % pasaulio bendro vidaus produkto¹. 2017 m. jos išmetė 8,4 % pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio².

07

ES sutiko sumažinti savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį³ 20 % iki 2020 m., 40 % – iki 2030 m. ir 80–95 % – iki 2050 m., palyginti su 1990 m. Toliau pateikiamoje 1 diagramoje parodyta išmetamo teršalų kiekio tendencija ir numatoma pažanga iki 2050 m. Iki 2017 m. ES sumažino savo išmetamą teršalų kiekį 21,7 %⁴, palyginti su 1990 m. kiekiu. Dauguma išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pagal Kioto protokolą atitiko šią mažėjimo tendenciją (žr. A diagramą, pateikiamą priede).

08

Kad pasiektų šį sumažinimo tikslą ir laikytųsi tarptautinių taisyklių, ES ir jos valstybės narės įsipareigojo kasmet teikti galutinio savo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaitas JTBKKK. Jos tai daro šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos forma (žr. 1 langelį). Už bet kokius konkrečius metus Europos aplinkos agentūra paprastai skelbia tarpinę ES apskaitą kitų metų (N+1) spalio mėn. ir galutinę apskaitą po šešių mėnesių, N+2 metų gegužės mėn.⁵

09

Remdamasi Kioto protokolu ir JTBKKK konvencija, ES ir jos valstybės narės taip pat teikia JTBKKK sekretoriatui šią informaciją:

1. būsimo išmetamo teršalų kiekio prognozes, prie kurių pridedama informacija, kaip šios prognozės buvo gautos (pavyzdžiui, naudojamomis modeliavimo priemonėmis ir koeficientais, turinčiais poveikį joms);
2. informaciją apie klimato kaitos švelninimo politiką ir priemones, kuriomis padedama tvariai siekti išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo, įskaitant tokių priemonių taikymo sritį; jų sąsajas su ES politika; ex ante ir, kai taikoma, ex post informaciją apie jų poveikį; kaip nacionalinė politika ir priemonės padeda įgyvendinti ilgalaikes nacionalines išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamas vystymosi strategijas.

10

Prognozės naudojamos būsimai pažangai mažinant išmetamą teršalų kiekį apskaičiuoti ir parodo, ar klimato kaitos švelninimo politika ir priemonės bus veiksmingos. 2 diagramoje paaiškinamos tikslų, prognozių bei politikos ir priemonių sąsajos. Rengiant prognozes atsižvelgiama ne tik į klimato kaitos švelninimo politikos ir priemonių taikymo rezultatus, bet ir į didesnį prielaidų ir parametrų, kurie nepateikiami šioje diagramoje, rinkinį.

11

Kad iki 2020 m. įvykdytų savo išmetamo teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus ir įgyvendintų savo stebėjimo ir ataskaitų teikimo įsipareigojimus, ES priėmė toliau nurodytus valstybėms narėms privalomus konkrečius teisės aktus:

1. Stebėjimo mechanizmo reglamentą⁶ ir jo įgyvendinimo taisykles⁷, kuriais nustatoma bendra ES dėl žmogaus veiklos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, prognozių, išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamų vystymosi strategijų bei klimato kaitos švelninimo politikos ir priemonių apskaitos ir ataskaitų teikimo sistema.
2. Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą⁸, kuria nustatoma stambių energetikos ir pramonės įrenginių⁹ išmetamo teršalų kiekio mažinimo sistema ir tikslai, taip pat Europos ekonominės erdvės aviacijos išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio specialios ribos ir stebėjimo ir ataskaitų teikimo sistema.
3. Sprendimą dėl pastangų pasidalijimo¹⁰, kuriuo nustatomi metiniai išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslai kiekvienos valstybės narės energetikos, pramonės, žemės ūkio ir atliekų sektorių veiklai, kuri nepatenka į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos arba kitų specialių teisės aktų (nurodytų tolesniame d punkte) taikymo sritį.
4. Konkrečius teisės aktus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF)¹¹, kiekio ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tarptautinės laivybos (laivų, įplaukiančių į Europos ekonominės erdvės uostus) sektoriuje¹² stebėjimo, ataskaitų teikimo ir apskaitos.

12

Reaguodama į Paryžiaus susitarimą ir ES išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslus po 2020 m., ES atnaujino savo teisės aktų sistemą:

1. 2018 m. ji priėmė naują antropogeninės kilmės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamo teršalų kiekio prognozių, išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamų vystymosi strategijų bei klimato kaitos švelninimo politikos ir priemonių apskaitos ir ataskaitų teikimo sistemą, taikomą nuo 2021 m. (Reglamentą dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo¹³);
2. Ji pakeitė apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir priėmė naują teisės aktą dėl nacionalinių tikslų kiekvienais metais iki 2030 m. mažinti teršalų kiekį (naują Pastangų pasidalijimo reglamentą¹⁴);
3. Ji priėmė naujas LULUCF sektoriuje išmetamo anglies dioksido kiekio stebėjimo, ataskaitų teikimo ir apskaitos taisykles¹⁵;
4. 2019 m. Komisija priėmė pasiūlymą peržiūrėti ES jūrų transporto išmetamo CO₂ kiekio stebėjimo, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, siekiant ją suderinti su Tarptautinės jūrų organizacijos nustatyta pasauline laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistema.

13

ES teisės aktais nustatoma sistema, kuria siekiama užtikrinti ankstesnio išmetamo teršalų kiekio ir jo prognozių duomenų ir informacijos apie politiką ir priemones kokybę. Toliau pateikiamoje 3 diagramoje parodyta, kaip renkami, tikrinami ir pateikiami duomenys. Jos viduryje parodyta Komisijos ir Europos aplinkos agentūros (EAA) atsakomybė, susijusi su valstybių narių įverčių kokybe, rengiant suvestinius ES duomenis ir pateikiant šią informaciją JTBKKK. Komisija taip pat planuoja mažinti ES išmetamą teršalų kiekį, siūlydama atitinkamas strategijas bei politiką ir priemones, grindžiamas scenarijų analize.

14

EEA Europos Komisijai (Klimato politikos generaliniam direktoratui – DG CLIMA) padeda užtikrinti suvestinės ES apskaitos ir prognozių kokybę¹⁶. Jos pagrįstos valstybių narių pateikta informacija. Kiti ekspertai (pavyzdžiui, Jungtinis tyrimų centras (JRC) ir Europos teminis centras oro taršos ir klimato kaitos švelninimo klausimais) remia EAA ir Komisijos veiklą. Šioje ataskaitoje šį darbą vadiname „Komisijos peržiūra“, nes galiausiai Komisija yra atsakinga už šių duomenų kokybę.

15

Eurostatas skelbia atskirą išmetamo teršalų kiekio dėl ES vartojimo (vadinamojo anglies pėdsako) duomenų rinkinį. Šie duomenys yra grindžiami nacionalinėmis į orą išmestų teršalų sąskaitomis¹⁷, kurios savo ruožtu yra pagrįstos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita.

Audito apimtis ir metodas

16

Mūsų auditas apėmė ES duomenų, pateikiamų nuo 2015 m. pagal Kioto protokolą ir ES stebėjimo mechanizmo reglamentą, ataskaitų teikimo ir kokybės užtikrinimo sistemos rengimą ir veikimą.

17

Šį auditą atlikome todėl, kad savo 2017 m. padėties apžvalgoje dėl ES veiksmų energetikos ir klimato kaitos srityje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą nurodėme kaip galimos rizikos sritį, kurioje atliktas ribotas audito darbas. Tikimės, kad mūsų išvados ir rekomendacijos bus naudingos tobulinant Komisijos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio duomenų ir būsimo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sistemos peržiūros procesą.

18

Bendras mūsų audito klausimas buvo:

19

Siekdami atsakyti į savo bendrą audito klausimą

1. įvertinome ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos kokybės patikras;
2. išnagrinėjome papildomą informaciją apie planuojamą ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą (ES prognozes ir atskaitos scenarijų, ilgalaikes strategijas, ES politikų ir priemonių poveikio kiekybinį nustatymą).

Tiesiogiai netikrinome valstybių narių institucijų pateiktos informacijos ir parengtų įverčių.

20

Taikydami šešių valstybių narių imtį, tikrinome, kaip veikia ES kokybės užtikrinimo procesas, taikomas apskaitai, prognozėms, politikoms ir priemonėms, nustatytas stebėjimo mechanizmo reglamentu ir jo įgyvendinimo taisyklėmis. Pagrindiniai atrankos kriterijai buvo 2016 m. metinis išmetamų teršalų kiekis ir keletas 2015–2017 m. JTBKKK pateiktų nacionalinės apskaitos metinių peržiūrų rekomendacijų. Į imti įtrauktos valstybės narės buvo Čekija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Lenkija ir Rumunija. 2016 m. jos išmetė 56 % ES teršalų.

21

Savo audito įrodymus rinkome ir analizavome

1. peržiūrėdami Komisijos kokybės kontrolės ir užtikrinimo dokumentus (vadovus, kontrolinius sąrašus, išvadų ir rekomendacijų duomenų bazes, peržiūrų ataskaitas), atitinkančius 2015–2018 m. metines nacionalinės ir suvestinės ES apskaitos peržiūras ir kas dvejus metus atliekamas nacionalinių prognozių, politikų ir priemonių peržiūras;
2. peržiūrėdami svarbius dokumentus (patvirtinamuosius tyrimus, poveikio vertinimus ir įvertinimus ir jų kokybės užtikrinimo dokumentus), susijusius su 2013 ir 2016 m. ES atskaitos scenarijumi (prognozėmis) (kuriuo buvo remiamasi apibrėžiant ES klimato kaitos švelninimo politikas ir priemones, kuriomis siekiama ES 2020 ir 2030 m. tikslų) ir ES politikomis ir priemonėmis, apie kurias pranešta JTBKKK audituojamu laikotarpiu (tai yra 2015 ir 2017 m.);
3. atlikdami interviu su DG CLIMA, JRC, EAA ir Eurostato darbuotojais, kad gautume informacijos apie ES išmetamo teršalų kiekio, prognozių, politikų ir priemonių duomenų valdymą, ir analizuodami šią informaciją;
4. analizuodami atsakymus į klausimyną, kurį nusiuntėme šešioms į mūsų imtį įtrauktoms valstybėms narėms, kad gautume papildomos informacijos apie nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos, prognozių, politikų ir priemonių kokybę ir patobulinimus;
5. surengdami pokalbius su suinteresuotųjų subjektų¹⁸ ir trijų valstybių narių, kurias atrinkome remdamiesi jų atsakymuose į klausimyną nustatytais gerosios patirties pavyzdžiais (Čekijos, Prancūzijos ir Lenkijos), atstovais. Siekėme gauti informacijos apie nacionalinės ir suvestinės ES apskaitos peržiūras, politikas ir priemones ir apie infrastruktūros objektų ir modeliavimo priemonių naudojimą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų srautų stebėjimo vietoje ir palydovinio stebėjimo reikmėms.

Pastabos

Komisija tinkamai tikrina ir pateikia ES išmetamo teršalų kiekio duomenis

22

Vertinome, kiek ES ataskaitose nurodyti išmetamo teršalų kiekio duomenys atitinka tarptautinius reikalavimus. Taip pat tikrinome ES ir valstybių narių apskaitos peržiūros operacijas ir rezultatus ir įvertinome, ar ES apskaita per tam tikrą laiką pagerėjo.

ES ataskaitos atitinka ir viršija tarptautinius reikalavimus

23

Kioto protokole reikalaujama, kad ES ir jos valstybės narės iki 2020 m. 20 % sumažintų išmetamą toliau nurodytų septynių pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį: anglies dioksido (CO₂), metano (CH₄), azoto monoksido (N₂O), hidrofluorangliavandenilių (HFC), perfluorangliavandenilių (PFC), sieros heksafluorido (SF₆) ir azoto trifluorido (NF₃). Visos dujos ir susitarimai yra išsamiai nurodyti priede pateiktose C diagramoje ir D diagramoje. IPCC gairėse nurodomi šių dujų, susijusių su šaltiniais ir absorbentais, į kuriuos turi būti atsižvelgiama pagal Kioto protokolą, išmetamo ir absorbuojamo kiekio vertinimo metodai: energetikos, pramoninių procesų ir produkcijos naudojimo, žemės ūkio, LULUCF ir atliekų sektoriuose. Nustatėme, kad ES ir valstybės narės laikėsi šių reikalavimų.

24

Į ES ir valstybių narių apskaitą taip pat reikalaujama įtraukti dujas, šaltinius ir absorbentus, kurie nėra įtraukti į Kioto protokolu nustatytus išmetamo teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus, tačiau kuriems taikomos JTBKKK taisyklės. Šios dujos, šaltiniai ir absorbentai pateikiami kaip „papildomi straipsniai“. Jie susiję su tarptautinės laivybos, tarptautinės aviacijos ir energijos gamybos reikmėms skirtos biomasės sektoriuose išmetamu teršalų kiekiu. Pagal JTBKKK ataskaitų teikimo taisykles, į suvestinę ES apskaitą įtraukiami duomenys, susiję su išmetamu teršalų kiekiu pagal visus šiuos papildomus straipsnius.

25

ES stebėjimo mechanizmo reglamentu (žr. 11 dalį) nustatomos ataskaitų teikimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama daugiau nei pagal tarptautiniuose susitarimuose nustatytas taisykles. Reglamente reikalaujama, kad Komisija teiktų ataskaitas dėl išmetamo anglies monoksido (suodžių) kiekio¹⁹ ir ES civilinės aviacijos, kurį daro ne išmetamas CO₂, poveikį klimatui²⁰. Komisija skelbia ES suvestinę apie anglies monoksidą, remdamasi valstybių narių pateiktais duomenimis. Komisija taip pat teikia ataskaitas dėl aviacijos ne CO₂ išmetamų dujų poveikio²¹. Remiantis 2019 m. Europos aviacijos aplinkosaugine ataskaita, aviacijos ne CO₂ išmetamų dujų poveikis viršija CO₂ poveikį. Tačiau šiuo metu turimi moksliniai duomenys apie šį poveikį yra nepakankami, kad būtų galima atlikti jo tikslų kiekybinį įvertinimą²².

26

Komisija taip pat rengia duomenis apie ES vartojant prekes ir naudojantis paslaugomis (įskaitant importą, bet išskyrus eksportą) išmetamą teršalų kiekį. Naudojantis šia informacija, vadinama anglies pėdsaku, galima įgyti papildomą supratimą apie teršalų išmetimo į orą ekonominius veiksnius ir visų pirma ES poveikį pasaulio išmetamam teršalų kiekiui. Tai gali paskatinti taikyti naujus metodus politikos formavimo srityje ir padėti apibrėžti tvarios gavybos ir vartojimo rodiklius²³.

27

Eurostatas apskaičiavo, kad ES anglies pėdsakas siekia 7,2 tonos CO₂ asmeniui (2017 m.). Tačiau atitinkamas anglies pėdsako skaičiavimas yra sudėtingas²⁴.

Komisijos ir EAA atliekama ataskaitoje nurodyto išmetamųjų teršalų kiekio duomenų kokybės peržiūra yra patenkinama

28

Komisijai ir EAA atliekant nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos kokybės peržiūrą dėmesys sutelkiamas į išmetamųjų teršalų kategorijas, kurios, jei būtų pervertintos arba nepakankamai įvertintos, galėtų turėti reikšmingą poveikį valstybių narių apskaitai ir suvestinei ES apskaitai. Šiame peržiūros procese dėmesys sutelkiamas į JTBKKK gairėmis nustatytus kokybės kriterijus: skaidrumą, išsamumą, nuoseklumą, palyginamumą ir tikslumą. Ši peržiūra papildoma ankstesnės Komisijos ir JTBKKK rekomendacijose numatytais tolesnės priežiūros veiksmais. JTBKKK taip pat peržiūri valstybių narių ir Komisijos pateiktus įverčius (žr. 3 diagramą).

29

Peržiūrą sudaro automatinės ir rankinės patikros. Atliekant automatines patikras nustatomi trūkstami išmetamo teršalų kiekio duomenys ir galimi neatitikimai, išmetamųjų teršalų koeficientai ir tendencijos. Peržiūrą atliekantys ekspertai atlieka rankines patikras spendžiant, ar atliekant automatines patikras nustatyti faktai yra realios problemos, ar ne, ir ar duomenys ir metodai yra įtikinami, tai yra, ar dėl jų išmetamas teršalų kiekis nėra pervertintas arba nepakankamai įvertintas. Tikrintojai dirba grupėse, o tikrintojo nustatytus faktus visada patvirtina antras tikrintojas.

30

Pirmame peržiūros proceso etape tikrintojai tikrina įverčius pagal visus šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos sektorius: energetikos, pramoninių procesų ir produktų vartojimo, žemės ūkio, LULUCF ir atliekų. Tikrintojai dokumentais patvirtina savo patikrų rezultatus ir pateikia savo pastabas valstybėms narėms. Kitame etape tikrintojai tikrina pirmame etape neišspręstas atitikties problemas, kurios turėtų didelį poveikį galutiniam išmetamo teršalų kiekio įverčiui, ir gali teikti rekomendacijas dėl apskaitos gerinimo. Tačiau Komisijos tikrintojai tinkamai dokumentais nepatvirtina savo atliekamų ankstesnių Komisijos rekomendacijų tolesnės priežiūros veiksmų arba savo darbo, susijusio su mažiau reikšmingomis problemomis, nustatytomis atliekant automatines patikras. Taip pat nustatėme, kad Komisijos tolesnė neišspręstų problemų, nustatytų atliekant JTBKKK peržiūras, priežiūra buvo pagrįsta neišsamia valstybių narių pateikta informacija. 2018 m. mūsų atrinktų valstybių narių atveju radome dokumentacijos, kuri rodo, kad Komisijos peržiūrėtojai atsižvelgė į 11 2016 m. JTBKKK peržiūrose iškeltų klausimų. Tačiau JTBKKK peržiūrėtojai savo 2016 m. peržiūrose buvo nustatę 64 išliekančias klaidas.

31

LULUCF sektorius (žr. 2 langelį) nėra įtrauktas į ES 2020 m. tikslą. Nors LULUCF yra įtrauktas į pirmąjį peržiūros etapą, šiuo metu Komisija neteikia rekomendacijų ir neatlieka daugumos valstybėms skirtų JTBKKK rekomendacijų tolesnės priežiūros. LULUCF duomenys, pateikti suvestinėje ES apskaitoje, rodo, kad šiuo metu šis sektorius absorbuoja daugiau CO₂ iš atmosferos, negu išskiria į ją (2017 m. absorbavo 5,54 % ES išmetamo teršalų kiekio; žr. 6 diagramą). Todėl LULUCF sektorius laikomas galutiniu anglies dioksido absorbentu. Tačiau LULUCF duomenims būdingas palyginti didelis statistinis neapibrėžtumas²⁵. Neseniai priėmus LULUCF Reglamentą Nr. 841/2018, kuriuo šis sektorius įtraukiamas į 2030 m. tikslą, Komisija planuoja atlikti išsamią šio sektoriaus peržiūros procedūrą, kuri būtų pradedama nuo 2023 m. ataskaitose už 2021 m. nurodyto išmetamo teršalų kiekio.

32

ES stebėjimo mechanizmo reglamente ir jo įgyvendinimo reglamente²⁶ reikalaujama, kad apskaita būtų tikrinama, ar atitinka kitų šaltinių duomenis, pavyzdžiui, duomenis, pateiktus ATLPS, energijos statistikos, oro taršos ir fluorintų dujų reglamento tikslais. Komisijos tikrintojai tikrina, ar apskaita atitinka reikalaujamus duomenis, ir taiko papildomus būdus įsitikinti, kad įverčiai yra pagrįsti²⁷.

33

Palydoviniai duomenys, kartu su stebėjimo vietoje duomenimis, turi potencialą pagerinti duomenis apie veiklą, patikrinti praneštus duomenis ir suteikti papildomos informacijos apie išmetamą ir absorbuojamą teršalų kiekį sektoriuose, kuriuose jų įverčiai paprastai yra mažiau patikimi (žr. 3 langelį).

34

Viena valstybė narė (Jungtinė Karalystė) naudojo palydovų duomenis duomenims, susijusiems su LULUCF sektoriumi, tikrinti – visų pirma miškingumo pokyčių duomenims. Ji taip pat atliko išmetamo teršalų kiekio įverčių patikrinimą, tam tikroms nacionalinėje apskaitoje nurodytoms dujoms naudodama stebėjimo vietoje duomenis. Atlikus šiuos patikrinimus buvo tiksliau įvertintas išmetamas metano ir tam tikrų hidrofluorangliavandenilių kiekis, kuris apskaitoje buvo pervertinamas, taip pat išmetamas diazoto oksido kiekis, kuris buvo nepakankamai įvertinamas. Komisija, tikrindama išmetamo teršalų kiekio įverčius arba LULUCF sektoriaus duomenis, šiuo metu palydovų duomenų nenaudoja.

Per tam tikrą laiką ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita pagerėjo

35

Komisijos tikrintojai rengia pastabas, jei atlikdami savo patikras nustato atvejų, kai valstybių narių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įverčiai neatitinka ataskaitų teikimo reikalavimų arba kai yra išmetamo teršalų kiekio pervertinimo arba nepakankamo įvertinimo tikimybė.

36

Valstybės narės atsako į tokias pastabas vykstant peržiūrai arba peržiūri jų įverčius. Jeigu valstybių narių atsakymuose nesprendžiamos tikrintojų iškeltos problemos, tikrintojai siūlo technines įverčių pataisas (pirminiai įverčiai turi būti pakeisti patikslintais skaičiais) arba rekomendacijas dėl būsimų patobulinimų.

37

Kalbant apie į mūsų imtį įtrauktas valstybes nares, į daugumą pastabų, pateiktų vykstant Komisijos peržiūrai, buvo atsižvelgta vykstant šiam peržiūros procesui, todėl 2018 m. valstybėms narėms nereikėjo tikslinti įverčių.

38

Metodikai, pagal kurią apskaičiuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (žr. 1 langelį), būdingas tam tikras netikrumas. Valstybės narės ataskaitose nurodė, kad savo svarbiausiems išmetamųjų teršalų šaltiniams įvertinti dažniau naudoja tikslesnę („aukštesnės pakopos“) įvertinimo metodiką. Suvestinės ES apskaitos neapibrėžtumas sumažėjo nuo 6,2 % 2016 m. iki 5,8 % 2018 m. JTBKKK taip pat pažymėjo Komisijos pažangą atsižvelgiant į ankstesnėse peržiūros ataskaitose pateiktas rekomendacijas dėl ES apskaitos.

39

Komisija (DG CLIMA) ir EAA ėmėsi įvairių priemonių, kad pagerintų valstybių narių apskaitos kokybę:

1. rengė bendrus reguliarius darbo grupės posėdžius ir gebėjimų stiprinimo seminarus su kitais Komisijos generaliniais direktoratais ir valstybėmis narėmis, siekiant paremti peržiūros procesą ir padėti valstybėms narėms pagerinti duomenų kokybę;
2. surengė keletą gebėjimų stiprinimo vizitų į suinteresuotąsias valstybes nares²⁸;
3. rengė rekomendacinius dokumentus ir skatino dalijimąsi žiniomis konkrečiais metodiniais klausimais;
4. padedant valstybės narės ir kitiems ekspertams parengė suvestinės ES apskaitos peržiūros ir tobulinimo sistemą.

40

Šešios mūsų apklausoje dalyvavusios valstybės narės atsakė, kad Komisijos pastangos skatinti dalijimąsi žiniomis ir gairės buvo naudingos ir kad ES peržiūra ir susijusios gairės padėjo gerinti jų apskaitą. Jos taip pat nurodė sritis, kuriose, jų manymu, buvo reikalingos papildomos gairės (žr. 4 langelį).

ES reikia geresnių įžvalgų, kaip išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažinti ateityje

41

Nagrinėjome Komisijos atliekamos ES ir valstybių narių būsimo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozių peržiūros operacijas ir rezultatus. Taip pat vertinome, kokia apimtimi ataskaitose nurodyti duomenys yra įtraukti į 2020 ir 2030 m. visos ES tikslus. Be to, tikrinome Komisijos darbą, susijusį su ES išmetamo teršalų kiekio mažinimo strategijomis, politikomis ir priemonėmis.

Komisija ir EAA padeda valstybėms narėms gerinti savo prognozių kokybę

42

Prognozės yra svarbi pažangos įvertinimo ir politikos rengimo ciklo dalis. Jos gali parodyti, kad numatytam mažinimo tikslui pasiekti reikia papildomų klimato kaitos švelninimo politikų ir priemonių (žr. 10 dalį). Valstybės narės ir ES savo prognozes rengia naudodamos modeliavimo priemones, grindžiamas prielaidomis ir parametrais, kurie, be kita ko, apima visų jų politikų ir priemonių (pavyzdžiui, įskaitant politikas, susijusias su infrastruktūra ir transporto plėtra) išmetamųjų teršalų srityje poveikį.

43

Komisija, padedama EAA, peržiūri ir susumuoja valstybių narių prognozes, kad galėtų pateikti suvestines ES prognozes. Tikrinome kokybės peržiūros sistemos struktūrą ir veikimą, siekdami užtikrinti, kad prognozės atitiktų tarptautinius reikalavimus ir per tam tikrą laiką taptų tikslesnės.

44

Į mūsų imtį įtrauktų šešių valstybių narių nacionalinių prognozių peržiūroje buvo atsižvelgta į visus kokybės principus, nurodytus JTBKKK gairėse. Iš esmės tikrintojai aiškiai nurodė šiuos kriterijus ataskaitoje ir skaidriai perdavė savo nustatytus faktus valstybėms narėms, atsižvelgdami į atliekant ankstesnes Komisijos peržiūras nustatytus faktus.

45

Komisijos atliktos į mūsų imtį įtrauktų šešių valstybių narių peržiūros rezultatai parodė, kad 2017 m. tik vienai valstybei narei reikėjo atlikti bendrą klaidų ištaisymą, palyginti su penkiomis 2015 m. Komisijos patikrinimai 2017 m. buvo išsamesni nei 2015 m., o atliekant peržiūrą nustatytų faktų skaičius per tą patį laikotarpį sumažėjo labai nedaug (žr. 4 diagramą). 2017 m. JTBKKK savo peržiūros ataskaitose pateikė mažiau rekomendacijų dėl valstybių narių prognozių nei 2015 m., o tai parodė, kad prognozės pagerėjo.

46

Penkios iš šešių valstybių narių atsakymuose į mūsų klausimyną teigė manančios, kad Komisijos ir Europos aplinkos agentūros gairės ir pagalba (žr. 5 langelį) iš tikrųjų padėjo atlikti nacionalinių prognozių patobulinimus.

Komisija neatliko ES atskaitos scenarijaus jautrumo analizės

47

Rengiant ES prognozes susumuojamos valstybių narių prognozės (pagrįstos kiekvienos valstybės narės prielaidomis). Komisija taip pat rengia atskiras prognozes, pagrįstas įvairiomis jos prielaidomis²⁹ dėl ES energetikos ir transporto sistemų raidos ir jų poveikio išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Šiose prognozėse pateikiami konkretūs skirsniai apie išmetamo teršalų kiekio tendencijas, nesusijusias su energija, ir įvairią šių sektorių politikų sąveiką. Komisijos prognozės sudaro ES atskaitos scenarijų. Remdamasi ES atskaitos scenarijumi ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslais, Komisija įvertina papildomų ES klimato kaitos švelninimo politikų ir priemonių poreikį.

48

Komisija rengia ES atskaitos scenarijų³⁰ ateičiai, remdamasi prielaida, kad bus visiškai užtikrintas dabartinės klimato kaitos švelninimo politikų ir priemonių vykdymas ir bus pasiektas šiose priemonėse siūlomas išmetamo teršalų kiekio mažinimas. Iš Komisijos JTBKKK pateiktos informacijos matyti, kad pagal suvestines valstybių narių prognozes po 2023 m. išmetamo teršalų kiekio sumažinimai yra mažesni nei 2016 m. tam pačiam laikotarpiui skirtas Komisijos atskaitos scenarijus (žr. 5 diagramą).

49

ES dėl dabartinių strategijos „Europa 2020“ išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslų susitarė 2007 m. ir juos pasiekė 2014 m. Ataskaitoje jau nurodėme³¹, kad be didelių papildomų pastangų 2030 ir 2050 m. tikslai nebus pasiekti (taip pat žr. 1 diagramą).

50

Po 2023 m., jeigu suvestinės ES prognozės pasitvirtins, ES klimato kaitos švelninimo politikos ir priemonės turės būti griežtesnės nei buvo siūlomos šiuo metu remiantis atskaitos scenarijumi. JTBKKK rekomenduoja prognozėms naudoti jautrumo analizę³². Komisija rengia šias analizes plėtodama naujas politikas. Tačiau Komisija nevertino didelio nuokrypio nuo ES atskaitos scenarijaus rizikos.

2020 m. ES išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai apima daugumą sektorių, apie kuriuos galima gauti duomenų

51

ES nustatė tikslus, pagal kuriuos ji stebi, kaip mažinamas išmetamas teršalų kiekis (žr. 07 dalį). Tolesnėje 6 diagramoje pateikiami ES jos apskaitoje pateikti duomenys, padalyti į dvi grupes: išmetamo teršalų kiekio, įtraukto į strategijos „Europa 2020“ tikslus, ir išmetamo teršalų kiekio, neįtraukto į šiuos tikslus.

52

Strategijos „Europa 2020“ tikslai atitinka įsipareigojimus pagal Kioto protokolą ir apima daugumą pagrindinių ataskaitose nurodytų sektorių: energetikos, pramoninių procesų ir produkcijos naudojimo, žemės ūkio ir atliekų. Be to, ES tikslai apima tarptautinę aviaciją (visus išvykimo skrydžius) – kaip papildomą straipsnį pagal JTBKKK ataskaitų teikimo taisykles, taigi, ne kaip įsipareigojimų pagal Kioto protokolą dalį. 2017 m. šis sektorius išmetė 3,55 % ES išmetamo teršalų kiekio. ES šį sektorių įtraukė į savo bendrus teršalų mažinimo tikslus. Šis aviacijos sektoriaus išmetamas teršalų kiekis yra reikšmingas, nes Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija prognozuoja, kad 2040 m. pasaulio mastu jis galėtų padidėti 300 %, palyginti su 2005 m. kiekiu³³.

53

ES yra nustačiusi laivybos sektoriaus išmetamo teršalų kiekio stebėjimo ir ataskaitų teikimo taisykles, siekdama papildyti apskaitos duomenis (žr. 11 dalies d punktą). Tarptautinė laivyba šiuo metu nėra įtraukta į ES išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslus, tačiau Komisija dirbo kartu su Tarptautine jūrų organizacija, už laivybos reguliavimą atsakinga JT agentūra, kuri priėmė tarptautinį įsipareigojimą iki 2050 m. išmetamą teršalų kiekį sumažinti 50 %, palyginti su 2008 m. Kaip Tarptautinės jūrų organizacijos narės, ES valstybės narės turi imtis veiksmų šio įsipareigojimo atžvilgiu.

54

2011 m. Komisija³⁴ pasiūlė iki 2050 m. sumažinti šio sektoriaus išmetamą teršalų kiekį. 2018 m. į Europos ekonominės erdvės uostus įplaukiantys laivai³⁵ pradėjo stebėti savo išmetamą teršalų kiekį ir nurodyti jį ataskaitose, tačiau jokių tarpinių tikslų arba mažinimo priemonių nėra tarptautinės laivybos atveju. Tarptautinės laivybos sektoriaus, įtraukto į sąrašą pagal JTBKKK ataskaitų teikimo taisykles kaip papildomo straipsnio, išmestas teršalų kiekis sudarė 3,25 % 2017 m. ES išmesto teršalų kiekio. Šis kiekis yra reikšmingas, nes į ES uostus atplaukiančių laivų išmetamas teršalų kiekis sudaro reikšmingą dalį pasaulio laivybos sektoriaus išmetamo teršalų kiekio³⁶. Tarptautinės jūrų organizacijos skaičiavimais pasaulio laivybos sektoriaus išmetamas teršalų kiekis iki 2050 m. galėtų padidėti 50–250 %³⁷.

55

Į strategijos „Europa 2020“ tikslus nėra įtraukta jokių įsipareigojimų dėl LULUCF sektoriaus. Savo 2030 m. tiksluose³⁸ ES nustatė reikalavimą, kad valstybėse narėse nepadidėtų šio sektoriaus išmetamas teršalų kiekis, palyginti su atskaitos scenarijumi (vadinama „debeto nebuvimo taisyklė“). Jeigu išmetamo teršalų kiekio padidėjimą apskaito valstybė narė, šis kiekis turėtų būti visiškai kompensuojamas (lygiaverčiu CO₂ absorbavimu iš atmosferos veiksmais šiame sektoriuje arba atimant padidėjimo dydį iš nacionalinių metinių išmetamo dujų kiekio kvotų pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą (ES) 2018/842).

Komisija parengė sektorių veiksmų gaires, apimančias beveik 70 % išmetamo teršalų kiekio

56

Siekiant prisidėti prie ekonomikos pertvarkos, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir platesnių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, taip pat pradėti tinkamai ir ekonomiškai veiksmingai įgyvendinti Paryžiaus susitarime nustatytą ilgalaikį tikslą, labai svarbios ilgalaikės stabilios išmetamo ŠESD kiekio mažinimo strategijos ir gairės (žr. 12 dalį)³⁹.

57

Kioto protokole reikalaujama, kad jo šalys teiktų ataskaitas dėl savo ilgalaikių išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamų vystymosi strategijų⁴⁰. 2011 m. Komisija pateikė ES mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planą⁴¹, kuriame nustatyti galimi išmetamo teršalų kiekio mažinimo veiksmai ir kuris apima visus sektorius. Komisija jį parengė pagal 2050 m. visuotinės ES strategijos geriausio atvejo scenarijų⁴². Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos prašymu, kaip numatyta pagal Paryžiaus susitarimą, 2018 m. pabaigoje Komisija pateikė strateginę ilgalaikę viziją, kad iki 2050 m. poveikis klimatui taptų neutralus⁴³ Šis atnaujinimas apima aštuonių galimų išmetamo teršalų kiekio mažinimo arba klimato neutralizavimo įgyvendinimo iki 2050 m. būdų analizę.

58

Komisija taip pat parengė keletą veiksmų gairių dėl sektorių, kuriuose išmetama beveik 70 % išmetamo teršalų kiekio, pavyzdžiui, transporto⁴⁴ ir energetikos⁴⁵, plėtros. Tokiomis veiksmų gairėmis nustatomi ilgalaikiai šių sektorių darnaus vystymosi tikslai, remiantis ES 2050 m. klimato srities įsipareigojimais, ir nustatoma trumpesnio laikotarpio sektorių politikų ir priemonių kryptis. Tačiau nėra tokių veiksmų specialių gairių, skirtų kitiems svarbiems sektoriams, pavyzdžiui, žemės ūkio ir LULUCF (žr. toliau 6 langelį).

Ataskaitos dėl ES politikų ir priemonių nėra išsamios

59

Pagal Kioto protokolo 2 straipsnio 3 dalį šalys turėtų siekti įgyvendinti politikas ir priemones, kad būtų sumažintas poveikis klimato kaitai. Pagal JTBKKK gaires reikalaujama, kad šalys kas dvejus metus praneštų informaciją apie numatomą jų problemų mažinimo politikų ir priemonių poveikį.

60

Stebėjimo mechanizmo reglamentu ir jo įgyvendinimo taisyklėmis buvo nustatyta kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės sistema, siekiant užtikrinti, kad tiek Komisija, tiek valstybės narės teiktų informaciją apie savo klimato kaitos švelninimo politikas ir priemones, kurios reikalaujama pagal JTBKKK gaires. Ataskaitose turėtų būti pateikiami apskaičiuoti politikų ir priemonių ex ante ir ex post poveikio duomenys (žr. 09 dalį). Ši informacija yra svarbi stebint klimato kaitos švelninimo politikų ir priemonių veiksmingumą. Informacija apie klimato švelninimo politikų ir priemonių poveikį taip pat yra svarbi rengiant prognozes (žr. 42 dalį).

61

Komisijos tikrintojai patikrino 2015 ir 2017 m. (privalomo pateikimo metais) valstybių narių pateiktos informacijos apie savo klimato kaitos švelninimo politikas ir priemones kokybę. Atlikus peržiūrą, 2017 m. nustatyta mažiau faktų, susijusių su valstybių narių politikomis ir priemonėmis (416 nustatytų faktų), palyginti su 2015 m. (714 nustatytų faktų).

62

Komisijos peržiūros metu nustatyta, kad valstybės narės kai kuriais atvejais pateikė mažai informacijos apie numatomą nacionalinės klimato kaitos švelninimo politikos ir priemonių ex ante ar ex post poveikį išmetamam teršalų kiekiui (žr. 7 diagramą).

63

Vykdydama savo politikos formavimo procesą ES turi ex ante ir ex post įvertinti bet kokį didelį ES politikų poveikį aplinkai ir klimatui. Komisija įvertino tokį poveikį ex ante (poveikio vertinimo metu) apie dviejų trečdalių ES klimato kaitos mažinimo politikų ir priemonių, išvardytų ES nacionaliniame pranešime ir 2017 m. dvimetėje ataskaitoje JTBKKK, atveju. Komisija įvertino tokį poveikį ex post maždaug dviejų penktadalių klimato kaitos mažinimo politikų ir priemonių atveju. Jų vertinimo metu buvo praėję pakankamai laiko, kad būtų galima atlikti tokį įvertinimą.

64

Jungtinių Tautų aplinkos programoje taip pat rekomenduojama naudoti ex ante ir ex post rodiklius⁴⁶. Su klimatu susiję rodikliai gali būti susiję su kiekybiškai įvertintu išmetamo teršalų kiekio mažinimu, pasiektu įgyvendinant politikas ir priemones. Rodikliai yra naudingos priemonės, kuriomis galima suteikti informacijos politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procese ir įvertinti pažangą, padarytą pereinant prie efektyvaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Tačiau 2014 m. Europos aplinkos agentūra įspėjo, kad vis dar yra tokių rodiklių poreikis⁴⁷. Atlikdami auditą nustatėme, kad taip yra iki šiol⁴⁸.

65

Komisija 2015 ir 2017 m. ES nacionaliniuose pranešimuose ir kas dvejus metus teikiamose ataskaitose JTBKKK pateikė klimato kaitos švelninimo politikų ir priemonių sąrašą ir informaciją apie jų poveikį, įskaitant bendro ES politikų ir priemonių poveikio išmetamam teršalų kiekiui įverčius, gautus modeliuojant. JTBKKK atliktos ES nacionalinių pranešimų ir kas dvejus metus teikiamų ataskaitų peržiūros rodo, kad Komisija ataskaitose nurodyto kiekybiškai įvertinto kai kurių atskirų ES politikų ir priemonių poveikio duomenis perdavė JTBKKK (žr. 1 lentelę). Pažymime, kad 2017 m. JTBKKK peržiūros ataskaitos parodė, kad Komisija pateikė poveikio įverčius mažesniam politikų ir priemonių skaičiui nei 2015 m.

Išvados ir rekomendacijos

66

Pagrindinis mūsų audito klausimas buvo toks: „Ar Komisija tinkamai tikrina ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą ir informaciją apie būsimą išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą?“ Nustatėme, kad ES išmetamo teršalų kiekio duomenys pateikiami tinkamai, tačiau Komisijai reikia geresnių būsimo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įžvalgų.

67

Valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitoje, apibendrintoje siekiant pateikti ES apskaitą, pateikiami išmetamo teršalų kiekio įverčiai pagal visas dujas, šaltinius ir absorbentus, apibrėžtus Kioto protokolo įsipareigojimuose ir Stebėjimo mechanizmo reglamente. Į suvestinę ES apskaitą buvo įtraukti papildomi straipsniai. Iš esmės ES taisyklės ir Komisijos teikiamos ataskaitos Parlamentui ir Tarybai atitinka ir viršija tarptautinių teisių reikalavimus (23–27 dalys).

68

Komisija, padedama EAA, peržiūri valstybių narių apskaitą, atsižvelgdama į pagrindinius sektorius ir pagrindines kategorijas, ir naudoja automatinius patikrinimus, kurie yra pagrįsti ekspertų vertinimu. Tikrintojai įverčiams apskaičiuoti naudotus parametrus sutikrina su išorės informacijos šaltiniais. Tačiau LULUCF sektoriuje tikrintojai neatlieka tokių pačių rūšių patikrų kaip kituose sektoriuose.

69

LULUCF sektorius yra itin svarbus, todėl 2018 m. buvo įtrauktas į ES 2030 m. tikslus. Suvestinė ES apskaita rodo, kad šis sektorius yra galutinis ES anglies absorbentas, tačiau statistinis neapibrėžtumas, susijęs su duomenimis, yra didelis (28–34 dalys).

70

Per tam tikrą laiką apskaitos kokybė pagerėjo. Kalbant apie į mūsų imtį įtrauktas valstybes nares, dauguma pastabų, pateiktų vykstant Komisijos peržiūrai, buvo įgyvendintos vykstant šiam peržiūros procesui, todėl 2018 m. Komisija neprašė valstybių narių tikslinti įverčius. 2016–2018 m. laikotarpiu bendras suvestinės ES apskaitos neapibrėžtumo lygis sumažėjo (35–40 dalys).

1 rekomendacija. Pagerinti Komisijos vykdomą LULUCF sektoriaus peržiūros procesą

Komisija turėtų atnaujinti apskaitos peržiūros gaires, kad būtų sustiprintos patikros LULUCF sektoriuje, ir jas suderinti su atliekamomis patikromis kituose sektoriuose.

Terminas: 2022 m.

71

Komisija ir EAA taip pat tikrina valstybių narių prognozių kokybę. Atlikus peržiūrą 2017 m. nustatyta mažiau problemų, palyginti su 2015 m., o tai rodo, kad nacionalinių prognozių kokybė pagerėjo. Iki šiol suvestinės ES prognozės yra grindžiamos nacionaliniais modeliais ir prielaidomis. Komisija sudarys sąlygas naudotis modeliavimo priemone, kad būtų galima suderinti suinteresuotųjų valstybių narių procesą (42–46 dalys).

72

Komisija parengia atskirtą ES atskaitos scenarijų, pagrįstą jos prielaidomis. Komisija rengia jautrumo analizes plėtodama naujas politikas. Tačiau Komisija nevertino didelio nuokrypio nuo ES atskaitos scenarijaus rizikos 47–50 dalys).

73

Komisija pagrindinių išmetamųjų teršalų šaltinių duomenis naudoja pažangai siekiant išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų įvertinti. Į ES lygmeniu nustatytą 2020 m. tikslą nebuvo įtrauktas LULUCF sektoriaus išmetamas ir absorbuojamas teršalų kiekis, taip pat tarptautinės laivybos sektoriaus išmetamas teršalų kiekis (tačiau buvo įtrauktas tarptautinės aviacijos sektoriaus išmetamas teršalų kiekis). ES 2030 m. tikslo taikymo sritis buvo išplėsta įtraukiant LULUCF sektorių, bet neįtraukiant tarptautinės laivybos sektoriaus. Tarptautinė jūrų organizacija įsipareigojo iki 2050 m. per pusę sumažinti išmetamą teršalų kiekį. Tačiau nėra ES tarpinių tikslų arba mažinimo priemonių, skirtų šiam sektoriui. Į Europos ekonominės erdvės uostus įplaukiantys laivai išmeta 27 % tarptautinės laivybos sektoriaus išmetamo teršalų kiekio. Tyrimuose prognozuojama, kad šis išmetamas teršalų kiekis labai padidės (51–55 dalys).

74

2018 m. Komisija pateikė komunikatą, pagal kurį iki 2050 m. tikimasi pasiekti poveikio klimatui neutralizavimo tikslą, apimantį visus sektorius. Komisija priėmė ilgalaikes sektorines veiksmų gaires, apimančias beveik 70 % ataskaitose nurodyto išmetamųjų teršalų kiekio. Šiomis konkrečiomis veiksmų gairėmis nustatomi šių sektorių darnaus vystymosi tikslai, remiantis ES 2050 m. klimato srities įsipareigojimais, ir nustatoma trumpesnio laikotarpio sektorių politikų ir priemonių kryptis. Tačiau Komisija nepasiūlė konkrečių veiksmų gairių, skirtų pagrindiniams sektoriams, pavyzdžiui, žemės ūkio ir LULUCF (56–58 dalys).

75

Komisija nepranešė kai kurių ES klimato kaitos švelninimo politikų ir priemonių poveikio išmetamam teršalų kiekiui įverčių. Todėl JTBKKK teikiamose ataskaitose nepateikiama išsamaus vaizdo, kiek ES ir nacionaline klimato kaitos švelninimo politikomis ir priemonėmis prisidedama prie 2020, 2030 ir 2050 m. numatyto išmetamo teršalų kiekio mažinimo (59–65 dalys).

2 rekomendacija. Būsimo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sistemos tobulinimas

Komisija turėtų patobulinti būsimo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sistemą:

1. įvertindama argumentus, kodėl reikia nustatyti tarpines priemones ir etapus ES lygmeniu tarptautinės laivybos sektoriui, remiantis visuotiniu įsipareigojimu iki 2050 m. šiame sektoriuje išmetamą teršalų kiekį sumažinti bent 50 %;
2. užtikrindama, kad strateginiai žemės ūkio ir LULUCF planai prisideda siekiant 2050 m. išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslų, ir patikrindama, ar valstybės narės, šiems sektoriams nustatė tinkamas politikas ir priemones, atitinkančias jų ilgalaikes strategijas.
3. įvertindama ir ataskaitose JTBKKK nurodydama pagrindinės ES politikų ir priemonių, pavyzdžiui, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, reglamentų dėl kelių transporto išmetamo CO₂ kiekio mažinimo ir kitų sektorių, įtrauktų į Sprendimą dėl pastangų pasidalijimo, poveikį išmetamam teršalų kiekiui.

Terminas: 2023 m.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Nikolaos MILIONIS, 2019 m. rugsėjo 25 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Priedas. Informacija apie išmetamąsias šiltnamio efektą sukeliančias dujas

Akronimai ir santrumpos

ATLPS: Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema

CFC: chlorfluorangliavandeniliai

CH₄: metanas

CO₂: anglies dioksidas

DG CLIMA: Europos Komisijos Klimato politikos generalinis direktoratas

EAA: Europos aplinkos agentūra

Halonai: anglies junginiai su bromu ir kitais halogenais

HCFC: hidrochlorfluorangliavandeniliai

HFC: hidrofluorangliavandeniliai

HFE: fluorinti eteriai ir alkoholiai

IPCC: Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija

JRC: Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras

JTBKKK: Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija

LULUCF: Žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė

N₂O: diazoto oksidas

NF₃: azoto trifluoridas

PaMs: politikos ir priemonės

PFC: perfluorangliavandeniliai

SF₆: sieros heksafluoridas

Žodynėlis

Anglies absorbentas: bet koks procesas, veikla ar mechanizmas, kai šiltnamio efektą sukeliančios dujos, aerozoliai ar jų pirminės medžiagos pašalinamos iš atmosferos. Visų pirma CO₂ iš atmosferos absorbuoja ir saugo miškai, dirvožemis ir okeanai, t. y. jie yra anglies absorbentai.

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema: Europos Sąjungoje nustatyta tarptautinė apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Ja siekiama sumažinti išmetamą teršalų kiekį, nustatant viršutinę bendro tam tikrų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios gali būti išskiriamos į šią sistemą įtrauktų įrenginių, kiekio ribą. Ši viršutinė riba laikui bėgant mažinama, todėl bendras išmetamas teršalų kiekis mažėja.

ES išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslai: Tikslai – sumažinti išmetamą teršalų kiekį tam tikru dydžiu ir iki tam tikros datos (pavyzdžiui, 20 % iki 2020 m.).

ES kokybės kontrolė ir užtikrinimas (Komisijos peržiūra): suplanuota peržiūros procedūrų sistema, kuria siekiama užtikrinti, kad ataskaitose pateikiami duomenys atitiktų tam tikrus kokybės kriterijus ir atspindėtų kuo tikslesnius įverčius. Kokybės kontrolės procedūros yra vidaus procedūros (atlieka Komisija suvestinės ES apskaitos atžvilgiu), o kokybės užtikrinimo peržiūrą atlieka išorės tikrintojas (atlieka Komisija valstybių narių apskaitos atžvilgiu).

Jautrumo analizė: naudotų parametrų ir prielaidų poveikio prognozių rezultatams analizė.

Klimato kaitos švelninimo politikos ir priemonės: politikos ir priemonės yra veiksmai, kurių imtasi siekiant sumažinti išmetamą teršalų kiekį, taigi ir sušvelninti klimato kaitos padarinius.

LULUCF: šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos sektorius, kuris apima išmetamą ir pašalinamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kurį sukelia tiesioginis žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystės veikla.

Nacionalinis pranešimas ir kas dvejus metus teikiama ataskaita: ataskaita, teikiama JTBKKK sekretoriatui, kurioje pateikiama išsami informacija apie apskaitą, prognozes, politikas ir priemones.

Politikų ir priemonių poveikio klimatui ex ante ir ex post vertinimas: ES reikia įvertinti savo politikų ir priemonių poveikį, įskaitant poveikį klimatui, iki jų priėmimo (ex ante) ir po jų priėmimo (ex post).

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos: šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra išmetamosios dujos ir kiti natūralūs ir antropogeninės kilmės dujiniai atmosferos komponentai, kurie absorbuoja ir pakartotinai išspinduliuoja infraraudonuosius spindulius.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita: šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita – registruojami ankstesnio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įverčiai, prie kurių pridedama aprašomoji informacija apie jų rinkimą ir kokybės užtikrinimą.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų prognozės: tai registruojami būsimo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įverčiai, prie kurių pridedama aprašomoji informacija apie jų rinkimą ir kokybės užtikrinimą.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikos kryptimis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams riziką, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Europos Audito Rūmų nario Nikolao Milionio vadovaujama I audito kolegija „Tvarus gamtos išteklių naudojimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Nikolaos Milionis, jam padėjo kabineto vadovas Kristian Sniter, kabineto atašė Matteo Tartaggia, pagrindinis vadybininkas Robert Markus, užduoties vadovė Oana Dumitrescu, auditoriai Lucia Roşca, Liia Laanes, Natalia Krzempek ir Bertrand Tanguy. Kalbinę pagalbą teikė Richard Moore ir Michael Pyper.

Iš kairės į dešinę: Kristian Sniter, Oana Dumitrescu, Michael Pyper, Nikolaos Milionis, Matteo Tartaggia, Lucia Roşca, Natalia Krzempek.

Galinės išnašos

¹ Eurostato ataskaita „ES pasaulyje“, 2018 m.

² 2019 m. ES apskaitos ataskaita.

³ 2007 m. kovo 8–9 d., 2011 m. vasario 4 d. ir 2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvados.

⁴ Šis skaičius apima tarptautinę aviaciją, siekiant užtikrinti palyginamumą su duomenimis, kurie buvo pateikti kaip ES tikslų dalis.

⁵ Pavyzdžiui, 2017 m. apskaita buvo paskelbta 2019 m. gegužės mėn.

⁶ Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).

⁷ Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 749/2014 dėl valstybių narių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/2013 teikiamos informacijos struktūros, formato, pateikimo tvarkos ir peržiūros ir Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 666/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/2013 nustatomi esminiai Sąjungos apskaitos sistemos reikalavimai ir atsižvelgiama į visuotinio atšilimo potencialo pokyčius ir tarptautiniu mastu sutartų apskaitos ataskaitų rengimo gairių pakeitimus.

⁸ Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (tekstas svarbus EEE) (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

⁹ Ankstesni Audito Rūmų auditai apėmė apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos komponentus; žr. Specialiąją ataskaitą Nr. 06/2015 dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir Specialiąją ataskaitą Nr. 24/2018 „Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo ir naujoviškų atsinaujinančiosios energijos išteklių demonstravimas komerciniu lygmeniu ES: per pastarąjį dešimtmetį nepasiekta numatyta pažanga“.

¹⁰ Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136).

¹¹ 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 529/2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus (OL L 165, 2013 6 18, p. 80).

¹² Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55).

¹³ Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

¹⁴ Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

¹⁵ Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).

¹⁶ Remiantis Stebėjimo mechanizmo reglamento (ES) Nr. 525/2013 24 straipsniu ir Valdymo reglamento (ES) Nr. 2018/1999 42 straipsniu.

¹⁷ Taip pat žr. mūsų Specialiąją ataskaitą Nr. 16/2019 „Europos aplinkos ekonominės sąskaitos. Jų naudingumą politikos formuotojams galima padidinti“.

¹⁸ JTBKKK sekretoriatas, Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) ir Integruotoji anglies ciklo stebėjimo sistema (ICOS), visos ES projektas, finansuojamas pagal 7-ąją bendrąją mokslinių tyrimų programą.

¹⁹ Smulkios kietosios dalelės, kurios turi tiek vėsinamąjį, tiek šildomąjį poveikį atmosferai.

²⁰ Pavyzdžiui, aerozoliai ir susiformavę debesys, turintys netiesioginį šildomąjį poveikį atmosferai.

²¹ Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai COM/2018/716 „ES ir Paryžiaus susitarimas dėl klimato. Padėties vertinimas Katovicų šalių konferencijoje“.

²² 2019 m. Europos aviacijos aplinkosauginė ataskaita. https://www.easa.europa.eu/eaer/.

²³ EAA techninė ataskaita Nr. 0/2013: „Europos Sąjungos išmetamas CO₂ kiekis: skirtingos apskaitos perspektyvos“.

²⁴ Taip pat žr. 3 langelį, pateikiamą mūsų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 16/2019 „Europos aplinkos ekonominės sąskaitos: jų naudingumą politikos formuotojams galima padidinti“.

²⁵ Žr. 2019 m. ES apskaitos ataskaitą.

²⁶ Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 749/2014 dėl valstybių narių pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013 teikiamos informacijos struktūros, formato, pateikimo tvarkos ir peržiūros (OL L 203, 2014 7 11, p. 23).

²⁷ Tikrintojai valstybių narių duomenis lygina su duomenimis apie veiklą (jos buvimą ir dydį, t. y. išdirbį) įvairių išmetamųjų teršalų šaltinių atžvilgiu. Šie duomenys paimti iš Europos ir tarptautinių statistikos institucijų, pasaulio pramonės organizacijų, Eurokontrolės ir ES projektų, kuriais siekiama rinkti ir modeliuoti tokius veiklos duomenis.

²⁸ Bulgariją(2018 m.), Estiją (2018 m.), Kiprą (2018 m.), Maltą (2017 ir 2018 m.).

²⁹ Apibrėždama šias prielaidas Komisija konsultuojasi su visomis valstybėmis narėmis.

³⁰ 2016 m. ES atskaitos scenarijus yra naujausias. Ankstesnis scenarijus buvo 2013 m.

³¹ Padėties apžvalga „ES veiksmai energetikos ir klimato politikos srityse“, 2017 m.

³² Remiantis ataskaita dėl praktinio seminaro dėl Konvencijos I priedo šalių išmetamo teršalų kiekio prognozių (FCCC/SBSTA/2004/INF, 2004 m. spalio 15–20 d.), ši analizė būtų naudinga, kadangi būtina suprasti pagrindinių parametrų ir prielaidų pokyčius.

³³ Europos Komisija, klimato politika, Aviacijos sektoriuje išmetamo teršalų kiekio mažinimas.

³⁴ 2011 m. kovo 28 d. Baltoji knyga „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“, COM(2011) 144 final.

³⁵ Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (OL L 123; 2015 5 19, p. 55).

³⁶ Remiantis 2009 m. tyrimu, kurį užsakė atlikti Aplinkos GD: „Techninė parama Europos veiksmams, kuriais siekiama sumažinti tarptautinio jūrų transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“, naudojant 2006 m. duomenis, jis sudarė 27 % pasaulio laivybos sektoriaus išmetamo teršalų kiekio.

³⁷ Trečiasis 2014 m. Tarptautinės jūrų organizacijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų tyrimas.

³⁸ Reglamentas (ES) 2018/841.

³⁹ Reglamento (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo 35 konstatuojamoji dalis.

⁴⁰ Pagal Kioto protokolo 2 straipsnį ir JTBKKK sprendimą 1/CP.16.

⁴¹ „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“. 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, COM(2011) 112 final.

⁴² „ES renesansas: sėkmingos veiksmų gairės pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio Europos“, Europos Komisijos pranešimas „Europos vaidmuo pasaulyje 2050 m.“ (2012 m.). https://ec.europa.eu/research/social-sciences/pdf/policy_reviews/global-europe-2050-report_en.pdf.

⁴³ Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai,Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui: „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, COM/2018/773 final, 2018 m. lapkričio 28 d.

⁴⁴ Baltoji knyga. „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“, COM(2011) 144 final, 2011 m. kovo 28 d.

⁴⁵ Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“, COM(2011) 885 final, 2011 m. gruodžio 15 d.

⁴⁶ UNEP gairės dėl žaliosios ekonomikos rodiklių.

⁴⁷ EAA techninė ataskaita Nr. 08/2014 „EAA rodiklių rinkinys“.

⁴⁸ Be to, savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 16/2019 „Europos aplinkos ekonominės sąskaitos: jų naudingumą politikos formuotojams galima padidinti“ nustatėme, kad Komisija aiškiai neišreiškė duomenų, skirtų aplinkos apsaugos politikos analizei, poreikio.

⁴⁹ Direktyvos (ES) 2018/410 4 konstatuojamoji dalis.

Tvarkaraštis

Įvykis	Data
Audito planavimo memorandumo (APM) priėmimas / Audito pradžia	2018 07 04
Ataskaitos projekto oficialus išsiuntimas Komisijai (ar kitam audituojamam subjektui)	2019 06 28
Galutinės ataskaitos priėmimas po prieštaravimų procedūros	2019 09 25
Visomis kalbomis gauti Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialūs atsakymai	2019 10 24

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2019

PDF	ISBN 978-92-847-3844-1	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/92528	QJ-AB-19-016-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-3698-0	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/343744	QJ-AB-19-016-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2019

Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.
Naudoti ar atgaminti nuotraukas ir kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjunga, galima tik gavus autorių teisių turėtojų leidimą.

 

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.