Bendrųjų nacionalinių pajamų, skirtų ES biudžetui finansuoti, tikrinimas Su duomenų rengimu susijusi rizika apskritai įvertinta tinkamai, tačiau galima teikti didesnį prioritetą veiksmams

Santrauka

I Bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNPj) pagrįsti nuosavi ištekliai yra pagrindinis ES biudžeto finansavimo šaltinis, kuris 2021 m. sudarė 116 milijardų eurų. Komisija šiuos nuosavus išteklius apskaičiuoja kaip valstybių narių metinių BNPj (makroekonominio rodiklio, naudojamo šalies ekonominei gerovei įvertinti) procentinę dalį.

II Apskaičiuodama valstybių narių įnašus, Komisija remiasi BNPj prognozėmis ir, gavusi tikslesnių duomenų, juos patikslina. Bet koks tam tikros valstybės narės duomenų koregavimas turi įtakos kitų valstybių narių įnašams. Todėl ES teisės aktuose reikalaujama, kad Komisija patikrintų valstybių narių šaltinius ir metodus, kuriuos jos taiko rengdamos savo BNPj duomenis. Vykdant patikrinimus, kuriuos atlieka Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostatas), turi būti užtikrinama, kad valstybės narės į ES biudžetą mokėtų teisingus ir nuspėjamus BNPj pagrįstus įnašus, o pats tikrinimo procesas turėtų būti ekonomiškai efektyvus.

III Eurostatas savo patikrinimus organizuoja daugiamečiais ciklais, todėl šie procesai iš esmės yra ilgalaikio pobūdžio. Jų metu atliekama išsami valstybių narių pateiktų BNPj duomenų analizė, siekiant užtikrinti palyginamumą, patikimumą, išsamumą, ir galiausiai – į ES biudžetą sumokėtų sumų tikslumą. Kuo procesas ilgesnis ir kuo daugiau esama Eurostato nustatytų probleminių klausimų, tuo mažesnis valstybių narių įnašų nuspėjamumas. Dėl to valstybėms narėms gali būti sunku mokėti papildomas sumas.

IV Tikrinome neseniai užbaigtą 2016–2019 m. BNPj tikrinimo ciklą, kad įvertintume, ar Komisija jį valdė veiksmingai ir efektyviai. Analizavome, ar Komisija veiksmingai nustatė ir sumažino didžiausią riziką, kylančią BNPj duomenų palyginamumui, patikimumui ir išsamumui. Taip pat nagrinėjome, ar BNPj tikrinimo ciklas ir susiję pranešimai buvo savalaikiai ir veiksmingi. Auditą atlikome šiuo metu, siekdami patikrinti užbaigtą ciklą, apimantį Komisijos tikrinimo metodo pakeitimus. Tikimės, kad mūsų darbas padės Komisijai patobulinti tikrinimo metodą būsimam ciklui, kuris bus pradėtas 2025 m.

V Audito įrodymus surinkome atlikę atitinkamų dokumentų peržiūras, dvi apklausas ir surengę interviu su Komisija bei valstybių narių nacionalinėmis statistikos institucijomis. Siekdami įvertinti Eurostato efektyvumą, patikrinome šešių valstybių narių (Airijos, Ispanijos, Prancūzijos, Maltos, Nyderlandų ir Lenkijos) tikrinimo bylas.

VI Padarėme išvadą, kad apskritai Eurostatas veiksmingai nustatė didelės rizikos probleminius klausimus, tačiau ne visus juos išsprendė laiku.

VII Nustatėme, kad Eurostato rizikos vertinimas iš esmės buvo gerai parengtas ir kad jį taikant didelės rizikos klausimai buvo nustatyti visose valstybėse narėse. Tačiau galima geriau didinti darbo, susijusio su didžiausią galimą poveikį turinčiais probleminiais klausimais, prioritetus. Apskritai Eurostatas tinkamai rėmė nacionalines statistikos institucijas joms sprendžiant didelės rizikos klausimus. Jis pradėjo keletą iniciatyvų globalizacijos problemai spręsti, tačiau į šį klausimą nereagavo laiku.

VIII Apskritai tikrinimo ciklas buvo užbaigtas 2019 m., kaip ir buvo planuota, o Komisija valstybėms narėms laiku pateikė informaciją apie jų įnašų koregavimus, atliktus įvykdžius BNPj tikrinimus. Tačiau ciklo pabaigoje daug klausimų vis dar buvo neišspręsti, o tai galėjo turėti įtakos būsimiems valstybių narių įnašams. Nustatėme, kad Eurostatas patikrino daug klausimų, kurie, kaip paaiškėjo, turėjo nedidelį poveikį BNPj, ir kad buvo trūkumų, susijusių su priemonėmis, kurias Eurostatas naudojo savo patikrinimams dokumentuoti.

IX Atlikę auditą teikiame rekomendacijas, kurios Komisijai, pasitelkus Eurostatą, padėtų:

• teikti didesnį prioritetą didelės rizikos probleminiams klausimams;
• pagerinti valstybėms narėms teikiamos paramos savalaikiškumą ir geriau pagrįsti sprendimus apriboti išlygų taikymo laikotarpį;
• dar labiau pagerinti tikrinimo ciklo efektyvumą.

Įvadas

ES biudžetas ir BNPj pagrįsti nuosavi ištekliai

01 Bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNPj) pagrįsti nuosavi ištekliai yra pagrindinis ES biudžeto finansavimo šaltinis. Jie apskaičiuojami remiantis BNPj, makroekonominiu rodikliu, naudojamu šalies ekonominei gerovei įvertinti. Tai yra „likutinis“ ES finansavimo šaltinis („balansuojamasis straipsnis“). Tai reiškia, kad juo užtikrinama, kad, atsižvelgus į visus kitus pajamų šaltinius, pakaktų pajamų biudžeto išlaidoms padengti. Jie apskaičiuojami kaip valstybių narių metinių BNPj procentinė dalis, vadinama vienodu pareikalavimo tarifu. Pavyzdžiui, 2021 finansiniams metams taikytas pareikalavimo tarifas buvo 0,84 %. Siekiant užtikrinti valstybių narių palyginamumą, BNPj duomenų rengimas turi atitikti Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą (2010 m. ESS)¹.

02 Iš pradžių BNPj pagrįstus nuosavus išteklius reikėjo rinkti tik tuo atveju, jei kiti nuosavi ištekliai visiškai nepadengdavo išlaidų. Tačiau ilgainiui tai tapo didžiausiu ES biudžeto pajamų šaltiniu (žr. 1 diagramą). 2021 m. BNPj pagrįsti valstybių narių įnašai pateikti I priede.

03 Nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos BNPj pagrįstų nuosavų išteklių absoliučioji vertė patrigubėjo nuo maždaug 40 milijardų eurų iki maždaug 120 milijardų eurų. Per tą laiką jų procentinė dalis visose ES pajamose padidėjo beveik dvigubai – nuo 40 % iki 71 % 2020 m., o 2021 m. sudarė 63 %, daugiausia dėl to, kad buvo nustatyti nauji nuosavi ištekliai, pagrįsti neperdirbtų plastiko pakuočių atliekomis (žr. 2 diagramą). Šį per kelerius metus įvykusį padidėjimą lėmė naujų valstybių narių prisijungimas, laipsniškas biudžeto augimas ir tai, kad pajamos iš kitų nuosavų išteklių nedidėjo tokiu pat tempu kaip išlaidos. Nors artimiausiu metu dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo jų dalis bendrose ES pajamose gali būti mažesnė, vis dėlto BNPj pagrįsti nuosavi ištekliai išliks pagrindiniu ES pajamų šaltiniu.

04 Šių nuosavų išteklių valdymas apima du pagrindinius procesus, kurie abu susiję su statistinių duomenų naudojimu valstybių narių BNPj pagrįstiems įnašams apskaičiuoti. Pirma – metinį biudžeto sudarymo procesą, pagrįstą BNPj duomenų prognoze, ir antra – faktinių BNPj duomenų, kuriuos kasmet pateikia valstybės narės, tikrinimą (žr. II priedą).

05 Komisijos Biudžeto generalinis direktoratas (BUDG GD) yra atsakingas už metinio biudžeto sudarymo procesą. Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostatas) yra atsakinga už BNPj duomenų tikrinimą tiek metiniu, tiek daugiamečiu mastu. Pagal BNPj reglamentą² Eurostatas turėtų tikrinti duomenų palyginamumą, patikimumą ir išsamumą, atsižvelgdamas į ekonominio efektyvumo principą. Taikant šį principą (anksčiau vadintą sąnaudų ir naudos principu) galima nuspręsti dėl operacijų potencialaus dydžio ir reikšmės, remiantis parengtais BNPj duomenimis. Turėtų būti vengiama skirti neproporcingus išteklius nereikšmingiems dalykams apskaičiuoti³. Terminas „operacijos“ paprastai vartojamas nacionalinėse sąskaitose (žr. 1 langelį).

BNPj pagrįstų nuosavų išteklių apskaičiavimas ir pervedimas į ES biudžetą

06 Kiekvienų metų gegužės mėn. BUDG GD apskaičiuoja valstybių narių įnašus, remdamasis Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato (ECFIN GD) pateiktomis BNPj prognozėmis, ir prašo sumokėti 12 mėnesinių įmokų. Kitų metų vasario mėn. jis perskaičiuoja įnašus, naudodamas atnaujintus duomenis, pagrįstus Eurostato atliekamais patikrinimais. Kitų metų kovo mėn. BUDG GD surenka mokėtinas sumas iš per mažai sumokėjusių valstybių narių ir paskirsto jas permokėjusioms valstybėms narėms proporcingai jų atnaujintai bendrų ES BNPj daliai⁴.

07 BNPj duomenys grindžiami įverčiais, kurie kelerius metus tikslinami, kol pasiekiamas numatomas tikslumo lygis. Todėl pagal ES nuosavų išteklių apskaičiavimo taisykles tam tikrų finansinių metų „N“ įverčiai gali būti tikslinami iki „N4“ metų lapkričio 30 d. Peržiūros laikotarpis gali būti pratęstas, jei Komisija arba valstybė narė mano, kad reikia pagerinti BNPj duomenų kokybę⁵. Tai daroma nustatant „išlygas“ dėl BNPj duomenų.

08 Kadangi BNPj pagrįsti nuosavi ištekliai yra balansuojamasis straipsnis, konkrečios valstybės narės tikrųjų BNP duomenų sumažinimas arba padidinimas neturi įtakos visai sumai, surinktai kaip ES pajamos. Tačiau dėl to sumažėja arba padidėja kitų valstybių narių įnašai, kol problema bus nustatyta ir ištaisyta. Kuo ilgiau BNPj duomenys gali būti peržiūrimi ir kuo daugiau išlygų nustatoma, tuo valstybių narių įnašų nuspėjamumas yra mažesnis.

09 Anksčiau valstybėms narėms kildavo problemų dėl to, kad per trumpą laiką buvo galima skirti dideles sumas BNPj pagrįstiems nuosaviems ištekliams. Pavyzdžiui, 2014 m. peržiūrėjus BNPj duomenis, buvo atliktas precedento neturintis valstybių narių įnašų koregavimas, kurio suma siekė beveik 10 milijardų eurų, o poveikis kai kurioms valstybėms narėms buvo didesnis nei kitoms. Jungtinė Karalystė be savo įprastinio įnašo (21 % viso tais metais biudžete numatyto nacionalinio įnašo) į ES biudžetą turėjo sumokėti papildomus 2,1 milijardo eurų.

Valstybių narių BNPj duomenų tikrinimas

10 Valstybių narių nacionalinės statistikos institucijos (NSI) yra atsakingos už BNPj duomenų rengimą⁶. Jos pateikia Eurostatui „BNPj inventorių“, kuriame išsamiai aprašomi šaltiniai ir metodai, naudojami BNPj ir jų komponentams apskaičiuoti (žr. 2 langelį) pagal 2010 m. ESS.

11 Eurostatas, atlikdamas tikrinimus, nagrinėja nuosavų išteklių tikslais naudojamus BNPj duomenis. Tai apima šiuos du pagrindinius sudedamuosius procesus:

• metinį BNPj duomenų tikrinimą ir šaltinių bei metodų, apie kuriuos valstybės narės praneša BNPj klausimynuose ir kokybės ataskaitose, pakeitimus;
• daugiametį valstybių narių BNPj inventoriuose aprašytų statistinių šaltinių ir metodų, naudojamų BNPj apskaičiuoti, tikrinimą (toliau – tikrinimo ciklas).

12 Eurostatui atlikti patikrinimus padeda BNPj ekspertų grupė. Ji sudaryta iš valstybių narių atstovų, o jai pirmininkauja Komisijos atstovas. Ji pataria Komisijai ir išreiškia savo nuomonę dėl BNPj skaičiavimų palyginamumo, patikimumo ir išsamumo. Ji taip pat nagrinėja su BNPj reglamento įgyvendinimu susijusius klausimus ir teikia metines nuomones dėl valstybių narių nuosavų išteklių tikslais pateiktų BNP duomenų tinkamumo. Iki 2019 m. BNPj ekspertų grupės veiklą vykdė BNPj komitetas.

Kasmetinis tikrinimas

13 Eurostatas kasmet tikrina nacionalinių sąskaitų duomenis, kuriuos valstybės narės pateikia BNPj klausimynuose – lentelėse, kuriose pateikiami kelerių metų BNPj duomenys. Be kita ko, tikrinamas formalus ir skaitinis teisingumas bei duomenų suderinamumas laiko atžvilgiu ir su paskelbtais duomenimis. Eurostatas taip pat tikrina šaltinių ir metodų, naudojamų rengiant BNPj duomenis, pakeitimus, aprašytus kokybės ataskaitose. Jo kasmetinis tikrinimas yra BNPj ekspertų grupės oficialios nuomonės dėl duomenų naudojimo nuosaviems ištekliams apskaičiuoti pagrindas.

Daugiametis tikrinimas

14 Eurostatui atliekant daugiametį tikrinimą daugiausia dėmesio skiriama BNPj inventoriams, t. y. išsamiems dokumentams, kuriuose aprašomi kelerių metų statistiniai šaltiniai ir metodai, naudojami renkant BNP duomenis. Šis darbas apima išsamią ir standartizuotą BNPj duomenų rengimo procedūrų analizę, siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą, patikimumą ir išsamumą. Šiuo tikslu Eurostatas vykdo kelerius metus (paprastai ketverius arba penkerius metus) trunkančius tikrinimo ciklus. Daugiamečio tikrinimo rezultatai naudojami ekspertų grupei rengiant metinę nuomonę dėl BNPj duomenų kokybės.

15 Paskutinį užbaigtą 2016–2019 m. daugiamečio tikrinimo ciklą Eurostatas pradėjo 2016 m. Jis užbaigė darbą iki 2019 m. pabaigos visose valstybėse narėse, išskyrus Prancūziją, kurios atveju tikrinimas buvo užbaigtas 2021 m. dėl vėlai pateikto jos BNPj inventoriaus⁷. 2020 m. balandžio mėn. BUDG GD oficialiai užbaigė tikrinimo ciklą. 2016–2019 m. ciklo metu buvo tikrinami šaltiniai ir metodai, kuriuos valstybės narės naudojo rengdamos savo BNPj duomenis nuo 2010 m.

16 Nustačius išlygas (žr. 07 dalį), BNPj duomenis galima peržiūrėti, kol bus išspręsti Eurostato patikrinimų metu nustatyti klausimai. Tai gali užtrukti kelerius metus – daugeliu atvejų ilgiau nei oficialus tikrinimo ciklo užbaigimas – todėl tai turi įtakos valstybių narių įnašų nuspėjamumui. Tai patvirtina, kad svarbu veiksmingai atlikti patikrinimus tikslingai atsižvelgiant į svarbiausius klausimus ir kuo greičiau užbaigti tikrinimo ciklą.

17 2013 m. paskelbėme specialiąją ataskaitą⁸ dėl mūsų atlikto ankstesnio, 2007–2012 m., tikrinimo ciklo veiklos audito. Ataskaitoje padaryta išvada, kad daugiametis tikrinimo ciklas buvo tik iš dalies veiksmingas, nes Eurostatas netinkamai planavo savo darbą ir nepakankamai nustatė jo prioritetus bei netaikė nuoseklaus požiūrio visų valstybių narių atžvilgiu. Atsižvelgdamas į mūsų rekomendacijas ir siekdamas taikyti ekonominio efektyvumo principą, Eurostatas atliko du pagrindinius 2016–2019 m. ciklo tikrinimo metodo pakeitimus:

• atliko rizikos vertinimo procedūrą, kad nustatytų patikrinimų prioritetus;
• nustatė reikšmingumo ribą, kad galėtų tikslingai atlikti patikrinimus ir nustatyti išlygas tik tuo atveju, jei kyla reikšmingą poveikį turinčių klausimų.

18 2016–2019 m. tikrinimo ciklas buvo pradėtas 2016 m. kovo mėn. pabaigoje pateikus BNPj inventorius. Jo metu buvo pradėta taikyti nauja sąskaitų sistema (2010 m. ESS), kurioje, palyginti su ankstesne sistema (1995 m. ESS⁹), buvo padaryta keletas pakeitimų, todėl Eurostatas turėjo dėti daugiau pastangų, kad patikrintų, kaip ją įgyvendina valstybės narės.

19 Tolesnius tikrinimo ciklo etapus sudarė rizikos vertinimas ir patikros atliekant dokumentų patikrinimus naudojant BNPj inventorių vertinimo klausimyną (angl. GIAQ), taip pat informaciniai vizitai į valstybes nares. Atlikus patikrinimus buvo nustatyti rekomenduojami veiksmai ir išlygos, kurie turi įtakos BNPj duomenims. 3 diagramoje pateikta pagrindinių 2016–2019 m. tikrinimo ciklo elementų apžvalga, o jo orientacinis tvarkaraštis pateiktas III priede.

20 Eurostatui atlikus rizikos vertinimą buvo pasiekti šie trys pagrindiniai išdirbiai:

• sudarytas didelės rizikos horizontaliųjų klausimų sąrašas (žr. IV priedą), naudojamas visose valstybėse narėse atliekant skirtingų šalių palyginimą, įskaitant tokius klausimus kaip globalizacija (žr. 3 langelį), eksportas ir importas bei finansinės paslaugos;
• sukurtas kiekvienos valstybės narės rizikos reitingas, pagal kurį nustatoma tikrinimo tvarka ir apimtis;
• nustatyta konkrečių BNPj duomenų rengimo sričių, kurioms būdinga didelė rizika, grupė, iš kurios pasirenkamos tiesioginio tikrinimo kiekvienoje valstybėje narėje sritys, kad būtų galima laikytis tikrinimo sekos nuo pasirinkto BNPj komponento iki pirminių duomenų ir peržiūrėti pagrindinių duomenų skaičiavimą.

21 Atlikusi tikrinimą, Komisija pateikia rekomenduojamus veiksmus (kuriuos nustato Eurostatas) ir išlygas (kurias nustato BUDG GD, remdamasis Eurostato techniniu pasiūlymu). NSI skirti rekomenduojami veiksmai susiję su klausimais, dėl kurių reikia atlikti galimus metodologinius pakeitimus arba ištaisyti duomenų rengimo klaidas (A grupės rekomenduojami veiksmai), arba paaiškinti, ištaisyti ar papildyti BNPj inventoriuje pateiktą informaciją (B grupės rekomenduojami veiksmai).

22 Eurostatas A grupės rekomenduojamus veiksmus paverčia išlygomis, kai mano, kad jie gali turėti reikšmingą poveikį (didesnį nei 0,1 % BNPj) ir kad valstybės narės jų neįvykdė iki nustatyto termino. Paprastai tai daroma tikrinimo ciklo pabaigoje.

23 Išlygos suteikia valstybėms narėms galimybę peržiūrėti savo BNPj duomenis po ketverių metų laikotarpio pabaigos (žr. 07 dalį). Skiriamos dvi pagrindinės išlygų rūšys:

• bendrosios išlygos, kurios apima visų valstybės narės BNPj komponentų duomenų rengimą;
• konkrečiosios išlygos, susijusios su BNPj apskaičiavimo aspektu (konkrečiai operacijai taikomos išlygos) arba klausimais, dėl kurių reikia atlikti valstybių narių priimtų sprendimų lyginamąją analizę (horizontaliosios išlygos). Komisija taip pat naudoja konkrečiam procesui taikomas išlygas, kad BNPj duomenis būtų galima koreguoti ir pasibaigus ketverių metų laikotarpiui, kol bus baigti daugiamečiai patikrinimai.

24 Tiek dėl rekomenduojamų veiksmų, tiek dėl išlygų gali būti peržiūrėti valstybių narių BNPj duomenys. Peržiūros atliekamos siekiant padidinti duomenų tikslumą, kai iš duomenų šaltinių gaunama naujos informacijos, ir (arba) siekiant patobulinti metodiką¹⁰. Kas kelerius metus šalys iš esmės peržiūri savo nacionalines sąskaitas (vadinamosios lyginamosios peržiūros), siekdamos įtraukti naujus duomenų šaltinius ir esminius statistinių metodų pokyčius¹¹.

25 Lyginamosios peržiūros turi įtakos daugelį metų pateikiamiems BNPj, BVP (bendrojo vidaus produkto) ir keleto kitų makroekonominių rodiklių duomenims. 2012 m. buvo pradėta taikyti suderinta Europos peržiūros politika, kad būtų užtikrintos suderintos ir nuoseklios peržiūros visose statistikos srityse, šalyse ir visoje ES. Ji apima rekomendaciją kas penkerius metus, pradedant nuo 2014 m., atlikti suderintas lyginamąsias peržiūras. Kita suderinta lyginamoji peržiūra turėtų būti atlikta 2024 m.

26 Eurostato atliekami patikrinimai turi įtakos lyginamųjų peržiūrų atlikimo laikui, o tai savo ruožtu turi įtakos būsimo tikrinimo ciklo pradžiai, nes jis grindžiamas po šių peržiūrų atnaujintais BNPj inventoriais. Valstybėms narėms paprastai reikia atitinkamos informacijos apie Eurostato nurodytus rekomenduojamus veiksmus likus ne mažiau kaip vieniems metams iki lyginamųjų peržiūrų, kad į juos būtų galima atsižvelgti rengiant nacionalines sąskaitas. Tai, ar laiku bus nustatyti rekomenduojami veiksmai priklauso nuo to, ar valstybės narės laiku pateiks BNPj inventorius, taip pat nuo tikrinimo ciklo veiksmingumo.

Audito apimtis ir metodas

27 Šis veiklos auditas apima 2016–2019 m. tikrinimo ciklą, susijusį su BNPj duomenimis nuosavų išteklių tikslais. Šią temą pasirinkome todėl, kad BNPj pagrįsti nuosavi ištekliai yra didžiausias ES pajamų šaltinis ir svarbu užtikrinti, kad valstybių narių įnašai į šiuos išteklius būtų teisingi ir nuspėjami, laikantis ekonominio efektyvumo principo.

28 Auditą atlikome šiuo metu, siekdami patikrinti užbaigtą ciklą, apimantį du pagrindinius Komisijos tikrinimo metodo pakeitimus (rizikos vertinimą ir reikšmingumo ribą). Tikimės, kad mūsų darbas padės Komisijai patobulinti tikrinimo metodą būsimam ciklui, kuris bus pradėtas 2025 m.

29 Pagrindinis mūsų audito klausimas buvo, ar Komisija veiksmingai ir efektyviai valdė 2016–2019 m. tikrinimo ciklą. Pirmoje šios ataskaitos dalyje tikriname Komisijos atlikto rizikos vertinimo veiksmingumą ir jos veiksmus, kuriais siekta sumažinti didžiausią riziką, kylančią BNPj duomenų palyginamumui, patikimumui ir išsamumui. Antroje dalyje vertiname, ar tikrinimo ciklas ir informavimas apie jo rezultatus buvo vykdomi laiku ir veiksmingai.

30 Auditas apėmė Komisijos valdymo ir kontrolės sistemas, skirtas valstybių narių nuosavų išteklių tikslais pateiktiems BNPj duomenims tikrinti ir vertinti. Visų pirma tikrinome Eurostato nustatyto 2016–2019 m. tikrinimo ciklo tikrinimo modelio tinkamumą. Auditą atlikome Komisijos lygmeniu, daugiausia dėmesio skirdami Eurostato veiklai, susijusiai su 2016–2019 m. tikrinimo ciklu iki 2022 m. sausio mėn.

31 Audito įrodymus surinkome atlikę atitinkamų dokumentų (procedūrų, gairių, tikrinimo bylų ir kt.) peržiūras. Peržiūrėjome Eurostato tikrinimo bylas, susijusias su šešių valstybių narių (Airijos, Ispanijos, Prancūzijos, Maltos, Nyderlandų ir Lenkijos) imtimi. Šias šalis atrinkome atsižvelgdami į jų įvairovę: BNPj pagrįstų įnašų dydį; išlygų ir rekomenduojamų veiksmų skaičių; Eurostato nustatytas rizikos kategorijas (maža, vidutinė ir didelė rizika); už patikrinimus atsakingus Eurostato pareigūnus ir geografinį pasiskirstymą.

32 Taip pat surengėme interviu su BUDG GD, už patikrinimus atsakingo Eurostato padalinio bei kitų padalinių, dalyvaujančių veikloje, susijusioje su nacionalinėmis sąskaitomis, atstovais ir šešių atrinktų valstybių narių NSI statistikos ekspertais.

33 Pirmiau minėtus įrodymų šaltinius papildėme apklausa, skirta 28 NSI (26 respondentai, atsakymus pateikė 93 %) ir 28 nacionalinėms institucijoms, atsakingoms už nuosavų išteklių teikimą į ES biudžetą visose valstybėse narėse (10 respondentų, atsakymus pateikė 36 %). Apklausomis buvo siekiama sužinoti jų nuomonę apie tai, kaip Komisija valdo tikrinimo ciklą ir kaip pranešama apie biudžeto koregavimus, atliktus patikslinus BNPj duomenis.

34 Mes tiesiogiai nevertinome BNPj duomenims rengti naudojamų šaltinių ir metodų kokybės. Tačiau konsultavomės su dviem nepriklausomais ekspertais konkrečiais klausimais, pavyzdžiui, dėl galimo rekomenduojamų veiksmų poveikio BNPj, ir peržiūrėjome keletą leidinių su nacionalinėmis sąskaitomis susijusiomis temomis (visų pirma dėl globalizacijos ir reikšmingumo ribos naudojimo statistinių duomenų kokybei tikrinti).

35 Tais atvejais, kai konkrečiai nenurodome, kad kalbame apie šešias atrinktas valstybes nares, nustatyti faktai yra susiję su visomis valstybėmis narėmis, kuriose vykdytas 2016–2019 m. tikrinimo ciklas.

Pastabos

Komisija veiksmingai nustatė didelės rizikos probleminius klausimus, susijusius su BNPj duomenų rinkimu, tačiau galima geriau didinti jų tikrinimo prioritetus

Eurostatui atliekant rizikos vertinimo procesą veiksmingai nustatyti didelės rizikos klausimai

36 Kad Eurostato patikrinimai (ir atitinkamai NSI pastangos pagerinti BNPj duomenis) būtų veiksmingi, jie turėtų būti nukreipti į klausimus, kurie gali turėti reikšmingą poveikį (toliau – didelės rizikos klausimai). Tai suteikia galimybę jiems skirti didžiausią prioritetą. Todėl 2013 m. ataskaitoje Eurostatui rekomendavome įdiegti rizikos vertinimo modelį, pagal kurį būtų galima nustatyti tikrintinų klausimų prioritetus¹².

37 Tikrinome Eurostato rizikos vertinimo modelį ir tai, kaip jis buvo taikomas 2016–2019 m. tikrinimo ciklo metu, kad būtų nustatyti didelės rizikos horizontalieji klausimai, valstybės narės ir BNPj komponentai.

38 Nustatėme, kad Eurostatas parengė ir įgyvendino 2016–2019 m. tikrinimo ciklui skirtą struktūrizuotą ir formalizuotą rizikos vertinimo procedūrą, taikydamas atitinkamus rizikos vertinimo kriterijus. Šie kriterijai apėmė konkrečią riziką, susijusią su valstybių narių nacionalinių sąskaitų rengimu ir atitinkamų BNPj komponentų santykiniu dydžiu, kaip nurodyta mūsų rekomendacijoje. Kriterijais, taikomais nustatant horizontaliuosius klausimus ir atrenkant sritis, kuriose atliekami tiesioginiai patikrinimai, buvo atsižvelgta į rizikos tikimybę ir į jos poveikį.

39 Remdamasis savo planais, 2016 m. tikrinimo ciklo pradžioje Eurostatas nustatė 18 didelės rizikos horizontaliųjų klausimų (žr. IV priedą). Jis taip pat priskyrė valstybes nares trims rizikos kategorijoms (septynios didelės rizikos, devynios vidutinės rizikos ir dvylika mažos rizikos valstybių), pagal kurias buvo nustatytas mažiausias tiesioginių patikrinimų skaičius kiekvienoje valstybėje narėje. Eurostatas taip pat atliko ir atnaujino rizikos vertinimą, pagal kurį buvo atrinktos tiesioginio tikrinimo sritys.

40 Siekdami patikrinti Eurostato nustatytų didelės rizikos horizontaliųjų klausimų sąrašo išsamumą, palyginome nacionaliniu lygmeniu paskelbtus 2010–2019 m. BNP duomenis su BNPj duomenimis nuosavų išteklių tikslais. Pasirinkome šiuos metus, nes tai buvo 2016–2019 m. tikrinimo ciklo laikotarpis. Šis palyginimas suteikė mums galimybę nustatyti, ar valstybės narės aptiko reikšmingų klausimų (dėl kurių reikėtų peržiūrėti jų BNPj duomenis), nenustatytų Eurostato rizikos vertinime. Tokių atvejų nenustatėme.

41 Eurostatas pristatė BNPj komitetui savo rizikos vertinimo modelį ir nustatytų horizontaliųjų klausimų sąrašą bei valstybių narių rizikos reitingus. BNPj komitetas pritarė šio modelio taikymui ir jo rezultatams. Užbaigus tikrinimo ciklą beveik visi (96 %) mūsų apklausoje dalyvavę NSI respondentai manė, kad Eurostatas tinkamai nustatė daugumą didelės rizikos horizontaliųjų klausimų arba juos visus.

42 Iš pirmiau pateiktų faktų (40 ir 41 dalys) matyti, kad Eurostatas, atlikdamas vertinimą, atsižvelgė į visus susijusius didelės rizikos klausimus. Tinkamas rizikingų sričių nustatymas buvo geras pagrindas Eurostato patikrinimų planavimui ir prioritetų nustatymui bei veiksmingam rizikos mažinimui.

Eurostatas nevisapusiškai naudojosi rizikos vertinimo rezultatais, kad suteiktų prioritetą didžiausios rizikos klausimų tikrinimui

43 Tikrinome, ar Eurostatas atliko patikrinimus atsižvelgdamas į rizikos vertinimo rezultatus ir ar, kaip planuota, prioritetą teikė didžiausios rizikos klausimams. Tikėtasi, kad Eurostatas atliks didesnės rizikos klausimų (arba valstybių narių) patikrinimus pirmiau nei mažesnės rizikos klausimų (arba valstybių narių) patikrinimus. Taip pat tikėtasi, kad ciklo metu bus atlikta daugiau darbų, susijusių su didelės rizikos klausimais, nei su vidutinės ar mažos rizikos klausimais. Toks požiūris suteiktų valstybėms narėms daugiau laiko spręsti rizikingesnius klausimus iki tikrinimo ciklo pabaigos. Dėl to galėtų sumažėti išlygų dėl šių klausimų skaičius, o valstybių narių įnašai į ES biudžetą taptų labiau nuspėjami.

Horizontaliųjų klausimų prioritetų nustatymas

44 2017 m. Eurostatas pasinaudojo informacija, surinkta atliekant pirminius patikrinimus, kad iš naujo įvertintų rizikos lygį ir įvertintų galimą 2016 m. nustatytų 18 horizontaliųjų klausimų poveikį (žr. 39 dalį). Atlikęs šią analizę, Eurostatas iš sąrašo išbraukė du klausimus ir sumažino planuojamą darbą, susijusį su trimis klausimais, kurie, kaip manoma, buvo mažesnio rizikos lygio. Eurostatas patvirtino, kad likusiems 13 klausimų buvo suteiktas aukštas prioriteto lygis: keturi klausimai įvertinti kaip „labai didelės rizikos“, o devyni – kaip „didelės rizikos“ pagal galimą poveikį.

45 Eurostatas, kaip ir planuota, atliko didelės rizikos horizontaliųjų klausimų palyginimus skirtingose šalyse, analizuodamas BNPj inventorius ir kai kuriais atvejais siųsdamas klausimynus NSI. Trijų mažesnio prioriteto klausimų atveju Eurostatas atliko tik BNPj inventorių informacijos analizę ir parengė mažiau pažangos ataskaitų nei kitų klausimų atveju. Likusių 13horizontaliųjų klausimų atveju nebuvo nustatyti konkretūs prioritetai, nors Eurostatas manė, kad keturi iš jų yra didesnės rizikos už kitus.

46 Išanalizavome Eurostato nustatytų A grupės rekomenduojamų veiksmų, susijusių su horizontaliaisiais klausimais, poveikį šešioms valstybėms narėms, kuriose buvo atliktas šis auditas, siekdami patikrinti, ar šiose valstybėse narėse buvo atliktas Eurostato galimo poveikio vertinimas. Taip pat atsižvelgėme į rekomenduojamus veiksmus, kurie buvo pakeisti į išlygas, kai buvo turima informacijos apie jų poveikį. Šie mūsų išanalizuoti rekomenduojami veiksmai sudaro ketvirtadalį visų A grupės rekomenduojamų veiksmų, skirtų horizontaliesiems klausimams, o tai rodo šių klausimų svarbą.

47 Nustatėme, kad Eurostatas A grupės rekomenduojamus veiksmus priskyrė 14 iš 18 horizontaliųjų klausimų. Mūsų analizė parodė, kad didelis arba labai didelis galimas poveikis, kurį numatė Eurostatas, pasireiškė tik vieno horizontaliojo klausimo atveju (būsto paslaugos), kurio vidutinis poveikis šešiose valstybėse narėse sudarė 0,39 % BNPj. Rekomenduojami veiksmai, numatyti likusiems 13 klausimų, kurie buvo įvardyti kaip „didelės rizikos“, turėjo palyginti nedidelį poveikį (vidutinis poveikis sudarė 0,08 % BNPj). Be to, 27 % NSI respondentų, dalyvavusių mūsų apklausoje, pažymėjo, kad kai kurie horizontalieji klausimai nebuvo aktualūs visoms valstybėms narėms arba turėjo tik nedidelį poveikį jų BNPj duomenims. Kai kuriems iš šių klausimų buvo taikomos konkrečiosios arba horizontaliosios išlygos, todėl jie dar gali turėti reikšmingą poveikį užbaigus vykdomą darbą.

48 Nors sunku įvertinti galimą konkretaus klausimo poveikį prieš pradedant tikrinimo darbą, Eurostatas turi geresnes galimybes įvertinti poveikį ciklo metu, kai atlikus BNPj inventoriaus analizę gaunama daugiau informacijos. Tačiau ši informacija nepadėjo dar geriau nustatyti darbo prioritetus.

Prioritetų nustatymas pagal valstybių narių rizikos lygį

49 Kaip pažymėta 20 dalyje, Eurostatas planavo nustatyti patikrinimų prioritetus pagal valstybių narių rizikos lygį. Jis planavo tai padaryti pagal kiekvienam atsakingam pareigūnui priskirtą valstybių narių portfelį. Todėl tikėjomės, kad Eurostatas pirmoje tikrinimo ciklo dalyje daugiausia dėmesio skirs didelės ir vidutinės rizikos valstybėms narėms, o mažos rizikos valstybių narių patikrinimus paliks vėlesnei ciklo daliai (žr. III priedą).

50 Analizavome, kokiu eiliškumu atsakingi pareigūnai išdėstė tikrinimo metu nustatytus rekomenduojamus veiksmus, kad nustatytume, ar jie prioritetą teikė didesnės rizikos valstybėms narėms. Rekomenduojamų veiksmų nustatymas yra pagrindinis tikrinimo ciklo momentas, nes būtent tada Eurostatas valstybėms narėms praneša apie nustatytus probleminius klausimus ir jos gali pradėti šiuos klausimus spręsti. Neįtraukėme rekomenduojamų veiksmų, susijusių su horizontaliaisiais klausimais, nes kai kurie iš jų galėjo būti nustatyti vėlesniu tikrinimo ciklo etapu, nes reikėjo palyginti skirtingas valstybių narių taikomas metodikas.

51 Nustatėme, kad trijų iš septynių didelės rizikos valstybių narių patikrinimus atsakingi pareigūnai atliko tikrinimo ciklo pradžioje, anksčiau nei kitų mažesnės rizikos valstybių narių patikrinimus. Dėl kitų keturių nustatėme, kad:

• dviejose didelės rizikos valstybėse narėse atsakingi pareigūnai pradėjo nustatyti rekomenduojamus veiksmus po to, kai tai padarė kitose valstybėse narėse (vienoje mažos rizikos ir vienoje didelės rizikos valstybėje);
• vienos didelės rizikos valstybės narės atveju atsakingas pareigūnas tuo pat metu atliko patikrinimus mažos rizikos valstybėje narėje, todėl didelės rizikos valstybei buvo skirta mažiau laiko;
• likusioje didelės rizikos valstybėje narėje atsakingas pareigūnas pradėjo nustatyti rekomenduojamus veiksmus palyginti vėlai (2017 m. birželio mėn.), nors jo portfelyje nebuvo kitų valstybių narių.

52 Apskritai atsakingi pareigūnai prioritetą teikė vidutinės rizikos valstybių narių patikrinimams, o ne mažos rizikos šalių patikrinimams. Tačiau nustatėme vieną atvejį, kai atsakingas pareigūnas turėjo patikrinti tris valstybes nares (vieną mažos rizikos ir dvi vidutinės rizikos) ir prioritetą teikė mažos rizikos valstybės narės patikrinimams.

53 Nustatėme, kad maždaug ketvirtadalis Eurostato tikrinimo ciklo pabaigoje nustatytų konkrečiai operacijai taikomų išlygų buvo susijusios su keturiomis didelės rizikos valstybėmis narėmis, įskaitant tas, kurioms veiksmingai nebuvo suteiktas prioritetas (žr. 51 dalį). Nors kai kurie metodologiniai klausimai gali būti iš esmės sudėtingi ir dėl jų gali reikėti nustatyti išlygas, net jei jiems teikiamas prioritetas, nustačius juos ankstesniame etape, didelės rizikos valstybės narės būtų turėjusios daugiau galimybių juos išspręsti iki ciklo pabaigos.

Prioritetų nustatymas atliekant tiesioginius patikrinimus

54 Kaip nurodyta 20 dalyje, Eurostatas planavo atrinkti tiesioginio tikrinimo sritis iš konkrečių BNPj duomenų rengimo sričių, kurioms būdinga didelė rizika, kaip nustatyta pagal jo rizikos vertinimo modelį. Eurostatas pasiliko teisę keisti grupės, sudarytos pagal rizikos vertinimo modelį, sudėtį, remdamasis kokybine analize. Atlikus rizikos vertinimo procedūrą nustatytas minimalus tiesioginių patikrinimų skaičius:

• mažos rizikos valstybių narių atveju: vienas;
• vidutinės rizikos valstybių narių atveju: trys;
• didelės rizikos valstybių narių atveju: keturi.

55 Patikrinome, ar Eurostatas taikė rizikos vertinimo modelį, kad nustatytų tiesioginio tikrinimo sričių grupę, atrinko sritis iš šios grupės (arba, jei neatrinko, pateikė pagrindimą) ir atliko bent minimalų tiesioginių patikrinimų skaičių, kurio reikalaujama kiekvienai rizikos kategorijai.

56 Nustatėme, kad Eurostatas taikė rizikos vertinimo modelį, kad nustatytų tiesioginio tikrinimo sričių grupę, kaip buvo planuota. Tačiau aštuoniose iš 28 valstybių narių Eurostato atsakingi pareigūnai nusprendė atlikti tiesioginius patikrinimus tose srityse, kurios nebuvo atrinktos rizikos vertinimo bylose, kad būtų pasiektas minimalus patikrinimų skaičius. Nors pagal šią procedūrą galima atlikti kokybinius svarstymus, šio sprendimo pagrindimas nebuvo pagrįstas dokumentais. Tai trukdo Eurostatui apžvelgti atsakingų pareigūnų motyvus, dėl kurių jie pakeitė rizikos vertinimo rezultatus, ir išanalizuoti galimybes patobulinti modelį, kai kuriuos iš šių motyvų paverčiant rizikos kriterijais.

57 Eurostatas atliko bent minimalų tiesioginių patikrinimų skaičių, kurio reikalaujama pagal kiekvienos valstybės narės rizikos lygį. Tai rodo, kad Eurostatas tinkamai išnagrinėjo rizikingas sritis ir, kaip planuota, skyrė daugiau laiko ir išteklių tiesioginiams patikrinimams didesnės rizikos valstybėse narėse. 11 iš 28 valstybių narių Eurostatas atliko didesnį nei reikalaujamą minimalų tiesioginių patikrinimų skaičių, atrinkdamas nuo vienos iki keturių papildomų tikrintinų sričių.

Rekomenduojamų veiksmų prioritetų nustatymas

58 Eurostatas nenustatė ir nenurodė, kokio lygio prioritetą NSI turi teikti rizikingesniems rekomenduojamiems veiksmams, kurie galėtų turėti didesnį poveikį, pavyzdžiui, paprašydamas NSI greičiau pradėti darbą arba nustatydamas ankstesnius terminus. Kiekviena NSI, remdamasi su Eurostatu sutartais terminais, turėjo nuspręsti, kokia eilės tvarka vykdyti rekomenduojamus veiksmus.

59 Eurostatui nenurodžius prioritetinių klausimų, NSI gali nuspręsti skirti savo išteklius lengviau įgyvendinamiems rekomenduojamiems veiksmams ir atidėti tuos, kurie yra sudėtingesni ir dėl kurių reikia atlikti didesnius metodologinius pakeitimus. Eurostato teigimu, galima daryti prielaidą, kad išlygomis paversti rekomenduojami veiksmai yra susiję su sudėtingesniais ir (arba) didesnės apimties klausimais nei tokie rekomenduojami veiksmai, kuriuos būtų galima greičiau įvykdyti ir užbaigti, todėl dėl jų bus atliekamos didesnės peržiūros.

Eurostatas teikė tinkamą paramą valstybėms narėms sprendžiant didelės rizikos probleminius klausimus, tačiau laiku nereagavo į globalizacijos klausimą

Parama ir gairės nacionalinėms statistikos institucijoms

60 Kad valstybės narės galėtų laiku spręsti didelės rizikos klausimus, Eurostatas turėtų teikti tinkamą paramą ir gaires nacionalinėms statistikos institucijoms.

61 Nustatėme, kad apskritai Eurostatas veiksmingai padėjo NSI spręsti horizontaliuosius klausimus. Visų pirma buvo įsteigti pogrupiai metodologiniams aspektams išaiškinti BNPj ekspertų grupėje, koordinuojamas gairių rengimo darbas su kitais Eurostato padaliniais ir tarptautinėmis organizacijomis, surengtas seminaras ir pradėtas bandomasis projektas tarptautinių įmonių veiklai analizuoti. Jis parengė pažangos ir galutines ataskaitas, kuriose pateikė informaciją apie darbą, atliktą sprendžiant šiuos klausimus, ir apie įvairių NSI priimtus sprendimus.

62 Mūsų apklausoje dalyvavę NSI respondentai palankiai įvertino Eurostato paramą, gaires ir informaciją, kurią jis teikė tikrinimo ciklo metu. Visos NSI pranešė apie gerą arba puikų bendradarbiavimą su Eurostatu, o 88 % NSI sutiko, kad daugeliu atvejų Eurostatas laiku ir tinkamai teikė gaires. Be to, visos NSI sutiko, kad Eurostatas pateikė pakankamai informacijos apie savo patikrinimų apimtį ir pažangą.

63 Dvi NSI pabrėžė, kad Eurostatas pateikė gaires dėl dienpinigių po to, kai buvo nustatyta išlyga, o ne prieš tai, kaip buvo ir prekybos finansiniu turtu maržų atveju. NSI taip pat rekomendavo, kad Eurostatas teiktų aiškesnes ir (arba) praktiškesnes gaires, organizuotų daugiau dvišalių susitikimų tarp atsakingų pareigūnų ir NSI bei teiktų daugiau techninės paramos.

Eurostato atsakas į globalizacijos uždavinius

64 Vykstant globalizacijai, įmonės savo veiklą organizuoja tarptautiniu mastu ir perkelia savo veiklą ar turtą, kad galėtų pasinaudoti palankiais mokesčių režimais. Eurostatui ir NSI sudėtinga teisingai atsižvelgti į šią veiklą apskaičiuojant BNPj, nes kiekviena NSI gali matyti tik jos jurisdikcijoje veikiančių organizacijų ekonominę veiklą.

65 Patikrinome, ar Eurostatas laiku sureagavo į šį probleminį klausimą ir ar jo metodas (gairių ir paramos teikimas NSI ir galiausiai išlygos nustatymas) buvo veiksmingas siekiant gauti pakankamą užtikrinimą dėl nacionalinių sąskaitų sistemų, sukurtų globalizacijos poveikiui BNPj vertinti, tinkamumo.

66 Nustatėme, kad probleminiai klausimai, susiję su tarptautinių įmonių veiklos vertinimu nacionalinėse sąskaitose, iškilo dar prieš pradedant 2016–2019 m. BNPj tikrinimo ciklą, todėl Eurostatas juos galėjo išspręsti anksčiau. Jau 2011 m. buvo keletas požymių, kad globalizacija ir su ja susiję apskaitos sistemų pokyčiai turės didelį poveikį nacionalinėms sąskaitoms, todėl reikėjo išsamesnės analizės, kad būtų rasti praktiniai sprendimai, pavyzdžiui, ES lygmeniu koordinuojamas tarptautinių įmonių profiliavimas (žr. 4 langelį).

67 Nors Eurostatas nustatė su globalizacija susijusią riziką ir jau buvo suteikęs paramą valstybėms narėms dėl kai kurių globalizacijos aspektų, iki 2016 m. jis neturėjo sistemos, kuri padėtų valstybėms narėms nustatyti tarptautinių įmonių veiklos perkėlimą ir užtikrinti veiksmingą valstybių narių bendradarbiavimą siekiant palengvinti tarptautinių įmonių profiliavimą.

68 2016 m. liepos mėn. Airija pranešė, kad dėl kelių didelių tarptautinių įmonių turto perkėlimo 2015 m. BNPj padidėjo 24 % (39 milijardais eurų), palyginti su 2014 m. Eurostatas išnagrinėjo metodiką, pagal kurią buvo parengti Airijos pateikti BNPj duomenys, o BNPj komitetas šiuos duomenis patvirtino.

69 Nustatęs šią problemą Airijoje, Eurostatas pradėjo praktiškiau spręsti tarptautinių įmonių veiklos klausimą. Jis įsteigė naujas darbo grupes šia tema, pradėjo informacijos rinkimo procedūras ir bandomąjį projektą (žr. 60 dalį), kad padėtų nustatyti globalizacijos klausimų įtraukimo į BNPj duomenis patikimumą ir su tuo susijusias problemas. Eurostatas taip pat pasiūlė įdiegti skubaus įspėjimo sistemą, skirtą nustatyti tarptautinių įmonių restruktūrizavimą. Jei jis būtų pradėjęs įgyvendinti šias iniciatyvas anksčiau, NSI būtų galėjusios anksti surinkti reikiamą informaciją iš tarptautinių įmonių.

70 Užbaigus tikrinimo ciklą Eurostatas padarė išvadą, kad visos valstybės narės turi tęsti darbą sprendžiant su globalizacija susijusius klausimus. Šiuo tikslu Komisija nustatė horizontaliąją išlygą, kurios galutinis terminas – 2022 m. rugsėjo mėn. Tai svarbiausia iš penkių 2016–2019 m. tikrinimo ciklo pabaigoje nustatytų horizontaliųjų išlygų (žr. V priedą), atsižvelgiant į jos sudėtingumą ir plačią taikymo sritį. Nors kitos keturios horizontaliosios išlygos taikomos BNPj duomenims nuo 2010 m., horizontaliąją išlygą dėl globalizacijos Komisija nusprendė taikyti tik nuo 2018 m.

71 Apribojus šios išlygos taikymo laikotarpį, prastėja 2010–2017 m.¹³ pateiktų valstybių narių BNPj duomenų palyginamumas, patikimumas ir išsamumas. Kai kurios valstybės narės iki 2018 m. savo nacionalinėse sąskaitose galėjo netinkamai atsižvelgti į šį reiškinį, o kitos (pavyzdžiui, Airija) pateikė patikimus to laikotarpio duomenis.

72 Komisija (Eurostatas ir BUDG GD) pagrindė laikotarpio apribojimą, nurodydama, kad praktiškai iš tarptautinių įmonių sunku gauti reikiamą ankstesnių metų informaciją. Ji manė, kad biudžeto neapibrėžtis, atsiradusi dėl ilgai nepanaikintos BNPj išlygos, nebuvo proporcinga galimam poveikiui BNPj¹⁴. Nors ekonominio efektyvumo principo taikymas yra pagrįstas, kai sprendžiama dėl išlygos taikymo srities, jis turėtų būti grindžiamas tinkama informacija apie galimą nagrinėjamo klausimo poveikį. Komisija nurodė, kad jų sprendime atsižvelgta į Eurostato tarptautinių įmonių bandomojo projekto išvadą, kurioje nenustatyta didelių BNPj iškraipymų. Tačiau bandomasis projektas buvo susijęs su maža tarptautinių įmonių imtimi ir tik vienais metais (2016 m.). Nėra pakankamai įrodymų, susijusių su metais prieš 2018 m.

73 Yra keletas požymių, kad globalizacija dar iki 2018 m. turėjo didelį poveikį nacionalinėms sąskaitoms, o tai galėjo lemti BNPj pokyčius. Pavyzdžiui, 2017 m. trys valstybės narės Eurostatui pranešė, kad nuo 2010 m. pastebėjo konkrečių atvejų, kai įmonės, turinčios daug turto (daugiau kaip 100 milijonų eurų), perkėlė savo veiklą į savo šalį arba už jos ribų. 2021 m. rugsėjo mėn. viena valstybė narė pateikė informaciją apie reikšmingus savo BNPj duomenų patikslinimus, susijusius su trimis BNPj išlygomis, įskaitant išlygą dėl globalizacijos (kuri tuo metu buvo iš dalies įgyvendinta). Bendras šių trijų išlygų poveikis 2010–2019 m. svyravo nuo 2,0 % (2010 m.) iki 16,3 % BNPj (2012 m.).

74 2020 m. metinėje ataskaitoje rekomendavome, kad jei minėtos išlygos panaikinimo poveikis valstybėse narėse labai skirtųsi, Komisija turėtų iš naujo įvertinti ankstesnių metų BNPj duomenų kokybę, siekiant, kad biudžeto valdymo institucija būtų informuota apie galimą peržiūrėtų statistinių duomenų poveikį pajamų biudžetui nuo 2010 m. Komisija nepritarė šiai rekomendacijai, nes manė, kad išlygos dėl globalizacijos taikymo laikas, t. y. nuo 2018 m., yra tinkamas.

75 Beveik pusė mūsų apklausoje dalyvavusių NSI laikėsi nuomonės, kad horizontaliosios išlygos dėl globalizacijos taikymo sritimi neužtikrinamas valstybių narių BNPj duomenų palyginamumas, patikimumas ir išsamumas. Kai kurios iš nurodytų to priežasčių buvo susijusios su šio klausimo sudėtingumu ir specifiniu pobūdžiu (jis labiau aktualus šalims, kurių mokesčių režimai yra konkurencingi), mažu įtrauktų tarptautinių įmonių skaičiumi ir tuo, kad išlyga neapima metų iki 2018 m., o tai galėtų sumažinti valstybių narių BNPj įverčių palyginamumą.

BNPj tikrinimo ciklas buvo užbaigtas, kaip planuota, tačiau kai kurie trūkumai turėjo įtakos jo efektyvumui

Apskritai Komisija užbaigė patikrinimus, kaip planuota, ir laiku pranešė apie jų rezultatus

76 BNPj pagrįstų įnašų nuspėjamumas priklauso nuo tikrinimo ciklo savalaikiškumo ir nuo to, kaip greitai Komisija informuoja valstybes nares apie jo rezultatus (sumokėtų įnašų koregavimus), palyginti su įnašų mokėjimo terminu. Patikrinome, ar Eurostatas užbaigė BNPj tikrinimo ciklą, kaip planuota (2019 m.), ir ar BUDG GD laiku informavo valstybes nares apie jų BNPj pagrįstų įnašų koregavimus, taip sudarydamas sąlygas veiksmingai planuoti biudžetą.

77 Nepaisant didelio metodinių klausimų, susijusių su naujos apskaitos sistemos (2010 m. ESS) įdiegimu, skaičiaus, Eurostatas laiku užbaigė 2016–2019 m. ciklo patikrinimus, išskyrus Prancūzijoje. Taip atsitiko dėl to, kad Prancūzijos BNPj inventorius buvo pateiktas pavėluotai (žr. 15 dalį). Tačiau vis dar yra neišspręstų probleminių klausimų, susijusių su išlygomis, kuriomis patikrinimai pratęsiami ne tik oficialiai užbaigus tikrinimo ciklą (žr. 07 ir 08 dalis).

78 Atlikusi patikrinimus, Komisija nustatė apie 1 200 rekomenduojamų veiksmų ir 300 išlygų, t. y. daugiau nei per ankstesnį tikrinimo ciklą (žr. 4 diagramą). Išlygos susijusios su daugiau kaip dešimties metų BNPj duomenimis ir gali turėti didelį poveikį būsimiems valstybių narių įnašams. Valstybės narės turėtų išnagrinėti visas šias išlygas ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo mėn. Iki 2017 m. Eurostatas panaikino daugumą išlygų, susijusių su ankstesniu tikrinimo ciklu (apskritai tai turėjo įtakos 2002–2010 m. duomenims).

79 Kalbant apie komunikaciją, nustatėme, kad BUDG GD laiku informavo valstybes nares apie BNPj pagrįstų įnašų koregavimus, daugiausia dėl to, kad atitinkamų ES teisės aktų pakeitimais buvo suteikta daugiau laiko mokėjimams atlikti.

80 2016 m. iš dalies pakeitus ES reglamentą dėl nuosavų išteklių sumų teikimo¹⁵ (toliau – PRR), buvo suteikta daugiau laiko nuo tos dienos, kai BUDG GD informavo valstybes nares apie mokėtinas sumas (kiekvienų metų vasario 1 d.), iki dienos, kai šios sumos turėjo būti pateiktos (tų pačių metų birželio 1 d.). Naujas PRR pakeitimas buvo priimtas 2022 m. balandžio mėn.¹⁶ Juo vėl buvo pratęstas BNPj pagrįstų nuosavų išteklių koregavimų pateikimo terminas – nuo kiekvienų metų birželio mėn. iki kitų metų kovo mėn. Pritarėme šiam pakeitimui, nes jis dar labiau sumažino biudžeto neapibrėžtį valstybėms narėms ir kartu turėjo neutralų poveikį ES biudžeto atžvilgiu¹⁷.

81 Atsakymai į apklausos, kurią išsiuntėme nacionalinėms valdžios institucijoms, atsakingoms už nuosavų išteklių teikimą į ES biudžetą, klausimus patvirtina, kad, atsižvelgiant į 2022 m. PRR pakeitimą, Komisijos teikiama informacija apie koregavimus yra savalaikė ir pakankama, kad būtų galima veiksmingai planuoti biudžetą nacionaliniu lygmeniu (9 iš 10 atsakiusių nacionalinių valdžios institucijų teigimu).

Eurostatas tikrino daug probleminių klausimų, kurie, kaip paaiškėjo, turėjo nedidelį poveikį BNPj

82 Siekiant padidinti veiksmingumą, galima taikyti reikšmingumo ribą, kad būtų galima tikslingai tikrinti klausimus, kurie gali turėti didelį poveikį BNPj. 2016–2019 m. tikrinimo ciklui Eurostatas nustatė 0,1 % BNPj reikšmingumo ribą. Jis laikėsi nuomonės, kad dėl klausimų, kurių poveikis mažesnis už šią ribą, tolesnių veiksmų nereikėjo atlikti. Tikrinome, kuo remdamasis Eurostatas nustatė 0,1 % BNPj reikšmingumo ribą ir kokiu mastu ji atsispindėjo jo patikrinimuose.

Reikšmingumo ribos lygis

83 Eurostatas 0,1 % reikšmingumo ribos nepagrindė jokiais konkrečiais modeliais ar tarptautinės statistikos praktikos pavyzdžiais. Mūsų literatūros apžvalga ir NSI apklausa parodė, kad statistikos srityje reikšmingumo sąvoka nėra plačiai vartojama. Ribos taikymas pagrįstas unikaliu BNPj tikrinimo ciklo pobūdžiu. Pastaruoju turi būti užtikrinta statistinių duomenų kokybė, atsižvelgiant į jų finansinį poveikį valstybių narių įnašams į ES biudžetą. Siūlomas reikšmingumo lygis buvo pateiktas BNPj komitetui, kuris pritarė jo taikymui kaip priemonei užtikrinti, kad būtų taikomas ekonominio efektyvumo principas (žr. 05 ir 17 dalis)

84 Eurostato pasirinkta 0,1 % BNPj reikšmingumo riba rodo, kad BNPj duomenys yra labai kruopščiai tikrinami ir mažai toleruojami bet kokie netikslumai ar metodologiniai trūkumai, kurie gali būti nustatyti tikrinimo ciklo metu. Mūsų peržiūrėtoje literatūroje¹⁸ pabrėžiama, kad nacionalinės sąskaitos yra itin sudėtingas ekonominės statistikos rinkinys. Kadangi, siekiant nustatyti BNPj ir kitus pagrindinius rodiklius, jose atsižvelgiama į daugybę vidaus ir išorės duomenų šaltinių, apimančių įvairius ekonomikos aspektus, sunku užtikrinti labai aukštą tikslumo lygį. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vadovėlyje apie nacionalines sąskaitas¹⁹ nurodoma, kad „būtų iliuzija manyti, kad tikslumo laipsnis, susijęs su BVP lygiu, yra mažesnis nei keli procentiniai punktai“. Kai kurių BNPj komponentų atveju numanoma apskaičiuotų duomenų nuokrypio riba (matavimo paklaida) gali būti daug didesnė nei 0,1 %.

85 Šalyse, kurių BNPj yra santykinai nedidelis, palyginti su ES vidurkiu, bet kurioms poveikį daro pasaulio ekonomika, 0,1 % riba faktiškai reiškia, kad beveik bet koks didelių tarptautinių bendrovių vykdomas finansinis sandoris ar veikla būtų reikšmingi. Pavyzdžiui, Maltoje 2019 m. reikšmingumo riba buvo 13 milijonų eurų, o Vokietijoje – beveik 300 kartų didesnė (3,6 milijardo eurų). Todėl pastangos, kurių reikia norint ištirti didesnio reikšmingumo klausimus, gali būti neproporcingos kai kurių valstybių narių turimiems ištekliams.

86 Atsakydamos į mūsų apklausos klausimus, 85 % NSI laikėsi nuomonės, kad 0,1 % yra tinkama reikšmingumo riba, o 11 % manė, kad ji yra per žema. Tačiau 39 % respondentų teigė, kad tikrinimo ciklas yra iš dalies efektyvus (35 %) arba neefektyvus (4 %). Atsakant „iš dalies veiksminga“ dažniausiai (90 % atvejų) buvo nurodoma priežastis, kad Eurostato patikrinimai apėmė per daug klausimų, turinčių nedidelį poveikį BNPj.

Reikšmingumo ribos taikymas

87 Tikėjomės, kad Eurostatas taikys reikšmingumo ribą tais atvejais, kai buvo pakankamai informacijos, kad būtų galima pagrįstai įvertinti galimą poveikį BNPj. Taip būtų išvengta išsamių klausimų, kurie gali pasirodyti nereikšmingi, patikrinimų.

88 Remiantis Eurostato procedūromis, į reikšmingumo ribą turėtų būti atsižvelgiama keliais tikrinimo ciklo etapais. Valstybės narės neprivalo imtis veiksmų, jei įrodo, kad klausimo poveikis nėra reikšmingas (žr. 1 lentelę).

89 Nustatėme, kad rengdamos savo BNPj inventorius NSI paprastai nusprendė pateikti išsamų BNPj komponentų aprašą, neatsižvelgdamos į reikšmingumą. Kadangi BNPj inventoriais naudojasi įvairūs suinteresuotieji subjektai (įskaitant Eurostatą), turintys skirtingus interesus dėl pateikiamos informacijos, tai yra pagrįstas požiūris, leidžiantis patenkinti jų poreikius.

90 Analizuodami BNPj inventorius, kad nustatytų trūkumus, ir prašydami NSI paaiškinimų, Eurostato atsakingi pareigūnai neatsižvelgė į reikšmingumą, nebent NSI aiškiai pateikė šią informaciją. Mūsų atrinktų šešių valstybių narių atveju, išanalizavę BNPj inventorius, atsakingi pareigūnai pateikė NSI daugiau kaip 1 100 klausimų, kad pasitikslintų tam tikrus aspektus. Dauguma šių klausimų buvo išaiškinti prieš jiems tampant rekomenduojamais veiksmais, nes NSI pateikė reikiamą informaciją arba įrodė, kad klausimas buvo nereikšmingas. Likusieji klausimai (maždaug ketvirtadalis) tapo rekomenduojamais veiksmais, o kai kurie iš jų buvo pakeisti į išlygas (žr. 5 diagramą).

91 Dėl mūsų tikrintų veiksmų, atsakingi pareigūnai neįvertino galimo poveikio BNPj naudodami turimą BNPj inventoriaus informaciją (pavyzdžiui, atitinkamo BNPj komponento reikšmingumą), viešą informaciją ar kitus Eurostato turimus dokumentus ar ataskaitas. Eurostato tikrinimo procedūrose nebuvo reikalaujama, kad atsakingi pareigūnai iš NSI sistemingai rinktų preliminarią informaciją apie numatomą rekomenduojamų veiksmų poveikį. Iš šešių atrinktų valstybių narių tik Nyderlandai pateikė tokią preliminarią informaciją apie visus rekomenduojamus veiksmus, o kitos NSI ją pateikė labai retais atvejais. Taip gali būti dėl to, kad sunku vienareikšmiškai įrodyti rekomenduojamo veiksmo poveikį, kol neišspręstas pagrindinis metodologinis klausimas.

92 Norėdami patikrinti, ar šie preliminarūs galimo poveikio įverčiai yra patikimi, surinkome naujausią turimą informaciją apie galutinius šešių valstybių narių įverčius. Iš tų rekomenduojamų veiksmų, kurių atveju NSI numatė nereikšmingą poveikį, 75 % galutinis poveikis iš tikrųjų buvo mažesnis už reikšmingumo ribą. Tai rodo, kad preliminarūs įverčiai buvo itin patikimi. Kai Eurostatas gaudavo tokius įverčius, atsakingi pareigūnai tęsdavo patikrinimus ir prašydavo papildomos informacijos tol, kol nuspręsdavo, kad metodologinis klausimas buvo pakankamai išnagrinėtas ir NSI pateikė visą informaciją apie galutinį poveikį BNPj.

93 Šešiose mūsų analizuotose valstybėse narėse Eurostatas dažniausiai taikė reikšmingumo ribą paskutiniame rekomenduojamų veiksmų tikrinimo etape, kad nuspręstų, ar NSI turėtų patikslinti savo BNPj duomenis, kad pašalintų nustatytus trūkumus. Toks požiūris turėjo įtakos tikrinimo ciklo veiksmingumui, nes tiek Eurostatas, tiek NSI skyrė išteklių klausimams, kurie, remiantis preliminaria informacija, greičiausiai nebuvo esminiai, spręsti.

94 Padedami nepriklausomų ekspertų, nuodugniau išanalizavome 15 rekomenduojamų veiksmų. Pažymėjome, kad informacija, kurią Eurostatas turėjo nustatydamas rekomenduojamus veiksmus (arba netrukus po to), būtų leidusi atsakingiems pareigūnams a nuspręsti, ar reikia imtis tolesnių veiksmų dėl šio klausimo. Ši informacija buvo viešai prieinama, pateikta BNPj inventoriuose arba NSI pateikta netrukus po to, kai buvo nustatyti rekomenduojami veiksmai. 5 langelyje pateikti rekomenduojamų veiksmų pavyzdžiai, kai tokia informacija buvo lengvai prieinama ir kurių poveikis greičiausiai nebuvo reikšmingas.

95 Mūsų apklausoje dauguma NSI darbo krūvį, susijusį su Eurostato prašymais pateikti paaiškinimus, rekomenduojamais veiksmais ir išlygomis, įvertino kaip didelį arba labai didelį (žr. 6 diagramą).

Galutinis rekomenduojamų veiksmų ir išlygų poveikis

96 Informacija apie galutinį rekomenduojamų veiksmų ir išlygų poveikį leistų Eurostatui įvertinti tikrinimo metodo veiksmingumą ir priimti valdymo sprendimus šioje srityje. Tai galėtų būti rizikos vertinimo arba reikšmingumo ribos taikymo būdo patikslinimas. Nustatėme, kad Eurostatas neparengė rekomenduojamų veiksmų poveikio BNPj apžvalgos. Informacija apie išlygų poveikį apžvalgos byloje, kurioje pateikiama išsami informacija apie visas išlygas, buvo pateikta retais atvejais.

97 Išanalizavome turimą informaciją apie šešioms atrinktoms valstybėms narėms nustatytų 130 A grupės rekomenduojamų veiksmų poveikį ir jiems įgyvendinti reikalingą laiką. Mūsų analizė parodė, kad 106 rekomenduojamų veiksmų, kurių galutinis poveikis buvo žinomas, vidurinė vertė siekė 0,02 % BNPj, o 75 % jų buvo nereikšmingi. Daugiau nei pusei iš 130 rekomenduojamų veiksmų įgyvendinti prireikė mažiausiai dvejų metų, o 24 iš jų audito metu vis dar buvo neįvykdyti, t. y. buvo nustatytos išlygos. Tai rodo, kad dėl jų NSI reikėjo įdėti daug darbo. 7 diagramoje pateiktas 106 rekomenduojamų veiksmų, apie kuriuos ši informacija buvo prieinama audito metu, poveikis ir laikas, kurio prireikė jiems įgyvendinti.

98 Eurostatas tvarko klausimų, kurie per tikrinimo ciklus buvo įvertinti kaip nereikšmingi (dėl pateiktų klausimų, rekomenduojamų veiksmų ar išlygų), sąrašą. Jis reikalauja, kad valstybės narės peržiūrėtų šį sąrašą per kiekvieną tikrinimo ciklą ir patikrintų, ar kiekvieno klausimo galimas poveikis vis dar neviršija reikšmingumo ribos. Tai gali būti papildoma našta NSI, nes jos turi atnaujinti informaciją apie klausimus, kurie anksčiau buvo laikomi nereikšmingais. 2022 m. balandžio mėn. po mūsų audito Eurostatas ėmėsi veiksmų, kad sumažintų į šį sąrašą įtrauktų klausimų skaičių ir supaprastintų klausimų pašalinimo procesą būsimuose tikrinimo cikluose.

99 Mūsų atlikta 39 išlygų, kurios buvo panaikintos iki 2021 m. pabaigos (iš visų 300 išlygų), poveikio analizė rodo, kad 41 % išlygų poveikis buvo nereikšmingas, o jų poveikio vidurinė vertė siekė 0,15 %. Tai rodo, kad išlygomis paprastai sprendžiami klausimai, kurių poveikis yra šiek tiek didesnis nei per tikrinimo ciklą užbaigtų rekomenduojamų veiksmų.

Tikrinimo ciklo neefektyvumas dėl naudojamų dokumentavimo priemonių

100 Išanalizavome Eurostato patikrinimams naudojamas dokumentavimo priemones, kad įvertintume, ar jos palengvino tikrinimo ciklą ir jo rezultatų peržiūrą, siekiant padidinti veiksmingumą ir sumažinti administracinę naštą.

101 Nustatėme, kad NSI pagrindinę Eurostato analizei reikalingą informaciją pateikė kelių rūšių dokumentuose, naudodamos „Microsoft Word“ ir „Excel“ šablonus. Eurostato atsakingi pareigūnai dokumentavo patikrinimus „Word“ ir „Excel“ formato rinkmenose ir elektroniniu paštu siuntė NSI klausimus, rekomenduojamus veiksmus ir išlygas, taip pat siekdami stebėti NSI darbą.

102 Dėl didelio dokumentų ir priemonių skaičiaus buvo sukurta sudėtinga sistema, pagal kurią atsakingi pareigūnai turėjo sekti ir atnaujinti visą svarbią informaciją apie šalis ar klausimus, už kuriuos jie buvo atsakingi. Dėl šios sistemos peržiūros specialistams, vidaus (išorės) auditoriams ir kitiems Eurostato darbuotojams buvo sudėtinga rasti ir analizuoti atitinkamą informaciją nepasikonsultavus su atsakingais pareigūnais. Nepaisant to, kad, siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį, buvo naudojami šablonai, nustatėme keletą skirtumų tarp to, kaip NSI pateikė atitinkamą informaciją ir kaip Eurostato atsakingi pareigūnai dokumentavo savo darbą (žr. 6 langelį). Tai kelia pavojų Eurostato vidaus peržiūros veiksmingumui ir nuoseklumui.

103 Eurostato atsakingiems pareigūnams su NSI teko aiškintis keletą klausimų, kurių nebūtų reikėję nagrinėti, jei būtų naudota labiau standartizuota priemonė, paremta integruota IT sistema, pritaikyta BNPj patikrinimams. Kitas Eurostato naudotų priemonių trūkumas yra tas, kad jos suteikė ribotas automatinių patikrų ir priminimų apie tolesnių rekomenduojamų veiksmų vykdymą galimybes. Nustatėme, kad Eurostato atsakingi pareigūnai nesilaikė bendro požiūrio į priminimų siuntimą NSI, o tai būtų galėję pagerinti savalaikiškumą, nes terminų ne visada buvo laikomasi.

104 Dokumentavimo priemonių neefektyvumas turi įtakos tikrinimo darbo savalaikiškumui, nes rankinėms patikroms, priminimų siuntimui, reikiamos informacijos radimui peržiūrint rekomenduojamus veiksmus ir kt. reikia skirti laiko. Dėl to gali vėluoti veiksmų vykdymas ir būtinų BNPj duomenų peržiūrų atlikimas.

Išvados ir rekomendacijos

105 2016–2019 m. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNPj) tikrinimo ciklo metu buvo pradėta taikyti nauja nacionalinių sąskaitų apskaitos sistema (2010 m. ESS) ir žymiai pasikeitė Eurostato tikrinimo metodas. Pirmą kartą šis metodas buvo grindžiamas oficialiu rizikos vertinimu ir apėmė reikšmingumo ribos taikymą. Dėl šių pokyčių Eurostatas galėjo lengviau nustatyti ir sumažinti BNPj duomenų rengimo riziką, savo patikrinimus skirdamas svarbiausiems klausimams. Tačiau Eurostatas nevisiškai išnaudojo šiuos naujus tikrinimo ciklo elementus, kad Eurostato ir nacionalinių statistikos institucijų (NSI) pastangos būtų geriau skirtos laiku spręsti didesnės rizikos klausimus.

106 Nustatėme, kad Eurostato rizikos vertinimas buvo gerai parengtas ir kad jį taikant buvo nustatyti didelės rizikos klausimai, turintys įtakos BNPj duomenų rengimui. Tačiau Eurostatas nevisapusiškai pasinaudojo rezultatais, kad suteiktų pakankamą prioritetą horizontaliesiems klausimams ir didelės rizikos valstybėms narėms. Eurostatas atliko tiesioginius patikrinimus pagal kiekvienos valstybės narės rizikos lygį, tačiau pasitaikė atvejų, kai atsakingi pareigūnai dokumentais nepagrindė, kodėl buvo tikrinamos sritys, kurios nebuvo nustatytos atlikus rizikos vertinimą. Eurostatas nenustatė rekomenduojamų veiksmų prioriteto lygio, remiantis rizika, ir jo nenurodė NSI. Dėl to didėja rizika, kad didesnio poveikio metodologiniai klausimai bus sprendžiami vėliau nei mažesnio poveikio klausimai, o tai turės įtakos valstybių narių įnašų į ES biudžetą nuspėjamumui (žr. 36–59 dalis).

1 rekomendacija. Teikti didesnį prioritetą didelės rizikos probleminiams klausimams

Komisija, padedama Eurostato, turėtų:

1. kai reikia išspręsti daug horizontaliųjų klausimų, teikti prioritetą darbui, susijusiam su universaliaisiais klausimais, kurie, tikėtina, turi labai didelį poveikį daugumoje valstybių narių, o klausimus, kurių galimas poveikis yra mažesnis, spręsti vėlesniame tikrinimo ciklo etape arba būsimuose cikluose;
2. sistemingai teikti prioritetą didelės rizikos valstybių narių patikrinimams, užtikrinant, kad jie būtų atliekami kuo ankstesniame tikrinimo ciklo etape;
3. geriau dokumentais pagrįsti priežastis, dėl kurių tiesioginiam patikrinimui pasirenkamos sritys, tais atvejais, kai kalbama apie kokybinius svarstymus, ir išanalizuoti šias priežastis, siekiant nustatyti, ar į esamą rizikos vertinimą reikėtų įtraukti kokius nors papildomus atitinkamus kriterijus;
4. bendradarbiaujant su nacionalinėmis statistikos institucijomis išanalizuoti būdus, kaip pagerinti su rekomenduojamais veiksmais susijusio darbo prioritetų teikimą, atsižvelgiant į jų rizikos lygį.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2025 m. (tikrinimo ciklo pradžia po 2020–2024 m. ciklo)

107 Apskritai Eurostatas tinkamai rėmė NSI pastangas sprendžiant didelės rizikos horizontaliuosius klausimus, nors dviem atvejais reikiamos gairės buvo pateiktos pavėluotai. Didelės rizikos globalizacijos klausimas buvo svarbiausias 2016–2019 m. tikrinimo ciklo horizontalusis klausimas. Eurostatas pradėjo keletą iniciatyvų globalizacijos srityje. Tačiau jis laiku nereagavo į šį kylantį probleminį klausimą ir apribojo atitinkamos horizontaliosios išlygos taikymo laikotarpį neturėdamas pakankamų jos galimo poveikio įrodymų. Todėl nėra pagrįsto patikinimo dėl globalizacijos poveikio BNPj duomenims iki 2018 m. Dėl šio klausimo 2020 m. metinėje ataskaitoje rekomendavome, kad jei išlygos dėl globalizacijos panaikinimo poveikis valstybėms narėms labai skirtųsi, Komisija turėtų iš naujo įvertinti ankstesnių metų BNPj duomenų kokybę (žr. 60–75 dalis).

2 rekomendacija. Pagerinti valstybėms narėms teikiamos paramos savalaikiškumą ir geriau pagrįsti sprendimus apriboti išlygų taikymo laikotarpį

Komisija, padedama Eurostato, turėtų:

1. greitai reaguoti, kai nustatomas naujas didelės rizikos klausimas, laiku teikiant gaires ir paramą nacionalinėms statistikos institucijoms;
2. kai reikia priimti sprendimą apriboti būsimų išlygų taikymo laikotarpį, atlikti patikimą ekonominio efektyvumo analizę, pagrįstą pakankama kiekybine ir (arba) kokybine informacija ir konkrečia rizika kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2025 m. (tikrinimo ciklo pradžia po 2020–2024 m. ciklo)

108 Apskritai tikrinimo ciklas buvo užbaigtas 2019 m., kaip ir buvo planuota. Komisija laiku teikė valstybėms narėms informaciją apie koregavimus, atliktus atlikus BNPj patikrinimus, atsižvelgdama į naujus teisės aktų pakeitimus, kuriais pratęstas įnašų pateikimo į ES biudžetą terminas. Tai suteikia galimybę veiksmingiau planuoti biudžetą nacionaliniu lygmeniu (žr. 76–81 dalis).

109 Tačiau ciklo pabaigoje daug klausimų vis dar buvo neišspręsti, t. y. buvo nustatytos išlygos, o tai galėjo turėti įtakos būsimiems valstybių narių įnašams. Nors Eurostatas siekė tikslingai atlikti patikrinimus taikydamas reikšmingumo ribą, jis tikrino daug probleminių klausimų, kurie, kaip paaiškėjo, turėjo nedidelį poveikį BNPj. Yra galimybių geriau panaudoti turimą informaciją apie galimą poveikį, kad tokie klausimai būtų sprendžiami ankstesniame etape. Be to, dėl priemonių, naudojamų patikrinimams dokumentuoti, buvo tikrinimo neefektyvumo trūkumų (žr. 82–104 dalis).

3 rekomendacija. Dar labiau pagerinti tikrinimo ciklo efektyvumą.

Komisija, padedama Eurostato, turėtų:

1. išanalizuoti dabartinio reikšmingumo ribos lygio tinkamumą, remiantis 2016–2019 m. tikrinimo ciklo rekomenduojamų veiksmų ir išlygų nustatymo ir užbaigimo (panaikinimo) patirtimi;
2. bendradarbiaujant su nacionalinėmis statistikos institucijomis, išanalizuoti būdus, kaip geriau integruoti reikšmingumo koncepciją, įskaitant, kai tinkama, galimą poveikį BNPj, į su rekomenduojamais veiksmais susijusį darbą. Tai turėtų būti taikoma kuo anksčiau tikrinimo procese, kad būtų baigti rekomenduojami veiksmai;
3. išanalizuoti galimybę patobulinti esamas priemones arba įdiegti naujas IT priemones, kad būtų galima integruotai realiuoju laiku stebėti visą svarbią informaciją apie BNPj inventorius, suplanuotus ir atliktus patikrinimus, rekomenduojamus veiksmus ir išlygas (Eurostato atsakingiems pareigūnams ir vadovybei, taip pat prireikus nacionalinių statistikos institucijų darbuotojams).

Tikslinė įgyvendinimo data: 2025 m. (tikrinimo ciklo pradžia po 2020–2024 m. ciklo)

Šią ataskaitą priėmė Audito Rūmų nario Jano Gregoro vadovaujama V kolegija 2022 m. spalio 26 d. Liuksemburge vykusiame posėdyje.

Priedai

I priedas. Valstybių narių BNPj pagrįsti įnašai į 2021 m. ES biudžetą (milijardais eurų)

II priedas. Pagrindiniai BNPj pagrįstų nuosavų išteklių apskaičiavimo procesai

III priedas. Orientacinis Eurostato 2016–2019 m. tikrinimo ciklo tvarkaraštis

IV priedas. Didelės rizikos horizontaliųjų klausimų sąrašas

V priedas. Horizontaliosios išlygos

Santrumpos

BIVK (angl. GIAQ): BNPj inventorių vertinimo klausimynas

BNPj: bendrosios nacionalinės pajamos

BUDG GD: Europos Komisijos Biudžeto generalinis direktoratas

BVP: bendrasis vidaus produktas

ESS: Europos sąskaitų sistema

Eurostatas: Europos Sąjungos statistikos tarnyba

NSI: nacionalinė statistikos institucija

PVM: pridėtinės vertės mokestis

TĮ: tarptautinės įmonės

Terminų žodynėlis

Bendrasis vidaus produktas: šalies turtui apskaičiuoti skirta standartinė priemonė, apibrėžiama kaip šalyje (dažniausiai per vienus metus) sukurtų prekių ir paslaugų bendra vertė.

Bendrosios nacionalinės pajamos: standartinis šalies gerovės matas, grindžiamas pajamomis iš vidaus šaltinių ir užsienio.

BNPj ekspertų grupė: iš valstybių narių atstovų sudarytas organas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas ir kuris 2019 m. perėmė kai kurias BNPj komiteto pareigas.

BNPj inventorių vertinimo klausimynas: kontrolinis sąrašas, kurį Eurostatas naudoja siekdamas užtikrinti informacijos, kurią jis naudoja vertindamas valstybių narių BVP ir BNPj įverčių patikimumą, palyginamumą ir išsamumą, nuoseklumą.

BNPj inventorius: procedūrų, statistinių duomenų ir kitų elementų, naudojamų BNPj apskaičiuoti, sąrašas.

BNPj išlyga: Klausimas, dėl kurio Komisija pranešė valstybei narei, kad reikia keisti metodiką, kurią ji naudoja savo BNPj duomenims rengti. Išlygos skiriasi nuo rekomenduojamų veiksmų tuo, kad atitinkami BNPj duomenys gali būti tikslinami pasibaigus teisės aktuose nustatytam ketverių metų laikotarpiui.

BNPj klausimynas: Eurostatui pateikiamas metinis klausimynas, kuriame nurodomi valstybių narių praėjusių metų BNPj duomenys ir visi ankstesnių metų duomenų pakeitimai.

BNPj komitetas: iš valstybių narių atstovų sudarytas organas, kuriam pirmininkavo Komisijos atstovas ir kuris vykdė veiklą iki 2019 m. bei padėjo Komisijai atlikti BNPj tikrinimo darbą ir naudotis įgyvendinimo įgaliojimais.

BNPj proceso lentelė: skaitinės informacijos apie kiekvieną BNPj duomenų rengimo proceso etapą (nuo statistinių šaltinių iki galutinių nacionalinių sąskaitų) pateikimo priemonė.

BNPj tikrinimo ciklas: statistinių šaltinių ir metodų, naudojamų apskaičiuojant BNPj tam tikru laikotarpiu, patikrinimas.

Horizontalioji išlyga: BNPj išlyga, susijusi su kompleksiniu klausimu ir dėl kurios reikia atlikti valstybių narių priimtų sprendimų lyginamąją analizę.

Horizontalusis klausimas: nacionalinių sąskaitų aspektas, kurį Eurostatas laiko probleminiu visose valstybėse narėse.

Lyginamoji peržiūra: nacionalinių sąskaitų pakeitimai, atlikti siekiant įtraukti naujus duomenų šaltinius ir esminius statistinės metodikos pokyčius.

Nacionalinės sąskaitos: statistinių duomenų rinkinys, kuriame pateikiama informacija apie šalies ekonominę veiklą.

Reikšmingumo riba: riba, kurią Eurostatas taiko spręsdamas dėl atitikties ar kokybės klausimų, nustatytų atliekant BNPj patikrinimus, svarbos.

Skirtingų šalių palyginimas: išsami lyginamoji valstybių narių priimtų sprendimų, skirtų visoms valstybėms narėms būdingam klausimui spręsti, analizė.

Komisijos atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=62634

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=62634

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų nario Jano Gregoro vadovaujama V audito kolegija „ES finansavimas ir administravimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Marek Opioła, jam padėjo kabineto vadovė Kinga Wisniewska‑Danek ir kabineto atašė Bernard Witkos, pagrindinis vadybininkas Alberto Gasperoni, užduoties vadovė Diana Voinea, auditoriai Mircea‑Cristian Martinescu ir Anthony Balbi. Pagalbą rengiant diagramas teikė Alexandra‑Elena Mazilu ir Jesús Nieto Muñoz.

Iš kairės į dešinę: Alberto Gasperoni, Kinga Wisniewska-Danek, Marek Opioła, Diana Voinea, Bernard Witkos, Anthony Balbi.

Galinės išnašos

¹ Reglamentas (ES) Nr. 549/2013.

² Reglamentas (ES) 2019/516, 5 straipsnis.

³ Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1287/2003, 5 straipsnio 2 dalies b punktas.

⁴ Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 609/2014, 10b straipsnio 5 dalis.

⁵ Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 609/2014, 10b straipsnio 4 dalis.

⁶ Reglamentas (ES) 2019/516, 2 straipsnio 2 dalis.

⁷ 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. metinės ataskaitos, atitinkamai 4.18, 3.21 ir 3.9 dalys.

⁸ Specialioji ataskaita 11/2013 „Tinkamas bendrųjų nacionalinių pajamų (BNPj) duomenų gavimas: labiau struktūrizuotas ir tikslingesnis metodas pagerintų Komisijos tikrinimo veiksmingumą“.

⁹ Reglamentas (EB) Nr. 2223/96.

¹⁰ ESA 2010 implementation.

¹¹ „A Harmonised European Revision Policy for Macroeconomic Statistics“”, Committee on Monetary, Financial and Balance of Payments Statistics.

¹² Specialioji ataskaita. 11/2013, 4 rekomendacija.

¹³ 2020 m. metinė ataskaita, 3.11 dalis.

¹⁴ Europos Komisija, bylos prierašas, BNPj išlyga dėl globalizacijos, 2020 m. rugsėjo 24 d.

¹⁵ Reglamentas (ES, Euratomas) 2016/804.

¹⁶ Reglamentas (ES, Euratomas) 2022/615.

¹⁷ Nuomonė 2/2021, 13 dalis.

¹⁸ Pagrindiniai apžvelgti tyrimai ir dokumentai: Understanding National Accounts, OECD, 2006 and 2014; Independent review of UK economic statistics, C. Bean, 2015; Documentation of statistics for National Accounts 2020, Statistics Denmark; Quality Dimensions of the Australian National Accounts, Australian Bureau of Statistics, 2007; Assessing Accuracy and Reliability: A Note Based on Approaches Used in National Accounts and Balance of Payments Statistics, IMF working paper, 2002; Statistical quality by design: certification, rules and culture, Statistics Netherlands, 2018.

¹⁹ Understanding National Accounts, Organisation for Economic Co-operation and Development, 2014.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022

PDF	ISBN 978-92-847-9022-7	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/270401	QJ-AB-22-024-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-9078-4	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/40211	QJ-AB-22-024-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2022 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika nustatyta Audito Rūmų sprendime Nr. 6-2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Todėl paprastai pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi bet kokie padaryti pakeitimai. Tie asmenys, kurie pakartotinai naudoja Audito Rūmų turinį, neturi iškreipti pirminės prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Būtina gauti papildomą leidimą, jei tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikiami trečiųjų asmenų kūriniai.

Gavus tokį leidimą, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi bet kokie naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

5 langelio piktogramos: Šiame langelyje buvo naudojami Flaticon.com ištekliai. © Freepik Company S.L. Visos teisės saugomos.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktą privatumo ir autorių teisių politiką.

Audito Rūmų logotipo naudojimas

Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Audito Rūmų sutikimo.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct centrų. Artimiausio centro adresą galite rasti internetu (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

Telefonu arba raštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696,
• naudodami šią formą: european-union.europa.eu/contact-eu/write-us_lt.

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (european-union.europa.eu).

ES leidiniai
ES leidinius galite peržiūrėti arba užsisakyti adresu op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos dokumentų centrą (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (eur-lex.europa.eu).

ES atvirieji duomenys
Portale data.europa.eu suteikiama prieiga prie ES institucijų, įstaigų ir agentūrų atvirųjų duomenų rinkinių. Šiuos duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Be to, portale suteikiama prieiga prie daugybės Europos šalių duomenų rinkinių.