ES kovos su pinigų plovimu bankų sektoriuje pastangos yra susiskaidžiusios, o įgyvendinimas – nepakankamas

Santrauka

I

Pinigų plovimas yra nusikalstamu būdu įgytų pajamų įteisinimas integruojant jas į teisėtą ekonomiką, siekiant nuslėpti jų neteisėtą kilmę. Europolo duomenimis, Europoje įtartinų sandorių vertė siekia šimtus milijardų eurų – tai prilygsta 1,3 % ES bendrojo vidaus produkto (BVP). Įverčiai pasaulio mastu yra beveik 3 % pasaulio BVP.

II

ES pirmoji kovos su pinigų plovimu direktyva priimta 1991 m., o paskutinį kartą atnaujinta 2018 m., siekiant kovoti su pinigų plovimo keliamomis grėsmėmis vidaus rinkai ir kartu užkirsti kelią teroristų finansavimui. Kad Kovos su pinigų plovimu direktyva būtų veiksminga, ji turi būti įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu.

III

Tam tikrą vaidmenį atlieka keletas ES organų. Komisija rengia politiką, stebi perkėlimą į nacionalinę teisę ir atlieka rizikos analizę. Europos bankininkystės institucija (EBI) atlieka analizę, tiria Sąjungos teisės pažeidimus ir nustato išsamius standartus, kuriais naudojasi priežiūros institucijos ir bankų sektorius. 2020 m. EBI teisiniai įgaliojimai kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu (KPP / KTF) srityje buvo gerokai išplėsti. Europos Centrinis Bankas (ECB) į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PP / TF) riziką atsižvelgia vykdydamas euro zonos bankų prudencinę priežiūrą ir nuo 2019 m. su nacionalinėmis priežiūros institucijomis dalijasi aktualia ir būtina informacija, susijusia su KPP / KTF.

IV

Atsižvelgdami į tai, kokia svarbi yra ES KPP / KTF politika, ir į dabartinį reformos poreikį, nusprendėme atlikti jos efektyvumo ir veiksmingumo aspektų auditą. Mūsų ataskaitos tikslas – informuoti suinteresuotuosius subjektus ir pateikti rekomendacijų siekiant toliau remti politikos plėtojimą ir įgyvendinimą. Nagrinėjome ES veiksmus šioje srityje, sutelkdami dėmesį į bankų sektorių ir keldami klausimą, ar ES veiksmai yra įgyvendinti tinkamai.

V

Apskritai, kalbant apie PP / TF prevencijos veiksmus ir veiksmus, kurių reikia imtis nustačius riziką, nustatėme institucinį susiskaidymą ir prastą koordinavimą ES lygmeniu. Praktiškai KPP / KTF priežiūra vis dar vykdoma nacionaliniu lygmeniu, o ES priežiūros sistema yra nepakankama, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos.

VI

Komisija yra įpareigota skelbti ES nepriklausančių valstybių (trečiųjų valstybių), keliančių pinigų plovimo grėsmę vidaus rinkai, sąrašą. Nustatyta bendravimo su į sąrašą įtrauktomis trečiosiomis valstybėmis trūkumų ir nepakankamas Europos išorės veiksmų tarnybos bendradarbiavimas. Be to, ES iki šiol nėra patvirtinusi atskiro didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašo. Komisija taip pat kas dvejus metus atlieka vidaus rinkos rizikos vertinimą. Šiame rizikos vertinime nenurodyti bėgant laikui įvykę pokyčiai, neatsižvelgta į geografinį aspektą ir veiksmingai nenustatyti rizikos prioritetai.

VII

Nustatėme, kad Komisija ilgai užtruko vertindama valstybių narių vykdomą direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę; tai susiję su prasta valstybių narių komunikacija ir ribotais Komisijos ištekliais. Europos bankininkystės institucijos (EBI) darbuotojai atliko išsamius galimų ES teisės pažeidimų tyrimus, tačiau aptikome įrodymų, kad svarstymo procese dalyvavusiems EBI Priežiūros tarybos nariams buvo daroma lobistinė įtaka. Taip pat nustatėme, kad Europos Centrinis Bankas sėkmingai pradėjo dalytis informacija su nacionalinėmis KPP / KTF priežiūros institucijomis, tačiau kai kurios jo sprendimų priėmimo procedūros buvo lėtos. Be to, dėl nacionalinių praktikų gerokai skyrėsi medžiagos, kuria dalijosi priežiūros institucijos, kokybė, todėl EBI rengia atnaujintas gaires.

VIII

Komisijai rekomenduojame:

1. aiškiau nustatyti prioritetus pagal PP / TF riziką ir palaikyti ryšius su Europos išorės veiksmų tarnyba dėl į sąrašą įtrauktų trečiųjų valstybių;
2. kai galima, pirmenybę teikti reglamentų, o ne direktyvų rengimui;
3. nustatyti sistemą prašymams dėl Sąjungos teisės pažeidimų tyrimo teikti.

IX

Europos bankininkystės institucijai rekomenduojame:

1. nustatyti taisykles, kad kiti Priežiūros tarybos nariai negalėtų daryti įtakos komisijos nariams svarstymų metu;
2. parengti gaires, kurios palengvintų suderintą nacionalinių ir ES lygmens priežiūros institucijų keitimąsi informacija.

X

Europos Centriniam Bankui rekomenduojame:

1. nustatyti efektyvesnes vidaus sprendimų priėmimo procedūras;
2. pakeisti savo priežiūros praktiką, kai bus parengtos Europos bankininkystės institucijos gairės.

XI

Būsima teisėkūros reforma yra galimybė Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai ištaisyti nustatytus trūkumus ir pašalinti ES KPP / KTF sistemos susiskaidymą.

Įvadas

Kas yra pinigų plovimas?

01

Pinigų plovimas gali vykti visuose ekonomikos sektoriuose, nuo lošimo iki prekybos biržos prekėmis ir nekilnojamojo turto įsigijimo. Vis dėlto tam tikrame etape pinigus plaunantiems asmenims paprastai reikia pasinaudoti bankų sistema, ypač kai konvertuojamos ir pervedamos neteisėtai gautos lėšos (vadinamasis sluoksniavimas). Dėl išsamesnės informacijos apie pinigų plovimą žr. 1 diagramą. Iš tiesų iš naujausių Eurostato duomenų¹ matyti, kad daugiau nei 75 % įtartinų sandorių, apie kuriuos pranešta, įvykdyti daugiau nei pusės ES valstybių narių kredito įstaigose. Todėl prevencinės priemonės bankų sektoriuje gali būti veiksmingas įrankis pinigų plovimo ciklui nutraukti.

02

Dar viena grėsmė, susijusi su pinigų plovimu, yra teroristų finansavimas (žr. 1 langelį). Politikos kryptys, skirtos kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (PP / TF), yra susijusios ir paprastai vykdomos taikant tas pačias priemones, kurios vadinamos kova su pinigų plovimu ir kova su terorizmo finansavimu (KPP / KTF).

Kovos su pinigų plovimu viešoji politika

03

Nacionalinės KPP politikos kryptys, kuriomis siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir bausti už jį, parengtos praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje. Pasauliniu mastu pagrindinis organas šioje srityje yra tarpvyriausybinė Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF), kurią 1989 m. Paryžiuje įsteigė G 7. Tarp 39 FATF narių yra Jungtinės Valstijos, Rusija ir Kinija, taip pat Europos Komisija ir 14 ES valstybių narių.

04

FATF nustato standartus ir skatina veiksmingus kovos su pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir kitomis susijusiomis grėsmėmis tarptautinės finansų sistemos vientisumui veiksmus. Jos gairės šiuo metu apima finansų įstaigoms skirtas prevencines priemones, taip pat rekomenduojamus reguliavimo institucijų, priežiūros institucijų ir teisėsaugos įstaigų įgaliojimus. FATF sudaro palankias sąlygas tarpusavio vertinimo ataskaitų (TVA) sistemai, pagal kurią jos nariai atlieka periodišką tarpusavio vertinimą, siekdami nustatyti, ar jos standartai ir rekomendacijos tinkamai taikomi praktikoje. ES neskiria tiek dėmesio įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu tarpusavio vertinimui, kaip tai daro FATF.

05

1991 m., remdamasi FATF standartais, ES priėmė kovos su pinigų plovimu direktyvą (KPPD), siekdama užkirsti kelią nusikaltėliams pasinaudoti laisvu kapitalo judėjimu vidaus rinkoje ir suderinti valstybių narių pastangas kovojant su pinigų plovimu. Nuo to laiko ES keturis kartus atnaujino KPPD, nes keitėsi FATF standartai, kaskart vis sugriežtinant taisykles. Tai buvo padaryta siekiant atspindėti pasauliniu lygmeniu didėjantį neigiamo pinigų plovimo ir pinigus plaunančių asmenų naudojamų naujų metodų poveikio pripažinimą, kartu stiprinant sistemą pasitelkiant kitus baudžiamosios teisės aktus. Daugiau informacijos apie teisinę sistemą galima rasti I priede.

06

Baudžiamasis persekiojimas už pinigų plovimo nusikaltimus ir sprendimų vykdymo užtikrinimas ES priklauso valstybių narių, kurios taiko skirtingus baudžiamojo persekiojimo standartus ir bausmes, kompetencijai. Kalbant apie kitas FATF valstybes, Jungtinės Valstijos, užtikrindamos su pinigų plovimu susijusių taisyklių ir bausmių vykdymą, paprastai laikosi griežtesnio baudžiamojo režimo ir pastaraisiais metais JAV veikiantiems ES bankams iškeltose bylose buvo skirtos didelės baudos bei kitos nuobaudos. Dėl išsamesnės informacijos žr. IV priedą.

ES ir valstybių narių atsakomybė

07

ES KPP / KTF sistema pagal SESV 114 straipsnį iki šiol daugiausia buvo kuriama direktyvų pagrindu. Tai skiriasi nuo kitų finansinių paslaugų teisės aktų sričių, kuriose labiau įprastas tapo mišrus metodas – reglamentuojant taikyti ir reglamentus, ir direktyvas. Todėl KPP / KTF srityje ES organai yra atsakingi už politikos plėtojimą, gaires ir priežiūrą, o teisės aktai įgyvendinami valstybėse narėse. ES lygmeniu nėra vienos KPP / KTF priežiūros institucijos. Paskirtos nacionalinės KPP / KTF priežiūros institucijos turi užtikrinti, kad finansų ir kitos įstaigos, kurioms taikomos KPP / KTF taisyklės, laikytųsi savo prievolių, ir imtis taisomųjų veiksmų, jeigu jos jų nesilaiko. Tai gali apimti finansines nuobaudas ir veiklos vykdymo apribojimus. Be to, finansų įstaigos apie įtartiną veiklą privalo pranešti savo valstybės narės finansinės žvalgybos padaliniams (FŽP) (taip pat žr. 2 diagramą).

08

Palyginti su Jungtinėmis Valstijomis, ES neturi vienos kovos su pinigų plovimu priežiūros institucijos jokiame sektoriuje. Kiekviena valstybė narė turi priežiūros instituciją (arba priežiūros institucijas), atsakingą (atsakingas) už bankų ir, iš tiesų, kitų įpareigotųjų subjektų priežiūrą. ES organų tiesioginiai įgaliojimai yra riboti. Priežiūros institucijų elgesys labai skiriasi, o tai galimai sukuria nevienodą traktavimą valstybėse narėse². Jungtinėse Valstijose Kovos su finansiniais nusikaltimais tinklas (angl. Financial Crimes Enforcement Network, FinCEN) yra pagrindinė KPP / KTF reguliavimo įstaiga, kuri vykdo bankų, finansų įstaigų ir asmenų stebėseną. FinCEN veiksmai yra pasaulinio masto, nes jis turi įgaliojimus už JAV ribų esantiems bankams uždrausti palaikyti korespondentinės bankininkystės santykius su JAV bankais, jei turi pagrįstų priežasčių daryti išvadą, kad bankas kelia itin didelį susirūpinimą dėl pinigų plovimo³.

09

Komisijos Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinis direktoratas (FISMA GD)⁴ koordinuoja ES politiką kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje. Komisija yra atsakinga už rizikų ES finansų sistemai nustatymą ir tinkamų rekomendacijų atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams pateikimą. Ji taip pat atsakinga už politikos plėtojimą ir užtikrinimą, kad ES teisės aktai būtų perkelti į valstybių narių nacionalinę teisę ir įgyvendinti. Todėl Komisija turi atlikti svarbų vaidmenį sudarydama sąlygas ES sukurti tvirtą KPP / KTF sistemą. Tam tikras vaidmuo teikiant atitinkamą žvalgybos informaciją apie PP / TF Komisijos reikmėms tenka ir Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) bei Europolui.

10

Europos bankininkystės institucija (EBI) nuo 2020 m. yra atsakinga už vadovavimą ES finansų sektoriaus kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, jos koordinavimą ir stebėseną. Iki tol jos darbas apėmė tik bankų sektorių, įskaitant reguliavimo priemonių, pavyzdžiui, gairių, nuomonių dėl PP / TF rizikų, bei ataskaitų rengimą. Be to, EBI turi įgaliojimus tirti nacionalinių priežiūros institucijų šioje srityje tariamai padarytus ES teisės pažeidimus, bet neturi priežiūros ar vykdymo užtikrinimo įgaliojimų.

11

Europos Centrinis Bankas (ECB) atsakingas už didelių euro zonos bankų prudencinę priežiūrą. Prudenciniai PP / TF rizikų aspektai vis labiau domina ECB, nes dėl PP / TF rizikos gali kilti priežiūros iššūkių ir rizika viso sektoriaus reputacijai. Nuo 2019 m. ECB pradėjo į savo prudencinę priežiūrą integruoti KPP / KTF klausimus, kurie sprendžiami vykdant priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (SREP). Remiamas EBI ir kitų EPI, jis pasirašė keitimosi informacija susitarimus su beveik 50 KPP / KTF priežiūros institucijų. ECB priežiūros pareigūnai šią informaciją vertina, įtraukia į savo prudencinės priežiūros veiklą ir prireikus imasi atitinkamų prudencinių priemonių.

12

Europolas remia valstybių narių kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Pagrindiniai ES subjektai pateikti 2 diagramoje.

Dabartinė politikos padėtis

13

Vienas iš pagrindinių vykstančių politinių diskusijų apie ES KPP / KTF struktūrą aspektų – ES KPP / KTF centrinės priežiūros institucijos nebuvimas ir su tuo susijusios nevienodos sąlygos⁵.

14

2020 m. gegužės mėn. Komisija kaip komunikatą priėmė KPP / KTF veiksmų planą, įtraukdama keletą ramsčių⁶, kartu paskelbdama patikslintą metodiką, kaip nustatomos didelės rizikos trečiosios valstybės. Komisija teiks pasiūlymą parengti bendrą taisyklių sąvadą ir įsteigti vieną KPP / KTF priežiūros įstaigą. Šiam pasiūlymui vėliau iš esmės pritarė Europos Parlamentas⁷.

15

2020 m. lapkričio mėn. Taryba paskelbė išvadas⁸, kuriomis plačiai remiami šie politikos tikslai. Tikimasi, kad ankstesnėje dalyje paminėtus teisėkūros pasiūlymus, į kuriuos įtraukti šie ramsčiai, Komisija pateiks iki 2021 m. vidurio.

Audito apimtis ir metodas

16

Atsižvelgdami į KPP / KTF politikos svarbą Europos Sąjungoje, į pastaruoju metu didelio atgarsio sulaukusias bylas dėl PP / TF bankų sektoriuje ir dabartinį reformos poreikį, nusprendėme atlikti šios politikos efektyvumo ir veiksmingumo aspektų auditą. Mūsų ataskaitos tikslas – informuoti suinteresuotuosius subjektus ir pateikti rekomendacijų siekiant remti politikos plėtojimą ir tolesnį įgyvendinimą.

17

Pagrindinis audito klausimas buvo, ar ES kovos su pinigų plovimu bankų sektoriuje veiksmai yra tinkamai įgyvendinti. Nors mūsų audito dėmesio centre – bankų sektorius, išvados gali būti aktualios KPP / KTF politikai ir kitiems sektoriams. Į šio audito apimtį neįtraukėme finansinės žvalgybos padalinių (FŽP). Papildomi klausimai:

• Ar ES rengia trečiųjų valstybių sąrašą, kuriame nustatomos konkrečios grėsmės ES?
• Ar Komisija tinkamai įvertino pinigų plovimo riziką vidaus rinkai?
• Ar Komisija tinkamai įvertino ES teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę?
• Ar Komisija ir EBI laiku ėmėsi veiksmingų priemonių reaguodamos į galimus ES KPP / KTF teisės pažeidimus?
• Ar ECB efektyviai integravo PP / TF rizikas į bankų prudencinę priežiūrą ir ar efektyviai pasidalijo informacija su nacionalinėmis priežiūros institucijomis?

18

Mūsų audituojami subjektai buvo Komisija (daugiausia FISMA GD), Europos bankininkystės institucija (EBI) ir Europos Centrinis Bankas (ECB). Audito metu nustatytais faktais buvo pasidalyta su EIVT. Be to, atlikome Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ekspertų grupės (EGMLTF) 27 valstybių narių elektroninę apklausą. Apklausoje domėtasi KPP / KTF politikos įgyvendinimo aspektais nacionaliniu lygmeniu, pavyzdžiui, rizikos vertinimu ir perkėlimu į nacionalinę teisę. Gavome atsakymus iš 20 valstybių. Šia apklausa remiamės visoje ataskaitoje. Taip pat surengėme pokalbius su KPP / KTF politikoje dalyvaujančiomis valdžios institucijomis ir priežiūros institucijomis iš keturių valstybių narių. Jas pasirinkome įvairaus dydžio, įvairiose vietose ir pagal įvairias kylančias PP / TF rizikas. Keliuose skyriuose išsamiai aprašėme savo darbą, atliktą sudarant valstybių narių arba bankų imtį pagal atrankos kriterijus, paaiškintus atitinkamuose skyriuose. Preliminariai nustatytus faktus aptarėme ekspertų grupėje.

19

Savo audito kriterijus pasirinkome iš FATF⁹ ir Bazelio bankų priežiūros komiteto¹⁰ nustatytų tarptautinių standartų. Taip pat naudojomės teisine sistema (Kovos su pinigų plovimu direktyva (KPPD), Kapitalo reikalavimų direktyva (KRD), Bendro priežiūros mechanizmo reglamentu (BPMR) ir EBI reglamentu) ir EBI parengtomis atitinkamomis gairėmis. Nagrinėdami EBI veiklą, atitinkamais atvejais atlikome lyginamąją analizę pagal jos konkrečius darbo tvarkos taisyklių rinkinius. Kalbant apie teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę, rėmėmės pačios Komisijos geresnio reglamentavimo gairėmis. Analizuodami Komisijos atliktą rizikos vertinimą, taikėme atitinkamus rizikos vertinimo standartus.

Pastabos

ES rizikingų trečiųjų valstybių sąrašas nepritaikytas pagal ES galinčias kilti grėsmes

20

Komisija yra teisiškai įpareigota nustatyti už ES ribų esančias valstybes, kurių nacionalinėje KPP / KTF sistemoje yra strateginių trūkumų, keliančių riziką ES finansų sistemai¹¹. Komisija patvirtina didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą priimdama deleguotąjį aktą¹². Kai Komisija nustato tokias trečiąsias valstybes¹³, tai reiškia, kad ES įpareigotieji subjektai (įskaitant bankus), turėdami reikalų su sąraše esančių valstybių asmenimis ar įmonėmis, privalo nedelsdami taikyti žymiai griežtesnes priemones (specialiai sugriežtintą išsamų patikrinimą). Tai reikalinga siekiant apsaugoti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir apriboti į ES išplaunamų pinigų srautą. ES turi įvertinti daugiau nei 200 valstybių ir teritorijų. Įtraukus valstybę į sąrašą, ES įmonės ir piliečiai, kurie nori plėtoti verslą toje valstybėje, šioje veikloje gali susidurti su vėlavimu ir patirti išlaidų, ir atvirkščiai. Tai gali paskatinti ir rizikos mažinimą, kuris reiškia strateginį įmonių pasitraukimą iš rinkos segmentų dėl reglamentavimo naštos.

21

Remdamiesi atitinkamais standartais, vertinome, ar Komisijos vykdomas trečiųjų valstybių sąrašo sudarymo procesas yra efektyvus ir veiksmingas.

Komisijos informacijos rinkimo metodas trečiųjų valstybių sąrašui sudaryti buvo efektyvus, bet EIVT laiku neteikė informacijos

22

Pagal KPPD Komisija, atlikdama vertinimus, yra įpareigota apsvarstyti patikimus ir naujausius informacijos šaltinius, įskaitant trečiųjų valstybių KPP / KTF sistemas. Visų pirma 2018 m. liepos mėn. Komisija priėmė ir paskelbė Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, kuriuo nustatoma trečiųjų valstybių jurisdikcijų nustatymo darbo tvarka¹⁴ (2018 m. metodika).

23

Metodika pagrįsta KPPD reikalavimais ir FATF standartais, metodais ir geriausia patirtimi. Be to, joje kaip pagrindu nustatant ES politiką trečiųjų valstybių atžvilgiu remiamasi FATF sąrašo sudarymo procedūra, įtraukiant Europolo ir EIVT surinktą žvalgybos informaciją apie konkrečias valstybes. Visų pirma imama FATF arba atitinkamos regioninės įstaigos parengta naujausia tarpusavio vertinimo ataskaita (TVA). Komisijos metodika šiek tiek skiriasi nuo JAV metodikos. Pagal JAV metodiką galimi skirtingi trečiųjų valstybių rizikos lygiai ir ji yra labiau pagrįsta sankcijomis.

24

Komisija naudoja ir kitus sąrašų sudarymo procesus, kuriais taip pat kovojama su PP / TF grėsmėmis, kylančiomis už ES ribų. Konkrečiai paminėtinas mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašas ir ribojamųjų priemonių (sankcijų) sąrašas. Šie procesai yra palyginti III priede. Ir mokesčių, ir sankcijų sąrašai yra skirti pokyčiams už ES ribų skatinti, o KPP / KTF trečiųjų valstybių sąrašas yra daugiausia gynybinio pobūdžio. Be to, abu šie sąrašai yra Tarybos sprendimų rezultatas.

25

Pagal metodiką (žr. 22 dalį), Komisija taip pat yra įpareigota rinkti medžiagą iš Europolo ir EIVT, nes jie turi atitinkamų ekspertinių žinių, o EIVT – ir informaciją iš konkrečių valstybių apie PP / TF riziką trečiosiose valstybėse. Atlikdama tyrimą taikymo sričiai apibrėžti ir siekdama nustatyti prioritetus, Komisija Europolo ir EIVT oficialiai paprašė informacijos, susijusios su trečiųjų valstybių nustatymu.

26

1 lentelėje chronologiškai pateikta, kaip Komisija sudarė ir atnaujino trečiųjų valstybių sąrašą.

27

Europolas laiku ir nuosekliai teikė Komisijai informaciją, reikalingą atliekant tyrimą taikymo sričiai apibrėžti ir prioritetams nustatyti. EIVT iš pradžių nepateikė jokios informacijos, kurios raštu paprašė Komisija, ir tik vėliau prisidėjo prie proceso. Negavus informacijos apie konkrečias valstybes tuo metu, kai jos iš pradžių buvo paprašyta, sumažėjo proceso efektyvumas.

28

Taip pat teko spręsti klausimus, susijusius su bendradarbiavimu su trečiosiomis valstybėmis. Pagal metodiką, Komisija ir EIVT yra įpareigota koordinuotai dalyvauti veikloje ir užtikrinti, kad atitinkama trečioji valstybė būtų visapusiškai ir laiku informuota apie priimtą deleguotąjį aktą. Neaptikome įrodymų, patvirtinančių, kad tai buvo nuodugniai įvykdyta.

29

Komisija didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą priima deleguotuoju aktu. Tai Komisiją įpareigoja prieš priėmimą konsultuotis su valstybių narių atstovų ekspertų grupėmis.

30

Komisija bendravo su Taryba Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ekspertų grupėje (EGMLTF) ir paprašė jos prisidėti rengiant valstybių rizikos profilius, KPP / KTF vertinimus ir deleguotojo akto projektą. Konsultacijų dėl valstybių rizikos profilių rengimo ir KPP / KTF vertinimų (valstybių aprašų) metu 2018 m. lapkričio mėn. (žr. 1 lentelę) beveik pusė valstybių narių Komisijai suteikė reikiamą pagalbą.

Komisijos atlikti vertinimai yra išsamūs, bet iš esmės paremti FATF ataskaitomis

31

Pagal metodiką Komisija yra įpareigota parengti kiekvienos vertinamos valstybės profilį, apibūdinant grėsmes bei rizikas ir, remiantis aštuonių sudedamųjų dalių analize, atlikti atitinkamos trečiosios valstybės bendrą trūkumų lygio įvertinimą.

32

Remdamiesi mūsų dešimties valstybių imties analize, padarėme išvadą, kad Komisija sugebėjo veiksmingai surinkti informaciją apie trečiųjų valstybių rizikas ir jos pagrindu parengti atskirų valstybių profilius, kuriais naudojosi savo vertinimuose. Apskritai, dauguma atvejų valstybių profiliuose buvo pateikta išsami ir aktuali informacija, surinkta iš vidaus ir viešai prieinamų informacijos šaltinių. Tačiau jie iš esmės grindžiami pagal FATF metodiką parengtomis tarpusavio vertinimo ataskaitomis, o kai kurios iš jų yra beveik dešimties metų senumo.

33

Taikant Komisijos metodiką nėra naudojamasi jokiais kiekvienai sudedamajai daliai priskirtais svoriniais koeficientais ar balais vertinamais kriterijais ir (arba) nustatytu reitingavimu, o jurisdikcijos galiausiai pasirenkamos remiantis ekspertų vertinimu. Tačiau savo imtyje nenustatėme jokio nenuoseklumo tarp Komisijos atrinktų ar neatrinktų jurisdikcijų.

Pirmasis bandymas sudaryti atskirą ES trečiųjų valstybių sąrašą nepavyko, todėl dabartiniu ES sąrašu neperžengiamos FATF sąrašo ribos

34

2019 m. vasario 13 d. Komisija priėmė deleguotąjį aktą, kuriuo nustatė 23 didelės rizikos trečiąsias valstybes (žr. 1 lentelę). Deleguotasis aktas galėtų įsigalioti tik tuomet, jei Europos Parlamentas ir Taryba per mėnesį nuo pranešimo apie aktą dienos nepareikštų prieštaravimo. 2019 m. kovo 7 d. Taryba nusprendė vieningai atmesti Komisijos pateiktą sąrašo projektą. Daugelis valstybių narių išreiškė susirūpinimą, kad su jomis surengtų konsultacijų procesas buvo skubotas. Parlamentas, priešingai, savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliucijoje deleguotajam aktui pritarė.

35

Tarybai atmetus aktą, Komisija 2020 m. gegužės mėn. pateikė naujo deleguotojo akto pasiūlymą (žr. 1 lentelę). Tai buvo padaryta suderinimo su FATF procesu pagrindu, svarstant tik FATF į sąrašą įtrauktas ir iš jo išbrauktas valstybes. Šis sąrašas buvo siauresnės apimties. Nei Parlamentas, nei Taryba jo neatmetė ir jis šiuo metu galioja. Informavimo tikslais pateikiame 2019 m. vasario mėn. sąrašą, išskirdami valstybes, kurių tuo metu FATF sąraše nebuvo (žr. 2 lentelę).

36

Apskritai, atskiro ES trečiųjų valstybių sąrašo rengimo procesas nebuvo veiksmingas. Iki šiol ES nesutarė dėl trečiųjų valstybių sąrašo, kuriuo būtų peržengtos galiojančio FATF sąrašo ribos ir kuriame būtų atsižvelgta į konkrečias su ES susijusias grėsmes. Pasirinktas atsakas į riziką yra tik valstybių lygmeniu ir netaikomas subjektui ar sektoriui, kaip ES sankcijų sąrašo atveju.

37

2020 m. gegužės mėn. Komisija taip pat paskelbė patobulintą metodiką, skirtą naudoti kitame įtraukimo į sąrašą procese, kuris šiuo metu yra vykdomas. Ji grindžiama ankstesne metodika ir pagal ją bus labiau bendradarbiaujama su trečiosiomis valstybėmis. Iš tiesų tai reikš, kad naujos trečiosios valstybės įtraukimas į sąrašą gali trukti iki 12 mėnesių. Mūsų pastabos apie ankstesnės metodikos trūkumus vis dar aktualios įgyvendinant dabartinę metodiką.

Komisijos ES vidaus rinkos rizikos analizei trūksta geografinio aspekto, prioritetų nustatymo ir atitinkamų duomenų

38

Pagal Ketvirtąją KPPD Komisija yra įpareigota vertinti konkrečias PP / TF rizikas, kurios daro poveikį vidaus rinkai ir yra susijusios su tarpvalstybine veikla, ir kas dvejus metus arba prireikus dažniau teikti ataskaitas. Tai vadinama viršnacionalinės rizikos vertinimu (angl. Supranational Risk Assessment (SNRA)). Pirmas SNRA buvo parengtas 2017 m., o antras – 2019 m. Šio rizikos tipo nustatymo tikslas – įvertinti problemų Sąjungoje svarbą ir vietą, kad būtų galima padėti parengti tinkamus taisomuosius veiksmus. Taip pat tai yra svarbi priemonė politikos formuotojams ir bankams, kuria naudojantis matyti, į ką jiems reikia sutelkti dėmesį, kad būtų galima veiksmingiausiai sumažinti PP / TF riziką. Valstybės narės taip pat turi atlikti nacionalinius rizikos vertinimus (NRV), bet mes jų nenagrinėjome. Komisija taip pat yra įpareigota iš valstybių narių rinkti statistiką apie kiekybines pinigų plovimo apimtis.

39

Remdamiesi atitinkamais standartais, vertinome, ar Komisijos SNRA parengimo procesas ir statistikos skelbimas buvo efektyvus ir veiksmingas.

Taikant Komisijos metodiką nėra nustatomas rizika grindžiamas sektorių prioritetiškumas, joje nėra geografinės aprėpties ir nepateikti bėgant laikui įvykę pokyčiai

40

Komisijos metodika grindžiama FATF metodu. Pagal šį metodą pateikiama visa reikalinga informacija, atitinkanti rizikos valdymo standartus. (žr. 3 lentelę).

41

Metodu, kuris buvo naudojamas SNRA atlikti, siekiama įvertinti ES lygmeniu nustatytą pažeidžiamumą, atliekant sistemingą pinigų plovimo rizikų, susijusių su metodais, kuriuos naudoja potencialūs pinigų plovimo ir teroristų finansavimo vykdytojai, analizę.

42

Atlikdama 2019 m. SNRA, Komisija analizavo ir kartu vertino kiekvieną iš 47 produktų ar paslaugų, nurodydama atitinkamas grėsmes, pažeidžiamumą ir pateikdama išvadas (žr. 3 lentelę).

43

SNRA buvo atnaujinti naudojantis informacija, gauta iš vykstančių mainų su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant valstybes nares, profesines organizacijas ir NVO. Mūsų apklausoje 50 % valstybių narių padarė išvadą, kad SNRA yra labai naudingas formuojant politiką nacionaliniu lygmeniu, o 40 % atsakė, kad jis yra šiek tiek naudingas.

44

Komisija sektorių vertinimus pateikia ne pagal prioritetinį lygį (pavyzdžiui, bendras vertinimo balas: grėsmė, padauginta iš pažeidžiamumo), bet pagal profesinius sektorius. Vis dėlto į pridedamą Komisijos komunikatą yra įtraukta sektorių rizikos vertinimo santrauka. Komisija neatliko vertinimo pagal sektorius, ar 2017–2019 m. bendros grėsmės ar pažeidžiamumo lygis padidėjo. Be to, kadangi trūksta lyginamųjų statistinių duomenų, Komisijai sudėtingiau palyginti skirtinguose sektoriuose kylančias grėsmes (taip pat žr. 48 dalį).

45

Pagal Komisijos, padedant EGMLTF, sukurtą rizikos vertinimo metodiką, laikoma, kad likutinės rizikos poveikis yra nustatytas, kai atlikus analizę grėsmės ir pažeidžiamumas visais atvejais įvertinami kaip „nuolatos reikšmingi“. Tai įrodymas, kad vykdant šią užduotį trūko aiškiai nustatytų prioritetų.

46

Atlikdami analizę, pasirinkome trijų iš 47 produktų ir paslaugų imtį (elektroninių pinigų, tarpininkavimo ir turto valdymo – privačiosios bankininkystės), nes jie yra susiję su bankų sektoriumi ir buvo įvertinti aukštais pažeidžiamumo balais. Mūsų nustatyti faktai:

• nors pastebėjome įvairių suinteresuotųjų subjektų indėlį į valstybių aprašų projektus, to nebuvo galima aiškiai susieti su atliktu vertinimu;
• nustatėme, kad balų pakeitimai nebuvo pagrįsti, ypač tais atvejais, kai išvados turėjo didesnę reikšmę;
• vertinant riziką neatsižvelgta į geografinį aspektą, nors tai būtų aktualu tam tikrų sektorių atžvilgiu;
• atsižvelgiant į pokyčius sektoriuose, kuriuose greitai diegiamos inovacijos, Komisijai leidžiama atnaujinti duomenis dažniau nei kas dvejus metus atliekant atnaujinimą, bet ji to niekada nepadarė;
• dėl tolesnių veiksmų pagal rekomendacijas, dvejų metų gali nepakakti, kad Komisija galėtų patikrinti, ar veiksmai užbaigti.

47

Tolesni veiksmai atlikus 2017 m. SNRA buvo vykdomi rengiant 2019 m. SNRA. Peržiūrėję tris sektorius, 2019 m. SNRA sektorių lygmeniu nenustatėme, kad šių tolesnių veiksmų išvados būtų aiškiai paminėtos. Tačiau Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai¹⁶ yra nurodyti bendri tolesni veiksmai pagal rekomendacijas.

Komisija nepateikė PP / TF statistikos

48

Istoriškai atlikta mažai patikimų pinigų plovimo masto Europoje įvertinimų pagal sektorius, pasireiškimo dažnumą ar piniginę išraišką. Nuo 2020 m. sausio mėn. Komisija privalo rinkti ir vėliau teikti statistinius duomenis apie savo kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemų veiksmingumą. Valstybės narės taip pat privalo tokius statistinius duomenis pateikti Komisijai¹⁷. Komisija (FISMA GD) ėmėsi veiksmų šiems duomenims surinkti iš valstybių narių, tačiau iki šiol dėl jų nepateikė ataskaitos. Be to, Eurostatas neturi metodikos, pagal kurią būtų renkami su pinigų plovimu susiję duomenys ir kiekybiškai vertinamas pinigų plovimo mastas.

49

Apskritai, manome, kad Komisija savo kas dvejus metus atliekamame vertinime nenustatė aiškių prioritetų pagal riziką ir neatsižvelgė į geografinį aspektą. Be to, Komisija neskelbia PP / TF statistikos, kuri, atliekant užduotį, padėtų geriau nustatyti prioritetus. Visa tai kartu sumažina Komisijos, politikos formuotojų ir įpareigotųjų subjektų galimybę imtis veiksmų PP / TF rizikai švelninti.

Perkelti ES KPP / KTF teisės aktus į nacionalinę teisę yra sudėtinga, perkėlimas – netolygus, o Komisijos vertinimas – lėtas

50

ES teisinė sistema, skirta pinigų plovimo prevencijai, beveik visa parengta direktyvų forma, o direktyvos, skirtingai nei reglamentai, privalo būti perkeltos į valstybių narių teisę. Kad direktyva turėtų poveikį nacionaliniu lygmeniu, ES valstybės privalo priimti nacionalinę priemonę, paprastai – teisės aktą. Jei valstybė narė neįgyvendina ES teisės, Komisija turi visus įgaliojimus ES Teisingumo Teisme pradėti oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą¹⁸.

51

Audito metu nagrinėjome, ar Komisija veiksmingai vertina ES KPP / KTF teisinės sistemos perkėlimą į nacionalinę teisę¹⁹, remdamiesi atitinkamais standartais, įskaitant KPPD, pačios Komisijos geresnio reglamentavimo gaires ir kitas vidaus gaires. Kad atsakytume į šį klausimą, vertinome, kaip Komisija tikrino Ketvirtosios KPPD perkėlimą. Direktyva įsigaliojo 2015 m. liepos 15 d., o 28 valstybės narės privalėjo ją perkelti į nacionalinę teisę ir apie visas perkėlimo priemones pranešti Komisijai iki 2017 m. birželio 26 d. Tačiau, kol dar vyko Ketvirtosios KPPD perkėlimo procesas, 2018 m. viduryje įsigaliojo Penktoji KPPD.

52

Savo vertinimą atlikome remdamiesi trijų valstybių narių ir penkių iš 69 Ketvirtosios KPPD straipsnių imtimi. Pasirinkome tuos straipsnius, kurie yra svarbūs ES bankų sektoriui ir dėl kurių daugumoje valstybių narių buvo nustatytos atitikties problemos²⁰. Vertindami susitelkėme į pirmus du atitikties tikrinimo proceso etapus, t. y. pranešimų ir perkėlimo į nacionalinę teisę patikras, nes didžioji dalis Komisijos atliekamų atitikties patikrų dar vyksta ir nėra baigtos. Į mūsų audito apimtį neįėjo teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse vertinimas. Komisijos vykdomas atitikties tikrinimo procesas paaiškintas 3 diagramoje.

Komisija ėmėsi naudingų veiksmų perkėlimui į nacionalinę teisę skatinti

53

Siekdama padėti valstybėms narėms, Komisija taiko atitikties skatinimo priemones²¹. Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., tai yra prieš perkėlimo į nacionalinę teisę terminą, Komisija visoms valstybėms narėms organizavo penkis praktinius seminarus. Apskritai nustatėme, kad praktiniuose seminaruose buvo aptartos visos svarbiausios temos, susijusios su Ketvirtosios KPPD perkėlimu į nacionalinę teisę. Iš mūsų apklausos matyti, kad 17 iš 20 valstybių narių (85 %) Komisijos rekomendacijas laiko naudingomis²², o 70 % atsakė, kad praktiniai seminarai buvo labai naudingas metodas, siekiant joms padėti²³ atlikti perkėlimo į nacionalinę teisę darbą. Vienas iš klausimų, kurį nurodė valstybės narės, buvo tai, kad Penktoji KPPD įsigaliojo 2018 m. viduryje, kai dar buvo vykdomas Ketvirtosios KPPD priemonių perkėlimas į nacionalinę teisę. Taip administraciniams pajėgumams buvo daromas spaudimas parengti perkėlimo į nacionalinę teisę priemones.

54

Nepaisant šios Komisijos veiklos, 2017 m. liepos mėn. – 2019 m. kovo mėn., prieš perkėlimo į nacionalinę teisę terminą, Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš visas valstybes nares dėl informacijos nepranešimo arba neišsamaus jos pranešimo²⁴. Praėjus savaitei, tik šešios valstybės narės paskelbė apie visišką Ketvirtosios KPPD perkėlimą į nacionalinę teisę, septynios valstybės narės pranešė apie dalinį perkėlimą ir 15 valstybių narių nepranešė apie jokias perkėlimo į nacionalinę teisę priemones. Tačiau iš mūsų imties buvo matyti, kad kai kurios valstybės narės pervertino mastą, kuriuo jos įgyvendino perkėlimo į nacionalinę teisę priemones. Tai prisidėjo prie padėties, kai, nepaisant noro ES lygmeniu užtikrinti nuoseklumą, KPP teisė nacionaliniu lygmeniu įgyvendinama netolygiai, didinant vidaus rinkos pažeidžiamumą PP / TF rizikos atžvilgiu (taip pat žr. 09 dalį).

Komisijai naudojantis rangovo paslaugomis nustatyta trūkumų

55

Komisija pavedė Ketvirtosios KPPD atitikties patikrą atlikti išorės rangovui. Jis turėjo atlikti visų 28 valstybių narių visų nacionalinių perkėlimo priemonių perkėlimo ir atitikties patikras. Pagal vidaus gaires²⁵ reikalaujama, kad Komisija peržiūrėtų išorės rangovo ataskaitas. Mūsų auditas patvirtino, kad šių vidinių gairių buvo laikomasi.

56

Sutartyje nebuvo nenumatytų atvejų sąlygos dėl tolesnės veiklos procedūrų, todėl, pasibaigus sutarties galiojimui, visa 28 valstybių narių perkėlimo į nacionalinę teisę vertinimo našta teko Komisijos darbuotojams. Tai ypač svarbu dėl Ketvirtosios KPPD, nes dauguma valstybių narių paskelbė, kad iki sutarto termino arba iš dalies perkėlė direktyvą į nacionalinę teisę, arba jos visai neperkėlė, o kelios valstybės narės pranešė apie daug perkėlimo priemonių, kai kuriais atvejais įgyvendintinų per ketverius metus (2016–2020 m.).

57

Praktiškai Komisija galėjo tik skubiai imtis veiksmų, kad pradėtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrą tais atvejais, kai valstybė narė paskelbia, kad nėra atlikusi nei visiško, nei dalinio perkėlimo. Tai padarė viena į mūsų imtį įtraukta valstybė narė. Praėjus mėnesiui po to, kai 2017 m. birželio mėn. pasibaigė galutinis terminas, Komisija tai valstybei narei nusiuntė oficialų pranešimą (OP).

58

Į mūsų imtį įtrauktuose atvejuose Komisija užtruko mažiausiai 20 mėnesių ir daugiausiai 40 mėnesių, kad užbaigtų bendras Ketvirtosios KPPD perkėlimo į nacionalinę teisę patikras, įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūras (žr. 4 lentelę)²⁶. Tai yra gerokai ilgiau nei pačios Komisijos gairėse iškeltas tikslas²⁷. Tokią padėtį lėmė ir ilgas laikotarpis, per kurį valstybės narės perkėlė Ketvirtąją KPPD į nacionalinę teisę ir apie tai pranešė, taip pat perkėlimo priemonių įgyvendinimo neišbaigtumas. Be to, atitikties patikras galima pradėti tik užbaigus perkėlimo į nacionalinę teisę patikras (įskaitant galimą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl neišbaigtumo)²⁸, o tai gali sulėtinti procesą. Per laikotarpį, trukusį nuo dvejų iki penkerių metų, valstybės narės pranešė apie daug įvairių priemonių (žr. 4 diagramą).

59

Dėl atitikties patikrų (žr. 52 dalį), atlikę peržiūrą nustatėme, kad, išorės rangovui užbaigus darbą, Komisijos dokumentų, susijusių su skirtingomis valstybėmis, kokybė labai skyrėsi. Dėl vienos iš valstybių, įtrauktų į mūsų imtį, Komisija negalėjo pateikti duomenų apie savo darbuotojų atliktus struktūruotus tolesnius veiksmus. Atitinkamas Komisijos skyrius neturėjo skyriaus lygmens gairių, išskyrus atitikties patikrų šabloną, o darbuotojų kaita buvo didelė. Komisija neturėjo parengtos strategijos, kad būtų galima užtikrinti institucinę specialistų kompetencijos atmintį. Ir visa tai nepaisant to, kad yra parengta penktoji ES KPP / KTF teisės akto versija.

Daug valstybių narių nepakankamai bendradarbiavo su Komisija

60

Ketvirtoji KPPD yra sudėtinga direktyva, kuri daugumoje valstybių narių į nacionalinę teisę perkeliama ne vienu atskiru teisės aktu, bet priimant arba pakeičiant kelis skirtingus teisės aktus. 19 iš 20 valstybių narių (95 %), atsakydamos į mūsų apklausą, sutiko, kad daugiausia sunkumų perkeliant Ketvirtąją KPPD iškilo dėl teisės akto sudėtingumo, o 60 % kaip sunkumą paminėjo žmogiškųjų išteklių trūkumą. Viena iš valstybių narių, įtrauktų į mūsų imtį, apie savo 64 priemones pranešė penkiais etapais: apie tris priemones pranešė iki termino pabaigos, apie 10 priemonių – pasibaigus terminui 2017 m., apie 16 priemonių – 2018 m., apie 34 priemones – 2019 m. ir apie vieną priemonę – 2020 m. Iš šio pavyzdžio matyti, koks sudėtingas perkėlimas buvo tam tikrose valstybėse narėse, dažnai dalyvaujant kelioms ministerijoms³¹.

61

Valstybės narės turėjo Komisijai pateikti aiškinamuosius dokumentus, įskaitant perkėlimo į nacionalinę teisę lenteles³². Iš mūsų imties matyti, kad valstybės narės šio reikalavimo ne visada laikėsi, o kai kurios net aiškiai atsisakė tai daryti. Audito metu nustatėme, kad ne visos valstybės narės apie savo nacionalines perkėlimo priemones pranešė naudodamosi šiam tikslui sukurta duomenų baze, o tai apsunkino Ketvirtosios KPPD perkėlimo į nacionalinę teisę vertinimą. Visa tai kartu padidino Komisijos darbo krūvį.

62

Paminėtina, kad 2019 m. ESTT priėmė sprendimą³³, kad prievolė įrodyti tenka valstybėms narėms, pateikiant pakankamai aiškią ir tikslią informaciją apie direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemones. Tačiau Ketvirtosios KPPD perkėlimas į nacionalinę teisę vyko gerokai anksčiau, nei buvo priimti pirmiau minėti sprendimai.

Komisijai stigo išteklių procesui valdyti

63

Šiuo metu už KPP / KTF atsakingame FISMA GD skyriuje, kuris pastaraisiais metais buvo plečiamas, yra 17 etato ekvivalentų. Šis skyrius taip pat atsakingas už teisėkūrą KPP / KTF srityje, atvejų nagrinėjimą, prašymų dėl Sąjungos teisės pažeidimų tyrimo teikimą EBI, trečiųjų valstybių sąrašų rengimą ir SNRA.

64

2017–2019 m. šiame skyriuje dirbo mažai darbuotojų ir jie paprastai turėjo daug įvairių pareigų. Iš mūsų skaičiavimų matyti, kad kai kuriais atvejais vieno administracijos darbuotojo atsakomybės sričiai priklausė nuo keturių iki šešių valstybių narių, o darbuotojų kaita buvo didelė.

65

Dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo buvo vėluojama, palyginti su pačios Komisijos gairėmis, kaip nurodyta ankstesnėse dalyse. Kai kurių valstybių narių atveju Komisija neturėjo darbuotojų su atitinkamais kalbiniais įgūdžiais, kad galėtų patikrinti perkėlimą į nacionalinę teisę, todėl jai teko pasikliauti vertimais, o juos atlikti reikėjo papildomo laiko.

66

Apskritai, Komisijos vykdomas KPP / KTF teisės aktų vertinimas buvo neveiksmingas. Tai buvo susiję su keliais veiksniais, pavyzdžiui, teisės akto sudėtingumu, nevienodais valstybių narių veiksmais ir KPP / KTF užduotims atlikti Komisijoje skirtų išteklių trūkumu. Be to, rėmimasis direktyvomis reiškė, kad ES KPP / KTF teisė bus įgyvendinama lėtai ir nevienodai.

Komisija ir EBI neveiksmingai naudojosi savo įgaliojimais pradėti Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą

67

Pagrindinė sklandaus vidaus rinkos veikimo sąlyga yra ta, kad ES teisė, susijusi su pinigų plovimu, būtų nuosekliai įgyvendinama visoje Sąjungoje. Teisinis pagrindas (paprastumo dėlei – EBI reglamentas³⁴) suteikia EBI įgaliojimus tirti galimą Sąjungos teisės pažeidimą (STP), susijusį su KPP / KTF teisės aktais, valstybių narių lygmeniu. Tai gali būti susiję su netinkama priežiūra, kai sudaromos sąlygos banke vykdyti didelės apimties PP / TF operacijas.

68

EBI turėjo STP įgaliojimus nuo jos įkūrimo 2010 m. Sąjungos teisės pažeidimo tyrimo procedūra nustatyta EBI reglamente ir pačios EBI darbo tvarkos taisyklėse. V priede pateiktas procesas, tvarkaraštis ir pagrindiniai dalyvaujantys suinteresuotieji subjektai.

69

Šie tyrimai gali būti vykdomi pačios EBI iniciatyva arba kreipiantis daugeliui kitų subjektų, įskaitant Komisiją. Todėl visas procesas, įskaitant Komisijos kreipimąsi į EBI, yra svarbus vertinant, kaip efektyviai ir veiksmingai yra nagrinėjamas galimas Sąjungos teisės pažeidimas. Jis taip pat svarbus dėl to, kad Komisijai tenka bendra atsakomybė Sąjungos lygmeniu už teisingą ES teisės taikymą (taip pat žr. 51 dalį). Konkrečiai tikrinome, ar Komisija veiksmingai reaguoja susidūrusi su galimais ES KPP / KTF teisės pažeidimais ir ar EBI juos tiria veiksmingai ir laiku. Tyrėme, ar Komisija naudojasi savo įgaliojimais, susijusiais su galimais ES KPP / KTF teisės pažeidimais, visų pirma savo (vidaus) procedūromis, prašydama EBI ištirti įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba Sąjungos teisės netaikymą³⁵. Be to, vertinome, ar EBI galimus Sąjungos teisės pažeidimus tiria laikydamasi savo įgaliojimų pagal EBI reglamentą.

70

Nuo 2015 m. EBI iš kelių šaltinių iš viso gavo 48 prašymus ištirti atvejus, susijusius su skirtingomis teisės rūšimis, pavyzdžiui, prudencine priežiūra. EBI niekada nebuvo pradėjusi tyrimo dėl PP / TF savo iniciatyva. Devyni iš šių 48 atvejų buvo susiję su PP / TF. Iš šių devynių atvejų nagrinėjome keturis Komisijos prašymus EBI dėl 2016–2019 m. Sąjungos teisės pažeidimų, susijusių su PP / TF, kad galėtume ištirti, kaip šios dvi įstaigos koordinuoja savo veiklą.

Komisijos požiūris į prašymus dėl STP buvo ad hoc pobūdžio

71

Komisija neturi vidaus gairių, kuriomis vadovaujantis teikiamas prašymas EBI pradėti tyrimą. Komisija teikė prašymus ad hoc pagrindu ir dauguma atvejų jie buvo teikiami per kelias dienas nuo pasirodžiusių žiniasklaidos pranešimų KPP / KTF klausimais valstybėje narėje. Oficialių konsultacijų tarp skirtingų Komisijos tarnybų nebuvo.

72

Trimis iš keturių nagrinėtų atvejų Komisija paprašė EBI užtikrinti, kad konkreti finansų įstaiga laikytųsi EBI reglamento 1 straipsnio 2 dalies reikalavimų, ir ištirti galimą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymą. Tai buvo padaryta nepaisant to, kad tuomet galioję EBI teisiniai įgaliojimai buvo susiję su nacionalinių priežiūros institucijų veikla, o ne tiesiogiai su finansų įstaigų veikla.

73

Dėl vidaus konsultacijų stokos ir neteisingo EBI įgaliojimų supratimo galima daryti išvadą, kad Komisija laikėsi ad hoc požiūrio.

EBI veiksmai dėl STP įtarimų buvo labai pavėluoti

74

Iš keturių Komisijos pateiktų prašymų EBI nusprendė dviejų netirti, bet tai padarė tik ilgai delsusi. Vienu atveju EBI ėmėsi veiksmų greitai surinkti įrodymus, bet po to daugiau nei metus nesiėmė jokių tolesnių veiksmų. Kitu atveju ji visai nesiėmė veiksmų įrodymams surinkti. Oficialus EBI atsakymas Komisijai buvo raštas, vienu atveju atsiųstas praėjus 13 mėnesių, o kitu – praėjus 26 mėnesiams. Rašte padaryta išvada, kad, atsižvelgus į ankstesniu atveju priimtą sprendimą, nebuvo pagrįstų galimybių EBI tęsti STP tyrimą (žr. 78 ir 79 dalis).

75

Mūsų tikrintuose EBI dokumentuose nebuvo aiškaus tokio delsimo pagrindimo. Toks delsimas neatitinka gero administravimo arba ES organų ir institucijų tarpusavio bendradarbiavimo principų. STP proceso veiksmingumas taip pat yra ribotas, nes prašymai ilgą laiką nedavė rezultato (nebuvo nei tyrimo, nei sprendimo netirti). Tai reiškė, kad Komisija per šį laiką turėjo mažiau galimybių imtis su šiais atvejais susijusių veiksmų.

76

Kitais dviem atvejais EBI pradėjo tyrimą, kurio metu abiem atvejais buvo parengtas rekomendacijos dėl Sąjungos teisės pažeidimo projektas, pateiktas EBI Priežiūros tarybai (PT). Abiem atvejais nustatėme, kad EBI darbuotojai, laikydamiesi vidaus taisyklių, atliko išsamų svarstomo klausimo tyrimą. Vienu atveju Priežiūros taryba nusprendė, kad buvo padarytas Sąjungos teisės pažeidimas, o kitu atveju – ne.

EBI aukšto lygio sprendimų priėmimui įtakos turėjo nacionaliniai interesai

77

Pirmuoju iš dviejų tirtų atvejų Priežiūros taryba per dviejų mėnesių teisinį laikotarpį nustatė, kad buvo padarytas Sąjungos teisės pažeidimas ir atitinkamai nacionalinei priežiūros institucijai parengė rekomendaciją. Ji nedelsdama informavo EBI apie veiksmus, kurių buvo imtasi. Komisija, laikydamasi savo įgaliojimų ir pasikonsultavusi su EBI, nusprendė, jog tie veiksmai nebuvo nei pakankami, nei tinkami, kad būtų užtikrinta atitiktis Sąjungos teisės aktams. Tuomet Komisija atitinkamai nacionalinei priežiūros institucijai nusiuntė nuomonę dėl reikiamų veiksmų. Apskritai, pirmuoju atveju aptikome įrodymų, kad EBI ir Komisija efektyviai ir veiksmingai bendradarbiavimo vykdydamos savo funkcijas pagal EBI reglamentą.

78

Antruoju atveju EBI užbaigė STP tyrimą per dviejų mėnesių teisės aktuose nustatytą laikotarpį. Tyrimo metu sušauktas grupės, kurią sudaro EBI pirmininkas ir šeši kiti Priežiūros tarybos nariai iš valstybių narių, kurių institucijos nėra susijusios su tyrimu, susitikimas. Šiuo atveju grupė apsvarstė rekomendacijos dėl STP projektą, kuris vėliau buvo nusiųstas apsvarstyti visai Priežiūros tarybai. Radome rašytinių įrodymų, kad tuo metu, kai grupė tarėsi dėl galimos rekomendacijos, kurią turėjo perduoti Priežiūros tarybai, grupės nariams buvo mėginta daryti lobistinę įtaką. Galiausiai Priežiūros taryba rekomendacijos projektą atmetė.

79

Kalbant apie galiojančius standartus dėl tokio pobūdžio lobistinės veiklos, visi Priežiūros tarybos nariai privalo laikytis EBI reglamento 42 straipsnio nuostatų, pagal kurias jie „neprašo […] kurios nors valstybės narės Vyriausybės ar bet kurios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja“. Lygiai taip pat tame pačiame straipsnyje valstybėms narėms ar kitoms viešosioms įstaigoms, pavyzdžiui, nacionalinėms priežiūros institucijoms, neleidžiama „daryti įtakos Priežiūros tarybos nariams jiems vykdant užduotis“. Nors EBI turi išsamias darbo tvarkos taisykles, skirtas STP tyrimui, jose nėra konkrečių gairių dėl to, ar grupės nariai turėtų priimti kitų Priežiūros tarybos narių nuomonę arba ar tie kiti Priežiūros tarybos nariai gali mėginti grupės nariams daryti lobistinę įtaką.

80

Komisija šio klausimo svarstyme nedalyvavo, nes neturi teisės balsuoti, ir jai, praėjus dešimčiai dienų nuo Priežiūros tarybos posėdžio, buvo tik formaliai pranešta apie sprendimą ir jo pagrindą. Vėliau tais pačiais metais Komisija padarė išvadą, kad šis atvejis iškėlė „klausimų ateičiai, įskaitant tai, kaip užtikrinti, kad priežiūros institucijos būtų atsakingos už savo veiksmus, siekiant užtikrinti, kad finansų įstaigos laikytųsi Sąjungos teisės, ypač dirbant su minimalaus suderinimo direktyvomis“³⁶.

81

Dar 2014 m. Komisija padarė išvadą, kad EBI valdymas kartais sudaro galimybę priimti sprendimus, kurie yra labiau orientuoti į nacionalinius, o ne į platesnius ES interesus³⁷. Mūsų pačių parengtoje ataskaitoje dėl EBI testavimo nepalankiausiomis sąlygomis (Specialioji ataskaita Nr. 10/2019) padaryta išvada, kad dėl dominuojančio nacionalinių institucijų vaidmens buvo nepakankamai atsižvelgta į ES perspektyvą³⁸. Pirmiau aprašytas lobizmo atvejis yra dar vienas įrodymas, kad nacionalinės priežiūros institucijos pernelyg dominuoja EBI valdymo sistemoje.

82

Naujas EBI reglamentas įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. ir jame nustatyti tam tikri bendri STP procedūros pokyčiai ir pokyčiai, susiję su KPP / KTF. Tačiau pagrindiniai ankstesnėse dalyse aprašyti EBI valdymo trūkumai išlieka.

Komisijos ir EBI dalijimasis informacija nebuvo formaliai įtvirtintas

83

Abiem tirtais STP atvejais EBI laikėsi labai skirtingo požiūrio į dalijimąsi dokumentais su Komisija, kuri yra balsavimo teisės neturinti Priežiūros tarybos narė.

84

Pirmuoju atveju (žr. 77 dalį) ji pasidalijo rekomendacijos projektu su Komisijos atstovu Priežiūros taryboje. Antruoju atveju (žr. 78 ir 79 dalis) EBI apskritai atsisakė prieš Priežiūros tarybos posėdį dalytis kokiais nors dokumentais su Komisija, remdamasi jos steigimo reglamente nustatytais profesinės paslapties reikalavimais. Galiausiai, praėjus mėnesiui nuo sprendimo priėmimo, EBI pateikė Komisijai rekomendacijos projektą.

85

Taip pat nustatėme, kad nėra formaliai įtvirtinto keitimosi informacija tarp EBI ir Komisijos po to, kai Komisija nusiunčia EBI prašymą dėl galimo Sąjungos teisės pažeidimo procedūros, tai veikiau – neoficialus bendravimas. Nors pagal tuo metu galiojusį EBI reglamentą to nebuvo reikalaujama, formaliai įtvirtintas reguliarus dviejų šalių keitimasis informacija būtų padidinęs veiksmų, kurių EBI ketino imtis gavusi tokį Komisijos prašymą, aiškumą bei atsekamumą ir būtų leidęs Komisijai išreikšti savo lūkesčius dėl terminų ir prioritetų, kai į EBI lygiagrečiai kreipiamasi su keliais prašymais dėl STP.

86

Apskritai, STP procesas nėra pakankamai veiksmingas. Komisija teikdama prašymus laikosi ad hoc požiūrio, o EBI Priežiūros taryba (nepaisant efektyvaus darbuotojų parengiamojo darbo), naudodamasi savo STP įgaliojimais, nėra orientuota į ES interesus.

ECB pradėjo PP / TF rizikas integruoti į prudencinę priežiūrą, bet, nepaisant pagerėjimo, dalijimasis informacija nėra iki galo efektyvus

87

2014 m. pabaigoje ECB prisiėmė atsakomybę už kredito įstaigų (paprastumo dėlei – bankų) prudencinę priežiūrą bankų sąjungoje³⁹; praktiškai tai yra tiesioginė maždaug 120 bankų arba bankų grupių euro zonoje priežiūra.

88

Prudencinė priežiūra ir KPP / KTF priežiūra pasižymi skirtingais tikslais ir metodais. Rizikos, susijusios su PP / TF, ir rizikos, susijusios su prudenciniais klausimais, gali iš dalies sutapti ir šie du priežiūros tipai papildo vienas kitą. Pavyzdžiui, PP / TF pagrįstas verslo modelis gali padidinti banko žlugimo riziką. Arba PP / TF galėtų būti prasto rizikos valdymo ženklas, o tai svarbu dėl rizikos ribojimo.

89

Į 2013 m. ECB suteiktus naujus priežiūros įgaliojimus specialiai neįtraukta atsakomybė už finansų sistemos panaudojimo PP / TF tikslais prevenciją⁴⁰. Šie įgaliojimai palikti nacionalinėms institucijoms, atsakingoms už KPP / KTF priežiūrą (paprastumo dėlei – nacionalinės KPP / KTF priežiūros institucijos). BPM reglamento konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad ECB turėtų visapusiškai bendradarbiauti su šiomis nacionalinėmis KPP / KTF priežiūros institucijomis⁴¹. Siekiant įveikti dėl to atsiradusį su šiuo bendradarbiavimu susijusį teisinį netikrumą⁴², 2018 m.⁴³ ir 2019 m.⁴⁴ įsigaliojo teisės aktai, kuriais palengvinamas konkretus bendradarbiavimas.

90

Valstybėse narėse nacionalinės KPP / KTF priežiūros institucijos paprastai yra tos pačiõs valdžios institucijos, kuri vykdo prudencinę bankų priežiūrą, dalis. Apskritai, valstybės narės, su kuriomis bendravome, nurodė, kad taip jų nacionalinėse sistemose gali būti sukuriama sinergija.

91

Bendras priežiūros mechanizmas (BPM) buvo sukurtas 2014 m., bet savo audite didžiausią dėmesį skyrėme pokyčiams nuo 2018 m. iki 2020 m. birželio mėn. Mūsų tikslas buvo ištirti, ar ECB, vykdydamas prudencinę priežiūrą, veiksmingai naudojosi nustatytais PP / TF rizikos veiksniais.

92

Taip pat tikrinome, ar buvo sukurta tinkama sistema, kad būtų sudarytos sąlygos ECB ir nacionalinėms priežiūros institucijoms efektyviai keistis informacija. Vertinome, ar buvo parengta patikima metodika PP / TF rizikų prudenciniam poveikiui efektyviai į ECB vykdomą prudencinę priežiūrą integruoti, visų pirma atsižvelgiant į priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (SREP).

93

Peržiūrėjome taikytinas EBI SREP gaires, ECB priežiūros vadovą, ECB vidaus kontrolės priemones ir susijusią statistinę informaciją. Taip pat nagrinėjome jų įgyvendinimą, remdamiesi ECB tiesiogiai prižiūrimų 12 bankų imtimi⁴⁵. Tai darydami dėmesį sutelkėme į paskutinius du užbaigtus SREP ciklus 2018 ir 2019 m. Savo imtį sudarėme rizikos pagrindu, pagrindinį dėmesį skirdami bankams, dėl kurių ECB daugiausia bendravo su nacionalinėmis priežiūros institucijomis, taip pat užtikrindami geografinį pasiskirstymą.

Nepaisant pažangos, nacionalinės priežiūros institucijos ir ECB informacija keičiasi ne iki galo efektyviai

94

Remiantis mūsų pokalbiais su ECB darbuotojais, iki 2019 m. bendradarbiavimas tarp ECB ir nacionalinių KPP / KTF priežiūros institucijų vyko neoficialiai, vykdant nuolatinę priežiūrą, nors nebūtinai nuosekliai ir struktūruotai. Įrodymų apie tai neturėjome, nes SREP ciklai, kuriuos vertinome, to laikotarpio neapėmė.

95

Be to, didžioji nacionalinių prudencinės priežiūros institucijų dalis taip pat turi KPP / KTF priežiūros įgaliojimus (žr. 5 diagramą) ir yra vadinamos integruotomis priežiūros institucijomis. Dalijimosi informacija mastas tarp tų priežiūros institucijų skiriasi, priklausomai nuo tokių veiksnių, kaip organizacinė struktūra ir nacionalinės teisės aktai. Kai kuriais atvejais informacija nebuvo dalijamasi institucijos viduje; taip atkreipiamas dėmesys į tai, kokį vaidmenį gali atlikti ECB, siekdamas palengvinti keitimąsi informacija.

96

2019 m. pradžioje ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos pasirašė susitarimą dėl praktinės keitimosi informacija tvarkos (KPP susitarimas)⁴⁶. Šiame KPP susitarime bendrais bruožais apibrėžta informacija, kuria turi keistis abi pusės, įskaitant taikytinas procedūras, pagrįstas prašymais arba keitimusi informacija savo iniciatyva. Išsamesnė informacija pateikta VII priede.

97

Siekdamas palengvinti KPP susitarimo taikymą, 2018 m. pabaigoje ECB, įgyvendindamas Bendrą priežiūros mechanizmą, įsteigė horizontalaus koordinavimo padalinį, kuriame pagal etato ekvivalentą dirba šeši darbuotojai ir kuris veikia kaip pagrindinis nacionalinių priežiūros institucijų ir ECB tiesioginių prižiūrėtojų kontaktinis centras.

98

Nuo KPP susitarimo taikymo pradžios 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. ECB per metinį reguliarų ciklą iš nacionalinių priežiūros institucijų dėl jokios svarbios įstaigos negavo KPP / KTF priežiūros informacijos. Be to, šiuo laikotarpiu pagal KPP susitarimą tarp ECB ir nacionalinių priežiūros institucijų nebuvo pasikeista informacija apie maždaug trečdalį bankų, kuriuos tiesiogiai prižiūri ECB.

99

Kita vertus, per laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. ECB per metinį reguliarų ciklą gavo 152 informacijos rinkinius, susijusius su 110 bankų. Norėdami daugiau sužinoti apie keitimąsi informacija dėl 120 didelių bankų, kuriuos tiesiogiai prižiūri ECB, žr. 5 lentelę.

100

5 lentelėje pateikti duomenys ir mūsų atliktas audito darbas rodo, kad 2019 m. pradžioje sudarius KPP susitarimą keitimasis informacija tapo dažnesnis ir nuoseklesnis, nes nuo 2020 m. pirmojo pusmečio padažnėjo reguliarus keitimasis informacija tarp ECB ir KPP / KTF institucijų.

101

ECB parengė standartinius šablonus, skirtus informacijai, susijusiai su KPP / KTF, prašyti ir perduoti nacionalinėms priežiūros institucijoms. Jie naudojami tiek reguliariai keičiantis informacija, tiek ad hoc prašymų pagrindu. ECB taip pat nustatė sistemą, pagal kurią informacija teikiama KPP / KTF institucijoms, pavyzdžiui, dėl priežiūros priemonių, susijusių su vidaus valdymo trūkumais.

102

Keletu atvejų nustatėme, kad ECB užtrunka iki šešių mėnesių perduodamas informaciją nacionalinėms priežiūros institucijoms. Tokią informaciją, pavyzdžiui, sudaro SREP sprendimų ištraukos su informacija, susijusia su KPP / KTF, ECB nuotolinės priežiūros informacija ir informacija apie įtartinus neveiksnių paskolų sandorius. Nors KPP susitarime nėra aiškių terminų, nemažai užtrunkama dėl ECB reikalaujamo kelių lygių vadovybės patvirtinimo⁴⁷. Jo vadovai turi labai mažai deleguotų įgaliojimų dalytis informacija. Dėl to nacionalinės priežiūros institucijos gali vėluoti imtis veiksmų, kai to reikia.

103

Nacionalinių priežiūros institucijų pateikta medžiaga (pavyzdžiui, patikrinimo vietoje ataskaitos) skyrėsi savo apimtimi ir kokybe ir ne visada buvo pateikta laiku. Kai kuriais atvejais nacionalinės priežiūros institucijos su ECB dalijosi patikrinimo vietoje ataskaitų faktinėmis ištraukomis ar netgi visomis ataskaitomis. Dėl kitų bankų buvo pateikta tik medžiagos santrauka.

104

EBI šiuo metu rengia gaires dėl prudencinės priežiūros institucijų, KPP / KTF priežiūros institucijų ir FŽP bendradarbiavimo bei keitimosi informacija. Tikimasi, kad gairės bus pateiktos viešoms konsultacijoms 2021 m. antrąjį ketvirtį ir suteiks aiškesnių orientyrų.

Nacionalinės priežiūros institucijos naudoja skirtingas metodikas, o EBI gairės dėl priežiūros vertinimų yra nepakankamai konkrečios

105

Savo bankų imtyje taip pat nustatėme, kad nacionalinės priežiūros institucijos savo KPP / KTF vertinimuose naudoja labai skirtingas metodikas, pavyzdžiui, taiko skirtingas skales ir kriterijus rizikai vertinti; taip yra iš esmės dėl to, kad teisinė sistema minimaliai suderinta. Dėl to padidėja rizika, kad skirtingose jurisdikcijose vykdydamas prudencinę bankų priežiūrą ECB gali nenuosekliai atsižvelgti į prudencinius klausimus, susijusius su PP / TF rizika, o tų balų ar rizikos vertinimo metodikų užginčijimas nepriklauso ECB kompetencijai. Šiuo metu EBI konsultuojasi dėl esamų rizika pagrįstos KPP / KTF priežiūros gairių pakeitimų.

106

Aiški nuoroda į kovą su pinigų plovimu buvo įtraukta į peržiūrėtas EBI SREP gaires⁴⁸ tik 2018 m. liepos mėn., tačiau tik bendrais bruožais. Paties ECB vidaus gairės taip pat buvo bendro pobūdžio.

107

Aiškus teisinis pagrindas įtraukti PP / TF riziką į prudencinę priežiūrą įsigaliojo tik 2019 m. birželio mėn. (žr. 89 dalį). Tai taip pat reikėjo perkelti į valstybių narių nacionalinę teisę.

108

Gavusi Tarybos prašymą parengti atitinkamas gaires, EBI paskelbė dvi nuomones. Tačiau, nesant suderintos teisinės sistemos ir išsamių EBI gairių, nei prudencinės priežiūros institucijos apskritai, nei konkrečiai ECB neturi išsamaus informacijos ir priemonių rinkinio, kad galėtų pagal SREP nuosekliai vertinti PP / TF rizikų prudencinį poveikį.

109

2020 m. pradžioje ECB atnaujino savo Priežiūros vadovą pagal priimtas EBI gaires. Pagal priežiūros praktiką vidaus vadovai atnaujinami tuomet, kai yra priimamos EBI gairės, pavyzdžiui, dėl to, kaip KPP / KTF klausimai ir priežiūros aspektai gali būti įtraukti į bendrą SREP vertinimą.

110

2018 ir 2019 m. SREP cikluose ECB neatliko nuoseklumo patikros, kad įvertintų, kaip su PP / TF susiję klausimai buvo įtraukti į jų SREP vertinimus, tačiau tai buvo padaryta 2020 m. SREP cikle⁴⁹. Vis dėlto dėl mūsų imtyje esančių bankų radome įrodymų, kad ECB su PP / TF susijusią informaciją įtraukė į savo SREP sprendimus 2018 ir 2019 m. Dėl bankų, kuriuose nustatytos su PP / TF susijusios silpnosios vietos, ECB parengė rekomendacijas prudenciniams trūkumams ištaisyti. Nedaugeliu atvejų darbuotojai svarstė nacionalinių priežiūros institucijų pateiktą informaciją, bet ją įvertino kaip nereikšmingą prudenciniais tikslais. SREP sprendimai (arba atitinkamos jų dalys) buvo nusiųsti ir bankams, ir nacionalinėms priežiūros institucijoms. ECB nėra atsakingas už nacionalinių priežiūros institucijų veiksmų vykdant pagrindinę veiklą tikrinimą, bet paprasčiausiai turi jas su tokia informacija supažindinti.

111

Apskritai, ECB sėkmingai pradėjo į prudencinę priežiūrą integruoti PP / TF riziką. Tačiau jis turi efektyviau priimti sprendimus ir kartu su nacionalinėmis priežiūros institucijomis integruoti būsimas EBI gaires.

Išvados ir rekomendacijos

112

Apskritai, nustatėme, kad ES lygmens kovos su PP / TF veiksmai turi trūkumų. Kalbant apie PP / TF prevencijos veiksmus ir veiksmus, kurių reikia imtis nustačius riziką, nustatėme institucinį susiskaidymą ir prastą koordinavimą ES lygmeniu (žr. 50–66 dalis). ES organai, kuriuos auditavome, šiuo metu turi ribotas priemones, kad užtikrintų pakankamą KPP / KTF sistemų taikymą nacionaliniu lygmeniu (žr. 67–86, 87–111 dalis). Nėra vienos ES KPP / KTF priežiūros institucijos, ES įgaliojimai šioje srityje yra paskirstyti keliems organams, o veiklos koordinavimas su valstybėmis narėmis vykdomas atskirai.

113

Šiuo metu ES pagrindinis metodas siekiant apsaugoti savo bankų sektorių nuo jo panaudojimo PP / TF yra teisinių reikalavimų taikymas, daugiausia direktyvų forma. Valstybės narės yra įpareigotos perkelti direktyvas į nacionalinę teisę ir prisiimti pagrindinę atsakomybę už KPP / KTF, pasitelkiant savo nacionalines priežiūros sistemas. Valstybės narės taip pat atsakingos už vykdymo užtikrinimą. Iš tiesų ES KPP / KTF teisės taikymas valstybėse narėse skiriasi.

114

Sudarydama 2019 m. trečiųjų valstybių sąrašą, Komisija puikiai pasinaudojo žvalgybos informacija (įskaitant Europolo) ir tinkamai taikė savo metodiką (žr. 31–37 dalis). Pradžioje EIVT nesuteikė Komisijai prašomos pagalbos sudarant sąrašą ir bendravimas su į sąrašą įtrauktomis trečiosiomis valstybėmis buvo nenuoseklus (žr. 28 dalį). Nepaisant Komisijos mėginimų sudaryti atskirą ES sąrašą, ji iki šiol dar nesugebėjo peržengti FATF sąrašo ribų, nes trūksta Tarybos pritarimo (žr. 35 ir 36 dalis).

115

Komisijos rizikos vertinimo metodikoje dėl viršnacionalinės rizikos vertinimo nėra nustatyta aiškių prioritetų pagal PP / TF riziką, o sektorių rizikos vertinimo pakeitimai nėra aiškiai nurodyti (žr. 44 dalį). Komisija pagal savo įgaliojimus neatliko spartaus viršnacionalinės rizikos vertinimo atnaujinimo ir neatsižvelgė į geografinį aspektą (žr. 46 dalį). Komisija dar nepaskelbė PP / TF statistikos pagal savo naujas teisines prievoles, todėl šiuo metu ES sunku nustatyti PP / TF mastą (žr. 48 dalį).

1 rekomendacija. Komisija turėtų patobulinti rizikos vertinimus

Komisija turėtų:

1. didesnį prioritetą teikti rizika grindžiamiems sektoriams per visą viršnacionalinės rizikos vertinimo užduotį – nuo planavimo iki tolesnių veiksmų, nurodydama, kai aktualu, kada ir kodėl sektoriai keičiasi, atnaujindama informaciją apie greitai besivystančius sektorius ir atsižvelgdama į geografinį aspektą;
2. įgyvendinti naują metodiką, kad būtų galima sudaryti atskirą ES trečiųjų valstybių sąrašą ir, dirbdama kartu su EIVT ir valstybėmis narėmis, užtikrinti žvalgybos informacijos integravimą ir ankstyvą bendravimą su į sąrašą įtrauktomis trečiosiomis valstybėmis;
3. parengti priemones PP / TF rizikai iš trečiųjų valstybių švelninti subjekto arba sektoriaus lygmeniu.

Terminas: iki 2021 m. pabaigos

116

KPPD perkėlimas į nacionalinę teisę yra sudėtingas, ir dauguma atvejų valstybės narės tai darė lėtai. Daugeliu atvejų jų pranešimai Komisijai apie perkėlimą į nacionalinę teisę buvo neišsamūs arba padaryti per vėlai (žr. 60–62 dalis). Vis dėlto nustatėme atvejų, kai Komisija atliko vertinimą lėčiau, nei nurodyta pačios Komisijos vidaus gairėse (žr. 58 dalį). Komisijai atliekant perkėlimo į nacionalinę teisę vertinimą trūko darbuotojų (žr. 65 dalį), o pasikliaujant užsakomosiomis paslaugomis susidurta su trūkumais (žr. 56 dalį). Dėl visų šių veiksnių Komisija negalėjo laiku imtis priemonių, susijusiu su neperkėlimu.

117

Šis lėtas perkėlimas į nacionalinę teisę prisidėjo prie nenuoseklios teisinės sistemos valstybėse narėse (žr. 58 dalį) ir padidino riziką, kad silpnosiomis vietomis pasinaudos pinigus plaunantys asmenys. Komisijos praktiniai seminarai buvo naudinga priemonė stiprinant valstybių narių administracinius gebėjimus (žr. 53 dalį). Nepaisant šių kokybiškų Komisijos gairių, valstybės narės ilgai užtruko perkeldamos teisės aktus ir pervertino perkėlimo į nacionalinę teisę mastą (žr. 54 dalį). Apskritai, tai rodo, kad tokioje sudėtingoje srityje kaip KPP /KTF vienodos sąlygos gali būti lengviau pasiekiamos naudojant reglamentus, o ne direktyvas.

2 rekomendacija. Komisija turėtų užtikrinti nuoseklų ir neatidėliotiną KPP /KTF teisės aktų taikymą

Komisija turėtų, kiek tai įmanoma, pirmenybę teikti reglamentų, o ne direktyvų rengimui.

Terminas: iki 2021 m. pabaigos

118

Kalbant apie koordinavimą, Komisija, prieš pateikdama EBI prašymus tirti STP, pati neatlieka išsamios analizės ir daugiausia remiasi viešomis ataskaitomis (žr. 71 dalį).

119

Apskritai, EBI darbuotojai įtariamus Sąjungos teisės pažeidimus, susijusius su PP / TF, tyrė laiku ir laikydamiesi vidaus gairių (žr. 76 dalį). Tačiau EBI prireikė nepagrįstai daug laiko nuspręsti, ar tirti tam tikrus atvejus (žr. 74 ir 75 dalis) ir ji neatliko jokių su PP / TF susijusių tyrimų savo iniciatyva (žr. 70 dalį). EBI radome įrodymų dėl lobistinės įtakos darymo grupės nariams, kai jie svarstė galimą su PP / TF susijusį Sąjungos teisės pažeidimą. EBI neturi priimtų konkrečių tokios rūšies lobizmo prevencijos taisyklių (žr. 78 ir 79 dalis). Kalbant apie STP, EBI sprendimų priėmimo procesas nėra pakankamai orientuotas į ES dėl nacionalinių priežiūros institucijų įtakos jos sprendimų priėmimo procese, ir iš sprendimų nenagrinėti atvejų matyti, kad EBI šiuo metu nenoriai vykdo su PP / TF susijusius STP tyrimus. Todėl nuo 2010 m., kai jai buvo suteikti įgaliojimai, EBI nustatė tik vieną su PP / TF susijusį Sąjungos teisės pažeidimo atvejį.

120

Apibendrinant tai reiškia, kad kovos su Sąjungos teisės pažeidimais mechanizmas neprisideda prie vienodo KPP / KTF teisės taikymo ES ir kelia riziką vidaus rinkos vientisumui.

3 rekomendacija. EBI ir Komisija turėtų geriau naudotis savo STP įgaliojimais kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu

Komisija turėtų:

1. parengti generalinio direktorato lygmens vidaus gaires, kuriomis vadovaujantis būtų teikiami prašymai dėl Sąjungos teisės pažeidimų, susijusių su PP / TF, tyrimo;
2. naudotis informacija apie atvejus, kai ji vykdo savo teisinius įgaliojimus užtikrinti, kad būtų taikoma ES teisė;
3. pasiūlyti teisės aktų pakeitimus, kad būtų užtikrintas teisinis aiškumas dėl to, kokia informacija už STP skundų nagrinėjimą atsakinga įstaiga Sąjungos teisės pažeidimų tyrimo procese turi dalytis su Komisija.

EBI turėtų:

4. užtikrinti, kad nuo tada, kai gaunamas prašymas dėl Sąjungos teisės pažeidimo, būtų nepagrįstai nedelsiant priimami sprendimai atvejį tirti ar jo netirti;
5. nustatyti taisykles, kad kiti Priežiūros tarybos nariai negalėtų daryti įtakos komisijos nariams jų svarstymų metu.

Terminas: iki 2021 m. pabaigos

121

Vykdydamas naujas prievoles ECB sukūrė su PP / TF susijusios informacijos integravimo į prudencinę priežiūrą sistemą ir su nacionalinėmis priežiūros institucijomis aktyviai keičiasi su PP / TF rizika susijusia informacija. Tačiau ECB informacijos teikimo efektyvumas nukenčia dėl sudėtingo ECB sprendimų priėmimo proceso (102 dalis). ECB netenka atsakomybė ir jis neturi įgaliojimų tirti, kaip informaciją, kurią jis išsiunčia, naudoja nacionalinės priežiūros institucijos. Nėra ES lygmens KPP / KTF priežiūros institucijos, taigi galiausiai nacionalinės priežiūros institucijos yra atsakingos už atitikties stebėseną ir veiksmus (07 dalis).

122

Nacionalinės KPP / KTF priežiūros institucijos pradėjo ECB teikti bankų ataskaitas, kurios yra svarbios prudenciniu požiūriu. Tačiau šios ataskaitos dėl nacionalinės praktikos skiriasi savo apimtimi ir vis dar yra rengiamos atnaujintos EBI gairės KPP / KTF priežiūros institucijoms (117 dalis). Tai sumažina ECB galimybes efektyviai jas įtraukti į savo priežiūros vertinimus (108 ir 109 dalys). Remdamiesi savo imtimi, galime daryti išvadą, kad dabar ECB integruoja PP / TF riziką į prudencinę priežiūrą (110 ir 111 dalys).

4 rekomendacija. EBI ir ECB turėtų stengtis geriau įtraukti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką į prudencinę priežiūrą

EBI turėtų:

1. sugriežtinti savo gaires dėl PP / TF rizikos įtraukimo į prudencinę priežiūrą;

Terminas: iki 2022 m. pirmojo ketvirčio pabaigos

2. užbaigti rengti gaires dėl rizika grindžiamos KPP / KTF priežiūros, kuriomis būtų užtikrintas didesnis nuoseklumas prižiūrimų subjektų KPP vertinimuose;

Terminas: iki 2021 m. pabaigos

3. savo gairėse dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija sukonkretinti informacijos, kuria dalijamasi, turinį, taip pat dalijimosi informacija tvarkaraščius;

Terminas: iki 2021 m. pabaigos

ECB turėtų:

4. parengti vidaus politiką, kad informacija, susijusia su PP / TF, būtų efektyviau dalijamasi su nacionalinėmis priežiūros institucijomis;

Terminas: iki 2022 m. pirmojo ketvirčio pabaigos

5. kai bus paskelbtos atnaujintos EBI gairės, atnaujinti PP / TF rizikos įtraukimo į prudencinę priežiūrą metodiką.

Terminas: iki 2022 m. antrojo ketvirčio pabaigos

123

Turint omeny aukštą tarpvalstybinės integracijos lygį ES bankų sektoriuje, dabartinio ES KPP / KTF sistemos formavimo ir įgyvendinimo trūkumai (112 dalis) kelia riziką finansų rinkos vientisumui ir visuomenės pasitikėjimui. Būsima teisės aktų reforma (13–15 dalys) yra galimybė Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai ištaisyti nustatytus trūkumus (36, 49, 66 ir 86 dalys) ir pašalinti ES KPP / KTF sistemos susiskaidymą.

Šią ataskaitą priėmė Audito Rūmų nario Alex BRENNINKMEIJER vadovaujama IV kolegija 2021 m. gegužės 20 d. Liuksemburge vykusiame posėdyje.

Priedai

I priedas. ES teisinė sistema

II priedas. Ketvirtosios ir Penktosios KPPD palyginimas

Ketvirtoji KPP direktyva 2015/849	Penktoji KPP direktyva 2018/843
Paskelbta: 2015 m. gegužės 20 d. Įsigaliojo: 2017 m. birželio 26 d.	Paskelbta: 2018 m. birželio 19 d. Įsigaliojo: 2020 m. sausio 10 d.
• Rizikos vertinimas ES lygmeniu (SNRA) ir privalomas nacionalinis rizikos vertinimas • Tikroji nuosavybė • Buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės bendrovių, taip pat vykdančių veiklą kitose valstybėse narėse, atsakomybė • Sustiprinti FŽP įgaliojimai • Supaprastintas išsamus tikrinimas • Lošimas: išplėsta apimant visas lošimų paslaugas • Pakeista ir išplėsta politikoje dalyvaujančių asmenų apibrėžtis • Įtartinos veiklos ataskaitos • Įrašų saugojimas gali būti pratęstas iki 10 metų • Mokėjimo grynaisiais pinigais ribinė vertė, nuo kurios atliekami tikrinimai dėl kovos su pinigų plovimu, sumažinta iki 10 000 eurų	• Pagerina FŽP darbą, per centrinius banko sąskaitų registrus suteikiant geresnę prieigą prie informacijos • Pagerina kovos su pinigų plovimu priežiūros institucijų ir ECB bendradarbiavimą • EBI priežiūros vaidmens sustiprinimas • Išplečia didelės rizikos trečiųjų valstybių vertinimo kriterijus ir užtikrina finansinių srautų iš šių valstybių bendras aukšto lygio apsaugos priemones • Išankstinio mokėjimo kortelės anonimiškumo panaikinimas • Tikrųjų savininkų registrų sujungimas ES lygmeniu • Politikoje dalyvaujančių asmenų sąrašas • Padidina informacijos apie bendrovių ir patikos fondų savininkus skaidrumą • Naujos kriptovaliutos taisyklės

III priedas. Skirtingi ES įtraukimo į sąrašą procesai

	Nebendradarbiaujančios mokesčių jurisdikcijos	Ribojamosios priemonės (sankcijos)	KPP trečiųjų valstybių sąrašas
Sąrašas	• Mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąrašas	• ES autonominių sankcijų sąrašas, įskaitant priemones, dėl kurių sutarė JT Saugumo Taryba (įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas)	• Didelės rizikos trečiosios valstybės, kurių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tvarkoje yra strateginių trūkumų
ES tikslai	➢ Gerinti gerą mokesčių srities valdymą visame pasaulyje (bendras tikslas). ➢ Užtikrinti, kad ES tarptautiniai partneriai laikytųsi tų pačių standartų kaip ES valstybės narės. ➢ Bendradarbiaujant skatinti pozityvius mokesčių teisės aktų ir praktikos pokyčius. ➢ Kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, mokesčių vengimu; priemonė vienodoms sąlygoms užtikrinti. ➢ Daryti spaudimą mokesčių rojams, kad būtų taikomos taisyklės ir standartai skaidrumui pasiekti, užtikrinama sąžininga konkurencija mokesčių srityje ir įgyvendinami tarptautiniai kovos su mokesčių bazės erozija ir (arba) pelno perkėlimu standartai.	➢ ES bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) priemonė, pagal kurią ES gali prireikus įsikišti, kad užkirstų kelią konfliktui arba sureaguotų į kylančias ar esamas krizes. ➢ Siekti, kad būtų pakeista politika arba veikla. ➢ Įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas arba prisidėti prie BUSP tikslų, visų pirma skatinant tarptautinę taiką ir (arba) saugumą, užkertant kelią konfliktams, remiant demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir ginant tarptautinės teisės principus. ➢ Remti kovą su terorizmu ir masinio naikinimo ginklų platinimu.	➢ Gynybos politika, skirta vidaus rinkos vientisumui apsaugoti nuo trečiųjų valstybių jurisdikcijų, kurios kelia didelę grėsmę Sąjungos finansų sistemai.
Kandidatų atrinkimas į sąrašą	➢ Atrankos etapas: valstybės narės atrenkamos remiantis neutralia rodiklių suvestine. ➢ Tikrinimo etapas: svarstomas Pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumo ir EBPO įtraukios sistemos kovai su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu darbas. Bendrieji vertinimo kriterijai: kelių EBPO standartų laikymasis.	➢ Kai kuriuos sankcijų režimus nustatė JT Saugumo Taryba, kitus autonomiškai priėmė ES, remdamasi iš EIVT, valstybių narių, ES delegacijų ir Europos Komisijos gauta informacija. ➢ Ribojamosios priemonės turi visuomet atitikti tarptautinę teisę, žmogaus teises ir (arba) pagrindines laisves, visų pirma teisę į tinkamą teisinį procesą ir veiksmingą teisinę gynybą.	➢ Komisija atsižvelgia į FATF ir kitų FATF tipo regioninių įstaigų teikiamą informaciją, įtraukia kitos svarbios informacijos viešojo naudojimo srityse įvertinimą ir apsvarsto privačią informaciją, kuri prieinama kitiems ES organams (pavyzdžiui, Europolui ir EIVT).
Pagrindinis ES institucijų vaidmuo	➢ Sąrašas grindžiamas Komisijos komunikatu dėl veiksmingo apmokestinimo išorės strategijos, pateiktos 2016 m. kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinyje; Europos Komisija yra atsakinga už neutralios rodiklių suvestinės parengimą. ➢ ES Taryba (Elgesio kodekso grupė (verslo apmokestinimas)): turi tikrinti ir įtraukti į sąrašą valstybes; galutinai priima ir (arba) peržiūri sąrašą.	➢ ES Taryba: sankcijų režimų priėmimas (reguliavimas), atnaujinimas arba panaikinimas, remiantis Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymais. ➢ Europos Komisija • parengti pasiūlymus dėl reglamentų dėl sankcijų, kad juos patvirtintų Taryba; • atstovauti Komisijai su sankcijomis susijusiose diskusijose su valstybėmis narėmis Tarybos patarėjų užsienio santykių klausimais darbo grupėje; • perkelti tam tikras JT sankcijas ES teisę; • stebėti ES sankcijų įgyvendinimą ir (arba) vykdymo užtikrinimą valstybėse narėse; • remti valstybių narių pastangas taikyti sankcijas; • stiprinti ES ekstrateritorinių sankcijų, kurias priėmė trečiosios valstybės, atsparumą. ➢ EIVT: atsakinga už sankcijų režimų rengimą ir peržiūrą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, atitinkamomis ES delegacijomis ir Europos Komisija.	➢ Komisija yra teisiškai įpareigota nustatyti už ES ribų esančias valstybes, kurių nacionalinėje kovos su pinigų plovimu sistemoje yra trūkumų, keliančių riziką ES finansų sistemai. Ji naudojasi reitingavimu, pateiktu pačios Komisijos 2016 m. „Mokesčių rodiklių suvestinėje“ ir vertina šalis pagal ekonominį ryšį su ES, santykinį finansų sektoriaus dydį ir korupciją. ➢ Komisija patvirtina didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą priimdama deleguotąjį aktą: privaloma prieš priėmimą konsultuotis su EGMLTF ir Europos Parlamentu. ➢ Sąrašą siūlo Europos Komisija; Europos Parlamentas arba Taryba gali per 30 dienų šį pasiūlymą atmesti.
Atnaujinimas	➢ Bent kartą per metus, nuo 2020 m. – du kartus per metus	➢ ES autonominės nuostatos yra peržiūrimos bent kas 12 mėnesių. Taryba gali bet kuriuo metu nuspręsti jas iš dalies pakeisti, išplėsti arba laikinai sustabdyti.	➢ Bent kartą į metus, bet gali būti dažniau.
Siektinas tikslas	➢ Į sąrašą gali būti įtrauktos tik jurisdikcijos už ES ribų. ➢ Jurisdikcijos, kurios yra ES užjūrio šalys ir teritorijos (bet pačios nėra ES dalis) taip pat gali būti įtrauktos į sąrašą.	➢ ES nepriklausančių valstybių vyriausybės (dėl jų politikos). ➢ Bendrovės (sudarančios sąlygas tikslingai politikai vykdyti). ➢ Grupės ar organizacijos (pavyzdžiui, teroristinės grupės). ➢ Asmenys (remiantys tikslingą politiką, dalyvaujantys teroristinėje veikloje ir kt.). ➢ Sankcijos turi poveikį ES nepriklausančioms valstybėms, bet priemonės taikomos tik ES jurisdikcijoje; jomis nustatytos prievolės yra privalomos ES piliečiams arba asmenims, esantiems ES arba joje užsiimantiems verslu.	➢ Europos ekonominei erdvei nepriklausančios valstybės ir teritorijos. Iš esmės tai gali apimti ES užjūrio šalis ir teritorijas, kurios pačios nėra ES dalis.
Poveikis	➢ ES apsaugos priemonės su mokesčiais nesusijusiose srityse: • ES institucijos ir (arba) valstybės narės privalo atsižvelgti į ES sąrašą užsienio politikoje, vystomajame bendradarbiavime ir ekonominiuose santykiuose su trečiosiomis valstybėmis. • Europos Komisija turėtų į jį atsižvelgti įgyvendinant ES finansavimo ir investavimo operacijas, inter alia, Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF). ➢ ES apsaugos priemonės mokesčių srityse	➢ ES galioja daugiau kaip keturiasdešimt skirtingų sankcijų režimų. Priklausomai nuo sankcijų sistemos, gali būti taikomas ginklų embargas, įleidimo apribojimas (draudimai keliauti), turto įšaldymas ar kitos ekonominės priemonės, pavyzdžiui, importo ir eksporto apribojimai.	➢ Tai turi poveikį įmonei ES viduje, kuri užsiima verslu su asmeniu arba įmone į sąrašą įtrauktoje šalyje. ES įpareigotieji subjektai (pavyzdžiui, bankai) turi atlikti griežtesnį išsamų patikrinimą, kai turi reikalų su įmone į sąrašą įtrauktoje trečiojoje valstybėje. Tai – griežtesnis nei įprastinis išsamus patikrinimas ir gali apimti kruopštesnį kliento tapatybės, tikrosios nuosavybės ir (arba) lėšų šaltinio patikrinimą.

IV priedas. ES ir JAV

FATF rekomendacija		Kaip tai daro ES	Lygmuo	Kaip tai daro JAV	Lygmuo
1	Rizikų vertinimas ir rizika grindžiamo požiūrio taikymas	ES kas dvejus metus skelbia viršnacionalinės rizikos vertinimą. EBI taip pat kartais skelbia sektorinės rizikos vertinimus. Valstybės narės taip pat privalo skelbti savo rizikos vertinimus. Priežiūros institucijos ir įpareigotieji subjektai, vykdydami savo veiklą, turėtų į tai atsižvelgti.	Valstybių narių ir ES	Įvairių agentūrų bendradarbiavimas, siekiant įvertinti rizikas ir kasmet arba kas dvejus metus atnaujinti informaciją: JAV taiko daug papildomų procesų PP / TF rizikoms nustatyti ir įvertinti, kurie duoda pačių įvairiausių rezultatų. Rizikos vertinimus, siekiant paremti prezidento nacionalinio saugumo strategijas, rengia atitinkamos vyriausybinės agentūros, dalyvaujant žvalgybai, teisėsaugai ir su kova su PP / TF susijusioms politikos agentūroms, įskaitant FinCEN, kuris prisideda prie PP / TF rizikų ir tendencijų nustatymo pagal ataskaitų teikimo tvarką.	Federalinis
9	Finansų įstaigų paslapties teisės aktai	Valstybės narės privalo priimti įstatymus, siekiant užtikrinti, kad informacija galima dalytis su mokesčių institucijomis ir teisėsauga. Pagal KPPD priežiūros institucijos privalo turėti įgaliojimus įpareigoti pateikti bet kokią informaciją, kuri yra svarbi atitikties stebėsenai.	Valstybių narių	Teisės į finansinį privatumą aktas (RFPA) (12 USC 3401–22.) reglamentuoja tai, kaip JAV federalinės agentūros gauna informaciją iš finansų įstaigų ir kokioms aplinkybėmis jos gali tai atskleisti. Pagal jį nustatomos tam tikros apsaugos priemonės prieš tai, kai bankai gali atskleisti informaciją apie klientus teisėsaugos arba priežiūros institucijoms.	Federalinis
10–11	Išsamus klientų patikrinimas ir įrašų saugojimas	Bankams ES draudžiama tvarkyti anonimiškas sąskaitas ir jie privalo atlikti naujų ir esamų įmonių išsamų klientų patikrinimą. Jie yra įpareigoti saugoti įrašus tam tikrą nustatytą laiką ir pateikti juos priežiūros institucijoms (jei paprašoma).	Valstybių narių	Nėra aiškiai uždrausta tvarkyti anonimiškas sąskaitas arba sąskaitas akivaizdžiai fiktyviais vardais. Tačiau reikalaujama, kad bankai taikytų rizika grindžiamas procedūras kiekvieno kliento tapatybei patikrinti, kad bankas galėtų pagrįstai įsitikinti, jog žino tikrąją kliento tapatybę. Nėra aiškiai reikalaujama, kad bankai nustatytų ir tikrintų asmenų, įgaliotų veikti klientų vardu, tapatybę. Paprastai bankai yra įpareigoti įrašus saugoti bent penkerius metus.	Valstijų
12–16	Papildomos priemonės konkretiems klientams ir veikloms	Priemonės, susijusios su politikoje dalyvaujančiais asmenimis ir korespondentine bankininkyste, yra taikomos valstybių narių lygmeniu. Pinigų, vertės ir elektroniniai pervedimai yra susiję su tam tikromis prievolėmis, grindžiamomis tiesiogiai taikytina ES teise, pavyzdžiui Elektroninių pervedimų reglamentu (Reglamentas (ES) 2015/847).	Valstybių narių ir ES	Kalbant apie korespondentinę bankininkystę, reikalaujama, kad kiekvienas atitinkamas bankas nustatytų tinkamas konkrečias politikos kryptis, procedūras ir kontrolės priemones, kurios yra pagrįstai sukurtos taip, kad būtų galima iš sąskaitų nustatyti PP atvejus ir apie juos pranešti. Kalbant apie pinigų, vertės ir elektroninių pervedimų paslaugų teikėjus, oficialius ir neoficialius, jiems taikomi Bankų slaptumo akto (BSA) reikalavimai, įskaitant registraciją FinCEN.
17–19	Pasitikėjimas, kontrolė ir finansinės grupės	Valstybės narės gali leisti įpareigotiesiems subjektams pasikliauti trečiosiomis šalimis, kad jos, laikydamosi tam tikrų standartų, atliktų išsamų patikrinimą. Yra parengti standartai tarpvalstybinių bankų kovos su pinigų plovimu kontrolei vykdyti ir tikimasi, kad nacionalinės priežiūros institucijos bendradarbiaus kolegijomis. ES parengia didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą ir prižiūrimi subjektai turi atlikti sustiprintą išsamų patikrinimą bendravimui su tomis didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis užtikrinti.	Valstybių narių ir ES	Reikalaujama, kad į sistemą įtrauktos finansų įstaigos parengtų KPP programas, įskaitant bent: a) vidaus politinių krypčių, procedūrų ir kontrolės priemonių parengimą; b) pakankamai aukšto rango atitikties užtikrinimo pareigūno paskyrimą, kad jis užtikrintų visų prievolių pagal BSA vykdymą; c) turėti nuolatinę darbuotojų mokymo programą ir d) turėti nepriklausomą atitikties užtikrinimo funkciją programoms testuoti. Kalbant apie didelės rizikos trečiąsias valstybes, reikalaujama, kad finansų įstaigos korespondentinėms sąskaitoms, atidarytoms ar tvarkomoms JAV tam tikrų kategorijų bankuose, taikytų griežtesnį išsamų patikrinimą. Šį sąrašą tvirtina FinCEN federaliniu lygmeniu.	Valstijų
20–21	Pranešimas apie įtartinus sandorius	Įpareigotieji subjektai ES valstybėse narėse turi pranešti nacionaliniams finansinės žvalgybos padaliniams (FŽP) apie įtartiną veiklą arba sandorius. Šie FŽP turi platformą, kurioje dalijasi žvalgybos informacija ES lygmeniu (FIU.net). Europolas, ES policijos agentūra, taip pat renka ir platina žvalgybos informaciją apie pinigų plovimo veiklos modelius.	Valstybių narių ir ES	JAV reikalaujama, kad į sistemą įtrauktos finansų įstaigos praneštų apie įtartinus sandorius. Reikalaujama, kad finansų įstaigos nedelsiant teisėsaugai praneštų apie pažeidimus, į kuriuos reikia nedelsiant reaguoti, pavyzdžiui, apie vykdomas PP schemas ir teroristų veiklą. Pranešimai apie įtartinus sandorius gali būti pateikti FinCEN, nebent apie juos reikia pranešti nedelsiant.	Valstijų
24–25	Juridinių asmenų ir struktūrų skaidrumas ir tikroji nuosavybė	ES KPP teisės aktais valstybės narės įpareigojamos centriniuose registruose įsteigti informacijos apie tikrąją nuosavybę registrus, kurie turi būti sujungti. Be to, tiems, kurie nesilaiko reikalavimų, turi būti nustatytos sankcijos. Tačiau nėra bendro ES lygmens tikrosios nuosavybės ir informacijos registro.	Valstybių narių	JAV teisės subjektų steigimą reguliuoja valstijų įstatymai. 56 valstijos, teritorijos ir Kolumbijos apygarda turi savo teisės subjektų steigimo ir valdymo įstatymus. Kai teisės subjektai įsteigiami, jiems taikomi ir tam tikrų sričių (pavyzdžiui, baudžiamosios teisės, vertybinių popierių reguliavimo, mokesčių) federaliniai įstatymai. 2016 m. FATF įvertino, kad JAV yra šios srities koordinavimo trūkumų, t. y. kad kompetentingos institucijos ne visada gali gauti tinkamą, tikslią ir laiku pateiktą informaciją apie juridinių asmenų tikrąją nuosavybę bei kontrolę ir ta informacija ne visada gali būti laiku prieinama.	Valstijų
26–28	Reguliavimas ir priežiūra	Reglamentuojantys teisės aktai yra parengti ES lygmeniu, daugiausia direktyvų forma. Jais apibrėžiamos tam tikrų ES institucijų, pavyzdžiui, Komisijos ir EBI, prievolės. Be to, valstybės narės kai kuriuos reikalavimus turi perkelti į nacionalinę teisę. Kiekviena valstybė narė savo jurisdikcijoje privalo turėti įpareigotųjų subjektų kovos su pinigų plovimu priežiūros instituciją ar institucijas. Praktiškai ES lygmeniu yra nustatyti techniniai reguliavimo standartai ir bankai bei nacionalinės priežiūros institucijos turi jų laikytis. ES lygmens priežiūra užtikrinama Komisijos įgaliojimais pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, kai valstybė narė nepriima teisės aktų. Taip pat EBI gali atlikti tyrimą ir pateikti rekomendacijas, jei buvo nustatytas galimas Sąjungos kovos su pinigų plovimu teisės pažeidimas.	Valstybių narių ir ES	Tiek finansų sistema, tiek sunkūs nusikaltimai ir terorizmas yra tarptautinio pobūdžio, todėl federalinė vyriausybė ėmėsi pagrindinio vaidmens kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu įstatymų leidybos ir įgyvendinimo srityse. Valstijų įstatymai gali būti nurungti, kai Kongresas aiškiai nustato viršenybės sąlygą, kai valstijų įstatymas prieštarauja federaliniam įstatymui ir kai valstijoms neleidžiama reguliuoti elgesio toje srityje, kurią Kongreso sprendimu privalo reguliuoti išimtinai federalinės valdžios institucijos. Federalinės reguliavimo institucijos (JAV valiutos kontrolieriaus įstaiga (OCC), Federalinis rezervas, Federalinė indėlių draudimo korporacija (FDIC), Nacionalinė kredito unijų administracija (NCUA) ir kt.) turi FinCEN perduotus tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus. Teisinis pagrindas yra 1970 m. Bankų paslapties aktas (angl. Bank Secrecy Act, BSA) ir Bankų paslapties akto įgyvendinimo taisyklėse; jis sustiprintas 2001 m. JAV patriotinio akto. JAV KPP / KTF sistema griežtai orientuota į teisėsaugą. Visos teisėsaugos institucijos (federalinės, valstijų, vietos) turi tiesioginę prieigą prie pranešimų apie įtartiną veiklą, pateiktų FinCEN. Ypač svarbi ypatybė yra ta, kad dirbama tarpžinybinėje darbo grupėje, kuri apima visų lygmenų (federalinio, valstijų, vietos) institucijas. Šis metodas plačiai naudojamas PP / TF bei pirminių nusikaltimų tyrimams ir labai pasiteisino svarbių, didelių ir sudėtingų bylų atvejais.	Federalinis ir valstijų
33	Statistiniai duomenys	Pagal ES teisinę sistemą, valstybės narės yra įpareigotos rinkti statistinius duomenis apie PP ir pateikti juos Eurostatui, ES statistikos tarnybai. Eurostatas savo ruožtu įpareigotas pranešti tuos statistinius duomenis, bet šios teisinės prievolės dar tik įsigalioja. Kol kas sisteminių kiekybinių duomenų apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo apimtis yra mažai.	Valstybių narių ir ES	JAV kaupia išsamią statistiką, išskyrus apie tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir apkaltinamuosius nuosprendžius, susijusius su valstijų lygmens PP nusikaltimais, arba statistiką apie valstijų lygmeniu įšaldytą, areštuotą ir konfiskuotą turtą.	Federalinis ir valstijų
35	Sankcijos	Valstybės narės įpareigotos įgalėti ir aprūpinti ištekliais kovos su pinigų plovimu priežiūros institucijas, kad, nustačius priežiūros taisyklių pažeidimus, jos galėtų taikyti sankcijas. Praktiškai sankcijų pobūdis ir griežtumas skiriasi priklausomai nuo jurisdikcijos.	Valstybių narių	Nustatytos įvairios proporcingos ir atgrasančios baudžiamosios, civilinės ir administracinės sankcijos, nuo drausminių laiškų iki baudų ir laisvės atėmimo. FinCEN gali imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų dėl BSA pažeidimų. Federaliniu lygmeniu jis vienintelis turi vykdymo užtikrinimo įgaliojimus finansų įstaigų ir nustatytosios su finansais nesusijusios veiklos bei profesijų atžvilgiu. Be civilinių piniginių baudų nustatymo, FinCEN gali imtis kitų oficialių ir neoficialių administracinių veiksmų. Kitos agentūros (pavyzdžiui, JAV vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC)) taip pat yra įgaliotos pagal atitinkamą aktą imtis įvairių priežiūros veiksmų.	Federalinis

Šaltinis: Audito Rūmų santrauka, remtasi įvairiais FATF, FinCEN, Komisijos ir EBI dokumentais.

V priedas. STP proceso etapai

Etapas	Procesas	Suinteresuotasis subjektas	Tvarkaraštis
Prašymas	Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (EBI steigimo reglamentas) 17 straipsnyje EBI suteikiama galimybė savo iniciatyva arba tam tikrų institucijų prašymu tirti įtariamus Sąjungos teisės pažeidimus arba jos netaikymą, kad galėtų tirti tam tikras įstaigas dėl Sąjungos teisės pažeidimo. EBI reglamente nė vienai iš šių institucijų (įskaitant Komisiją) nėra nustatytos teisinės prievolės dėl to, kaip ir kada ji turėtų teikti prašymą EBI.	Prašymą EBI turėtų teikti viena ar daugiau kompetentingų institucijų, Europos Parlamentas, Taryba, Komisija arba Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė.	Prašymą galima teikti bet kuriuo metu ir EBI nėra nustatytos konkrečios teisinės prievolės atsakyti per tam tikrą laiką.
Preliminarus tyrimas	Preliminarus įtariamo STP vertinimas.	EBI atlieka preliminarius tyrimus, įskaitant bendravimą su kompetentingomis institucijomis, kad galėtų nustatyti su įtariamu STP susijusius faktus.	Nėra teisiškai nustatytos konkrečios šio laikotarpio trukmės.
Tyrimas	Oficialus procesas, skirtas nuspręsti, ar buvo padarytas STP.	EBI pirmininkas nusprendžia, ar pradėti STP tyrimą, ar ne. Pagal EBI darbo tvarkos taisykles nustatyta sušaukti grupės, kurią sudaro pirmininkas ir šeši Priežiūros tarybos (PT) nariai, kurie nėra susiję su tyrimu, susitikimą. Grupė nusprendžia arba: užbaigti tyrimą nepriimant rekomendacijos arba, jei STP nustatytas, parengti Priežiūros tarybai rekomendaciją dėl STP.	EBI gali pateikti rekomendaciją atitinkamai kompetentingai institucijai, nustatydama reikalingus veiksmus, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės, ne vėliau nei per du mėnesius nuo tyrimo pradžios.
Rekomendacija	Priežiūros taryba padaro išvadą, kad yra Sąjungos teisės pažeidimas, ir pateikia rekomendaciją atitinkamai kompetentingai institucijai.	Sprendimą priimti rekomendaciją priima EBI Priežiūros taryba, kurią sudaro 27 kompetentingų institucijų priežiūros pareigūnai.	Sprendimas dėl rekomendacijos priėmimo turi būti priimtas per du mėnesius nuo tyrimo pradžios (žr. ankstesnę dalį).
Komunikacija	Rekomendacijos pateikimas nacionalinei kompetentingai institucijai (NKI).	Rekomendacijoje nustatomi veiksmai, reikalingi siekiant užtikrinti atitiktį Sąjungos teisei.	NKI turi atsakyti per dešimt dienų.
Nuomonė	Jei nacionalinė kompetentinga institucija nesilaikė reikalavimo, Komisija gali jai pateikti oficialią nuomonę.	Komisija gali imtis veiksmų po to, kai ją informavo EBI, arba savo iniciatyva.	Tokią oficialią nuomonę Komisija gali pateikti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo rekomendacijos priėmimo dienos ir gali šį terminą pratęsti vienu mėnesiu.

Šaltinis: EBI reglamentas, EBI darbo tvarkos taisyklės.

VI priedas. Perkėlimo į nacionalinę teisę patikros

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas	2017 m. birželio 26 d.
Valstybių narių pranešimai, pateikti iki galutinio termino arba prieš pradedant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl nepranešimo	6
Valstybių narių, kurios atliekant šį auditą (2020 m. liepos mėn.) nebuvo pranešusios apie perkėlimo į nacionalinę teisę užbaigimą, skaičius	8
Pradėtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų dėl nepranešimo ir neužbaigimo skaičius	28
Bendra pažeidimo nagrinėjimo procedūrų dėl perkėlimo užbaigtumo trukmė (mėnesiais)52	Daugiau nei 36 (tebevyksta)53

Šaltinis: Audito Rūmų išnagrinėta Komisijos analizė.

VII priedas. Keitimosi informacija ECB rūšys

Kategorijos	Keitimasis pagal metinių reguliarių pasikeitimų informacija tvarką	Ad hoc keitimasis savo iniciatyva (išsiųsta ir gauta)	Keitimasis, grindžiamas ad hoc prašymais (išsiųsta ir gauta)
Informacija, kuria pasidalyta	ECB metinis pasidalijimas SREP sprendimų ištraukomis su KPP / KTF institucijomis (pasidalyta savo iniciatyva) PP / TF vertinimai; patikrinimų vietoje ataskaitos ir sankcijos (ECB metiniai prašymai, nusiųsti KPP / KTF institucijoms)	Kita aktuali informacija, susijusi su abiejų funkcijų priežiūra	Kita aktuali informacija, susijusi su abiejų funkcijų priežiūra

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis ECB pateikta informacija.

Akronimai ir santrumpos

BBPK: Bazelio bankų priežiūros komitetas

BPM: Bendras priežiūros mechanizmas

BVP: bendrasis vidaus produktas

EBI: Europos bankininkystės institucija

ECB: Europos Centrinis Bankas

EGMLTF: Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ekspertų grupė

EIOPA: Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija

EIVT: Europos išorės veiksmų tarnyba

ESMA: Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija

FATF: Finansinių veiksmų darbo grupė

FINCen: Kovos su finansiniais nusikaltimais tinklas

FTE: etato ekvivalentas

FŽP: Finansinės žvalgybos padalinys

KPP: kova su pinigų plovimu

KPPD: Kovos su pinigų plovimu direktyva

KRD: Kapitalo reikalavimų direktyva

KTF: kova su teroristų finansavimu

OP: oficialus pranešimas

PP / TF: pinigų plovimas ir teroristų finansavimas

PT: Priežiūros taryba

SNRA: viršnacionalinės rizikos vertinimas

STP: Sąjungos teisės pažeidimas

TVA: tarpusavio vertinimo ataskaita

Žodynėlis

Atitikties patikra: patikrinimas, ar į atitinkamas ES direktyvos nuostatas tiksliai atsižvelgta nustatant nacionalines įgyvendinimo priemones.

Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK): pagrindinis pasaulinių standartų bankų prudenciniam reguliavimui rengėjas ir reguliaraus bendradarbiavimo bankų priežiūros klausimais forumas.

Deleguotasis aktas: teisiškai privalomas aktas, kuriuo Komisija naudojasi, jei tam neprieštarauja Europos Parlamentas ir Taryba, siekdama papildyti arba iš dalies pakeisti neesmines ES teisės aktų dalis, pavyzdžiui, pateikti daugiau informacijos apie įgyvendinimo priemones.

ES teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę: procedūra, pagal kurią ES valstybės narės įtraukia ES direktyvas į savo nacionalinę teisę, kad būtų tiesiogiai taikomi jų tikslai, reikalavimai ir terminai.

Europolas: Europos Sąjungos teisėsaugos agentūra, kuri, inter alia, remia valstybes nares jų kovoje su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.

Europos bankininkystės institucija (EBI): 2011 m. įkurta ES agentūra; viena iš trijų Europos priežiūros institucijų ir pagrindinė reguliavimo institucija bankų reguliavimo ir priežiūros srityje, rengianti techninius reguliavimo standartus, kuriuos tvirtina Komisija, turinti įgaliojimus užtikrinti KPP standartų vykdymą.

Europos Centrinis Bankas (ECB): 1998 m. Amsterdamo sutartimi įkurta Europos institucija, nuo 2014 m. pagal Bendrą priežiūros mechanizmą vykdanti tiesioginę didelių euro zonos bankų prudencinę priežiūrą.

Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT): EIVT yra ES diplomatinė tarnyba. Ji siekia, kad ES užsienio politika būtų nuoseklesnė ir veiksmingesnė, taip didindama Europos pasaulinę įtaką. Ji tvarko ES diplomatinius santykius su kitomis valstybėmis už bloko ribų ir vykdo ES užsienio ir saugumo politiką.

Europos priežiūros institucijos (EPI): Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) bei Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA). EPI atlieka finansų priežiūros ES darbą ir padeda užtikrinti nuoseklų taisyklių sąvado taikymą, kad būtų sukurtos vienodos sąlygos. Jos taip pat įgaliotos vertinti finansų sektoriaus rizikas ir pažeidžiamumą.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT): Europos Sąjungos Teisingumo Teismas aiškina ES teisę, siekdamas užtikrinti, kad ji būtų vienodai taikoma visose ES valstybėse, ir sprendžia nacionalinių vyriausybių ir ES institucijų teisinius ginčus.

Finansinės žvalgybos padalinys (FŽP): nacionalinė kompetentinga institucija, atsakinga už kovos su pinigų plovimu teisės aktų vykdymą valstybėse narėse. Atsakingas už įpareigotųjų subjektų teikiamos informacijos rinkimą, analizę ir platinimą kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis ir prireikus palaiko ryšius su teisėsauga.

Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF): tarpvyriausybinis organas, kurį 1989 m. įkūrė jo narių jurisdikcijų ministrai. Jį sudaro 39 narės, įskaitant Europos Komisiją ir 14 valstybių narių. FATF nustato standartus ir skatina veiksmingai įgyvendinti teisines, reguliavimo ir operatyvines priemones, skirtas kovoti su pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir kitomis susijusiomis grėsmėmis tarptautinės finansų sistemos vientisumui. Tai politiką formuojantis organas, kuris dirba, kad sukurtų reikiamą politinę valią šiose srityse vykdyti nacionalines teisėkūros ir reguliavimo reformas.

FISMA GD: Europos Komisijos Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinis direktoratas; KPP koordinuojantis Komisijos GD.

Kova su teroristų finansavimu (KTF): veiksminga kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tvarka yra būtina siekiant apsaugoti rinkų vientisumą ir pasaulinę finansų sistemą, nes ji padeda sušvelninti veiksnius, kurie sudaro sąlygas finansiniam piktnaudžiavimui.

Kovos su pinigų plovimu direktyva: ES teisės aktas ir pagrindinė teisinė priemonė Sąjungos finansinės sistemos naudojimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais prevencijai užtikrinti; pirmoji direktyva priimta 1990 m., vėliau vėlesnės versijos, o penktoji direktyva – 2018 m.

KPP priežiūros institucija: valstybės narės valdžios institucija, kuriai pavesta prižiūrėti KPP / KTF tvarką, tikrinti įpareigotuosius subjektus, ar jie laikosi jurisdikcijos kovos su pinigų plovimu tvarkos, skirti baudas už nesilaikymą.

Kredito įstaiga: įmonė (pavyzdžiui, bankas), kurios veikla susijusi su indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš gyventojų ir paskolų teikimu.

Oficialus pranešimas (OP): jei atitinkama ES valstybė nepraneša apie priemones, kuriomis visiškai perkėlė direktyvų nuostatas į nacionalinę teisę, arba neištaiso įtariamo ES teisės pažeidimo, Komisija gali pradėti oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Pažeidimo nagrinėjimo procedūra pradedama oficialiu pranešimu, pagal kurį Europos Komisija suteikia valstybei narei galimybę pateikti savo nuomonę apie pastebėtą pažeidimą.

Pagrįsta nuomonė: jei atitinkama ES valstybė nepraneša apie priemones, kuriomis visiškai perkėlė direktyvų nuostatas į nacionalinę teisę, arba neištaiso įtariamo ES teisės pažeidimo, Komisija gali pradėti oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Jei po oficialus pranešimo nusiuntimo etapo Komisija padaro išvadą, kad valstybė nevykdo savo prievolių pagal ES teisę, ji, laikydamasi antrojo procedūros etapo, gali nusiųsti pagrįstą nuomonę – oficialų prašymą laikytis ES teisės.

Pažeidimo nagrinėjimo procedūra: pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258–260 straipsnius, tai – pagrindinis vykdymo užtikrinimo mechanizmas, kurį Komisija taiko valstybių narių atžvilgiu, kai ji mano, kad valstybė narė pažeidė savo prievoles pagal ES teisę.

Perkėlimo į nacionalinę teisę patikra: nacionalinių įgyvendinimo priemonių suderinamumo su direktyvos nuostatomis vertinimas.

Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas (SREP): metinis priežiūros procesas, taikomas ECB tiesiogiai prižiūrimiems dideliems euro zonos bankams. Suteikia priežiūros institucijoms suderintą priemonių rinkinį, kad būtų galima pagal įvairius aspektus – verslo modelį, valdymą ir riziką, kapitalą, likvidumą – nagrinėti banko rizikos profilį.

Prudencinė priežiūra: tiesioginė finansų įstaigų (įskaitant bankus) priežiūra, siekiant užtikrinti, kad jos ne tik teisiniu požiūriu laikosi reglamentų, bet veikia racionaliai ir apdairiai pagal reguliavimo sistemą.

Trečioji valstybė: trečioji valstybė reiškia valstybę ar teritoriją, nepriklausančią Europos Bendrijai.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikos sritimis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko IV audito kolegija „Rinkų reguliavimas ir konkurencinga ekonomika“, kuriai vadovavo Audito Rūmų narys Alex Brenninkmeijer. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Mihails Kozlovs, jam padėjo kabineto vadovė Edite Dzalbe ir kabineto atašė Laura Graudina; pagrindinis vadybininkas Zacharias Kolias; užduoties vadovas Shane Enright; auditoriai Giorgos Tsikkos, Helmut Kern, Marc Hertgen, Marion Schiefele, Katja Mravlak ir Nadiya Sultan; teisininkė Andreea-Maria Feipel-Cosciug. Kalbinę pagalbą teikė Michael Pyper.

Galinės išnašos

¹ Žr. Eurostatas, „Pinigų plovimas Europoje“ (2013 m.).

² EBI neseniai padarė išvadą, kad „priklausomai nuo to, kokia kompetentinga institucija atsakinga už vykdymo užtikrinimo veiksmus, už tos pačios finansų įstaigos padarytą tą patį pažeidimą greičiausiai bus paskirtos skirtingos sankcijos ir priemonės arba iš viso nebus paskirta jokių sankcijų ar priemonių“. EBI ataskaita dėl Europos Komisijos raginimo pateikti rekomendacijas dėl būsimos ES KPP / KTF teisinės sistemos, 2020 m. rugsėjo mėn., 88 punktas, p. 23.

³ Tai gali lemti banko žlugimą.

⁴ 2020 m. FISMA GD perėmė atsakomybę už KPP / KTF iš Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato (JUST GD).

⁵ Tai pabrėžė Bazelio valdymo institutas savo leidinyje „Bazelio KPP indeksas: pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos reitingavimas pasaulyje“, (2020 m. leidimas, p. 4): „Šie prasti veiklos rezultatai atitinka keleto pastarųjų metų KPP nuostatų pažeidimus Europos bankuose […] ir kelia nerimą dėl bankų ir ne bankų sektorių priežiūros, susijusios su KPP / KTF, kokybės.“

⁶ Europos Komisija, Visapusiškos Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politikos veiksmų planas, 2020 m. gegužės mėn.

⁷ Europos Parlamento rezoliucija dėl visapusiškos Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politikos. Komisijos veiksmų planas ir kiti pastarojo meto pokyčiai, 2020 m. liepos mėn.

⁸ ES Taryba, Tarybos išvados dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo, 2020 m. lapkričio mėn.

⁹ 2012 m. FATF rekomendacijos, su pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio mėn.

¹⁰ Bazelio bankų priežiūros komitetas, Introduction of guidelines on interaction and cooperation between prudential and AML/CFT supervision ir Core Principles for Effective Banking Supervision.

¹¹ Pagal ES direktyvų (ES) 2015/849 (Ketvirtosios KPPD) ir (ES) 2018/843 (Penktosios KPPD) 9 straipsnį.

¹² Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnis.

¹³ Sąvoka „trečioji valstybė“ reiškia jurisdikcijas (valstybes ir teritorijas), esančias už ES ribų.

¹⁴ Komisija, Didelės rizikos trečiųjų valstybių nustatymo metodika pagal Direktyvą (ES) 2015/849.

¹⁵ Vertinama nuo 1 (mažai reikšmingas ) iki 4 (labai reikšmingas).

¹⁶ Komisija, Ataskaita dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, vertinimo, 4 dalis „Rekomendacijos“.

¹⁷ Penktosios KPPD 6 straipsnio 2 dalies b punkte ir 44 straipsnyje šios prievolės siejamos su Komisija ir gali apimti Eurostato ir (arba) kitų generalinių direktoratų, tokių kaip FISMA, atsakomybės sritis.

¹⁸ Tai yra Komisijos įgaliojimai pagal SESV 258 ir 260 straipsnius.

¹⁹ Tai patenka į Komisijos atsakomybės sritį pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnį.

²⁰ 13 straipsnis dėl išsamaus klientų tikrinimo priemonių; 18 straipsnis dėl griežtesnio išsamaus klientų tikrinimo; 30 straipsnis dėl informacijos apie tikruosius savininkus ir centrinio registro; 45 straipsnis dėl papildomų priemonių trečiosios valstybės teisės taikymo atveju ir 50 straipsnis dėl bendradarbiavimo su EPI.

²¹ Daugiau informacijos rasite Audito Rūmų apžvalgoje Nr. 07/2018 „ES teisės įgyvendinimas. Europos Komisijos priežiūros pareigos pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį“.

²² 25 % atsakė, kad praktiniai seminarai buvo „labai naudingi“, o 60 % – kad „šiek tiek naudingi“.

²³ Be to, mūsų apklausoje 12 iš 20 valstybių narių (60 %) pareiškė, kad neformalus bendravimas, t. y. dvišaliai susitikimai su Komisija, buvo „labai naudingi“.

²⁴ Praėjus savaitei, šešios valstybės narės paskelbė visišką perkėlimą į nacionalinę teisę, o 15 valstybių narių dar nepranešė apie jokias priemones.

²⁵ Komisija, Geresnio reglamentavimo gairės, priemonė Nr. 37, p. 285.

²⁶ Nuo 2020 m. rugsėjo mėn.

²⁷ Komisija, Geresnio reglamentavimo gairės, priemonė Nr. 37.

²⁸ Perkėlimo į nacionalinę teisę patikros pradedamos pasibaigus perkėlimo terminui.

²⁹ Pagal Komisijos geresnio reglamentavimo gairių priemonę Nr. 37, „Komisija siekia užbaigti perkėlimo į nacionalinę teisę patikrą per šešis mėnesius nuo perkėlimo į nacionalinę teisę termino pabaigos. Jei valstybės narės iki šio termino nepraneša apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, bus kuo greičiau pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra. Šiuo atveju šešių mėnesių laikotarpis bus pradėtas skaičiuoti nuo pranešimo apie priemones.“ Kadangi geresnio reglamentavimo gairėse nenurodyta šio laikotarpio pabaiga, mes jį skaičiavome nuo perkėlimo į nacionalinę teisę termino iki pažeidimo nagrinėjimo procedūros pradžios (1 ir 3 valstybės), o nesant pareiškimo (2 valstybė) nuo pirmojo pranešimo iki bylos užbaigimo.

³⁰ Ten pat.

³¹ Be to, 12 iš 20 valstybių narių (60 %), atsakydamos į mūsų apklausą, nurodė, kad perkeliant Ketvirtąją KPPD į nacionalinę teisę dalyvavo keturios ar daugiau centrinės valdžios ministerijų.

³² Žr. 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų.

³³ Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, 2019 m. liepos 8 d. Sprendimas byloje C-543/17 Komisija prieš Belgiją; pakartotas 2020 m. liepos 16 d. Sprendime byloje C-550/18 Komisija prieš Airiją, ECLI:EU:C:2020:564, 74 punktas.

³⁴ 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB, OL L 331, 2010 12 15, p. 12–47, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2175.

³⁵ Pagal EBI reglamento 17 straipsnio 2 dalį.

³⁶ Komisija, Ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl naujausių įtariamų pinigų plovimo atvejų, susijusių su ES kredito įstaigomis, vertinimo, 2019 m.

³⁷ Komisija, Ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos priežiūros institucijų (EPI) ir Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) veikimo, 2014 m.

³⁸ Audito Rūmai, Specialioji ataskaita Nr. 10/2019 ES masto bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Teikiama kaip niekad daug informacijos apie bankus, bet reikia gerinti koordinavimą ir daugiau dėmesio skirti rizikoms, 113 dalis.

³⁹ Kaip reikalaujama pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (BPM reglamentas, arba BPMR), 33 straipsnio 2 dalį.

⁴⁰ SESV 127 straipsnio 6 dalis ir BPM reglamento 28 konstatuojamoji dalis.

⁴¹ BPMR 29 konstatuojamoji dalis.

⁴² Teisės aktuose nebuvo numatyta atitinkamų profesinės paslapties saugojimo tvarkos išimčių. Penktosios KPPD 19 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad „institucijų, atsakingų už kredito ir finansų įstaigų priežiūrą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, tarpusavio keitimuisi konfidencialia informacija ir bendradarbiavimui neturėtų kliudyti teisinis netikrumas, kuris gali atsirasti dėl aiškių nuostatų šioje srityje trūkumo. Teisinės sistemos paaiškinimas tuo labiau svarbus tuo, kad prudencinė priežiūra kai kuriais atvejais patikėta ne kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros institucijoms, pavyzdžiui, Europos Centriniam Bankui (ECB).“

⁴³ Penktoji KPPD įsigaliojo 2018 m. birželio mėn.

⁴⁴ Penktoji KRD įsigaliojo 2019 m. birželio mėn.

⁴⁵ Konkrečiai, kredito įstaigos iš 12 svarbių prižiūrimų grupių.

⁴⁶ EBI, Daugiašalis susitarimas dėl ECB ir kompetentingų institucijų praktinių keitimosi informacija apie KPP / KTF aspektų, 2019 m.

⁴⁷ Šis klausimas taip pat buvo iškeltas Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 29/2016 Bendras priežiūros mechanizmas. Pradžia gera, bet tam tikras sritis reikia tobulinti, 185 dalis.

⁴⁸ EBI, Gairės dėl peržiūrėtos bendros priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) ir priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarkos ir metodikos, 2018 m.

⁴⁹ Tai neapėmė mūsų imties laikotarpio.

⁵⁰ Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA).

⁵¹ Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA).

⁵² Nuo 2020 m. rugsėjo mėn.

⁵³ Ilgiausios pažeidimo nagrinėjimo procedūros trukmė.

Tvarkaraštis

Įvykis	Data
Audito planavimo memorandumo (APM) priėmimas / audito pradžia	2020 03 03
Ataskaitos projekto oficialus išsiuntimas Komisijai (ar kitam audituojamam subjektui)	2021 03 26
Galutinės ataskaitos priėmimas po prieštaravimų procedūros	2021 05 20
Visomis kalbomis gauti Komisijos ir EIVT oficialūs atsakymai	2021 06 24
Visomis kalbomis gauti ECB oficialūs atsakymai	2021 05 12
Visomis kalbomis gauti EBI oficialūs atsakymai	2021 05 19

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter:@EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2021

PDF	ISBN 978-92-847-6239-2	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/775611	QJ-AB-21-013-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-6210-1	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/678348	QJ-AB-21-013-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2021

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote įgyti papildomų teisių, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.