Klimato srities išlaidos 2014–2020 m.ES biudžete: Ne tokios didelės, kaip pranešta

Santrauka

I Kova su klimato kaita yra vienas iš svarbiausių ES, kuri užsibrėžė ambicingus energetikos ir klimato srities tikslus, prioritetų. Tai, be kita ko, 2020 m. ir 2030 m. tikslai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir skatinti energijos vartojimo efektyvumą. ES taip pat nustatė ilgalaikį tikslą iki 2050 m. ES užtikrinti anglies dioksido poveikio neutralumą.

II ES įsipareigojo bent 20 % savo 2014–2020 m. biudžeto skirti klimato srities veiksmams. 2021 m. Komisija pranešė, kad ji pasiekė šį tikslą po to, kai 216 milijardų eurų (20,1 %) skyrė su klimatu susijusioms priemonėms. 2021–2027 m. ES biudžete numatytas didesnis 30 % tikslas klimato srities veiksmams.

III Audito metu buvo siekiama nustatyti, ar Komisija pranešė tinkamą ir patikimą informaciją apie klimato srities išlaidas 2014–2020 m. laikotarpiu. Tikrinome, kaip Komisija taikė savo metodiką vertindama klimato srities išlaidas, ir kaip praneštomis išlaidomis prisidėta prie klimato srities veiksmų. Taip pat peržiūrėjome tikėtinus klimato srities išlaidų stebėjimo pokyčius po 2020 m. Šiuo metu atlikome darbą, kad padėtume Komisijai pagerinti būsimas ataskaitas dėl klimato srities išlaidų.

IV Nustatėme, kad praneštos išlaidos ne visada buvo susijusios su klimato srities veiksmais. Mūsų bendra išvada yra ta, kad Komisija per didele suma įvertino pagrindinių žemės ūkio finansavimo komponentų, tokių kaip kompleksinė parama, vietovės, kuriose esama gamtinių kliūčių, ir ekologinis ūkininkavimas, indėlį klimato srityje. Mūsų vertinimą patvirtina Komisijos, mokslinių ir nevyriausybinių organizacijų leidiniai.

V Taip pat manome, kad Komisija per didele suma įvertino pagrindinių infrastruktūros ir sanglaudos finansavimo pasektorių, tokių kaip geležinkelių transportas, elektros energija ir biomasė, indėlį klimato srityje. Komisija nenaudojo konservatyvių prielaidų ir buvo nenuosekli teikdama ataskaitas dėl šių projektų.

VI Manome, kad bendrai ataskaitos dėl klimato srities išlaidų buvo nepatikimos. Jos buvo pagrįstos labai apytikriais vertinimais ir buvo stebimas tik galimas teigiamas poveikis klimatui, neįvertinant galutinio indėlio siekiant ES klimato srities tikslų. Taip pat iškilo rizika, kad planuojamos arba įsipareigotos sumos nebus išleistos. Dėl to praneštos klimato srities išlaidos galėjo būti dar labiau padidintos. Vienu atveju Komisija į ES ataskaitas įtraukė nacionalinį indėlį.

VII Remiantis mūsų analize, Komisija padidino klimato srities išlaidas bent 72 milijardais eurų, iš kurių daugiau kaip 80 % sudarė žemės ūkio finansavimas. Tai reiškia, kad klimato srities veiksmams buvo išleista apie 13 % 2014–2020 m. ES biudžeto.

VIII Reiškiame susirūpinimą dėl 2021–2027 m. klimato srities ataskaitų patikimumo. Nepaisant siūlomų ataskaitų rengimo metodikos patobulinimų, dauguma 2014–2020 m. nustatytų problemų vis dar išlieka. 2020 m. pradėta taikyti finansavimo priemonė „Next Generation EU“ apima pagrindinį reikšmingos žalos nedarymo principą, o tai reiškia, kad ekonominė veikla neturėtų kelti grėsmės aplinkos ar klimato srities tikslams. Tačiau nustatėme, kad įgyvendinant priemonę „NextGenerationEU“ kyla papildomų iššūkių dėl neaiškių mokėjimų ir klimato srities tikslų sąsajų.

IX Siekiant ateityje pagerinti ataskaitas dėl klimato srities išlaidų, rekomenduojame Komisijai gauti mokslinių įrodymų, kuriais būtų pagrįstas su žemės ūkio politika, kuri yra didžiausias ES klimato srities ataskaitų komponentas, susijęs indėlis. Taip pat rekomenduojame gerinti klimato srities ataskaitas nustatant ES išlaidas, kurios gali turėti neigiamą poveikį klimatui, paskelbiant gaires, kad būtų užtikrintas nuoseklumas, ir įvertinant nepanaudotas sumas. Be to, Komisija turėtų įvertinti klimato srities išlaidų indėlį siekiant ES klimato ir energetikos srities tikslų.

Įvadas

01 Anot Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos, pastarojo meto klimato sistemos pokyčių mastas ir žmogaus įtaka jai neturi precedento, o daugelis pokyčių jau šimtmečius yra negrįžtami¹. Kova su klimato kaita vykdant vidaus politiką ir bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais yra vienas pagrindinių ES prioritetų². 1 diagramoje parodyti pagrindiniai ES klimato politikos elementai.

Tarptautiniai klimato srities įsipareigojimai

02 Pagal 2005 m. įsigaliojusį Kioto protokolą, ES įsipareigojo 2008–2012 m. 8 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu³. Šiuo tikslu siekiama apriboti visuotinį atšilimą ir taip padėti švelninti klimato kaitą. Be to, protokole aptariami prisitaikymo prie klimato kaitos ar jos poveikio klausimai.

03 2015 m. Paryžiaus susitarime nustatytas pasaulinis klimato kaitos švelninimo tikslas – užtikrinti, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C ir, pageidautina, 1,5 °C. Juo taip pat buvo siekiama padidinti šalių gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos. ES valstybės narės susitarimą ratifikavo 2016 m.

Pagrindiniai ES klimato sistemos pokyčiai

04 2011 m. Komisija paskelbė savo tikslą 2014–2020 m. bent 20 % padidinti su klimatu susijusią ES biudžeto dalį⁴. 2012 m. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje pritariama, kad bent 20 % išlaidų būtų susijusios su klimatu. 2013 m. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad „2014–2020 m. laikotarpiu išlaidos kovos su klimato kaita politikos tikslams sudarys ne mažiau kaip 20 % ES išlaidų“⁵. 2014 m. ES paramos kovai su klimato kaita metodika buvo įtraukta į teisės aktus, susijusius su Europos struktūriniais ir investicijų fondais⁶.

05 Komisija savo klimato srities išlaidų kiekybinio įvertinimo metodiką grindžia koeficientų taikymu ES programų komponentams, pavyzdžiui, intervencijos sritims ar projektams, atsižvelgiant į jų tikėtiną indėlį vykdant klimato srities veiksmus (žr. 1 lentelę). Ši metodika yra pritaikyta 1998 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) įvestų Rio rodiklių, kuriais siekiama nustatyti veiklą, kuria Rio de Žaneiro konvencijų tikslai integruojami į vystomąjį bendradarbiavimą, versija⁷.

06 Komisija kasmet praneša apie bendras klimato srities išlaidas biudžeto projektuose ir savo ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitose. Šiam metiniam darbui vadovauja Biudžeto ir Klimato politikos generaliniai direktoratai. 2021 m. birželio mėn. Komisija pranešė, kad ES panaudojo 20,1 % savo 2014–2020 m. biudžeto, t. y. 216 milijardų eurų, kovai su klimato kaita ir pasiekė savo 20 % tikslą⁸. 2 diagramoje parodytos pagrindinės išlaidų programos, kuriomis padedama siekti šio tikslo.

07 2021–2027 m. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija nustatė bendrą tikslą 30 % prisidėti prie klimato srities veiksmų, t. y. daugiau nei ankstesniu programavimo laikotarpiu (žr. 3 diagramą).

08 2019 m. Komisija paskelbė komunikatą dėl Europos žaliojo kurso, kuriuo siekiama „pertvarkyti ES į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika“. Komunikate dėl žaliojo kurso pateiktas 2030 ir 2050 m. ES klimato srities veiksmų planas. Europos Vadovų Taryba patvirtino tikslą – iki 2050 m. ES užtikrinti poveikio klimatui neutralumą⁹.

09 2021 m. ES priėmė Europos klimato teisės aktą, kuriame nustatytas privalomas ES tikslas iki 2050 m. užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį. Jame taip pat nustatytas tarpinis tikslas iki 2030 m. grynąjį išmetamą teršalų kiekį sumažinti 55 % (palyginti su 1990 m.). Komisijos 55 % tikslo priemonių rinkinyje remiama pažanga siekiant tarpinio 2030 m. tikslo. Jame pateikiamas tarpusavyje susijusių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, peržiūrų ir pakeitimų, apimančių tokias politikos sritis kaip energetika, klimatas, pastatai, žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė, sąrašas, įskaitant Socialinio klimato fondo sukūrimą.

10 2013 m. Komisija paskelbė ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, o 2021 m. – naują strategiją¹⁰. Europos klimato teisės akte reikalaujama, kad ES institucijos ir valstybės narės siektų prisitaikyti prie klimato kaitos.

11 ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) padeda mažinti išmetamą teršalų kiekį daug energijos suvartojančiuose pramonės, elektros energijos ir šilumos gamybos bei aviacijos sektoriuose¹¹ (žr. 1 langelį). Kitiems ekonomikos sektoriams taikomi ES pastangų pasidalijimo teisės aktai, kuriuose nustatyti nacionaliniai išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslai, skirti ES tikslui remti¹².

12 2020 ir 2030 m. ES energetikos ir klimato srities tikslai apima išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo didinimo ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimo tikslus (žr. 4, 5 ir 6 diagramas). 2021 m. Europos klimato teisės akte nustatytas privalomas tikslas iki 2050 m. ES užtikrinti poveikio klimatui neutralumą (žr. 09 dalį), o Komisija pasiūlė naujus atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus¹³.

13 Europos aplinkos agentūra (EAA) praneša, kad:

• ES pasiekė tikslą iki 2020 m. išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 20 % ir iki 2019 m. išmetamą ŠESD kiekį jau sumažino 24 %, palyginti su 1990 m. lygiu (žr. 4 diagramą);
• 2019 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimo dalis sudarė 19,7 %., o 2020 m. numatyta 21,3 % dalis (žr. 5 diagramą).
• Nuo 2006 m. stebima energijos suvartojimo mažėjimo tendencija pasikeitė 2015 m., tačiau EAA apskaičiavo, kad ES pasiekė savo 2020 m. tikslą ir pirminės energijos suvartojimą sumažino 24 % (žr. 6 diagramą).

2020 m. COVID-19 pandemija padarė poveikį išmetamam ŠESD kiekiui ir energijos suvartojimui¹⁴.

14 Komisija pranešė, kad daugiausia energijos nacionaliniu lygmeniu sutaupyta dėl energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų arba energijos apmokestinimo, o ne dėl viešųjų investicijų¹⁵. Ankstesnėse Audito Rūmų ataskaitose padaryta išvada, kad neįmanoma įvertinti ES biudžeto indėlio, siekiant ES energijos vartojimo efektyvumo tikslo pastatuose ir įmonėse naudojant esamą stebėsenos sistemą. Įvertinome, kad mūsų į imtį įtrauktų projektų indėlis siekiant energijos vartojimo efektyvumo tikslų bus nedidelis¹⁶.

Audito apimtis ir metodas

15 Mūsų audito metu visų pirma buvo siekiama atsakyti, ar Komisija pranešė aktualią ir patikimą informaciją apie klimato srities išlaidas 2014–2020 m. laikotarpiu. Taip pat analizavome pažangą, padarytą siekiant tikslo bent 20 % ES biudžeto skirti klimato srities veiksmams. Tikrinome, kaip Komisija taikė savo metodiką vertindama klimato srities išlaidas, taip pat klimato srities ataskaitų patikimumą. Be to, tikrinome ES klimato srities išlaidų stebėjimo po 2020 m. sistemą.

16 Nusprendėme šį darbą atlikti dabar, atsižvelgiant į tai, kad ši tema yra svarbi tarptautinės ir ES politinės darbotvarkės dalis. Be to, klimato srities išlaidos ir ataskaitos yra kompleksinis klausimas, apimantis didelę ES biudžeto dalį (žr. 1 diagramą). Mūsų ataskaita padės Komisijai 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu pagerinti klimato srities ataskaitų aktualumą ir patikimumą. Tikimės, kad mūsų nustatyti faktai ir rekomendacijos bus naudingi įgyvendinant ES tikslą – iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.

17 Atliekant auditą išplėstas mūsų ankstesnis darbas šioje srityje, kurio metu buvo nustatyta metodikos, naudojamos klimato politikos veiksmams stebėti, trūkumų, dėl kurių padidinamos klimato srities išlaidos¹⁷. Jo metu išsamiau nagrinėjamos anksčiau peržiūrėtos sritys ir į apimtį įtrauktos kitos sritys. Priede pateiktos mūsų ankstesnės rekomendacijos, kurios vis dar aktualios rengiant klimato srities ataskaitas ir kurios papildo mūsų darbą.

18 Naudodami tris Komisijos metodikos ES klimato koeficientus (žr. 2 lentelę), iš naujo įvertinome ES biudžeto indėlį į klimato srities veiksmus. Tam naudojome turimus mokslinius įrodymus, rėmėmės ankstesniu darbu ir taikėme atitinkamus audito testus. Atsižvelgiant į užduoties pobūdį ir turimų duomenų ribotumą, mūsų kiekybinis įvertinimas yra orientacinis. Į mūsų audito apimtį įtrauktos visos ES programos, kurių indėlis klimato srities ataskaitose buvo didesnis nei 2 % (žr. 2 diagramą). 7 diagramoje apibendrintas mūsų audito metodas ir pagrindiniai įrodymų šaltiniai.

Pastabos

Praneštos išlaidos ne visada susijusios su klimato srities veiksmais

19 Jei pranešama, kad ES išlaidos yra susijusios su klimato sritimi, jos turėtų būti naudojamos klimato kaitai švelninti arba prie jos prisitaikyti, prisidėti prie ES energetikos ir klimato srities tikslų įgyvendinimo arba mažinti klimato kaitos poveikį ir riziką. Išlaidos, kuriomis prisidedama prie klimato srities veiksmų, turėtų būti apskaičiuojamos taikant realistiškus klimato koeficientus. Šiame skirsnyje nagrinėjamos pagrindinės ES viešųjų išlaidų programų, kurios buvo nurodytos kaip susijusios su klimatu, sritys: žemės ūkis, infrastruktūra ir sanglauda.

Pusė praneštų ES klimato srities išlaidų yra susijusios su žemės ūkiu, tačiau ūkių išmetamas teršalų kiekis nesumažėjo

20 Du pagrindiniai ES bendros žemės ūkio politikos komponentai yra Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP). Jų pagrindiniai požymiai ir įnašai rengiant 2014–2020 m. klimato srities ataskaitas apibendrinti 2 ir 3 langeliuose.

21 Pusė praneštų ES klimato srities išlaidų yra susijusios su žemės ūkiu (žr. 2 diagramą). 2021 m. Audito Rūmų ataskaitoje pažymima, kad ES žemės ūkio sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis nuo 2010 m. nesumažėjo¹⁸. Klimato kaitos švelninimo modeliavimo tyrimai rodo, kad be tiesioginių išmokų ES išmetamas ŠESD kiekis žemės ūkyje būtų 2,5–4,2 % mažesnis. Taip yra dėl sumažėjusios žemės ūkio veiklos, kurios didžiausią dalį sudaro galvijų auginimas¹⁹. ES išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimą dėl tiesioginių išmokų ir (arba) žemės ūkio veiklos mažinimo ES kompensuotų padidėjęs išmetamas teršalų kiekis už ES ribų (anglies dioksido nutekėjimas)²⁰.

22 Ūkininkavimo praktika, pavyzdžiui, antsėlių auginimas arba dirvožemio organinių medžiagų kiekio palaikymas, naudingi tiek švelninant klimato kaitą, tiek prie jos prisitaikant²¹. Prisitaikymo srityje dėl pajamų iš tiesioginių išmokų didėja ūkių gebėjimas įveikti neigiamus su klimato kaita susijusius sukrėtimus²². Tačiau dėl priklausomybės nuo tiesioginių išmokų gali išlikti negyvybingi ūkiai, todėl gali sulėtėti struktūriniai pokyčiai, kurių gali reikėti prisitaikymui²³.

23 Komisija apskaičiuoja tiesioginių išmokų indėlį į klimato sritį tiek pagal jų žalinimo ir ne žalinimo komponentus²⁴. Žalinimas – tai klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio praktikos taikymas. Smulkūs ūkininkai gali pasinaudoti žalinimo privalumais nesilaikydami jokių žalinimo reikalavimų²⁵. Žalinimo reikalavimai taip pat netaikomi valdoms, kurios pagal apibrėžtį laikomos ekologiškomis (pavyzdžiui, ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai). Nežalinimo įnašai daugiausia pagrįsti teikiant kompleksinę paramą, pagal kurią nustatomos aplinkos, maisto saugos, gyvūnų sveikatos bei gerovės ir žemės valdymo taisyklės.

24 Kadangi žalinimas apima nuorodas į klimato srities tikslus²⁶, remiantis Komisijos metodika, jis yra susijęs su klimatu, o bendras įnašas sudaro 28 milijardus eurų. Dėl šios priežasties žalinimo indėlis gali būti vertinamas kaip atitinkantis metodiką. Tačiau Komisijos paskelbtame vertinimo tyrime nustatyta, kad žalinimo poveikis klimato kaitos švelninimui yra labai neaiškus, bet tikriausiai nedidelis²⁷. Kituose tyrimuose taip pat pažymimas tik minimalus žalinimo poveikis, o ūkininkavimo praktikos pokyčiai susiję tik su 2–5 % žemės ūkio paskirties žemės²⁸. Taip yra todėl, kad žalinimo reikalavimai iš esmės atitinka ankstesnę ūkininkavimo praktiką. Ankstesnėje ataskaitoje nustatėme, kad žalinimas užtikrino ribotą pievose sukauptos anglies apsaugą ir padarė tik nedidelį poveikį išmetamam ŠESD kiekiui²⁹.

25 Anot Komisijos, 20 % nežalinimui skirto biudžeto yra šiek tiek prisidedama prie klimato srities veiksmų (40 % koeficientas) – tai sudaro 17,5 milijardo eurų. Tai yra grynasis 8 % nežalinimo komponento indėlis. Komisija pateisina 20 % svorinį koeficientą kaip nuobaudos už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus pakaitinį rodiklį. Įvertinome, kad nežalinimo indėlis į klimato srities veiksmus yra nedidelis (2 lentelė).

26 Kaimo plėtros finansavimo poveikis klimato kaitos švelninimui yra neaiškus. Remiantis vienu Komisijos tyrimu, be kaimo plėtros išlaidų žemės ūkio gamyba sumažėtų, o ES žemės ūkio išmetamas ŠESD kiekis iki 2030 m. galėtų būti 1,6 % mažesnis³⁰. Tačiau ES išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas būtų kompensuotas tam tikru jo padidėjimu ES nepriklausančiose šalyse (žr. 21 dalį). Kitame Komisijos vertinime apskaičiuota, kad kai kuriomis kaimo plėtros priemonėmis (daugiausia „Natura 2000“) žemės ūkio sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis sumažinamas 1,1 %. Tačiau vertinime pripažįstama, kad šiuo įverčiu padidinamas „Natura 2000“ išmokų poveikis ir buvo taikomas tam tikras dvigubas skaičiavimas³¹. Ankstesnėje Audito Rūmų ataskaitoje nustatėme, kad parama kaimo plėtrai retai buvo naudojama veiksmingai klimato kaitos švelninimo praktikai užtikrinti³² Kaimo plėtros išmokos gali padėti prisitaikyti prie klimato kaitos (žr. 22 dalį ir 3 lentelę).

27 Kad apskaičiuotų kaimo plėtros išlaidų, kuriomis prisidedama prie klimato srities veiksmų, dalį, Komisija taiko klimato koeficientus įvairiems EŽŪFKP prioritetams ir prioritetinėms sritims. Pavyzdžiui, EŽŪFKP 4 prioriteto „Su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusių ekosistemų atkūrimas, išsaugojimas ir gerinimas“ ir 5 prioriteto „Efektyviai išteklius naudojanti, klimato kaitos poveikiui atspari ekonomika“ klimato koeficientas yra 100 %. Nors 5 prioriteto tikslas yra klimatas, o 4 – ne, tačiau Komisija mano, kad reikšmingas poveikis klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jo yra tikėtinas. Ankstesnėje Audito Rūmų ataskaitoje nustatyta nedaug atvejų tyrimų, literatūrinių apžvalgų ar Komisijos vidaus pranešimų, kuriais grindžiamas 100 % klimato koeficientas 4 prioritetui³³. 3 lentelėje pateikiamas mūsų atliktas svarbiausių 4 prioriteto priemonių vertinimas.

28 2016 m. ataskaitoje nagrinėjome „vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimą“ (6B prioritetas) ir nustatėme, kad juo iš esmės reikšmingai neprisidėta prie klimato srities tikslų³⁴. Mūsų projektų analize (žr. 4 lentelę) patvirtinta, kad 40 % klimato koeficientas nebuvo pagrįstas.

Kai kurios nenuoseklios prielaidos vertinant infrastruktūros ir sanglaudos srities finansavimo indėlį į klimatą

29 Didžioji ES išlaidų dalis infrastruktūrai ir sanglaudai skiriama per Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir Sanglaudos fondą (SF). Jų pagrindiniai požymiai ir įnašai rengiant 2014–2020 m. klimato srities ataskaitas apibendrinti 4 ir 5 langeliuose.

30 Bendrieji EITP tikslai yra susiję su ES energetikos ir klimato srities tikslais (žr. 12–14 dalis), taigi apima klimato kaitos švelninimą³⁶. Tačiau Komisija pripažįsta, kad pagal EITP daugiausia finansuojami projektai, kuriais užtikrinamas geras ES vidaus rinkos veikimas³⁷. Klimato srities veiksmų tikslai ir kriterijai nėra būtini tvirtinant projektus: Komisijos teigimu, tik vykdant 4 % pagal EITP finansuojamų transporto projektų pagal vertę (0,9 milijardo eurų) kaip pagrindinis finansavimo tikslas buvo nurodytas tvarus ir efektyvus transportas³⁸. Tačiau transporto sektoriuje išmetama maždaug ketvirtadalis viso ES ŠESD kiekio, o didžiausia jo dalis išmetama kelių transporto sektoriuje³⁹.

31 Kalbant apie prisitaikymą prie klimato kaitos, patobulinti geležinkelių projektai gali apimti tikslines investicijas, skirtas potvynių prevencijai geležinkelio linijose užtikrinti, sustiprintus pylimus arba prisitaikymo prie su klimatu susijusių nelaimių priemones naudojant tunelių ir tiltų stebėsenos sistemas⁴⁰. Atsižvelgiant į turimus duomenis, šių investicijų neįmanoma įvertinti kiekybiškai.

32 Apskaičiuodama 2014–2020 m. EITP išlaidų, priskirtų klimato srities išlaidoms, dalį, Komisija atgaline data taikė EITP reglamente po 2020 m.⁴¹ nustatytus klimato koeficientus, nors panašūs projektai pagal sanglaudos politiką vertinami skirtingai (žr. 40 dalį). Remiantis mūsų analize, Komisijos naudoti koeficientai svarbiausiems EITP pasektoriams buvo dosnūs (žr. 5 lentelę).

33 ES teisės aktuose nustatyta klimato srities išlaidų iš sanglaudos politikos fondų apskaitos sistema⁴². Komisija ir valstybės narės kartu valdo ERPF ir SF. Valstybės narės yra atsakingos už projektų atranką ir ataskaitų teikimą Komisijai. Komisija gauna konsoliduotą informaciją iš valstybių narių, suskirstytų pagal atitinkamas teisės aktuose apibrėžtas intervencinių priemonių sritis. Joms taikomi konkretūs klimato koeficientai.

34 Komisija turi išsamią, viešai prieinamą platformą, kurioje kaupiami veiksmų klimato srityje stebėjimo duomenys pagal sanglaudos politikos fondus, valstybes nares ir programas⁴³. Viename tyrime nustatyta, kad 2014–2020 m. ERPF ir SF klimato koeficientai iš esmės atspindi indėlį švelninant klimato kaitą ir prie jos prisitaikant⁴⁴. Tačiau nustatėme tam tikrų probleminių aspektų, susijusių su biomasės projektais ir dujų infrastruktūra (žr. 8 diagramą).

Apskritai ataskaitos dėl klimato srities išlaidų yra nepatikimos

35 Naudojamoje ataskaitų dėl klimato srities išlaidų teikimo metodikoje turėtų būti atsižvelgiama į visas atitinkamas klimato srities veiksmų finansavimo rūšis. Turėtų būti naudojami patikimi įverčiai, pagrįsti įrodytais įnašais siekiant klimato srities tikslų. Ji neturėtų būti susijusi su didele administracine našta. Komisija ir valstybės narės turėtų ją nuosekliai taikyti visam ES biudžetui. Komisija turėtų atlikti patikras ir kontrolę, kad užtikrintų klimato srities ataskaitų patikimumą.

Trūkumai ir nenuoseklus metodikos taikymas

36 EBPO Paramos vystymuisi komitetas (DAC) parengė Rio rodiklius (žr. 05 dalį), skirtus pagalbai besivystančioms šalims stebėti, remiantis finansavimo tikslų ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos sąsaja. Rodikliai yra kokybinio pobūdžio, nes EBPO Paramos vystymuisi komitetas neketino pateikti tikslių skaičių, bet parodyti su klimatu susijusio finansavimo lygį.

37 Komisija pritaikė EBPO modelį ir jį taikė visoms savo viešosioms išlaidoms, kiekybiškai įvertindama klimatui skirtas išlaidas iš ES biudžeto (žr. 2 diagramą). Komisija pažymi, kad pagrindiniai šio metodo privalumai yra maža administracinė našta ir lengvesnis taikymas⁴⁵. Tačiau nustatytais tikslais arba tikėtinu indėliu į klimato srities veiksmus grindžiama metodika susijusi su reikšmingais apytikriais vertinimais: Rio rodikliais negalima tiksliai kiekybiškai įvertinti stebimų išlaidų⁴⁶

38 ES biudžetas apima daug tikslų, kurie turi būti susiję su klimato srities tikslais, pavyzdžiui, skatinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą. Iš esmės sunku išvengti konflikto tarp tikslų ir pasverti programos indėlį siekiant kiekvieno iš jų. Pavyzdžiui, sanglaudos lėšomis siekiama sumažinti skirtumus tarp valstybių narių ir regionų, tačiau dėl infrastruktūros finansavimo, siekiant remti ekonominį vystymąsi, gali padidėti išmetamas ŠESD kiekis. Klimato srities išlaidų stebėjimo metodikoje atsižvelgiama tik į galimą teigiamą poveikį klimatui, tačiau ji neapima priemonių, kuriomis siekiama kitų ES tikslų, galimo neigiamo poveikio klimatui stebėjimo (žr. 9 diagramą).

39 Dabartinis stebėjimo metodas yra a priori užduotis, pagal kurią neįvertinamas galutinis indėlis siekiant ES klimato srities tikslų. Pagal šią metodiką nereikalaujama kiekybiškai įvertinti išlaidų poveikio išmetamam ŠESD kiekiui ir nenustatomi jokie konkretūs prisitaikymo rodikliai. Komisija pripažįsta, kad, siekiant užtikrinti integravimo proceso veiksmingumą, yra labai svarbi rezultatų įgyvendinimo stebėsena⁴⁷, tačiau ji neįdiegė klimato srities rezultatų stebėsenos sistemos.

40 Komisija pabrėžė, kad reikia bendrų klimato srities išlaidų stebėjimo procedūrų⁴⁸. Mūsų darbu nustatyta įvairių kitų neatitikimų taikant klimato srities išlaidų apskaičiavimo metodiką:

• metodikos teisinis pagrindas: taikytini koeficientai (ir jų naudojimo loginis pagrindas) buvo nustatyti Europos struktūriniams ir investicijų fondams taikomuose teisės aktuose (žr. 04 dalį), bet ne kitiems fondams taikomuose teisės aktuose (pavyzdžiui, EŽŪGF, EITP ir programai „Horizontas 2020“). Todėl buvo galima koeficientus koreguoti atgaline data (žr. 46 dalį);
• koeficientų pasirinkimas: panašiems projektams buvo taikomi skirtingi koeficientai. Pavyzdžiui, geležinkelių transporto projektai transeuropiniame tinkle pagal EITP buvo įvertinti geriau (100 %) nei iš ERPF ir SF finansuoti projektai (40 %). Nustatėme dešimt pagal programą „Horizontas 2020“ įgyvendinamų transporto projektų, kuriems nepaisant panašių aprašymų ir tikslų buvo taikomi skirtingi koeficientai. Tai pačiai kaimo plėtros priemonei gali būti taikomi skirtingi koeficientai, atsižvelgiant į prioritetines sritis, kurioms ji priskiriama;
• išsamumas (duomenų rinkinio išsamumo lygis): koeficientai priskiriami pagal įvairius išsamumo lygius, pavyzdžiui, projektų lygį (EITP), intervencijos sritį (ERPF), prioritetinę sritį ar prioritetą (EŽŪFKP) ir biudžeto eilutę (EŽŪGF).

41 Ataskaitose dėl klimato srities išlaidų Komisija neskiria klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos. Apibendrinant prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos švelninimą pagal bendrą rodiklį, neįmanoma apskaičiuoti kiekvienai iš šių sričių skirtos ES biudžeto dalies. Komisijos ataskaitos dėl paramos vystymuisi ir bendradarbiavimui yra išimtis, nes jose šios dvi rūšys yra išskiriamos. Pagal EBPO metodiką Komisija klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos taiko atskirus klimato koeficientus ir EBPO teikia ataskaitas dėl abiejų aspektų. 10 diagramoje pateikti Komisijos metodikos požymiai.

42 Komisija pažymi, kad kai kurios valstybės narės (Airija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Suomija, Švedija ir tam tikru mastu Danija) apie savo biudžeto politiką praneša aplinkos ar klimato aspektu⁴⁹. Prancūzijos vyriausybė taiko išsamų metodą, skirtą pranešti apie savo nacionalinio biudžeto poveikį aplinkai (t. y. žaliojo biudžeto sudarymą), apimantį pajamas ir išlaidas. Pagal Prancūzijos modelį stebimas ir teigiamas, ir neigiamas nacionalinio biudžeto įnašų poveikis aplinkai. 6 lentelėje pateikiama lyginamoji Prancūzijos ir ES modelių analizė.

43 Komisija pripažįsta, kad svarbu nustatyti klimato srities tikslus visose atitinkamose politikos srityse⁵⁰, tačiau tikslas buvo nustatytas ne visoms atitinkamoms programoms. 7 lentelėje pateikti su klimatu susijusių politikos sričių ir jų išlaidų tikslų, nustatytų 2014–2020 m. teisės aktuose, pavyzdžiai. Šie tikslai galėtų būti susiję su ekologiškesnėmis ES biudžeto išlaidomis, tačiau jie nebuvo nuosekliai nustatyti visame biudžete.

Praneštos klimatui skirtos išlaidos nebūtinai buvo panaudotos

44 2014–2020 m. Komisija pranešė apie 216 milijardų eurų klimato srities išlaidų⁵¹. Tačiau paprastai ji savo ataskaitas grindžia planuojamomis arba įsipareigotomis sumomis (žr. 11 diagramą). ESF yra išimtis, nes šiuo atveju Komisija naudoja faktines išleistas sumas, tačiau tai apima ES ir valstybių narių išlaidas (žr. 6 langelį).

45 Kai pranešti duomenys grindžiami planuojamomis arba įsipareigotomis sumomis, jie padidėja pridedant nepanaudotas arba neišmokėtas lėšas (pavyzdžiui, projektų vėlavimai, pavėluoti mokėjimai arba nepakankamas projektų išbaigtumas)⁵², žr. 12 diagramą. Vienoje 2018 m. ataskaitoje atkreipėme dėmesį į tai, kokį poveikį tai turėjo 2007–2013 m. laikotarpiui⁵³.

46 Kai kuriais atvejais Komisija atgaline data iš naujo įvertino išlaidas ir atitinkamai pakoregavo klimato srities išlaidų duomenis. Pavyzdžiui, Komisija atgaline data iš naujo įvertino pagal EITP finansuotus transporto ir energetikos projektus, taikydama 2021–2027 m. metodiką. Todėl 2014–2020 m. EITP įnašas klimato srityje padidėjo 91 %., t. y. nuo 11 milijardų eurų iki 21 milijardo eurų (žr. 32 dalį). Be to, 2018 m. atlikus papildomus programos „Horizontas 2020“ temų ir projektų vertinimus, 2017 m. indėlis į klimato srities išlaidas pagal programą „Horizontas 2020“ padidėjo 41 %. Nustatėme, kad devyniems iš 24 mūsų tikrintų programos „Horizontas 2020“ projektų naudoti klimato koeficientai buvo nepagrįsti, nes jų ryšys su klimato sritimi buvo silpnesnis, nei pranešta. Šių projektų atveju nustatėme, kad suma buvo padidinta maždaug 0,3 milijardo eurų (1 % su klimato sritimi susijusios programos „Horizontas 2020“ sumos).

2021–2027 m. klimato srities ataskaitose numatomi nežymūs patobulinimai

47 2021–2027 m. ES finansinę paramą sudaro du pagrindiniai komponentai – DFP biudžetas ir NGEU (žr. 3 diagramą). Veiksmų klimato srityje stebėjimas ir ataskaitos turėtų būti grindžiami 2014–2020 m. įgyta patirtimi ir turėtų būti pateikiami patikimi duomenys apie klimato srities išlaidas.

Naujos DFP klimato srities ataskaitos

48 Siekiant paremti didesnį 30 % tikslą, susijusį su ES biudžeto indėliu į klimato srities tikslus 2021–2027 m., ES teisės aktuose nustatyti konkrečių programų indėlio į klimato srities veiksmus tikslai (pavyzdžiui, EITP – 60 %., ERPF – 30 %, SF – 37 %, programos „Europos horizontas“ – 35 %, Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės – 30 %)⁵⁴. Apskritai pagal šiuos tikslus skatinama daugiau dėmesio skirti klimato srities veiksmams įvairiose politikos srityse.

49 Daugelyje politikos sričių (pavyzdžiui, EITP, ESF, VBP) veiksmų klimato srityje stebėjimas pagal 2021–2027 m. DFP iš esmės išlieka toks pats kaip 2014–2020 m. laikotarpiu. Kitose srityse (pavyzdžiui, EŽŪGF, EŽŪFKP, ERPF, SF) Komisija pakoregavo arba patikslino kai kurių finansavimo programų klimato koeficientus, siekdama geriau suderinti šių programų faktinį indėlį į klimato srities veiksmus (žr. 13 diagramą). Komisija pažymi, kad ji rengia klimato srities ataskaitas, atsižvelgdama į numatomą išlaidų poveikį ir užtikrindama koeficientų taikymo nuoseklumą panašiems projektams⁵⁵.

50 Dėl siūlomų pakeitimų iškyla papildoma rizika ir atsiranda iššūkių, susijusių su ataskaitų dėl klimato srities išlaidų patikimumu (žr. 14 diagramą).

NGEU iššūkiai

51 Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) yra NGEU pagrindas ir jai nustatytas 37 % klimatui skirtų išlaidų tikslas (žr. 3 diagramą). Jos uždaviniai – prisidėti prie ES 2030 m. ir 2050 m. klimato srities tikslų, o dabar į ją įtrauktas reikšmingos žalos nedarymo principas (žr. 13 diagramą)⁵⁶. Išimtiniais atvejais valstybės narės vis dar gali remti investicijas į iškastinį kurą⁵⁷.

52 Reikšmingos žalos nedarymo principas yra ES tvarių finansinių produktų apibrėžimo sistemos (ES taksonomijos) dalis⁵⁸. 2021 m. Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta rizika, kad EGADP klimato srities išlaidos neatitiks ES taksonomijos standartų. Kadangi šie standartai taikomi ES žaliosioms obligacijoms, tai galėtų turėti įtakos finansų rinkos siekiui pirkti šias obligacijas ir finansuoti EGADP⁵⁹.

53 Pagal EGADP reglamentą, Komisija ir valstybės narės turi koordinuoti ir skatinti sinergiją su kitais ES fondais⁶⁰. Dėl to gali atsirasti galimybių imtis veiksmingų papildomų veiksmų, tačiau taip pat gali kilti rizika, jei koordinavimas bus neefektyvus.

54 EGADP finansavimas bus grindžiamas nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais. Valstybės narės rengia šiuos planus, Komisija juos įvertina, o Taryba juos patvirtina remdamasi Komisijos pasiūlymu. Komisija iš anksto apskaičiuos EGADP įnašą, skirtą klimato srities išlaidoms, remdamasi planuose nustatytomis numatomomis išlaidomis⁶¹.

55 Kaip parodyta 15 diagramoje, rengiant planus ir numatant atitinkamus mokėjimus iškyla tam tikra rizika ir atsiranda iššūkių. Tikrinti, ar laikomasi mokėjimo sąlygų, yra pagrindinė Komisijos atsakomybė.

Išvados ir rekomendacijos

56 Siekdama remti klimato srities veiksmus, ES priėmė teisės aktus įvairiose politikos srityse. Ji įsipareigojo ne mažiau kaip 20 % savo 2014–2020 m. biudžeto skirti klimato srities veiksmams, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą. 2021 m. Komisija pranešė, kad ji pasiekė šį tikslą (01–14 dalys).

57 Nustatėme, kad kai kuriais atvejais nebuvo įrodymų, pagrindžiančių ES išlaidų indėlį siekiant klimato srities tikslų, o kai kuriais atvejais indėlis buvo padidintas. Remiantis mūsų analize, Komisija nepagrįstai užregistravo apie 72 milijardus eurų klimato srities išlaidų (žr. 16 diagramą). Taikant labiau pagrįstus koeficientus, tikėtina su klimatu susijusi ES biudžeto dalis sumažėjo iki maždaug 13 % (apie 144 milijardų eurų), o ne 20 %.

58 Komisija pranešė, kad 26 % žemės ūkio finansavimo buvo susiję su klimatu arba maždaug puse ES klimato srities išlaidų. Tačiau ES ūkių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nuo 2010 m. nesumažėjo. Remiantis mūsų analize, atitinkamos literatūros ir vertinimo tyrimų peržiūra, Komisija greičiausiai pervertino žemės ūkio politikos įnašus beveik 60 milijardų eurų arba daugiau kaip 80 % mūsų tikėtinų pervertinimų.(19–34 dalys). Finansavimas neturėtų būti laikomas susijusiu su klimatu, jei nėra jį pagrindžiančių įrodymų.

1 rekomendacija. Pagrįsti žemės ūkio finansavimo svarbą klimatui

Komisija savo 2021–2027 m. žemės ūkio politikos indėlio į klimato srities veiksmus kiekybinį įvertinimą turėtų grįsti moksliniais įrodymais. Remiantis Reglamento (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos bendros žemės ūkio politikos strateginių planų rėmimo taisyklės, 100 straipsnio 3 dalimi, prireikus, ji turėtų atitinkamai pakoreguoti indėlį į klimato srities veiksmus.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2026 m. birželio mėn.

59 Komisijos ataskaitos dėl klimato srities išlaidų buvo nenuoseklios. Pavyzdžiui, geležinkelių ir elektros energijos projektai buvo įgyvendinami skirtingai pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir per Europos regioninės plėtros fondą. Be kitų klausimų, pažymėjome, kad Komisija nestebėjo galimo neigiamo klimato srities išlaidų poveikio ir neatskyrė klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos (žr. 35–43 dalis).

60 Apskaičiuodama bendrą klimato srities išlaidų sumą, Komisija sudėjo nepalyginamus skaičius (planuotas, įsipareigotas ir išleistas sumas įvairiose išlaidų srityse). Komisija taip pat nurodė padidintą Europos socialinio fondo įnašą, į ES išlaidas įtraukdama valstybių narių išlaidas. Be to, ji atgaline data iš naujo įvertino praneštas Europos infrastruktūros tinklų priemonės klimato srities išlaidas. Dėl to reikšmingai padidėjo anksčiau praneštos sumos (44–46 dalys).

2 rekomendacija. Gerinti klimato srities ataskaitas

1. Komisija turėtų nustatyti ES išlaidas, kurios gali turėti neigiamą poveikį klimatui, ir apie jas pranešti. Ji turėtų remtis reikšmingos žalos nedarymo principu, kaip apibrėžta ES taksonomijoje.
2. Komisija turėtų paskelbti gaires, taikytinas visoms su klimato srities išlaidomis susijusioms politikos sritims. Ji turėtų nustatyti ir aiškiai pateikti nuoseklų ataskaitų pagrindą ir suderintai vertinti panašius projektus (pavyzdžiui, naudoti tą patį klimato koeficientą), susijusius su ES biudžetu ir priemone „NextGenerationEU“.
3. Kiekvienu programavimo laikotarpiu Komisija turėtų pagerinti dabartines klimato srities ataskaitas, kad galėtų įvertinti nepanaudotas (neišleistas ir panaikintas) sumas.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2025 m. birželio mėn.

61 2021–2027 m. ES siekia 30 % savo biudžeto skirti klimato srities veiksmams. Komisija laikėsi tos pačios metodikos, tačiau padarė keletą pakeitimų. Kai kurie pakeitimai yra patobulinimai, pavyzdžiui, koreguojami koeficientai ir didinami tiksliniai įnašai siekiant klimato tikslų. Dėl kitų pakeitimų kyla papildoma rizika ir problemos, pavyzdžiui, klimato koeficientams trūksta pagrindimo, ataskaitų dėl geležinkelių projektų nenuoseklumas, iškastinio kuro naudojimo galimybės. Dėl to kyla abejonių dėl būsimų klimato srities ataskaitų patikimumo (47–50 dalys).

62 Patobulinus 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė apima reikšmingos žalos nedarymo principą ir neprivalomą ES taksonomijos kriterijų naudojimą. Tačiau nustatėme galimų probleminių aspektų, susijusių su jos struktūra ir finansavimu, visų pirma tais atvejais, kai tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, dėl kurių atliekami mokėjimai, nėra aiškiai susijusios su klimato srities tikslais (51–55 dalys).

63 2021–2027 m. ES biudžete raginama daugiau dėmesio skirti klimato srities veiksmams. Tačiau neaišku, kiek įgyvendinant klimato srities išlaidų tikslus galima pasiekti mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą. Galiausiai svarbu tai, ar ES išlaidomis galima veiksmingai prisidėti siekiant klimato ir energetikos srities tikslų. Su klimatu susijusį biudžetą reikia glaudžiai susieti su mažesniu išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu.

3 rekomendacija. ES biudžetą susieti su klimato ir energetikos srities tikslais

Komisija turėtų pranešti apie klimato srities išlaidų indėlį siekiant ES klimato ir energetikos srities tikslų. Ji ypač daug dėmesio turėtų skirti tam, kaip įvertinti biudžeto poveikį klimato kaitos švelninimui.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2025 m. gruodžio mėn.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Joëlle Elvinger, 2022 m. balandžio 27 d. Liuksemburge.

Priedas. Ankstesnės Audito Rūmų rekomendacijos, susijusios su klimato srities ataskaitomis

Šios ankstesnės rekomendacijos vis dar yra svarbios rengiant klimato srities ataskaitas ir papildo šioje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas.

Akronimai ir santrumpos

ATLPS: apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema

BŽŪP: bendra žemės ūkio politika

DFP: daugiametė finansinė programa

EAA: Europos aplinkos agentūra

EBPO: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

EGADP: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

EITP: Europos infrastruktūros tinklų priemonė

ERPF: Europos regioninės plėtros fondas

ESF: Europos socialinis fondas

EŽŪFKP: Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai

EŽŪGF: Europos žemės ūkio garantijų fondas

GD: generalinis direktoratas

NGEU: priemonė „Next Generation EU“

NVO: nevyriausybinė organizacija

SF: Sanglaudos fondas

ŠESD: šiltnamio efektą sukeliančios dujos

VBP: Vystomojo bendradarbiavimo priemonė

Terminų žodynėlis

Agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonė: bet kokia veikla iš tam tikro neprivalomos veiklos rūšių rinkinio, kuria siekiama daugiau, nei reikalaujama pagal aplinkosaugos reikalavimus, ir kurią vykdydami ūkininkai turi teisę gauti išmokas iš ES biudžeto.

Anglies dioksido nutekėjimas: išmetamo ŠESD kiekio padidėjimas dėl gamybos perkėlimo iš šalies, kurioje taikomi griežti išmetamų teršalų apribojimai, į šalį, kurioje taisyklės nėra tokios griežtos.

Bendra žemės ūkio politika: viena bendra ES žemės ūkio politika, apimanti subsidijas ir įvairias kitas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, deramą ES ūkininkų gyvenimo lygį, skatinti kaimo plėtrą ir saugoti aplinką.

Bendrosios nacionalinės pajamos: standartinis šalies gerovės matas, grindžiamas pajamomis iš vidaus šaltinių ir užsienio.

Biomasė: iš organinių produktų ir atliekų likučių pagamintas kuras, naudojamas energijai gaminti.

Daugiametė finansinė programa: ES išlaidų planas, kuriame, paprastai septyneriems metams, nustatomi prioritetai (grindžiami politikos tikslais) ir viršutinės ribos. Tai – struktūra, pagal kurią sudaromi metiniai ES biudžetai, taip ribojant išlaidas kiekvienai kategorijai.

ES klimato koeficientas: Svorinis koeficientas, taikomas ES išlaidoms projektams, priemonėms ar veiksmamsir, atspindintis, kiek į juos įtraukti klimato aspektai.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai: penki pagrindiniai ES fondai, kurių bendromis lėšomis remiamas ekonomikos vystymasis visoje ES 2014–2020 m. laikotarpiu: Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Sanglaudos fondas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas.

Europos žaliasis kursas: 2019 m. priimta ES ekonomikos augimo strategija, kuria siekiama iki 2050 m. ES užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.

Intervencijos sritis: veiklos, finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo arba Europos socialinio fondo, kategorija.

Klimato aspekto integravimas: su klimatu susijusių aspektų įtraukimas į visas politikos sritis, priemones, programas ir fondus.

Klimato kaita: Žemės klimato pokyčiai, dėl kurių atsiranda naujų ilgalaikių meteorologinių reiškinių.

Klimato kaitos švelninimas: išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas arba ribojimas dėl jų poveikio klimatui.

Klimato srities išlaidos: bet kokios išlaidos, kuriomis (tiesiogiai ar netiesiogiai) prisidedama prie klimato srities tikslų.

Klimato srities veiksmai: veiksmai kovojant su klimato kaita ir jos poveikiu.

Poveikio klimatui neutralumas: padėtis, kai žmogaus veikla nesukelia jokio grynojo poveikio klimatui.

Prisitaikymas prie klimato kaitos: šalių ir bendruomenių pažeidžiamumo klimato kaitai mažinimas, didinant jų gebėjimą atlaikyti jos poveikį.

Rio de Žaneiro konvencijos: trys susitarimai, sudaryti po 1992 m. Rio de Žaneire vykusio Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo Žemės klausimais: Biologinės įvairovės konvencija, Bendroji klimato kaitos konvencija ir Konvencija dėl kovos su dykumėjimu.

Rio rodiklis: EBPO nustatytas rodiklis, skirtas įvertinti, kaip vykdant veiklą padedama siekti Rio de Žaneiro konvencijų tikslų.

Savaimingumas: padėtis, kai ES finansuojama veikla būtų vykdoma ir negavus viešosios paramos.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos: atmosferoje esančios dujos, pavyzdžiui, anglies dioksidas arba metanas, kurios, absorbuodamos ir skleisdamos spinduliuotę, sulaiko šilumą ir taip šildo Žemės paviršių, sukeldamos vadinamąjį šiltnamio efektą.

Tiesioginė išmoka: žemės ūkio paramos išmoka, pavyzdžiui, tiesiogiai ūkininkams teikiama su plotu susijusi pagalba, taip pat vadinama pajamų rėmimu.

Tikslinė sritis: vienas iš elementų, į kuriuos suskirstyti pagrindiniai ES kaimo plėtros prioritetai.

Veiksmų klimato srityje stebėjimas: pažangos, padarytos siekiant su išlaidomis klimato srities veiksmams susijusių tikslų, stebėsena.

„Horizontas 2020“: 2014–2020 m. laikotarpio ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa.

„Natura 2000“: pagal ES teisę saugomų retų ir nykstančių rūšių bei kai kurių retų natūralių buveinių tipų saugomų teritorijų tinklas.

„Next Generation EU“: finansavimo priemonių rinkinys, kuriuo siekiama padėti ES valstybėms narėms atsigauti nuo COVID-19 pandemijos ekonominio ir socialinio poveikio.

Komisijos atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=61103

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=61103

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikos sritimis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir parengia taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams riziką, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Joëlle Elvinger vadovaujama I audito kolegija „Tvarus gamtos išteklių naudojimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narė Joėlle Elvinger, jai padėjo kabineto vadovė Ildikó Preiss, kabineto atašė Paolo Pesce ir Charlotta Törneling, pagrindiniai vadybininkai Ramona Bortnowschi ir Emmanuel Rauch, užduoties vadovė Antonella Stasia, auditoriai Ernesto Roessing ir Jonas Kathage, auditorė ir grafikos dizainerė Marika Meisenzahl. Judita Frangež teikė sekretoriavimo pagalbą.

Galinės išnašos

¹ IPCC, Santrauka politikos formuotojams Climate Change 2021:The Physical Science Basis.Contribution of Working Group I to the Sixth Assessment Report of the Intergovernmental Panel on Climate Change, 2021 m., p. 21.

² Žr. Komisijos interneto svetainę, Klimato politikos GD, EU Action.

³ Sprendimas 2002/358/EB dėl Kioto protokolo patvirtinimo.

⁴ Komisija, Strategijos „Europa 2020“ biudžetas, KOM(2011) 500, 2011 m., II dalis, p. 13.

⁵ Europos Vadovų Tarybos išvados (daugiametė finansinė programa), EUCO 37/13, 2013 m., 10 dalis.

⁶ Reglamentas (ES) Nr. 215/2014 dėl paramos, susijusios su klimato kaita, metodikos.

⁷ EBPO, OECD DAC Rio Markers for Climate Handbook, p. 2.

⁸ Komisija, 2020 Annual Management and Performance Report for the EU budget, I tomas.

⁹ Europos Vadovų Tarybos išvados, EUCO 29/19.

¹⁰ Komisija,„ Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“, COM(2021) 82.

¹¹ Direktyvos 2003/87/EB dėl ES ATLPS I priedas.

¹² Sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl išmetamo ŠESD kiekio mažinimo įsipareigojimų iki 2020 m. ir Reglamentas (ES) 2018/842 dėl valstybių narių 2021–2030 m. ŠESD kiekio mažinimo tikslų.

¹³ Komisija, Pasiūlymas keisti įvairias direktyvas dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos, COM(2021) 557; Komisija, Pasiūlymas dėl direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo (nauja redakcija), COM(2021) 558.

¹⁴ EEA Report No 13/2021. Trends and projections in Europe 2021, 2020 m. prognozės.

¹⁵ Komisija, 2019 m. valstybių narių pažangos, padarytos siekiant 2020 m. nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų, vertinimas, COM(2020) 326.

¹⁶ Europos Audito Rūmai, Specialioji ataskaita 11/2020 „Pastatų energijos vartojimo efektyvumas: vis dar reikia daugiau dėmesio skirti ekonominiam veiksmingumui“, Specialioji ataskaita 02/2022 „Energijos vartojimo efektyvumas įmonėse. Energijos šiek tiek sutaupyta, bet yra trūkumų planavimo ir projektų atrankos srityse“.

¹⁷ Europos Audito Rūmai, Specialioji ataskaita 17/2013 „ES kovos su klimato kaita finansavimas išorės pagalbos teikimo kontekste“, Specialioji ataskaita 31/2016 „Panaudoti kas penktą ES biudžeto eurą klimato politikai: vykdomas ambicingas darbas, tačiau yra rimta rizika, kad tikslai nebus pasiekti“, Apžvalga 01/2020 „Klimato srities išlaidų ES biudžete stebėjimas“.

¹⁸ Europos Audito Rūmai, Specialioji ataskaita 16/2021 „Bendra žemės ūkio politika ir klimatas: sudaro pusę ES klimato srities išlaidų, tačiau ūkiuose išmetamas teršalų kiekis nemažėja“.

¹⁹ M. Brady ir kt. Impacts of Direct Payments, 2017 m., p. 70, 88 ir 89; R. M’barek ir kt. Scenar 2030 - Pathways for the European agriculture and food sector beyond, 2020 m., p. 144.

²⁰ Ten pat.

²¹ I Chahal ir kt. Cumulative impact of cover crops on soil carbon sequestration and profitability in a temperate humid climate, 2020 m.

²² Europos Audito Rūmai, Specialioji ataskaita 23/2019 „Ūkininkų pajamų stabilizavimas. Priimtas visapusiškas priemonių rinkinys, tačiau reikia išspręsti menko priemonių naudojimo ir kompensacijos permokų klausimus“.

²³ Komisija, Evaluation study of the impact of the CAP on climate change and greenhouse gas emissions, 2019 m., p. 113.

²⁴ Europos Audito Rūmai, Apžvalga 01/2020 „Klimato srities išlaidų ES biudžete stebėjimas“, 7 diagrama.

²⁵ Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės.

²⁶ Reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, 42 ir 44 konstatuojamosios dalys.

²⁷ Komisija, Evaluation study of the payment for agricultural practices beneficial for the climate and the environment, Alliance Environnement ir Tiuneno institutas, 2017 m.

²⁸ Europos Audito Rūmai, Specialioji ataskaita 21/2017 „Žalinimas – sudėtingesnė pajamų rėmimo sistema, aplinkosaugos požiūriu dar neveiksminga“, 28 dalis ir 5 diagrama; A. Gocht ir kt. Economic and Environmental Impacts of CAP Greening:CAPRI Simulation Results, 2017 m.; K. Louhichi ir kt. Economic impacts of CAP greening: application of an EU-wide individual farm model for CAP analysis (IFM-CAP), 2017 m.

²⁹ Europos Audito Rūmai, Specialioji ataskaita 21/2017 „Žalinimas – sudėtingesnė pajamų rėmimo sistema, aplinkosaugos požiūriu dar neveiksminga“, 43–46 dalys.

³⁰ R. M’barek ir kt. Scenar 2030 - Pathways for the European agriculture and food sector beyond, 2020 m., p. 115, 144.

³¹ Commission Staff Working Document on Evaluation of the impact of the Common Agricultural Policy on climate change and greenhouse gas emissions, p. 23 ir 24.

³² Europos Audito Rūmai, Specialioji ataskaita 16/2021 „Bendra žemės ūkio politika ir klimatas: sudaro pusę ES klimato srities išlaidų, tačiau ūkiuose išmetamas teršalų kiekis nemažėja“, VII dalis.

³³ Europos Audito Rūmai, Specialioji ataskaita 31/2016 „Panaudoti kas penktą ES biudžeto eurą klimato politikai: vykdomas ambicingas darbas, tačiau yra rimta rizika, kad tikslai nebus pasiekti“, priedas.

³⁴ Ten pat.

³⁵ Europos Audito Rūmai, Specialioji ataskaita 10/2022 dėl LEADER ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros.

³⁶ Reglamento (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė, 3 straipsnio a punktas.

³⁷ Komisijos atliktas Europos infrastruktūros tinklų priemonės laikotarpio vidurio vertinimas, SWD(2018) 44.

³⁸ Komisija, Investing in European networks – The Connecting Europe Facility. Five years supporting European infrastructure, p. 21.

³⁹ Komisija, EU transport in figures — statistical pocketbook 2020.

⁴⁰ A. Quinn ir kt. Rail Adapt:Adapting the railway for the future. UIC (Tarptautinė geležinkelių sąjunga), 2017 m. lapkričio mėn.

⁴¹ Reglamento (ES) 2021/1153, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė, 5 konstatuojamoji dalis.

⁴² Reglamentas (ES) Nr. 215/2014 dėl paramos, susijusios su klimato kaita, metodikos.

⁴³ Public dashboard for European Structural and Investment Funds.

⁴⁴ M. Nesbit ir kt. Documenting climate mainstreaming in the EU budget: making the system more transparent, stringent and comprehensive. Europos Parlamentas, 2020 m., p. 18–20.

⁴⁵ Europos Audito Rūmai, Apžvalga 01/2020 „Klimato srities išlaidų ES biudžete stebėjimas“, 5 diagrama.

⁴⁶ A. Cremins ir L. Kevany, An Introduction to the Implementation of Green Budgeting in Ireland, Staff Paper 2018, p. 12.

⁴⁷ Komisija, Strategijos „Europa 2020“ biudžetas, KOM(2011) 500, 2011 m., II dalis, p. 15.

⁴⁸ Ten pat.

⁴⁹ Komisija, Green Budgeting Practices in the EU:A First Review, Discussion Paper, 2021 m., p. 22.

⁵⁰ Komisija, Strategijos „Europa 2020“ biudžetas, KOM(2011) 500, II dalis, p. 15.

⁵¹ Komisija, 2020 Annual Management and Performance Report for the EU budget, I tomas, 2021 m. p. 8 ir 9.

⁵² Europos Audito Rūmai, Specialioji ataskaita 19/2019 „INEA – davė naudos, bet reikia šalinti EITP trūkumus“, IV dalis.

⁵³ Europos Audito Rūmai, Specialioji ataskaita 17/2018 „Komisijos ir valstybių narių veiksmais 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu pavyko išspręsti menko lėšų panaudojimo problemą, bet nepakankamai dėmesio skirta rezultatams“.

⁵⁴ Reglamento (ES) 2021/1060, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė, 5 konstatuojamoji dalis; Reglamento (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros, be kita ko, ERPF ir SF nuostatos, 6 straipsnio 1 dalis; Reglamento (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, 7 straipsnio 10 dalis; Reglamento (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė, 49 konstatuojamoji dalis.

⁵⁵ Komisijos komunikatas dėl ES biudžetui pagal 2021–2027 m. DFP skirto veiklos peržiūros plano, COM(2021) 366, p. 7.

⁵⁶ Reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, 4 ir 5 straipsniai.

⁵⁷ Komisijos pranešimas, Technical guidance on the application of “do no significant harm” under the Recovery and Resilience Facility Regulation, C(2021) 1054, p. 7 ir 8.

⁵⁸ Reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo;

⁵⁹ Europos Audito Rūmai, Specialioji ataskaita 22/2021 „Tvarus finansavimas: reikia nuoseklesnių ES veiksmų finansavimui į tvarias investicijas nukreipti“, 90 dalis

⁶⁰ Reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, 28 dalis

⁶¹ Reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, 18 straipsnio 4 dalies e punktas ir VI priedas.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022

PDF	ISBN 978-92-847-7832-4	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/69873	QJ-AB-22-007-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-7786-0	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/55937	QJ-AB-22-007-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2022 

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika nustatyta Audito Rūmų sprendime Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Todėl paprastai pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi bet kokie padaryti pakeitimai. Tie asmenys, kurie pakartotinai naudoja Audito Rūmų turinį, neturi iškreipti pirminės prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Būtina gauti papildomą leidimą, jei tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikiami trečiųjų asmenų kūriniai.

Gavus tokį leidimą, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi bet kokie naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

2 diagrama: viršuje dešinėje, 11 diagrama: viršuje dešinėje, piktograma sukurta su „Pixel perfect“ https://flaticon.com.

4 diagrama: piktograma kairėje sukurta su „Pixel perfect“ https://flaticon.com.

5 diagrama: piktograma kairėje sukurta su „Pixel perfect“ https://flaticon.com.

6 diagrama: piktograma kairėje sukurta su „Pixel perfect“ https://flaticon.com.

12 diagrama: viršuje kairėje, 13 diagrama: viršuje kairėje, 16 diagrama: viršuje kairėje, 3 langelis: kairėje, 7 lentelė, piktograma sukurta su „Pixel perfect“ https://flaticon.com

2 lentelė: piktogramos sukurtos su „Pixel perfect“ https://flaticon.com.

3 lentelė: piktogramos sukurtos su „Pixel perfect“ https://flaticon.com.

4 lentelė: piktogramos viršuje sukurtos su „Pixel perfect“ https://flaticon.com.

5 lentelė: piktograma viršuje kairėje sukurta su „Pixel perfect“ https://flaticon.com.

6 lentelė: piktogramos viršuje kairėje sukurtos su „Pixel perfect“ https://flaticon.com.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktą privatumo ir autorių teisių politiką.

Audito Rūmų logotipo naudojimas

Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (https://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (https://data.europa.eu/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.