ES parama anglių pramonės regionams Mažai dėmesio skiriama socioekonominei ir energetikos pertvarkai

Santrauka

I Daugelį dešimtmečių anglys buvo pagrindinis ES energijos šaltinis. Sumažėjus anglių gavybai, daugiausiai iki 2000 m. ženkliai sumažėjo šio sektoriaus darbuotojų skaičius. Pagal ES žaliąjį kursą užsibrėžta laipsniškai nutraukti anglių naudojimą energijai gaminti – tai pagrindinė sąlyga, kad būtų įgyvendinti iki 2030 m. užsibrėžti klimato srities tikslai, o iki 2050 m. būtų pasiekta, kad poveikis klimatui taptų neutraliu.

II Per mūsų auditą vertinta, ar ES parama veiksmingai prisidėjo prie ES regionų, kuriuose anglių pramonės veikla mažėja, socioekonominės ir energetikos pertvarkos. Atliekant auditą nagrinėta septynių ES regionų imtis ir iki 2021 m. antros pusės pagal 2014–2020 m. finansinę programą skirta daugiau kaip 12,5 milijardo eurų ES lėšų suma. Tikimės, kad mūsų nustatyti faktai ir pateiktos rekomendacijos padės ekonomiškai efektyviai įgyvendinti Teisingos pertvarkos fondo programas, pagal kurias siekiama sušvelninti socioekonominį poveikį ir poveikį aplinkai pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir, be kita ko, laipsniškai nutraukiant anglių naudojimą.

III Darome išvadą, kad teikiant ES paramą anglių pramonės regionuose mažai dėmesio skirta darbo vietų kūrimui ir energetikos pertvarkai ir kad, nepaisant bendros pažangos, kai kuriose valstybėse narėse anglys tebėra reikšmingas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis.

IV Daugumoje per mūsų auditą nagrinėtų regionų atleistiems darbuotojams sąlygos darbo rinkoje apskritai buvo palankios. Atleisti anglių pramonės darbuotojai galėjo dalyvauti Europos socialinio fondo lėšomis finansuotuose mokymo kursuose, tačiau duomenų apie jų dalyvavimą trūksta. Darbo vietų, sukurtų šiuose regionuose tiesiogiai dėl Europos regioninės plėtros fondo finansuotų investicijų, skaičius buvo santykinai mažas, ypač palyginti su bendru tų regionų bedarbių skaičiumi. Nustatėme, kad daugumoje į mūsų imtį įtrauktų regionų finansuoti projektai energijos taupymui ar energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumams reikšmingo poveikio nepadarė.

V Nuo 2018 m. Komisija teikia anglių pramonės regionams įvairią ekspertinę pagalbą. ES taip pat sukūrė 19,3 milijardo eurų biudžeto Teisingos pertvarkos fondą, tačiau finansavimo poreikių dydžio nevertino. Nustatėme fondo planavimo spragų, ir tai, kad valstybėms narėms buvo sunku panaudoti skirtą finansavimą veiksmingai pertvarkai paremti per nustatytą laikotarpį. Tai kelia riziką, kad lėšos, skiriamos pertvarkos socioekonominių ir aplinkos apsaugos sąnaudų naštai palengvinti, gali būti išleistos, tačiau veiksminga pertvarka – neįvykti. 2022 m. prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą ši rizika padidėjo dar labiau.

VI Nustatėme, kad deginant anglis išmetamo CO₂ kiekis labai sumažėjo, tačiau vietoj šalių viduje kasamų anglių kartais buvo naudojamos importuotos anglys arba kitas iškastinis kuras. Teikiami duomenys apie metano kiekį, išmetamą iš uždarytų ar apleistų kasyklų, nebuvo pakankamai patikimi. 2021 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė pasiūlymą šiam klausimui išspręsti. Audito metu nagrinėtose valstybėse narėse, išskyrus Vokietiją, iš uždarytų ar apleistų kasyklų išmetamas metanas energijos tikslais naudotas nedaug.

VII Komisijai rekomenduojame:

1. tikrinti, ar Teisingos pertvarkos fondas yra naudojamas veiksmingai ir efektyviai anglių pramonės ir daug anglies dioksido išmetančių regionų perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos socialiniam ir ekonominiam poveikiui mažinti, ir
2. dalytis gerosios patirties iš uždarytų ir apleistų anglių kasyklų išmetamo metano kiekio matavimo ir valdymo pavyzdžiais.

Įžanga

Anglių sektoriaus veiklos mažėjimas ir poveikis energijos tiekimui bei užimtumui

01 Anglys buvo svarbiausias Europos elektros energijos ir šilumos gamybos šaltinis iki 2013 m., tačiau vėliau jas pamažu išstūmė atsinaujinantieji energijos ištekliai (žr. 1 diagramą). 2020 m. naudojant anglis pagaminta elektros energija ir šiluma ES vis dar sudarė beveik 14 %¹.

02 Anglys skirstomos į dvi pagrindines rūšis, tai – rusvosios anglys (įskaitant lignitą) ir akmens anglys (įskaitant energines anglis, koksines anglis ir antracitą). Rusvosios anglys daugiausia kasamos žemės paviršiuje įrengtose kasyklose (dar vadinamose atvirosiose kasyklose), o akmens anglys – požeminėse kasyklose. 2 diagramoje pavaizduota anglių gavybos ir naudojimo raida nuo 1990 m. Rusvosios anglys kasamos ir naudojamos ES, jų importuojama nedaug.

03 27 ES valstybėse narėse akmens anglių sunaudojimas sumažėjo nuo 390 milijonų tonų 1990 m. iki 144 milijonų tonų 2020 m. 2020 m. 61 % ES sunaudojamų akmens anglių buvo importuotos, iš jų beveik 54 % – iš Rusijos. Priede pateikta informacija apie anglių sunaudojimą ir gavybą 2010 m., 2015 m. ir 2020 m. pagal kiekvieną valstybę narę.

04 Remiantis 2021 m. tyrimu², 2018 m. 76 % ES sunaudotų anglių buvo naudotos elektros energijos ir šilumos gamybai, o 24 % – energijos ir medžiagų gamybai pramonės (daugiausia geležies ir plieno) sektoriuje.

05 Sumažėjus anglių gavybai, ženkliai sumažėjo anglių kasybos sektoriaus darbuotojų skaičius (žr. 1 lentelėje pateiktus pavyzdžius). Didžiausias darbo jėgos sumažėjimas užfiksuotas iki 2000 m. Remiantis 2021 m. tyrimo duomenimis³, 2018 m. tiesiogiai anglių kasybos srityje dirbo apie 159 000 darbuotojų, anglimis kūrenamose elektrinėse – 49 000, dar apie 130 000 darbo vietų buvo tiekimo grandinėje. Tais metais anglių sektoriaus darbuotojai sudarė mažiau negu 0,2 % ES dirbančiųjų gyventojų.

06 2021 m. Komisijos tyrimo ataskaitoje⁴ paaiškinta, kad anglių kasyklų uždarymą lėmė įvairūs veiksniai: neefektyvi ir brangi anglies gavyba, palyginti pigios importuojamos akmens anglys ir tarptautinėse rinkose vis didėjantys koksinių anglių kainų svyravimai. Atliekant tyrimą taip pat įvertinta, kad esama didelės rizikos, jog po 2020 m., kai nekonkurencingos kasyklos galbūt bus uždarytos, anglių kasybos srityje gali nebelikti apie 86 000 darbo vietų, sudarančių daugiau nei pusę šio sektoriaus darbo vietų.

Neigiamas anglių kasybos ir deginimo poveikis sveikatai, aplinkai ir klimatui

07 Anglių kasyba ir deginimas daro didelį neigiamą poveikį sveikatai, aplinkai ir klimatui. Atliekant 2018 m. tyrimą⁵ padaryta išvada, kad esama nuoseklių įrodymų, jog anglių kasyba yra susijusi su įvairiomis šalia tų vietų, kuriose vykdoma kasybos veikla, gyvenančių žmonių ligomis.

08 Anglių deginimas neigiamai veikia daugelio ES vietovių oro kokybę. Europos aplinkos agentūros duomenimis, tarša smulkiomis kietosiomis dalelėmis (PM_2.5) 2019 m. ES sukėlė daugiau kaip 300 000 priešlaikinės mirties atvejų⁶. Pagrindinis šių teršalų šaltinis – kietuoju kuru, įskaitant anglis, kūrenamos gyvenamųjų namų katilinės ir pečiai (2019 m. iš jų išmesta daugiau negu pusė viso PM_2.5 kiekio)⁷.

09 Remiantis metinio ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventoriaus duomenimis⁸, apimančiais ir Jungtinę Karalystę bei Islandiją, anglių deginimui teko 15 % išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio (išskyrus išmetamą kiekį ir absorbentus dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės, taip pat išskyrus tarptautinės aviacijos išmetamą kiekį). Vykdant anglių kasybą, visų pirma požeminėse kasyklose, taip pat išmetamas metano kiekis. Jo nesumažinus, šios dujos, nors ir mažesniais kiekiais, toliau išmetamos ir uždarius kasyklas. Įvertinta, kad vykdant anglių kasybą ir uždarius anglies kasyklas išmetamas metano kiekis 2019 m. sudarė 0,7 % viso 4 067 milijonų tonų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio CO₂ ekvivalentais⁹.

10 Galimas neigiamas anglių kasybos poveikis aplinkai, be kita ko, apima kraštovaizdžio ir buveinių naikinimą, gruntinio vandens ir vandens taršą, dirvožemio eroziją, taršą cheminėmis medžiagomis ir dulkėmis. Be to, deginant anglis susidaro dideli kiekiai kietųjų atliekų, kurių sudėtyje yra tokių teršalų kaip gyvsidabris, uranas, toris, arsenikas ir kiti sunkieji metalai.

Mažėjanti valstybės pagalba anglių kasybos sektoriui

11 Valstybė pagalba – tai tiesioginė arba netiesioginė valstybės institucijų parama verslo subjektui arba organizacijai, suteikianti pranašumo prieš konkurentus. Pagal 2003–2010 m. laikotarpiu sektoriui taikytinas taisykles¹⁰ buvo galima teikti valstybės pagalbą anglių pramonei, kad ES būtų užtikrintas energijos tiekimas. Remiantis 2014 m. tyrimo duomenimis¹¹, ES akmens anglių gamintojams 2000–2012 m. laikotarpiu išmokėta 87 milijardai eurų valstybės pagalbos.

12 2010 m. Taryba priėmė sprendimą dėl anglių sektoriui skirtų pereinamojo laikotarpio taisyklių, siekiant palengvinti nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymą 2011–2027 m. laikotarpiu¹². Pagal šį Tarybos sprendimą valstybės pagalba laikoma suderinama su tinkamu vidaus rinkos veikimu, jeigu yra skiriama:

• anglių gavybos padalinių esamiems gavybos nuostoliams padengti (pagalba uždarymui) iki 2018 m., jeigu remiamos kasyklos bus uždarytos iki 2018 m. pabaigos;
• išlaidoms dėl įvykdyto arba būsimo (iki 2027 m.) anglių gavybos padalinių uždarymo padengti (pagalba ypatingosioms išlaidoms padengti). Prie išlaidų, kurioms padengti gali būti skiriama ši valstybės pagalba, rūšių priskiriamos socialinės paramos išmokos atleistiems arba anksčiau į pensiją išėjusiems darbuotojams ir išlaidos, susijusios su kasyklų pertvarkymu arba pritaikymu naudoti pagal kitą paskirtį.

13 Nuo 2011 m. Komisija paskelbė 21 sprendimą, priimtą dėl 10 valstybių narių, dėl atitikties 2010 m. Tarybos sprendimo valstybės pagalbos taisyklėms. Komisija mus informavo, kad aštuonių valstybių narių anglių kasybos įmonėms 2011–2020 m. laikotarpiu išmokėta beveik 19,3 milijardo eurų valstybės pagalbos.

Didėjančių užmojų ES kovos su klimato kaita darbotvarkė

14 2015 m. Paryžiaus susitarime nustatytas pasaulinis klimato kaitos švelninimo tikslas – užtikrinti, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C ir dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5°C. ES ir jos valstybės narės susitarimą ratifikavo 2016 m. 2019 m. Komisija paskelbė komunikatą dėl Europos žaliojo kurso, kuriuo siekiama „pertvarkyti ES į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika“. Pagal Žaliąjį kursą užsibrėžta laipsniškai nutraukti anglių naudojimą – tai pagrindinė sąlyga, kad būtų įgyvendinti iki 2030 m. užsibrėžti klimato srities tikslai, o iki 2050 m. būtų pasiekta, kad poveikis klimatui būtų neutralus.

15 2021 m. ES priėmė Europos klimato teisės aktą, kuriame nustatytas privalomas ES tikslas iki 2050 m. užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Jame taip pat nustatytas tarpinis tikslas iki 2030 m. grynąjį išmetamą teršalų kiekį sumažinti bent 55 % (palyginti su 1990 m.)¹³.

16 Po 2022 m. vasario mėn. prasidėjusio Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Komisija pripažino, jog tuo atveju, jei 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslų bus siekiama toliau, šalims gali tekti trumpuoju laikotarpiu padidinti anglių naudojimą, kol bus pereita prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių, tam, kad būtų išvengta priklausomybės nuo gamtinių dujų. Komisija taip pat nurodė, kad ES turėtų paspartinti perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių¹⁴.

Anglių pramonės regionams skiriamos ES lėšos

17 Anglių gavyba yra sutelkta tam tikruose ES valstybių narių regionuose. 2018 m. anglys vis dar buvo aktyviai kasamos 29-iuose NUTS 2 regionuose 11-oje ES šalių (žr. 3 diagramą).

18 Šie anglių pramonės regionai pasižymi skirtinga specifika.

• Vienuose regionuose anglių pramonė vykdoma didelėje geografinėje teritorijoje (kaip, pavyzdžiui, Ispanijos Astūrijos arba Lenkijos Silezijos regione). Kituose ji yra labiau koncentruota mažesnėse teritorijose (pavyzdžiui, Ispanijoje – Palensijoje ir Leone, Rumunijoje – Žiu slėnio mikroregione).
• Vieni anglių pramonės regionai driekiasi apstatytose teritorijose, kiti – atokesnėse kaimo vietovėse.
• Vienuose anglių pramonės regionuose dažnai tiesiogiai su elektros energijos ir šilumos gamyba siejama anglių pramonė yra dominuojanti ūkio šaka, kituose – labiau įvairialypės pramonės dalis.
• Kai kuriuose anglių pramonės regionuose dėl jų geografinių ar socioekonominių ypatumų yra nemažai galimybių išnaudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius¹⁵.

19 Iki neseniai įsteigto Teisingos pertvarkos fondo (žr. ‎45 dalį) ES nevykdė jokios specialios buvusiems arba dabartiniams anglių gavybos regionams skirtos finansavimo programos. Vykdydamos socioekonominę ir energetikos pertvarkas, skirtas klimato srities tikslams įgyvendinti ir kasyklų uždarymo pasekmėms švelninti, valstybės narės ir regionai papildomai prie savo nacionalinio ir regioninio finansavimo galėjo naudotis šiais Europos struktūriniais ir investicijų (ESI) fondais:

• Europos regioninės plėtros fondu (ERDF), kurio 2014–2020 m. biudžeto asignavimą sudaro 228 milijardai eurų, ekonominei ir socialinei ES sanglaudai gerinti mažinant regionų tarpusavio skirtumus. Prie pagrindinių paramos sričių priskirtos inovacijos, moksliniai tyrimai, skaitmeninė darbotvarkė, mažosios ir vidutinės įmonės ir mažo anglies dioksido pėdsako ekonomika;
• Europos regioninės plėtros fondu (ESF), kurio 2014–2020 m. biudžeto asignavimą sudaro 100 milijardų eurų, tvariam ir kokybiškam užimtumui ir darbo jėgos judumui skatinti;
• Sanglaudos fondu (SF), kurio 2014–2020 m. biudžeto asignavimą sudaro 61 milijardas eurų, skirtu 15 valstybių narių ekonominiams ir socialiniams skirtumams mažinti ir darniam vystymuisi skatinti. Fondo lėšomis remiamas transeuropinių transporto tinklų gerinimas ir projektai, patenkantys į ES aplinkos apsaugos prioritetų sritį.

20 Pagrindiniai valstybių narių strateginiai dokumentai, pagal kuriuos naudojamos šių fondų lėšos, yra partnerystės susitarimai ir veiksmų programos (VP). Vienos VP valstybėse narėse valdomos centralizuotai, kitos – regionų lygmeniu. Komisija teikia gaires, tvirtina planavimo dokumentus ir prižiūri, kaip jie įgyvendinami. Regioninės ir nacionalinės institucijos yra atsakingos už anglių pramonės regionų socioekonominės ir energetikos pertvarkų planavimą ir įgyvendinimą ir už ESI fondų lėšų panaudojimą šiam tikslui.

21 Remiantis iš septynių į mūsų auditą įtrauktų regionų gauta informacija (žr. 4 diagramą, pateiktą po ‎25 dalies), iš ‎19 dalyje paminėtų ESI fondų pagal 2014–2020 m. programą šių regionų projektams skirtas finansavimas sudarys daugiau kaip 12,5 milijardo eurų.

Audito apimtis ir metodas

22 Per šį auditą vertintas ES fondų vaidmuo įgyvendinant regionų, kuriuose anglių pramonės veikla mažėja, socioekonominę ir energetikos pertvarkas. Anglių pramonės regiono socialinė, ekonominė ir energetikos pertvarka – tai anglių pramonės regiono ekonomikos perorientavimo procesas, siekiant pakeisti dėl laipsniško anglių atsisakymo prarastas darbo vietas, sutaupyti energijos ir pereiti prie energijos šaltinių, kurie būtų suderinami su ES klimato srities tikslais. Šio audito rezultatais ir rekomendacijomis siekiama prisidėti prie to, kad Teisingos pertvarkos fondo (TPF) parama būtų įgyvendinama ekonomiškai efektyviai.

23 Nagrinėjome, ar teikiant ES paramą buvo veiksmingai prisidėta prie ES regionų, kuriuose anglių pramonės veikla mažėja, socioekonominės ir energetikos pertvarkų. Daugiausia nagrinėjome, ar:

• atleistiems su anglimis susijusių pramonės sektorių darbuotojams buvo rengiami reikiami mokymai ir teikiama reikiama pagalba;
• valstybės narės kartu su Komisija nustatė socioekonominio vystymosi poreikius ir ar nukreipė lėšas atitinkamiems tikslams siekti, ir
• iš energinių anglių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimas atitiko ES anglių gavybos mažėjimo tendencijas.

24 Audito metu nagrinėjome septynių ES regionų imtį. Vertindami, kaip buvo panaudotos ES lėšos 2014–2020 m., daugiausia dėmesio skyrėme Europos socialiniam fondui, Europos regioninės plėtros fondui ir Sanglaudos fondui. Taip pat tikrinome kitus veiksmus, kuriais remiami anglių pramonės regionai, įskaitant anglių pramonės regionų pertvarkos iniciatyvą ir TPF steigimą. Tuo metu, kai atlikome auditą, buvo per anksti įtraukti ‎47 dalyje nurodytus teritorinius teisingos pertvarkos planus į mūsų darbo aprėptį.

25 Mūsų įrodymų šaltiniai:

• peržiūrėti dokumentai, pokalbiai su penkių Komisijos generalinių direktoratų (Konkurencijos, Energetikos, Užimtumo, Socialinių reikalų ir įtraukties, Regioninės ir mietų politikos GD ir Jungtinio tyrimų centro) atstovais ir su Anglių pramonės regionų pertvarkos iniciatyvos sekretoriatu;
• peržiūrėti duomenys apie ES anglių gavybą, naudojimą ir su tuo susijusį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius, regionų gyventojų skaičių ir ekonominę padėtį (daugiausia Eurostato duomenys);
• peržiūrėti įvairūs tyrimai, per kuriuos vertinta energetikos pertvarka, išmetamas metano kiekis ir bendra ekonominės plėtros padėtis į mūsų imtį įtrauktuose septyniuose anglių pramonės regionuose;
• pokalbiai su atrinktų penkioms valstybėms narėms priklausančių septynių pertvarkomų anglių pramonės regionų atstovais (žr. 4 diagramą), taip pat peržiūrėtos strategijos ir dokumentai apie ES lėšų panaudojimą 2014–2020 m. laikotarpiu. Šiuos regionus atrinkome pagal 2010–2018 m. uždarytų anglių kasyklų skaičių ir 2014 m. anglių kasybos pramonės darbuotojų skaičių.

Pastabos

Darbo rinkos paklausa stiprino užimtumo perspektyvas, tačiau tam, kad būtų galima įvertinti, kaip anglių pramonės darbuotojai pasinaudojo ES finansuotu mokymu, nepakanka duomenų

26 Nagrinėjome, ar valstybių narių institucijos rengė reikiamus mokymus ir teikė pagalbą atleistiems anglių pramonės darbuotojams. Vertinome, ar:

• buvo siūloma pakankamai mokymų ir pagalbos siekiant padėti atleistiems darbuotojams susirasti naują darbą, atsižvelgiant į atleistų darbuotojų skaičių ir į regionų darbo rinkų padėtį, ir
• yra duomenų, pagal kuruos būtų galima įvertinti šios veiklos indėlį.

Atleistiems darbuotojams sąlygos darbo rinkoje apskritai buvo palankios.

27 Per mūsų auditą nagrinėtuose anglių pramonės regionuose 2020 m. tiesiogiai anglių kasyboje dirbusių darbuotojų skaičius sudarė mažiau kaip 2 % dirbančių gyventojų, išskyrus Sileziją (PL) ir Žiu slėnį (RO), kur tokių darbuotojų skaičius atitinkamai sudarė 4 % ir 14 %. 5 diagramoje parodytas tiesiogiai anglių kasyboje dirbusių darbuotojų skaičiaus mažėjimas 2014–2020 m. Vienuose regionuose, pavyzdžiui, Lužicoje (DE) ir Silezijoje (PL), šio sektoriaus darbuotojų skaičius sumažėjo dėl natūralių svyravimų ir darbuotojų išėjimo į pensiją, kituose, pavyzdžiui, Moravijoje-Silezijoje (CZ), anglių kasybos įmonėms teko darbuotojus atleisti.

28 6 diagramoje pavaizduota nedarbo lygio raida atrinktuose anglių gavybos regionuose nuo 2005 m. Tai, kad nuo 2014 m. nedarbo lygis mažėjo, rodo, kad padėtis darbo rinkoje darbo ieškantiems asmenims bendrai buvo palanki ir rizika, kad atleisti anglių pramonės darbuotojai liks bedarbiai, buvo mažesnė. Iki 2020 m. nedarbo lygis visuose nagrinėtuose regionuose, išskyrus du Ispanijos regionus, sumažėjo iki mažesnio negu 5 % lygio. Tuose dviejuose regionuose nedarbas buvo mažesnis už nacionalinį lygį (15,5 %). Nors padėtis kai kuriais aspektais pagerėjo, analizuojant nedarbo lygį kai kurių darbo rinkoje patiriamų sunkumų įvertinti nebuvo galima (žr. 1 langelį).

29 Kituose į mūsų imtį įtrauktuose regionuose, išskyrus Lužicą (DE) ir Astūriją (ES), 2013–2020 m. pasireiškė neigiamos grynosios migracijos pasekmės tendencijos, kitaip tariant, iš šių regionų žmonių išvyko daugiau, negu juose įsikūrė (žr. 7 diagramą). Tai irgi iš dalies prisidėjo prie nedarbo lygio mažėjimo, nes kai kurie darbo neturintys asmenys nusprendė išsikelti iš šių regionų ir ieškoti darbo kitur.

Atleistiems anglių sektoriaus darbuotojams buvo rengiami ES finansuoti mokymai, tačiau duomenų apie dalyvavimą juose trūksta.

30 8 diagramoje apibendrinama iš Europos socialinio fondo suteikta parama mokymo kursams ir bedarbiams, įskaitant atleistus anglių kasyklų darbuotojus, skirtai veiklai per mūsų auditą nagrinėtuose regionuose. Daugumoje regionų mokymams rengti, bedarbiams ir atleistiems anglių kasyklų darbuotojams perkvalifikuoti buvo naudojamos ir nacionalinės lėšos.

31 2 langelyje aprašyti du projektai, pagal kuriuos parama buvo teikiama būtent buvusiems anglių pramonės darbuotojams. Šių projektų dalyviai sudarė 2 % audituotų regionų anglių kasybos sektoriuje darbą praradusių darbuotojų. Matyti, kad pagal šiuos du Moravijoje-Silezijoje (CZ) ir Palensijoje ir Leone (ES) remtus projektus iš pradžių buvo ketinta pritraukti daugiau dalyvių, negu galiausiai jų buvo.

32 Pagal ESF teisės aktus iš valstybių narių nėra reikalaujama atskirai pateikti duomenų apie buvusius anglių pramonės darbuotojus. Atitinkamos atrinktų regionų institucijos negalėjo gauti informacijos apie buvusius anglių pramonės darbuotojus. Dėl to atleistų anglių pramonės darbuotojų, kurie dalyvavo ES finansuotose priemonėse, skaičiaus ir to, kiek šios priemonės padėjo dalyviams susirasti naują darbą, nebuvo galima nustatyti. Informacijos gauta tik apie labai mažą dalį tokių tikslinių priemonių, kokios aprašytos 2 langelyje.

Valstybės narės naudojo ES lėšas teritorinės sanglaudos reikmėms, tačiau jų nenukreipė anglių pramonės regionų pertvarkos tikslams pasiekti

33 Nagrinėjome, ar valstybės narės kartu su Komisija įvertino socioekonominio vystymosi poreikius ir ar nukreipė lėšas atitinkamiems tikslams siekti. Vertinome, ar:

• valstybės narės, atlikdamos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizę, savo VP prie stiprybių priskyrė anglių naudojimo mažėjimą ir ar parengė strateginius dokumentus socioekonominės pertvarkos problemoms spręsti;
• valstybės narės, pasinaudodamos Komisijos parama, investavo ES lėšas į veiksmus, kuriais būtų prisidedama prie paveiktų anglių pramonės regionų energetikos pertvarkos ir ekonomikos struktūros plėtojimo, ar pasiekė aiškių naudingų rezultatų, pavyzdžiui, ar buvo sukurta naujų darbo vietų, ar padidėjo atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo pajėgumai ir ar sumažėjo energijos suvartojimas; ir ar
• priėmus Paryžiaus susitarimą, Komisija ėmėsi veiksmų, kad paremtų pertvarkomus anglių pramonės regionus pagal jų konkrečius poreikius.

Dauguma pertvarkos strategijų parengtos neseniai.

34 ES lygmens teisinio reikalavimo parengti 2014–2020 m. anglių pramonės regionų socioekonominės arba energetikos pertvarkos strategiją nebuvo. Vis dėlto, manome, kad tokia strategija būtų buvusi gerosios patirties pavyzdys, juolab kad visuose pasirinktuose regionuose, išskyrus Brandenburgą, anglių gavyba labai mažėjo ir anglių kasybos veikla nebebuvo perspektyvi. 2 lentelėje apžvelgtos atrinktų regionų socioekonominės pertvarkos strategijos. Iš mūsų pertvarkos strategijų apžvalgos matyti, kad 2018–2021 m. paskelbtose strategijose yra atlikta tų regionų SSGG arba panaši analizė ir kad rengiant strategijas dalyvavo pagrindiniai suinteresuotieji subjektai.

35 Oficialūs įsipareigojimai dėl laipsniško anglių naudojimo nutraukimo prisiimti 2016–2022 m. (žr. 9 diagramą) ir prisidėjo prie atrinktų regionų naujausių pertvarkos strategijų rengimo. 2021–2030 m. integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose (NEKSVP) išdėstyta, kaip valstybės narės ketina spręsti energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo klausimus. Paskutinį kartą planai atnaujinti 2019 m., vadinasi, dabartiniuose planuose naujausi įsipareigojimai dar neatsispindi. Valstybės narės turės pateikti atnaujintų NEKSVP projektus Komisijai iki 2023 m. birželio mėn.¹⁷

ERPF ir SF parama buvo galima naudotis, tačiau jos poveikis energetikos pertvarkai ir darbo vietoms buvo nedidelis.

36 10 diagramoje parodyta, kaip atrinktuose anglių pramonės regionuose panaudotos ERPF lėšos, be kita ko, pagal nacionalines programas. Lužicoje (DE), Palensijoje ir Leone (ES) ir Mažojoje Lenkijoje (PL) didelė dalis ERPF finansavimo panaudota moksliniams tyrimams, inovacijoms ir verslo plėtrai. Žiu slėnyje (RO), Silezijoje (PL) ir Moravijoje-Silezijoje (CZ) didelės lėšų sumos investuotos socialinei, sveikatos, švietimo ir transporto infrastruktūrai pagerinti. Visuose regionuose, išskyrus Lužicą, daugiau kaip 18 % ERPF finansavimo buvo panaudota aplinkos gerinimo priemonėms, pavyzdžiui, nuotekų valymo įrenginiams arba oro kokybės gerinimo veiksmams. Iki 2021 m. paskutiniojo ketvirčio septyni per mūsų auditą nagrinėti regionai patvirtino 9,5 milijardo eurų ES paramą ERPF lėšomis remiamiems projektams finansuoti.

37 Keturių regionų projektams paremti panaudotas ne tik ERPF finansavimas, bet ir 2,5 milijardo eurų Sanglaudos fondo lėšų. Žiu slėniui (RO) skirtas finansavimas buvo reikšmingas – sudarė 46 % visų Sanglaudos fondo ir ERPF išlaidų šiame regione. Pagal remtus projektus buvo siekiama renovuoti ir modernizuoti vandens ir nuotekų sistemas Hunedoaros apskrityje. Silezijoje (PL) ir Mažojoje Lenkijoje (PL) Sanglaudos fondo lėšos atitinkamai sudarė 28 % ir 22 % abiejų šių fondų lėšų sumos, o didžioji dauguma lėšų buvo panaudota į transeuropinį transporto tinklą įtrauktų geležinkelių, greitkelių ir kelių statybai. Moravijoje-Silezijoje (CZ) Sanglaudos fondas sudarė 14 % abiejų šių fondų lėšų sumos ir jo lėšos taip pat daugiausia naudotos transporto infrastruktūros srities projektams remti.

38 3 lentelėje, remiantis iš vadovaujančiųjų institucijų gautais duomenimis, parodyta, kiek darbo vietų buvo sukurta tiesiogiai dėl ERPF paramos. Šis skaičius yra nedidelis (mažiau negu 5 %), palyginti su 2014–2020 m. atrinktų regionų vidutiniu nedarbo lygiu. Skatinant subsidijuojamiems projektams reikalingų produktų ir paslaugų paklausą ERPF lėšomis prie darbo vietų kūrimo prisidedama ir netiesiogiai, tačiau duomenų apie darbo vietas, prie kurių sukūrimo prisidėta netiesiogiai, neturima.

39 2020 m. Europos Komisijos ataskaitoje¹⁸ įvertintos NUTS 2 lygio buvusių anglies pramonės regionų galimybės investuoti į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir sukurti darbo vietų šių švarios energijos technologijų sektoriuje. Toliau pateikiamas atrinktų septynių regionų įvertinimas.

• Brandenburgo (Lužica) (DE), Astūrijos (ES), Kastilijos ir Leono (Palensija ir Leonas) (ES) regionuose yra daug galimybių užtikrinti užimtumą diegiant švarios energijos technologijas.
• Mažoji Lenkija (PL) ir Vakarų regionas (Žiu slėnis) (RO) iki 2030 m. gali pamažu didinti užimtumą švarių energijos technologijų srityje, tačiau galimybes kurti darbo vietas šių technologijų sektoriuose būtų galima visapusiškai išnaudoti ne anksčiau kaip iki 2050 m.
• Moravijos-Silezijos (CZ) ir Silezijos (PL) galimybės visiškai pakeisti su anglimi susijusias darbo vietas švarios energijos technologijų sektoriuje yra nedidelės.

40 ES lėšomis dažnai nesubsidijuojami didesni projektai, skirti brandžioms atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijoms diegti, nes tokios technologijos dabartiniu laikotarpiu turėtų būti pajėgios generuoti pakankamus pajamų srautus, todėl dotacijų negautų¹⁹. Tad ESI fondų lėšomis paprastai remiami mažesni įrenginiai. Tai patvirtino ir mūsų atlikta ERPF lėšų panaudojimo septyniuose atrinktuose regionuose analizė (lėšos daugiausia naudotos naujoms fotovoltinėms plokštėms įrengti). Žiu slėnyje (RO) nebuvo finansuoti jokie atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginiai, keturiuose atrinktuose regionuose atsinaujinantiesiems energijos ištekliams išleista mažiau negu 1 % ERPF lėšų, dėl kurių sudarytos sutartys. Kaip pažymėta ankstesnėje dalyje paminėtoje 2020 m. ataskaitoje, didžiausią dalį (apie 3 %) ERPF lėšų, dėl kurių sudarytos sutartys, atsinaujinantiesiems energijos ištekliams įsipareigojo skirti Silezija (PL) – bus kuriami nauji atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumai, kurie sudarys 2,3 % galimų regiono techninių pajėgumų.

41 ES principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ reiškia, kad energijos vartojimo efektyvumui teikiama pirmenybė prieš investuojant į kitus energijos tiekimo išteklius. Audituotuose regionuose ERPF projektų išlaidos energijos vartojimo efektyvumui viešojoje infrastruktūroje, esamo pastatų fondo pastatuose, MVĮ ir didelėse įmonėse svyravo nuo 2,4 % (Palensijoje ir Leone (ES)) iki 15 % (Astūrijoje (ES)) ERPF lėšų, dėl kurių sudarytos sutartys.

42 Nustatėme tikėtiną šių ES finansuojamų energijos vartojimo efektyvumo priemonių poveikį tik Moravijoje-Silezijoje (CZ) – tikimasi, kad 2014–2020 m. ES finansuoti projektai turėtų padėti per metus sutaupyti beveik 5 % viso regione per metus suvartojamos šilumos kiekio. Silezijos (PL) ir Mažosios Lenkijos (PL) institucijos pateikė duomenų apie regioninių programų, bet ne nacionalinių programų poveikį. Kiekviename iš šių regionų ES lėšos turėtų padėti sutaupyti mažiau negu 3 % metinio šilumos suvartojimo ir mažiau negu 1 % per metus suvartojamo elektros energijos kiekio. Kiti į mūsų imtį įtraukti regionai nepateikė pakankamai išsamių duomenų, kad galėtume pateikti šiuos įverčius.

43 Savo ataskaitoje dėl energijos vartojimo efektyvumo įmonėse taip pat nustatėme, kad ES finansuotų energijos vartojimo efektyvumo projektų indėlis įgyvendinant ES tikslus tebus kuklus²⁰. 2020 m. Europos Komisijos atliktas tyrimas²¹ rodo, kad nacionaliniu lygmeniu²² daugiausia energijos sutaupoma dėl energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų arba energijos apmokestinimo.

ES neseniai labai padidino savo paramą anglių pramonės regionų pertvarkai.

44 2017 m. Komisija paskelbė pradedanti įgyvendinti 3,1 milijono eurų biudžeto Anglių pramonės regionų pertvarkos iniciatyvą (angl. „CRiT“). Iniciatyvą sudarė atvira platforma, vienijusi visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, kurioje anglių pramonės regionai buvo skatinami keistis žiniomis ir patirtimi. Pagal šią iniciatyvą taip pat teikta techninė pagalba septyniems konkretiems anglių pramonės regionams (įskaitant Astūriją (ES), Sileziją (PL), Mažąją Lenkiją (PL) ir Žiu slėnį (RO)). 2020 m. birželio mėn., remdamasi patirtimi, įgyta kuriant „CRiT“ platformą, Komisija įkūrė Teisingos pertvarkos platformą. JTC paskelbtose ataskaitose²³ pažymėta keletas tokių regionų ir aprašyti jų ypatumai.

45 Pagal Europos žaliąjį kursą Komisija pasiūlė regionuose ir sektoriuose, kuriuos labiausiai paveikė perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir kurie yra labiausiai priklausomi nuo iškastinio kuro, įskaitant anglis, durpes ir naftinguosius skalūnus, ir pasižymi intensyvia tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (pertvarkos paveikti regionai), įgyvendinti Teisingos pertvarkos mechanizmą. Jį sudaro trys dalys:

• Teisingos pertvarkos fondas²⁴, kurio biudžete numatyta 19,3 milijardo eurų skirti daugiausia dotacijoms. Fondą pasidalijamojo valdymo būdu valdo Komisija ir valstybės narės (žr. 11 diagramą);
• Teisingos pertvarkos schema, pagal kurią, vadovaujantis programa „EnvestEU“, teikiamos biudžeto garantijos siekiant pritraukti privačiąsias investicijas, ir
• viešojo sektoriaus paskolų priemonė, pagal kurią EIB paskolos būtų derinamos su ES dotacijomis.

46 Mūsų nuomonėje²⁵ dėl Komisijos pasiūlymų dėl TPF reglamento pabrėžta, kad Komisija neatliko išsamios analizės, kokių rezultatų pasiekta ankstesniuoju ES finansavimu šiuose regionuose ar kokie yra likę šių regionų poreikiai. Joje pabrėžta įvairių finansavimo šaltinių koordinavimo ir papildomumo svarba. Ypač pabrėžta rizika, kad lėšos, kurios buvo skirtos pertvarkos socioekonominių ir aplinkosaugos sąnaudų naštai palengvinti, gali būti išleistos, o veiksminga pertvarka – neįvykti, nes kai kurie regionai netransformuotų savo daug anglies dioksido išskiriančių pramonės šakų. Rizika išryškėja ir dėl ribotos programos trukmės. Dėl ES ekonomikos gaivinimo priemonės lėšų, kurių bendra suma siekia 10,87 milijardo eurų, sutartys turės būti sudarytos iki 2023 m. pabaigos, o lėšos panaudotos iki 2026 m. pabaigos.

47 Pagrindinis TPF įgyvendinimo įrankis – teritoriniai teisingos pertvarkos planai. 2022 m. rugpjūčio mėn. duomenimis patvirtinta 10 teritorinių teisingos pertvarkos planų. 2022 m. prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą ir jos poveikis energijos rinkai taip pat gali pavėlinti pertvarką bei anglių naudojimo nutraukimą ir gali padaryti įtakos pertvarkos planų įgyvendinimui.

48 TPF reglamente nustatyti įvairūs elementai, kuriuos valstybės narės turi aprašyti savo teisingos pertvarkos planuose, įskaitant nacionalinio lygmens pertvarkos procesą, pertvarkos keliamus iššūkius labiausiai paveiktiems regionams ir numatomą TPF indėlį²⁶. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl teritorinių teisingos pertvarkos planų²⁷ pristatoma Komisijos tarnybų nuomonė dėl programavimo reikalavimų. Kalbant apie planų priėmimo sąlygas pažymėtina, kad dokumentuose aprašoma, kokiomis aplinkybėmis Komisija turėtų priimti arba atmesti valstybių narių pasiūlymus. Šios sąlygos gali iš dalies sumažinti kai kurią mūsų nuomonėje pažymėtą riziką, tačiau tuo metu, kai buvo atliekamas šis auditas, vertinti, kaip jos bus taikomos praktiškai, buvo dar per anksti.

Nepaisant bendros pažangos, kai kuriose valstybėse narėse anglys tebėra reikšmingas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis

49 Nagrinėjome naudojant anglis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio raidą. Vertinome, ar:

• anglių naudojimo elektros energijai ir šilumai gaminti (ir su tuo susijusio išmetamo CO₂ kiekio) mažėjimas atitiko ES energinių anglių gavybos mažėjimo tendencijas, ir
• buvo turimi patikimi iš veikiančių ir apleistų anglių kasyklų išmetamo metano kiekio įverčiai, ar buvo parengtos taisyklės dėl metano kiekio, išmetamo iš uždarytų kasyklų, ribojimo ir ar buvo taikomos paskatos tą kiekį riboti.

Deginant anglis išmetamas CO₂ kiekis sumažėjo, tačiau vietoj šalių viduje kasamų anglių kartais buvo naudojamos importuotos anglys arba kitas iškastinis kuras.

50 ES 27 šalyse CO₂ kiekis, išmetamas naudojant anglis elektros energijai ir šilumai gaminti, 1990–2020 m. sumažėjo 59 %. 12 diagramoje pavaizduota, kad bendro elektros energijos ir šilumos kiekio, pagaminamo naudojant anglis, dalis šešiose ES šalyse 2020 m. vis dar sudarė daugiau kaip 15 %. Šešiose ES šalyse, pavaizduotose 12 diagramoje, anglių deginimui elektros energijos ir šilumos gamybos procese 2020 m. teko nuo 9 % iki 32 % išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio (išskyrus išmetamą kiekį ir absorbentus dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės, taip pat tarptautinės aviacijos išmetamą kiekį)²⁸.

51 Elektros energijos ir šilumos, pagaminamos naudojant anglis, dalis visoje ES 2013–2020 m. sumažėjo 11 procentinių punktų – nuo 25 % iki 14 %. Nors elektros energijos ir šilumos, pagaminamos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, dalis per tą patį laikotarpį padidėjo 11 procentinių punktų, dalis, pagaminama naudojant gamtines dujas, irgi padidėjo 4 procentiniais punktais (žr. 1 diagramą). Bendrai pastebėjome, kad į mūsų auditą įtrauktuose regionuose ir atitinkamose valstybėse narėse vietoj anglių naudoti ne tik tvarūs energijos ištekliai.

• Čekijos Moravijos-Silezijos (CZ) regione akmens anglių gavyba 2014–2019 m. sumažėjo 60 %. Dėl padidėjusio akmens anglių importo deginant akmens anglis išskiriamas CO₂ kiekis Čekijoje sumažėjo tik 32 %.
• Siekiant kompensuoti sumažėjusią gavybą dėl Kotbuso kasyklos uždarymo, Lužicoje (DE) iš veikiančių kasyklų išgauta daugiau anglių.
• Ispanijoje CO₂ kiekis, išmetamas deginant anglis elektros energijai ir šilumai gaminti, 2013–2019 m. sumažėjo 63 %. Tačiau apie 40 % šio išmetamo CO₂ kiekio sumažėjimo nusvėrė padidėjęs gamtinių dujų naudojimas.
• Lenkijoje akmens anglių gavyba 2014–2020 m. sumažėjo 25 %, o sunaudojimas sumažėjo tik 15 %, nes vietoj šalies viduje iškasamų anglių naudotos importuotos.
• Žiu slėnyje (RO) anglių gavybos sumažėjimą iš dalies nusvėrė padidėjęs gamtinių dujų importas.

52 13 diagramoje parodyta, kurios valstybės narės importavo daugiausiai anglių; 2019 m. akmens anglys sudarė 91,5 % importuotų anglių. Vokietija ir Lenkija per pastaruosius 15 metų reikšmingai padidino savo anglių importą, nors kitose ES šalyse anglių importas apskritai mažėja.

Valstybės narės iki šiol mažai dėmesio skyrė iš uždarytų arba apleistų anglių kasyklų išmetamam metanui.

53 14 diagramoje parodyta, kad daugiausiai metano anglių kasybos ir tvarkymo veikloje išmetama Lenkijoje, už jos rikiuojasi Rumunija ir Čekija – iš viso joms tenka 89 % viso išmetamo metano kiekio²⁹. Diagramoje taip pat parodyta, kad veikiančios požeminės kasyklos yra pats didžiausias išmetamo metano kiekio šaltinis. Kadangi metano koncentracija šiose kasyklose dėl sveikatos ir saugumo priežasčių yra tikrinama nuolat, išmetamo metano kiekio įverčiai, nurodyti nacionalinėse iš veikiančių požeminių kasyklų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos sistemose, laikomi patikimais.

54 Iš atvirųjų kasyklų išmetamų dujų kiekio nuolat matuoti neįmanoma, nes dujos sklinda didelėje teritorijoje. Todėl tiksliausiai jų kiekį galima įvertinti iš kiekvienos veikiančios anglių kasyklos iškastų anglių kiekį padauginus iš išmetamųjų teršalų faktoriaus. Iš uždarytų ar apleistų požeminių kasyklų išmetamo metano kiekio įverčiai yra netiksliausi, nes uždarytose kasyklose metanas nėra nuolat matuojamas, todėl patikimesnių išmetamųjų teršalų faktorių apskaičiuoti nėra galimybės. Atliekant 2020 m. tyrimą³⁰ prognozuota, kad metano kiekio, kuris yra išmetamas visame anglių pramonės sektoriuje, iš uždarytų (ne užtvindytų) ar apleistų kasyklų, dalis ateityje labai padidės – daugiausia dėl to, kad sumažės iš veikiančių kasyklų išmetamas kiekis, ir dėl to, kad neseniai uždarytų kasyklų šachtos yra gilesnės.

55 Kai kurios valstybės narės, įskaitant Čekiją, Vokietiją ir Lenkiją, pradėjo taikyti paskatas – teikė subsidijas, valstybės pagalbą ir taikė mokesčių lengvatas, kad paskatintų investicijas į sistemas, kuriose iš uždarytų arba apleistų kasyklų išmetamas metanas yra naudojamas elektros energijai ir šilumai gaminti. Tačiau metanas iš uždarytų arba apleistų kasyklų elektros energijai gaminti buvo naudojamas tik pagal keletą į mūsų auditą įtrauktose šalyse tuo metu vykdytų projektų, išskyrus Vokietiją, kur vykdoma daugiau negu 50 % tokių projektų³¹.

56 ES lygmens taisyklių, pagal kurias vykdant anglių kasybos ir tvarkymo veiklą išmetamas metano kiekis būtų ribojamas, šiuo metu nėra. Vis dėlto, Komisija ėmėsi veiksmų, kad surinktų tikslesnės informacijos apie metano kiekį, išmetamą iš veikiančių, uždarytų ar apleistų anglių kasyklų, ir kad šis kiekis būtų mažinamas – 2021 m. paskelbė pasiūlymą dėl reglamento³².15 diagramoje išdėstyti anglių sektoriui aktualūs šio pasiūlymo aspektai.

Išvados ir rekomendacijos

57 Per mūsų auditą vertinta, ar 2014–2020 m. ES parama veiksmingai prisidėta prie atrinktų septynių ES regionų, kuriuose anglių pramonės veikla mažėja, socioekonominės ir energetikos pertvarkų. Darome išvadą, kad teikiant ES paramą anglių pramonės regionuose mažai dėmesio skirta darbo vietų kūrimui ir energetikos pertvarkai ir kad, nepaisant bendros pažangos, kai kuriose valstybėse narėse anglys tebėra reikšmingas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis.

58 Pirma, nagrinėjome, ar atleistiems darbuotojams rengti reikiami mokymai ir ar teikta pagalba ieškant darbo. Regioninės valdžios institucijos gebėjo šiam tikslui panaudoti tiek nacionalines, tiek ES lėšas. Nustatėme, kad atleisti anglių pramonės sektoriaus darbuotojai galėjo dalyvauti ESF lėšomis finansuotuose mokymo kursuose, tačiau duomenų apie jų dalyvavimą trūksta. Daugumoje per mūsų auditą nagrinėtų regionų atleistiems darbuotojams sąlygos darbo rinkoje apskritai buvo palankios, todėl rizika, kad atleisti darbuotojai gali likti bedarbiais, buvo mažesnė (‎26–‎32 dalys).

59 Antra, vertinome, ar valstybės narės kartu su Komisija nustatė anglių pramonės regionų socioekonominio vystymosi poreikius ir ar nukreipė lėšas atitinkamiems tikslams siekti. Atrinkti anglių pramonės regionai ES lėšas naudojo įvairiais būdais pagal konkrečius savo poreikius, tačiau dėmesio socioekonominei ir energetikos pertvarkoms skirta mažai. Pastebėjome, kad dauguma regionų savo pertvarkos strategijas parengė 2014–2020 m. laikotarpio pabaigoje.

60 Matėme, kad tiesiogiai dėl ERPF investicijų darbo vietų sukurta palyginti mažai. Nustatėme, kad daugumoje į mūsų imtį įtrauktų regionų finansuoti projektai energijos taupymui ar energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumams reikšmingo poveikio nepadarė (‎33–‎43 dalys).

61 Nuo 2018 m. Komisija teikė anglių pramonės regionams įvairaus pobūdžio ekspertinę pagalbą, o 2020 m. pateikė pasiūlymą dėl 19,3 milijardo eurų biudžeto Teisingos pertvarkos fondo įsteigimo. Savo nuomonėje dėl Komisijos pasiūlymų dėl TPF reglamento pabrėžėme, kad Komisija neatliko išsamios analizės, kokių rezultatų pasiekta ankstesniuoju ES finansavimu šiuose regionuose ir kokie yra likę šių regionų poreikiai. Taip pat nustatėme fondo planavimo spragų, ir tai, kad valstybėms narėms buvo sunku panaudoti skirtą finansavimą veiksmingai pertvarkai paremti per nustatytą laikotarpį. Dėl šių silpnųjų aspektų kyla rizikos, kad lėšos, kurios buvo skirtos pertvarkos socioekonominių ir aplinkosaugos sąnaudų naštai palengvinti, gali būti išleistos, o veiksminga pertvarka – neįvykti. Dėl 2022 m. prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą ši rizika padidėjo dar labiau (‎44–‎48 dalys).

1 rekomendacija. Tikrinti, ar Teisingos pertvarkos fondas yra naudojamas veiksmingai ir efektyviai anglių pramonės ir daug anglies dioksido išmetančių regionų perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos socialiniam ir ekonominiam poveikiui mažinti, ir

Tvirtindama teritorinius teisingos pertvarkos planus ir programas bei jų pakeitimus, vykdydama stebėseną ir teikdama informaciją apie tų planų ir programų įgyvendinimą, Komisija turėtų tikrinti, ar valstybės narės:

1. yra suplanavusios priemones ir nustačiusios tvarkaraštį, kaip bus nutraukiamas anglių naudojimas ir kaip bus pertvarkoma intensyvia tarša anglies dioksidu pasižyminti veikla, laikantis ES klimato srities tikslų;
2. užtikrino, kad programose numatyti ištekliai neviršytų finansinių poreikių, kurie buvo nustatyti atsižvelgiant į pertvarkos tempą, ir
3. užtikrino įvairių ES ir nacionalinių finansavimo šaltinių papildomumą ir koordinavimą.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2022 m. – teritoriniams teisingos pertvarkos planams ir programoms priimti; 2026 m. – stebėsenai vykdyti ir ataskaitoms teikti.

62 Galiausiai vertinome, ar iš anglių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimas atitiko ES anglių gavybos mažėjimo tendencijas. Nustatėme, kad deginant anglis išmetamas CO₂ kiekis labai sumažėjo, tačiau vietoj šalių viduje kasamų anglių kartais buvo naudojamos importuotos anglys arba kitas iškastinis kuras. Bendro elektros energijos ir šilumos kiekio, pagaminamo naudojant anglis, dalis šešiose ES šalyse 2020 m. vis dar sudarė daugiau kaip 15 %.

63 Taip pat nustatėme, kad pranešami duomenys apie metano kiekį, išmetamą iš uždarytų ar apleistų kasyklų, buvo nepakankamai patikimi ir kad iš tokių kasyklų išmetamo metano panaudojama labai nedaug, išskyrus Vokietiją. Duomenų teikimas apie išmetamą šių dujų kiekį ir jo mažinimas šiuo metu nėra tinkamai reglamentuojamas, tačiau pagal 2021 m. gruodžio mėn. paskelbtą Komisijos pasiūlymą šiuos klausimus siekiama spręsti (‎49–‎56 dalys).

2 rekomendacija. Dalytis gerosios patirties išmetamo metano kiekio matavimo ir valdymo pavyzdžiais

Komisija, remdamasi 2021 m. pasiūlymu dėl reglamento dėl energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimo, turėtų rinkti ir skleisti informaciją apie valstybių narių gerosios patirties matuojant ir valdant iš uždarytų ar apleistų anglių kasyklų išmetamą metano kiekį pavyzdžius.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2025 m.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Joëlle Elvinger, 2022 m. rugsėjo 21 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Priedas

ES anglių gavyba ir sunaudojimas

(tūkstančiais tonų)

Akronimai ir santrumpos

CO₂: anglies dioksidas

ERPF: Europos regioninės plėtros fondas

ESF: Europos socialinis fondas

ESI fondai: Europos struktūriniai ir investicijų fondai

JTC: Jungtinis tyrimų centras

NEKSVP: nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas

PM_2,5: smulkios kietosios dalelės

SF: Sanglaudos fondas

SSGG: stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės

TPF: Teisingos pertvarkos fondas

VP: veiksmų programa

Terminų žodynėlis

Daug anglies dioksido išmetantys regionai: regionai, kuriuose iškastinis kuras plačiai naudojamas elektros energijos gamybai, šildymui arba pramoniniuose procesuose, todėl išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Energinės anglys: daugiausia elektrinėse naudojamos anglys elektros ir šilumos gamybai.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai: penki pagrindiniai ES fondai, kurių bendromis lėšomis visoje ES 2014–2020 m. laikotarpiu remiamas ekonomikos vystymasis: Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Sanglaudos fondas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas.

Europos žaliasis kursas: 2019 m. priimta ES ekonomikos augimo strategija, kuria siekiama iki 2050 m. ES užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.

Mažoji ir vidutinė įmonė (MVĮ): įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurios metinė apyvarta neviršija 50 milijonų eurų arba metinis balansas neviršija 43 milijonų eurų.

NUTS: Nomenclature des unités territoriales statistiques – sistema, pagal kurią statistikos ir regioninės politikos kūrimo tikslais ES regionai skirstomi į tris grupes pagal gyventojų skaičių, iš kurių NUTS 1 yra didžiausias, o NUTS 3 – mažiausias regionas.

Paryžiaus susitarimas: 2015 m. pasirašytas tarptautinis susitarimas, kuriuo siekiama apriboti visuotinį atšilimą, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei 2° C, dedant visas pastangas, kad temperatūros padidėjimas neviršytų 1,5° C.

Partnerystės susitarimas: susitarimas tarp Komisijos ir valstybės narės arba ES nepriklausančios šalies pagal ES išlaidų programą, kuriame nustatomi, pavyzdžiui, strateginiai planai, investavimo prioritetai arba prekybos ar paramos vystymuisi teikimo sąlygos.

Poveikio klimatui neutralumas: padėtis, kai žmogaus veikla nesukelia jokio grynojo poveikio klimatui.

SSGG analizė: subjekto, jurisdikcijos arba programos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos: atmosferoje esančios dujos, pavyzdžiui, anglies dioksidas arba metanas, kurios, absorbuodamos ir skleisdamos spinduliuotę, sulaiko šilumą ir taip šildo Žemės paviršių, sukeldamos vadinamąjį šiltnamio efektą.

Valstybės pagalba: tiesioginė ar netiesioginė valstybės parama įmonei ar organizacijai, suteikianti pranašumo prieš konkurentus.

Veiksmų programa: pagrindinė ES finansuojamų sanglaudos projektų įgyvendinimo nustatytu laikotarpiu programa, kurioje išdėstomi prioritetai ir tikslai, nustatyti Komisijos ir atskirų valstybių narių sudarytuose partnerystės susitarimuose.

Komisijos atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=62373

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=62373

Audito grupė:

Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiami auditų, susijusių su ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatai. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Joëlle Elvinger vadovaujama I audito kolegija „Tvarus gamtos išteklių naudojimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Nikolaos Milionis, jam padėjo kabineto vadovas Kristian Sniter ir kabineto atašė Matteo Tartaggia, pagrindinis vadybininkas Emmanuel Rauch, užduoties vadovas Jindřich Doležal, auditoriai Gareth Roberts, Kurt Bungartz, Krzysztof Zalega, Pekka Ulander, Maria Eulàlia Reverté I Casas ir Mihaela Vacarasu. Grafinę pagalbą teikė Marika Meisenzahl. Lingvistinę pagalbą teikė Richard Moore ir Fiona Urquhart.

Iš kairės į dešinę: Kristian Sniter, Emmanuel Rauch, Maria Eulàlia Reverté I Casas, Nikolaos Milionis, Matteo Tartaggia, Pekka Ulander, Jindřich Doležal.

Galinės išnašos

¹ Eurostatas.

² Europos Komisija, JTC, Recent trends in EU coal, peat and oil shale regions, 2021 m., p. 61.

³ Europos Komisija, JTC, Recent trends in EU coal, peat and oil shale regions, 2021 m., p. 2–4.

⁴ Europos Komisija, JTC, Recent trends in EU coal, peat and oil shale regions, 2021 m., p. 50 ir 65.

⁵ Cortes-Ramirez et al. „BMC Public Health“, Mortality and morbidity in populations in the vicinity of coal mining: a systematic review, 2018 m., p. 1.

⁶ EAA, Air quality in Europe , 2021 m.

⁷ EAA, National Emission reductions Commitments (NEC) Directive emission inventory, 2019 m. duomenys.

⁸ EAA, Annual European Union greenhouse gas inventory 1990–2019 and inventory report 2021, 2021 m.

⁹ EAA, Annual European Union greenhouse gas inventory 1990–2019 and inventory report 2021, 2021 m., p. 344.

¹⁰ 2022 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1407/2002 dėl valstybės paramos anglies pramonei (OL L 205, 2002 8 2, p. 1).

¹¹ Jonek-Kowalska, Izabela, State aid and competitiveness of the hard coal mining industry in the European Union, 2014 m.

¹² 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimas dėl valstybės pagalbos nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti (2010/787/ES) (OL L 336, 2010 12 21, p. 24).

¹³ Reglamento (ES) 2021/1119 dėl poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistemos (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1) 1, 2 ir 4 straipsniai.

¹⁴ Vykdomojo pirmininko pavaduotojo Frans‘o Timmermans'o pastabos Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komiteto posėdyje dėl karo Ukrainoje ir dėl poveikio ES klimato ir energetikos politikai, 2022 m. kovo 7 d.

¹⁵ Europos Komisija, JTC, Clean energy technologies in coal regions: Opportunities for jobs and growth: Deployment potential and impacts, 2020 m., p. 5.

¹⁶ Europos Komisija, Regional profile Jiu Valley, Anglių pramonės regionų pertvarkos iniciatyva, 2020 m.

¹⁷ Reglamento (ES) 2021/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo (OL L 328, 2018 12 21, p. 1) 3 ir 14 straipsniai.

¹⁸ Europos Komisija, JTC, Clean energy technologies in coal regions: Opportunities for jobs and growth, 2020 m., p. 5–6.

¹⁹ Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsnis (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

²⁰ Specialioji ataskaita 02/2022 „Energijos vartojimo efektyvumas įmonėse. Energijos šiek tiek sutaupyta, bet yra trūkumų planavimo ir projektų atrankos srityse“, 117–120 dalys.

²¹ Europos Komisija, „2019 m. valstybių narių pažangos, padarytos siekiant 2020 m. nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ir taikant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, vertinimas, kurio reikalaujama Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (Direktyvos 2012/27/ES) 24 straipsnio 3 dalyje“, COM(2020)326 final, 2020 m., 3 pav.

²² Sutaupyta energijos pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 7 straipsnį.

²³ Europos Komisija,JTC, EU coal regions: opportunities and challenges ahead, 2018 m.Clean energy technologies in coal regions: Opportunities for jobs and growth:, 2020 m. Europos Komisija, JTC, Recent trends in EU coal, peat and oil shale regions, 2021 m.

²⁴ 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1056, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (OL L 231, 2021 6 30, p. 1).

²⁵ Nuomonė 5/2020 dėl 2020 m. sausio 14 d. ir 2020 m. gegužės 28 d. Komisijos pasiūlymų 2020/0006 (COD) dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas.

²⁶ Reglamento (ES) Nr. 2021/1056 11 straipsnis.

^{27 27} Commission Staff Working Document on the territorial just transition plans, SWD(2021) 275 final.

²⁸ EAA, Annual European Union greenhouse gas inventory 1990–2020 and inventory report 2022, 2022 m., p. 80 ir 102.

²⁹ EAA, Annual European Union greenhouse gas inventory 1990–2019 and inventory report 2021, 2021 m., p. 346.

³⁰ N. Kholod et al., Global methane emissions from coal mining to continue growing even with declining coal production, Journal of Cleaner Production, 256 tomas, 120489, 2020 m.

³¹ Iš anglių kasyklų išmetamo metano duomenų bazė, parengta pagal JAV Aplinkosaugos agentūros programą Coalbed Methane Outreach Program, Pasaulinio metano iniciatyvos anglies pakomitečio prašymu.

³² Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/942, COM(2021) 805 final.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022

PDF	ISBN 978-92-847-8809-5	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/111097	QJ-AB-22-020-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-8801-9	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/042749	QJ-AB-22-020-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2022 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika nustatyta Audito Rūmų sprendime Nr. 6-2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Todėl paprastai pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi bet kokie padaryti pakeitimai. Tie asmenys, kurie pakartotinai naudoja Audito Rūmų turinį, neturi iškreipti pirminės prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Būtina gauti papildomą leidimą, jei tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikiami trečiųjų asmenų kūriniai.

Gavus tokį leidimą, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi bet kokie naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų:

10, 15 diagramos, piktogramos: šios diagramos parengtos naudojant Flaticon.com išteklius. © Freepik Company S.L. Visos teisės saugomos.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktą privatumo ir autorių teisių politiką.

Audito Rūmų logotipo naudojimas

Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Audito Rūmų sutikimo.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct centrų. Artimiausio centro adresą galite rasti internetu (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

Telefonu arba raštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696,
• naudodami šią formą: european-union.europa.eu/contact-eu/write-us_lt.

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (european-union.europa.eu).

ES leidiniai
ES leidinius galite peržiūrėti arba užsisakyti adresu op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos dokumentų centrą (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (eur-lex.europa.eu).

ES atvirieji duomenys
Portale data.europa.eu suteikiama prieiga prie ES institucijų, įstaigų ir agentūrų atvirųjų duomenų rinkinių. Šiuos duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Be to, portale suteikiama prieiga prie daugybės Europos šalių duomenų rinkinių.