Ar įgyvendintas pagrindinis prevencinės Stabilumo ir augimo pakto dalies tikslas?

Santrauka

Ar įgyvendintas pagrindinis prevencinės dalies tikslas?

I

Prevencinė Stabilumo ir augimo pakto (SAP) dalis buvo pradėta taikyti siekiant sustiprinti valstybių narių fiskalinę drausmę. Pagrindinis Europos Sąjungos drausmės ir stabilumo išsaugojimo loginis pagrindas yra susijęs su tuo, kad fiskalinė krizė vienoje valstybėje narėje gali sukelti problemų ir kitoms.

II

Pagal prevencinės dalies 1997 m. reglamentą (Nr. 1466/97), jį iš dalies pakeitus 2005 m. ir 2011 m., dabar reikalaujama, kad valstybės narės pagerintų savo struktūrinius balansus, t. y. nominalius balansus, pakoreguotus atsižvelgiant į cikliškumo veiksnius ir vienkartines priemones, siekiant įgyvendinti konkrečiai šaliai nustatytus tikslus, vadinamus vidutinės trukmės tikslais (VTT), kurie daugeliui šalių yra nustatyti nuo 0,5 % iki -1 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai turėtų užtikrinti, kad valstybių narių nominalus deficitas neviršytų 3 % Sutartyje nustatytos BVP viršutinės ribos. Dar svarbiau tai, kad jis taip pat užtikrintų valstybės skolos santykio labai įsiskolinusiose valstybėse narėse konvergenciją per pagrįstą laikotarpį prie Sutartyje nustatytos 60 % BVP ribos.

Ką auditavome

III

Mes auditavome, ar Europos Komisija pasinaudojo jai pagal Reglamentą suteiktais įgaliojimais užtikrinti tinkamą prevencinės dalies įgyvendinimą. Mes taip pat svarstėme prevencinės ir korekcinės SAP dalių sąveikos klausimą tiek, kiek jis yra aktualus pirmajai. Audituojamas subjektas buvo Komisija.

Ką mes nustatėme

IV

Reglamente buvo nustatytas protingo dydžio metinės konvergencijos prie VTT kriterijus, kuris sudaro 0,5 procentinio punkto BVP per metus. Vis dėlto jame buvo sudaryta galimybė nukrypti nuo šio reikalavimo ir suteikta teisė Komisijai taikyti įvairias lankstumo sąlygas. Todėl prevencinės dalies veiksmingumas labai priklauso nuo to, kaip Komisija ją įgyvendina (I dalis).

V

Įgyvendinimo taisyklės, kurias nustatė Komisija, ir jos veiklos sprendimai, neužtikrina, kad bus įvykdytas pagrindinis reglamento tikslas – pasiekti, kad valstybės narės per pagrįstą laikotarpį priartėtų prie VTT. (Komisijai paskelbus kai kurias pagrindines įgyvendinimo taisykles, vėliau jas patvirtino Taryba)

VI

Su lankstumu susijusios įgyvendinimo taisyklės buvo nustatytos atliekant 2005 m. reglamento pertvarkymą, tačiau buvo pradėtos formaliai taikyti tik 2015 m., kai buvo atsižvelgta į didžiojo ekonominio nuosmukio patirtimi grindžiamus argumentus. Tam tikras lankstumas krizės laikotarpiais iš principo buvo tinkamas, tačiau konkrečioms nuostatoms nebuvo taikomi laiko ribojimai ir iš tikrųjų buvo nueita per toli, ypač atsižvelgiant į tai, kad jos patvirtintos ekonominei padėčiai normalizuojantis. Be to, pagal Komisijos nustatytas taisykles nedaromas pakankamas skirtumas tarp aukštą skolos lygį turinčių ir kitų valstybių narių. Užuot sugriežtinusi sistemą ekonomikai palaipsniui atsigaunant, 2017 m. Komisija dar labiau ją sušvelnino, nustatydama naują „diskrecijos maržą“.

VII

Struktūrinių reformų išlyga nebėra susieta su faktinėmis reformos biudžeto sąnaudomis, bet naudojama kaip „skatinamoji priemonė“. Visos išlygos (išskyrus dėl pensijų reformos) didina išlaidas ne tik konkrečiais metais, kuriais jos buvo pritaikytos, bet ir vėlesniais metais. Dėl visų šių išlygų bendro poveikio nusikėlė realūs daugiamečiai terminai, pagal kuriuos vykdomi VTT (II dalis).

VIII

Prevencinės dalies patikimumą dar labiau neigiamai paveikė korekcinės dalies pokyčiai. Komisija mano, kad korekcinės dalies reikalavimai gali būti visiškai įvykdyti tik per ciklinį atsigavimą, o prie to prisideda ir Komisijos praktika siūlyti Tarybai, kad perviršinio deficito procedūrų (PDP) užbaigimui būtų taikomi daugiamečiai pratęsimai. Dėl to valstybės narės, kurioms taikoma PDP, neprivalo vykdyti reikalavimų, skirtų gerinti jų struktūrinius balansus, kuriuos jos turėtų vykdyti, jei joms būtų taikoma prevencinė dalis.

IX

Itin didelį susirūpinimą kelia tai, kad sušvelnėjusi SAP sistema negali užtikrinti pažangos siekiant vidutinės trukmės tikslų keliose smarkiai įsiskolinusiose valstybėse narėse. Ekonomikos atsigavimo ir plėtros laikotarpiu 2014–2018 m. jų struktūriniai balansai nutolo nuo jų VTT arba prie šių tikslų artėjo tokiu lėtu tempu, kad reikšmingas pagerėjimas prieš kitą nuosmukį tikrai negali būti užtikrintas. Nepaisant to, kad susilpnėjusi sistema neužtikrina pažangos siekiant VTT, Komisija nusprendė, kad jos laikymasis yra lemiamos svarbos pagrindžiant, dėl ko nėra pradedama taikyti skola grindžiama PDP (III dalis).

X

Techniniu lygmeniu, valstybių narių pateiktose stabilumo ir konvergencijos programose (SKP) mes nustatėme trūkumų ir informacijos spragų, kurie nėra pažymėti Komisijos tarnybų darbiniuose dokumentuose (TDD). Be to, Komisija iki galo nepaaiškina skirtumų tarp savo ir valstybių narių padarytų prielaidų, susijusių su fiskalinėmis priemonėmis, įtrauktomis į atitinkamas prognozes. Jos vertinimuose naudojama metodika taip pat ne visada atitinka reglamentą ir dėl jos gali vėluoti prevenciniai įspėjimai (IV dalis).

XI

Galiausiai, mes nustatėme, kad Tarybos priimtos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos (KŠSR) yra paremtos Komisijos rekomendacijomis ir atspindi jas pagrindžiančių techninių vertinimų išvadas. Vis dėlto jos nepakankamai paaiškina rekomenduojamų korekcijų loginį pagrindą ir rizikas, kurios gali iškilti valstybėms narėms neįvykdžius reikalavimų (V dalis).

Ką rekomenduojame

XII

Sistema turi būti sugriežtina koordinuotai pakeičiant svarbius jos komponentus. Visų pirma Komisija turėtų išspręsti nuolatinių sudėtinių nuokrypių nuo privalomos korekcijos klausimą, įvesdama ex post korekcijas, t. y. papildomus reikalavimus vėlesniais metais. Antra, ji turėtų peržiūrėti parametrus lentelėje, kurioje nustatomos privalomos korekcijos (vadinamojoje „matricoje“), siekiant užtikrinti, kad VTT būtų pasiekti per pagrįstą laikotarpį. Griežtesni reikalavimai turėtų būti nustatyti labai įsiskolinusioms valstybėms narėms. Trečia, lankstumo nuostatos turėtų apimti tik su reformomis susijusias tiesiogines sąnaudas ir neįprastus įvykius tam tikrais metais.

XIII

Manome, kad šiuos pokyčius galima pasiekti taikant esamą teisinę sistemą.

XIV

Komisija turėtų išnagrinėti, kaip pagal šią teisinę sistemą būtų galima užtikrinti, kad struktūrinio koregavimo lygį, kuris privalomas pagal prevencinę dalį, taip pat pasiektų valstybės narės, kurioms taikoma korekcinė dalis.

XV

Elgesio kodeksas (EK) turėtų būti atnaujintas, siekiant pagerinti informacijos, kuri būtina stabilumo ir konvergencijos programose aptariant planuojamas fiskalines priemones, kokybę. Komisijos dokumentuose turėtų būti nurodomi visi skirtumai tarp prognozių, o vertinimo išvados turėtų būti pateiktos pagal Reglamente nustatytus kriterijus. Taip pat turėtų būti užtikrinta, kad naudojami rodikliai apie pablogėjimą įspėtų kiek įmanoma anksčiau, o ne būtų grindžiami palankiausiais duomenimis, paremtais istorinių duomenų rinkinių kombinacija.

XVI

KŠSR dėstomojoje dalyje turėtų būti nurodytos aiškios ir konkrečios reikalaujamos korekcijos, o konstatuojamosiose dalyse turėtų būti pateiktas aiškesnis tokių koregavimų loginis pagrindas ir rizikos, kurios galėtų iškilti jų neįvykdžius.

Įvadas

Prevencinė Stabilumo ir augimo pakto dalis

01

Pagal Stabilumo ir augimo paktą (SAP) buvo sukurta daugiašalės fiskalinės politikos priežiūros valstybėse narėse sistema. Ją įgyvendina Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba, siekdamos užtikrinti fiskalinę drausmę valstybėse narėse. Šios priežiūros loginis pagrindas yra tas, kad vienos šalies fiskalinė politika gali neigiamai paveikti kitas. Šis reiškinys ypač akivaizdus pinigų sąjungose. SAP sudaro prevencinė ir korekcinė dalys¹.

02

Priežiūra koordinuojama taikant Europos semestro procedūrą, pagal kurią valstybės narės privalo pavasarį pateikti savo stabilumo ir konvergencijos programas (SKP). Tada stabilumo ir konvergencijos programas įvertina Komisija ir šių vertinimų rezultatai paskelbiami Komisijos tarnybų darbo dokumentuose (TDD). Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacijomis, kiekvienais metais birželio mėn. paskelbia konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas (KŠSR). Euro zonos valstybės narės taip pat turi spalio mėn. pateikti biudžeto planų projektus (BPP), kuriuos lapkričio mėn. įvertina Komisija (žr. 1 paveikslą).

03

Pagrindinis prevencinės dalies tikslas, kaip nurodyta Tarybos reglamento Nr. 1466/97, buvo užtikrinti, kad valstybės narės sparčiai artėtų prie beveik subalansuoto arba perteklinio biudžeto pozicijos, kuri leistų joms įveikti įprastus cikliškus svyravimus neviršijant 3 % nominalaus deficito ribos². 2005 m. kiekvienos valstybės narės tikslinė pozicija buvo performuluota pagal struktūrinį balansą (SB)³, kuris turi artėti prie jos konkrečiai šaliai nustatomo vidutinės trukmės tikslo (VTT). Remiantis reglamentu, VTT negali būti mažesnis nei -1 % bendrojo vidaus produkto (BVP) euro zonos ir Europos valiutų kurso mechanizmo II valstybėse narėse. Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV) pasirašiusios šalys įsipareigojo laikytis ne mažesnio kaip -0,5 % BVP VTT, nebent jų skola neviršytų 60 % BVP; šiuo atveju riba išlieka -1 %⁴. 2 paveiksle nurodyti pagrindiniai veiksmai pagal dabartinę prevencinės dalies sistemą.

04

Nuo 2007 m. sulėtėjus ES šalių ekonomikos augimui ir daugelyje valstybių narių staigiai išaugus viešojo sektoriaus skolos santykiui, prevencinė dalis tapo svarbi ne tik dėl poreikio sukurti fiskalinio manevravimo erdvę automatiniams stabilizatoriams ir diskrecinei anticikliškai fiskalinei politikai⁵. Greita konvergencija prie VTT tapo itin svarbi, siekiant sumažinti pernelyg didelius skolos santykius. Net ir labiausiai įsiskolinusios valstybės narės vos pasiekusios savo VTT, iškart nukreiptų savo skolos santykį mažėjimo trajektorija. Tai paskatino Komisiją pripažinti, kad prevencinės dalies reikalavimų vykdymas yra esminė sąlyga, kad nebūtų pradėta skola grindžiama perviršinio deficito procedūra (PDP)⁶.

Audito apimtis ir metodas

05

Pagrindinis audito klausimas buvo tai, ar Komisija veiksmingai koordinavo valstybių narių fiskalines politikas, kurios yra būtinos norint įvykdyti SAP prevencinės dalies tikslus, vadovaudamasi jai skirtais, su Europos semestru susijusiais įgaliojimais.

06

Visų pirma mes tikrinome:

1. Reglamente Nr. 1466/97 nustatytų tikslų ir sąlygų, skirtų užtikrinti, kad valstybės narės, turinčios deficitą ir / arba didelį skolos lygį (daugiau kaip 60 % BVP), greitai darytų pažangą siekdamos savo VTT, aiškumą (I dalis);
2. Komisijos reglamento įgyvendinimą – ar jis atitinka taisykles ir ar veiklos sprendimai yra veiksmingi, atsižvelgiant į prevencinės dalies taisykles (II dalis);
3. bendrą pažangos lygį, visų pirma labai įsiskolinusių valstybių narių atveju, siekiant jų VTT (III dalis);
4. Komisijos darbą, siekiant užtikrinti visapusišką ir tinkamą SKP pateikimą ir įvertinti jų pagrįstumą ir atitiktį SAP reglamentams ir Elgesio kodeksui (EK), Komisijos tarnybų darbo dokumentų ir kitų susijusių šalių vertinimų (pavyzdžiui, euro zonos valstybių narių rudenį teikiamų BPP) kokybę, atsižvelgiant į tai, ar juose laiku ir nuosekliai skelbiama apie svarbiausias rizikas ir tinkamą atsakomąją politiką (IV dalis);
5. KŠSR pagrindą ir svarbą bei jų stebėjimą ir įgyvendinimo lygį (V dalis);

07

Mes įvertinome, kaip Komisija įgyvendino prevencinę dalį 2011–2016 m. laikotarpiu (įskaitant 2017 m. pavasario TDD analizę, palyginant su 2016 m.), ir išnagrinėjome svarbiausius pokyčius 2017 ir 2018 m.

08

Mes išsamiai išnagrinėjome prevencinę dalį šešiose į imtį įtrauktose valstybėse narėse (Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Italijoje ir Nyderlanduose). Tačiau nagrinėdami tam tikrus aspektus taip pat atsižvelgėme į kitas valstybes nares. Šešios atrinktos valstybės narės buvo penkios euro zonos valstybės ir viena euro zonai nepriklausanti valstybė. Neįtraukėme valstybių narių, kurios jau buvo atrinktos į panašius auditus (išskyrus Italiją⁷), o iš likusių valstybių narių pasirinkome tas, kuriose buvo didžiausias ir ilgai išsilaikęs SB deficitų ir skolos lygis; arba kurioms buvo ilgiausiai taikoma PDP; bei kurios buvo labiausiai nutolusios nuo savo VTT (žr. I priedą).

09

Mūsų audito kriterijai parengti remiantis:

1. teisinės sistemos reikalavimais, visų pirma Reglamentu Nr. 1466/97, susijusiu su Europos semestru;
2. elgesio kodeksu, nagrinėjant SKP turinį;
3. Komisijos taisyklėmis ir procedūromis, pavyzdžiui, vademekumais ir kitomis gairėmis, parengtomis valstybėms narėms arba jos viduje – Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato (GD) darbuotojams (DG ECFIN);
4. įvairių ES institucijų ir kitų tarptautinių organizacijų [, visų pirma Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos Centrinio Banko (ECB)] parengtais dokumentais arba dokumentais, kurie buvo parengti atlikus tyrimus, siekiant nustatyti geriausią praktiką.

10

Mes apsilankėme DG ECFIN, kad gautume taisyklių sistemos, įvairių veiklos sprendimų loginio pagrindo ir vidaus procesų, susijusių su valstybių narių fiskalinių planų vertinimu ir galiausiai KŠSR parengimu, pristatymą.

11

Surengėme interviu su konkrečias šalis kuruojančių DG ECFIN skyrių, atsakingų už į imtį įtrauktas šešias valstybes nares, darbuotojais ir peržiūrėjome įvairius Komisijos dokumentus, abu viešai prieinamus tekstus ir vidaus dokumentus. Mes taip pat atlikome informacinius vizitus į šešias į imtį įtrauktas valstybes nares, kuriose mes susitikome su analogiškas pareigas kaip Komisijoje einančiais pareigūnais atitinkamose finansų ir ekonomikos ministerijose, fiskalinių tarybų atstovais ir Europos semestro pareigūnais ES atstovybėse.

12

Mes organizavome patariamąjį forumą, kuriame dalyvavo nepriklausomi ekspertai iš akademinių ir mokslinių tyrimų įstaigų ir analitikų centrų, bei pakvietėme keleto valstybių narių fiskalines tarybas į vidaus seminarą pasikeisti nuomonėmis apie sistemą ir įvairius pokyčius, kuriuos jie nustatė valstybėse narėse.

13

Mes atlikome Komisijos naudojamų atitikties vertinimo modelių analitinius testus. Mes tikrinome, ar modeliai buvo struktūrizuoti atsižvelgiant į reglamentuose nustatytas sąlygas ir ar jie buvo tikslūs ir suderinti valstybėse narėse ir laiko atžvilgiu.

14

Mes taip pat patikrinome tam tikrų veiklos metodų poveikį palygindami bendrus rezultatus su alternatyvių traktuočių simuliacijomis ir pakartotinai atlikome įvairias šalis kuruojančių skyrių atliktas analizes, peržiūrėdami valstybių narių SKP, Komisijos TDD, vidaus darbo dokumentus ir kitą turimą informaciją, norėdami nustatyti, ar tam tikros Komisijos padarytos pastabos ir rekomendacijos buvo tinkamai pagrįstos.

Pastabos

I dalis. Reglamente nustatytas tinkamas konvergencijos prie VTT tempas, bet įtraukta neaiškių nuostatų

15

Norint pasiekti greitą konvergenciją prie VTT, reglamente nustatytas vidutinis metinis SB koregavimo kriterijus, sudarantis 0,5 % BVP, ir nurodyta, kad kriterijus turėtų būti didesnis valstybėms narėms, kurių skola viršija 60 % BVP⁸.

16

Nors tame yra nemažai prieštaringumo, pagal reglamentą leidžiama palyginti didele marža nukrypti nuo kriterijaus prieš tai, kol nustatoma, kad valstybė narė neatitinka reikalavimų. Tam tikrą nukrypimo maržą būtų galima laikyti pagrįsta, atsižvelgiant į su prognozavimu ir biudžeto vykdymu susijusius neapibrėžtumus. Tačiau numatyta marža yra labai didelė: per vienerius metus leistinas nuokrypis gali būti 0,5 %, t. y. to paties dydžio, kaip ir kriterijus. Per dvejus metus, jis taip pat gali iš viso sudaryti 0,5 % BVP (t. y. vidutiniškai 0,25 % per metus). Dėl tokios palyginti didelės leistino nuokrypio maržos tampa neaišku, ko iš tikrųjų yra tikimasi iš valstybių narių. Dar svarbiau tai, kad reglamente nėra aiškiai nustatyta tokių nuokrypių bendra riba per kelerius metus, o tuo remiantis galima būtų traktuoti, kad šiek tiek mažesnis nei 0,25 % nuokrypis gali išlikti neribotą laiką⁹. Tai daro didelį poveikį laikotarpiui, kuris reikalingas valstybei narei, kad ji pasiektų savo VTT, o kartu ir prevencinės dalies veiksmingumui.

17

Be to, reglamente nustatyta tam tikrų sąlygų ir lankstumo priemonių, kurios galėtų daryti papildomą poveikį prevencinės dalies veiksmingumui, atsižvelgiant į tai, kaip jas įgyvendina Komisija.

18

Reglamente nustatyta, kad SB koregavimas turėtų priklausyti nuo ekonominio ciklo, tačiau tai reiškia, kad tam tikras koregavimas būtų reikalingas ir per ekonomikos nuosmukį. Pagal jį reikalaujama, kad Komisija ir Taryba išnagrinėtų, „ar ekonomikos pakilimo laikotarpiu įdedama daugiau koregavimo pastangų, tuo tarpu per ekonomikos nuosmukį šios pastangos galėtų būti labiau ribotos“¹⁰.

19

Be to, reglamentas suteikia „biudžeto laviravimo galimybių, visų pirma atsižvelgiant į viešojo sektoriaus investicijų poreikį“¹¹.

20

Reglamente suteikiama lankstumo reikalaujant, kad Taryba ir Komisija „atsižvelgtų į įgyvendinamas pagrindines struktūrines reformas, turinčias ilgalaikį teigiamą poveikį biudžetui, įskaitant potencialaus augimo padidėjimą, ir kartu – patikrinamą poveikį ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui“¹². Kad galėtų pasinaudoti šia lankstumo priemone, valstybės narės savo SKP privalo pateikti „pagrindinių struktūrinių reformų, darančių tiesioginį ilgalaikį teigiamą poveikį biudžetui, sąnaudų ir naudos analizę“¹³. Prašymai pasinaudoti lankstumo priemone atitinka reikalavimus, jei valstybė narė išlaikė atsargos maržą iki 3 % referencinės vertės ir yra numatyta, kad ji sugrįš prie vidutinės trukmės biudžeto tikslo „programavimo laikotarpiu“¹⁴. SKP programos laikotarpis paprastai yra ketveri metai, tačiau kai kuriose šalyse į programos laikotarpį įtraukiami 5-ieji metai.

21

Reglamente taip pat specialiai leidžiami nuokrypiai dėl papildomų tiesioginių pensijų reformų sąnaudų¹⁵. Reikalavimus atitinkantis nuokrypis yra griežtai siejamas su biudžeto sąnaudomis pirmaisiais metais nuo reformos pradžios ir papildomomis metinėmis sąnaudomis vėlesniais metais. Atsižvelgiant į teigiamą ilgalaikį pensijų reformų poveikį fiskaliniam tvarumui, dėl šios nuostatos nenukenčia reglamento veiksmingumas.

22

Galiausiai, reglamente taip pat leidžiami nuokrypiai, susiję su neįprastais įvykiais, kurių valstybės narės negalėjo kontroliuoti ir kurie daro didelį poveikį jų finansinei būklei, ir su dideliu ekonomikos nuosmukiu euro zonoje arba visoje Sąjungoje, su sąlyga, kad tokie nuokrypiai nekelia pavojaus vidutinio laikotarpio fiskaliniam tvarumui.

23

Nors pagrindiniai Reglamento reikalavimai buvo išreikšti per biudžeto balanso ir struktūrinio balanso gerinimą, 2011 m. reformomis buvo papildomai nustatytas išlaidų kriterijus (IK). Pagal šį kriterijų reikalaujama, kad metinių išlaidų augimo raida, kaip apibrėžta Reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punkte¹⁶, neviršytų vidutinio laikotarpio potencialaus BVP augimo normos, nebent perviršis būtų kompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis. Be to, jeigu valstybė narė nesilaiko vidutinės trukmės tikslo, metinis išlaidų augimas turėtų būti mažesnis už vidutinio laikotarpio potencialaus BVP augimo normą, kad būtų pasiektas tikslinis SB pagerėjimas.

24

Nors šie du kriterijai (IK ir SB privalomas kriterijus) teoriškai galėtų leisti pasiekti tuos pačius rezultatus, skirtingi atitikties rezultatai gali atsirasti dėl tam tikrų skirtumų, kaip antai skirtingos potencialaus augimo normos naudojimas nei SB atveju arba palūkanų išlaidų neįtraukimas. Tačiau išlaidų taisyklė suteikia tam tikrų pranašumų atliekant ex post veiksmingumo vertinimą¹⁷.

II dalis. Komisija plačiai naudojosi jai suteikta diskrecija, tačiau mažai dėmesio skyrė pagrindiniam tikslui

Cikliškai koreguojami reikalavimai kartu su nukrypimo marža ir diskrecijos marža neleidžia pasiekti koregavimo kriterijaus normos

25

Siekdama diferencijuoti korekcijas pagal ekonomikos ciklo būseną (Reglamente vadinamą nuosmukio ar pakilimo laikotarpiais), Komisija 2015 m. paskelbė privalomų korekcijų matricą (toliau – „matrica“), kurioje buvo nustatytos privalomos korekcijos (žr. 3 paveikslą). Pagrindinis kriterijus, nustatant pakilimo arba nuosmukio laikotarpį, yra gamybos apimties atotrūkis, kuris gali priklausyti vienai iš penkių kategorijų: išimtinai didelis nuosmukis, labai didelis nuosmukis, nuosmukis, normali padėtis ir pakilimas. Pagal matricą nenumatoma atlikti koregavimų esant „išimtinai dideliam nuosmukiui“ – ši sąvoka nėra paminėta Reglamente. Valstybės narės, kurių skola mažesnė nei 60 % BVP, neprivalo atlikti koregavimų esant „labai dideliam nuosmukiui“ ir, nebent augimas viršija potencialų lygį, netgi esant „dideliam nuosmukiui“. Nors reglamente nereikalaujama, Komisija vėliau dėl matricos (ir kitų lankstumo priemonių) susitarė su valstybėmis narėmis Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje (ECOFIN)¹⁸.

3 paveikslas

Matrica, kuria remiantis nustatoma metinė fiskalinė korekcija siekiant VTT pagal pakto prevencinę dalį

		Reikalaujama metinė fiskalinė korekcija*
	Sąlyga	Skola mažesnė nei 60 % ir nėra rizikos tvarumui	Skola didesnė nei 60 % arba yra rizika tvarumui
Ypatingas nuosmukis	Realus augimas <0 arba gamybos apimties atotrūkis <-4	Korekcija nereikalinga
Labai didelis nuosmukis	-4 ≤ gamybos apimties atotrūkis <-3	0	0,25
Didelis nuosmukis	-3 ≤ gamybos apimties atotrūkis < -1,5	0 jei augimas mažesnis už potencialą, 0,25 jei augimas didesnis už potencialą	0,25 jei augimas mažesnis už potencialą, 0,5 jei augimas didesnis už potencialą
Įprastos sąlygos	-1,5 ≤ gamybos apimties atotrūkis < 1,5	0,5	> 0,5
Ekonomikos pakilimas	gamybos apimties atotrūkis ≥ 1,5 %	> 0,5 jei augimas mažesnis už potencialą. ≥ 0,75 jei augimas didesnis už potencialą.	≥ 0,75 jei augimas mažesnis už potencialą. ≥ 1 jei augimas didesnis už potencialą.

* Visi skaičiai pateikti BVP procentiniais punktais.

Šaltinis: COM (2015) 12 final, 2 priedas.

26

Tais atvejais, kai augimo normos yra neigiamos ir gamybos apimties atotrūkis yra mažesnis nei 4 %, matricoje nurodyta frazė „koregavimo nereikia“, o ne „nulinis koregavimas“. Tai galėtų reikšti, kad skirtingos sąvokos buvo vartojamos siekiant sudaryti galimybę SB mažėjimui esant dideliems nuosmukiams, nors audito metu Komisija nurodė, kad abiem atvejais būtų reikalaujama nulinio koregavimo¹⁹. Didelis įvairių kategorijų, susijusių su „nuosmukiu“, skaičius rodo, kad matrica buvo sudaryta esant giliam nuosmukiui, o tai taip pat galėjo turėti įtakos jos parametrų vertėms.

27

Komisija taikė nedidelę ir nenuoseklią reikalaujamų korekcijų diferenciaciją valstybėms narėms, kurių skola yra didesnė (t. y. virš 60 % ribos), ir kitoms valstybėms narėms. Pirmosioms yra nustatytas ketvirčiu procentinio punkto didesnis reikalavimas nuosmukio ir pakilimo laikotarpiais, tačiau stebėtina, kad ne normalios padėties laikotarpiu. Joms Komisija tiesiog nurodė, kad reikalavimas turėtų būti didesnis negu 0,5 % BVP. 2016 m. vademekume paaiškinama, kad „didesnis negu 0,5 % BVP“ „paprastai laikomas ne mažesniu kaip 0,6 % BVP“²⁰. Nors normalios padėties laikotarpiu buvo reikalaujama 0,6 % BVP korekcijos, nėra įrodymų, kad normalios padėties laikotarpiu didesnius skolos lygius turinčioms valstybėms narėms buvo rekomenduojamas didesnis nei ši suma reikalavimas.

28

Matricoje daromas skirtumas atsižvelgiant į tai, ar augimas viršija potencialų augimą ar ne. Vis dėlto, tai nedaroma nuosekliai, kadangi reikalavimai yra ketvirtadaliu procentinio punkto didesni, jeigu augimas viršija potencialą nuosmukio arba pakilimo laikotarpiu, tačiau tokia korekcija nėra taikoma mažą skolą turinčioms šalims esant normaliam laikotarpiui ir ji nėra apibrėžta didelę skolą turinčioms šalims. Nors įgyvendinti reformas, kai augimas yra spartus, t. y. didesnis nei vidutinė arba potenciali augimo norma, turėtų būti lengviau, Komisija tvirtino, kad ji yra išnagrinėjusi didesnių korekcijų galimybę, įskaitant jų perspektyvumą politiniu požiūriu (taip pat žr. 50 dalį).

29

Prieš nustatydama matricos vertes, Komisija neanalizavo, kaip nustatyti parametrai, o kartu Reglamente nustatytas „reikšmingas nuokrypis“, gali užtikrinti, kad valstybės narės per pagrįstą laiką pasiektų savo VTT. Sudarant matricą nebuvo modeliuojama, ar darant pagrįstas makroekonomines prielaidas, jos vertės leis per pagrįstą laikotarpį pasiekti vidutinį 0,5 p. p. BVP struktūrinio balanso pagerėjimą. Buvo atlikta vienintelė analizė dėl gamybos apimties atotrūkio pasiskirstymo, nenagrinėjant, kaip tai paveiktų galimybes pasiekti VTT.

30

Europos fiskalinė valdyba įspėjo, kad Reglamente nenustačius sudėtinio nuokrypio apribojimų, valstybės narės yra skatinamos sistemingai nukrypti nuo privalomos korekcijos įgyvendinant VTT ir kad kai kurios jų galėjo planuoti tai padaryti leidžiamos maržos ribose²¹.

31

Dar labiau susilpnindama sistemą, 2017 m. gegužės mėn. Komisija nustatė „traktavimo maržą“, kuri taip pat vadinama „diskrecijos marža“²². Ji pranešė, kad šią maržą ketina naudoti tais atvejais, kai didelio fiskalinio koregavimo poveikis ekonomikos augimui ir užimtumui būtų ypač reikšmingas²³.

32

Savo 2017 m. gegužės mėn. pasiūlytose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose Italijai Komisija nurodė, kad privalomas koregavimas turėtų būti „ne mažesnis kaip 0,6 % BVP“, bet paskui pridūrė: „Kaip primenama Komisijos komunikate, kuris pridedamas prie šių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, vertinant 2018 m. biudžeto plano projektą, o vėliau – 2018 m. biudžeto rezultatus, reikės tinkamai atsižvelgti į tikslą siekti fiskalinės krypties, kuri padeda ir stiprinti vykstantį Italijos atsigavimą, ir užtikrinti šalies viešųjų finansų tvarumą. Atsižvelgdama į tai ir į Italijos ciklinę padėtį, Komisija ketina pasinaudoti taikytina diskrecijos riba.“²⁴

33

Taip Komisija ex ante pareiškė, kad reikšmingas nuokrypis nuo KŠSR nustatytos korekcijos nereiškia, kad turi būti automatiškai priimamas sprendimas dėl neatitikties. Dėl to sumažėjo nustatyto reikalavimo svarba ir patikimumas.

34

Vėliau tais pačiais metais aiškindama šią naują lankstumo priemonę, Komisija nurodė, kad vertindama SAP reikalavimų laikymąsi, ji turi tam tikrą diskrecijos laisvę²⁵. Todėl, net valstybei narei reikšmingai nukrypus nuo savo privalomos korekcijos, Komisija „gali galiausiai padaryti išvadą“, kad reikšmingo nuokrypio procedūra nėra būtina. Komisija šiuo klausimu remiasi Reglamento Nr. 1466/97 6 straipsnio 3 dalimi, teigdama, kad nors bendras vertinimas yra susijęs su tiksliais kiekybiniais kriterijais, jis šiais kriterijais neapsiriboja ir Komisija gali atsižvelgti ir į kitus dalykus.

35

Papildomų paaiškinimų dėl didesnio lankstumo taikymo buvo paskelbta Komisijos 2018 m. BPP bendro vertinimo ataskaitoje. Lankstumas grindžiamas tuo, kad ekonomikos atsigavimas vis dar trapus arba kad jam gali būti pakenkta taikant pernelyg didelį fiskalinį sugriežtinimą. Teigiama, kad valstybės narės, kurių skolos ir BVP santykis viršija 60 %, turėtų užtikrinti veiksmingą „pagrįsto fiskalinio koregavimo“ atlikimą, kurį Komisija apibrėžia kaip maždaug pusę matricoje nustatyto reikalavimo. Tame pačiame dokumente ši pagrįsta korekcija pateikiama kaip pagrindinis kriterijus siekiant išvengti skola grindžiamos PDP.

36

Reikėtų pažymėti, kad paskutinis reikalavimų sušvelninimas buvo nustatytas tuo metu, kai ES ir euro zonos ekonomika buvo nuolatos auganti jau ketverius metus ir augimo normos buvo didesnės nei potenciali gamybos apimtis. Vienu atveju Komisija privalomos korekcijos sumažinimą grindė savo vertinimu, kad ekonomikos atsigavimas nėra pakankamai tvarus, bet neatsižvelgė į tai, kad pastarųjų ketverių metų (2015–2018 m.) augimas, kuris gali atrodyti mažas, remiantis įvertinimu, yra 1 p. p. didesnis negu potenciali augimo norma.

Komisijos lankstumo nuostatų, dėl kurių ji vėliau susitarė su valstybėmis narėmis, įgyvendinimas lemia didelius vėlavimus siekiant VTT ir sudaro pagrindą nesusijusių išlaidų didėjimui

37

2015 m. Komisija laikėsi požiūrio taikant struktūrinių reformų sąlygą apsiriboti 0,5 % BVP ir nenustatyti apribojimų investicijų sąlygai²⁶. Vėliau ECOFIN taryba²⁷, susitarusi su Komisija, nustatė, kad tol, kol valstybė narė nepasiekia savo VTT, bendra išlygų dėl struktūrinių reformų ir investicijų suminė riba yra 0,75 % BVP. Viršutinė riba nebuvo nustatyta pensijų reformos sąlygai (kuri visgi yra ribojama faktinių sąnaudų). Toks apribojimas taip pat netaikomas neįprasto įvykio sąlygai.

38

Investicijų sąlyga gali būti naudojama tik tais biudžetiniais metais, kai BVP augimas yra neigiamas arba neigiamas gamybos apimties atotrūkis yra didesnis negu 1,5 % BVP. Toks apribojimas netaikomas struktūrinių reformų sąlygoms (įskaitant pensijų reformos sąlygą). Toks apribojimas taip pat netaikomas neįprasto įvykio sąlygoms.

39

Investicijų ir struktūrinių reformų išlygos gali būti pritaikytos tik tada, kai valstybės narės struktūrinio balanso atotrūkis nuo VTT yra ne didesnis kaip 1,5 p. p. BVP. Šis apribojimas netaikomas pensijų reformos sąlygai. Jis taip pat netaikomas neįprasto įvykio sąlygoms.

40

1 lentelėje pateikta visų 2013–2017 m. patvirtintų lankstumo sąlygų suvestinė.

1 lentelė

2013–2017 m. pritaikytų lankstumo sąlygų sąrašas, proc. BVP

VN	Leistino nuokrypio suma 2013–2017 m.		2013		2014		2015		2016					2017
			Pensijos	Investicija	Pensijos	Investicija	Pensijos	Pabėgėliai	Struktūrinės reformos	Pensijos	Investicija	Pabėgėliai	Saugumas	Struktūrinės reformos	Pensijos	Investicija	Pabėgėliai	Saugumas	Žemės drebėjimas
LV	1,20		0,50				0,30			0,30				0,10
IT	1,20							0,03	0,50		0,21	0,06	0,06				0,16		0,18
BG	0,70			0,60		0,10
FI	0,67							0,05				0,17		0,50		0,10	-0,15
SK	0,40					0,40
AT	0,39							0,09				0,25	0,04					0,01
HU	0,22							0,04					0,04					0,14
BE	0,17							0,03				0,08	0,05					0,01
LT	0,10									0,10				0,4*
SL	0,08											0,07					0,01
	Šaltiniai: 2013–2017 m. Komisija.
		Suteikta atgaline data
		Suteikta
		Turi būti suteikta atgaline data (2018 m. pavasario prognozė)
	*	0,40 suteikta visa apimtimi su sąlyga, kad bus laikomasi minimalaus kriterijaus. Tai reiškė, kad leistinas nuokrypis Lietuvai 2017 m. buvo 0,1.

Šaltinis: Komisija.

Investicijų sąlygos įgyvendinimas

41

2015 m. sausio mėn. Komisija²⁸ laikėsi pozicijos, kad išlyga pagal investicijų sąlygą gali būti pritaikyta tada, kai valstybės narės numato patirti nacionalinių išlaidų tinkamoms finansuoti augimą skatinančioms ES programoms²⁹. Tuomet nominaliosios išlaidos yra apskaičiuojamos kaip BVP procentinė dalis, o reikalaujama korekcija sumažinama ta pačia BVP procentine dalimi. Buvo nustatyta sąlyga, kad išlaidų, skirtų bendrojo ilgalaikio kapitalo formavimui, vertė eurais atitinkamais metais neturėtų mažėti. Vėliau tai patvirtino ECOFIN dokumente „Bendrai sutarta pozicija dėl lankstumo Stabilumo ir augimo pakte“³⁰.

42

Pagal dabartinę investicijų sąlygos koncepciją, investicijų santykio, kaip BVP dalies, didėjimas nėra nei sąlyga, nei aiškiai nustatytas tikslas. Italijos atveju Komisija pranešė, kad net atsižvelgiant į pritaikytą investicijų išlygą, valstybės biudžeto išlaidos, skirtos bendro ilgalaikio kapitalo formavimui, iš tikrųjų išliktų daugiau ar mažiau stabilios, palyginti su BVP³¹.

43

Kadangi dėl išlaidų, susijusių su patvirtinta investicijų sąlyga, sumažės tų metų, kuriais išlyga buvo pritaikyta, struktūrinis balansas, tai turės įtakos struktūrinių balansų raidai vėlesniais metais ir dėl to pailgės konvergavimo prie VTT laikas, jei kitos sąlygos išliks nepasikeitusios. Todėl investicijų išlyga vienais metais padidins bendras leidžiamas išlaidas vėlesniais metais, nepriklausomai nuo investicijų išlaidų lygio visais tais metais. Nėra sąlygos, pagal kurią didesnis investicijų lygis būtų išlaikytas vėlesniais metais. Tai taip pat galima matyti iš Komisijos investicijų sąlygos poveikio aprašymo³² (žr. 4 paveikslą).

44

Kad nepailgėtų konvergencijos laikas, vėlesniais metais Komisija turėtų padidinti matricos korekcijas visu arba proporcingai paskirstytu patvirtintos investicijų išlygos dydžiu (tas pats pasakytina apie struktūrines reformas ir išlygas neįprasto įvykio atveju, žr. toliau). Tačiau Komisija šio metodo netaiko. Audito metu ji paaiškino, kad dėl papildomų patikslinimų matricoje susidarytų pabaigos-pradžios korekcijų modelis ir galėtų prireikti didelių korekcijų, kurios gali būti traktuojamos kaip nuobaudos arba gali susilpninti valstybių narių paskatas įgyvendinti struktūrines reformas.

45

Savo investicijų sąlygos poveikio aprašyme³³ Komisija nurodo, kad konvergencijos laikas ilgės, tačiau teigia, kad iki paskutinių programos metų išlygų poveikis bus panaikintas. Jos apskaičiavimas paremtas prielaida, kad vidutinė korekcija sudarys 0,5 p. p. BVP per metus ir kad valstybių narių pradinis atotrūkis nuo VTT yra 1,5 % BVP. Jei nebūtų taikoma investicijų išlyga, tokiu tempu VTT būtų pasiektas per 3 metus. Taikant 0,5 % BVP investicijų išlygą, būtų reikalingi dar vieni metai. Tuo remdamasi, Komisija teigia, kad netgi netaikant kompensacinių priemonių vėlesniais metais, išlygų poveikis bus panaikintas iki programos laikotarpio pabaigos (žr. 4 paveikslą).

46

Tačiau iš tikrųjų vidutinė 0,5 % korekcija nėra pasiekiama, be kitų veiksnių, dėl reikšmingo nuokrypio maržos. Dėl to konvergencijos laiko pailgėjimas bus daug didesnis. Jis dar labiau pailgės, kai bus atsižvelgta į kitų išlygų (reformų ir neįprastų įvykių) poveikį. Vienos šalies atveju 2015–2017 m. su pensijomis nesusijusios bendros išlygos visiems tikslams siekė 1,2 % BVP (žr. 1 lentelę).

47

Galutinis poveikis yra tas, kad dėl patvirtintos investicijų išlygos padidėja bendros išlaidos vėlesniais metais, nepriklausomai nuo to, kaip pasikeičia investicijų išlaidų lygis. Todėl visas einamųjų išlaidų padidėjimas gali viršyti patvirtintą investicijų išlygą kelis kartus tol, kol galiausiai bus pasiektas VTT³⁴.

Struktūrinių reformų sąlygos įgyvendinimas

48

Kaip ir investicijų sąlygos atveju, dėl struktūrinių reformų išlygos leidžiamos išlaidos padidėja ne tik tais metais, kuriais ji buvo patvirtinta, bet ir vėlesniais metais (lyginant su pirmine trajektorija), todėl pailgėja konvergencijos siekiant VTT laikas.

49

Komisija nusprendė, kad struktūrinių reformų išlyga nebūtinai turi atitikti faktines biudžeto sąnaudas, patiriamas įgyvendinant reformą³⁵. Kita vertus, reglamente aiškiai reikalaujama, kad tam, kad reformai būtų pritaikyta išlyga, būtina sąnaudų ir naudos analizė³⁶. Didelių pensijų sistemos reformų atveju jame aiškiai nurodoma, kad išlyga turėtų apsiriboti faktinėmis sąnaudomis.

50

Vietoj to, nustatydama išlygos lygį (laikydamasi ECOFIN patvirtintų ribų) Komisija turi diskrecijos laisvę, jei numatoma, kad reforma turės ilgalaikį teigiamą poveikį augimui ir kartu teigiamą poveikį biudžetui, nepaisant to, kad tokį poveikį yra daug sunkiau įvertinti nei faktines biudžeto reformos sąnaudas. Taip „standartinių reformų išlyga“ veikia kaip paskata vykdyti reformas, o ne kaip priemonė, skirta jų sąnaudoms padengti³⁷.

51

Tačiau Komisija turi daug kitų politikos priemonių, kuriomis gali skatinti valstybes nares vykdyti struktūrines reformas, įskaitant jos biudžeto išteklius.

52

Komisija taikys sąlygą atlikdama ex post vertinimą, jeigu planuojamos reformos bus visiškai įgyvendintos³⁸. Kai sąlygos taikomos ex ante, KŠSR nustatyta, kad jei planuojama reforma yra visiškai įgyvendinta, ex post atitikties vertinime sąlygos suma atskaitoma iš fiskalinio reikalavimo³⁹. Italijoje 2017 m. pavasarį, Komisija taikė leistiną nuokrypį, tačiau skaidriai neįvertino, ar visos reformos, nustatytos 2015 m. Italijos nacionalinėje reformų programoje, dėl kurių buvo prašoma taikyti lankstumo sąlygą, buvo visiškai įgyvendintos. 2017 m. šalies ataskaitoje kai kurios reformos įvertintos kaip neįgyvendintos (pavyzdžiui, nebuvo priimtas 2015 m. konkurencijos teisės įstatymo projektas).

53

Nustatėme, kad Komisija neturėjo pakankamos informacijos ir neatliko tinkamo tiesioginių fiskalinių sąnaudų ir tam tikras sąlygas pagrindžiančios ilgalaikės naudos vertinimo (tiek ex ante, tiek ex post). Pavyzdžiui, Italijai 2016 m. buvo taikytos dvi 0,5 % BVP struktūrinių reformų sąlygos; tačiau nuokrypis neatitiko patikrinamų tiesioginių ir netiesioginių reformų fiskalinių sąnaudų, kurias buvo įvertinusi Italija. 2016 m. nuokrypis buvo du kartus didesnis už sąnaudas, o koregavimo laikotarpiu (2017–2019 m.) sąnaudų nebuvo prognozuojama.

54

Mes taip pat nustatėme, kad Komisija nepakankamai įvertino su sąlygomis susijusį ekonominį poveikį. Simuliacijos naudojant modelį QUEST pavyzdžių egzistuoja⁴⁰, tačiau kai kuriais atvejais Komisija turėjo iš valstybių narių paprašyti išsamesnės analizės ir pagrindimo, kai jos nebuvo pateikusios pakankamos informacijos. Italijos struktūrinių reformų 0,4 % BVP sąlygos nuo 2016 m. atveju nacionalinės valdžios institucijos įvertino reformų ilgalaikį teigiamą BVP poveikį ir pateikė šį vertinimą Komisijai. 2015 m. pavasarį Komisija įvertino, kad institucijų prognozuojamas teigiamas poveikis BVP yra „tikėtinas“. Tačiau mes negavome pakankamų įrodymų, kad galėtume patvirtinti Komisijos tikrinimus. Vėliau 2015 m. gruodžio mėn. Komisija parengė savo pačios poveikio vertinimus ir 2016 m. balandžio mėn. juos perskaičiavo, iš dalies dėl ilgalaikio ateities projekcijų pobūdžio ir susijusių tam tikrų prielaidų neapibrėžtumo. Atliekant sąlygos ex post vertinimą (t. y. 2017 m. pavasarį), įverčių nebuvo parengta. Šie įverčiai geriausiu atveju yra orientaciniai ir paprastai netikslūs, dėl to jie netinkami kaip kriterijus, pagal kurį gali būti atliekamas sąlygų tinkamumo ex post vertinimas. Kalbant apie Italijai taikytą investicijų sąlygą (0,25 % BVP), nebuvo įvertintas poveikis BVP.

Neįprastų įvykių sąlygos įgyvendinimas

55

Lankstumas leidžiamas, kai nuokrypiai atsiranda dėl neįprastų įvykių, kaip antai pabėgėlių antplūdžio, gaivalinių nelaimių arba grėsmių saugumui⁴¹. Komisija turi įvertinti, ar tokie įvykiai pateisina lankstumą, ar ne. Susijusioms sąlygoms netaikoma viršutinė riba.

56

Kaip ir investicijų ir struktūrinių reformų sąlygų atveju, Komisija nedidina reikalaujamų korekcijų po sąlygos patvirtinimo einančiais vėlesniais metais, siekiant kompensuoti išlaidų padidėjimą dėl neįprasto įvykio. Todėl VTT įvykdymo laikas dar pailgėja.

57

Vertindami išlaidas, kurios buvo leidžiamos pagal sąlygas, mes nustatėme, kad tam tikros prevencinės išlaidos buvo patvirtintos ex ante (pavyzdžiui, prevenciniai veiksmai dėl viešosios paskirties pastatų Italijoje 2017 m.), nepaisant to, kad buvo pažeistas vademekume nustatytas principas, pagal kurį reikalaujama, kad jos turi būti tiesiogiai susijusios su įvykiu⁴². Savo atsakymuose Komisija teigia, kad jei šios išlaidos nebūtų patirtos, jos būtų atmestos ex post. Manome, kad šiuo konkrečiu atveju jos turėjo būti laikomos netinkamomis, nes jos nėra tiesiogiai susijusios su pačiu įvykiu.

Palankiausių rodiklių iš kelių istorinių duomenų rinkinių pasirinkimas

58

Kitas sistemos švelninimo aspektas yra susijęs su palankiausių duomenų iš keleto istorinių duomenų rinkinių naudojimu priimant sprendimus įvairiais procedūros etapais, užuot pasitelkus naujausius turimus duomenis, kurie yra patikimiausi. Palankiausi duomenys šiame kontekste reiškia rodiklius, kuriems reikia mažiausios korekcijos. Palankiausių istorinių duomenų rinkinių pasirinkimas atliekamas: apskaičiuojant SB atotrūkį nuo VTT ir kai reikalaujama korekcija nustatoma ir vėliau įšaldoma.

59

Įvertindama atotrūkį nuo VTT konkrečiais metais, Komisija palygina VTT su ankstesnių metų SB ir tai darydama naudoja palankiausius istorinių duomenų rinkinius, užuot lyginusi VTT su tų metų SB. Valstybių narių, kurios yra įvykdžiusios savo VTT, bet susiduria su blogėjančiu SB, atveju gali susidaryti vienų metų vėlavimas, kai valstybė narė naudoja šį metodą.

Vienašališkas įšaldymo taikymas

60

Ankstesnių metų pavasarį nustatyti reikalavimai yra įšaldomi, t. y. jie niekada nėra didinami, net jei duomenų patikslinimai rodo ekonominių sąlygų gerėjimą. Pavyzdžiui, 2017 m. lapkričio mėn. vertindama BPP, Komisija būtų galėjusi atsižvelgti į pagerėjusias makroekonomines perspektyvas. Kita vertus, jie sumažinami, jei ekonominė padėtis pablogėja labai didelio nuosmukio laikotarpiu.

61

Be to, 2014 m. pavasario, 2015 m. pavasario ir 2016 m. pavasario vertinimuose Komisija pasirinko palankiausius rodiklius iš keleto istorinių duomenų rinkinių, kurie nebuvo lygiaverčiai, nes buvo paremti 1995 m. ir 2010 m. Europos integruotų ekonominių sąskaitų sistema (ESS). Per šį pereinamąjį laikotarpį dėl tokių istorinių duomenų rinkinių sumaišymo galėjo būti prieita prie kitokių nuomonių nei tuo atveju, jei rodikliai būtų grindžiami bendru standartu.

Bendras sąlygų ir reikšmingo nuokrypio maržos poveikis neleidžia pasiekti VTT per pagrįstą laiką

62

Kai buvo nustatytas 0,5 p. p. BVP metinės konvergencijos kriterijus, vidutinis deficitą turinčių valstybių narių SB buvo 2,9 % BVP⁴³, o jų vidutinis VTT buvo -0,5 % BVP. Tai reiškė, kad VTT būtų įvykdytas per maždaug penkerius metus, darant prielaidą, kad tuo laikotarpiu vyraus vidutinės makroekonominės sąlygos. Apytiksliai, tai sutaptų su valstybių narių, kurios užbaigia PDP, konvergencijos laiku, darant prielaidą, kad tuo momentu nominalusis balansas ir SB sutampa (žr. 1 langelį).

63

Tačiau, atsižvelgiant į vidutinį 0,25 % BVP reikšmingą nuokrypį dvejus metus iš eilės, valstybė narė galėtų padvigubinti savo konvergencijos laiką ir vis tiek būtų laikoma vykdančia reikalavimus.

64

Investicijų ir struktūrinių reformų lankstumo sąlygos buvo ribojamos 0,75 p. p. BVP. Esant 0,25 p. p. per metus vidutinėms fiskalinėms pastangoms⁴⁴, konvergencijos laikas pailgėtų dar trejais metais⁴⁵.

65

Lankstumo sąlygos, susijusios su neįprastais įvykiais, nėra apribotos; Italijos atveju jos pasiekė 0,5 p. p. BVP. Dėl to konvergencijos laikotarpis pailgės dar dvejais metais, darant prielaidą, kad sąlygos išliks tokios, kaip nurodyta pirmiau.

66

Be to, kaip parodė patirtis, bet koks nuosmukis padėtį sugrąžintų į pradžią. Atsižvelgiant į ilgą laikotarpį, per kurį pagal esamą sistemą leidžiama įvykdyti VTT, nuosmukis yra gana tikėtinas. Pavyzdžiui, palyginti švelni recesija 2000–2002 m. (vidutinės augimo normos euro zonoje netapo neigiamomis) lėmė euro zonos struktūrinio balanso sumažėjimą maždaug 1,2 % BVP. Tokie nuosmukiai dar labiau prailgintų laikotarpį, per kurį turi būti pasiektas VTT. Pratęsus VTT įvykdymo laiką, gali įvykti ir daugiau nei vienas nuosmukis.

67

1 diagramoje parodytas sudėtinis poveikis, kurį daro matrica, reikšmingo nuokrypio marža, visos sąlygos (išskyrus pensijų reformos sąlygą) ir galimas nuosmukis VTT įvykdymui skirtu laikotarpiu. Išskyrus nuosmukio poveikį, kiti 1 diagramoje parodyti poveikiai iš esmės atitinka poveikį, kuris jau buvo pasireiškęs iš tikrųjų.

68

Galiausiai, įdiegus naują „diskrecijos maržą“, atsivėrė nauja galimybė sušvelninti reikalavimus per pusę sumažinant matricos reikalavimą. Valstybei narei, kurios skola esant normaliai ekonomikos padėčiai viršija 60 % BVP, reikalavimas matricoje būtų sumažintas nuo 0,6 % iki 0,3 %. Be to, išskyrus atvejį, kai ankstesniais metais ji taikė didesnę nei 0,25 % BVP reikšmingo nuokrypio maržą, valstybė narė tuomet galėtų dar labiau sumažinti šį reikalavimą 0,24 % BVP dydžiu, iš esmės išvengdama bet kokios korekcijos, nepaisant to, kad ekonomikos sąlygos yra normalios.

69

Nustatydama matricą, įvesdama visas šias išlygas ir patvirtindama jas konkrečioms valstybėms narėms, Komisija neišnagrinėjo išlygų poveikio valstybių narių galimybėms pasiekti VTT per pagrįstą laikotarpį (žr. 1 langelį), o tai yra pagrindinis reglamento tikslas. Komisija nurodė, kad ji specialiai daugiausia dėmesio skyrė metiniams SB pokyčiams dėl su makroekonominių pokyčių prognozavimu susijusio neapibrėžtumo. Komisijos pateiktos ir vademekumo priede nurodytos simuliacijos nėra realistiškos, nes jose daroma prielaida, kad metinė konvergencijos norma lygi 0,5 % konvergencijos kriterijui, nors iš tikrųjų ji keičiasi pagal matricą ir yra papildomai sumažinama leidžiamos nuokrypio maržos dydžiu. Šis trumparegiškas požiūris neleidžia tinkamai įvertinti, koks yra išlygų poveikis Reglamento pagrindinio tikslo įvykdymui.

70

Bendrai imant, dėl matricos, reikšmingo nuokrypio maržos, įvairių lankstumo sąlygų ir naujausios diskrecijos maržos sistema tapo gerokai silpnesnė. Pavyzdžiui, konvergencijos prie VTT laikas valstybėms narėms, kurios taiko visas lankstumo sąlygas, galėtų būti tęsiamas ypač ilgą laikotarpį. Dėl to didelę skolą turinčios valstybės narės atsidurtų pavojingoje padėtyje per kitą ekonomikos nuosmukį ir nusikeltų jų skolos santykio sumažinimas.

Informacijos vertė vėlesnių metų SKP ateities projekcijose.

71

Dauguma valstybių narių, kurioms taikoma SAP prevencinė dalis, savo SKP parodo, kad jos pasiektų VTT per ketverius metus arba bent jau padarytų didelę pažangą siekiant šio tikslo⁴⁶. Tai atitinka Komisijos lūkesčius, kuriuos ji išreiškė savo dokumente „Geriausias lankstumo panaudojimas […]“⁴⁷. Vis dėlto, pagal prognozes, didžiausia pažanga bus padaryta per paskutinius dvejus programos laikotarpio metus (žr. 2 diagramą)⁴⁸.

72

SB ateities projekcijos yra tikslinamos kasmet. Pavyzdžiui, dauguma anksčiau 2014 m. ir 2015 m. pateiktų SB ateities projekcijų yra gerokai optimistiškesnės nei vėlesniais metais, t. y. 2016 ir 2017 m. (žr. 2 lentelę). Tokie tikslinant atlikti sumažinimai negali būti siejami su makroekonominės perspektyvos pablogėjimu, nes iš tikrųjų ji pagerėjo.

2 lentelė

Į imtį įtrauktų valstybių narių 2018 m. tikslinis SB 2014–2017 m. stabilumo ir konvergencijos programose, procentais BVP

	AT	BE	FI	IT	HU	NL	ES	FR	PT
2014 m. SKP	-0,3 %		0,3 %	0,0 %					-0,2 %
2015 m. SKP	-0,5 %	0,0 %	-2,6 %	0,1 %	-1,6 %	-0,5 %	-0,2 %	-0,1 %	-0,4 %
2016 m. SKP	-0,5 %	0,0 %	-1,4 %	-0,8 %	-1,7 %	-0,6 %	-1,9 %	-0,3 %	-0,8 %
2017 m. SKP	-0,8 %	-0,4 %	-1,1 %	-0,7 %	-2,4 %	0,3 %	-2,0 %	-0,5 %	-1,1 %

Šaltinis: 2014–2017 m. AT, BE, FI, IT, HU, NL, ES, FR, PT stabilumo ir konvergencijos programos.

73

Savo 2015 m. komunikate dėl lankstumo Komisija nurodė, kad „valstybė narė turi kompensuoti bet kokius laikinus nukrypimus, o VTT turi būti pasiektas per jos stabilumo ar konvergencijos programos ketverių metų laikotarpį“⁴⁹. Šis sakinys pateiktas skirsnyje, kuriame nagrinėjamas lankstumo sąlygų poveikis, tačiau leidžia manyti, kad visos valstybės narės turi pasiekti VTT iki SAP programos laikotarpio pabaigos.

74

Tame pačiame kontekste 5 straipsnio 1 dalyje pateiktas panašus sakinys: „biudžeto būklė turėtų grįžti prie vidutinės trukmės biudžeto tikslo per programos laikotarpį“.

75

Tačiau Komisija nelaiko valstybių narių atsakingomis už tokias peržiūras ir nebando įgyvendinti pirminio tikslo. Ji taip pat parengė matricą taip, kad visos valstybės narės, nepaisant to, kokia jų padėtis palyginti su VTT, pasiektų jį ketvirtaisiais programos laikotarpio metais. Nuolatinis struktūrinių balansų pervertinimas prognozuojant prieš 2–3 metus rodo, kad informacija vėlesnių metų SKP ateities projekcijose teikia ribotą vertę (žr. 2 lentelę).

III dalis. Sumažėjus rinkos spaudimui sustojo pažanga siekiant vidutinės trukmės tikslų ir kai kurios įsiskolinusios šalys nepasieks VTT per priimtiną laikotarpį

Per pastaruosius keletą metų nebuvo pažangos siekiant vidutinės trukmės tikslų

76

2011–2014 metais fiskalinį konsolidavimą valstybėse narėse visų pirma skatino rinkos spaudimas. Kai 2014 metais šis spaudimas sumažėjo, o BVP vėl ėmė augti, SAP pagrindas, susilpnėjęs dėl įgyvendinimo aktų, nebeleido toliau tobulinti struktūrinio balanso, ypač tose valstybėse narėse, kuriose fiskalinė būklė silpna. Euro zonoje po 2014 m. struktūrinis balansas išliko iš esmės nepakitęs, tuo tarpu struktūrinis pirminis balansas vidutiniškai pablogėjo 1 procentiniu BVP punktu. Valstybės narės išleido viską, ką sutaupė dėl mažesnių palūkanų normų (žr. 3 diagramą)

77

Keliose didelėse euro zonos šalyse (Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje), kurioms dar toli iki jų VTT, struktūrinis balansas, ir dar labiau struktūrinis pirminis balansas, smarkiai pablogėjo (žr. 4 diagramą).

78

Veikiant rinkos spaudimui, nepaisant nepalankių ekonominių to meto sąlygų, valstybių narių, pasiekusių savo VTT, skaičius išaugo nuo 3 (2011 metais) iki 12 (2014 metais). Po to pažanga šioje srityje sustojo, nepaisant to, kad augimas sugrįžo (žr. 5 diagramą). Šiuo metu savo VTT yra pasiekusios tik pusė valstybių narių.

79

5 paveiksle parodytas struktūrinio balanso pažangos lygis savo VTT nepasiekusiose valstybėse narėse, remiantis 2017 m. pavasario prognoze. Vidutiniškai šios 13 valstybių nedaro pažangos jau ketveri metai nuo 2014 m. iki jų paskutinės prognozės už 2018 metus. Faktiškai septynios iš jų pranešė apie savo struktūrinio balanso pablogėjimą ir tik šešios valstybės narės užregistravo pagerėjimą. Vidutinis pablogėjimas buvo šiek tiek didesnis už vidutinį pagerėjimą.

5 paveikslas

Valstybių narių konvergencija prie jų VTT ar atsilikimas nuo jo 2014–2018 metais

Valstybės narės nepasiekusios VTT	VTT	Atsilikimas nuo VTT	Struktūrinis balansas (% potencialiojo BVP)		∆SB	SB blogėja	SB gerėja
	2017 m. SKP	(2017 m. SB – VTT)	2014	2018	(2018-2014)
Rumunija	-1,0	-2,3	-0,4	-4,3	-3,9
Estija	-0,5	-0,6	0,0	-1,4	-1,4
Vengrija	-1,5	-1,7	-2,2	-3,6	-1,4
Italija	0,0	-2,1	-1,0	-2,0	-1,0
Latvija	-1,0	-0,8	-1,0	-1,8	-0,8
Austrija	-0,5	-0,4	-0,8	-1,0	-0,2
Portugalija	0,25	-2,1	-1,7	-1,8	-0,1
Suomija	-0,5	-0,5	-1,5	-1,4	0,1
Lenkija	-1,0	-1,1	-2,8	-2,3	0,5
Slovėnija	0,25	-1,9	-2,2	-1,6	0,6
Slovakija	-0,5	-1,1	-2,2	-1,2	1,0
Belgija	0,0	-1,5	-2,9	-1,5	1,4
Airija	-0,5	-0,8	-4,0	-0,5	3,5
VN skaičius.						7	6
Dalis VN nepasiekusių savo VTT.						54%	46%

Šaltinis: Komisijos 2017 m. rudens prognozė, 2017 m. SKP, 2018 m. DPP vertinimas.

80

Be to, nuo 2016 m. Komisijos poziciją nustatančiuose dokumentuose dėl euro zonos fiskalinės krypties rekomenduojama numatyti fiskalinę ekspansiją⁵⁰, nepaisant to, kad po 2013 m. gamybos apimties atotrūkis pradėjo sparčiai mažėti ir 2018 metais taps teigiamas (žr. 6 diagrama)⁵¹. Dėl tokių rekomendacijų galėjo sumažėti fiskalinio konsolidavimo tempas savo VTT nepasiekusiose valstybėse narėse.

81

Tai, kad valstybių narių, kurioms taikoma prevencinė dalis, bet kurios dar nėra pasiekusios savo VTT, dedamos koregavimo pastangos buvo silpnos, galima taip pat matyti, jei matricoje nustatytus SB koregavimo reikalavimus palyginsime su faktine korekcija. 7 diagramoje parodytas savo VTT nepasiekusių valstybių narių struktūrinio balanso pažangos lygis. Labai nedaug šalių laikosi matricos reikalavimų, o dauguma jų juos pažeidžia. Remiantis preliminariais duomenimis, matyti, kad 2017 m. tik dvi valstybės narės atitiko matricą, o atsižvelgiant į naujausius struktūrinio balanso rodiklių duomenis 2018 m. pavasario prognozėje, matyti, kad atsižvelgiant į 2017 m. daugelyje valstybių narių registruotą augimą, daugiau nei pusė valstybių narių atitiks savo VTT ex post.

82

Be to, prevencinės dalies veiksmingumą neigiamai paveikė nuo 2014 m. daromi korekcinės dalies pakeitimai. Ispanijoje, kuriai taikoma korekcinė dalis, laikotarpiu po 2014 m. stipriai pablogėjo struktūrinis balansas, tuo tarpu Prancūzijoje ir Portugalijoje pažanga buvo labai lėta (žr. 3 lentelę)⁵².

3 lentelė

2017 m. vertinimas, po kelių metų gali būti pasiektas didelį skolos ir BVP santykio lygį turinčių euro zonos valstybių narių VTT

Valstybė narė	Vidutinis SB pokytis (2014–2018)	VTT	Atsilikimas nuo VTT	Metų, reikalingų pasiekti VTT, skaičius
		(2017 m. SP)	(2017 m. SB–2017 m. VTT)	(remiantis 2017 m. SB ir 2014–2018 m. korekcijos vidurkiu)
Belgija	0,3	0,0	-1,5	5,0
Airija	0,8	-0,5	-0,8	0,9
Ispanija	-0,3	0,0	-3,1	Konvergencijos nėra
Prancūzija	0,1	-0,4	-2,0	14,9
Italija	-0,2	0,0	-2,1	Konvergencijos nėra
Portugalija	0,2	0,25	-2,1	8,7

Pastaba. Portugalijos ir Prancūzijos 2017 m. struktūrinio balanso rezultatas ir 2018 m. ateities projekcija buvo reikšmingai padidinti atlikus perskaičiavimą 2018 m. pavasario prognozėje.

Šaltinis: SB – AMECO 2017 m.; valstybių narių nustatytas naudojant 2016 m. peržiūrėtą 2017 m. pavasario prognozę, taikytiną 2017–2019 metams; atotrūkis nuo VTT ir metai, kurių reikia VTT pasiekti, remiantis EAR skaičiavimais.

83

Be to, Komisija netaiko prevencinės dalies reikalavimų valstybėms narėms, kurioms taikoma korekcinė dalis, nors aiškios teisinės pozicijos šiuo klausimu nėra. Komisija aiškina, kad korekcinė dalis leidžia sumažinti nominalųjį deficitą iki mažiau nei 3 % vien tik taikant ciklinį atsigavimą, nereikalaujant pagerinti struktūrinį balansą. Tuo pat metu Komisija rekomendavo kai kurioms valstybėms narėms taikyti daug didesnį nei Sutartyse numatytą daugiametį terminų pratęsimą perviršinio deficito procedūros (PDP) užbaigimui. Taigi valstybės narės, kurioms taikoma korekcinė dalis, neprivalo vykdyti reikalavimų, kuriuos privalėtų vykdyti, jei joms būtų taikoma prevencinė dalis. Vienu metu Komisija prašė valstybių narių leisti pašalinti šiuos prieštaravimus, tačiau klausimas nebuvo išspręstas.

Ypač prastų rezultatų pasiekė labiausiai įsiskolinusios valstybės narės

84

Kai kurių pinigų sąjungai priklausančių valstybių narių biudžeto balanso ir skolos santykio pokyčiai yra daug didesni, nei pokyčiai, kuriuos rodo subendrinti ar vidutiniai rodikliai⁵³. Taip yra todėl, kad fiskalinės drausmės paskatos pinigų sąjungoje yra mažesnės, nes šalys neprivalo stebėti savo mokėjimų balanso būklės, tuo tarpu neigiamas jų fiskalinės politikos išorinis poveikis susijusioms šalims yra didesnis.

85

Todėl didžiausi pokyčiai vyksta labiausiai įsiskolinusiose ES šalyse (kurių skolos santykis didesnis nei 90 %). Be to, taip pat svarbu panagrinėti valstybes nares, kurioms šiuo 2014–2018 m. laikotarpiu taikoma korekcinė dalis. Logiška daryti prielaidą, kad prevencinės dalies kriterijai turėtų sudaryti pagrindą reikalaujamoms korekcijoms pagal korekcinę dalį. Šia prasme pirmieji yra svarbūs paskesniesiems. Padėtis, kuri išryškėja, kelia susirūpinimą (žr. 8 diagramą).

86

Sėkmės susilaukė Airija, kuri savo SB pagerino daug daugiau, nei buvo reikalaujama matricoje. Be to, ji turėtų pasiekti savo VTT 2018 metais, o jos skolos ir BVP santykis sparčiai mažėja⁵⁵. Šio santykio mažėjimas kartu su atsigavimu lėmė tai, kad ėmė mažėti, nors ir lėtai⁵⁶, šalies skolos santykis(žr. 9 diagramą).

87

Tam tikrą pažangą siekdama savo VTT padarė Belgija, tačiau daug mažesnę nei reikalaujama matricoje. Buvo prognozuojama, kad 2018 metų pabaigoje jai iki jos VTT vis dar bus likę 1,5 p. p., – neseniai ši prognozė buvo patikslinta neigiama linkme. Darant prielaidą, kad ateinančiais metais ji ir toliau koreguos vidutiniškai tokiu pat tempu kaip ir 2014–2018 metais, jai prireiks 5 metų, kad pasiektų VTT (taip pat žr. 3 lentelę).

88

Šiuo laikotarpiu Portugalijos struktūrinis balansas vidutiniškai pagerėjo tik labai nedaug ir nuo VTT dar skiriasi apie 2 p. p. BVP, nepaisant to, kad naujausi 2018 m. pavasario prognozės duomenys rodo reikšmingą 2017 m. struktūrinio balanso pagerėjimą. Jeigu 2017-ieji būtų išimtiniai metai ir pastarojo meto vidutinę koregavimo spartą atspindėtų ankstesni metai, VTT pasiekti prireiktų beveik 9 metų. Jeigu 2018 m. pavasario prognozėje nurodytas naujausias struktūrinio balanso pagerėjimas galės būti išlaikytas ir toliau viršys matricos reikalavimus, VTT būtų pasiekti per priimtinesnį laikotarpį.

89

Tačiau susirūpinimą kelia pokyčiai trijose didžiosiose šalyse: Prancūzijoje ir Ispanijoje ir Ispanijoje. Čia korekcijos smarkiai atsiliko nuo matricoje reikalaujamų ir konvergencija prie MTT per pagrįstą laikotarpį tokiais tempais užtikrinta nebus. Mūsų požiūriu, valstybių narių, kurioms taikoma korekcinė dalis, dideli fiskalinių balansų koregavimo nuokrypiai, skirtingai nuo valstybių narių, kurioms taikoma prevencinė dalis, daro reikšmingą poveikį visam SAP sistemos patikimumui.

90

Prancūzija, kuriai taikoma korekcinė dalis, 2014–2018 m. tik nežymiai pagerino savo struktūrinį balansą (žr. 3 lentelę). 2018 m. pabaigoje, iki VTT likus 2,7 procentinio punkto BVP ir darant prielaidą, kad vidutinis koregavimo greitis išliks kaip 2014–2018 m., vidutinės trukmės tikslams pasiekti prireiks 15 metų. Per ši laikotarpį Prancūzijos skolos ir BVP santykis toliau didėjo.

91

Per tą patį laikotarpį Italija (kuriai taikoma prevencinė dalis) ir Ispanija (kuriai taikoma korekcinė dalis) patyrė stiprų savo struktūrinių balansų pablogėjimą ir šiuo metu smarkiai atsilieka nuo VTT. Italijai trūksta 2 p. p., o Ispanijai – 3 p. p. Jos nepasiekė pažangos mažinant skolą, nepaisant jų ekonominio augimo.

92

Prancūzijos ir Ispanijos – kurioms taikomos PDP– atveju Komisija kelis kartus pratęsė PDP užbaigimo terminą⁵⁷, argumentuodama, jog „PDP vykdymo negalima paspartinti, jei valstybė narė pasiekia savo tarpinius nominalaus deficito tikslus, net jei nebuvo pasiekti politikos įsipareigojimai“⁵⁸. Todėl 2014–2017 m. Ispanijoje struktūrinis balansas pablogėjo 1,7 p. p. BVP, o Prancūzijoje struktūrinis balansas pagerėjo labai mažai.

93

Tuo laikotarpiu visose trijose didžiosiose šalyse augimas buvo didesnis už potencialųjį, o gamybos apimties atotrūkis mažėjo. Prognozuojama, kad 2018 m. Italijoje ir Ispanijoje šis atotrūkis bus teigiamas, o Prancūzijoje tik šiek tiek neigiamas (žr. 10, 11 ir 12 diagramas). Šios trys šalys papildomai išleido daugiau kaip pusę euro zonos viešojo sektoriaus skolos vertybinių popierių.

94

Neseniai ECB pranešė, kad įsiskolinusiose euro zonos šalyse nėra fiskalinio konsolidavimo pažangos. Savo 2017 m. Finansinio stabilumo apžvalgoje jis pažymėjo: „… gerinant nominalius balansus užmaskuojamas fiskalinis pažeidžiamumas ir bendras nedidelis fiskalinės padėties pablogėjimas euro zonoje 2017–2019 m. perspektyvoje. Keliose euro zonos šalyse fiskalinių pastangų nepakanka Stabilumo ir augimo pakto įsipareigojimams vykdyti. Numatomas struktūrinių balansų pablogėjimas 2017–2019 metais kai kuriose šalyse gali ir toliau būti kliūtis siekiant vidutinės trukmės tikslų“⁵⁹.

Skirtingas veiksmingumas valstybėse narėse, kuriose skolos lygis 2014–2018 m. buvo 70–90 %.

95

Šioje grupėje dvi šalys viršijo matricos reikalavimus: Lenkija ir Kroatija. Austrija ir šiek tiek mažiau Jungtinė Karalystė priartėjo prie savo reikalavimų. Slovėnijoje apibendrinus korekcijos nebuvo, tuo tarpu Vengrija įgyvendino ypač ekspansinę fiskalinę politiką (žr. 13 diagramą).

96

Valstybėse narėse, kurios pakoregavo savo struktūrinius balansus, tai pat reikšmingai sumažėjo skolos santykis: Vokietijos skola sumažėjo 14 p. p., Austrijos – 8 p. p. ir Kroatijos – 9 p. p. Jungtinėje Karalystėje skolos lygis sumažėjo nedaug, tą lėmė didelis pradinis struktūrinis deficitas, nors per šį laikotarpį padėtis reikšmingai pagerėjo. Vidutinis šios grupės skolos sumažėjimas buvo daug reikšmingesnis nei labiausiai įsiskolinusiose valstybėse narėse (išskyrus Airiją šioje grupėje) (žr. 14 diagramą).

Smarkus pablogėjimas dviejose valstybėse narėse su maža skola

97

2014 m. Rumunija su maža 39,4 % BVP skola 2014 m. viršijo savo VTT, tačiau dabar SB padėtis joje ypatingai pablogėjo – apie 4 BVP p. p. nuo 2014 iki 2018 metų. 2017 metų gegužės mėn. Komisija pirmą kartą pradėjo procedūrą dėl didelio nuokrypio, o 2017 m. lapkričio mėn. ją sustiprino.

98

2014 m Estija su maža, tik 10,7 % BVP, skola 2014 m. viršijo savo VTT. Nuo 2014 iki 2018 metų jos SB sumažėjo 1,4 p. p. BVP, daugiausia 2017 m. Komisija mano, kad šiam mažėjimui poveikį darantys veiksniai yra visiškai kitokie nei Rumunijoje, atsižvelgiant į bendrą fiskalinę padėtį abiejose valstybėse narėse, įskaitant išimtinai mažą viešojo sektoriaus skolos lygį Estijoje (9,1 % BVP 2018 m.).

Tvarumo ir cikliškumo aspektų disbalansas

99

Savo pastarojo meto komunikatuose apie naujai įvestą „diskrecijos teisę“ Komisija pabrėžė, kaip yra svarbu nustatant fiskalinius tikslus derinti fiskalinį tvarumą ir necikliškus argumentus⁶⁰. Tačiau pačios Komisijos atlikta naujausia analizė parodė, kad tai nėra daroma smarkiai įsiskolinusiose valstybėse narėse (tose, kurių tvarumo rizika parodyta 15 diagramos dešinėje pusėje). Šiose šalyse gamybos apimties atotrūkis faktiškai panaikintas ar netgi yra teigiamas, tačiau nėra daromos fiskalinės pastangos pagerinti fiskalinį tvarumą⁶¹.

IV dalis. Komisija galėtų pagerinti kai kuriuos techninius vertinimų aspektus

Optimistinis nuokrypis Komisijos prognozėse dėl realiojo BVP augimo ir investavimo t ir t+1 metais

100

Komisija reguliariai vykdo statistines savo pačios prognozių patikras – ji tai darė 2007, 2012 ir 2016 metais. Jos analizė rodo, kad jos prognozės apskritai yra tikslios ir palyginamos su kitų tarptautinių institucijų, tokių kaip TVF ir EBPO prognozėmis.

101

Tačiau per 2016 m. tyrimą⁶² nustatyta, kad per 2000–2014 m. laikotarpį, vidutiniškai, Komisijos kitų metų BVP prognozės viršijo realų BVP +0.54 p. p. Šios rūšies nuokrypis pasitvirtino ilgesnio, 1969–2014 m. laikotarpio atžvilgiu (ir sudarė +0.33 p. p.).

102

Valstybių narių lygmeniu, nuokrypis Italijos atveju yra statistiškai reikšmingas ir sudarė 1 % tiek einamųjų, tiek kitų metų BVP prognozėse, tuo tarpu nuokrypiai Danijos, Prancūzijos ir Portugalijos atvejais yra reikšmingi kitų metų prognozėse ir sudaro 5 %. Šis santykinai didelis nuokrypis susidaro einamųjų metų pavasario prognozėse ir kitų metų rudens prognozėse. Jis reikšmingai paveikia, pavyzdžiui, skolos dinamikos numatymą; vienos šalies atveju dėl vidutinio optimistinio 1,1 % nuokrypio kitų metų prognozėje skolos ir BVP santykis buvo įvertintas 1,4 p. p. BVP mažiau už faktinį.

103

Nepaisant identifikuotų nuokrypių, mes negalėjome nustatyti, kokių taisomųjų veiksmų ėmėsi Komisija, kad tų nuokrypių būtų išvengta ateityje.

Informacijos, teikiamos stabilumo ir konvergencijos programose, vertinimas

104

Informacija, teikiama į imtį įtrauktų valstybių narių SKP, iš esmės atitiko Elgesio kodekso ir Reglamento reikalavimus. Konkrečiai jose buvo pateikta informacija apie fiskalinius tikslus visai programų perspektyvai ir apie jų pasiekimo priemones. Tačiau kai kuriais atvejais tų reikalavimų nebuvo laikomasi. Mes nustatėme, kad Komisijos į imtį įtrauktų šalių SKP vertinimuose nebuvo sistemingai pateikiami šios informacijos spragos (žr. 2 langelį).

105

Komisijos vertinimai atskleidžia SKP pateiktų fiskalinių priemonių aprašymo spragas (žr. imties rezultatus I priede). Iki 2011 m. Komisija teikdavo specialų SKP kokybės vertinimą, paremtą Elgesio kodekso reikalavimais (žr., pvz., 2009 ir 2010 m. tarnybų darbinių dokumentų priedą). Tačiau nuo 2011 m. tokio priedo nėra.

Komisijos pranešami duomenys apie nuokrypių lygį teisingi, bet painiai pateikti

106

Mes nustatėme, kad nuokrypių apskaičiavimas leido pateikti vertinimuose teisingus įverčius. Didelių nuokrypių vertinimai taip pat teisingi ir daugiausia pateikti tarnybų darbinių dokumentuose. Tačiau savo TDD Komisija pateikia lentelę, rodančią išvadas apie nuokrypio lygį remiantis dviejų ramsčių palyginimu (vidutinių įverčių už vienus ir dvejus metus). Nors lentelėje palyginamos dviejų ramsčių išvados, kiekvieno atitinkamo ramsčio reikalavimų laikymosi rezultatai yra pateikti painiai.

Mūsų techniniai testai didelių problemų neatskleidė

107

Mes ištestavome prevencinės dalies procedūrų techninius aspektus. Daugumos šių aspektų atveju didelių problemų nenustatyta. 2012 ir 2016 m. Komisija, pritarus valstybėms narėms, išleido Elgesio kodeksą, siekdama „skatinti SKP teikiamos informacijos tikslumą“ kaip reikalaujama Reglamente (ypač jo 3.2 ir 7.2 straipsniuose). Mes nustatėme, kad kodeksas atitinka Reglamento reikalavimus.

108

2012, 2016 ir 2017 m. Komisija išleido SAP vademekumą. Mes peržiūrėjome, ar 2016 ir 2017 metų leidimuose aprašyti metodai atitinka Reglamentą. Nustatėme keletą išimčių, kaip paaiškinta toliau.

• Reglamentas reikalauja, kad, nustatant šalies padėtį jos VTT atžvilgiu, būtų naudojami naujausi ekonominiai duomenys, tuo tarpu Komisija naudoja palankiausius duomenis iš įvairių istorinių duomenų rinkinių. O nuo to priklauso, ar konkrečiais metais reikia atlikti korekciją. Be to, nustatant koregavimo reikalavimus iš matricos, taikomas asimetrinis įšaldymas, kai struktūrinio balanso atotrūkis nuo VTT viršija matricoje nustatytą reikalavimą. Panašiai, IK referencinė norma t metais yra paremta t-1 metų pavasario ateities projekcijomis ir nėra atnaujinama remiantis vėlesnėmis prognozėmis. Tokie metodai lemia įspėjimų vėlavimus SB pablogėjimo laikotarpiais (žr. 59 dalį) arba referencinei normai poveikį darančių veiksnių pokyčiai. Be to, Komisija apskaičiuoja atsilikimą nuo VTT tam tikrais metais, palygindama jį su praėjusių, o ne einamųjų metų struktūriniu balansu (žr. 60 dalį).
• Apskaičiuodama valdžios sektoriaus išlaidas, kurios įeina į išlaidų kriterijų, Komisija išskaičiuoja „investicijų išlyginimą, atskaičiavus investicijoms skirtas ES lėšas“. Todėl konkrečių metų išlaidų įvertyje netiksliai atsispindi tų metų vyriausybės kapitalo investicijos. Toks išlyginimas Reglamente nenumatytas.

109

Mes testavome, ar šalis kuruojantiems skyriams teikiamos vidaus gairės ir vertinimams naudojamos skaičiuoklės atitinka vademekume aprašytus metodus. Mes nustatėme, kad Komisijos vertinimo darbas atitinka vademekumą, išskyrus jos atliktus testus, skirtus nustatyti šalies padėtį jos VTT atžvilgiu, kai ji naudojo palankiausius praėjusių laikotarpių struktūrinių balansų duomenis.

110

Mes testavome, ar audito imtyje esančių stabilumo ir konvergencijos programose esama su Elgesio kodekso reikalavimais susijusių spragų. Mes nustatėme, kad Komisijos atliekamuose SKP vertinimuose šios spragos pristatytos nesistemingai.

111

Tarnybų darbiniuose dokumentuose teikiama svarbi formacija apie valstybių narių fiskalinius įsipareigojimus, konkrečias jų priemones bei atitiktį prevencinės dalies taisyklėms. Mes nustatėme tobulinimo galimybių aprašant taikytas priemones ir Komisijos prognozėje numatytą poveikį (be to poveikio, kurį valstybės narės numatė savo SKP). Būtų naudinga į TDD įtraukti lentelę, kurioje skirtumai būtų parodyti aiškiau.

112

Valstybės narės yra susitarusios dėl bendro ES metodo potencialiai gamybos apimčiai vertinti. Tačiau kai kurios valstybės narės taip pat rengia savo nuosavus įverčius, paremtus metodikomis, kurios skiriasi nuo bendro ES metodo, kuriuo remiamasi atliekant prevencinės dalies vertinimus. Skirtinga metodika kartais gali nulemti skirtingus įverčius, kurie savo ruožtu gali nulemti skirtingą struktūrinio balanso įvertį. Palyginę įvairius Komisijos potencialios gamybos apimties įverčius su kitų subjektų parengtais įverčiais, mes nustatėme, kad ES metodas veikia gerai, palyginti su panašiais įverčiais (pvz., EBPO ir TVF).

113

Be to, Komisija įdiegė tikėtinumo vertinimo priemonę, leidžiančią įvertinti situacijas, kai konkrečių metų gamybos apimties atotrūkio įverčiai yra labai nepatikimi. Tai bandomasis projektas, vykdomas per ateinančius dvejus metus, siekiant atsižvelgti į visus veiksnius kurie, valstybių narių nuomone, yra svarbūs jų potencialios gamybos apimties vertinimui. Šis metodas, leidžiantis palaikyti atvirą dialogą sprendžiant tikėtinumo klausimus bendro požiūrio kontekste, yra tinkamas.

114

Testavome naudotas skaičiuokles ir formules, ir pakartotinai atlikome keletą vertinimų, kad patikrintume darbų tikslumą. Taip pat peržiūrėjome vieną duomenų imtį, kurią Komisija naudojo savo vertinimuose, ir nustatėme, kad duomenys atitiko nurodytus šaltinius, tokius kaip AMECO, Eurostatas ar SKP. Neiškilo jokių problemų, išskyrus tai, kaip buvo valdomas perėjimas iš ESS 95 į ESS 2010, ir tai, kad vertinime buvo naudojami palankiausi įvairių laikotarpių duomenys (žr. 62 dalį).

115

Nustatėme, kad minimalūs VTT buvo apskaičiuoti taikant vademekume aprašytą metodą. Taip pat patikrinome, ar visų valstybių narių VTT atitiko arba viršijo minimalius VTT, ir nustatėme kad atitiko, išskyrus Slovėniją 2016–2017 m. (už 2017–2019 m.). Tai neturėjo įtakos Komisijos vertinimo rezultatui.

116

Testavome, kaip jautriai minimalūs VTT reaguoja į kintamuosius veiksnius ir nustatėme, kad daugiausia jie buvo jautrūs dideliems pusinio elastingumo pokyčiams, didelėms skolų krizėms ir visuomenės senėjimo kaštams. Tačiau mes pažymėjome, kad minimaliuose VTT neatsižvelgiama į kitus skolą veikiančius veiksnius, tokius kaip atsargų ir srautų korekcijas.

117

Mes taip pat testavome vertinimo darbus, siekdami įsitikinti, kad matricos parametrai buvo teisingai taikomi. Kai buvo pereinama prie naujosios matricos, kai kurie senosios matricos parametrai buvo išlaikyti 2015 m. pavasario vertinime ir buvo taikomi tik toms valstybėms narėms, kurių struktūrinis balansas buvo pablogėjęs, užuot taikius korekcijas visoms valstybėms narėms. Komisijai nepavyko užtikrinti nuoseklaus perėjimo nuo vienų taisyklių prie kitų.

V dalis. KŠSR atspindi atitinkamas vertinimo rekomendacijas, tačiau galėtų būti aiškesnės

KŠSR atspindi atlikto vertinimo rezultatus, tačiau jų reikšmė gali keistis keičiantis sąlygoms

118

Galutinės Tarybos priimtos fiskalinės KŠSR pagrįstos Komisijos rekomendacijomis. Jos pateiktos teisine forma ir ragina valstybes nares atsižvelgti į nustatytas didelio nuokrypio rizikas ir nurodo reikalingą struktūrinio balanso išlaidų augimo korekciją.

119

Mes nustatėme, kad su prevencine dalimi susijusios fiskalinės KŠSR atitiko Komisijos tarnybų darbo dokumentuose pateiktas vertinimo išvadas.

120

Mūsų nuomone, rekomendacijos yra paskelbiamos pakankamai anksti metų eigoje (liepą), kad valstybės narės turėtų laiko atsižvelgti į jas savo metinėje biudžeto procedūroje. Daugelis valstybių narių svarsto, tikslina ir priima ateinančių metų biudžetus rudenį. Nors per tą laiko tarpsnį makroekonominės ir biudžeto sąlygos gali pakisti, anksčiau priimtos KŠSR lieka galioti. Reikšmingas sąlygų pasikeitimas gali paveikti KŠSR aktualumą.

2017 m. paskelbtos KŠSR suformuluotos mažiau aiškiai ir jas sunkiau taikyti

121

KŠSR aktualumas taip pat priklauso nuo jų aiškumo ir patikimumo, ta prasme, kad jas turi būti galima patikrinti ir įgyvendinti ex post pagrindu. Kai buvo vykdomas auditas, Komisija pasiūlė, kad 2018 metų KŠSR skaitiniai reikalavimai būtų pateikti konstatuojamosiose dalyse, bet ne dėstomojoje dalyje. Komisijos nuomone, tiek konstatuojamosios dalys, tiek dėstomoji dalis yra vienodai privalomos ir vykdytinos, tačiau dauguma žmonių tą supranta kitaip.

122

Neseniai šiuo klausimu ECB pažymėjo: „Komisijos fiskalinės politikos rekomendacijos skiriasi nuo ankstesniųjų dviem atžvilgiais. Pirma, tik konstatuojamosios dalys, o ne dėstomosios dalys, nustato konkrečią struktūrinę korekciją, kurią Taryba rekomenduoja atlikti vyriausybėms, kad būtų užtikrinta visiška atitiktis SAP. Paprastai būtent dėstomosiose dalyse vyriausybėms turėtų būti pateikiamos aiškios ex ante gairės, nusakančios kaip valdyti viešuosius finansus per artimiausius 12–18 mėnesių. Dėstomosios dalys taip pat yra vadovas parlamentams ir visuomenei, taip pat jos yra orientyras skaidriems atitikties SAP nuostatoms ex post vertinimams. Todėl yra svarbu, kad fiskalinės gairės būtų visiškai integruotos, įskaitant į vyriausybių 2018 m. biudžeto planų projektus tam, kad būtų pasiekta pakankama patikimų valstybės finansų užtikrinimo pažanga“⁶³.

123

ECB taip pat nurodė, kad „… visoms šalims, kurių reikalaujamos struktūrinės korekcijos 2018 m. yra 0,5 % BVP ir didesnės, nepriklausomai nuo jų valdžios sektoriaus skolos, konstatuojamosiose dalyse nustatyta, kad „vertinant 2018 m. biudžeto planų projektus, o vėliau – 2018 m. biudžeto rezultatus, reikės tinkamai atsižvelgti į tikslą siekti fiskalinės krypties, kuri padėtų ir stiprinti vykstantį atsigavimą, ir užtikrinti [atitinkamos valstybės narės] viešųjų finansų tvarumą“. Tai galėtų nulemti reikalaujamų struktūrinių korekcijų sumažinimus, viršijančius tuos, kurie leidžiami pagal šiuo metu galiojančias SAP lankstumo nuostatas (kaip apie tai pranešė Komisija 2015 sausio mėn.). Ateityje svarbu užtikrinti suderintą taisyklėmis grindžiamą stabilumo ir audimo pakto įgyvendinimą“⁶⁴.

124

Šios Komisijos paskelbtos gairės gali nulemti tokią padėtį, kai abu šie tikslai – viena vertus, stiprinti vykstantį atsigavimą ir, kita vertus, užtikrinti viešųjų finansų tvarumą – atves prie labai asimetrinių išvadų: viena jų skatins valstybę narę naudoti daugiau lėšų augimą skatinančioms priemonėms, tuo tarpu kita ribos tokių išlaidų didinimą. Jos taip pat galėtų nulemti mažesnius reikalavimus, nei nustatytieji SAP taisyklių pagrinde (sudarytame iš matricos ir sąlygų).

125

Norėdama aiškiau išdėstyti siūlomų rekomendacijų logiką, Komisija turėtų pateikti atitinkamo vertinimo santrauką ir paaiškinti, kodėl yra svarbu įgyvendinti rekomendacijas, taip pat ji turėtų nurodyti rizikas, atsirasiančias jų neįgyvendinus. Praeityje kiekviena KŠSR buvo paremta konstatuojamąja dalimi, kurioje buvo pateikta rekomendacijos logika. Tačiau po paskutinių pakeitimų konstatuojamosiose dalyse KŠSR logika nebeaiškinama.

Komisija vykdo pakankamą fiskalinių KŠSR stebėjimą

126

Komisija stebi, kaip įgyvendinamos KŠSR, remdamasi įvairiais indėliais, daugiau dėmesio skirdama stebėjimo veiklai paskutinį metų ketvirtį. Atsižvelgdami į plačią analizę, turimus duomenis ir didelį skaičių informacinių vizitų bei mainų tarp valstybių narių ir Komisijos, manome, kad visa tai sudaro pakankamą stebėjimą ir atsižvelgimą į pokyčius valstybėse narėse.

Išvados ir rekomendacijos

Pagrindinis prevencinės dalies tikslas neįgyvendintas

127

Prevencinės dalies tikslas yra užtikrinti, kad ES valstybės narės išlaikytų savo fiskalinę poziciją jų vidutinės trukmės tikslų (VTT) lygmenyje, kad būtų užtikrinta stabili fiskalinė pozicija ir liktų fiskalinių veiksmų galimybė nuosmukio atveju. Be to, pasiekdamos savo VTT didelę skolą turinčios valstybės narės užtikrintų, kad jų skolos santykis imtų mažėti kaip to reikalaujama pagal skola grindžiamą SAP korekcinę dalį. Tai nepaprastai svarbu norint išvengti griūtį sukeliančios fiskalinės krizės Europos Sąjungoje ir, kas dar svarbiau, pinigų sąjungoje (4–5 dalys).

128

Reglamente nustatytas protingo dydžio metinės konvergencijos prie VTT kriterijus, kuris sudaro 0,5 p. p. BVP per metus; tačiau jame taip pat įvesta reikšmingo nuokrypio sąvoka, kuri interpretuojama kaip leistina nuokrypio marža. Be to, reglamentas suteikė Komisijai didelius diskrecinius reikalavimų koregavimo įgaliojimus (16–17, 32–37 dalys).

129

Siekdama sumažinti reikalaujamas korekcijas, Komisija šiuos diskrecinius įgaliojimus naudojo labai plačiai – nustatydama įgyvendinimo taisykles ir priimdama atskirus sprendimus. Nepaisant to, Komisija vis vien neužtikrino, kad būtų pasiektas pagrindinis Reglamento tikslas: užtikrinti konvergenciją prie VTT per pagrįstą laikotarpį (63–71 dalys).

130

Reikalaujamos korekcijos ir parametrai, kaip nurodyta vadinamoje matricoje, bei daugybė lankstumo sąlygų buvo nustatyti tuo metu, kai pagrindinis rūpestis buvo 2012 metų antrasis ES ekonomikos nuosmukis. Lankstumas tokioje situacijoje buvo iš principo tinkamas, tačiau praktiškai buvo nueita per toli (26–71 dalys). Pavyzdžiui, jį taikant nebuvo pakankamai diferencijuojamos šalys su skolos problemomis ir kitos šalys (85–97, 100 dalys). Be to, patvirtintiems matricos parametrams ir įvairioms lankstumo sąlygoms nebuvo taikomi laiko ribojimai, atsižvelgiant į šias ypatingas aplinkybes (77–82 dalys).

131

Užuot griežtinusi teisinį pagrindą, Komisija neseniai dar labiau jį sušvelnino, pavyzdžiui, 2017 m. įvedusi naują diskrecijos maržą (32–37, 69 ir 79 dalys).

132

Dėl to dabartinis teisinis pagrindas neužtikrina konvergencijos prie VTT protingu tempu esant normaliai padėčiai. Vidutiniškai imant, jis nepaskatino pažangos siekiant VTT per pastarąjį atsigavimo laikotarpį, nepaisant to, kad augimas buvo didesnis negu potenciali augimo norma, o gamybos apimties atotrūkis mažėjo (79–82 dalys).

133

Itin didelį susirūpinimą kelia tai, kad sušvelnėjusi SAP sistema, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo taisyklėse, negali užtikrinti pažangos siekiant vidutinės trukmės tikslų keliose smarkiai įsiskolinusiose valstybėse narėse. 2014–2018 m. jų struktūriniai balansai arba nutolo nuo jų VTT arba prie šių tikslų artėja tokiu lėtu tempu, kad reikšmingas pagerėjimas prieš kitą nuosmukį tikrai negali būti užtikrintas (85–97, 100 dalys).

134

SAP patikimumą mažina prieštaravimai tarp jo prevencinės ir korekcinės SAP dalių. Komisija netaiko prevencinės dalies reikalavimų valstybėms narėms, kurioms taikoma korekcinė dalis, ir ji ne kartą siūlė daugiamečius perviršinio deficito procedūros (PDP) užbaigimo terminų pratęsimus, o tai reiškia, kad valstybės narės, kurioms taikoma PDP, neprivalo vykdyti reikalavimų, kurių jos privalėtų laikytis, jei joms būtų taikoma prevencinė dalis (84 dalis).

135

Nors Reglamentas to nereikalauja, Komisija per ECOFIN ministrų tarybą siekė susitarti ir susitarė su valstybėmis narėmis dėl daugelio įgyvendinimo taisyklių. Dabar dėl tokių precendentų gali būti sunkiau daryti būtinas teisinio pagrindo pataisas (26, 38, 42 ir 51 dalys).

136

Nepaisant to, dabartinis teisinis pagrindas, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo taisyklėse, turi būti keičiamas. Šias priemones mes rekomenduojame 2018 metais numatytos dabartinės prevencinės dalies pagrindo peržiūros kontekste.

Komisija turėtų išspręsti susikaupusių nuokrypių ir privalomų korekcijų matricos parametrų problemą

137

Darant pagrįstas makroekonomines prielaidas, dabartinis matricos, nustatančios reikalaujamas korekcijas atsižvelgiant į ekonomikos ciklo padėtį, lankstumo sąlygų ir leistinų nuokrypių derinimas neužtikrina VTT pasiekimo per pagrįstą laikotarpį. Mes manome, kad susikaupusių nuokrypių problemą galima spręsti taikant esamą reglamentą, suteikiant pirmenybę jo pagrindiniam tikslui palyginti su taikomomis lankstumo sąlygomis. Atsižvelgiant į šių problemų tarpusavio priklausomybę, matricos peržiūrėjimo mastas priklausys nuo to, ar bus sprendžiami ir kaip bus išspręsti susikaupusių nuokrypių ir lankstumo sąlygų klausimai. Nepaisant to, yra rimtų argumentų griežtinti reikalavimus valstybėms narėms, kurių skolos ir BVP santykis didesnis nei 90 % ir mažesniu mastu toms, kurių skola viršija 60 %, bet nesiekia 90 % BVP (26–71, 85–97 ir 100 dalys).

1 rekomendacija

1. Kad būtų pašalinti bendri leistinų nuokrypių padariniai, Komisija į peržiūrėtą matricą turėtų įtraukti rezervą, padidinantį reikalaujamą korekciją ateinantiems metams, kad būtų kompensuotas vidutinis valstybių narių nuokrypis per du paskutinius metus ir numatomas nuokrypis einamaisiais metais⁶⁵.
2. Komisija turėtų padidinti reikalaujamas korekcijas valstybėms narėms, kurių skolos ir BVP santykis yra didesnis nei 60 %, siekiant suderinti reikalavimus su skolos taisyklės nuostatomis. Padidinimo dydis turėtų priklausyti nuo to, kiek viršyta 60 % riba, arba nustatant slenksčius (pavyzdžiui didesni reikalavimai toms šalims, kurių skolos santykis viršija 90 %), arba laipsniškai.
3. Komisija turėtų peržiūrėti kitas privalomų korekcijų matricos nuostatas ir apsvarstyti poreikį jas pataisyti taip, kad konvergencija prie VTT būtų pasiekta visose valstybėse narėse per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į visų kitų nuostatų pataisymų poveikį, įskaitant pataisymus, susijusius su leidžiamais nuokrypiais ir išlygomis.

Ši rekomendacija turėtų būti įgyvendinta 2018 metais vykdant matricos ir lankstumo sąlygų peržiūrą, numatytą Bendrai sutartoje pozicijoje, arba bent atsižvelgiant į jos taikymą 2019 m. pavasarį.

Lankstumo sąlygos turi būti reformuotos, kad atitiktų Reglamente joms iš pradžių numatytą vaidmenį

138

Komisija naudoja struktūrinės reformos sąlygą peržengdama Reglamente jai nustatytą tikslą užtikrinti, kad dėl biudžeto suvaržymų nestrigtų svarbių reformų įgyvendinimas. Reglamente nėra paminėtos lankstumo sąlygos, kurios atlieka reformų skatinimo funkciją. Išmokos pagal SAP turėtų būti naudojamos numatytam tikslui, tuo tarpu reformoms remti gali būti naudojamos kitos finansinės priemonės (50–52 dalys).

139

Komisija, nustatydama įvairias sąlygas, leidžia ir toliau didinti išlaidas po to, kai baigiasi leidimo jas didinti laikotarpis. Bendros išlaidos nepaliaujamai didėja, kol galiausiai yra pasiekiamas VTT. Dėl to pailgėja konvergencijos laikotarpis, o tai neigiamai paveikia Reglamento pagrindinio tikslo pasiekimą (44–48, 54 dalys).

140

Investicijų sąlyga neužtikrina viešojo sektoriaus investicijų ir BVP santykio augimo, tačiau leidžia ir toliau daryti su investavimu nesusijusias išlaidas vėlesniais metais (43 dalis).

141

Taip pat ir neįprastų įvykių sąlyga nulemia nesusijusių išlaidų didėjimą laikotarpiu po sąlygos patvirtinimo ir atveria galimybę plačiai aiškinti finansuoti tinkamų išlaidų sąvoką (57 dalis).

2 rekomendacija

1. Komisija turėtų iš dalies pakeisti struktūrinės reformos sąlygos įgyvendinimo taisykles ir apriboti šią sąlygą per penkerius pirmus įgyvendinimo metus tiesiogiai nustatytomis biudžeto sąnaudomis. Išlaidų didinimo patvirtinimas turėtų būti traktuojamas kaip vienkartinis veiksmas ir neturėtų nulemti nesusijusių išlaidų didinimo vėlesniais metais.
2. Komisija turėtų taikyti investicijų sąlygą tokią kokia ji yra dabar. Tuo atveju, jei ši sąlyga bus pakeista kita, ji turėtų leisti užtikrinti su viešojo sektoriaus investicijų ir BVP santykio didėjimą.
3. Komisija turėtų tvirtinti neįprastų įvykių sąlygą tik toms išlaidoms, kurios yra tiesiogiai susijusios su realiais įvykiais.

Ši rekomendacija turėtų būti įvykdyta pakankamai greitai, kad galėtų būti taikoma 2019 m. pavasarį.

Turi būti sinchronizuotos korekcinės ir prevencinės dalių reikalaujamos korekcijos ir turi būti veiksmingiau naudojamos sugriežtintos procedūros

142

Tarp deficitu grindžiamos korekcinės dalies ir prevencinės dalies esama neatitikčių. Svarbus žingsnis šia kryptimi būtų atsisakymas praktikos metų metais suteikinėti PDP užbaigimo terminų pratęsimą. Be to, prevencinės dalies reikalavimai turėtų būti minimalūs pagal korekcinę dalį taikomi reikalavimai. Mes nematome jokio teisinio pagrindo, leidžiančio valstybėms narėms, kurioms taikoma korekcinė dalis, nevykdyti prevencinės dalies reikalavimų ir išvengti sugriežtintų prevencinės dalies procedūrų (84–94 dalys).

3 rekomendacija

Komisija turėtų išnagrinėti, kaip pagal teisinę sistemą galima būtų užtikrinti, kad struktūrinio koregavimo lygis, kuris privalomas pagal prevencinę dalį, taip pat būtų privalomas pagal korekcinę dalį. Komisija turėtų pateikti raštą EFK, kur paaiškintų kaip ji rengiasi to pasiekti.

Ši rekomendacija turėtų būti įvykdyta pakankamai greitai, kad galėtų būti taikoma 2019 m. pavasario paraiškoms, ir iki to laiko Komisija turėtų pateikti šį raštą EFK.

Pagerinti stabilumo ir konvergencijos programoms ir Komisijos vertinimo ataskaitoms privalomos informacijos kokybę

143

Būtina pagerinti informacijos, pristatomos stabilumo ir konvergencijos programose (SKP), kokybę. Be to, turint omenyje, kad Komisijos vertinimas yra grindžiamas jos pačios prognozių palyginimu su valstybių narių prognozėmis, būtina užtikrinti didesnį įvairių į Komisijos prognozes įtrauktų priemonių skaidrumą, siekiant nustatyti šių programų ir atitinkamo vertinimo patikimumą. Taip pat yra būtina, kad Komisijos tarnybų darbiniuose dokumentuose, remiantis rekomendacijose pateiktais kriterijais, būtų aiškiau pristatomi su atitiktimi susiję rezultatai bei būtų paaiškinti veiksniai, į kuriuos buvo atsižvelgiama bendrajame vertinime (104–106, 111 ir 112 dalys).

4 rekomendacija

1. Komisija turėtų pasiūlyti Elgesio kodekso peržiūras ir dėti pastangas dėl jų susitarti su valstybėmis narėmis, siekiant užtikrinti, kad į valstybių narių stabilumo ir konvergencijos programas būtų įtraukta suvestinė su pajamų ir išlaidų įverčiais bei pagrindinėmis pajamų ir išlaidų priemonėmis ir jų tvarkaraščiu.
2. Komisija turėtų savo tarnybų darbiniuose dokumentuose geriau paaiškinti skirtumus tarp savo pačios teikiamų fiskalinių priemonių įverčių ir valstybių narių prognozių. Ji taip pat turėtų kiekvienu atveju aiškiau atskleisti, kokiu mastu stabilumo ir konvergencijos programa atitinka Elgesio kodekso reikalavimus.
3. Komisija turėtų nustatyti lentelę, parodančią, atskirai kiekvieno ramsčio atveju, jos tarnybų darbiniuose dokumentuose pateiktas vertinimo išvadas dėl nuokrypių lygio. Ji taip pat turėtų išsamiai paaiškinti bendro vertinimo išvadą, nurodydama visus veiksnius, į kuriuos buvo atsižvelgta, jei bendro vertinimo išvada neatitinka Reglamente nustatytų kriterijų.
4. Be to, Komisija turėtų pristatyti duomenis apie nuokrypius susikaupusius per paskutinius penkerius metus.

Ši rekomendacija turėtų būti įvykdyta pakankamai greitai, kad galėtų būti taikoma 2019 m. pavasarį.

Būtina peržiūrėti istorinių duomenų ir korekcijų įšaldymo naudojimą

144

Kai kurie taikomi techniniai metodai, kaip antai korekcijų įšaldymo arba palankiausių rodiklių iš keleto istorinių duomenų naudojimas, arba investicijų išlyginimo išlaidų kriterijaus atžvilgiu naudojimas nėra numatyti Reglamente ir gali nulemti reikšmingų nuokrypių aptikimo vėlavimus (59–60, 108–109 dalys).

145

Reikalaujamų korekcijų įšaldymo panaikinimo praktika yra asimetriška. Ji neleidžia vertinant biudžeto planų projektus (BPP) bandyti pritaikyti didesnes korekcijas, o tai galėtų būti pagrįsta atsižvelgiant į atnaujintą informaciją (61 dalis).

5 rekomendacija

1. Komisija turėtų grįsti savo reikalavimus naujausiais duomenimis, o ne palankiausiais duomenimis iš pasirinktų istorinių duomenų rinkinių.
2. Kalbant apie išlaidų kriterijus, Komisija turėtų naudoti bendrųjų išlaidų sąvoką, kaip to reikalauja Reglamentas, ir netaikyti „investicijų išlyginimo“.
3. Kai tarp SKP ir BPP vertinimų reikšmingai pagerėja perspektyvos, Komisija turi būti pasirengusi reikalauti didesnių koregavimo pastangų.

Ši rekomendacija turėtų būti įvykdyta pakankamai greitai, kad galėtų būti taikoma 2019 m. pavasarį.

Paaiškinimai konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose turėtų būti aiškesni

146

Dabartinės konstatuojamosios dalys yra teisinio pobūdžio ir nepateikia išsamaus rekomendacijų paaiškinimo. Reikia geriau paaiškinti rekomenduojamų korekcijų loginį pagrindą ir rizikas, kurios gali iškilti reikalavimų neįvykdžius (122–126 dalys).

6 rekomendacija

1. Konstatuojamosiose dalyse turėtų būti išsamiai paaiškintas rekomenduojamų korekcijų loginis pagrindas ir susijusios rizikos.
2. Privalomos korekcijos turėtų būti išdėstytos ne konstatuojamosiose dalyse, o KŠSR dėstomojoje dalyje, siekiant pabrėžti jų privalomumas.

Ši rekomendacija turėtų būti įvykdyta pakankamai greitai, kad galėtų būti taikoma 2019 m. pavasarį.

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Neven MATES, 2018 m. birželio 13 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Santrumpos ir akronimai

AMECO: DG ECFIN metinė makroekonomikos duomenų bazė

BPP: Biudžeto plano projektas

BVP: Bendrasis vidaus produktas

CoC: Elgesio kodeksas

DG ECFIN: Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas

EAR: Europos Audito Rūmai

EBPO: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

ECB: Europos Centrinis Bankas

ECOFIN: Ekonomikos ir finansų reikalų taryba

EFK: Ekonomikos ir finansų komitetas

ES: Europos Sąjunga

ESS: Europos integruotų ekonominių sąskaitų sistema

GAA: Gamybos apimties atotrūkis

IK: Išlaidų kriterijus

KŠSR: Konkrečiai šaliai skirta rekomendacija

p. p.: Procentiniai punktai

PDP: Perviršinio deficito procedūra

SAP: Stabilumo ir augimo paktas

SB: Struktūrinis balansas

SKP: Stabilumo ir konvergencijos programos

SPB: Struktūrinis pirminis balansas

SSKV: Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos Ekonominėje ir pinigų sąjungoje

TDD: Komisijos tarnybų darbinis dokumentas

TVF: Tarptautinis valiutos fondas

VN: Valstybė narė (-ės)

VTT: Vidutinės trukmės tikslas

Terminų žodynėlis

Biudžeto planų projektai – dokumentai, kuriuos euro zonos valstybių narių vyriausybės turi pateikti Komisijai pagal Europos ekonomikos valdymo taisykles iki kiekvienų metų spalio 15 d. siekiant koordinuoti jų fiskalinę politiką.

Ekonomikos ir finansų komitetas – buvęs Pinigų komitetas, EFK yra Europos Sąjungos Tarybos komitetas, įsteigtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 134 straipsnį. Jo pagrindinė užduotis – parengti ir aptarti Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) sprendimus dėl ekonomikos ir finansų klausimų.

Elgesio kodeksas – politikos dokumentas, kuriame pateiktos gairės, kaip įgyvendinti Stabilumo ir augimo paktą, bei stabilumo ir konvergencijos programų formatas ir turinys.

ESS (ESS 95 ir ESS 2010) – Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema – ES tarptautiniu mastu suderinta finansų apskaitos sistema, pagal kurią galima sistemingai ir išsamiai apibūdinti ES valstybių narių ir regionų ekonomiką. Didžiąją audituojamo laikotarpio dalį buvo taikoma ESS 95 sistema, kuri 2014 m. rugsėjo mėn. buvo atnaujinta į ESS 2010, atsižvelgiant į šiuolaikinės šalių ekonomikos vertinimo pokyčius, metodologinių tyrimų pažangą ir naudotojų poreikius.

Europos fiskalinė valdyba – nepriklausoma patariamoji Komisijos įstaiga, kuri buvo įsteigta 2015 m. Pagrindinė valdybos užduotis – vertinti, kaip įgyvendinamos ES fiskalinės taisyklės.

Europos semestras – metinis ES ekonominės politikos koordinavimo ciklas. Semestras apima fiskalines politikas, kaip nustatyta Stabilumo ir augimo pakte, perviršinių makroekonominių disbalansų prevenciją (pagal makroekonominio disbalanso procedūrą) ir strategijos „Europa 2020“ kontekste vykdomas struktūrines reformas. Jo rezultatas – valstybėms narėms parengiamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos.

Europos valiutų kurso mechanizmas II (VKM II) – Europos valiutų kurso mechanizmas (VKM) sukurtas siekiant stabilizuoti keitimo kursus ir padėti Europai tapti pinigų stabilumo zona prieš įvedant bendrą valiutą – eurą. Po euro įvedimo 1999 m. sausio 1 d., trečio Ekonominės ir pinigų sąjungos etapo pradžioje, pirmąjį VKM pakeitė VKM II. Šis etapas prasidėjo neatšaukiamai ir galutinai nustatant valiutų keitimo kursus, pinigų kompetenciją perduodant Europos Centriniam Bankui ir įvedant eurą, kaip bendrą valiutą. VKM II suteikia pagrindą Eurosistemos (euro zonos centrinių bankų sistemos) ir Europos Sąjungos valstybių narių, kurios rengiasi įsivesti eurą, bendradarbiavimui dėl valiutų kurso politikos.

Fiskalinis susitarimas – Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV) fiskalinis skyrius.

Gamybos apimties atotrūkis – skirtumas tarp faktinės (t. y. BVP) ir įvertintos potencialios gamybos apimties konkrečiu momentu.

Istorinių duomenų rinkinys – kelių metų konkrečiu metu įvertintų ir prognozuojamų duomenų rinkinys. Einant laikui, konkretiems metams (pavyzdžiui, 2018 m.) skirtos prognozės keičiasi, t. y. jos yra skirtingos pagal skirtingus istorinių duomenų rinkinius (pavyzdžiui, pagal 2014 m., 2016 m. ir kt. ateities projekcijas).

Išlaidų kriterijus – taisyklė, pagal kurią grynoji valdžios sektoriaus išlaidų augimo norma apribojama taip, kad būtų lygi potencialaus vidutinio laikotarpio ekonomikos augimo normai arba būtų už ją mažesnė, priklausomai nuo šalies būsenos lyginant su jos vidutinės trukmės biudžeto tikslais (VTT). Taikant išlaidų kriterijų, išlaidų padidėjimas, kuris viršija šalies potencialaus vidutinės trukmės ekonomikos augimo normą, turi būti kompensuotas taikant papildomas diskrecines pajamų priemones. Išlaidų kriterijus papildo VTT, kadangi nukreipia grynųjų išlaidų augimą tvaria trajektorija ir taip padeda priartėti prie paties vidutinės trukmės tikslo ar jį išlaikyti.

Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos – kiekvienais metais Komisijos parengiamos politikos gairės valstybėms narėms dėl to, kaip išlaikyti patikimus viešuosius finansus. Tuomet liepos mėn. Komisija teikia jas tvirtinti Tarybai Europos semestro kontekste.

Korekcinė Stabilumo ir augimo pakto dalis – oficialiai žinoma kaip perviršinio deficito procedūra (PDP) – mechanizmas, kuris turėtų būti pradėtas prieš valstybę narę, kurioje buvo viršytos deficito ir skolos referencinės vertės.

Nors iš esmės ESS atitinka apibrėžtis, apskaitos taisykles ir klasifikaciją, kurios taikomos pagal panašią JT sistemą, ji taip pat turi specifinių bruožų, kurie labiau atitinka ES praktiką.

Perviršinio deficito procedūra – procedūra, kurią pradeda Taryba, remdamasi Europos Komisijos rekomendacija, prieš bet kurią Europos Sąjungos valstybę narę, kuri viršija ES Stabilumo ir augimo pakto teisės aktuose nustatytą biudžeto deficito viršutinę ribą. Procedūrą sudaro keli etapai, kurie gali baigtis sankcijų taikymu, siekiant paskatinti valstybę narę suvaldyti savo biudžeto deficitą, ir ji yra privaloma, kad galėtų sklandžiai veikti Ekonominė ir pinigų sąjunga.

Pirminis balansas / deficitas – valdžios sektoriaus balansas / deficitas, pridėjus / atskaičiavus palūkanų mokėjimus.

Potencialus BVP – BVP lygis, kurį ekonomika gali pasiekti tam tikrais metais ir kuris atitinka stabilų infliacijos lygį. Jei tikroji gamybos apimtis pakyla virš potencialaus lygio, pradės reikštis gamybos pajėgumų apribojimai ir susidarys infliacinis spaudimas; jei gamybos apimtis nukris žemiau potencialaus lygio, bus neišnaudojami ištekliai ir infliacinis spaudimas mažės. Potencialios gamybos apimties lygis ir augimas yra nuolatos įvertinami iš naujo ir dėl to gali būti atliekami jų įvertintų verčių ex post patikslinimai. Taikant prevencinę dalį, įvertintą potencialią gamybos apimtį nustato Komisija, remdamasi ES bendra sutarta metodologija (daugiau informacijos apie metodologiją pateikta „The Production Function Methodology for Calculating Potential output growth and output gaps“ („Gamybos funkcijos metodika, skirta potencialiam gamybos apimties augimui ir gamybos apimties atotrūkiui apskaičiuoti“), Economic Papers Nr. 535, 2014 m. lapkričio mėn.).

Privalomų korekcijų matrica – lentelė, kurioje nurodomos reikalaujamos metinės fiskalinės pastangos, kurių reikalaujama iš valstybių narių priklausomai nuo ekonominio ciklo, atsižvelgiant į jų fiskalinio konsolidavimo poreikius, įskaitant jų viešojo sektoriaus skolos lygį. Komisija pirmą kartą panaudojo vieną matricos versiją organizacijos viduje, o vėliau 2015 m. sausio mėn. paskelbė patikslintą jos versiją. Ją 2016 m. vasario 12 d. patvirtino ECOFIN taryba dokumente „Bendrai sutarta pozicija dėl lankstumo taikant SAP“.

QUEST modelis – visuotinis makroekonominis modelis, kurį Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas (DG ECFIN) naudoja makroekonomikos politikos analizei ir moksliniams tyrimams.

Reikšmingo nuokrypio procedūra – Komisija gali pradėti reikšmingo nuokrypio procedūrą, kai lyginant su koregavimo planine trajektorija nustatomas nemažas struktūrinio balanso ir išlaidų nuokrypis. Tikimasi, kad taikydama reikšmingo nuokrypio procedūrą, valstybė narė turėtų įgyvendinti priemones, kuriomis šis nuokrypis ištaisomas.

Stabilumo ir augimo paktas – visoms ES valstybėms narėms nuo 1997 m. (įskaitant 2005 ir 2011 m. įvykdytas reformas) privalomas susitarimas dėl Mastrichto sutarties nuostatų, kuriomis valstybių narių fiskalinių politikų tvarumo klausimai sprendžiami iš esmės išlaikant priimtino lygio viešojo sektoriaus deficitą ir skolą, įgyvendinimo.

Stabilumo ir konvergencijos programa – kasmet valstybių narių parengiamas dokumentas, kuriame pristatomos valstybių narių politikos ir priemonės, kuriomis jos siekia užtikrinti tvarią fiskalinę politiką, išlaikyti tokią savo fiskalinę padėtį, kad būtų vykdomi ar viršijami vidutinės trukmės tikslai, arba laikytis planinės trajektorijos siekiant VTT, kartu užtikrinant pakankamas skolos mažinimo pastangas, siekiant vykdyti skolos taisyklę ir sutartyje nustatytą referencinės 60 % vertės reikalavimą.

Struktūrinis (biudžeto) balansas – faktinis biudžeto balansas, atskaičiavus cikliškumo komponentą ir vienkartines ir kitas laikinąsias priemones. Struktūrinis balansas yra pagrindinės biudžeto balanso tendencijos matas (taip pat žr. valdžios sektoriaus biudžeto balansas / deficitas).

Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV) – tarpvyriausybinė sutartis, dėl kurios susitarta 2012 m. sausio 30 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime ir kurią kovo 2 d. pasirašė valstybių ar vyriausybių vadovai iš visų ES šalių, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją. Į ją įtrauktos nuostatos, kuriomis skatinamas ekonomikos politikos koordinavimas ir konvergencija, bei konkretus skyrius – fiskalinis susitarimas, siekiant sustiprinti euro zonos fiskalinio valdymo sistemą.

Valdžios sektoriaus biudžeto balansas (deficitas) – tai bendro valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų skirtumas. Jei neigiamas, jis paprastai vadinamas deficitu. Taip pat vadinamas nominaliuoju balansu / deficitu.

Valdžios sektoriaus skola – tai visos bendro valdžios sektoriaus bendrosios skolos likutis nominalia verte metų pabaigoje, kaip nustatyta ESS 95 ir ESS 2010.

Vidutinės trukmės biudžeto tikslas – struktūrinio balanso lygis, prie kurio, tikimasi, turi priartėti kiekviena valstybė narė. Daugeliui valstybių narių jis sudaro -1 % bendrojo vidaus produkto (BVP), o euro zonos valstybių narių atveju šiek tiek griežtesnis – -0,5 % BVP, išskyrus atvejus, kai jos turi nedidelį skolos santykį. Šis lygis kiekvienai valstybei narei nustatomas remiantis skirtinga kiekvienai šaliai būdinga fiskaline rizika.

Vienkartinės ir laikinosios priemonės – valdžios sektoriaus operacijos, turinčios laikiną poveikį biudžetui, kuris nesukelia ilgalaikio biudžeto būklės pokyčio. Taip pat žr. struktūrinis (biudžeto) balansas.

Viešojo sektoriaus skola – Žr. valdžios sektoriaus skola.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiksmingumo auditą atliko IV audito kolegija „Rinkų reguliavimas ir konkurencinga ekonomika“. Šios ataskaitos pranešėjas yra šios Kolegijos seniūnas Neven Mates. Jam padėjo kabineto vadovas Georgios Karakatsanis ir atašė Marko Mrkalj; direktorius Zacharias Kolias; užduoties vadovas Jacques Sciberras; auditoriai Albano Martins Dias da Silva, Isabel Quintela, Adrian Savin ir Marion Schiefele; stažuotojas Aykut Efe.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

PDF	ISBN 978-92-847-0288-6	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/135801	QJ-AB-18-015-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-0257-2	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/04187	QJ-AB-18-015-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2018

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://publications.europa.eu/lt/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais