Sanglaudos politikos finansinės priemonės užbaigus 2007–2013 m. laikotarpį: patikrinimo darbas iš esmės davė gerų rezultatų, tačiau liko tam tikrų klaidų

Santrauka

I

Finansinės priemonės buvo palyginti naujas, tačiau svarbus sanglaudos politikos finansavimo 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu metodas. 25 valstybėse narėse buvo panaudota daugiau nei 1 000 pasidalijamojo valdymo finansinių priemonių (PVFP), o veiksmų programų įmokų suma viršijo 16 milijardų eurų, įskaitant 11 milijardų eurų dydžio ES finansavimą iš Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo. Savo ankstesniuose audituose, susijusiuose su šiomis priemonėmis, nustatėme nemažai su įgyvendinimu susijusių klaidų ir trūkumų. Komisija pareiškė, kad užbaigimo metu šie trūkumai bus pašalinti.

II

Audito tikslas buvo išanalizuoti, ar valstybės narės ir Komisija ėmėsi būtinų veiksmų, kad tinkamai patikrintų ir įvertintų PVFP išlaidas užbaigus 2007–2013 m. laikotarpio veiksmų programas. Į audito apimtį nebuvo įtrauktas patikinimas dėl galutinių 2007–2013 m. laikotarpio PVFP išlaidų. Kadangi užbaigimo procesas trunka ilgai, nusprendėme palaukti ir auditą atlikti bei ataskaitą šia tema pateikti dabar. 2020 m. birželio mėn., t. y. tuo metu, kai pradėjome savo audito darbą, 23 % 2007–2013 m. laikotarpio veiksmų programų, kuriose buvo naudojamos PVFP, dar nebuvo visiškai užbaigtos (3 % dėl neišspręstų PVFP klausimų).

III

Kadangi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu finansinės priemonės sanglaudos politikos srityje atlieka dar svarbesnį vaidmenį ir yra platesnio masto, mūsų išvados dėl 2007–2013 m. laikotarpio PVFP išlaidų užbaigimo metu bus svarbios būsimam 2014–2020 m. laikotarpio užbaigimo procesui. Apskritai finansinių priemonių svarba 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu toliau didės.

IV

Nustatėme, kad valstybės narės ir Komisija iš esmės ėmėsi būtinų veiksmų, siekdamos patikrinti PVFP išlaidų tinkamumą finansuoti užbaigimo metu. Komisija ir nacionalinės audito institucijos atliko patikrinimus, kurie davė rezultatų. Tačiau, nepaisant to, trijose iš septynių priemonių, kurias auditavome atlikdami savo teisėtumo ir tvarkingumo auditus užbaigimo metu, vis tiek nustatėme finansinį poveikį turinčių klaidų.

V

Komisija ėmėsi būtinų veiksmų, kad patvirtintų galutines išlaidas, įskaitant vieną pažymėtiną išimtį. Ji sutiko, kad PVFP, pagal kurią didelėms korporacijoms (kai kurių šių korporacijų vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržą) buvo išmokėta daugiau nei 80 % lėšų, užuot pagal taikomus teisės aktus išmokėjus lėšas visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, buvo tinkama finansuoti.

VI

Dauguma trūkumų, kuriuos nustatėme, pavyzdžiui, audito institucijų įgaliojimų apribojimai, 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu buvo pašalinti. Dėl likusių trūkumų pažymėtina, kad Komisija atnaujina savo finansinių priemonių audito metodiką ir, bendradarbiaudama su audito institucijos atstovais, rengia gaires dėl audito dokumentų rengimo praktikos.

VII

Savo 2018 m. metinėje ataskaitoje rekomendavome Komisijai patikslinti 2014–2020 m. laikotarpio teisės aktų nuostatas dėl užbaigimo. Nuostatose neapibrėžtas kiekvieno užbaigimo proceso dalyvio vaidmuo arba darbas, kurį reikia atlikti siekiant atlikti pakartotinį įvertinimą ir prireikus patikslinti galimų netinkamų finansuoti išlaidų poveikį atitinkamų metų likutiniams lygiams. Iš audito institucijų aiškiai nereikalaujama pateikti patikinimo dėl visų išlaidų. Šie aplaidumo atvejai yra ypač svarbūs finansinėms priemonėms tai atvejais, kai reikšmingos išlaidų dalies tinkamumas finansuoti gali būti įvertinamas tik užbaigimo metu. Komisija įgyvendina mūsų rekomendaciją ir dabar baigia rengti gaires, kad valstybės narės suprastų, ko iš jų tikimasi užbaigimo metu.

VIII

Komisijos galutinėje 2007–2013 m. PVFP įgyvendinimo ataskaitoje pateikti 2017 m. kovo 31 d. (t. y. diena, kurią valstybės narės turėjo pateikti užbaigimo dokumentus) turimi duomenys. Joje nenagrinėti paskesnio su užbaigimu susijusio darbo patikslinimai ir taisymai. Komisija neketina paskelbti atnaujintos ataskaitos, kurioje būtų pateikti ištaisyti galutiniai duomenys. Įgyvendinimo ataskaitose pateiktų duomenų patikimumas per daugybę metų pagerėjo ir, atrodo, ši tendencija tęsis 2014–2020 m. ataskaitiniu laikotarpiu.

IX

Galutinėje ataskaitoje taip pat įvertintas 2007–2013 m. PVFP veiksmingumas. Vis dėlto šis vertinimas nėra išsamus, nes trūko duomenų apie finansinį svertą ir pakartotinį lėšų panaudojimą per laikotarpį (atsinaujinimo poveikis), t. y. du svarbūs rodikliai, susiję su pagrindiniais finansinių priemonių naudojimo privalumais, palyginti su dotacijomis. Duomenys apie finansinį svertą ir pakartotinį lėšų panaudojimą 2014–2020 m. ataskaitiniu laikotarpiu yra renkami, todėl pagerėjo veiksmingumo vertinimas.

X

Remdamiesi savo išvadomis, rekomenduojame Komisijai imtis toliau nurodytų veiksmų, susijusių su 2014–2020 m. pasidalijamojo valdymo finansinėmis priemonėmis:

• teikti gaires, susijusias su Komisijos ir Audito Rūmų audito ataskaitose nustatytomis rizikingomis sritimis;
• baigti rengti būtinas gaires dėl audito institucijų vaidmens ir pareigų vertinant finansinių priemonių išlaidų tinkamumą finansuoti užbaigimo metu.

Įvadas

Audito sritis

01

ES sanglaudos politikos srityje finansinės priemonės yra naujesnis, alternatyvus įgyvendinimo būdas, palyginti su įprastomis dotacijomis. Finansines priemones sudaro įvairūs finansiniai produktai (žr. 1 lentelę) ir jų struktūra yra kintančio pobūdžio. Pasibaigus sutartam grąžinimo terminui, lėšos turi būti reinvestuojamos panašiais tikslais, kad būtų pasiektas kuo didesnis viešųjų investicijų poveikis.

Paskola	Garantija
„Susitarimas, kuriuo skolintojas įpareigojamas pateikti skolininkui sutarto dydžio pinigų sumą sutartam laikotarpiui, o skolininkas įpareigojamas per sutartą laikotarpį grąžinti tą sumą.“ Gali būti numatytos mažesnės palūkanų normos, ilgesni grąžinimo terminai arba mažesni įkaito reikalavimai, palyginti su rinkos sąlygomis.	„Rašytinis įsipareigojimas prisiimti atsakomybę už visą trečiosios šalies skolą ar jos dalį arba už įsipareigojimą ar sėkmingą tos trečiosios šalies veiklą vykdant savo įsipareigojimus, jeigu tokia garantija panaudojama, pavyzdžiui, paskolos įsipareigojimų nevykdymo atveju.“ Garantijos paprastai suteikiamos finansinėms operacijoms, pavyzdžiui, paskoloms.
Nuosavas kapitalas	Kvazinuosavas kapitalas
„Kapitalo suteikimas įmonei, tiesiogiai ar netiesiogiai investuojant mainais už visą arba dalinę tos įmonės nuosavybę, kai šis investuotojas į nuosavą kapitalą papildomai gali prisiimti tam tikrą įmonės valdymo kontrolę ir gali gauti dalį įmonės pelno.“ Finansinė grąža priklauso nuo verslo plėtros ir pelningumo.	„Finansavimo rūšis, kuri yra tarp nuosavybės ir skolos, susijusi su didesne rizika negu pirmaeilės skolos ir su mažesne rizika negu bendro kapitalo atveju.“ Kvazinuosavo kapitalo investicijų struktūra gali atitikti skolos struktūrą, o kai kuriais atvejais jos gali būti konvertuojamos į kapitalą.

Šaltinis: „FI Compass“, „Finansinių priemonių produktai“.

02

Finansinės priemonės gali būti sukuriamos kaip atskiri fondai arba kaip konkretūs fondai, kurie priklauso kontroliuojančiojo fondo struktūrai. Kontroliuojantysis fondas paprastai sukuriamas siekiant valdyti įvairius konkrečius fondus arba įvairių rūšių produktus. Taikant pasidalijamojo valdymo principą, kontroliuojantysis fondas arba konkretus fondas taip pat gali gauti įmokų iš įvairių veiksmų programų (VP).

03

Finansinės priemonės, jei jos tinkamai įgyvendinamos, suteikia tam tikrų privalumų, palyginti su dotacijomis:

• grąžintos lėšos gali būti pakartotinai panaudotos naujuose projektuose (atnaujinimo poveikis), taip užtikrinant tvarumą;
• prievolė grąžinti suteikia paramos gavėjams rimtą paskatą sėkmingai įgyvendinti projektus, kurie duoda rezultatų, taip padidinant ES paramos veiksmingumą;
• gebėjimas sutelkti privačiojo sektoriaus investicijas (finansinis svertas) gali prisidėti prie ekonomiškai efektyvaus ES paramos panaudojimo.

Reikšmingumas ir rizikos užbaigimo metu

04

2007–2013 m. laikotarpio pabaigoje 1 058 PVFP¹ buvo naudojamos 25 valstybėse narėse². Bendra veiksmų programos įmokų, sumokėtų priemonėms, suma sudarė 16,4 milijardo eurų, įskaitant 11,3 milijardo eurų ES bendrąjį finansavimą, kuris buvo skirtas iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir, mažesne apimtimi, iš Europos socialinio fondo (ESF) prižiūrint Regioninės ir miestų politikos generaliniam direktoratui (REGIO GD) ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generaliniam direktoratui (EMPL GD).

05

Veiksmų programų finansinis įnašas į PVFP paprastai buvo sumokamas atliekant vieną mokėjimą, kai tik buvo parengta teisinė struktūra. Pagal Reglamentą Nr. 1083/2006³ (bendrasis reglamentas) vadovaujančiosios institucijos deklaravo šias įmokas Komisijai kartu su išlaidomis, patirtomis dėl dotacijų⁴. Dėl užbaigimo⁵, tinkamomis finansuoti buvo laikomos tik išmokos galutiniams gavėjams, suteiktos garantijos (įskaitant įsipareigotas sumas), valdymo išlaidos ir mokesčiai⁶. Iš tinkamų finansuoti investicijų gražinti arba grąžintini ištekliai tampa perimtais ištekliais ir valstybė narė turi juos dar kartą panaudoti panašiems tikslams, laikydamasi specialių taisyklių, ir jie nebelaikomi ES ištekliais.

06

2 lentelėje apibūdintos valstybės narės programos institucijų ir Komisijos pareigos užbaigimo proceso metu.

Institucija	Vaidmuo
Vadovaujančioji institucija	Teikia galutinę įgyvendinimo ataskaitą dėl viso laikotarpio1.
Tvirtinančioji institucija	Teikia mokėjimo prašymą išmokėti galutinį likutį ir galutinę išlaidų suvestinę2.
Audito institucija	Teikia Komisijai deklaraciją dėl užbaigimo, kartu pateikia patvirtintą galutinę kontrolės ataskaitą. Deklaracijoje dėl užbaigimo įvertinamas mokėjimo prašymo išmokėti galutinį likutį pagrįstumas ir galutinėje išlaidų suvestinėje nurodytų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas3.
Komisija	Analizuoja valstybių narių pateiktus dokumentus ir teikia nuomonę dėl galutinės įgyvendinimo ataskaitos ir deklaracijos dėl užbaigimo. Per užbaigimo procesą išsiaiškina ir išsprendžia visus neišspręstus klausimus, susijusius su kontrole ir audito veikla, atlieka papildomus auditus ir prireikus taiko finansines pataisas. Užbaigus procesą, sumoka galutinį likutį4.

¹ Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 67 straipsnis
² Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 61, 78 ir 89 straipsniai.
³ Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 62 straipsnio 1 dalies e punktas.
⁴ Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 67 straipsnio 4 dalis, 89 straipsnio 3 dalis ir 89 straipsnio 4 dalis.

Šaltinis: Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006.

07

Savo 2007–2013 m. programavimo laikotarpio patikinimo pareiškimo audituose ir keliose kitose mūsų specialiosiose ataskaitose nustatėme daugybę su PVFP išlaidomis susijusių klaidų, taip pat trūkumų įgyvendinimo laikotarpiu. Komisija pripažino šiuos susirūpinimą keliančius klausimus ir nurodė, kad, laikantis jos daugiamečio metodo, ji juos turėtų išspręsti užbaigimo metu atlikdama tinkamumo finansuoti patikrinimus. Todėl užbaigimo metu nustatytos rizikos yra susijusios su patikrinimo procedūrų, kurias taiko audito institucijos ir Komisija, patikimumu.

08

Kadangi PVFP programos įmoka buvo sumokėta atliekant vieną išankstinį mokėjimą, o faktiškai investuotų sumų tinkamumas finansuoti įgyvendinimo metu paprastai nebuvo audituojamas, didžiąją dalį tinkamumo finansuoti patikrinimų užbaigimo metu turėjo atlikti Komisija ir valstybės narės. Dėmesį į tai jau atkreipėme savo 2010 m. metinėje ataskaitoje⁷. I priede išvardijamos kitos metinės ir specialiosios ataskaitos, kuriose atkreipėme dėmesį į užbaigimo metu atliekamų patikrinimų svarbą šioje srityje.

Audito apimtis ir metodas

09

Šio audito tikslas buvo išanalizuoti, ar valstybės narės ir Komisija ėmėsi būtinų veiksmų, kad tinkamai patikrintų ir įvertintų PVFP išlaidas užbaigus 2007–2013 m. programavimo laikotarpio veiksmų programas. Šiomis aplinkybėmis audito metu daugiausia dėmesio skirta tam, kaip valstybės narės ir Komisija patikrino deklaruotų išlaidų tinkamumą finansuoti. Taip pat tikrinome, kaip Komisija galutinėje ataskaitoje analizavo duomenų patikimumą ir kaip ji įvertino šiuos duomenis. Todėl vertinome, ar dėl PVFP išlaidų užbaigimo metu:

• Komisija laiku pateikė atitinkamas gaires;
• audito institucijos atliko veiksmingus patikrinimus;
• Komisija atliko veiksmingus patikrinimus;
• Komisija įvertino galutinius įgyvendinimo duomenis, kad padarytų išvadas dėl PVFP veiksmingumo;
• tikėtina, kad šioje audito ataskaitoje nurodyti trūkumai darys poveikį 2014–2020 m. finansinių priemonių užbaigimui.

10

Savo auditui atlikti pasirinkome dokumentų peržiūrą, naudodamiesi ankstesniais savo PVFP auditais užbaigimo metu ir pačios Komisijos atliktu su užbaigimu susijusį darbą. Konkrečiau, mūsų auditui reikalingus įrodymus gavome iš šių šaltinių:

• septynių PVFP, kurių patikinimo auditą atlikome 2017 ir 2018 m., peržiūros (todėl audito ataskaitoje atsižvelgiama į Ispanijoje (2 auditai),Lenkijoje, Lietuvoje, Švedijoje ir Vokietijoje (2 auditai) atliktų auditų rezultatus);
• interviu su REGIO GD ir EMPL GD pareigūnais;
• kitų užbaigimo dokumentų, kuriuos turi Komisija, analizės, pavyzdžiui, atlikdami 27 atrinktų užbaigimo dokumentų rinkinių peržiūrą⁸;
• duomenų ataskaitos dėl PVFP įgyvendinimo galutinės santraukos, kurią užbaigimo metu parengė Komisija, peržiūros;
• trumpo klausimyno, nusiųsto vadovaujančiosioms institucijoms, atsakingoms už septynias pirmiau išvardytas PVFP, kuriuo buvo siekiama papildyti auditų metu gautus duomenis.

11

Todėl, atsižvelgiant į šio audito apimtį, neteikiame:

• patikinimo dėl galutinių 2007–2013 m. PVFP išlaidų;
• 2007–2013 m. laikotarpio PVFP veiksmingumo vertinimo (apie veiksmingumo rodiklius užsimename, siekdami pateikti informaciją apie Komisijos naudotą ataskaitų teikimo priemonę ir tai, ar rodikliai buvo naudojami Komisijos veiksmingumo vertinime); arba
• išsamios 2014–2020 m. programos laikotarpio finansinių priemonių kontrolės ir patikinimo sistemos analizės.

12

Mūsų nustatyti faktai ir išvados yra svarbios šiuo metu, nes finansinės priemonės 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu atlieka dar svarbesnį vaidmenį ir yra platesnio užmojo, be to, artėja šio laikotarpio galutinis užbaigimas. 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu, atsižvelgiant į dabartinius planus sumažinti sanglaudos politikos išteklius, finansinių priemonių svarba iš esmės dar labiau padidės.

13

Atsižvelgdami į savo atliktus PVFP įgyvendinimo auditus⁹ ir užbaigimo procedūrų struktūrą¹⁰, šiuo auditu siekiame padėti susidaryti išsamų vaizdą apie 2007–2013 m. PVFP.

14

Kadangi užbaigimo procesas trunka ilgą laiką, nusprendėme palaukti ir auditą atlikti bei ataskaitą, susijusią su 2007–2013 m. programavimo laikotarpio tema, pateikti dabar. Taip yra dėl daugiamečio programavimo laikotarpių pobūdžio, kurį nustatė Komisija. Nors galutinis terminas valstybėms narėms pateikti savo užbaigimo dokumentų rinkinius buvo 2017 m. kovo 31 d., patikrinimo ir patvirtinimo darbas dar atliekamas praėjus septyneriems metams nuo 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pabaigos ir penkeriems metams nuo tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos. 2020 m. birželio mėn., t. y. tuo metu, kai pradėjome savo audito darbą, 23 % veiksmų programų, kuriose buvo naudojamos PVFP, dar nebuvo visiškai užbaigtos (3 % dėl neišspręstų PVFP klausimų).

Pastabos

Komisijos gairės dėl PVFP užbaigimo

Komisijos gairės pateiktos laiku ir yra tinkamos, išskyrus vieną rizikos sritį

15

Taikomas taisykles sudarė šeši straipsniai, kuriuose įtvirtintos nuostatos dėl PVFP, – iš viso tik keturi puslapiai¹¹. Be to, tam, kad programos institucijos¹² būtų galėjusios sėkmingai nustatyti PVFP išlaidų tinkamumą finansuoti užbaigimo metu, reikėjo laiku parengti išsamias gaires.

16

Komisijos gairėse dėl užbaigimo nebuvo konkrečios informacijos apie PVFP išlaidas¹³. Be išsamios informacijos apie tinkamumo finansuoti sąlygas, gairėse buvo pateiktos instrukcijos sudėtingesnėmis temomis, susijusiomis su garantijų fondais, valdymo išlaidomis ir sukauptomis palūkanomis. Jose ataskaitų teikimo reikalavimai išdėstyti nustatytose formose, kuriose nurodoma išsami informacija, kurią reikia pateikti dėl kiekvienos priemonės.

17

Gairėse išvardyti vadovaujančiųjų institucijų galutinei įgyvendinimo ataskaitai ir audito institucijų galutinei kontrolės ataskaitai taikomi turinio reikalavimai, įskaitant išsamius punktus dėl PVFP išlaidų¹⁴. Jose pateiktos instrukcijos dėl veiksmų, kurių vadovaujančiosios ir tvirtinančiosios institucijos turi imtis pasirengdamos užbaigimui, ir kokius veiksmus užbaigimo metu turi atlikti audito institucijos¹⁵.

18

Komisija iš valstybių narių surinko atsakymus ir atsakė į daugybę su užbaigimu susijusių klausimų, įskaitant 29 klausimus PVFP tema¹⁶. Atsakymuose buvo pateikti duomenys apie daugumą sudėtingų PVFP sričių, įvairios Komisijos rekomendacijos programos institucijoms, kad jos apie galutines išlaidas praneštų gerokai anksčiau nei baigiasi 2017 m. kovo 31 d. galutinis terminas, o audito institucijoms patarta atlikti teminius PVFP auditus.

19

Bendradarbiaudama su programos institucijomis, Komisija, surengdama mokymo sesijas ir seminarus, pateikė papildomas gaires dėl užbaigimo¹⁷.

20

Nustatėme, kad Komisija gaires dėl PVFP užbaigimo pateikė laiku ir jose aptarė būtinus klausimus. Tai buvo ypač svarbu atsižvelgiant į glaustas teisės aktų nuostatas dėl PVFP. Gairėse aptarta dauguma temų, dėl kurių nustatėme su įgyvendinimo etapu susijusius trūkumus: valdymo išlaidos ir mokesčių lubos, ataskaitų tikslumas, sutarčių reikalavimai ir tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas garantijų fonduose.

21

Tačiau nustatėme šį trūkumą:

• mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kaip galutinių paramos gavėjų, būsenos vertinimas, Komisijos manymu, nekėlė konkrečios rizikos, nepaisant to, kad tai buvo daugumoje priemonių nustatytas tinkamumo finansuoti reikalavimas. Šioje srityje rizika PVFP buvo dar didesnė, nes MVĮ būsenos vertinimą atliko finansų tarpininkai (dažnai privatūs bankai ir kiti finansų sektoriaus subjektai), o ne vadovaujančiosios institucijos. Kitose šios ataskaitos dalyse aptariame su šiuo aspektu susijusias klaidas, kurias nustatėme atlikdami savo auditus (35 dalis).

Audito institucijų patikrinimo darbo, susijusio su užbaigimu, veiksmingumas

PVFP valdė EIB grupė: kai kurios netinkamos finansuoti išlaidos buvo įtrauktos dėl audito įgaliojimų apribojimų ir išorės auditorių atliekamo audito apimties apribojimų

22

Taikomuose teisės aktuose aiškiai apibrėžtos audito institucijų funkcijos 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu¹⁸. Jos turėjo Komisijai pateikti deklaraciją dėl užbaigimo, patvirtintą galutine kontrolės ataskaita, įvertinti mokėjimo prašymą išmokėti galutinį likutį ir pateikti nuomonę dėl galutinėje išlaidų suvestinėje nurodytų sumų teisėtumo ir tvarkingumo. Šis vertinimas buvo pagrįstas visu programavimo laikotarpiu atliktu audito darbu.

23

2007–2013 m. laikotarpiu EIB grupė valdė apytiksliai 11 % PVFP skaičiaus arba 16 % veiksmų programų įmokos sumos. Visais atvejais, išskyrus vieną, ji valdė kontroliuojančiojo fondo struktūrą ir atrinko finansų tarpininkus, kad jie valdytų konkrečius fondus¹⁹. Dėl šių struktūrų pažymėtina, kad audito institucijos patikrinimų kontroliuojančiojo fondo lygmeniu negalėjo atlikti dėl EIB grupės nustatytų prieigos teisių apribojimų²⁰.

24

Jos taip pat neturėjo aiškių audito įgaliojimų atlikti praktinių patikrinimų konkretaus fondo arba galutinio paramos gavėjo lygmeniu, todėl dauguma audito institucijų savo darbo neatliko jokiu lygmeniu. 1 langelyje pateikti du pavyzdžiai, kai audito institucijos taikė skirtingą audito metodą EIB grupės valdomoms PVFP.

25

Apskritai audito institucijos rėmėsi tik ataskaitomis, kurias pagal sutartas procedūras parengė EIB grupės nepriklausomas išorės auditorius. Šiose ataskaitose aptarti įvairūs konkretūs patikrinimai, susiję su priemonės sąranga ir įgyvendinimu kontroliuojančiojo fondo lygmeniu, tačiau jų pobūdis buvo ribotas, todėl šiose ataskaitose nebuvo galima pateikti jokio patikinimo dėl pagal finansinę priemonę išmokėtų išlaidų tinkamumo finansuoti.

Dėl pratęsto tinkamumo finansuoti laikotarpio audito institucijoms ir Komisijai teko atlikti daugiau darbo

26

2007–2013 m. programavimo laikotarpio užbaigimas trunka ilgai, nes tokią jo struktūrą sukūrė Komisija, kaip nurodyta 14 dalyje. 2015 m. Komisijos gairėse dėl užbaigimo galutinė PVFP išmokų galutiniams paramos gavėjams data buvo pakeista iš 2015 m. gruodžio 31 d. į 2017 m. kovo 31 d., taip faktiškai pratęsiant tinkamumo finansuoti laikotarpį²².

27

Viena iš pagrindinių šio tinkamumo finansuoti laikotarpio pratęsimo priežasčių buvo maži įsisavinimo lygiai. Valstybių narių buvo prašoma užbaigimo metu grąžinti Komisijai visas nepanaudotas lėšas. Jeigu tinkamumo finansuoti laikotarpis nebūtų pratęstas, didelė lėšų suma būtų likusi nepanaudota, kaip tai matyti iš 2,6 milijardo eurų papildomų PVFP išlaidų išmokėtų 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. kovo 31 d. laikotarpiu²³. Apskaičiuotas išmokų galutiniams paramos gavėjams lygis padidėjo nuo 75 % 2015 m. gruodžio 31 d. iki 93 % 2017 m. kovo 31 d.²⁴

28

Vis dėlto, nors lėšų įsisavinimas pagerėjo, dėl pratęsto tinkamumo finansuoti laikotarpio audito institucijoms kilo problemų. Galutiniams paramos gavėjams leidus atlikti PVFP išmokas iki 2017 m. kovo 31 d., buvo apribotas audito institucijų gebėjimas gauti patikinimą, kad visos išlaidos buvo teisėtos ir tvarkingos suėjus galutiniam deklaracijos dėl užbaigimo pateikimo terminui, įskaitant 2017 m. kovo 31 d.

29

Komisija buvo informuota apie šį klausimą ir gairėse dėl užbaigimo griežtai rekomendavo, kad vadovaujančiosios ir tvirtinančiosios institucijos galutinių išlaidų deklaraciją ir mokėjimo prašymą išmokėti galutinį likutį audito institucijoms pateiktų iki 2016 m. gruodžio 31 d., o ne iki 2017 m. kovo 31 d. galutinio termino²⁵.

30

Nepaisant šių Komisijos rekomendacijų, kai kurios PVFP išlaidos negalėjo būti įtrauktos į audito institucijų darbą, susijusį su deklaracija dėl užbaigimo. Komisija nežino, kiek papildomų išlaidų valstybės narės deklaravo 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. kovo 31 d., be to, iš informacijos, pateiktos mūsų audito metu, nebuvo įmanoma nustatyti sumos.

31

Šį aspektą peržiūrėjome įvairiose veiksmų programose, kuriose naudojamos PVFP (27 iš 192 tokių programų sanglaudos srityje). Vienuolikoje iš 27 programų buvo taikymo srities apribojimų, kurie atsirado dėl to, kad išlaidos, įskaitant PVFP išlaidas, buvo deklaruotos po datos, kai audito institucija nustatė galutinę deklaracijos dėl užbaigimo imtį. Nors šios išlaidos iš esmės nebuvo įtrauktos į audito darbą, kurio rezultatai pristatyti užbaigimo dokumentų rinkiniuose, pateiktuose iki 2017 m. kovo 31 d., jos buvo audituotos vėliau atliekant papildomą darbą. Tam Komisija ir audito institucijos turėjo skirti papildomo laiko ir išteklių, todėl užbaigimo procesas vėlavo, be to, jis buvo ilgesnis ir mažiau veiksmingas.

Audito institucijos atliko daugumą būtinų patikrinimų, tačiau kai kurios klaidos liko nenustatytos

32

Audito institucijų darbo, susijusio su užbaigimu, veiklos lygmeniu peržiūrą pradėjome nuo 2017 m. patikinimo pareiškimo, paskui peržiūrėjome programos institucijų Komisijai pateiktus užbaigimo dokumentų rinkinius. 2 langelyje pateikta trumpa mūsų audito darbo, susijusio su užbaigimu, santrauka.

33

Septyniuose PVFP užbaigimo metu patikinimo pareiškimo audituose (10 dalis) nustatėme, kad audito institucijos naudoti kontroliniai sąrašai buvo parengti tinkamai. Juose aptarti svarbūs aspektai, kaip to reikalaujama pagal teisės aktus ir gaires. Vis dėlto, nors audito institucijos atliko būtinas patikras, nustatėme kai kuriuos trūkumus.

34

Pagrindiniai trūkumai, kuriuos nustatėme, buvo susiję su neišsamiomis tinkamumo finansuoti patikromis. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai kontroliniuose sąrašuose auditoriaus buvo prašoma:

• patikrinti, ar buvo laikomasi visų viešųjų pirkimų reikalavimų, jis taip pat turėjo patikrinti sutarčių priedus ir į juos atsižvelgti;
• patikrinti MVĮ, kaip galutinio paramos gavėjo, būseną, jis taip pat turėjo atsižvelgti į visus MVĮ būsenos kriterijus, įskaitant taisykles dėl susijusios įmonės ir įmonės partnerės;
• patvirtinti išmokėtos skolos tinkamumą finansuoti, audito metu reikėtų atlikti bet kokių anuliavimų ar atšauktų operacijų vertinimą.

35

Atsižvelgdami į šias neišsamias audito institucijų atliktas tinkamumo finansuoti patikras, trijuose iš septynių patikinimo pareiškimo audituose radome atvejų, kai nebuvo nustatyti netinkami finansuoti paramos gavėjai arba išmokos (žr. 3 lentelę).

Klaida	Aprašymas
Netinkama finansuoti finansinė priemonė	Finansinė priemonė iš esmės neatitiko pagrindinio tinkamumo finansuoti reikalavimo, pagal kurį finansavimas visų pirma teikiamas MVĮ.
Netinkamas paramos gavėjas	Remiantis susijusių įmonių analize, paskolos gavėjas nebuvo MVĮ.
Netinkami išmokėjimai	Dvi paskolos, kurios buvo deklaruotos kaip tinkami išmokėjimai, buvo atšauktos gerokai iki užbaigimo.
Neteisingas pakartotinai panaudotų lėšų deklaravimas	Pirmajame investicijų etape dalyvavusių galutinių paramos gavėjų lėšos buvo reinvestuotos ir deklaruotos Komisijai siekiant gauti išmokas antrą kartą.

Šaltinis: Audito Rūmai.

36

Taip pat nustatėme kontrolinių sąrašų naudojimo trūkumų (žr. 4 lentelę). Šie trūkumai buvo susiję su nepakankamu atlikto audito darbo dokumentavimu ir audito įrodymų, surinktų rezultatams patvirtinti, nebuvimu²⁷. Naudodami audito institucijų dokumentus ir kitus prieinamus įrodymus, negalėjome patikrinti šių institucijų pateiktų paaiškinimų.

Klaida	Aprašymas
Nepakankami audito dokumentai	Audito kontroliniuose sąrašuose atkreiptas dėmesys į tai, kad dėl valdymo išlaidų ir mokesčių buvo atliekamas papildomas auditas. Audito dokumentuose nebuvo jokių įrodymų, susijusių su papildomu audito darbu arba papildomų dokumentų peržiūra.
Nepakankami audito dokumentai ir darbo trūkumai	Audito bylose nėra įrodymų, kad skirtingi tikrinimai atlikti dėl visų tinkamumo finansuoti reikalavimų. MVĮ kriterijaus tikrinimas tais atvejais, kai subjektai turėjo ryšių su kitais subjektais, ne visada buvo tinkamai užbaigtas.
Nepakankami audito dokumentai ir nepakankama audito seka	Atlikti patikrinimai nebuvo tinkamai dokumentuojami kontroliniuose sąrašuose, ataskaitose ar kituose dokumentuose. Trūko nuorodų į atitinkamus dokumentus. Audito įrodymai nebuvo saugomi.

Šaltinis: Audito Rūmai.

37

Atlikdami su patikinimo pareiškimu dėl PVFP užbaigimo metu susijusį darbą, šešiose iš septynių audituotų priemonių nustatėme iš viso devynias klaidas. Trys iš šių klausimų turėjo finansinį poveikį mažinant tinkamų finansuoti išlaidų sumą užbaigimo metu. Vienu atveju dėl klaidos likutinė klaidų rizika veiksmų programoje viršijo 2 % reikšmingumo ribą, todėl reikėjo taikyti ekstrapoliuotąsias finansines pataisas (žr. 3 langelį, kuriame pateikta daugiau informacijos).

38

Atlikdami šį auditą, taip pat peržiūrėjome visus užbaigimo dokumentų rinkinius ir visą vėlesnį programos institucijų ir Komisijos bendravimą dėl 27 iš 192 veiksmų programų, kuriose naudojamos PVFP. Nustatėme, kad dauguma audito institucijų savo darbą atliko laikydamosi savo audito strategijų ir atsižvelgė į taikomus reglamentus bei Komisijos pateiktas gaires. Tačiau ne visos audito institucijos sistemiškai atliko teminius auditus²⁸, o tais atvejais, kai jos tai darė, darbas ne visada buvo pakankamas reikšmingiems pažeidimams nustatyti²⁹.

39

Audito institucijų užbaigimo ataskaitose nustatėme du trūkumus:

• Kai kuriais atvejais informacija apie darbą, atliktą dėl PVFP išlaidų, buvo pernelyg glausta, todėl Komisijos auditoriai prašė pateikti papildomos informacijos, o ataskaitos buvo peržiūrimos.
• Kai kuriais atvejais nebuvo informacijos apie PVFP išlaidoms taikomas pataisas (suma, rūšis). Galutinės kontrolės ataskaitos, kurias peržiūrėjome, nebuvo nuoseklios, atsižvelgiant į pateiktus duomenis. Iš audito institucijų nebuvo reikalaujama pateikti informacijos apie jų pataisas pagal rūšį (pavyzdžiui, viešieji pirkimai, valstybės pagalba, finansinės priemonės ir pan.) ir Komisija šiuo atžvilgiu neturi struktūrizuotų duomenų.

40

Audito institucijos iš esmės atliko būtinus patikrinimus. Tačiau pirmiau aptarti trūkumai turėjo įtakos jų darbo patikimumo mastui, o tam tikros klaidos nebuvo pastebėtos, kaip tai matyti iš mūsų ir Komisijos nustatytų klaidų.

Užbaigimo metu Komisijos atliekamų patikrinimų veiksmingumas

Iki 2020 m. pabaigos 19 % veiksmų programų, kuriose naudojamos PVFP, dar nebuvo visiškai užbaigtos

41

Po to, kai valstybės narės programos institucijos iki teisės aktuose nustatyto galutinio termino, t. y. 2017 m. kovo 31 d.³⁰, pateikė Komisijai savo užbaigimo dokumentų rinkinius, Komisija juos išanalizavo ir atsakymą pateikė per penkių mėnesių terminą. Prireikus Komisija prašė suteikti informacijos, atlikti papildomą darbą arba pateikė įvairaus svarbumo ir finansinį poveikį turinčias pastabas.

42

Daugeliu atvejų bendravimas su programos institucijomis, siekiant išspręsti su užbaigimu susijusius klausimus, tęsėsi apsikeitus pradiniais raštais dėl pastabų, o kai kuriais atvejais toks bendravimas tebevyksta. 5 ir 6 lentelėse pateikta informacija apie Komisijos darbo, susijusio su sanglaudos veiksmų programų, kuriose naudojamos PVFP, užbaigimu, būsena 2020 m. gruodžio 31 d.

Būsena	2018 m. pabaiga	2019 m. pabaiga	2020 m. pabaiga	Procentinė dalis 2020 m. pabaiga
Užbaigta	123	143	156	81 %
Pasirengta užbaigti1	39	32	32	17 %
Vykdoma	30	17	4	2 %
Iš viso	192	192	192

¹ Komisija mano, kad veiksmų programa yra parengta užbaigti, jeigu buvo išsiųstas raštas dėl pasirengimo užbaigti. Praktiškai veiksmų programa gali būti laikoma parengta užbaigti dėl įvairių priežasčių: jeigu vienas veiksmų programos fondas (pavyzdžiui, ERPF) užbaigiamas, o kitas (pavyzdžiui, SF) dar įgyvendinamas; jeigu veiksmų programas sudaro vienas fondas, veiksmų programa laikoma parengta užbaigti, jeigu sumokėtos visos neginčijamos sumos, tačiau ginčijamos sumos dar nesumokėtos, arba jeigu yra kitų konkrečių neišspręstų klausimų.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Komisijos duomenimis.

Būsena	2018 m. pabaiga	2019 m. pabaiga	2020 m. pabaiga	Procentinė dalis 2020 m. pabaiga
Užbaigta	6,73	8,60	9,96	64 %
Pasirengta užbaigti	4,41	3,75	3,32	21 %
Įgyvendinama	4,48	3,27	2,34	15 %
Iš viso	15,62	15,62	15,62

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Komisijos duomenimis.

43

Iš informacijos matyti, kad 81 % sanglaudos veiksmų programų, kuriose naudojamos PVFP, buvo visiškai užbaigtos iki 2020 m. pabaigos, be to, šiose veiksmų programose iš viso deklaruota 64 % visų ataskaitinio laikotarpio PVFP išlaidų. Tik penkiose iš 36 įgyvendinamų arba pasirengtų užbaigti veiksmų programų (visos jos įgyvendinamos Italijoje) dar yra neišspręstų PVFP klausimų.

44

Užbaigimo proceso metu Komisija prašė pateikti su PVFP susijusius paaiškinimus arba atlikti papildomą darbą dėl daugumos iš šių 36 veiksmų programų. Nors iš to matyti, kad būtent dėl PVFP buvo vėluojama užbaigti šias programas, tačiau tai taip pat parodo, kad Komisija, atlikdama su užbaigimu susijusį darbą, skyrė joms dėmesio.

Komisija išsprendė atitinkamus klausimus ir taikė tinkamas pataisas, išskyrus atvejį, susijusį su didžiausia klaida

45

Peržiūrėjome Komisijos darbą dėl 27 veiksmų programų, kuriose naudojamos PVFP, užbaigimo dokumentų rinkinių. Darbas buvo išsamus ir Komisija visada atkreipdavo dėmesį į PVFP išlaidų aspektą, nustatydama sritis, kurias reikia tirti papildomai, prašydama pateikti paaiškinimus ir analizuodama atsakymus. Neišspręsti klausimai buvo sprendžiami paeiliui, dažnai po aktyvių diskusijų su programos institucijomis.

46

Komisija daugeliu atvejų pateikė neoficialias pastabas, prašydama pateikti paaiškinimus arba patikinimą. Ji prašė, kad audito institucijos atliktų papildomą darbą tais atvejais, kai buvo su apimtimi susijusių apribojimų arba kitų neišspręstų klausimų, susijusių su programos institucijų darbu.

47

Be dokumentų peržiūros, Komisija atliko įvairius su užbaigimu susijusius auditus dėl PVFP išlaidų. Šie auditai buvo susiję su veiksmų programomis, kurios sudarė beveik 10 % visų PVFP išlaidų.

48

2007–2013 m. programavimo laikotarpiu ne kartą rekomendavome Komisijai ypatingą dėmesį skirti finansinių priemonių užbaigimui, kaip sričiai, kurioje kyla didelė netinkamų finansuoti išlaidų rizika, nes mažai tikėtina, kad įgyvendinimo metu audito institucija atliko kokias nors investicijų tinkamumo finansuoti patikras³¹. Pažymėjome, kad didžiausia rizika buvo susijusi su garantijų fondais, nes naudojant dirbtinai mažą dauginamąjį koeficientą tinkamos finansuoti išlaidos galėjo būti įvertintos per didele suma³².

49

Komisija vadovavosi mūsų rekomendacijomis, visų pirma ji atidžiai išnagrinėjo garantijų fondo dauginamojo koeficiento klausimą. Paaiškėjus, kad viena valstybė narė nusprendė dauginamąjį koeficientą apskaičiuoti naudodama kitą nei gairėse nustatytą metodą, Komisija davė nurodymą savo auditoriams, kurie atliko su užbaigimu susijusį darbą, atidžiai išnagrinėti šį klausimą.

50

Dėl atlikto darbo, susijusio su užbaigimu, iki 2020 m. pabaigos Komisija ketino taikyti didesnes nei 270 milijonų eurų vertės pataisas PVFP tinkamoms finansuoti išlaidoms 29 veiksmų programose. Ne visos šios pataisos iki galo įgyvendintos. Iki galo įgyvendinus pataisas, į jas neįtraukiamos priemonės išlaidos ir su jomis susijusias sąnaudas sumoka atitinkama valstybė narė. 7 lentelėje pateiktos REGIO GD pataisos, siūlytos ar taikytos 2020 m. pabaigoje PVFP išlaidoms užbaigimo metu, o 8 lentelėje pateiktas REGIO GD visoms išlaidoms užbaigimo metu taikytų pataisų palyginimas.

Pataisos rūšis	Suma	Veiksmų programų, kurioms daromas poveikis, skaičius
Garantijų fondams naudotas neteisingas dauginamasis koeficientas	200,4	5
Klaidos galutiniame mokėjimo prašyme	31,0	2
Netinkamos finansuoti palūkanos	19,5	2
Klaidos atrenkant finansų tarpininkus	5,3	2
Netinkamos finansuoti palūkanų subsidijos ir garantijų mokesčiai	2,0	1
Netinkami išmokėjimai	1,6	1
Kiti taisymai (tikslinimai ir kt.)	11,3	16
Iš viso	271,1

¹ EMPL GD netaikė jokių taisymų ESF PVFP 2020 m. pabaigoje, tačiau ESF PVFP sudaro tik 5 % visų PVFP išlaidų.

Šaltinis: Audito Rūmų atlikta užbaigimo dokumentų rinkinių ir Komisijos duomenų peržiūra.

	Suma
Deklaruotos išlaidos (visi veiksmų programų šaltiniai)	362 231,6
Komisijos pataisos	4 274,5
Procentinė dalis	1,18 %
Deklaruotos išlaidos tik dėl PVFP (visi veiksmų programų šaltiniai)	14 828,5
Komisijos pataisos tik dėl PVFP	271,1
Procentinė dalis	1,83 %

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Komisijos duomenimis.

51

Komisija taikė finansinį poveikį turinčias pataisas, kurias nustatė remdamasi mūsų patikinimo pareiškimo atliekant auditus dėl PVFP užbaigimo metu išvadomis (žr. 3 lentelę), išskyrus vieną. Pažymėtina išimtis buvo išvada, turinti didžiausią finansinį poveikį. 3 langelyje pateikiama išsami šios reikšmingos klaidos analizė.

Galutinė duomenų ataskaitos santrauka ir Komisijos vertinimas

Galutinėje duomenų ataskaitos santraukoje nepateikti galutiniai duomenys dėl ankstyvo paskelbimo

52

Reaguodama į mūsų 2010 m. metinės ataskaitos rekomendaciją, Komisija 2011 m. iš dalies pakeitė bendrąjį reglamentą nustatydama pareigą teikti metinę ataskaitą dėl PVFP³³. Todėl Komisija parengė metinę duomenų ataskaitos santrauką, kurioje pateikiama PVFP įgyvendinimo pažangos apžvalga, įskaitant apibendrintus duomenis ir duomenis pagal šalis. Ji buvo naudojama kaip stebėsenos priemonė siekiant sekti ir vertinti veiksmingumą.

53

Šeštojoje ir galutinėje 2007–2013 m. duomenų ataskaitos santraukos versijoje pateikti duomenys, kuriuos į Komisijos sistemą vadovaujančiosios institucijos įrašė 2017 m. kovo 31 d.³⁴ Duomenys pateikti tik informavimo tikslais, nes tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimas ir sertifikavimas yra atskiras, ilgesnis procesas, kurio imamasi atliekant analizę ir galiausiai patvirtinant užbaigimo dokumentų rinkinius, kaip buvo galima matyti pirmiau. Audito institucijos netikrino vadovaujančiųjų institucijų pateiktų duomenų, kuriuos paskui apibendrino Komisija rengiant šią ataskaitą.

54

Komisija pati daro šį skirtumą santraukoje ir galutinės duomenų ataskaitos santraukos išvadoje ir nurodo, kad per užbaigimo procesą dar reikia atlikti tam tikrus darbus:

• „Ši galutinė santrauka nėra sumų, apie kurias pranešta 2017 m. kovo 31 d., tinkamumo finansuoti užbaigimo metu patvirtinimas: vadovaujančiosios ir audito institucijos turės peržiūrėti šias sumas užbaigimo proceso metu <…>“.

55

Kaip reikalaujama pagal bendrąjį reglamentą³⁵, galutinėje duomenų ataskaitos santraukoje įgyvendinimo duomenys pateikti 2017 m. kovo mėn. ir jie buvo preliminarūs. Komisija nepaskelbė šios ataskaitos atnaujintos informacijos, remdamasi paskesniu su užbaigimu susijusiu darbu. Ji REGIO GD 2018 ir 2019 m. metinėse ataskaitose paskelbė atnaujintą lentelę, kurioje nurodytos PVFP išlaidos pagal VP su Komisijos numatytomis korekcijomis (žr. toliau 60 dalį).

56

PVFP išlaidų suma sumažėjo nuo 16,1 milijardo eurų, kaip matyti iš 2017 m. galutinės duomenų ataskaitos santraukos, iki dabartinės 15,4 milijardo eurų sumos, ir tai yra su užbaigimu susijusio darbo, kurį po 2017 m. kovo 31 d. atliko programos institucijos ir Komisija, rezultatas. 9 lentelėje parodytas 730 milijonų eurų pokytis (5 %) tarp preliminarių ir dabartinių duomenų.

	PVFP išlaidos – Duomenų ataskaitos galutinė santrauka 2017 m. kovo 31 d.	PVFP tinkamos finansuoti išlaidos – EK duomenys 2020 m. pabaigoje (su korekcijomis)1
ERPF	15 245	14 557
ESF	837	795
Iš viso	16 082	15 352 (5 % sumažėjimas)

¹ Dėl Komisijos taikytų ar siūlytų korekcijų suma sumažinta nuo 15,62 milijardo eurų (žr. 6 lentelę) iki 15,35 milijardo eurų.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Komisijos duomenimis ir duomenų ataskaitos santrauka 2017 m. kovo 31 d.

Didesnis duomenų patikimumas

57

Peržiūrėjome galutinėje duomenų ataskaitos santraukoje pateiktų duomenų patikimumą. Dėl Komisijos pastangų duomenys tapo išsamesni ir patikimesni, palyginti su ankstesnėmis ataskaitos versijomis:

• valstybėms narėms skirtose gairėse dėl užbaigimo pateiktos išsamios ataskaitų teikimo formos ir aiškios instrukcijos, kaip atsakyti į vadovaujančiosios institucijos užklausas.
• Didžiąją dalį informacijos, kurios buvo prašoma iš programos institucijų, buvo privaloma pateikti rengiant galutinę ataskaitą.
• Komisija savo geografinių padalinių pareigūnams nusiuntė raštą, kuriame pateikė instrukcijas, kaip patikrinti gautų duomenų patikimumą.

58

Atlikdama šiuos veiksmus, Komisija išsprendė daugumą ankstesnėje analizės ataskaitoje iškeltų klausimų³⁶. Kad pagrįstume šį teiginį, turime pažymėti, kad savo patikinimo pareiškimo audituose dėl PVFP užbaigimo metu nustatėme tik vieną neteisingo ataskaitų teikimo atvejį, o per įgyvendinimo etapą atliktuose audituose šių išvadų buvo daugiau³⁷.

59

Komisija pripažįsta, kad liko kai kurių neišspręstų klausimų ir pateikia išsamią santrauką. Likęs pažymėtinas klausimas, kurį nustatė Komisija, yra tai, kad tik dėl 81 % PVFP (pagal išlaidų sumą) pranešta apie jų valdymo išlaidas ir mokesčius, nepaisant to, kad tai buvo laukelis, kurį buvo privaloma užpildyti. Tai vis tiek yra geresnis rodiklis, palyginti su 64 % apimtimi ankstesnėje ataskaitoje. 4 langelyje pateikti atrinkti svarbūs su duomenų kokybe susiję klausimai, į kuriuos Komisija atkreipė dėmesį ataskaitoje, įskaitant mūsų šio audito išvadas.

60

Be duomenų ataskaitos santraukos, REGIO GD į savo 2017 ir 2019 m. metines veiklos ataskaitas įtraukė lentelę, kurioje pateiktos PVFP išlaidos pagal veiksmų programą, įskaitant Komisijos korekcijas³⁸. Iš ataskaitos matyti, kad vienoje veiksmų programoje buvo 4,2 milijardo eurų perviršis, palyginti su užbaigimo metu deklaruotomis PVFP išlaidomis. Tai buvo ataskaitos korektūros klaida, kuri neturėjo jokios įtakos užbaigimo metu mokėtinai sumai, tačiau dėl šios priežasties nurodytos ERPF PVFP išlaidos buvo 19 milijardo eurų, palyginti su 14,8 milijardais eurų (išpūstos 28 %).

Komisijos atliktame galutinio įgyvendinimo duomenų vertinime nepateikta naudingos informacijos apie du pagrindinius rodiklius

61

Galutinėje duomenų ataskaitos santraukoje taip pat pateikta Komisijos atlikta galutinė PVFP veiksmingumo analizė (žr. 10 lentelę).

Išmokėjimo lygiai	Valdymo mokesčiai
ES lygmeniu ir pagal valstybę narę. Lygiai taip pat gali būti apskaičiuojami pagal teminę sritį (įmonės, miestų plėtra ir pan.) ir dėl kiekvieno atskiro fondo. Bendri lygiai pagal produkto tipą (paskolos, garantijos, nuosavas kapitalas) nepateikti. Analizė apima išmokėjimo lygio raidą ir informaciją apie aukšto ir žemo išmokėjimo lygių išskirtis. ES lygmens išmokėjimo lygis: 93 %. Dideli skirtumai – nuo 60 % Ispanijoje iki visiško išmokėjimo keturiose valstybėse narėse.	Duomenys prieinami ES lygmeniu ir pagal valstybę narę, atskirą fondą, teminę sritį ir produkto rūšį. Analizėje nagrinėjamos valdymo išlaidos ir laikotarpio mokesčių dydis bei metinis vidurkis, teisės aktuose nustatytų ribų laikymasis, palyginimas pagal produkto rūšį ir kontroliuojantįjį fondą konkretaus fondo atžvilgiu. ES lygmens valdymo išlaidos ir mokesčių dydis: laikotarpio dydis buvo 6,7 % veiksmų programos įmokų į PVFP ir 9,1 % PVFP investicijų į galutinius paramos gavėjus; metinio dydžio vidurkis buvo 1,26 % veiksmų programos įmokų į PVFP.
Finansinis svertas	Fondų pakartotinis panaudojimas / atsinaujinimo poveikis
Duomenys apie finansinį svertą yra riboti, nes jų pagal 2007–2013 m. programavimo laikotarpio reglamentą teikti neprivaloma. Komisija informaciją prašė pateikti savanoriškai. Ataskaitoje pateikta analizė grindžiama labai ribotais gautais duomenimis ir joje aptariamas poveikis finansinio sverto potencialui: produkto rūšis ir politiniai ketinimai spręsti rinkos padėties nepakankamumą. Kaip pripažino Komisija, ši savanoriškai pateikta ribota informacija negali būti laikoma reprezentatyvia.	Gairėse dėl užbaigimo iš vadovaujančiųjų institucijų buvo reikalaujama pateikti duomenis apie paskesniu laikotarpiu grąžintus išteklius, skirtus naudojimui (likę ištekliai). Visos valstybės narės, išskyrus vieną, pateikė informaciją apie grąžintus / grąžintinus išteklius. Apskaičiuota, kad likusi pakartotiniam panaudojimui prieinama suma sudarė 8,5 milijardo eurų. Informacija apie pasiektą atsinaujinimo poveikį per laikotarpį nebuvo gauta, todėl neanalizuota.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Komisijos duomenų ataskaitos santrauka 2017 m. kovo 31 d.

62

Komisijos išvada dėl PVFP įgyvendinimo yra teigiama. Joje atkreipiamas dėmesys į:

• nuolatinę pažangą, padarytą išmokant lėšas, atkreipiant dėmesį į apytikrį 20 % padidėjimą nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ir galutinį 93 % išmokėjimų lygį;
• 1,26 % metinį valdymo išlaidų ir mokesčių vidurkį, kuris neviršija teisės aktuose nustatytų lubų;
• 8,5 milijardo eurų perimtų išteklių, kurie turi būti panaudoti pakartotinai, likutį;
• didesnį sukurtų darbo vietų skaičių.

63

Galutinėje duomenų ataskaitos santraukoje nebuvo pateikta naudingos informacijos apie toliau išvardytus du rodiklius.

• Finansinis svertas. Kadangi informacija apie finansinį svertą nebuvo privaloma, gauti duomenys nebuvo reprezentatyvūs. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis ribota ir nereprezentatyvia gauta informacija, šiuo atveju buvo didelių skirtumų lyginant priemones, susijusias su pasiektu finansiniu svertu. Nesutinkame su Komisijos išvada, kad „iš gautų rezultatų galima manyti, kad [PVFP] <…> gali padėti sutelkti išteklius, kurie yra ne mažiau kaip du kartus didesni, palyginti su programoje prieinamais struktūrinių fondų ištekliais“, nes šiuo atveju buvo nepakankamai informacijos, kuria remiantis būtų galima pagrįsti šią bendrą išvadą.
• Atsinaujinimo poveikis per laikotarpį. Komisija gavo ir išanalizavo informaciją apie grąžintus išteklius, kurie turi būti panaudoti pakartotinai panašiais tikslais (likę ištekliai), tačiau neanalizavo informacijos apie tai, ar per laikotarpį pagal PVFP buvo galima pakartotinai panaudoti išteklius (atsinaujinimo poveikis per laikotarpį). Iš mūsų atliktos duomenų peržiūros matyti, kad iš 981 konkretaus fondo apytiksliai 10 % fondų galėjo pakartotinai ribotu mastu iki užbaigimo panaudoti lėšas.

64

Gairėse dėl užbaigimo toms vadovaujančiosioms institucijoms nebuvo suteikti įgaliojimai pateikti duomenis apie finansinį svertą ir atsinaujinimo poveikį per laikotarpį, reikalingus rengiant galutinę ataskaitą. Kadangi šie rodikliai yra du iš pagrindinių privalumų, susijusių su finansinių priemonių naudojimu vietoj dotacijų, manome, kad jie buvo būtini Komisijai atliekant PVFP veiksmingumo vertinimą. 5 langelyje pateikta informacija apie finansinį svertą ir atsinaujinimo poveikį pagal septynias priemones, kurių auditą atlikome užbaigimo metu.

Šių pastabų pasekmės 2014–2020 m.

Gairės buvo plėtojamos ir padidintas jų matomumas; dabar turima informacijos apie rizikos sritis

65

Palyginti su 2007–2013 m., nuostatų dėl finansinių priemonių skaičius pagrindiniame sanglaudos politiką reglamentuojančiame teisės akte padidėjo dešimteriopai. Be to, galioja nemažai deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama konkrečioms temoms, susijusioms su finansinėmis priemonėmis. Todėl didelė dalis lygiavertės informacijos, esančios 2007–2013 m. rekomendacinėse pastabose, dabar pateikta teisės aktuose. Šias nuostatas papildo 16 rekomendacinių dokumentų, kuriuose aptariamos konkrečios su finansinėmis priemonėmis susijusios temos.

66

2014–2020 m. programavimo laikotarpio gairių dėl užbaigimo vertinimas nėra šio audito dalykas, tačiau iš savo paviršutiniškos peržiūros matome, kad jos dar nebuvo atnaujintos, siekiant atsižvelgti į konkrečią riziką, kurią kelia iki šiol mūsų, Komisijos ir audito institucijų nustatytos įgyvendinimo etapo laikotarpio klaidos. Manome, kad šią informaciją būtų naudinga pateikti programos institucijoms ir taip padėti joms vykdyti tikslingesnį savo patikrinimo ir audito darbą.

67

Keletas problemų išliko, pavyzdžiui, dauguma audito institucijų vis dar atlieka avansinių mokėjimų finansinėms priemonėms, o ne faktinių išlaidų auditą, todėl labai tikėtina, kad nepakankamai įvertinami likutiniai klaidų lygiai. Komisija sutiko su mūsų rekomendacija dėl šio trūkumo ir audito institucijoms pateikė gaires dėl avansinių mokėjimų tvarkymo³⁹. Be to, padėtis šiuo klausimu po 2020 m. turi pagerėti, nes pagal dabartinį teisės akto projektą bus reikalaujama atlikti vieną avansinį mokėjimą (skirtą pirmajai įmokai dalimis), o kitos įmokos dalimis bus pagrįstos faktinėmis išlaidomis.

Audito institucijoms taikomi teisės aktuose numatyti apribojimai buvo pašalinti

68

2014–2020 m. programavimo laikotarpio teisės aktuose iš pradžių buvo numatyti panašūs audito institucijoms taikomi apribojimai, susiję su EIB grupės valdomomis priemonėmis. Po to, kai per 2017 m. patikinimo pareiškimą nustatėme su šiais apribojimais susijusias klaidas, rekomendavome Komisijai užtikrinti, kad audito taisyklės dėl EIB grupės valdomų finansinių priemonių būtų tinkamos⁴⁰. Komisijos prašėme apibūdinti būtinąsias dalyvavimo pagal sutartas procedūras sąlygas, siekiant garantuoti patikinimo pateikimą.

69

Todėl Komisija iš dalies pakeitė atitinkamas Reglamento Nr. 1303/2013⁴¹ (bendrųjų nuostatų reglamentas) nuostatas, pateikė išorės auditoriams skirtą pavyzdinę ataskaitos formą, kurioje nustatyti būtinieji reikalavimai dėl pagrįsto patikinimo pateikimo⁴², o audito institucijoms buvo pavesta užduotis atlikti sistemos ir veiklos auditus finansų tarpininkų lygmeniu⁴³. Visoms MVĮ iniciatyvos programoms, kurios buvo parengtos iki 2018 m. rugpjūčio 2 d., t. y. dabartinėms šešioms programoms, šie pakeitimai netaikomi⁴⁴. Tačiau nuo 2018–2019 m. ataskaitinių metų pradžios EIB grupė savanoriškai pratęsė pagrįsto patikinimo ataskaitų naudojimą visose MVĮ iniciatyvos programose.

70

Šiomis priemonėmis klausimas sprendžiamas tinkamai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad tai yra veiksmingas patikinimo proceso, susijusio su finansinių priemonių išlaidomis, patobulinimas.

Dauguma audito institucijų darbo trūkumų, kuriuos nustatėme, buvo aptarti Komisijos 2014–2020 m. gairėse

71

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Komisija pateikė gaires, kuriose aptarta dauguma trūkumų, kuriuos nustatėme audito institucijų darbe⁴⁵ (žr. 33–39 dalis). Pagal ją reikalaujama, kad audito institucijos savo metinėse kontrolės ataskaitose pateiktų šią konkrečią informaciją apie finansines priemones:

• informaciją apie teminį auditą, įskaitant keletą pasiūlytų teminių sričių ir paaiškinimą, jei auditai nebuvo atlikti;
• konkrečių trūkumų, nustatytų atliekant sistemos auditus, aprašymą ir tolesnius taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi;
• atliktą darbą ir konkretų nustatytų pažeidimų aprašymą, įskaitant taisomąsias priemones;
• patikinimą dėl priemonių, kurias įgyvendino EIB grupė arba kitos tarptautinės finansų įstaigos;
• patikrinimus, ar laikomasi naujų taisyklių dėl mokėjimų finansinėms priemonėms atlikimo dalimis;
• požiūrį į stratifikaciją, taikomą finansinių priemonių pogrupiams.

72

2018 m. audito institucijos pirmą kartą pranešė apie pažeidimus, nustatytus per savo veiksmų auditą rengiant 2016–2017 m. metinę kontrolės ataskaitą, vadovaujantis bendra tipologija, dėl kurios susitarė ir kurią bendrai naudojo Komisija ir valstybės narės. Tipologiją sudaro 16 finansinių priemonių klaidų pakategorių. Rekomendacijose taip pat nurodyta, kad audito institucijos, atsižvelgdamos į audito imtį, turėtų patikrinti, ar programų įmokų sumos, sumokėtos finansinėms priemonėms, yra pagrįstos vadovaujančiųjų ir tvirtinančiųjų institucijų turima informacija, be to, jos taip pat turėtų patikrinti audito seką.

73

Siekiant pašalinti likusius audito institucijų darbo trūkumus, 2019 m. gruodžio mėn. įvykusiame techniniame susitikime darbo grupė, kurią sudarė Komisijos ir audito institucijų atstovai, pateikė diskusijoms skirtą dokumentą dėl audito dokumentavimo. Dokumente pateiktos auditoriams skirtos gairės dėl audito dokumentų ir audito sekos praktikos, kurios reikėtų laikytis pildant kontrolinius sąrašus ir dokumentuojant savo darbą pateikiant nuorodas į reguliavimo sistemą ir tarptautinius audito standartus. Šios gairės taip pat taikomos finansinių priemonių auditams.

Problemų, susijusių su MVĮ skirtų priemonių tinkamumu finansuoti, atsiradimo tikimybė yra mažesnė

74

Situacija, su kuria susidūrėme tais atvejais, kai didžioji dalis finansinių priemonių, pagal kurias buvo reikalaujama pirmiausia paramą teikti MVĮ, lėšų buvo išmokėta didelėms įmonėms, 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu yra mažiau tikėtina. Teisės aktais buvo nustatyti MVĮ iniciatyvos fondai, t. y. finansinės priemonės, skirtos tik MVĮ finansuoti. Teminė finansinių priemonių taikymo sritis taip pat buvo praplėsta, siekiant sudaryti sąlygas teikti paramą ne MVĮ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, energijos vartojimo efektyvumo srityse ir kituose sektoriuose.

Neapibrėžtis gali turėti įtakos veiksmingam finansinių priemonių užbaigimui

75

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, nepaisant metinio pritarimo sąskaitoms, teisėtumo ir tvarkingumo klausimai gali būti išspręsti tik vėlesniais laikotarpio metais atliekant metinius ir daugiamečius atitikties auditus. Savo 2018 m. metinėje ataskaitoje atkreipėme dėmesį į dviprasmiškus audito institucijų įgaliojimus, susijusius su 2014–2020 m. programavimo laikotarpio užbaigimu⁴⁶.

76

Dėl 2014–2020 m. laikotarpio veiksmų programų užbaigimo pažymėtina, kad pagal bendrųjų nuostatų reglamentą reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų galutinę kiekvienos veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitą, nenurodydamos konkretaus turinio ir pateikimo dienos⁴⁷, kaip tai daroma teikiant metines įgyvendinimo ataskaitas⁴⁸. Pagal daugumą nuostatų, susijusių su 2014–2020 m. programų užbaigimu, delsiama atlikti galutinį tam tikrų veiksmų, įskaitant finansines priemones, deklaruotų išlaidų tinkamumo finansuoti vertinimą, jį nukeliant iki vėlesnio etapo, paprastai iki to laiko, kai programos užbaigiamos⁴⁹. Dėl finansinių priemonių audito institucijos gali atlikti dalies iki užbaigimo kompensuotų išlaidų auditą, remdamosi teisės aktų dėl leidimo atlikti antrąjį ir vėlesnius mokėjimus dalimis pagal priemonę reikalavimais⁵⁰.

77

Kitaip nei vertinant metines finansines ataskaitas, Bendrųjų nuostatų reglamente nepakankamai apibrėžtas už programas atsakingų institucijų vaidmuo užbaigimo procese. Jame taip pat nenurodytas darbas, kurio reikia norint iš naujo įvertinti ir pakoreguoti galimų netinkamų finansuoti išlaidų poveikį atitinkamų metų likutiniams lygiams. Dabar nėra jokio aiškaus teisės aktuose nustatyto reikalavimo, kad valstybės narės pateiktų galutinį laikotarpio sąskaitų rinkinį užbaigimo metu, arba kad audito institucijos pateiktų patikinimą dėl visų laikotarpio išlaidų, kaip to reikalaujama 2007–2013 m. galutinėje kontrolės ataskaitoje⁵¹. Iš reglamento taip pat neaišku, ar į paskutinį metinių sąskaitų rinkinį viena ar kita forma turėtų būti įtrauktas galutinis pagal finansines priemones išmokėtų sumų tinkamumo finansuoti užbaigimo metu vertinimas. Todėl esama rizikos, kad tais atvejais, kai pagal teisės aktus vertinimas atidedamas iki užbaigimo, audito darbo, atlikto siekiant užtikrinti galutinį išlaidų tinkamumą finansuoti, nepakaktų arba jis būtų niekinis.

78

Mūsų manymu, šis dėl teisės aktų atsiradęs neapibrėžtumas gali turėti įtakos valstybių narių gebėjimui atlikti būtinas patikras, nes dokumentų saugojimo terminas tuo metu gali baigtis, jeigu kai kurios užduotys būtų atliekamos pasibaigus paskutiniams ataskaitiniams metams (2024 m. birželio 30 d.).

79

Savo 2018 m. metinėje ataskaitoje rekomendavome Komisijai laiku paaiškinti šiuos aspektus (ir ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio mėn.), kad valstybės narės suprastų, kokių darbų Komisija tikisi iš jų užbaigus 2014–2020 m. laikotarpio programas⁵². Iki šiol Komisija rekomendaciją įgyvendino iš dalies. 2019 m. ji parengė finansinių priemonių audito metodikos dokumentų rinkinį, kuriame audito institucijoms pateiktos instrukcijos, kaip gauti patikinimą dėl visų išlaidų tinkamumo finansuoti užbaigimo metu. Ši audito metodika dabar atnaujinama. Komisija taip pat baigia rengti gaires dėl užbaigimo, įskaitant finansinių priemonių užbaigimą. Atnaujinta metodika ir gairės dėl užbaigimo turi būti paskelbtos 2021 m.

Toliau stengiamasi užtikrinti duomenų patikimumą, o papildomi duomenys apie finansinį svertą ir pakartotinį lėšų panaudojimą sudaro sąlygas atlikti geresnius vertinimus

80

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ataskaitų apie finansines priemones teikimo patobulinimai buvo tiesiogiai įtraukti į teisės aktus⁵³. Atkreipiame dėmesį į šiuos patobulinimus:

• Dabar reikalaujama, kad valstybės narės kartu su savo metinėmis įgyvendinimo ataskaitomis praneštų Komisijai apie finansinių priemonių įgyvendinimą.
• Numatytas ataskaitų apie finansines priemones teikimo modelis buvo aptartas su vadovaujančiosiomis institucijomis, be to, buvo galima dalyvauti internetiniuose mokymuose apie ataskaitų teikimą, kuriuose šalys, atsakingos už duomenų įrašymą į sistemą, buvo geriau supažindintos su tuo, kaip padidinti patikimumą. Programos institucijos nėra susipažinusios su ataskaitų teikimo sistema ir tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių 2007–2013 m. kilo su duomenų patikimumu susijusių problemų.
• Numatytame ataskaitų apie finansines priemones teikimo modelyje yra laukeliai dėl viešųjų ir (arba) privačiųjų įmokų visais lygmenimis. Todėl galima tinkamai įvertinti pasiektą finansinio sverto lygį, o paskutinėje 2014–2020 m. laikotarpio ataskaitoje iš tiesų pateikiama išsami finansinio sverto analizė.
• Ataskaitoje pateikta išsami informacija apie iš investicijų susigrąžintus išteklius ir jų pakartotinį panaudojimą (atsinaujinimo poveikis per laikotarpį).

81

Tačiau Komisija savo 2018 m. gruodžio 31 d. duomenų ataskaitos santraukose atkreipia dėmesį į kai kuriuos išlikusius trūkumus ir nesuderinamumą ir į tai, kad dar yra galimybių pagerinti duomenų kokybę. Taip iš dalies yra dėl ataskaitos evoliucionavimo ir programos institucijų prašymų pateikti daugiau informacijos. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šie klausimai yra gana nereikšmingi ir kad jie yra sprendžiami.

82

Vienas duomenų ataskaitos santraukų aspektas, kurio negalima patobulinti, yra susijęs su tuo, kad jose nepateikiamas patvirtinimas dėl tinkamų finansuoti išlaidų sumų. Kadangi ji skelbiama praėjus metams nuo atitinkamo laikotarpio pabaigos, audito institucijos neturi laiko atlikti duomenų audito, jau nekalbant apie patikslinimų ir taisymų, susijusių su galutiniu laikotarpio užbaigimo procesu, įtraukimą. Todėl ataskaita dėl savo struktūros išlieka preliminaraus pobūdžio.

Išvados ir rekomendacijos

83

Mūsų bendra išvada yra ta, kad valstybės narės ir Komisija iš esmės ėmėsi būtinų veiksmų, siekdamos patikrinti PVFP išlaidų tinkamumą finansuoti užbaigimo metu. Komisija ir nacionalinės audito institucijos atliko patikrinimus, kurie davė rezultatų. Vis dėlto kai kurios klaidos liko nepastebėtos ir Komisija nepašalino svarbiausios klaidos, kuri turėjo reikšmingą poveikį atitinkamos veiksmų programos užbaigimui.

Komisijos 2007–2013 m. gairės iš esmės buvo tinkamos; turėtų būti patikslintos užbaigimo nuostatos 2014–2020 m. teisės aktų sistemoje

84

Vienas pagrindinių sėkmingo užbaigimo užduoties aspektų yra reguliavimo nuostatų ir prieinamų gairių patikimumas. Atsižvelgiant į itin ribotą 2007–2013 m. PVFP nuostatų skaičių teisės aktuose, pažymėtina, kad gairių svarba juolab buvo didesnė (15 dalis).

85

Mūsų išvada yra ta, kad Komisija laiku pateikė reikalingas ir pakankamai išsamias gaires dėl PVFP užbaigimo. Gairių svarba turėjo lemiamą reikšmę programos institucijų darbui. Jose aptarta dauguma sričių, kuriose nustatėme su įgyvendinimo etapu susijusių trūkumų (16–20 dalys). Tačiau jose neaptarta MVĮ galutinių paramos gavėjų būsena, kaip konkreti rizika, nepaisant to, kad tai buvo tinkamumo finansuoti kriterijus pagal daugumą priemonių. Atlikdami savo auditus nustatėme su šiuo aspektu susijusių klaidų (21 dalis).

86

Dėl 2014–2020 m. laikotarpio dauguma finansinių priemonių gairių buvo įtrauktos į teisės aktus, o papildoma parama buvo suteikta parengiant įvairias pastabas, susijusias su konkrečia tema. Tačiau kai kurie klausimai, t. y. kai kurių audito institucijų taikomas metodas atlikti ne faktinių išlaidų, o avansų finansinėms priemonėms auditą, tebėra problemiški (65–67 dalys).

87

Nepaisant iš esmės pagerėjusių finansinių priemonių gairių, manome, kad 2014–2020 m. laikotarpio teisės aktų nuostatos dėl užbaigimo vienu atžvilgiu yra ne tokios griežtos, palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiu. Bendrųjų nuostatų reglamente nepakankamai aiškiai apibrėžtas už programas atsakingų institucijų vaidmuo užbaigimo procese. Jame taip pat nenurodytas darbas, kurio reikia norint iš naujo įvertinti ir prireikus pakoreguoti galimų netinkamų finansuoti išlaidų poveikį atitinkamų metų likutiniams lygiams. Nėra aiškaus reikalavimo, kad audito institucijos pateiktų patikinimą dėl visų laikotarpio išlaidų, palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiu. Tai ypač svarbu finansinių priemonių atžvilgiu, kai reikšmingos išlaidų dalies tinkamumas finansuoti gali būti įvertinamas tik užbaigimo metu (75–78 dalys).

88

Savo 2018 m. metinėje ataskaitoje rekomendavome šį klausimą paaiškinti ir Komisija padarė pažangą jį spręsdama. 2019 m. ji audito institucijoms pateikė instrukcijas, kaip gauti patikinimą dėl finansinių priemonių išlaidų tinkamumo finansuoti užbaigimo metu. Komisija dabar atnaujina šias instrukcijas ir baigia rengti gaires, kad valstybės narės suprastų, ko iš jų tikimasi užbaigimo metu (79 dalis).

1 rekomendacija. Teikti gaires, skirtas Komisijos ir Audito Rūmų audito metu nustatytoms rizikos sritims

Siekdama optimaliai pasirengti būsimam 2014–2020 m. laikotarpio užbaigimui, Komisija turėtų papildyti dabartines pasidalijamojo valdymo finansinių priemonių gaires konkrečiais patarimais valstybėms narėms, remiantis dažniausiai pasitaikančiomis klaidomis, nustatytomis Komisijos ir Audito Rūmų auditų metu.

Terminas: iki 2021 m. pabaigos.

2 rekomendacija. Baigti rengti būtinas gaires dėl audito institucijų vaidmens ir atsakomybės vertinant finansinių priemonių išlaidų tinkamumą finansuoti užbaigimo metu

Savo atnaujintoje audito metodikoje ir būsimose užbaigimo gairėse Komisija audito institucijoms turėtų pateikti reikiamus nurodymus, kad būtų suteiktas patikinimas dėl finansinių priemonių išlaidų tinkamumo užbaigimo metu. Komisija taip pat turėtų aktyviai remti audito institucijas, kad jos laikytųsi šių gairių kartu su teisės aktais ir taip užtikrintų tikslesnių užbaigimo rezultatų.

Terminas: iki 2022 m. pabaigos.

Audito institucijos atliko daugumą būtinų patikrinimų, tačiau kai kurios klaidos liko nenustatytos, todėl kartais būdavo įtrauktos netinkamos finansuoti išlaidos

89

15 mėnesių pratęstas išlaidų tinkamumo finansuoti terminas leido galutiniams paramos gavėjams papildomai sumokėti apytiksliai 2,6 milijardo eurų, o tai yra išmokėjimo lygio padidėjimas nuo 75 % iki 93 % 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu (26 ir 27 dalys). Tačiau dėl to audito institucijoms taip pat kilo problemų ir jos dažnai savo audituose negalėjo užfiksuoti visų PVFP išlaidų prieš užbaigimą. Todėl, siekiant atlikti likusius patikrinimus, po 2017 m. kovo 31 d. atsirado apimties apribojimų ir papildomo darbo (28–31 dalys).

90

Audito institucijų darbui įtakos taip pat turėjo jų riboti įgaliojimai atlikti EIB grupės valdomų priemonių kontroliuojančiųjų fondų auditą. Šiais atvejais dauguma audito institucijų savo darbo neatliko jokiu lygmeniu ir rėmėsi tik EIB grupės išorės nepriklausomo auditoriaus darbu, kurio apimtis buvo ribota ir kuriame nepateiktas joks patikinimas dėl pagal finansines priemones kompensuotų išlaidų tinkamumo finansuoti (22–25 dalys).

91

Tas pats ribojimas buvo 2014–2020 m. programavimo laikotarpio pradžioje. Klaidos, kurias nustatėme savo audituose, ir mūsų pateikta su tuo susijusi rekomendacija prisidėjo prie teisės aktų pakeitimų, ir padėtis iš esmės buvo ištaisyta. Išorės auditoriaus darbo apimtis buvo išplėsta, kad apimtų patikinimą, o EIB grupė savanoriškai įsipareigojo taikyti naujas taisykles tais atvejais, kurie nebuvo aptarti teisės aktuose (68–70 dalys).

92

Apskritai audito institucijos atliko būtiną darbą, kad patikrintų PVFP išlaidų tinkamumą finansuoti užbaigimo metu, įskaitant visą populiaciją, taip pat išsprendė susijusius klausimus. Pagrindiniai trūkumai, į kuriuos atkreipėme dėmesį, buvo (32–40 dalys):

• netinkami audito darbo dokumentai;
• tam tikrų tinkamumo finansuoti patikrų užbaigimo mastas, atsižvelgiant į ypač rizikingas sritis, pavyzdžiui, MVĮ būsena ir viešieji pirkimai;
• nenuoseklūs duomenys apie atliktą darbą, dėl kurio Komisija turėjo imtis plataus masto tolesnių veiksmų, kad juos patikslintų;
• teminiai auditai nebuvo atliekami sistemingai arba neatliekami artėjant užbaigimui / užbaigimo metu, ir
• kai kurios klaidos liko nepastebėtos, kaip tai matyti iš Komisijos ir Audito Rūmų nustatytų klaidų.

93

2014–2020 m. laikotarpiu kai kurie trūkumai buvo pašalinti teisės aktuose ir Komisijos gairėse pateikiant išsamias nuostatas. Siekiant pašalinti likusius trūkumus, 2019 m. pabaigoje Komisijos ir audito institucijų atstovų parengtame dokumente pateikiamos gairės audito dokumentų rengimo ir audito sekos klausimais, kurios taip pat taikomos finansinių priemonių auditui (71–73 dalys).

Komisija išsprendė atitinkamus klausimus ir taikė tinkamas pataisas, išskyrus atvejį, susijusį su didžiausia klaida

94

Komisija išsamiai peržiūrėjo visus užbaigimo dokumentų rinkinius ir atliko sistemines papildomas patikras, kad patikrintų PVFP išlaidų tinkamumą finansuoti (41–44 dalys). Atlikus šį darbą, programos institucijoms buvo pateiktos oficialios pastabos, prašant pateikti patikinimą, paaiškinimą arba atlikti papildomą darbą. Ypač rizikingos sritys, pavyzdžiui, teisingo dauginamojo koeficiento taikymas siekiant garantuoti, kad fondo išlaidos būtų atidžiai stebimos ir kad būtų taikomos tinkamos pataisos (45–50 dalys).

95

Apskritai Komisija, atlikdama su užbaigimu susijusį darbą, nustatė netinkamų finansuoti išlaidų ir atsižvelgė į nustatytus faktus. Tačiau ji nepritarė reikšmingiausiai išvadai, kuri buvo pateikta atlikus vieną iš mūsų auditų. Komisija pritarė, kad PVFP, pagal kurią beveik 80 % patvirtintos visos paskolų vertės buvo investuota į įmones, kurios nėra MVĮ, buvo tinkama finansuoti, nors teisės aktuose buvo konkrečiai nurodyta, kad pagal finansinę priemonę, kad ji būtų tinkama finansuoti, pirmiausia turėjo būti finansuojamos MVĮ (51 dalis). Mažiau tikėtina, kad ši padėtis susidarys 2014–2020 m., nes teisės aktais nustatytos finansinės priemonės, skirtos finansuoti tik MVĮ. Teminė finansinių priemonių taikymo sritis taip pat buvo praplėsta, siekiant sudaryti sąlygas teikti paramą ne MVĮ (74 dalis).

Ataskaitų teikimo patikimumas pastaraisiais metais pagerėjo, tačiau galutinėje įgyvendinimo ataskaitoje pateikti duomenys nebuvo galutiniai, be to, trūko informacijos apie du svarbius rodiklius, todėl vertinimas nebuvo išsamus

96

Komisijos galutinėje 2007–2013 m. laikotarpio ataskaitoje pateikti duomenys, kuriuos vadovaujančiosios institucijos į sistemą įrašė iki 2017 m. kovo 31 d., kaip to reikalaujama pagal teisės aktus. Tai buvo preliminarūs duomenys, neatlikus paskesnių su užbaigimo darbu susijusių patikslinimų ir taisymų, dėl kurių tinkamos finansuoti PVFP išlaidos sumažėjo 730 milijonais eurų (5 %). Nors gali atrodyti, kad šis metodas yra pagrįstas, nes ataskaita skirta tam, kad ja laiku pasinaudotų įvairūs PVFP sėkmę vertinantys suinteresuotieji subjektai, jei nebūtų teisinio reikalavimo, Komisija nebūtų atnaujinusi ataskaitos, kad pateiktų galutinius duomenis (52–56 dalys).

97

Galutinėje ataskaitoje atliktas su duomenų patikimumu susijęs patobulinimas, palyginti su ankstesnėmis ataskaitomis. Taip įvyko dėl Komisijos pastangų, kurias ji įdėjo rengdama savo ataskaitų teikimo gaires ir jos atlikto su duomenų kokybe susijusio darbo (57 ir 58 dalys). Vis dėlto, kaip ataskaitoje pripažįsta Komisija, kai kurios patikimumo problemos išliko (59–60 dalys).

98

Komisija pateikė teigiamą PVFP įgyvendinimo vertinimą, atkreipdama dėmesį į keletą veiksnių, pavyzdžiui, 93 % galutinių išmokėjimų lygį, vidutines valdymo išlaidas, kurios neviršijo teisės aktuose nustatytų 8,5 milijardo eurų lubų, susijusių su perimtomis lėšomis (61 ir 62 dalys). Remdamiesi ribota ir nereprezentatyvia gauta informacija apie PVFP prieinamumą siekiant pritraukti papildomas investicijas arba lėšų panaudojimą per laikotarpį, manome, kad vertinimo srityje yra trūkumas, atsižvelgiant į tai, kad tai yra du pagrindiniai finansinių priemonių, o ne dotacijų naudojimo privalumai. Todėl Komisijos išvada, kad „iš gautų rezultatų galima daryti išvadą, kad [PVFP] <…> gali padėti sutelkti išteklius, kurie yra ne mažiau kaip du kartus didesni, palyginti su programoje prieinamais struktūrinių fondų ištekliais“, nėra pagrįsta pakankamais įrodymais (63 ir 64 dalys).

99

2014–2020 m. laikotarpiu buvo pastebimų ataskaitų teikimo struktūros patobulinimų, įskaitant platesnio masto ataskaitų apie valdymo išlaidas ir mokesčius teikimą ir analizių apie finansinį svertą ir lėšų panaudojimą per laikotarpį įtraukimą. Likę duomenų patikimumo klausimai yra gana nereikšmingi ir yra sprendžiami. Tačiau, kadangi ataskaita skelbiama praėjus metams nuo atitinkamo laikotarpio pabaigos, ji išlaiko savo preliminarų struktūrinį pobūdį (80–82 dalys).

Šią ataskaitą priėmė II kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos, Liuksemburge 2021 m. kovo 17 d.

Priedai

I priedas. Audito Rūmų ataskaitose atkreiptas dėmesys į PVFP patikrinimo darbo užbaigimo metu svarbą

1. 2015 m. metinė ataskaita. Komisijai rekomendavome (6 skyrius, 5 rekomendacija) užtikrinti, kad visos su 2007–2013 m. PVFP susijusios išlaidos į deklaracijas dėl užbaigimo būtų įtrauktos pakankamai anksti, kad audito institucijos galėtų atlikti savo patikrinimus.
2. 2016 m. metinė ataskaita. Nurodėme, kad Komisijos įgyvendinimo ataskaitoje nustatytos klaidos turėjo poveikį veiksmingumo pervertinimui ir, jei nebūtų ištaisytos, dirbtinam deklaruotos tinkamų finansuoti išlaidų užbaigimo metu padidinimui, visų pirma tai pasakytina apie garantijų fondus. Todėl Komisijai rekomendavome užbaigimo metu šiam klausimui skirti ypatingą dėmesį (6.25 ir 6.41 dalys, 1 rekomendacijos a punktas).
3. 2017 m. metinė ataskaita. Pastebėjome, kad Komisija rekomendavo audito institucijoms atlikti „teminius“ finansinių priemonių auditus, siekiant užbaigimo metu patiekti patikinimą, kad galutiniams paramos gavėjams sumokėtos sumos buvo panaudotos kaip numatyta. Nustatėme, kad ne visos audito institucijos sistemiškai atliko šiuos auditus, o tais atvejais, kai jos tai darė, darbas ne visada buvo pakankamas reikšmingiems pažeidimams nustatyti (6.34 ir 6.35 dalys).
4. 2018 m. metinė ataskaita. Nurodėme, kad, nepaisant esminių Komisijos pastangų pagerinti duomenų kokybę užbaigimo metu, vis dar nustatėme netikslumų užbaigimo įgyvendinimo ataskaitoje, remiantis vienu iš mūsų šiais metais atliktų auditų (6.35 dalis).
5. Specialioji ataskaita Nr. 2/2012.⁵⁴ Šioje specialiojoje ataskaitoje atkreipėme dėmesį į tai, kad Komisija galėtų įteisinti perteklines fondo lėšas tik užbaigimo metu (56 dalis).
6. Specialioji ataskaita Nr. 19/2016.⁵⁵ Šioje specialiojoje ataskaitoje pakartojome, kad Komisija užbaigimo metu galėtų nustatyti tik visą tinkamų finansuoti išlaidų sumą (1 langelis, p. 30).
7. Specialioji ataskaita Nr. 36/2016.⁵⁶ Šioje specialiojoje ataskaitoje nustatėme, kad PVFP visų pirma kyla rizika, kad užbaigimo metu bus deklaruotos netinkamos finansuoti išlaidos, be to, atkreipėme dėmesį į tai, kad Komisija taip pat nustatė šią rizikingą sritį ir audito institucijoms pateikė gaires (107, 113 ir 141 dalys). Rekomendavome Komisijai užtikrinti, kad valstybės narės įgyvendintų konkrečias procedūras, siekdamos patikrinti su finansinėmis priemonėmis susijusių išlaidų tinkamumą finansuoti (7 rekomendacija).
8. Specialioji ataskaita Nr. 17/2018.⁵⁷ Šioje specialiojoje ataskaitoje nustatėme įvairių nenuoseklių ir netikslių skaičių, kurie buvo pateikti galutinėje 2007–2013 m. laikotarpio PVFP įgyvendinimo ataskaitoje. Pastebėjome, kad, vykstant užbaigimo procesui, Komisija galėjo patikrinti skaičių, kurie buvo naudojami veiksmų programoms užbaigti, patikimumą (72 dalis).

Akronimai ir santrumpos

EMPL GD: Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas

ERPF: Europos regioninės plėtros fondas

ESF: Europos socialinis fondas

MVĮ: mažosios ir vidutinės įmonės

PVFP: pasidalijamojo valdymo finansinės priemonės

REGIO GD: Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas

VP: veiksmų programa

Žodynėlis

Audito institucija: nepriklausomas valstybės narės subjektas, atsakingas už ES išlaidų programų sistemų ir veiksmų auditą.

Bendrasis reglamentas: 2007–2013 m. programavimo laikotarpio Europos regioninės plėtros fondą, Europos socialinį fondą ir Sanglaudos fondą reglamentuojančios taisyklės, kurias pakeičia kito laikotarpio bendrųjų nuostatų reglamentas.

Bendrųjų nuostatų reglamentas: reglamentas, kuriuo nustatomos taisyklės, taikomos visiems penkiems Europos struktūriniams ir investicijų fondams.

EIB grupė: Europos investicijų bankas ir Europos investicijų fondas.

Europos regioninės plėtros fondas: ES fondas, kuriuo stiprinama ES ekonominė ir socialinė sanglauda, finansuojant investicijas, skirtas regioniniams skirtumams mažinti.

Europos socialinis fondas: ES fondas, skirtas sudaryti švietimo ir užimtumo galimybes ir pagerinti žmonių, kuriems gresia skurdas, padėtį.

Finansinė priemonė: finansinė parama iš ES biudžeto investicijų į nuosavą arba kvazinuosavą kapitalą, paskolų ar garantijų arba kitų rizikos pasidalijimo priemonių forma.

Finansinės kontrolės ataskaita: užbaigimo dokumentų, kuriuos užbaigimo metu pateikė audito institucijos, rinkinio dalis.

Galutinė įgyvendinimo ataskaita: užbaigimo dokumentų, kuriuos užbaigimo metu pateikė vadovaujančiosios institucijos, rinkinio dalis.

Pasidalijamasis valdymas: ES biudžeto panaudojimo metodas, kai, priešingai tiesioginiam valdymui, Komisija užduočių vykdymą perduoda valstybėms narėms, išlaikydama galutinę atsakomybę.

Patikinimo pareiškimas: Audito Rūmų metinėje ataskaitoje skelbiamas pareiškimas, kuriame jie pateikia savo audito nuomonę dėl ES finansinių ataskaitų patikimumo ir jose atspindimų operacijų tvarkingumo.

Sanglaudos politika: ES politika, kurios tikslas – mažinti regionų ir valstybių narių ekonominius ir socialinius skirtumus, skatinant darbo vietų kūrimą, verslo konkurencingumą, ekonomikos augimą, darnų vystymąsi ir tarpvalstybinį bei tarpregioninį bendradarbiavimą.

Tvirtinančioji institucija: valstybės narės paskirta įstaiga, kuri patvirtina išlaidų ataskaitų ir mokėjimo prašymų tikslumą ir atitiktį.

Užbaigimas: finansinis atsiskaitymas už ES programą ar fondą, sumokant likutį valstybei narei ar kitai šaliai paramos gavėjai arba susigrąžinant joms išmokėtas lėšas.

Vadovaujančioji institucija: nacionalinė, regioninė ar vietos (viešoji ar privati) institucija valstybės narės paskirta valdyti ES finansuojamą programą.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Europos Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II audito kolegija, atsakinga už investicijų sanglaudai, augimui ir įtraukčiai išlaidų sritis. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Ladislav Balko, jam padėjo kabineto vadovas Branislav Urbanič, pagrindinis vadybininkas Juan Ignacio Gonzalez Bastero, užduoties vadovas Viorel Cirje, auditoriai Adrian Rosca ir Borja Martin Simon.

Galinės išnašos

¹ Šioje ataskaitoje, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, sąvoka reiškia tik 2007–2013 m. programavimo laikotarpio ERPF ir ESF pasidalijamojo valdymo finansines priemones.

² Visos valstybės narės, išskyrus Airiją, Kroatiją ir Liuksemburgą.

³ 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 210, 2006 7 31, p. 25).

⁴ Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 78a straipsnis.

⁵ Šioje ataskaitoje, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, sąvoka reiškia tik 2007–2013 m. programavimo laikotarpio veiksmų programų užbaigimą.

⁶ Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 78 straipsnio 6 dalis.

⁷ Žr. 2010 m. Audito Rūmų metinės ataskaitos 4.36 dalį.

⁸ 1) mokėjimo prašymas išmokėti galutinį likutį ir išlaidų suvestinė pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 61, 78 ir 89 straipsnius; 2) galutinė programos įgyvendinimo ataskaita pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 67 straipsnį ir 3) deklaracija dėl užbaigimo, patvirtinta galutine kontrolės ataskaita, pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 62 straipsnį.

⁹ Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 19/2016.

¹⁰ Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 36/2016.

¹¹ Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 44 ir 45 straipsniai ir 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1828/2006 43–46 straipsniai (OL L 371, 2006 12 27, p. 1).

¹² Šioje ataskaitoje nuorodos į programos institucijas turi būti suprantamos kaip 06 dalyje nurodytų trijų valstybių narių institucijos. Tai gali būti nacionalinės, regioninės arba vietos institucijos.

¹³ 2015 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimas C(2015) 2771 final.

¹⁴ Dvi pagrindinės užbaigimo dokumentų rinkinio sudedamosios dalys. 2015 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimo C(2015) 2771 final 5.2 ir 5.3 dalys ir VI priedas.

¹⁵ 2015 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimo C(2015) 2771 final VI priedas.

¹⁶ Komisijos klausimų ir atsakymų dokumentas dėl 2007–2013 m. laikotarpio programų užbaigimo.

¹⁷ Tai, pavyzdžiui, susitikimai su audito institucijomis techniniais klausimais: 1) 2015 m. rugsėjo mėn. kolegų grupės susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio skirta PVFP užbaigimui, ir 2) 2016 m. rugsėjo mėn. kolegų grupės susitikimas.

¹⁸ Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 62 straipsnis.

¹⁹ Audito Rūmų atlikta Komisijos galutinės duomenų ataskaitos santraukos analizė 2017 m. kovo 31 d. (užbaigimas).

²⁰ Audito Rūmų 2014 m. metinės ataskaitos 6.67 dalis, Audito Rūmų 2015 m. metinės ataskaitos 6.63 dalis.

²¹ Sutartos procedūros – subjekto ir trečiosios šalies sutarta procedūra, pagal kurią rengiamos faktinės išvados apie finansinės informacijos arba veiklos procesus (ISRS 4400). Taip pat žr. REGIO GD metinės veiklos ataskaitos priedą, p. 75.

²² 2015 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimo C(2015) 2771 final 3.6 dalis. Apie tai pranešėme savo 2014 m. metinės ataskaitos 6.52 dalyje ir savo 2015 m. metinės ataskaitos 6.45 dalyje.

²³ Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 19/2016 42–44 dalys. Suma yra pagrįsta mūsų skaičiavimu naudojant Komisijos duomenų ataskaitos santrauką dėl 2015 m. gruodžio 31 d. – 2017 m. kovo 31 d. laikotarpio.

²⁴ Komisijos duomenų ataskaitos santrauka dėl 2015 m. gruodžio 31 d. – 2017 m. kovo 31 d. laikotarpio.

²⁵ 2015 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimo C(2015) 2771 final 1 priedo 4.2 dalis ir VI priedo 11 dalis. Taip pat žr. Komisijos atsakymus į valstybės narės abejones dėl šio klausimo, pateiktus Komisijos klausimų ir atsakymų dokumente dėl 2007–2013 m. laikotarpio programų užbaigimo, 88, 93, 98 ir 99 klausimai.

²⁶ Audito Rūmų 2017 m. metinės ataskaitos 6.44–6.50 dalys ir Audito Rūmų 2018 m. metinės ataskaitos 6.41–6.50 dalys.

²⁷ Taip pat žr. Audito Rūmų 2018 m. metinės ataskaitos 6.46–6.48 dalis.

²⁸ Teminis auditas – konkretaus esminio reikalavimo arba išlaidų srities auditas, kai rizika laikoma sistemine. Teminiu auditu papildomas reguliarus sistemų auditas.

²⁹ Audito Rūmų 2017 m. metinės ataskaitos 6.35 dalis.

³⁰ REGIO GD 2017 m. metinės veiklos ataskaitos A.2.3 dalis ir EMPL GD 2017 m. metinės veiklos ataskaitos A.2 dalis.

³¹ Žr. I priedą.

³² Audito Rūmų 2016 m. metinės ataskaitos 6 skyriaus 1 rekomendacija.

³³ Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1310/2011 (OL L 337, 2011 12 20).

³⁴ Pažangos, padarytos finansuojant ir įgyvendinant finansų inžinerijos priemones 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, duomenų santrauka, padėtis 2017 m. kovo 31 d. (užbaigimo metu) (EGESIF 17–0014–00, 2017 9 20).

³⁵ Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 67 straipsnis.

³⁶ (1) REGIO GD „Įmonėms remti skirtos finansinės priemonės, 2007–2013 m. Sanglaudos politikos programų ex post vertinimas“, 2016 m. vasario mėn. ir (2) Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 19/2016 „ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis“.

³⁷ Audito Rūmų 2014–2016 m. metinių ataskaitų atitinkamai 6.51, 6.43 ir 6.25 dalys: atitinkamai 5 iš 7, 4 iš 7 ir 4 iš 12 audituotų PVFP buvo nustatyta su ataskaitų teikimu susijusių klausimų.

³⁸ REGIO GD 2018 ir 2019 m. metinių veiklos ataskaitų atitinkamai 10F ir 10H priedai.

³⁹ Audito Rūmų 2016 m. metinės ataskaitos 6 skyriaus 2 rekomendacijos a punktas.

⁴⁰ Audito Rūmų 2017 m. metinės ataskaitos 6 skyriaus 1 rekomendacija.

⁴¹ 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

⁴² Laikantis IFAC tarptautinio patikinimo užduoties standarto (ISAE) 3000.

⁴³ Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, iš dalies pakeisto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu „Omnibus“ (ES, Euratomas) 2018/1046 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1), 40 straipsnis ir 2019 m. liepos 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1140 (OL L 180, 209 7 4, p. 15).

⁴⁴ Audito Rūmų 2018 m. metinės ataskaitos 6.38 dalis.

⁴⁵ Rekomendacijos valstybėms narėms (EGESIF 15–0002–04, 2018 12 19) ir Rekomendacijos valstybėms narėms dėl sąskaitų audito (EGESIF 15–0016–02, 2016 2 5).

⁴⁶ Audito Rūmų 2018 m. metinės ataskaitos 6.68–6.70 dalys.

⁴⁷ Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 50 ir 141 straipsniai.

⁴⁸ Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 138 straipsnis ir Finansinio reglamento 63 straipsnio 7 dalis.

⁴⁹ Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 139 straipsnio 5 dalis ir 145 straipsnio 7 dalis.

⁵⁰ Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 41 straipsnio 1 dalies c punktas.

⁵¹ Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 62 straipsnis.

⁵² Audito Rūmų 2018 m. metinės ataskaitos 6 skyriaus 6.3 rekomendacija.

⁵³ Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 46 straipsnis ir 2014 m. liepos 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 821/2014 I priedas (OL L 223, 2014 7 29, p. 7).

⁵⁴ Specialioji ataskaita Nr. 02/2012 „Iš Europos regioninės plėtros fondo bendrai finansuotos MVĮ skirtos finansinės priemonės“.

⁵⁵ Specialioji ataskaita Nr. 19/2016 „ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis: ko reikėtų pasimokyti iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio“.

⁵⁶ Specialioji ataskaita Nr. 36/2016 „2007–2013 m. sanglaudos ir kaimo plėtros programų užbaigimo tvarkos vertinimas“.

⁵⁷ Specialioji ataskaita Nr. 17/2018 „Komisijos ir valstybių narių veiksmais 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu pavyko išspręsti menko lėšų panaudojimo problemą, bet nepakankamai dėmesio skirta rezultatams“.

Tvarkaraštis

Įvykis	Data
Audito planavimo memorandumo (APM) priėmimas / audito pradžia	2020 07 01
Ataskaitos projekto oficialus išsiuntimas Komisijai (ar kitam audituojamajam subjektui)	2021 01 29
Galutinės ataskaitos priėmimas po prieštaravimų procedūros	2021 03 17
Visomis kalbomis gauti Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialūs atsakymai	2021 03 26

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2021

PDF	ISBN 978-92-847-5847-0	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/454990	QJ-AB-21-006-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-5887-6	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/92	QJ-AB-21-006-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2021

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote turėti papildomų teisių, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.