ES biudžeto apsauga nuo neteisėtų išlaidų: 2007–2013 m. laikotarpiu Komisija dažniau naudojo prevencines priemones ir finansinius pataisymus sanglaudos srityje

Santrauka

Apie sanglaudos politiką

I

Sanglaudos politikos tikslas – sumažinti regionų išsivystymo lygio atotrūkį, restruktūrizuoti nuosmukį patiriančias pramonės sritis ir skatinti tarpvalstybinį, daugiašalį ir regioninį bendradarbiavimą Europos Sąjungoje. Tai yra pagrindinis ES investicijų finansavimo šaltinis, sudarantis maždaug 37 % visų išlaidų iš ES biudžeto. 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu sanglaudos politikai buvo skirta maždaug 230 milijardų eurų, 2007–2013 m. – 346 milijardai eurų ir 2014–2020 m. – 349 milijardai eurų.

II

Sanglaudos politika susideda iš dviejų dalių: regioninės ir miestų politikos ir užimtumo ir socialinių reikalų. Regioninė ir miestų politika yra daugiausia įgyvendinama per Europos regioninės plėtros fondą ir Sanglaudos fondą. Užimtumas ir socialiniai reikalai daugiausia finansuojami iš Europos socialinio fondo.

III

Sanglaudos politika įgyvendinama pagal pasidalijamojo valdymo principą, kuris reiškia, kad atsakomybe dalijasi Komisija ir valstybės narės. Nors Komisija išlieka atsakinga už ES biudžeto vykdymą, faktinis ES lėšų ir programų valdymas ir kontrolė yra pavestas valstybių narių institucijoms, kurios atrenka paramos gavėjus ir paskirsto lėšas.

IV

Už klaidų aptikimą, ištaisymą ir jų prevenciją visų pirma atsako valstybės narės. Jei Komisija sužino, kad neteisėtos išlaidos buvo ar tikėtina, kad bus bendrai finansuojamos, ji gali įsikišti ir pakoreguoti jau bendrai finansuotas išlaidas arba užkirsti kelią būsimam bendram finansavimui.

V

Komisija gali taikyti prevencines priemones ir (arba) finansinius pataisymus, remdamasi valstybių narių institucijų nustatytais pažeidimais arba dideliais trūkumais, savo patikrinimais ir auditais, OLAF tyrimais ir Europos Audito Rūmų auditų rezultatais.

Kaip vykdėme auditą

VI

Įvertinome, ar Komisijos prevencinės priemonės ir finansiniai pataisymai buvo veiksmingi saugant ES biudžetą nuo neteisėtų išlaidų bendro finansavimo sanglaudos srityje. Sutelkėme dėmesį į 2007–2013 m. programavimo laikotarpį. Be to, taip pat palyginome jį su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu ir įvertinome tikėtiną poveikį dėl reguliavimo pokyčių 2014–2020 m. Mūsų auditas apėmė:

• atitinkamų Komisijos gairių, leidinių ir ataskaitų peržiūrą ir Komisijos 2007–2013 m. vidaus procedūrų vertinimą;
• 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. laikotarpių prevencinių priemonių ir finansinių pataisymų lyginamąją analizę ir finansinių pataisymų užbaigus 2000–2006 m. programavimo laikotarpį poveikio vertinimą;
• 72 individualių atvejų, užbaigtų iki 2016 m. pabaigos, imties tyrimą. Jie sudarė 29 % finansinių pataisymų 2007–2013 m. laikotarpiu. Mūsų darbas vietoje vyko nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn.

Nustatyti faktai

VII

Apskritai nustatėme, kad Komisija 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu veiksmingai pasinaudojo savo turimomis priemonėmis, kad apsaugotų ES biudžetą nuo neteisėtų išlaidų.

VIII

2000–2006 m. laikotarpiu finansiniai pataisymai sudarė 8 616 milijonų eurų arba 3,8 % viso biudžeto. 2007–2013 m. laikotarpiu Komisija aktyviau naudojo savo turimas priemones ES biudžeto apsaugai.

IX

Nustatėme, kad 2007–2013 m. laikotarpiu Komisija proporcingai taikė savo prevencines priemones ir finansinius pataisymus, ir patvirtinome, kad Komisijos priemonės 2007–2013 m. laikotarpiui buvo orientuotos į tas valstybes nares, kurių programos buvo rizikingiausios. Taip pat nustatėme, kad Komisijos trūkumų vertinimą ir atitinkamus finansinius pataisymus iš esmės patvirtino Europos Teisingumo Teismas.

X

Komisijos taisomieji veiksmai vertė valstybes nares naikinti savo valdymo ir kontrolės sistemų trūkumus. Tačiau prevencinėmis priemonėmis ir finansiniais pataisymais iš esmės sprendžiami sudėtingi klausimai, kuriems išspręsti reikia daug laiko. Atitinkami mokėjimų nutraukimai ir sustabdymai kelia didelę finansinę riziką valstybėms narėms. Todėl 2007–2013 m. laikotarpiu Komisija siekė pamažu atšaukti priemones, kad užtikrintų galimybę atnaujinti kompensavimą, kai tik privalomos sąlygos bus įvykdytos.

XI

Taip pat nustatėme, kad Komisijai kilo sunkumų stebint finansinių pataisymų įgyvendinimą. Valstybių narių pateiktos informacijos apie įgyvendinimą 2007–2013 m. laikotarpiu dar nepakako patikimam stebėjimu vykdyti. Radome prieštaringų įrodymų apie ilgalaikį 2007–2013 m. laikotarpiu taikytų prevencinių priemonių ir finansinių pataisymų poveikį.

XII

Iš Komisijos ataskaitų dėl prevencinių priemonių ir finansinių pataisymų sunku susidaryti išsamų padėties vaizdą, visų pirma dėl to, kad informacija pateikta skirtingose ataskaitose ir dokumentuose. Be to, nė vienoje Komisijos ataskaitoje dėl 2007–2013 m. laikotarpio nėra analitinės prevencinių priemonių ir finansinių pataisymų apžvalgos. Europos Parlamento ir Tarybos atstovai irgi manė, kad Komisijos ataskaitose nepakanka palyginamų tarp valstybių narių ir „gerosios praktikos“ pavyzdžių, kaip išvengti pasikartojančių problemų, kaip jas nustatyti ar ištaisyti.

XIII

2014–2020 m. laikotarpio reguliavimo nuostatomis Komisija įgijo gerokai daugiau galių saugoti ES biudžetą nuo neteisėtų išlaidų, visų pirma taikant grynuosius finansinius pataisymus. Daugiausia dėl to, kad dabar valstybių narių ataskaitos dėl finansinių pataisymų yra įtrauktos į metinį sąskaitų patikinimo paketą ir jas tiria atitinkamos audito institucijos. Be to, 2014–2020 m. laikotarpiui nustatytos teisės nuostatos suteikia Komisijai daugiau galių užtikrinti, kad neteisėtos išlaidos nebebūtų kompensuojamos iš ES biudžeto. Galiausiai valstybėms narėms sukurtas didesnis teisinis tikrumas, nes taisyklės buvo nustatytos kaip reglamentai, o ne kaip gairės.

XIV

Manome, kad tokia tvarka gerokai pagerino sistemos struktūrą.

Ką mes rekomenduojame

XV

Komisija turėtų:

• taikyti griežtą požiūrį į finansinius pataisymus užbaigiant 2007–2013 m. laikotarpį (nuo 2017 m. kovo mėn.), kad užtikrintų, jog visose ES biudžeto finansuojamose sumose nebūtų reikšmingo netvarkingų išlaidų lygio.
• paskelbti ad hoc ataskaitą dėl finansinių pataisymų ir ERPF bei SF ir ESF programų užbaigimo būsenos (ne vėliau kaip iki 2019 m. vidurio), kuri būtų panaši į 2013 m. parengtą ataskaitą dėl 2000–2016 m. laikotarpio. Šioje ataskaitoje turėtų būti pateikta ir palyginta visa informacija apie prevencines ir taisomąsias priemones pagal fondus ir valstybes nares bei nurodytas finansinių pataisymų poveikis ir likutinis rizikos lygis.
• nustatyti integruotą stebėjimo sistemą 2014–2020 m. laikotarpiui, apimančią prevencines priemones ir finansinius pataisymus iki 2019 m.
• 2014–2020 m. laikotarpiu reikėtų efektyviai ir nedelsiant pradėti naudoti gerokai sugriežtintas nuostatas 2014–2020 m. laikotarpiui ir, prireikus, remiantis savo patikrinimais ir (arba) mūsų atliktais auditais, paskirti grynuosius finansinius pataisymus.

Įvadas

Sanglaudos politika – pagrindinis ES investicijų finansavimo šaltinis

Politikos tikslai, biudžetas ir lėšos

01

Sanglaudos politikos tikslas – sumažinti regionų išsivystymo lygio atotrūkį, restruktūrizuoti nuosmukį patiriančias pramonės sritis ir skatinti tarpvalstybinį, daugiašalį ir regioninį bendradarbiavimą Europos Sąjungoje (ES).

02

Sanglaudos politikos išlaidos sudaro apie 37 % visų ES biudžeto išlaidų. 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu pagrindinei ES investicijų politikai – sanglaudos politikai – buvo skirta maždaug 230 milijardų eurų, 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu – 346 milijardai eurų ir 2014–2020 m. laikotarpiu – 349 milijardai eurų.

03

Sanglaudos politika susideda iš dviejų dalių: regioninės ir miestų politikos ir užimtumo ir socialinių reikalų. Regioninė ir miestų politika daugiausia įgyvendinama per Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir Sanglaudos fondą (SF), o užimtumo ir socialiniai reikalai daugiausia yra finansuojami per Europos socialinį fondą (ESF). ERPF, SF ir ESF yra reglamentuojami bendromis taisyklėmis, kurioms gali būti taikomos išimtys kiekvieno fondo specialiame reglamente.

Sanglaudos politikos valdymo ir kontrolės sistema

04

Sanglaudos politika įgyvendinama pagal pasidalijamojo valdymo principą¹, kuris reiškia, kad atsakomybe už politikos įgyvendinimą ir susijusias lėšas, taip pat už kontrolės veiklą, dalijasi Komisija ir valstybės narės. Nors Komisija išlieka atsakinga už ES biudžeto vykdymą, faktinis ES lėšų ir programų valdymas ir kontrolė yra pavestas valstybių narių institucijoms.

05

Šių institucijų uždaviniai yra nustatyti sektorių reglamentuose:

1. vadovaujančiosios institucijos (kurių užduotis galima pavesti tarpinėms institucijoms)vykdo kasdienį bendrai pagal atitinkamą veiklos programą (VP) finansuojamų projektų valdymą,
2. tvirtinančiosios institucijos susumuoja projekto paramos gavėjų paruoštas išlaidų deklaracijas į išlaidų suvestines ir paskelbia jas Komisijai, kad būtų gauta kompensacija, ir
3. audito institucijos kasmet atlieka nepriklausomą Komisijai deklaruotų išlaidų auditą ir valdymo bei kontrolės sistemos auditą.

06

Visų pirma šios institucijos atrenka projektus, paskirsto ir valdo lėšas. Valstybės narės taip pat privalo užtikrinti, kad išlaidos, kurios kompensuojamos iš ES biudžeto, būtų be pažeidimų, taikydamos pažeidimų prevencijos, nustatymo ir pataisymo priemones². Tuo pat metu Komisija gali imtis veiksmų, kad susigrąžintų neteisėtai išmokėtas lėšas.

07

Projekto paramos gavėjai patiria išlaidas ir jas deklaruoja mokėjimo prašymuose vadovaujančiosioms institucijoms (arba tarpinėms institucijoms). Jos susumuojamos ir per tvirtinančiąją instituciją išsiunčiamos Komisijai. Tada Komisija išmoka deklaruotų išlaidų bendro finansavimo dalį į valstybės narės biudžetą, iš kurio lėšos pervedamos atitinkamiems paramos gavėjams (žr. 1 diagramą).

08

Komisija su valstybėmis narėmis derasi dėl veiksmų programų ir jas patvirtina, teikia valstybės narės institucijoms gaires ir nurodymus dėl jų užduočių vykdymo ir atlieka valstybės narės lygmens arba dokumentų tikrinimą, kad kontroliuotų, kaip yra įgyvendinama politika.

09

2000–2006 m. programavimo laikotarpiu iš viso buvo 618 VP ir 1119 SF projektų³, 2007–2013 m. laikotarpiu – 440 VP ir 2014–2020 m. laikotarpiu – 391 VP (ERPF, SF, ESF arba keletas fondų).

Komisijos priemonės ES biudžetui sanglaudos srityje apsaugoti

10

ES biudžetui apsaugoti skirtomis Komisijos priemonėmis siekiama užtikrinti, kad iš ES biudžeto bus bendrai finansuojamos tik teisėtos išlaidos (t. y., išlaidos, atitinkančios galiojančius ES ir nacionalinės ar regionų teisės aktus).

11

Už klaidų aptikimą, ištaisymą ir jų prevenciją visų pirma atsako valstybės narės⁴. Jei Komisija sužino, kad neteisėtos išlaidos buvo ar tikėtina, kad bus bendrai finansuojamos, Komisija gali įsikišti ir pakoreguoti jau bendrai finansuotas išlaidas arba gali užkirsti kelią būsimose išlaidų suvestinėse pateiktų neteisėtų išlaidų bendram finansavimui.

12

Pagal 2000–2006 m.⁵, taip pat 2007–2013 m.⁶ ir 2014–2020 m.⁷ laikotarpių reglamentus Komisija gali taikyti prevencines priemones, t. y., nutraukti ir sustabdyti mokėjimus ir vykdyti finansinius pataisymus. 2000–2006 m. laikotarpiui reglamentuose mokėjimų nutraukimai nebuvo numatyti kaip Komisijos prevencinės priemonės. Už šių taisomųjų priemonių taikymą sanglaudos politikos srityje atsako Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas.

13

Komisija gali taikyti prevencines priemones ir (arba) finansinius pataisymus pagal valstybių narių institucijų (pavyzdžiui, vadovaujančiosios institucijos arba audito institucijos) nustatytus pažeidimus arba didelius trūkumus arba pagal savo patikrinimų ir auditų rezultatus. Tai taip pat apima OLAF tyrimus. Šios priemonės taip pat gali būti taikomos remiantis Europos Audito Rūmų auditų rezultatais (žr. I priedą).

Prevencinės priemonės: mokėjimų nutraukimas ir sustabdymas

14

Prevencinės priemonės lemia mokėjimų iš ES biudžeto atidėjimą. Tokiu būdu valstybės narės papildomai verčiamos imtis būtinų taisomųjų veiksmų. Pagrindiniai prevencinių priemonių tipai yra mokėjimų nutraukimas ir sustabdymas (žr. 1 langelį).

15

Mokėjimų nutraukimas įvestas 2007–2013 m. reglamente (žr. II priedą). Pagrindinis mokėjimų nutraukimo privalumas yra tas, kad mokėjimus galima nutraukti nedelsiant, be ilgų administracinių procedūrų, jei Komisija turi įrodymų, patvirtinančių reikšmingus trūkumus¹². Tačiau norint sustabdyti mokėjimus, būtina rimtą trūkumą nustatyti, todėl iš pradžių reikalinga ilgiau trunkanti procedūra (žr. 1 langelį).

16

Jei nėra pateikto mokėjimo prašymo (t. y. nėra mokėjimo termino, kurį būtų galima nutraukti), Komisija taip pat gali paskelbti įspėjimą. Komisija įspėja valstybę narę, kad pateikus mokėjimo prašymą mokėjimo terminas bus nutrauktas. Tačiau ši procedūra reglamentuose nėra nustatyta.

17

Mokėjimų sustabdymas taikomas teisiškai privalomu Komisijos sprendimu, kuris skiriamas susijusiai valstybei narei. Visos prevencinės priemonės (įspėjimas, mokėjimo nutraukimas, informavimas apie sustabdymą) vyksta Komisijos generaliniam direktoriui (veikiančiam kaip įgaliotasis leidimus duodantis pareigūnas) pasirašius raštą, kuris yra skiriamas valstybės narės institucijoms.

Komisijos atliekami finansiniai pataisymai

18

Kai dėl didelių valstybės narės kontrolės ir valdymo sistemos trūkumų įvyksta sisteminės klaidos arba Komisija nustato pavienį pažeidimą, Komisija taip pat gali taikyti finansinius pataisymus (žr. I priedą)¹³. Finansinių pataisymų paskirtis – atkurti padėtį, kurioje visos deklaruotos išlaidos bendram finansavimui iš ERPF, SF arba ESF ir kurias kompensuoja Komisija, atitinka galiojančias taisykles¹⁴.

19

2000–2006 m. ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiais valstybės narės galėjo pakeisti neteisėtas išlaidas naujomis išlaidomis, jei ėmėsi būtinų taisomųjų veiksmų ir įvykdė susijusį finansinį pataisymą (patvirtintą finansinį pataisymą)¹⁵. Ši galimybė taip pat numatyta 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui¹⁶. Tačiau praktinis šios taisyklės įgyvendinimas priklausė nuo valstybės narės gebėjimo deklaruoti papildomas (teisėtas) išlaidas. Jei valstybė narė neturėjo tokių papildomų deklaruotinų išlaidų, finansinis pataisymas tapo grynuoju pataisymu (prarastos lėšos). Ir priešingai, Komisijos sprendimas dėl finansinio pataisymo visuomet turėjo tiesioginį ir galutinį poveikį valstybei narei: ji turėjo sugrąžinti sumą ir jai skirtas finansinis paketas buvo sumažintas (t. y., valstybė narė per visą programavimo laikotarpį galėjo išleisti mažiau pinigų).

20

Komisija finansinį pataisymą taiko ne tiesiogiai paramos gavėjams, bet VP valdančioms valstybės narės institucijoms. Jei finansinis pataisymas yra susijęs su individualiais paramos gavėjų įgyvendinamais projektais, paramos gavėjo atžvilgiu finansinį pataisymą privalo vykdyti valstybės narės valdžios institucijos.

21

III priede apžvelgiami skirtingi scenarijai, susiję su finansinio pataisymo poveikiu valstybėms narėms iki 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pabaigos.

Finansinio pataisymo dydžio nustatymas

22

Finansinio pataisymo dydį Komisija gali nustatyti įvairiais būdais (žr. 2 langelį).

23

Jei neteisėtas išlaidas, dėl kurių buvo vykdomas finansinis pataisymas, jau buvo prašoma kompensuoti iš ES biudžeto, finansinis pataisymas skiriamas praeičiai (ex post finansinis pataisymas). Tačiau jei neteisėtų išlaidų dar nebuvo prašoma kompensuoti iš ES biudžeto, finansinis pataisymas skiriamas ateičiai (ex ante finansinis pataisymas). Tai reiškia, kad jau deklaruodamos išlaidas Komisijai, valstybės narės turi išskaičiuoti finansinio pataisymo sumą iš tinkamų finansuoti išlaidų. Ex ante ir ex post finansinis pataisymas gali vykti vienu metu tuo pačiu atveju, taip užtikrinant pataisymą buvusiems ir būsimiems mokėjimams.

24

I priede aprašytas prevencinės priemonės ir (arba) finansinio pataisymo procesas ir jo užbaigimas.

Nėra prevencinių priemonių ar finansinių pataisymų už nepasiektus rezultatus

25

2000–2006 m. ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiais nebuvo teisės nuostatos, kuria remiantis Komisijai būtų leidžiama inicijuoti procedūrų sustabdymą ir paskirti finansinius pataisymus, jei programos ar prioritetinės krypties lygmeniu nebuvo pasiekti rezultatai. Ji taip pat turėjo ribotas galimybes tai daryti atskirų projektų lygmeniu. Kritiką dėl šio reglamentų trūkumo pateikėme keliose ataskaitose¹⁸.

Neteisėtai valstybėms narėms sumokėtų sumų susigrąžinimas

26

Pagal pasidalijamojo valdymo principą, valstybės narės atsako už klaidų nustatymą, ištaisymą ir jų prevenciją, kad iš ES biudžeto būtų kompensuojamos tik teisėtos išlaidos. Taip pat valstybės narės turi susigrąžinti iš paramos gavėjų neteisėtai (iš ES biudžeto) išmokėtas sumas¹⁹. Tačiau tai neįmanoma, jeigu:

1. klaidą padarė ne paramos gavėjas, bet ji yra susijusi su problemomis, kylančiomis dėl valdymo ir kontrolės sistemos veikimo (pvz., problemos, susijusios su operacijų bendram finansavimui atrinkimu) arba
2. neįmanoma susigrąžinti sumos iš paramos gavėjo (pvz., paramos gavėjas bankrutavo).

Tokiais atvejais finansinio pataisymo našta tenka valstybės narės biudžetui, nebent ja būtų galima pasidalyti su ES biudžetu.

27

Vadovaujantis 2015 m. pabaigoje valstybių narių Komisijai pateikta informacija, už visas VP visam 2007–2013 m. laikotarpiui viešojo (ES ir nacionalinio) finansavimo suma, kurios neįmanoma susigrąžinti iš paramos gavėjų, siekia 57 milijonus eurų (atitinka bendras (privačiąsias ir viešąsias) tinkamas finansuoti išlaidas už 115 milijonų eurų)²⁰.

28

Be to, kai neteisėtai išmokėta suma susigrąžinama iš viešosios institucijos, veikiančios kaip naudos gavėjas, finansinis pataisymas de facto vis tiek tenka nacionaliniam, regioniniam ar vietos biudžetui.

Finansinis pataisymas yra viena svarbiausių priemonių nustatant sanglaudos srities mokėjimų iš ES biudžeto likutinę riziką

29

Nuo 2000 m. buvo įtraukti specialūs reguliavimo reikalavimai, siekiant sustiprinti valstybių narių atsakomybę už klaidų aptikimą, ištaisymą ir prevenciją, ir atitinkamai pakeistos VP valdymo ir kontrolės sistemos.

Metinis klaidų rodiklis vienai programai reprezentatyvioje Komisijos patvirtintų operacijų imtyje

30

2000–2006 m. laikotarpiui paskirtos nacionalinės institucijos turėjo patikrinti 5 % tinkamų finansuoti išlaidų prieš užbaigiant VP, atsižvelgdamos į rizikos, kad gali būti pažeidimų, savo pačių vertinimą ir skirdamos dėmesį reprezentatyviai VP išlaidų imčiai²¹. Valstybės narės taip pat turėjo kasmet informuoti apie susigrąžintinas sumas²². Tačiau nebuvo reikalavimo kasmet apskaičiuoti bendrą klaidų rodiklį arba skelbti metinę audito nuomonę.

31

2007–2013 m. laikotarpiui reglamente įvestos valstybių narių audito institucijos, kurios turėtų skelbti metinę kontrolės ataskaitą ir audito nuomonę dėl atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo²³. Metinėje kontrolės ataskaitoje buvo nustatytas klaidų lygis, pagrįstas reprezentatyvia operacijų, kurias patikrino, t. y., patvirtino Komisija, auditų imtimi.

Komisijos apskaičiuojamas suminės likutinės rizikos lygis

32

Valstybės narės taip pat pateikia Komisijai išsamesnę informaciją apie per metus atliktus finansinius pataisymus ir naudodamasi šia informacija Komisija apskaičiuoja suminės likutinės rizikos lygį²⁴. Nuo 2012 m. metinėse veiklos ataskaitose Komisija apskaičiuoja ir paskelbia rodiklį, kuris vadinamas sumine likutine rizika (SLR). SLR – tai Komisijos apskaičiuotas per programavimo laikotarpį kiekvienai VP (arba VP grupei) sumokėtų išlaidų neteisėtos ir netvarkingos likusios dalies įvertis. SLR rodiklis atnaujinamas kasmet. Nuo pirmojo apskaičiavimo 2012 m., 2007–2013 m. laikotarpio bendras SLR ERPF (SF) ir ESF atveju nesiekė 2 % reikšmingumo ribos²⁵ (žr. 2 diagramą).

33

Skaičiuodama SLR, Komisija atsižvelgia į metinį klaidų rodiklį, apie kurį praneša valstybių narių audito institucijos, kaip Komisijos patvirtintas klaidas. Galiausiai ji taip pat naudoja visus finansinius pataisymus, valstybės narės lygmeniu įvykdytus nuo programos laikotarpio pradžios (per atšaukimus ir susigrąžinimus, apie kuriuos informuoja valstybės narės) ir ES lygmeniu (per oficialius Komisijos sprendimus)²⁶.

Ankstesnė Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita dėl Komisijos priemonių ES biudžetui apsaugoti

34

2012 m. ankstesnėje specialiojoje ataskaitoje įvertinome Komisijos priemones ES biudžetui apsaugoti 2000–2006 programavimo laikotarpiu. Mūsų auditas parodė, kad nustačius trūkumų Komisija paprastai imdavosi tinkamų veiksmų, tačiau procesas trukdavo ilgai, ir ji gavo įvairaus lygio patikinimus, kad vykdant jos taisomuosius veiksmus buvo deramai pašalinti nacionalinių valdymo ir kontrolės sistemų trūkumai²⁷.

Audito apimtis ir metodas

35

Vykdydami šį auditą įvertinome, ar Komisijos prevencinės priemonės ir finansiniai pataisymai sanglaudos srityje buvo veiksmingi saugant ES biudžetą nuo neteisėtų išlaidų bendro finansavimo.

36

Mūsų auditas buvo orientuotas į 2007–2013 m. programavimo laikotarpį, tačiau šio laikotarpio Komisijos prevencines priemones ir finansinius pataisymus palyginome ir su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu. Taip pat įvertinome tikėtiną atitinkamų reglamentų pakeitimų poveikį 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui.

37

Visų pirma nagrinėjome, ar:

1. Komisijos finansiniai pataisymai turėjo pakankamą galutinį poveikį ERPF ir ESF programoms 2000–2006 m. laikotarpiu;
2. Komisija veiksmingai naudojo reglamentuose nustatytas prevencines priemones ir finansinius pataisymus 2007–2013 m. laikotarpiu;
3. Komisija veiksmingai pasinaudojo įgyta patirtimi kurdama tvarką 2014–2020 m. laikotarpiui, kad geriau apsaugotų ES biudžetą sanglaudos srityje.

38

Mūsų auditą sudarė:

• atitinkamų ES teisės aktų ir Komisijos gairių (tiek vidaus, tiek skirtų valstybėms narėms) 2000–2006 m., 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. laikotarpiams peržiūra;
• įvairių Komisijos leidinių ir pranešimų, susijusių su ES biudžeto apsaugos priemonėmis (pavyzdžiui, metinės veiklos ataskaitos, finansinių ataskaitų rinkinys ir komunikatas dėl ES biudžeto apsaugos) 2007–2013 m. laikotarpiui, apžvalga;
• 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. laikotarpių prevencinių priemonių ir finansinių pataisymų pasiskirstymo per kelis metus lyginamoji analizė ir bendrų programos išlaidų užbaigus 2000–2006 m. programavimo laikotarpį finansinių pataisymų poveikio vertinimas;
• Europos Teisingumo Teismo sprendimų dėl Komisijos finansinio pataisymo sprendimų 1994–1999 m. ir 2000–2006 m. laikotarpiais, kurie buvo apskųsti Europos Teisingumo Teisme, apžvalga;
• 2007–2013 m. Komisijos vidaus procedūrų vertinimas ir patikrinimas, kaip jos veikia praktiškai, atliekant dokumentų peržiūrą. Tai apėmė įvairių Komisijos saugomų informacijos šaltinių nagrinėjimą ir konkrečių nagrinėtų atvejų audito eigos patvirtinimą ir atkūrimą;
• 72 individualių atvejų, kurie buvo užbaigti iki 2016 m. pabaigos ir susiję su 20 ERPF / SF ir ESF veiksmų programų 2007–2013 m. laikotarpiu, imties nagrinėjimas. Šioms 20 VP išnagrinėjome visas prevencines priemones ir finansinius pataisymus. Šios programos sudaro maždaug 21 % viso biudžeto ir buvo atrinktos atsitiktine tvarka. 72 išnagrinėti atvejai sudaro 29 % visų to laikotarpio finansinių pataisymų;
• programos rizikos kiekvienai valstybei narei ir finansinio pataisymo lygio palyginimas bei Komisijos patvirtintų klaidų rodiklio ir prevencinių priemonių bei finansinių pataisymų 2007–2013 m. laikotarpiu analizė;
• pokalbiai su Europos Parlamento biudžeto kontrolės ir Regioninės plėtros komitetų nariais ir su Europos Sąjungos struktūrinių priemonių darbo grupės tarybos valstybių narių atstovais.

39

Auditas apėmė laikotarpį iki 2015 m. gruodžio 31 d., nebent būtų nurodyta kitaip. Auditas vietoje buvo vykdomas 2016 m. sausio–lapkričio mėn. Nagrinėdami prevencines priemones ir finansinius pataisymus rėmėmės valstybių narių pripažintomis klaidomis. Nebent nurodyta kitaip, šioje ataskaitoje pateikti duomenys susiję su ex post finansiniais pataisymais, kuriuos paskyrė Komisija ir patvirtino valstybės narės.

Pastabos

2000–2006 m. laikotarpiu finansiniai pataisymai jau tapo grynaisiais pataisymais kai kurių ERPF ir ESF programų ir SF projektų atveju

2000–2006 m. laikotarpiu finansiniai pataisymai sudarė 8 616 milijonų eurų arba 3,8 % viso biudžeto, skirto ERPF, SF ir ESF

40

Vertindami, kaip efektyviai Komisija saugojo ES biudžetą nuo neteisėtų išlaidų, visų pirma nagrinėjome 2000–2006 m. programavimo laikotarpį. Už šį laikotarpį galėjome įvertinti bendrą finansinių pataisymų poveikį valstybėms narėms, nes beveik visos VP iki 2015 m. pabaigos buvo užbaigtos²⁸.

41

Nustatėme, kad 2000–2006 m. laikotarpiu Komisija iš viso paskyrė 8 616 milijonų eurų vertės finansinius pataisymus. Tai sudarė apie 3,8 % viso skirto finansinio paketo (1 lentelė).

42

Komisijos teigimu, 2000–2006 m. laikotarpio pabaigoje visos VP buvo užbaigtos paskyrus pakankamai finansinių pataisymų, kad būtų užtikrinta, kad iš ES biudžeto nebus apmokėtos jokios reikšmingo dydžio neteisėtos išlaidos.

1 lentelė.

Pagrindiniai Komisijos priemonių ES biudžetui sanglaudos srityje apsaugoti įgyvendinimo rodikliai

	2000–2006 m.				2007–2013 m.
	ERPF	SF	ESF	IŠ VISO	ERPF/SF	ESF	IŠ VISO
Skirtas finansinis paketas (milijonais eurų)	129 607	30 215	68 521	228 344	269 879	76 617	346 496
Patvirtinti / nuspręsti finansiniai pataisymai (milijonais eurų)	5 794	832	1 990	8 616	2 317	1 009	3 326
Patvirtinti / nuspręsti finansiniai pataisymai / skirtas finansinis paketas (%)	4,5 %	2,8 %	2,9 %	3,8 %	0,9 %	1,3 %	1,0 %
Nutraukto finansavimo suma (milijonais eurų)					23 364	5 082	28 446
Nutraukto finansavimo suma / skirtas finansinis paketas (%)					9 %	7 %	8 %
Bendras VP skaičius	379		239	618	322	118	440
Sustabdytų VP skaičius	45		11	56	32	32	64
Sustabdytų VP skaičius / Bendras VP skaičius (%)	12 %		5 %	9 %	10 %	27 %	15 %
Bendras projektų skaičius		1 119		1 119
Sustabdytų projektų skaičius		2		2
Sustabdytų projektų skaičius / Bendras projektų skaičius (%)		0 %		0 %

Šaltinis: Europos Audito Rūmai. Duomenys parengti remiantis Komisijos pateikta informacija.

43

Tačiau Komisija nepaskelbė visos šios politikos srities rodiklio, panašaus į SLR 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui, kad įvertintų, ar minėtų pataisymų poveikis sumažino likutinės rizikos rodiklį šioje srityje, kad jis nesiektų 2 % reikšmingumo ribos.

44

Atitikties auditų atžvilgiu išnagrinėjome baigiamąjį mokėjimą 12 ERPF arba ESF VP ir 15 SF projektų (iš viso 101 projektas). Iš 101 projekto 20 projektų turėjo finansinį poveikį turinčių klaidų, iš kurių bent 13 projektų Komisija vykdė finansinius pataisymus valstybei narei užbaigus užbaigimo procedūrą. Tai parodo, kad Komisija turi likti budri, tirdama valstybių narių pateikiamas užbaigimo deklaracijas.

45

1 lentelėje apibendrinama mūsų atlikta analizė apie Komisijos priemones ES biudžetui ES sanglaudos politikos srityje 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiais apsaugoti.

2000–2006 m. laikotarpiu grynieji finansiniai pataisymai iš viso sudarė 2 423 milijonus eurų (arba 1,1 % viso biudžeto)

46

Grynieji finansiniai pataisymai susiję su abiem Komisijos sprendimais savaime yra grynieji, o patvirtinti finansiniai pataisymai gali būti grynieji, jei valstybės narės neįtraukia naujų išlaidų.

47

Sprendimą taikyti finansinius pataisymus Komisija priėmė septynių valstybių narių atžvilgiu (Belgijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės) ERPF atveju, šešių valstybių narių atžvilgiu (Ispanijos, Graikijos, Airijos, Lietuvos, Portugalijos ir Slovakijos) SF atveju ir vienos valstybės narės atžvilgiu (Prancūzijos) SF atveju ir vienos valstybės narės atžvilgiu (Prancūzijos) ESF atveju. Komisijos sprendimu nustatyti pataisymai sudaro 1 037 milijonus eurų arba apie 0,5 % viso ERPF, SF ir ESF biudžeto (žr. 3 diagramą).

48

Kalbant apie patvirtintus finansinius pataisymus, mes nustatėme, kad ERPF atveju penkios iš 25 valstybių narių (Airija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas ir Vengrija) sugebėjo pakeisti visą patvirtinto finansinio pataisymo sumą naujomis išlaidomis (4 diagramoje nurodytos žaliai). Tą patį sugebėjo padaryti penkios valstybės narės iš 25 ESF atveju (Airija, Latvija, Lietuva, Portugalija ir Slovakija) ir keturios valstybės narės iš 16 SF atveju (Latvija, Lietuva, Vengrija ir Slovėnija) (5 ir 6 diagramose nurodytos žaliai). Kartu šios valstybės narės sudarė 3 % ERPF, 10 % ESF ir 10 % SF biudžeto. Šios valstybės narės sugebėjo deklaruoti pakankamai papildomų išlaidų, kad kompensuotų patvirtintų finansinių pataisymų poveikį, todėl patvirtinti finansiniai pataisymai neturėjo įtakos jų skirto biudžeto paketo panaudojimui.

49

17 valstybių narių ERPF atveju, 16 valstybių narių ESF atveju ir dešimt valstybių narių SF atveju patvirtinti finansiniai pataisymai turėjo įtakos skirto biudžeto paketo panaudojimui (4, 5 ir 6 diagramose nurodyta raudona spalva). Visoms šioms valstybėms narėms skirta 96 % ERPF, 88 % ESF ir 89 % SF finansavimo.

50

Šios valstybės narės nesugebėjo visiškai pasinaudoti pakeitimo galimybe, todėl patvirtintas finansinis pataisymas, bent jau iš dalies, tapo grynuoju finansiniu pataisymu. Apskaičiavome, kad šis grynasis finansinis pataisymas sudaro 1 386 milijonus eurų. Tai atitinka apie 0,6 % viso ERPF, SF ir ESF biudžeto visoms 25 valstybėms narėms.

51

ERPF atveju buvo trys valstybės narės (Kipras, Malta ir Slovėnija), ESF atveju buvo keturios (Čekija, Kipras, Malta ir Suomija), o SF atveju – dvi (Kipras ir Malta), kurioms 2000–2006 m. laikotarpiu nebuvo vykdytas joks patvirtintas finansinis pataisymas.

Komisijos trūkumų vertinimą ir finansinius pataisymus iš esmės patvirtino Europos Teisingumo Teismas

52

Komisijai priverstinai vykdant mokėjimo sustabdymą arba finansinį pataisymą Komisijos sprendimu, valstybė narė turi teisę užginčyti šį sprendimą Europos Teisingumo Teisme. Todėl nagrinėjome, ar Komisijos sprendimai ankstesniu programavimo laikotarpiu buvo iš esmės patvirtinti Europos Teisingumo Teisme.

2 lentelė.

Komisijos sprendimai dėl finansinio pataisymo (1994–1999 m. ir 2000–2006 m. programavimo laikotarpiais)

Programavimo laikotarpis	Valstybė narė	Finansinio pataisymo sprendimai			Europos Teisingumo Teisme užginčytų atvejų skaičius	Statusas		Teismo sprendimas (baigtoms nagrinėti byloms)
		Regioninės ir miestų politikos GD	Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD	Iš viso		Užbaigta	Svarstoma	Komisijos sprendimas
								patvirtintas	pripažintas negaliojančiu
1994–1999 m.	Belgija	1	3	4
	Vokietija	16	1	17	11	11		10	1
	Airija	5	1	6
	Graikija	7		7	2	2		2
	Ispanija	14	2	16	5	5		1	4
	Prancūzija	4	4	8
	Italija	7		7	4	4		4
	Liuksemburgas		5	5
	Nyderlandai	3		3	1	1		1
	Austrija	3		3
	Portugalija	5		5	2	2		1	1
	Suomija	1	1	2
	Jungtinė Karalystė	7	2	9
	Interreg1	4		4	1	1		1
Iš viso 1994–1999 m.		77	19	96	26	26	0	20	6
2000–2006 m.	Belgija	1		1
	Vokietija	1		1
	Airija	1		1
	Graikija	2		2
	Ispanija	21		21	11	8	3	6	2
	Prancūzija	1	2	3	1	1		1
	Italija	3	1	4	2	1	1	1
	Lietuva	1		1
	Portugalija	4		4	1	1			1
	Slovakija	1		1
	Jungtinė Karalystė	1		1
	Interreg1	1		1
Iš viso 2000–2006 m.		38	3	41	15	11	4	8	3
IŠ VISO:		115	22	137	41	37	4	28	9
		137				41		37

1 Tarpregionines programas įgyvendina daugiau nei viena valstybė narė.

Šaltinis: Komisijos pateikta informacija.

53

Iki 2015 m. pabaigos iš 137 finansinio pataisymo sprendimų 41 atvejis buvo užginčytas Europos Teisingumo Teisme dėl 2000–2006 m. ir 1994–1999 m. laikotarpių (žr. 2 lentelę). 2016 m. pabaigoje iš 41 bylos buvo baigtos svarstyti 37 bylos.

54

Maždaug pusė mūsų analizėje apžvelgtų Europos Teisingumo Teismo bylų yra susijusios su viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymu. Kitos problemos yra susijusios su turėtų išlaidų pateikimu nesilaikant tinkamumo termino, lėšų perkėlimu iš vienos veiksmų programos į kitą veiksmų programą bei su valdymo ir kontrolės proceso trūkumų nustatymu.

55

Devyniose iš 37 baigtų nagrinėti bylų Europos Teisingumo Teismas paskelbė Komisijos finansinio pataisymo sprendimą negaliojančiu. Devyniais atvejais sprendimas buvo paskelbtas negaliojančiu dėl su procedūra susijusių klausimų nedarant išvadų dėl bylos esmės. Dėl trijų iš keturių nebaigtų nagrinėti bylų, kuriose keliamos tos pačios problemos, yra pateikta apeliacija. Visose kitose bylose Europos Teisingumo Teismas patvirtino Komisijos sprendimą ir dėl formos, ir dėl turinio.

56

Taigi, galima daryti prielaidą, kad iš esmės 1994–1999 m. ir 2000–2006 m. laikotarpiais Komisija patikimai aiškino straipsnius dėl finansinio pataisymo taikymo ir finansinius pataisymus taikė proporcingai.

57

Kol kas nėra Komisijos sprendimų dėl finansinio pataisymo 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui. Buvo tik vienas atvejis, kai valstybė narė užginčijo Komisijos sprendimą dėl mokėjimo sustabdymo 2007–2013 m. laikotarpiui, bet ši byla dar svarstoma, todėl nėra įtraukta į mūsų tyrimą.

2007–2013 m. laikotarpiu Komisija vis labiau naudoja prevencines priemones ir finansinius pataisymus

58

2007–2013 m. laikotarpiui kol kas neįmanoma atlikti jokio galutinio vertinimo, nes ERPF / SF ir ESF VP užbaigimo procedūros bus pradėtos tik 2017 m. Todėl nagrinėjome, kaip Komisija išnaudojo šio laikotarpio reguliavimo nuostatas, kad apsaugotų ES biudžetą nuo neteisėtų išlaidų. Kai buvo tinkama, duomenis lyginome ir su 2000–2006 m. laikotarpiu.

2007–2013 m. laikotarpiu Komisija aktyviau naudojo savo turimas priemones ES biudžeto apsaugai nei praeityje

59

Komisija turėtų naudoti reglamente numatytas ES biudžeto apsaugos priemones iškart, kai tik nustatoma didelių trūkumų valdymo ir kontrolės sistemoje ir kai dėl jų valstybės narės gali prašyti kompensuoti neteisėtas išlaidas. Tai yra būtina, siekiant, kad valstybės narės galėtų patobulinti savo sistemas, ir siekiant išvengti papildomų neteisėtų išlaidų iš ES biudžeto. Todėl palyginome su ankstesniu laikotarpiu, kaip Komisija naudojosi prevencinėmis priemonėmis ir finansiniais pataisymais 2007–2013 m. laikotarpiu.

60

2007–2013 m. laikotarpiui iki 2015 m. pabaigos buvo paskirta atlikti finansinius pataisymus už maždaug 3 326 milijonus eurų (žr. 1 lentelę). Tai atitinka 1,0 % viso skirto biudžeto paketo. Be to, buvo nutraukti mokėjimai už maždaug 28 446 milijonus eurų (8 % viso skirto finansinio paketo).

2007–2013 m. programavimo laikotarpiu prevencinės priemonės buvo taikomos anksčiau ir plačiau nei ankstesniu laikotarpiu

61

Mūsų tyrimas parodė, kad Komisija prevencines priemones pradėjo naudoti 2010 m., t. y. ketvirtaisiais 2007–2013 m. programavimo laikotarpio metais. Tai yra dviem metais anksčiau nei 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu ir likus penkiems metams iki teisės tai padaryti pabaigos (žr. 7 diagramą ir 1 lentelę).

62

Be to, prevencinės priemonės buvo anksčiau pritaikytos didesnei VP daliai ir Komisija anksčiau taip pat paskyrė rimtesnes priemones. Pavyzdžiui, 2000–2006 m. laikotarpiu mokėjimų sustabdymas pirmosioms VP buvo pritaikytas 2007 m. (aštuntieji 2000–2006 m. laikotarpio metai). 2007–2013 m. tai įvyko jau 2010 m. (ketvirtieji 2007–2013 m. laikotarpio metai). Be to, palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu, per kurį 2007 m. (aštuntieji laikotarpio metai) buvo sustabdytas mokėjimas 20 % visų VP, 2007–2013 m. laikotarpiu tai buvo padaryta 68 % tokių VP.

63

Toks ankstyvesnis, platesnis ir griežtesnis Komisijos prevencinių priemonių taikymas suteikia galimybę tinkamesniu laiku patobulinti daugiau valdymo ir kontrolės sistemų, taip pat valstybės narės labiau skatinamos imtis būtinų patobulinimų.

Santykinis finansinių pataisymų skaičiaus padidėjimas 2007–2013 m. laikotarpiu, palyginti su nustatytu neteisėtų išlaidų lygiu

64

Mūsų analizė taip pat rodo, kad 2007–2013 m. laikotarpiu finansinių pataisymų lygis ir paskirtų finansinių pataisymų įgyvendinimo lygis buvo panašus į tą, kuris buvo nustatytas ankstesniu 2000–2006 m. laikotarpiu (žr. 8 diagramą). Tačiau šių dviejų laikotarpių finansinius pataisymus reikia vertinti nevienareikšmiškai ir juos būtina palyginti su pagrindiniu neteisėtų išlaidų lygiu. Mūsų auditų nuo 2009 m. duomenimis, klaidų lygis 2007–2013 m. laikotarpiu yra gerokai mažesnis nei 2000–2006 m. laikotarpiu²⁹. Tai reiškia, kad 2000–2006 m. laikotarpiu buvo gerokai daugiau neteisėtų išlaidų nei 2007–2013 m. laikotarpiu. Taip pat tai reiškia, kad finansinių pataisymų lygis santykinai išaugo.

2007–2013 m. laikotarpio finansinio pataisymo galutinį poveikį galima nustatyti tik užbaigus laikotarpį

65

Tačiau galutinį patvirtinto finansinio pataisymo 2007–2013 m. VP poveikį (t. y., ar finansinis pataisymas lėmė lėšų praradimą) galima įvertinti tik tada, kai valstybės narės pateiks galutinį mokėjimo prašymą ir jį įvertins Komisija. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui galutiniai mokėjimo prašymai turi būti pateikti iki 2017 m. kovo 31 d.³⁰, todėl šios ataskaitos rengimo metu dar yra per anksti vertinti finansinio pataisymo 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui poveikį valstybėms narėms.

66

IV priede pateikta išsamesnė informacija apie kiekvieną valstybę narę, susijusi su 2007–2013 m. laikotarpio Komisijos priemonių įgyvendinimu 2015 m. pabaigoje.

2007–2013 m. laikotarpiu Komisija savo prevencines priemones ir finansinius pataisymus taikė proporcingai

2007–2013 m. laikotarpiu Komisijos priemonės buvo skirtos rizikingiausias programas vykdančioms valstybėms narėms

67

Nuo 2007–2013 m. programavimo laikotarpio Komisija apskaičiavo kiekvienos programos rizikos dydį. Šie dydžiai susumuojami valstybės narės lygmeniu ir paskelbiami metinėje veiklos ataskaitoje. Šie rodikliai atspindi programų riziką konkretiems metams ir parodo pagal Komisijos turimą informaciją galimą neteisėtų išlaidų sumą bendrai finansuojamą kiekvienai programai arba valstybei narei.

68

Kadangi Komisijos priemonės didžiausią įtaką turėtų daryti rizikingiausioms programoms, tikėtina, kad yra ryšys tarp rizikos veikiamos sumos pasiskirstymo ir Komisijos paskirtų finansinių pataisymų pasiskirstymo. Todėl ištyrėme, ar toks ryšys yra.

Valstybės narės nustatytas programos rizikos rodiklis koreliavo su patvirtintais / nuspręstais finansiniais pataisymais

69

Rizikos veikiamos sumos ir Komisijos ir valstybių narių finansinių pataisymų skirtumas yra suminė likutinė rizika (SLR) (žr. 32 ir 33 dalis). Vertindama VP Komisija reikalauja, kad valstybių narių ir Komisijos paskirti finansiniai pataisymai būtų pakankamai dideli, kad būtų užtikrinta, kad šis rodiklis nesiektų 2 % reikšmingumo ribos³¹.

70

9 diagramoje parodytas valstybių narių programų rizikos lygis, nustatytas remiantis Komisijos įvertinta rizikos veikiama suma, ir Komisijos finansinių pataisymų lygis pagal valstybes nares 2007–2013 m. laikotarpiu. Koreliacijos analizėje taip pat pateikiama geriausios sutapties linija (bendras valstybių narių santykis tarp programų rizikos ir Komisijos paskirtų finansinių pataisymų) ir 45 linija (taškai, kuriuose finansiniai pataisymai būtų lygūs programų rizikos lygiui).

71

Mūsų koreliacijos analizė rodo, kad geriausios sutapties linija yra žemiau 45 linijos (žr. 9 diagramą). Tai reiškia, kad Komisijos paskirti finansiniai pataisymai iš esmės yra žemesni nei rizikos veikiama suma. Tai galima paaiškinti dviem veiksniais:

• netinkamų finansuoti išlaidų bendro finansavimo rizika (rizikos veikiama suma) yra iš dalies sumažinama jau paskirtais finansiniais pataisymais po valstybės narės taikytų kontrolės priemonių, Komisijai dar nepradėjus spręsti problemos; ir
• Komisija reikalauja, kad finansiniai pataisymai sumažintų SLR žemiau 2 % reikšmingumo ribos (o ne iki nulio).

72

Dauguma valstybių narių yra arti geriausios sutapties linijos. Tai rodo, kad Komisijos paskirtų finansinių pataisymų lygis apskritai koreliuoja su Komisijos rizikos veikiamos sumos įverčiu³².

73

Kai valstybės narės yra gerokai aukščiau geriausios sutapties linijos, finansinio pataisymo lygis yra aukštesnis už potencialią rizikuojamą sumą, nurodytą valstybių narių programoms. Taip yra, pavyzdžiui, Slovakijos, Rumunijos ir Airijos atveju.

74

Kai valstybės narės yra gerokai žemiau geriausios sutapties linijos, Komisijos paskirtų finansinių pataisymų lygis yra žemesnis už potencialią rizikos veikiamą sumą, nurodytą tų valstybių narių programoms. Taip yra, pavyzdžiui, Prancūzijos ir Ispanijos atveju, kurios abi taikė finansinius pataisymus savo pačių iniciatyva. Tai darydamos jos išvengė Komisijos paskirtų papildomų finansinių pataisymų.

75

Finansinio pataisymo lygio ir rizikos veikiamos sumos santykį taip pat paveikia dar nebaigti nagrinėti atvejai. Galutinio procedūros etapo nepasiekę atvejai įtraukiami į rizikos veikiamą sumą, o galimi būsimi finansiniai pataisymai dėl šių atvejų skaičiuose dar neatsispindi. Tai ypač taikytina Ispanijos atveju, kur 2015 m. pabaigoje buvo sustabdyta 20 veiksmų programų ir dar septynioms programoms buvo nutrauktas mokėjimas (tai yra 70 % visų vykdomų prevencinių priemonių).

2007–2013 m. laikotarpio Komisijos vidaus procedūromis visose programose ir valstybėse narėse siekiama užtikrinti suderintas atvejų sąlygas

76

Komisija turėtų užtikrinti suderintas atvejų sąlygas visose programose ir valstybėse narėse ir kad prevencinės priemonės ir finansiniai pataisymai būtų įgyvendinti prieš pratęsiant mokėjimus. Todėl išnagrinėjome Komisijos vidaus procedūras prevencinėms priemonėms ir finansiniam pataisymui taikyti, patvirtinimui, kad prevencinės priemonės ir finansinis pataisymas yra įgyvendinti, ir patikrinome, kaip šios procedūros veikia praktiškai.

Sprendimai dėl mokėjimų nutraukimo ar sustabdymo ir finansinio pataisymo aptariami ir dėl jų susitariama aukštesnio lygmens valdymo komitetuose.

77

2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas įsteigė savo Mokėjimų nutraukimo, sustabdymo ir finansinio pataisymo komitetus (ISFCC). Šiuose komitetuose kiekvienas generalinis direktoratas gali aptarti su įspėjimais, mokėjimų nutraukimais, sustabdymais ir finansiniais pataisymais susijusius klausimus ir priimti sprendimus (taip pat žr. I priedą). Abu komitetai renkasi reguliariai ir juos sudaro generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas, atitinkami teisinių padalinių direktoriai ir atstovai.

78

ISFCC posėdžiai užtikrino geresnę visų su prevencinėmis priemonėmis ir finansiniais pataisymais susijusių atvejų ir procedūrų priežiūrą ir aptarimą generaliniame direktorate, kad būtų lengviau suderinti vienodas atvejų sąlygas ir informuoti vyresniąją vadovybę apie kylančias problemas.

Prevencinių priemonių ir finansinio pataisymo valdymas ir pažangos stebėjimas pareikalavo didelių įsipareigojimų laiko ir personalo išteklių atžvilgiu

79

Siekdamos atšaukti prevencines priemones ir atnaujinti mokėjimus, valstybių narių institucijos paprastai privalo pasiūlyti sistemos ištaisymo priemones, kad klaidos nebepasikartotų ateityje. Tai yra vadinama taisomųjų veiksmų planais (žr. I priedą). Mūsų nagrinėtoje 20 programų imtyje Komisija paprašė parengti taisomųjų veiksmų planą 44 iš 72 nagrinėtų atvejų (žr. 38 dalį).

80

Tada valstybės narės turi informuoti Komisiją, kad taisomųjų veiksmų planas buvo įgyvendintas. Ar įvykdytos sąlygos apribojimams panaikinti, Komisija gali įvertinti keliais būdais:

1. pirma, Komisija sistemingai peržiūri valstybės narės institucijų siunčiamą informaciją (daugiausia ją siunčia atitinkamos VP vadovaujančiosios institucijos);
2. antra, Komisija taip pat gali paprašyti, kad vadovaujančiosios institucijos pateiktą informaciją patikrintų audito institucija. Iš šių 44 atvejų, audito institucijos patvirtinimo buvo paprašyta 31 atveju 18-ai iš 20 programų. Šiais atvejais Komisija gavo papildomą patikinimą dėl valstybės narės institucijų siūlomų veiksmų tinkamumo;
3. trečia, Komisija gali atlikti savo atvejų pažangos stebėjimą valstybėse narėse. Atvejai tolesniam auditui atrenkami pagal riziką: kai Komisija negali pasikliauti audito institucijos darbu arba kai reikia papildomos informacijos. Apskritai 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Komisija atliko 62 su 70 VP susijusių veiksmų planų pažangos stebėjimo auditus.

81

Prevencinių priemonių ir finansinių pataisymų valdymas ir pažangos stebėjimas pareikalavo iš generalinių direktoratų didelių įsipareigojimų laiko ir personalo išteklių atžvilgiu. Didelių išmokų valstybėms narėms iš ES biudžeto sulaikymas taip pat yra politiniu požiūriu jautrus klausimas ir Komisija palaiko glaudų ryšį su valstybėmis narėmis, kad užtikrintų sąlygas apribojimams atšaukti. Tam tikrus atvejus netgi aptaria valstybių ministrai arba vadovai su generaliniais direktoriais bei Komisijos nariais.

Komisijos taisomieji veiksmai vertė valstybes nares naikinti savo valdymo ir kontrolės sistemų trūkumus

Prevencinėmis priemonėmis ir finansiniais pataisymais iš esmės sprendžiami sudėtingi klausimai, kuriems išspręsti reikia daug laiko

82

Su prevencinėmis priemonėmis ir finansiniu pataisymu susijusios Komisijos procedūros turi būti kuo skubesnės, tačiau jose turi būti atsižvelgiama į problemų sudėtingumą. Todėl išnagrinėjome 72 mūsų imties atvejus, kad nustatytume bendrą trukmę ir įvairių procedūrų etapų ilgumą.

83

Komisijos procedūrų trukmė nėra lygi mokėjimo blokavimo trukmei (žr. 93 dalį). Komisijos procedūra prasideda nuo priežasties atsiradimo ir trunka tol, kol prevencinė priemonė atšaukiama arba kol bus įvykdytas finansinis pataisymas. Todėl ji trunka ilgiau už mokėjimo blokavimą, kuris prasideda su pirmąja prevencine priemone ir trunka tol, kol prevencinė priemonė atšaukiama (žr. I priedą).

2007–2013 m. laikotarpiu finansinį pataisymą lėmusios procedūros užtruko iki 21 mėnesio

84

10 diagramoje pateikiami mūsų imties atvejų tyrimo rezultatai, susiję su laiku, kurio prireikė prevencinių priemonių ir finansinio pataisymo procedūroms atlikti. Vidutinė procedūrų trukmė nuo priežasties atsiradimo iki prevencinės priemonės atšaukimo arba finansinio pataisymo įvykdymo siekė nuo 10 iki 21 mėnesio. Ilgiausiai procedūra užtruko tais atvejais, kai buvo taikomos ir prevencinės priemonės, ir finansinis pataisymas, trumpiausiai – kai buvo tik prevencinės priemonės.

Procedūros, lėmusios prevencines priemones, daugiausia buvo pradėtos dėl valstybės narės atlikto audito ir truko perpus trumpiau

85

Komisijos duomenimis, du trečdaliai prevencinių priemonių buvo pradėtos dėl nacionalinio audito rezultatų³³. Taip buvo ir 12-oje iš 16 mūsų imties atvejų. Šios procedūros trunka gerokai trumpiau: nereikia leisti laiko nustatant problemas, laikas leidžiamas ieškant būdų joms spręsti.

86

Dauguma likusių finansinių pataisymų pradedami dėl Komisijos audito rezultatų. Mūsų imtyje 17-a iš 28 atvejų, susijusių tik su finansiniu pataisymu, ir 13-a iš 28 mišrių atvejų taisomieji veiksmai buvo pradėti dėl Komisijos audito. Šie atvejai buvo sprendžiami ilgiau, ypač, jei Komisija skyrė finansinį pataisymą. Viena iš ilgų procedūrų, susijusių su finansiniu pataisymu, priežasčių yra ta, kad paprastai jos yra susijusios su sudėtingomis problemomis ir valstybės narės beveik visada iš pradžių užginčija Komisijos išvadas. Siekiant nustatyti klaidą, nustatytoms problemoms turi būti taikoma valstybių narių ir Komisijos faktų aiškinimosi procedūra, kuri užtrunka.

87

Reglamente nurodyti terminai, per kurį valstybės narės atsako į Komisijos informacijos užklausas. Tačiau 34 % iš mūsų imties atvejų Komisija nepriėmė valstybės narės pirmojo atsakymo, kuriame buvo nurodyti išsamūs valstybės narės veiksmai, kurių ji ėmėsi, kad panaikintų trūkumus, nes valstybės narės nepateikė Komisijai pakankamos apimties ir kokybės duomenų. Tai reiškia, kad šiais atvejais valstybės narės pateiktas atsakymas yra toks, kad procedūras tenka kartoti.

88

Mes taip pat nagrinėjome, ar dar viena ilgos procedūros priežastis galėtų būti tai, kad Komisija nepakankamai konkrečiai suformuluoja savo reikalavimus. Tačiau mūsų tyrimas parodė, kad devyniais iš dešimties atvejų Komisijos prašymai buvo pakankamai konkretūs, kad valstybė narė imtųsi prašomų veiksmų.

89

Be to, parengus finansinius pataisymus, kai valstybė narė sutinka su klaida, reikia laiko nustatyti tinkamą pataisymo lygį. Daugeliu atveju Komisija susitaria su atitinkama valstybe nare, kad reikėtų atlikti papildomus patikrinimus, kad būtų nustatytas klaidų rimtumas ir atitinkamas pataisymas.

Mokėjimų nutraukimai ir sustabdymai kelia didelę finansinę riziką valstybėms narėms

90

Komisijos veiksmai turėtų didinti VP valdymo ir kontrolės sistemos efektyvumą užkertant kelią klaidoms, jas nustatant ir ištaisant. Tokie patobulinimai dažnai padaromi greičiau, jei skubiai nesiimant veiksmų patiriama finansinių nuostolių. Todėl įvertinome prevencinių priemonių poveikį valstybės narės ir Komisijos lygmeniu.

Reikšmingai programų daliai mokėjimai nutraukti arba sustabdyti nuo trijų iki devynių mėnesių laikotarpiui

91

Iki 2015 m. pabaigos Komisija nutraukė mokėjimo terminą sumai, kuri atitinka 10 % visų išmokų ERPF / SF ir ESF³⁴. Sprendimai dėl sustabdymo buvo priimti 15 % visų programų. Be to, 2007–2013 m. laikotarpiui mokėjimai programoms arba daliai jų buvo sustabdyti dėl mokėjimų nutraukimo ir (arba) sustabdymo vidutiniškai daugiau kaip aštuoniems mėnesiams. Buvo tik penkios valstybės narės (Kroatija, Kipras, Danija, Suomija ir Airija), kuriose nė vienai VP mokėjimas nebuvo nutrauktas arba sustabdytas.

92

Didžiajai daugumai valstybių narių vidutinis laikotarpis, kuriam dėl mokėjimo nutraukimo ir (arba) sustabdymo Komisija sulaikė mokėjimus bent vienai iš programų, siekė nuo trijų iki devynių mėnesių. Apskaičiavome bendrą 146 dienų mokėjimo blokavimo medianą. Tačiau Italijoje ir Ispanijoje vidutinė trukmė siekė beveik vienus metus (žr. 3 lentelę).

3 lentelė.

2007–2013 m. programavimo laikotarpio mokėjimų valstybių narių VP blokavimo vidutinės trukmės lentelė

	< 3 mėnesiai	3–6 mėnesiai	6–9 mėnesiai	> 9 mėnesiai
Valstybės narės	Estija Graikija Lietuva Lenkija Švedija	Prancūzija Latvija Liuksemburgas Мalta Nyderlandai Portugalija Rumunija Slovėnija Jungtinė Karalystė Tarpvalstybinis bendradarbiavimas	Belgija Bulgarija Čekija Vokietija Vengrija Austrija Slovakija	Ispanija Italija
IŠ VISO	5	10	7	2

Pastaba: Lentelėje parodytas vidutinis mokėjimų blokavimas vienai VP kiekvienai valstybei narei. Taip pat tai nereiškia, kad visos VP tam tikrai valstybei narei buvo užblokuotos arba kad buvo užblokuotos vienu metu.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai. Duomenys parengti remiantis Komisijos pateikta informacija.

Prevencinės priemonės taip pat skatina valstybes nares tobulinti savo sistemas

93

Darant prielaidą, kad mokėjimai buvo vykdomi tolygiai, ir atsižvelgiant į visas išlaidas visose 28 valstybėse narėse kartu, 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Komisija iš ERPF, SF ir ESF kasdien vidutiniškai išmokėjo po 110 milijonų eurų³⁵. Tai parodo galimą piniginį poveikį atidėjus mokėjimus iš ES biudžeto valstybėms narėms ir ypač toms šalims, kurios gauna didžiąją finansavimo dalį sanglaudos srityje.

94

Kai mokėjimo prašymo mokėjimo terminas nutraukiamas arba tarpiniai mokėjimai ar jų dalys sustabdomi, valstybėms narėms Komisija išlaidų nekompensuoja, net jei jos ir pateikia mokėjimo prašymus. Šiuo laikotarpiu valstybės narės turi finansuoti projektus iš savo biudžetų arba mokėjimai projektams sustabdomi.

95

Tai nebūtinai reiškia, kad valstybė narė ES lėšas praranda, nes Komisija išmokės per užblokuotą laikotarpį susikaupusias išlaidas, kai tik prevencinė priemonė bus atšaukta. Tačiau jei valstybė narė turi finansuoti projektus iš nacionalinio biudžeto, vis tiek dėl sumažėjusio gaunamo finansavimo gali kilti grynųjų pinigų srauto problemų. Padėtis gali pablogėti, jei finansuotinų projektų apimtys yra didelės ir (arba) jei mokėjimo nutraukimo arba sustabdymo priežastys yra sudėtingos ir lemiančios ilgai trunkančius taisomuosius veiksmus. Be to, į programavimo laikotarpio pabaigą išauga rizika, kad užblokuotos išlaidos gali būti išties prarastos.

96

Dėl su mokėjimo prašymais susijusio netikrumo Komisijai taip pat gali kilti sunkumų valdant biudžetą. Viena vertus, Komisija gali neturėti galimybės panaudoti paskirtus mokėjimų asignavimus. Kita vertus, vienu metu atšaukus kelis mokėjimo nutraukimus arba sustabdymus, gali kilti problemų įgyvendinant visus mokėjimų įsipareigojimus, t. y. iškils pinigų srauto problema. Be to, Komisijai gali kilti sunkumų planuojant mokėjimus ir rengiant biudžetą. Mes nagrinėjome, ar siekiant išvengti tokių netikrumų, galėjo atsirasti rizika, kad prieš metų pabaigą mokėjimų blokavimas bus panaikintas, kad valstybė narė neprarastų lėšų. Tačiau taip nebuvo nė vieno tikrinto atvejo atveju.

Laipsniškas Komisijos priemonių atšaukimas siekiant užtikrinti, kad visas išlaidas būtų galima kuo skubiau kompensuoti

97

Mokėjimų blokavimas paprastai taikomas visai programai arba jos daliai (pavyzdžiui, prioritetinei sričiai ar kelioms priemonėms). Taip pat gali būti sulaikomi mokėjimai už išlaidas, susijusias su projektais, kuriems prevencines priemones lėmusios problemos įtakos neturi, tačiau kuriems trūksta patikinimo dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo, kol valstybė narė nepateikė savo atsakymo.

98

Peržiūrėdami dokumentus nustatėme kelis atvejus, kai Komisija, remdamasi valstybių narių pateikta informacija ir siekdama apibrėžti problemas, taikė proporcinį metodą ir palaipsniui atšaukė savo prevencines priemones, kad būtų galima kuo skubiau toliau kompensuoti išlaidas iš ES biudžeto tai programos daliai, kuri nebuvo paveikta trūkumų, dėl kurių iš pradžių buvo pritaikytas nutraukimas ar sustabdymas (3 langelis). 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Komisija privalo laikytis šio proporcinio požiūrio³⁶.

Komisijai kilo sunkumų stebint, kaip valstybės narės vykdo finansinį pataisymą, ir vertinant ilgalaikį Komisijos taisomųjų priemonių poveikį

Valstybių narių pateikta informacija apie finansinių pataisymų vykdymą 2007–2013 m. laikotarpiu nesuteikė galimybių patikimam stebėjimui

Komisija turėtų užtikrinti, kad paskirti finansiniai pataisymai valstybėse narėse visais atvejais būtų visiškai įvykdyti

99

2007–2013 m. laikotarpiu Komisija remiasi tvirtinančiųjų institucijų pažymomis arba raštais, kad įsitikintų, jog valstybė narė išskaičiavo patvirtintą finansinio pataisymo sumą iš savo mokėjimo prašymo, ir kad galėtų leisti atlikti vėlesnį tarpinį mokėjimą. Šių dokumentų forma ir turinys nebuvo reglamentuoti jokiomis taisyklėmis ar gairėmis, juose pateikiama informacija, kuri konkrečiai tvirtinančiajai institucijai atrodo aktuali. Keliais išnagrinėtais atvejais Komisijos gautos informacijos nepakako, kad būtų galima patikrinti finansinių pataisymų įvykdymą.

100

Be to, 2007–2013 m. reglamentai nereikalauja, kad audito institucijos tikrintų šių pažymų turinį ir įvertintų, ar buvo nuosekliai išskaičiuoti visi paskirti finansiniai pataisymai. Iki šiol Komisija taip pat jų sistemingai neprašė tai daryti. Todėl Komisija neturėjo nepriklausomo patvirtinimo, kaip finansiniai pataisymai buvo vykdomi vietoje. Tai visų pirma pasakytina apie pirmuosius programavimo laikotarpio metus.

Komisijos nustatyti valstybių narių ataskaitų teikimo apie atšaukimą ir susigrąžinimą trūkumai 2007–2013 m. laikotarpiu

101

2007–2013 m. programavimo laikotarpiu valstybės narės privalėjo kasmet siųsti Komisijai ataskaitą, nurodydamos atšauktą, susigrąžintą, susigrąžintiną ir nesusigrąžinamą sumą³⁷. Šioje ataskaitoje aprašomi Komisijos nustatyti finansiniai pataisymai ir pačių valstybių narių nustatyti finansiniai pataisymai. 2010 m. Europos Parlamentas ir Taryba paprašė Komisijos pateikti informaciją apie valstybių narių taisomuosius pajėgumus 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu³⁸.

102

2011–2015 m. Komisija atliko 47 auditus dėl susigrąžinimo, apimančius 19 valstybių narių ir 113 VP, pasirinktų pagal riziką. 72 iš šių 113 VP Komisija nustatė svarbių trūkumų.

103

Mums ištyrus visas su šiais auditais susijusias ataskaitas, paaiškėjo, kad trūkumai visų pirma buvo susiję su

1. nacionalinių institucijų pažeidimų valdymu (60 %). Keliose valstybėse narėse laikotarpiai nuo pažeidimo nustatymo ir užregistravimo valdymo informacijos sistemoje ir (arba) pažeidimo užregistravimo, ir sprendimo atšaukti arba susigrąžinti susijusias sumas buvo laikomi per ilgais;
2. valstybių narių pateiktų 20 straipsnio ataskaitų užbaigtumu ir teisingumu (40 %). Šiais atvejais valstybės narės arba nepranešė apie visas atšauktas, susigrąžintas, susigrąžintinas arba nesusigrąžinamas sumas arba pranešė apie sumas, kurios nebuvo patvirtintos ir deklaruotos Komisijai arba buvo susijusios ne su pažeidimais, o su administracinėmis / biurokratinėmis klaidomis arba su projektais, kurie jau nebebuvo (arba niekada nebuvo) VP dalis; ir
3. netinkamomis susigrąžinimo procedūromis (15 %). Buvo pastebėti atvejai, kai neteisėtos sumos nebuvo susigrąžintos iš paramos gavėjų arba kai tvirtinančioji institucija neužtikrino tinkamo vadovaujančiosios institucijos vykdomų susigrąžinimo veiksmų pažangos stebėjimo.

104

Pažymime, kad Regioninės ir miestų politikos bei Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generaliniai direktoratai taiko panašias metodikas, leidžiančias atsižvelgti į valstybių narių pateiktus nepatikimus duomenis apie finansinius pataisymus. Iš esmės Komisijos skaičiavimu dėl 2015 m. apie 9 % praneštų sumų, susijusių su ERPF (SF), 4 %, susijusių su ESF, buvo nepatikimos.

105

Apskritai Komisijos auditų metu nustatyta, kad valstybės narės turi iš esmės patobulinti savo ataskaitas dėl atšauktų, susigrąžintų, susigrąžintinų ir nesusigrąžinamų sumų 2007–2013 m. laikotarpiu. Mūsų pačių tyrimas taip pat atskleidė, kad valstybių narių ataskaitos dėl finansinių pataisymų yra nepakankamai patikimos³⁹. Tačiau ši rizika bus sumažinta 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu (žr. 124–126 dalis).

Mišrūs įrodymai apie ilgalaikį prevencinių priemonių ir finansinių pataisymų poveikį klaidų lygiui 2007–2013 m. laikotarpiu

106

Klaidų lygis valstybėse narėse kiekvienai VP (arba VP grupei), apie kurį pranešė audito institucijos ir kasmet patvirtina Komisija, gali būti laikomas valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų, skirtų klaidų prevencijai ir aptikimui, efektyvumo rodikliu. Jei šios sistemos efektyviai veikia, neteisėtų išlaidų lygis turėtų nesiekti reikšmingumo ribos. Šie patvirtinti klaidų rodikliai pateikiami generalinių direktoratų metinėse veiklos ataskaitose yra svarbiausi Komisijai vertinant valdymo ir kontrolės sistemas.

107

Jei Komisijos prevencinės priemonės ir finansiniai pataisymai yra veiksmingi, patvirtintas VP (arba VP grupės) klaidų rodiklis ilgainiui po Komisijos veiksmų iš esmės turėtų sumažėti.

108

Todėl 20 pasirinktų VP ištyrėme patvirtintų klaidų rodiklių raidos ir Komisijos prevencinių priemonių ir patvirtintų finansinių pataisymų sąveiką (žr. 4 lentelę).

109

Mūsų tyrimas parodė, kad prevencinės priemonės ir finansiniai pataisymai turi nevienodą ilgalaikį poveikį VP (ar VP grupės) klaidų lygiams. Remdamiesi savo tyrimu, sugrupavome ištirtas VP į tris kategorijas:

1. maždaug trečdaliui programų VP (arba VP grupė) turėjo Komisijos 2 % reikšmingumo lygio nesiekiantį patvirtintą klaidų rodiklį (septynios iš 20);
2. penktadalio klaidų lygis buvo gerokai žemesnis, nei prieš Komisijai imantis veiksmų (keturios iš 20); ir
3. beveik pusei visų programų nebuvo jokių įrodymų, kad Komisijos veiksmai lėmė patvirtintų klaidų rodiklių sumažėjimą (devynios iš 20).

4 lentelė.

Komisijos veiksmų poveikis programos klaidų rodikliams vėlesniais metais

Kategorija	VP skaičius
1. VP, kurios nekelia ypatingo pavojaus, nes naujausias klaidų rodiklis yra < 2 %, skaičius.	7
2. Klaidų rodiklis aiškiai mažėja inicijavus prevencines priemones ir (arba) finansinį pataisymą	4
3. Klaidų rodiklis išaugo / svyravo nepaisant inicijuotų prevencinių priemonių ir (arba) finansinio pataisymo	9
Iš viso	20

Šaltinis: Europos Audito Rūmai. Duomenys parengti remiantis Komisijos pateikta informacija.

110

Tačiau, mūsų nuomone, patvirtintas klaidų rodiklis nėra tobulas ilgalaikio Komisijos prevencinių priemonių ir finansinių pataisymų efektyvumo rodiklis, visų pirma dėl to, kad jos yra susijusios su visa VP (arba VP grupe). Įgyvendinimo taisyklės (pavyzdžiui, tinkamumo taisyklės, viešųjų pirkimų taisyklės, valstybės pagalbos taisyklės) yra gana sudėtingos, todėl VP gali kilti įvairių skirtingo pobūdžio klaidų. Be to, Komisijos priemonės paprastai yra skirtos konkretiems prioritetams arba tarpinėms institucijoms, projektų grupėms arba tam tikriems VP kvietimams teikti paraiškas. Galiausiai šios priemonės orientuojamos į tam tikrus klaidų tipus (pavyzdžiui, konkrečius ribojančius atrankos kriterijus arba problemas, susijusias su bendro finansavimo projektų atrankos metodu). Todėl daugeliu atveju Komisijos priemonės ištaiso su VP dalimi susijusias klaidas arba užkerta joms kelią ir yra susijusios su tam tikrais specifiniais klaidų tipais.

111

Komisija stengėsi sustiprinti savo prevencinių priemonių ir finansinio pataisymo poveikį, išplėsdama šių priemonių taikymą kitoms programoms, kuriose buvo pastebėta panašių trūkumų. Todėl poveikis sustiprėjo (žr. 4 langelį).

Iš Komisijos pranešimų apie prevencines priemones ir finansinius pataisymus sunku susidaryti analitinį vaizdą

Informacija apie prevencines priemones ir finansinius pataisymus yra pateikta keliose ataskaitose ir dokumentuose

112

Komisija turėtų teikti ataskaitas dėl prevencinių priemonių ir finansinių pataisymų visapusiškai ir išsamiai, kad užtikrintų susijusios informacijos prieinamumą ir lengvą suprantamumą suinteresuotiesiems subjektams. Šiuo atžvilgiu peržiūrėjome visas 2007–2013 m. programavimo laikotarpio publikacijas, kuriose buvo su ES biudžeto apsaugos priemonėmis susijusios informacijos.

113

Komisija pateikė informaciją apie savo ES biudžeto apsaugos priemones keliose publikacijose. Daugiausia jos buvo veikiančių generalinių direktoratų metinėse veiklos ataskaitose, ES konsoliduotose metinėse ataskaitose ir kasmetiniame „Komunikate dėl ES biudžeto apsaugos“. Šiuos dokumentus papildė ketvirtinės ataskaitos dėl finansinių pataisymų ir „Metinė valdymo ir veiklos ataskaita“ (iki 2014 m. „Komisijos pasiekimų valdymo srityje apibendrinimas“) (žr. 5 lentelę).

5 lentelė.

Komisijos publikacijos apie prevencines priemones ir finansinius pataisymus

Pavadinimas	Kam skirta	Pateikė	Aprėptis	Turinys	Publikuojama nuo
Metinės veiklos ataskaitos	Europos Parlamentas ir Taryba	Kovo 31 d.1	specifinė politikos sritis	Metinėje veiklos ataskaitoje išsamiai aprašomi per metus pasiekti ir valdymo plane numatyti laimėjimai ir iniciatyvos, taip pat panaudoti ištekliai. Joje taip pat yra išsamios valstybių narių lygmens informacijos, susijusios su Komisijos kontrolės veikla ir susijusiomis prevencinėmis priemonėmis bei finansiniais pataisymais.	2007 m.
Finansinių ataskaitų rinkinys	Europos Parlamentas, Taryba ir Audito Rūmai	Liepos 31 d.	visas biudžetas	ES finansinių ataskaitų rinkinį sudaro finansinės ataskaitos (ir jų pastabos) ir konsoliduotosios biudžeto vykdymo ataskaitos. Jose yra suvestinė informacija kiekvienam fondui apie finansinius pataisymus. Iki 2012 m. (imtinai) buvo pateikiama su prevencinėmis priemonėmis susijusi informacija apie kiekvieną valstybę narę, tačiau nuo 2013 m. skelbiami tik suvestiniai kiekvieno fondo rodikliai. Nuo 2015 m. informacija apie prevencines priemones nebeteikiama finansinių ataskaitų rinkinyje, ji nurodoma tik Komunikate.	2007 m.
Komunikatas	Europos Parlamentas, Taryba ir Audito Rūmai	Spalio 31 d.2	visas biudžetas	Komunikate aprašomas prevencinių ir pataisymo priemonių, naudojamų ES biudžetui nuo neteisėtų ar neteisingų išlaidų apsaugoti, veikimas ir pateikiamas tiksliausias dėl jų naudojimo gaunamų rodiklių įvertis. Apie prevencines priemones pateikiama suvestinė informacija, o apie finansinius pataisymus – suvestinė informacija ir informacija valstybių narių lygmeniu.	2012 m.
Ketvirtinė ataskaita	Europos Parlamentas	Kiekvieno ketvirčio pabaiga	specifinė politikos sritis	Ketvirtinėse ataskaitose pateikiama reguliavimo informacija apie finansinius kiekvieno fondo pataisymus pagal sanglaudos politiką.	2008 m.
Apibendrinamoji ataskaita3	Europos Parlamentas ir Taryba	Birželio 15 d.	visas biudžetas	Apibendrinamojoje ataskaitoje, remiantis įvairių generalinių direktorių pateiktomis ataskaitomis, išsamiai aprašomi ankstesnių metų laimėjimai valdymo srityje.	2007 m.

1 Nuo 2015 m. finansinių metų metinės veiklos ataskaitos pateikiamos iki balandžio 30 d.

2 Nuo 2015 m. finansinių metų Komunikatas pateikiamas kaip dalis vadinamojo „integruoto finansinio ataskaitų rinkinio“ kartu su konsoliduotomis metinėmis ataskaitomis iki liepos 31 d.

3 Nuo 2015 m. finansinių metų apibendrinamoji ataskaita yra metinės valdymo ir veiklos ataskaitos dalis.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

114

Visas ataskaitas, išskyrus metines veiklos ataskaitas, parengė Komisijos Biudžeto generalinis direktoratas, remdamasis Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato pateikta informacija pagal nurodymus ir gaires (dėl generalinių direktoratų metinės veiklos ataskaitų), kurias paskelbė Biudžeto generalinis direktoratas.

Iki šiol nė vienoje Komisijos ataskaitoje dėl 2007–2013 m. laikotarpio nėra analitinės prevencinių priemonių ir finansinių pataisymų apžvalgos

115

Sanglaudos srities išlaidos yra pagrįstos daugiamete programa. Todėl manome, kad Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti konsoliduotą ataskaitą, kurioje būtų svarbiausia informacija apie su to meto programavimo laikotarpiu susijusias prevencines priemones ir finansinius pataisymus⁴⁰.

116

Tačiau išnagrinėjus atitinkamas ataskaitas, kurių sąrašas pateikiamas 5 lentelėje, paaiškėjo, visose jose pateikiamos su keleriais metais susijusios prevencinės priemonės ir finansiniai pataisymai. Tačiau jokios specialios ataskaitos, kurioje būtų pateikta analitinė apžvalga, nebuvo numatyta visam programavimo laikotarpiui.

117

2000–2006 m. laikotarpio atžvilgiu pastebime, kad Komisija paskelbė ad hoc ataskaitą dėl finansinių pataisymų ir ERPF bei ESF programų ir SF projektų užbaigimo būsenos 2013 m. Kol kas tokia ataskaita nėra planuojama ir už 2007–2013 m. programavimo laikotarpį.

Komisijos ataskaitose nepakanka palyginamų tarp valstybių narių ir „gerosios praktikos“ pavyzdžių, kaip išvengti pasikartojančių problemų, kaip jas nustatyti ar ištaisyti.

118

Komisijos ataskaitose turėtų būti aktualios informacijos, kuri padėtų geriau suprasti su prevencinėmis priemonėmis ir finansiniais pataisymais susijusią padėtį, kad būtų galima imtis atitinkamų veiksmų valdymo ir kontrolės sistemoms patobulinti. Todėl paklausėme Europos Parlamento biudžeto kontrolės ir Regioninės plėtros komitetų narių ir Europos Sąjungos struktūrinių priemonių darbo grupės tarybos valstybių narių atstovų, ką jie mano apie esamų ataskaitų naudingumą.

119

Dauguma kalbintų asmenų manė, kad Komisijos pateiktos informacijos pakanka arba netgi yra per daug apimties požiūriu. Kalbinti valstybių narių atstovai manė, kad naudingiausios informacijos yra metinėse veiklos ataskaitose, nes jose yra informacijos, kurią galima panaudoti savo programoms palyginti su kitų valstybių narių programomis. Galiausiai labai nedaug apklaustų asmenų žinojo apie ketvirtines ataskaitas.

120

Nors dauguma pokalbio dalyvių manė, kad Komisija aiškiai informuoja apie sistemą ir priemonių rinkinį ES biudžetui apsaugoti, pusė iš jų norėtų daugiau informacijos apie faktinį priemonių taikymą ir jų praktinius padarinius. Per mūsų pokalbius buvo iškelti šie klausimai: pasikartojančių problemų, susijusių su neteisėtų išlaidų deklaravimu, paaiškinimai, tipinių arba pasikartojančių klaidų priežastys ir geriausia patirtis siekiant išvengti klaidų, jas nustatyti arba ištaisyti. Tokia informacija padėtų valstybėms narėms pagerinti savo valdymo ir kontrolės sistemas.

Komisijos informacijos sistemos nesuteikia galimybės konsoliduotai apžvelgti prevencines priemones ir finansinius pataisymus

121

Komisijos generaliniai direktoratai registruoja stebėjimui ir ataskaitoms apie prevencines priemones ir finansinius pataisymus būtiną informaciją savo apskaitos sistemoje ir įvairiose elektroninėse lentelėse. Nustatėme, kad pastarosiose yra įvairių trūkumų, dėl kurių sudėtinga lengvai apžvelgti duomenis ir atlikti išsamų tyrimą:

1. įvairios sistemos nėra integruotos ir duomenis tenka suvesti ranka;
2. nėra bendros visų Komisijos taikytų ES biudžeto apsaugos priemonių atskirų atvejų apžvalgos. Be to, informacija apie prevencines priemones ir finansinius pataisymus saugoma atskirai. Kadangi šios dvi priemonės nėra susietos, sudėtinga pamatyti, kaip vystosi įvykiai nuo priežasties atsiradimo iki prevencinių priemonių atšaukimo arba finansinių pataisymų įvykdymo; ir
3. duomenų bazėse ne visada yra būtinos informacijos lyginamajam atvejų tyrimui. Tai palengvintų Mokėjimų nutraukimo, sustabdymo ir finansinių pataisymų komiteto darbą, siekiant užtikrinti, kad panašiems atvejams būtų taikomos panašios sąlygos.

2014–2020 m. laikotarpio reguliavimo nuostatomis Komisijai suteikta gerokai daugiau galių apsaugoti ES biudžetą nuo neteisėtų išlaidų

122

Rengdama ir kurdama prevencinių priemonių ir finansinių pataisymų sistemą naujam programiniam laikotarpiui, Komisija turėtų remtis įgyta patirtimi ir sumažinti ankstesniais laikotarpiais įgyvendinant programas nustatytus trūkumus. Todėl peržiūrėjome susijusius ES teisės aktus ir palyginome juos su nustatytais trūkumais, kad įvertintume, kokia apimtimi tai buvo padaryta 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui.

Ataskaitos dėl finansinių pataisymų įtrauktos į metinį finansinio patikinimo paketą ir jas nagrinėja audito institucija

123

2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Komisija pati nustatė su 20 straipsnio ataskaitose pateiktos informacijos išsamumu ir užbaigtumu susijusius trūkumus ir mūsų auditų metu taip pat buvo nustatyta rizika, susijusi su valstybių narių pateikta informacija apie finansinius pataisymus, kurią Komisija naudojo SLR apskaičiuoti (žr. 103–106 dalis).

124

2014–2020 m. laikotarpio reglamentuose nustatytas Komisijos vykdomas metinis sąskaitų tyrimas ir priėmimas. Kiekviena valstybė narė privalo pateikti patikinimo paketą vykdant kiekvienos VP (arba VP grupės) finansinio patvirtinimo procedūrą. Šį rinkinį sudaro finansinių ataskaitų rinkinys, įskaitant informaciją apie atšauktas arba susigrąžintas sumas⁴¹, valdymo pareiškimą ir metinę įgyvendintų kontrolės priemonių suvestinę. Audito institucijos paskelbia audito nuomonę ir pateikia metinę kontrolės ataskaitą. Pirmieji patikinimo paketai buvo parengti 2016 m. pirmoje pusėje.

125

Kitaip nei ankstesniais laikotarpiais, informacija apie atšauktas arba susigrąžintas sumas dabar turi būti pateikta finansinių ataskaitų rinkinyje ir įtraukta į valstybės narės VP (arba VP grupei) apskaičiuotą SLR. Šios informacijos užbaigtumą ir patikimumą dabar taip pat tikrina valstybės narės audito institucijos⁴².

126

Remdamasi šiais dokumentais, Komisija turi atlikti metinį veiksmų programos tyrimą, kurio metu ji nustato tiems metams tinkamų išlaidų sumą. Valstybės narės turės ištaisyti visus pažeidimus prieš metinę finansinio patvirtinimo procedūrą (t. y., atšaukti arba susigrąžinti neteisėtas išlaidas, kurias galės pakeisti naujomis išlaidomis). Jei jos to nepadaro, Komisija gali pradėti finansinių pataisymų procedūrą.

2014–2020 m. laikotarpiui nustatytomis teisės nuostatomis Komisijai suteikiama daugiau galių apsaugoti ES biudžetą

10 % atidėjimas iš visų tarpinių mokėjimų 2014–2020 m. laikotarpiu

127

2014–2020 m. teisiniame pagrinde nustatyta 10 % atidėjimo iš tarpinių mokėjimų priemonė⁴³. Tai reiškia, kad finansiniais metais Komisija išmoka tik 90 % deklaruotų tarpinių išlaidų. Likę 10 % išmokami pateikus ir priėmus patikinimo paketą. Šį Komisijos 10 % atidėjimą galima palyginti su bendra sąlygine atsargumo priemone, kuri gali būti išmokėta valstybei narei, jei metinio patvirtinimo metu nustatoma, kad viskas yra gerai.

128

Atsižvelgiant į 2007–2013 m. laikotarpiu pastebėtus klaidų lygius, manome, kad tai yra galimybė užtikrinti geresnę ES biudžeto apsaugą, nes sukuriamas tinkamas rezervas, kad Komisija galėtų imtis taisomųjų veiksmų net tuo atveju, kai valstybė narė nevykdo jokių finansinių pataisymų.

Grynieji finansiniai pataisymai galimi kiekvienais metais, jei nustatomi dideli trūkumai, kurių nenustatė valstybė narė

129

2007–2013 m. programavimo laikotarpiu grynojo finansinio pataisymo taikymo kriterijai priklausė nuo to, ar valstybė narė sutiko su pastaba (t. y. su klaida) ir patvirtino susijusį poveikį (t. y. pritaikė finansinio pataisymo sumą), ar ne⁴⁴. Jei to nebuvo, Komisija turėjo priimti sprendimą dėl finansinio pataisymo. Galutinį poveikį turėjo tik Komisijos sprendimas (žr. 19 dalį).

130

Ši tvarka pakeista savaiminio pataisymo sistema, kai valstybė narė turi iš anksto pritaikyti finansinį pataisymą. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu prieš metinį finansinių ataskaitų patvirtinimą (atlikus Komisijos arba mūsų auditus) nustačius rimtų sistemos trūkumų, kurių vykdydama savo patikrinimus arba auditus nepastebėjo valstybė narė, Komisija pritaikys grynąjį finansinį pataisymą, dėl kurio valstybė narė praras finansavimą⁴⁵.

131

Šia sistema taip pat siekiama labiau paskatinti valstybes nares, visų pirma jų audito institucijas, užtikrinti, kad ES lėšos būtų leidžiamos teisėtai ir tvarkingai ir kad nacionaliniu lygmeniu būtų vykdomi visi būtini finansiniai pataisymai, kad ES biudžetas būtų apsaugotas nuo neteisėtų išlaidų. Ši atsakomybė visų pirma tenka vadovaujančiosioms institucijoms. Tačiau audito institucijos veiks kaip paskutinė gynybos linija, kad būtų išvengta dalies nacionalinių finansinių paketų praradimo jau programos įgyvendinimo metu. Be to, finansiniai pataisymai bus taikomi kasmet ir bus aiškiai susieti su vėlesniu tarpiniu mokėjimu. 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. laikotarpių procedūrų palyginimas pateiktas V priede.

132

Taip pat pastebėjome, kad 2007–2013 m. laikotarpio finansiniais pataisymais užsibaigusios procedūros truko ilgiau (žr. 87 dalį). Panašios problemos buvo nustatytos 2000–2006 m. programavimo laikotarpiui vienoje iš ankstesnių Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų⁴⁶.

133

Mūsų manymu, šių procedūrų trukmė bus gerokai sutrumpinta pritaikius reikalavimą užbaigti sąskaitas ir pateikti patikinimo paketą iki nustatyto termino (kitų metų vasario 15 d.). Tai paskatins valstybes nares greičiau ištaisyti problemas, kad jos galėtų įtraukti susijusias išlaidas į sąskaitas, ir tikėtina, kad padės reikšmingai paspartinti šį procesą, palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiu.

Mokėjimų sustabdymai ir finansiniai pataisymai užbaigimo metu taip pat galimi dėl nepasiektų veiklos efektyvumo tikslų

134

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu taip pat bus galima inicijuoti sustabdymo procedūras ir taikyti finansinį pataisymą, jei nebus pasiekti nustatyti veiklos rodikliai. Tačiau toks nepakankamas veiklos efektyvumas turi būti dėl aiškiai nustatytų įgyvendinimo trūkumų ir apie šiuos trūkumus Komisija privalo valstybę narę informuoti⁴⁷. Jei valstybė narė nesiima taisomųjų veiksmų šiems trūkumams pašalinti, Komisija gali šiai valstybei narei sustabdyti mokėjimus. Programavimo laikotarpio pabaigoje, jei valstybė narė vis dar nesiima taisomųjų veiksmų trūkumams pašalinti, Komisija gali taikyti finansinį pataisymą.

135

Vertiname tai kaip pirmąjį žingsnį siekiant atsižvelgti į mūsų ilgalaikes pastabas, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu nėra tinkamų teisės nuostatų norint pritaikyti finansinį pataisymą už nepakankamą veiklos efektyvumą (žr. 25 dalį). Tačiau 2014–2020 m. programoje vis dar nėra realių finansinių paskatų ar nuobaudų, susijusių su rezultatais, gautais naudojant ES lėšas⁴⁸.

Su patikimo ekonomikos valdymo problemomis susijusios priemonės jau yra nustatytos, bet jas sudėtinga pritaikyti praktiškai

136

Be to, 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Komisija taip pat gali sustabdyti mokėjimą dėl problemų, susijusių su didesnio masto patikimo ekonomikos valdymo problemomis⁴⁹. Visų pirma Komisija gali pasiūlyti, kad Taryba sustabdytų mokėjimus arba įsipareigojimus, jei valstybė narė nesiima atitinkamų veiksmų savo partnerystės susitarimui pakeisti⁵⁰ arba jei valstybė narė nesiima efektyvių veiksmų jos per dideliam deficitui sumažinti.

137

Tačiau su ekonomikos valdymu susijusiais atvejais sprendimas sustabdyti mokėjimus priklauso ne tik nuo Komisijos. Vos susiklosčius tokiam atvejui, Komisija iškart privalo informuoti Europos Parlamentą (EP) ir, jei yra prašoma, privalo pradėti struktūrinį dialogą su EP. Tada Komisija turi pateikti pasiūlymą Tarybai sustabdyti mokėjimą ir Taryba priima sprendimą įgyvendinimo aktu. Su ekonomikos valdymu susijusiems mokėjimų sustabdymams didžiausi sustabdymo lygiai taip pat yra nustatyti reglamente kaip procentinė mokėjimų ir įsipareigojimų dalis.

138

Pirmą kartą Komisija planavo pasiūlyti sustabdyti su ekonomikos valdymu (ir visų pirma su perviršiniu deficitu) susijusius mokėjimus 2016 m. Ispanijos ir Portugalijos atveju⁵¹. 2016 m. lapkričio mėn. Komisija, atsižvelgdama į sudėtingą ekonominę ir fiskalinę padėtį, nusprendė minėtais atvejais nesiūlyti stabdyti mokėjimų. Vietoj to Komisija rekomendavo Portugalijai pašalinti perviršinį deficitą iki 2016 m., o Ispanijai – iki 2018 m. Atsižvelgiant į tai, gali būti sudėtinga praktiškai pritaikyti šią nuostatą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu.

Didesnis teisinis tikrumas, nustačius taisykles kaip reglamentus, o ne kaip gaires

139

2014–2020 m. laikotarpiu finansiniam pataisymui taikomos taisyklės įgijo kitą teisinę formą (todėl yra teisiniu požiūriu griežtesnės). Pavyzdžiui,

1. nuo 2000–2006 m. programavimo laikotarpio Komisijos gairėse yra nustatytas finansinių pataisymų nustatymo metodas ir pataisymų, kuriuos reikia taikyti viešųjų pirkimų klaidoms, orientacinės vertės⁵². Šiose rekomendacijose aprašomas Komisijos atitinkamais atvejais naudojamas metodas ir jas rekomenduojama naudoti valstybėms narėms. 2013 m. atnaujintas šias naudotinas taisykles Komisija paskelbė kaip Komisijos sprendimą⁵³;
2. 2011 m. Komisijos sprendime nustatyta Komisijos metodika fiksuoto dydžio pataisymams 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu⁵⁴. Panašios taisyklės 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui buvo įtrauktos į Komisijos deleguotąjį reglamentą⁵⁵.

140

Taigi, 2014–2020 m. laikotarpiu Komisija turi daugiau galių užtikrinti šių nuostatų vykdymą ir nuoseklesnį požiūrį visose valstybėse narėse. Nustačius taikytinas taisykles ne rekomendacijų, o Reglamento arba Komisijos sprendimo pavidalu, taip pat lieka mažiau veiksmų laisvės Komisijai sprendžiant dėl pataisymo lygio, todėl sustiprėja valstybių narių teisinis tikrumas.

Išvados ir rekomendacijos

141

Apskritai iki 2015 m. pabaigos (2007–2013 m. programavimo laikotarpiu) Komisija veiksmingai pasinaudojo savo 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui turimomis priemonėmis, kad apsaugotų ES biudžetą nuo neteisėtų išlaidų.

142

Atlikus auditą paaiškėjo, kad 2000–2006 m. laikotarpiu finansiniai pataisymai sudarė 8,616 milijono eurų arba 3,8 % viso ERPF, SF ir ESF biudžeto. Kelių ERPF ir ESF programų ir SF projektų užbaigimo metu buvo grynųjų finansinių pataisymų: 11-oje valstybių narių ERPF, 13-oje valstybių narių ESF ir vienuolikoje valstybių narių SF. Bendra šių grynųjų finansinių pataisymų suma sudarė 2 423 milijonus eurų (arba 1,1 % viso biudžeto). Taip pat nustatėme, kad Komisijos atliktas trūkumų vertinimas ir atitinkami finansiniai pataisymai buvo iš esmės patvirtinti Europos Teisingumo Teisme. Nors tikimės, kad ši padėtis išliks panaši ir 2007–2013 m. laikotarpiu, galutinį finansinių pataisymų poveikį galima nustatyti tik užbaigimo metu. Remdamiesi mūsų 2000–2006 m. užbaigimo mokėjimų tyrimu, taip pat manome, kad Komisija turi išlikti budri tikrindama valstybių narių užbaigimo metu pateikiamas deklaracijas.

143

2007–2013 m. laikotarpiu Komisija stabdė mokėjimus aktyviau nei praeityje, be to, naujai įvesti mokėjimų nutraukimai taip pat buvo naudinga papildoma priemonė. Prevencinės priemonės taip pat buvo pritaikytos anksčiau, nei ankstesnį laikotarpį. Tikimės, kad 2007–2013 m. bus palyginti daugiau įvykdytų finansinių pataisymų, nei ankstesnį laikotarpį.

144

Taip pat nustatėme, kad Komisija savo prevencines priemones ir finansinius pataisymus taikė proporcingai. 2007–2013 m. laikotarpio Komisijos vidaus procedūromis buvo siekiama visose programose ir valstybėse narėse užtikrinti suderintas atvejų sąlygas. Atlikę tyrimą taip pat patvirtinome, kad 2007–2013 m. laikotarpiu Komisijos priemonės buvo daugiausia skirtos rizikingiausias programas vykdančioms valstybėms narėms

145

Komisijos taisomieji veiksmai vertė valstybes nares naikinti savo valdymo ir kontrolės sistemų trūkumus. Tačiau prevencinėmis priemonėmis ir finansiniais pataisymais iš esmės sprendžiami sudėtingi klausimai, kuriems išspręsti reikia daug laiko. Atitinkami mokėjimų nutraukimai ir sustabdymai kelia didelę finansinę riziką valstybėms narėms. Todėl 2007–2013 m. laikotarpiui Komisija siekė pamažu atšaukti priemones, kad užtikrintų, jog būtų galima kuo skubiau atnaujinti išlaidų kompensavimą daliai programų, kurios nebuvo paveiktos trūkumų, dėl kurių pradžioje buvo vykdomas nutraukimas ar sustabdymas.

146

Tačiau taip pat nustatėme, kad Komisijai kilo sunkumų stebint finansinių pataisymų įgyvendinimą. Valstybių narių pateikta informacija apie finansinių pataisymų vykdymą 2007–2013 m. laikotarpiu nesuteikia galimybių patikimam stebėjimui. Taip pat radome nevienodų įrodymų apie ilgalaikį prevencinių priemonių ir finansinių pataisymų poveikį programų klaidų lygiui 2007–2013 m. laikotarpiu.

1 rekomendacija

Komisija turėtų taikyti griežtą požiūrį į finansinius pataisymus užbaigiant 2007–2013 m. laikotarpį, kad užtikrintų, jog visose ES biudžeto finansuojamose sumose nebūtų reikšmingo netvarkingų išlaidų lygio.

Tikslinė įgyvendinimo data: nuo 2017 m. kovo mėn. (užbaigimo pradžia).

147

Iš Komisijos pranešimų apie prevencines priemones ir finansinius pataisymus sunku susidaryti išsamų ir analitišką padėties vaizdą. Visų pirma taip yra dėl to, kad informacija apie prevencines priemones ir finansinius pataisymus yra pateikta keliose ataskaitose ir dokumentuose, ir apie vieną iš jų suinteresuotieji subjektai net nežinojo. Taip pat nė vienoje Komisijos ataskaitoje nėra analitinės viso 2007–2013 m. programavimo laikotarpio prevencinių priemonių ir finansinių pataisymų apžvalgos. Europos Parlamento ir Tarybos atstovai irgi manė, kad Komisijos ataskaitose nepakanka palyginamų tarp valstybių narių ir „gerosios praktikos“ pavyzdžių, kaip išvengti pasikartojančių problemų, kaip jas nustatyti ar ištaisyti.

2 rekomendacija

Komisija turėtų paskelbti ad hoc ataskaitą dėl finansinių pataisymų ir ERPF bei SF ir ESF programų užbaigimo būsenos, kuri būtų panaši į 2013 m. parengtą ataskaitą dėl 2000–2016 m. laikotarpio. Šioje ataskaitoje turėtų būti pateikta ir palyginta visa informacija apie prevencines ir taisomąsias priemones pagal fondus ir valstybes nares bei nurodytas finansinių pataisymų poveikis ir likutinis rizikos lygis.

Tikslinė įgyvendinimo data: ne vėliau kaip iki 2019 m. vidurio.

148

Mes nustatėme trūkumų informacijos sistemose, kurias Komisija naudojo 2007–2013 m. programų prevencinėms priemonėms ir finansiniams pataisymams stebėti ir ataskaitoms teikti. Visų pirma šios informacinės sistemos nėra integruotos ir neleidžia apžvelgti visų su įvairiomis bylomis susijusių prevencinių priemonių ir finansinių pataisymų atvejų.

3 rekomendacija

2014–2020 m. laikotarpiui Komisija turėtų nustatyti integruotą stebėjimo sistemą, apimančią prevencines priemones ir finansinius pataisymus.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2019 m.

149

2014–2020 m. laikotarpio reguliavimo nuostatomis Komisija įgijo gerokai daugiau galių saugoti ES biudžetą nuo neteisėtų išlaidų. Taip yra visų pirma dėl to, kad dabar valstybių narių ataskaitos dėl finansinių pataisymų yra įtrauktos į metinį patikinimo paketą ir jas nagrinėja audito institucija. Be to, 2014–2020 m. laikotarpiui nustatytomis teisės nuostatomis Komisijai suteikta daugiau galių užtikrinti, kad neteisėtos išlaidos nebebūtų kompensuojamos iš ES biudžeto. Galiausiai valstybėms narėms taip pat atsirado didesnis teisinis tikrumas, nes taisyklės buvo nustatytos kaip reglamentai, o ne kaip gairės.

150

Apskritai manome, kad tokia tvarka 2014–2020 m. laikotarpiui gerokai pagerino sistemos struktūrą.

4 rekomendacija

Komisija turėtų efektyviai išnaudoti gerokai sustiprintas reguliavimo nuostatas 2014–2020 m. laikotarpiui ir prireikus, remiantis savo patikrinimais ir (arba) Europos Audito Rūmų atliktais auditais, taikyti grynuosius finansinius pataisymus.

Tikslinė įgyvendinimo data: nedelsiant.

Šią ataskaitą priėmė II kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Ilianos IVANOVOS, 2017 m. kovo 8 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Žodynėlis ir santrumpos

20 straipsnio ataskaita: 2007–2013 m. programų metinis pranešimas dėl atšaukimų, susigrąžinimų, numatomų susigrąžinti ir nesusigrąžintinų sumų pagal Reglamento (EB) Nr. 1828/2006 20 straipsnio 2 dalį. Joje aprašomi bendri kiekvienos programos valdymo ir kontrolės sistemos taisomieji pajėgumai, susumuoti prioritetinės krypties lygmeniu, nepriklausomai nuo taisymo šaltinio.

Atšaukimas: Valstybė narė nedelsiant iš programos atšaukia neteisėtas išlaidas, kai tik nustatomi pažeidimai, išskaičiuodama jas iš kitos išlaidų suvestinės ir tokiu būdu atlaisvindama ES lėšas kitoms operacijoms. Vienas iš būdų finansiniam pataisymui (taip pat žr. susigrąžinimą) vykdyti.

Atvejis: Visa įvykių seka, kurioje prevencinės priemonės ir finansiniai pataisymai yra susiję su tuo pačiu jas lėmusiu įvykiu.

Audito institucija: Audito institucijos Komisijai teikia patikinimą, ar efektyviai veikia veiksmų programos (VP) valdymo sistemos ir vidaus kontrolės priemonės (taigi, ar patvirtintos išlaidos yra teisėtos ir tvarkingos). Funkciniu požiūriu jos turi būti nepriklausomos nuo lėšas valdančių institucijų. Audito institucija per sistemų auditą ir per veiklos auditą nustatytus faktus perduoda atitinkamos VP vadovaujančiajai ir tvirtinančiajai institucijoms. Kartą per metus jos praneša apie savo per metus atliktą darbą metinėje kontrolės ataskaitoje Komisijai. Jeigu audito institucija mano, kad vadovaujančioji institucija nesiėmė reikiamų taisomųjų veiksmų, ji į tai privalo atkreipti Komisijos dėmesį.

ES biudžeto apsaugos priemonės: ES biudžeto apsaugos priemones sudaro prevencinės priemonės (mokėjimų nutraukimai, sustabdymai) ir finansiniai pataisymai (turintys piniginį poveikį). Šios priemonės papildomos veiksmų planais, dėl kurių susitaria Komisija ir valstybė narė.

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF): Europos regioninės plėtros fondo paskirtis – padedant ištaisyti pagrindinius regionų pusiausvyros sutrikimus ir šiuo tikslu teikiant daugiausia įmonėms skirtą finansinę paramą infrastruktūros kūrimui ir produktyvioms investicijoms, kuriomis skatinamas darbo vietų kūrimas, stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje.

Europos socialinis fondas (ESF): Europos socialinio fondo paskirtis – gerinant užimtumo ir įsidarbinimo galimybes (visų pirma taikant mokymo priemones), didinant užimtumą ir kuriant daugiau ir geresnių darbo vietų, stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje.

Finansinis pataisymas (FP): Finansinių pataisymų paskirtis – apsaugoti ES biudžetą nuo klaidingų arba netvarkingų išlaidų. Pasidalijamojo valdymo principu valdomų išlaidų atveju neteisingai sumokėtų lėšų susigrąžinimas pirmiausia yra valstybės narės pareiga.

Finansinius pataisymus gali atlikti valstybė narė, išskaičiuodama neteisėtas išlaidas iš valstybės narės mokėjimo prašymo, atlikdama mokėjimą pagal Komisijos išduotą vykdomąjį raštą sumoms išieškoti arba panaikindama įsipareigojimą. Išskaičiuoti galima dviem būdais: atšaukiant arba susigrąžinant sumas iš naudos gavėjų.

Finansinis pataisymas: ex ante arba ex post: Ex ante finansiniai pataisymai vykdomi prieš paskelbiant Komisijai apie neteisėtas išlaidas.

Ex post finansiniai pataisymai vykdomi paskelbus Komisijai apie neteisėtas išlaidas.

Finansinis pataisymas: patvirtintas, nuspręstas arba įvykdytas: „Patvirtintas“ – tai susijusios valstybės narės priimtas finansinis pataisymas.

„Nuspręstas“ – tai Komisijos sprendimu priimtas finansinis pataisymas, kuris visada yra grynasis, kai valstybė narė privalo grąžinti neteisėtai panaudotas lėšas į ES biudžetą, tokiu būdu galutinai sumažinant susijusiai valstybei narei skirtą finansinį paketą.

„Įvykdytas“ – tai patvirtintas arba nuspręstas finansinis pataisymas, kuriuo ištaisytas pastebėtas pažeidimas (t. y. suma atšaukta arba susigrąžinta).

Įsipareigojimas: Teisinis pasižadėjimas finansuoti objektą tam tikromis sąlygomis. ES įsipareigoja atlyginti savo išlaidų dalį ES finansuojamuose projektuose, kai projektas užbaigiamas. Šių dienų įsipareigojimai yra rytdienos mokėjimai. Šiandieniniai mokėjimai – vakarykščiai įsipareigojimai.

Įsipareigojimo panaikinimas: Veiksmas, kuriuo panaikinamas ankstesnis įsipareigojimas (arba jo dalis).

Metinė veiklos ataskaita (MVA): Metinėje veiklos ataskaitoje nurodomi operacijų rezultatai, inter alia, remiantis nustatytais tikslais, susijusia rizika ir vidaus kontrolės forma. Nuo 2001 m. biudžeto rengimo Komisijai ir nuo 2003 m. visoms Europos Sąjungos (ES) institucijoms taikomas reikalavimas, kad įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas privalo pateikti savo institucijai MVA apie savo pareigų atlikimą kartu su finansine ir valdymo informacija.

Mokėjimo nutraukimas: Komisija gali nutraukti tam tikros išlaidų suvestinės mokėjimo terminą ne daugiau kaip šešiems mėnesiams (žr. Reglamento Nr. 1083/2006 91 straipsnį), jei iš įrodymų matyti, kad yra reikšmingų valstybės narės valdymo ir kontrolės sistemų veikimo trūkumų arba išlaidų suvestinėje yra patvirtintos neištaisytos neteisėtos išlaidos.

Jeigu Komisija, remdamasi savo atlikto darbo rezultatais ir audito institucijų pateikta informacija, nustato, kad valstybė narė nepašalino svarbių valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų ir (arba) deklaruotų ir patvirtintų netvarkingų išlaidų, ji gali nutraukti arba sustabdyti mokėjimus. Jeigu valstybė narė neištaiso nustatytų sistemos trūkumų arba neatšaukia neteisėtų išlaidų (jos gali būti pakeistos tinkamomis finansuoti išlaidomis), Komisija gali pati pritaikyti finansinius pataisymus, dėl kurių galutinė ES finansavimo VP suma gali sumažėti.

Mokėjimų nutraukimo, sustabdymo ir finansinių pataisymų komitetas (angl. ISFCC): Specialus vidinis komitetas, kuriame susiburia Komisijos generalinių direktoratų forumas su įspėjimais, mokėjimų nutraukimais, sustabdymais ir finansiniais pataisymais susijusiems klausimams ir sprendimams aptarti.

Numatomas klaidų lygis: Audito institucijos nustatytas kiekvienos VP (arba VP grupės) neteisėtų ir netvarkingų metinių išlaidų dalies įvertis. Šis lygis turėtų būti nustatomas statistiniu imties sudarymo metodu. Numatomi klaidų lygiai turi būti reprezentatyvūs pagal VP (arba VP grupę) patirtų išlaidų atžvilgiu. Tam galima naudoti ir klaidų lygius, nustatytus specialiais nestatistiniais imties sudarymo metodais (taikomais nedidelėms populiacijoms), jeigu šie lygiai reprezentatyviai atspindi visą populiaciją.

Pažeidimas: Pažeidimas – tai veiksmas, neatitinkantis ES taisyklių ir turintis potencialiai neigiamą poveikį ES finansiniams interesams, bet kuris gali būti kilęs dėl neapsimestinių klaidų, kurias padarė lėšų prašantys paramos gavėjai arba už mokėjimus atsakingos institucijos. Jeigu pažeidimas padaromas tyčia, jis laikomas sukčiavimu.

Prevencinė priemonė: Prevencinės priemonės, kurias žinodama apie galimus trūkumus Komisija gali panaudoti ES biudžetui apsaugoti, apima mokėjimų iš ES biudžeto veiksmų programoms sustabdymą ir nutraukimą.

Priežasties atsiradimas: Valstybės narės institucijų, Komisijos arba Europos Audito Rūmų vykdant patikrinimus nustatyti pažeidimai arba dideli trūkumai, dėl kurių reikalingos prevencinės priemonės arba finansiniai pataisymai.

Prioritetinė kryptis: Vienas iš veiksmų programoje nustatytos strategijos prioritetų, kurį sudaro grupė veiksmų su konkrečiais, kiekybiškai įvertinamais tikslais.

Programavimo laikotarpis: Daugiametis laikotarpis, kuriuo planuojamos ir skiriamos ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo išlaidos.

Sanglaudos fondas (SF): Sanglaudos fondu siekiama stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje finansuojant aplinkos ir transporto projektus valstybėse narėse, kuriose BNP vienam gyventojui sudaro mažiau kaip 90 % ES vidurkio.

Skirtas finansinis paketas: Skirtas finansinis paketas – tai bendra per programavimo laikotarpį valstybei narei ar veiksmų programai skirta suma, kuri teoriškai yra didžiausia suma, kurią galima išmokėti.

Suminės likutinės rizikos rodiklis (SLR): Per visą programavimo laikotarpį kiekvienai programai deklaruotų neteisėtų ir netvarkingų išlaidų dalies įvertis. Skaičiuojant SLR rodiklį atsižvelgiama į visus nuo laikotarpio pradžios įvykdytus finansinius pataisymus ir į bendras užbaigimo metu deklaruotas išlaidas.

Susigrąžinimas: Valstybė narė palieka išlaidas programoje, kol iš paramos gavėjo susigrąžina neteisėtai išmokėtą sumą ir išskaičiuoja ją iš kito mokėjimo prašymo, kai suma susigrąžinama. Vienas iš būdų finansiniam pataisymui (taip pat žr. atšaukimą) vykdyti.

Sustabdymas: Komisija gali sustabdyti visą tarpinį mokėjimą arba jo dalį (žr. Reglamento Nr. 1083/2006 92 straipsnį), jei valstybės narės valdymo ir kontrolės sistemoje esama didelių veikimo trūkumų arba patvirtintoje išlaidų suvestinėje yra neištaisytų neteisėtų išlaidų, arba valstybė narė rimtai pažeidė savo valdymo ir kontrolės įsipareigojimus.

Tarpinė įstaiga: Tarpinė įstaiga – tai bet kuri viešoji ar privačioji įstaiga arba tarnyba, kuri yra pavaldi vadovaujančiajai institucijai arba kuri tokios institucijos vardu atlieka su veiksmus įgyvendinančiais paramos gavėjais susijusias pareigas.

Tvirtinančioji institucija: Tvirtinančiosios institucijos atlieka vadovaujančiųjų institucijų deklaruotų išlaidų pirmojo lygmens patikras ir patvirtina, kad šios išlaidos yra teisėtos ir tvarkingos.

Vadovaujančioji institucija: Vadovaujančioji institucija – tai valstybės, regiono arba vietos valdžios institucija (ar kita viešoji arba privačioji įstaiga), kurią valstybė narė paskyrė valdyti veiksmų programą. Į vadovaujančiosios institucijos funkcijas įeina finansuotinų projektų atranka, stebėjimas, kaip projektai įgyvendinami, ir ataskaitų apie finansinius aspektus ir pasiektus rezultatus teikimas Komisijai. Be to, vadovaujančioji institucija yra įgaliota po Komisijos, Europos Audito Rūmų ir bet kurios valstybės narės institucijos atliktų auditų taikyti paramos gavėjų atžvilgiu finansinius pataisymus.

Valdymo ir kontrolės sistema: Valdymo ir kontrolės sistema – tai struktūra, kuri įgyvendina ir vykdo veiksmų programos kontrolės veiklą. Sanglaudos politikos srityje ją sudaro vadovaujančioji institucija (ir tarpinės institucijos), tvirtinančioji institucija ir audito institucija valstybės narės ir Komisijos lygmeniu.

Veiksmų planas: Veiksmų planai – tai valstybių narių rengiami dokumentai, kai valstybės narės sistemose nustatomi sisteminiai pažeidimai arba rimti trūkumai. Veiksmų planuose aprašomi taisomieji veiksmai, kuriais šie pažeidimai ir (arba) sistemos trūkumai bus šalinami.

Veiksmų programa (VP): Veiksmų programoje nustatomi valstybės narės prioritetai ir konkretūs tikslai ir aprašoma, kaip siekiant finansuoti projektus nustatytu laikotarpiu (šiuo metu 7 metų) bus naudojamas finansavimas (ES ir nacionalinis viešojo ir privačiojo sektorių bendras finansavimas). Veiksmų programos projektais privaloma padėti siekiant tam tikro tikslų skaičiaus. VP gali gauti finansavimą iš ERPF, SF ir (arba) ESF. VP rengia valstybė narė ir, prieš atliekant bet kokius mokėjimus iš ES biudžeto, VP turi patvirtinti Komisija. VP gali būti keičiamos jų programavimo laikotarpiu tik tuo atveju, jei abi šalys dėl to susitaria.

Audito grupė

Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiami su konkrečiomis biudžeto sritimis arba valdymo temomis susijusių Audito Rūmų veiklos ir atitikties auditų rezultatai. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II audito kolegija, atsakinga už investicijų sanglaudai, augimo ir įtraukties išlaidų sritis. Auditui vadovavo narys pranešėjas Henri Grethen, jam padėjo kabineto atašė ir užduoties vadovė Ildikó Preiss, pagrindinis vadybininkas Niels-Erik Brokopp, auditoriai Marcel Bode, Nicholas Edwards, Johan Adriaan Lok ir Ágota Marczinkó.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Tviteris: @EUAuditors

ES biudžeto apsauga nuo neteisėtų išlaidų: 2007–2013 m. laikotarpiu Komisija dažniau naudojo prevencines priemones ir finansinius pataisymus sanglaudos srityje
(pagal SESV 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą)

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.
Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2017

PDF	978-92-872-7215-7	1977-5725	10.2865/3495	QJAB17005LTN
HTML	978-92-872-7723-7	1977-5725	10.2865/550654	QJAB17005LTQ

© Europos Sąjunga, 2017

Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.

KAIP ĮSIGYTI EUROPOS SĄJUNGOS LEIDINIŲ

Nemokamų leidinių galite įsigyti:

• vieną egzempliorių:
  • svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);
• daugiau negu vieną egzempliorių / plakatą / žemėlapį:
  • Europos Sąjungos atstovybėse (http://ec.europa.eu/represent_lt.htm),
  • ES nepriklausančių šalių delegacijose (http://eeas.europa.eu/delegations/index_lt.htm),
  • susisiekę su tarnyba Europe Direct (http://europa.eu/europedirect/index_lt.htm)
  • arba paskambinę numeriu 00 800 6 7 8 9 10 11 (nemokamai visoje ES (*).

(*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambučių taip pat nemokami (nors kai kurie ryšio paslaugų teikėjai gali imti mokestį, taip pat gali reikėti mokėti, jeigu skambinsite taksofonu arba viešbučio telefonu).

Parduodamų leidinių galite įsigyti:

• svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).