Dezinformacija, daranti poveikį ES: pažabota, bet neįveikta

Santrauka

Žmonių bendravime dezinformacija buvo skleidžiama nuo pat civilizacijos pradžios ir organizuotų visuomenių susikūrimo. Tačiau pastaraisiais metais pasikeitė dezinformacijos mastas ir greitis, kuriuo melaginga ir klaidinanti informacija gali pasiekti tikslines ir netikslines auditorijas per socialinius tinklus ir naujas technologijas. Tai gali padaryti žalos visuomenei.

2018 m. birželio 28 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai parengti veiksmų planą, kuriame būtų pateikti konkretūs pasiūlymai dėl koordinuoto atsako į dezinformaciją. 2018 m. gruodžio 5 d. pristatytas ES kovos su dezinformacija veiksmų planas apima dešimt konkrečių veiksmų, pagrįstų keturiomis prioritetinėmis sritimis, arba užmojais, ir juo sutelkiamos ES kovos su dezinformacija pastangos. Iki šiol ES išlaidos kovai su dezinformacija buvo gana nedidelės: 2015–2020 m. išleista 50 milijonų eurų.

Audito tikslas buvo įvertinti, ar ES kovos su dezinformacija veiksmų planas buvo aktualus tuo metu, kai buvo parengtas, ir ar pasiekiami jame numatyti rezultatai. Auditas apėmė laikotarpį nuo pasirengimo priimti ES kovos su dezinformacija veiksmų planą 2018 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. Ši ataskaita yra pirmas išsamus ir nepriklausomas jo aktualumo ir pasiektų rezultatų įvertinimas. Apskritai, darome išvadą, kad ES veiksmų planas buvo aktualus, bet neišsamus, ir nors jo įgyvendinimas iš esmės vyksta tinkamai ir matyti teigiamų pokyčių, kai kurių numatytų rezultatų nebuvo pasiekta.

ES veiksmų plane numatytos tinkamos, iniciatyvinės ir reagavimo priemonės, skirtos kovai su dezinformacija. Tačiau, nors dezinformacijos taktika, subjektai ir technologijos nuolat kinta, ES veiksmų planas nebuvo atnaujintas nuo tada, kai jis buvo pateiktas 2018 m. Jame nėra numatyta išsamių priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad bet koks ES atsakas į dezinformaciją būtų gerai koordinuojamas, veiksmingas ir proporcingas grėsmės rūšiai ir mastui. Be to, prie ES veiksmų plano nebuvo numatyta stebėsenos, vertinimo ir pranešimų teikimo sistema, todėl mažėja atskaitomybė.

Europos išorės veiksmų tarnybos trys strateginės komunikacijos darbo grupės pagerino ES pajėgumus prognozuoti dezinformaciją kaimyninėse šalyse ir į ją reaguoti. Tačiau jos neturi pakankamai išteklių ir nėra tinkamai įvertintos, taip pat nėra įgaliotos kovoti su kylančiomis grėsmėmis.

Projektas „EUvsDisinfo“ buvo naudingas didinant informuotumą apie Rusijos skleidžiamą dezinformaciją. Tačiau tai, kad jį įgyvendina Europos išorės veiksmų tarnyba, kelia tam tikrų abejonių dėl jo nepriklausomumo ir pagrindinio tikslo, nes jis gali būti vertinamas kaip pateikiantis oficialią ES poziciją. Skubaus perspėjimo sistema palengvino keitimąsi informacija tarp valstybių narių ir ES institucijų. Nepaisant to, valstybės narės neišnaudoja visų sistemos galimybių koordinuoti bendrą atsaką į dezinformaciją ir bendrus veiksmus.

Praktikos kodeksu Komisija sukūrė novatorišką bendradarbiavimo su interneto platformomis pagrindą. Nustatėme, kad nebuvo pasiektas Praktikos kodekso tikslas užtikrinti, kad interneto platformos prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus ir imtųsi vaidmens aktyviai kovoti su dezinformacija.

Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nėra gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis strategijos, kuri apimtų kovą su dezinformacija, o politika ir veiksmai, kuriais siekiama stiprinti gebėjimus naudotis žiniasklaidos ir komunikacijos priemonėmis, jas suprasti ir su jomis sąveikauti, yra fragmentiški. Galiausiai nustatėme, kad įsteigta nauja Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija gali nepasiekti savo tikslų.

Remdamiesi šiomis išvadomis, rekomenduojame Europos išorės veiksmų tarnybai ir Komisijai:

• gerinti ES kovos su dezinformacija veiksmų koordinavimą ir atskaitomybę (Europos išorės veiksmų tarnyba ir Komisija);
• gerinti Strateginės komunikacijos skyriaus ir jo darbo grupių darbo tvarką (Europos išorės veiksmų tarnyba);
• užtikrinti aktyvesnį valstybių narių ir interneto platformų dalyvavimą skubaus perspėjimo sistemoje (Europos išorės veiksmų tarnyba);
• gerinti interneto platformų stebėseną ir atskaitomybę (Komisija);
• priimti ES gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis strategiją, apimančią kovą su dezinformacija (Komisija);
• imtis veiksmų, įgalinančių Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatoriją pasiekti savo plataus užmojo tikslus (Komisija).

Įvadas

Europos Komisija¹ apibrėžia dezinformaciją kaip melagingą arba klaidinančią informaciją, kuriamą, pateikiamą ir skleidžiamą siekiant ekonominės naudos arba siekiant tyčia suklaidinti visuomenę, ir galinčią padaryti žalos visuomenei. Tokia žala visuomenei apima grėsmę demokratiniams politiniams ir politikos formavimo procesams, taip pat ES piliečių sveikatos apsaugai, aplinkai ar saugumui.

Komisijos dezinformacijos apibrėžtis neapima klaidinančios reklamos, pranešant informaciją padaromų klaidų, satyros ir parodijos, taip pat aiškiai nurodytų šališkų naujienų ar komentarų. Kitaip nei, pavyzdžiui, neapykantą kurstanti kalba ar teroristinė medžiaga, melaginga ar klaidinanti informacija nėra savaime neteisėta.

ES legitimumas ir tikslas grindžiami demokratiniu pagrindu, kuris priklauso nuo informuotų rinkėjų, išreiškiančių savo demokratinę valią per laisvus ir sąžiningus rinkimus. Bet kokie mėginimai piktybiškai tyčia pakenkti viešajai nuomonei ar ja manipuliuoti kelia didelę grėsmę pačiai ES. Be to, kova su dezinformacija yra didelis iššūkis, nes ji neturėtų varžyti nuomonės ir saviraiškos laisvės, kuri įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijoje.

Terminas „dezinformacija“ atsirado XX amžiaus pradžioje ir nuo tada plačiai vartojamas. Pastaraisiais metais dėl interneto padidėjo mastas ir greitis, kuriuo melaginga informacija pasiekia įvairias auditorijas, dažnai anonimiškai ir minimaliomis sąnaudomis.

ES pradėjo kovoti su dezinformacija 2015 m. kovo mėn., kai Europos Vadovų Taryba² paprašė Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai (vyriausiąją įgaliotinę), bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir ES institucijomis, parengti strateginės komunikacijos veiksmų planą dėl Rusijos vykdomų dezinformacijos kampanijų. Todėl Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) buvo sukurtas Strateginės komunikacijos skyrius („StratCom“) ir pirmoji jo darbo grupė, vadinama Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupe, kuriai suteikti įgaliojimai kovoti su dezinformacija, kylančia už ES ribų (Rusijoje), ir rengti bei platinti pozityvius strateginės komunikacijos pranešimus ES rytinėse kaimyninėse šalyse. 2017 m. buvo sukurtos dar dvi strateginės komunikacijos darbo grupės: Strateginės komunikacijos Pietų kaimynystės šalyse darbo grupė ir Strateginės komunikacijos Vakarų Balkanuose darbo grupė (taip pat žr. 45–49) dalis).

2017 m. pabaigoje Komisija sudarė aukšto lygio ekspertų grupę, teikiančią konkrečius patarimus dėl kovos su dezinformacija. 2018 m. kovo mėn. grupė pateikė ataskaitą³, kuri sudarė 2018 m. balandžio mėn. Komisijos komunikato „Europos kova su internetine dezinformacija“⁴ pagrindą. Šiame komunikate buvo išdėstyti pagrindiniai bendrieji principai ir tikslai, kuriais turi būti vadovaujamasi informuojant visuomenę apie dezinformaciją, tai pat nurodytos konkrečios priemonės, kurių Komisija ketina imtis.

Europos Vadovų Taryba savo 2018 m. birželio 28 d. išvadose⁵ paragino Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai „ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio mėn. pateikti veiksmų planą, į kurį būtų įtraukti konkretūs pasiūlymai dėl koordinuoto ES reagavimo į dezinformacijos problemą, įskaitant tinkamus įgaliojimus ir pakankamus išteklius atitinkamoms EIVT strateginės komunikacijos grupėms“.

Remdamasi 2018 m. balandžio mėn. komunikatu, 2018 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė ES kovos su dezinformacija veiksmų planą (toliau – ES veiksmų planas). Jame nustatyta dešimt konkrečių veiksmų, pagrįstų keturiomis prioritetinėmis sritimis, arba užmojais, orientuotais į visą visuomenę, kaip parodyta toliau pateiktoje 1 lentelėje.

Be ES pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnio dėl saviraiškos ir informacijos laisvės bei kelių politikos iniciatyvų, ES nėra teisinės sistemos, reglamentuojančios dezinformaciją. Atsakomybė už kovą su dezinformacija pirmiausia tenka valstybėms narėms⁶. ES vaidmuo – padėti valstybėms narėms sukurti bendrą viziją ir parengti veiksmus, kuriais būtų siekiama stiprinti koordinavimą, komunikaciją ir gerosios patirties diegimą. I priede nurodyti pagrindiniai ES institucijų padaliniai ir biurai, dalyvaujantys įgyvendinant ES veiksmų planą. Iš II priedo matyti, kad iki šiol ES išlaidos kovai su dezinformacija buvo gana nedidelės: 2015–2020 m. išleista 50 milijonų eurų.

2019 m. gruodžio mėn.⁷ Taryba patvirtino, kad ES veiksmų planas ir toliau bus ES kovos su dezinformacija veiksmų pagrindas, ir paragino reguliariai jį peržiūrėti ir prireikus atnaujinti. Taryba taip pat paprašė EIVT stiprinti strateginės komunikacijos veiklą kituose regionuose, įskaitant Užsachario Afriką. Europos Parlamentas taip pat yra ne kartą pareiškęs, kad svarbu stiprinti pastangas kovojant su dezinformacija⁸.

2020 m. pradžioje, beveik iš karto, kai tik prasidėjo COVID-19 protrūkis, internete kilo precedento neturinti klaidingos informacijos, dezinformacijos ir skaitmeninės apgaulės banga, kurią Pasaulio sveikatos organizacija pavadino infodemija⁹. Tai sukėlė tiesioginę grėsmę visuomenės sveikatai ir ekonomikos atsigavimui. 2020 m. birželio mėn. Europos Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis paskelbė komunikatą „Kova su dezinformacija apie COVID-19. Svarbiausia – tikri faktai“¹⁰, kuriame buvo nagrinėjami veiksmai, kurių jau buvo imtasi, ir konkretūs veiksmai, kurių reikia imtis kovojant su dezinformacija, susijusia su COVID-19.

2020 m. gruodžio 4 d. Komisija pristatė Europos demokratijos veiksmų planą¹¹; dalis šio plano skirta kovai su dezinformacija stiprinti. Jis pagrįstas esamomis iniciatyvomis, numatytomis ES kovos su dezinformacija veiksmų plane. Be to, Komisija taip pat parengė pasiūlymą dėl Skaitmeninių paslaugų akto¹², kuriame siūloma „horizontali interneto erdvės reguliavimo priežiūros, atskaitomybės ir skaidrumo sistema“.

1 diagramoje pateikiamas pagrindinių ES iniciatyvų tvarkaraštis nuo 2015 m.

Šaltinis: Audito Rūmai.

Audito apimtis ir metodas

Ši audito ataskaita pateikta praėjus dvejiems metams po ES kovos su dezinformacija veiksmų plano priėmimo. Tai yra pirmas išsamus ir nepriklausomas jo aktualumo ir pasiektų rezultatų įvertinimas, kuriuo prisidedama prie reguliarios ES veiksmų plano peržiūros, kurios prašė Taryba.

Mūsų audito tikslas buvo nustatyti, ar ES kovos su dezinformacija veiksmų planas yra aktualus ir ar pasiekiami jame numatyti rezultatai. Siekdami atsakyti į šį klausimą, mes nagrinėjome šiuos du smulkesnius klausimus:

• Ar ES veiksmų planas yra aktualus kovojant su dezinformacija ir ar jis pagrįstas patikima atskaitomybės sistema?
• Ar ES veiksmų plane numatyti veiksmai yra įgyvendinami taip, kaip planuota? Kad atsakytume į pirmą smulkesnį klausimą, įvertinome veiksmų pagal kiekvieną iš keturių plano užmojų įgyvendinimo padėtį.

Auditas apėmė laikotarpį nuo pasirengimo priimti ES kovos su dezinformacija veiksmų planą 2018 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. Jei įmanoma, šioje ataskaitoje taip pat nurodomi po šios datos įvykę naujausi pokyčiai, pavyzdžiui, 2020 m. gruodžio mėn. Komisijos pristatytas Europos demokratijos veiksmų planas ir pasiūlymas dėl Skaitmeninių paslaugų akto (žr. 12 dalį). Tačiau šie dokumentai buvo paskelbti po to, kai mes užbaigėme audito darbą, todėl jie į šio audito apimtį nepatenka.

Auditas apėmė išsamią dokumentų peržiūrą ir visų turimų dokumentų, susijusių su sukurtomis struktūromis, taip pat įgyvendinant ES veiksmų planą numatytų ir vykdomų veiksmų analizę. Išsiuntėme klausimyną 27 valstybių narių skubaus perspėjimo sistemų ryšių palaikymo centrams ir sulaukėme 100 % atsakymų. Taip pat surengėme susitikimus su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, EIVT ir susijusiais Komisijos generaliniais direktoratais (GD), Europos Parlamentu, Taryba, Komisijos atstovybėmis, NATO, NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centru Latvijoje, nacionalinėmis valdžios institucijomis, interneto platformomis, žurnalistų ir faktų tikrintojų organizacijomis, konsultacijas Komisijai teikiančiomis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliavimo institucijomis, akademinės bendruomenės nariais ir ekspertais, projektų vadovais ir (arba) koordinatoriais bei išorės ekspertais.

Taip pat įvertinti 20 iš 23 projektų, kuriuos Komisija įvardijo kaip tiesiogiai susijusius su kova su dezinformacija skatinant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis. III priede apibendrinami mūsų atlikti šių projektų vertinimai.

Pastabos

Šių pastabų rengimo metu ES kovos su dezinformacija veiksmų planas buvo aktualus, bet neišsamus

Šiame skirsnyje išnagrinėjome, ar ES veiksmų planas buvo aktualus jį rengiant pirmą kartą, t. y. ar jame buvo atsižvelgta į ekspertų ir kitų suinteresuotųjų subjektų nustatytus poreikius. Tai pat įvertinome, ar jis buvo peržiūrėtas ir atnaujintas. Apžvelgėme įvykius ir šaltinius, kuriais jis buvo grindžiamas, ir įvertinome, ar į jį įtrauktos tinkamos komunikacijos koordinavimo priemonės ir elementai, būtini įgyvendinimo rezultatams įvertinti ir atskaitomybei užtikrinti.

ES veiksmų planas iš esmės atitiko ekspertų ir suinteresuotųjų subjektų nuomones apie dezinformaciją

Kova su dezinformacija yra labai techninė sritis, kurioje reikalingas įvairių specialistų indėlis ir ekspertinės žinios. Viešos konsultacijos taip pat labai svarbios norint išsiaiškinti suinteresuotųjų subjektų nuomones bei prioritetus ir geriau suprasti grėsmę.

Nustatėme, kad Komisija, rengdama ES veiksmų planą, rėmėsi išorės ekspertų žiniomis ir surengė išsamias viešas konsultacijas¹³. ES veiksmų plane iš esmės atsižvelgta į šiuose dokumentuose pateiktus pasiūlymus ir išreikštą susirūpinimą.

Kai 2018 m. gruodžio mėn. buvo paskelbtas ES veiksmų planas, jame buvo išdėstytas struktūrinis požiūris, kaip būtų galima išspręsti problemas, kurioms reikia tiek reagavimo (dezinformacinio turinio atskleidimo ir matomumo mažinimo), tiek iniciatyvių ir labiau ilgalaikių (gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir visuomenės atsparumo didinimo) pastangų. Jame buvo pabrėžiamas tikslas apsaugoti artėjančius 2019 m. Europos Parlamento rinkimus, taip pat atkreipiamas dėmesys į ilgalaikius visuomenės uždavinius, kuriuos sprendžiant būtinas daugelio įvairių subjektų dalyvavimas.

Išskyrus gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis sritį, Komisija nustatė konkrečius veiksmus, kurių reikia imtis, laikantis pagrindinių nepriklausomos Melagingų naujienų ir dezinformacijos internete aukšto lygio ekspertų grupės (toliau – aukšto lygio ekspertų grupė) ataskaitoje pateiktų rekomendacijų. Aukšto lygio ekspertų grupę, sudarytą iš 39 įvairių sričių ekspertų, Komisija įsteigė 2018 m. sausio mėn., kad ji teiktų konsultacijas dėl kovos su dezinformacija internete politikos iniciatyvų. Ši ataskaita kartu su 2018 m. balandžio mėn. Komisijos komunikatu sudarė ES veiksmų plano pagrindą.

Dar vienas ES veiksmų plano aktualumo įrodymas yra tai, kad jame numatytais veiksmais buvo siekiama įtraukti daugybę svarbiausių šios srities suinteresuotųjų subjektų, įskaitant ne tik ES institucijas ir valstybes nares, bet ir kitus subjektus, pavyzdžiui, privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovus, faktų tikrintojus, žurnalistus ir akademinės bendruomenės narius.

EIVT ir Komisija nenustatė aiškios ES veiksmų plano įgyvendinimo koordinavimo tvarkos

ES kovos su dezinformacija veiksmų planas nebuvo papildytas bendra koordinavimo sistema, kuria būtų užtikrinta, kad bet koks ES atsakas būtų veiksmingas ir proporcingas grėsmės rūšiai ir mastui. Pavyzdžiui, nustatant ir koordinuojant komunikacijos srautus būtų galima nustatyti, kada būtų naudinga bendradarbiauti tarpusavyje ir su vietos subjektais bei pilietine visuomene, siekiant didinti informuotumą apie dezinformacijos keliamas grėsmes.

Komunikacijos strategija užtikrinamas nuoseklus atsakas, kai dalyvauja įvairūs subjektai. Už kiekvieną iš keturių ES veiksmų plano užmojų yra atsakingas skirtingas Komisijos GD arba EIVT. Todėl, kai kalbama apie komunikaciją, kyla izoliuoto darbo pavojus (t. y. kai dirbama tuo pačiu metu, bet nebendradarbiaujant ir nederinant veiksmų) ir nėra vienos institucijos, atsakingos ar išsamią visos komunikacijos priežiūrą kovojant su dezinformacija.

Komisijos Komunikacijos generalinis direktoratas (COMM GD) yra atsakingas už institucijos išorės komunikaciją. 2019 m. COMM GD valdymo plane pripažįstamas jo vaidmuo kovojant su dezinformacija ir pabrėžiama, kad būtinas bendradarbiavimas tarp generalinių direktoratų ir kitų institucijų, visų pirma atkreipiant dėmesį į Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinį direktoratą (CNECT GD) ir Jungtinį tyrimų centrą. Tačiau nepaminėta EIVT ar strateginės komunikacijos darbo grupės, kurios taip pat aktyviai dalyvauja pozityvios komunikacijos ir kovos su dezinformacija srityse.

COMM GD sukūrė kovos su dezinformacija vidaus tinklą. Tinklo tikslai – gerinti komunikacijos veiklos, susijusios su kova su dezinformacija, koordinavimą, sukurti patvirtintų paneigiančių įrodymų internetinę saugyklą, sistemingai aptikti dezinformaciją ir koordinuoti atsaką, taip pat skatinti pozityvius pranešimus. Nuo tinklo veiklos pradžios 2018 m. gegužės mėn. iki 2020 m. sausio mėn. įvyko vienuolika posėdžių. Šie posėdžiai yra įtraukūs ir juose dalyvauja daugelio Komisijos tarnybų ir atstovybių, EIVT ir kitų institucijų atstovai, taip pat kiti ekspertai. Tačiau iki šiol posėdžiuose atstovai tik dalijosi informacija apie veiksmus, kurių buvo imtasi, ir jie nebuvo susiję su politikos formavimu, tai pat nebuvo įrodymų, kad imtasi konkrečių tolesnių veiksmų ar priimta sprendimų, kad kovos su dezinformacija vidaus tinklas taptų veiksmingu koordinavimo mechanizmu.

2019 m. COMM GD valdymo plane buvo tik vienas (iš 102) su dezinformacija susijęs rodiklis ir pagal jį vertintas tik kovos su dezinformacija vidaus tinklo posėdžių skaičius.

Be to, Komisijos atstovybės atlieka labai svarbų vaidmenį Komisijos išorės komunikacijos srityje, skelbdamos pozityvius pranešimus ir informaciją, rengdamos spaudos parangas, griaudamos mitus ir kovodamos su dezinformacija; taip pat tikimasi, kad jos aktyviai dalyvaus kovos su dezinformacija vidaus tinkle. Jų vykdoma mitų sklaidymo veikla išdėstyta visų atstovybių oficialių svetainių puslapiuose. Dažnai šiuos puslapius buvo sunku rasti, nes jų vieta atstovybių svetainėse buvo skirtinga: vienos atstovybės (pavyzdžiui, Graikijoje ir Ispanijoje) tokią informaciją pateikė naujienų skiltyje, o kitos (pavyzdžiui, Lenkijoje ir Airijoje) – kitur. Be to, jie nebuvo reguliariai atnaujinami. Kai kuriuose puslapiuose buvo pateikiama nedaug ir dažnai nepagrįstos informacijos, taip pat nebuvo statistinių duomenų apie šių puslapių lankytojų skaičių.

Galiausiai COMM GD kūrė žiniatinklio dezinformacijos centrą kaip centralizuotą portalą, apjungiantį visus ES institucijų su dezinformacija susijusio darbo aspektus. Jo veiklos pradžia buvo numatyta 2020 m. pradžioje, tačiau dėl neaiškių priežasčių ji buvo atidėta.

Dalinė stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistema ir ilgalaikio finansavimo trūkumas kenkia atskaitomybei dėl ES veiksmų plano

Siekiant užtikrinti atskaitomybę, veiksmų plane turi būti nustatyti aiškūs tikslai ir per nustatytą laiką įvykdytini veiksmai, taip pat su jais susiję įvairūs veiklos rezultatų stebėjimo rodikliai. Finansavimo, reguliaraus ataskaitų teikimo, vertinimo ir peržiūros nuostatos taip pat yra labai svarbūs veiksmų plano elementai.

Kai kurios ES veiksmų plano tikslų formuluotės yra bendro pobūdžio, pavyzdžiui, „aktyviau vykdyti“ ar „stiprinti“, todėl jų negalima įvertinti. Apskritai, nėra bendrų viso ES veiksmų plano pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR). Be to, pusės veiksmų (1, 2, 4, 5 ir 8 veiksmų) PVRR nėra nustatyti, veiksmai nėra aiškiai apibrėžti arba nenustatytas jų įgyvendinimo laikas (taip pat žr. IV priedą).

Veiksmų įgyvendinimo laikotarpis svyruoja nuo trumpo iki ilgo; kai kurie veiksmai yra konkretūs ir įvykdytini per nustatytą laiką (pavyzdžiui, „iki 2019 m. kovo mėn. Komisija ir vyriausioji įgaliotinė, bendradarbiaudamos su valstybėmis narėmis, sukurs skubaus perspėjimo apie dezinformacijos kampanijas sistemą“), o kiti – migloti (pavyzdžiui, „valstybės narės turėtų gerokai aktyviau vykdyti komunikaciją Sąjungos vertybių ir politikos temomis“).

ES veiksmų planas nebuvo susietas su specialia stebėsenos ir vertinimo sistema (tai taip pat pasakytina apie neseniai paskelbtą Europos demokratijos veiksmų planą). Nebuvo jokios nuostatos dėl viso plano įvertinimo ir joks bendras vertinimas iki šiol nėra atliktas. Su jo įgyvendinimu valstybėse narėse susijusi grįžtamoji informacija nėra registruojama centralizuotai ir nėra apibendrinama. Kiekviena atstovybė vykdo savo informavimo kampaniją ir renka statistinius duomenis, tačiau neradome jokių įrodymų, kad Komisija naudoja tuos statistinius duomenis kaip įgytą patirtį, geriausios praktikos pavyzdžius ar atskaitos tašką. Ataskaitos nėra teikiamos, tik nurodoma, kad tam tikra veikla priskiriama kovos su diskriminacija kategorijai. Pavyzdžiui, tokios priemonės, kaip mitų sklaidymui skirtas Komisijos vidaus vikis ir kovos su dezinformacija informacinis biuletenis, vertinant valstybių narių dalyvavimą (pavyzdžiui, apklausų vykdymą, naudotojų statistikos ar rodiklių naudojimą) nėra stebimos.

Komisija ir EIVT reguliariai atnaujina informaciją apie pažangą, padarytą įgyvendinant veiksmus pagal konkrečius ES veiksmų plano užmojus, ir teikia ją įvairioms Tarybos darbo grupėms. Tačiau šios ataskaitos nėra viešai skelbiamos ir neapima viso ES veiksmų plano.

Buvo parengta atskirų ataskaitų dėl konkrečių ES veiksmų plano aspektų (Praktikos kodekso vertinimas ir Komisijos ataskaita dėl ES rinkimų), tačiau buvo paskelbta tik viena ataskaita dėl viso ES veiksmų plano įgyvendinimo. Ji buvo paskelbta 2019 m. birželio 14 d., praėjus šešiems mėnesiams po paties ES veiksmų plano pristatymo.

Nors ši pirmoji įgyvendinimo ataskaita apėmė visus ES veiksmų plano užmojus, joje yra įvairių trūkumų:

• joje nepateikta jokių veiklos rezultatų rodiklių;
• dėl kiekvieno užmojo, išskyrus dėl Praktikos kodekso, informacija pateikiama daugiausia aprašomuoju būdu ir neteikiami išsamūs duomenys dėl kiekvieno veiksmo;
• nėra ataskaitų priedo dėl atskirų su ES veiksmų planu susijusių projektų;
• nėra nurodyta, kada numatoma parengti kitą įgyvendinimo ataskaitą.

Kova su dezinformacija yra nuolat kintanti sritis, todėl ataskaitos turėtų būti teikiamos reguliariai. Bendrame komunikate dėl kovos su dezinformacija apie COVID‑19 pripažįstama, kad reikia plėtoti reguliarų pranešimų teikimą¹⁴.

ES veiksmų plane nėra specialaus finansinio plano, kuris apimtų visos skirtingiems subjektams priskirtos veiklos išlaidas. Finansavimas skiriamas iš įvairių šaltinių ir nėra nuostatų, kuriomis būtų užtikrintas ilgalaikis finansavimas, nors kai kurie ES veiksmų plane minimi įvykiai yra pasikartojantys. II priede parodytas įvairiems kovos su dezinformacija veiksmams paskirstytas biudžetas. Matyti, kad kiekvienais metais pagrindinis finansavimo šaltinis skiriasi ir kad trūksta finansinio planavimo (taip pat žr. 50 ir 51 dalis). Komisija ir EIVT ne visada numato lėšas kovai su dezinformacija (joms nesuteiktas specialus intervencinių veiksmų kodas); ši informacija surinkta tik šio audito tikslu. 2 diagramoje pateikiama viso ES kovai su dezinformacija skirto finansavimo apžvalga nuo 2015 iki 2020 m. (ji neapima veiklos, kuria netiesiogiai prisidedama prie kovos su dezinformacija, t. y. aktyvios komunikacijos veiklos ES kaimyninėse šalyse).

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Komisijos ir EIVT informacija.

Be to, nuo tada, kai 2018 m. buvo pristatytas, ES veiksmų planas dar nebuvo atnaujintas. Pavyzdžiui, kai kurie veiksmai yra susiję tik su 2019 m. Europos Parlamento rinkimais arba 2019 m. Gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis savaite ir abu šie įvykiai jau pasibaigę. Dezinformacija nuolat evoliucionuoja. Dezinformacijos kampanijų taktika, naudojamos technologijos ir dalyvaujantys subjektai nuolat keičiasi¹⁵. Taryba taip pat pabrėžė būtinybę reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti ES veiksmų planą (žr. 10 dalį).

Nors komunikate dėl dezinformacijos apie COVID-19 (2020 m. birželio mėn.), Europos demokratijos veiksmų plane ir pasiūlyme dėl skaitmeninių paslaugų akto išplečiami tam tikri ES veiksmų plane iš pradžių nustatyti veiksmai, jie negali būti laikomi išsamiu jų atnaujinimu. Be to, veiksmus, kuriais siekiama panašių tikslų, nustačius skirtinguose planuose ir iniciatyvose, jų koordinavimas tampa sudėtingesnis ir padidėja neefektyvumo rizika.

ES veiksmų plano įgyvendinimas iš esmės vyksta tinkamai, tačiau buvo atskleista tam tikrų trūkumų

Šiame skirsnyje vertinama, kaip įgyvendinami kiekvieno iš keturių ES veiksmų plano užmojų veiksmai ir tai, kiek jais buvo patobulinti ES kovos su dezinformacija būdai.

Strateginės komunikacijos darbo grupės atlieka svarbų vaidmenį, tačiau jos neturi pakankamai darbuotojų ir lėšų, kad galėtų kovoti su kylančiomis grėsmėmis

Pagal ES veiksmų plano I užmojį išnagrinėjome EIVT strateginės komunikacijos darbo grupių veiklą. Apžvelgėme joms suteiktus įgaliojimus ir nustatėme, ar jose dirba pakankamai darbuotojų ir ar joms skiriama pakankamai lėšų. Atsižvelgdami į tai, taip pat išnagrinėjome pavyzdinio ES kovos su dezinformacija projekto „EUvsDisinfo“ vaidmenį ir padėtį.

Strateginės komunikacijos darbo grupių įgaliojimai nepakankamai aprėpia visą dezinformacijos subjektų spektrą

Strateginės komunikacijos darbo grupės ne tik pagerino ES pajėgumus prognozuoti išorės dezinformacijos veiklą ir į ją reaguoti (strateginės komunikacijos darbo grupių įgaliojimai neaprėpia ES viduje skleidžiamos dezinformacijos), bet ir labai prisidėjo prie veiksmingos komunikacijos ir ES politikos rėmimo kaimyniniuose regionuose.

Trijų strateginės komunikacijos darbo grupių (Rytų kaimynystės šalyse, Vakarų Balkanuose ir Pietų kaimynystės šalyse) įgaliojimai buvo pagrįsti įvairiomis Tarybos išvadomis, nustatant skirtingas užduotis ir pagrindines sritis. Pavyzdžiui, Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės įgaliojimai konkrečiai aprėpia užduotį „duoti atkirtį Rusijos vykdomoms dezinformacijos kampanijoms“¹⁶. Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės įgaliojimai buvo nustatyti orientuojantis į vieną piktavalį išorės subjektą, o ne siekiant apsaugoti Europą nuo dezinformacijos neatsižvelgiant į jos šaltinį.

Kitų dviejų strateginės komunikacijos darbo grupių įgaliojimai buvo nustatyti kitaip – pradinis dėmesys buvo skirtas komunikacijos veiklos atitinkamuose regionuose stiprinimui. Strateginės komunikacijos Pietų kaimynystės šalyse darbo grupė buvo įsteigta siekiant aprėpti ES pietines kaimynines šalis ir Persijos įlankos regioną, o Strateginės komunikacijos Vakarų Balkanuose darbo grupė buvo sukurta siekiant stiprinti komunikaciją tame regione. Iki 2019 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadų paskelbimo¹⁷ dezinformacijos problemos sprendimas nebuvo nė vienos darbo grupės svarbiausias prioritetas. Tik Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupė turėjo aiškų tikslą stiprinti pajėgumus prognozuoti dezinformaciją, su ja kovoti ir į ją reaguoti. Toliau pateiktoje 2 lentelėje nurodyti kiekvienos strateginės komunikacijos darbo grupės tikslai, kurių buvo siekiama, kai buvo atliekamas auditas.

Šaltinis: EIVT.

Trys strateginės komunikacijos darbo grupės yra plačiai pasiskirsčiusios įvairiuose regionuose ir jų veikla yra susijusi su įvairiais dezinformacijos šaltiniais. Vis dėlto strateginės komunikacijos darbo grupių žiniasklaidos stebėjimo veikloje daug dėmesio skiriama Rusijos tarptautinei žiniasklaidai, Rusijos oficialiems komunikacijos kanalams, įgaliotosioms žiniasklaidos priemonėms ir (arba) Rusijos naratyvo įkvėptai ir (arba) skatinamai žiniasklaidai, veikiančiai ES ir jos kaimyninėse šalyse. Tačiau, remiantis EIVT analize, atsirado kitų įvairiu mastu veikiančių subjektų, kaip antai Kinija, keliančių didelę dezinformacijos grėsmę. Naujasis Europos Parlamento komitetas užsienio šalių kišimosi klausimais (INGE) šia tema taip pat surengė klausymus, skirtus galimoms grėsmėms iš trečiųjų šalių, aptarti¹⁸.

Strateginės komunikacijos darbo grupių įgaliojimai yra politiniai, todėl nėra tiksliai įvardyti jų politiniai tikslai ir jie neturi tvirto teisinio pagrindo. Pagal ES veiksmų plano 2 veiksmą vyriausioji įgaliotinė turėjo peržiūrėti Strateginės komunikacijos Pietų kaimynystės šalyse ir Vakarų Balkanuose darbo grupių (bet ne Strateginės komunikacijos darbo grupės Rytų kaimynystės šalyse) įgaliojimus. Tačiau ši peržiūra niekada nebuvo atlikta. EIVT mano, kad 2019 m. gruodžio mėn. Tarybos priimtos išvados, kuriose aiškiai teigiama, kad „visos trys darbo grupės turėtų galėti nepertraukiamai užtikrinti […] dezinformavimo veiklos aptikimą, analizę ir kovą su ja“¹⁹, yra pakankamas pagrindas jų įgaliojimams (iš naujo) patvirtinti. Taryba taip pat paprašė EIVT įvertinti savo poreikį ir galimybes išplėsti veiklą kituose geografiniuose regionuose, o tai reiškia, kad esama politinės paramos plečiant strateginės komunikacijos darbo grupių veiklos sritį.

Strateginės komunikacijos darbo grupės neturi specialaus pastovaus finansavimo šaltinio

Kai 2015 m. buvo įsteigta Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupė, konkrečiai jai nebuvo skirta jokių lėšų ir ji buvo finansuojama iš EIVT ir Komisijos Užsienio politikos priemonių tarnybos išlaidoms skirtų lėšų. Įgyvendinant ES veiksmų planą, buvo padidintas EIVT strateginės komunikacijos darbo grupėms skiriamas finansavimas. Iš tiesų strateginė komunikacija yra vienintelė veiksmų plano sritis, kuriai skiriamas atskiras biudžetas padidėjo. Kaip matyti iš pirmiau pateiktos 2 diagramos, nuo tada, kai buvo priimtas veiksmų planas, strateginės komunikacijos darbo grupėms ir strateginei komunikacijai skiriamas biudžetas padidėjo beveik keturis kartus.

Nors dezinformacija nėra tik trumpalaikė grėsmė, strateginės komunikacijos darbo grupės neturi pastovaus finansavimo šaltinio, o tai gali kelti pavojų jų veiklos tęstinumui. Pavyzdžiui, svarbus strateginės komunikacijos darbo grupių finansavimo šaltinis buvo Europos Parlamento parengiamiesiems veiksmams „StratCom Plus“ skirtos lėšos (žr. II priedą). Pagal savo pobūdį parengiamieji veiksmai yra skirti naujiems veiksmams, pavyzdžiui, politikos priemonėms, teisės aktams ir programoms, rengti. 3 diagramoje parodyta, kaip papildomas finansavimas buvo paskirstytas didinant įvairius pajėgumus.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis EIVT duomenimis.

Europos Parlamentas²⁰, valstybės narės²¹ ir pilietinė visuomenė²² ne kartą yra pabrėžę pakankamo finansavimo svarbą²³. Tačiau suinteresuotųjų subjektų nuomonės dėl to, kam teikti pirmenybę skiriant finansavimą kovojant su dezinformacija, skiriasi. Remiantis mūsų atliktomis apklausomis, kai kurios valstybės narės mano, kad labiau analizuojami ir stebimi turėtų būti tie šaltiniai ir subjektai, kuriems galima lengviau priskirti dezinformacijos atvejus. Kitos valstybės narės mano, kad daugiau lėšų turėtų būti skiriama pozityviai komunikacijai.

Aprūpinimo darbuotojais poreikiai dar nėra patenkinti

ES veiksmų plane buvo numatyta stiprinti Strateginės komunikacijos skyrių ir tuo tikslu, artėjant Europos Parlamento rinkimams, sukurti 11 etatų, įdarbinant nuolatinius pareigūnus vidutinės trukmės laikotarpiu ir samdant naujus darbuotojus ES delegacijose, kad iki 2020 m. pabaigos „darbuotojų skaičius iš viso padidėtų 50–55“. Įdarbinimo planas buvo įgyvendinamas trimis etapais: 1) sutartininkų perkėlimas į kitas darbo vietas EIVT; 2) darbuotojų įdarbinimas strateginės komunikacijos grupėje ir 3) papildomų darbuotojų įdarbinimas visose 27 ES delegacijose ES kaimyninėse šalyse.

Darbuotojų įdarbinimas ir perkėlimas Strateginės komunikacijos skyriuje tebevyksta. Nuo 2020 m. spalio mėn. jame dirbo 37 darbuotojai, taigi darbuotojų skaičius dar nebuvo padidėjęs iki 50–55, kaip nurodyta ES veiksmų plane. Viena priežasčių, kodėl buvo sunku pasiekti šį tikslą, yra tai, kad daugelis strateginės komunikacijos darbuotojų yra komandiruojami iš Tarybos, Komisijos ir valstybių narių ir kai kurie iš jų iš komandiruočių buvo atšaukti.

Beveik visi papildomi darbuotojai (įskaitant visus perkeltus darbuotojus) buvo sutartininkai: EIVT pripažino, kad nėra lengva įdarbinti nuolatinius pareigūnus, turinčius tinkamos patirties ir gebėjimų, kurių reikia būtinoms pareigoms atlikti. Tačiau, nepaisant svarbaus jų indėlio, sutartininkų kadencijos trukmė yra ne ilgesnė kaip šešeri metai.

Kita darbuotojų grupė, sudaranti didelę strateginės komunikacijos pajėgumų dalį, yra deleguotieji nacionaliniai ekspertai. Iš pradžių jie padėjo vykdyti Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės veiklą, o pastaruoju metu – ir Strateginės komunikacijos Vakarų Balkanuose darbo grupės veiklą. Jų delegavimas yra naudingas tiek EIVT, tiek jų kilmės šalims, nes suteikia jiems galimybę įgyti daugiau patirties ir užmegzti glaudesnius ryšius su EIVT. Tačiau pernelyg kliaujantis delegavimu gali būti neužtikrinamas aprūpinimas darbuotojais ir dėl dažnos jų kaitos periodiškai prarandama institucinė atmintis ir ekspertinės žinios. Visi šie veiksniai gali trukdyti kaupti institucinę atmintį ir ekspertines žinias.

Atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją ir dėl jos darbo grupėms tenkantį papildomą darbo krūvį, kyla grėsmė, kad, esant dabartiniam darbuotojų paskirstymui ir skaičiui, EIVT neturės pakankamai pajėgumų, kad prisitaikytų prie naujų tendencijų ir pokyčių, pavyzdžiui, atsirandančių grėsmių šaltinių ir dezinformacijos strategijų bei taktikos. Be to, dėl Tarybos prašymo sustiprinti strateginės komunikacijos veiklą kituose regionuose (žr. 10 dalį) gali dar labiau pritrūkti darbuotojų.

Veiksminga duomenų analizė yra labai svarbi ne tik siekiant vykdyti dezinformacijos stebėseną, ją aptikti ir analizuoti, bet taip pat kaip patikimų, įrodymais pagrįstų strateginių įžvalgų ir politikos formavimo pagrindas. Kai buvo atliekamas auditas, Strateginės komunikacijos skyriaus analizės grupėje visą darbo dieną dirbo etatiniai analitikai, kuriems talkino išorės sutartininkai. 2019 m. viduryje veiklą pradėjusi grupė remia strateginės komunikacijos darbo grupių ir su skubaus perspėjimo sistema susijusią veiklą pagal ES veiksmų plano II užmojį. Jos analizės daugiausia atliekamos pagal poreikį ir ad hoc pagrindu. Be to, šios grupės darbas nėra struktūriškai integruotas į visų strateginės komunikacijos darbo grupių darbą. Nors įdarbinant išorės sutartininkus užtikrinamas lankstumas, vidaus pajėgumai yra labai svarbūs, kad būtų galima skubiai atlikti slaptas analizes ir kaupti institucinę atmintį bei ekspertines žinias.

Kol kas sunku įvertinti strateginės komunikacijos darbo grupių darbo poveikį

Didžiausias sunkumas strateginės komunikacijos srityje tebėra neatsparumo dezinformacijai ir jos poveikio vertinimas, taip pat pastangos ją suprasti, išanalizuoti ir į ją reaguoti. Komisija atlieka nuomonės apklausas kaip vieną iš būdų įvertinti strateginės komunikacijos veiksmingumą, kad galėtų daryti įtaką formuojant nuomonę apie ES. Tačiau šių apklausų rezultatus sudėtinga susieti su ES veiksmais.

Neskaitant informavimo kampanijų, strateginės komunikacijos darbo grupės išsamiai neįvertino savo darbo poveikio. Be to, nė viena iš jų neatliko vertinimo funkcijos, kad galėtų įvertinti savo veiksmingumą ir nustatyti tobulintinas sritis.

Kadangi projektą „EUvsDisinfo“ įgyvendina EIVT, kyla netikrumas dėl pagrindinio projekto tikslo

Projektas „EUvsDisinfo“ yra viešai matomas ES kovos su dezinformacija pavyzdys ir pagrindinis Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės kovos su dezinformacija rezultatas. Vykdant projektą sukurta atvira duomenų bazė, į kurią nuo 2020 m. spalio 1 d. įtraukta daugiau kaip 9 700 dezinformacijos atvejų. Pagrindinė medžiaga projekto „EUvsDisinfo“ svetainėje skelbiama penkiomis ES kalbomis; kita medžiaga skelbiama tik anglų ir rusų kalbomis. EIVT nuomone, pradinis Rusijos dezinformacijai skirtas dėmesys suteikė pagrindą unikaliam ir novatoriškam metodui; valstybių narių vyriausybės panašių iniciatyvų nevykdo.

Nuo įgyvendinimo pradžios 2015 m. buvo nuolat didinamas projekto „EUvsDisinfo“ matomumas internete (žr. toliau pateiktą 4 diagramą), kataloguojant, analizuojant ir skelbiant Rusijos skleidžiamos dezinformacijos pavyzdžius. Daug suinteresuotųjų subjektų patvirtino, kad projektas „EUvsDisinfo“ padėjo didinti informuotumą apie Rusijos dezinformacijos ES ir jos valstybėms narėms keliamą grėsmę ir daryti įtaką jos suvokimui.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis EIVT informacija.

Vis dėlto praeityje projektas „EUvsDisinfo“ buvo ir kritikuojamas. Pavyzdžiui, 2018 m. jį sukritikavo Nyderlandų parlamentas²⁴ už tai, kad Rusijos skleidžiama dezinformacija buvo per klaidą priskirta Nyderlandų vietos leidiniui. Be to, kai kurie „EUvsDisinfo“ svetainėje paskelbti atvejai nekelia grėsmės ES demokratinėms valstybėms.

Žvelgiant į ateitį, be to, kad bus toliau renkami Rusijos dezinformacijos – jau nustatytos ir pripažintos grėsmės – pavyzdžiai, būsimas projekto „EUvsDisinfo“ vaidmuo ir uždaviniai nėra aiškūs. Nepaisant EIVT tvirtinimų, kad projektas „EUvsDisinfo“ yra nepriklausomas ir neatspindi oficialios ES pozicijos, tai, jog jį įgyvendina EIVT, verčia tuo abejoti. Todėl kyla klausimas, ar tokią priemonę turėtų įgyvendinti ir valdyti valdžios institucija (kaip EIVT), ar už jos valdymą turėtų būti atsakinga pilietinės visuomenės organizacija.

Skubaus perspėjimo sistema subūrė valstybes nares, tačiau nebuvo išnaudotas visas jos potencialas

Skubaus perspėjimo sistemos sukūrimas yra pagrindinis veiksmas pagal ES veiksmų plano II užmojį (3 veiksmas). Kaip nurodyta plane, „dezinformaciją aptikti, ją analizuoti ir į ją reaguoti ypač svarbu pirmosiomis valandomis po jos paskelbimo“. Skubaus perspėjimo sistema buvo sukurta 2019 m. kovo mėn., t. y. iki plane nustatyto termino. Ją sudaro du pagrindiniai elementai: nacionalinių ryšių palaikymo centrų tinklas ir žiniatinklio platforma, kurių tikslas – „realiuoju laiku įspėti apie dezinformacijos kampanijas per specialią technologinę infrastruktūrą“, kad būtų galima palengvinti „dalijimąsi duomenimis ir vertinimą, kad taptų įmanomas bendras padėties suvokimas, koordinuotas priskyrimas ir reagavimas, o laikas ir ištekliai būtų naudojami efektyviai“²⁵. EIVT teikia skubaus perspėjimo sistemai sekretoriato paslaugas ir svetainės prieglobą.

Nors skubaus perspėjimo sistema yra naudinga dalijimosi informacija priemonė, audito metu per ją dar nebuvo pateikta perspėjimų ir ja nebuvo pasinaudota bendriems veiksmams koordinuoti

Kad skubaus perspėjimo sistema veiksmingai dirbtų, per ją turi būti laiku perduodami perspėjimai, bendrai koordinuojamas priskyrimas ir reagavimas ir sudaromos sąlygos valstybėms narėms ir ES institucijoms keistis informacija. Patikrinome, ar skubaus perspėjimo sistema veikė iki 2019 m. Europos Parlamento rinkimų, kaip nurodyta ES veiksmų plane. Taip pat įvertinome jos veikimą ir joje dalyvaujančių subjektų aktyvumo lygį.

Nustatėme, kad skubaus perspėjimo sistema buvo skubiai sukurta 2019 m. kovo mėn., kaip numatyta ES veiksmų plane. Ji sutelkė valstybes nares ir ES institucijas, ir buvo sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija, tačiau tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, per ją nebuvo pateikta perspėjimų ir nebuvo koordinuojamas bendras priskyrimas ir reagavimas, kaip buvo numatyta iš pradžių.

Dauguma suinteresuotųjų subjektų, su kuriais buvo konsultuojamasi atliekant auditą, apie skubaus perspėjimo sistemą buvo teigiamos nuomonės. Jų nuomone, suburdama bendruomenę ši sistema užpildo svarbią spragą kovos su dezinformacija ekosistemoje. Tai taip pat patvirtino mūsų atlikta valstybių narių apklausa: per skubaus perspėjimo sistemą jos gali dalytis informacija, gauti naujų įžvalgų ir abipusiškai stiprinti savo pajėgumus. Toliau pateiktoje 5 diagramoje nurodomi aspektai, kuriuos nacionaliniai skubaus perspėjimo sistemos ryšių palaikymo centrai vertina labiausiai.

Šaltinis: Audito Rūmai.

Nepaisant šios teigiamos nuomonės apie skubaus perspėjimo sistemą kaip keitimosi informacija priemonę, neradome įrodymų, kad informacija, kuria dalijamasi per skubaus perspėjimo sistemą, paskatino kokius nors esminius politikos pokyčius valstybių narių lygmeniu. Bendro padėties suvokimo stiprinimas pasitelkiant skubaus perspėjimo sistemą dar nebaigtas; jam trukdo tai, kad nėra suderintų ir nuoseklių apibrėžčių (pavyzdžiui, pačios dezinformacijos sąvokos, taip pat skiriasi nuomonės dėl jos šaltinių, reagavimo į ją, parengties lygių ir pan.) ir bendro rizikos vertinimo.

Kai sistema pradėjo veikti, svarbiausias jos tikslas buvo perspėjimų perdavimas tikruoju laiku ir greitas reagavimas į dezinformacijos kampanijas, nes tai buvo būtina artėjant Europos Parlamento rinkimams. Tačiau strateginės komunikacijos grupės pagrindinis tikslas buvo sutelkti specialistus ir sukurti bendruomenę, nes anksčiau ES tokio mechanizmo nebuvo. Dėl šių skirtingų motyvų suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės suvokimas apie tai, kokią funkciją atlieka skubaus perspėjimo sistema, tapo miglotas.

Buvo sukurtas perspėjimo mechanizmas, kuris gali būti naudojamas itin skubiais atvejais, tačiau kai buvo atliekamas auditas, jis dar nebuvo aktyvuotas. Buvo kokybiškai nustatyta riba, kurią pasiekus perspėjimo sistema aktyvuojama: didelį tarptautinį poveikį daranti dezinformacijos kampanija (pavyzdžiui, tikslinis išpuolis prieš kelias valstybes). Vis dėlto kiekybiškai įvertinti šios ribos neįmanoma.

Be perspėjimo funkcijos, skubaus perspėjimo sistema buvo sukurta tam, kad padėtų priskirti dezinformacijos išpuolius jų šaltiniui ir skatinti koordinuotą atsaką. Tačiau šie skubaus perspėjimo sistemos koordinavimo pajėgumai nebuvo išbandyti.

Skubaus perspėjimo sistemos veikimas ir dalyvavimas joje susijęs su nedideliu valstybių narių skaičiumi

Skubaus perspėjimo sistema sujungia valstybių narių ryšių palaikymo centrus, EIVT žvalgybos ir situacijų centrą, Europos Komisiją (visų pirma CNECT, JUST ir COMM GD), Europos Parlamentą ir Tarybos generalinį sekretoriatą. Skubaus perspėjimo sistemoje dalyvauja NATO ir G 7 greitojo reagavimo mechanizmo atstovai. Išorės ekspertai, įskaitant pilietinės visuomenės ir interneto platformų atstovus, taip pat kartais dalyvauja skubaus perspėjimo sistemos posėdžiuose. Paprastai nacionalinių ryšių palaikymo centrų posėdžiai vyksta kas ketvirtį, tačiau įvairių valstybių narių dalyvavimo lygis skiriasi. Didžiąją veiklos dalį atlieka trečdalis valstybių narių, reguliariau ir aktyviau dalyvaujančių posėdžiuose.

Iš naujausių statistinių duomenų matyti, kad aktyvumo lygis mažėja

Iš platformoje surinktų statistinių duomenų matyti kelios tendencijos. Pirma, veiklą skatina nedidelis pagrindinių naudotojų skaičius, o kiti naudotojai yra daug pasyvesni. Antra, nuo sistemos veikimo pradžios didžiausias aktyvumo lygis buvo susijęs su dviem pagrindiniais įvykiais: Europos Parlamento rinkimais ir pirmomis savaitėmis po to, kai 2020 m. kovo viduryje buvo paskelbtas visuotinis karantinas. Tačiau, kalbant apie pastarąjį atvejį, paminėtina, kad nuo praeitų metų kovo mėn. aktyvumo lygis sumažėjo ir 2020 m. rugpjūčio pabaigoje stabilizavosi pasiekęs maždaug pusę gegužės mėn. buvusio lygio.

Iš naujausių statistinių naudotojų duomenų matyti, kad aktyvumo lygis mažėja. Pavyzdžiui, vidutinis peržiūrų skaičius per dieną – net ir konkrečiose skubaus perspėjimo dalyse, kuriose daugiausia dėmesio skiriama dezinformacijai apie COVID‑19 – sumažėjo, kaip parodyta 6 diagramoje. Be to, nuo 2019 m. gegužės pabaigoje vykusių Europos Parlamento rinkimų aktyviai dalyvaujančių naudotojų skaičius nuolat mažėja. Nors šie duomenys neatspindi tikrosios padėties, iš jų aiškiai matyti, kad visas platformos potencialas nėra išnaudojamas.

Šaltinis: EIVT strateginės komunikacijos grupė. Du kartus naudotojų skaičius sumažėjo dėl rugpjūčio mėn. nustatytos politikos, pagal kurią panaikintos ilgiau kaip tris mėnesius neaktyvių naudotojų paskyros.

Bendradarbiavimas su interneto platformomis ir esamais tinklais daugiausia yra neoficialus

Pagal ES veiksmų planą interneto platformos turėtų bendradarbiauti su skubaus perspėjimo sistemos ryšių palaikymo centrais, ypač rinkimų laikotarpiais, kad būtų laiku pateikiama svarbi informacija. Tačiau nėra protokolo, kuriuo būtų nustatomas bendradarbiavimas tarp skubaus perspėjimo sistemos ir interneto platformų, o strateginės komunikacijos grupė netikrina pažymėtų atvejų skaičiaus, todėl neįmanoma įvertinti skubaus perspėjimo sistemos veiksmingumo šioje srityje.

Laikydamosi Praktikos kodekso, interneto platformos išreiškia nusistatymą prieš dezinformaciją, tačiau jų atskaitomybė taip ir nebuvo nustatyta

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl dezinformacija kelia tokią didelę grėsmę, yra platus naudojimasis internetu, taip pat naujų technologijų atsiradimas ir vis intensyvesnis interneto platformų naudojimas norint gauti informacijos. Tai sudaro labai palankias sąlygas kurti, sureikšminti ir skleisti melagingą informaciją. Pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą, 2020 m. 85 % ES piliečių buvo interneto vartotojai. Dauguma platformų užsidirba iš savo paslaugų tvarkydamos asmens duomenis (daugiausia pasitelkdami reklamos modelius). Tai sukūrė palankias sąlygas ir dezinformacijos subjektams, nes suteikė jiems galimybę imtis tikslingesnių veiksmų.

Interneto platformų atveju dezinformacija daugiausia plinta dėl to, kad vartotojai dalijasi melaginga informacija, kurią gali skatinti platformų algoritmai, nustatantys rodytino turinio eiliškumą. Šie algoritmai yra pagrįsti interneto platformų verslo modeliu ir jie teikia pirmenybę asmeniniams poreikiams pritaikytam ir populiariam turiniui, nes labiau tikėtina, kad jis pritrauks dėmesį. Dezinformacija taip pat daro poveikį interneto paieškos rezultatams, o tai dar labiau trukdo vartotojams rasti ir skaityti patikimą informaciją internete²⁶. Toliau pateiktame 1 paveiksle pateikiami interneto platformos siūlomų nuspėjamų paieškos rezultatų pavyzdžiai įvedus žodžius „The EU is“ (liet. „ES yra“), ir beveik visi jie yra neigiami.

Šaltinis: Audito Rūmų 2019 m. spalio 18 d. 11:55 (GMT +1) atlikta tikra paieška.
„Google“ yra „Google LLC“ prekės ženklas.

Netikros paskyros, interneto troliai ir kenkėjiški botai taip pat prisideda prie melagingos informacijos sklaidos.

Praktikos kodekse nustatytas Komisijos bendravimo su socialinių tinklų platformomis pagrindas

2018 m. balandžio mėn. paskelbus Komisijos komunikatą ir aukšto lygio ekspertų grupės pasiūlymus, Komisija dezinformacijos klausimu nusprendė pradėti bendradarbiauti su interneto platformomis ir kitomis prekybos asociacijomis. Taip buvo parengtas Praktikos kodeksas (žr. V priedą), remiantis savanoriškumo principu, grindžiamu kodeksą pasirašiusių subjektų savireguliacija. Praktikos kodeksas buvo pasirašytas 2018 m. spalio mėn., prieš įtraukiant jį į ES veiksmų plano III užmojį. Šiuo metu jį yra pasirašę 16 subjektų.

Praktikos kodeksą pasirašiusios interneto platformos ir reklamos sektoriui atstovaujančios prekybos asociacijos įsipareigojo teikti ataskaitas Europos Komisijai, kuriose būtų nurodyta padėtis, susijusi su priemonėmis, kurių imtasi siekiant laikytis savo įsipareigojimų. Priemonės buvo įvairios: nuo politinės reklamos skaidrumo užtikrinimo iki netikrų paskyrų panaikinimo, užkertant kelią dezinformacijos skleidėjams uždirbti pinigų. Komisija atidžiai stebėjo, kaip jie laikosi šių įsipareigojimų.

Dauguma atliekant auditą apklaustų suinteresuotųjų subjektų pabrėžė, kad Komisijos bendradarbiavimas su interneto platformomis buvo unikali ir reikalinga iniciatyva. Daugelis mūsų apklaustų subjektų už ES ribų atidžiai stebi Komisijos dedamas pastangas. Jie mano, kad ES yra pirmoji pasaulinio masto veikėja, bandanti atrasti subtilią pusiausvyrą tarp žodžio laisvės apsaugos ir žalingos informacijos kenksmingos sklaidos ribojimo.

Praktikos kodekse buvo nustatytas Komisijos bendravimo su socialinių tinklų platformomis iki 2019 m. gegužės mėn. Europos Parlamento rinkimų ir vėliau per COVID-19 pandemiją pagrindas, siekiant sušvelninti su ja susijusios infodemijos neigiamą poveikį. 1 langelyje aprašomos ES pastangos taikant Praktikos kodeksą apriboti su COVID-19 susijusią dezinformaciją (taip pat žr. VI priedą).

Atliekant Praktikos kodekso vertinimą nustatyta ataskaitų teikimo reikalavimų trūkumų

Vertinant Praktikos kodeksą atlikta įvairių peržiūrų ir vertinimų. Jų metu atskleista keletas trūkumų, susijusių su tuo, kaip Komisija nustatė ataskaitų teikimo reikalavimus, taikomus Praktikos kodeksą pasirašiusiems subjektams (žr. 2 langelį). Po šių vertinimų nebuvo atlikta jokių Praktikos kodekso pakeitimų.

Atlikę šį darbą patvirtiname, kad skiriasi tai, kaip pasirašiusieji subjektai teikia ataskaitas, priklausomai nuo jų įsipareigojimo lygio ir nuo to, ar tai yra interneto platforma ar prekybos asociacija. Be to, interneto platformų ataskaitas ne visada galima palyginti ir jų apimtis labai skiriasi.

Šie su Praktikos kodeksą pasirašiusiais subjektais susiję skirtumai taip pat kelia sunkumų nustatant pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius. Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai suteikė galimybę stebėti kai kurių pasirašiusiųjų subjektų veiksmus, tačiau ne visų. Pavyzdžiui, skiltyje „Paslaugų vientisumas“ Komisija pasiūlė rodiklį, pagal kurį vertinamas „įrašų, vaizdų, vaizdo klipų ar komentarų, dėl kurių imtasi priemonių už platformos politikos dėl netinkamo automatizuotų botų naudojimo pažeidimą, skaičius“. Šis išdirbio rodiklis svarbus tik konkrečioms interneto platformoms.

Remiantis Komisijos atlikta pasirašiusiųjų subjektų ataskaitų analize, iki šiol pateikti parametrai atitinka tik išdirbio rodiklius. Pavyzdžiui, platformos praneša, kad jos neleido įdėti reklaminių skelbimų arba pašalino tam tikrą skaičių paskyrų ar žinučių, kuriomis buvo skleidžiama dezinformacija, susijusi su COVID-19 (taip pat žr. 1 langelį). Jei ši nurodyta informacija nėra susieta su kontekstu (t. y. nėra laiku palyginama su baziniais duomenimis ir kita atitinkama informacija, pavyzdžiui, kiek apskritai sukurta paskyrų), o Komisija negali patikrinti jos tikslumo, naudojimasis tokia informacija yra ribotas.

Komisijos užsakymu atliekant Praktikos kodekso vertinimą ne tik atsižvelgta į dabartinę ataskaitų teikimo padėtį, bet ir rekomenduojami parametrai, kurie galėtų būti naudojami ateityje. Dokumente siūlomi dviejų lygių rodikliai:

1. struktūriniai rodikliai, taikomi visam kodeksui, pagal kuriuos vertinami bendri rezultatai, dezinformacijos paplitimas ir bendras kodekso poveikis. Jie padeda apskritai stebėti, ar dezinformacijos kiekis didėja, yra stabilus ar mažėja;
2. specialiai pritaikyti paslaugų lygmens rodikliai, suskirstyti pagal ramsčius, skirti vertinti kiekvieno atskiro pasirašiusiojo subjekto platformos rezultatus kovojant su dezinformacija.

Kai buvo atliekamas auditas, Komisija nebuvo pasirašiusiesiems subjektams pateikusi jokio naujo ataskaitos šablono ar reikšmingesnių naujų rodiklių.

Iš pirmiau aptartų klausimų matyti, kad interneto platformos nėra laikomos atsakingomis už savo veiksmus ir vaidmenį aktyviai kovojant su dezinformacija.

Nuoseklios gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis strategijos nebuvimas ir ES veiksmų padrikumas sumenkina jų poveikį

Pagal ES veiksmų plano IV užmojį daugiausia dėmesio skiriama informuotumo didinimui ir visuomenės atsparumo dezinformacijai stiprinimui. Juo siekiama tobulinti gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis veiksmus, tokius kaip Gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis savaitė (2019 m.), ir remti nepriklausomą žiniasklaidą bei tiriamosios žurnalistikos atstovus. Juo valstybės narės taip pat raginamos skubiai įgyvendinti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatas dėl gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir, artėjant 2019 m. Europos Parlamento rinkimams, sudaryti nepriklausomų faktų tikrintojų daugiadisciplines grupes.

Gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis – tai įgūdžiai, žinios ir suvokimas, reikalingi piliečiams norint šiomis priemonėmis naudotis veiksmingai ir saugiai. Jis ugdo kritinio mąstymo įgūdžius, būtinus gebėti priimti sprendimus, analizuoti sudėtingas realijas ir atskirti nuomones ir faktus³³. Už gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kuris yra susijęs tiek su švietimo politika, tiek su ES skaitmenine darbotvarke, atsakingos valstybės narės. Komisijos vaidmuo – skatinti bendradarbiavimą ir padėti siekti pažangos šioje srityje. Tačiau dezinformacija nepaiso sienų, todėl svarbu sukurti bendras priemones ir dalytis geriausia patirtimi ES lygmeniu.

Norėdami įvertinti pagal šį užmojį įgyvendinamus veiksmus, apžvelgėme 2019 m. ES gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis savaitės renginius, taip pat išnagrinėjome, ar buvo aiškiai apibrėžta įvairių iniciatyvų šios srities strategija. Peržiūrėjome Komisijos ataskaitą dėl 2019 m. Europos Parlamento rinkimų³⁴ ir įvertinome 20 projektų, tiesiogiai susijusių su gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kova su dezinformacija.

Komisijos ataskaitoje dėl 2019 m. Europos Parlamento rinkimų buvo nurodyta, kad „nors […] manipuliavimo pastangos ne kartą buvo nukreiptos į politiškai opius klausimus ir tikslinę ES auditoriją prieš rinkimus, jokių didelio masto slapto kišimosi į 2019 m. rinkimus operacijų iki šiol nenustatyta“.

Valstybės narės nevienodai dalyvauja ES gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis savaitės renginiuose

Gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis savaitė – tai veiksmai, kuriais siekiama visoje ES didinti informuotumą apie gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis (žr. 3 langelį). Vis dėlto nėra aišku, kaip ji atspindi nuoseklią ES gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis strategiją; nors jos metu vyksta tam tikros aukšto lygio diskusijos, iš esmės ja siekiama pristatyti kai kurias konkrečias ES ir valstybių narių iniciatyvas. 2020 m. ją turėjo bendrai rengti Komisija ir Taryba, o tai galėjo dar labiau paskatinti valstybių narių veiksmus ir dalyvavimą. Tačiau dėl COVID-19 ji buvo atšaukta.

3 langelis

Europos gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis savaitė

2019 m. gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis savaitė buvo vienas iš dviejų konkrečių gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis veiksmų, numatytų ES veiksmų plane. Ji įvyko 2019 m. kovo mėn. Briuselyje ir valstybėse narėse ir jos metu buvo surengta aukšto lygio konferencija. Tuo metu buvo suorganizuota daugiau kaip 320 renginių, o iki 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos iš viso įvyko 360 renginių.

Beveik pusė visų renginių vyko Prancūzijoje, o antrą vietą užėmusi Belgija (daugiausia Briuselis) nuo jos gerokai atsiliko. Kaip matyti iš geografinio renginių pasiskirstymo (žr. paveikslą priešais), kelios valstybės narės nesurengė nė vieno renginio. Kaip buvo galima tikėtis, dauguma renginių vyko maždaug tuo metu, kai iniciatyva oficialiai pradėta įgyvendinti. Tačiau nėra daugiau duomenų apie tai, kiek žmonių šiuose renginiuose dalyvavo, koks buvo jų pasiskirstymas pagal temas ir kokiu mastu juose buvo konkrečiai nagrinėjamas dezinformacijos klausimas.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Komisijos duomenimis.

Nėra bendros gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis strategijos, apimančios kovą su dezinformacija

Nustatėme, kad yra daugybė ES ir valstybių narių iniciatyvų, kuriomis sprendžiamas gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis klausimas, taip pat parengta gausybė politikos dokumentų. Tai taip pat akivaizdžiai matyti iš Tarybos išvadų dėl žiniasklaidos naudojimo raštingumo³⁵, prie kurių pridėtas priedas su pagrindiniais politikos dokumentais. Tačiau šie veiksmai nėra koordinuojami pagal bendrą strategiją, skirtą visuomenės atsparumui didinti, visų pirma gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis srityje, kuri apimtų kovos su dezinformacija klausimą. Nors veiksmai, kuriais siekiama įveikti valstybėms narėms gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis srityje kylančius konkrečius iššūkius, yra svarbūs siekiant poveikio vietos lygmeniu, ES parama stiprinant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis neturi tokių pagrindinių elementų, kurie padėtų užtikrinti patikimą šios paramos finansinį valdymą:

• bendradarbiaujant su Gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ekspertų grupe, reguliariai atnaujinamos svarbiausios gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis praktikos ir veiksmų ES bei valstybėse narėse apžvalgos (Europos Taryba pirmą tokio pobūdžio apžvalgą parengė 2016 m., tačiau nuo tada ji nebuvo atnaujinta³⁶);
• aiškaus tikslų nustatymo, pagrįsto sistemingais ir reguliariais gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir žiniasklaidos bei skaitmeninių platformų poveikio tyrimais, kartu pateikiant rodiklių rinkinį, skirtą veiklos rezultatams įvertinti;
• būtinų koordinavimo mechanizmų, kuriais būtų sukurta sinergija ir išvengta iniciatyvų bei veiksmų, įgyvendinamų, pavyzdžiui, pagal Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, Skaitmeninio švietimo veiksmų planą, programą „Kūrybiška Europa“, Skaitmeninės kompetencijos programą ir Naują įgūdžių darbotvarkę, neseniai paskelbtą Europos demokratijos veiksmų planą ir Skaitmeninių paslaugų aktą, Žiniasklaidos bei garso ir vaizdo srities veiksmų planą ir kt., dubliavimosi;
• suvienodintos ES gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis iniciatyvų stebėsenos.

Komisijos teigimu, kitoje (2021–2027 m.) daugiametėje finansinėje programoje numatyta iš ES biudžeto pagal programą „Kūrybiška Europa“³⁷ skirti apie 14 milijonų eurų, t. y. 2 milijonus eurų per metus, siekiant remti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis. Tačiau Tarybos išvadose dėl žiniasklaidos naudojimo raštingumo taip pat teigiama, kad reikės plėtoti papildomus finansavimo šaltinius.

Dauguma tikrintų projektų davė apčiuopiamų rezultatų, tačiau daugelio mastas ir aprėptis buvo nepakankami

Iš 20 projektų, kuriuos įvertinome, dešimt buvo finansuojami pagal programą „Horizontas 2020“, o kiti dešimt buvo bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai, finansuojami Europos Parlamento (žr. III priede pateiktą lentelę).

2016 m. Europos Parlamento paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus pagal projektą „Visų gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis“ apima bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, skirtus bendrai finansuoti novatoriškų startuolių idėjas gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis srityje visoje ES. Bandomasis projektas vykdomas dvejus metus, o po to trejus metus vykdomi parengiamieji veiksmai. Pagal programą „Horizontas 2020“ įgyvendinami projektai yra mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai, apimantys itin techninius kovos su dezinformacija aspektus, kaip antai botų naudojimą ir aptikimą ar naujos kartos turinio tikrinimo priemonių kūrimą.

Atlikdami analizę (žr. III priedą) nustatėme, kad įgyvendinant 12 iš 20 projektų pasiekta apčiuopiamų rezultatų. Geriausių rezultatų pasiekta įgyvendinant projektus, kurie buvo grindžiami ankstesnių projektų rezultatais, siekiant sukurti su faktų tikrinimu susijusias priemones, arba projektus, skirtus kurti mokymo ir mokymosi medžiagą, skirtą kovai su dezinformacija (žr. 4 langelį).

Vis dėlto 10 iš 20 projektų nustatėme trūkumų, kurie buvo susiję daugiausia su nedideliu jų mastu ir aprėptimi. Septynių projektų tikslinė auditorija nepasiekta arba greičiausiai nebus pasiekta, o trijų projektų rezultatus buvo sunku atkartoti, todėl jų poveikis buvo ribotas. 5 langelyje pateikiama keletas projektų, parodančių šiuos trūkumus.

Apskritai, buvo mažai įrodymų, kad būtų atlikta lyginamoji projekto rezultatų analizė, ypač kalbant apie tai, kas ir kodėl pavyko. Taip pat nebuvo daug įrodymų, kad Komisija koordinavo dalijimąsi geriausia patirtimi ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis medžiaga visoje ES. Nėra ir vertinimo sistemos. Tokia sistema yra labai svarbi ilgalaikiam visuomenės atsparumo plėtojimui, nes ji užtikrina, kad įgyta patirtis bus tiesiogiai panaudota rengiant būsimus veiksmus, politikos priemones ir strategijas. Sunku gauti įrodymų apie tiesioginį gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis stiprinimo priemonių poveikį ir priemonės dar tik pradėtos rengti³⁸. Tarybos išvadose dėl žiniasklaidos naudojimo raštingumo taip pat raginta parengti sisteminius kriterijus ir vertinimo procesus bei vienodą lyginamąją valstybių narių ataskaitų dėl gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymo teikimo metodiką³⁹.

SOMA ir EDMO projektai nesulaukė didelio gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ekspertų ir faktų tikrintojų susidomėjimo

Kaip nurodyta ES veiksmų plano IV užmojyje, nepriklausomiems faktų tikrintojams ir tyrėjams tenka labai svarbus vaidmuo – jie padeda suprasti dezinformaciją palaikančias struktūras ir mechanizmus, nuo kurių priklauso jos sklaidos internete forma. Komisija finansavo Dezinformacijos ir socialinės žiniasklaidos analizės socialinės observatorijos (SOMA) projektą, t. y. skaitmeninę platformą, kurios tikslas – sukurti Europos faktų tikrintojų tinklo pagrindą. SOMA finansuojama pagal programą „Horizontas 2020“ ir jai skiriamas beveik 990 000 eurų biudžetas. Projektas pradėtas įgyvendinti 2018 m. lapkričio mėn. ir turėtų baigtis 2021 m. balandžio 30 d.

Mūsų atlikta analizė atskleidė, kad SOMA platformai pavyko pritraukti tik du Tarptautinio faktų tikrintojų tinklo⁴⁰ pripažintus faktų tikrintojus. Audito metu (2020 m. spalio mėn.) SOMA platformoje buvo registruoti 48 nariai. Keli nariai, su kuriais susisiekėme, pripažino, kad niekada nesinaudoja SOMA platforma. Nors SOMA platformoje naudojamos technologijos buvo įvertintos palankiai, projektas vis dar nėra plačiai naudojamas faktų tikrintojų bendruomenėje.

Gerokai prieš pasibaigiant SOMA projektui ir nelaukdama, kol bus atliktas vertinimas siekiant sukaupti ir pritaikyti įgytą patirtį, 2020 m. birželio mėn. Komisija pradėjo pirmą Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijos (EDMO) steigimo etapą (projekto vertė – 2,5 milijono eurų, jis bus vykdomas iki 2022 m. pabaigos). Siekiama didinti visuomenės atsparumą sutelkiant faktų tikrintojus, gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ekspertus ir mokslo įstaigų tyrėjus, kurie suprastų ir analizuotų dezinformaciją bendradarbiaudami su žiniasklaidos organizacijomis, interneto platformomis ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis specialistais.

Taigi SOMA ir EDMO tikslai iš dalies sutampa, todėl dauguma sutartininkų vienu metu dalyvauja abiejuose projektuose. SOMA vertintojai siūlė sujungti abu projektus, tačiau kol kas oficialiai jie nėra susieti. Taip pat kyla rizika, kad gali dubliuotis jų finansavimas, nes abu projektai yra pagrįsti tomis pačiomis naudojamomis technologijomis ir komerciniais produktais.

EDMO projektas buvo pristatytas kaip kompleksinis daugelio visuomenės uždavinių, susijusių su dezinformacija, sprendimas. Tačiau, projekto vadovų teigimu, jo matomumas ankstyvojoje stadijoje tarp suinteresuotųjų subjektų tebėra nedidelis. Vertinti EDMO veiksmingumą dar per anksti. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotieji subjektai mažai žino apie EDMO, jos laimėjimai gali neatitikti pernelyg plataus užmojo tikslų. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama reikiamos infrastruktūros kūrimui, o norint pasiekti nustatytus tikslus reikės daugiau išteklių.

Mūsų apklausti gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ekspertai teigė, kad gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis bendruomenė nesijaučia pakankamai įtraukta į EDMO projektą. EDMO patariamojoje taryboje yra daug įvairių akademinės bendruomenės ir žurnalistikos ekspertų, o tai atspindi ES veiksmų plane labiausiai pabrėžiamą aspektą dėl faktų tikrinimo pajėgumų stiprinimo ir žurnalistikos rėmimo. Tačiau gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis bendruomenės ar pilietinės visuomenės atstovų, kurie galėtų užmegzti naudingus ryšius tarp akademinės bendruomenės ir politikos formuotojų, yra per mažai (du ekspertai iš 19).

Išvados ir rekomendacijos

Išnagrinėjome, ar ES kovos su dezinformacija veiksmų planas buvo aktualus tuo metu, kai buvo parengtas, ir ar įgyvendinami jame numatyti tikslai. Darome išvadą, kad ES veiksmų planas buvo aktualus, bet neišsamus, ir nors jo įgyvendinimas iš esmės vyksta tinkamai ir matyti teigiamų pokyčių, kai kurių numatytų rezultatų nebuvo pasiekta.

Nustatėme, kad ES veiksmų planas atitiko ekspertų ir suinteresuotųjų subjektų nuomonę ir prioritetus. Jame numatytos tinkamos, iniciatyvinės ir reagavimo priemonės, skirtos kovai su dezinformacija. Tačiau, nors dezinformacijos taktika, subjektai ir technologijos nuolat kinta, ES veiksmų planas nebuvo atnaujintas nuo tada, kai jis buvo pateiktas 2018 m. 2020 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė Europos demokratijos veiksmų planą, į kurį įtraukti kovos su dezinformacija veiksmai, tiksliai nepaaiškindama, kaip jis susijęs su ES kovos su dezinformacija veiksmų planu (žr. 20–24 ir 41 bei 42) dalis).

ES veiksmų plane nėra numatyta koordinavimo tvarka, kuria būtų užtikrinta, kad ES atsakas į dezinformaciją būtų nuoseklus ir proporcingas grėsmės rūšiai ir mastui. Už kiekvieną ES veiksmų plano užmojį atsakingas skirtingas Komisijos generalinis direktoratas arba Europos išorės veiksmų tarnyba ir nėra nė vienos institucijos, kuri būtų atsakinga už komunikacijos veiklą ar visapusišką jos priežiūrą (žr. 25–31 dalis).

Nėra su ES veiksmų planu ir Europos demokratijos veiksmų planu susietos stebėsenos, vertinimo ir ataskaitų teikimo sistemos, todėl mažėja atskaitomybė. Visų pirma šiuose planuose yra bendro pobūdžio tikslų, kurių negalima išmatuoti, nėra nustatytas kelių veiksmų įgyvendinimo terminas ir nėra vertinimo nuostatų. Paskelbta tik viena ES veiksmų plano įgyvendinimo ataskaita, kurioje pateikta nedaug informacijos apie veiklos rezultatus. Reguliariai nevykdant išsamios peržiūros ir atnaujinimo, sunku užtikrinti, kad ES pastangos šioje srityje būtų veiksmingos ir išliktų aktualios. Be to, nebuvo išsamios informacijos apie finansavimo šaltinius ir numatytų veiksmų išlaidų sąmatos (žr. 32–40 dalis).

Europos Komisija turėtų gerinti savo kovos su dezinformacija koordinavimo ir atskaitomybės sistemą nustatydama:

1. aiškią veiklos koordinavimo ir bendravimo tvarką tarp atitinkamų tarnybų, įgyvendinančių ES kovos su dezinformacija veiksmus;
2. specialią stebėsenos ir vertinimo sistemą, apimančią aiškius, išmatuojamus ir per nustatytą laiką įvykdytinus veiksmus, taip pat veiklos rezultatų rodiklius ir vertinimo nuostatas;
3. reguliarų ataskaitų apie veiksmų įgyvendinimą teikimą, įskaitant visus būtinus atnaujinimus;
4. pagrindinių finansavimo šaltinių ir įgyvendinant veiksmus patirtų išlaidų santrauką.

Terminas: dėl a ir b rekomendacijų – 2021 m. pabaiga, dėl c ir d rekomendacijų – 2023 m. vidurys.

Pagal ES veiksmų plano I užmojį trys EIVT strateginės komunikacijos darbo grupės pagerino ES pajėgumus prognozuoti dezinformaciją ir į ją reaguoti, taip pat svariai prisidėjo prie veiksmingos komunikacijos ir ES politikos rėmimo kaimyninėse šalyse. Darbo grupių įgaliojimai nepakankamai aprėpia visą dezinformacijos subjektų spektrą, įskaitant kylančias naujas grėsmes (žr. 45–49 dalis).

Darbo grupių aprūpinimas darbuotojais daugiausia priklauso nuo deleguojamų nacionalinių ekspertų, todėl EIVT yra sunkiau valdyti ir išlaikyti darbuotojus. Strateginės komunikacijos grupė dar nepasiekė įdarbinimo tikslų, o dėl COVID-19 krizės susidarė papildomas darbo krūvis. Be to, darbo grupės neatlieka vertinimo funkcijos, kad galėtų įvertinti savo veiksmingumą ir nustatyti tobulintinas sritis (žr. 53–58 ir 60 dalis).

EIVT turėtų:

1. atkreipti Tarybos dėmesį į kylančias naujas dezinformacijos grėsmes. Tada ji turėtų peržiūrėti ir patikslinti politikos tikslus, kuriuos turi pasiekti Strateginės komunikacijos skyrius ir jo darbo grupės;
2. pasiekti ES veiksmų plane nustatytus įdarbinimo tikslus;
3. sutelkti savo žmogiškuosius išteklius su slapčiausia informacija, pavyzdžiui, grėsmių analize ir grėsmių pokyčiais, susijusioms užduotims atlikti, o mažiau slaptą komunikacijos veiklą pavesti išorės darbuotojams, kai dėl darbuotojų trūkumo jos negalima atlikti viduje;
4. reguliariai atlikti darbo grupių pagrindinės veiklos (neskaitant informavimo kampanijų) vertinimus.

Terminas: 2022 m. vidurys

Projektas „EUvsDisinfo“ buvo naudingas didinant informuotumą apie Rusijos skleidžiamą dezinformaciją. Tačiau tai, kad jį įgyvendina EIVT, kelia tam tikrų abejonių dėl jo nepriklausomumo ir pagrindinio tikslo, nes jis gali būti vertinamas kaip oficiali ES pozicija (žr. 61–64 dalis).

Pagal II užmojį EIVT greitai sukūrė skubaus perspėjimo sistemą. Nustatėme, kad skubaus perspėjimo sistema palengvino keitimąsi informacija tarp valstybių narių ir ES institucijų. Tačiau skubaus perspėjimo sistema niekada nėra pateikusi perspėjimų, todėl ji nebuvo naudojama siekiant bendrai koordinuoti priskyrimą ir reagavimą, kaip buvo numatyta iš pradžių. Be to, iš naujausių statistinių duomenų matyti, kad skubaus perspėjimo sistemos veikimas ir dalyvavimas joje yra susijęs su nedideliu valstybių narių skaičiumi. Aktyvumas mažėja, o bendradarbiavimas su interneto platformomis ir esamais tinklais dažniausiai yra neoficialus. Be to, nėra protokolo, kuriuo nustatomas bendradarbiavimas tarp skubaus perspėjimo sistemos ir interneto platformų (žr. 65–76 dalis).

EIVT turėtų:

1. prašyti valstybių narių pateikti išsamią grįžtamąją informaciją apie jų menko dalyvavimo priežastis ir imtis būtinų veiksmų joms pašalinti;
2. naudoti skubaus perspėjimo sistemą kaip bendro atsako į dezinformaciją ir koordinuotų veiksmų sistemą, kaip buvo numatyta iš pradžių;
3. pasiūlyti interneto platformoms ir valstybėms narėms skubaus perspėjimo sistemos ir interneto platformų bendradarbiavimo sistemą.

Terminas: 2022 m. vidurys

Vienas veiksmas pagal III užmojį yra susijęs su Praktikos kodekso (PK) nuolatinės stebėsenos užtikrinimu. Jame nustatytos kelios savanoriškos priemonės, kurių turi imtis interneto platformos ir prekybos asociacijos, atstovaujančios reklamos sektoriui. Praktikos kodeksu Komisija sukūrė novatorišką bendradarbiavimo su interneto platformomis sistemą. COVID-19 pandemijos pradžioje dėl Praktikos kodekso platformos daugiau dėmesio skyrė iš autoritetingų šaltinių gautai informacijai.

Mūsų atliktas Praktikos kodekso vertinimas ir Komisijos vertinimai atskleidė, kad platformos duomenis teikė skirtingai, priklausomai nuo jų įsipareigojimo lygio. Be to, duomenys, kuriuos platformos privalo pateikti, atitinka tik išdirbio rodiklius. Platformos nesuteikia prieigos prie duomenų rinkinių, todėl Komisija negali patikrinti pateiktos informacijos. Todėl nebuvo pasiektas Praktikos kodekso tikslas užtikrinti, kad interneto platformos prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus ir vaidmenį aktyviai kovojant su dezinformacija (žr. 77–89 dalis).

Remdamasi naujausiomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, naujuoju Europos demokratijos veiksmų planu, Komisija turėtų:

1. pasiūlyti pasirašiusiesiems subjektams prisiimti papildomų įsipareigojimų siekiant pašalinti trūkumus, nustatytus atliekant Praktikos kodekso vertinimus;
2. pagerinti interneto platformų veiklos stebėseną, siekiant kovoti su dezinformacija, ir nustatyti reikšmingus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius;
3. nustatyti interneto platformų pateiktos informacijos patvirtinimo procedūrą.

Terminas: 2021 m. pabaiga

Vertindami ES veiksmų plano IV užmojį nustatėme, kad ES ir valstybės narės vykdo daugybę gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis stiprinimo iniciatyvų ir yra parengta gausybė politikos dokumentų, kurie nėra rengiami pagal bendrą gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis strategiją, apimančią kovą su dezinformacija (žr. 95 dalį).

Dauguma 2019 m. ES gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis savaitės renginių vyko tik dviejose valstybėse narėse, todėl iniciatyvos informuotumo didinimo potencialas buvo labai ribotas. Atlikę 20 atrinktų projektų, skirtų kovai su dezinformacija, analizę, nustatėme, kad 12 projektų davė apčiuopiamų rezultatų. Geriausių rezultatų pasiekta įgyvendinant projektus, kurie buvo grindžiami ankstesnių projektų rezultatais, siekiant sukurti faktų tikrinimo priemones arba mokomąją medžiagą. Pagrindiniai trūkumai, nustatyti 10-yje projektų, susiję su nedideliu jų veiklos mastu ir aprėptimi (žr. 3 langelį, 94 ir 97–101 dalis).

Komisija turėtų priimti gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis strategiją, kurios neatsiejama dalis būtų kova su dezinformacija. Siekiant geriau kovoti su dezinformacija, pasitelkiant gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis veiksmus, ir norint sumažinti jų padrikumą, strategijoje turi būti numatyta:

1. reguliarus svarbiausios gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis praktikos ir veiksmų ES ir valstybėse narėse atnaujinimas, bendradarbiaujant su Gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ekspertų grupe;
2. aiškus tikslų nustatymas, pagrįstas sistemingais ir reguliariais gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir žiniasklaidos bei skaitmeninių platformų poveikio tyrimais, kartu pateikiant rodiklių rinkinį, skirtą veiklos rezultatams įvertinti;
3. būtini koordinavimo mechanizmai, siekiant sukurti projektų sinergiją.

Terminas: 2022 m. pabaiga

Nepriklausomiems faktų tikrintojams ir tyrėjams tenka labai svarbus vaidmuo padedant suprasti dezinformaciją. Iki šiol Komisijos pastangomis sukurti Europos faktų tikrintojų tinklą (Dezinformacijos ir socialinės žiniasklaidos analizės socialinę observatoriją (SOMA)) nepavyko pritraukti didelio šios bendruomenės susidomėjimo. Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija (EDMO) turėtų pakeisti SOMA, tačiau kai buvo atliekamas auditas, abu projektai buvo vykdomi vienu metu. EDMO yra mažai žinoma tarp suinteresuotųjų subjektų, o tai trukdo jos siekiui kompleksiškai spręsti visuomenės uždavinius, susijusius su dezinformacija. Be to, gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis bendruomenė ir pilietinė visuomenė nėra pakankamai atstovaujamos EDMO patariamojoje taryboje, o jos galėtų tapti svarbiomis jungtimis tarp akademinės bendruomenės ir politikos formuotojų (žr. 102–107 dalis).

Siekdama užtikrinti, kad EDMO pasiektų savo plataus užmojo tikslus, Komisija turėtų:

1. pasibaigus SOMA projektui, sukaupti įgytą patirtį ir pritaikyti ją įgyvendinant EDMO;
2. padidinti gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ekspertų ir pilietinės visuomenės atstovų skaičių EDMO patariamojoje taryboje;
3. didinti suinteresuotųjų subjektų, visų pirma faktų tikrintojų ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ekspertų, informuotumą apie EDMO.

Terminas: 2021 m. pabaiga

Šią ataskaitą priėmė III kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Bettinos Jakobsen, 2021 m. balandžio 27 d. Liuksemburge.

Audito Rūmų vardu

Klaus-Heiner Lehne
Pirmininkas

Priedai

I priedas. Pagrindiniai ES institucijų padaliniai ir biurai, kovojantys su dezinformacija

Šaltinis: Europos Komisija.

II priedas. ES išlaidos kovos su dezinformacija veiksmams (eurais)

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Komisijos ir EIVT pateikta informacija.

III priedas. Kovos su dezinformacija projektų vertinimas (bandomieji projektai, parengiamieji veiksmai, „Horizontas 2020“)

Šaltinis: Audito Rūmai.

IV priedas. Į ES kovos su dezinformacija veiksmų planą įtrauktų veiksmų vertinimass

Šaltinis: Audito Rūmai.

V priedas. Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas

Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas – tai įsipareigojimų kovoti su dezinformacija rinkinys, dėl kurio savanoriškai susitarė interneto platformų atstovai, pagrindiniai socialiniai tinklai, reklamuotojai ir reklamos sektoriaus atstovai. Praktikos kodekso rengimą skatino ir jam sąlygas sudarė Europos Komisija. Tai buvo pirmas kartas, kai pagrindiniai šio sektoriaus subjektai nusprendė drauge imtis veiksmų, kad sustabdytų dezinformacijos plitimą internete.

Iš pradžių 2018 m. spalio mėn. Praktikos kodeksą pasirašė „Facebook“, „Google“, „Twitter“ ir „Mozilla“, taip pat įvairūs reklamuotojai ir reklamos sektoriaus įstaigos. 2019 m. gegužės mėn. Praktikos kodeksą pasirašė „Microsoft“, o 2020 m. birželio mėn. – „TikTok“. Šiuo metu jį yra pasirašę 16 subjektų.

Praktikos kodeksą sudaro įvairūs įsipareigojimai pagal penkis ramsčius:

• tikrinimas dedant reklaminius skelbimus;
• politinė ir teminė (tam tikru klausimu agituojanti) reklama;
• paslaugų vientisumas;
• galių vartotojams suteikimas;
• galių tyrėjų bendruomenei suteikimas.

Prie jo taip pat pridėtas priedas, kuriame nustatyta geriausia praktika, kurią taikys pasirašiusieji subjektai, įgyvendindami Praktikos kodekso įsipareigojimus. Pasirašiusieji subjektai parengė atskiras Praktikos kodekso įgyvendinimo veiksmų gaires.

Praktikos kodeksas taikomas savanoriškai, todėl už šių įsipareigojimų nesilaikymą nuobaudų nėra. Taigi svarbu stebėti pasirašiusiųjų subjektų pažangą, daromą įgyvendinant savo įsipareigojimus. 2019 m. sausio–gegužės mėn. Europos Komisija patikrino, kaip šiuos įsipareigojimus, ypač susijusius su Europos Parlamento rinkimų sąžiningumu, vykdo „Facebook“, „Google“ ir „Twitter“. Šios trys platformos kas mėnesį teikė ataskaitas apie jų vykdomus veiksmus, susijusius su tikrinimu dedant reklaminius skelbimus, politinės ir teminės reklamos skaidrumu, netikromis paskyromis ir piktavališku botų naudojimu. Remdamasi Praktikos kodeksu, Komisija taip pat paprašė pasirašiusiųjų subjektų pateikti penkis ataskaitų rinkinius dėl veiksmų, kurių jie ėmėsi kovodami su dezinformacija per COVID-19 pandemiją.

Šias ataskaitas kartu su Komisijos vertinimu galima rasti Komisijos svetainėje.

VI priedas. Pagrindinių ES veiksmų reaguojant į 2020 m. COVID-19 pandemiją ir infodemiją chronologija

Šaltinis: Audito Rūmai.

Akronimai ir santrumpos

EDMO: Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija

EIVT: Europos išorės veiksmų tarnyba

ERGA: Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupė

ES veiksmų planas: ES kovos su dezinformacija veiksmų planas

„EUvsDisinfo“: Europos išorės veiksmų tarnybos Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės pavyzdinis projektas. Jis buvo sukurtas 2015 m. siekiant geriau prognozuoti Rusijos Federacijos vykdomas dezinformacijos kampanijas, darančias poveikį ES, jos valstybėms narėms ir bendroms kaimyninėms šalims, su jomis kovoti ir duoti joms atkirtį.

PK: Praktikos kodeksas

SOMA: Dezinformacijos ir socialinės žiniasklaidos analizės socialinė observatorija

StratCom: strateginė komunikacija

Žodynėlis

Algoritmai: atliekant skaičiavimus ar kitas uždavinių sprendimo operacijas kompiuterio taikomas procesas arba taisyklių rinkinys.

Botas: automatizuota taikomoji programa, skirta tam tikroms užduotims atlikti.

Dezinformacija: melagingos arba klaidinančios informacijos pateikimas siekiant apgauti.

Gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis: gebėjimas naudotis žiniasklaidos ir komunikacijos priemonėmis, jas suprasti ir su jomis sąveikauti.

Infodemija: perteklinis informacijos (dalis jos yra tiksli, dalis – ne) kiekis, kuris gali būti naudojamas siekiant užgožti arba iškraipyti faktus.

Interneto trolis: asmuo, socialinių tinklų svetainėse rašantis įžeidinėjimus, kuriuose dažnai vartojami keiksmažodžiai ir kitokia užgauli kalba.

Klaidinga informacija: geranoriškai arba siekiant apgauti pateikiama melaginga arba klaidinanti informacija.

Strateginė komunikacija: organizacijos vykdomas koordinuotas ir nuoseklus informacijos teikimas siekiant konkrečių tikslų.

Vikis: bendradarbiavimu pagrįsta interneto svetainė, kurioje bet koks naudotojas gali įkelti turinį ir jį redaguoti.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikos kryptimis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko III audito kolegija „Išorės veiksmai, saugumas ir teisingumas“, kuriai vadovauja Audito Rūmų narė Bettina Jakobsen. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Baudilio Tomé Muguruza, jam padėjo kabineto vadovas Daniel Costa de Magalhaes ir kabineto atašė Ignacio Garcia de Parada, pagrindinis vadybininkas Alejandro Ballester Gallardo, užduoties vadovas Emmanuel-Douglas Hellinakis, auditoriai Piotr Senator ir Alexandre Tan. Kalbinę pagalbą teikė Michael Pyper.

Galinės išnašos

¹ 2018 m. balandžio 26 d. komunikatas „Europos kova su internetine dezinformacija“, COM(2018) 236 final.

² EUCO 11/15 (13 punktas), 2015 m. kovo 19 ir 20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados.

³ Melagingų naujienų ir dezinformacijos internete aukšto lygio ekspertų grupės galutinė ataskaita.

⁴ Žr. 1 išnašą.

⁵  EUCO 9/18, 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados.

⁶ Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2–6 straipsniai.

⁷ Tarybos išvados dėl papildomų pastangų siekiant didinti atsparumą ir kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, 30 punktas (2019 m. gruodžio 10 d.).

⁸ 2017 m. birželio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl interneto platformų ir bendrosios skaitmeninės rinkos (2016/2276(INI)); 2018 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės Europos Sąjungoje (2017/2209(INI)); 2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl „Cambridge Analytica“ naudojimosi „Facebook“ naudotojų duomenimis ir poveikio duomenų apsaugai (2018/2855(RSP)); Europos Parlamento rezoliucija dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus bei dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams procesams (2019/2810(RSP)).

⁹ Pasaulio sveikatos organizacija „Let’s flatten the infodemic curve“.

¹⁰ JOIN(2020) 8 final, 2020 m. birželio 10 d.

¹¹ 2020 m. gruodžio 3 d. komunikatas „Europos demokratijos veiksmų planas“, COM(2020) 790 final.

¹² 2020 m. gruodžio 15 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB, COM(2020) 825 final.

¹³ Europos Komisijos viešos konsultacijos dėl melagingų naujienų ir dezinformacijos internete.

¹⁴ „Kova su dezinformacija apie COVID-19. Svarbiausia – tikri faktai“, p. 7, 2020 m. birželio 10 d. JOIN(2020) 8 final.

¹⁵ „Automated tackling of disinformation“, EPRS tyrimas, 2019 m. kovo mėn.

¹⁶ Tarybos išvados dėl išorės santykių (2015 m. kovo 19 d.), Tarybos dokumentas EUCO 11/15.

¹⁷ Tarybos išvados dėl išorės santykių (2015 m. kovo 19 d.), Tarybos dokumentas EUCO 11/15.

¹⁸ 2021 m. sausio 25 ir 26 d. Europos Parlamento klausymas dėl užsienio šalių kišimosi: Kinija, Iranas, Indija, Saudo Arabija ir JAE; 2021 m. vasario 1 d. Europos Parlamento klausymas dėl užsienio šalių kišimosi: Turkija ir Rusija.

¹⁹ Papildomos pastangos siekiant didinti atsparumą ir kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, Tarybos išvados (2019 m. gruodžio 10 d.), Tarybos dokumentas 14972/19.

²⁰ P8_TA(2019) 0187, P9_TA(2019) 0031.

²¹ „Information Manipulation: a Challenge for Our Democracies“. Politikos planavimo štabo (CAPS, Europos ir užsienio reikalų ministerija) ir Strateginių tyrimų instituto (IRSEM, Ginkluotųjų pajėgų ministerija) ataskaita, Prancūzija, 2018 m. rugpjūčio mėn.

²² Pavyzdžiui, „Democratic Defense against Disinformation“, Atlanto Taryba, 2018 m. vasario mėn.; GMF politikos dokumentas Nr. 21, 2019 m. rugpjūčio mėn.; „Winning the Information War“, CEPA, 2016 m. rugpjūčio mėn.

²³ 2018 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvados ir 2019 m. gruodžio mėn. Tarybos išvados dėl papildomų pastangų siekiant didinti atsparumą ir kovoti su hibridinėmis grėsmėmis.

²⁴ Officiele bekendmakingen.

²⁵ Skubaus perspėjimo sistemos įgaliojimai.

²⁶ „Automated tackling of disinformation“, EPRS tyrimas, 2019 m. kovo mėn.

²⁷ First baseline reports – Fighting COVID-19 disinformation Monitoring Programme.

²⁸ Second set of reports – Fighting COVID-19 disinformation Monitoring Programme.

²⁹ Daugiašalis suinteresuotųjų subjektų forumas dezinformacijos klausimais.

³⁰ ERGA ataskaita dėl dezinformacijos: Praktikos kodekso įgyvendinimo įvertinimas.

³¹ Komisijos atliktas Praktikos kodekso vertinimas.

³² Kovos su dezinformacija praktikos kodekso įvertinimas. Pasiekti rezultatai ir sritys, kuriose reikia toliau daryti pažangą.

³³ Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (ES) 2018/1808 (AŽPD).

³⁴ 2020 m. birželio 19 d. COM(2020) 252 final.

³⁵ Žr. Priedą prie Tarybos išvadų dėl žiniasklaidos naudojimo raštingumo nuolat kintančiame pasaulyje (2020/C 193/06).

³⁶ Žiniasklaidos naudojimo raštingumo praktikos ir veiksmų ES 28 valstybėse narėse apžvalga, Europos audiovizualinė observatorija, Europos Taryba, 2016 m. sausio mėn.

³⁷ Iš bendro siūlomo programos „Kūrybiška Europa“ tarpsektorinės paprogramės 61 milijono eurų biudžeto (biudžeto eilutė 07 05 03).

³⁸ Exploring Media Literacy Education as a Tool for Mitigating Truth Decay, RAND Corporation, 2019 m. sausio mėn.

³⁹ Tarybos išvados dėl žiniasklaidos naudojimo raštingumo nuolat kintančiame pasaulyje (2020/C 193/06).

⁴⁰ Tinklą sukūrė „Poynter Institute“. Šiuo metu jame yra 82 aktyvūs nariai.

⁴¹ https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/soteu2018-cybersecurity-elections-recommendation-5949_en.pdf; ataskaita skelbiama adresu https://ec.europa.eu/info/files/com_2020_252_en.pdf_en.

Tvarkaraštis

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2021

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2021.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote įgyti papildomų teisių, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.