Pasaulinis kovos su klimato kaita aljansas plius Laimėjimams pritrūko užmojo

Santrauka

I Mažiausiai išsivysčiusios šalys ir mažos besivystančios salų valstybės išmeta mažiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tačiau klimato kaita joms daro didžiausią poveikį. 2007 m. ES pradėjo įgyvendinti Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso iniciatyvą, kad padėtų šioms šalims didinti jų atsparumą klimato kaitos poveikiui. 2014 m. prasidėjo antrasis iniciatyvos etapas – Pasaulinis kovos su klimato kaita aljansas plius, apimantis 2014–2020 m. laikotarpį. Iš viso abiem etapams ES skyrė 729 milijonų eurų finansavimą.

II 2020 m. Komisija nusprendė naujame etape iniciatyvos nebetęsti. 2021–2027 m. laikotarpiu Komisija finansuos veiksmus, kuriais, teikiant teminę ir geografinę paramą pagal Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę, bus kovojama su klimato kaitos problemomis besivystančiose šalyse. Atlikdami auditą siekėme sužinoti, kiek iš dviejų Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso etapų įgyta patirties, reikalingos tiek būsimiems kovos su klimato kaita veiksmams, tiek būsimoms pasaulinėms vystymosi iniciatyvoms. Mūsų audito tikslas buvo įvertinti, ar veiksmais buvo efektyviai pasiekti numatyti rezultatai ir ar Komisija maksimaliai padidino iniciatyvos pridėtinę vertę.

III Apskritai nustatėme, kad neįrodyta, jog iniciatyva turėjo poveikį šalių atsparumui klimato kaitai. Kalbant apie efektyvumą, užbaigus veiksmus gauta išdirbių tačiau kartais tai brangiai kainavo.

IV Įgyvendinant iniciatyvą nebuvo vertinama, kaip pagerėjo paramos gavėjų padėtis, taip pat pakankamai dėmesio nebuvo skiriama labiausiai nukentėjusių asmenų poreikiams. Dėl naujų technologijų naudojimo išlaidų skurdžiausiems namų ūkiams buvo sunkiau pasinaudoti programa. Be to, tik keliuose veiksmuose buvo numatyta veikla, skirta konkrečiai moterų poreikiams tenkinti.

V Iniciatyva buvo skirta instituciniams gebėjimams stiprinti, tačiau jos tvarumas buvo ribotas dėl didelės darbuotojų kaitos. Todėl perėjimas, kurio buvo tikėtasi, nuo gebėjimų stiprinimo ir bandomosios veiklos prie prisitaikymo veiksmų masto didinimo, pasiekiant daugiau paramos gavėjų, nevyko sistemingai.

VI Nė viename Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso etape nebuvo pritraukta laukiamo papildomo valstybių narių ir privačiojo sektoriaus finansavimo. Nepaisant šios didelės finansavimo spragos, per 15 metų trukusią iniciatyvą Komisija neperžiūrėjo savo pradinių plataus užmojo tikslų. Be to, antrajame etape dėl Komisijos nustatytų finansavimo paskirstymo kriterijų parama pažeidžiamiausioms šalims buvo skiriama proporcingai mažiau paramos.

VII Komisija nepakankamai išnagrinėjo daugumos atrinktų veiksmų biudžete numatytų išlaidų pagrįstumą. Mūsų atlikta analizė parodė, kad veiksmų valdymo išlaidos labai skyrėsi ir buvo ypač didelės Ramiojo vandenyno regione. Nustatėme, kad Komisija galėjo sutaupyti lėšų, jei būtų atlikusi išsamesnę išlaidų analizę.

VIII Nors iniciatyva pradėta įgyvendinti 2007 m. ir ja remta daugiau kaip 80 šalių, besivystančios šalys ir ES valstybės narės apie ją žinojo nedaug. Taip buvo iš dalies dėl to, kad finansuojamų veiksmų nebuvo galima atskirti nuo kitų ES veiksmų, kuriais siekiama spręsti klimato kaitos problemas besivystančiose šalyse. Be to, iniciatyvos efektyvumui įtakos turėjo jos organizacijos sudėtingumas, ypač paramos priemonių ir finansavimo srautų dubliavimas.

IX Papildomų Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso etapų nebus, tačiau jis suteikė naudingos patirties visoms kitoms pasaulinėms vystymosi iniciatyvoms, kurias ES gali įgyvendinti ateityje.

X Remdamiesi šiomis išvadomis rekomenduojame, kad Komisija:

1. daugiausia dėmesio skirtų tiems, kuriuos klimato kaita paveikė labiausiai;
2. įgyta patirtimi pasinaudotų rengdama būsimas pasaulines vystymosi iniciatyvas.

Įvadas

Klimato kaita neproporcingai veikia besivystančias šalis

01 13-uoju darnaus vystymosi tikslu (siekiama kovoti su klimato kaita ir jos poveikiu, taikant prisitaikymo ir poveikio švelninimo priemones. Prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų ypač skubiai reikia imtis besivystančiose šalyse. Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) pripažįsta, kad daugiausia poveikio švelninimo pastangų turėtų būti dedama išsivysčiusiose šalyse, kur vienam gyventojui tenka daugiau išmetamųjų teršalų¹.

02 Nuo klimato kaitos padarinių labiausiai nukenčia skurdžiausi ir pažeidžiamiausi pasaulio gyventojai, nes jie gyvena vietovėse, kuriose dažniau būna potvynių, nuošliaužų, sausrų ir kitų nelaimių². Tikėtina, kad vyriausybės ir visuomenė plės prisitaikymo ir atsparumo priemones, kad suvaldytų esamas grėsmes, tačiau vargu, ar šios priemonės bus paskirstytos tolygiai, todėl dalis gyventojų liks nuošalyje³.

Pasaulinis kovos su klimato kaita aljansas siekė padėti skurdžioms besivystančioms šalims, labiausiai pažeidžiamoms dėl klimato kaitos

Iniciatyva buvo remtos labai įvairios šalys

03 Pagrindinė teminė programa, pagal kurią ES parama vystymuisi nukreipta atsakui į klimato kaitą remti, buvo 2007 m. pradėta įgyvendinti Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso iniciatyva⁴. Ja buvo siekiama padėti skurdžioms besivystančioms šalims, labiausiai pažeidžiamoms dėl klimato kaitos, padidinti savo gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio. Iniciatyva taip pat siekta padėti šalims dalyvauti poveikio švelninimo veikloje. Įgyvendinant šią iniciatyvą daugiausia dėmesio buvo skirta mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ)⁵ ir mažoms besivystančioms salų valstybėms (MBSV)⁶. 2014 m. prasidėjo antrasis iniciatyvos etapas – Pasaulinis kovos su klimato kaita aljansas plius, apėmęs 2014–2020 m. laikotarpį.

04 2020 m. Komisija nusprendė, kad ši iniciatyva nebus tęsiama trečiam etapui pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP). Vietoj to, pagal 2021 m. Reglamentą, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, Komisija finansuos veiksmus, kuriais, teikiant teminę ir geografinę paramą pagal orientacines daugiametes programas (ODP), bus kovojama su klimato kaitos problemomis besivystančiose šalyse.

05 Šia iniciatyva kovos su klimato kaita veiksmai buvo remti labai įvairiose šalyse (žr. 1 diagramą).

Iniciatyvą sudarė du komponentai ir ji apėmė kelis prioritetinius sektorius

06 Kiekvieną iš dviejų iniciatyvos etapų sudarė du komponentai:

1. pasaulinis komponentas, apimantis visas besivystančias šalis. Šis komponentas buvo finansuojamas pagal vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę ir lėšos daugiausia buvo skirtos veiksmams, apimantiems vieną šalį;
2. AKR vidaus komponentas, apimantis Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalis. Šį komponentą finansavo Europos plėtros fondas (EPF), lėšos daugiausia buvo skirtos veiksmams, apimantiems visą regioną.

07 Tarptautinės partnerystės generaliniam direktoratui (INTPA GD) ir ES delegacijoms remti šalis partneres, šioms įgyvendinant pagal iniciatyvą finansuojamus klimato srities veiksmus padėjo dvi paramos priemonės, kurių vykdymas buvo perduotas aplinkosaugos konsultacinių grupių vadovaujamiems konsorciumams:

1. pagal Pasaulinę paramos priemonę buvo remiama pasaulinė iniciatyvos kryptis skatinant dialogą ir keitimąsi patirtimi klimato kaitos srityje. Tai ES delegacijoms padėjo parengti kovos su klimato kaita veiksmus ir teikti ad hoc techninę pagalbą, t. y. paramą ir konsultacijas, skirtas klimato politikos veiksmams rengti ir įgyvendinti paramą gaunančiose šalyse. Be to, ja buvo remiamas žinių kūrimas bei sklaida ir valdoma bendradarbiavimo platforma, kurioje buvo pateikiami dokumentai apie iniciatyvos programas;
2. AKR vidaus paramos priemone Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos (AKRVO) sekretoriatui buvo teikiama parama koordinuojant iniciatyvos AKR vidaus kryptį. Ja taip pat buvo valdoma Klimato srities paramos priemonė, pagal kurią teikta techninė parama AKR regioninėms organizacijoms⁷, vyriausybinėms įstaigoms ir nevalstybiniams subjektams. Techninė parama apėmė tokią veiklą kaip galimybių studijos, projektų nustatymo ir rengimo misijos, mokymai ir seminarai.

08 Kad būtų pasiektas jos tikslas padėti šalims reaguoti į klimato kaitą, iniciatyvos metodai buvo grindžiami dviem ramsčiais:

1. dialogo skatinimu ir dalijimusi žiniomis, pavyzdžiui, per nacionalines arba tarptautines konferencijas ir seminarus;
2. techninės ir finansinės paramos teikimu prisitaikymo, poveikio švelninimo ir nelaimių rizikos mažinimo priemonėms. Ši parama labai įvairi – nuo gebėjimų stiprinimo ar techninės paramos nacionalinėms, regioninėms ar vietos institucijoms iki konkrečių veiksmų, kuriais išbandomi nauji metodai ar didinamas sėkmingų bandomųjų projektų mastas.

09 Įgyvendinant iniciatyvą buvo teikiama techninė ir finansinė parama, imantis veiksmų labai įvairiuose sektoriuose (žr. 2 diagramą). Du pagrindiniai remiami sektoriai buvo „aplinka ir gamtos ištekliai“ ir „žemės ūkis ir aprūpinimas maistu (įskaitant žuvininkystę)“.

Veiksmai daugiausia buvo įgyvendinami per JT organizacijas ir ES valstybių narių paramą teikiančias organizacijas

10 Iniciatyvai nebuvo skirta atskira biudžeto eilutė Komisijos apskaitos sistemoje. Komisija keletui kovos su klimato kaita veiksmų, finansuojamų Europos plėtros fondo ir pagal vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę, suteikė Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso ženklą. Bendra iniciatyvai skirtų lėšų suma buvo 728,8 milijono eurų, įskaitant ES valstybių narių įnašus. Iš viso buvo skirta 308,8 milijono eurų pirmajam etapui (2007–2013 m.) ir 420 milijonų eurų antrajam etapui (2014–2020 m.) (žr. 3 diagramą).

11 4 diagramoje parodytas finansavimas, skirtas pagal pagrindinę pasaulinę programą ir AKR vidaus programą, taip pat abiejų paramos priemonių finansavimas. Iki 2022 m. balandžio mėn. sutarčių sumos iš viso sudarė 587 milijonus eurų.

12 Veiksmai buvo vykdomi taikant įvairius įgyvendinimo metodus, iš jų pagrindinis – finansavimo susitarimai su JT organizacijomis ir valstybių narių paramą vystymuisi teikiančiomis organizacijomis (žr. 5 diagramą).

Audito apimtis ir metodas

Audito apimtis

13 Kadangi Pasaulinis kovos su klimato kaita aljansas nebus tęsiamas, atlikdami auditą tikrinome, kaip Komisija valdė du jo etapus, kad būtų įgyta patirties, reikalingos tiek būsimiems kovos su klimato kaita veiksmams, tiek būsimoms pasaulinėms vystymosi iniciatyvoms. Auditu buvo siekiama įvertinti, ar lėšos buvo naudojamos efektyviai ir veiksmingai, ir pateikti rekomendacijas, kaip ateityje patobulinti su ES klimato kaita susijusius veiksmus.

14 Mūsų pagrindinis audito klausimas buvo, ar iniciatyva buvo efektyvi ir veiksminga. Šį klausimą suskirstėme į šiuos šalutinius klausimus:

• Ar veiksmais efektyviai pasiekti jų numatyti rezultatai?
• Ar Komisija maksimaliai padidino iniciatyvos pridėtinę vertę?

15 Tikrinome 14 veiksmų: penkis Ramiojo vandenyno regione, du Bangladeše, du Etiopijoje, du Butane, vieną Nigeryje, vieną Kuboje, taip pat regioninį veiksmą, apimantį visą Afriką. Bendra šių veiksmų vertė buvo 95,4 milijono eurų, ir tai sudaro 16 % iniciatyvos lėšų, dėl kurių sutartys sudarytos nuo 2007 m. iki 2022 m. balandžio mėn.

16 Šias šalis pasirinkome atsižvelgdami į pagal iniciatyvą skiriamo finansavimo dydį ir poreikį apimti tiek pasaulinį, tiek AKR vidaus komponentus, skirtingus regionus ir skirtingus įgyvendinimo metodus. Įtraukėme jau baigtus vykdyti ir dar vykdomus veiksmus. Taip pat įvertinome abiejų paramos priemonių indėlį. 1 lentelėje ir priede pateikta visų 16 į imtį įtrauktų veiksmų apžvalga.

Audito metodas

17 Dėl COVID-19 kelionių apribojimų negalėjome surengti iš pradžių planuotų audito vizitų į Butaną, Etiopiją ir Ramiojo vandenyno regioną. Savo pastabas grindėme šiais įrodymų šaltiniais:

1. dokumentų ir internetinės informacijos apie klimato kaitą besivystančiose šalyse apžvalga;
2. Tarptautinės partnerystės generalinio direktorato ir abiejų paramos priemonių pateiktų iniciatyvos veiklos dokumentų (pavyzdžiui, sutarčių, biudžetų, stebėsenos, galutinių ataskaitų, vertinimų) peržiūra;
3. vaizdo konferencijomis su ES delegacijos darbuotojais, įgyvendinančiaisiais partneriais ir paramos gavėjais Etiopijoje, Butane ir Ramiojo vandenyno regione. Taip pat surengėme vaizdo konferencijas su Tarptautinės partnerystės generaliniu direktoratu (INTPA GD), Klimato politikos generaliniu direktoratu (CLIMA GD), Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir iniciatyvos paramos priemonių atstovais. Taip pat pasikeitėme nuomonėmis su šešių ES valstybių narių ir nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų (NĮV) partnerystės⁸, padedančios šalims gauti išteklių kovos su klimato kaita veiksmams paspartinti, atstovais;
4. klausimynas buvo išsiųstas iniciatyvos ryšių punktams 65 ES delegacijose. Atsakymus pateikė 86 % ryšių punktų (56 ES delegacijos). Į apklausą buvo įtraukti klausimai apie veiksmų efektyvumą bei veiksmingumą ir iniciatyvos pranašumus bei trūkumus;
5. Tarptautinės partnerystės generaliniam direktoratui ir abiem paramos priemonėms išsiųsti klausimynai dėl veiksmų planavimo, įgyvendinimo ir iniciatyvos valdymo.

Pastabos

Nors įgyvendinant iniciatyvą daugiausia dėmesio buvo skirta gebėjimų stiprinimui, galėjo būti labiau sumažintos išlaidos ir geriau parodytas iniciatyvos poveikis

18 Vienas iš dviejų ramsčių, kuriais grįsti abu Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso etapai, buvo techninės ir finansinės paramos teikimas prisitaikymo ir poveikio švelninimo priemonėms (žr. 08 dalį). Tikrinome šios paramos efektyvumą ir veiksmingumą. Visų pirma vertinome, ar:

1. Komisija iniciatyvą orientavo į tiesiogiai nuo klimato kaitos poveikio nukentėjusių asmenų, ypač moterų, poreikius ir ar padidino sėkmingų bandomųjų veiksmų mastą, kad jais galėtų pasinaudoti daugiau žmonių;
2. valdymo išlaidos buvo pagrįstos, kad paramos gavėjai gautų kuo didesnę paramą;
3. veiksmais buvo pasiekti jų laukti rezultatai;
4. veiksmais buvo pasiekta sinergija, o poreikiai, į kuriuos atsižvelgta, buvo tenkinami ir pasibaigus paramai;
5. iniciatyva padidintas šalių atsparumas klimato kaitos poveikiui.

19 6 diagramoje ir priede apibendrinti mūsų audito metu, įvertinus 14 į imtį įtrauktų veiksmų, nustatyti faktai. Analizavome tik septynių užbaigtų veiksmų tvarumą. Abi paramos priemonės nagrinėjamos 62 dalyje.

Komisija nepakankamai padidino prisitaikymo priemonių mastą ir nepakankamai atsižvelgė į labiausiai nuo klimato kaitos poveikio nukentėjusių asmenų poreikius

20 Remdamiesi mūsų atliktu nagrinėjimu, apėmusiu veiksmų ir programų vertinimus, atsakymais į mūsų apklausą ir diskusijomis su Komisijos darbuotojais, ES delegacijomis ir paramos gavėjais nustatėme, kad dėl toliau išvardytų priežasčių iniciatyva nepakankamai atsižvelgta į klimato kaitos poveikio tiesiogiai paveiktų asmenų poreikius:

1. nebuvo sistemingai pereita nuo gebėjimų stiprinimo (pavyzdžiui, mokymų, kaip integruoti klimato kaitą į nacionalinius ir vietos planus, seminarų pagrindiniams darbuotojams, kad jie geriau suprastų klimato kaitą, ir pan.) ir bandomosios veiklos prie konkrečių prisitaikymo veiksmų, kuriais būtų tiesiogiai remiami gyventojai, kaip buvo numatyta Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso plius koncepcijos dokumente⁹, masto didinimo;
2. nepakankamai dėmesio buvo skirta moterims, nors jos neproporcingai nukentėjo nuo klimato kaitos poveikio¹⁰, pavyzdžiui, dėl to, kad jos liko kaimuose, o vyrai migravo į miestus;
3. kai kurie veiksmai skurdžiausiems namų ūkiams buvo neįperkami.

Perėjimas, kurio buvo tikėtasi, nuo gebėjimų stiprinimo ir bandomosios veiklos prie prisitaikymo veiksmų masto didinimo nebuvo sistemingas

21 86 % mūsų apklausoje dalyvavusių ES delegacijų tikėjosi, kad parama keisis – nuo paramos nacionalinių, regioninių ar vietos institucijų gebėjimų stiprinimui bus pereita prie konkrečių prisitaikymo priemonių, kurios būtų tiesiogiai naudingos labiausiai nuo klimato kaitos nukentėjusiems gyventojams, rėmimo. Pasak Komisijos, nacionaliniai partneriai palankiai vertino konkrečią prisitaikymo veiklą, nes piliečiai galėjo aiškiai matyti, kad imamasi veiksmų siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos.

22 Tačiau abiejuose iniciatyvos etapuose gebėjimų stiprinimas išliko svarbiu paramos atitinkamoms šalims bruožu, nes parengti darbuotojai išeidavo iš darbo. Mūsų apklausa išryškino šią problemą, nes 52 % respondentų manė, kad parengtų darbuotojų kaita yra didelė. Komisijos įgyvendinantieji partneriai aiškino, kad didelė darbuotojų kaita reiškia, jog gebėjimus reikia nuolat stiprinti. ES delegacija Ramiojo vandenyno regione atkreipė dėmesį į riziką, kad veiksmais gebėjimai galėjo būti pakeisti, o ne sustiprinti. Kai kuriais atvejais pirmenybė buvo teikiama nuolatiniam dėmesiui pajėgumų stiprinimui, o ne pirmajame etape nustatytų sėkmingų konkrečių prisitaikymo veiksmų išplėtimui, kad būtų galima patenkinti nuolatinį šių šalių poreikį. Tai reiškė, kad buvo mažiau išteklių pirmajame etape nustatytų sėkmingų konkrečių prisitaikymo veiksmų išplėtimui remti.

23 Tik trys iš 14 į mūsų imtį įtrauktų veiksmų (5 veiksmas Ramiojo vandenyno regione ir 6 bei 7 veiksmai Bangladeše) buvo susiję su tam tikru bandomosios prisitaikymo veiklos masto didinimu, t. y. apėmė naujas vietoves ir daugiau naudos gavėjų. Be to, tik 38 % mūsų apklausoje dalyvavusių respondentų manė, kad bandomųjų prisitaikymo projektų mastas buvo sistemingai padidintas. Perėjimo, kurio buvo tikėtasi, nuo gebėjimų stiprinimo veiklos prie konkretesnių prisitaikymo veiksmų antrajame iniciatyvos etape praktiškai ne visada būta. 1 langelyje pateikti du pavyzdžiai iš į mūsų imtį įtrauktų veiksmų, kai buvo įmanoma padidinti mastą, tačiau tai nebuvo padaryta.

Nepakankamai dėmesio buvo skirta moterims, nors jos neproporcingai nukentėjo nuo klimato kaitos poveikio

24 Komisijos planavimo dokumentuose, skirtuose į mūsų imtį įtrauktiems veiksmams, paaiškinta, kad moterys neproporcingai nukentėjo nuo klimato kaitos poveikio. Tačiau veiksmai nebuvo sistemingai orientuoti į moteris. Į mūsų imtį buvo įtraukti tik trys veiksmai¹¹, apėmę veiklą, konkrečiai skirtą moterų poreikiams tenkinti. 84 % mūsų apklausoje dalyvavusių respondentų manė, kad veiksmais turėtų būti labiau siekiama padėti moterims. 2 langelyje pateikti nepakankamo dėmesio moterims pavyzdžiai.

Kai kurie veiksmai skurdžiausiems namų ūkiams buvo neįperkami

25 Iniciatyvos tikslas buvo integruoti klimato kaitos aspektą į skurdo mažinimo pastangas ir ypatingą dėmesį skirti priemonėms, kurios tiesiogiai naudingos tiems, kas gyvena itin dideliame skurde¹³. Veiksmais buvo tikimasi padėti sumažinti skurdą didinant pažeidžiamų namų ūkių atsparumą.

26 Tačiau 2021 m. poveikio ir tvarumo ataskaitoje¹⁴, parengtoje įgyvendinant Pasaulinę paramos priemonę, nustatyta, kad kai kurie veiksmai nepasiekė skurdžiausių namų ūkių. Taip atsitiko dėl didesnės pragyvenimo rizikos, su kuria jie susiduria prisijungdami prie bandomųjų veiksmų, arba dėl to, kad naujų technologijų atkartojimas yra neįperkamas. Atlikus Kambodžoje, Nepale, Ramiojo vandenyno regione ir Tanzanijoje įvykdytų veiksmų tyrimus buvo nustatyta, kad dėl prisitaikymo intervencinių priemonių išlaidų labiausiai pažeidžiami namų ūkiai dažniausiai nebuvo įtraukti. Pavyzdžiui, 3 veiksmui Ramiojo vandenyno regione lietaus vandens talpyklų transportavimo į atokias išorines salas Palau skirtos išlaidos buvo neįperkamos mažesniems ir skurdesniems namų ūkiams.

Didelis išlaidų kintamumas rodo, kad kai kurių veiksmų efektyvumas galėjo būti didesnis

27 Veiksmų planą ir biudžetą vertino ES delegacijos ir Tarptautinės partnerystės generalinio direktorato kokybės peržiūros grupė. ES delegacija įvertino 6 ir 7 veiksmų („LoGIC“) Bangladeše išlaidų pagrįstumą, palyginti su planuotais rezultatais. Buvo siekiama valdymo išlaidas (t. y. vadovų, koordinatorių, administracinio, finansinio, ryšių ir IT personalo darbo užmokestį, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, biuro patalpų ir įrangos išlaidas bei organizacinių netiesioginių išlaidų dalį) apriboti iki maždaug 20 %. ES delegacija tai palankiai palygino su panašia intervencija, kurios valdymo išlaidos buvo šiek tiek didesnės. 2020 m. kovo mėn. atliktame „LoGIC“ tyrime nustatyta, kad viena iš stipriųjų veiksmo pusių buvo didelė procentinė finansavimo dalis, tiesiogiai naudinga vietos gyventojams.

28 Tačiau kalbant apie devynis į mūsų imtį įtrauktus veiksmus, Komisija nepakankamai įvertino išlaidų pagrįstumą. Trimis atvejais nebuvo analizuota, ar personalo ir transporto išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos (žr. 3 langelį).

29 Kadangi Komisija nepakankamai analizavo ir lygino išlaidas, mes patys atlikome valdymo išlaidų analizę, remdamiesi biudžetuose ir ataskaitose pateikta informacija. Mūsų atlikta į imtį įtrauktų veiksmų analizė parodė, kad valdymo išlaidos labai skyrėsi ir kad projektavimo etape buvo galima nustatyti didesnio efektyvumo priemones (žr. 7 diagramą).

30 Valdymo išlaidos buvo ypač didelės Ramiojo vandenyno regione. Pavyzdžiui, 1, 2 ir 5 veiksmų valdymo išlaidos sudarė atitinkamai 43 %, 59 % ir 53 % viso biudžeto. Ramiojo vandenyno regione valdymo išlaidos buvo ypač didelės dėl dviejų pagrindinių priežasčių:

1. valdymo išlaidos padidėjo dėl to, kad vienu metu vykdyti du atskiri veiksmai (pavyzdžiui, 1 ir 5), finansuoti pagal skirtingus iniciatyvos komponentus;
2. antrojo etapo (1, 2 ir 5) veiksmus valdė keli įgyvendinantieji partneriai, dėl to buvo pasitelkta įvairių regioninių organizacijų patirtis, tačiau tai lėmė dideles valdymo išlaidas.

31 Komisija nurodė, kad kai kurios išlaidos patenka į neapibrėžtąją zoną tarp valdymo ir veiklos. Tačiau ji negalėjo nurodyti, kokia dalis išleista kiekvienai iš jų. 4 langelyje pateikti šios problemos pavyzdžiai.

Užbaigti veiksmai iš esmės turėjo išdirbį, tačiau naudos gavėjų padėties pagerėjimas nebuvo įvertintas

32 Tai, kas buvo pasiekta, galima suskirstyti į dvi kategorijas:

1. išdirbis: tai, kas gauta arba pasiekta naudojant veiksmui skirtus išteklius, pavyzdžiui, parengtų žmonių skaičius, namų ūkių, taikančių naujus ūkininkavimo metodus, skaičius, išleistų leidinių skaičius, įgyvendinta prisitaikymo veikla;
2. rezultatai: dėl intervencijos pagerėjusi paramos gavėjų padėtis, pavyzdžiui, patobulinta kovos su klimato kaita politika, padidėjo galimybės gauti saugaus vandens, pagerėjo pakrančių apsauga, padaugėjo saugomų žemių, padidėjo gamyba ir pajamos, pagerėjo jų sveikata.

33 14 į mūsų imtį įtrauktų veiksmų paprastai buvo skirti gebėjimams stiprinti ir konkrečiai prisitaikymo veiklai (pakrančių valdymas, vandens saugumas, sveikatos priežiūra ir tvarus ūkininkavimas) vykdyti, daugiausia tai – bandomieji projektai. Įgyvendinant aštuonis veiksmus¹⁶ daugiausia dėmesio skirta prisitaikymui, keturiais veiksmais¹⁷ vienodai buvo siekiama abiejų tikslų, o du veiksmai daugiausia buvo skirti gebėjimams stiprinti¹⁸.

34 Į mūsų imtį buvo įtraukti septyni užbaigti veiksmai¹⁹, iš jų penkiais²⁰ iš esmės pasiektas lauktas išdirbis, pavyzdžiui, buvo parengtos nacionalinės kovos su klimato kaita strategijos arba padedama bendruomenėms, kad jos galėtų įgyvendinti novatoriškas prisitaikymo prie klimato kaitos priemones. Įgyvendinant 11 veiksmą Etiopijoje ir 3 veiksmą Ramiojo vandenyno regione nebuvo įvykdyta planuota veikla. Įgyvendinant 11 veiksmą buvo nutraukta gebėjimų stiprinimo veikla, o vertinant likusius veiksmus nebuvo įmanoma susieti pranešto išdirbio (fizinių laimėjimų) su konkrečiomis 34 apygardų (woreda) vietomis. Įgyvendinant 3 veiksmą nepavyko Nauru pastatyti planuoto nacionalinio vandens rezervuaro.

35 Kadangi iniciatyva truko 15 metų, buvo galimybė įvertinti rezultatus (t. y. naudos gavėjų padėties pagerėjimą). Įgyvendinantieji partneriai mums sakė, kad dėmesys rezultatams paskatintų atsakomybę ir padėtų pasiekti norimų ilgalaikių pokyčių. Vėlesnis rezultatų stebėjimas taip pat buvo būtinas siekiant nustatyti veiksmus, kuriais pasiekta ilgalaikė nauda, kad būtų galima daryti įtaką būsimai politikai ir atrinkti tinkamiausius veiksmus mastui didinti.

36 Tačiau nustatėme, kad Komisija neparengė reikiamos rodiklių, bazinių ir galutinių reikšmių sistemos, kad būtų galima įvertinti daugumos veiksmų rezultatus (žr. 5 langelį).

37 Ramiojo vandenyno regiono įgyvendinantieji partneriai pasiūlė, kad rezultatų rodikliai galėtų būti vertinami taikant pažangos stebėjimo veiksmą arba pasiliekant dalį veiksmui skirtų lėšų. Tačiau nustatėme, kad įgyvendinant iniciatyvą nebuvo vykdomas ankstesnių veiksmų rezultatų rodiklių pažangos stebėjimas.

Iniciatyva buvo siekiama veiksmų tvarumo pasitelkiant sinergiją, tačiau nepakankamai dėmesio skirta pasitraukimo strategijoms

38 Poveikio ir tvarumo tyrime pabrėžta sąsajų su kitais veiksmais svarba siekiant skatinti tvarumą. 80 % mūsų apklausoje dalyvavusių respondentų manė, kad iniciatyvos veiksmais pasiekta sinergija su kitais kovos su klimato kaita veiksmais. Mūsų atliktame veiksmų tyrime taip pat nustatyta daug sinergijos. Tačiau trimis atvejais²¹ trūko koordinavimo ir sąveikos su panašiais veiksmais. ES delegacijų atsakymai į keletą mūsų apklausos klausimų taip pat parodė, kad kai kuriais atvejais išlaikyti veiksmų rezultatų tvarumą buvo sudėtinga:

1. 28 % respondentų manė, kad įgyvendinant veiksmus nepakankamai dėmesio skiriama tvarumui;
2. 34 % respondentų manė, kad klimato kaitos aspekto integravimas į sektorių politiką nepadėjo parengti biudžetų, teisės aktų ir reglamentų;
3. 52 % mūsų apklausos respondentų manė, kad darbuotojų kaita buvo didelė (žr. 22 dalį).

39 2021 m. poveikio ir tvarumo ataskaitoje nustatyta, kad vykdant veiksmus apkritai neskirta daug dėmesio pasitraukimo strategijų, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad veikla būtų tęsiama pasibaigus finansavimui, rengimui (žr. 6 langelį).

40 Mūsų imtyje buvo septyni užbaigti veiksmai. Penkiems iš jų²², kad jie būtų tvarūs, papildomas ES finansavimas buvo skirtas arba įgyvendinant iniciatyvą, arba iš kitų ES programų. Tačiau kitiems dviem užbaigtiems veiksmams²³ trūko išteklių, kad pasibaigus finansavimui būtų galima tęsti veiklą. Ypač prastos buvo 11 veiksmo Etiopijoje tvarumo perspektyvos, nes trūko priemonių ir įrangos priežiūros (žr. 7 langelį).

Neįrodyta, kad dėl iniciatyvos padidėjo šalių atsparumas klimato kaitos poveikiui

41 Poveikis – tai ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai padariniai, kuriuos galima pastebėti praėjus tam tikram laikui po iniciatyvos įgyvendinimo. Tikėtinas ilgesnio laikotarpio Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso poveikis buvo didesnis šalių atsparumas klimato kaitos poveikiui. Tačiau nebuvo sukurta patikima stebėsenos ir vertinimo sistema, reikalinga iniciatyvos rezultatams ir poveikiui įvertinti, kaip 2015 m. buvo siūlyta visuotiniame vertinime²⁴ ir koncepcijos dokumente (žr. 35, 36, 37 dalis ir 5 langelį). Nebuvo vertinimo sistemos su bendrais rodikliais, pagal kuriuos būtų galima atsiskaityti už visus veiksmus. Todėl Komisija negalėjo apibendrinti visų veiksmų rezultatų, kad galėtų stebėti bendrus iniciatyvos rezultatus ir kad ją būtų galima laikyti atsakinga už jos laimėjimus. Vietoj to, paramos poveikis buvo įvardytas taip, kad jo nebuvo galima įvertinti. Pavyzdžiui:

1. Varšuvos sprendimu dėl nuostolių ir žalos²⁵, 2013 m. priimtu 19-oje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje, buvo įsteigtas Varšuvos tarptautinis nuostolių ir žalos mechanizmas, nurodant klimato kaitos padarytą žalą. 2014 m. leidinyje „Nuostoliai ir žala Afrikoje“ (angl. Loss and Damage in Africa), parengtame įgyvendinant 12 veiksmą („ClimDev“), buvo pateiktas vertinimas, į kurį reikia atsižvelgti nustatant šio mechanizmo įgyvendinimo procedūras. Tačiau jo indėlio masto nebuvo galima įvertinti;
2. 2019 m. straipsnyje apie Pasaulinį kovos su klimato kaita aljansą pasakojama, kaip jis prisidėjo formuojant pažangią ES ir paramą gaunančių šalių koaliciją, dėl kurios buvo galimas Paryžiaus susitarimas²⁶. Tačiau iniciatyvos indėlio siekiant Paryžiaus susitarimo nebuvo galima įvertinti.

42 Vienas iš bandymų įvertinti poveikį buvo 5 veiksmas Ramiojo vandenyno regione, į jį kaip rodiklis buvo įtrauktas „Notre Dame“ universiteto pasaulinio prisitaikymo iniciatyvos (angl. the University of Notre Dame Global Adaptation Initiative, ND-GAIN) dalyvaujančių šalių šalies indekso²⁷ pokytis. Šis indeksas įvertis rodo šalies atsparumą klimato kaitos poveikiui. Jam naudojami 45 rodikliai, siekiant įvertinti šalies pažeidžiamumą dėl klimato sutrikdymo ir jos pasirengimą investuoti į prisitaikymo veiksmus. Rėmėmės Komisijos bandymu įvertinti poveikį ir analizavome ND-GAIN šalių indeksų pokytį iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpiu nuo 2007 m. iki dabar. Nustatėme, kad daugumos šalių, gavusių finansavimą įgyvendinant iniciatyvą, ND-GAIN indeksas pagerėjo (žr. 8 diagramą). Daugeliu atvejų tai buvo mažiau nei keturi ND-GAIN skalės balai.

43 Šios iniciatyvos parama yra tik vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos šalių pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ND-GAIN indeksui. Iniciatyvos poveikis negali būti atskirtas nuo nacionalinių vyriausybių, kitų paramos teikėjų ir išorinių įvykių poveikio. Įtakos gali turėti ir kitas ES finansavimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad dabar su klimatu susiję veiksmai yra labiau įtraukti į orientacines daugiametes programas. Pavyzdžiui, Europos plėtros fondas ir Vystomojo bendradarbiavimo priemonė prisidėjo prie 9, 10, 11 ir 12 veiksmų, taip pat finansuotų įgyvendinant šią PKKKA iniciatyvą.

44 Dar vienas požymis, kad ND-GAIN indekso pagerėjimai negali būti siejami su šia iniciatyva, yra tas, kad daugelyje pažeidžiamų šalių, kurios negavo finansavimo, matyti panašus pagerėjimas. Be to, visos trys šalys, kurių ND-GAIN indeksas pablogėjo labiausiai (Nigerija, Bangladešas ir Mianmaras (Birma)), gavo finansavimą pagal šią iniciatyvą.

Komisija maksimaliai nepadidino iniciatyvos pridėtinės vertės

45 Šiame skyriuje vertinama, ar Komisija:

1. abiejuose Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso etapuose daugiausia dėmesio skyrė skurdžioms besivystančioms šalims, labiausiai pažeidžiamoms dėl klimato kaitos, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir mažoms besivystančioms salų valstybėms;
2. pritraukė, papildomą finansavimą iš ES valstybių narių, privačiojo sektoriaus ir kitų novatoriškų finansavimo mechanizmų, kaip buvo numatyta, kad būtų maksimaliai padidintas iniciatyvos poveikis;
3. skatino bendrą informuotumą apie iniciatyvą;
4. užtikrino patikimą visuotinę iniciatyvos išlaidų ir veiklos priežiūrą ir pasiekė pasaulinio ir AKR vidaus komponentų sinergiją;
5. parengė pasitraukimo strategiją, kuria būtų užtikrinta, kad įgyvendinant iniciatyvą įgyta patirtimi būtų pasinaudota naujoje DFP ir į tą patirtį būtų atsižvelgta rengiant veiklą, kuria būtų siekiama spręsti klimato kaitos problemas besivystančiose šalyse.

Antrajame etape sumažėjo dėmesys pažeidžiamiausioms šalims

46 Iniciatyva buvo siekiama padėti skurdžioms besivystančioms šalims, labiausiai pažeidžiamoms dėl klimato kaitos, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir mažoms besivystančioms salų valstybėms, padidinti jų gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio²⁸. Pirmajame etape Komisija nustatė savo pažeidžiamumo dėl klimato kaitos indeksą, kad pagal jį atrinktų šalis, kurioms parama būtų naudingiausia. Šiame etape parama buvo teikiama pažeidžiamiausioms mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir mažoms besivystančioms salų valstybėms, finansuojant 24 iš 29 šalių (žr. 9 diagramą)²⁹.

47 Komisijos indeksas buvo pagrįstas trimis veiksniais: bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNPj) vienam gyventojui, su klimato kaita susijusiu pažeidžiamumu ir įsipareigojimu dalyvauti dialoge klimato kaitos politikos klausimais. Tačiau jį taikant neatsižvelgta į kitas lėšas, skirtas padėti šalims kovoje su klimato kaita. Todėl Komisija nežinojo, ar ji remia šalis, kurios pagal ODP (žr. 04 dalį) arba iš kitų paramos teikėjų jau buvo gavusios reikšmingą finansavimą, kaip pagalbą joms prisitaikant prie klimato kaitos poveikio.

48 Antrajame etape Komisijos būstinė nustojo atnaujinti savo pažeidžiamumo indeksą ir nebenaudojo jo atrinkdama šalis finansavimui gauti. Veikiau Komisija rėmėsi ND-GAIN indeksu, kad įvertintų šalių pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, tačiau nenaudojo jo kaip atrankos priemonės.

49 Antrajame etape Komisija skyrė lėšas atsižvelgdama į ES delegacijų prašymus, kuriuos tvirtino priimančiųjų šalių vyriausybės. Tačiau šis į paklausą orientuotas metodas nebuvo sėkmingai nukreiptas į pažeidžiamas šalis, kurios negavo finansavimo pirmajame etape. Ypač paminėtina, kad:

1. kelios mažiau pažeidžiamos šalys gavo papildomą finansavimą antrajame etape, nors jos jau buvo gavusios finansavimą pirmajame etape (žr. 10 diagramą). Šios šalys daugiausia buvo mažos besivystančios salų valstybės, pavyzdžiui, Mauricijus (didžiausią ND-GAIN indeksą turinti finansuojama paramos gavėja, gerokai mažiau pažeidžiama nei kiti paramos gavėjai), Maldyvai, Seišeliai ir Rytų Timoras, tačiau taip pat buvo įtrauktas Butanas – mažiau pažeidžiama šalis, kuri laipsniškai, t. y. 2023 m., bus išbraukta iš mažiausiai išsivysčiusių šalių grupės;
2. kelios šalys, kurios nebuvo nei mažiausiai išsivysčiusios, nei mažos besivystančios salų valstybės, taip pat gavo finansavimą antrajame etape. Tai buvo Dramblio Kaulo Krantas, Namibija, Nigerija ir Šri Lanka. Be to, antrajame etape pagal dvi dideles daugiašales programas finansavimas buvo skirtas ir kelioms šalims, kurios nebuvo nei mažiausiai išsivysčiusios, nei mažos besivystančios salų valstybės (pavyzdžiui, Brazilijai, kuri yra aukštesnių nei vidutinių pajamų šalis);
3. kelios mažiausiai išsivysčiusios šalys, kurios buvo labai pažeidžiamos dėl klimato kaitos poveikio, tačiau negavo paramos pirmajame etape, vis dar negavo šalies finansavimo antrajame etape. Tai buvo Afganistanas, Angola, Burundis, Centrinės Afrikos Respublika, Eritrėja, Gvinėja ir Jemenas (žr. 10 diagramą). Nors politinė padėtis kai kuriose iš šių šalių buvo nestabili, jos vis tiek pasinaudojo kita dvišale ES parama pagal ODP (žr. 04 dalį);
4. tiek pagal Komisijos indeksą, tiek pagal ND-GAIN indeksą mažos besivystančios salų valstybės iš esmės buvo laikomos mažiau pažeidžiamomis dėl klimato kaitos poveikio nei mažiausiai išsivysčiusios šalys. Tai gali atrodyti nelogiška, atsižvelgiant į kylančio jūros lygio keliamą egzistencinę grėsmę. Tačiau jūros lygio kilimas sudarė 10 % galutinio šalies įverčio pagal Komisijos indeksą ir 4 % pagal ND-GAIN indeksą. Indeksuose buvo daug kitų veiksnių, į kuriuos buvo atsižvelgta vertinant šalių pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, pavyzdžiui, potvyniai, sausros, audros ir priklausomybė nuo žemės ūkio, šie veiksniai mažiausiai išsivysčiusioms šalims buvo itin aktualūs. Tiek pirmajame, tiek antrajame etape trečdalis finansuotų šalių buvo mažos besivystančios salų valstybės, nors pagal indeksus jos buvo laikomos gerokai mažiau pažeidžiamomis nei mažiausiai išsivysčiusios šalys. Be to, Ramiojo vandenyno mažos besivystančios salų valstybės gavo 16 kartų daugiau lėšų vienam gyventojui nei mažiausiai išsivysčiusios Afrikos šalys. Komisija laikėsi nuomonės, kad palyginti didelis dėmesys mažoms besivystančioms salų saloms ir didelis jų finansavimas, tenkantis vienam gyventojui, buvo tinkamas dėl jų mažumo ir izoliacijos.

Iniciatyva nepritraukė papildomo finansavimo, kurio buvo tikėtasi

50 Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba pripažino, kad iniciatyvos sėkmė priklauso nuo to, ar bus sutelkti dideli ištekliai (žr. 8 langelį).

51 Nors būta keletas bandymų paskatinti aktyvesnį dalyvavimą, Komisijai nepavyko išplėsti ES paramos, teikiamos šiai iniciatyvai, bazės. Galiausiai per visą 14 metų laikotarpį (2007–2020 m.) buvo sutelkta 728,8 milijono eurų, nors antrame etape tai buvo pavyzdinė ES iniciatyva. Taigi, bendras finansavimas ir toliau buvo gerokai mažesnis nei Komisija tikėjosi. Nors pirmajame etape kai kurios ES valstybės narės (Estija, Airija, Kipras ir Švedija) šiai iniciatyvai ribotai skyrė 28,8 milijono eurų³¹ papildomų įnašų, antrajame etape dvišalių įnašų nebuvo.

52 Iniciatyva buvo siekiama ne tik padidinti ES valstybių narių įnašus, bet ir skatinti naujoviškus finansavimo būdus bei pritraukti daug įvairesnių suinteresuotųjų subjektų, nevalstybinių subjektų ir privačiojo sektoriaus atstovų šalyse partnerėse. Parlamentas taip pat paragino nustatyti aplinkosaugos mokesčius, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kitus naujoviškus finansavimo mechanizmus. Komisija numatė įsteigti patikos arba krepšelio fondus³², kad būtų galima sutelkti finansavimą iš įvairių šaltinių (vyriausybės, paramos teikėjų, privačiojo sektoriaus ir pan.). Tačiau tai neįvyko. 2015 m. atlikus iniciatyvos vertinimą nustatyta, kad privačiojo sektoriaus dalyvavimas tebebuvo gana silpnas.

53 Apskritai dėl iniciatyvai skirto finansavimo lygio Komisija negalėjo įgyvendinti savo pradinio užmojo sukurti pasaulinį aljansą, ir tai apribojo galimybes spręsti klimato kaitos problemas besivystančiose šalyse. 2019 m. straipsnyje apie Pasaulinį kovos su klimato kaita aljansą rašoma, kad „2007 m. rugsėjo mėn. pradėjus veikti Pasauliniam kovos su klimato kaita aljansui gana greitai tapo aišku, kad papildomų išteklių, kuriuos galėtų sutelkti Europos Komisija, nepakaks, kad būtų galima daryti didelę įtaką maždaug 70-ies mažiausiai išsivysčiusių ir (arba) mažų besivystančių valstybių narių pozicijoms derybose dėl klimato kaitos“³³.

Iniciatyva pasiekė daug šalių, tačiau informuotumas ir matomumas išliko riboti

54 ES delegacijos visame pasaulyje žinojo apie šią iniciatyvą ir reguliariai gaudavo Pasaulinės paramos priemonės informacinę medžiagą bei naujienlaiškius. Tačiau mūsų apklausa parodė, kad daug ES delegacijų (46 %) mano, jog ši iniciatyva besivystančiose šalyse nėra labai gerai žinoma. Be to, 77 % respondentų manė, kad viena iš priežasčių, trukdančių kai kurioms pažeidžiamoms šalims prašyti finansinės paramos, yra nepakankamas informuotumas apie galimą finansavimą.

55 ES valstybių narių nuolatinės atstovybės apie iniciatyvą žinojo nedaug. Prie to prisidėjo ir tai, kad Komisija nerengė metinių ataskaitų Tarybai, kuriose būtų apibendrinti pagrindiniai iniciatyvos laimėjimai, kaip iš pradžių planuota įgyvendinimo programoje³⁴.

56 Kitos priežastys, dėl kurių informuotumas apie šią iniciatyvą išliko mažas, nors buvo finansuoti veiksmai daugiau nei 80 šalių, buvo šios:

1. komunikacijos veikla kai kuriose šalyse (11 veiksmas Etiopijoje ir 13 veiksmas Nigeryje) matomumo suteikė ES, bet ne iniciatyvai;
2. buvo daug įvairių informacijos šaltinių, įskaitant kelias interneto svetaines³⁵, ir tai reiškia, kad informacija apie iniciatyvą buvo skleidžiama įvairiais komunikacijos kanalais;
3. dėl lygiagretaus „pasaulinio“ (finansuojamo pagal bendradarbiavimo finansinę priemonę) ir „AKR vidaus“ (finansuojamo EPF) komponentų įgyvendinimo iniciatyvos vaizdas bei matomumas tapo neryškūs ir galėjo sukelti painiavą, ypač išorės suinteresuotiesiems subjektams.

Sudėtinga iniciatyvos struktūra ir tai, kad nebuvo aiškiai apibrėžtas jos perimetras, ribojo jos pridėtinę vertę

57 Iniciatyva nebuvo susijusi su konkrečiu paramos būdu ir ja nebuvo remiamas konkretus sektorius arba priemonė, kurių dar nebūtų rėmę kiti fondai (ES ir ne ES).

58 2007 m. komunikate ir susijusiame 2008 m. tarnybų darbiniame dokumente Komisija išdėstė savo iniciatyvos viziją. Ji manė, kad iniciatyva papildo daugelį jau esamų klimato kaitos fondų ir iniciatyvų, visų pirma Mažiausiai išsivysčiusių šalių fondą, Specialųjį klimato kaitos fondą, Prisitaikymo fondą ir Pasaulinį aplinkos fondą. Komisija ketino didžiąją dalį iniciatyvos lėšų skirti tiesiogiai vyriausybėms, teikdama bendrąją arba sektorinę paramą biudžetui, o ne taikyti projektais grindžiamą metodą, kuris būtų vykdomas per JT įgyvendinančiąsias agentūras, kaip buvo finansuojant kitiems fondams.

59 Tačiau ši iniciatyva, kaip ir kiti jau egzistuojantys fondai, daugiausia buvo grindžiama projektais, be to, nemažai pagalbos buvo skiriama per JT organizacijas arba ES valstybių narių vystymosi organizacijas (žr. 5 diagramą ir 12 dalį). Todėl nebuvo aiškaus skirtumo tarp šios iniciatyvos ir daugelio teminių fondų, skirtų klimato kaitos problemai besivystančiose šalyse spręsti.

60 Komisija negalėjo matyti tikro bendro iniciatyvos išlaidų ir veiklos vaizdo, o tai būtų palengvinę strateginį išteklių planavimą. Finansuoti veiksmai niekuo nesiskyrė nuo kitų ES veiksmų, skirtų klimato kaitos problemai besivystančiose šalyse spręsti. Kai kuriais atvejais lėšos buvo panaudotos pagal kitas ES programas finansuojamiems veiksmams papildyti. Dėl to kyla klausimų, kokia pridėtinė vertė sukuriama, kai atskira iniciatyva, turinti savą valdymo struktūrą, įgyvendinama tiems patiems veiksmams finansuoti. Atsižvelgiant į tai, kad visi veiksmai buvo remiami tų pačių fondų (pagal bendradarbiavimo finansinę priemonę ir Europos plėtros fondo), buvo neaišku, kodėl kai kuriais atvejais buvo priimtas sprendimas pridėti Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso ženklą, o kitais – ne.

61 Be to, kad nebuvo aiškiai apibrėžtas iniciatyvos perimetras, iniciatyvos padalijimas į du komponentus ir dvi pagalbines priemones buvo nereikalingai sudėtingas (žr. 06, 07 dalis ir 2 lentelę). Ne tik trūko sinergijos, bet ir tai, kad buvo vykdomi atskiri veiksmai (pavyzdžiui, 3 ir 4 veiksmai Ramiojo vandenyno regione), efektyvumo požiūriu buvo vargiai prasminga. Sujungus veiksmus būtų pasiekta masto ekonomija (tas pat pasakytina apie 1 ir 5 veiksmus Ramiojo vandenyno regione), ir ji būtų padėjusi sumažinti dideles valdymo išlaidas (žr. 30 dalį). Sudėtinga struktūra trukdė iniciatyvai tapti darnia visuma.

62 Pagal abi priemones surengtuose regioniniuose susitikimuose pavyko pasimokyti ir pasidalyti su veiksmais susijusia patirtimi. Paramos priemonėmis prisidėta prie veiksmų planavimo, jas taikant įdiegti savo saityno dalijimosi žiniomis įrankiai. Tačiau neradome jokio pagrįsto pagrindimo, kodėl struktūros (turinčios savo atitinkamas interneto svetaines ir pan.) buvo dubliuotos – dėl to kilo sutapimo ir galimo neefektyvumo rizika. Pavyzdžiui, 2021 m. gegužės mėn. surengtas regioninis seminaras buvo susijęs tik su Pasauline paramos priemone. Tai buvo praleista proga, nes seminaro metu galėjo būti pasinaudota AKR vidaus paramos priemonės patirtimi su regioninėmis organizacijomis.

Įgyvendinant iniciatyvą buvo aktyviai nustatoma įgyta patirtis, tačiau Komisija nenustatė aiškios pasitraukimo strategijos

63 Nemažai pasimokyta įgyvendinant pagal iniciatyvą finansuojamus veiksmus, pavyzdžiui, būtinybė:

1. įvertinti politikos formuotojų poreikį gauti su veiksmų įgyvendinimu susijusią informaciją apie klimatą;
2. užtikrinti bendruomenės priemonių, skirtų klimato kaitos veiksmams planuoti, tvarumą jas integruojant į mokyklų ir universitetų mokymo programas;
3. įtraukti specialiai moterims, jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms skirtą veiklą;
4. stiprinti atitinkamų ministerijų ir už finansus atsakingos ministerijos bendradarbiavimą;
5. daugiau dėmesio skirti sėkmingai pasiektų veiksmų tęstinumui.

64 76 % mūsų apklausoje dalyvavusių respondentų manė, kad įgyvendinant iniciatyvą buvo nustatyta naudinga įgyta patirtis, ir tai gali padėti pagerinti paramą, teikiamą šalyse pagal 2021–2027 m. daugiametes orientacines programas. 2021 m. Komisija pasitelkė Pasaulinę paramos priemonę, kad per regioninius seminarus su ES delegacijomis būtų dalijamasi patirtimi ir kad įgyta patirtis būtų įtraukta į 2021–2027 m. ODP turinį. Komisija taip pat pasimokys iš poveikio ir tvarumo tyrimo, taip pat iš tyrimo, susijusio su iniciatyvos patirtimi prisitaikymo stebėsenos ir vertinimo srityje. Su konkrečiais veiksmais susijusia patirtimi dalijamasi iniciatyvos interneto svetainėse, bendradarbiavimo platformose ir „Cap4Dev“ bendruomenės platformoje. Žiniomis ir įgyta patirtimi dalijamasi Pasaulinės paramos priemonės interneto svetainėje – jos naudotojų skaičius per trejus metus išaugo nuo 8 000 iki 30 000 (žr. 11 diagramą).

65 Nustatėme, kad Komisija iniciatyvos atžvilgiu neparengė aiškios pasitraukimo strategijos. 2021 m. Reglamente dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP „Globali Europa“) nustatyta, kaip 2021–2027 m. laikotarpiu pagal temines biudžeto eilutes bus finansuojamos pasaulinės iniciatyvos. Taip pat nustatyta, kad konkretūs šalių ar regioniniai veiksmai bus finansuojami iš dvišalio bendradarbiavimo paketų. Atsižvelgdama į tai, Komisija nusprendė nutraukti šią iniciatyvą.

66 Šiuo metu turima informacija apie iniciatyvą išplatinama įvairiuose dokumentuose. Komisija neparengė aiškios pasitraukimo strategijos, apimančios tolesnius iniciatyvos etapus. Taip pat neaišku, kas bus daroma su įvairiomis interneto svetainėmis ir visais techniniais dokumentais, aiškinamaisiais dokumentais, mokymų ir seminarų medžiaga, kurie buvo parengti įgyvendinant Pasaulinę ir AKR vidaus paramos priemones.

67 Komisija nepaaiškino, kaip ji ketina užtikrinti žinių produktų prieinamumą pasibaigus šiai iniciatyvai ir kaip planuoja perduoti įgytą patirtį 2021 m. spalio mėn. veiklą pradėjusiai ES nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų (NĮV) Pasaulinei paramos priemonei. Taip pat neaišku, kaip ši nauja priemonė rems tebevykdomą veiklą, kurią planuojama tęsti iki 2025 m.

Išvados ir rekomendacijos

68 Apskritai nustatėme, kad neįrodyta, jog iniciatyva turėjo poveikį šalių atsparumui klimato kaitai. Kalbant apie efektyvumą, užbaigus veiksmus gauta išdirbių tačiau kartais tai brangiai kainavo.

69 Įgyvendinant iniciatyvą nebuvo vertinama, kaip pagerėjo paramos gavėjų padėtis, taip pat pakankamai dėmesio nebuvo skiriama labiausiai nukentėjusių asmenų poreikiams. Dėl naujų technologijų naudojimo išlaidų skurdžiausiems namų ūkiams buvo sunkiau pasinaudoti programa. Be to, tik keliuose veiksmuose buvo numatyta veikla, skirta konkrečiai moterų poreikiams tenkinti.

70 Iniciatyva buvo skirta instituciniams gebėjimams stiprinti, tačiau jos tvarumas buvo ribotas dėl didelės darbuotojų kaitos. Todėl perėjimas, kurio buvo tikėtasi, nuo gebėjimų stiprinimo ir bandomosios veiklos prie prisitaikymo veiksmų masto didinimo, pasiekiant daugiau paramos gavėjų, nevyko sistemingai (20–26 ir 32–44 dalys).

1 rekomendacija. Daugiausia dėmesio skirti tiems, kuriuos klimato kaita paveikė labiausiai

Finansuodama kovos su klimato kaita veiksmus besivystančiose šalyse, Komisija turėtų:

1. atrinkti rodiklius, pradines ir tikslines vertes veiklos rezultatams įvertinti;
2. atsižvelgiant į kiekvienos šalies aplinkybes nustatyti plataus užmojo tikslus, susijusius su moterų, kurios tiesiogiai gautų naudos iš veiksmų, dalimi ir daugiau dėmesio skirti skurdžiausiems namų ūkiams;
3. viena po kito vykdomų veiksmų atveju gerinti gebėjimų stiprinimo ir kitos veiklos pusiausvyrą, kad daugiau konkrečių prisitaikymo veiksmų pasiektų daugiau žmonių, tiesiogiai nukentėjusių nuo klimato kaitos poveikio.

Tikslinė įgyvendinimo data: nuo 2024 m. sausio mėn. finansuojami veiksmai.

71 Nė viename Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso etape nebuvo pritraukta laukiamo papildomo valstybių narių ir privačiojo sektoriaus finansavimo. Nepaisant šios didelės finansavimo spragos, per 15 metų trukusią iniciatyvą Komisija neperžiūrėjo savo pradinių plataus užmojo tikslų. Be to, antrajame etape dėl Komisijos nustatytų finansavimo paskirstymo kriterijų parama pažeidžiamiausioms šalims buvo skiriama proporcingai mažiau paramos.

72 Komisija nepakankamai išnagrinėjo daugumos atrinktų veiksmų biudžete numatytų išlaidų pagrįstumą. Mūsų atlikta analizė parodė, kad veiksmų valdymo išlaidos labai skyrėsi ir buvo ypač didelės Ramiojo vandenyno regione. Nustatėme, kad Komisija galėjo sutaupyti lėšų, jei būtų atlikusi išsamesnę išlaidų analizę.

73 Nors iniciatyva pradėta įgyvendinti 2007 m. ir ja remta daugiau kaip 80 šalių, besivystančios šalys ir ES valstybės narės ir toliau apie ją žinojo nedaug. Taip buvo iš dalies dėl to, kad finansuojamų veiksmų nebuvo galima atskirti nuo kitų ES veiksmų, kuriais siekiama spręsti klimato kaitos problemas besivystančiose šalyse. Be to, iniciatyvos efektyvumui įtakos turėjo jos organizacijos sudėtingumas, ypač paramos priemonių ir finansavimo srautų dubliavimas.

74 Papildomų Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso etapų nebus, tačiau jis suteikė naudingos patirties kitoms pavyzdinėms pasaulinėms vystymosi iniciatyvoms, kurias ES gali įgyvendinti ateityje (žr. 27–31 ir 45–67 dalis).

2 rekomendacija. Pasinaudoti įgyta patirtimi įgyvendinant būsimas pasaulines vystymosi iniciatyvas

Rengdama būsimas pasaulines vystymosi iniciatyvas Komisija turėtų atsižvelgti į Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso patirtį, ir visų pirma ji turėtų:

1. peržiūrėti tikslus, kai įgyvendinimo metu paaiškėja, kad nėra pakankamai lėšų;
2. strategiškai paskirstyti finansavimą taikant objektyvius kriterijus, kuriais taip pat būtų atsižvelgiama į finansinę paramą tam pačiam sektoriui, kurią šalys partnerės gauna iš kitų šaltinių;
3. sistemingai analizuoti ir dokumentuoti į biudžetą įtrauktų veiksmų išlaidų pagrįstumą;
4. skatinti bendrą informuotumą apie iniciatyvą vykdant komunikacijos veiklą, skirtą pagalbą gaunančioms šalims ir potencialiems paramos teikėjams.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2024 m. balandis

Šią ataskaitą priėmė III kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Bettinos Jakobsen, 2023 m. sausio 10 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Priedas

Į imtį įtrauktų veiksmų apžvalga

Santrumpos

AKR: Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybės

AKRVO: Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacija

DFP: daugiametė finansinė programa

EPF: Europos plėtros fondas

INTPA GD: Tarptautinės partnerystės generalinis direktoratas

IPCC: Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija

KVTBP: Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė

LOGIC: Vietos valdžios iniciatyva dėl klimato kaitos

MBSV: mažos besivystančios salų valstybės

MIŠ: Mažiausiai išsivysčiusios šalys

NDC: nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai

ND-GAIN: „Notre Dame“ pasaulinė prisitaikymo iniciatyva

ODP: orientacinės daugiametės programos

PKKKA (+): Pasaulinis kovos su klimato kaita aljansas (plius)

VBFP: Vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė

Terminų žodynėlis

Klimato kaitos švelninimas: išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas arba ribojimas dėl jų poveikio klimatui.

Parama biudžetui: tiesioginis ES pagalbos pervedimas į šalies partnerės nacionalinį iždą, atsižvelgiant į tam tikras sąlygas.

Prisitaikymas prie klimato kaitos: šalių ir bendruomenių pažeidžiamumo klimato kaitai mažinimas, didinant jų gebėjimą atlaikyti jos poveikį.

Programos sąmata: šalies partnerės parengtas ir Europos Komisijos patvirtintas dokumentas, kuriame nustatyta bendradarbiavimo ar vystymo veikla, kuri turi būti įgyvendinta, ir būtini finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai.

Komisijos atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=63424

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=63424

Audito grupė

Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiami Audito Rūmų atliktų auditų, susijusių su įvairių sričių ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatai. Audito užduotis Audito Rūmai atrenka ir parengia taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams riziką, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko III audito kolegija „Išorės veiksmai, saugumas ir teisingumas“, vadovaujama Audito Rūmų narės Bettinos Jakobsen. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Hannu Takkula, jam padėjo kabineto vadovas Turo Hentilä ir kabineto atašė Nita Tennilä; pagrindinis vadybininkas Alejandro Ballester Gallardo, užduoties vadovė Loulla Puisais – Jauvin, auditoriai Mark Marshall ir Flavia Di Marco. Kalbinę pagalbą teikė Zoe Dennis. Grafinį dizainą padėjo parengti Alexandra Mazilu. Britta Gauckler ir Roussalia Nikolova padėjo parengti klausimyną. Katja Dudzińska ir Gitana Letukytė teikė administracinę pagalbą.

Galinės išnašos

¹ Climate Change 2022: Mitigation of Climate Change, Working Group III Contribution to the IPCC Sixth Assessment Report.

² Europos Parlamentas, Pranešimas dėl klimato kaitos poveikio pažeidžiamiems besivystančių šalių gyventojams, 2021 04 07.

³ Global Trends 2040, March 2021, National Intelligence Council.

⁴ Komisijos komunikatas „ES ir skurdžių labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų besivystančių šalių Pasaulinio klimato kaitos aljanso (PKKKA) sukūrimas“, COM(2007) 540.

⁵ United Nations Department of Economic and Social Affairs Economic Analysis.

⁶ Office of the High Representative for the Least Developed Countries, Landlocked Developing Countries and Small Island Developing States.

⁷ Pavyzdžiui, Afrikos Sąjungai, Karibų forumui ir Ramiojo vandenyno aplinkos programos sekretoriatui.

⁸ NĮV partnerystė.

⁹ Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso plius koncepcijos dokumente nustatyti iniciatyvos antrojo etapo, apimančio 2015–2020 m., prioritetai (Žr. „The plus of GCCA+. The Global Climate Change Alliance Plus. An EU flagship initiative supporting climate resilience, 18.12.2015).

¹⁰ UN WomenWatch: Women, Gender Equality and Climate Change.

¹¹ 6, 7, 13 veiksmai.

¹² National Commission for Women and Children, Royal Government of Bhutan, 2020: „Gender and Climate Change in Bhutan“.

¹³ Komisijos komunikatas COM(2007) 540.

¹⁴ Global Climate Change Alliance Plus Impact and Sustainability Report, 2021 m.

¹⁵ Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento 181 straipsnio 6 dalis, 2018 m. liepos mėn.

¹⁶ 1, 6, 7, 8, 9, 11, 13 ir 14 veiksmai.

¹⁷ 3, 4, 5, 12 veiksmai.

¹⁸ 2 ir 10 veiksmai.

¹⁹ 3, 4, 8, 9, 11, 12 ir 13 veiksmai.

²⁰ 4, 8, 9, 12 ir 13 veiksmai.

²¹ 3, 8 ir 12 veiksmai.

²² 3, 4, 8, 9 ir 12 veiksmai.

²³ 11 ir 13 veiksmai.

²⁴ Evaluation of the Global Climate Change Alliance (GCCA) Global programme World-Wide: Final Report, 2015.

²⁵ UN Framework Convention on Climate Change (UNFCCC) loss and damage.

²⁶ Walter Kennes, 2019: The origins of the GCCA: remembering how the alliance was born.

²⁷ University of Notre Dame-Global Adaptation Index.

²⁸ Komisijos komunikatas COM(2007) 540.

²⁹ Walter Kennes, 2019.

³⁰ Anders Wijkman, EP Rapporteur: „Global Climate Change Alliance between the European Union and poor developing countries most vulnerable to climate change“, 23.9.2008.

³¹ Estija (0,8 milijono eurų), Airija (23 milijonai eurų), Kipras (0,6 milijono eurų) ir Švedija (4,4 milijono eurų).

³² Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso įgyvendinimo sistema“, SEC(2008) 2319.

³³ Walter Kennes, 2019.

³⁴ Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SEC(2008) 2319.

³⁵ www.gcca.eu, www.intraacpgccaplus.org, www.europa.eu/capacity4dev/gcca-community.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2023

PDF	ISBN 978-92-847-9493-5	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/63966	QJ-AB-23-005-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-9482-9	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/88015	QJ-AB-23-005-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2023 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika nustatyta Audito Rūmų sprendime Nr. 6-2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Todėl paprastai pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi bet kokie padaryti pakeitimai. Tie asmenys, kurie pakartotinai naudoja Audito Rūmų turinį, neturi iškreipti pirminės prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Būtina gauti papildomą leidimą, jei tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikiami trečiųjų asmenų kūriniai.

Gavus tokį leidimą, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi bet kokie naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų:

- 2 diagrama ir 1 lentelė – piktogramos: šios diagramos parengtos naudojant https://flaticon.com išteklius. © Freepik Company S.L. Visos teisės saugomos.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktą privatumo ir autorių teisių politiką.

Audito Rūmų logotipo naudojimas

Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Audito Rūmų sutikimo.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct centrų. Artimiausio centro adresą galite rasti internetu (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

Telefonu arba raštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696,
• naudodami šią formą: european-union.europa.eu/contact-eu/write-us_lt.

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (european-union.europa.eu).

ES leidiniai
ES leidinius galite peržiūrėti arba užsisakyti adresu op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos dokumentų centrą (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (eur-lex.europa.eu).

ES atvirieji duomenys
Portale data.europa.eu suteikiama prieiga prie ES institucijų, įstaigų ir agentūrų atvirųjų duomenų rinkinių. Šiuos duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Be to, portale suteikiama prieiga prie daugybės Europos šalių duomenų rinkinių.