Sienų kontrolę padedančios užtikrinti ES informacinės sistemos – veiksminga priemonė, tačiau daugiau dėmesio reikia skirti savalaikiams ir išsamiems duomenims

Santrauka

Sukūrus Šengeno erdvę, buvo panaikinti patikrinimai kertant sienas tarp dalyvaujančiųjų šalių, kurias sudaro 22 ES valstybės narės ir keturios kitos Europos šalys. Tačiau panaikinus vidaus sienas, tampa svarbesnė veiksminga Šengeno erdvės išorės sienų kontrolė ir stebėjimas. Išorės sienų kontrolė yra labai svarbi ES piliečiams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams.

Siekdama padėti sienos apsaugos pareigūnams kontroliuoti Šengeno erdvės išorės sienas, ES sukūrė šias informacines sistemas arba bendrus keitimosi informacija pagrindus: Šengeno informacinę sistemą (SIS II); Vizų informacinę sistemą (VIS); Eurodac (Europos prieglobsčio daktiloskopinių duomenų bazę – pirštų atspaudų lyginimo sistemą). Be to, Europos sienų stebėjimo sistema (Eurosur) ir keleivio duomenų įrašo (PNR) sistemomis teikiama tolesnė parama sienos apsaugos institucijoms.

Šių sistemų sukūrimui ir priežiūrai reikėjo didelių tiek ES, tiek dalyvaujančiųjų Šengeno valstybių, investicijų. Remdamiesi turima informacija, įvertinome, kad šioms sistemoms sukurti iš ES biudžeto skirta daugiau kaip 600 milijonų eurų. Atsižvelgdami į vis didėjantį spaudimą prie ES išorės sienų, kuris kyla dėl pastarojo meto saugumo ir migracijos padėties, audito metu siekėme nustatyti šių sistemų kūrimo ir naudojimo aspektus, kurie gali padėti sienos apsaugos pareigūnams efektyviau atlikti savo darbą. Be to, mūsų pastabos ir rekomendacijos gali padėti ES finansavimą, kuris bus numatytas kitoje daugiametėje finansinėje programoje, skirti šioms sistemoms remti.

Pagrindinis mūsų audito klausimas buvo „Ar pagrindinės ES vidaus saugumo informacinės sistemos efektyviai padeda užtikrinti sienų kontrolę?“. Darome išvadą, kad sienos apsaugos pareigūnai, atlikdami patikrinimus kertant sieną, vis didesniu mastu naudojasi ir remiasi šiomis sistemomis. Tačiau šiuo metu kai kurie duomenys nėra įtraukiami į šias sistemas, o kiti duomenys yra neišsamūs arba nėra įvedami laiku. Todėl mažėja patikrinimų kertant sieną efektyvumas.

Nustatėme, kad šios sistemos iš esmės buvo tinkamai parengtos patikrinimams kertant sieną palengvinti ir mūsų aplankytos valstybės narės (Suomija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas ir Lenkija) iš esmės laikėsi taikomos teisinės sistemos nuostatų. Vis dėlto, kai kurių valstybių, palyginti su kitomis, nacionaliniai SIS II ir VIS komponentai padeda atlikti efektyvesnius patikrinimus kertant sieną.

Buvo labai vėluojama įgyvendinti Eurosur ir PNR IT sprendimus tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. Todėl sienos apsaugos pareigūnai ir kitos institucijos negalėjo pasinaudoti šių sistemų privalumais.

Šengeno vertinimo mechanizmas atlieka svarbų vaidmenį apsaugant ES išorės sienas. Vertinimai paprastai yra išsamūs ir metodiški ir apima pagrindinius šių sistemų aspektus. Tačiau valstybės narės labai ilgai šalina nustatytus trūkumus. Taip yra dėl to, kad nėra privalomų įvertinimo ataskaitų priėmimo ir taisomųjų veiksmų įgyvendinimo terminų.

Nors valstybės narės vis dažniau naudojasi informacinėmis sistemomis, jos galėtų jomis naudotis sistemingiau. Atlikome sienos apsaugos pareigūnų apklausą ir nustatėme, kad anksčiau ar vėliau daugiau kaip pusė jų leido žmonėms kirsti sieną nepasinaudoję šiomis sistemomis. Be to, atkreipėme dėmesį į išduotų vizų skaičiaus ir patikrintų vizų skaičiaus skirtumą.

Sienos apsaugos pareigūnai sistemų duomenimis naudojasi kaip savo sprendimų, kurie turi poveikį Europos piliečių saugumui, priėmimo pagrindu. Todėl duomenų kokybė yra labai svarbi. Pagal ES teisės aktus atsakomybė už duomenų kokybę tenka valstybėms narėms. Nustatėme, kad teisės aktuose, kuriais reglamentuojamos Europos informacinės sistemos, mažai kalbama duomenų kokybės kontrolės klausimu. Nors eu-LISA kas mėnesį atlieka automatizuotus SIS II duomenų kokybės tikrinimus, rezultatai yra prieinami tik susijusioms valstybėms narėms, todėl agentūra ar Komisija negali įvertinti atskirų šalių pažangos, padarytos sprendžiant duomenų kokybės klausimus. Nei eu-LISA, nei Komisija neturi jokių vykdymo užtikrinimo įgaliojimų, kurie leistų užtikrinti, kad valstybės narės laiku pašalintų duomenų kokybės problemas.

Sienos apsaugos pareigūnai ne visada iš informacinių sistemų duomenis gauna laiku ir jie ne visada išsamūs. Pavyzdžiui, tikrindami vardą ir pavardę SIS II sienos apsaugos pareigūnai gali gauti šimtus rezultatų (daugiausia klaidingai teigiamų rezultatų), kuriuos jie teisiškai privalo patikrinti rankiniu būdu. Dėl to ne tik patikrinimai kertant sieną tampa mažiau efektyvūs, bet ir didėja realių atitikčių nepastebėjimo rizika. Neišsamūs SIS II įrašai taip pat turi poveikį kitoms su ja susijusioms sistemoms.

Išskyrus Eurodac atvejį, paprastai nėra privalomų duomenų įvedimo terminų. Pavyzdžiui, Eurosur skirta informacijai apie padėtį prie sienų perduoti tikruoju laiku. Tačiau, nors kai kurios šalys, kurias apėmė mūsų auditas, iš tikrųjų veda informaciją į Eurosur tikruoju laiku, kitos tai daro kartą per savaitę. Nuo 2003 m., kai pradėjo veikti Eurodac, nebuvo nė vienų metų, kuriais visos valstybės narės būtų laiku perdavusios reikalaujamą informaciją. Dėl informacijos perdavimo vėlavimo atsakinga už prašymų suteikti prieglobstį tvarkymą gali būti paskirta klaidinga šalis.

Komisijai pateikiame šias rekomendacijas:

• Skatinti naudotis SIS II ir VIS mokymo aplinkomis
• Pagreitinti atliekant Šengeno vertinimus nustatytų trūkumų šalinimą
• Analizuoti vizų patikrinimų neatitikimus
• pagerinti duomenų kokybės kontrolės procedūras;
• sumažinti duomenų įvedimo vėlavimus.

Įžanga

Šengeno erdvė

Sukūrus Šengeno erdvę, kurią šiuo metu sudaro 26 Šengeno valstybės, (žr. 1 diagramą), visi keliautojai gali kirsti vidaus sienas jų netikrinant pasienyje. Be to, panaikindamos patikrinimus kertant sieną dalyvaujančios šalys sutiko vykdyti bendrą vizų politiką ir oficialiai įtvirtino policijos ir teisminį bendradarbiavimą.

Šaltinis: Europos Parlamentas.

Du trečdaliai ES piliečių Šengeno erdvę laiko vienu iš pagrindinių ES pasiekimų. Tačiau beveik 70 % jų mano, kad ES turi padaryti daugiau, kad apsaugotų savo išorės sienas¹.

Informacinės sistemos, naudojamos Šengeno erdvės išorės sienoms kontroliuoti

Panaikinus vidaus sienas, reikia užtikrinti veiksmingą išorės sienų kontrolę ir stebėjimą, siekiant užkirsti kelią nusikalstamumui ir terorizmui ir kontroliuoti migraciją. Siekdama padėti sienos apsaugos pareigūnams kontroliuoti Šengeno erdvės išorės sienas, ES sukūrė keletą informacinių sistemų arba bendrų keitimosi informacija pagrindų. Dažniausiai naudojamos sistemos: Šengeno informacinė sistema (SIS II), Vizų informacinė sistema (VIS), Eurodac (Europos prieglobsčio daktiloskopinių duomenų bazė – pirštų atspaudų lyginimo sistema), Europos sienų stebėjimo sistema (Eurosur) ir keleivio duomenų įrašo (PNR) sistema (žr. 2 diagramą). Be to, ES kuria dvi papildomas informacines sistemas, tiesiogiai susijusias su sienų saugumu, – atvykimo ir išvykimo sistemą ir Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą, kurios turėtų pradėti veikti atitinkamai 2020 ir 2021 m.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

Šengeno valstybių sienos apsaugos pareigūnai SIS II, VIS ir Eurodac naudoja asmenims tikrinti pasienio kontrolės punktuose. Eurosur ir PNR sistema yra naudojamos informacijai apie įvykius, įvykusius prie ES išorės sienų ir už jų ribų, ir lėktuvų keleivius, atvykstančius prie sienų, gauti. Jos padeda numatyti sienų saugumui svarbius įvykius. 3 diagramoje parodyta, kaip sienos apsaugos pareigūnai turėtų naudotis šiomis sistemomis atlikdami patikrinimus kertant sieną, ir priede pateikiamas išsamesnis aprašymas, kurios iš šių informacinių sistemų yra prieinamos kurioms šalims.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

Šios sistemos naudotojos taip pat yra įvairios nacionalinės teisėsaugos institucijos, muitinės, vizų ir teisminės institucijos. Be to, jos yra atsakingos už atitinkamų duomenų įvedimą į šias sistemas. PNR sistemos atveju, informaciją teikia oro transporto bendrovės.

Sienos apsaugos pareigūnai (ir kitos institucijos), naudojančios šias sistemas valstybėse narėse, turi prieigą prie ES centrinių sistemų per savo nacionalines sistemas, kurios yra specialiai sukurtos šiam tikslui. ES teisės aktų leidėjai nustatė minimalius reikalavimus, taikomus šių nacionalinių informacinių sistemų įgyvendinimui, ES teisės aktuose².

ES lygmeniu Europos Komisija, ypač Migracijos ir vidaus reikalų generalinis direktoratas (DG HOME), prisiima visą atsakomybę už informacinių sistemų, išskyrus PNR sistemą, kurioje nėra ES lygmens centrinio komponento (tačiau kuriai gali būti skiriamas ES finansavimas), kūrimą ir finansavimą. Nuo 2012 m. Komisija pavedė Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrai (eu-LISA) saugoti duomenis ir prižiūrėti SIS II, Eurodac ir VIS sistemas. O Eurosur valdo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (EBCGA), vadinama Frontex, ir valstybės narės.

Remdamiesi turima informacija, įvertinome, kad sistemų, kurias apėmė mūsų auditas, ES lygmens komponentų sukūrimo sąnaudoms padengti iš ES biudžeto skirta daugiau kaip 600 milijonų eurų suma³. Bendra metinė sistemų eksploatavimo išlaidų suma buvo apytikriai 61,5 milijono eurų⁴. Be to, valstybės narės padeda padengti nacionalinių sistemų kūrimo ir priežiūros išlaidas iš savo biudžeto. Nors ne visada turima informacijos apie valstybių narių išlaidas, skiriamas savo nacionalinėms sistemoms, yra požymių, kad šios sumos yra gana didelės. Pavyzdžiui, be 95 milijonų eurų, mokamų iš ES biudžeto, valstybės narės SIS II sukūrimui išleidžia dar apie 235 milijonus eurų⁵.

Audito apimtis ir metodas

ES nuolat stengiasi didinti ES sienų saugumą, kuris yra ES piliečiams svarbi tema. Atsižvelgdami į vis didėjantį spaudimą prie ES išorės sienų, kuris kyla dėl pastarojo meto saugumo ir migracijos padėties, savo audito metu siekėme nustatyti šių sistemų kūrimo ir naudojimo aspektus, kurie gali padėti sienos apsaugos pareigūnams efektyviau atlikti savo darbą. Be to, mūsų pastabos ir rekomendacijos gali padėti ES finansavimą, kuris bus numatytas kitoje daugiametėje finansinėje programoje, skirti šioms sistemoms remti.

Pagrindinis audito klausimas buvo:

• ar pagrindinės ES vidaus saugumo informacinės sistemos efektyviai padeda užtikrinti sienų kontrolę?

Šis audito klausimas buvo išskaidytas į šiuos tris smulkesnius klausimus:

• ar ES vidaus saugumo informacinės sistemos tinkamai parengtos efektyviems patikrinimams kertant sieną palengvinti?
• Ar atliekant patikrinimus kertant sieną ES vidaus saugumo informacinės sistemos suteikia sienos apsaugos pareigūnams atitinkamą, savalaikę ir išsamią informaciją?

Mūsų auditas apėmė šias penkias sistemas: Šengeno informacinę sistemą (SIS II), Vizų informacinę sistemą (VIS), Eurodac (Europos prieglobsčio daktiloskopinių duomenų bazę – pirštų atspaudų lyginimo sistemą), Europos sienų stebėjimo sistemą (Eurosur) ir keleivio duomenų įrašo (PNR) sistemą.

Vertinome, ar naudodamiesi šiomis sistemomis (tiek nacionaliniais, tiek centriniais ES sistemų komponentais) sienos apsaugos pareigūnai ir kiti pareigūnai galėjo tinkamai patikrinti į Šengeno erdvę atvykstančius asmenis sienos perėjimo punktuose⁶. Jiems priskiriami sausumos sienos perėjimo punktai, jūrų uostai ir oro uostai (kurie kai kurioms valstybėms narėms yra vienintelės ES išorės sienos).

Peržiūrėjome ir išanalizavome strateginius dokumentus, įvertinimus ir statistinius duomenis, susijusius su penkiomis mūsų audituotomis sistemomis, taip pat įvairius dokumentus, susijusius su jų įdiegimu tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu. Be to, aplankėme pasienio kontrolės punktus ir dalyvavome pokalbiuose su sienų apsaugos institucijomis Suomijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Liuksemburge ir Lenkijoje. Taip pat apklausėme DG HOME, Frontex ir eu-LISA darbuotojus.

Taip pat atlikome ES sienos apsaugos pareigūnų apklausą 28 ES valstybėse narėse ir 4 Šengeno asocijuotosiose valstybėse (Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje), kad sužinotume jų, kaip šių sistemų naudotojų, nuomonę. Gavome 951 atsakymą.

Pastabos

Informacinių sistemų kūrimas palengvina efektyvius patikrinimus kertant sieną, tačiau jų trūkumų šalinimas užtrunka ilgai

Įvertinome, ar mūsų aplankytos Šengeno valstybės sukūrė informacines sistemas, kai to buvo reikalaujama pagal ES teisės aktus. Taip pat tikrinome Šengeno vertinimo mechanizmą ir kiek prieinamų ES lėšų Šengeno valstybės panaudojo savo nacionalinėms sistemoms sukurti ir tobulinti.

Informacinės sistemos iš esmės atitiko ES reikalavimus, tačiau neveikė vienodai efektyviai

Nors kiekviena Šengeno valstybė yra vienintelė atsakinga už savo sienų apsaugą, kad jų bendradarbiavimas siekiant apsaugoti erdvę būtų veiksmingas, reikalingas tam tikro lygio patikrinimų kertant sieną suderinimas. Minimalūs valdymo reikalavimai padeda užtikrinti patikrinimų kertant sieną ir į informacines sistemas įvedamų duomenų nuoseklumą ir kokybę.

Kiekviena Šengeno valstybė turi sukurti savo papildomas nacionalines sistemas, kurios būtų sujungtos su centrinėmis ES sistemomis. Visos mūsų aplankytos Šengeno valstybės tai padarė laikydamosi reikalavimų, nustatytų atitinkamuose teisės aktuose. Vis dėlto, nustatėme, kad, nors visos sistemos atitiko bendrus minimalius reikalavimus, ne visos nacionalinės sistemos buvo vienodai efektyvios. Tolesnėse dalyse pateikiami keli pavyzdžiai.

Kai kurios šalys nesuteikia galimybės naudotis visomis centrinėse ES sistemose teikiamomis funkcijomis per savo nacionalines sistemas, todėl sumažėja patikrinimų kertant sieną efektyvumas. Pavyzdžiui, centrinėje SIS II sistemoje teikiama galimybė saugoti ir tikrinti pirštų atspaudus. Tai svarbu, nes iš pagrindinių asmens duomenų, pavyzdžiui, vardo ir pavardės arba gimimo datos, ne visada įmanoma tiksliai nustatyti asmens tapatybę. Tokie duomenys gali būti suklastoti arba asmuo gali atsisakyti juos pateikti. Pagal pirštų atspaudus galima nustatyti asmens tapatybę kur kas tikriau. Tačiau galimybės atlikti biometrines paieškas, remiantis SIS saugomais pirštų atspaudais, dar yra ne visose Šengeno valstybių nacionalinėse sistemose, nes kai kuriose būtiniems techniniams sprendimams įdiegti reikia daugiau laiko. Nors pirštų atspaudų identifikavimo galimybe buvo galima naudotis centriniu lygmeniu, tik 10 Šengeno valstybių patvirtino, kad jos pasirengusios ja naudotis.

Tikrindami vizą arba pasą sienos apsaugos pareigūnai kartais iš sistemų gauna pranešimus apie klaidas. Taip gali būti dėl keleto priežasčių, pavyzdžiui, nepakankamos pirštų atspaudų kokybės, junglumo problemų arba problemų, susijusių su viza. Nors centrinės ES sistemos paprastai parodo klaidų pobūdį, kai kurios nacionalinės sistemos, pavyzdžiui, Liuksemburgo ir Suomijos, tik praneša, kad klaida įvyko, nepateikdamos jos apibūdinimo. Tai reiškia, kad sienos apsaugos pareigūnai turi ištirti klaidos priežastį ir galimai perduoti keleivį tolesniam patikrinimui (vadinamajai antrosios linijos kontrolei), taigi ir atidėti keleivio patikrinimą ir kelionę.

SIS II atveju, Šengeno valstybės gali įeiti arba siųsti užklausas į centrinę duomenų bazę arba šiuo tikslu sukurti savo nacionalines kopijas. Nors dauguma jų naudoja savo nacionalines kopijas, kai kurios (Danija, Suomija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Slovėnija) tiesiogiai jungiasi prie Europos duomenų bazės. Jei Šengeno valstybės naudoja nacionalines SIS II kopijas, šios kopijos turi būti nuolat sinchronizuojamos su centrine Europos duomenų baze, siekiant užtikrinti, kad patikrinimai kertant sieną būtų grindžiami naujausia informacija. Tačiau dviejose iš į mūsų imtį įtrauktų šalių (Lenkijoje ir Prancūzijoje) vertinimai parodė įrašų nacionalinėse kopijose ir centrinėje duomenų bazėje skirtumus.

Taip pat nustatėme, kad tam tikri teisiniai apribojimai valstybių narių lygmeniu (duomenų apsaugos ir nacionalinio saugumo taisyklės) trukdė efektyviai keistis žmogiškaisiais ištekliais. Faktiškai, sienos apsaugos pareigūnams, besilankantiems kitoje Šengeno valstybėje (pavyzdžiui, siekiant padėti vykdyti griežtesnę kontrolę per migracijos krizę Graikijoje ir Italijoje), neleidžiama naudotis tos šalies nacionalinėmis sistemomis. Iš esmės jie negali savarankiškai vykdyti kontrolės, o tik padėti nacionaliniams sienos apsaugos pareigūnams. Nors jie gali suteikti skirtingo laipsnio pagalbą vykdant antrosios linijos kontrolę (pavyzdžiui, Šengeno valstybė gali pasinaudoti eksperto suklastotų dokumentų srityje iš kitos Šengeno valstybės paslaugomis), jie gali teikti tik ribotą pagalbą atliekant dokumentų patikrinimus pasienio kontrolės punktuose. Kita kliūtis yra kalbinės problemos, susijusios su darbu kitoje Šengeno valstybėje.

Nauda, kurią sienos apsaugos pareigūnai gauna iš šių sistemų, priklauso nuo to, ar jie yra tinkamai išmokyti jomis naudotis. Nustatėme, kad, kadangi nėra SIS II ir VIS skirtos mokymo aplinkos, įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu mūsų aplankytose valstybėse narėse, sienos apsaugos pareigūnai turi praktikuotis su jomis „realioje“, o ne „saugioje“ aplinkoje, kurioje jie galėtų išbandyti savybes ir scenarijus, su kuriais nedažnai susiduria darbe (pavyzdžiui, atitiktis, pagal kurią nustatoma tariamo teroristo pasienio kontrolės punkte arba dingusio nepilnamečio tapatybė).

Dėl vėlavimo įgyvendinant Eurosur ir PNR sistemas sienos apsaugos institucijos negalėjo dalintis svarbia informacija

Eurosur ir PNR sistemoms taikoma įgyvendinimo tvarka skyrėsi nuo taikomos toms sistemoms, kurias kūrė ir valdė eu-LISA. Dėl įvairių priežasčių buvo praleisti kai kurie abiejų sistemų diegimo terminai ir vėluojama jas įdiegti. Todėl svarbi informacija, kuriai teikti buvo skirtos šios sistemos, keletą mėnesių liko neprieinama.

Eurosur sukūrė Frontex (Europos komponentas) ir valstybės narės (nacionaliniai komponentai). Jos galutinio naudotojo sąsaja yra vienoda visoms dalyvaujančioms nacionalinėms institucijoms. Ši sistema skirta Frontex ir ES valstybių narių bendradarbiavimui stiprinti, siekiant padidinti jų informuotumą ir gebėjimą reaguoti į padėtį prie ES išorės sienų. Valstybės narės turėtų prisidėti informacija apie padėtį prie savo sienos (vadinamosiomis savo nacionalinėmis padėties vaizdo sistemomis, kuriose pateikiama informacija apie neteisėtus sienos kirtimus, tarpvalstybinį nusikalstamumą, krizines situacijas ir kitus įvykius, tiesiogiai susijusius su išorės sienų kontrole), siekiant sukurti bendrą žvalgybą ir susidaryti padėties visoje Europoje vaizdą. Tai yra naudinga, pavyzdžiui, nustatant sienos apsaugos pareigūnų dislokavimo pirmenybę arba aptinkant įtartinas transporto priemones/laivus.

Vėlavimas plėtojant Eurosur buvo susijęs su nacionalinių koordinavimo centrų (NKC) įkūrimu. Nacionaliniai koordinavimo centrai koordinuoja visų institucijų, atsakingų už išorės sienų stebėjimą, keitimąsi informacija. Eurosur reglamente reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų savo nacionalinius koordinavimo centrus iki 2014 m. gruodžio mėn. Tačiau praėjus beveik ketveriems metams atlikto vertinimo metu nustatyta, kad kelios valstybės narės dar ne visiškai laikosi reikalavimų⁷. Be to, tik pusė valstybių narių savanoriškai keitėsi informacija apie savo stebėjimo išteklių paskirstymą ir papildoma informacija iš savo nacionalinių padėties vaizdo sistemų.

Eurosur įgyvendinimas taip pat vėlavo ES lygmeniu. Frontex negavo reikalaujamo saugumo sertifikato savo tinklui iki 2017 m. pabaigos – praėjus trejiems metams po teisės aktų įsigaliojimo. Be šio sertifikato nebuvo galima dalytis įslaptinta informacija Eurosur tinklu. Vėlavimas įgyvendinant Eurosur reiškė, kad visos ES padėties vaizdas buvo neišsamus, o tai trukdė valstybėms narėms bendradarbiauti.

PNR sistema vis dar nėra visiškai veikianti. Kitaip nei kitos sistemos, ji buvo sukurta direktyva, o ne reglamentu. Todėl valstybėms narėms buvo palikta kurti savo PNR sistemas atskirai, be jokios bendros Europos platformos. Decentralizuotam įgyvendinimui palankų sprendimą priimti daugiausia paskatino bendro sutarimo dėl asmens duomenų apsaugos, saugojimo ir atskleidimo nebuvimas.

Daugelis valstybių narių laiku neįgyvendino PNR sistemos. Keturiolika valstybių narių laiku neįgyvendino keleivio duomenų įrašo duomenų tvarkymo taisyklių⁸. Jie turėjo atitikti direktyvos⁹ reikalavimus iki 2018 m. gegužės 25 d. Tačiau iki 2019 m. kovo mėn. pabaigos, praėjus 10 mėnesių nuo galutinio termino, Ispanija, Nyderlandai ir Suomija dar nebuvo pranešusios Komisijai apie kokias nors priemones, kurių ėmėsi nacionaliniu mastu PNR sistemai įgyvendinti¹⁰.

Pagal PNR sistemą reikalaujama, kad būtų perduodami visų skrydžių į Šengeno erdvę ir iš jos keleivių duomenys. Mūsų audito metu nė viena mūsų aplankyta valstybė narė, išskyrus Liuksemburgą, šiuo tikslu nebuvo sudariusi susitarimų su visomis atitinkamomis oro transporto bendrovėmis.

PNR sistema buvo sukurta kaip svarbi terorizmo ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, aptikimo ir tyrimo priemonė. Lygindamos PNR duomenis su saugumo duomenų bazėse pateikiama informacija atitinkamos institucijos gali aptikti pavojingus asmenis. Dėl to, kad kai kurios PNR sistemos dar neveikia, tų šalių sienos apsaugos institucijos negauna išankstinės informacijos apie jų sienas kertančius didelę riziką keliančius asmenis.

Kadangi PNR sistemoje renkami tik keleivių tapatybės ir kelionių duomenys, reikia kitų duomenų bazių, kad būtų galima patikrinti, ar konkretus keleivis kelia grėsmę saugumui. Dauguma valstybių narių šiuo tikslu naudoja SIS II. Tačiau reglamentą galima aiškinti skirtingai. Pavyzdžiui, Prancūzija SIS II reglamentą aiškino taip, kad pagal jį neleidžiama naudoti SIS II užklausų dėl keleivių sąrašų. Faktiškai, tai reiškia, kad tikrinant sąrašus, ar nėra įtariamų teroristų, Prancūzijoje naudojamasi tik informacija iš nacionalinių duomenų bazių. Jeigu SIS II yra perspėjimas apie įtariamąjį ir tas įtariamasis yra žinomas kitoms Europos institucijoms, tačiau nežinomas Prancūzijos institucijoms, joms atliekant PNR patikrą tas asmuo nebus aptiktas.

Atliekant Šengeno vertinimus įvertinami patikrinimai kertant sieną, tačiau jų trūkumų šalinimas užtrunka ilgai

Nuo 2013 m. Šengeno valstybės ir Komisija buvo bendrai atsakingos už stebėjimo ir vertinimo mechanizmo, numatyto Šengeno erdvės taisyklėse („Šengeno acquis“), įgyvendinimą. Šio mechanizmo tikslas – užtikrinti, kad Šengeno valstybės taisykles taikytų veiksmingai, nuosekliai ir skaidriai. Tikrinome, ar pasiekiamas mechanizmo tikslas.

Dabartinė daugiametė vertinimo programa buvo sukurta 2014 m. 2015–2019 m. laikotarpiui ir apima visas 26 Šengeno šalis. Kiekviena valstybė vertinama kartą per penkerių metų laikotarpį.

1 langelyje aprašomas tipinis vertinimo vizitas. Vertinimo grupės narius skiria Šengeno valstybės, remdamosi Komisijos kvietimais dėl skyrimo (kiekvienam vertinimui skelbiamas atskiras kvietimas dėl skyrimo ir Šengeno valstybėms nustatomas dviejų savaičių terminas vertintojams paskirti). eu-LISA vertintojai gali dalyvauti šiuose vizituose, tačiau jie juose reguliariai nedalyvauja. Šengeno vertinimų išlaidos yra mažos, palyginti su informacinių sistemų išlaidomis. 2014–2018 m. laikotarpiu Komisija Šengeno vertinimams skyrė 11,9 milijono eurų. Dabartinė daugiametė programa buvo įgyvendinta, kaip planuota, įgyvendinant metines vertinimo programas.

Patikrinome mūsų aplankytų šalių Šengeno vertinimus. Nustatėme, kad šie vertinimai buvo išsamūs ir metodiški ir apėmė pagrindinius šių sistemų aspektus. Juose buvo pateiktos išsamios veiklos rekomendacijos ir konkrečios rekomendacijos dėl informacinių sistemų tobulinimo. Tačiau nustatytų trūkumų šalinimas gali trukti keletą metų.

Vertinimo ataskaitos projektas užbaigiamas per šešias savaites nuo vertinimo vizito, tačiau gali prireikti metų, kad Komisija ataskaitą patvirtintų, o Taryba priimtų rekomendacijas. Jos priėmimas apima daugybę konsultacijų su Šengeno valstybe ir Komisija procedūrų. Nėra susitarta dėl šių konsultacijų terminų.

Tarybai priėmus rekomendacijas, atitinkamos Šengeno valstybės turi tris mėnesius veiksmų planui, skirtam Tarybos rekomendacijoms įgyvendinti, pateikti. Šį veiksmų planą turi peržiūrėti ir patvirtinti Komisija ir vertinimo grupė.

Nėra nustatytų jokių šių veiksmų planų įgyvendinimo terminų, nors Šengeno valstybės turi pradėti teikti ataskaitas apie jų įgyvendinimą praėjus šešiems mėnesiams nuo plano patvirtinimo. Tai reiškia, kad nuo momento, kai aptinkamas trūkumas, galėtų praeiti beveik dveji metai, kol Šengeno valstybė pradėtų teikti ataskaitas apie taisomuosius veiksmus, kurių ji ėmėsi. 4 diagramoje parodyta procedūra, atliekama po vertinimo vizito.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

Iki šiol pagal dabartinį vertinimų ciklą buvo atliekamas ne daugiau kaip vienas paskelbtas Šengeno valstybės vertinimo vizitas. Komisija remiasi pačių Šengeno valstybių teikiamoms jų sutartų veiksmų planų įgyvendinimo ataskaitomis. Todėl esama rizikos, kad trūkumai nebus pašalinti iki kito vertinimo etapo po penkerių metų. Po to galėtų praeiti dar dveji metai, kol tos šalies institucijos įgyvendins taisomuosius veiksmus.

Komisija gali pasiūlyti atlikti tolesnius kontrolinius vizitus, jeigu Šengeno valstybė neįgyvendina savo veiksmų plano, tačiau nėra veikiančių kitų mechanizmų įgyvendinimo vykdymui užtikrinti. Teoriškai, jeigu Šengeno valstybėje nustatomi nuolatiniai dideli trūkumai išorės sienų valdymo srityje, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali rekomenduoti, kad ši šalis atnaujintų kontrolę prie savo sienų su kitomis Šengeno valstybėmis.

Pagal 2013 m. reglamentą dėl Šengeno vertinimo mechanizmo¹¹, Komisija privalo kasmet teikti ataskaitą Parlamentui ir Tarybai dėl atliktų vertinimų, pateiktų rekomendacijų ir su taisomaisiais veiksmais susijusios padėties. Komisija tokios ataskaitos dar neparengė.

Išskyrus Suomiją, kurios vertinimo ataskaita audito metu nebuvo užbaigta, buvo atliekamas visų mūsų aplankytų Šengeno valstybių vertinimas. Stebėjome jų pažangą įgyvendinant savo veiksmų planus ir nustatėme įvairius įgyvendinimo lygius. Remiantis pateiktais įrodymais, Lenkija per dvejus metus nuo vertinimo vizito įgyvendino 79 % savo rekomendacijų, Prancūzija per ketverius metus nuo vertinimo vizito įgyvendino 87 % rekomendacijų ir Liuksemburgas, kuris buvo įvertintas 2018 m., įgyvendino 92 % rekomendacijų. Iš Italijos gauti įrodymai parodė, kad praėjus dvejiems metams nuo vertinimo vizito šalyje tebevyko 15 % jos rekomendacijų įgyvendinimas.

ES valstybės narės tik ribotai naudojosi prieinamu ES finansavimu, kad patobulintų sienų kontrolės informacines sistemas

Pagrindinė ES sienų kontrolės finansinės paramos priemonė yra Vidaus saugumo fondas (VSF), kurio 2014–2020 m. laikotarpio pradinis asignavimas sudaro 3,8 milijardo eurų. Jį sudaro:

• VSF sienų priemonė (2,76 milijardo eurų), pagal kurią teikiama finansinė parama išorės sienų valdymui ir bendrai vizų politikai. Įgyvendinant VSF sienų finansinės paramos priemonę dalyvauja visos ES valstybės, išskyrus Airiją ir Jungtinę Karalystę. VSF išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonėje taip pat dalyvauja keturios Šengeno asocijuotosios šalys (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija);
• VSF policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė (1,04 milijardo eurų), pagal kurią teikiama finansinė parama policijos bendradarbiavimui, nusikalstamumo prevencijai ir kovai su juo, įskaitant neteisėtą migrantų gabenimą. Įgyvendinant VSF policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonę dalyvauja visos ES valstybės, išskyrus Daniją ir Jungtinę Karalystę.

Iki 2017 m. dauguma valstybių narių nenurodė jokių reikšmingo dydžio išlaidų. Kadangi išlaidas buvo pradėta naudoti vėlai, valstybės narės lėšas naudojo lėtai. Komisijos nuomone, pagrindinė to priežastis yra susijusios sudėtingos pirkimų procedūros. Audituotos valstybės narės taip pat pažymėjo, kad taip įvyko dėl susijusios papildomos administracinės naštos. Pavyzdžiui, jos pažymėjo, kad, net truputį padidinus nacionalinei programai skirtą sumą, reikia išsamiai peržiūrėti tą programą.

Į mūsų audito imtį įtrauktose šalyse 3–29 % jų Vidaus saugumo fondo asignavimų (61,2 milijono eurų) buvo skirta penkioms audituojamoms sistemoms (žr. 5 diagramą). Iš šios sumos jos skyrė 43 % (26,5 milijono eurų) priežiūros projektams ir 57 % (34,7 milijono eurų) išplėtimo projektams. Šias lėšas jos daugiausia naudojo SIS II ir VIS priežiūrai ir Eurosur ir PNR sistemos išplėtimui.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai, remiantis Europos Komisijos pateiktais duomenimis.

Sienos apsaugos pareigūnai ne visada gauna išsamius duomenis iš sistemų, o tai kenkia patikrinimų efektyvumui

Vertinome, kokiu mastu valstybės narės dalijasi atitinkama, savalaike ir išsamia informacija informacinėmis sistemomis, įtrauktomis į audito imtį. Peržiūrėjome turimus statistinius duomenis, siekdami įvertinti, kokiu mastu Šengeno šalys naudoja šias sistemas atlikdamos savo patikrinimus kertant sieną ir keisdamosi informacija. Be to, tikrinome, ar šios šalys nedelsdamos įvedė išsamius duomenis.

Valstybės narės vis dažniau naudojasi sistemomis dalydamosi informacija, tačiau patikrinimai galėtų būti sistemingesni

Nuo to momento, kai asmenys atvyksta į pasienio su Šengeno erdve kontrolės punktą, sienos apsaugos pareigūnams prireikia Europos informacinių sistemų, kad jos padėtų jiems patvirtinti asmens tapatybę ir patikrinti, ar jiems leidžiama atvykti į Šengeno erdvę.

SIS II

Bet kuri Šengeno valstybė, turinti informacijos apie asmenį, kuris turi būti sulaikytas pasienyje (kaip nustatyta atitinkamuose teisės aktuose), turėtų SIS II sukurti perspėjimą. Taip sudaromos galimybės bet kurios dalyvaujančios šalies sienos apsaugos pareigūnams imtis veiksmų prieš juos, kai jie susiduria su tuo asmeniu atlikdami patikrinimus kertant sieną (žr. 2 langelį).

Nustatėme, kad 2013–2017 m. atitikčių, susijusių su ieškomais asmenimis ir daiktais, nustatytų remiantis kitų šalių kilmės perspėjimais skaičius beveik patrigubėjo (žr. 6 diagramą).

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis eu-LISA duomenimis.

Didesnis atitikčių skaičius atitinka nuolat didėjantį SIS II perspėjimų skaičių – nuo maždaug 50 milijonų 2013 m. iki daugiau kaip 76 milijonų 2017 m. Dauguma perspėjimų (76 %) yra susiję su pamestais arba pavogtais dokumentais.

Eurostato duomenimis¹², trečiųjų šalių piliečių, kuriems prie išorės sienų buvo neleista atvykti, skaičius kito nuo mažo (440 000) 2017 m. iki didelio (beveik 500 000) 2009 m. Informacinėmis sistemomis suteikiama būtina pagalba nustatant tipiškiausias nurodytas atsisakymo leisti atvykti priežastis. Tačiau Šengeno valstybės ne visada nurodo arba užfiksuoja priežastį, dėl kurios asmeniui prie išorės sienos buvo atsisakyta leisti atvykti.

Kaip aprašyta pirmiau, informacinėms sistemoms pateiktų užklausų skaičius nuolat didėja. Nacionalinės institucijos per audito pokalbius teigė, kad jos patikrina kiekvieną asmenį, bandantį kirsti išorės sieną. Tačiau mūsų apklausa parodė, kad daugiau kaip pusė sienos apsaugos pareigūnų buvo susidūrę su situacija, kai nepasitikrinę sistemose turėjo nuspręsti, ar praleisti asmenį.

Šaltinis: Audito Rūmų apklausa.

Informacinių sistemų naudojimas taip pat priklauso nuo išorės aplinkos, kurioje atliekami patikrinimai. Kai kurių tipų sienos kirtimas yra daug sudėtingesnis nei kitų. Pavyzdžiui, laivuose atliekami patikrinimai dažnai nukenčia dėl junglumo problemų. Vizitų į dvi šalis metu pastebėjome tokias problemas, trukdančias užbaigti patikrinimus kertant sieną. Atliekant patikrinimus judančiuose traukiniuose kyla panašių techninių sunkumų.

Eurodac

Kitas intensyvesnio Šengeno valstybių keitimosi duomenimis pavyzdys yra keitimasis jais per sistemą Eurodac, kurioje joms galima užregistruoti prieglobsčio prašytojus ir asmenis, bandančius neteisėtai kirsti sieną, paimant jų pirštų atspaudus. Nuo 2003 m. galioja ES valstybių narių susitarimas¹³, kad prašymai suteikti prieglobstį turėtų būti nagrinėjami toje šalyje, kurioje pareiškėjas pirmiausia deklaruoja savo ketinimą prašyti prieglobsčio. Kai nacionalinė administracija palygina asmens pirštų atspaudus su Eurodac užregistruotais pirštų atspaudais, grįžta atitikties informacija, jeigu tas asmuo anksčiau prašė prieglobsčio kitoje ES šalyje ir turėtų būti į ją grąžinamas.

Asmenų, kurie jau pateikė prašymą suteikti prieglobstį kitoje valstybėje narėje, pateiktų prašymų suteikti prieglobstį skaičius labai didėjo iki 2016 m., kuriais buvo migracijos krizės pikas. Dauguma pareiškėjų, kurie bandė prašyti prieglobsčio Prancūzijoje arba Vokietijoje, iš pradžių buvo atvykę į kitą ES šalį, kaip parodyta 8 diagramoje.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis eu-LISA duomenimis.

Keleivio duomenų įrašas

PNR sistema – nauja sistema. Nors valstybės narės ją įgyvendindamos naudojasi bendru teisiniu pagrindu, jų gebėjimas naudotis sistema keičiantis informacija tebėra ribotas, kaip paaiškinta 28 dalyje.

Eurosur

Valstybės narės Eurosur naudoja labai nevienodai. 2013–2017 m. Eurosur buvo užregistruota 140 000 incidentų. Tačiau daug dalyvaujančių šalių neužregistravo gana daug incidentų¹⁴. Austrija, Belgija, Kipras, Čekija, Vokietija, Danija, Prancūzija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Švedija ir Slovėnija kiekviena atskirai užregistravo mažiau kaip po 5 000 incidentų, o Vengrija, aktyviausia šalis, užregistravo 25 000 incidentų. Informacijos, kuria dalijasi valstybės narės, rūšys taip pat skiriasi. Jos gali pasirinkti, ar įvesti tik privalomą informaciją (pavyzdžiui, duomenis, susijusius su neteisėta migracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, bei sausumos ir jūrų sienų stebėjimo informaciją), ar išplėstinę papildomą informaciją, pavyzdžiui, informaciją apie teisines arba administracines priemones, kurių imtasi po sulaikymo, ir informaciją apie oro sienas ir patikrinimus pasienio kontrolės punktuose. Pavyzdžiui, Suomija pasirinko dalytis visa informacija iš savo nacionalinių padėties vaizdo sistemų, tiek privaloma, tiek neprivaloma, o Lenkija ir Prancūzija įveda tik privalomą informaciją.

Vizų informacinė sistema (VIS)

Šengeno valstybės vykdo bendrą vizų politiką. Jos gali išduoti trumpalaikes vizas, kurių turėtojai gali išbūti bet kurioje iš 26 Šengeno šalių iki 90 dienų. 2018 m. Šengeno valstybės išdavė daugiau kaip 14 milijonų trumpalaikių Šengeno vizų¹⁵.

Naudojantis šia sistema galima patikrinti Šengeno vizos turėtojo tapatybę bet kurioje Šengeno erdvės vietoje. Šengeno vizos turėtojas gali kirsti erdvės išorės sienas daug kartų ir gali tai daryti įvairiose Šengeno valstybėse. Iš VIS statistinių duomenų matyti, kiek kartų apie vizas buvo teiraujamasi prie sienų. Per pirmuosius devynis 2017 m. mėnesius prie sienų buvo atlikta 35 milijonai vizų patikrinimų, palyginti su 12 milijonų tuo laikotarpiu išduotų vizų. Atliktų patikrinimų skaičius Šengeno valstybėse gerokai skiriasi.

Nustatėme, kad nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. penkios šalys (Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija ir Graikija), kurios išdavė daugiausia vizų, atliko mažiau vizų patikrinimų prie savo sienų, nei buvo išduota vizų. Visam bendram beveik 18 milijonų šių šalių išduotų vizų skaičiui tenka mažiau kaip 14 milijonų atliktų patikrinimų.

Teoriškai taip galėjo atsitikti dėl to, kad gana daug keliautojų, turinčių tose šalyse išduotas vizas, atvyko į Šengeno erdvę per kitą šalį arba savo keliones atidėjo ar atšaukė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tikėtina, jog dauguma keliautojų prašo išduoti vizą šalies, į kurią jie ketina vykti, ir kad Šengeno viza kainuoja¹⁶, tai galėtų rodyti, kad vizos nėra sistemingai tikrinamos visuose pasienio kontrolės punktuose.

Kai kuriose sistemose informacija buvo neišsami

Informacinėse sistemose esančių duomenų kokybė yra labai svarbi. Duomenų įvedimas į sistemą yra teisminių ir teisėsaugos institucijų, taip pat valstybių narių nacionalinių sienos apsaugos institucijų atsakomybės sritis. Sienos apsaugos pareigūnai šiais duomenimis naudojasi kaip savo sprendimų, kurie turi poveikį Europos piliečių saugumui, priėmimo pagrindu.

Pagal ES teisės aktus atsakomybė už duomenų kokybę tenka valstybėms narėms. Todėl radome mažai informacijos apie duomenų kokybės kontrolės procedūras ES lygmeniu. Tik Eurodac reglamentu padėtas pagrindas pirštų atspaudų kokybės kontrolės sistemai, paskiriant eu-LISA atsakinga už kokybės standartų nustatymą.

SIS II reglamentu Komisija arba eu-LISA neįtraukiamos į duomenų kokybės procesą. Vietoj to, juo valstybės narės buvo paskirtos atsakingomis už duomenų sistemoje tikslumą, savalaikiškumą ir tinkamumą¹⁷. Nacionaliniai centrai koordinuoja SIS II veikimą ir yra atsakingi už į sistemą įvedamos informacijos kokybės kontrolę¹⁸.

Duomenų kokybei pradėta skirti daugiau dėmesio 2018 m. priėmus naują eu-LISA reglamentą¹⁹, kuriuo Komisijai ir eu-LISA paskiriamos pareigos duomenų kokybės užtikrinimo procese. Reglamentu eu-LISA nustatytas reikalavimas atlikti automatinius duomenų kokybės tikrinimus ir pateikti SIS II, VIS ir Eurodac duomenų kokybės rodiklių ataskaitas.

Nuo 2017 m. balandžio mėn. eu-LISA atliko automatinius mėnesinius duomenų kokybės tikrinimus tam tikruose SIS II perspėjimuose (pavyzdžiui, ar nėra problemų, susijusių su vardų ir pavardžių transliteracija iš kalbų, kuriose vartojama ne lotynų abėcėlė, arba, ar automatinė kontrolė nebuvo praleista įvedus tokius bendrus žodžius kaip „NEŽINOMAS“). Atlikus šiuos patikrinimus pateikiama ataskaita, kurioje išvardijami atskiri perspėjimai, kuriuose gali būti kokybės problemų, ir ji perduodama tiesiogiai atitinkamai šaliai. Tačiau pagal teisinius duomenų apsaugos reikalavimus pati eu-LISA negali matyti šių atskirų perspėjimų – ši agentūra gali matyti tik bendrą kokybės problemų skaičių pagal kiekvieną perspėjimo tipą ir kiekvieną šalį.

Mėnesinėse ataskaitose pateikiama apie 3 milijonus perspėjimų apie galimas duomenų kokybės problemas (iš vidutiniškai 82 milijonų įrašų). Tai reiškia, kad duomenys gali neatitikti SIS II duomenų kokybės reikalavimų. Nustatėme, kad nei eu-LISA, nei Komisija neturi jokių vykdymo užtikrinimo įgaliojimų, kurie leistų užtikrinti, kad valstybės narės laiku pašalintų duomenų kokybės problemas. Iš tikrųjų, iš mėnesinių ataskaitų nematyti jokio reikšmingo SIS II perspėjimų dėl kokybės skaičiaus sumažėjimo. Be to, kadangi eu-LISA negali matyti atskirų perspėjimų, ji neturi galimybės sužinoti, ar perspėjimai konkretų mėnesį yra nauji, ar liko neišspręsti iš ankstesnių ataskaitų. Be šios apžvalgos, kurios, kaip kokybės valdymo priemonės, taikymo galimybės yra ribotos, negavome jokių kitų automatinių duomenų patikrinimų ES lygmeniu įrodymų.

Remiantis Komisijos atliktu SIS II vertinimu²⁰, Šengeno valstybės duomenų kokybės problemas nurodė kaip dažną ir pasikartojančią problemą. Apskritai, dvi pagrindinės mūsų aplankytose šalyse kylančios duomenų kokybės problemos yra šios: viena yra susijusi su duomenų išsamumu, o kita – su vėlavimu įvedant duomenis į sistemas.

Naudodamiesi sistemoje esančiais duomenimis sienos apsaugos pareigūnai turi galėti tiksliai nustatyti tikrinamo asmens tapatybę ir nuspręsti, ar jį praleisti. Nustatėme, kad kartais sienos apsaugos pareigūnai iš sistemų negauna šiam sprendimui priimti pakankamos informacijos.

Pavyzdžiui, nustatėme perspėjimų, kai asmens vardas buvo įrašytas kaip pavardė, ir nebuvo nurodyta gimimo data arba ji buvo neišsami, todėl buvo sunku nustatyti asmens tapatybę²¹. Dėl tokių problemų, tikrindami vardą ir pavardę SIS II sienos apsaugos pareigūnai gali gauti šimtus rezultatų (daugiausia klaidingai teigiamų rezultatų), kuriuos jie turi patikrinti rankiniu būdu. Dėl to ne tik tampa mažiau efektyvi sienų kontrolė, bet ir didėja realių atitikčių nepastebėjimo rizika.

Dėl neišsamių SIS II įrašų taip pat mažėja kitų su ja susijusių sistemų efektyvumas. Pavyzdžiui, tikrindamos informaciją apie keleivius PNR sąraše, Šengeno valstybių institucijos paprastai ją sulygina su SIS II perspėjimais. Dėl neišsamių perspėjimų gaunama daug klaidingai teigiamų rezultatų, kurie klaidingai rodo, kad keleivis yra įtariamasis. Kadangi kiekvienas perspėjimas turi būti patikrinamas rankiniu būdu, informacijos apie keleivius skyriams, tvarkantiems PNR sąrašus, tenka didelis darbo krūvis. Be to, PNR duomenys taip pat gali būti neišsamūs. Iš duomenų rezervavimo sistemų pateikiamuose duomenyse gali būti vos keleivių vardai ir pavardės ir skrydžio numeris.

VIS gali užregistruoti tik trumpalaikes Šengeno vizas, nors Šengeno valstybės iki šiol naudoja daugiau kaip 200 skirtingų tipų nacionalines vizas ir leidimus gyventi, kad suteiktų galimybę trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Šengeno erdvę ir joje keliauti. Šie leidimai registruojami tik nacionalinėse duomenų bazėse, kuriomis nesidalijama su kitomis šalimis. 2017 m. Šengeno erdvėje buvo išduota 2,6 milijono tokių leidimų²². Šiuo metu nėra teisinio pagrindo šiuos leidimus registruoti centrinėje VIS sistemoje.

Komisija nustatė šią informacijos spragą ir šiuo metu rengia reglamentą, siekdama išspręsti šią problemą²³. Tačiau, kadangi šie kelionės dokumentai gali galioti iki 10 metų, jie kelerius metus liks už sistemos ribų, kol bus užpildyta informacijos spraga.

Vienas su Eurosur susijęs trūkumas yra tas, kad valstybės narės savo ataskaitas pateikia skirtingais formatais. Tai reiškia, kad informacijos negalima lengvai apibendrinti ir kad dėl techninių priežasčių prie jos negali prieiti kitos valstybės narės.

Paprastai duomenys į Eurosur įvedami rankiniu būdu. Jei yra padidėjęs įvykių prie sienų skaičius, operatoriui gali būti sunku juos greitai užregistruoti sistemoje. Todėl gali nukentėti duomenų kokybė²⁴. Be to, kai kurios valstybės narės praneša apie incidentus kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, o kitos teikia tik apibendrintus duomenis. Kai kurios valstybės narės parengia pranešimą apie incidentą pagal kiekvieną asmenį, o kitos parengia vieną pranešimą apie incidentą, apimantį daugybę žmonių. Dėl to statistiniai duomenys apie valstybių narių praneštą incidentų skaičių tampa nebeaktualūs, nes jie neparodo tikro problemos masto. Dėl to ir Frontex tampa sunku stebėti pokyčius ir prireikus paskirstyti papildomus išteklius pagal prioritetus.

Įvykiai ne visada nedelsiant užregistruojami sistemose

Kad jų darbas būtų veiksmingas, sienos apsaugos pareigūnams reikia turėti naujausią informaciją apie sieną kertančius žmones. Tačiau kartais valstybės narės neįveda informacijos iškart, kai tik apie ją sužino.

PNR duomenys generuojami vykstant rezervavimui ir oro vežėjams taikomos baudos už pavėluotą keleivių sąrašų pateikimą. VIS atveju, duomenys automatiškai generuojami išduodant vizą. Eurodac atveju yra nustatytas teisinis informacijos apie prieglobsčio prašytojus įvedimo terminas. Tačiau SIS II ir Eurosur nėra nustatytų tokių konkrečių informacijos įvedimo terminų²⁵.

Eurosur turėtų teikti tikralaikę informaciją apie padėtį prie sienų, tačiau informacijos savalaikiškumas priklauso nuo to, kaip greitai valstybės narės ją įveda. Kai kurios šalys, kurias apėmė mūsų auditas, iš tikrųjų veda informaciją į Eurosur tikruoju laiku, kitos tai daro tik kartą per savaitę. Tai reiškia, kad incidentas pasienyje (t. y. atvykstanti didelė migrantų grupė) gali būti nerodomas Europos sistemoje iki vienos savaitės.

Dublino reglamente²⁶ tvirtinama, kad šalis, per kurią prieglobsčio prašytojas pirmiausia atvyko į Europos Sąjungą, yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybėms narėms nustatytas maksimalus 72 valandų terminas²⁷ pirštų atspaudams paimti ir perduoti į Eurodac, skaičiuojamas nuo momento, kai asmuo paprašo prieglobsčio, arba yra sulaikomas neteisėtai kertantis sieną. Jei prieglobsčio prašantis asmuo persikelia į kitą valstybę narę, dėl pavėluoto duomenų perdavimo netinkama valstybė narė gali būti paskirta atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį tvarkymą (žr. 55–56 dalis).

© ES, 2015 / šaltinis: EK audiovizualinė tarnyba / fotografas: Angelos Tzortzinis.

Nuo to laiko, kai pradėjo veikti Eurodac, nebuvo nė vienų metų, kuriais visos valstybės narės būtų laiku perdavusios reikalaujamą informaciją. 2017 m. penkiolikos šalių vidutinis pirštų atspaudų perdavimo laikas viršijo pirštų atspaudų įvedimo terminą – žr. 9 diagramą. Nors reglamente numatytos išimtys dėl duomenų įvedimo terminų, nėra mechanizmo, kuriuo būtų galima juos atskirti nuo neteisėtų vėlavimų.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis eu-LISA duomenimis, metinė 2017 m. Eurodac centrinės sistemos veiklos ataskaita.

Kaip parodyta 9 diagramoje, pavyzdžiui, Ispanijai vidutiniškai prireikė 30 dienų pirštų atspaudams perduoti į Eurodac. Tai reiškia, kad neteisėtai sieną į Ispaniją kertantis asmuo galėjo vidutiniškai per 30 dienų pasiekti kitą valstybę narę ir joje paprašyti prieglobsčio. Tos kitos šalies institucijos, pirštų atspaudus sulygindamos su Eurodac duomenimis, būtų nenustačiusios jokių atitikčių. Todėl ta kita šalis būtų privalėjusi tvarkyti asmens prašymą suteikti prieglobstį.

Išvados ir rekomendacijos

Tikrinome, ar ES vidaus saugumo informacinės sistemos efektyviai padeda užtikrinti sienų kontrolę. Padarėme išvadą, kad sienos apsaugos pareigūnai, atlikdami patikrinimus kertant sieną, vis didesniu mastu naudojasi ir remiasi šiomis sistemomis. Tačiau šiuo metu kai kurie duomenys nėra įtraukiami į šias sistemas, o kiti duomenys yra neišsamūs arba nėra įvedami laiku. Todėl mažėja patikrinimų kertant sieną efektyvumas.

Nustatėme, kad ES informacinės sistemos iš esmės buvo tinkamai parengtos veiksmingiems patikrinimams kertant sieną palengvinti. Mūsų aplankytos šalys sukūrė savo sistemas, atitinkančias taikomos teisinės sistemos reikalavimus. Vis dėlto, kai kurie nacionaliniai SIS II ir VIS komponentai, palyginti su kitais, padėjo atlikti efektyvesnius patikrinimus kertant sieną (žr. 17-21 dalis).

Nors valstybės narės dalijasi vis didesniais informacijos kiekiais naudodamosi šiomis sistemoms, teisiniai apribojimai (duomenų apsaugos ir nacionalinės saugumo taisyklės) trukdo dalytis žmogiškaisiais ištekliais. Kitose valstybėse narėse besilankantys sienos apsaugos pareigūnai negali pasinaudoti juos priimančių šalių informacinėmis sistemomis, kad galėtų atlikti patikrinimus kertant sienas. Taip pat pažymėjome, kad šios sistemos buvo sukurtos be mokymo aplinkos, kurioje sienos apsaugos pareigūnai galėtų imituoti scenarijus, su kuriais jie darbe nedažnai susiduria (žr. 22 ir 23 dalis).

Komisija turėtų skatinti valstybes nares naudotis centrinių SIS II ir VIS mokymo aplinkomis, nes tai leistų sienos apsaugos pareigūnams mokymosi metu patirti realias situacijas.

Terminas: 2020 m. pabaiga.

Kartais buvo vėluojama įgyvendinti IT sprendimus tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. Praėjus ketveriems metams nuo Eurosur reglamento įsigaliojimo, tik pusė valstybių narių dalijosi visa privaloma ir savanoriška informacija Eurosur platformoje. Keturiolika šalių laiku neįgyvendino keleivio duomenų įrašo duomenų tvarkymo taisyklių. Todėl sienos apsaugos institucijos negalėjo susidaryti išsamaus padėties prie Šengeno erdvės išorės sienų vaizdo, taip pat iš anksto gauti informacijos apie jas kertančius didelę riziką keliančius asmenis (žr. 24–32 dalis).

Šengeno vertinimo mechanizmas atlieka svarbų vaidmenį stebint, ar Šengeno valstybės laikosi Šengeno taisyklių. Nustatėme, kad šie vertinimai iš esmės buvo išsamūs ir metodiški ir apėmė pagrindinius šių sistemų aspektus. Tačiau valstybės narės labai ilgai šalina atliekant šiuos vertinimus nustatytus trūkumus. Taip yra dėl to, kad nėra įvertinimo ataskaitų priėmimo ir taisomųjų veiksmų planų įgyvendinimo terminų (žr. 33–41 dalis).

Komisija neatliko savo pareigos kasmet Parlamentui ir Tarybai pateikti atliktų įvertinimų ataskaitą. Nustatėme, kad praėjus ketveriems metams nuo į audito imtį įtrauktų Šengeno valstybių įvertinimo, nė viena iš jų nebuvo visiškai įgyvendinusi savo veiksmų plano. Tai rodo, kad vertinimo procesu neužtikrinamas greitas nustatytų trūkumų šalinimas (žr. 42 ir 43 dalis).

Komisija turėtų:

1. Parlamentui ir Tarybai pateikdama Reglamento 1053/2013 22 straipsnyje numatytą įvertinimo ataskaitą, į ją įtraukti informaciją apie vėlavimus, kurių pasitaikė vertinamoms Šengeno valstybėms įgyvendinant savo veiksmų planus, skirtus Tarybos rekomendacijoms įgyvendinti;
2. pasiūlyti atitinkamas teisėkūros ir procedūrines priemones, kuriomis būtų siekiama sutrumpinti Šengeno vertinimo ciklo laikotarpį.

Terminas: 2020 m. pabaiga.

ES savo valstybėms narėms teikia finansavimą iš Vidaus saugumo fondo į mūsų audito imtį įtrauktoms informacinėms sistemoms kurti ir prižiūrėti. Mūsų aplankytos šalys vidutiniškai 15 % savo Vidaus saugumo fondo asignavimų skyrė šioms penkioms sistemoms. ES lėšas jos daugiausia naudojo SIS II ir VIS priežiūrai ir Eurosur ir PNR sistemos išplėtimui (žr. 44–46 dalis).

Nustatėme, kad valstybės narės vis daugiau naudojasi šiomis sistemomis. 2013–2017 m. SIS II atitikčių, susijusių su ieškomais asmenimis ir daiktais, nustatytų remiantis kitų šalių kilmės perspėjimais, skaičius beveik patrigubėjo (žr. 47–58 dalis).

Tačiau šiomis sistemomis galėtų būti naudojamasi sistemingiau. Mūsų apklausa rodo, kad daugiau kaip pusė sienos apsaugos pareigūnų buvo susidūrę su situacija, kai nepasitikrinę sistemose turėjo nuspręsti, ar praleisti asmenį. Visų pirma atkreipėme dėmesį į išduotų vizų skaičiaus ir patikrintų vizų skaičiaus skirtumą. Be to, VIS gali apdoroti tik trumpalaikes Šengeno vizas – šiuo metu ji nėra parengta talpinti duomenis apie nacionalines vizas, – todėl jų turėtojai taip pat gali atvykti į bet kurią Šengeno valstybę. Vien 2017 m. buvo išduota beveik 2,6 milijono tokių vizų (žr. 59–62 dalis). Komisija nustatė šią informacijos spragą ir pateikė pasiūlymą peržiūrėti VIS teisinį pagrindą.

Komisija turėtų išanalizuoti išduotų Šengeno vizų skaičiaus ir patikrintų vizų skaičiaus nesutapimų priežastis ir pasiūlyti taisomąsias priemones.

Terminas: 2020 m. pabaiga.

Sienos apsaugos pareigūnai sistemų duomenimis naudojasi kaip savo sprendimų, kurie turi poveikį Europos piliečių saugumui, priėmimo pagrindu. Todėl duomenų kokybė yra labai svarbi. Nustatėme, kad teisės aktuose, kuriais reglamentuojamos Europos informacinės sistemos, mažai kalbama duomenų kokybės klausimu. SIS II reglamentu valstybėms narėms suteikta atsakomybė už duomenų kokybę, o Komisija ar eu-LISA į šį procesą neįtrauktos (žr. 63–65 dalis).

Nors eu-LISA kas mėnesį atlieka automatizuotus duomenų SIS II kokybės patikrinimus ir perduoda rezultatus susijusioms šalims, agentūra gali matyti tik apibendrintą kokybės problemų skaičių pagal kiekvieną perspėjimo tipą ir kiekvieną šalį. Ši ataskaita nėra pakankamai išsami, kad būtų galima matyti pažangą, padarytą sprendžiant duomenų kokybės problemas. Be to, nei eu-LISA, nei Komisija neturi jokių vykdymo užtikrinimo įgaliojimų, kurie leistų užtikrinti, kad Šengeno šalys laiku pašalintų duomenų kokybės problemas (žr. 67–70 dalis).

Nustatėme, kad sienos apsaugos pareigūnai ne visada duomenis iš informacinių sistemų gauna laiku ir ne visada – išsamius, o tai kenkia patikrinimų kertant sieną efektyvumui. Pavyzdžiui, tikrindami vardą ir pavardę SIS II sienos apsaugos pareigūnai gali gauti šimtus rezultatų (daugiausia klaidingai teigiamų rezultatų), kuriuos jie turi patikrinti rankiniu būdu. Dėl to ne tik mažėja patikrinimų kertant sieną efektyvumas, bet ir didėja realių atitikčių nepastebėjimo rizika (žr. 71–76 dalis).

Komisija turėtų:

1. paprašyti eu-LISA į savo mėnesinį stebėjimą įtraukti statistinius duomenis apie Šengeno valstybių atliktus pataisymus;
2. jeigu iš duomenų kontrolės stebėjimo nematyti padėties pagerėjimo, imtis būtinų veiksmų, pavyzdžiui, pasinaudojant rekomendacijomis arba esamomis patariamosiomis grupėmis, siekiant paskatinti Šengeno valstybes aktyvinti savo taisomuosius veiksmus.

Terminas: iki 2020 m. pabaigos.

Išskyrus Eurodac atvejį, paprastai nėra privalomų duomenų įvedimo terminų. Pavyzdžiui, Eurosur skirta informacijai apie padėtį prie išorės sienų perduoti tikruoju laiku. Tačiau, nors kai kurios šalys, kurias apėmė mūsų auditas, iš tikrųjų veda informaciją į Eurosur tikruoju laiku, kitos tai daro kartą per savaitę. Nuo 2003 m., kai Eurodac pradėjo veikti, nebuvo nė vienų metų, kuriais visos valstybės narės būtų laiku perdavusios reikalaujamą informaciją. Dėl informacijos perdavimo vėlavimo atsakinga už prašymų suteikti prieglobstį tvarkymą gali būti paskirta netinkama šalis (žr. 77–82 dalis).

Komisija turėtų:

1. išanalizuoti neteisėtų vėlavimų įvedant duomenis į Eurodac priežastis ir imtis atitinkamų veiksmų dėl susijusių valstybių narių.
2. vykstant kitai taikomų teisės aktų dėl Eurosur peržiūrai, pasiūlyti, kad būtų nustatyti privalomi duomenų įvedimo terminai.

Terminas: 2021 m. pabaiga.

Šią ataskaitą priėmė III kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Bettinos JAKOBSEN, 2019 m. spalio 8 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas
Klaus-Heiner LEHNE

Priedas

Trumpas atrinktų informacinių sistemų aprašymas

SIS II

Šengeno informacinė sistema (SIS) dabar yra Europoje plačiausiai naudojama ir didžiausia saugumo ir sienų valdymo dalijimosi informacija sistema. SIS II sudaromos sąlygos kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pavyzdžiui, policijos ir sienos apsaugos pareigūnams įvesti perspėjimus apie asmenis arba daiktus ir juos pasitikrinti. SIS perspėjime pateikiama ne tik informacija apie konkretų asmenį arba daiktą, bet ir nurodymai kompetentingoms institucijoms, ką daryti nustačius tokio asmens arba daikto buvimo vietą.

SIS II sudaro trys pagrindiniai komponentai: centrinė sistema, nacionalinės sistemos ir ryšių infrastruktūra (tinklas) tarp sistemų. Vienoje iš Šengeno valstybių į SIS II įvedamas perspėjimas yra tikruoju laiku perduodamas į centrinę sistemą. Tuomet jis tampa prieinamas visose kitose Šengeno valstybėse.

Kiekviena SIS II naudojanti Šengeno valstybė yra atsakinga už savo nacionalinės sistemos ir savo nacionalinio SIRENE biuro, kuris veikia kaip bendras ryšių centras, skirtas keistis papildoma informacija ir koordinuoti su SIS II perspėjimas susijusią veiklą, sukūrimą, veikimą ir priežiūrą.

ES didelės apimties IT sistemų agentūra (eu-LISA) yra atsakinga už centrinės sistemos ir ryšių infrastruktūros operacijų valdymą.

Europos Komisija yra atsakinga už bendrą šios sistemos priežiūrą ir įvertinimą bei už įgyvendinimo priemonių priėmimą.

SIS II veikia 30 Europos šalių ir apima 26 ES valstybes nares (prie SIS II dar nėra prijungti tik Airija ir Kipras) ir 4 Šengeno asocijuotąsias šalis (Šveicariją, Norvegiją, Lichtenšteiną ir Islandiją).

VIS

Vizų informacinė sistema (VIS) padeda įgyvendinti ES vizų politiką. Ja Šengeno valstybės gali keistis vizų duomenimis. Šioje sistemoje gali būti atliekamas biometrinių duomenų, visų pirma pirštų atspaudų, sutikrinimas asmenų tapatybės nustatymo ir patikrinimo tikslais.

Naudodamiesi VIS sienos apsaugos pareigūnai gali patikrinti, ar vizą pateikiantis asmuo yra teisėtas jos turėtojas, ar viza yra tikra ir ar asmuo dar atitinka vizos reikalavimus.

Iš prašančių išduoti vizą asmenų paimama skaitmeninė nuotrauka ir 10 pirštų atspaudų. Šie biometriniai duomenys, kartu su prašymo išduoti vizą prašyme pateikiamais duomenimis, registruojami saugioje centrinėje duomenų bazėje. Naudojant biometrinius duomenis vizos turėtojo tapatybei patvirtinti galima greičiau, tiksliau ir saugiau atlikti patikras. Šia sistema taip pat palengvinamas vizų išdavimo procesas.

VIS sudaro centrinė IT sistema ir ryšių infrastruktūra, kuria centrinė sistema sujungiama su nacionalinėmis sistemomis. VIS sujungia ne ES šalyse esančius konsulatus ir visus Šengeno valstybių išorės sienų kontrolės punktus. Joje tvarkomi ir saugomi duomenys ir sprendimai, susiję su prašymais išduoti trumpalaikes vizas.

Kaip Šengeno priemonė, VIS taikoma visoms Šengeno erdvės šalims. ES didelės apimties IT sistemų agentūra, eu-LISA, yra atsakinga už VIS operacijų valdymą.

Eurodac

Eurodac yra ES prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudų duomenų bazė. Jos pagrindinis tikslas – padėti įgyvendinti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (Dublino reglamentą). Kai koks nors asmuo prašo prieglobsčio, nepriklausomai nuo jo buvimo ES vietos, jo pirštų atspaudai perduodami į Eurodac centrinę sistemą.

Nuo 2013 m., kai buvo sukurta, Eurodac padeda nustatyti, kuri valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį tvarkymą.

Eurodac yra tik pirštų atspaudai (kartu su registracijos data ir vieta), tačiau nėra kitų asmens duomenų. Šią sistemą naudojančios šalys yra 28 ES valstybės narės ir šios Šengeno asocijuotosios šalys: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija.

Eurosur

Europos sienų stebėjimo sistema (Eurosur) nustatomas valstybių narių ir EBCGA (Frontex) bendradarbiavimo valdymo pagrindas, siekiant pagerinti informuotumą apie padėtį Europoje ir padidinti reagavimo pajėgumus prie išorės sienų. Jos tikslas – užkirsti kelią tarpvalstybiniam nusikalstamumui ir neteisėtai migracijai bei padėti išsaugoti migrantų gyvybes.

Pagal Eurosur reglamentą kiekviena Šengeno valstybė turi Nacionalinį koordinavimo centrą (NKC), kuriame koordinuojami veiksmai ir keičiamasi informacija tarp visų institucijų, atsakingų už išorės sienų stebėjimą, taip pat su kitais NKC ir Frontex.

Frontex yra atsakinga už vadinamąjį bendrą stebėjimo priemonių naudojimą: valstybės narės gali prašyti Frontex pagalbos stebint pasirinktas zonas arba domimus laivus Eurosur reikmėms, tam naudojant tokias priemones kaip palydoviniai vaizdai arba pranešimo apie laivus sistemos. Tuo galima pasinaudoti siekiant ne tik aptikti neteisėtos migracijos arba tarpvalstybinio nusikalstamumo atvejus, bet ir nustatyti nelaimės ištiktų laivų vietą.

Eurosur yra naudojama visose Šengeno erdvės šalyse, taip pat Bulgarijoje, Rumunijoje ir Kroatijoje.

PNR

Keleivio duomenų įraše aprašoma informacija, kurią keleiviai pateikia oro vežėjams rezervuodami bilietus ir vykdydami registracijos procesą. Jame gali būti tokia informacijai kaip kelionių datos, kelionės maršrutas, bilieto informacija, kontaktiniai duomenys, kelionių agentas, mokėjimo priemonės, vietos numeris ir informacija apie bagažą. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą (ES) 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais.

Visos ES valstybės narės, išskyrus Daniją²⁸, privalo įsteigti konkrečius subjektus, atsakingus už PNR duomenų rinkimą, saugojimą ir tvarkymą – informacijos apie keleivius skyrius (PIU). Informacijos apie keleivius skyriai renka PNR duomenis iš oro vežėjų, naudodamiesi IT sistema, ir palygina juos su atitinkamomis teisėsaugos duomenų bazėmis. Jie taip pat tvarko duomenis pagal iš anksto nustatytus kriterijus, siekdami nustatyti asmenų, kurie gali būti susiję su teroristiniais nusikaltimais arba sunkiais nusikaltimais, tapatybes. Informacijos apie keleivius skyriai taip pat yra atsakingi už PNR duomenų platinimą sienos apsaugos pareigūnams ir kitoms nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, Europolui ir kitų valstybių narių informacijos apie keleivius skyriams.

Akronimai ir santrumpos

DG HOME: Migracijos ir vidaus reikalų generalinis direktoratas

EBCGA: Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra

eu-LISA: Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra

Eurodac: Europos daktiloskopija

Eurosur: Europos sienų stebėjimo sistema

Frontex: žr. EBCGA

NKC: Nacionalinis koordinavimo centras

PNR: Keleivio duomenų įrašas

SIS II: antrosios kartos Šengeno informacinė sistema

VIS: Vizų informacinė sistema

VSF: Vidaus saugumo fondas

Žodynėlis

Antros linijos patikrinimas: tolesnis patikrinimas, kurį galima atlikti specialioje vietoje, kuri nėra ta vieta, kurioje tikrinami visi asmenys (pirma linija).

Pasienio kontrolės punktas: vieta, kurioje kompetentingų institucijų leidžiama kirsti išorės sienas.

Pirma linija: pasienio kontrolės punkto vieta, kurioje tikrinami visi asmenys.

Sąveikumas: sąveikumu paprastai vadinamas įvairių informacinių sistemų gebėjimas palaikyti ryšius, keistis duomenimis ir panaudoti pasikeista informacija.

Sienos apsaugos pareigūnas: valstybės pareigūnas, pagal nacionalinę teisę paskirtas į pasienio kontrolės punktą arba į prie sienos ar arti sienos esančią vietą, kuris vykdo sienų kontrolės užduotis.

Šengeno asocijuotosios valstybės: keturios Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalys (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija), kurios nėra ES narės, tačiau pasirašė susitarimus, susietus su Šengeno susitarimu.

Šengeno erdvės šalys: 26 Europos šalys, kurios panaikino bet kokią pasų kontrolę prie savo bendrų sienų, iš kurių 22 yra ES valstybės narės ir 4 – ELPA šalys: Belgija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Švedija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikos kryptimis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams riziką, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko III audito kolegija „Išorės veiksmai, saugumas ir teisingumas“, jam vadovavo Audito Rūmų narė ir kolegijos seniūnė Bettina Jakobsen, jai padėjo kabineto vadovė Katja Mattfolk ir kabineto atašė Kim Storup, pagrindinis vadybininkas Alejandro Ballester Gallardo, auditoriai Piotr Senator, Alexandre Tan ir Mirko Iaconisi. Kalbinę pagalbą teikė Michael Pyper.

Iš kairės į dešinę: Mirko Iaconisi, Piotr Senator, Michael Pyper, Bettina Jakobsen, Alejandro Ballester Gallardo, Katja Mattfolk.

Galinės išnašos

¹ Eurobarometras 89.2, 2018 m.

² Reglamente (EB) Nr. 1987/2006 dėl SIS II, Tarybos sprendime 2007/533/TVR dėl SIS II, Reglamente (EB) Nr. 767/2008 dėl VIS, Reglamente (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac, Reglamente (ES) Nr. 1052/2013 dėl Eurosur. Direktyvoje (ES) 2016/681 dėl PNR sistemos.

³ Ši suma pagrįsta informacija, įtraukta į Komisijos paskelbtus dokumentus, arba informacija, gauta iš jų apskaitos sistemos (dėl SIS II ir VIS). Ši suma neapima Eurodac plėtojimo sąnaudų, dėl kurių nebuvo pateikta jokių suvestinių duomenų.

⁴ Ši suma apima 2017 m. eu-LISA įsipareigojimus, tiesiogiai susijusius su informacinėmis sistemomis, kurias apėmė auditas, ir 2017 m. Frontex įsipareigojimus, susijusius su Eurosur, taip pat SIS/VIS/Eurodac sistemų 2017 m. DG HOME mokėjimų asignavimų įvykdymą.

⁵ Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 03/2014 „Komisijos vykdyto antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) kūrimo pamokos“.

⁶ Kai kuriuos klausimus, susijusius su neteisėta migracija, jau nagrinėjome specialioje ataskaitoje Nr. 06/2017 „ES atsakas į pabėgėlių krizę: krizės centrų koncepcija“ ir juos toliau analizuosime būsimuose leidiniuose.

⁷ Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos sienų stebėjimo sistemos (Eurosur) vertinimo, COM(2018) 632 final.

⁸ https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/MEMO_18_4486.

⁹ 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais.

¹⁰ http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-19–1472_lt.htm.

¹¹ 2013 m. spalio 7 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1053/2013 20 straipsnis.

¹² https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-datasets/-/migr_eirfs.

¹³ 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 343/2003, nustatantis valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (Reglamentas „Dublinas II“).

¹⁴ 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1052/2013, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema, vertinimas, SWD(2018) 410, 2018 12 19.

¹⁵ https://ec.europa.eu/home-affairs/what-we-do/policies/borders-and-visas/visa-policy#stats.

¹⁶ Šengeno viza kainuoja 60 eurų.

¹⁷ 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 34 straipsnis.

¹⁸ 7 straipsnis, ten pat.

¹⁹ Reglamento (ES) Nr. 2018/1726 dėl Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA) 12 straipsnis.

²⁰ Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) įvertinimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 5 dalį, 43 straipsnio 3 dalį ir 50 straipsnio 5 dalį ir Sprendimo 2007/533/TVR 59 straipsnio 3 dalį ir 66 straipsnio 5 dalį, 2016 12 21, p. 11.

²¹ Kaip savo SIS II vertinime teigia Komisija, daugybė valstybių narių duomenų kokybės problemas nurodė kaip dažną ir pasikartojančią problemą. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) įvertinimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 5 dalį, 43 straipsnio 3 dalį ir 50 straipsnio 5 dalį ir Sprendimo 2007/533/TVR 59 straipsnio 3 dalį ir 66 straipsnio 5 dalį, 2016 12 21.

²² Eurostato statistiniai duomenys (pirmieji leidimai 2017 m.):
http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=migr_resfirst&lang=en.

²³ Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 767/2008, Reglamentas (EB) Nr. 810/2009, Reglamentas (ES) 2017/2226, Reglamentas (ES) 2016/399, Reglamentas XX/2018 [Sąveikumo reglamentas] ir Sprendimas 2004/512/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2008/633/TVR.

²⁴ Šaltinis: 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1052/2013, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (Eurosur), vertinimas, 2018 9 12, p. 44.

²⁵ PNR duomenys generuojami vykstant rezervavimui ir oro vežėjams taikomos baudos už pavėluotą keleivių sąrašų pateikimą. VIS atveju, duomenys automatiškai generuojami išduodant vizą.

²⁶ Reglamentas (ES) Nr. 604/2013.

²⁷ Eurodac reglamento 9 straipsnio 1 dalis ir 14 straipsnio 2 dalis.

²⁸ Pagal Sutarčių protokolą Nr. 22 Danija nedalyvauja įgyvendinant PNR direktyvą.

Tvarkaraštis

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2019

© Europos Sąjunga, 2019

Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.
Naudoti ar atgaminti nuotraukas ir kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjunga, galima tik gavus autorių teisių turėtojų leidimą.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.