Centralizuotai valdomos ES intervencinės priemonės rizikos kapitalo srityje. Reikia aiškesnės krypties

Santrauka

Rizikos kapitalu daugiausia finansuojamos mažos, veiklą pradedančios ir novatoriškos įmonės, kurios turi dideles augimo galimybes. Rizikos kapitalas dažnai laikomas darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo katalizatoriumi. Daugiau kaip 20 metų Europos Sąjunga (ES) mažosioms ir vidutinėms įmonėms teikia rizikos kapitalą, kad padėtų plėtoti jų verslą. ES taip pat skatina tvarią Europos rizikos kapitalo ekosistemą.

Nusprendėme išnagrinėti rizikos kapitalo rinkas dėl vis aktyvesnio ES dalyvavimo šioje politikos srityje, kurios anksčiau mes dar nenagrinėjome. Atlikome auditą, kad išsiaiškintume, kaip Komisija vykdo centralizuotai valdomas ES intervencines priemones rizikos kapitalo srityje. Įvertinome, ar rengiant tokias intervencines priemones buvo tinkamai remtasi poveikio vertinimais ir įvertinimais ir ar jos buvo tinkamai įgyvendintos. Mes taip pat išnagrinėjome, ar egzistavo išsami investavimo strategija.

Į auditą įtrauktos nuo 1998 m. sukurtos šešios centralizuotai valdomos intervencinės priemonės, taip pat atsižvelgta į pasiūlymus dėl tolesnės priemonės pagal kitą daugiametę finansinę programą (2021–2027 m.). Peržiūrėjome susijusius dokumentus ir surengėme pokalbius su Komisijos ir Europos investicijų fondo (EIF) darbuotojais, viešojo ir privačiojo sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais ir akademinės sferos darbuotojais. Be to, atlikome rizikos kapitalo fondų valdytojų apklausas.

Išsiaiškinome, kad Komisija padidino savo paramą rizikos kapitalo rinkai, išsamiai neįvertinusi rinkos poreikių, apimančių visas priemones, ir lėšų įsisavinimo pajėgumų. Taip pat nustatėme, kad jos paramos poveikio įrodymai buvo riboti.

Komisijos investavimo strategija nebuvo išsami, o mažiau išsivysčiusios rizikos kapitalo rinkos ir veiklos sektoriai gavo mažai naudos iš centralizuotai valdomų ES intervencinių priemonių.

Komisija ir kiti investuotojai (viešojo ir privačiojo sektorių) tokiomis pačiomis sąlygomis dalyvauja rizikos kapitalo fonduose, dalijasi tą patį pelną ir nuostolius (t. y. taiko pari passu principą). Nedidelis investicijų pajamingumas yra tik viena iš priežasčių, dėl kurių privačiojo sektoriaus investuotojų susidomėjimo rizikos kapitalu lygis yra žemas. Nors Komisija jau leidžia teikti ne pari passu investicijas socialinių investicijų atveju, ji dar neišnagrinėjo galimybės dalį ES investicijų grąžos skirti privatiems investuotojams.

EIF pirmiausia valdo Komisijos, Europos investicijų banko ir nacionalinių institucijų lėšas. EIF tapo svarbiu ES rizikos kapitalo rinkos dalyviu. Tačiau jo procedūras reikia supaprastinti, nes prašymai teikti finansavimą gali būti tvirtinami ilgiau kaip 12 mėnesių. EIF sandorių paskirstymo politiką reikia atnaujinti ir gerinti. Nustatėme, kad EIF susidūrė su sunkumais panaikindamas pasibaigusius įgaliojimus.

Galiausiai, Komisija nerenka informacijos apie tai, kiek sąnaudų iš tiesų patiria EIF, įgyvendindamas ES remiamas priemones. Nustatėme, kad laikui bėgant padidėjo Komisijos EIF mokami veiklos pradžios mokesčiai, skirti naujoms priemonėms pradėti, ir kad nebuvo nieko sutaupyta dėl sinergijų ar praktinių žinių, kurias turėjo galimybę išplėtoti EIF per du paskutinius dešimtmečius. Taip pat nustatėme, kad mokesčiai nebuvo iki galo pritaikyti tam, kad šiomis lėšomis būtų skatinama siekti bendrų tikslų.

Teikiame keletą rekomendacijų Komisijai, kad būtų padidinta ES intervencinių priemonių pridėtinė vertė rizikos kapitalo rinkoje. Rekomendavome Komisijai:

1. atlikti reikiamas analizes, kad būtų pagerintas ES intervencinių priemonių vertinimas;
2. parengti visapusišką investavimo strategiją;
3. bendradarbiauti su EIF siekiant supaprastinti jo vykdomą ES intervencinių priemonių valdymą.

Įvadas

Rizikos kapitalas gali veikti kaip inovacijų, darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo katalizatorius. Dėl to gyvybinga rizikos kapitalo rinka gali duoti tiesioginės ekonominės naudos. Iš tiesų ES ekspertai ir suinteresuotieji subjektai, įskaitant Komisiją, pripažįsta inovacijų, verslumo, rizikos kapitalo ir ekonomikos augimo ryšį.

Rizikos kapitalas – privataus akcinio kapitalo rūšis

Rizikos kapitalas – tai privataus akcinio kapitalo rūšis, kuria daugiausia finansuojamos mažos, pradiniame veiklos etape esančios, novatoriškos sparčiai besivystančios įmonės ar startuoliai, kurie turi didelį augimo potencialą. Šios įmonės dažnai pradeda veiklą turėdamos tik idėją ir neišbandytą verslo modelį, o tai reiškia didelę riziką. Vis dėlto, jeigu ši idėja ir verslo modelis sulaukia sėkmės, šios įmonės vėliau gali teikti didelę grąžą ir taip suteikti galimybę ilgalaikei rizikos kapitalo ir privataus akcinio kapitalo grąžai viršyti tradicines investicijas.

Novatoriškoms sparčiai besivystančioms įmonėms ir startuoliams reikia finansavimo, kad galėtų plėtoti savo naujas technologijas ir inovacijas. Jos taip pat turi mažai pradinių pajamų, kad galėtų teikti ataskaitas. Todėl, kadangi joms gali būti sunku užtikrinti reikalaujamą įkeičiamo turto lygį, šioms įmonėms gali būti sunku gauti pakankamą finansavimą iš bankų. Rizikos kapitalo teikėjai panaikina šį finansavimo trūkumą, nes jie dėl galimybių gauti didelę grąžą arba dėl strateginių priežasčių pasiryžę prisiimti didesnę riziką nei bankai.

Naujos įmonės pereina per įvairius vystymosi etapus, kaip matyti 1 diagramoje.

• Parengiamasis etapas: parengiamojo etapo kapitalu remiama parengiamoji veikla, pavyzdžiui, rinkos ir produkto tyrimai ar verslo plano rengimas. Parengiamojo etapo kapitalą daugiausia teikia įmonės savininkas (-ai), neformalūs investuotojai ir (arba) šeima ir draugai.
• Ankstyvasis ir vėlesnis rizikos kapitalo etapas: reikia daugiau kapitalo verslo modeliui plėtoti ir įgyvendinti. Šiuo etapu dažniausiai pasitelkiami rizikos kapitalo teikėjai. Baigiantis šiam etapui sėkmingos įmonės pamažu pradeda gauti pelno.
• Augimo ir gamybos apimties didinimo etapas: didėja sėkmingų įmonių pajamos ir pelnas. Jeigu rizikos kapitalo teikėjai investavo į tokias įmones, jie siekia parduoti šias įmones (arba pasitraukti), kad gautų savo investicijų grąžą.

Šaltinis: EAR.

Rizikos kapitalo investicijos paprastai teikiamos iš fondo, kurį sudaro keleto investuotojų (ribotos atsakomybės partnerių) kapitalas, kurį valdo fondo valdytojas (pagrindinis partneris). Rizikos kapitalo fondai grindžiami diversifikavimo principu: jie pasižymi įvairiomis pozicijomis diversifikuotame portfelyje (paprastai 10–20 investicinių sandorių), ir tai padeda geriau valdyti riziką (žr. 1 langelį, kuriame nurodyti pagrindiniai rizikos kapitalo investicijų Europoje ypatumai). I priede pateikta tipinė rizikos kapitalo fondo struktūra.

Rizikos kapitalo fondai taip pat gali teikti ekspertines žinias, kurių nuolat ieško verslininkai, norintys plėsti savo verslą. Ši vertinga paslauga gali apimti tokias temas kaip strategijos tobulinimas ir inovacijų komercializacija, naujas produktų ir paslaugų vystymas arba verslo perkėlimas į pasaulinę rinką. Ištobulinta strategija ir anksti įgytas matomumas pasaulinėje rinkoje būtini aukštųjų technologijų įmonių ir kitų startuolių sėkmei pasiekti.

Rizikos kapitalo fondas gauna grąžą, kai jis parduoda įmonę (arba pasitraukia). Pasitraukimas vykdomas atliekant pradinį viešą akcijų platinimą (PVAP) akcijų rinkoje arba parduodant įmonę pramoniniam investuotojui (verslo pardavimas) ar kitam rizikos kapitalo fondui arba privataus kapitalo įmonei. Kai į portfelį įtraukta bendrovė neturi likutinės vertės, jos apskaitinė vertė nurašoma pagal taikomus apskaitos standartus.

Komisijos dalyvavimas rizikos kapitalo rinkoje

Strategija „Europa 2020“ yra dabartinė ES augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė. Joje atkreipiamas dėmesys į pažangų, tvarų ir įtraukų augimą kaip būdą įveikti Europos ekonomikos struktūrinius trūkumus, padidinti jos konkurencingumą ir našumą ir remti tvarią socialinę rinkos ekonomiką¹. Rizikos kapitalas veikia kaip inovacijų, darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo katalizatorius, o ES teikia pinigų, siekiant suteikti geresnę prieigą ES įmonėms veiklos pradžios ir augimo etapuose. ES taip pat skatina tvarią Europos rizikos kapitalo ekosistemą Europoje².

ES intervencinėmis priemonėmis sutelkiamos papildomos privačiosios ir viešosios finansinei paramai skirtos lėšos, siekiant kuo labiau padidinti ES biudžeto veiksmingumą. Šios tiesioginės investicijos į rizikos kapitalo fondus paimamos iš įvairių ES biudžeto dalių.

• Centralizuotai valdomos intervencinės priemonės finansuojamos iš įvairių biudžeto sričių, kaip antai įmonių, pramonės ir mokslinių tyrimų. Komisija tiesiogiai dalyvauja kuriant ir plėtojant šias priemones, jų investavimo strategiją ir nustatant ES indėlio mastą.
• Pasidalijamojo valdymo³ intervencinės priemonės, naudojamos sanglaudos politikoje, finansuojamos iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai). Kiekviena intervencinė priemonė turi būti įgyvendinta laikantis valstybės narės vadovaujančiosios institucijos valdomos veiksmų programos. Vadovaujančioji institucija atsakinga už finansinės priemonės struktūrą ir priima sprendimą dėl jos finansinio dydžio.

Daugelis struktūrinių veiksnių, kurie gali smarkiai padidinti arba apriboti rizikos kapitalą Europoje, vis dar yra išskirtinai valstybių narių kontroliuojama sritis. Pavyzdžiui, nacionaliniai fiskaliniai įstatymai gali trukdyti plėtoti rizikos kapitalo rinką⁴, korporacijų ir darbo įstatymai gali trukdyti įdarbinti darbuotojus, o reglamentavimo aplinka galėtų slopinti investuotojų rizikos apetitą ir varžyti lėšų sutelkimą⁵.

Rizikos kapitalo rinka Europoje

Nuo 2012 m. nuolatos didėjo Europos rizikos kapitalo fondų sutelkiamos lėšos. 2018 m. visos sutelktos 11,4 milijardo eurų lėšos pasiekė dešimties metų aukščiausią tašką. Dabartinis lygis viršija 2007 m. lygį prieš krizę. Iki 2022 m. Komisija nuo 2014 m. bus skyrusi daugiau kaip 3,3 milijardo eurų rizikos kapitalo investicijoms.

Kaip parodyta 2 diagramoje, nuo 2015 m. iki 2017 m. vyriausybinės agentūros⁶ labai padidino savo paramą Europos rizikos kapitalo fondams. 2018 m. parama staiga sumažėjo. Santykiniu dydžiu 2010 m. ir 2011 m. vyriausybinių agentūrų finansavimas buvo didžiausias. 2018 m. vyriausybinės agentūros suteikė 14 % bendrų sutelktų lėšų, o tai daug mažesnė dalis lyginant su dvejais ankstesniais metais, tačiau ji vis tiek viršijo iki krizės buvusį 2007 m. lygį.

Šaltinis: Duomenys Audito Rūmams pateikti iš „Invest Europe“.

3 diagramoje parodyta panaši investicijų į įmones tendencija. Per praeitą dešimtmetį Europos rizikos kapitalo fondų investicijos padidėjo ir 2018 m. pasiekė aukščiausią 8,2 milijardo eurų lygį. Be to, dabartinis investicijų lygis viršija prieškrizinį 2007 m. lygį.

Nuo finansų krizės pradžios Europos rizikos kapitalo fondų pasitraukimų vertė ir skaičius buvo palyginti stabilūs. 2018 m. rizikos kapitalo fondai pasitraukė iš 1 193 startuolių atitraukdami 2,0 milijardo eurų, ir vis dėlto nebuvo pasiektas 2007 m. prieškrizinis lygis, kai buvo pasitraukta iš 1 629 startuolių, kurių vertė sudarė 3,1 milijardo eurų. Žr. 3 diagramą.

Šaltinis: Duomenys Audito Rūmams pateikti iš „Invest Europe“.

Per 20 metų, kuriuos Komisija, vykdydama centralizuotai valdomas intervencines priemones, teikia paramą rizikos kapitalo fondams, ji 140-čiai fondų skyrė 1,7 milijardo eurų, iš kurių 0,9 milijardo eurų išmokėta iki 2018 m. vidurio. Vidutiniškai šie rizikos kapitalo fondai investavo 3 milijonus eurų ir vienoje įmonėje sukūrė 48 darbo vietas. Tuo metu, kai buvo teikiamos investicijos, šiose įmonėse dirbo 74 000 darbuotojų.

Kaip veikia centralizuotai valdomos ES intervencinės priemonės

Komisija įgalioja Europos investicijų fondą (EIF) / Europos investicijų banką (EIB) įgyvendinti rizikos kapitalo intervencines priemones už sutartą atlygį. Komisijai tenka bendra atsakomybė, išskyrus vieną atvejį, kai atsakomybe dalijamasi su EIB grupe ir kitomis įstaigomis. ES intervencinės priemonės rėmė daug startuolių ir kai kurios tapo svarbiomis jų sektorių dalyvėmis. 2 langelyje pateikti pagal Komisijos įgaliojimus suteiktų EIF investicijų rizikų ir grąžos pavyzdžiai.

Centralizuotai valdomų ES intervencinių priemonių, specializuotų rizikos kapitalo srityje, suma per praeitą dešimtmetį gerokai padidėjo – nuo 33 milijonų eurų per metus (1998–2000 m. vidurkis) iki 458 milijonų eurų per metus (2014–2020 m. vidurkis).

Šios ES priemonės yra sukurtos remiantis paklausos principu, o tai reiškia, kad pagal jas teikiamas finansavimas, kai rizikos kapitalo fondai jo pareikalauja, su sąlyga, kad jos atitinka tinkamumo kriterijus ir pereina išsamaus patikrinimo ir patvirtinimo procesą. 1 lentelėje vaizduojamos tokiu būdu centralizuotai valdomos šešios ES intervencinės priemonės, specializuotos rizikos kapitalo srityje⁷.

1 lentelė

Centralizuotai valdomos ES intervencinės priemonės, specializuotos rizikos kapitalo srityje

Šaltinis: EAR, pritaikę teisinį pagrindą.

2015 m. ES teisėkūros institucijos priėmė reglamentą, kuriuo įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) (žr. II priedą). Komisija Europos investicijų bankui (EIB) patikėjo valdyti ESIF, o vėliau EIB dalį įgaliojimų perdavė EIF¹⁵. ESIF įsteigtas tam, kad 16 milijardų eurų dydžio ES biudžeto garantija ir 5 milijardų eurų dydžio EIB nuosavų išteklių garantija būtų suteiktas pajėgumas prisiimti riziką, kad EIB grupė (EIB ir EIF) galėtų teikti papildomą finansavimą. ESIF teiks 2 320 milijonų eurų dydžio rizikos kapitalo finansavimą ir taip taps didžiausia iš šešių programų.¹⁶

2018 m. balandžio mėn. Komisija pradėjo įgyvendinti visos Europos fondų fondo programą. Kartu su EIF ji atrinko šešis Europos fondų fondus, iš kurių du jau pasirašė susitarimus. Fondų fondas – tai keleto partnerių sutelktas kapitalas, skirtas investuoti į rizikos kapitalo fondus, kurie savo ruožtu investuoja į startuolius. Ši struktūra suteikia galimybę plačiai rizikos diversifikacijai, tačiau į ją įtraukiamas papildomas administravimo lygmuo. Centralizuotai valdomomis intervencinėmis priemonėmis suteikiama iki 343 milijonų eurų; papildomi 67 milijonai eurų suteikti iš EIF nuosavų išteklių. Tikimasi, kad šešiuose fondų fonduose iš kitų investuotojų (privačiojo ar viešojo sektoriaus) bus papildomai surinkta 1,7 milijardo eurų, siekiant į startuolius investuoti 6,5 milijardo eurų.

2018 m. birželio mėn. Komisija paskelbė savo pasiūlymą dėl tolesnės intervencinės priemonės, pavadintos „InvestEU“¹⁷, kuri įtraukta į pasiūlymų dėl kitos daugiametės finansinės programos (2021–2027 m.) rinkinį.

Europos investicijų fondo vaidmuo

EIF remia finansų tarpininkus, kurie teikia finansavimą visoje Europoje esančioms MVĮ. Pagrindiniai jo akcininkai – EIB (58,6 %), ES, kuriai atstovauja Komisija (29,7 %), ir kiti suinteresuotieji subjektai, įskaitant viešuosius ir privačiuosius bankus ir finansų įstaigas¹⁸. Jis daugiausia kitų, kaip antai ES, EIB (pagal rizikos kapitalo išteklių (RCR) įgaliojimus), nacionalinių ar regioninių institucijų arba privačių investuotojų vardu įgyvendina intervencines priemones rizikos kapitalo srityje. 4 diagramoje apžvelgiama, kaip vykdomos ES remiamos rizikos kapitalo priemonės, ir EIF vaidmuo.

Šaltinis: EAR, remiantis EIF duomenimis.

EIF tapo vienu iš didžiausių Europos rizikos kapitalo rinkos dalyvių. 2018 m. vien EIF pasirašė susitarimus su rizikos kapitalo fondais, kuriais įsipareigojo investuoti 1,4 milijardo eurų.

Audito apimtis ir metodas

Nusprendėme išnagrinėti rizikos kapitalo rinkas dėl vis aktyvesnio ES dalyvavimo šioje politikos srityje, kurios anksčiau mes dar nenagrinėjome. Įvertinome, ar Komisija tinkamai naudojo savo rizikos kapitalo priemones, atsižvelgdami į tai, ar:

1. Komisija atliko kokybiškus ex ante, tarpinius ir ex post vertinimus;
2. investavimo strategija, kurios ES laikėsi teikdama pagalbą, buvo nuosekli;
3. EIF deramai įgyvendino ES priemones.

Tikimės, kad mūsų ataskaita padės Komisijai veiksmingiau ir efektyviau vykdyti šią politiką. Vertindami intervencinių priemonių tinkamumą atsižvelgėme į 2014–2020 m. laikotarpį. Vertindami kitus aspektus, atsižvelgėme į visas ES centralizuotai valdomas intervencines priemones nuo 1998 m. Tam tikrais atvejais taip pat atsižvelgėme į programos „InvestEU“, skirtos 2021–2027 m. laikotarpiui, projektą.

Siekdami surinkti audito įrodymus, peržiūrėjome atitinkamus dokumentus, įskaitant dokumentų, kuriuose užfiksuotas EIF rizikos kapitalo fondų atrankos procesas, imtį. Taip pat kalbėjome su Komisijos, EIF, Prancūzijos investicijų banko Banque Publique d'Investissement ir asociacijos Invest Europe¹⁹ darbuotojais, akademiniais darbuotojais ir fondų valdytojais. Be to, lankėmės rizikos kapitalo ir startuolių asociacijose, skatinamąjį finansavimą teikiančiuose bankuose, ministerijose ir rizikos kapitalo fonduose Danijoje ir Italijoje. Galiausiai, atlikome dvi rizikos kapitalo fondų valdytojų apklausas.

Pastabos

Ex ante ir ex post vertinimų trūkumai

Komisija, prieš įgyvendindama naujas intervencines priemones, turi atlikti ex ante vertinimą ir (arba) poveikio vertinimą, įskaitant rinkos poreikių analizę. Šiuose vertinimuose taip pat turėtų būti analizuojama įmonių, kurioms skirta ši priemonė, struktūra ir finansavimo poreikiai bei galimi finansavimo šaltiniai. Komisija, pasinaudojusi šia informacija, gali įvertinti finansavimo trūkumą ir nustatyti tinkamo dydžio paramą rizikos kapitalo rinkai.

Nuo 1998 m. pagrindinis visų ES intervencinių priemonių tikslas – gerinti įmonių, visų pirma MVĮ, galimybes gauti finansavimą, remiant verslumą ir inovacijas. Tikimasi, kad Komisija, prieš imdamasi kiekvienos intervencinės priemonės, atliks tarpinius ir (arba) ex post vertinimus, kad įvertintų intervencinės priemonės efektyvumą.

Intervencinės priemonės nebuvo pagrįstos tinkamu rinkos poreikių vertinimu

Patikrinome, ar Komisija nustatė ir įvertino dabartinio programavimo laikotarpio (2014–2020 m.) intervencinių priemonių finansavimo trūkumą ir kaip ji tai padarė. Taip pat nagrinėjome, ar tai atlikta tiek bendru ES, tiek valstybių narių lygmeniu. Galiausiai, analizavome, ar nustatytas finansavimo trūkumas skirtingais įmonės gyvavimo ciklo etapais (žr. 1 diagramą).

Nustatėme, kad, nors Komisija atliko ex ante vertinimus ir poveikio vertinimus ir išanalizavo poreikius atsižvelgdama į pasiūlą ir paklausą, finansavimo trūkumas nebuvo visapusiškai įvertintas. Tai daugiausia lėmė duomenų trūkumas. Komisija taip pat pažymėjo, kad „akademinėje literatūroje nesutariama, ar, palyginti su BVP, nedideles rizikos kapitalo investicijas daugelyje ES valstybių narių daugiausia lemia pasiūla, ar paklausa, t. y. ar teikiama nepakankamai rizikos kapitalo, ar esama nepakankamai įmonių, į kurias galima investuoti“²⁰.

Pavyzdžiui, 2011 m. Komisija atliko centralizuotai valdomos nuosavo kapitalo priemonės augimui skatinti ex ante vertinimą ir poveikio vertinimą. Nustatėme, kad pagrindiniame tyrime, atliktame Komisijos vardu, nebuvo paaiškinta finansavimo trūkumo įverčio nustatymo logika²¹.

Išsiaiškinome, kad kitos centralizuotai valdomos priemonės – „InnovFin“ nuosavo kapitalo priemonės (IFE) – 2013 m. vertinimas atliktas tik po to, kai buvo parengtas teisėkūros pasiūlymas ir Komisija, Parlamentas ir Taryba jau buvo aptarę numatomą biudžetą.

Taip pat nustatėme, kad 2015 m. sukūrus ESIF Komisija neatliko išsamaus finansavimo trūkumo ar rinkos poreikių ex ante vertinimo ar poveikio vertinimo. Tokio vertinimo ji neatliko ir 2017 m., kai ES garantija buvo padidinta 10 milijardų eurų (iki 26 milijardų eurų) ir investavimo laikotarpis pratęstas nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.²².

Taip pat 2015 m. Komisijos vardu atliktas konkretus vertinimas, kad būtų išnagrinėta galimybė naudoti fondų fondo struktūrą²³. Remiantis pokalbiais su 105 rizikos kapitalo fondų valdytojais, matyti, kad nuomonės dėl rizikos kapitalo rinkos padėties ir poreikių išsiskyrė. Šiame vertinime rekomenduojant kuriamo fondų fondo finansinį dydį nebuvo kiekybiškai įvertintas finansavimo trūkumas ir neatsižvelgta į įsisavinimo klausimą.

Komisija jau atliko savo ex ante vertinimą ir (arba) poveikio vertinimą dėl vėlesnių rizikos kapitalo intervencinių priemonių pagal būsimo 2021–2027 m. laikotarpio programą „InvestEU“. Vis dėto finansavimo trūkumas vėl nebuvo kiekybiškai įvertintas.

Mūsų manymu, deramai kiekybiškai neįvertinus finansavimo trūkumo, rizikos kapitalo fondams skirtų biudžeto išteklių didinimas (žr. 1 lentelę) gali sukelti pavojų, kad šios lėšos negalės būti įsisavintos (žr. 3 langelį).

Nepakankami ES intervencinių priemonių poveikio įrodymai

Tikrinome, ar ankstesniuose tarpiniuose ir ex post vertinimuose įrodytas ES paramos rizikos kapitalui veiksmingumas. Tinkamais tarpiniais ir ex post vertinimais suteikiama vertingos informacijos rengiant naujas priemones.

Nuo to laiko, kai Komisija pradėjo remti rizikos kapitalą, ji pateikė šešis laikotarpio vidurio ir du galutinius vertinimus. Paprastai vertinimuose buvo pranešama apie išdirbius ir rezultatus, pavyzdžiui, rizikos kapitalo fondų, kuriems suteikta parama, skaičių arba įmonių, į kurias investavo ES remiami rizikos kapitalo fondai, skaičių. Vis dėlto vertinimuose neišanalizuotas ES intervencijos poveikis rizikos kapitalo pramonei ar jos ekonominis poveikis (kaip antai augimui, inovacijoms, išsaugotoms ar sukurtoms darbo vietoms).

Abu ex ante vertinimai atlikti per anksti. Pavyzdžiui, galutinis MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonės vertinimas buvo paskelbtas 2011 m. Tačiau EIF galėjo patvirtinti ribotos atsakomybės partnerystės susitarimus su rizikos kapitalo fondais tik iki 2013 m., po kurių rizikos kapitalo fondams liko maždaug penkeri metai investuoti į įmones.

Tarpinis GIF priemonės vertinimas ir 1998 m. ESU priemonės ir 2001 m. ESU priemonės ex post vertinimai buvo susilpninti dėl riboto duomenų prieinamumo.

• Nebuvo nustatyti ankstyvųjų priemonių – 1998 m. Europos technologijų priemonės veiklai pradėti ir 2001 m. Europos technologijų priemonės veiklai pradėti – veiksmingumo rodikliai. Šių priemonių ex post vertinime rekomenduota naudoti tinkamai parengtus veiksmingumo rodiklius.
• Nors teisiniu GIF priemonės pagrindu nustatyti rodikliai ir tikslai, jie daugiausia susiję su išdirbiais. Todėl tarpiniame GIF priemonės vertinime taip pat rekomenduota parengti rezultatų ir poveikio rodiklius, kad būtų galima atlikti galutinį veiksmingumo vertinimą. Komisija įtraukė rodiklius, tačiau galutiniame vertinime nebuvo galima jais remtis, nes jis atliktas per metus nuo laikotarpio vidurio vertinimo.

Per vertinimus daugiausia taikyti kokybiniai metodai, pavyzdžiui, pokalbiai ir apklausos. Nors surinkta informacija buvo naudinga, ji nebuvo patvirtinta kiekybiniais metodais.

Komisijos atliktuose tarpiniuose ir galutiniuose vertinimuose nebuvo analizuotas priešingos padėties scenarijus. Vertintojai neįvertino, kiek darbo vietų sukūrė ar išsaugojo įmonės, kurios gavo rizikos kapitalo finansavimą, palyginti su teoriniu darbo vietų, kurios galėjo būti sukurtos negavus finansavimo, skaičiumi.

2011 m. ES finansuojamu mokslinių tyrimų projektu²⁵ buvo atlikta tokia priešingos padėties analizė, pagal kurią buvo vertinamas rizikos kapitalas iš visų šaltinių (ne tik iš ES) ir septynių valstybių narių bei vienos ES nepriklausančios šalies įmonės. Atlikus analizę padaryta ši išvada: „nustatyti faktai iš esmės atitinka požiūrį, kad rizikos kapitalo investuotojai padarė didelį teigiamą poveikį įmonių augimui, našumui, taip pat teikiant investicijas ir diegiant inovacijas. Rizikos kapitalo investuotojai padėjo į savo portfelį įtrauktoms įmonėms, kad jų veiklos rodikliai net per 2008–2009 m. finansų krizę būtų geresni už įmonių, kurios neremiamos rizikos kapitalu. Jie į savo portfelį įtrauktoms įmonėms suteikė reikiamų išteklių ir kompetencijos, kad vykstant pasaulinei krizei būtų sparčiai pakoreguota jų produktų / rinkos pasiūla.“

Kalbant apie teigiamus dalykus, pažymime, kad EIF skelbė daugybę darbinių dokumentų dėl ekonominio EIF remiamų investicijų indėlio ir remiamų startuolių veiklos rezultatų²⁶, įskaitant priešingos padėties analizę. Vienintelė išlyga yra tai, kad dokumentuose buvo nagrinėjamos visos EIF rizikos kapitalo investicijos, o ne tik tos, kurias remia ES.

Kalbant apie 2014–2020 m. programavimo laikotarpio priemones, Komisija nustatė EFG, IFE ir ESIF priemonių rezultatų ir poveikio rodiklius. EFG ir IFE atveju nustatyti visų rodiklių tikslai, išskyrus paramą gaunančių įmonių apyvartą ir darbuotojų skaičių (žr. 2 lentelę). Be to, IFE priemonės tikslai susiję ne tik su rizikos kapitalu, bet apima ir rizikos kapitalą, suderintą su parama skolų finansavimui, todėl sudėtinga įvertinti kiekviena priemone pasiektus veiklos rezultatus.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai. Parengta remiantis teisės aktais ir Komisijos dokumentais.

ESIF laikotarpio vidurio vertinime rekomenduota išaiškinti iniciatyvos poveikį finansų rinkai ir ypač poveikį rinkos nepakankamumui ir galimam išstūmimui, pasitelkiant priešingos padėties scenarijus. Tarpiniame vertinime atsižvelgta į dabartines EIB grupės pastangas pabandyti taikyti tokį požiūrį ESIF produktams, visų pirma sukuriant reikiamą duomenų infrastruktūrą²⁷.

Komisijai stinga visapusiškos investavimo strategijos

Norint pagerinti įmonių galimybes gauti finansavimą pasitelkiant visos Europos rizikos kapitalo rinką, reikia nuoseklios ir išsamios politikos ir investavimo strategijos, kuria, be kita ko, siekiama remti mažiau išsivysčiusias rinkas, mažinti priklausomybę nuo viešojo sektoriaus ir supaprastinti intervencines priemones.

Paklausa grindžiamas požiūris nenaudingas mažiau išvystytų rizikos kapitalo rinkų ar sektorių plėtojimui

Kad įvertintume Komisijos investavimo strategiją, išanalizavome dabartinę padėtį šalyse, kuriose yra ES remiamų rizikos kapitalo fondų ir remiamų įmonių buveinės, vystymosi etapus ir veiklos sektorius.

Centralizuotai valdomos ES intervencinės priemonės davė mažai naudos nepakankamai išvystytoms rizikos kapitalo rinkoms

Nuo tada, kai 1998 m. Komisija pradėjo vykdyti rizikos kapitalo veiklą, lėšos skiriamos pagal projekto pranašumus, o ne pagal rizikos kapitalo fondų geografinę vietovę ar investicijų sektorių.

Kadangi nėra strategijos, kuria užtikrinama, kad nepakankamai išvystytoms rinkoms būtų teikiamos tinkamos investicijos, jos gali gauti mažesnę paramą. Šis pavojus patvirtintas Komisijos intervencinių priemonių, vykdytų 2014–2020 m. laikotarpiu (IFE ir EFG priemonės), ex ante vertinimuose / poveikio vertinimuose, kuriuose atkreiptas dėmesys į didelį rizikos kapitalo investicijų sutelkimą tam tikrose valstybėse narėse.

Išsiaiškinome, kad 2018 m. birželio pabaigoje dvi valstybės narės, kuriose registruota daugiausiai ES remiamų rizikos kapitalo fondų, buvo Prancūzija ir Italija, kuriose atitinkamai yra 20 ir 14 % viso fondų skaičiaus. Toliau sekė šios šalys: Liuksemburgas, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Vokietija ir Suomija. Nė vienas ES remiamas rizikos kapitalo fondas neinvestavo į 12-oje valstybių narių registruotus fondus (žr. 5 diagramą).

Vienas iš veiksnių, į kuriuos atsižvelgia fondų valdytojai, spręsdami, kur įregistruoti rizikos kapitalo fondą, yra taikoma reguliavimo tvarka. Remiantis EIF atliktu tyrimu²⁸, „fondų valdytojai ragino remti visos Europos fondus, teikti daugiau tarpvalstybinių investicijų ir suderinti teisines sistemas ir mokesčių sistemas“.

Šaltinis: EAR, remiantis EIF duomenimis.

Rizikos kapitalo fondai gali investuoti į įmones tik tose šalyse, kuriose jie registruoti, arba būti orientuoti į keletą šalių. Nuo 2018 m. birželio 30 d. 42 % ES remiamų rizikos kapitalo fondų sutelkti į ne vieną šalį.

Kalbant apie ES remiamų rizikos kapitalo fondų į įmones investuotas sumas, 6 diagramoje matyti, kad rizikos kapitalui patrauklios valstybės narės²⁹ gavo didžiausią naudą iš ES intervencinių priemonių. Iš šių šalių išsiskiria Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė, nes jos sudaro 50 % šių investicijų. Kadangi šios valstybės narės yra didžiausios ekonomikos šalys Europos Sąjungoje, investicijų sutelkimas į jas nepadeda skatinti Europos rizikos kapitalo rinkos.

Nuo 2018 m. vidurio nė vienas centralizuotai valdomas ES remiamas rizikos kapitalo fondas neinvestavo į Kiprą, Maltą, Slovėniją ar Slovakiją, o Bulgarijai, Čekijai, Vengrijai, Lenkijai ir Rumunijai skirtos tik ribotos investicijos (iš viso 29 milijonai eurų).

Šaltinis: EAR, remiantis EIF duomenimis.

Iš mūsų atliktos duomenų analizės matyti, kad paramos skyrimas atsižvelgiant į paklausą palankesnis labiausiai išvystytoms rizikos kapitalo rinkoms. Tai nevisiškai atitinka nustatyto ES tikslo skatinti visos Europos rizikos kapitalo rinką bei kai kurių įgaliojimo susitarimuose nurodytų prioritetų. Pavyzdžiui, kalbant apie tris naujausias nuosavo kapitalo priemones (t. y. EFG, IFE, ESIF), teisinėje bazėje visada nurodomas rizikos kapitalo plėtros rėmimas ES lygmeniu. Be to, GIF įgaliojimo susitarimo 2 straipsnyje nurodyta, kad vienas priemonės tikslų yra nuosavo kapitalo ir rizikos kapitalo rinkos trūkumo mažinimas siekiant pagerinti ES rizikos kapitalo rinką. Kelete Komisijos ar Komisijos vardu atliktų ES intervencinių priemonių vertinimų buvo išreikšta kritika paklausa grindžiamam metodui ir rekomenduota jį pakeisti iniciatyvesniu metodu.

Pavyzdžiui, 2018 m. pakeičiančios programos „InvestEU“ (2021–2027 m. laikotarpiu) poveikio vertinime rekomenduojama subalansuoti paklausa grindžiamą metodą atskirų operacijų lygmeniu griežčiau tikrinant, ar laikomasi politikos tikslų. Komisija nenurodė, kaip praktiškai būtų pasiekta ši pusiausvyra arba kaip ji paveiks paklausa grindžiamą metodą.

Finansavimo poreikiai nebuvo kiekybiškai įvertinti pagal vystymosi etapus arba veiklos sektorius

Pastaruosius 20 metų Komisija savo skirtingomis ES centralizuotai valdomomis intervencinėmis priemonėmis remdama rizikos kapitalo fondus, investavo į MVĮ skirtingais vystymosi etapais. 7 diagramoje parodyta, kiek iš šiuo laikotarpiu ES remiamų rizikos kapitalo fondų investuotų 4,6 milijardo eurų panaudota kiekviename įmonių vystymosi etape.

Šaltinis: EAR, remiantis EIF duomenimis.

Ankstyvieji etapai (t. y. parengiamasis ir veiklos pradžios etapai) sudaro 56 % visų investicijų. Paprastai rizikos kapitalo fondai investuoja į didesnį skaičių įmonių ankstyvuoju augimo etapu, o ne vėlesniais etapais. Vis dėlto vidutinė investicijų suma kiekvienai MVĮ ankstyvaisiais etapais yra mažesnė. ES remiami rizikos kapitalo fondai parengiamuoju ir veiklos pradžios etapais vidutiniškai į kiekvieną MVĮ investavo atitinkamai 1,36 ir 2,56 milijono eurų, o vidutinės investicijos į kiekvieną MVĮ augimo ir išpirkimo etapais³⁰ atitinkamai sudarė 4,82 ir 7,16 milijono eurų.

Mūsų tyrime 68 % atsakymus pateikusių rizikos kapitalo fondo valdytojų manė, kad rizikos kapitalo srityje viešojo finansavimo labiausiai reikia investicijoms parengiamuoju ir veiklos pradžios etapais.

Kalbant apie sektorių pasiskirstymą, kompiuterių ir vartotojų elektroninės įrangos bei gyvybės mokslų sektoriuose veiklą vykdančios įmonės sudaro daugiau kaip 50 % visų ES remiamų rizikos kapitalo fondų investicijų (žr. 8 diagramą).

Šaltinis: EAR, remiantis EIF duomenimis.

Nors ES investavo įvairiais vystymosi etapais ir į įvairius veiklos sektorius, lėšų skyrimas nebuvo pagrįstas išsamia Europos rizikos kapitalo rinkos pasiūlos ir paklausos analize. Komisijos ex ante vertinimuose stigo duomenų apie skirtingų vystymosi etapų ar veiklos sektorių finansavimo trūkumą (žr. 36 dalį).

Šiame programos „InvestEU“ (2021–2027 m. laikotarpis) poveikio vertinime Komisija siūlė, kad nuosavo kapitalo priemonės galėtų būti nustatytos „atsižvelgiant į sektorius <…> ir į įmonės gyvavimo ciklą (remiantis finansavimo trūkumo analize)“³¹. Šiame vertinime neminimas tikslingas valstybių narių atrinkimas ar jų analizė.

ES rizikos kapitalo rinka nepakankamai patraukli privačiojo sektoriaus investuotojams

ES remiamomis intervencinėmis priemonėmis turėtų būti sprendžiami rinkos nepakankamumo klausimai arba, konkrečiau, tie klausimai, kurių negali išspręsti pačios valstybės narės, t. y. subsidiarumo principo laikymasis ir pridėtinės vertės siekimas³². Pagrindinis valstybės intervencinių priemonių tikslas – pritraukti privačiojo sektoriaus investuotojus siekiant sukurti tvarią rizikos kapitalo rinką. Nagrinėjome, ar Komisija sugebėjo paskatinti kitus viešojo ir privačiojo sektoriaus investuotojus teikti lėšas kartu su ES. 2013 m. atliktame IFE priemonės vertinime atkreiptas dėmesys į mažą grąžą, kaip vieną iš priežasčių, dėl kurių privačiojo sektoriaus investuotojai nesidomi rizikos kapitalu. „Vidutinė Europos rizikos kapitalo fondų metinė grąža, išskyrus interneto bendrovių bumą 1997–2000 m. laikotarpiu, buvo mažesnė kaip 10 %, o maždaug paskutinius dešimt metų – neigiama, kai net geriausiai valdomų fondų rezultatai nepakankamai aukšti, kad instituciniai investuotojai gautų norimą grąžą“³³.

Kad ES intervencija būtų suderinama su valstybės pagalbos taisyklėmis, Komisija nustatė minimalius ES remiamų rizikos kapitalo fondų privačių investuotojų dalies tikslus. Nustatyti 50 % tikslai vykdant ankstyvojo etapo priemones, pavyzdžiui, 1998 m. ir 2001 m. ESU priemones, tačiau vėliau 2014–2020 m. intervencinėmis priemonėmis buvo sumažinti iki 30 %. Tai yra net dar svarbiau, kadangi Komisija mano, kad EIF ir (arba) EIB ir skatinamąjį finansavimą teikiančių bankų vykdomos nuosavo rizikos kapitalo investicijos yra nepriklausomos ir privačios. Priešingu atveju Komisija nenustatė jokių privataus sektoriaus dalyvavimo tikslų.

Komisija nenustatė tikslo savo intervencinėmis priemonėmis siekti didelės grąžos, taip pat ji nereikalavo, kad EIF ES lėšomis siektų gauti pelno. Vis dėlto teisės aktais ir įgaliojimo susitarimais reikalaujama, kad EIF laikytųsi pari passu principo, pagal kurį viešojo ir privačiojo sektorių investuotojai vienodomis sąlygomis dalyvauja rizikos kapitalo fonduose, dalijasi bendrą pelną ir nuostolius. Pritraukti privačiojo sektoriaus investuotojų, o tai labai svarbu tvariai rizikos kapitalo rinkai, įmanoma, tik jeigu investicijų grąža didelė.

Remiantis 2017 m. finansinės būklės ataskaitomis, pagal 1998 m. ESU priemonę investuota 101 milijonas eurų, o nuo jos pradžios pasauliniu mastu patirta 12 milijonų eurų grynųjų nuostolių. Panaši padėtis pastebima ir kalbant apie 2001 m. ESU priemonės ir GIF priemonės realizuotus (t. y. jau nurašytus arba parduotus) portfelius. Įgyvendinant 2001 m. ESU priemonę, pranešta, kad iš 207 milijonų eurų investicijų realizuoti grynieji nuostoliai sudarė 82 milijonus eurų, o įgyvendinant GIF priemonę – iš investuotų 470 milijonų eurų patirta 88 milijonai eurų nuostolių³⁴. Dviejų pastarųjų priemonių portfeliuose dar liko reikšminga investicijų dalis (2001 m. ESU – 31 %; GIF – 64 %). Dar anksti pateikti reikšmingus duomenis apie naujausias ES intervencines priemones [žr. 3 lentelę].

Kai kuriuose Komisijos galutiniuose ir tarpiniuose centralizuotai valdomų programų vertinimuose konstatuota, kad pari passu principas patyrė nesėkmę arba sudaro kliūčių privačioms investicijoms. Kitame vertinime (2011 m. ex ante EFG priemonės vertinimas) neprieita prie išvados, ar reikia nukrypti nuo pari passu principo, atidedant sprendimą iki kol bus atliktas išsamus rinkos vertinimas. Kai buvo atliekamas auditas, Komisija nebuvo atlikusi tokio vertinimo. Komisija leidžia teikti ne pari passu investicijas tik socialinių investicijų pagal ESIF MVĮ liniją atveju.

Vienas iš argumentų, kurį Komisija naudoja taikydama pari passu principą, yra tai, kad kitu atveju kyla pavojus, kad investicijos bus laikomos valstybės pagalba. Nesuderinama valstybių narių suteikta valstybės pagalba iškreipia konkurenciją ir Komisija gali ją susigrąžinti. Vis dėlto Komisijos gairėse³⁵ ir ES teisės aktuose³⁶ aiškiai nustatyta, kokiomis aplinkybėmis asimetriškas pelno pasidalijimas neprieštarauja valstybės pagalbos taisyklėms.

Pavyzdžiui, viešojo sektoriaus investuotojas, atsisakydamas savo grąžos dalies, gali padidinti grąžą privačiojo sektoriaus investuotojams (pagal asimetrinės grąžos struktūrą). Tai reikštų, kad viešojo sektoriaus investuotojas investuotų ne tokiomis pačiomis sąlygomis kaip kiti investuotojai, o tai prieštarautų pari passu lygybės principui.

2015 m. fondų fondo vertinime nurodyta, kad: „dauguma privataus akcinio kapitalo ir rizikos kapitalo fondo valdytojų teigė, kad jeigu ES rimtai nusiteikusi skatinti sugrąžinti privatųjį sektorių į Europos rizikos kapitalą, ji turėtų leisti privačiajam sektoriui gauti pelną mainais už investicijas į didesnės rizikos investicijų etapus. Laikyta, kad asimetrinė grąža gali padėti įveikti kliūtis pritraukiant privačiojo sektoriaus investuotojus fondų fondo lygmeniu“.

Prieš priimant Europos fondų fondo programą, Komisija įsteigė darbo grupę jos analizei. Ši grupė kvietime teikti pasiūlymus pasiūlė teikti asimetrinę grąžą, nors turėtų būti teikiama pirmenybė rizikos kapitalo fondams, kurie laikosi pari passu sąlygų. Ji pasiūlė suderinti tai su investicijomis į šalis, kuriose rizikos kapitalo aplinka mažiau išvystyta. Priešingai šiai rekomendacijai, kvietime teikti pasiūlymus nesuteikta galimybė gauti asimetrinę grąžą.

Kitas būdas viešojo sektoriaus investuotojams skatinti savarankišką rizikos kapitalo rinką – sudaryti sąlygas laipsniškam pasitraukimui, t. y. ankstyvam pasitraukimui iš rizikos kapitalo fondų. Vis dėlto nei į EIF ir rizikos kapitalo fondų sudarytus ribotos partnerystės susitarimus, nei į iki šiol EIF pasirašytus susitarimus dėl dviejų fondų fondų neįtrauktos nuostatos dėl ankstyvo pasitraukimo. Pažymime, kad 2015 m. fondų fondo vertinime siūlyta įtraukti ankstyvo pasitraukimo mechanizmus.

Painiava, kylanti dėl to, kad naudojama daugiau kaip viena intervencinė priemonė ES paramai rizikos kapitalo rinkai teikti

Nors ankstesniais laikotarpiais Komisija, pasitelkdama vieną priemonę, teikė savo paramą rizikos kapitalo rinkai, 2014–2020 m. laikotarpiu ji tam naudoja tris intervencines priemones (t. y. EFG priemonę ir IFE priemonę bei ESIF SMEW nuosavo kapitalo produktą). Mes tikrinome, ar Komisija užtikrino visų šių trijų intervencinių priemonių nuoseklumą.

EFG priemone siekiama pagerinti MVĮ galimybes gauti kapitalo jų plėtros ir augimo etapu, o finansinė priemonė „InnovFin“ skirta ankstyvojo etapo investicijoms. Abiem atitinkamais šiuos klausimus reglamentuojančiais reglamentais leidžiamos tarpusavio investicijos skirtingais etapais. Siekta, kad šios dvi priemonės būtų dvi bendro Sąjungos kapitalo finansinės priemonės sudedamosios dalys.

2016 m. viduryje pradėjus naudoti ESIF SMEW nuosavo kapitalo produktą (žr. II priedą), padėtis tapo dar sudėtingesnė dėl biudžeto garantijos ir finansinės priemonės derinio, taip pat dėl Komisijos, EIB ir EIF dalyvavimo.

Tam, kad šių naujų produktų naudojimas nesutaptų su jau esama EFG priemone, 2016 m. Komisija nusprendė pakeisti EFG kryptį, kad ji būtų daugiausia sutelkta į rizikos kapitalo sandorius ES nepriklausančiose dalyvaujančiose šalyse³⁷, kurių negalima įtraukti į ESIF SMEW nuosavo kapitalo produktą.

Trijų panašius tikslus turinčių priemonių, kurias valdo skirtingos Komisijos tarnybos, vykdymas reiškia didesnes pastangas valdymo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo srityse. Remiantis įvairiomis teisės nuostatomis, reikalaujama, kad EIF ne rečiau kaip kas dvejus metus parengtų atskiras kiekvienos priemonės veiklos ataskaitas.

Šiuo metu EIF veiklos ataskaitomis dėl ESIF SMEW nuosavo kapitalo produkto nesuteikiama pakankamai aiškumo dėl skirtingų sublinijų ir sunku susidaryti išsamų suderintų intervencinių priemonių struktūros vaizdą.

Pažymime, kad Komisija pripažino trūkumus ir sutapimus bei pasiūlė gerokai paprastesnę būsimos (2021–2027 m.) programos „InvestEU“ struktūrą. Siūloma, kad būtų taikoma viena priemonė, o ne trys (EFG, IFE ir ESIF), teikiant vieną biudžeto garantiją.

EIF – pagrindinis investuotojas, tačiau jo vykdomą ES intervencinių priemonių valdymą galima racionalizuoti

Komisija savo centralizuotai valdomas rizikos kapitalo intervencines priemones įgyvendino per EIF nuo pat veiklos pradžios dešimtojo dešimtmečio pabaigoje. Todėl Komisija turi užtikrinti, kad EIF tinkamai vykdytų ES intervencines priemones.

EIF – svarbus dalyvis

Iš viešojo sektoriaus investuotojų ES rizikos kapitalo pramonės sukauptos lėšos nuo 2015 m. iki 2016 m. padvigubėjo ir 2018 m. vis dar viršijo 2007 m. prieškrizinį lygį (žr. 2 diagramą). EIF, kuris valdo vis daugiau įgaliojimų (žr. 22 dalį), tapo vienu iš didžiausių Europos rizikos kapitalo rinkos dalyvių. 2018 m. vien EIF pasirašė susitarimus su rizikos kapitalo fondais, kurie įsipareigojo investuoti 1,4 milijardo eurų, iš kurių 214 milijonų eurų taikant ES remiamas priemones. Nagrinėjome, ar EIF veiksmingai valdo šias priemones.

EIF 2018 m. atliko tyrimą³⁸, kuris atskleidė, kad jo dalyvavimas laikomas svarbiu, nes jis atlieka pagrindinio investuotojo vaidmenį ir stiprinant fondo patikimumą padeda pritraukti privačiojo sektoriaus investuotojų. Atitinkami fondų valdytojai iš esmės teigiamai vertina EIF dalyvavimą vykdant investicijas.

Daugelis mūsų tyrime dalyvavusių rizikos kapitalo fondų valdytojų palankiai vertino EIF vykdomą išsamaus tyrimo procesą; atsižvelgiant į jo kokybę, jis dažnai laikomas „patvirtinimo ženklu“. Tačiau respondentai taip pat teigė, kad EIF buvo formalus ir orientuotas į atitiktį, ir kad fondo paraiškos patvirtinimo procesas truko per ilgai. Remiantis tyrimu, 45 % fondų valdytojų teigė, kad EIF paraišką tvirtino ilgiau kaip metus, o 41 % pranešė, kad tai truko nuo 6 mėnesių iki vienų metų. Dauguma respondentų (66 %) teigė, kad vykstant paraiškų teikimo procesui jie bendravo su 3–5 EIF konsultantais ir kad kai kuriems iš jų ne visada buvo žinomi nacionaliniai ypatumai.

2015 m. fondų fondo vertinime pabrėžtas „EIF anticiklinis vaidmuo užtikrinant, kad ekonomikos nuosmukio laikotarpiais novatoriški startuoliai ir MVĮ toliau turėtų prieigą prie kapitalo“. Tačiau jame taip pat nurodyta, kad „įvairūs suinteresuotieji subjektai, visų pirma rizikos kapitalo fondai, rizikos kapitalo asociacijos ir tam tikri nacionaliniai fondų fondo veiklos vykdytojai, išreiškė nuomonę, kad dėl EIF, kaip pagrindinio Europos rizikos kapitalo rinkos investuotojo ir fondų fondo valdytojo, svarbaus vaidmens kyla klausimų dėl ilgalaikio tvarumo.

ES remiamos priemonės sutampa su kitomis EIF valdomomis priemonėmis, o ne jas papildo

EIF parengė politiką, kuria nustatyta, kaip skirstyti skirtingų įgaliojimų lėšas (t. y. sandorių paskirstymo politika). Nagrinėjome, ar EIF deramai ją įgyvendino atsižvelgdamas į skirtingų savo įgaliojimų pobūdį.

EIF turi nuspręsti, į kurį rizikos kapitalo fondą investuoti ir pagal kurį įgaliojimą. Atitinkamuose ES finansuojamų centralizuotai valdomų priemonių teisiniuose pagrinduose ir įgaliojimo susitarimuose nustatyta, kad yra leidžiamos arba ne bendros investicijos su lėšomis, skiriamomis pagal kitus įgaliojimus.

Pagal 1998 m. ESU konkrečia nuostata yra draudžiamos bendros investicijos su EIF arba EIF valdomomis priemonėmis³⁹. Taip yra dėl to, kad 1998 m. Europos technologijų priemonė sukurta taip, kad ja būtų papildyti EIF valdomi įgaliojimai atsižvelgiant į „tas MVĮ, kurių dėl teisės aktais nustatytų didesnės rizikos kriterijų negali remti nei EIB, nei EIF⁴⁰“.

Didesnės rizikos kriterijų sąvoka pakartotinai panaudota vykdant 2001 m. ESU ir GIF priemones, nors šioms dviem priemonėms leista teikti bendras investicijas. 2017 m. pabaigoje 30 % šiomis priemonėmis remiamų rizikos kapitalo fondų turėjo bendrų investicijų, teikiamų pagal kitus EIF įgaliojimus (daugiausia pagal EIB rizikos kapitalo išteklių įgaliojimą⁴¹). Tai rodo, kad atrinkti fondai nebuvo skirti kitam rizikos segmentui nei kiti EIF įgaliojimai.

Teisiniame pagrinde, į kurį įtrauktos EFG, IFE ir ESIF priemonės, nebepateikiama didesnės rizikos kriterijų sąvoka. Visuose trijuose pagrinduose nurodyta, kad šiomis priemonėmis turėtų būti papildytos nacionalinėmis ar regioninėmis programomis finansuojamos priemonės. Nors ESIF teisiniu pagrindu taip pat konkrečiai sudaryta galimybė papildyti dabartinę EIB veiklą, kitų dviejų priemonių teisiniame pagrinde į šį aspektą neatsižvelgiama.

ESIF reglamentu raginama teikti gaires, kaip suderinti ES priemonių naudojimą ir EIB finansavimą, remiamą Sąjungos garantija, kad būtų užtikrintas papildomumas. Komisija paskelbė gaires dėl ESIF ir ESI fondų papildomumo. Nėra tokių gairių dėl bendrų investicijų su kitais EIF valdomais įgaliojimais, pavyzdžiui, EIB rizikos kapitalo išteklių įgaliojimais.

Dėl EIF įgaliojimų didėjimo Komisijos atliktame tarpiniame GIF intervencinės priemonės vertinime rekomenduota, kad EIF parengtų sandorių paskirstymo politiką⁴². EIF turi tokią politiką nuo 2009 m. Atlikus keletą pakeitimų, politika nekito nuo 2011 m. pabaigos iki 2018 m., kai vyko pertvarka.

Įgyvendinant 2011 m. sandorių paskirstymo politiką nebuvo jokių reikšmingų skirtingų įgaliojimų sutapimo. Vis dėlto GIF intervencinės priemonės atveju vykdytos bendros investicijos, t. y. EIF į tą patį rizikos kapitalo fondą investavo lėšas pagal keletą įgaliojimų⁴³. 2018 m. paskirstymo politikoje nepateikta išvadų dėl jokio galimo sutapimo. Vis dėlto, atsižvelgiant į įgaliojimais teikiamą pirmenybę (pavyzdžiui, konkretiems sektoriams ar veiklos rezultatams) ir jų geografinį orientavimą, ES centralizuotai valdomos intervencinės priemonės ir kiti įgaliojimai sutampa.

Pagal pirminę politiką (kuri galiojo iki 2018 m.) sprendimai dėl sandorių paskirstymo priimami tik EIF profesiniais sprendimais, o į naują politiką įtraukti kiekybinio⁴⁴ ir kokybinio vertinimo kriterijai, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kurie įgaliojimai tinkamiausi tam tikriems rizikos kapitalo fondams. EIF mums nepateikė jokių įrodymų, kad darbuotojams teikiamos gairės dėl šių kriterijų taikymo.

EIF išbandė savo naują politiką taikydamas ją 2017 ir 2018 m. sudarytiems sandoriams. Šio grįžtamojo patikrinimo rezultatai parodė, kad remiantis tik kiekybiniu vertinimu, tam tikroms investicijoms, teiktoms pasitelkiant ES centralizuotai valdomas intervencines priemones, EIF galėjo naudoti kitus viešuosius įgaliojimus, nes jie buvo įvertinti taip pat arba geriau nei ES remiami įgaliojimai. EIF mums nepateikė išsamių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kaip apskaičiuojami atskiri vertinimai.

EIF kilo sunkumų pasitraukiant iš ES remiamų fondų

Rizikos kapitalo fondas realizuoja grąžą, kai jis parduoda įmonę (arba iš jos „pasitraukia“). Pasitraukimas vykdomas atliekant pradinį viešą akcijų platinimą (PVAP) akcijų rinkoje arba parduodant bendrovę pramoniniam investuotojui (verslo pardavimas) ar kitam rizikos kapitalo fondui arba privataus kapitalo įmonei. Kai į portfelį įtraukta bendrovė neturi likutinės vertės, jos apskaitinė vertė nurašoma pagal taikomus apskaitos standartus. Mes patikrinome fondų pasitraukimo strategiją siekiant maksimaliai padidinti investicijų grąžą. Be to, mes patikrinome peržiūrimų įgaliojimų panaikinimo strategiją.

2018 m. trys pagrindiniai pasitraukimo būdai Europos rizikos kapitalo rinkoje buvo šie: i) verslo pardavimas, kuris sudarė 35 %; ii) PVAP, kuris sudarė 22 %; iii) nurašymai, kurie sudarė 12 %⁴⁵. Europos rizikos kapitalo fondo valdytojai mano, kad didžiausias jiems tenkantis iššūkis – nutraukti investicijas ir pasitraukti iš pradinio viešo akcijų platinimo rinkos⁴⁶.

2017 m. Europos startuolių partnerystės dokumente padaryta išvada: „Tik 2 % Europos lėšų didinimo atvejų yra vieši ir maždaug 15 % visos Europoje sukauptos sumos gauta pasitelkiant pradinio viešo akcijų platinimo rinkas […]. Dėl to kyla problema, nes pradinio viešo akcijų platinimo rinkos, be to, kad paprasčiausiai teiktų plėtros kapitalą, rizikos kapitalo fondams suteikia pasitraukimo galimybes. Be pasitraukimų, kyla pavojus, kad rizikos kapitalo sistema bus perpildyta“⁴⁷.

3 lentelėje matyti visų centralizuotai ES remiamų intervencinių priemonių pasitraukimų ir likusių investicijų skaičius 2018 m. birželio 30 d.

Fondo veiklos trukmė nustatoma ribotos partnerystės susitarime. EIF patyrė sunkumų panaikindamas du iš Komisijos įgaliojimų (susijusių su 1998 m. ESU ir 2001 m. ESU priemonėmis), nes rizikos kapitalo fondams nepavyko parduoti visų jų portfeliui priklausančių bendrovių visu jų gyvavimo laikotarpiu. EIF, vertindamas fondus, į kuriuos ketino investuoti, vykdant 1998 m. ir 2001 m. ESU, ribotai atsižvelgė į fondų pajėgumą tvarkyti investicijų atsiėmimo etapą. Vėlai imtasi spręsti pasitraukimo problemą, o dvi ankstyvosios priemonės (1998 m. ir 2001 m. ESU), kurios jau baigė galioti, turėjo būti pratęstos, kad EIF turėtų laiko rasti būdų, kaip atsiimti investicijas.

Šaltinis: EAR, remiantis EIF duomenimis.

Todėl 2018 m. viduryje 1998 m. ESU priemonė, kurios įgaliojimai baigėsi 2014 m. liepos mėn., vis dar dalyvavo fonduose, kurie tebevykdė investicijas į 12 įmonių, kurios sudaro 4 % įmonių, į kurias investuota. Panašiai, 2018 m. viduryje 2001 m. ESU priemonė vis dar dalyvavo fonduose, kurie turėjo turtinių interesų į 98 įmones, kurios sudarė 31 % investicijų.

EIF mokesčiai nėra visiškai skaidrūs ar jais nesiekiama politikos tikslų

Komisija EIF moka valdymo mokesčius, kad jis jos vardu įgyvendintų ES rizikos kapitalo intervencines priemones⁴⁸. Komisija taip pat EIF grąžina tam tikras išlaidas, laikomas tinkamomis ES fondams įgyvendinti (kitos valdymo išlaidos). Mes tikrinome, ar Komisijos mokami valdymo mokesčiai buvo pagrįsti, ir ar jais buvo siekiama politikos tikslų.

Pagal įgaliojimo susitarimus yra nustatyta viršutinė nuo 5,7 % iki 8,5 % ES intervencijos sudaranti riba. (daugiau informacijos apie kiekvienai intervencinei priemonei taikomų mokesčių ribas pateikta 4 lentelėje).

Šaltinis: EAR, remiantis įgaliojimo susitarimais.

Be valdymo mokesčių, kuriuos Komisija moka EIF, valdymo mokesčius taip pat taiko ES remiamų rizikos kapitalo fondų valdytojai. Šie mokesčiai paprastai atitinka 2 % kasmet skiriamos sumos. Be to, sukūrus visos Europos rizikos kapitalo fondų fondo programą, atsirado papildomas administracinis lygmuo (žr. 20 dalį). Kiekvieno fondų fondo valdytojas taip pat taiko valdymo mokesčius, kurių dydis gali siekti 8–12 % fondo gyvavimo laikui (dažnai maždaug 12 metų) skirto ES indėlio.

Nepakankamas skaidrumas pagrindžiant veiklos pradžios mokesčius

Pagal Komisijos ir EIF įgaliojimo susitarimus įgyvendinimo laikotarpio pradžioje yra reikalaujama sumokėti, kaip dalį administravimo mokesčių, veiklos pradžios mokestį (III priedas). Šie mokesčiai skirti: i) parengti kvietimą pareikšti susidomėjimą (kuris apima išsamias sąlygas ir ataskaitų teikimo reikalavimus); ii) sukurti EIF vidaus procesus ir IT sistemas, įskaitant svetainę; iii) parengti standartizuotus teisinius dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, kad EIF 20 metų valdo ES remiamas priemones, būtų galima tikėtis, kad EIF yra išplėtojęs sinergijų ir sukaupęs praktinių žinių, kurios galėtų padėti sutaupyti, ypač vykdant naujos priemonės veiklos vykdymo pradžios procesą. Vis dėlto taip nėra ir Komisijos EIF mokami veiklos pradžios mokesčiai laikui bėgant vis didėja. Vykdant GIF priemonę, Komisija sumokėjo 0,3 milijono eurų dydžio veiklos pradžios mokesčių (0,8 % bendro maksimalaus mokesčių dydžio). Kalbant apie naujesnes priemones, veiklos pradžios mokestis padidėjo iki 2,5 milijono eurų EFG priemonės atveju (13 % bendro maksimalaus mokesčių dydžio), 4 milijonų eurų IFE priemonei (14 % bendro maksimalaus mokesčių dydžio) ir 5 milijonų eurų ESIF SMEW akcinio kapitalo priemonei (7 % bendro maksimalaus mokesčių dydžio).

Komisija nerenka informacijos apie tai, kiek sąnaudų iš tiesų patiria EIF. Savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 20/2017 dėl paskolų garantijų priemonės⁴⁹ pateikėme komentarus dėl Komisijos ir EIF derybų dėl mokesčių proceso. Išsiaiškinome, kad šios ataskaitos išvados taip pat taikomos rizikos kapitalo priemonėms, ypač tai, kad Komisija neturėjo išsamios informacijos apie faktines ankstesnių programų išlaidas.

Su politika susiję skatinamieji mokesčiai ne visiškai atitinka paskirtį

Dabartiniais skatinamaisiais mokesčiais nesuteikiama motyvacija plėtoti Europos rizikos kapitalo rinką. Pavyzdžiui, EIF mokamas skatinamasis mokestis už kiekvieną su fondo valdytoju pasirašytą sutartį, o šio mokesčio dydis priklauso nuo to, kiek sutarčių pasirašyta. Vis dėlto, skatinamųjų mokesčių struktūra tokia, kad nėra ryšio tarp skatinamojo mokesčio ir bet kokio nustatyto tikslo, susijusio su fondų, į kuriuos EIF turėtų investuoti, skaičiumi. Be to, pastebime, kad šis mokestis laipsniškai nedidėja pagal pasirašytų sutarčių skaičių. GIF ir EFG priemonių atveju EIF gauna fiksuotą mokestį, o IFE priemonės atveju didžiausi mokesčiai mokami už pirmas keturias pasirašytas sutartis.

Skatinamieji mokesčiai nėra visiškai pritaikyti tam, kad būtų vykdomi nustatyti intervencinių priemonių tikslai. Pavyzdžiui, EFG priemonės atveju Komisija nustatė minimalų tikslą – remti ne mažiau kaip 360 reikalavimus atitinkančių įmonių. Vis dėlto, ji EIF moka skatinamųjų mokesčių dalį, net jeigu tikslas nepasiektas (žr. 2 lentelę).

Su politika susijusiais skatinamaisiais mokesčiais ne visiškai skatinamos investicijos į ES mažiau išvystytas rizikos kapitalo rinkas ar veiklos sektorius. ESU 1998/2001 priemonėmis EIF neskatinamas investuoti į naujas rinkas. Pagal kitas priemones bent numatyta paskata (nors suma ir nedidelė, palyginti su kitomis paskatų rūšimis), tačiau mažiau išvystytoms rizikos kapitalo rinkoms pirmenybė neteikiama.

Išvados ir rekomendacijos

ES daugiau kaip du dešimtmečius dalyvauja rizikos kapitalo rinkoje. Per šį laiką Komisija gerokai padidino savo paramą rizikos kapitalo rinkai. ES rizikos kapitalo rinkai stiprinti buvo skirtas didelis ES finansavimas, tačiau tebekyla iššūkių.

ES intervencinių priemonių vertinimas

Nustatėme, kad sprendimai, kuriais nustatomas ES intervencinės priemonės mastas, nepakankamai pagrįsti dėl to, kad neatliktas ex ante vertinimas arba poveikio vertinimas arba dėl to, kad vertinimai parengti po to, kai sprendimas dėl biudžeto jau buvo priimtas. Finansavimo trūkumo analizei stigo įvairių aspektų, neatlikta analizė valstybių narių lygmeniu, taip pat neatlikta veiklos sektorių ar rizikos kapitalo etapų analizė (žr. 29–36 dalis).

Rengiant būsimas intervencines priemones, Komisija privalo atlikti savalaikius ir prasmingus tarpinius ir ex post vertinimus, atsižvelgdama į įgytą patirtį. Ex post vertinimai daugiausia atlikti per anksti, neretai net nebaigus vykdyti programų. Be to, šiems vertinimams stigo analizės, pagrįstos kiekybiniais duomenimis, ir jais nebuvo atsižvelgta į priešingos padėties scenarijus. Taigi, nepaisant 20 metų teikiamos paramos rizikos kapitalui, Komisija iki šiol pateikė tik ribotus pasiekto poveikio įrodymus (žr. 37–46 dalis).

Komisija turėtų pagerinti savo informacijos bazę, kuria grindžiami sprendimai. Konkrečiai, ji turėtų:

1. atlikti išsamią rinkos nepakankamumo arba neoptimalių investicijų analizę ES, valstybių narių ir veiklos sektorių lygmeniu, taip pat įvairiais vystymosi etapais, siekiant skirti tinkamus finansinius išteklius rizikos kapitalo intervencinėms priemonėms.

Terminas: prieš įgaliojimo susitarimų su įgyvendinančiaisiais partneriais pasirašymą (2022 m. pabaiga).

Kad patobulintų savo vertinimus, Komisija turėtų:

2. užtikrinti aktualių duomenų rinkimą, kad vertintojų dėmesys būtų sutelktas į paramos veiksmingumą, ir kai tai tikslinga, priešingos padėties analizės naudojimą;
3. atlikti retrospektyvinius vertinimus praėjus tam tikram laikui po investavimo, susijusio su 1998 m. ESU, 2001 m. ESU ir GIF priemonėmis, laikotarpio, kad būtų galima padaryti reikšmingą išvadą dėl intervencinių priemonių poveikio.

Terminas: kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. pabaigos.

Išsamios investavimo strategijos rengimas

Komisija neįgyvendino išsamios investavimo strategijos, kad išplėtotų visos Europos rizikos kapitalo rinką. ES intervencinėmis priemonėmis nebuvo teikiama pirmenybė mažiau išvystytoms rizikos kapitalo rinkoms arba veiklos sektoriams. ES rinka vis dar labai priklausoma nuo viešojo sektoriaus dalyvavimo ir dėl įvairių priemonių naudojimo buvo bereikalingai sudėtinga.

Komisijos intervencinės priemonės Europos rizikos kapitalo rinkoje buvo paremtos paklausa grindžiamu metodu, pagal kurį parama projektams teikiama atsižvelgiant į projektų pranašumus, o ne į geografinę vietovę ar sektorių. Vis dėlto išsiaiškinome, kad šis metodas akivaizdžiai palankesnis labiausiai išvystytoms rizikos kapitalo rinkoms ir lemia investicijų susitelkimą, kuris ne visiškai prisideda prie visos Europos rizikos kapitalo rinkos plėtojimo (žr. 49–63 dalis).

Komisija nenustatė didelės grąžos siekimo kaip savo intervencinės priemonės tikslo. Iš tikrųjų, pritraukti privačiojo sektoriaus investuotojų, o tai labai svarbu tvariai rizikos kapitalo rinkai, įmanoma, tik jeigu investicijų grąža didelė. Pagal 1998 m. ESU priemonę investuota 101 milijonas eurų, o nuo jos pradžios pasauliniu mastu patirta 12 milijonų eurų grynųjų nuostolių. Panaši padėtis pastebima ir dėl pasitelkiant 2001 m. ESU priemonę ir GIF priemonę įgyvendintų portfelių. Iki šiol Komisija teikė paramą tik pari passu pagrindu, privačiojo sektoriaus investuotojams neperleisdama sau priklausančios grąžos dalies arba prisiimdama daugiau nuostolių (žr. 64–73 dalis).

Kad būtų vystoma visos Europos rizikos kapitalo rinka, Komisija turėtų:

1. taikyti tolesnes konkrečias priemones, kuriomis paremtų investicijas į mažiau išvystytas rizikos kapitalo rinkas ir veiklos sektorius.

Terminas: laiku rengiantis naujam programavimo laikotarpiui (2020 m. pabaiga).

Kad būtų sumažinta ES rizikos kapitalo rinkos priklausomybė nuo viešojo sektoriaus dalyvavimo, Komisija turėtų:

2. nustatyti tinkamus tikslus priemonių lygmeniu, kad būtų pritraukti privatūs investuotojai, atsižvelgiant į konkrečius politikos tikslus, bei plėtoti įvairias vietos rizikos kapitalo rinkas ir veiklos sektorius;
3. išnagrinėti galimybę nustatyti laipsniško pasitraukimo sąlygas;
4. išnagrinėti asimetrinio dalijimosi pelnu arba asimetrinio dalijimosi rizika taikymą rimtų rinkos trūkumų atveju, Komisijai atsisakant savo grąžos dalies kitų investuotojų labui arba prisiimant pirmuosius nuostolius, kai grąža neigiama.

Terminas: iki naujų įgaliojimo susitarimų derybų (2022 m. pabaiga).

ES intervencinių priemonių įgyvendinimas

EIF tapo vienu iš didžiausių Europos rizikos kapitalo rinkos dalyvių, valdančių vis didesnį įgaliojimų skaičių. Jo vykdomas išsamaus tyrimo procesas yra nuodugnus; atsižvelgiant į jo kokybę, jis dažnai laikomas „patvirtinimo ženklu“. Atsižvelgiant į tai, šis procesas dažnai laikomas pernelyg ilgu ir formaliu, o 45 % fondų valdytojų praneša, kad EIF užtruko ilgiau kaip metus, kad patvirtintų paraišką. Be to, per šį laiką valdytojai turėjo spręsti klausimus su daugybe įvairių konsultantų, kurie buvo nevienodai susipažinę su jų atvejais.

ES centralizuotai valdomos intervencinės priemonės persidengia su įvairiomis kitomis EIF taip pat valdomomis viešosiomis intervencinėmis priemonėmis. Komisija gavo mažai informacijos apie tai, kaip EIF sprendė, į kurį rizikos kapitalo fondą investuoti ir pagal kuriuos įgaliojimus (žr. 86–95 dalis).

EIF patyrė sunkumų nutraukdamas du Komisijos įgaliojimus, kuriems suėjo pabaigos terminas (pagal ESU 1998 m. ir ESU 2001 m. priemones), nes rizikos kapitalo fondams nepavyko parduoti visų jų portfeliui priklausančių bendrovių per jų veikimo laikotarpį. Kadangi į šį klausimą dėmesys buvo atkreiptas tiktai vėliau, šios dvi priemonės, kurios jau buvo baigusios galioti, turėjo būti pratęstos, kad EIF turėtų laiko rasti būdų, kaip atsiimti investicijas (žr. 96–101 dalis).

Nustatėme, kad priėmus kiekvieną naują priemonę Komisija moka didelius veiklos pradžios mokesčius. Mes nenustatėme, kad būtų sutaupyta dėl sinergijų ar praktinių žinių, kurias turėjo galimybę išplėtoti EIF per du paskutinius dešimtmečius valdydamas ES remiamas priemones. Be to, Komisijai nebuvo pranešta apie EIF faktiškai patirtas išlaidas (žr. 105–107 dalis).

Su politika susiję skatinamieji mokesčiai yra ne visiškai pritaikyti tam, kad būtų įgyvendinami nustatyti intervencinių priemonių tikslai, jie taip pat nebuvo sukurti taip, kad kiek galima skatintų investicijas į šalis, turinčias mažiau išsivystytą rizikos kapitalo rinką, arba į mažiau išvystytus veiklos sektorius (žr. 108–110 dalis).

Kad būtų padidintas efektyvumas, Komisija turėtų bendradarbiauti su EIF, siekiant:

1. racionalizuoti projektų tvirtinimo procesą sutrumpinant dabartinį tvarkaraštį;
2. užtikrinti, kad jis taikytų sandorių paskirstymo politiką, sudarančią sąlygas ES intervencinių priemonių ir kitų EIF valdomų įgaliojimų papildomumui;
3. užtikrinti, kad tvirtindamas investicijas į fondą jis nustatytų pakankamai pasitraukimo būdų.

Terminas: laiku rengiantis naujam programavimo laikotarpiui (2020 m. pabaiga).

Komisijos EIF mokami valdymo mokesčiai turėtų:

4. atitikti faktinių išlaidų, patirtų kuriant naujas intervencines priemones, kompensavimą;
5. būti parengti taip, kad jais būtų skatinamas bendrų intervencijos priemonių tikslų vykdymas, o būtent Europos rizikos kapitalo rinkos vystymas; jie turėtų būti palaipsniui didinami, kai tik bus pasiekti sutarti minimalūs veiksmingumo riboženkliai.

Terminas: laiku rengiantis naujam programavimo laikotarpiui (2020 m. pabaiga).

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Alex Brenninkmeijer, 2019 m. rugsėjo 17 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Europos Audito Rūmų vardu

Pirmininkas
Klaus-Heiner Lehne

Priedai

I priedas. Tipinė rizikos kapitalo fondo struktūra

Šaltinis: Pritaikyta pagal 2018 m. Profesinių standartų vadovą. Invest Europe.

II priedas. ESIF SMEW nuosavo kapitalo priemonė

2015 m. birželio mėn. Parlamentas patvirtino ESIF reglamentą su 16 milijardų eurų dydžio ES garantija. Kartu su 5 milijardų eurų dydžio EIB grupės indėliu bendra garantijos suma – 21 milijardas eurų. 2017 m. gruodžio mėn. Parlamentas patvirtino sprendimą padidinti ES garantiją nuo 10 iki 26 milijardų eurų. EIB grupė taip pat padidino savo indėlį – nuo 2,5 iki 7,5 milijardo eurų. Iš viso garantijos biudžetą sudaro 33,5 milijardo eurų. Šis pokytis pavaizduotas 9 diagramoje.

Šaltinis: EIB / EIF 2017 m. ataskaita.

Visi 33,5 milijardo eurų yra paskirstyti pagal dvi linijas: i) infrastruktūros ir investicijų liniją; ii) MVĮ liniją. Atsižvelgiant į ES ESIF garantijos padidinimą, MVĮ linijai skirtas biudžetas padidintas 5,5 milijardo eurų ir siekia 10,5 milijardo eurų, iš kurių 6,5 milijardo eurų bus skirti iš ES biudžeto.

ESIF SMEW nuosavo kapitalo produktas yra įtrauktas į MVĮ liniją. Jis apima dvi sublinijas. Pagal 1 subliniją EIF teikia nuosavo kapitalo investicijas į: i) rizikos kapitalo fondų plėtros ir augimo etapus; ii) daugiapakopius rizikos kapitalo fondus; iii) socialinį poveikį. Didžiausia ES garantija yra 1 milijardas eurų, o likvidumą užtikrina EIB. Be to, EIF pats prisiima riziką dėl 50 milijonų eurų finansavimo.

2 poskyris – tai IFE privilegijuotos paskolos dalis. Kartu su EIB privilegijuotos paskolos dalimi, ja papildyta jau vykdoma IFE priemonė (programa „Horizontas 2020“). 10 diagramoje apžvelgiama ESIF SMEW akcinio kapitalo priemonė iki ES ESIF garantijos padidinimo.

Šaltinis: ESIF valdančioji taryba SB/16/16.

Iš pagal 1 subliniją teikiamos 100 eurų investicijos 95,2 euro finansuos EIB ir garantuos ES, o 4,8 euro bus finansuojama iš EIF nuosavų išteklių. Rizika būtų padalyta pari passu pagal santykį 4,8:95,2.

Pagal 2 poskyrį visos investicijos finansuojamos pagal investicijų dalies procentą. Investuojant 100 eurų, 45 eurai būtų investuojami iš IFE priemonės subordinuotosios dalies, 26,5 euro – iš EIB privilegijuotos paskolos dalies (kurioms suteikiama ES biudžeto garantija pagal ESIF SMEW nuosavo kapitalo produktą) ir 28,5 euro – iš EIF privilegijuotos paskolos dalies. IFE priemone būtų padengtas ne didesnis kaip 45 eurų nuostolis; viršijus šią ribą, laikantis pari passu principo, nuostoliai bus padengti iš ES biudžeto ir EIF privilegijuotos paskolos dalies santykiu 26,5:28,5.

Dėl to, kad padidinta ES ESIF garantija, 2018 m. spalio mėn. ESIF valdančioji taryba nusprendė padidinti ESIF SMEW akcinio kapitalo produktą 1 050 milijonų eurų ir ji siekia 2 320 milijonų eurų. Iš šio padidinimo 1 sublinijai numatyta skirti 950 milijonų eurų, o 2 sublinijai – 100 milijonų eurų.

Atsižvelgiant į 10 diagramoje vaizduojamą rizikos pasidalijimo susitarimą, bus reikalaujama, kad EIF į 1 subliniją bendrai investuotų dar 47 milijonus eurų (4,8 %). Papildomas ESIF 2 poskyrio ES garantijos padidinimas 100 milijonų eurų taip pat reiškia, kad ES IFE priemonės indėlis padidintas 170 milijonų eurų, o EIF privilegijuotos paskolos dalis – 108 milijonais eurų.

Bendri 2 068 milijonų eurų dydžio investiciniai pajėgumai, kaip matyti 10 diagramoje, bus padidinti 1 375 milijonais eurų – iki 3 443 milijonų eurų. Į šį skaičių įtraukti 2 948 milijonai eurų iš centralizuotai valdomų programų ir 495 milijonai eurų iš EIF nuosavo kapitalo dalių.

Dėl numatyto didinimo reikėjo papildomai iš dalies pakeisti ESIF delegavimo sutartį, kuri nebuvo pasirašyta iki 2018 m. gruodžio mėn. vidurio.

III priedas. Komisijos EIF mokamų valdymo mokesčių struktūra pagal priemonę

Šaltinis: EAR, remiantis delegavimo sutartimis.

Akronimai ir santrumpos

1998 m. ESU priemonė – Europos technologijų priemonių steigimo programa, skirta daugiamečio planavimo laikotarpiui nuo 1998 m.

2001 m. ESU priemonė – Europos technologijų priemonių steigimo programa, skirta daugiamečio planavimo laikotarpiui nuo 2001 m.

BVP – bendrasis vidaus produktas

COSME – bendrovių ir MVĮ konkurencingumo programa

EFG priemonė – nuosavo kapitalo priemonė augimui skatinti

EIB – Europos investicijų bankas

EIF – Europos investicijų fondas

ESIF SMEW nuosavo kapitalo priemonė – Europos strateginių investicijų fondo mažųjų ir vidutinių įmonių linijos nuosavo kapitalo produktas (II priedas)

ESIF – Europos strateginių investicijų fondas

G&E – ekonomikos augimo ir užimtumo iniciatyva

GIF priemonė – MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonė

IFE priemonė – pradiniu etapu teikiama finansinė priemonė „InnovFin“

KIP – konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa

MAP – daugiametė įmonių ir verslininkystės programa

MVĮ – mažosios ir vidutinės įmonės

Programa „InvestEU“ – 2021–2027 m. daugiamečio planavimo laikotarpio programos projektas

PVAP – pradinis viešas akcijų platinimas

RK – rizikos kapitalas

Žodynėlis

Biudžeto garantija – teisinis įsipareigojimas remti finansinių partnerių investicijas tam tikromis aplinkybėmis skiriant lėšas iš ES biudžeto tam, kad būtų įvykdytas mokėjimo įsipareigojimas pagal remiamą ES programą.

Centralizuotai valdoma intervencinė priemonė – investicija, kuri finansuojama arba remiama iš ES biudžeto ir kurią valdo Komisija.

Ex ante vertinimas – vertinimas, atliekamas prieš įgyvendinant intervencinę priemonę, pavyzdžiui, išnagrinėjant poreikius, finansavimo trūkumo mastą, ES pridėtinę vertę ir galimas sinergijas su kitomis finansinėmis priemonėmis.

Finansinės priemonės – finansinė parama iš ES biudžeto investicijų į nuosavą arba kvazinuosavą kapitalą, paskolų ar garantijų arba kitų rizikos pasidalijimo priemonių forma.

Fondų fondas – sutelktinis investicijų fondas, investuojantis į kitus fondus, o ne tiesiogiai į vertybinius popierius.

Pagrindinis investuotojas – patikimas investuotojas, kuris perka reikšmingą rizikos kapitalo fondo dalį. Jie atlieka svarbų vaidmenį užtikrindami, kad tam tikra jų dalis bus parduota, ir skatindami paklausą dėl to, kad investicijos yra patikimos.

Pari passu – principas, pagal kurį visi investuotojai investuoja tokiomis pat sąlygomis ir naudojasi tomis pačiomis teisėmis.

Poveikio vertinimas – informacijos rinkimas ir analizė, siekiant nustatyti galimus planuojamų veiksmų privalumus ir trūkumus, kad būtų galima pagrįsti sprendimų priėmimą.

Pradinis viešas akcijų platinimas – įmonės akcijų pardavimo arba platinimo visuomenei pradžios procesas.

Privatus akcinis kapitalas – investicija į nebiržinę privačią įmonę mainais už turtinį interesą nuo vidutinės iki ilgos trukmės laikotarpiu, kuri vėliau parduodama. Kapitalo injekcija veikia kaip veiklos pradžios arba vystymo finansavimas.

Rizikos kapitalas – mainais už nuosavybės dalį investuoti pinigai į startuolius arba novatoriškas sparčiai besivystančias įmones, kurioms būdinga didelė rizika ir kurioms reikalinga ekspertų pagalba, kad galėtų plėsti savo verslą.

Rizikos kapitalo fondas – profesionalių investuotojų, kurie siekia investuoti į didelį augimo potencialą turinčias mažas ir vidutines įmones, pinigus valdantis investicinis fondas.

Valstybės pagalba – Tiesioginė ar netiesioginė valstybės parama įmonei ar organizacijai, jai suteikiant privalumą, palyginti su jos konkurentais. ES valstybės pagalbą reglamentuoja taisyklėmis, siekdama užkirsti kelią bendrosios rinkos iškraipymui. Komisija prižiūri, kaip laikomasi šių taisyklių.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko IV audito kolegija „Rinkų reguliavimas ir konkurencinga ekonomika“, kuriai vadovavo Audito Rūmų narys Alex Brenninkmeijer. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Baudilio Tomé Muguruza, jam talkino kabineto vadovas Daniel Costa de Magalhães, kabineto atašė Ignacio García de Parada ir analitikas Simon Dennett, IV kolegijos direktorė Ioanna Metaxopoulou, pagrindinė vadybininkė Marion Colonerus, užduoties vadovas Helmut Kern. Audito grupę sudarė Christian Detry, Ezio Guglielmi ir Natalie Hagmayer. Kalbinę pagalbą teikė Hannah Critoph.

Iš kairės į dešinę: Daniel Costa de Magalhães, Christian Detry, Baudilio Tomé Muguruza, Ignacio García de Parada, Ioanna Metaxopoulou, Helmut Kern, Ezio Guglielmi.

Galinės išnašos

¹ Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020 final, 2010 03 03).

² http://www.eif.org/what_we_do/equity/venture/index.htm.

³ Komisija veikia bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis.

⁴ Dvigubo apmokestinimo klausimai, su mokesčiais susijusios administracinės kliūtys, neužtikrintumas dėl apmokestinimo tvarkos.

⁵ https://www.investeurope.eu/policy/key‐topics/investor‐regulation/insurance/.
https://www.investeurope.eu/policy/key‐topics/investor‐regulation/capital‐requirements‐forbanks/.

⁶ Įskaitant EIF ir EIB.

⁷ Šioje ataskaitoje kaip centralizuotai valdomas ES intervencines priemones mes suprantame finansines priemones (1998 m. ESU priemonę, 2001 m. ESU priemonę, GIF priemonę, IFE priemonę ir EFG priemonę) bei ESIF MVĮ linijos nuosavo kapitalo produkto biudžetinę garantiją, kaip nurodyta 1 lentelėje.

⁸ 98/347/EB: 1998 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas dėl finansinės paramos novatoriškoms ir darbo vietas sukuriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) priemonių – augimo ir užimtumo iniciatyva (OL L 155, 1998 5 29, p. 43).

⁹ 2000/819/EB: 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas dėl daugiametės įmonių ir verslininkystės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), programos (2001–2005 m.) (OL L 333, 2000 12 29, p. 84).

¹⁰ 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlameno ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (OL L 310, 2006 11 9, p. 15).

¹¹ 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB (COSME reglamentas (OL L 347, 2013 12 20).

¹² Ši suma atspindi 2018 m. gruodžio 31 d. biudžeto paskirstymą. Biudžeto asignavimai nuo to laiko galėjo pasikeisti, kadangi EFG yra bendros biudžeto eilutės, įtrauktos į COSME reglamentą, dalis.

¹³ 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB [programos „Horizontas 2020“ reglamentas] (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

¹⁴ 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo [ESIF reglamentas] (OL L 169, 2015 7 1, p. 1). Šiuo 2015 m. priimtu reglamentu apimamas ne visas 2014–2020 m. laikotarpis.

¹⁵ ESIF pakeitė EIF vaidmenį, nes sutartimi jis įpareigotas teikti finansavimą dviem ESIF SMEW nuosavo kapitalo produkto sublinijoms (žr. II priedą).

¹⁶ Audito Rūmai paskelbė Nuomonę Nr. 02/2016 dėl ESIF „ESIF: pirmalaikis pasiūlymas dėl pratęsimo ir didinimo“ ir savo Specialiąją ataskaitą Nr. 03/2019 „Europos strateginių investicijų fondas. Kad ESIF būtų visiškai sėkmingas, būtina imtis veiksmų“.

¹⁷ Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl programos „InvestEU“ (COM(2018) 439 final, 2018 6 6).

¹⁸ http://www.eif.org/who_we_are/index.htm.

¹⁹ Invest Europe – tai Europos privataus akcinio kapitalo, rizikos kapitalo ir infrastruktūros sektoriams ir jų investuotojams atstovaujanti asociacija.

²⁰ JRC mokslinė politikos ataskaita „Geresnės galimybės gauti finansavimą: kokiomis sistemomis geriausia remti sparčiai augančių novatoriškų bendrovių atsiradimą?“, p. 12.

²¹ 2011 m. ataskaitos, kurią, bendradarbiaujant su EIM Business & Policy Research, The Evaluation Partnership, Strategijos ir vertinimo paslaugų centru ir Europos politikos studijų centru, parengė Economisti Associati srl, A priedo p. A.13.

²² Audito Rūmų nuomonės Nr. 2/2016 „ESIF: pirmalaikis pasiūlymas dėl pratęsimo ir didinimo“ 26 dalis ir Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 3/2019 „Europos strateginių investicijų fondas. Veiksmai, kurių reikia norint užtikrinti visišką ESIF sėkmę“ 17 dalis.

²³ Oksfordo strategijos ir vertinimo paslaugų mokslinių tyrimų centras, „ES investicijų į rizikos kapitalą ir kitus rizikos kapitalo fondų fondus galimybių vertinimas“, 2015 m. spalio mėn.

²⁴ 2011 m. ataskaita, kurią, bendradarbiaujant su organizacija EIM Business & Policy Research, The Evaluation Partnership, Strategijos ir vertinimo paslaugų centru ir Europos politikos studijų centru, parengė Economisti Associati srl.

²⁵ VICO projektas, „Galutinės ataskaitos santrauka. Verslių įmonių finansavimas Europoje. Poveikis inovacijoms, užimtumo augimui ir konkurencingumui“, 2011 m. rugsėjo mėn. (https://cordis.europa.eu/project/rcn/88 431/reporting/en).

²⁶ EIF darbinis dokumentas 2016/34 (Helmut Kraemer-Eis, Simone Signore, Dario Prencipe), „EIF poveikis rizikos kapitalo ekosistemai“, Europos rizikos kapitalo apžvalga: EIF perspektyva, I tomas, 2016 m.

²⁷ Europos Komisija, „Nepriklausomas ESIF reglamento vertinimas. Galutinė ataskaita“, 2018 m. birželio mėn., p. 140.

²⁸ EIF darbinis dokumentas 2018/48, „2018 m. EIF rizikos kapitalo tyrimas. Fondų valdytojų požiūris į rinką ir į valstybės intervencines priemones“, 2018 m. balandžio mėn.

²⁹ Privataus kapitalo ir rizikos kapitalo šalių patrauklumo rodiklis (https://blog.iese.edu/vcpeindex/).

³⁰ EIF naudojama investavimo etapų klasifikacija perkant įmonės akcijų daugumą arba kontrolinį paketą, paprastai tolesniais vystymosi etapais, kaip antai augimo ar veiklos masto išplėtimo etapais.

³¹ 2018 m. birželio 6 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Poveikio vertinimas“, SWD(2018)314 final.

³² Žr. 2018 m. liepos 18 d. Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių 209 straipsnis (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

³³ Komisijos ex ante vertinimas „Finansinės priemonės, kuriomis remiama galimybė pagal programą „Horizontas 2020“ gauti rizikos finansavimą moksliniams tyrimams ir inovacijoms“, 2013 m.

³⁴ Remiantis šių priemonių 2017 m. finansinės būklės ataskaitomis, įmonių, kurios vis dar įtrauktos į 2001 m. ESU priemone ir GIF priemone remiamų fondų portfelį, vertė (nerealizuotas pelnas) sudarė atitinkamai 97 milijonus ir 79 milijonus eurų.

³⁵ Komisijos gairės dėl valstybės pagalbos skatinant rizikos finansų investicijas (2014/C 19/04), 108–109 dalys.

³⁶ 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OJ L 187, 2014 6 26, p. 1), 21 straipsnio 13 dalis.

³⁷ COSME programoje gali dalyvauti trečiųjų šalių dalyviai, kurie turi sudaryti susitarimus su Komisija.

³⁸ EIF darbo dokumentas 2018/51, „2018 m. EIF rizikos kapitalo tyrimas. Fondo valdytojų nuomonė apie EIF pridėtinę vertę“, 2018 m. rugsėjo mėn.

³⁹ Radome vieną bendrą investiciją naudojant EIF nuosavus išteklius, nors tai ir draudžiama.

⁴⁰ Europos Komisija, Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl finansinės paramos, skirtos novatoriškoms ir darbo vietas kuriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms, priemonių (COM(1998) 26 final, 1998 1 21).

⁴¹ EIB įgaliojo EIF investuoti 9,5 milijardo eurų į gebėjimą prisiimti riziką, kad būtų remiamos inovacijos technologijų ir pramonės srityse. EIB rizikos kapitalo išteklių įgaliojimas skirtas pradinio etapo ir mažesniems už rinkos vidurkį fondams, kurie konkrečiai sutelkti į Europą.

⁴² Europos Komisijos Įmonių ir pramonės GD (GHK ir Technopolis), „Tarpinis verslininkystės ir inovacijų programos vertinimas“, 2009 m., IV dalis.

⁴³ EIF naudojo pagal kitus įgaliojimus suteiktas lėšas 41 % GIF priemone remiamų rizikos kapitalo lėšų.

⁴⁴ Klasifikacija sudaroma atsižvelgiant, pavyzdžiui, į rizikos kapitalo fondo strategiją, sektorius ir etapus, į kuriuos jis pageidauja investuoti, arba į jo geografinį orientavimą. Taip pat esama tokių būtinų kriterijų kaip „nauji valdytojai“, nes tam tikrais ne ES įgaliojimais neleidžiama pasitelkti naujų valdytojų.

⁴⁵ „Invest Europe“, 2018 m. Europos privataus kapitalo veiklos ataskaita. Kiti pasitraukimo keliai yra privilegijuotųjų akcijų grąžinimas, pardavimas kitai akcinio kapitalo įmonei, pardavimas finansų įstaigai, atpirkimas iš valdytojų ir (arba) savininko ir kitos priemonės.

⁴⁶ EIF darbinis dokumentas 2018/48 (Helmut Kraemer-Eis, Antonia Botsari, Salome Gvetadze, Frank Lang), 2018 m. EIF rizikos kapitalo tyrimas: Fondų valdytojų požiūris į rinką ir į valstybės intervencines priemones“, 2018 m.

⁴⁷ Europos startuolių partnerystė, „Europos startuolių partnerystės stebėjimas: lėšų didinimo ataskaita“, 2017 m. birželio mėn.

⁴⁸ Komisija taip pat moka mokesčius EIB už su ESIF susijusią rizikos kapitalo garantiją.

⁴⁹ Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 20/2017 „ES finansuojamos paskolų garantijų priemonės – rezultatai teigiami, tačiau reikia tiksliau apibrėžti paramos gavėjus ir veiklą koordinuoti atsižvelgiant į nacionalines schemas“.

⁵⁰ InvestEurope, 2018 m. Europos privataus kapitalo veikla. https://www.investeurope.eu/media/811517/invest-europe-2018-european-private-equity-activity.pdf.

⁵¹ Marco Buti ir Philipp Mohl Lacklustre investment in the Eurozone: Is there a puzzle?, Vox, 2014 m. birželio mėn., https://voxeu.org/article/raising-investment-eurozone.

⁵² Marco Buti Lacklustre investment in the Eurozone: The policy response, Vox, 2014 m. gruodžio mėn., https://voxeu.org/article/lacklustre-investment-eurozone-policy-response.

⁵³ Bergljot B. Barkbu, Pelin Berkmen, Pavel Lukyantsau, Sergejs Saksonovs ir Hanni Schoelermann Investment in the Euro Area: Why Has It Been Weak?, TVF darbinis dokumentas Nr. 15/32, 2015 m. vasario 19 d., https://www.imf.org/en/Publications/WP/Issues/2016/12/31/Investment-in-the-Euro-Area-Why-Has-It-Been-Weak-42717.

⁵⁴ EIB Investment and Investment Finance in Europe 2013, 2013 m. lapkričio 14 d., https://www.eib.org/en/infocentre/publications/all/investment-and-investment-finance-in-europe.htm

⁵⁵ ESRI Access to External Financing and Firm Growth, Informacinis tyrimas dėl 2014 m. Europos konkurencingumo ataskaitos, 2014 m. gegužės mėn., https://www.google.be/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=2&ved=2ahUKEwjY_475pujeAhVQKuwKHTn6AI4QFjABegQIAxAC&url=https%3A%2F%2Fec.europa.eu%2Fdocsroom%2Fdocuments%2F8786%2Fattachments%2F1%2Ftranslations%2Fen%2Frenditions%2Fpdf&usg=AOvVaw2SPzw1L4aRoQVrA_MZ19Y8.

⁵⁶ Florencio Lopez de Silanes Molina, Joseph McCahery, Dirk Schoenmaker ir Dragana Stanisic The European Capital Markets Study. Estimating the Financing Gaps of SMEs, Nyderlandų finansų ministerijos ir ERPB finansuota ataskaita, 2015 m. liepos mėn., https://web.archive.org/web/20161213054417/http:/www.dsf.nl/wp-content/uploads/2015/09/European-Capital-Markets-Study_2015_FINAL-15-7.pdf.

Tvarkaraštis

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2019

© Europos Sąjunga, 2019

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.