ES parama turizmui. Reikalinga nauja strateginė kryptis ir geresnio finansavimo metodas

Santrauka

I ES yra labiausiai lankomas pasaulio regionas – 2019 m. į ją atvyko apie 37 % visų tarptautinių turistų. Todėl turizmas yra vienas pagrindinių ES ekonomikos sektorių, kuriame 2019 m. sukurta 9,9 % bendrojo vidaus produkto ir 11,6 % visų darbo vietų. COVID-19 pandemija padarė didžiulį, precedento neturintį poveikį turizmo sektoriui: dėl jos smarkiai sumažėjo turizmo srautai, taigi ir su turizmu susijusių įmonių pajamos. Be šio tiesioginio sukrėtimo, turizmo sektorius susiduria su kitais, labiau ilgalaikiais sunkumais, susijusiais su jo žaliąja ir skaitmenine pertvarka, konkurencingumu, tvarumu ir atsparumu.

II ES atlieka papildantį vaidmenį turizmo politikoje, remdama ir koordinuodama veiksmus, kurių imasi valstybės narės. 2014–2020 m. laikotarpiu nebuvo turizmui skirto ES biudžeto. Finansinė parama turizmui galėjo būti teikiama naudojantis įvairiomis ES programomis. Ta pati padėtis išlieka ir 2021–2027 m. laikotarpiu.

III Turint galvoje turizmo pramonės svarbą ES, nusprendėme atlikti auditą, kad galėtume įvertinti, ar Komisija veiksmingai prisidėjo prie ES paramos turizmo pramonei ir papildė valstybių narių veiksmus šiame sektoriuje 2014–2020 m. laikotarpiu. Apžvelgėme, ar Komisija savo turizmo strategijoje veiksmingai atsižvelgė į turizmo sektoriaus poreikius ir ar ją reguliariai atnaujindavo pagal besikeičiančius prioritetus. Analizavome, ar Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) finansinė parama viešosioms investicijoms į turizmą atitiko esamas ES, nacionalines ir regionines turizmo strategijas ir ar ji buvo tvari ir sutelkta į tas investicijas, kurios sukuria pridėtinę vertę už paties projekto ribų. Galiausiai, tikrinome, ar Komisija ėmėsi veiksmų COVID-19 pandemijos poveikiui turizmo sektoriui sušvelninti.

IV Šiuo auditu siekiama prisidėti prie Komisijos darbo rengiant išsamią 2030 m. turizmo strategiją, kurioje būtų apibrėžti vidutinės trukmės ir ilgalaikiai tikslai. Tikimės, kad šiuo auditu taip pat prisidėsime prie geresnio ES finansinės paramos investicijoms į turizmą 2021–2027 m. laikotarpiu planavimo ir įgyvendinimo, siekiant veiksmingų ir tvarių rezultatų.

V Apskritai nustatėme, kad 2014–2020 m. laikotarpiu Komisijos veiksmai remiant ES turizmo pramonę buvo iš dalies veiksmingi:

•  Komisija dabartinę ES turizmo strategiją parengė dar 2010 m. Nuo 2015 m. iki COVID-19 pandemijos Komisija peržiūrėjo turizmo prioritetus platesnio masto politikos strategijų kontekste, bet pagal šiuos prioritetus neparengė konkrečių veiksmų planų, kuriais būtų galima padėti juos įgyvendinti. Reaguodama į didžiulį COVID-19 pandemijos poveikį ES turizmo sektoriui, Komisija ėmėsi veiksmų 2030 m. turizmo darbotvarkei apibrėžti. Manome, kad tai yra žingsnis teisinga linkme, bet tam tikri elementai dar nėra įgyvendinti.
•  ERPF veiksmų programose turizmo investicijų prioritetai buvo nustatyti atsižvelgiant į esamas ES, nacionalines ir regionines turizmo strategijas. Atlikę ERPF projektų turizmo srityje analizę gavome nevienodus rezultatus: kai kurie projektai buvo tvarūs ir jais buvo prisidedama prie turizmo veiklos regione skatinimo, kiti darė tik ribotą poveikį. Keliais atvejais dėl trūkumų, susijusių su pirminiu projektų planavimu ir poreikių vertinimu, taip pat su projektų atrankos etapu, įgyvendinant projektus sumažėjo jų apimtis, buvo vėlavimų ir viršytos išlaidos. 2014–2020 m. laikotarpio ERPF teisės aktuose buvo vienas bendras išdirbio rodiklis, skirtas iš ERPF finansuojamoms investicijoms į turizmą. Valstybės narės taip pat galėtų naudotis konkrečios programos rodikliais. Tačiau 2014–2020 m. laikotarpiu nebuvo naudojami jokie bendri rezultatų rodikliai. Pagal bendrą išdirbio rodiklį ne visada galima įvertinti numatomus projektų rezultatus, net jei jie buvo nurodyti projekto pasiūlyme. Iki 2024 m. pabaigos Komisija turi atlikti 2014–2020 m. laikotarpio ERPF paramos ex post vertinimą.
•  Dėl COVID-19 pandemijos ES turizmo sektorius patyrė precedento neturintį sukrėtimą. Komisija pateikė priemonių ir pasiūlymų, kaip sušvelninti šios krizės poveikį ES turizmo pramonei.

VI Šioje ataskaitoje rekomenduojame Komisijai:

•  parengti naują ES turizmo ekosistemos strategiją, kuria aiškiai siekiama remti investicijas, kuriomis prisidedama prie tvaresnės turizmo formos;
•  paraginti valstybes taikyti atrankos procedūras iš ERPF finansuojamoms investicijoms į turizmą, kad būtų remiama ši nauja strateginė kryptis.

Įvadas

Turizmo Europos Sąjungoje svarba

01 Turizmas reiškia lankytojų veiklą, kai jie keliauja į paskirties vietą už jų įprastinės gyvenamosios vietos ribų trumpesniam nei vieni metai laikui. Tai gali būti daroma darbo arba poilsio tikslais^[1]. Turizmo sektorius apima didelę ekonominės veiklos rūšių grupę, kai tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos, kurių reikia lankytojų turizmo veiklai tiesiogiai ar netiesiogiai paremti. Tai gali būti transporto paslaugos, kurios palengvina žmonių judėjimą, kelionių agentūros ir kelionių organizatoriai, apgyvendinimas, restoranų ir viešojo maitinimo paslaugos, kultūros, sporto ir poilsio infrastruktūra ir vietos turizmo prekės bei paslaugos^[2].

02 Europos Sąjunga yra labiausiai lankomas pasaulio regionas (žr. 1 diagramą). 2019 m. 27 ES valstybėse narėse apsilankė apie 539 milijonai tarptautinių turistų, t. y. beveik 37 % viso pasaulinio jų skaičiaus. Tais pačiais metais 27 ES valstybių narių pajamos iš tarptautinio turizmo sudarė 383 milijardus eurų, t. y. 28,9 % pajamų, gautų iš pasaulinio turizmo. Keturios ES valstybės narės (Prancūzija, Ispanija, Italija ir Vokietija) atskirai yra tarp dešimties labiausiai tarptautinių turistų lankomų ir didžiausias pajamas iš turizmo gaunančių šalių pasaulyje^[3].

03 2019 m. tiesioginė ir netiesioginė (šalutinis poveikis) turizmo sektoriaus svarba ES BVP buvo įvertinta 9,9 %. Be to, 11,6 % visos ES darbo jėgos dirba turizmo sektoriuje (tai sudaro apie 23,5 milijono darbo vietų)^[4]. Daugiau nei 99 % ES turizmo sektoriaus įmonių yra mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ)^[5].

04 Turizmo ekonominė svarba valstybėse narėse labai skiriasi, nuo 4–6 % BVP Airijoje, Lenkijoje, Belgijoje ir Lietuvoje iki daugiau nei 20 % Kroatijoje ir Graikijoje (žr. 2 diagramą).

05 Vietinių lankytojų ir lankytojų iš užsienio dalis įvairiose valstybėse narėse skiriasi (žr. 3 diagramą). Švedijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Vokietijoje daugiau nei 75 % turistų yra vietiniai lankytojai. Mažą gyventojų skaičių turinčiose šalyse (Liuksemburge ir Maltoje), taip pat Kroatijoje yra didžiausia lankytojų iš užsienio dalis (apie 90 %). Dviejose iš ES pagrindinių turizmo vietų, Italijoje ir Ispanijoje, pasiskirstymas yra tolygesnis.

Teisinis pagrindas ir institucinė struktūra

06 Turizmo politika visų pirma yra valstybės narės prerogatyva, o ES papildo ir remia valstybių narių veiksmus. ES veiksmais iš esmės skatinamas sektoriaus įmonių konkurencingumas bei vystymasis ir valstybių narių bendradarbiavimas. ES sutartis taip pat sudaro sąlygas nustatyti konkrečias teisėkūros priemones, kuriomis papildomi valstybių narių veiksmai^[6].

07 Savo turizmo politika Komisija siekia „išlaikyti Europos kaip populiariausios krypties poziciją, kartu kuo labiau padidinti šio pramonės sektoriaus indėlį į ekonomikos augimą bei užimtumą ir skatinti ES šalių bendradarbiavimą, visų pirma keičiantis gerąja patirtimi“^[7]. 2020 m. Komisija savo pramonės politikoje turizmą apibrėžė kaip vieną iš keturiolikos pramonės ekosistemų^[8].

08 ES pagrindiniai instituciniai suinteresuotieji subjektai yra:

•  Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitetas (TRAN) ir jo darbo grupė turizmo klausimais;
•  Europos Sąjungos Taryba (kurioje turizmo klausimai paprastai sprendžiami Konkurencingumo taryboje);
•  Turizmo patariamasis komitetas (TAC)^[9], kuriam pirmininkauja Komisija (GROW GD); tai – konsultacijų ir koordinavimo forumas, kuriame valstybių narių ir Komisijos atstovai keičiasi informacija ir aptaria klausimus, susijusius su turizmo politika bei paslaugų turistams teikimu.

09 Nors su turizmu tiesiogiai susijusiais klausimais dirba nemažai Komisijos tarnybų, už turizmo politiką ir turizmui skirtą ES finansavimą atsako du pagrindiniai generaliniai direktoratai:

•  Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas (GROW GD), veikiantis kaip Komisijos tarnyba, atsakinga už turizmo politiką;
•  Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas (REGIO GD), kartu su valstybėmis narėmis valdantis ERPF (jo teikiamos lėšos sudaro didžiąją turizmui skiriamo ES finansavimo dalį).

Be to, kilus COVID-19 pandemijai, Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas (SANTE GD) atliko ypatingą vaidmenį rengiant būtinas sąlygas laisvam keliavimui Sąjungos viduje atkurti.

10 Tarp svarbiausių tarptautinių organizacijų turizmo srityje yra Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija (PTO), EBPO ir Pasaulio kelionių ir turizmo taryba (PKTT). Europos kelionių komisija (angl. European Travel Commission, ETC), nacionalinių turizmo organizacijų asociacija, taip pat dirba reklamuodama Europą kaip turizmo kryptį trečiosiose rinkose.

COVID-19 pandemijos poveikis ES turizmo sektoriui

11 COVID-19 pandemija padarė didžiulį, precedento neturintį poveikį turizmo sektoriui visame pasaulyje, smarkiai sumažindama turizmo srautus, taigi ir su turizmu susijusių įmonių pajamas. 2020 m. pirmus tris ketvirčius į ES atvykstančių tarptautinių turistų skaičius buvo 67,5 % mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Priklausomai nuo atitinkamos valstybės narės, sumažėjimas siekė nuo 46 % iki 84 % (žr. 4 diagramą). Didžioji dalis turizmo suinteresuotųjų subjektų, kuriuos apklausėme, abejojo, kad turizmo paklausa grįš į prieš krizę buvusį lygį anksčiau nei 2024 m.

12 Dėl lankytojų skaičiaus sumažėjimo įvedus kelionių ribojimus, smarkiai sumažėjo turizmo sektoriaus indėlis į ekonomiką. 2020 m. ES prarado apie du milijonus darbo vietų kelionių ir turizmo sektoriuje ir šio sektoriaus indėlis į BVP, palyginti su 2019 m., sumažėjo perpus (nuo maždaug 10 % iki 5 % BVP)^[10]. Tradicinės turizmo vietos, tokios kaip Kroatija, Kipras, Graikija, Malta ir Ispanija, patyrė didžiausią indėlio į BVP sumažėjimą (daugiau nei 60 %), taip pat ir Airija (žr. 5 diagramą).

13 Taip pat didelis neigiamas poveikis buvo padarytas investavimo į turizmo sektorių pajėgumams. Atsižvelgiant į 2020 m. gegužės mėn. pasiūlytą priemonės „Next Generation EU“ dokumentų rinkinį, Komisija įvertino, kad dėl pandemijos ir kelionių apribojimų 2020 ir 2021 m. ES turizmo ekosistemos pajamos sumažės maždaug 171 milijardu eurų^[11]. Iš Komisijos analizuotų 14 verslo ekosistemų turizmas yra tas pramonės sektorius, kurio pagrindiniai investicijų poreikiai yra vertinami kaip didžiausi ir gerokai viršijantys daugumos kitų ekosistemų poreikius. Komisija įvertino, kad pagrindiniai investicijų poreikiai turizmo ekosistemai atgaivinti sudaro161 milijardą eurų (neįskaitant investicijų poreikių, susijusių su žaliąja ir skaitmenine pertvarka).

ES finansinė parama investicijoms į turizmą

14 Daugiametėje finansinėje programoje (DFP) nėra turizmui skirto biudžeto. Investicijos į turizmą gali būti finansuojamos pagal kelias ES iniciatyvas ir programas. 2014–2020 m. laikotarpiu buvo dvylika programų, kuriomis buvo galima naudotis veiksmams turizmo sektoriuje finansuoti tiek pagal tiesioginio, tiek pagal pasidalijamojo valdymo principą. 2021–2027 m. laikotarpiu programų skaičius išaugo iki 14, įskaitant tas, kurios sukurtos COVID-19 pandemijos poveikiui švelninti. I priede išvardytos abiejų laikotarpių su turizmu susijusios programos ir pateikiama kiekvienos iš jų remiamų veiksmų rūšių apžvalga. Į 2021–2027 m. Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) teisėkūros sistemą įtrauktas konkretus politikos tikslas, susijęs su tvariu turizmu^[12]. Be šio konkretaus tikslo, tvarus turizmas gali būti remiamas atsižvelgiant į bet kurį kitą politikos tikslą, jei investicijomis padedama siekti atitinkamo tikslo ir laikomasi taikytinų reikiamų sąlygų ar reikalavimų.

15 ERPF lėšos sudaro didžiąją dalį ES finansinės paramos, teikiamos tiesiogiai su turizmu susijusioms investicijoms: 2007–2013 m. laikotarpiu apie 6,4 milijardo eurų (žr. 1 lentelę) ir apie 4,3 milijardo eurų iki šiol 2014–2020 m. laikotarpiu (žr. 2 lentelę).

16 Viešojo sektoriaus institucijos valstybėse narėse atrenka projektus, kurie bus finansuojami pagal veiksmų programas (VP), ir stebi jų įgyvendinimą. Pagal savo reguliavimo kompetenciją Komisija prižiūri VP įgyvendinimą, siekdama užtikrinti, kad pinigai būtų leidžiami veiksmingai. 6 diagramoje pateiktas ERPF lėšų turizmui paskirstymas pagal intervencijos kodus kiekvienoje valstybėje narėje dviem paskutiniais programavimo laikotarpiais.

17 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP)^[13] valstybėms narėms suteikia galimybę pagal savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus (NEGADP) finansuoti investicijas ir reformas, be kita ko, turizmo sektoriuje. Iki 2021 m. spalio mėn. Komisijai buvo pateikti 26 iš 27 NEGADP. Taryba patvirtino 19. Įsipareigojimai dėl finansavimo, kurį galima gauti pagal EGADP, turi būti prisiimti iki 2023 m. pabaigos. Iki 2024 m. vasario mėn. Komisija turi pateikti EGADP įgyvendinimo vertinimo ataskaitą, o iki 2028 m. gruodžio mėn. – ex post vertinimo ataskaitą.

18 Keturiose audituotose valstybėse narėse iki audito pradžios buvo tokia padėtis: Ispanijos NEGADP Komisija patvirtino 2021 m. birželio mėn., Taryba priėmė 2021 m. liepos mėn.; Rumunijos NEGADP Komisija patvirtino 2021 m. rugsėjo mėn.; kitų dviejų valstybių narių NEGADP tebėra Komisijos atliekamo vertinimo etape. Trys iš šių keturių valstybių narių (Lenkija, Ispanija ir Rumunija) į savo NEGADP projektus įtraukė konkrečią paramą investicijoms turizmo sektoriuje (žr. 3 lentelę).

Būsimi sunkumai ir modeliai

19 Kalbant apie turizmo paklausą, dauguma mūsų apklaustų ekspertų ir tarptautinių organizacijų mano, kad artimoje ateityje, kai bus įveiktas tiesioginis COVID-19 pandemijos poveikis, žmonės daugiausia atostogaus savo šalyje ir regione bei vyks į trumpas keliones. Tačiau kur kas svarbiau yra tai, kad ES turizmo sektorius savo raidoje susiduria su dideliais vidutinės trukmės ir ilgalaikiais sunkumais, visų pirma susijusiais su jo žaliąja pertvarka, skaitmeninimu bei naujų technologijų integravimu ir konkurencingumu bei atsparumu^[14].

20 Tuo tarpu turistų elgesys taip pat keičiasi, įgaudamas naują išraišką, kuriai daro poveikį kai kurie pirmiau minėti sunkumai. Tikėtina, kad būsimai turizmo paklausai turės įtakos didėjantis sąmoningumas aplinkosaugos srityje, platesnis skaitmeninių paslaugų ir naujų technologijų naudojimas, perėjimas prie labiau individualizuotos kelionių patirties, gerovė ir geresnė sąveika su vietos bendruomenėmis bei kultūra ir didėjantis susirūpinimas dėl reikalavimų saugos ir sveikatos srityje (žr. 7 diagramą).

21 Šiuo atžvilgiu tvarus turizmas yra viena ryškiausių turizmo plėtros koncepcijų. Ji apima įvairių turizmo plėtros aspektų – aplinkos, ekonominių ir socialinių bei kultūrinių – subalansavimą, siekiant užtikrinti, kad turizmas būtų tvarus ilgalaikėje perspektyvoje^[15]. Tai taip pat susiję su klausimu, kaip panaikinti turizmo poveikį klimato kaitai. ES Europos žaliajame kurse^[16] pateikiama visapusiška politikos sistema tvariam turizmui plėtoti.

Audito apimtis ir metodas

22 Audito metu vertinome, ar Komisijos veiksmai, skirti 2014–2020 m. laikotarpiu remti ES turizmo pramonę, buvo veiksmingi. Tai darydami tikrinome, ar:

•  Komisija turizmo strategijoje veiksmingai atsižvelgė į turizmo sektoriaus poreikius ir ar ją reguliariai atnaujindavo pagal besikeičiančius prioritetus;
•  ERPF finansinė parama viešosioms investicijoms į turizmą atitiko esamas ES, nacionalines ir regionines turizmo strategijas ir ar ji buvo tvari ir sutelkta į tas investicijas, kurios sukuria pridėtinę vertę už paties projekto ribų;
•  Komisija ėmėsi veiksmų COVID-19 pandemijos poveikiui turizmo sektoriui sušvelninti.

23 Norėdami atsakyti į šiuos klausimus, analizavome Komisijos vykdomą veiklą ir turimus dokumentus, susijusius su jos turizmo strategija, bendradarbiavimu su valstybėmis narėmis ir parama bei rekomendacijomis, kurias ji teikė dėl investicijų į turizmą finansavimo, visų pirma naudojantis ERPF. Tai apėmė GROW GD ir REGIO GD veiklą.

24 Nagrinėjome labiausiai su turizmo išlaidomis susijusią ERPF veiksmų programą keturiose valstybėse narėse (Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje), kad galėtume įvertinti šios VP turinį investicijų į turizmą atžvilgiu. Šias valstybes nares atrinkome remdamiesi jų gautu ES remiamu investicijų į turizmą finansavimu, jų turizmo sektorių svarba BVP ir geografine įvairove.

25 Nagrinėjome imtį, kurią sudarė 32 ERPF finansuojami viešieji turizmo projektai, viešųjų institucijų įgyvendinti šiose keturiose šalyse. Sutelkėme dėmesį į šiuos projektus dėl to, kad jie suteikė galimybę skatinti turizmo pramonės plėtrą su jais susijusiame regione. Imtį sudaro 17 projektų iš 2014–2020 m. laikotarpio; vertinome projektų atranką, įgyvendinimą ir jų rezultatų stebėseną. Norėdami papildomai įvertinti projektų tvarumą, taip pat atrinkome 15 baigtų projektų iš 2007–2013 m. laikotarpio tose pačiose šalyse. II priede išvardytos mūsų atrinktos VP ir nurodytas į imtį įtrauktų projektų skaičius pagal kiekvieną VP. III priede pateikti žemėlapiai, kuriuose nurodyti šio audito metu peržiūrėtų projektų pavadinimai ir vieta.

26 Nustatėme pagrindines priemones, kurias pasiūlė Komisija, kad būtų galima reaguoti į COVID-19 pandemijos poveikį Europos turizmo sektoriui. Galiausiai, analizavome Komisijos veiksmus, susijusius su ES finansinės paramos turizmui 2021–2027 m. laikotarpiu planavimu.

27 Atlikome interviu su:

•  Komisijos darbuotojais, kompetentingų institucijų atstovais (pavyzdžiui, už turizmą atsakingomis ministerijomis), atrinktų veiksmų programų vadovaujančiosiomis institucijomis ir į imtį įtrauktų projektų naudos gavėjais keturiose valstybėse narėse;
•  ekspertais iš svarbiausių tarptautinių turizmo srities organizacijų: Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO), EBPO, Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos (PKTT), Europos kelionių komisijos (ETC), Europos kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių asociacijos (ECTAA) ir Europos regionų konkurencingo ir darnaus turizmo tinklo (NECSTouR).

28 Dėl audito metu galiojusių su COVID-19 susijusių ribojimų negalėjome apsilankyti keturiose šiame audite audituotose valstybėse narėse. Todėl nesurinkome tiesioginių įrodymų, susijusių su fiziniu atrinktų projektų įgyvendinimu. Visos su šiuo aspektu susijusios mūsų pastabos yra pagrįstos dokumentiniais įrodymais.

29 Šis auditas skirtas indėliui į Komisijos darbą rengiant išsamią 2030 m. turizmo strategiją, kurioje būtų apibrėžti vidutinės trukmės ir ilgalaikiai tikslai, įnešti. Tikimės, kad šiuo auditu taip pat prisidėsime prie geresnio ES finansinės paramos investicijoms į turizmą 2021–2027 m. laikotarpiu planavimo ir įgyvendinimo, siekiant veiksmingų ir tvarių rezultatų.

Pastabos

ES turizmo strategija nėra tinkama naujiems sunkumams, su kuriais susiduria šis sektorius

30 Komisija strategijose arba panašiuose dokumentuose nustato politikos kryptis ir finansavimo prioritetus, pagrįstus teisės aktų leidėjų apibrėžtais tikslais. Norint, kad strategija būtų veiksminga, joje turi būti apibrėžti konkretūs prioritetai, nustatyti ES paramos veiksmai ir terminai, taip pat nurodyti jai įgyvendinti reikalingi susiję ištekliai. Taip pat joje turi būti atsižvelgiama į besikeičiančius sektoriaus poreikius bei sunkumus ir ji atitinkamai atnaujinama. Peržiūrėjome Komisijos turizmo strategiją, galiojusią 2014–2020 m. laikotarpiu, taip pat turizmo strategijas nacionaliniu lygmeniu keturiose šiame audite audituotose valstybėse narėse. Taip pat paprašėme suinteresuotųjų subjektų išsakyti savo nuomonę apie Komisijos požiūrį į turizmą.

Komisijos ES turizmo strategija parengta dar 2010 m.

2014–2020 m. laikotarpiu Komisija du kartus atnaujino turizmo prioritetus, bet savo strategijos nepakeitė

31 2010 m. birželio mėn. Komisija paskelbė komunikatą, nustatydama naujausią ES turizmo strategiją^[17]. Ji išreiškė norą „sudaryti palankias sąlygas koordinuoti turizmo srities iniciatyvas ir nustatyti naują veiksmų programą, kuria siekiama didinti Europos turizmo konkurencingumą ir skatinti darnų jo augimą“. Komisija nustatė keturis plataus masto prioritetus turizmui skatinti (žr. 8 diagramą) ir su šiais prioritetais susijusių konkrečių Komisijos veiksmų rinkinį. Tačiau ji nenurodė jokio galutinio termino jiems įgyvendinti. Galiausiai, Komisijos strategijoje taip pat nėra nurodyta, kaip valstybės narės ir jos pačios generaliniai direktoratai turėtų naudotis turimu ES finansavimu šiems prioritetams įgyvendinti.

32 Nuo to laiko, paskyrus naujos sudėties Komisiją ir pasikonsultavus su TAC, turizmo prioritetai, bet ne pati strategija, buvo du kartus peržiūrėti.

•  2015 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė peržiūrėtų turizmo prioritetų rinkinį. Šiame prioritetų rinkinyje buvo atsižvelgta į naujus, turizmo sektoriaus plėtrai svarbius elementus, kuriems nebuvo skirta dėmesio 2010 m. komunikate, pavyzdžiui, į skaitmeninimą ir turizmo sektoriaus darbuotojų įgūdžių bei kompetencijos tobulinimą. Tačiau peržiūrėjus prioritetus nebuvo imtasi konkrečių veiksmų, nors iš pradžių tai buvo siūloma valstybėms narėms skirtame Komisijos diskusijų dokumente^[18].
•  2019 m. lapkričio mėn. Komisija pakoregavo ES turizmo prioritetus pagal Europos žaliąjį kursą, skirdama ypatingą dėmesį tvariam ir atsakingam turizmui ir išplėsdama skaitmeninio komponento aprėptį, įtraukiant pažangųjį turizmą ir inovacijas. Vėlgi, šie pakoreguoti prioritetai nebuvo susieti nei su konkrečiais veiksmais, nei su pasiūlymais, kaip geriausiai pasinaudoti ES finansavimu jiems įgyvendinti.

33 Šiuo metu oficialiai galiojanti strategija vis dar yra ta, kuri apibrėžta 2010 m. komunikate. Be to, nors Komisija peržiūrėjo turizmo prioritetus 2014–2020 m. laikotarpiu, turint galvoje platesnio masto politikos strategijas, ji neparengė veiksmų plano savo strategijos ir peržiūrėtų prioritetų įgyvendinimui paremti.

Reikšmingas Komisijos darbuotojų turizmo politikos srityje skaičiaus sumažinimas nuo 2014 m.

34 Užmojo stygius apibrėžiant naują turizmo strategiją matyti ir iš to, kaip Komisijoje kinta tiesiogiai dirbančių turizmo politikos srityje darbuotojų skaičius. 2014 m. buvo du turizmo reikalus sprendžiantys skyriai^[19] (vienas sprendė bendrosios politikos klausimus, kitas skyrė dėmesį turizmo kultūrinėms priemonėms), kuriuose iš viso dirbo 40 darbuotojų. 2014 m. buvo įsteigtas GROW GD, kurio vienas skyrius užsiėmė turizmu ir kurį sudarė dviejų ankstesnių skyrių darbuotojai, bet šis skyrius taip pat tapo atsakingas už tekstilę ir kūrybos pramonę. 2014–2018 m. šio skyriaus darbuotojų skaičius buvo sumažintas perpus. 2021 m. kovo mėn. atliktas GROW GD reorganizavimas padėties iš esmės nepakeitė: buvo įkurtas skyrius, atsakingas už turizmą ir tekstilę, bet tiesiogiai turizmo klausimais dirbančių darbuotojų skaičius liko toks pats (12 žmonių).

Audituotos valstybės narės parengė savo turizmo strategijas, nustatydamos panašius į ES strategijos prioritetus

35 Kiekviena valstybė narė rengia savo turizmo strategiją. IV priede išvardytos esamos visų valstybių narių nacionalinės turizmo strategijos. Turėtume tikėtis, kad ES ir nacionalinės strategijos yra suderinamos ir parengtos koordinuotu būdu. Keturių audituotų valstybių narių atveju mes peržiūrėjome, ar jų turizmo strategijose atsižvelgta į Komisijos strategiją (1 langelyje pateikiamos šios strategijos).

36 Apskritai iš mūsų analizės matyti, kad visose keturiose nacionalinėse strategijose nustatyti panašūs prioritetai kaip Komisijos strategijoje, pavyzdžiui, turizmo tvarumas ir kokybė, skaitmeninimas ir konkurencingumas. Nė vienoje iš jų nėra nuorodos į 2010 m. Komisijos komunikato prioritetus ar į kurią nors atnaujintą 2015 m. arba 2019 m. versiją.

37 Šių keturių valstybių narių strategijos šiuo metu peržiūrimos, kad būtų aktualios laikotarpiu iki 2030 m. Kadangi šį darbą kiekviena valstybė narė atlieka nepriklausomai, kyla rizika, kad nebus tinkamai atsižvelgta į tarpvalstybinius turizmo aspektus. Tuo tarpu Komisija rengia savo ES turizmo darbotvarkę iki 2030 m. (žr.  41 dalį).

COVID-19 pandemijos poveikis verčia atnaujinti ES turizmo strategiją

Nacionalinės institucijos pozityviau vertina Komisijos strategiją 2014–2020 m. laikotarpiu nei turizmo pramonės atstovai

38 Už turizmo politiką atsakingos nacionalinės institucijos keturiose šio audito metu audituotose valstybėse narėse iš esmės teigiamai įvertino ES turizmo prioritetus 2014–2020 m. laikotarpiu ir juos remiančius veiksmus. Tačiau jos taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos poveikį turizmo sektoriui, būtų tikslinga reaguojant į besikeičiančias aplinkybes atnaujinti ES turizmo strategiją ir planuoti veiksmus, siekiant atsparesnio turizmo sektoriaus ateityje.

39 Tuo tarpu ES turizmo pramonės atstovai ir tarptautinės turizmo organizacijos, kurias apklausėme šiame audite, pasakė, kad, nepaisant ES, kaip lankomiausios turizmo vietos, pirmaujančios pozicijos pasaulyje, ES trūksta bendros turizmo strategijos ir gairių dėl šio sektoriaus ateities. Be to, jie pažymėjo, kad Komisija turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį kuriant ir įgyvendinant šią strategiją.

Komisija ėmėsi pirmųjų iniciatyvų dėl naujos turizmo strategijos kūrimo

40 2020 m. gegužės mėn. Komisija, atsižvelgdama į stiprų COVID-19 pandemijos poveikį, paskelbė komunikatą „Turizmas ir transportas 2020 m. ir vėliau“^[24]. Komisija į jį įtraukė trumpojo laikotarpio rekomendacijas, kaip spręsti COVID-19 pandemijos poveikio 2020 m. vasaros sezonu klausimus (žr.  66 dalį). Kalbant apie požiūrį į ateitį, Komisija pasiūlė surengti Europos turizmo konvenciją, siekiant apmąstyti turizmo perspektyvas ir pradėti kurti Europos turizmo darbotvarkę 2050 m.

41 2021 m. gegužės mėn. Komisija paskelbė vieno konkretaus veiksmo pradžią: „bendrai kurti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos kryptį“^[25]. Vėliau, 2021 m. birželio mėn. Komisija paskelbė dokumentą „Scenarijai, kuriais siekiama bendrai sukurti turizmo perėjimo prie atsparesnės, novatoriškesnės ir tvaresnės ekosistemos kryptį“^[26], susijusį su laikotarpiu iki 2030 m. Ji taip pat pradėjo viešas konsultacijas, siekdama nustatyti tinkamiausius veiksmus šiam tikslui pasiekti.

ES teisės aktų leidėjai ragina parengti naują ES turizmo po COVID-19 pandemijos strategiją

42 Europos Parlamentas aiškiai išsakė raginimą, kad Komisija atnaujintų savo turizmo strategiją^[27]. 2021 m. kovo mėn. jis priėmė rezoliuciją dėl ES tvaraus turizmo strategijos parengimo^[28], kurioje ragino Komisiją 2021 m. pateikti veiksmų planą ir parengti atnaujintą ES tvaraus ir strateginio turizmo strategiją, kuri pakeistų 2010 m. komunikate nustatytą strategiją.

43 Panašiai 2021 m. gegužės mėn. Konkurencingumo taryba^[29] paragino Komisiją ir valstybes nares parengti Europos turizmo darbotvarkę 2030 m. ir (arba) 2050 m. Tai turėtų būti daroma bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir atsižvelgiant į pagrindinius strateginius sunkumus, kad būtų galima vykdyti žaliąją ir skaitmeninę turizmo ekosistemos pertvarką ir stiprinti jos konkurencingumą, atsparumą ir tvarumą.

2014–2020 m. ERPF finansinė parama viešosioms investicijoms į turizmą padėjo siekti nacionalinių turizmo tikslų, bet projektų atrankos trūkumai apribojo jos veiksmingumą

ERPF veiksmų programų kūrimas atitiko ES, nacionalines ir regionines turizmo strategijas

44 Tikrinome, kaip Komisija vertino partnerystės susitarimų ir veiksmų programų suderinamumą su jos turizmo strategija ir prioritetais. Taip pat peržiūrėjome, ar VP investavimo prioritetai atitiko priimtas nacionalines ar regionines turizmo strategijas, kurios buvo nustatytos savarankiškai, nepriklausomai nuo ES programavimo.

45 REGIO GD, konsultuodamasis su kitais Komisijos generaliniais direktoratais, vadovavo VP teminių tikslų ir investavimo prioritetų atitikties partnerystės susitarimų turiniui vertinimo procesui. Šis vertinimas yra VP patvirtinimo proceso dalis.

46 Įvertinusi atrinktus partnerystės susitarimus ir ERPF VP, Komisija parengė nemažai pastabų ir jas oficialių pastabų laiškų dėl VP forma nusiuntė valstybėms narėms. Šiuose laiškuose su turizmu susijusiose pastabose dėmesys buvo skiriamas suderinamumui su bendromis regioninės plėtros strategijomis. Komisijai paprašius pateikti paaiškinimų ir papildomos informacijos, veiksmų programas reikėjo pakoreguoti.

47 Į ERPF reglamentavimo sistemą 2014–2020 m. laikotarpiu nebuvo įtraukti jokie konkretūs investavimo prioritetai ar kokios nors ex ante sąlygos investicijoms į turizmą. Kadangi nebuvo teisinės pareigos, Komisija konkrečiai netikrino veiksmų programų suderinamumo su ES turizmo strategijos prioritetais ar su esamomis nacionalinėmis ar regioninėmis turizmo strategijomis.

48 Apskritai iš mūsų analizės matyti, kad šiame audite tikrinta pagal ERPF VP teikiama finansinė parama investicijoms į turizmą buvo skiriama tokiu būdu, kuris atitiko vadovaujančiųjų institucijų atliktą ex ante vertinimą ir atitinkamo partnerystės susitarimo nuostatas. Atrinktose VP nustatėme šiuos keturis bendrus plataus masto prioritetus:

•  turizmo infrastruktūrų ir produktų plėtrą;
•  turizmo įmonių konkurencingumo skatinimą;
•  gamtos ir kultūros vietų, kaip turizmo išteklių, apsaugą ir populiarinimą, ir
•  vietos ekonomikos plėtros ir darbo vietų kūrimo skatinimą.

Vis šie prioritetai iš esmės atitiko esamų regioninės plėtros planų tikslus ir, kai taikytina, konkrečias nacionalines bei regionines turizmo strategijas.

Projektai atrenkami taikant skirtingas procedūras, bet pirminio planavimo ir poreikių vertinimo trūkumai kelia riziką ES bendrai finansuojamų investicijų į turizmą veiksmingumui bei tvarumui

49 Nagrinėjome, kaip buvo atrinkti ir įgyvendinti į imtį įtraukti keturiose valstybėse narėse viešųjų institucijų pateikti projektai. Visų pirma tikrinome, ar projektų atrankos kriterijai atitiko VP investavimo prioritetus ir nacionalines bei regionines turizmo strategijas; ar atrankos procese buvo užtikrinta, kad būtų atrinkti tik brandūs ir gerai suplanuoti projektai ir ar atrinkti projektai buvo veiksmingai įgyvendinti, ar jie buvo tvarūs ir darė platesnį nei individualus projektas poveikį.

Valstybės narės taikė skirtingas atrankos procedūras

50 Valstybės narės taikė skirtingas procedūras viešųjų institucijų pateiktiems turizmo projektams vertinti ir atrinkti: konkurencingus kvietimus teikti pasiūlymus, kvietimus pareikšti susidomėjimą, eiliškumo principą arba iš anksto atrinktų remtinų turizmo vietų sąrašus. Visos šios procedūros gali būti teisėtos tokio tipo projektams ir sprendimas, kuo vadovautis, priklauso valstybių narių kompetencijai. Remiantis mūsų analize galima teigti, kad atrankos procedūros paprastai atitiko taikomas taisykles, strategines gaires ir atrankos kriterijus, patvirtintus atitinkamose VP.

Keliems projektams trūko tinkamo pirminio planavimo ir poreikių vertinimo

51 Keliuose tikrintuose projektuose nustatėme, kad projektų pasiūlymams trūko tinkamo pirminio planavimo ir poreikių vertinimo, įskaitant paklausos analizę. Įgyvendinant projektą dėl to dažnai buvo vėluojama, viršijamos išlaidos ir keičiama projekto apimtis (žr. vieną tokį pavyzdį 2 langelyje).

52 Visų pirma vėlavimas įgyvendinti projektus buvo dažna į imtį įtrauktų projektų problema. Iš 17 projektų, atrinktų 2014–2020 m. laikotarpiu, 11 projektų įgyvendinimas vėlavo, arba turėtų vėluoti pusmečiu ar daugiau, palyginti su pabaigos data, dėl kurios sutarta pradinėje dotacijos sutartyje. Tai taikytina keturiems projektams Vengrijoje, vienam Lenkijoje ir keturiems Ispanijoje. Dar vienas projektas Vengrijoje buvo atšauktas atliekant auditą. Pagrindinės priežastys, susijusios su šiuo vėlavimu, yra:

•  administracinės problemos: užsitęsusios ir nesėkmingos viešųjų pirkimų procedūros, pavėluotai išduodami statybos leidimai, sunkumai įsigyjant žemę, pokyčiai regioninėse ir (arba) vietos vyriausybėse, ir
•  darbo vykdymo problemos: techniniai ir aplinkosaugos klausimai, dėl kurių reikia perprojektuoti projektą, laikinas darbo sustabdymas dėl oro sąlygų, su COVID-19 pandemija susijusios ribojamosios priemonės.

53 Kitas konkretus projekto planavimo trūkumas, kuris gali kelti riziką projekto veiksmingumui ir tvarumui – panašių projektų netoliese esančiose vietose finansavimas (žr. pavyzdį 3 langelyje).

Ne visi baigti projektai padarė teigiamą poveikį turizmo veiklai regione

54 Mes taip pat peržiūrėjome 15-os baigtų projektų imtį, ypatingą dėmesį skirdami tiems projektams, kurie jau yra baigti keletą metų, dauguma jų finansuoti 2007–2013 m. laikotarpiu, siekdami išanalizuoti jų tvarumą ir poveikį visai turizmo veiklai regione.

55 Analizuodami išsiaiškinome nevienodą padėtį. Nustatėme kelis projektus, kuriais buvo pasiekti (ar net viršyti) numatyti tikslai ir sėkmingai prisidėta prie turizmo veiklos skatinimo regione (žr. pavyzdžius 4 langelyje). Visiems šiems projektams bendra yra tai, kad jais gerinama turizmo kokybė ir didinama jo paklausa regione už paties projekto ribų, taip sukeliant galimą šalutinį poveikį vietos ekonomikoje.

56 Kiti projektai padarė ribotą poveikį (arba nepadarė jokio poveikio) turizmo skatinimui. Pagrindinės riboto poveikio turizmui priežastys buvo šios:

•  investicijos buvo pavienės, nes jos nebuvo susietos su kita turizmo infrastruktūra arba nebuvo įgyvendinami papildantys projektai;
•  trūko veiksmingos rinkodaros ir turistinės informacijos, arba
•  remiama infrastruktūra pirmiausia naudojasi vietos bendruomenė (vienas pavyzdys aprašytas 5 langelyje).

Komisijos rekomendacijos apėmė investicijų į turizmą veiksmingumą ir tvarumą, bet nebuvo atsižvelgta į keletą aspektų

57 Nagrinėjome, ar Komisija paskelbė gaires apie ERPF paramos investicijoms į turizmą teikimo sąlygas ir pagalbą valstybėms narėms atrenkant ir įgyvendinant bendrai finansuojamus veiksmingus ir tvarius turizmo projektus.

58 2014 m. REGIO GD pateikė konkrečias temines rekomendacijas^[30] dėl sąlygų, pagal kurias 2014–2020 m. laikotarpiu gali būti vertinamos ERPF investicijos į turizmo sektorių. Šios rekomendacijos buvo pateiktos valstybių narių vadovaujančiosioms institucijoms. Visų pirma rekomendacijos apėmė:

•  atitinkamų investicijų į turizmo sektorių, susijusių su: turizmo pasiūlos įvairinimu ir turizmo sezono pratęsimu; didelės pridėtinės vertės arba konkrečioms grupėms skirtų turizmo produktų kūrimu; novatoriškomis paslaugomis ir skaitmeninimu, pavyzdžius;
•  neigiamus pavyzdžius, kai keliama didelė rizika turizmo projektų veiksmingumui, pavyzdžiui, vienkartinių ar pavienių projektų; investicijų į turizmą, dėl kurių gali būti dubliuojami įrenginiai arba atsiranda perkėlimo poveikis; bendro penkių žvaigždučių viešbučių ar profesionalaus sporto organizacijų finansavimo;
•  poreikį atsižvelgti į projektų finansinį tvarumą, taip pat investicijų šalutinį poveikį, visų pirma kalbant apie užimtumą ar ekonominę veiklą ne turizmo sezono metu.

59 Komisijos teminėse gairėse nurodyta, kad ES finansuojami turizmo infrastruktūros projektai turėtų būti įtraukti į atitinkamas augimo ir (arba) vystymosi strategijas, jie turėtų būtų tvarūs ir ekonomiškai veiksmingi. Tačiau gairėse nepakankamai atsižvelgta į riziką, kad kaimyninės vietovės, turinčios tokias pačias (ar panašias) turizmo galimybes, gali neturėti suderintų strategijų; kad ES paramai gauti atrinkti projektai gali dubliuotis su kitais netoliese vykdomais ES finansuojamais projektais (tai sumažintų jų tvarumą) ir kad projektai bus netinkamai prižiūrimi kelerius metus po jų užbaigimo. Mums atlikus auditą, nustatyta, kad tam tikrais atvejais kai kurių iš šių rizikų nepavyko išvengti (žr. pavyzdį 3 langelyje).

Rezultatų stebėsena: ribotas bendro turizmo rodiklio naudojimas ir neišsamiai apimti visų tipų projektų rezultatai

60 ES bendrai finansuojamų projektų rezultatai turėtų būti stebimi remiantis atitinkamais rodikliais. Peržiūrėjome turizmo stebėsenos sistemą, visų pirma ERPF reglamente nustatytus rodiklius turizmo intervenciniams veiksmams. Taip pat nagrinėjome į imtį įtrauktiems projektams taikytinus stebėsenos susitarimus.

2014–2020 m. laikotarpiu taikytas tik vienas bendras išdirbio rodiklis

61 2014–2020 m. laikotarpio ERPF teisės aktuose buvo vienas bendras turizmui skirtas išdirbio rodiklis^[31]: „Numatomo apsilankymų paramą gavusiuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų lankytinose vietose skaičiaus padidėjimas“ (matas: apsilankymų skaičius per metus). Komisija pateikė daugiau informacijos apie šio rodiklio apibrėžtį ir įvertinimą, kaip nurodyta 6 langelyje.

62 Komisija renka informaciją apie turizmo bendro išdirbio rodiklio naudojimą VP lygmeniu. Ši informacija apima VP tikslinę reikšmę ir vadovaujančiųjų institucijų pateiktose metinėse įgyvendinimo ataskaitose nurodytas pasiektas sumines vertes. Komisijos teigimu, 16 iš 27 valstybių narių šį bendrą rodiklį naudoja bent vienoje iš savo ERPF VP. Valstybės narės taip pat galėtų naudotis konkrečios programos rodikliais. Tačiau 2014–2020 m. laikotarpiu nebuvo naudojami jokie bendri rezultatų rodikliai.

63 2021–2027 m. laikotarpiu į ERPF teisėkūros sistemą įtraukti du bendrieji rodikliai, susiję su turizmu^[32]: „paramą gavę kultūros ir turizmo objektai“ (kaip išdirbio rodiklis) ir „paramą gavusių kultūros ir turizmo objektų lankytojai“ (kaip rezultato rodiklis). Pastarasis rodiklis yra panašus į rodiklį, naudotą ankstesniu programavimo laikotarpiu, bet dabar jis tinkamiau klasifikuojamas kaip rezultatų rodiklis.

Pagal 2014–2020 m. laikotarpio bendrą rodiklį negalima vertinti visų tipų projektų rezultatų

64 Pagal bendrą išdirbio rodiklį, skirtą lankytojų skaičiaus padidėjimui, ne visada galima įvertinti numatomus projektų rezultatus, net jei jie buvo nurodyti projekto pasiūlyme. Pavyzdžiui, turizmo projektais gali būti siekiama sumažinti sezoniškumą, padidinti turizmo išlaidas, sukurti naują turizmo verslą arba sumažinti turizmo objektų bei įrenginių poveikį aplinkai. Todėl remiantis vien stebėsenos informacija negalima išsamiai įvertinti ERPF investicijų į turizmą finansavimo rezultatų. Atkreipiame dėmesį, kad ERPF paramos 2014–2020 m. laikotarpiu ex post vertinimas, kuris turi būti parengtas iki 2024 m. pabaigos^[33], turėtų padėti Komisijai įvertinti ES turizmo sektoriaus finansavimą tuo laikotarpiu. Be to, laikotarpio vidurio vertinimas 2021–2027 m. laikotarpiu planuojamas taip pat 2024 m. pabaigoje^[34].

Komisija nustatė veiksmus COVID-19 pandemijos poveikiui turizmo sektoriui švelninti

65 Analizavome, ar Komisija pateikė priemones ir pasiūlymus, skirtus švelninti COVID-19 pandemijos poveikį ES turizmo sektoriui ir laiku skatinti jo atsigavimą iki 2021 m. vasaros.

66 2020 m. gegužės mėn. Komisija pasiūlė gairių ir rekomendacijų rinkinį, kuriuo daromas konkretus poveikis turizmui^[35] (taip pat žr.  40 dalį). Jį sudarė:

•  bendras metodas dėl laisvo judėjimo atkūrimo ir apribojimų prie ES vidaus sienų panaikinimo;
•  paramos laipsniškam transporto paslaugų atnaujinimui sistema, kartu užtikrinant keleivių ir darbuotojų saugą;
•  saugaus ir laipsniško turizmo veiklos atkūrimo ir sveikatos apsaugos reikalavimų, skirtų apgyvendinimo ir maitinimo įstaigoms, pavyzdžiui, viešbučiams, rengimo kriterijai.

67 Be to, 2020 m. birželio mėn. Komisija įkūrė interneto svetainę Re-open EU, kurioje teikiama informacija apie kelionių ribojimus ir sanitarinius reikalavimus, galiojančius kiekvienoje valstybėje narėje.

68 Jau nuo 2020 m. lapkričio mėn. Komisija rėmė valstybių narių darbą rengiant pažymėjimus už e. sveikatą atsakingas nacionalines institucijas jungiančiame savanoriškame tinkle eHealth Network. Pirmosios gairės paskelbtos 2021 m. sausio mėn. 2021 m. gegužės mėn. pabaigoje Komisija pasiūlė^[36] atnaujinti Tarybos rekomendacijas^[37] dėl laisvo judėjimo ribojimų ES koordinavimo, nustatant aiškias taisykles dėl sąlygų panaikinti kelionės ribojimus asmenims, kurie turi ES skaitmeninį COVID pažymėjimą.

69 2021 m. birželio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, kad šis pažymėjimas įsigalios nuo 2021 m. liepos 1 d. pavadinimu „ES skaitmeninis COVID pažymėjimas“. Reglamentas bus taikomas vienus metus, bet jo taikymo trukmė gali būti pratęsta (žr. 7 langelį).

70 Priimdamos šį reglamentą, valstybės narės sutiko susilaikyti nuo papildomų kelionių ribojimų nustatymo ES skaitmeninio COVID pažymėjimo turėtojams, nebent tie ribojimai būtų būtini ir proporcingi visuomenės sveikatai užtikrinti. Tokiais atvejais valstybės narės turi laiku apie tai informuoti Komisiją ir visas valstybes nares ir pateikti tokių naujų priemonių taikymo priežastis.

71 2021 m. vasarą šiuo pažymėjimu ES piliečiai naudojosi kaip dokumentiniu įrodymu, kad jiems būtų suteikta galimybė laisvai judėti ir dalyvauti, pavyzdžiui, kultūros ir sporto renginiuose, lankytis restoranuose ir naudotis poilsio infrastruktūra. Įvertinta, kad iki 2021 m. spalio vidurio buvo išduotas 591 milijonas^[39] pažymėjimų.

72 Šios Komisijos iniciatyvos buvo būtinos norint 2021 m. vasarą atkurti ES vidaus kelionių ir turizmo veiklą. Šiame audite audituotų keturių valstybių narių nacionalinių institucijų, tarptautinių turizmo organizacijų ir turizmo pramonės atstovai, su kuriais konsultavomės audito metu, taip pat teigiamai įvertino Komisijos pasiūlymus ir priemones, kuriuos ji įgyvendino, siekdama sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį turizmo sektoriui.

Išvados ir rekomendacijos

73 Apskritai audito metu nustatėme, kad Komisijos veiksmai, skirti ES turizmo pramonei 2014–2020 m. laikotarpiu remti, buvo iš dalies veiksmingi.

74 Komisija dabartinę ES turizmo strategiją parengė dar 2010 m. Nuo 2015 m iki COVID-19 pandemijos Komisija, atsižvelgdama į platesnio masto politikos strategijas, peržiūrėjo turizmo prioritetus, bet neparengė veiksmų plano, kad būtų galima užtikrinti jų įgyvendinimą. Be to, Komisijos strategijoje taip pat nėra nurodyta, kaip valstybės narės ir jos pačios generaliniai direktoratai turėtų naudotis turimu ES finansavimu šiems prioritetams įgyvendinti. Komisija inicijavo į ateitį orientuotus veiksmus, kuriais siekiama nustatyti turizmo darbotvarkę 2030 m., ir tai yra žingsnis teisinga linkme. Tačiau dar reikia sukurti strategiją ir veiksmų planą laikotarpiui po COVID-19 pandemijos, kuriuose būtų numatyti vidutinės trukmės ir ilgalaikiai tikslai, taip pat veiksmingi valdymo susitarimai ir pakankami ištekliai (žr.  30–43 dalis).

1 rekomendacija. Parengti naują ES turizmo ekosistemos strategiją, kuria aiškiai siekiama remti investicijas, kuriomis prisidedama prie tvaresnės turizmo formos

Siekdama parengti veiksmingą turizmo darbotvarkę iki 2030 m., Komisija turėtų sukurti konsoliduotą naują ES turizmo ekosistemos strategiją. Šia strategija, kuri rengiama bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, reikėtų siekti ekologiškesnio ir tvaresnio ES turizmo tikslo ir spręsti, kaip panaikinti COVID-19 pandemijos pasekmes. Strategijoje turėtų būti nurodyti būtini veiksmai bei tvarkaraštis ir atsižvelgta į tai, kaip turimas ES finansavimas (be kita ko, pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę) naudojamas investicijoms į turizmą, kuriomis prisidedama siekiant šių tikslų.

Terminas: iki 2022 m. vidurio.

75 ERPF veiksmų programose, planuojant ir tikslingai nukreipiant turizmo prioritetus, atsižvelgta į esamas ES, nacionalines ir regionines turizmo strategijas (žr.  44–48 dalis).

76 Atlikę ERPF projektų turizmo srityje analizę gavome nevienodus rezultatus: kai kurie projektai buvo tvarūs ir jais buvo prisidedama prie turizmo veiklos regione skatinimo, kiti darė tik ribotą poveikį. Keliais atvejais, dėl pirminio projekto planavimo ir poreikių vertinimo bei projekto atrankos etapo trūkumų, įgyvendinant projektą sumažėjo projekto apimtis, buvo vėluojama ir viršytos išlaidos. Komisijos gairės dėl finansavimo iš ERPF panaudojimo turizmui buvo naudingos, tačiau nebuvo pakankamai atsižvelgta į kai kuriuos svarbius aspektus (žr.  49–59 dalis).

2 rekomendacija. Paraginti valstybes nares taikyti atrankos procedūras iš ERPF finansuojamoms investicijoms į turizmą, kad būtų remiama ši nauja strateginė kryptis

Komisija turėtų paraginti valstybes nares patvirtinti projektų atrankos procedūras, kurios padėtų valdyti ERPF finansinę paramą turizmo projektams, kurie:

•  yra pagrįsti tinkama paklausos analize ir poreikių įvertinimu, kad būtų galima apriboti neveiksmingumo riziką;
•  yra koordinuojami su kitais projektais kaimyninėse vietose, siekiant išvengti dubliavimo ir konkurencijos;
•  daro poveikį už paties projekto ribų, skatindami turizmo veiklą regione, ir
•  yra tvarūs ir bus tinkamai prižiūrimi daug metų po jų užbaigimo.

Terminas: 2021–2027 m. laikotarpio programų įgyvendinimo metu ir ne vėliau kaip iki 2022 m. pabaigos, kai bus parengta strategija.

77 2014–2020 m. laikotarpio ERPF teisės aktuose buvo vienas bendras išdirbio rodiklis, skirtas iš ERPF finansuojamoms investicijoms į turizmą. Valstybės narės taip pat galėtų naudotis konkrečios programos rodikliais. Tačiau 2014–2020 m. laikotarpiu nebuvo naudojami jokie bendri rezultatų rodikliai. Pagal bendrą išdirbio rodiklį ne visada galima įvertinti numatomus projektų rezultatus, net jei jie buvo nurodyti projekto pasiūlyme. Iki 2024 m. pabaigos Komisija turi atlikti ERPF paramos 2014–2020 m. laikotarpiu ex post vertinimą (žr.  60–64 dalis).

78 Dėl COVID-19 pandemijos ES turizmo sektorius patyrė precedento neturintį sukrėtimą. Komisija pateikė priemonių ir pasiūlymų, kaip sušvelninti šios krizės poveikį ES turizmo pramonei. Visų pirma, ES skaitmeninis COVID pažymėjimas buvo labai svarbus siekiant, kad ES viduje kelionės būtų atgaivintos prieš prasidedant 2021 m. vasaros sezonui (žr.  65–72 dalis).

Šią ataskaitą priėmė Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II kolegija 2021 m. lapkričio 10 d. Liuksemburge.

Priedai

I priedas. ES turizmo finansavimo šaltiniai

ES turizmo finansavimo šaltinių 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. laikotarpiais ir paremtų veiksmų rūšių apžvalga

II priedas. Atrinktos VP ir į imtį įtrauktų projektų skaičius vienai VP

III priedas. Šiame audite peržiūrėti projektai

IV priedas. Nacionalinių turizmo strategijų inventorius

Akronimai ir santrumpos

Audito Rūmai: Europos Audito Rūmai

BVP: bendrasis vidaus produktas

DFP: daugiametė finansinė programa

EBPO: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

ECTAA: Europos kelionių agentų ir kelionių organizatorių asociacija

EGADP: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

ERPF: Europos regioninės plėtros fondas

ESI fondai: Europos struktūriniai ir investicijų fondai

ETC: Europos kelionių komisija

GROW GD: Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas

MVĮ: mažosios ir vidutinės įmonės

NECSTour: Europos regionų konkurencingo ir darnaus turizmo tinklas

NEGADP: nacionalinis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas

PKTT: Pasaulio kelionių ir turizmo taryba

PTO: Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija

REGIO GD: Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas

SESV: Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

SF: Sanglaudos fondas

TAC: Turizmo patariamasis komitetas

VP: veiksmų programa

Terminų žodynėlis

Daugiametė finansinė programa (DFP): ES išlaidų planas, kuriame nustatyti prioritetai (remiantis politikos tikslais) ir viršutinės ribos pagal šešias pagrindines išlaidų kategorijas, paprastai septyneriems metams. Tai struktūra, pagal kurią sudaromi metiniai ES biudžetai apribojant kiekvienos kategorijos išlaidas. Dabartinė DFP apima 2021–2027 m. laikotarpį.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP): ES finansinės paramos mechanizmas, skirtas COVID-19 pandemijos ekonominiam ir socialiniam poveikiui švelninti ir ekonomikos atsigavimui skatinti, kartu skatinant žaliąją ir skaitmeninę transformaciją. EGADP įgyvendinama pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF): ES fondas, kuriuo stiprinama ES ekonominė ir socialinė sanglauda, finansuojant investicijas, skirtas regioniniams skirtumams mažinti.

Intervencijos kodas: plačios intervencinių veiksmų kategorijos, įtrauktos į ERPF teisės aktus ir vadovaujančiųjų veiksmų programų institucijų naudojamos siekiant nustatyti finansuotinų veiksmų turinį, kad būtų pasiekti jų teminiai tikslai.

Partnerystės susitarimas (PS): susitarimas tarp Komisijos ir valstybės narės pagal ES išlaidų programą, nustatant, pavyzdžiui, strateginius planus, investavimo prioritetus arba prekybos ar vystymosi pagalbos teikimo sąlygas.

Sanglaudos fondas (SF): ES fondas, kurio paskirtis – mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus Europos Sąjungoje, finansuojant investicijas į valstybes nares, kurių bendrosios nacionalinės pajamos vienam gyventojui sudaro mažiau nei 90 % ES vidurkio.

Teminis tikslas (TT): numatomas bendras investicinio prioriteto rezultatas, suskirstytas į konkrečius įgyvendinimo tikslus.

Turizmo ekosistema: globalizuota ir tarpusavyje susijusi vertės grandinė, kurią sudaro ne internetu ir internetu teikiamos informacijos ir paslaugų teikėjai (turizmo biurai, skaitmeninės platformos, kelionių technologijų teikėjai), kelionių agentūros ir kelionių organizatoriai, apgyvendinimo paslaugų teikėjai, turizmo vietų valdymo organizacijos, turistų lankomos vietos ir keleivių vežimo veikla.

Turizmo sektorius: turizmo sektorius apima plačią ekonominės veiklos rūšių grupę: transporto paslaugas, kurios palengvina žmonių judėjimą, kelionių agentūras ir kelionių organizatorius, apgyvendinimą, restoranų ir viešojo maitinimo paslaugas, kultūros, sporto ir poilsio infrastruktūrą ir vietos turizmo prekes bei paslaugas.

Vadovaujančioji institucija: nacionalinė, regioninė ar vietos (viešoji ar privačioji) institucija, valstybės narės paskirta valdyti ES finansuojamą programą.

Veiksmų programa (VP): pagrindinė ES finansuojamų sanglaudos projektų įgyvendinimo nustatytu laikotarpiu sistema, atspindinti prioritetus ir tikslus, nustatytus partnerystės susitarimuose tarp Komisijos ir atskirų valstybių narių.

Komisijos atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=60287

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=60287

Audito grupė:

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II audito kolegija, atsakinga už investicijas, skirtas sanglaudos, augimo ir įtraukties išlaidų sritims. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Pietro Russo, jam padėjo kabineto vadovė Chiara Cipriani ir kabineto atašė Benjamin Jakob, pagrindinis vadybininkas Pietro Puricella, užduoties vadovas Luis de la Fuente Layos, auditoriai Luc T’Joen, Janka Nagy-Babos, Katarzyna Solarek, Andras Augustin Feher ir Francisco Carretero.

Galinė eilė (iš kairės į dešinę): Luc T’Joen, Chiara Cipriani, Francisco Carretero ir Benjamin Jakob.

Priekinė eilė (iš kairės į dešinę): Pietro Puricella, Pietro Russo, Luis de la Fuente Layos ir Katarzyna Solarek.

Galinės išnašos

^[1] Eurostatas, Tourism – Overview.

^[2] Jungtinių Tautų pasaulio turizmo organizacija (PTO), „Methodological notes to the Tourism Statistics Database“.

^[3] Jungtinių Tautų pasaulio turizmo organizacija (PTO), „International Tourism Highlights“, 2020 m. leidimas. 8 ir 17 skaidrės. 2020 m. lapkričio mėn. duomenys.

^[4] Pasaulio kelionių ir turizmo taryba (PKTT), „Economic Impact Report 2021“. Europos Sąjunga.

^[5] Europos Komisija, „Annual Single Market Report 2021“, SWD(2021) 351 final.

^[6] Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 195 straipsnis. Be to, kai kurie su turizmu susiję teisės aktai turi kitą teisinį pagrindą, pavyzdžiui, vartotojų apsaugą, vidaus rinką ar sanglaudos politiką.

^[7] Europos Komisija, GROW GD, Overview of EU Tourism Policy.

^[8] Komisijos komunikatas „Nauja Europos pramonės strategija“, COM(2020) 102 final, 2020 3 10.

^[9] 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas, nustatantis konsultavimosi ir bendradarbiavimo turizmo srityje tvarką.

^[10] PKTT, „Economic Impact Report 2021“. Europos Sąjunga.

^[11] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Identifying Europe's recovery needs“, pridedamas prie Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“, SWD(2020) 98 final, 2020 5 27.

^[12] 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo 3 straipsnio 1 dalies d punkto vi papunktis.

^[13] 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė.

^[14] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Scenarios towards co-creation of transition pathway for tourism for a more resilient, innovative and sustainable ecosystem“, SWD(2021) 164 final, 2021 6 21.

^[15] PTO, Sustainable development.

^[16] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final, 2019 12 11.

^[17] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“, COM(2010) 0352 final.

^[18] Keitimasis nuomone su Tarybos COMPCRO darbo grupe, 2015 4 21.

^[19] Šie du skyriai priklausė Įmonių ir pramonės generaliniam direktoratui (ENTR GD). 2014 m. šis skyrius buvo sujungtas su Vidaus rinkos ir paslaugų generaliniu direktoratu (MARKT GD) ir taip įkurtas GROW GD.

^[20] Vengrijos turizmo agentūra, Nacionalinė turizmo plėtros strategija 2030 m., 2017 m. spalio mėn.

^[21] Sporto ir turizmo ministerija, Turizmo plėtros programa 2020 m., 2015 m. rugsėjo mėn.

^[22] Rumunijos vyriausybė: Nacionalinis turizmo investicijų pagrindinis planas, Sprendimas Nr. 558, 2017 08 04; Nacionalinė mineralinių vandenų gydyklų turizmo strategija, Sprendimas Nr. 572, 2019 08 08; Nacionalinė ekologinio turizmo strategija, Sprendimas Nr. 358, 2019 05 30.

^[23] Pramonės, turizmo ir prekybos ministerija, Ispanijos turizmo planas „Horizontas 2020 m., 2007 m. lapkričio mėn.

^[24] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Turizmas ir transportas 2020 m. ir vėliau“, COM(2020) 550 final, 2020 5 13.

^[25] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“, COM(2021) 350 final, 2021 5 5.

^[26] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Scenarios towards co-creation of transition pathway for tourism for a more resilient, innovative and sustainable ecosystem“, SWD(2021) 164 final, 2021 6 21.

^[27] 2015 m. spalio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujų turizmo skatinimo Europoje iššūkių ir koncepcijų (2014/2241(INI)) ir 2020 m. birželio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl transporto ir turizmo 2020 m. ir vėliau, (2020/2649(RSP)).

^[28] P9_TA(2021)0109, 2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES tvaraus turizmo strategijos parengimo (2020/2038(INI))

^[29] Turizmas Europoje kitą dešimtmetį: tvarus, atsparus, skaitmeninis, globalinis ir socialus, Tarybos išvados (priimtos 2021 5 27).

^[30] „Thematic Guidance Fiche for Desk Officers on Tourism“, 2 versija, 2014 3 19.

^[31] 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 I priedas.

^[32] 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo I priedo 1 lentelė.

^[33] 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo Europos struktūriniams ir investicijų fondams nustatomos bendros nuostatos, 57 straipsnis.

^[34] 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, 45 straipsnis.

^[35] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Turizmas ir transportas 2020 m. ir vėliau“, COM(2020) 550 final, 2020 5 13.

^[36] Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos, kuria iš dalies keičiama 2020 m. spalio 13 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2020/1475 dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją. COM(2021) 294 final.

^[37] 2020 m. spalio 13 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2020/1475 dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją.

^[38] https://ec.europa.eu/health/sites/default/files/ehealth/docs/covid-certificate_paper_guidelines_en.pdf

^[39] Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/953 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo) išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistemos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas asmenims laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu, 16 straipsnio 1 dalį, COM(2021) 649 final, 2021 10 18.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2021

PDF	ISBN 978-92-847-7135-6	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/215610	QJ-AB-21-027-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-7156-1	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/922007	QJ-AB-21-027-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2021 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal licenciją „Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0)“. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote įgyti papildomų teisių, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

•  2, 3, 7 diagramos: piktogramas sukūrė „Pixel perfect“, https://flaticon.com.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (https://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (https://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.