Išlaidų tvarkingumas įgyvendinant ES sanglaudos politiką: Komisija kasmet atskleidžia minimalų įvertintą klaidų lygį, kuris nėra galutinis

Santrauka

I Sanglaudai tenka viena iš didžiausių ES biudžeto dalių. Tai taip pat yra politikos sritis, kurioje, mūsų manymu, kyla didelė netvarkingų išlaidų rizika. Kad Komisija galėtų atskleisti informaciją ir stebėti, ar sanglaudos srityje išlaidos atitinka teisines nuostatas, itin svarbu, kad šioje politikos srityje įvertintas klaidų lygis būtų tinkamas ir patikimas. Juo taip pat remiamasi imantis reikiamų taisomųjų veiksmų.

II Tvarkingumo informacija sanglaudos srityje yra grindžiama valstybių narių audito institucijų darbu ir paskesniu Komisijos vykdomu jų darbo ir rezultatų tikrinimu bei vertinimu. Šio audito darbo rezultatai tiek atitinkamų generalinių direktoratų metinėse veiklos ataskaitose, tiek Komisijos metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje pateikiami kaip pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, skirti su atitinkamų programų išlaidomis susijusiems įvertintiems klaidų lygiams nurodyti.

III Savo ankstesnėse metinėse ataskaitose atkreipėme dėmesį į tai, kad dėl mūsų nustatytų audito institucijų vykdomo darbo trūkumų ribojamas to darbo patikimumas. Pagrindinis šio audito tikslas buvo įvertinti, ar Komisijos audito procesais kompensuojamas šis apribojimas ir ar jai sudaromos sąlygos metinėse veiklos ataskaitose ir metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje atskleisti tinkamą ir patikimą sanglaudos srities išlaidų klaidų lygio įvertį.

IV Šiuo tikslu tikrinome Komisijos procesus ir procedūras, taikomus finansinių ataskaitų pripažinimui ir jos atliekamam metinėse finansinėse ataskaitose atspindimų išlaidų tvarkingumo vertinimui. Jais grindžiamas audito institucijų nurodytų metinių likutinių klaidų lygių tvirtinimas ir pripažinimas. Taip pat tikrinome, kaip Komisija rengia ir pateikia tvarkingumo informaciją metinėse veiklos ataskaitose ir metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje.

V Nors generaliniai direktoratai pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius pateikia kaip tiksliausius klaidų lygio įverčius, darome bendrą išvadą, kad jie nėra galutiniai ir generalinių direktoratų lygmeniu, taigi ir metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje, parodo minimalų klaidų lygį.

VI Laikydamasi reglamentavimo pagrindo, Komisija pripažįsta valstybių narių metines finansines ataskaitas, neatsižvelgdama į tai, ar susijusios išlaidos yra tvarkingos. Todėl 10 % mokėjimo atidėjimą, nustatytą siekiant apsaugoti ES biudžetą, leidžiama išmokėti net ir tais atvejais, kai valstybių narių audito institucijos yra patvirtinusios, kad likutinis klaidų lygis yra aukštesnis už 2 % reikšmingumo ribą, ir kai Komisija dar nėra užbaigusi tvarkingumo patikrinimų.

VII Atlikdama dokumentų peržiūrą Komisija tikrina, ar į patikinimo dokumentų rinkinius įtraukta tvarkingumo informacija yra nuosekli. Vis dėlto dokumentų peržiūros nepritaikytos papildomoms netinkamoms finansuoti išlaidoms aptikti, todėl jų pridėtinė vertė yra ribota.

VIII Šios dokumentų peržiūros padeda Komisijai taikyti rizika grindžiamą metodą, pagal kurį ji atrenka audito institucijas savo atitikties auditams. Tačiau Komisija ne visada atrinko audito institucijas, kurių rizikos įverčiai buvo didžiausi, ir nepakankamai dokumentais pagrindė šių audito institucijų pasirinkimą.

IX Atitikties auditai, kuriuos atlikdama Komisija peržiūri operacijų tinkamumą, yra svarbiausias jos vykdomo audito institucijos darbo ir susijusių rezultatų vertinimo elementas. Nors Komisija atlikusi atitikties auditus, kuriuos peržiūrėjome, nustatė neaptiktų klaidų, ji dažnai tikslino savo galutinius audito rezultatus tolesnių veiksmų etape su valstybėmis narėmis. Mes taip pat atkreipėme dėmesį į tai, kad mūsų peržiūrėtuose atvejuose Komisija itin dažnai nustatė neaptiktų klaidų. Kartu su dažnai ribota operacijų imtimi tai rodo, kad Komisijos netikrintoje likusioje audito institucijos imtyje gali būti kitų rūšių klaidų. Tai reiškia, kad bendras likutinis klaidų lygis yra minimalus lygis programos lygmeniu.

X Komisija savo darbo rezultatus nurodo metinėse veiklos ataskaitose pateikdama pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius. Nors šis rodiklis parodo Komisijos tiksliausią klaidų lygio įvertį, manome, kad generalinių direktoratų paskelbti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai atspindi minimalų lygį. Tai susiję su tuo, kad į atitikties auditus įtraukiamas ribotas skaičius veiksmų programų ir operacijų, taip pat su Komisijos dokumentų peržiūroms būdingais apribojimais ir su jos audito darbu susijusiais kitais klausimais. Be to, manome, kad paskelbti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai nėra galutiniai ir todėl yra preliminarūs.

XI Kad nauju programavimo laikotarpiu būtų pagerintas tvarkingumo informacijos sanglaudos srityje teikimas, Komisijai rekomenduojame:

• siūlyti peržiūrėti teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad pagal teisinę sistemą būtų tinkamai saugomi atidėti mokėjimai, kol bus galima juos panaudoti;
• tobulinti savo atliekamą audito darbą, audito dokumentų rengimą ir peržiūros procesą;
• stiprinti pagrindinius metinėse veiklos ataskaitose teikiamos tvarkingumo informacijos aspektus.

Taip pat rekomenduojame, kad centrinėms tarnyboms būtų pateikti už metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą atsakingos Komisijos narių kolegijos nurodymai dėl jos rengimo.

Įvadas

Sanglauda – svarbi ES išlaidų sritis, kuriai taikomi du kontrolės ciklai

01 Sanglaudos politika, kurią vykdant daugiausia dėmesio skiriama skirtingų valstybių narių ir ES regionų vystymosi skirtumų mažinimui, sudaro didelę ES biudžeto dalį. Ji vykdoma pagal daugiametes veiksmų programas (VP), kurias valstybės narės paprastai pateikia prasidedant kiekvienam programavimo laikotarpiui. 1 diagramoje matyti didelės su sanglaudos srities išlaidomis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu susijusios sumos, išleistos per pastaruosius penkerius metus.

02 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu daugiametės finansinės programos (DFP) 2 išlaidų kategorija, apimanti dvi konkrečias pakategores (DFP 2a „Europos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ ir DFP 2b „Atsparumas ir vertybės“), sudaro 35 % ES biudžeto ir tapo didžiausia politikos sritimi. DFP 2a pakategorės biudžetas, atitinkantis 2014–2020 m. DFP kategoriją „Sanglauda“, 2021–2027 m. sudaro 372,6 milijardo eurų.

03 Savo metinėje audito ataskaitoje, remdamiesi tuo, kad taisyklės yra sudėtingos ir didelė išlaidų dalis yra grindžiama pačių paramos gavėjų deklaruotų išlaidų kompensavimu, vertiname, kad sanglaudos srities išlaidos yra didelės rizikos^[1]. Atlikdami auditą, skirtą metiniam patikinimo pareiškimui parengti, sanglaudos srityje ne kartą nustatėme reikšmingą klaidų lygį. Dėl šios priežasties, taip pat dėl to, kad išlaidų sumos yra didelės, būtina nustatyti griežtą kontrolės ir patikinimo sistemą, kuria būtų galima užtikrinti sanglaudos srities išlaidų tvarkingumą ir pateikti tinkamą bei patikimą realaus šios srities klaidų lygio įvertį.

04 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu buvo peržiūrėta kontrolės ir patikinimo sistema, naudota šiai sanglaudos srities tvarkingumo informacijai pateikti. Pagal ją Komisija kasmet pripažįsta valstybių narių pateiktas sanglaudos srities išlaidas, ir taip papildoma programavimo laikotarpio užbaigimo tvarka. Joje taip pat nustatytas metinis likutinės rizikos rodiklis, vadinamas bendru likutiniu klaidų lygiu (BLKL). Bendras likutinis klaidų lygis – tai veiksmų programų metinėse finansinėse ataskaitose likusių netvarkingų išlaidų įvertis, nustatytas atsižvelgus į visų kontrolės procedūrų, susigrąžinimų ir valstybių narių institucijų atliktų pataisų poveikį.

05 Kontrolės ir patikinimo sistema pagrįsta dviem kontrolės ciklais – nacionaliniu valstybių narių lygmens ciklu ir paskesniu Komisijos lygmens ciklu. Tai atspindi faktą, kad Komisija ir valstybių narių institucijos turi bendrai valdyti sanglaudos politikos įgyvendinimą ir jos finansavimą. Tai vadinama pasidalijamuoju valdymu.

Nacionalinis kontrolės ciklas

06 Pirmasis kontrolės ir patikinimo sistemos elementas yra nacionalinis kontrolės ciklas, pavaizduotas 2 diagramoje.

07 Pirmoji nacionalinio kontrolės ciklo gynybos linija, kuria siekiama apsaugoti ES biudžetą, apima valstybių narių tvirtinančiąsias ir vadovaujančiąsias institucijas. Tvirtinančiosios institucijos rūpinasi valstybių narių mokėjimo paraiškomis ir jų ataskaitų rengimu, o vadovaujančiosios institucijos yra atsakingos už pagal programas finansuojamų operacijų atranką ir valdymo patikrinimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad paramos gavėjams būtų kompensuojamos tik tvarkingos išlaidos. Per Komisijos ir mūsų auditus nustatytų klaidų skaičius rodo, kad esamomis kontrolės priemonėmis dar nepakankamai sušvelninama šiai sričiai būdinga didelė klaidų rizika. Savo metinėje ataskaitoje nurodėme, kad tai visų pirma susiję su vadovaujančiosiomis institucijomis, kurių patikrinimai yra neveiksmingi užkertant kelią pažeidimams, susijusiems su paramos gavėjų deklaruotomis išlaidomis, arba juos aptinkant^[2].

08 Valstybių narių audito institucijos sudaro antrąją gynybos liniją. Jos atlieka programų ataskaitų ir reprezentatyvių operacijų, kurių išlaidos buvo deklaruotos Komisijai, imčių metinius auditus ir taip pat yra atsakingos už tinkamo valdymo ir kontrolės sistemų veikimo vertinimą. Audito institucijos savo metinėse kontrolės ataskaitose Komisijai praneša nustatytą deklaruotų išlaidų klaidų lygį (bendras klaidų lygis, BKL). Tais atvejais, kai, remiantis jų atliktu darbu, BKL viršija 2 %, audito institucijos rekomenduoja atlikti pataisas, kurios būtinos siekiant bendrą likutinį klaidų lygį (BLKL) sumažinti iki mažesnio nei 2 % lygio. Audito institucijos praneša Komisijai apie šių pataisų įgyvendinimą.

09 Metinė kontrolės ataskaita yra metinio patikinimo dokumentų rinkinio, galinčio apimti vieną veiksmų programą arba veiksmų programų grupę, dalis. Tai dokumentų, kuriuos kiekviena valstybė narė kasmet pateikia Komisijai dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų), rinkinys, kurį sudaro metinės ataskaitos, metinė santrauka, valdymo pareiškimas ir audito institucijos audito nuomonė kartu su metine kontrolės ataskaita. Audito institucijos pateikia audito nuomonę dėl finansinių ataskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo, į ataskaitą įtrauktų išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo ir valdymo ir kontrolės sistemos veiksmingo veikimo. Patikinimo dokumentų rinkiniai už praėjusius ataskaitinius metus Komisijai kasmet turi būti nusiųsti iki vasario 15 d.

Komisijos kontrolės ciklas

10 Komisijai tenka galutinė atsakomybė už ES finansinių interesų apsaugą. Kai užbaigiamas nacionalinis kontrolės ciklas, Komisija kasmet pradeda savo metinių finansinių ataskaitų metinį kontrolės ciklą ir atlieka tais metais gautų patikinimo dokumentų rinkinių vertinimą. 3 diagramoje matyti pagrindiniai veiksmai, kurie užbaigiami pateikiant ataskaitas dėl bendrų likutinių klaidų lygių, nurodytų Komisijos metinėse veiklos ataskaitose (MVA).

Finansinių ataskaitų pripažinimas

11 Komisija atlieka administracinius finansinių ataskaitų išsamumo ir tikslumo patikrinimus. Jeigu atlikusi vertinimą Komisija pripažįsta valstybės narės finansines ataskaitas, ji gali sumokėti valstybei narei mokėtiną metinį išlaidų likutį, įskaitant atliekant tarpinius mokėjimus atidėtą 10 % sumą, kuri nustatyta siekiant apsaugoti ES biudžetą^[3].

Teisėtumo ir tvarkingumo vertinimas

12 Remdamasi savo audito strategija, Komisija siekia gauti pagrįstą patikinimą, kad jokios veiksmų programos BLKL neviršija 2 %. Šiuo tikslu, atlikusi dokumentų peržiūrą, Komisija visų pirma įvertina audito institucijų metinėse kontrolės ataskaitose pateiktą tvarkingumo informaciją. Atlikdama savo rizikos vertinimą, ji taip pat naudojasi per dokumentų peržiūras ir ankstesnį audito darbą gauta informacija, taip pat savo atliktu audito institucijų sistemų audito ataskaitų vertinimu, kad atrinktų tas audito institucijas ir veiksmų programas, kurių atitikties auditą vietoje jos atliks.

13 Atitikties auditai visų pirma yra orientuoti į pakartotinį audito institucijų vykdomų operacijų auditų atlikimą. Jie labiausiai prisideda prie pačios Komisijos patikinimo. Atliekant atitikties auditus vertinamas audito institucijos darbo patikimumas, kad būtų galima pateikti audito nuomonę ir nustatyti BLKL. Prireikus Komisija pakoreguoja BLKL ir prašo taikyti papildomas finansines pataisas – tai ES biudžeto apsaugos nuo netvarkingų išlaidų priemonės, kuriomis tokios išlaidos panaikinamos arba susigrąžinamos.

14 Komisija pakoreguoto BLKL svertinį vidurkį apskaičiuoja kaip savo pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį (5 PVRR). 5 PVRR yra pagrindinis metinėse veiklos ataskaitose pateikiamas tvarkingumo rodiklis. Galiausiai, Komisija savo metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje (MVVA) sujungia Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato (EMPL GD) ir Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato (REGIO GD) pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad pateiktų savo sanglaudos srities išlaidų klaidų lygio įvertį (vadinamoji rizika atliekant mokėjimą).

Iš anksčiau atlikto mūsų darbo matyti, kad ne visada galime pasikliauti audito institucijų nurodytais klaidų lygiais

15 Per ketverius metus, kai tikrinome 2014–2020 m. išlaidas, nustatėme papildomų klaidų operacijose, kurių auditą audito institucijos jau buvo atlikusios. Todėl negalėjome sutikti su audito institucijų išvadomis, kad pusėje audituotų patikinimo dokumentų rinkinių, taip pat atitinkančių pusę audituotų išlaidų, BLKL lygis neviršijo 2 %. Tuo remdamiesi padarėme išvadą, kad ne visada galime pasikliauti audito institucijų nurodytais klaidų lygiais. 4 diagramoje parodyti mūsų kelerių metų rezultatai^[4].

16 Regioninės ir miestų politikos GD ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD metinėse veiklos ataskaitose (MVA) nurodyti ir metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje (MVVA) apibendrinti klaidų lygiai gali būti patikimi, tik jeigu Komisijos kontrolės ciklu galima kompensuoti šiuos audito institucijų darbo trūkumus. Tai yra šios ataskaitos tema. Mūsų audito rezultatai galėtų būti svarbus indėlis Komisijai planuojant savo audito darbą 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu.

Audito apimtis ir metodas

17 Mūsų auditas apėmė 2014–2020 m. kontrolės ir patikinimo sistemą, kuria siekta sudaryti sąlygas Komisijai pranešti metinį likutinį klaidų lygį kiekvienais ataskaitiniais metais. Tikrinome, ar Komisija:

• atlieka pakankamą ir tinkamą audito darbą, kad nustatytų patikimą ir tinkamą metinį likutinį klaidų lygį kiekvienam patikinimo dokumentų rinkiniui (BLKL);
• kiekvieno generalinio direktorato metinėse veiklos ataskaitose nurodo patikimą metinį likutinį klaidų lygį (5 PVRR);
• metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje nurodo patikimą metinį sanglaudos srities klaidų (rizikos atliekant mokėjimą) lygį.

18 Įvertinome susijusius finansinių ataskaitų pripažinimo procesus ir procedūras, patikinimo dokumentų rinkinių metinėse finansinėse ataskaitose atspindimų išlaidų tvarkingumo vertinimą ir tai, kaip Komisija rengia ir metinėse veiklos ataskaitose bei MVVA pateikia tvarkingumo informaciją.

19 Šiuo tikslu išnagrinėjome Komisijos atliktą darbą apskaičiuojant dviejų pagrindinių su sanglaudos sritimi susijusių generalinių direktoratų (Regioninės ir miestų politikos GD ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD) BLKL ir MVVA nurodytą bendrą lygį:

• dešimties patikinimo dokumentų rinkinių (po penkis iš kiekvieno GD) atveju išnagrinėjome 2015–2016, 2016–2017 ir 2017–2018 ataskaitiniais metais atliktas dokumentų peržiūras;
• atrinkome dešimt Komisijos užbaigtų 2016–2017 ir 2017–2018 ataskaitinių metų atitikties auditų (vėlgi – po penkis iš kiekvieno GD);
• iš kiekvieno atrinkto atitikties audito pasirinkome vieną operaciją, kurios auditą atliko Komisija, ir išsamiai peržiūrėjome audito dokumentą;
• peržiūrėjome finansines pataisas, susijusias su 2018 m. atliktais 26 atitikties auditais.

20 Į savo audito aprėptį neįtraukėme 2018–2019 ataskaitiniais metais Komisijos atlikto darbo, nes mums atliekant auditą dar nebuvo baigtas tų metų kontrolės ciklas. Todėl daugiausia dėmesio skyrėme 2016–2017 ir 2017–2018 ataskaitiniais metais atliktam Komisijos darbui.

Pastabos

Naujose teisinėse nuostatose atsižvelgiama į tam tikrus finansinių ataskaitų pripažinimo apribojimus, tačiau tuo metu, kai išmokami atidėti mokėjimai, tam tikra rizika išlieka

21 Mūsų dešimties patikinimo dokumentų rinkinių imties peržiūra patvirtino, kad Komisija, vadovaudamasi teisinėmis nuostatomis, tikslingai atlieka su valstybių narių ataskaitomis susijusį darbą. Ji ataskaitas pripažįsta, kai audito institucija pateikia besąlyginę audito nuomonę dėl jų išsamumo, tikslumo ir teisingumo, nebent Komisija turi konkrečių įrodymų, kad ši audito nuomonė nepatikima. Klaidų lygis nėra ataskaitų pripažinimą lemiantis veiksnys. Todėl Komisija leidžia panaudoti 10 % iš pradžių atidėtų mokėjimų, net jeigu ji turi įrodymų, kad ataskaitose nurodytoms išlaidoms būdingas reikšmingas klaidų lygis – 2 % viršijantis BLKL. Todėl taikant pripažinimo procedūrą reglamentuojančias teisės nuostatas bendras ES biudžeto apsaugos tikslas negali būti pasiektas, kol nėra baigtas tvarkingumo vertinimas. Šio apribojimo pavyzdys pateiktas 1 langelyje.

22 Naujoje 2021–2027 m. programavimo laikotarpio teisinėje sistemoje iš dalies atsižvelgiama į finansinių ataskaitų pripažinimo trūkumus. Mokėjimų atidėjimas bus sumažintas iki 5 % ir Komisija negali pripažinti finansinių ataskaitų, jeigu audito institucijų nurodytas BLKL viršija 2 %. Vis dėlto Komisijos atliekamas nurodyto BLKL patikimumo ir susijusių išlaidų tvarkingumo vertinimas bus vis tiek vykdomas jau pripažinus finansines ataskaitas.Šį klausimą aptarėme savo Nuomonėje Nr. 6/2018, kurioje pabrėžėme, kad Komisijai pripažįstant finansines ataskaitas neatsižvelgiama nei į vėlesnes Komisijos atliktas finansines pataisas, nei į poreikį keisti klaidų lygius, nes po ataskaitų pripažinimo Komisija atlieka papildomus susijusių išlaidų patikrinimus^[5].

Dėl Komisijos dokumentų peržiūroms būdingų trūkumų mažėja jų indėlis tvirtinant BLKL

Komisijos dokumentų peržiūros nepritaikytos papildomoms netinkamoms finansuoti išlaidoms aptikti

23 Atlikdama dokumentų peržiūras, kurių metu vertinamas tvarkingumas, Komisija analizuoja kiekviename patikinimo dokumentų rinkinyje pateiktą informaciją, naudodamasi standartizuotais kontroliniais sąrašais. Kitaip nei finansinių ataskaitų pripažinimo procedūroje, šiomis dokumentų peržiūromis siekiama apimti jose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą ir patvirtinti audito institucijų nurodytų BLKL patikimumą.

24 Šiuo tikslu Komisija ne tik vertina patikinimo dokumentų rinkinius, bet ir atsižvelgia į kitą audito informaciją. Ši kita audito informacija paprastai yra ne tik susijusi su audito institucijos darbu, bet ir apima kitus valdymo ir kontrolės sistemų aspektus, pagrįstus Komisijos išankstiniais prevencinių sistemų auditais ir kitais teminiais auditais.

25 Dokumentų peržiūra, kurią atliekant tikrinama tvarkingumo informacija, apima metinėje kontrolės ataskaitoje, audito nuomonėje ir kituose patikinimo dokumentų rinkinio dokumentuose pateiktą informaciją. Kad papildytų dokumentų peržiūras, Komisija taip pat gali surengti faktų nustatymo misijas audito institucijose prieš tai, kai gauna patikinimo dokumentų rinkinį, arba jį gavusi. Vis dėlto iki 2020 m. peržiūros Komisijos dokumentų peržiūros ir faktų nustatymo misijų metodikoje nebuvo numatytas pavienių operacijų ar išlaidų elementų tvarkingumo vertinimas ar tikrinimas. Mūsų atlikta dešimties patikinimo dokumentų rinkinių peržiūra atskleidė, kad Komisija struktūrizuotai vertina kiekvieną patikinimo dokumentų rinkinį, tačiau šių vertinimų poveikis išlaidų tvarkingumui buvo ribotas, kaip nurodyta tolesnėse dalyse.

26 Atkreipėme dėmesį į tai, kad Komisija, remdamasi savo dokumentų peržiūromis, pakeitė audito institucijų anksčiau nurodytus BLKL. Išanalizavome su 2017–2018 ataskaitiniais metais susijusių atrinktų dešimt tokių atvejų, kai buvo atlikti esminiai pakeitimai. Nustatėme, kad visais atvejais pakeitimai buvo pagrįsti audito institucijų atliktų skaičiavimų klaidomis arba faktais, nustatytais atliekant kitas audito užduotis, kaip antai remiantis Komisijos išankstiniais prevencinių sistemų auditais, anksčiau atliktais atitikties auditais ar mūsų pačių atliktu darbu. Kad rastų papildomų klaidų, be tų, kurias audito institucija jau nustatė atlikdama operacijų auditus, Komisija turėtų atlikti papildomą darbą operacijų lygmeniu, o tai rodo, kad Komisijos dokumentų peržiūros savaime yra ribotos.

27 Be to, Komisija įvertina kiekvieną nacionalinės sistemos audito ataskaitą ir atsižvelgia į informaciją rengdama išvadas po atliktos dokumentų peržiūros dėl patikinimo dokumentų rinkinyje patvirtintų išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo. Vis dėlto Komisija parengė nepakankamai išsamius savo atliktos nacionalinių sistemų audito ataskaitų peržiūros dokumentus. Į Komisijos kontrolinius sąrašus įtraukti trys klausimai, į kuriuos auditoriai dažnai atsakė tik „taip“ arba „ne“, nepateikdami paaiškinimų. Nesant išsamesnės informacijos, negalėjome suprasti, koks darbas jau atliktas, ir patvirtinti, ar jo pakanka.

Tiek Komisijos atitikties auditų, tiek mūsų auditų metu buvo nustatyta reikšmingų klaidų, kurių nebuvo galima aptikti atliekant dokumentų peržiūras

28 Mūsų analizė atskleidė, kad 2018–2020 m. atlikusi 2016–2017 ir 2017–2018 ataskaitinių metų atitikties auditus Komisija pakoregavo daug BLKL. Maždaug dviem penktadaliais (42 %) atvejų Komisija nustatė klaidų, dėl kurių BLKL padidintas iki didesnio nei 2 % lygio, kaip matyti 5 diagramoje. Beveik penktadaliu (17 %) šių atvejų BLKL buvo didesnis nei 5 %. Ankstesnių dokumentų peržiūrų metu nebuvo nustatyta papildomų klaidų, dėl kurių būtų pakoreguotas BLKL.

29 Be to, iš mūsų atlikto 2017^[6], 2018^[7] ir 2019 m.^[8] audito rengiant patikinimo pareiškimą matyti, kad iš 47 patikinimo dokumentų rinkinių 23 atvejais (49 %) audito institucijos nepagrįstai nurodė gerokai mažesnį BLKL. Visais 23 atvejais turėjo būti nurodytas už 2 % reikšmingumo ribą didesnis BLKL.

30 Nors Komisija atlieka struktūrizuotą patikinimo dokumentų rinkiniuose pateiktos informacijos, visų pirma metinių kontrolės ataskaitų, vertinimą, mūsų analizė atskleidė, kad, atlikus dokumentų peržiūras, lieka nenustatytų ir neištaisytų netvarkingų išlaidų. Komisijos dokumentų peržiūros nėra pritaikytos papildomoms netinkamoms finansuoti išlaidoms aptikti, todėl jų pridėtinė vertė, susijusi su atspindimų operacijų tvarkingumo ir audito institucijų nurodyto BLKL pagrįstumo patvirtinimu, yra ribota.

Atrinkdama rizikingiausias audito institucijas savo atitikties auditams, Komisija ne visada taikė savo rizika grindžiamą metodą

31 Komisijos audito strategijoje nustatyta, kad ji taiko rizika grindžiamą metodą. Šiuo tikslu ji atlieka metinį rizikos vertinimą, kad atrinktų rizikingiausias audito institucijas, kurios turi būti įtrauktos į jos atitikties auditus. Atlikdami savo metinį rizikos vertinimą, abu generaliniai direktoratai naudojasi tais pačiais kriterijais ir metodu, kuriais taip pat atsižvelgiama į informaciją, gautą atlikus patikinimo dokumentų rinkinių dokumentų peržiūrą. Atlikus rizikos vertinimą, įvertinama audito institucijų rizika ir joms priskiriamas konkretus rizikos įvertis.

32 Be to, Komisija atlieka kiekvienos veiksmų programos konkrečių rizikos veiksnių vertinimą. Įvertinusi su veiksmų programomis, už kurias atsakingos audito institucijos, kurių rizikos lygis nustatytas anksčiau, siejamą rizikos lygį, Komisija atrenka audito institucijas ir veiksmų programas savo atitikties auditams.

33 Patikrinę abiejų generalinių direktoratų 2018 ir 2019 m. atliktus rizikos vertinimus nustatėme, kad Komisija ne visada laikėsi savo procedūros. Pavyzdžiui, konkrečiai rizikai ji skyrė 20 balų, nors pagal procedūrą buvo numatyti tik penki balai. Kai kuriais atvejais ji neskyrė 0 balų (už atsakymą „taip“) ir 10 balų (už atsakymą „ne“), tačiau skyrė penkis balus, nors jos procedūrose tokia galimybė nenumatyta. Toks nenuoseklumas turėjo įtakos bendram pavienių audito institucijų rizikos įverčiui ir tam, kaip Komisija jas įvertino rengdama audito planą. Tai taip pat parodo šio proceso trūkumus.

34 Kad įvertintume Komisijos rizikos vertinimo patikimumą, analizavome, ar 2017, 2018 ir 2019 m. galutinėse atitikties audito ataskaitose pateikti rezultatai patvirtino jos pirminį rizikos vertinimą, t. y. ar audito institucijos buvo tinkamai įvertintos kaip didelės rizikos ar mažos rizikos audito institucijos. Laikome, kad audito institucija yra didelės rizikos, kai jos rizikos įvertis viršija Komisijos rizikos įverčių vidurkį, ir atitinkamai – mažos rizikos, kai rizikos įvertis yra už jį mažesnis. Nustatėme, kad Komisija pakoregavo 11 iš 13 mažos rizikos audito institucijų nurodytus BLKL. Dviem atvejais BLKL dėl to padidėjo nuo mažesnio nei 2 % lygio iki didesnio nei 2 % lygio. Likusiais devyniais atvejais dėl šio koregavimo išvada, kad nurodytas BLKL buvo mažesnis nei 2 %, nesikeitė. Tai rodo, kad dvi audito institucijos iš tikrųjų nebuvo mažos rizikos. Didelės rizikos institucijų nurodytus klaidų lygius ji dažniau koregavo iki didesnio nei 2 % lygio (20 iš 39 atvejų).

35 Atsižvelgdami į savo pačių patikinimo pareiškimą, vertinome, kad trijų iš aštuonių mažos rizikos audito institucijų, kurios buvo įtrauktos į mūsų pagrindinius testus, nurodyti BLKL bus didesni nei 2 %. Kalbant apie poveikį, 6 diagramoje parodyta, kad mažos rizikos audito institucijų nurodytų BLKL koregavimas vidutiniškai buvo didesnis nei koregavimas, kurį reikėjo atlikti didelės rizikos audito institucijų nurodytiems BLKL. Tai reiškia, kad Komisijos vertinimas, kas yra mažos rizikos institucija, priklauso nuo tam tikru momentu turimos informacijos ir kad jis turi būdingų trūkumų.

36 Siekdami sužinoti, ar buvo atrinktos rizikingiausiomis laikomos audito institucijos, taip pat peržiūrėjome 2019 m. Komisijos audito planą. Nustatėme, kad aštuonių iš 12 Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD atrinktų audito institucijų rizikos įverčiai buvo mažesni už 32 % bendrą vidurkį. Tačiau Komisija dokumentuose nepateikė tokio nuokrypio nuo savo rizikos vertinimo išvados pagrindimo. Todėl negalėjome patvirtinti, ar, atrinkdama rizikingiausias audito institucijas savo atitikties auditams, Komisija visada taikė savo rizika grindžiamą metodą. 1 lentelėje parodyti rizikos įverčiai ir atrinktos audito institucijos pagal generalinius direktoratus.

Nors atlikdama atitikties auditus Komisija nustato netvarkingų išlaidų, ji dažnai tikslina savo galutinius rezultatus tolesnių veiksmų etape su valstybėmis narėmis

Atliekant atitikties auditus nustatyta netvarkingų išlaidų, tačiau mūsų imtyje dvi klaidos liko neaptiktos

37 Atlikdama atitikties auditus, Komisija siekia pagrįsto patikinimo, kad audito institucijų darbas yra patikimas. Šiuo tikslu Komisija kiekvieno atitikties audito metu paprastai peržiūri nuo aštuonių iki dešimties audito institucijos pirmiau tikrintų operacijų.

38 Išanalizavome dešimties Komisijos atitikties auditų imtį, į kurią iš viso įtrauktos 73 operacijos. Iš šių 73 operacijų 28 atvejais Komisija savo galutinėje atitikties ataskaitoje pranešė apie finansinį poveikį turinčias išvadas. Tai reiškia, kad buvo nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos, kurios gali turėti įtakos BLKL. Išnagrinėję atsitiktine tvarka atrinktų operacijų imtį, dviejose operacijose nustatėme papildomas klaidas, kurių Komisija nebuvo aptikusi.

39 Vienu atveju nustatėme, kad netiesioginės išlaidos buvo kompensuotos remiantis fiksuotąja norma (supaprastintas išlaidų apmokėjimas). Nors reglamente nustatyta, kad norint taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą reikia iš anksto gauti pritarimą ir leidimą jį taikyti, šiuo atveju fiksuotoji norma buvo patvirtinta tik tuo metu, kai buvo vykdoma operacija. Be to, nei audito institucija, nei Komisijos auditoriai nenustatė, kad išlaidos buvo deklaruotos nesilaikant finansavimo susitarime nustatytos metodikos. Šiuo atžvilgiu atkreipėme dėmesį į tai, kad Komisija savo darbiniuose dokumentuose rėmėsi netinkama teisės nuostata. Darome išvadą, kad deklaruotos išlaidos neatitiko teisinio pagrindo ir todėl buvo netinkamos finansuoti. Šios klaidos poveikis reiškia, kad galutinėje atitikties audito ataskaitoje Komisija nurodė per mažą BLKL.

40 Antruoju atveju operacija buvo susijusi su dviejų laivų, kuriuos ketinta naudoti kelias dienas trunkantiems kruizams upėmis rengti, įsigijimu. Pasak valstybių narių institucijų ir Komisijos, ši veikla buvo priskirta „kitos pramogų ir rekreacinės veiklos“ kategorijai ir teikiant paramą nebuvo taikomas reikalavimas pranešti apie valstybės pagalbą. Kadangi paramos gavėjas paraiškoje nurodė, kad laivus iš dalies eksploatuos tai pačiai grupei kaip ir paramos gavėjas priklausantys subjektai, tikėtina, kad teikiant šią paramą bus remiama kruizų sektoriaus veikla. Komisija šį sektorių aiškiai priskyrė transporto sektoriaus kategorijai, kuri nėra atleista nuo reikalavimo teikti pranešimą apie valstybės pagalbą. Kadangi nei valstybės narės, nei Komisijos auditoriai neanalizavo grupės struktūros ar eksploatavimo susitarimų, darome išvadą, kad galėjo būti neįvykdyti operacijai patvirtinti būtini tinkamumo elementai, o išlaidos neturėjo būti deklaruotos kaip tinkamos finansuoti.

41 Be pirmiau nurodytų dalykų, nustatėme, kad viename iš dešimties mūsų peržiūrėtų atitikties auditų Regioninės ir miestų politikos GD ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD pateikė skirtingas išvadas dėl galutinių BLKL (žr. 2 langelį). Šiuo atveju audito institucija buvo nurodžiusi abiejų generalinių direktoratų fondus apimantį bendrą klaidų lygį. Vienoje į mūsų imtį įtrauktoje dokumentų peržiūroje taip pat nustatėme panašią problemą. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, atkreipiame dėmesį į tai, kad 2021 m. liepos mėn. buvo įsteigtas Jungtinis sanglaudos srities audito direktoratas, apimantis visą audito veiklą, susijusią su sanglaudos srities išlaidomis. Jungtinio audito direktorato užduotis – teikti patikinimą ir atlikti audito funkcijas abiem generaliniams direktoratams ir apimti visas audito funkcijas, už kurias jie yra atsakingi. Sujungus du anksčiau atskirus Regioninės ir miestų politikos GD ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD audito direktoratus turėtų būti lengviau užtikrinti Komisijos atliekamo audito darbo ir vertinimų nuoseklumą.

42 Peržiūrėjome Komisijos atlikto darbo, susijusio su 73 operacijomis, įtrauktomis į jos atitikties auditus, dokumentus. Tarptautiniuose audito standartuose reikalaujama tinkamų dokumentų, ypač kai kiti auditoriai ketina remtis atliktu auditu ir nustatytais faktais.

43 Kiekvienas GD parengė konkrečius atrinktų operacijų peržiūros kontrolinius sąrašus. Nustatėme, kad daugiau kaip trečdalis (37 %) kontrolinių sąrašų nebuvo užbaigti, nes nebuvo atsakyta į vieną ar daugiau audito klausimų. Kai jie buvo atsakyti, atsakymas dažnai tebuvo „taip“ arba „ne“ ir nebuvo pateikta papildomos informacijos, kad nepriklausomas peržiūrą atliekantis subjektas galėtų įvertinti darbo, kuriuo remiantis pateiktas toks atsakymas, tinkamumą. Taip pat nustatyta, kad Komisijos tikrintų išlaidų dokumentuose esama trūkumų, nes beveik penktadalyje (18 %) išnagrinėtų audito dokumentų informacijos apie išlaidų elementų skaičių ir vertę nebuvo. 7 diagramoje apibendrinami trūkumai, kuriuos nustatėme Komisijos audito dokumentuose.

Komisija dažnai tikslina savo galutinius audito rezultatus tolesnių veiksmų etape su valstybėmis narėmis

44 Kai Komisija užbaigia savo darbą, ji paskelbia audito ataskaitos projektą, į kurį įtraukiami jos atitikties audituose nustatyti faktai. Pagal Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR)^[9] nuostatas ir tarptautinius audito standartus, valstybės narės turi galimybę pateikti pastabas dėl Komisijos pirminio vertinimo ir jį užginčyti. Atlikusi valstybių narių atsakymų analizę, Komisija pagal savo vidaus taisykles paskelbia galutinę audito ataskaitą, į kurią turėtų būti įtrauktos jos galutinės išvados ir kurioje prireikus turėtų būti nurodytos reikiamos pataisos. Atlikusi auditą vietoje, Komisija turi per tris mėnesius pateikti savo ataskaitos projektą ir per kitus tris mėnesius po to, kai gauna išsamų nacionalinių institucijų atsakymą, paskelbti galutinę ataskaitą.

45 Paskelbusi galutinę audito ataskaitą, Komisija pradeda tolesnių veiksmų etapą, per kurį tikrina, ar valstybių narių institucijos priėmė ir pritaikė pataisas, susijusias su jos nustatytais faktais, ir ar Komisija turėtų pradėti finansinių pataisų procedūrą^[10]. Apskritai, Komisija ragina valstybių narių institucijas įgyvendinti pataisas ir prireikus dalyvauja tolesnėse diskusijose.

46 Dviejų iš dešimties mūsų peržiūrėtų atitikties audito ataskaitų atveju valstybės narės pritarė audito rezultatams ir įgyvendino pataisas. Dėl likusių aštuonių atitikties audito ataskaitų atkreipėme dėmesį į tai, kad Komisija ir valstybės narės toliau keičiasi informacija ir nuomonėmis. Dėl trijų iš jų Komisija pakoregavo savo vertinimą: vienu atveju Komisija panaikino vieną nustatytą faktą, kitais dviem atvejais Komisija iš naujo įvertino finansinį klaidų poveikį (žr. toliau pateiktą 3 langelį). Likę penki atvejai, atliekant auditą, dar tebuvo vertinami, vienu atveju nuo galutinės ataskaitos paskelbimo buvo praėję 24 mėnesiai, o Komisija vis dar nebuvo priėmusi galutinio sprendimo. Todėl mūsų patikrintose galutinėse audito ataskaitose pateiktos išvados iš tiesų nebuvo galutinės ir galėjo būti toliau keičiamos. Atsižvelgdami į tai, pažymime, kad Komisija oficialiai nepatvirtina galutinio klaidų lygio.

Komisija dar neįgyvendino grynųjų finansinių pataisų

47 Mūsų 2018 m. atlikta (pradėjus vykdyti auditą šių metų duomenys buvo išsamiausi) 26 atitikties auditų peržiūra atskleidė, kad pataisų įgyvendinimas yra ilgas procesas, galintis užtrukti kelerius metus, valstybėms narėms įgyvendinant juridinę teisę ginčyti Komisijos prašymą taikyti finansines pataisas^[12]. Iš šių atitikties auditų, remiantis Komisijos galutine audito ataskaita, reikėjo atlikti 19 auditų finansines pataisas. Devyniais atvejais valstybių narių valdžios institucijos iki 2020 m. gruodžio 31 d. įgyvendino visas pataisas. Tai valstybių narių institucijoms suteikė galimybę paskesniais ataskaitiniais laikotarpiais netvarkingas išlaidas pakeisti kitomis išlaidomis. Visais kitais dešimt atvejų tebevyko diskusijos su valstybėmis narėmis, įskaitant papildomą darbą, kurį turi vykdyti audito institucijos. Du iš dešimties šių auditų sudaro daugiau kaip 50 % visų pataisų, kurias reikia įgyvendinti.

48 Iki 2020 m. pabaigos valstybių narių institucijos buvo ištaisiusios tik trečdalį taisytinų klaidų. Žemas įgyvendinimo lygis atspindi procedūros trukmę.

49 2014–2020 m. laikotarpio teisinėje sistemoje nurodyta, kad esant dideliems trūkumams, kurių nenustatė valstybė narė, Komisija turėtų atlikti grynąsias finansines pataisas^[13] pagal BNR 145 straipsnio 7 dalyje nustatytas sąlygas. Grynosios finansinės pataisos reiškia, kad atitinkamos valstybės narės lėšos yra galutinai sumažinamos. 2021 m. lapkričio mėn. duomenimis, Komisija grynųjų finansinių pataisų dar nebuvo atlikusi.

50 Kiekvienas generalinis direktoratas (Regioninės ir miestų politikos GD ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD), siekdamas nustatyti politinio lygmens tvarkingumo rodiklį, pirma apskaičiuoja savo valdomų veiksmų programų BLKL svertinį vidurkį ir atitinkamose MVA jį skelbia kaip PVRR. Atliekant šiuos skaičiavimus atsižvelgiama tiek į dokumentų peržiūrų, tiek į atitikties auditų rezultatus.

51 Kadangi generaliniai direktoratai PVRR pateikia kaip tiksliausią BLKL įvertį, nustatėme kelis metodinius trūkumus ir tai reiškia, kad GD paskelbtas PVRR parodo tik minimalų įvertintą klaidų lygį. Be to, pažymime, kad paskelbti PVRR nėra galutiniai, nes pagrindiniai BLKL veiksmų programų lygmeniu vis dar gali būti tikslinami dėl vykdomo ar būsimo audito darbo. Šiuos metodinius klausimus pateikiame tolesnėse dalyse.

Dėl Komisijos metodikos trūkumų veiksmų programų lygmeniu iš esmės galima nustatyti tik minimalų klaidų lygį

52 Komisijos atitikties auditai yra grindžiami atrinktomis veiksmų programomis, kurių auditą audito institucijos jau atliko. Pagal savo metodiką Komisija paprastai peržiūri nuo aštuonių iki dešimties kiekvieno atitikties audito operacijų. Paprastai Komisija šias operacijas atrenka savo nuožiūra, atsižvelgdama į keletą rizikos veiksnių, kaip antai galimą valstybės pagalbos teikimą, viešųjų pirkimų naudojimą ir paramos gavėjo rūšį. Atrinkdama operacijas ji taip pat atsižvelgia į operacijų dydį ir skirtingas prioritetines kryptis.

53 Įvertinome Komisijos imties sudarymą ir nustatėme, kad parengtų dokumentų nepakako, kad galėtume konkrečias rizikas susieti su atrinktomis operacijomis. Be to, pažymime, kad atrinktų operacijų skaičius ne visada gali būti toks, kad apimtų visų rūšių operacijas iš audito institucijų imties ir susijusias rizikas, atsižvelgiant į veiksmų programų prioritetų ir veiksmų, kuriems skiriamas sanglaudos srities finansavimas, įvairovę. Tai visų pirma pasakytina tais atvejais, kai metinė kontrolės ataskaita apima keletą veiksmų programų.

54 Kalbant apie dešimt mūsų peržiūrėtų atitikties auditų, išanalizavome klaidų dažnį (t. y. operacijų su klaidomis, kurių neaptiko audito institucijos, dalį) ir BLKL padidėjimą procentiniais punktais (žr. 2 lentelę).

55 Apskritai, Komisijos atrinktas operacijų skaičius atitiko jos metodiką, pagal kurią ji gali iš dalies apimti operacijas, kurių auditą atliko audito institucijos. Iš dešimties mūsų peržiūrėtų atitikties auditų generaliniai direktoratai apėmė 15 % audito institucijų audituotų operacijų, kurioms teko 24 % į audito institucijų imtį įtrauktų išlaidų. 38 % jų audituotų operacijų atveju jie aptiko papildomų, dažnai skirtingų rūšių klaidų, kurios anksčiau nebuvo aptiktos audito institucijoms atliekant auditus. Dėl aptiktų klaidų Komisija vertino, ar kitose audito institucijų audituotose operacijose pasitaikė tos pačios rūšies klaidų. Penkiuose iš dešimties mūsų peržiūrėtuose atitikties audituose kai kurios klaidos buvo pasikartojančios ir Komisija nustatė šių klaidų poveikį. Devyniuose iš dešimties atitikties auditų ji vertino, kad klaidos nėra pasikartojančios. Šiais atvejais Komisija neišplečia savo imties, kad sumažintų anksčiau neaptiktų papildomų skirtingų rūšių klaidų riziką.

56 Mūsų nuomone, tai, kad Komisija savo nedidelėje operacijų imtyje rado daug neaptiktų klaidų, rodo, kad veikiausiai likusioje audito institucijos imtyje, kurios Komisija neperžiūrėjo, yra ir kitų rūšių klaidų. Tai reiškia, kad tokiais atvejais BLKL yra minimalus lygis veiksmų programų lygmeniu.

57 4 langelyje aprašoma, kaip taikant Komisijos metodą galima nustatyti tik minimalų klaidų lygį.

Pagal Komisijos metodiką GD lygmeniu galima nustatyti tik minimalų klaidų lygį

58 Nustatėme, kad dokumentų peržiūros nėra pritaikytos papildomoms netinkamoms finansuoti išlaidoms aptikti, todėl jų pridėtinė vertė tvirtinant nurodytų klaidų lygių pagrįstumą yra ribota. Jomis negalime pakeisti atitikties auditų (žr. 30 dalį). Neatsižvelgiant į tai, generaliniai direktoratai remiasi dokumentų peržiūromis, kurios yra įtrauktos į jų klaidų lygio nustatymo tiek fondo, tiek GD lygmenimis metodiką (5 PVRR). Vis dėlto, kad apskaičiuotų subendrintą klaidų lygį (5 PVRR), jie nevertina atitikties auditų metu nustatytų klaidų poveikio neaudituotoms veiksmų programoms (dokumentų peržiūros).

59 Mūsų nuomone, nėra pagrindo manyti, kad neaudituotose veiksmų programose nėra papildomų klaidų. Nors Komisija atrinktose operacijose ir (arba) veiksmų programose, kurias auditavo audito institucijos, aptinka daug nenurodytų klaidų, jos metodo metodiniai trūkumai reiškia, kad klaidų lygis, kurį ji nurodo GD lygmeniu kaip PVRR, gali būti tik minimalus klaidų lygis. Todėl tikėtina, kad tikrasis klaidų lygis yra aukštesnis.

60 Be šio PVRR, nuo 2018 m. abu generaliniai direktoratai nurodė didžiausią įvertintą klaidų lygį, kurį nustatant reikia atsižvelgti į galimą vykdomo audito darbo poveikį MVA pateikiamai tvarkingumo informacijai. Siekdami nustatyti šį didžiausią lygį, abu generaliniai direktoratai veiksmų programoms, kurių atlikto audito išvada dar nepateikta, taikė fiksuotąsias normas.

61 Nuo 2019 m. abiejose MVA aiškinama, kad nustatant didžiausius lygius atsižvelgiama į bet kokias klaidas, nesusijusias su veiksmų programų, kurių auditą atliko Komisija arba Audito Rūmai, operacijų imtimi. Savo 2019 m. metinėje ataskaitoje vertinome, kad šis lygis yra tinkamesnis, nes juo atsižvelgiama į galimą vykdomo audito darbo poveikį^[14]. Nors Regioninės ir miestų politikos GD taikė MVA aprašytą metodą, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD nevisapusiškai atsižvelgė į galimas klaidas, be tų, kurios jau buvo aptiktos. Komisijos metodas, kurį taiko Regioninės ir miestų politikos GD, pritaikytas atsižvelgti į mūsų nustatytus faktus^[15], kad audito darbas būtų tęsiamas po to, kai klaidų lygis bus pateiktas metinėse veiklos ataskaitose. Vis dėlto juo neatsižvelgiama į kitas metodines problemas, pavyzdžiui, negalėjimą atliekant dokumentų peržiūras nustatyti netinkamas išlaidas, ribotą veiksmų programų skaičių, įtrauktą į Komisijos atitikties auditus, ir riziką, kad atliekant operacijų peržiūrą liks neaptiktų klaidų.

Metiniai klaidų lygiai fondo ar GD lygmeniu nėra galutiniai

62 Savo 2018 m. metinėje ataskaitoje pabrėžėme, kad pagal daugumą nuostatų, susijusių su 2014–2020 m. programų užbaigimu, delsiama atlikti galutinį su tam tikromis operacijomis susijusių deklaruotų išlaidų tinkamumo finansuoti vertinimą, jį nukeliant iki vėlesnio etapo, t. y. paprastai iki to laiko, kai programa yra užbaigiama^[16]. Tai pasakytina apie įvairias daugelio veiksmų programų operacijas, ypač kalbant apie operacijas, susijusias su investicijomis, padarytomis pagal finansines priemones, valstybės pagalbos avansų patvirtinimą, galutinį pajamas generuojančių operacijų vertinimą ir nefunkcionalių operacijų traktavimą. Nors Komisija į PVRR neįtraukė finansinių priemonių avansų, apie kuriuos ji praneša savo metinėse veiklos ataskaitose, pavėluotas kitų tinkamumo finansuoti klausimų vertinimas gali turėti įtakos atitinkamų metų klaidų lygiui. Tai taip pat patvirtina mūsų išvadą, kad MVA pateikti lygiai nebūtinai atitinka galutinį generalinių direktoratų vertinimą. Jei vėliau šios rūšies operacijose išaiškėja klaida, atitinkamų veiksmų programų klaidų lygius reikės vertinti iš naujo ir padidinti.

Nepateikiant išsamios informacijos daroma įtaka išlygoms

63 Generalinių direktoratų metinėse veiklos ataskaitose generaliniai direktoriai pateikia patikinimo deklaracijas, kad įdiegtomis kontrolės procedūromis tinkamai užtikrinamas jose atspindimų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas. Generaliniai direktoriai gali įtraukti išlygas, susijusias su nustatytomis pajamų ir išlaidų sritimis, kai jie mano, kad bendro pobūdžio deklaracija netaikoma. Sanglaudos srityje generaliniai direktoriai išlygas nustato veiksmų programų, o ne fondų lygmeniu.

64 Komisijos nurodymuose nustatyta, kad veiksmų programos yra įtraukiamos į 2014–2020 m. programavimo laikotarpio išlygą, jei tenkinamas bent vienas iš toliau nurodytų kriterijų^[17]:

• bendras klaidų lygis viršija 10 %;
• esama svarbių sistemų elementų trūkumų, kurie galėtų lemti didesnius nei 10 % nukrypimus ir dėl kurių dar netaikomos jokios tinkamos taisomosios priemonės, kad šie trūkumai būtų panaikinti;
• BLKL viršija 2 %;
• esama reikšmingų problemų, susijusių su finansinių ataskaitų išsamumu, tikslumu ir teisingumu.

Priimdama sprendimą dėl to, ar daryti išlygą, Komisija taip pat atsižvelgia į kokybinius trūkumus, turinčius didelės įtakos jos reputacijai.

65 Komisija šiuos kriterijus taiko naujausiuose prieinamuose patikinimo dokumentų rinkiniuose deklaruotoms išlaidoms. Nors jie priklauso nuo Komisijos darbo, susijusio su ataskaitų pripažinimu tais metais, kai paskelbiamos MVA, Komisija savo tvarkingumo vertinimą užbaigia ir veiksmų programų BLKL patvirtina paskesnių metų MVA.

66 Išnagrinėjome 2016–2017 ir 2017–2018 ataskaitinių metų patvirtintus lygius, kurie pateikti paskesnių metų MVA (atitinkamai 2018 ir 2019 m.). Dėl kiekvienos abiejų generalinių direktoratų veiksmų programos išanalizavome informaciją, gautą paskesnio atitikties ir kito audito darbo metu, po to, kai išlygos buvo nustatytos. 8 diagramoje pateikiami rezultatai ir vaizduojami sistemai būdingi apribojimai.

67 Apskritai, iš mūsų analizės matyti, kad generaliniai direktoriai paskelbė, jog jie turėjo pagrįstą patikinimą dėl MVA nurodytų išlaidų tvarkingumo, pagrįsto preliminariais veiksmų programų lygiais. Vis dėlto paskesnis audito darbas atskleidė, kad daugeliu atveju pakoreguotos BKL vertės viršija 10 % ir (arba) BLKL viršija 2 %. Tai rodo, kad Komisijos metodas, pagal kurį kalendorinių metų išlaidoms taikomos išlygos, turi apribojimų. 5 langelyje pateikiame pavyzdį, kuriame atskleidžiami šie būdingi apribojimai.

Į MVVA įtrauktai sanglaudos srities tvarkingumo informacijai būdingi MVA trūkumai

Padedant centrinėms tarnyboms, Komisijos narių kolegija priima MVVA ir yra atsakinga už jos turinį

68 Toliau pateiktose dalyse daugiausia dėmesio skiriame metinės valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitos (MVVA) 2 skirsnyje pateiktiems tvarkingumo duomenims, taip pat ir sanglaudos srityje. MVVA yra pagrindinis Komisijos indėlis vykdant metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą ir ją sudaro dvi dalys:

• 1 skirsnyje „Veikla ir rezultatai“ apibendrintai apžvelgiami pasiekti rezultatai^[18];
• 2 skirsnyje „Vidaus kontrolė ir finansų valdymas“ pristatomas Komisijos vykdomo ES biudžeto valdymas, įskaitant MVA pateiktos informacijos santrauką, nustatytą ES išlaidų klaidų lygį ir Komisijos įvertintą riziką atliekant mokėjimą dėl atitinkamų metinių ES išlaidų apskritai ir atskirų politikos sričių, įskaitant sanglaudą^[19].

69 MVVA pateikiama informacija apie vidaus kontrolę ir finansų valdymą yra pagrįsta įvairių Komisijos generalinių direktoratų MVA. Atsakomybė už MVVA atskleistą informaciją atitinka Komisijos valdymo tvarkoje nustatytą atsakomybės pasidalijimą. Generaliniai direktoriai yra atsakingi už savo atitinkamose MVA pateikiamos informacijos patikimumą, o Komisijos narių kolegija priima MVVA ir todėl galiausiai yra atsakinga už ataskaitos rengimą ir joje pateiktą informaciją.

70 MVVA rengimo procesas, kuris atspindi šį atsakomybės pasidalijimą ir kuriuo nustatomas generalinių direktorių (rengiant MVA), centrinių tarnybų ir Vidaus audito tarnybos indėlis, pristatomas 9 diagramoje.

MVVA būdingi į Regioninės ir miestų politikos ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD MVA įtrauktos informacijos apie tvarkingumą apribojimai

71 Komisijos centrinės tarnybos, Biudžeto GD ir generalinis sekretoriatas yra atsakingi už MVVA, kuri grindžiama skirtingų generalinių direktoratų MVA, rengimą. Šiuo tikslu jie peržiūri MVA turinį, teikia grįžtamąją informaciją ir organizuoja tarpusavio vertinimo susitikimus su generaliniais direktoratais, tačiau įgaliojimus daryti bet kokius pakeitimus turi generaliniai direktoriai, atsižvelgiant į jų statusą, pagal kurį jie atsako už kasdienį savo generalinių direktoratų valdymą.

72 Centrinės tarnybos informuoja Organizacinio valdymo tarybą apie visus svarbius klausimus, nustatytus atliekant tarpusavio vertinimą. Tais metais, kurių peržiūrą atlikome, jie nenurodė jokių neišspręstų klausimų, susijusių su PVRR, pateiktais Regioninės ir miestų politikos GD ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD MVA. Iš tikrųjų tai reiškia, kad centrinės tarnybos patvirtino šiose MVA nurodytus lygius ir metodą, kuriuo jie pagrįsti.

73 Todėl mūsų peržiūrėtose MVVA nurodyta sanglaudos srities rizika atliekant mokėjimą yra susijusi su tokiomis pat išlygomis, kaip atitinkami duomenys, nurodyti generalinių direktoratų MVA. Dėl pirmiau pateiktų priežasčių tai tėra minimalus lygis (žr. 58–62 dalis), kuris nėra galutinis ir veikiausiai nurodytas per žemas.

74 Atsižvelgdami į tai, pažymime, kad centrinės tarnybos rengia MVA rengimo nurodymus (gaires), įskaitant visoje Komisijoje taikomus standartinius kokybės ir palyginamumo reikalavimus, tačiau MVVA savininkas nepateikia išsamių nurodymų dėl MVVA turinio bei apimties ir su tuo susijusios kitų generalinių direktoratų MVA peržiūros. Paskelbus tokius nurodymus, būtų galima padėti Komisijos narių kolegijai užtikrinti, kad MVVA būtų pateikta tinkama ir patikima informacija^[20].

Išvados ir rekomendacijos

75 Atlikdami šį auditą tikrinome Komisijos darbą, susijusį su valstybių narių metiniais patikinimo dokumentų rinkiniais, kuriuo grindžiamas audito institucijų nurodytų metinių likutinių klaidų lygių pripažinimas ir tvirtinimas. Be Komisijos informacijos, pateiktos jos metinėse veiklos ataskaitose (MVA) ir metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje (MVVA), analizavome Komisijos teikiamos tvarkingumo informacijos patikimumą. Siekiame, kad mūsų pateiktomis rekomendacijomis būtų toliau gerinamas dabartinės valdymo ir kontrolės sistemos veikimas, nenustatant joje papildomų lygmenų.

76 Apskritai, nustatėme, kad Komisija atlieka daug darbo, susijusio su valstybių narių metinių ataskaitų pripažinimu ir valstybių narių institucijų ataskaitose pateiktos tvarkingumo informacijos patikimumo tikrinimu. Vis dėlto, remdamiesi savo pastabomis, darome išvadą, kad Komisija veiksmų programų ir generalinių direktoratų lygmenimis ir atitinkamai savo MVVA pateikia tik minimalų įvertintą klaidų lygį, kuris nėra galutinis.

77 Atkreipėme dėmesį į tai, kad 2014–2020 m. Komisija, laikydamasi reguliavimo sistemos, patvirtino metines ataskaitas, neatsižvelgdama į susijusių išlaidų tvarkingumą (21 dalis). Nors teisėkūros institucija nustatė 10 % išmokų atidėjimą, nustatytą siekiant apsaugoti ES biudžetą, Komisija turėjo leisti jį panaudoti net tais atvejais, kai valstybių narių audito institucijos buvo patvirtinusios, kad likutinis klaidų lygis yra aukštesnis už 2 % reikšmingumo ribą, o Komisija vis dar nebuvo atlikusi tvarkingumo patikrinimų. Nuostatos, kuriomis reglamentuojama ši tvarka, 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu pasikeitė (22 dalis). Nors Komisija nebegali pripažinti ataskaitų, kurių patvirtintas bendras likutinis klaidų lygis (BLKL) viršija 2 % reikšmingumo lygį, ji ir toliau leis panaudoti 5 % atidėtų išmokų, kol užbaigs savo tvarkingumo patikrinimus.

1 rekomendacija. Komisija turėtų pasiūlyti atlikti teisės aktų peržiūrą, siekdama užtikrinti, kad atidėtos išmokos būtų tinkamai apsaugotos, kol bus leista jas panaudoti

Kad ES biudžetas būtų apsaugotas, rekomenduojame Komisijai pasiūlyti atlikti 2021–2027 m. teisinės sistemos peržiūrą, kad būtų atsižvelgta į likusią riziką, kai leidžiama panaudoti 5 % atidėtų išmokų. Komisija turėtų galėti leisti jas panaudoti, tik kai ji užbaigs su tam tikro ataskaitinio laikotarpio veiksmų programos tvarkingumu susijusį darbą ar ne vėliau kaip užbaigiant programą.

Terminas: kita peržiūra, ne vėliau kaip atliekant 2021–2027 m. programavimo laikotarpio teisinės sistemos laikotarpio vidurio peržiūrą.

78 Komisijos atliekamos valstybių narių pateiktų visų metinių patikinimo dokumentų rinkinių dokumentų peržiūros nėra skirtos papildomoms netinkamoms finansuoti išlaidoms aptikti (23–25 dalys). Klaidų lygių koregavimas, atlikus dokumentų peržiūras, paprastai yra grindžiamas ankstesniais metais nustatytomis problemomis (26 dalis). Mūsų analizė atskleidė, kad per dokumentų peržiūras netvarkingos išlaidos liko neaptiktos ir neištaisytos (28–30 dalys). Todėl jų vertė, susijusi su atspindimų operacijų tvarkingumo ir audito institucijų nurodytų BLKL pagrįstumo patvirtinimu, tėra ribota.

79 Nors Komisija savo audito strategijoje pateikia rizika grindžiamą metodą, pagal kurį ji atrenka audito institucijas savo atitikties auditams, nustatėme, kad audito institucijų rizikos vertinimas ne visada atspindėjo audito institucijų atranką atitikties auditui (33–35 dalys). Be to, nustatėme, kad galutinė audito institucijų, visų pirma Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD, atranka nevisiškai atitiko atlikto rizikos vertinimo rezultatus ir Komisija tokio nukrypimo nepagrindė dokumentais (36 dalis).

80 Mūsų atliktas Komisijos auditas atskleidė keletą trūkumų. Nustatėme audito dokumentų trūkumų, todėl mums buvo sudėtinga įvertinti jos atlikto darbo tinkamumą (42 ir 43 dalys). Dviem iš dešimties mūsų peržiūrėtų operacijų atvejais nustatėme papildomų klaidų, kurių Komisija nebuvo aptikusi ir kurios paveikė atitinkamų išlaidų tvarkingumą. Tai taip pat daro poveikį susijusiems nurodytiems klaidų lygiams (38–40 dalys).

81 Nustatėme, kad Komisija savo atitikties audito ataskaitas paskelbia per teisės aktuose nustatytus terminus (44 dalis). Vis dėlto daugeliu mūsų peržiūrėtų atvejų Komisija toliau keitėsi informacija ir nuomonėmis su valstybėmis narėmis tolesnių veiksmų etape po to, kai buvo išsiųsta galutinė ataskaita, kai Komisija tikrina, ar valstybių narių institucijos priėmė ir pritaikė reikiamas pataisas. Tai reiškia, kad galutinėse ataskaitose pateikti rezultatai ne visada buvo galutiniai (45 ir 46 dalys). Atsižvelgdami į tai, pažymime, kad Komisija valstybių narių institucijoms galutinio klaidų lygio oficialiai nepatvirtina.

82 Mūsų atlikta pataisų imties peržiūra atskleidė, kad jos yra įgyvendinamos po ilgo proceso, kuris gali trukti kelerius metus valstybėms narėms įgyvendinant juridinę teisę užginčyti Komisijos sprendimus (47 ir 48 dalys). 2021 m. lapkričio mėn. duomenimis, Komisija grynųjų finansinių pataisų dar nebuvo atlikusi (49 dalis).

83 Tam tikri tinkamumo kriterijai gali būti patikrinti tik baigus vykdyti programą. Tai daro įtaką Komisijos metiniam vertinimui ir reiškia, kad atitinkamų veiksmų programų metiniai klaidų lygiai gali būti negalutiniai ir gali tekti juos iš naujo įvertinti ir padidinti. Galimos netvarkingos šių veiksmų programų išlaidos lieka nenustatytos ir neištaisytos, kol neužbaigiama sanglaudos srities išlaidų valdymo ir kontrolės sistema, kurios paskirtis – užtikrinti, kad ataskaitos kasmet būtų pripažintos. Rekomendacija, kurią pateikėme šiuo klausimu savo 2018 m. metinėje ataskaitoje^[21], vis dar galioja (62 dalis).

2 rekomendacija. Komisija turėtų tobulinti savo atliekamą auditą, audito dokumentų rengimą ir peržiūros procesą

Rekomenduojame Komisijai imtis būtinų veiksmų, kuriais būtų užtikrinta, kad:

1. jos atitikties audito planas atspindėtų jos rizikos vertinimą. Kai vertinami kiti veiksniai ir tai lemia pakeitimus, Komisija turėtų aiškiai dokumentais pagrįsti ir paaiškinti tokio pakeitimo priežastis;
2. jos audito darbas būtų pakankamai patvirtintas dokumentais;
3. jos peržiūros procesas būtų sustiprintas, siekiant nustatyti ir ištaisyti galimus jos darbo trūkumus;
4. valstybės narės gautų atskirą oficialų veiksmų programos ir kiekvienų ataskaitinių metų galutinio BLKL patvirtinimą.

Terminas: 2020–2021 ataskaitiniai metai.

84 Komisija savo atitikties audituose, remdamasi profesiniu vertinimu, paprastai atrenka ir peržiūri nuo aštuonių iki dešimties operacijų iš audito institucijos auditui atrinktų operacijų imties (52 dalis). Ši peržiūra yra svarbus jos vykdomo audito institucijos darbo ir susijusių rezultatų vertinimo elementas. Nors mūsų peržiūrėtuose atitikties audituose Komisija nustatė neaptiktų klaidų, jos ribota audito institucijų operacijų tikrinimo aprėptis ir mūsų pačių rezultatai rodo, kad, tikėtina, jog liks daugiau neaptiktų ir neištaisytų klaidų (53–55 dalys). Dėl to Komisijos metodika iš esmės suteikia galimybę veiksmų programų lygmeniu nustatyti tik minimalų klaidų lygį (56 ir 57 dalys).

85 Kiekvienas generalinis direktoratas (Regioninės ir miestų politikos GD ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD), siekdamas nustatyti tvarkingumo rodiklį politikos lygmeniu, pirmiausia apskaičiuoja savo valdomų veiksmų programų BLKL svertinį vidurkį ir atitinkamose MVA jį skelbia kaip pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį (PVRR). Atliekant šiuos skaičiavimus atsižvelgiama tiek į dokumentų peržiūrų, tiek į atitikties auditų rezultatus. Abu generaliniai direktoratai taip pat nurodo didžiausią įvertintą klaidų lygį, kurį nustatant atsižvelgiama į galimą vykdomo audito poveikį metinėse veiklos ataskaitose pateikiamai tvarkingumo informacijai. Kadangi generaliniai direktoratai PVRR pateikia kaip tiksliausią klaidų lygio įvertį, mūsų atliktas darbas leidžia manyti, kad generalinių direktoratų paskelbtas PVRR atspindi minimalų lygį. Tai susiję su tuo, kad Komisija į savo atitikties auditus įtraukia ribotą skaičių veiksmų programų ir operacijų, ir su jos dokumentų peržiūroms būdingais apribojimais bei su jos audito darbu susijusiais aspektais (58 ir 59 dalys). Mūsų vertinimu, paskelbti PVRR nėra galutiniai, nes pagrindiniai BLKL veiksmų programų lygmeniu vis dar gali būti tikslinami dėl vykdomo ar būsimo audito darbo (46 ir 62 dalys).

86 Pavienėms programoms generalinių direktoratų taikomos išlygos yra dar vienas svarbus elementas, susijęs su sanglaudos srities išlaidų tvarkingumu. Regioninės ir miestų politikos GD ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD nustato išlygas, grindžiamas išlaidomis, kurių tvarkingumo patikrinimų Komisija dar neatliko (65 dalis). Kontrolės procesui būdingi laiko apribojimai reiškė, kad daugumai veiksmų programų, kuriose dėl Komisijos atlikto audito darbo buvo nustatytas reikšmingas klaidų lygis, ankstesnės MVA išlyga nebuvo taikoma (66 ir 67 dalys).

3 rekomendacija. Komisija turėtų griežčiau sutvarkyti pagrindinius metinėse veiklos ataskaitose teikiamos tvarkingumo informacijos aspektus

Įvertintas klaidų lygis ir išlygos yra svarbi tvarkingumo informacija, kurią Komisija turėtų griežčiau sutvarkyti. Rekomenduojame Komisijai:

1. spręsti metodines problemas, kurias nustatėme atlikdami šį auditą, dėl kurių pateiktas minimalus PVRR (klaidų lygis). Tokiu metodu turėtų būti užtikrinta, kad vertinant BKL neaudituotų išlaidų atveju PVRR turėtų apimti atitikties auditų metu aptiktas dažnai pasitaikančias klaidas, turinčias finansinį poveikį;
2. padėti skaitytojams suprasti techninį ir sudėtingą klausimą ir metinėse veiklos ataskaitose aiškiau ir paprasčiau paaiškinti, kad išlygos grindžiamos nepatvirtintais klaidų lygiais ir susijusia rizika.

Terminas: 2020–2021 ataskaitiniai metai

87 MVVA yra svarbus atskaitomybės dokumentas, kuriame pateikiama informacijos apie Komisijos vidaus kontrolę ir finansų valdymą santrauka. Komisijos narių kolegijai tenka didžiausia atsakomybė už šiame dokumente pateikiamą informaciją, o centrinės tarnybos remia Komisijos narių kolegijos darbą. Nors centrinės tarnybos atlieka vadovaujamą vaidmenį rengiant MVVA, atkreipėme dėmesį į tai, kad nėra išsamių nurodymų dėl MVVA turinio apimties ir struktūros ir su tuo susijusių MVA tarpusavio vertinimų (74 dalis).

88 Sanglaudos srities tvarkingumo informacija tėra Regioninės ir miestų politikos GD ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD MVA pateiktų duomenų santrauka, o tai reiškia, kad visos mūsų nustatytos problemos, susijusios su šiais duomenimis, būdingos ir MVVA. Dėl to nurodytas klaidų lygis gali būti tik minimalus ir juo veikiausiai bus nepakankamai įvertintas tikrasis sanglaudos srities klaidų lygis (73 dalis).

4 rekomendacija. Centrinės tarnybos turėtų gauti nurodymus dėl MVVA rengimo iš už ją atsakingos Komisijos narių kolegijos

MVVA yra svarbus Komisijos atskaitomybės dokumentas, kuriuo prisidedama prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros. Siekiant užtikrinti, kad už ataskaitą atsakinga Komisijos narių kolegija MVVA pateiktų aktualią ir patikimą informaciją ir būtų geriau atspindėta įvairių subjektų, kurie dalyvauja ją rengiant ir priimant, atsakomybė, rekomenduojame, kad MVVA savininkas pateiktų nurodymus centrinėms tarnyboms, kuriuose būtų nustatytas MVVA turinys ir struktūra ir apibrėžta centrinių tarnybų atliekamos metinių veiklos ataskaitų, kuriomis ji grindžiama, peržiūros apimtis.

Terminas: 2021 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra.

Šią ataskaitą priėmė V kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Tony Murphy, Liuksemburge 2021 m. lapkričio 3 d.

Akronimai ir santrumpos

AI: audito institucija

BKL: bendras klaidų lygis

BLKL: bendras likutinis klaidų lygis

BNR: Bendrųjų nuostatų reglamentas

BUDG: Biudžeto GD

DFP: daugiametė finansinė programa

EMPL: Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD

ERPF: Europos regioninės plėtros fondas

ESF: Europos socialinis fondas

ESI fondai: Europos struktūriniai ir investicijų fondai

GD: Komisijos generalinis direktoratas

GS: Komisijos generalinis sekretoriatas

MVA: metinė veiklos ataskaita

MVVA: metinė ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita

PVRR: pagrindinis veiklos rezultatų rodiklis

REGIO GD: Regioninės ir miestų politikos GD

VAT: Komisijos Vidaus audito tarnyba

VP: veiksmų programa

Terminų žodynėlis

Atitikties auditas: auditas, kuriuo patvirtinama, kad veikla vykdoma laikantis taikomų taisyklių ir kitų teisės aktų bei sutarčių ar susitarimų sąlygų.

Atsitiktinė klaida: klaidos, kurios nėra laikomos sisteminėmis, žinomomis ar neįprastomis, yra priskiriamos atsitiktinių klaidų kategorijai. Remiantis šia sąvoka, laikoma, kad audituotoje imtyje rastų atsitiktinių klaidų taip pat yra ir neaudituotoje populiacijoje.

Audito institucija: nepriklausoma nacionalinė įstaiga, atsakinga už ES išlaidų programos sistemų ir operacijų auditą.

Bendras klaidų lygis (BKL): bendras klaidų lygis atitinka šių klaidų sumą: numatytos atsitiktinės klaidos (įskaitant išsamiuose sluoksniuose nustatytas klaidas), aiškiai nustatytos sisteminės klaidos ir neištaisytos neįprastos klaidos.

Bendras likutinis klaidų lygis (BLKL): populiacijos dalis, kuri nėra laikoma tvarkinga, atsižvelgus į visų kontrolės procedūrų, susigrąžinimų ir pataisymų poveikį.

Bendrųjų nuostatų reglamentas (BNR): reglamentas, kuriuo nustatomos visiems penkiems Europos struktūriniams ir investicijų fondams taikomos taisyklės.

Biudžeto įvykdymo patvirtinimas: kasmet Europos Parlamento priimamas sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad Komisija galutinai įvykdė biudžetą.

Dokumentų peržiūra: dokumentais grindžiama patikinimo dokumentų rinkiniuose pateiktos informacijos peržiūra.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai): penki pagrindiniai ES fondai, kurių lėšomis bendrai remiama ekonominė plėtra visoje ES. Tai – Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Sanglaudos fondas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas

Išlyga: trūkumas, kurį nurodo generalinis direktorius patikinimo pareiškime, kurį jis pateikia metinėje veiklos ataskaitoje.

Įvertintas klaidų lygis: statistinis klaidų lygio, paveikiančio populiaciją, įvertis, paremtas reprezentatyvios operacijų imties testavimu.

Kiekybiškai įvertinama klaida: teikiant operacijų testavimo rezultatų ataskaitas, Audito Rūmų naudojama klasifikacija, kai gali būti išmatuota klaidos paveikta operacijos suma.

Klaida: neteisingo skaičiavimo ar pažeidimo dėl teisinių ir sutartinių reikalavimų nesilaikymo rezultatas.

Metinė kontrolės ataskaita (MKA): valstybės narės audito institucijos parengtas dokumentas, pateiktas Komisijai kaip tos šalies metinio patikinimo dokumentų rinkinio dalis.

Metinė valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita (MVVA): kasmet Komisijos rengiama ES biudžeto valdymo ir pasiektų rezultatų ataskaita, kurioje apibendrinama jos generalinių direktoratų ir vykdomųjų įstaigų metinėse veiklos ataskaitose pateikta informacija.

Metinė veiklos ataskaita (MVA): ataskaita, kurią rengia kiekvienas Komisijos generalinis direktoratas, ES institucija ir įstaiga ir kurioje nurodyta, kaip jie vykdė savo veiklą, atsižvelgdami į savo tikslus, ir kaip panaudojo savo finansinius ir žmogiškuosius išteklius.

Pasidalijamasis valdymas: ES biudžeto panaudojimo metodas, kai, priešingai tiesioginiam valdymui, Komisija užduočių vykdymą perduoda valstybėms narėms, išlaikydama galutinę atsakomybę.

Patikinimo dokumentų rinkinys: patikinimo dokumentų rinkinį, kurį valstybių narių valdžios institucijos turi pateikti iki vasario 15 d. (arba išimtiniais Komisijos patvirtintais atvejais – iki kovo 1 d.), sudaro: tvirtinančiosios institucijos parengtos ataskaitos, valdymo pareiškimas ir metinė galutinių audito ataskaitų ir vykdytos kontrolės santrauka, kurią parengia vadovaujančioji institucija, metinė audito nuomonė ir kontrolės ataskaita, kurią skelbia audito institucija.

Pažeidimas: ES (arba atitinkamų nacionalinių) taisyklių ar sutartinių įsipareigojimų pažeidimas.

Prieštaravimo procedūra: procedūra, kurios metu Komisija su tikrinama įstaiga ar departamentu aptaria savo kontrolės patikrinimų rezultatus, siekdama užtikrinti, kad jie yra tinkamai finansuojami.

Reprezentatyvus klaidų lygis: statistinis klaidų lygio, paveikiančio populiaciją, įvertis, paremtas reprezentatyvios šios populiacijos operacijų imties testavimu.

Rizika atliekant mokėjimą: bendra įvertinta rizika atliekant mokėjimą yra Komisijos tiksliausias konservatyvus įvertis, skirtas parodyti, kiek išlaidų per metus buvo patvirtinta pažeidžiant mokėjimo metu taikytinas norminių aktų ir sutartines nuostatas, nurodant jų vertę.

Sanglaudos politika: ES politika, kurios tikslas – mažinti regionų ir valstybių narių ekonominius ir socialinius skirtumus, skatinant darbo vietų kūrimą, verslo konkurencingumą, ekonomikos augimą, darnų vystymąsi ir tarpvalstybinį bei tarpregioninį bendradarbiavimą.

Sisteminė klaida: sisteminės klaidos – tai audituotoje imtyje rastos klaidos, kurios daro įtaką ir neaudituotai populiacijai, taip pat kurių pasitaiko tiksliai nustatytomis ir panašiomis aplinkybėmis. Tokioms klaidoms paprastai būdinga bendra savybė, pvz., operacijos tipas, vieta ar laikotarpis. Paprastai jos yra siejamos su neveiksmingos kontrolės procedūromis valdymo ir kontrolės sistemose (ar jų dalyje).

Tarptautiniu mastu pripažinti audito standartai: įvairių standartus nustatančių įstaigų paskelbtas profesinių standartų, kuriais nustatoma auditorių atsakomybė, rinkinys.

Tvarkingumas: operacijos arba veiklos atitikties taikytinoms taisyklėms ir teisės aktams, taip pat bet kokiems sutartiniams įsipareigojimams mastas.

Tvirtinančioji institucija: valstybės narės paskirta įstaiga, kuri patvirtina išlaidų ataskaitų ir mokėjimo prašymų tikslumą ir atitiktį.

Užbaigimas: finansinis atsiskaitymas už ES programą ar fondą, sumokant likutį valstybei narei ar kitai šaliai paramos gavėjai arba susigrąžinant joms išmokėtas lėšas.

Vadovaujančioji institucija: nacionalinė, regioninė ar vietos (viešoji ar privati) institucija, valstybės narės paskirta valdyti ES finansuojamą programą.

Veiksmų programa (VP): veiksmų programoje nustatomi valstybės narės prioritetai ir konkretūs tikslai ir aprašoma, kaip siekiant finansuoti projektus nustatytu laikotarpiu (paprastai septynerių metų) bus naudojamas finansavimas (ES ir nacionalinis viešojo ir privačiojo sektorių bendras finansavimas). Veiksmų programai finansavimas gali būti skiriamas iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo (SF) ir (arba) Europos socialinio fondo (ESF).

Komisijos atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=60065

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=60065

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų nario Tony Murphy vadovaujama V audito kolegija „ES finansavimas ir administravimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Tony Murphy, jam padėjo kabineto vadovas Wolfgang Stolz ir kabineto atašė Brian Murphy; pagrindinis vadybininkas Juan Ignacio Gonzalez Bastero, užduoties vadovė Susanna Rafalzik, užduoties vadovo pavaduotoja Anna Despotopoulou, auditoriai Johan Adriaan Lok, Jiří Beneš, Marcel Bode, Peter Borsos, Maria Pia Brizzi, Kevin Deceuninck, Przemyslaw Dowgialo, Sandra Dreimane, Andrea Ferraris, Laure Gatter, Jorge Guevara Lopez, Martina Jurjevic, Agnieszka Kondzielska, Nikolaos Kylonis, Borja Martin Simon, Dana Christina Mohamed, Rene Reiterer, Orsolya Szarka, Peggy Vercauteren ir Dilyanka Zhelezarova. Kalbinę pagalbą teikė James Verity.

Galinė eilė (iš kairės į dešinę): Brian Murphy, Wolfgang Stolz, Johan Adriaan Lok, Juan Ignacio González Bastero, Nikolaos Kylonis

Priekinė eilė (iš kairės į dešinę): Niamh Mahon, Susanna Rafalzik, Tony Murphy, Anna Despotopoulou, Peter Borsos

Galinės išnašos

^[1] 2020 m. metinės ataskaitos 1.21 dalis.

^[2] 2020 m. metinės ataskaitos 5.17 dalis.

^[3] Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 130 straipsnis, kuriuo tarpinių išmokų mokėjimas ribojamas iki 90 %.

^[4] 2020 m. metinės ataskaitos 5.40 dalis.

^[5] Nuomonės Nr. 6/2018 dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos, 122 dalis.

^[6] 2017 m. metinės ataskaitos 6.67–6.72 dalys.

^[7] 2018 m. metinės ataskaitos 6.73–6.75 dalys.

^[8] 2019 m. metinės ataskaitos 5.39 dalis.

^[9] Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 75 straipsnio 2a dalies a punktas.

^[10] Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 85 straipsnis.

^[11] Sisteminės klaidos randamos audituotoje imtyje ir turi įtakos neaudituotai populiacijai, jų pasitaiko tiksliai apibrėžtomis ir panašiomis aplinkybėmis (Gairės EGESIF_15–0002–04, p. 39).

^[12] Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 145 straipsnis.

^[13] Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 145 straipsnio 7 dalis.

^[14] 2019 m. metinės ataskaitos 5.56 dalis.

^[15] 2019 m. metinės ataskaitos 6.63 dalis.

^[16] 2018 m. metinės ataskaitos 6.68–6.71 dalys ir 6.3 rekomendacija.

^[17] Kaip nustatyta 2019 m. MVA IV priede.

^[18] Ši MVVA dalis yra Komisijos ataskaita, kurią pateikti reikalaujama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 318 straipsnį.

^[19] Finansinio reglamento 247 straipsnio 1 dalies b punktas: metinė valdymo ir veiklos ataskaita, kurioje pateikiama aiški ir glausta kiekvieno deleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno metinėse veiklos ataskaitose pateiktų vidaus kontrolės ir finansų valdymo pasiekimų suvestinė, įtraukiant informaciją apie pagrindines valdymo nuostatas Komisijoje ir:

i) Sąjungos išlaidų klaidų lygio įvertinimas, grindžiamas nuoseklia metodika ir būsimų pataisų sąmata;

ii) informacija apie su biudžetu susijusius prevencinius ir taisomuosius veiksmus, kurioje nurodomas veiksmų, kurių imtasi siekiant apsaugoti biudžetą nuo išlaidų, atsirandančių dėl teisės aktų pažeidimų, finansinis poveikis;

iii) informacija apie Komisijos kovos su sukčiavimu strategijos įgyvendinimą.

^[20] 2020 m. metinės ataskaitos 1.36 dalis.

^[21] 2018 m. metinės ataskaitos 6.3 rekomendacija dėl 2014–2020 m. užbaigimo tvarkos.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2021

PDF	ISBN 978-92-847-7098-4	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/766938	QJ-AB-21-026-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-7117-2	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/67875	QJ-AB-21-026-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2021

Europos Audito Rūmų (EAR) pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis EAR turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. EAR nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote išsiaiškinti papildomas teises, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, EAR darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, EAR pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. EAR jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (https://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (https://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.