Europos pramonės skaitmeninimas: plataus užmojo iniciatyva, kurios sėkmė priklauso nuo ES, vyriausybių ir įmonių nuolatinio įsipareigojimo

Santrauka

Skaitmeninimas yra siejamas su geresniais verslo veiksmingumo rodikliais, susijusiais su produktyvumu, geresniais vadybos metodais, inovacijomis, augimu ir didesniu darbo užmokesčiu. Todėl daugeliui Europos Sąjungos (ES) įmonių būtina pasinaudoti skaitmenine transformacija, kad išliktų konkurencingos. ES įmonėse neišnaudojamos visos pažangiųjų technologijų teikiamos galimybės, kurios padeda kurti naujoves. Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) sudaro 99 % visų ES įmonių, todėl ypač svarbu, kad šis sektorius būtų paskatintas pereiti prie skaitmeninių technologijų.

Atsižvelgdama į tai, Komisija 2016 m. pradėjo Europos pramonės skaitmeninimo (EPS) iniciatyvą. Šia teisiškai neprivaloma iniciatyva buvo siekiama sustiprinti ES konkurencingumą skaitmeninių technologijų srityje ir užtikrinti, kad kiekvienas Europos verslas, nesvarbu, kuriam sektoriui priklausytų, kur ir kokio dydžio būtų, gautų didžiausią skaitmeninių inovacijų naudą. EPS iniciatyva buvo pasiūlyta per penkerius metus nuo tada, kai ji pradėta įgyvendinti, sutelkti beveik 50 milijardų eurų viešųjų ir privačiųjų investicijų. Kaip viena svarbiausių iniciatyvos įgyvendinimo priemonių buvo pasiūlyta sukurti skaitmeninių inovacijų centrus (SIC), kurie teiktų tokias paslaugas, kaip dalijimasis praktine technologijų srities patirtimi, testavimas ir įmonių tinklų kūrimas. Be to, kad mūsų ataskaita siekiama pateikti piliečiams ir sprendimus priimantiems asmenims ES veiksmų, kurių imtasi nuo EPS iniciatyvos pradžios, veiksmingumo vertinimą, ji taip pat turėtų padėti užtikrinti, kad 2021–2027 m. programavimo laikotarpiui būtų parengtos tinkamos sąlygos.

Tikrinome, kiek veiksmingos buvo ES rėmimo priemonės, skirtos nacionalinėms pramonės skaitmeninimo strategijoms ir skaitmeninių inovacijų centrams, daugiausia dėmesio skirdami trims iš penkių EPS iniciatyvos ramsčių. Visų pirma įvertinome, ar Komisija veiksmingai rėmė valstybes nares, joms vystant ir įgyvendinant nacionalines pramonės skaitmeninimo strategijas, ir ar kartu su valstybėmis narėmis atliko šių strategijų vertinimą. Be to, peržiūrėjome Komisijos ir valstybių narių paramą SIC įsikūrimui ir veiklai; ar Komisija nustatė reguliavimo kliūtis, kurios galėtų daryti įtaką EPS iniciatyvos įgyvendinimui, ir ar jas šalino; ar ėmėsi veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas junglumas.

Nustatėme, kad Komisijos sukurta Europos pramonės skaitmeninimo paramos strategija buvo tinkamai pagrįsta ir remiama valstybių narių, bet joje trūko informacijos apie numatomas išdavas, rezultatų rodiklius ir tikslus. Todėl Komisijai ir valstybėms narėms buvo sudėtingiau priimti patikimesne informacija pagrįstus sprendimus ir vykdyti tikslingesnę veiklą. Siekdama suteikti valstybėms narėms rekomendacijų, Komisija vykdė keletą veiksmų, tačiau neskatino jų iniciatyvą finansuoti iš Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų lėšų. Nežinoma, koks turi būti visas finansavimas, būtinas sukurti ir išlaikyti ES pramonės skaitmeninimo rėmimo pagrindą. Daugumoje mūsų aplankytų valstybių narių Komisijos vykdomi rėmimo veiksmai turėjo ribotą poveikį.

Iniciatyva remiama pagal programą „Horizontas 2020“, o Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) programose, kurias peržiūrėjome, nustatėme priemonių, kuriomis galėtų būti remiama EPS iniciatyva. Vis dėlto, turint omenyje ESI fondus, valstybėms narėms nebuvo taikomas teisinis reikalavimas stebėti projektų, kurie yra susiję su EPS iniciatyva, nes ji pradėta įgyvendinti 2014–2020 m. programavimo laikotarpio viduryje. Todėl pagal daugelyje valstybių narių galiojančią duomenų rinkimo tvarką nerenkama informacija apie EPS iniciatyvą, ir neįmanoma užtikrinti stebėjimo valstybės narės bei ES lygmeniu. Komisijos nuomone, reikia, kad valstybės narės taikytų labiau struktūruotą metodą, kad būtų tiksliai nustatytos padarytos investicijos. Tai reiškia, kad Komisijai sunku gauti šią informaciją, kad ji galėtų įvertinti, kaip investicijų apimtis atitinka pradiniame komunikate dėl EPS iniciatyvos išdėstytus planus.

Nuo iniciatyvos pradžios Komisija vykdė keletą veiksmų, kurie buvo skirti SIC įsikūrimui ir veiklai remti. Tačiau mūsų aplankytose valstybėse narėse veiksmai buvo riboti. Praėjus ketveriems metams nuo EPS iniciatyvos pradžios, SIC vis dar turi ribotas galimybes gauti finansavimą; mes nustatėme jų nekoordinuoto steigimo pavyzdžių ir, išskyrus pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamą veiklą, dar nėra išsamaus SIC stebėjimo pagrindo ES lygmeniu. 2021–2027 m. laikotarpiui Komisija pasiūlė naują Skaitmeninės Europos programą, kurioje išdėstomi kriterijai, pagal kuriuos valstybės narės atrenka Europos SIC ir stebi jų veiklą, kai jie gauna paramą pagal šią programą. 2020 m. birželio mėn. ši siūloma programa vis dar buvo svarstoma.

Komisija, atsižvelgdama į visus komunikate dėl EPS iniciatyvos įvardytus teisės aktus, tęsia tinkamam teisiniam pagrindui užtikrinti reikalingus veiksmus. Įgyvendinant iniciatyvą taip pat itin svarbu užtikrinti gero lygio plačiajuosčio ryšio junglumą (ankstesnės Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 12/2018 tema), ypač po koronaviruso pandemijos 2020 m. Įmonės gali naudotis pastaraisiais metais nuolat augančia spartaus ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptimi. Tačiau tikėtina, kad ne visos valstybės narės pasieks visus strategijos „Europa 2020“ tikslus, o pasiekti 2025 m. ES gigabitinės visuomenės tikslą atrodo dar sunkiau. Siekiant užtikrinti sėkmingą pramonės skaitmeninimą ES, be aprėpties, labai svarbi įmonių junglumo skverbtis. Tačiau įvairių dydžių įmonių sparčiojo plačiajuosčio ryšio skverbties lygis labai skiriasi, o nuo 2019 m. sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu naudojasi tik 46 % mažųjų įmonių.

Remdamiesi šiomis išvadomis rekomenduojame Komisijai kartu su valstybėmis narėmis:

• teikti paramą valstybėms narėms nustatant jų finansavimo spragas ir atkreipti jų dėmesį į turimą ES finansavimą;
• nustatant tinkamus rezultatų rodiklius ir stebint išlaidas gerinti EPS iniciatyvos stebėjimą;
• nustatyti Europos SIC tinklo, kuris apimtų visus Europos regionus, pagrindą, atlikti su tuo susijusį koordinavimo darbą ir šį pagrindą patvirtinti;
• imtis tolesnių veiksmų remiant tinkamo lygio plačiajuosčio ryšio junglumo siekį.

Įvadas

Nuo pirmosios iki ketvirtosios pramonės revoliucijos. Europos pramonės skaitmeninimas

Pažanga pramonės srityje vyksta kartu su technologine plėtra. 1 diagramoje vaizduojama, kaip pramonė keitėsi per praėjusius 250 metų – nuo mechanizacijos ir garo variklių iki konvejerinės gamybos ir pramoninių robotų bei automatizuotos gamybos aštuntojo dešimtmečio pradžioje.

© Shutterstock / elenabsl.

Ketvirtoji pramonės evoliucijos banga (dažnai vadinama Pramone 4.0) apima visų rūšių pramonę ir ekonomikos sektorius. Šio proceso metu įmonėms gali būti sudarytos sąlygos kur kas geriau kontroliuoti jų gaminamus produktus, pavyzdžiui, taip joms suteikiama galimybė sėkmingiau pritaikyti gaminius prie vis labiau individualizuotų klientų reikalavimų. Labiau kontroliuoti galima visą produkto gyvavimo ciklą, pradedant gaminio idėja, kūrimu, gamyba, taip pat pristatymu galutiniam klientui, klientų aptarnavimo paslaugomis ir baigiant antriniu perdirbimu.

Ketvirtosios pramonės revoliucijos pagrindas – galimybė tikruoju laiku gauti visą reikiamą informaciją apie visus gamybos elementus. Tokiu būdu įmonėms suteikiama potenciali galimybė pritaikyti ir optimizuoti vykdomus techninius procesus pagal skirtingus kriterijus, pavyzdžiui, kainą, prieinamumą ir sunaudojamus išteklius. Todėl gero lygio plačiajuosčio ryšio junglumas – esminė sąlyga tam, kad informacijos srautai būtų perduodami tikruoju laiku ir kad įmonėms būtų suteikta galimybė gauti naudos iš naujausios pramonės revoliucijos.

2 diagramoje pavaizduotos pagrindinės ketvirtosios pramonės revoliucijos sudėtinės dalys – debesijos kompiuterija, didieji duomenys ir jų analizė, robotika ir daiktų internetas ir pan.¹

Šaltinis: Audito Rūmai.

Pramonės perėjimas prie skaitmeninių technologijų (taip pat vadinamas skaitmeninimu) neturėtų būti suprantamas tik kaip naujos informacinių technologijų įrangos ar sistemų įsigijimas. Juo apimamos naujųjų technologijų teikiamos galimybės iš naujo pažvelgti į verslo procesų aspektus. Daugeliui ES įmonių labai svarbu atvirai žvelgti į skaitmeninimą, kad išliktų konkurencingos. Atlikus tyrimus apskaičiuota, kad produktų ir paslaugų skaitmeninimas leis pramonei Europoje papildomai gauti daugiau kaip 110 milijardų eurų pajamų kasmet². Europos investicijų banko (EIB) tyrimas rodo, kad skaitmeninimas siejamas su geresniais verslo veiklos rezultatais, susijusiais su produktyvumu, geresniais valdymo metodais, inovacijomis, augimu ir didesniu darbo užmokesčiu³.

ES įmonėse neišnaudojamos visos pažangiųjų technologijų teikiamos naujovių kūrimo galimybės, o pažangiųjų technologijų skverbties sparta pramonėje nevienoda, svyruojanti priklausomai nuo sektoriaus, ES šalies ir regiono⁴. Esama didelių skirtumų tarp didelių bendrovių bei mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ). Pavyzdžiui, aukštas skaitmeninimo lygis pasiektas 54 % didelių įmonių ir vos 17 % MVĮ⁵.

Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ)⁶ sudaro 99 % visų įmonių ES, todėl ypač svarbu, kad jos būtų paskatintos spręsti skaitmeninimo keliamus iššūkius. EIB tyrime⁷ nurodoma, kad 2018 m. Europos MVĮ išlaidos skaitmeninimui siekė apie 57 milijardus eurų, tai sudaro 30 % visų metinių išlaidų informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT) Europoje⁸. Prognozuojama, kad MVĮ išlaidos skaitmeninimui sparčiai augs ir iki 2022 m. pasieks 65 milijardus eurų (žr. 3 diagramą), nors šie skaičiai gali keistis dėl koronaviruso pandemijos⁹.

Šaltinis: Audito Rūmai, pritaikyta pagal EIB duomenis. Duomenis surinko „Gartner“.

ES vykdoma politika ir iniciatyvos, susijusios su pramonės skaitmeninimu

„Europa 2020“ – ES strategija 2010–2020 metams. Viena iš jos pavyzdinių iniciatyvų „Europos skaitmeninė darbotvarke“¹⁰ siekiama užtikrinti, kad įgyvendinant bendrąją skaitmeninę rinką būtų suteikta tvarios ekonominės ir socialinės naudos. Atsižvelgdama į tai, Komisija 2015 m. pradėjo įgyvendinti ES skaitmeninės bendrosios rinkos strategiją¹¹.

2016 m. balandžio mėn. Komisija, įgyvendindama bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją ir paskatinta Europos Sąjungos Tarybos¹², pradėjo įgyvendinti Europos pramonės skaitmeninimo (EPS) iniciatyvą¹³. Pramonė – viena iš sričių, kuriose ES vaidmuo apsiriboja valstybių narių veiksmų rėmimu¹⁴. Todėl iniciatyva pagrįsta Komisijos komunikatu, o ne ES reglamentu. Komisijos tikslas – remti valstybes nares vystant ir įgyvendinant savo skaitmeninimo strategijas. Remiantis Komisija, komunikato pasirinkimas leido jai greitai užmegzti ryšius su valstybėmis narėmis ir privačiuoju sektoriumi, nors jis nesuteikia Komisijai jokių reglamentavimo įgaliojimų. Šia teisiškai neprivaloma iniciatyva siekiama „sustiprinti ES konkurencingumą skaitmeninių technologijų srityje ir užtikrinti, kad kiekviena įmonė Europoje, nesvarbu, kuriam sektoriui priklausytų, kur ir kokio dydžio būtų, gautų didžiausią skaitmeninių inovacijų naudą“. Kaip rašoma komunikate, įgyvendinant EPS iniciatyvą per penkerius metus nuo jos pradžios 2016 m. tikimasi sutelkti iki 50 milijardų eurų viešųjų ir privačiųjų investicijų ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Tiesiogiai valdoma ES finansavimo suma aiškiai paminėta, tačiau komunikate nenurodomos kitos ES finansavimo sumos.

EPS iniciatyva, kuri pagrįsta nacionalinėmis iniciatyvomis dėl pramonės skaitmeninimo ir jas papildo, suskirstyta į penkis pagrindinius ramsčius (žr. 4 diagramą; išsamesnis kiekvieno ramsčio aprašymas pateikiamas I priede).

Šaltinis: Audito Rūmai, pritaikyta pagal Europos Komisijos duomenis.

Pagrindiniai Komisijos generaliniai direktoratai, ES lygmeniu dirbantys skaitmeninimo ir pramonės politikos srityse, yra:

• Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktoratas (CNECT GD), kuris vadovauja EPS iniciatyvos įgyvendinimui ir jį koordinuoja. Jis atsakingas už politiką ir teikia dalį finansinės paramos pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“, kurią tiesiogiai valdo Komisija;
• Konkurencijos generalinis direktoratas (COMP GD), kuris yra atsakingas už ES konkurencijos politikos rengimą ir vykdymą;
• Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas (EMPL GD), kuris yra atsakingas už ES užimtumo, socialinių reikalų, įgūdžių, darbo jėgos judumo politiką ir susijusias ES finansavimo programas, kurias įgyvendina valstybės narės ir kurios remiamos ESF taikant pasidalijamojo valdymo principą;
• Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas (GROW GD), kuris yra atsakingas už prekių ir paslaugų vidaus rinkos sukūrimą;
• Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas (REGIO GD) yra atsakingas už ES ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimą per ERPF ir Sanglaudos fondo programas, kurias valstybės narės įgyvendina pagal pasidalijamojo valdymo principą;
• Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas (RTD GD), kuris yra pagrindinis GD, vykdantis programą „Horizontas 2020“.

Siekdama prisidėti prie EPS iniciatyvos, 2018 m. Komisija 2021–2027 m. laikotarpiui pasiūlė pirmąją Skaitmeninės Europos programą¹⁵ – reglamentą, kurio biudžetas – 9,2 milijardo eurų, kurį administruoja Komisija. Šios programos biudžetu bus papildytas likęs pramonės skaitmeninimui 2021–2027 m. laikotarpiu, pavyzdžiui, pagal programą „Europos horizontas“ ir ESI fondus, skirtas finansavimas. Programa bus sutelkta į penkias sritis: itin našų skaičiavimą, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą ir pasitikėjimą, aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius ir diegimą, geriausią skaitmeninio pajėgumo išnaudojimą bei sąveikumą. Pagal pasiūlymą Komisija planuoja apie 10 % finansavimo skirti Europos skaitmeninių inovacijų centrams (SIC), kad visoje ES būtų stiprinami pajėgumai. Šie SIC bus bendrai finansuojami su valstybėmis narėmis kaip kompetencijos centrai, skirti padėti vietos verslui plėtoti skaitmenines technologijas.

2020 m. balandžio mėn. Taryba ir Komisija bendrai pristatė Parlamentui koronaviruso pandemijos pasekmėms įveikti skirtas „Atkūrimo veiksmų gaires“, kurių pagrindinis tikslas – sukurti atsparesnę, tvaresnę ir sąžiningą Europą¹⁶. Gairėse skaitmeninimas ir perėjimas prie žaliosios ekonomikos įvardijami kaip atliekantys „esminį ir prioritetinį vaidmenį atgaivinant bei modernizuojant mūsų ekonomiką“.

Pramonės skaitmeninimo mastas Europos Sąjungoje

2014 m. Komisija, siekdama stebėti ES valstybių narių skaitmeninimo pažangą, parengė skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI). DESI – tai sudėtinis indeksas, kuriuo apibendrinami Europos veiklos rezultatams skaitmeninėje srityje aktualūs rodikliai ir stebima valstybių narių pažanga skaitmeninio konkurencingumo srityje.

DESI sudarytas iš rodiklių, apimančių penkis pagrindinius „matmenis“¹⁷:

1. junglumą;
2. žmogiškąjį kapitalą;
3. naudojimąsi interneto paslaugomis;
4. skaitmeninių technologijų integravimą;
5. skaitmenines viešąsias paslaugas.

Manome, kad Europos pramonės skaitmeninimui svarbiausi matmenys – „junglumas“, „žmogiškasis kapitalas“ ir „skaitmeninių technologijų integravimas“. 5 diagrama rodo, kad skaitmeninimo lygis valstybėse narėse skiriasi.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis DESI duomenimis.

Naudojant tarptautinę DESI versiją (I-DESI)¹⁸ galima palyginti ES ir 17 ES nepriklausančių valstybių padėtį ir ją bendrai įvertinti (žr. 6 diagramą).

Pastaba: Šios vertės nėra tiesiogiai palyginamos su DESI vertėmis, nes nebuvo galimybės surinkti informacijos apie tuos pačius rodiklius iš visų šalių.

Šaltinis: Europos Komisija.

DESI teikiama informacija papildoma kasmet Komisijos skelbiamais šalių profiliais, kuriuose derinami kiekybiniai duomenys, gauti iš DESI rodiklių, su konkrečiai šaliai skirtomis politikos įžvalgomis ir geriausia patirtimi¹⁹. Atskira, konkrečiai EPS iniciatyvai skirta analizė pateikiama daugelyje šalių ataskaitų, kurias užsakė Komisija ir paskelbė 2017 m. spalio / lapkričio mėn.²⁰ ir 2019 m. liepos mėn²¹.

Audito apimtis ir metodas

Tikrinome ES priemonių veiksmingumą remiant nacionalines pramonės skaitmeninimo strategijas ir skaitmeninių inovacijų centrus. Atsižvelgiant į tai, audito metu susitelkta į tris iš penkių EPS iniciatyvos ramsčių (žr. 4 diagramą ir I priedą): 1-ąjį ramstį „Europos nacionalinių pramonės skaitmeninimo iniciatyvų platforma“, 2-ąjį ramstį „Skaitmeninės inovacijos visiems – skaitmeninių inovacijų centrai“ ir 4-ąjį ramstį „Skaitmeniniam amžiui pritaikyta reglamentavimo sistema“. Taigi nagrinėjome, ar:

• Komisija veiksmingai rėmė valstybes nares vystant ir įgyvendinant nacionalines pramonės skaitmeninimo strategijas;
• Komisija kartu su valstybėmis narėmis įvertino nacionalinių strategijų įgyvendinimą;
• Komisija ir valstybės narės veiksmingai rėmė SIC steigimą ir veiklą;
• Komisija veiksmingai prisidėjo prie pramonės skaitmeninimui palankios sistemos kūrimo, šalindama galimas reguliavimo kliūtis ir padėdama valstybėms narėms užtikrinti tinkamą junglumą.

Mūsų atliekamas auditas apėmė su EPS iniciatyva susijusių dokumentų tikrinimą, struktūruotus pokalbius su Komisijos ir nacionalinių / regioninių institucijų atstovais, SIC darbuotojais ir suinteresuotaisiais subjektais valstybėse narėse. Lankėmės keturiose valstybėse narėse – Vokietijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje – ir surinkome informaciją iš 28 SIC, veikiančių minėtose valstybėse narėse. Šias valstybes nares pasirinkome norėdami pateikti subalansuotą požiūrį, atsižvelgiant į jų pasiektą pramonės skaitmeninimo pažangą ir geografinį pasiskirstymą.

Be to, peržiūrėjome aštuonias 2014–2020 m. veiksmų programas (programas) ir aptarėme su Komisija bei atitinkamomis valdymo institucijomis, kaip jos remia EPS iniciatyvą. Norėdami suprasti, kaip naudojamos ES lėšos skatinant pramonės skaitmeninimą valstybėse narėse, taip pat peržiūrėjome devynis projektus, atrinktus iš minėtų programų (žr. 7 diagramą ir II priedą).

Šaltinis: Audito Rūmai.

ES investuoja dideles sumas remdama įmonių, ypač MVĮ, skaitmeninę raidą tam, kad padėtų joms išlikti konkurencingomis pasaulinėje rinkoje. Šis tikslas tapo dar svarbesnis dėl koronaviruso pandemijos ir poreikio atgaivinti ekonomiką. Be to, kad mūsų ataskaita siekiama pateikti piliečiams ir sprendimus priimantiems asmenims ES veiksmų, kurių imtasi nuo EPS iniciatyvos pradžios, veiksmingumą, ja taip pat turi būti padedama užtikrinti, kad 2021–2027 m. programavimo laikotarpiui būtų parengtos tinkamos sąlygos.

Pastabos

EPS iniciatyva yra tinkamai pagrįsta ir remiama valstybių narių, bet Komisijos veiksmai turėjo ribotą poveikį daugumos mūsų aplankytų valstybių narių strategijoms

Tikrinome, ar Komisija:

• parengė tinkamą iniciatyvą ES pramonės skaitmeninimui, įskaitant tinkamus tikslus ir preliminarų biudžeto paskirstymą, ir ar ši iniciatyva buvo remiama valstybių narių, pramonės ir suinteresuotųjų subjektų;
• konsultavo ir teikė gaires valstybėms narėms svarbiais klausimais, įskaitant įgūdžių, finansavimo ir technologinės plėtros klausimus, pavyzdžiui, dėl dirbtinio intelekto, didžiųjų duomenų, 5G ryšio, blokų grandinės, debesijos kompiuterijos ir kibernetinio saugumo.

EPS iniciatyva tinkamai pagrįsta, bet joje trūksta informacijos apie numatomas išdavas ir finansavimą

Komisijos EPS iniciatyva parengta remiantis įvairiomis nacionalinėmis ir regioninėmis pramonės skaitmeninimo iniciatyvomis bei įvairiais tyrimais ir konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais. Pavyzdžiui, 2015 m. lapkričio mėn. Išorės suinteresuotųjų subjektų grupės posėdžiui, surengtam rengiant komunikatą dėl EPS iniciatyvos, keletas pramonės atstovų pateikė pozicijas, kurios patvirtino EPS iniciatyvos svarbą ir kuriomis buvo palaikomi teikiami pasiūlymai, tokie kaip SIC.

Lankantis valstybėse narėse institucijų, pramonės atstovai ir suinteresuotieji subjektai, su kuriais kalbėjomės, palaikė EPS iniciatyvą ir laikėsi nuomonės, kad SIC idėja – veiksmingas atsakas į įmonių, ypač MVĮ, skaitmeninimo poreikius.

EPS iniciatyva – aukšto lygio iniciatyva, kuria atskleidžiamas viešojo sektoriaus intervencijos poreikis ir parodoma, kaip tarpusavyje susijusios įvairios politikos priemonės. Tačiau iniciatyvoje nenustatytos numatomos išdavos (rezultatai ir poveikis), taip pat atitinkami rezultatų rodikliai ir tikslai. Be to, nei komunikate dėl EPS iniciatyvos, nei susijusiose dokumentuose nėra gairių valstybėms narėms dėl to, kaip EPS iniciatyvą galima būtų įdiegti valstybėse narėse ir jų regionuose.

Vienas iš pagrindinių EPS iniciatyvos tikslų yra susijęs su indėliais: tikslas per 5 metus nuo 2016 m. sutelkti beveik 50 milijardų eurų viešųjų ir privačiųjų investicijų EPS iniciatyvos veiklai (žr. 09 dalį). Nežinoma, koks turi būti visas finansavimas, būtinas sukurti ir išlaikyti ES pramonės skaitmeninimo rėmimo pagrindą.

Išskyrus programos „Horizontas 2020“ įsipareigojimą skirti 500 milijonus eurų SIC ir 5 milijardus eurų viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms²², skaitmeninėms pramonės platformoms ir ekosistemoms tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, robotika, fotonika, 5G ir itin našus skaičiavimas bei daiktų internetas, pateikta tik nedaug informacijos apie finansavimo paskirstymą tarp viešųjų ir privačiųjų investicijų. Komunikate nurodyta, kad iniciatyvai remti būtų galima naudoti ESI fondus ir Europos strateginių investicijų fondą (ESIF). Vis dėlto komunikate, pristatant prieinamas sumas, pateikti tik su programa „Horizontas 2020“ susiję išsamūs skaičiai, bet nepabrėžiama, kad 2014–2020 m. laikotarpiu skaitmeninėms investicijoms iš ESI fondų, ypač Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), numatyta daugiau nei 20 milijardų eurų. Apklaustos valstybių narių institucijos išreiškė susirūpinimą dėl to, kaip jos finansuotų su EPS iniciatyva susijusią veiklą iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių.

Ankstesnėje specialiojoje ataskaitoje atkreipėme dėmesį į aukšto lygio pareiškimų dėl politikos priemonių keliamą riziką, nes jais sukeliami nepagrįsti lūkesčiai²³. Remiantis Komisija, visos valstybės narės investuoja į skaitmeninę pramonės transformaciją. Tačiau, Komisijos nuomone, reikia, kad valstybės narės taikytų labiau struktūruotą metodą, kad būtų tiksliai nustatytos padarytos investicijos.

Komisijos veiksmai, kuriais buvo remiamos valstybės narės vystant ir įgyvendinant nacionalines skaitmeninimo strategijas, turėjo ribotą poveikį mūsų aplankytose valstybėse narėse

Komisijos gairės valstybėms narėms

DESI ir pagal jį sudaryti šalių profiliai (žr. 18 dalį) – pagrindinė Komisijos naudojama priemonė, skirta valstybių narių pramonės skaitmeninimo strategijų pažangai stebėti ir spragoms jose nustatyti. Šiose ataskaitose Komisija nustato pagrindinius skirtumus tarp geriausią rezultatą pasiekusių ir prastesnį nei vidurkis rezultatą pasiekusių valstybių narių / regionų. Ataskaitose taip pat teikiami pasiūlymai valstybėms narėms dėl veiksmų, skirtų skaitmeninimui paspartinti.

Be to, Komisija vis aktyviau pasitelkia Europos semestro procesą, kad paskatintų valstybes nares spręsti su skaitmeninimu susijusius sunkumus, dažniausiai teikdama konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (KŠSR). Ilgainiui daugėja tiesiogiai su EPS iniciatyva susijusių KŠSR – 2020 m. tokios rekomendacijos teiktos beveik visoms valstybėms narėms (žr. III priedą).

Be KŠSR proceso, Komisija ėmėsi įvairių veiksmų, skirtų padėti valstybėms narėms vystyti ir įgyvendinti EPS iniciatyvą (žr. 1 langelį).

Valstybės narės patirtimi ir gerąja praktika keitėsi daugiausia per renginius, pavyzdžiui, Europos suinteresuotųjų šalių forumą, apskritojo stalo diskusijas ir aukšto lygio valdymo susitikimus. Tačiau atkreipėme dėmesį į tai, kad nei Komisija, nei aplankytos valstybės narės nesikeitė patirtimi dėl nesėkmingų metodų, kurie buvo panaudoti įgyvendinant pramonės skaitmeninimą. Tai galėjo duoti naudos kitoms valstybėms narėms vystant ir įgyvendinant savo strategijas, nes jos būtų galėjusios nekartoti tų pačių klaidų.

ESI fondų teiktos paramos iniciatyvai mastas

Nepaisant galimo 20 milijardų eurų siekiančio finansavimo iš ESI fondų (žr. 28 dalį), Komisija nesusisiekė nė su viena iš aštuonių valdymo institucijų, su kurių atstovais bendravome, tam, kad pasiūlytų gairių, kaip pasinaudoti šiuo finansavimo šaltiniu iniciatyvai remti. Dviejų valdymo institucijų atstovai mus informavo, kad apie EPS iniciatyvą sužinojo tik po to, kai į juos kreipėmės dėl audito.

2014–2020 m. laikotarpiu parama iš ESI fondų buvo skiriama 11 teminių tikslų. Mūsų nuomone, 11 teminis tikslas „Viešojo sektoriaus institucijų ir suinteresuotųjų subjektų institucinių gebėjimų stiprinimas ir veiksmingas viešasis administravimas“ galėjo tapti pagrindu siekiant iš ESI fondų remti valstybes nares, vystančias pramonės skaitmeninimo strategiją ar stiprinančias institucinius gebėjimus rengti EPS iniciatyva susijusius veiksmus. Vis dėlto Komisija neatkreipė valstybių narių dėmesio į šią galimybę.

Komisijos įtaka valstybių narių skaitmeninimo strategijoms

Komisija teikė valstybėms narėms bendrąsias gaires (30–33 dalys). Tačiau, išskyrus atsakymą į vienos valstybės narės prašymą (žr. tolesnę dalį), ji nepasiūlė jokių priemonių, kuriomis būtų konkrečiai siekiama pagerinti valstybių narių, kurios pagal DESI vertinamos prasčiau, veiklos rezultatus.

Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba – viena iš kelių Komisijos turimų priemonių, kurias pasitelkiant galima teikti konkrečiai valstybėms narėms pritaikytą pagalbą. Bet kurios valstybės narės prašymu tarnyba gali suteiki tikslinę paramą jos vykdomoms institucinėms, administracinėms ar augimą skatinančioms reformoms. Iki 2019 m. pabaigos tik viena valstybė narė – Lietuva – paprašė šios rūšies paramos dėl EPS iniciatyvos. 2019 m. Lietuvos pagal DESI užimama vieta buvo vos žemiau už ES vidurkį (žr. 5 diagramą).

Nacionalinių institucijų atstovai, su kuriais kalbėjomės, laikėsi nuomonės, kad Komisijos veiksmai turėjo tam tikrą poveikį nacionalinėms strategijoms, tačiau apskritai jie turėjo nedaug įtakos jų strategijų vystymui ir įgyvendinimui (žr. 2 langelį). Iš dalies tokį rezultatą lėmė nevienoda skaitmeninimo pažanga valstybėse narėse. Pavyzdžiui, Vokietija – gerokai pažengusi, todėl Komisija, rengdama EPS iniciatyvą, galėjo remtis Vokietijos strategija „Industrie 4.0“.

Dėl naudojimosi gerąja patirtimi padėtis panaši – aplankytose valstybėse narėse neradome aiškių įrodymų, kad buvo taikyta perduota geroji patirtis, pavyzdžiui, kad po Komisijos organizuotų renginių esamos strategijos buvo pakoreguotos.

Šalių ataskaitose dėl nacionalinių pramonės skaitmeninimo iniciatyvų pažangos stebėjimo nustatėme atvejų, kai Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad reikia gerinti rezultatus, jei norima veiksmingiau įgyvendinti nacionalines strategijas (žr. 3 langelį). Vis dėlto tokiais atvejais Komisija nepasiūlė taisomųjų veiksmų, o atitinkamos valstybės narės nesiėmė tolesnių veiksmų Komisijos įvardytoms problemoms spręsti.

Komisija ir valstybės narės negali nuodugniai įvertinti EPS iniciatyvos pažangos

Norėdami įvertinti, kiek Komisija ir valstybės narės galėjo stebėti pažangą, padarytą įgyvendinant nacionalines pramonės skaitmeninimo strategijas, tikrinome, ar Komisija:

• užtikrino, kad pagal programą „Horizontas 2020“ būtų remiamas EPS iniciatyvos įgyvendinimas;
• kartu su valstybėmis narėmis nustatė bendrus rodiklius, pagal kuriuos būtų stebima, kaip iš ESI fondų buvo remiamas EPS iniciatyvos įgyvendinimas, ir ar mūsų peržiūrėtose programose buvo sudarytos palankesnės sąlygos gauti paramą projektams, kuriuos įgyvendinant prisidėta prie pramonės skaitmeninimo.

Komisija, siekdama stebėti, kaip įgyvendinamos valstybių narių skaitmeninimo strategijos, daugiausia remiasi šalių ataskaitomis dėl pažangos įgyvendinant nacionalines pramonės skaitmeninimo iniciatyvas stebėjimo (žr. 18 dalį). Ataskaitose pateikiama finansinės informacijos apie finansavimą iš ES ir nacionalinių šaltinių. Tačiau, kaip pripažįstama ES lygmens tyrime, kuriuo papildomos šalių ataskaitos²⁴, kilo sunkumų nustatant sumas, kuriomis finansuojamos įvairios nacionalinės iniciatyvos, nes daugumoje valstybių narių trūksta skaidrios ir nuoseklios ataskaitų teikimo struktūros. Nacionaliniu lygmeniu vykdomas nacionalinių iniciatyvų stebėjimas valstybėse narėse labai skiriasi (žr. 4 langelį).

EPS iniciatyva remiama pagal programą „Horizontas 2020“

Vienas iš svarbiausių EPS iniciatyvai keliamų tikslų – sutelkti beveik 50 milijardų eurų viešųjų ir privačiųjų investicijų per penkerius metus nuo jos įgyvendinimo pradžios 2016 m. (žr. 27 dalį). Kalbant apie ES įnašą į šią sumą, komunikate dėl EPS iniciatyvos nurodyta, kokie ištekliai gauti pagal programą „Horizontas 2020“: 500 milijonų eurų remti SIC ir 5 milijardai eurų viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms (VPSP), susijusioms, pavyzdžiui, su robotika, fotonika, 5G ryšiu ir itin našiu skaičiavimu. Nuo 2016 m. įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ paskelbti ir planuojami kvietimai teikti pasiūlymus atitinka 1 lentelėje nurodytus skaičius.

* Bendroji įmonė ECSEL – viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė dėl elektroninių komponentų ir sistemų – finansuoja mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų projektus šių didelio poveikio technologijų srityje. https://www.ecsel.eu/

Pastaba: 5 milijardų eurų paramos VPSP tikslas pasiekiamas tik pridėjus paramą, suteiktą prieš patvirtinant ir paskelbiant EPS iniciatyvą (4 paramos elementas).

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Komisijos duomenimis.

Nors 2016–2017 m. su EPS iniciatyva susiję veiksmai buvo finansuojami pagal programą „Horizontas 2020“, tiesioginis susiejimas su iniciatyva buvo užtikrintas 2018–2020 m. Šiuo laikotarpiu pagal galiojančias SIC finansavimo taisykles reikalaujama, kad siūlomi projektai derėtų su nacionaline ar regionine pramonės skaitmeninimo iniciatyva. Vis dėlto nei darbo programoje, nei vertinimo taisyklėse nėra numatyta lygiaverčio reikalavimo finansavimui, teikiamam kitoms EPS iniciatyvos sritims, nesusijusioms su SIC, pavyzdžiui, sutartinėms viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms pagal tikslines sritis.

ESI fondai – dėl duomenų rinkimo tvarkos šiuo metu gaunama nedaug informacijos apie EPS iniciatyvą

Parama su EPS iniciatyva susijusiems projektams buvo suteikta pagal visose keturiose valstybėse narėse mūsų peržiūrėtas programas. Patikrinome devynis pagal šias programas įgyvendinamus projektus. Nors kai kurių projektų patvirtinimas ir įgyvendinimas vėlavo (žr. pavyzdį 5 langelyje), visi peržiūrėti projektai buvo svarbūs EPS iniciatyvai.

Valstybių narių institucijos tiesiogiai nekeitė programų, kad sureaguotų į EPS iniciatyvą ir padidintų jai skiriamą dėmesį. Vis dėlto Lenkijoje vykdomoje programoje „Pažangus augimas“, kuri yra pagrindinė programa, skirta šalies ekonomikos novatoriškumui ir konkurencingumui skatinti, 2018 m. ir 2019 m. padaryta pakeitimų, kuriais suteikiama papildomų galimybių pramonės skaitmeninimui remti (žr. 6 langelį). Mūsų peržiūrėtose programose Portugalijoje nebuvo numatyta jokių priemonių, kurios būtų tiesiogiai skirtos skaitmeninimui. Tačiau, institucijų nuomone, programose buvo numatyta reikalingo lankstumo, kad būtų įtraukti papildomi teminiai prioritetai, nustatomi programos įgyvendinimo eigoje. Nuo 2017 m. pradėti skelbti teminiai kvietimai teikti pasiūlymus, skirtus būtent ketvirtajai pramonės revoliucijai.

Kadangi EPS iniciatyva pradėta 2014–2020 m. programavimo laikotarpio viduryje, nebuvo teisinio reikalavimo valstybėms narėms stebėti EPS iniciatyvai svarbius projektus. Iš aplankytų valstybių narių tik Portugalijoje buvo įdiegta sistema, kurią naudojant galima stebėti ERPF teikiamo finansavimo, prisidedama prie iniciatyvos, įgyvendinimo (žr. 7 langelį), o šešiose iš likusių septynių valdymo institucijų, su kurių atstovais kalbėjomės, lygiaverčių priemonių nebuvo.

Komisijai, iš valstybių narių negavus informacijos apie išlaidas 2014–2020 m. laikotarpiu, sunku nustatyti ESI fondų paramos EPS iniciatyvai apimtį. Pavyzdžiui, ERPF parama EPS iniciatyvai valstybėse narėse ir (arba) įgyvendinant programas registruojama skirtingais būdais. Stebėjimo ir ataskaitų teikimo tvarka buvo nustatyta programavimo laikotarpių pradžioje ir nebuvo parengta taip, kad būtų atsižvelgta į vėliau tuo laikotarpiu pradėtas įgyvendinti politikos iniciatyvas, pavyzdžiui, EPS iniciatyvą. Manome, kad lanksti stebėjimo sistema būtų galėjusi padėti Komisijai rinkti informaciją apie finansinę paramą projektams, kuriais remiama EPS iniciatyva²⁶. Tokia sistema galėjo būti naudinga kitoms svarbioms iniciatyvoms, pradėtoms įgyvendinti prasidėjus programavimo laikotarpiui.

Savo pasiūlyme dėl ESI fondų reglamento 2021–2027 m. laikotarpiui Komisija nustatė kodus, skirtus registruoti skaitmeninimui remti skirtas priemones²⁷. Jei ši nuostata bus įtraukta į priimtą reglamentą, ji padės nustatyti, kaip ESI fondų lėšomis prisidedama prie EPS iniciatyvos.

Komisija rėmė skaitmeninių inovacijų centrų koncepciją, bet veikla valstybėse narėse buvo ribota

Skaitmeninių inovacijų centrams keliamas (SIC) tikslas – padėti įmonėms, ypač MVĮ, pasinaudoti skaitmeninėmis galimybėmis. SIC turėtų teikti praktines žinias apie technologijas, testavimą, įgūdžius, verslo modelius, finansavimą, rinkos tyrimus ir tinklaveiką. SIC turėtų veikti pagal vieno langelio principą ir padėti jų regione ar už jo ribų veikiančioms įmonėms skaitmeninimo klausimais.

Siekdami įvertinti, ar Komisija ir valstybės narės veiksmingai rėmė SIC steigimą ir veiklą, tikrinome, ar Komisija su valstybėmis narėmis:

• teikė gaires ir nustatė kriterijus dėl SIC steigimo ir sukūrė mechanizmą, kuris leis užtikrinti, kad SIC atitiktų šiuos kriterijus, ir
• apibrėžė gerąją patirtį dėl SIC veiklos ir skatino ja naudotis, taip pat nustatė veiksmingą stebėjimo pagrindą pažangai vertinti, įskaitant vertinimą, kaip SIC panaudojamos lėšos, skirtos padėti įmonėms vykdant skaitmeninimą.

Komisija nuo EPS iniciatyvos pradžios stengėsi remti SIC, bet kai kuriose valstybėse narėse pažanga buvo ribota

SIC taikomi kriterijai

2017 m. spalio mėn. Komisija sukūrė internetinį SIC katalogą, kuris turėtų atlikti SIC „geltonųjų puslapių“ funkciją. Šio katalogo tikslas – apžvelgti SIC padėtį Europoje ir remti jų tinklų kūrimą bendradarbiaujant su regioninėmis, nacionalinėmis ir Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvomis. Kataloge nurodoma, kad 2019 m. pabaigoje ES buvo užregistruoti 498 SIC, iš jų 309 registruoti kaip veikiantys ir 189 – kaip kuriami (žr. IV priedą).

Komisija nustatė keletą bendrųjų charakteristikų ir kriterijų, kuriuos turi atitikti organizacija, siekianti SIC kataloge užsiregistruoti kaip centras (žr. 8 langelį).

Organizacijoms, norinčioms SIC kataloge užsiregistruoti kaip centrui, yra taikomas savideklaracijos reikalavimas patvirtinant, kad jos atitinka visus nustatytus kriterijus. Komisija, siekdama užtikrinti, kad registruoti SIC atitiktų minėtus kriterijus, tikrinimą atlikti sutartimi įpareigojo konsultantus, kurie įvykdė SIC pateiktos informacijos administracinį vertinimą. Anot mūsų apklaustų nacionalinių institucijų mūsų aplankytose valstybėse narėse, jos šiame patikrinime nedalyvavo.

2019 m. lapkričio mėn. Komisija, rengdama 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programą, paskelbė pasiūlymą dėl to, kaip programa galėtų būti pasitelkta kuriant visus Europos regionus apimantį SIC tinklą²⁸. Dokumente siūloma nauja dviejų žingsnių SIC atrankos tvarka – valstybių narių nacionalinės institucijos nurodo potencialius SIC, kuriems tada Komisija pateikia ribotą kvietimą teikti pasiūlymus ir paprašo į juos sureaguoti. Siūlomi nauji kriterijai, kuriuos valstybės narės turės taikyti atrinkdamos SIC (kurie bus vadinami Europos SIC), yra konkretesni nei tie, kurie įtraukti į SIC katalogą. 2020 m. kovo mėn. pateiktame atnaujintame pasiūlyme nustatomas mažiausias ir didžiausias SIC, tapsiančių Europinio tinklo dalimi ir finansuojamų iš Skaitmeninės Europos programos, skaičius kiekvienoje valstybėje narėje. Bendras skaičius bus reikšmingai mažesnis už dabartinį ir svyruos nuo 128 iki 260 centrų (žr. V priedą). Vis dėlto 2020 m. birželio mėn. naujoji procedūra dar nebuvo oficialiai patvirtinta.

SIC skirtos gairės

Komisija vykdo įvairius veiksmus, skirtus remti SIC. Tai, be kita ko, darbo grupių posėdžiai, mokymai ir konsultuojamasis ugdymas, taip pat konkrečios Komisijos tiesiogiai valdomos iniciatyvos, pavyzdžiui, I4MS ir SAE (kurios suteikia galimybių MVĮ pasinaudoti SIC projektais), „Pažangieji fabrikai“ ir DIHELP, kurios taip pat gavo finansavimą iš Europos Parlamento.

Komisijos sukurtoje SIC darbo grupėje (žr. 1 langelį) reguliariai aptariama su SIC veikla susijusi geroji patirtis. 2017 m. darbo grupėje nuspręsta dėl tokio minimalaus SIC teikiamų paslaugų rinkinio:

• gerinti informuotumą apie skaitmeninių technologijų teikiamas verslo galimybes;
• rinkti žinias apie inovacijas (inovacijų žvalgyba);
• remti strategijų vystymą (vizijų ir strategijų rengimas);
• vertinti įmonių skaitmeninę brandą, tiesiogiai su jomis dirbant, ir vystyti atitinkamus planus;
• tarpininkauti užmezgant santykius su galimais paslaugų teikėjais;
• teikti mentorystės paslaugas ir mokymus, taip pat
• suteikti ekonomiškai efektyvią prieigą prie specializuotų bandymų, testavimo ir gamybos priemonių.

Be to, šioje darbo grupėje buvo parengtos gairės subjektams, norintiems įkurti ar vystyti SIC (žr. 9 langelį). Gairės buvo tobulinamos vėlesniuose darbo grupės posėdžiuose ir įgyvendinant SIC skirtas mokymo programas (žr. 56 dalį).

Nepaisant Komisijos veiksmų, 2019 m. pabaigoje, praėjus beveik ketveriems metams nuo EPS iniciatyvos pradžios ir SIC koncepcijos sukūrimo, nė viena nacionalinė institucija mūsų aplankytose keturiose valstybėse narėse nepranešė, kad savarankiškai arba bendradarbiaudama su Komisija būtų parengusi SIC gerosios patirties atvejų, skirtų jų teritorijoje veikiantiems centrams. Kaip nurodė SIC atstovai, su kuriais kalbėjomės, tai varžo jų gebėjimus veiksmingai teikti paslaugas verslui.

Komisijos ir valstybių narių metodai dėl SIC nėra visapusiškai išplėtoti ir koordinuoti

SIC skirtas ES finansavimas

Darbo grupėje dėl SIC nustatyta, kad pagrindiniai SIC finansavimo šaltiniai – programa „Horizontas 2020“ ir ERPF. Iš 28 SIC, apie kuriuos surinkome duomenis, 16 pranešė, kad turėjo galimybę pasinaudoti programos „Horizontas 2020“ finansavimu veiksmams, susijusiems su SIC veikla. Pagal šią SIC imtį, iš ERPF gauta mažiau paramos – vos 4 iš 28 SIC patvirtino, kad gavo finansavimo iš šio fondo.

2018 m. Komisijos atliktu vertinimu, SIC skaičius buvo per mažas 13 valstybių narių, daugiausia Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kurios prie ES prisijungė 2004 m. ar vėliau²⁹. Todėl 2018 m. lapkričio mėn. Komisija rašte, skirtame šių šalių vyriausybėms, paragino toliau remti SIC galimai panaudojant ERPF lėšas.

SIC steigimas ir stebėjimas

Nustatėme pavyzdžių, kada Komisija ir valstybės narės taikė nekoordinuotą metodą dėl SIC steigimo ir veiklos. Lenkijos ir Vokietijos institucijos, atsakingos už nacionalines skaitmeninimo strategijas, rėmė atskiro, nacionalinio SIC tinklo vystymą. Į šiuos nacionalinius tinklus ne visada buvo įtrauktos organizacijos, kurios užsiregistravo Komisijos sukurtame SIC kataloge.

• 2019 m. pabaigoje Komisijos kataloge buvo užregistruotos 55 organizacijos iš Vokietijos. Vokietijoje tiesiogiai remiami du SIC ar į juos panašių organizacijų tinklai – kompetencijos centrų tinklas³⁰ ir skaitmeninių centrų tinklas³¹. Tarp jų tik 9 iš 26 kompetencijos centrų ir 5 iš 12 skaitmeninių centrų registruoti Komisijos kataloge.
• 2019 m. rugpjūčio mėn. Lenkijos verslumo ir technologijų ministerija paskelbė pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus dėl SIC šalies viduje³². Tuo metu Komisijos kataloge kaip SIC buvo užregistruota 13 organizacijų, kurios buvo dalyvavusios įvairiuose ES bendrai finansuojamuose projektuose, bet tik 2 iš jų pateko tarp 5 organizacijų, sėkmingai pasirodžiusių kvietime teikti pasiūlymus.

Kitas pavyzdys, kuriuo atskleidžiama koordinacijos tarp Komisijos ir valstybių narių stoka, susijęs su skaitmeninės brandos vertinimo (SBV) įrankių vystymu. Jie yra naudojami skaitmeninių inovacijų centrų, atliekant pirmąjį įmonės, kurią ketinama remti, skaitmeninimo lygio vertinimą. Lenkijoje ir Vengrijoje nustatėme ne vieną SBV priemonę, kuris buvo sukurta tuo pačiu tikslu. Lenkijoje nustatėme vieną metodiką, parengtą pagal Komisijos tiesiogiai valdomą projektą „Europos pažangios gamybos paramos centras“ (ADMA)³³, ir tris skirtingas nacionalines metodikas (įskaitant dvi, kurios buvo parengtos bendradarbiaujant su ministerija, atsakinga už nacionalinę skaitmeninimo strategiją). Vengrijoje du SIC taikė metodiką, kuri buvo parengta ADMA projekto metu, du SIC – metodiką, kurią buvo parengę patys, o likusios trys organizacijos taiko bendrą atskirą SBV, parengtą įgyvendinant ES bendrai finansuojamą projektą.

Komisijos stebėjimo duomenimis, iki 2019 m. pabaigos SIC per programą „Horizontas 2020“ buvo suteikę paramos apie 2 000 MVĮ, kurios testavo skaitmenines inovacijas. Tai sudaro labai mažą bendro MVĮ skaičiaus ES dalį (mažiau nei 0,01 %). Išskyrus SIC veiklos, remiamos pagal programą „Horizontas 2020“, stebėjimą, šiuo metu ES lygmeniu nėra jokio kito pagrindo, leidžiančio vykdyti SIC stebėjimą. Todėl Komisija negali vertinti, ar SIC veikia veiksmingai. Stebėjimo sistemų, kurias taikant vertinama SIC veikla, nėra ir mūsų aplankytose valstybėse narėse. Vis dėlto Komisijos pasiūlyme kitam laikotarpiui (55 dalis) yra negalutinis privalomų pagrindinių veiklos rezultatų vertinimo rodiklių sąrašas, kuriuo remiantis ataskaitas bus privaloma teikti SIC, gavusiems paramą pagal Skaitmeninės Europos programą. Be to, Komisija rengia gaires dėl SIC ir jų įnašo į įmonių skaitmeninimą valstybėse narėse ir regionuose stebėjimo ir įvertinimo. Komisija šias gaires ketina paskelbti iki 2020 m. pabaigos.

Rengiamas tinkamas teisinis pagrindas, bet vėluojama pasiekti tinkamą plačiajuosčio ryšio junglumo lygį, kuris yra reikalingas pramonės skaitmeninimui

Europos Sąjungoje, siekiant pramonės skaitmeninės pažangos, privalu užtikrinti, kad būtų sukurta tinkama aplinka. Tai apima teisinio pagrindo ir gero lygio plačiajuosčio ryšio junglumo sukūrimą – dvi prielaidas, reikalingas įmonių skaitmeninimo sėkmei užtikrinti. Todėl tikrinome, ar Komisija ėmėsi veiksmų, kuriais turėtų būti užtikrinta, kad teisinis pagrindas būtų palankus Europos pramonės skaitmeninimui, ir ar valstybės narės visoje Europoje užtikrina geresnį plačiajuosčio ryšio lygį. Atsakydami į pastarąjį klausimą, rėmėmės 2018 m. birželio mėn. parengta specialiąja ataskaita šia tema³⁴.

Komisija imasi veiksmų, kad užtikrintų tinkamą EPS iniciatyvos teisinį pagrindą

2016 m. Komisijos paskelbtame komunikate dėl EPS iniciatyvos numatyta prievolė pačiai Komisijai iki 2020 m. patikrinti skaitmeninėms inovacijoms taikomą teisinį pagrindą tam, kad ji:

• galėtų pasiūlyti laisvo duomenų judėjimo ES iniciatyvą ir nuodugniau išnagrinėti kylančius duomenų nuosavybės, prieigos ir pakartotinio naudojimo taisyklių klausimus, be kita ko, susijusius su duomenimis pramoniniame kontekste ir ypač su duomenimis, generuojamais jutiklių;
• galėtų apsvarstyti autonominių sistemų ir daiktų interneto taikomųjų programų teisines sistemas, ypač saugos ir atsakomybės taisykles, ir teisines didelio masto testavimo realaus gyvenimo aplinkoje sąlygas;
• galėtų pradėti darbą, susijusį su taikomųjų programų ir kitos neįtaisytosios programinės įrangos, kuriai netaikomi sektoriniai teisės aktai, sauga, ir įvertinti, ar reikia imtis tolesnių veiksmų ES lygmeniu.

Komisija, įgyvendindama šį įsipareigojimą, atliko tyrimų, poveikio vertinimą ir surengė viešas konsultacijas³⁵ dėl laisvo duomenų judėjimo ir tuo remdamasi 2018 m. patvirtino naują reglamentą³⁶. Be to, Komisija ėmėsi veiksmų dėl duomenų nuosavybės ir, taikydama direktyvą³⁷, užtikrino paprastesnę tvarką dėl duomenų, gautų pasitelkus viešąjį finansavimą, pakartotinio naudojimo komerciniais ir nekomerciniais tikslais. 2020 m. vasario mėn. Komisija paskelbė komunikatą dėl Europos duomenų strategijos³⁸ ir pranešė apie planus 2021 m. patvirtinti įgyvendinimo reglamentą, kuriame būtų nurodytas sąrašas duomenų rinkinių, neatlygintinai pateikiamų pakartotiniam naudojimui.

2018 m. birželio mėn. Komisija ėmėsi veiksmų dėl teisinių sistemų, kuriomis būtų reglamentuojamos autonominių sistemų ir daiktų interneto taikomųjų programų saugos ir atsakomybės taisyklės, ir sukūrė ekspertų grupę atsakomybės ir besiformuojančių skaitmeninių technologijų klausimais³⁹. 2019 m. gegužės mėn. buvo paskelbta grupės ataskaita⁴⁰. 2020 m. vasario mėn. Komisija paskelbė ataskaitą dėl dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir robotikos poveikio saugai ir atsakomybei⁴¹.

Galiausiai Komisija, vykdydama įsipareigojimus, nurodytus komunikate dėl EPS iniciatyvos, pradėjo darbą dėl taikomųjų programų ir kitos neįtaisytosios programinės įrangos saugos. 2016 m. Komisija šia tema⁴² pradėjo viešas konsultacijas ir 2017 m. pasirašė sutartį su konsultantais, kurie turėjo išanalizuoti teisinę ir verslo padėtį bei naujųjų technologijų teikiamas galimybes ir keliamus sunkumus. Ši ataskaita buvo paskelbta 2019 m. balandžio mėn.⁴³

Tinkamas plačiajuosčio ryšio junglumo lygis kol kas nepasiektas

Prieiga prie greito ir patikimo plačiajuostis ryšio – būtina pramonės skaitmeninimo prielaida. Ji būtina, kad būtų galima užtikrinti informacijos srautų perdavimą realiu laiku ir sujungti visus įmonės veiklos procesus. Be to, aukštos kokybės plačiajuostis ryšys – vienas iš būdų, kuriuo gali būti sušvelnintas dėl išimtinių aplinkybių, pavyzdžiui, 2020 m. koronaviruso pandemijos, verslo patiriamas poveikis.

2010 m, įgyvendindama strategiją „Europa 2020“, Komisija iškėlė tris tikslus dėl plačiajuosčio ryšio įvedimo⁴⁴ ir 2016 m. patvirtino junglumo strategiją dėl „Europos gigabitinės visuomenės“⁴⁵, joje buvo nustatyti trys papildomi strateginiai tikslai, kurie turi būti pasiekti iki 2025 m. (žr. 10 langelį).

Komisija pasiūlė įvairių politikos ir reglamentavimo priemonių, taip pat finansinių programų ir priemonių privačiosioms ir viešosioms investicijoms į sparčius ir itin sparčius tinklus skatinti. Anksčiau minėtoje 2018 m. specialiojoje ataskaitoje pažymėjome, kad 2014–2020 m. laikotarpiu Komisija valstybėms narėms plačiajuosčio ryšio tikslams skyrė apie 15 milijardų eurų, iš jų 5,6 milijardo eurų sudaro Europos investicijų banko (EIB) paskolos. Savo ataskaitoje padarėme išvadą, kad visos valstybės narės pasiekė pagrindinių plačiajuosčio ryšio funkcijų aprėptį (1 tikslas), bet pabrėžėme sunkumus, kurie kilo siekiant kitų dviejų strategijos „Europa 2020“ tikslų (2 ir 3 tikslo).

Strategijos „Europa 2020“ junglumo tikslai

Remiantis DESI, iki 2019 m. vidurio prieigą prie plačiajuosčio ryšio jungties, kurios sparta didesnė nei 30 Mbps, turėjo 86 % namų ūkių Europoje (2 tikslas – 100 %), lyginant su 67 % 2014 m. (žr. 8 diagramą). 2019 m. prieigą prie plačiajuosčio ryšio jungties, kurios sparta 100 Mbps ar didesnė, turėjo vos 26 % namų ūkių Europoje (3 tikslas – 50 %), nors šis skaičius daug didesnis nei 2014 m., kai siekė 3 % (žr. 9 diagramą). Nors duomenys rodo, kad plačiajuosčio ryšio prieinamumas ir naudojimas visoje ES toliau gerėja, mažai valstybių narių gali pasiekti visus 2020 m. tikslus.

Šaltinis: Audito Rūmų analizė, atlikta remiantis 2019 m. DESI rodikliu 1c1 sparčiojo plačiajuosčio ryšio (NKP) aprėptis, 2020 02 28.

1) Nyderlandai – pirmieji su skverbtimi susiję turimi duomenys yra 2016 m., ne 2014 m.

2) Kroatija – pirmieji su skverbtimi susiję turimi duomenys yra 2015 m., ne 2014 m.

Šaltinis: Audito Rūmų analizė, atlikta remiantis 2020 m. DESI rodikliu 1a2 ne mažesnės nei 100 Mbps spartos fiksuotojo plačiajuosčio ryšio skverbtis, 2020 06 15.

2025 m. gigabitinės visuomenės tikslai

2019 m. Komisija pradėjo valstybių narių nacionalinių plačiajuosčio ryšio diegimo planų (NPRDP) ir 2025 m. gigabitinės visuomenės plačiajuosčio ryšio tikslų tyrimą (10 langelis, 4, 5 ir 6 tikslai). Tyrime nustatyta, kad mažiau nei pusė valstybių narių atnaujino turimus NPRDP, kad atspindėtų 2025 m. gigabitinės visuomenės tikslus. Likusios valstybės narės buvo numačiusios turimus NPRDP atnaujinti iki 2020 m. pabaigos, bet audito atlikimo metu daugiau prieinamos informacijos nebuvo. Atsižvelgiant į vėlavimus siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir į tai, kad valstybių narių vykdomas gigabitinės visuomenės tikslų perkėlimas į NPRDP vyksta lėtai, bus sudėtinga pasiekti 2025 m. gigabitinės visuomenės tikslus.

Komisija atnaujino DESI (žr. 14 dalį) tam, kad būtų atsižvelgta į gero junglumo lygio svarbą ir strategijos „Europa 2020“ tikslus. Pavyzdžiui, 2019 m. ji įtraukė elementą, susijusį su itin sparčiu plačiajuosčiu ryšiu (3 tikslas) ir su parengtimi 5G ryšiui. Be to, 2020 m. DESI nustatytas reikalavimas teikti ataskaitas dėl tinklų, teikiančių 100 Mbps spartą, kurią galima padidinti iki gigabitinės spartos (5 tikslas). Tačiau DESI dar neatspindi kitų dviejų ES 2025 m. tikslų.

Valstybės pagalbos taisyklės, susijusios su plačiajuosčiu ryšiu

2018 m. paskelbtoje ataskaitoje rekomendavome, kad Komisija paaiškintų valstybėms narėms, kaip taikyti valstybės pagalbos gaires dėl 100 Mbps ir gigabitinės visuomenės tikslų, nes kai kuriose valstybėse narėse gairių aiškinimas galėjo riboti viešąjį finansavimą, skiriamą plačiajuosčiam ryšiui vietovėse, kuriose aprėptis jau siekia 30 Mbps⁴⁶. Komisija sutiko iki 2018 m. pabaigos šį klausimą, ypač kiek tai susiję su 100 Mbps ir gigabitinės visuomenės tikslais, paaiškinti atnaujinant valstybėms narėms skirtą „Investavimo į spartųjį plačiajuostį ryšį vadovą“, į kurį būtų įtraukta papildoma informacija dėl pagalbos teikimo vietovėms, kuriose veikia privatūs paslaugų teikėjai. 2020 m. birželio mėn. šis vadovas nebuvo išleistas.

Valstybių narių institucijų atstovų, su kuriais kalbėjomės, manymu, valstybės pagalbos taisyklės vis dar nebuvo aiškios ir turėtų būti atnaujintos, atsižvelgiant į sparčiai vykstantį skaitmeninimą ir į tai, kad siekiant 2025 m. gigabitinės visuomenės tikslų reikės didelių viešųjų investicijų.

Spartesnio plačiajuosčio ryšio jungčių skverbtis įmonėse

Strategijos „Europa 2020“ tikslai (žr. 10 langelį) susiję su namų ūkiais. Sėkmingai EPS iniciatyvos išdavai labai svarbus įmonių junglumas, tačiau nėra ES aprėpties tikslų, konkrečiai susijusių su įmonėmis. Nuo 2014 m. vis daugiau ES įmonių naudojasi sparčiu ir itin sparčiu plačiajuosčiu ryšiu. Vis dėlto 2019 m. pabaigoje 50 % visų įmonių buvo naudojamas plačiajuostis ryšys, kurio sparta lėtesnė nei 30 Mbps (žr. 10 diagramą). 2019 m. bent 30 Mbps spartos plačiajuosčiu ryšiu naudojosi 80 % didelių įmonių, o mažųjų įmonių – tik 46 %⁴⁷. Iš 11 diagramos matyti, kad itin spartaus plačiajuosčio ryšio (daugiau nei 100 Mbps) skverbties mastas ES įmonėse ir namų ūkiuose yra panašus, bet skverbties augimas verslo srityje buvo lėtesnis.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Eurostato duomenimis.

Šaltinis: Audito Rūmai remiantis Eurostato ir 2019 m. DESI duomenimis (dėl skverbties namų ūkiuose).

Išvados ir rekomendacijos

EPS iniciatyvai, pagrįstai neįpareigojančios teisės priemone, keliamas tikslas – skaitmeninėmis inovacijomis sustiprinti ES pramonės konkurencingumą. Nepaisant Komisijos pastangų EPS iniciatyvą iš dalies įgyvendinti remiant nacionalines institucijas ir SIC, kai kuriose valstybėse narėse vystant ir įgyvendinant nacionalines skaitmeninimo strategijas ir kuriant SIC pasiekta ribota pažanga.

Komisijos Europos pramonės skaitmeninimo rėmimo strategija buvo tinkamai pagrįsta ir remiama valstybių narių, tačiau iniciatyvoje nebuvo nustatytos numatomos išdavos, atitinkami rezultatų rodikliai ir tikslai. Todėl Komisijai ir valstybėms narėms buvo sudėtingiau priimti patikimesne informacija pagrįstus sprendimus ir vykdyti tikslingą veiklą. Siekdama suteikti valstybėms narėms gaires, Komisija vykdė kelių rūšių veiklą, tačiau jų neskatino iniciatyvą finansuoti iš ESI fondų lėšų. Nežinoma, koks turi būti visas finansavimas, būtinas sukurti ir išlaikyti ES pramonės skaitmeninimo rėmimo pagrindą. Daugumoje mūsų aplankytų valstybių narių Komisijos vykdomi rėmimo veiksmai turėjo ribotą poveikį (24–40 dalys).

1. Komisija turėtų teikti paramą valstybėms narėms nustatant jų finansavimo spragas, susijusias su pramonės skaitmeninimu, pavyzdžiui, atitinkamos 2021–2027 m. pažangiosios specializacijos strategijų įgyvendinimo sąlygos kontekste.

Terminas: 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu.

2. Komisija turėtų geriau informuoti atitinkamas institucijas apie pagrindinius ES fondus, skirtus EPS iniciatyvai įgyvendinti, taip pat apie galimus bendrojo finansavimo reikalavimus.

Terminas: 2021 m. birželio 30 d.

81

Komisija ir valstybės narės negali pilnai įvertinti EPS iniciatyvos pažangos. Programa „Horizontas 2020“ naudojama iniciatyvai remti; nuo 2016 m. įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ paskelbti ir planuojami kvietimai teikti pasiūlymus nuosekliai dera su sumomis, kurios buvo įvardintos komunikate dėl EPS iniciatyvos. Visose peržiūrėtose Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) programose nustatėme priemonių, kuriomis galimai remiama EPS iniciatyva. Vis dėlto, turint omenyje ESI fondus, valstybėms narėms nebuvo taikomas teisinis reikalavimas stebėti projektų, kurie yra susiję su EPS iniciatyva. Todėl pagal daugelyje valstybių narių galiojančią duomenų rinkimo tvarką nerenkama informacija apie EPS iniciatyvą, ir neįmanoma užtikrinti stebėjimo valstybės narės ir ES lygmeniu. Komisijos nuomone, reikia, kad valstybės narės taikytų labiau struktūruotą metodą, kad būtų tiksliai nustatytos padarytos investicijos. Tai reiškia, kad Komisijai sunku gauti šią informaciją, kad ji galėtų įvertinti, kaip investicijų apimtis atitinka pradiniame komunikate dėl EPS iniciatyvos išdėstytus planus (42–49 dalys).

3 ir 4 rekomendacijos. Nustatant tinkamus rezultatų rodiklius ir stebint išlaidas gerinti EPS iniciatyvos stebėjimą
3. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų užtikrinti, kad būtų įdiegta sistema, skirta stebėti pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų ES lėšų panaudojimą svarbioms iniciatyvoms, kurios nėra įgyvendinamos programavimo laikotarpio pradžioje, kai Komisija nustato, kad tokį koregavimą reikia atlikti.

Terminas: 2021 m. gruodžio 31 d.

4. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų paaiškinti numatomas EPS iniciatyvos išdavas, nustatydama bendrus rezultatų rodiklius ir siektinas vertes, kad būtų galima įvertinti įgyvendinimą valstybėse narėse ir ES lygmeniu.

Terminas: 2021 m. birželio 30 d.

82

SIC – viena svarbiausių EPS iniciatyvos įgyvendinimo priemonių, ir nuo iniciatyvos pradžios Komisija atliko keletą paramos veiksmų, skirtų SIC steigimui ir veiklai. Tačiau veiksmai valstybėse narėse buvo riboti. Valstybėse narėse, kuriose lankėmės, praėjus ketveriems metams nuo EPS iniciatyvos pradžios, SIC ribotai naudojo ES finansavimą ir nustatėme nekoordinuotų metodų pavyzdžių. Išskyrus pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamą veiklą, vis dar nėra išsamaus SIC stebėjimo pagrindo ES lygmeniu. Remiantis surinkta informacija, parama įmonių skaitmeninimui buvo ribota. 2021–2027 m. laikotarpiui Komisija pasiūlė naują Skaitmeninės Europos programą, kurioje išdėstomi kriterijai, pagal kuriuos valstybės narės atrenka Europos SIC ir stebi jų veiklą, kai jie gauna paramą pagal šią programą. 2020 m. birželio mėn. ši siūloma programa vis dar buvo svarstoma (52–64 dalys).

5–7 rekomendacijos. Nustatyti Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklo, kuris apimtų visus Europos regionus, pagrindą, atlikti su tuo susijusį koordinavimo darbą ir šį pagrindą patvirtinti

Komisija, koordinuodama veiksmus su valstybėmis narėmis, turėtų:

5. patvirtinti atrankos kriterijus, taikomus organizacijoms, kurios bus paskirtos nacionalinių institucijų ir pripažįstamos kaip Europos SIC.

Terminas: 2020 m. gruodžio 31 d.

6. nustatyti minimalų paslaugų rinkinį, kurį turėtų teikti visi Europos SIC, įskaitant išdirbius ir rezultatus.

Terminas: 2020 m. gruodžio 31 d.

7. parengti nuoseklų Europos SIC veiklos išdirbių ir rezultatų stebėjimo pagrindą, kuris būtų privalomai taikomas tuo atveju, kai SIC yra bet kokių ES fondų paramos gavėjai.

Terminas: 2021 m. birželio 30 d.

83

Komisija, atsižvelgdama į visus komunikate dėl EPS iniciatyvos įvardytus teisės aktus, tęsia tinkamam teisiniam pagrindui užtikrinti reikalingus veiksmus. Gero lygio plačiajuosčio ryšio junglumas būtinas pramonės skaitmeninimui, ypač po 2020 m. koronaviruso pandemijos. Strategijos „Europa 2020“ tikslus pasieks tik keletas valstybių narių, o pasiekti ES 2025 m. gigabitinės visuomenės tikslus bus dar sunkiau. ES pramonės skaitmeninimui labai svarbus įmonių junglumas. 2019 m. plačiajuosčiu ryšiu, kurio sparta bent 30 Mbps, naudojosi 80 % didelių įmonių ir vos 46 % mažų įmonių (66–78 dalys).

8 ir 9 rekomendacijos. Imtis tolesnių veiksmų remiant tinkamo lygio plačiajuosčio ryšio junglumo siekį
8. Komisija turėtų baigti rengti ir paskelbti „Investavimo į spartųjį plačiajuostį ryšį vadovą“, įskaitant papildomą informaciją dėl pagalbos teikimo vietovėms, kuriose veikia privatūs paslaugų teikėjai, ypač dėl 100 Mbps ir gigabitinės visuomenės tikslų, ir skleisti reikalingą informaciją valstybėse narėse.

Terminas: 2020 m. gruodžio 31 d., priklausomai nuo diskusijų dėl DFP užbaigimo datos.

9. Komisija, pritariant valstybėms narėms, turėtų patvirtinti ir konsoliduoti savo stebėjimo ir ataskaitų teikimo pagrindą dėl siekiamų 2025 m. gigabitinės visuomenės tikslų.

Terminas: 2021 m. gruodžio 31 d.

Šią ataskaitą priėmė Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II kolegija 2020 m. liepos 15 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Europos Audito Rūmų vardu

Klaus-Heiner Lehne
Pirmininkas

Priedai

I priedas. Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvos ramsčiai

Pirmuoju ramsčiu (Europos nacionalinių iniciatyvų platforma dėl pramonės skaitmeninimo) siekiama koordinuoti įvairias nacionalines ir regionines pramonės skaitmeninimo iniciatyvas visoje ES. 2017 m. kovo mėn. Komisija įkūrė valdymo struktūrą, kad i) palengvėtų ES ir nacionalinių skaitmeninimo iniciatyvų koordinavimas, ii) būtų sutelkti suinteresuotieji subjektai ir ištekliai visoje vertės grandinėje bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimo veiksmams, remiantis esamais įvairių suinteresuotųjų šalių dialogais, ir iii) būtų keičiamasi gerąja patirtimi.

Skaitmeninių inovacijų skatinimas visuose sektoriuose apima 2 ir 3 ramsčius:

• Antruoju ramsčiu (Skaitmeninės inovacijos visiems – skaitmeninių inovacijų centrai (SIC) siekiama padėti įmonėms, ypač MVĮ, pasinaudoti skaitmeninėmis galimybėmis. Skaitmeninių inovacijų centrai (SIC) gali padėti įmonėms (ypač mažesniosioms ir startuoliams) skaitmeninėmis inovacijomis patobulinti vykdomą veiklą, gamybos procesus, produktus ir paslaugas. Komisija planavo sukurti SIC pasinaudojant esamais privačiais ar viešais kompetencijų centrais⁴⁸ (pavyzdžiui, universitetų fakultetais) visoje Europoje. Trečiuoju ramsčiu (Skaitmeninės inovacijos visiems – stiprinti lyderystę kuriant partnerystes ir pramonines platformas) siekiama užtikrinti skaitmeninių inovacijų pasiūlą ir standartizaciją. Komisija planuoja remti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes (VPSP) ir pramonės platformas, kad jose būtų vystomos ateities skaitmeninių technologijų sudedamosios dalys. Šiuo tikslu Komisija, įgyvendindama programą „Horizontas 2020“, yra įsteigusi VPSP ir bendrųjų įmonių svarbiausiose skaitmeninių technologijų srityse, pavyzdžiui, 5G ryšio, didžiųjų duomenų, itin našaus skaičiavimo, kibernetinio saugumo, fotonikos, robotikos ir elektroninių komponentų bei sistemų.

Ketvirtuoju ramsčiu (Skaitmeniniam amžiui pritaikyta reglamentavimo sistema) Komisija siekia įvertinti, ar reikia atnaujinti reglamentavimo pagrindą, ar jis parengtas skaitmeniniam amžiui. Suinteresuotieji subjektai pažymėjo, kad reikia išsamiau paaiškinti tokius aspektus: i) duomenų, kurie buvo sukurti pramoniniame kontekste, naudojimas ir nuosavybė; ii) autonomiškai veikiančios sistemos ir iii) neįtaisytoji programinė įranga.

Penktuoju ramsčiu (Ruošti europiečius skaitmeninei ateičiai) prisidedama prie Komisijos iniciatyvų, kuriomis remiamas skaitmeninis švietimas ir skaitmeniniai gebėjimai, reikalingi europiečiams ruošiantis skaitmeninei ateičiai. Tarp tokių iniciatyvų paminėtina:

• Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija⁴⁹, kuri pradėjo veikti 2016 m. gruodžio 1 d. kaip viena iš pagrindinių iniciatyvų Komisijos naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje⁵⁰;
• Skaitmeninių galimybių stažuočių iniciatyva⁵¹, kuriai pagal programą „Horizontas 2020“ skirta 10 milijonų eurų;
• Skaitmeninio švietimo veiksmų plano⁵² patvirtinimas tam, kad būtų remiamas skaitmeninių gebėjimų, kurių reikia gyvenimui ir darbui sparčių skaitmeninių pokyčių eroje, ugdymas.

II priedas. Peržiūrėti projektai

Šaltinis: Valdymo institucijos.

III priedas. Konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos (KŠSR), svarbios EPS iniciatyvai

¹ 2016–2018 m. nebuvo Graikijai skirtų KŠSR, nes šalyje vykdyta ekonominio koregavimo programa.

Šaltinis: Audito Rūmų analizė, pagrįsta KŠSR.

IV priedas. Kataloge užregistruoti SIC

Šaltinis: SIC katalogas 2019 m. pabaigoje

V priedas. SIC, kuriuos turėtų paskirti valstybės narės, siūlomas skaičius

Šaltinis: European Digital Innovation Hubs in Digital Europe Programme, darbinio dokumento projektas, 2020 03 30.

ES yra apie 23 milijonai MVĮ⁵⁶. Teoriškai tai reikštų, kad visoms valstybėms narėms paskyrus didžiausią galimą skaičių SIC, kurie būtų finansuojami pagal Skaitmeninės Europos programą, vidutiniškai vienas SIC tektų maždaug 88 tūkstančiams MVĮ. Tačiau šiuo vidurkiu neparodomi reikšmingi skirtumai tarp valstybių narių.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Smulkiojo verslo akto Europai 2019 m. informacijos suvestine ir Komisijos darbo dokumentu dėl SIC, 2020 m. kovo 30 d.

Žodynėlis, akronimai ir santrumpos

5G: 5G tinklai – visų atitinkamų tinklo infrastruktūros elementų, skirtų judriojo ir belaidžio ryšio technologijai, naudojamai junglumui ir pridėtinės vertės paslaugoms teikti, rinkinys, pasižymintis tokiomis pažangiomis veikimo savybėmis kaip labai didelė duomenų perdavimo sparta ir pralaidumas, nedidelės delsos ryšys, itin didelis patikimumas arba galimybė veikti prijungus daug įrenginių. Šie tinklai gali apimti senesnius tinklo elementus, pagrįstus ankstesnių kartų, pavyzdžiui, 4G arba 3G, mobiliojo ir belaidžio ryšio technologija. 5G tinklai turėtų būti suprantami kaip apimantys visas atitinkamas tinklo dalis.

Adityvioji gamyba: dar vadinama trimačiu spausdinimu – tai kompiuterio kontroliuojamas procesas, kurio metu nuosekliai pridedant medžiagas, dažniausiai sluoksnį ant sluoksnio, sukuriami trimačiai objektai.

Daiktų internetas: tai platus tinklas, kurio jungiami fiziniai objektai turi gebėjimą jausti savo aplinką ir su ja sąveikauti, komunikuoti tarpusavyje, su kita įranga ar kompiuteriais.

Debesijos kompiuterija: debesijos kompiuterija – tai duomenų ir programų saugojimas ir naudojimas internete, o ne asmeniniuose kompiuteriuose ar įmonės tinkle. Todėl naudotojui nereikia investuoti į nuosavą infrastruktūrą. Duomenys laikomi ir apdorojami debesijoje, o ne naudotojo patalpose ar naudotojo įrenginyje.

Didieji duomenys ir jų analizė: didieji duomenys – tai daugybės įvairių šaltinių labai greitai sukurti dideli duomenų kiekiai. Didieji duomenys gali būti perduodami, renkami, kaupiami ir analizuojami tam, kad suteiktų įžvalgų dėl vykstančių procesų ir žmogaus elgesio. Didieji duomenys ir duomenų analizė gali padėti nustatyti efektyvumą, kurį galima pasiekti įvairiuose sektoriuose, ir paskatinti kurti novatoriškus produktus ir paslaugas, stiprinti konkurencingumą ir skatinti ekonomikos augimą.

DIHELP: skaitmeninių inovacijų centrų tobulinimosi programa (DIHELP) – mentorystės ir konsultuojamojo ugdymo programa, kurios metu 9 mėnesius teikta parama 30-čiai skaitmeninių inovacijų centrų vystant ir / arba plečiant vykdomą veiklą.

Dirbtinis intelektas: dirbtinis intelektas (DI) žmogaus intelekto imitavimas mašinose.

EPS iniciatyva: Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyva.

Europos strateginių investicijų fondas (ESIF): investicijų paramos mechanizmas, sukurtas Europos investicijų banko (EIB) ir Komisijos, kaip Investicijų plano Europai dalis, telkti privačiojo sektoriaus investicijas į projektus, kurie yra strategiškai svarbūs ES.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai): ESI fondai – tai penki atskiri fondai, kurių tikslas – sumažinti regionų disbalansą Europos Sąjungoje, remiantis politikos programomis, nustatytomis daugiametės finansinės programos (DFP) septynerių metų biudžeto laikotarpiui. Fondai yra šie: Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas (ESF), Sanglaudos fondas (SF), Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF).

I4MS: IRT inovacijos gaminančioms MVĮ (I4MS) – tai Europos Komisijos remiama programa, skirta išplėsti gaminančių MVĮ skaitmenines inovacijas Europoje.

Išdavos: pokytis, kuris atsiranda įgyvendinant intervenciją ir paprastai yra susijęs su šios intervencijos tikslais. išdavos apima rezultatus ir poveikį. Išdavos gali būti numatomos arba nenumatomos, teigiamos arba neigiamos (pavyzdžiui, naujas greitkelis, pritraukiantis investuotojus į regioną, tačiau sukeliantis nepriimtiną taršos lygį teritorijose, per kurias jis nutiestas).

Itin našios kompiuterinės sistemos (angl. HPC): tai didelės spartos kompiuterija, įgyvendinama kaip daugiaprocesis klasteris, kartu pasitelkiant spartaus ryšio tinklus ir klasterio programinę įrangą. Superkompiuterių e. infrastruktūra suteikia galimybę spręsti sudėtingus šiuolaikinio mokslo ir pramonės uždavinius, kuriems reikia daug duomenų, naudojantis naujais skaičiavimo ir modeliavimo pajėgumais.

Kibernetinės fizinės sistemos: tai sistemos, pasižyminčios griežtu sistemos skaičiavimo ir fizinio elemento deriniu ir koordinavimu. Literatūroje taip pat vadinamos „pramoniniu daiktų internetu“.

Kibernetinis saugumas: kibernetinis saugumas – tai saugumas kibernetinėje erdvėje, kada pati kibernetinė erdvė suprantama kaip objektų ryšių ir santykių darinys, kuriame prieiga prie objektų ar jų darinių vykdoma per bendruosius telekomunikacijų tinklus ir per tų objektų darinių sąsajas, suteikiančias galimybę nuotoliniu būdu prisijungti prie tų objektų, jų duomenų ar vykdyti kibernetinėje erdvėje juos valdančius veiksmus.

Konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos (KŠSR): tai dokumentai, Europos Komisijos parengti kiekvienai šaliai, kuriuose analizuojama jos ekonominė padėtis ir pateikiamos rekomendacijos dėl priemonių, kurias ji turėtų patvirtinti 12–18 mėnesių laikotarpiu.

Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ): dydžio apibrėžtis, taikoma įmonėms ir kitoms organizacijoms, remiantis įdarbintų darbuotojų skaičiumi ir tam tikrais finansiniais kriterijais. Mažose įmonėse dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, o apyvarta arba bendra balanso suma neviršija 10 milijonų eurų. Vidutinėse įmonėse dirba mažiau nei 250 darbuotojų, apyvarta neviršija 50 milijonų eurų, o bendra balanso suma – 43 milijonų eurų.

Pažangios gamyklos: 2017 m. gegužės mėn. pradėtas projektas „Pažangios gamyklos naujosiose ES valstybėse narėse“, EP vardu valdomas Komisijos CONNECT GD. Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvos kontekste jį įgyvendinant prisidedama prie Europoje kuriamo Skaitmeninių inovacijų centrų (SIC) tinklo.

Robotika: robotika – tai robotų ir juos valdančių kompiuterinių sistemų projektavimas, gamyba, valdymas ir naudojimas. Robotika – greitai besivystanti rinka, kurioje gausu pasikeitimų dėl naujų produktų sukūrimo ir esamų tobulinimo labai įvairiose srityse, pavyzdžiui, gamybos, paieškos, gelbėjimo ir susigrąžinimo, patikros ir stebėjimo, chirurgijos, sveikatos priežiūros, namų ir automobilių, transporto ir logistikos, žemės ūkio ir kt. srityse.

SAE: tikslas „pažangus visur ir visada“ (SAE) – tai iniciatyva, kuria siekiama padėti MVĮ, startuoliams ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms patobulinti produktus ir paslaugas integruojant novatoriškas skaitmenines technologijas.

SIC: skaitmeninių inovacijų centrai.

Sistemų integravimas: tai procesas, kurio metu ar kurio viename iš etapų atskiri posistemiai ar komponentai sujungiami į vieną didelę sistemą.

Veiksmų programa (programa): programa, kurioje nustatomi valstybės narės prioritetai ir konkretūs tikslai ir aprašoma, kaip siekiant finansuoti projektus nustatytu laikotarpiu (paprastai 7 metų) bus naudojamas finansavimas (ES ir nacionalinis viešojo ir privačiojo sektorių bendras finansavimas). Programos projektai turi prisidėti įgyvendinant tam tikrą skaičių tikslų, kurie ES lygmeniu yra nurodomi programos prioritetinėje kryptyje. Programa gali būti finansuojama iš ERPF, SF ir (arba) ESF. Valstybė narė parengia programą ir Komisija turi ją patvirtinti prieš atliekant bet kokius mokėjimus iš ES biudžeto. Programos gali būti keičiamos jų programavimo laikotarpiu tik jei abi šalys dėl to susitaria.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Europos Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II audito kolegija, atsakinga už investicijų sanglaudai, augimui ir įtraukčiai išlaidų sritis. Auditui vadovavo Audito Rūmų narė Iliana Ivanova, jai padėjo kabineto vadovas Mihail Stefanov ir kabineto atašė James Verity, pagrindinis vadybininkas Niels‑Erik Brokopp, užduoties vadovas Paolo Pesce, užduoties vadovo pavaduotojas Rafal Gorajski, auditoriai Dieter Böckems, Mariya Byalkova, Francisco Carretero Llorente, Zuzana Gullova, Kristina Maksinen, Janka Nagy‑Babos, Rene Reiterer ir Nikolaos Zompolas.

Dėl COVID-19 pandemijos ir griežtų izoliacijos sąlygų audito grupės nuotrauka negalėjo būti pateikta.

Galinės išnašos

¹ Daugiau informacijos apie įvairias ketvirtosios pramonės revoliucijos sudėtines dalis pateikta žodynėlyje.

² Pavyzdžiui, PwC „Opportunities and Challenges of the industrial internet“ (2015 m.) ir Boston Consulting Group „The future of productivity and growth in manufacturing industries“ (2015 m.).

³ Europos investicijų bankas „Who is prepared for the new digital age? – Evidence from the EUB Investment Survey“ (2020 m. vasario mėn.).

⁴ https://ec.europa.eu/growth/industry/policy/advanced-technologies_en

⁵ Europos Komisija (2017 m.), „Roundtable on Digitising European Industry: Working Group 1 - Digital Innovation Hubs“, 4 p.

⁶ https://ec.europa.eu/growth/smes_en

⁷ Europos investicijų bankas „Financing the digitalisation of small and medium-sized enterprises: The enabling role of digital innovation hubs“. 2019 m. lapkričio 14 d.

⁸ EIB išlaidos IRT skirstomos į dvi dalis: įprastinės išlaidos įrangai, jungtims ir kt.; ir išlaidos skaitmeniniams „optimizavimo ir transformacijos“ projektams.

⁹ IDC Market Perspective Report “COVID-19 Impact on European ICT Markets – Mid-March 2020 View”.

¹⁰ Europos Komisija, COM(2010) 245 final/2, „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, Briuselis, 2010 08 28.

¹¹ Europos Komisija, COM(2015) 192 final „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“, Briuselis, 2015 05 06.

¹² Europos Sąjungos Taryba (2015 m.), 9340/15, Tarybos išvados dėl Europos pramonės skaitmeninės pertvarkos, 2015 05 29.

¹³ Europos Komisija (2016 m.), COM(2016) 180 final „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“, Briuselis, 2016 04 19.

¹⁴ SESV, 6 straipsnis.

¹⁵ COM(2018) 434 Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymas dėl reglamento dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo.

¹⁶ https://www.consilium.europa.eu/media/43 384/roadmap-for-recovery-final-2020 4 21.pdf

¹⁷ Daugiau informacijos apie indeksui sudaryti naudotą metodiką pateikta https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/desi

¹⁸ Tarptautinis skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas 2018 m., SMART(2017) 0052 galutinė ataskaita. ISBN 978–92-79–85 699–0.

¹⁹ https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/countries-performance-digitisation

²⁰ https://ec.europa.eu/futurium/en/implementing-digitising-european-industry-actions/national-initiatives-digitising-industry

²¹ https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/workshop-monitoring-progress-national-initiatives-digitising-industry

²² Daugiau informacijos apie viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę pateikta mūsų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 09/2018 „Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ES: daug trūkumų ir ribota nauda“.

²³ Specialioji ataskaita Nr. 05/2017 „Jaunimo nedarbas – ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politikas?“, 78 ir 159 dalys.

²⁴ Study on Monitoring Progress in National Initiatives on Digitising Industry, Contract SMART 2018/0002.

²⁵ https://www.bundesregierung.de/breg-en/issues/umsetzungsstrategie-digital-1 679 944

²⁶ 2016 m. panaši koncepcija įdiegta kaimo plėtros programose: 2016 m. lapkričio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1997, kuriuo dėl kaimo plėtros programų pakeitimo ir veiksmų, kuriais remiama trečiųjų šalių piliečių integracija, stebėsenos iš dalies keičiamas ir ištaisomas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 808/2014. Ši sistema suteikė Komisijai galimybę nustatyti veiksmus, kurie galėtų padėti integruoti trečiųjų šalių piliečius.

²⁷ COM(2018) 375 final. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės

²⁸ European Digital Innovation Hubs in Digital Europe Programme, darbinio dokumento projektas, 2019 11 12.

²⁹ Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija.

³⁰ https://www.mittelstand-digital.de/

³¹ https://www.de-hub.de/

³² https://www.gov.pl/web/rozwoj/przemysl-4-0

³³ http://www.adma.ec/

³⁴ Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 12/2018 „Plačiajuostis ryšys ES valstybėse narėse – nepaisant pažangos, bus pasiekti ne visi strategijos „Europa 2020“ tikslai“.

³⁵ Išsamesnė informacija apie šiuos veiksmus pateikiama Komisijos svetainėje: https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/free-flow-non-personal-data.

³⁶ 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1807 dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų.

³⁷ 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo 2019/1024/EU (Atvirųjų duomenų direktyva).

³⁸ Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos duomenų strategija“. COM(2020) 66 final, 2020 02 19.

³⁹ Atsakomybės ir naujų technologijų ekspertų grupė (2018 m. birželio mėn.).

⁴⁰ Liability for Artificial Intelligence and other emerging digital technologies, ISBN 978–92-76–12 959–2.

⁴¹ Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaita dėl dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir robotikos poveikio saugai ir atsakomybei. COM(2020) 64 final, 2020 02 19.

⁴² https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/public-consultation-safety-apps-and-other-non-embedded-software

⁴³ Study on Safety of non-embedded software; Service, data access, and legal issues of advanced robots, autonomous, connected, and AI-based vehicles and systems. ISBN 978–92-79–99 495–1 ir ISBN 978–92-79–99 496–8.

⁴⁴ Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, COM(2010) 245 final/2, 2010 8 28, patvirtintas 2012 m. Komisijos komunikatu Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė. Skaitmeninėmis technologijomis grindžiamas Europos augimas“, COM(2012) 784, 2012 12 18.

⁴⁵ Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“, COM(2016) 587 ir Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SWD(2016) 300.

⁴⁶ Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 12/2018 85 dalis ir 5 rekomendacija.

⁴⁷ Eurostatas (isoc_ci_it_en2).

⁴⁸ Kompetencijos centrai – bendradarbiaujantys subjektai, kuriuose dirba aukštos kvalifikacijos mokslininkai. Jie vykdo pramonei naudingus kryptingus mokslinius tyrimus.

⁴⁹ https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/digital-skills-jobs-coalition.

⁵⁰ Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“. COM(2016) 381 final.

⁵¹ https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/digital-opportunity-traineeships-boosting-digital-skills-job.

⁵² Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano. COM(2018) 22 final.

⁵³ ECB 2019 m. lapkričio 8 d. pagrindinis valiutos keitimo kursas.

⁵⁴ ECB 2019 m. birželio 27 d. pagrindinis valiutos keitimo kursas (4,2515).

⁵⁵ ECB 2019 m. birželio 28 d. pagrindinis valiutos keitimo kursas (4,2496).

⁵⁶ 2018 / 2019 m. metinė ataskaita dėl MVĮ. ISBN 978–92-9202–641-7.

⁵⁷ 500 mln. EUR skaitmeninių inovacijų centrams, taip pat maždaug 5 mlrd. EUR investicija į lyderystę skaitmeninių technologijų srityje pagal programą „Horizontas 2020“, mezgant partnerystės ryšius, kuriant platformas ir skiriant dėmesio prioritetinėms sritims.

⁵⁸ Žr. COM(2018) 375 final, ypač jo 4 ir 11 straipsnius; COM(2018) 372 final, ypač jo 2 straipsnį.

⁵⁹ Žr., pavyzdžiui, https://ec.europa.eu/regional_policy/en/policy/how/priorities/digital-age ir https://s3platform.jrc.ec.europa.eu/-/mapping-eu-investments-in-ict-description-of-an-online-tool-and-initial-observations?inheritRedirect=true&redirect=%2Fdigital-agenda-and-ict.

⁶⁰ 2018–2020 m. darbo programa, https://ec.europa.eu/research/participants/data/ref/h2020/wp/2018-2020/main/h2020-wp1820-leit-ict_en.pdf, ypač p.10 ir toliau.

⁶¹ Remiantis specialiu stebėjimo tyrimu, kuris turi būti paskelbtas 2020 m., preliminari visa EPS iniciatyvų finansavimo valstybėse narėse suma 2019 m. siekė maždaug 3,26 mlrd. EUR. Ši suma neapima išimtinai finansinės paramos mechanizmų, tokių kaip mokesčių paskatos ir amortizacijos schemos, nes juos sunku palyginti ir trūksta skaidrumo. Į 3,26 mlrd. EUR sumą taip pat neįtrauktos mažiausios iniciatyvos ir iniciatyvos, pagal kurias vykdomi ne vien skaitmeninimo projektai, nes duomenys nebuvo suskirstyti taip, kad tokiais atvejais galėtume atskirti skaitmeninimo biudžetą.

Tvarkaraštis

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2020 m.

Europos Audito Rūmų (EAR) pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis EAR turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. EAR nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote išsiaiškinti papildomas teises, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, EAR darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, EAR pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. EAR jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.