Biologinė įvairovė žemės ūkio paskirties žemėje: BŽŪP indėlis nesustabdė padėties blogėjimo

Santrauka

I

Europoje daug įvairių žemės ūkio paskirties žemėje gyvenančių rūšių (vadinamoji žemės ūkio paskirties žemės biologinė įvairovė) daugelį metų nyksta. Pavyzdžiui, nuo 1990 m. žemės ūkio paskirties žemėje gyvenančių paukščių ir pievų drugių populiacijos sumažėjo daugiau kaip 30 %.

II

2011 m. Komisija priėmė ES biologinės įvairovės strategiją, siekdama iki 2020 m. sustabdyti ES biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų prastėjimą, taip pat, kiek įmanoma, jas atkurti. Visų pirma, ji įsipareigojo padidinti žemės ūkio ir miškininkystės indėlį išlaikant ir praturtinant biologinę įvairovę. Tokį įsipareigojimą ji prisiėmė atsižvelgdama į tarptautinį įsipareigojimą siekti šio tikslo, nustatytą visoms valstybėms narėms ir pačiai ES ratifikavus Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją.

III

2014–2020 m. laikotarpiu Komisija planavo su biologine įvairove susijusiems klausimams išleisti 8,1 % ES biudžeto (86 milijardus eurų), 77 % šios sumos (66 milijardus eurų) skiriant iš bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto. ES vaidmuo saugant ir turtinant žemės ūkio paskirties žemės biologinę įvairovę yra itin svarbus, nes ES, priimdama teisės aktus, nustato aplinkos standartus ir bendrai finansuoja didžiąją dalį valstybių narių žemės ūkio išlaidų.

IV

Šio audito tikslas buvo įvertinti BŽŪP indėlį išlaikant ir praturtinant biologinę įvairovę. Išnagrinėjome, kokias pastangas ES dėjo, kad pasiektų savo 2020 m. biologinės įvairovės tikslus, ir teikiame rekomendacijas, kurios turėtų būti įtrauktos rengiant dabartinius teisės aktus dėl 2021–2027 m. BŽŪP ir įgyvendinant naująją ES biologinės įvairovės strategiją po 2020 m.

V

Vertinome, ar ES biologinės įvairovės strategija ir 2014–2020 m. BŽŪP teisinis pagrindas buvo parengti taip, kad būtų labiau saugoma biologinė įvairovė. Taip pat nagrinėjome, kaip Komisija stebėjo ir vertino pažangą, padarytą siekiant jos Biologinės įvairovės strategijoje nustatyto žemės ūkio tikslo iki 2020 m. Galiausiai, vertinome, kiek, siekdamos žemės ūkio tikslo iki 2020 m., savo veiksmais prisidėjo ES ir valstybės narės.

VI

Nustatėme, kad pagal ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. suformuluotus žemės ūkio tikslus ir veiksmus sunku įvertinti padarytą pažangą. Taip pat nustatėme, kad ES įgyvendinama politika ir strategijos nepakankamai suderintos tarpusavyje, todėl, be kita ko, jomis nesprendžiama genetinės įvairovės nykimo problema. Užbaigiant, nustatėme, kad Komisija nepatikimai stebi BŽŪP išlaidas, susijusias su biologine įvairove.

VII

Tais atvejais, kai BŽŪP tiesioginių išmokų (70 % ES žemės ūkio srities išlaidų) poveikis žemės ūkio paskirties žemės biologinei įvairovei žinomas, jis yra ribotas. Kai kurie reikalavimai tiesioginėms išmokoms gauti, ypač žalinimo ir kompleksinės paramos, gali padėti pagerinti biologinę įvairovę, tačiau Komisija ir valstybės narės pirmenybę teikė mažo poveikio priemonėms. ES kaimo plėtros priemonių galimybės išlaikyti ir praturtinti biologinę įvairovę yra didesnės nei tiesioginių išmokų. Vis dėlto valstybės narės palyginti retai naudojasi didelio poveikio kaimo plėtros priemonėmis, tokiomis kaip rezultatais grindžiamos ir „tamsiai žalios“ schemos.

VIII

Rekomenduojame Komisijai:

1. geriau koordinuoti ES biologinės įvairovės strategiją po 2020 m. bei patobulinti jos struktūrą, taigi ir atidžiau stebėti išlaidas;
2. sustiprinti tiesioginių išmokų indėlį į žemės ūkio paskirties žemės biologinę įvairovę ir
3. padidinti kaimo plėtros indėlį išsaugant žemės ūkio paskirties žemės biologinę įvairovę ir
4. nustatyti patikimus rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinamas BŽŪP poveikis žemės ūkio paskirties žemės biologinei įvairovei.

Įžanga

Nykstanti žemės ūkio paskirties žemės biologinė įvairovė – didžiulė grėsmė

01

Visuotinio biologinės įvairovės nykimo problema plačiai pripažįstama. 2019 m. Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (IPBES) įspėjo, kad nykimo rodikliai yra tokie, kokių dar niekada nebuvo, – šiuo metu išnykimas gresia maždaug milijonui gyvūnų ir augalų rūšių visame pasaulyje¹. 2020 m. sausio mėn. Pasaulio ekonomikos forumas biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų irimą įvardijo kaip vieną iš penkių didžiausių grėsmių pasauliui², tiek pagal tikėtinumą, tiek pagal daromą poveikį.

02

2019 m. Europos aplinkos agentūros (EAA)³ parengtoje aplinkos būklės ataskaitoje nustatyta, kad žemės ūkio veiklos intensyvinimas tebėra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų irimą Europoje. Daugelyje Europos regionų šios veiklos intensyvinimas ankstesnįjį įvairų kraštovaizdį, kurį sudarė daug nedidelio ploto laukų ir buveinių, pavertė ištisu, vienodu žemės plotu, tvarkomu didelėmis mašinomis ir naudojant kur kas mažiau darbo jėgos (žr. 1 diagramą). Dėl to pradėjo nykti natūralios augmenijos gausa ir įvairovė, o kartu – ir gyvūnai⁴. 2017 m. Vokietijoje atlikus tyrimą, kuriuo siekta įvertinti visą vabzdžių biomasę (63-ose gamtos apsaugos teritorijose buvo išdėliotos gaudyklės) ir gauti informacijos apie vietos rūšių būklę ir tendencijas, apskaičiuota, kad per 27 metus skraidančių vabzdžių biomasė pereinamaisiais metų laikais yra sumažėjusi 76 %, o vidurvasariais – 82 %⁵. Nors šioje ataskaitoje pateiktu kiekybiniu įvertinimu abejojama, išvada dėl bendros tendencijos patvirtinta ir kitais tyrimais⁶.

03

Žemės ūkio paskirties žemės paukščių populiacijos laikomos geru žemės ūkio paskirties žemės biologinės įvairovės pokyčių rodikliu, nes paukščiai atlieka labai svarbų vaidmenį maisto grandinėje ir yra sutinkami daugelyje įvairių buveinių. Visai neseniai paskelbtas suvestinis paukščių populiacijos indeksas rodo, kad nuo 1990 m. paukščių rūšys nyksta; didžiausią nuostabą kelia tai, kad pagal ES žemės naudmenose gyvenančių paukščių indeksą (ŽNGPI) 39 rūšių, gyvenančių žemės ūkio paskirties žemėje, populiacijos sumažėjo 34 %. Tuo pačiu laikotarpiu miško paukščių indeksas padidėjo 0,1 % – tai reiškia, kad žemės ūkio veikla yra akivaizdus biologinės įvairovės nykimą skatinantis veiksnys (žr. 2 diagramą).

04

Drugiai, kaip ir paukščiai, gyvena ne vienoje buveinėje ir greitai reaguoja į aplinkos sąlygų pokyčius. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, pridedamame prie Biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūros, teigiama, kad drugiai atspindi ir daugelio kitų vabzdžių padėtį⁷. Naujausias Europos pievų drugių indeksas parengtas 2017 m. Indeksas rodo, kad nuo 1990 m. bendri 17-os labiausiai paplitusių drugių rūšių skaičiai sumažėjo 39 %, ir tai reiškia, kad žolynų biologinė įvairovė labai stipriai nyksta (žr. 3 diagramą), nors nuo 2013 m. padėtis stabilizavosi. Rengiant naujausius su drugių stebėjimu susijusius duomenis prisidėjo 14 valstybių narių⁸.

05

„Natura 2000“ yra retų ir nykstančių rūšių pagrindinių veisimosi ir poilsio plotų, taip pat kai kurių retų rūšių natūralių buveinių tinklas ES. Naujausiame tinklo „Natura 2000“ ir susijusių Buveinių ir Paukščių direktyvų ataskaitų teikimo cikle, kuriame vertinama ES svarbių rūšių ir buveinių padėtis 2013–2018 m., nurodyta, kad, palyginti su 2007–2012 m., padėtis pablogėjo, – „nepatenkinamos“ apsaugos būklės buveinių dalis išaugo nuo 69 iki 72 %⁹. 2019 m. EAA savo ataskaitoje nurodė¹⁰, kad žemės ūkis daro didžiausią įtaką tinklo „Natura 2000“ saugomoms pievų buveinėms (žr. 4 diagramą).

06

Biologinės įvairovės situacija Europoje nėra vienoda, todėl valstybės narės susiduria su skirtingais iššūkiais. Pavyzdžiui, atlikus kai kuriuos tyrimus padaryta išvada, kad Bulgarijoje ir Rumunijoje, kur biologinė įvairovė visuotinai tebelaikoma gausia (dėl, be kita ko, tradiciškesnių neintensyviojo ūkininkavimo metodų ir mažesnių ūkių), užtenka išlaikyti esamą biologinės įvairovės būklę¹¹. Mokslininkai mano, kad kitose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Vokietijoje, kur intensyvusis ūkininkavimas dažnesnis, biologinę įvairovę būtina atkurti tose teritorijose, kur rūšys ir gausios natūralios buveinės per pastaruosius dešimtmečius išnyko¹².

07

2020 m. kovo mėn. Komisija paskelbė BŽŪP poveikio buveinėms, kraštovaizdžiams ir biologinei įvairovei vertinimo ataskaitą¹³. Remiantis vertinimu, bendro poveikio vertinimo atlikti nebuvo įmanoma dėl to, kad trūko tinkamų stebėjimo duomenų. Vertinime daroma išvada, kad valstybės narės nepakankamai išnaudojo turimas BŽŪP priemones, kad apsaugotų pusiau natūralius elementus, visų pirma žolynus, arba kad užtikrintų, kad už visas pusiau natūralias buveines, kuriose galima ūkininkauti, būtų galima gauti tiesiogines išmokas. Taip pat nustatyta, kad valstybės narės galėjo panaudoti daugiau įvairių BŽŪP priemonių, kad paremtų žemės ūkio ir biologinės įvairovės sambūvį. Be to, agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonių (AAKP), kurias įgyvendinant teikiama parama intensyviosios žemdirbystės ūkiams, struktūra ir finansavimas nėra pakankamai patrauklūs, kad prisidėtų prie būtinų valdymo pokyčių, dėl kurių pagerėtų su biologine įvairove susiję veiklos rezultatai.

08

BŽŪP poveikis žemės ūkio paskirties žemės biologinei įvairovei visoje ES nėra žinomas. Tačiau 2019 m. paskelbtame tyrime¹⁴ dėl padėties Čekijoje pateikta įrodymų, kad nuo 2004 m., kai šalis įstojo į ES, žemės ūkis akivaizdžiai suintensyvėjo ir kad nuo tada sumažėjo žemės ūkio paskirties žemėje gyvenančių paukščių populiacijos. Be to, Danijos ūkininkų asociacija nustatė, kad staigus vabzdžių populiacijų nykimas, 2017 m. (žr. 02 dalį) ir 2019 m.¹⁵ aprašytas dviejuose Vokietijoje atliktuose tyrimuose, labiausiai buvo susijęs su tuo, kad 2009 m. iš BŽŪP taisyklių buvo išbraukta privalomojo žemės atidėjimo sąlyga¹⁶. Europos ekonominė bendrija žemės atidėjimo priemonę nustatė 1988 m., taip siekdama sumažinti didelį ir daug kainuojantį Europoje užauginamą perteklių, taikant BŽŪP garantuotųjų kainų sistemą, ir gauti aplinkosauginės naudos. Ūkininkų buvo reikalaujama dalyje savo žemės nevykdyti intensyvios auginimo veiklos.

Tarptautiniai ir ES veiksmai siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą

09

1992 ir 1993 m. ES ir kiekviena valstybė narė pasirašė Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją (BĮK). 1993 m. Europos Vadovų Taryba (toliau – Taryba) patvirtino BĮK¹⁷. Visos BĮK šalys, įskaitant ES ir jos valstybes nares, 2010 m. įsipareigojo siekti Aičio biologinės įvairovės tikslų, kuriais laikotarpiui iki 2020 m. nustatyta visuotinė programa dėl prioritetinių veiksmų biologinės įvairovės srityje. Pagrindinio koordinavimo mechanizmo funkciją ES atlieka Tarybos Tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupė (biologinė įvairovė). Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. ir jos 17 tikslų (DVT), kuriuos 2015 m. priėmė JT, biologinei įvairovei taip pat suteikė naują postūmį. 5 diagramoje pateikiami pagrindiniai su žemės ūkio paskirties žemės biologine įvairove susiję Aičio tikslai ir DVT.

10

Kad įgyvendintų savo įsipareigojimus pagal BĮK, 1998 m. Komisija priėmė Komunikatą dėl Europos biologinės įvairovės strategijos. 2001 m. ji paskelbė savo pirmąjį veiksmų planą, jį 2006 m. atnaujino ir tuomet 2011 m. pakeitė ES biologinės įvairovės strategija laikotarpiui iki 2020 m. Taryba (2011 m.)¹⁸ ir Europos Parlamentas (2012 m.)¹⁹ pritarė strategijai, pagal kurią nustatyti šeši tikslai. 3 tikslu daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų padidintas žemės ūkio ir miškininkystės indėlis išlaikant ir praturtinant biologinę įvairovę. 3a tiksle (žemės ūkio tiksle) numatytas bendras įsipareigojimas, trys veiksmai ir penki poveiksmiai (žr. 6 diagramą).

11

Komisijoje visa atsakomybė už aplinkos srities teisės aktų ir politikos siūlymą ir įgyvendinimą tenka Aplinkos generaliniam direktoratui (ENV GD). Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (AGRI GD) sprendžia su žemės ūkio srities teisės aktais ir politika susijusius klausimus. Valstybių narių reikalaujama stiprinti ir stebėti pastangas, kad būtų pasiektas tikslas.

12

Kadangi dabartinės biologinės įvairovės strategijos galiojimas šiais metais baigsis, Komisija, priimdama savo Europos žaliąjį kursą, paskelbė, kad yra numačiusi paskelbti naują strategiją laikotarpiui iki 2030 m. Naujoji strategija paskelbta 2020 m. gegužės mėn. Joje išdėstyti bendrieji principai ir padedamas pagrindas BĮK šalių konferencijai (COP 15). Siekdama suteikti naujajai strategijai praktinį pavidalą, Komisija planuoja 2021 m. paskelbti tolesnius veiksmus ir priemones.

13

ES, priimdama ES teisės aktus ir finansiškai remdama žemės ūkio sektorių, nustato aplinkosaugos ir žemės ūkio standartus. Komisija informavo, kad 2014–2020 m. biologinei įvairovei skyrė 8,1 % ES biudžeto (86 milijardus eurų). Savo 2020 m. biudžeto sąmatoje ji mini, kad per visą 2014–2020 m. laikotarpį biologinei įvairovei iš bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto skirtas finansavimas sieks 66 milijardus eurų (77 % biologinei įvairovei skirtų išlaidų). 

Audito apimtis ir metodas

14

Šio audito tikslas buvo įvertinti BŽŪP vaidmenį išlaikant ir praturtinant biologinę įvairovę pagal ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. 3a tikslą. Šią temą pasirinkome dėl labai aukštų biologinės įvairovės nykimo rodiklių Europoje, dėl to, kad žemės ūkis labai prisideda prie šio nykimo, dėl didelės ES biudžeto dalies, kuri atitenka BŽŪP, ir naujausių neigiamų vertinimų, susijusių su tuo, kaip ES įgyvendinama strategija, visų pirma žemės ūkio tikslas. Ši specialioji ataskaita papildo mūsų specialiąją ataskaitą dėl tinklo „Natura 2000“²⁰.

15

Mūsų tikslas buvo pateikti rekomendacijas, kurios būtų įtrauktos į šiuo metu rengiamus teisės aktus dėl 2021–2027 m. BŽŪP, į naująją ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m. ir į COP 15 diskusijas bei sprendimų priėmimo procesą. Į audito apimtį nebuvo įtrauktas naujosios strategijos turinys, taip pat nebuvo tikrinama, kokią pažangą ES padarė vykdydama savo tarptautinius įsipareigojimus biologinės įvairovės srityje. Į audito apimtį neįtraukti apdulkintojai, nes šia tema paskelbsime atskirą ataskaitą. Apskaičiuotas metinis tiesioginis vabzdžių apdulkintojų indėlis į Europos žemės ūkį – 15 milijardų eurų²¹.

16

Į auditą įtraukta ES veiksmų, kuriais siekiama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ES žemės ūkio paskirties žemėje, struktūra, įgyvendinimas, rezultatai ir stebėjimas. Daugiausia dėmesio skyrėme su žemės ūkiu susijusiems ES ir nacionalinių biologinės įvairovės strategijų komponentams, taip pat jų įgyvendinimui taikant įvairias priemones, ypač BŽŪP. Visų pirma gilinomės į dabartinį programavimo laikotarpį (2014–2020 m.), nors, siekdami palyginti, taip pat nagrinėjome ankstesniojo laikotarpio (2007–2013 m.) analogiškų BŽŪP priemonių struktūrą, įgyvendinimą ir rezultatus. Galiausiai, atsižvelgėme į Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su BŽŪP po 2020 m.

17

Pagrindinis audito klausimas buvo: „Ar BŽŪP indėlis išlaikant ir praturtinant biologinę įvairovę buvo teigiamas?“ Siekdami atsakyti į šį klausimą vertinome:

• ar ES savo Biologinės įvairovės strategiją ir 2014–2020 m. BŽŪP teisinį pagrindą parengė taip, kad labiau apsaugotų biologinę įvairovę, ir kaip Komisija stebėjo ir vertino pažangą, padarytą siekiant jos Biologinės įvairovės strategijoje nustatyto žemės ūkio tikslo iki 2020 m.;
• ar tiesioginės išmokos turėjo matomą teigiamą poveikį 2014–2020 m. BŽŪP laikotarpiu ir
• ar 2014–2020 m. įgyvendinant BŽŪP kaimo plėtros veiksmus, visų pirma AAKP, dėmesys buvo sutelktas į biologinę įvairovę.

18

Surinkome audito įrodymus šiais būdais:

• peržiūrėjome duomenis ir dokumentus, įskaitant mokslinius, strateginius, teisėkūros, politinius ir rekomendacinius dokumentus, susijusius su žemės ūkio paskirties žemės biologine įvairove Europos Sąjungoje ir į imtį patekusiose valstybėse narėse ir regionuose;
• dalyvavome pokalbiuose su penkių Komisijos generalinių direktoratų (Žemės ūkio ir kaimo plėtros, Aplinkos, Eurostato, Jungtinio tyrimų centro, Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD) ir Europos aplinkos agentūros darbuotojais, taip pat NVO („BirdLife Europe“, „COPA-COGECA“, „IEEP Brussels“, „Eurogroup for Animals“), nacionalinių bei regioninių institucijų, ūkininkų organizacijų ir kitų subjektų atstovais;
• surengėme vizitus į penkias skirtingo biologinės įvairovės, žemės ūkio ir kraštovaizdžio profilio valstybes nares (Airiją, Kiprą, Lenkiją, Rumuniją ir Vokietiją);
• apsilankėme ūkiuose ir diskutavome su 78 ūkininkais iš 14 valstybių narių (žr. I priedą);
• atlikome nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų apklausą dar devyniose valstybėse narėse / regionuose (daugiau informacijos rasite I priede).

Be to, 2019 m. spalio mėn. surengėme grupinę diskusiją dėl žemės ūkio paskirties žemės biologinės įvairovės su mokslo, politikos ir administravimo srities ekspertais šiuo klausimu. Suburta grupė padėjo mums patikrinti ir patikslinti per auditą nustatytus faktus. Diskusiją stebėjo AGRI GD ir ENV GD darbuotojai.

Pastabos

ES biologinės įvairovės strategijos struktūros, jos suderinimo su BŽŪP ir stebėjimo spragos

19

Nagrinėjome, ar ES biologinės įvairovės strategijoje nustatytas žemės ūkio tikslas iki 2020 m. yra konkretus, išmatuojamas, pasiekiamas, aktualus, per nustatytą laiką įvykdytinas ir ar ES veiksmais jo laikomasi. Taip pat tikrinome, ar su BŽŪP susiję 2014–2020 m. laikotarpio teisės aktai dera su ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m. ir su nacionalinėmis iniciatyvomis, taip pat ar Komisijos teikiama informacija apie stebimas išlaidas, susijusias su ES biologine įvairove, yra patikima.

Siekiant 3a tikslo ES biologinės įvairovės strategijai trūksta griežtumo, o atitinkami rodikliai rodo esant trūkumų

20

Kaip matyti iš 6 diagramos, ES strategiją sudaro tikslai ir veiksmai. Ši strategija buvo priimta dešimties metų laikotarpiui, o ES biudžetui ir žemės ūkio politikos programai taikomas septynerių metų politikos ciklas. 2011 m. poveikio vertinime, pridėtame prie Komisijos parengtos ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m., buvo teigiama, kad „orientacinis“ (3a) žemės ūkio tikslas „į rengiamą BŽŪP reformą turėtų būti perkeltas nustatant labai konkrečias sąlygas, kad būtų pasiektas biologinės įvairovės tikslas iki 2020 m.“²². 2014–2020 m. BŽŪP priemonių veiksmingumas vertinamas atsižvelgiant į tris tikslus, įskaitant tvarų gamtos išteklių valdymą ir kovos su klimato kaita veiksmus, daugiausia dėmesio skiriant šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio mažinimui, biologinei įvairovei, dirvožemiui ir vandeniui²³.

21

Komisija savo 2015 m. atliktoje Biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūroje teigė, kad nepadaryta jokios reikšmingos pažangos, visų pirma siekiant 3 tikslo dėl žemės ūkio (3a tikslas) ir miškininkystės (3b tikslas), ir kad reikia dėti „daugiau pastangų“, kad būtų laikomasi nustatytų terminų (žr. 8 diagramą). Naujausiais moksliniais duomenimis²⁴ taip pat patvirtinama tai, kas nurodyta 03–05 dalyse, – kad nuo 2015 m. siekiant 3 tikslo nebuvo padaryta apskritai jokios išmatuojamos pažangos ir kad iki 2020 m. jis nebus pasiektas.

22

2018 m. Komisija pateikė savo BŽŪP pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų laikotarpiui po 2020 m. Vienas iš devynių konkrečių BŽŪP tikslų – prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos, geresnių ekosisteminių paslaugų ir buveinių bei kraštovaizdžių išsaugojimo²⁵. Dėl audito metu galiojusiai naujajai Biologinės įvairovės strategijai iki 2030 m. numatyto tvarkaraščio (bendrieji metmenys parengti 2020 m., o 2021 m. bus parengtas veiksmų planas), rengiant visoje ES taikomas BŽŪP priemones, į naująją strategiją bus sudėtinga atsižvelgti. Tačiau valstybės narės galės ja pasinaudoti, 2021 m. rengdamos savo BŽŪP strateginius planus.

23

Strategijoje iki 2020 m. nustatytas žemės ūkio (3a) tikslas suskirstytas į atskiras veiklos sritis ir turi aiškų terminą; taigi manome, kad jis yra konkretus ir per nustatytą laiką įvykdytinas. Vis dėlto, kalbant apie jo pasiekiamumą ir aktualumą, matomi trūkumai, taip pat jo neįmanoma išreikšti kiekybiškai, todėl galimybės įvertinti, kokia pažanga daroma jo siekiant, yra ribotos. Vietoj to strategijoje numatyta, kad siekiant žemės ūkio tikslo taip pat privaloma prisidėti prie 1 ir 2 tikslų, turinčių siektinas vertes. 1 tikslas susijęs su tinklo „Natura 2000“ teritorijomis ir jį galima išmatuoti. Jame teigiama, kad iki 2020 m. pagal ES gamtos teisės aktus saugomų rūšių ir buveinių vertinimuose turėtų atsispindėti geresnis saugojimas arba užtikrinta ar pagerinta 100 % daugiau buveinių ir 50 % daugiau rūšių būklė. Pagal 2 tikslą, be kita ko, numatytas uždavinys „atkurti ne mažiau kaip 15 % nualintų ekosistemų“. Strategijoje nenurodoma, kaip įvertinti, kad yra pasiektas šis 15 % tikslas, arba žemės ūkio indėlį jo siekiant. Komisija 2020 m. strategijos laikotarpio vidurio peržiūroje teigė, kad vandens telkinių atkūrimo tikslas „tikriausiai“ pasiektas (atkurta 18 %), tačiau nenurodė su jokiomis kitomis ekosistemomis susijusios procentinės dalies.

24

2005 m. Komisija pradėjo kurti „Supaprastintus Europos biologinės įvairovės rodiklius“ (SEBĮR), kad būtų galima įvertinti siekiant ES biologinės įvairovės tikslų padarytą pažangą. Svarbiausi su žemės ūkio tikslu ir (arba) žemės ūkio paskirties žemės biologine įvairove susiję SEBĮR išvardyti II priede. Komisija reguliariai atnaujina penkis iš šių rodiklių, tačiau aštuoni iš jų neatnaujinti šešerius ar dar daugiau metų. Pavyzdžiui, naujausi turimi duomenys apie „galvijų genetinę įvairovę“ atspindi situaciją, buvusią 2005 m., ir apima tik penkias valstybes nares, o „didelės gamtinės vertės ploto“ rodiklis rodo 2006 m. buvusią situaciją. Dėl tokio duomenų trūkumo neįmanoma stebėti pagal visus SEBĮR daromos pažangos. Iš trijų reguliariai atnaujinamų rodiklių matyti arba nepalanki tendencija (agrarinio kraštovaizdžio paukščių, pievų buveinių rodikliai), arba besistabilizuojanti padėtis (drugių rodiklis). Kitų dviejų negalima naudoti norint stebėti tendencijas. Pirmuoju atveju (pagal Europos svarbos rūšių rodiklį) rezultatai buvo iškreipti atlikus pakeitimus metodikoje, o antruoju (pagal azoto balanso rodiklį) paskutiniai turimi duomenys – iš 2015 m.

25

BŽŪP poveikio biologinei įvairovei stebėjimo rodikliai yra aptinkami tarp agrarinės aplinkosaugos rodiklių ir bendroje stebėsenos ir vertinimo sistemoje (BSVS). Pavyzdžiui, siekdama įvertinti žemės ūkio paskirties žemės biologinę įvairovę ES įgyvendinant 2014–2020 m. BŽŪP, Komisija taiko „didelės gamtinės vertės“ (DGV) ūkininkavimo ir žemės ūkio paskirties žemės rodiklius (žr. II priedą). Be to, kad biologinė įvairovė saugoma vykdant neintensyvią žemės ūkio veiklą, DGV ūkininkavimu taip pat siekiama užtikrinti naudą visuomenei ir aplinkai, pavyzdžiui, anglies dioksido saugojimą, švarų vandenį, apsaugą nuo gamtos gaisrų, didesnę genetinę įvairovę ir kultūrinių vertybių apsaugą. Kaip nurodyta II priede, į visus tris rodiklių rinkinius integruotas DGV aspektas.

26

2007–2013 m. bendroje stebėsenos ir vertinimo sistemoje (BSVS) Komisija nustatė tris su DGV susijusius rodiklius. 2014–2020 m. laikotarpiu ji paliko DGV ūkininkavimo rodiklį, kuriuo remiantis matomas ir kontekstas, ir poveikis. Remiantis Komisijos tyrimu, nuo 2017 m. šešios valstybės narės (Čekija, Graikija, Latvija, Malta, Prancūzija ir Rumunija) ir dar 24 Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje esantys ES regionai nenustatė vykdomos DGV ūkininkavimo veiklos ir nepradėjo vykdyti reguliaraus stebėjimo. Naujausiose Komisijai valstybių narių ir regionų pateiktose kaimo plėtros pažangos ataskaitose (2019 m. birželio mėn.) ši situacija patvirtinta: tik dviejuose trečdaliuose ataskaitų pateikiama kiekybinė informacija apie DGV žemės ūkio paskirties žemę. Kai kurios nacionalinės ir regioninės institucijos, pavyzdžiui, Kipre arba Vokietijoje, parengė savo priemones su DGV susijusiems duomenims rinkti. Skirtingų valstybių narių taikomų DGV rodiklio verčių palyginti negalima – jomis perteikiama valstybės narės taikoma apibrėžtis. Komisija neįtraukė DGV rodiklio į BŽŪP po 2020 m. sistemą.

27

Poveikio vertinime²⁶, atliktame prieš Komisijai pateikiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl 2014–2020 m. BŽŪP, pripažinta, kaip svarbu į žemės ūkio sektorių įtraukti su biologine įvairove susijusius klausimus, kad būtų pasiektas Biologinės įvairovės strategijoje nustatytas žemės ūkio tikslas. Vertinime Komisija nurodo, jog didelio indėlio į strategiją ji tikėjosi iš BŽŪP tiesioginių išmokų „žalinimo“ komponento (žr. 51–60 dalis). Komisija ir valstybės narės su žemės ūkio veikla susijusius klausimus pagal ES biologinės įvairovės strategiją dažniausiai sprendžia tiesioginėmis išmokomis (8 veiksmas) ir kaimo plėtros programomis (9 veiksmas) (žr. 9 diagramą).

Nėra parengta ES strategija dėl genetinės įvairovės išsaugojimo

28

Pagal ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. 10 veiksmą reikalaujama, kad Komisija skatintų išnaudoti AAKP, siekiant išsaugoti genetinę įvairovę, ir svarstytų galimybę parengti su tuo susijusią strategiją (žr. 10 diagramą).

29

Vis vienodesnės maisto gamybos sistemos ir ribota mityba prisidėjo ne vien prie biologinės įvairovės nykimo, tai turi ir kitų nepageidaujamų padarinių²⁷. Mažesni genetiniai ištekliai reiškia mažesnį natūralų atsparumą kenkėjams, ligoms ir dideliems aplinkos pokyčiams²⁸.

30

Komisija, pasitelkdama agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemones ir vykdydama mokslinių tyrimų projektus, ir toliau remia nacionaliniu lygmeniu dedamas pastangas atkurti genetinę įvairovę. Tokios valstybės narės kaip Lenkija, Danija ir Estija parengė nacionalines strategijas arba programas dėl gyvūnų ar augalų genetinės įvairovės. 2016 m. Komisijos užsakytame tyrime rekomenduota ES, atsižvelgiant į jos Biologinės įvairovės strategiją, parengti išsamią strategiją, kuria būtų siekiama išsaugoti ir tvariai naudoti genetinę įvairovę²⁹. Tyrime žemės ūkio veiklos intensyvinimas įvardytas kaip pagrindinis nykimą lemiantis veiksnys, nes jame daugiausia dėmesio skiriama didelio produktyvumo veislėms ir naujiems žemės tvarkymo modeliams (smarkiai sumažėjant ganykloms), dėl kurių išnyksta arba laikomos nykstančiomis ar kritinės būklės beveik 50 % visų Europoje paplitusių gyvulių veislių. Aštuonios iš devynių mūsų apklaustų institucijų pritarė, kad genetinės įvairovės išsaugojimo strategija turėtų būti parengta.

Komisija pervertina biologinei įvairovei skiriamas išlaidas

31

Kasmet Komisija stebi, kiek lėšų ji skiria biologinei įvairovei, tačiau su šiuo klausimu susijusio tikslo neturi. Komisija skelbia su biologinei įvairovei skirtomis lėšomis susijusius skaičius pagal BĮK rengiamose savo ataskaitose ir kasmet – ES bendrojo biudžeto projekte. 2019 ir 2020 m. ES planavo biologinei įvairovei išleisti maždaug 8 % savo bendrojo biudžeto (maždaug 13,5 milijardo eurų per metus). 10,3 milijardo eurų šios sumos kasmet skiriama pagal BŽŪP. Komisija taiko 0, 40 ir 100 % koeficientus, kurie pritaikyti remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtais vadinamaisiais Rio rodikliais. Komisijos šiems koeficientams taikomi kriterijai yra ne tokie konservatyvūs kaip EBPO (žr. 1 lentelę).

32

11 diagramoje pavaizduota, kaip Komisija šiuos koeficientus taiko BŽŪP išlaidoms. Komisija nestebi ir nedengia išlaidų pagal schemas, kurios galėtų turėti neigiamą poveikį žemės ūkio paskirties žemės biologinei įvairovei.

33

Laikydamasi EBPO požiūrio, Komisija taiko 100 % koeficientą kaimo plėtros išlaidoms, skirtoms „biologinės įvairovės atkūrimui, išsaugojimui ir didinimui“ (4A tikslinė sritis), kurios yra konkrečiai susijusios su biologine įvairove. Ji taip pat taiko 100 % koeficientą išlaidoms, susijusioms su „vandentvarkos gerinimu“ (4B tikslinė sritis) ir „dirvožemio erozijos prevencija ir dirvožemio valdymo gerinimu“ (4C tikslinė sritis). Kadangi biologinė įvairovė nėra abiejų šių tikslinių sričių pagrindinis tikslas, jos neatitinka 100 % koeficiento kriterijų.

34

Komisija taiko 40 % koeficientą visoms žalinimo išmokoms, net jei teigiamas jų poveikis žemės ūkio paskirties žemės biologinei įvairovei negali būti aiškiai matomas (žr. 51–60 dalis). Be to, žalinimo reikalavimai paprastai yra nesunkiai įgyvendinami ir iš esmės atitinka įprastą ūkininkavimo praktiką. Savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 21/2017„Žalinimas – sudėtingesnė pajamų rėmimo sistema, aplinkosaugos požiūriu dar neveiksminga“ apskaičiavome, kad ūkininkai žalinimo aspektus nustatė tik 3,5 % ariamosios žemės ploto, t. y. ne daugiau kaip 2 % visos ES žemės ūkio paskirties žemės. Be to, pradėjus taikyti naujus su daugiamečiais žolynais susijusius žalinimo reikalavimus, ūkininkavimo metodai pasikeitė tik 1,5 % ES žemės ūkio paskirties žemės.

35

Kompleksinės paramos aspekto – sankcijų sistemos – poveikis žemės ūkio paskirties žemės biologinei įvairovei kelia tam tikrų problemų ir yra išsamiau aptariamas 41–50 dalyse. Komisija, siekdama atsiskaityti už kompleksinės paramos indėlį, 10 % kitų tiesioginių išmokų komponentų taiko 40 % koeficientą (apie 70 % tiesioginių išmokų, žr. 14 diagramą). Su kompleksinės parama susiję koeficientai netaikomi tokioms kaimo plėtros schemoms kaip finansavimas teritorijoms, kuriose esama gamtinių ar specifinių kliūčių, nes tai žemės ūkio paskirties žemės biologinei įvairovei nėra nė kiek naudingiau nei bazinės išmokos sistema. Taikant kompleksinės paramos koeficientus apskritai galima perdėtai padidinti kompleksinės paramos indėlį.

36

Kipras, Airija ir Vokietija mano, kad Komisijos taikoma metodika nėra tiksli. Todėl Airija ir Vokietija, kurdamos savo biologinės įvairovės stebėjimo sistemas, ja nesinaudojo. Jos abi vykdė tokią pačią moksliniais įrodymais pagrįstą stebėjimo veiklą. Airija, rengdama savo nacionalinių su biologine įvairove susijusių išlaidų peržiūrą (National Biodiversity Expenditure Review), taikė šešis koeficientus (0 %, 5 %, 25 %, 50 %, 75 % ir 100 %).

37

Manome, kad Komisijos apskaičiuoti maždaug 10 milijardų eurų, susiję tik su trijų koeficientų (0 %, 40 % ir 100 %) taikymu, nėra visiškai pagrįsti ar patikimi. Mūsų nustatyti faktai atitinka 2015³⁰ ir 2017 m.³¹ atliktuose nepriklausomuose tyrimuose pateiktus faktus.

Didžioji BŽŪP finansavimo dalis biologinei įvairovei turi nedidelį teigiamą poveikį

38

Nagrinėjome, ar 2014–2020 m. laikotarpiu tiesioginės išmokos, įskaitant žalinimą ir kompleksinę paramą, turėjo išmatuojamą teigiamą poveikį biologinei įvairovei, kaip reikalaujama pagal ES strategijos 8 veiksmą. 8 veiksmas padalytas į du poveiksmius (žr. 12 diagramą).

Didžiąja tiesioginių išmokų dalimi žemės ūkio paskirties žemės biologinė įvairovė nepalaikoma ir nepraturtinama

39

2019 m. tiesioginės išmokos, kurioms skirta 40 milijardų eurų, sudarė daugiau kaip 70 % visų ES žemės ūkio srities išlaidų (žr. 13 diagramą). Tiesioginės pagalbos schemos apima bazinės išmokos schemą³², pagal kurią ūkininkai gali pasinaudoti teisėmis į išmokas proporcingai savo deklaruotam reikalavimus atitinkančiam žemės plotui, vienkartinių išmokų už plotus schemą³³, pagal kurią išmokos taip pat mokamos atsižvelgiant į ūkininkų deklaruojamą reikalavimus atitinkantį plotą, ir žalinimo susitarimus (žr. 51–60 dalis).

40

Remiantis tų valstybių narių institucijų, su kurių atstovais buvome susitikę, nuomone, didelė dauguma ES tiesioginių išmokų schemų neturi išmatuojamo tiesioginio poveikio žemės ūkio paskirties žemės biologinės įvairovei. Remiantis mokslininkų nuomone, savanoriška susietoji parama galėjo turėti neigiamą poveikį. Šis mechanizmas susieja apie 10 % tiesioginėms išmokoms skirto ES biudžeto su konkrečių kultūrinių augalų ar gyvūnų produkcija (žr. 14 diagramą). Taip suteikiama paskata išlaikyti (arba padidinti) remiamos veiklos lygį³⁴.

Kompleksinės paramos sankcijų sistema neturi aiškaus poveikio žemės ūkio paskirties žemės biologinei įvairovei

41

Mokėjimo agentūros, nustačiusios, kad BŽŪP subsidijas gaunantis ūkininkas nesilaiko pagrindinių teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (TANVR) ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartų, turėtų apskritai sumažinti ūkininkui skirtas išmokas 1–5 %. Tačiau reikalavimai ir standartai taikomi ne visiems ES ūkininkams, pavyzdžiui, jie nėra taikomi ūkininkams, dalyvaujantiems smulkiųjų ūkininkų sistemoje. TANVR reikia taikyti, kai taikomi atitinkami teisės aktų (pavyzdžiui, susijusių su tinklu „Natura 2000“, augalų apsaugos produktais ir nitratais) straipsniai, todėl jais pakartojamos galiojančios taisyklės. Teisės aktai, kuriais grindžiami TANVR, taikomi nepriklausomai nuo kompleksinės paramos mechanizmo. Jie taikomi visiems ES ūkininkams, neatsižvelgiant į tai, ar jie prašo BŽŪP subsidijų. Ūkininkams, kurie nevykdo savo įpareigojimų, taip pat gali būti taikomos nuobaudos pagal nacionalinę teisę. Kartais antra nuobauda gali būti didesnė nei pirma.

42

Teisės aktų sistema suteikia valstybėms narėms daugiau lankstumo apibrėžiant GAAB standartų turinį. Taigi tai, kaip valstybė narė pasirenka aplinkosaugos tikslus, ūkių, kuriems taikomi GAAB standartai, apibrėžtį, būdus, kaip ūkiai turėtų taikyti standartą ir kaip nacionalinės institucijos turėtų tikrinti atitiktį, nulemia standartų vertę biologinei įvairovei. Daugeliu atvejų mokėjimo agentūros patikrina 1–2 % ūkių, kuriems taikomi konkretūs GAAB standartai, ir skiria nuobaudas maždaug 1 % patikrintų ūkių. Pavyzdžiui, keturiose iš penkių mūsų aplankytų valstybių narių mokėjimo agentūros nustatė apie 1 milijoną ūkininkų, kuriems taikomos 4 GAAB standarto sąlygos (minimali dirvožemio danga). Jos patikrino apie 16 000 ūkių ir skyrė nuobaudas, susijusias 270 subsidijų išmokų. Daugeliu atvejų taikydamos nuobaudas mokėjimo agentūros išmokas sumažino 1 %.

43

Atlikdami ankstesnį auditą³⁵ pastebėjome, jog valstybėms narėms taikant nuobaudas už pažeidimus esama didelių skirtumų. Nustatėme, kad dėl kai kurių reikalavimų ir standartų pažeidimų rodiklis nesiekė 1 %. Atitinkami TANVR siejami su laukinių paukščių ir natūralių buveinių išsaugojimu, o GAAB standartus sudarė 6 GAAB standartas dėl dirvožemio organinių medžiagų ir 7 GAAB standartas dėl dirvožemio struktūros išlaikymo ir kraštovaizdžio elementų išsaugojimo. Teoriškai visais jais galima prisidėti prie žemės ūkio paskirties žemės biologinės įvairovės (žr. 15 diagramą).

44

Europos Komisija, nustatydama ES biologinės įvairovės strategijos 8b veiksmą, įsipareigojo pagerinti ir supaprastinti su biologine įvairove susijusius GAAB standartus. 2015 m. ji pakeitė kompleksinės paramos struktūrą. Kai kurie GAAB standartai tapo tinkamumo taisyklių dalimi, o kiti buvo pakeisti (žr. 16 diagramą).

45

2013 m. įvykdžius BŽŪP reformą, daugiamečių žolynų priežiūros reikalavimas ir sėjomainai taikomas GAAB standartas iš kompleksinės paramos reikalavimų perkelti į žalinimo reikalavimus. Tai reiškė, kad jie bus taikomi mažesniam ūkininkų skaičiui. Sėjomaina tapo pasėlių įvairinimu (o tai mažiau vertinga biologinės įvairovės atžvilgiu – žr. 54 dalį). Sujungus tam tikrus standartus, jų esmė nepasikeitė: nustačius naują standartą, taikomą dirvožemio organinėms medžiagoms, schema nepatobulėjo, nes dirvožemio organinių medžiagų apsauga į teisinę sistemą įtraukta dar 2005 m., kai pradėta taikyti kompleksinė parama.

46

2014 m. Komisija sutiko su mūsų pateikta rekomendacija įtraukti Vandens pagrindų direktyvą į kompleksinės paramos sąlygas, taip atsižvelgdama į mūsų Specialiąją ataskaitą Nr. 4/2014„ES vandens politikos tikslų integravimas į BŽŪP: iš dalies pasiteisino“. Direktyva vis dar nėra įtraukta į kompleksinės paramos sąlygas, tačiau apie tai jau užsimenama Komisijos pasiūlymuose dėl BŽŪP po 2020 m.

47

Į kompleksinės paramos sistemą įtraukus TANVR komponentą (žr. 41 dalį) ūkininkams nebuvo nustatyta papildoma prievolė išlaikyti ar praturtinti žemės ūkio paskirties žemės biologinę įvairovę. Tačiau jį įtraukus į kompleksinės paramos sistemą užtikrinama nuolatinė šių reikalavimų tikrinimo tvarka, o ūkininkai sužino apie sąlygas, kurių turi laikytis.

48

Kompleksinės paramos sistemoje 1 ir 4–7 GAAB standartai turi daugiausia galimybių siekiant Biologinės įvairovės strategijoje nustatyto žemės ūkio tikslo (žr. 15 diagramą). Tačiau tik viena mūsų aplankyta valstybė narė galėjo pademonstruoti konkretų poveikį – Vokietijos institucijos nurodė, kad pagal 4 GAAB numatyti šienavimo draudimai buvo naudingi perintiems paukščiams, o pagal 5 GAAB numatyta erozijos mažinimo veikla taip pat prisidėta prie biologinės įvairovės skatinimo. Taikant 7 GAAB standartą Vokietijoje saugoma apie du milijonai skirtingų kraštovaizdžio elementų, įskaitant milijoną gyvatvorių ir 150 000 šlapynių. Tai vertinga, turint omenyje, kad pastarąjį šimtmetį gyvatvorės Europoje ilgą laiką nyksta (žr. 1 langelį).

49

Į BSVS įtraukti tik du norint gauti kompleksinę paramą taikomi išdirbio rodikliai³⁷: „hektarų, kuriems taikoma kompleksinė parama, skaičius“ ir „BŽŪP išmokų, kurioms taikoma kompleksinė parama, dalis“. Remiantis EAA duomenimis, naudojamo žemės ūkio paskirties ploto dalis, kuriai taikomos įvairios schemos, rodo aprėptį ir teorinę galimybę padidinti biologinę įvairovę, tačiau nerodo veiksmingumo³⁸. Komisija nėra nustačiusi rezultatų ar poveikio rodiklių, pagal kuriuos būtų galima įvertinti konkretų kompleksinės paramos poveikį žemės ūkio paskirties žemės biologinei įvairovei. Savo 2016 m. atliktame kompleksinės paramos audite³⁹ taip pat padarėme išvadą, kad Komisijai nepakako turimos informacijos, kad būtų galima įvertinti kompleksinės paramos veiksmingumą.

50

Nė viena iš mūsų aplankytų valstybių narių, išskyrus Vokietiją (žr. 48 dalį), nepateikė konkrečios informacijos apie kompleksinės paramos poveikį žemės ūkio paskirties žemės biologinei įvairovei. Atlikus veiklos, kuria skatinama žemės ūkio paskirties žemės biologinė įvairovė, veiksmingumo tyrimus⁴⁰ nenustatyta nei teigiamo, nei neigiamo kompleksinės paramos poveikio. Kai kurie ekspertai kritiškai vertino tai, kad kompleksinės paramos sistemai trūksta ambicingumo, taip pat tai, kad ji netinkama skatinti žemės ūkio paskirties žemės biologinę įvairovę⁴¹.

Žalinimo galimybės padidinti biologinę įvairovę nepakankamai išplėtotos

51

Žalinimą sudaro trys ūkininkavimo metodai, kuriais siekiama duoti naudos aplinkai ir klimatui (žr. 17 diagramą).

52

Žalinimo reikalavimai netaikomi valdoms, priklausančioms smulkiųjų ūkininkų sistemai, arba ūkiams, kurie pagal apibrėžtį laikomi žaliaisiais, pavyzdžiui, ekologinėms valdoms arba valdoms, kurių 75 % sudaro daugiamečiai žolynai. 2015 m. bent vienas žalinimo įpareigojimas buvo taikomas 24 % ES žemės ūkio valdų, sudarančių 73 % visos ES žemės ūkio paskirties žemės⁴². Žalinimo tikslas – teikti atlygį už sėjomainą ir daugiamečių ganyklų apsaugą, žaliąją dangą, ekologinius žemės atidėjimus ir tinklui „Natura 2000“ priklausančias vietoves, kaip reikalaujama pagal ES biologinės įvairovės strategijos 8a veiksmą. Komisija įtraukė visus šiuos elementus į savo 2010 m. komunikatą „BŽŪP artėjant 2020 m.“⁴³. Tačiau ne visi jie buvo įtraukti į poveikio vertinimą arba rengiant 2011 m. pasiūlymą dėl 2014–2020 m. BŽŪP⁴⁴, o tai susilpnino paskesnes derybas (žr. 18 diagramą).

53

Savo 2017 m. specialiojoje ataskaitoje⁴⁵ padarėme išvadą, kad žalinimas turėjo nedidelį išmatuojamą poveikį: vykdant žalinimą tik maždaug 5 % visos ES žemės ūkio paskirties žemės pasikeitė ūkininkavimo praktika, žinios apie pradinę padėtį yra fragmentiškos ir neaišku, kaip, tikimasi, kad žalinimas prisidės siekiant ES biologinės įvairovės tikslų. 2018 m. Komisija, cituodama savo 2017 m. atliktą žalinimo vertinimą⁴⁶, patvirtino⁴⁷, kad valstybės narės ir ūkininkai galėtų veiksmingiau taikyti žalinimo priemones, kad geriau įgyvendintų jomis siekiamus tikslus. Moksliniuose straipsniuose prieita prie panašių išvadų⁴⁸.

54

Pasėlių įvairinimas retai lemia žemės tvarkymo metodų pokyčius⁴⁹. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente⁵⁰ padaryta išvada, kad šia žalinimo priemone aplinkai teikiama mažiausiai naudos.

55

Daugiamečių žolynų išlaikymas ir apsauga yra svarbūs žemės ūkio paskirties žemės biologinei įvairovei, net jei pagrindinis jų tikslas – šalinti anglies dioksidą. Tyrimai rodo⁵¹, kad augalų įvairovės lygis daug aukštesnis ten, kur žolynuose vykdoma neintensyvi ūkininkavimo veikla, pavyzdžiui, kai jie šienaujami tik kartą per metus arba juose gyvuliai ganomi ribotai.

56

Valstybės narės gali leisti arti biologinei įvairovei kenksmingus daugiamečius žolynus. Lenkijoje ūkininkai iš esmės gali paversti tokius žolynus ariamąja žeme, jei nėra viršijama bendra šalies 5 % riba (žr. 17 diagramą). Kad atitiktų daugiamečių žolynų reikalavimą, Vokietijoje ir Airijoje ūkininkai, norėdami arti žemę, turi gauti administracinį leidimą, jie taip pat privalo atsėti žole tokį patį plotą. Nors tyrimai rodo, kad naujai užsėtas žolynas yra mažesnės vertės aplinkos ir biologinės įvairovės požiūriais⁵², tokia praktika yra įprasta: 17 iš 44 mūsų apklaustų žolynus turinčių ūkininkų nuo 2015 m. yra arę ir atsėję dalį savo žolynų.

57

Ūkininkams neleidžiama arti žemės tai atvejais, kai žemė buvo įvardyta kaip aplinkosaugos požiūriu pažeidžiama, kad būtų išsaugotos svarbios biologinės įvairovės plotai arba išlaikyta anglies dioksido sekvestracijos nauda. Valstybėse narėse šią kategoriją sudaro tik maža dalis visų daugiamečių žolynų, daugiausia esančių tinklo „Natura 2000“ teritorijose. 2016 m. daugiamečių žolynų teritorija, kuriai taikomos žalinimo priemonės, siekė 47,7 milijono hektarų, iš jų 7,7 milijono hektarų – tinklo „Natura 2000“ teritorijose esantys aplinkosaugos požiūriu pažeidžiami daugiamečiai žolynai. Remiantis 2018 m. Komisijos duomenimis, tik keturios valstybės narės / regionai (Belgija (Flandrija), Čekija, Latvija ir Liuksemburgas) prie aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamų priskyrė tinklui „Natura 2000“ nepriklausančius daugiamečius žolynus – visas jų plotas siekė mažiau nei 0,3 milijono hektarų.

58

Ekologiniu požiūriu svarbių vietovių galimybės teikti naudą biologinei įvairovei priklauso nuo įgyvendintų EPSV rūšių ir to, kaip ūkininkai jas tvarko. Pagal naujausią Komisijos paskelbtą informaciją (2017 m.) Vokietijos, Lenkijos ir Rumunijos ūkininkai pirmenybę dažniausiai teikia toms priemonėms, kurios, atlikus daugybę mokslinių tyrimų, buvo įvardytos⁵³ kaip mažiausiai naudingos žemės ūkio paskirties žemės biologinei įvairovei, konkrečiai – apsėjimui azotą fiksuojančiais pasėliais ir tarpiniais pasėliais. Situacija Airijoje netipinė – dėl natūralios žolynų gausos žalinimo reikalavimas netaikomas daugiau kaip 95 % ūkininkų. Maždaug 60 % Kipro ūkininkų nusprendė laikytis savo EPSV įpareigojimų pasirinkdami biologinei įvairovei palankų pūdymo plotų variantą, tačiau visoje ES šią priemonę rinkosi mažiau kaip 20 % ūkininkų (žr. 19 diagramą). 2017 m. skirtingose valstybėse narėse ariamosios žemės dalis ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse svyravo nuo 0,2 iki 20 %, o ariamosios žemės ir viso žemės ūkio paskirties ploto santykis taip pat labai skiriasi (žr. 68 ir 69 dalyse pateiktus pavyzdžius).

59

Į BSVS⁵⁴ įtraukti 22 su žalinimu susiję išdirbio ir rezultatų rodikliai. Komisija neturi jokių poveikio rodiklių, pagal kuriuos būtų galima įvertinti žalinimo poveikį žemės ūkio paskirties žemės biologinei įvairovei.

60

Mūsų atlikta apklausa patvirtinami pirmiau pateikti nustatyti faktai. Trečdalis atsakymus pateikusių institucijų manė, kad nė viena dabartinių žalinimo priemonių nepadėjo pagerinti žemės ūkio paskirties žemės biologinės įvairovės. Maždaug pusė šių institucijų teigė, kad rengiant BŽŪP po 2020 m. žalinimo reikalavimus reikia griežtinti – „griežtesnėmis sąlygomis“ bus dar labiau akcentuojama biologinė įvairovė. Į tokią priemonę, kuria ketinama pakeisti žalinimo priemones ir kompleksinę paramą, turėtų būti įtraukti keli TANVR ir 10 GAAB standartų – trimis daugiau nei pagal dabartinę BŽŪP. Komisija taip pat pasiūlė naują priemonę, vadinamąsias „ekologines sistemas“. Valstybės narės privalės sukurti ir pasiūlyti vieną ar kelias ekologines sistemas, apimančias įvairią žemės ūkio veiklą, pavyzdžiui, patobulintą daugiamečių ganyklų ir kraštovaizdžių tvarkymą, maisto medžiagų valdymą, sąlygų gauti maisto ir sukti lizdus sudarymą apdulkintojų rūšims, taip pat ekologinį ūkininkavimą.

Kai kurios kaimo plėtros schemos turi realių galimybių pagerinti žemės ūkio paskirties žemės biologinę įvairovę

61

Išnagrinėjome, ar Komisijos ir valstybių narių vykdoma kaimo plėtros veikla, visų pirma jų naudojamomis agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonėmis, biologinės įvairovės išsaugojimui šiuo metu skiriama daugiau dėmesio, kaip reikalaujama pagal ES strategijos 9 veiksmą (žr. 6 diagramą), ir ar jos poveikis tinkamai stebimas. 9 veiksmas padalytas į du poveiksmius (žr. 20 diagramą).

Agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonės, tinklo „Natura 2000“ ir ekologinio ūkininkavimo priemonės turi daugiausia galimybių išlaikyti arba praturtinti žemės ūkio paskirties žemės biologinę įvairovę

62

Kaimo plėtros programos (KPP), kurias valstybės narės ir regionai parengė 2014–2020 m. bendrai žemės ūkio politikai, turėtų būti įtrauktos priemonės, padedančios spręsti ekonomines, aplinkos ir socialines problemas, nustatytas tose geografinėse vietovėse, kuriose yra taikomos, įskaitant su biologine įvairove susijusias problemas (žr. 21 diagramą). Iki šiol ES skyrė apie 100 milijardų eurų kaimo plėtrai 2014–2020 m. finansuoti, o dar 61 milijardas eurų skirtas valstybių narių.

63

Nacionalinės valstybių narių institucijos, kuriose lankėmės, laikėsi nuomonės, kad iš visų į kaimo plėtros programas įtrauktų priemonių daugiausia galimybių padėti siekti Biologinės įvairovės strategijoje nustatyto žemės ūkio tikslo turi agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonė, tuomet ekologinio ūkininkavimo ir tinklo „Natura 2000“ priemonės (žr. 2 langelį). Ši nuomonė patvirtinama turimais moksliniais tyrimais⁵⁵.

64

Institucijos, kurias apklausėme, patvirtino šių kaimo plėtros priemonių potencialą ir naudą biologinės įvairovės išsaugojimui, nes jomis padedama siekti strategijoje nustatyto žemės ūkio tikslo ir sudaromos sąlygos daryti tam tikrą pažangą sprendžiant su biologine įvairove susijusias problemas.

Aktyviau dalyvaujama mažiau sąnaudų reikalaujančiose agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonėse

65

Vadinamosios „šviesiai žalios“ priemonės pritraukia daugiau ūkininkų iš įvairesnių vietų, jomis ūkininkavimo veiklai keliami palyginti paprasti reikalavimai ir pagal jas mokamos mažesnės išmokos. Vadinamosiomis „tamsiai žaliomis“ priemonėmis dėmesys sutelkiamas į konkrečiai vietovei būdingas aplinkos ir biologinės įvairovės problemas, todėl jomis orientuojamasi į mažiau valdų, reikalaujama daugiau ūkininkų pastangų ir už suteiktas paslaugas mokama daugiau.

66

Mokslininkai ir NVO laikosi nuomonės, kad „tamsiai žalios“ schemos užtikrina didesnę biologinę įvairovę nei „šviesiai žalios“⁵⁶. Vis dėlto nustatėme, kad paprastos, bet veiksmingos šviesesnės žalios AAKP, pavyzdžiui, ganymo intensyvumo mažinimas, cheminių trąšų ar herbicidų ribojimas ir draudimas šienauti perėjimo laikotarpiu, nereikalauja daug ūkininkų laiko ir pastangų, bet irgi gali pagerinti biologinę įvairovę. Visose audituotose valstybėse narėse nustatėme teigiamų pavyzdžių, susijusių ir su „šviesiai žaliomis“, ir su „tamsiai žaliomis“ priemonėmis, turinčiomis daug galimybių daryti poveikį biologinei įvairovei rūšių ir buveinių atžvilgiu (žr. Rumunijos ir Kipro pavyzdžius, pateiktus 3 langelyje).

67

„Tamsiai žaliose“ priemonėse ūkininkai dalyvavo ne taip aktyviai kaip „šviesiai žaliose“ priemonėse – apskaičiavome, kad Kipre, Vokietijoje (Reino krašte-Pfalce) ir Rumunijoje, „tamsiai žalios“ priemonės sudaro ne daugiau kaip apie 15–20 % visų AAKP. Institucijos, remdamosi moksliniais įrodymais⁵⁷, šią situaciją iš esmės aiškino taip:

• plotuose, kuriuose vykdoma labai intensyvi ir pelninga ūkininkavimo veikla, visa kompensacija už „tamsiai žalias“ priemones turėtų būti tokia didelė, kad valstybės narės negalėtų finansuoti pakankamo skaičiaus kitų priemonių ir veiksmų;
• taikant dabartinę kompensacinių išmokų skaičiavimo sistemą, grindžiamą „prarastų pajamų / patirtų išlaidų“ principu, visų pirma neintensyviojo ūkininkavimo plotuose, valstybėms narėms neleidžiama padengti tikrųjų ūkininkų patirtų išlaidų, jei nebuvo prarasta daug pajamų; taip yra todėl, kad į skaičiavimą neįtrauktos sandorio sąnaudos, nepakankamai įvertinama rezultatų kokybė, o pats skaičiavimas grindžiamas daugelio ūkininkų patiriamų išlaidų vidurkiu.

Žemdirbiai yra mažiau linkę įsipareigoti imtis su biologine įvairove susijusių agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonių

68

Mokslininkai pripažįsta, kad ariamosios žemės sistemų intensyvinimas lėmė ariamosios žemės ūkio paskirties žemės biologinės įvairovės nykimą Europos Sąjungoje⁵⁸. Be to, visoje Europoje vykdytais tyrimais nustatyta, kad pievose gyvenančių rūšių nykimas labai susijęs su šalia vykdoma ariamosios žemdirbystės veikla⁵⁹. Nustatėme, kad Airijoje ir Vokietijoje (Reino krašte-Pfalce) su biologine įvairove susijusios AAKP, taikomos daugiamečiams žolynams, tiek pagal paraiškų, tiek pagal hektarų skaičių lenkia ariamajai žemei taikomas priemones. Tokia pati situacija ir Rumunijoje, net jei ariamoji žemė sudaro apie du trečdalius šalies žemės ūkio paskirties ploto. Iš mūsų imties matyti, kad Vokietijoje (Reino krašte-Pfalce – 60 % ariamosios žemės) tais atvejais, kai ūkininkai sutinka imtis ariamajai žemei taikomų priemonių, jie yra linkę jas taikyti tik nenašiems žemės sklypams, o ne didesniems, produktyvesniems ir tokiems, kuriuose vykdoma intensyvi ūkininkavimo veikla.

69

Daugiau kaip 70 % Kipro žemės ūkio paskirties žemės yra ariamoji. Nors žemdirbiams Kipre siūlomos keturios su biologine įvairove susijusios AAKP, 2018 m. jos sudarė tik 7 % visų tais metais pradėtų įgyvendinti AAKP. Apie 85 % visų paraiškų buvo susijusios su daugiamečiais pasėliais, pavyzdžiui, riešutais, vaismedžiais ir saldžiųjų ceratonijų medžiais.

Rezultatais grindžiamos schemos daro teigiamą poveikį, bet jos taikomos retai

70

Iš 2014–2020 m. laikotarpiu valstybėse narėse į mūsų tyrimo imtį patekusių su biologine įvairove susijusių AAKP rezultatais grindžiamos buvo tik dvi. Maža rezultatais grindžiamų schemų dalis akivaizdi ir visur kitur⁶⁰. Pagal kitas 44 AAKP į mūsų imtį patekusiose valstybėse narėse ūkininkams buvo mokama už įsipareigojimą imtis tam tikros veiklos (arba susilaikyti nuo jos), bet ne už pasiektus rezultatus. Nacionalinių ir regioninių institucijų atstovai, su kuriais susitikome, laikėsi nuomonės, kad rezultatais grindžiamos kaimo plėtros schemos gali būti naudingesnės biologinei įvairovei. Jie pabrėžė, kad nors tokioms schemoms suprojektuoti ir sukurti reikia daugiau pastangų, jas taikant galima gauti geresnius stebėjimo duomenis. Pavyzdys – apskaičiavimo sistemos, rodančios, kiek skirtingų augalų rūšių galima rasti atitinkamame žemės sklype, sukūrimas ir taikymas. Taikant rezultatais grindžiamas schemas (žr. 4 langelyje pateiktus pavyzdžius) ūkininkams suteikiama daugiau laisvės nuspręsti, kaip tvarkyti savo žemę, taigi ir daugiau atsakomybės už rezultatus⁶¹.

Vos keliais kaimo plėtros rodikliais dėmesys kreipiamas į rezultatus, o daugelis jų kurį laiką nebuvo atnaujinti

71

Pagal BŽŪP taisykles⁶² valstybių narių reikalaujama įvertinti, kiek pagal kaimo plėtros programą vykdant intervencijas paremtas biologinės įvairovės atkūrimas, išsaugojimas ir didinimas, be kita ko, „Natura 2000“ teritorijose ir teritorijose, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių ar užsiimama didelės gamtinės vertės ūkininkavimu, taip pat Europos kraštovaizdžių būklės atkūrimas, išsaugojimas ir gerinimas. Tėra vienas BSVS rezultatų / tikslinis rodiklis, galintis padėti tai įvertinti: „žemės ūkio paskirties žemės, kurioje vykdomos valdymo sutartys, naudingos biologinei įvairovei ir / arba kraštovaizdžiams, procentinė dalis“. Jokiu BSVS poveikio rodikliu nevertinamas kaimo plėtros politikos poveikis žemės ūkio paskirties žemės biologinei įvairovei. Rengiant BŽŪP po 2020 m., Komisija pasiūlė tris rezultatų ir tris poveikio rodiklius, padėsiančius įvertinti žemės ūkio paskirties žemės biologinę įvairovę. Vis dėlto, kaip nurodėme neseniai paskelbtoje nuomonėje⁶³, šiuos elementus reikėtų įtraukti į vieną nuoseklią sistemą (žr. 22 diagramą).

72

Valstybės narės gali laisvai kurti papildomus rodiklius, pagal kuriuos būtų galima įvertinti KPP poveikį biologinei įvairovei. Nė viena iš penkių mūsų aplankytų valstybių narių nėra sukūrusi papildomų rezultatų ar poveikio rodiklių, pagal kuriuos būtų matomi su žemės ūkio paskirties žemės biologine įvairove susiję išmatuojami pokyčiai.

73

Be BSVS, 2006 m. Komisija parengė 28 agrarinės aplinkosaugos rodiklių rinkinį, pagal kuriuos galima stebėti, kaip aplinkos veiksniai įtraukiami į BŽŪP⁶⁴. Kai kuriems rodikliams skirti paskutiniai Eurostato duomenys yra ne mažiau kaip dešimties metų senumo (žr. 23 diagramą), o dviem rodikliams („DGV žemės ūkio paskirties žemė“ ir „genetinė įvairovė“) skirtų duomenų Komisija niekada neskelbė.

Išvados ir rekomendacijos

74

Išnagrinėjome, koks BŽŪP indėlis išlaikant ir praturtinant biologinę įvairovę, ir galimybes, kad ES biologinės įvairovės strategijoje nustatytas žemės ūkio (3a) tikslas bus pasiektas. Pagal šį tikslą numatyta, kad biologinės įvairovės srityje privaloma padaryti išmatuojamą pažangą. Apskritai nustatėme, kad to nebuvo padaryta: nei Komisijos vertinimo, nei mūsų audito metu toks pagerėjimas nenustatytas. Iš tiesų turimi duomenys apie žemės ūkio paskirties žemės biologinę įvairovę ES vienareikšmiškai rodo pastaraisiais dešimtmečiais blogėjusią padėtį.

75

ES biologinės įvairovės strategijoje nustatytas žemės ūkio tikslas ir veiksmai yra neišmatuojami, todėl sunku vertinti veiklos rezultatus. Komisija neužtikrino, kad Biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. žemės ūkio dalies struktūra ir įgyvendinimas būtų patenkinamai koordinuojami ir būtų prisiimti tarptautinio lygmens įsipareigojimai šioje srityje. ES ūkiuose auginamų kultūrų ir gyvūnų genetinė įvairovė toliau nyksta (20–30 dalys).

76

Būdai, kaip Komisija stebi su nauda biologinei įvairovei susijusias BŽŪP išlaidas, nėra patikimi, nes metodikoje yra spragų: kai kurių nustatytų koeficientų lygis aukštesnis, nei rekomenduota EBPO metodikoje, o į stebėjimo procedūras įtrauktos tam tikrų rūšių išlaidos, neturint aiškių įrodymų, kad jos naudingos biologinei įvairovei (31–37 dalys).

1 rekomendacija. Geriau koordinuoti ES biologinės įvairovės strategiją po 2020 m. bei patobulinti jos struktūrą ir atidžiau stebėti išlaidas

Komisija turėtų:

1. dėl ES biologinės įvairovės strategijos po 2020 m. žemės ūkio skyriaus ir tolesnių susijusių veiksmų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir nustatyti konkrečius ir išmatuojamus veiksmus, kuriuos reikėtų įgyvendinti iki nurodytos datos;
2. įvertinti, kaip geriau kurti sąveiką tarp valstybių narių biologinės įvairovės strategijų žemės ūkio komponentų ir ES biologinės įvairovės strategijos po 2020 m. žemės ūkio skyriaus ir juos koordinuoti, taip pat skirti svarbią vietą genetinei įvairovei tiek ES biologinės įvairovės strategijoje po 2020 m., tiek tolesniuose veiksmuose;
3. pakoreguoti savo biologinės įvairovės biudžeto stebėjimą, kad jis būtų suderintas su moksliškai pagrįstais naujais teisės aktų pakeitimais ir glaudžiai suderintas su EBPO požiūriu.

Terminas: 2023 m.

77

BŽŪP tiesioginės išmokos sudaro apie 70 % ES žemės ūkio srities išlaidų. Vis dėlto su tiesioginėmis išmokomis, įskaitant žalinimo ir kompleksinės paramos priemones, susijusių reikalavimų poveikis biologinei įvairovei yra neigiamas (pavyzdžiui, kai kurių savanoriškos susietosios paramos schemų atveju), ribotas arba nežinomas. Komisija nuo 2011 m. nepadidino kompleksinės paramos už biologinės įvairovės skatinimą vertės, o Vandens pagrindų direktyva į schemą vis dar neįtraukta. Laikantis tam tikrų kompleksinės paramos standartų būtų galima gerokai prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo, tačiau nei Komisija, nei valstybės narės neįvertino jų poveikio, todėl šiomis priemonėmis teikiamos silpnos paskatos. Nėra nustatytų standartinių su kompleksine parama susijusių nuobaudų už biologinei įvairovei svarbių TANVR ir GAAB standartų nesilaikymą, o nuobaudos už nustatytus pažeidimus yra mažos (39–50 dalys).

78

Komisija žalinimo schemą parengė tam, kad, be kita ko, galėtų laikytis savo įsipareigojimo pagal ES biologinės įvairovės strategiją – atlyginti ūkininkams už aplinkos priemones, kurios nėra privalomos pagal kompleksinės paramos taisykles. Vis dėlto žalinimo priemonės duoda mažai naudos biologinei įvairovei. Pasėlių įvairinimas retai lemia palankius pokyčius, susijusius su ūkininkavimo metodais. Daugiamečių žolynų teikiama nauda priklauso nuo ūkininkavimo metodų, tačiau jos valstybės narės nestebi. Ekologiniu požiūriu svarbios vietovės gali būti naudingos, tačiau valstybės narės ir ūkininkai paprastai dažniau renkasi mažo poveikio priemones, tokias kaip tarpiniai arba azotą fiksuojantys pasėliai. Žalinimo schema lėmė labai nedaug su ūkininkavimo metodais susijusių pokyčių (51–60 dalys).

2 rekomendacija. Sustiprinti tiesioginių išmokų indėlį į žemės ūkio paskirties žemės biologinę įvairovę

Kadangi Komisija įsipareigojo padidinti BŽŪP tiesiogines išmokas už aplinkos viešąsias gėrybes, visų pirma biologinę įvairovę, vertindama valstybių narių BŽŪP strateginį planavimą laikotarpiu po 2020 m., dabar ji turėtų užtikrinti, kad visų kartu taikomų BŽŪP priemonių rinkinys, įskaitant konkrečiai tiesioginių išmokų schemas, naujas „griežtesnes sąlygas“ ir ekologines schemas, būtų ambicingesnis ir naudingesnis biologinei įvairovei nei priemonės, kuriomis buvo galima naudotis 2014–2020 m. laikotarpiu.

Terminas: 2023 m.

79

ES kaimo plėtros priemonių galimybės išlaikyti ir praturtinti biologinę įvairovę yra didesnės nei tiesioginių išmokų. Tinkamiausios yra agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonės, toliau pagal tinkamumą – ekologinis ūkininkavimas ir tinklo „Natura 2000“ išmokos (62–64 dalys).

80

Valstybės narės siūlo ūkininkams įvairias agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemones. „Šviesiai žalios“ schemos yra įprastesnės, lengviau prieinamos ir tarp ūkininkų populiaresnės, tačiau ne tokios naudingos biologinei įvairovei. Retesnės ir ne tokios populiarios – „tamsiai žalios“ schemos, kurios yra konkretesnės ir reikalaujančios daugiau sąnaudų, tačiau užtikrina didesnę naudą aplinkai. Daugiamečių žolynų schemos yra įprastesnės, jų įgyvendinimo rodikliai aukštesni nei schemų, pagal kurias saugoma ariamosios žemės biologinė įvairovė. Taip pat įprastesnės, nors ir ne tokios veiksmingos, yra veiksmais grindžiamos schemos, o ne tos, pagal kurias ūkininkams atlyginama už pasiektus rezultatus (65–70 dalys).

3 rekomendacija. Padidinti kaimo plėtros indėlį gerinant biologinę įvairovę

Komisija turėtų:

1. apsvarstyti galimybę labiau susieti įvairių priemonių bendrojo finansavimo lygį su įvertintu poveikiu biologinei įvairovei;
2. tvirtinant valstybių narių BŽŪP strateginius planus užtikrinti, kad prireikus į juos būtų įtrauktos ambicingos biologinei įvairovei palankios kaimo plėtros intervencinės priemonės ir įsipareigojimai, susiję su pačiais svarbiausiais biologinės įvairovės klausimais ir poreikiais, ir kad valstybės narės padarytų šias schemas patrauklias tiek žemdirbyste užsiimantiems, tiek ganykliniams ūkiams.

Terminas: 2023 m.

81

Nustatėme, kad nėra patikimų rodiklių, pagal kuriuos būtų galima įvertinti su biologine įvairove susijusių tiesioginių išmokų schemų ir kaimo plėtros programų rezultatus ir poveikį. Vienintelis privalomas BSVS kaimo plėtros rodiklis, pagal kurį matuojamas žemės ūkio paskirties žemės biologinės įvairovės lygis, yra išdirbio rodiklis. Keli turimi agrarinės aplinkosaugos rodikliai, skirti stebėti, kaip aplinkos veiksniai įtraukiami į BŽŪP, ne visada atnaujinami (71–73 dalys).

82

Mūsų nustatyti faktai patvirtinami neseniai paskelbtame tyrime, kurį Komisija užsakė siekdama pagrįsti BŽŪP poveikio buveinėms, kraštovaizdžiams ir biologinei įvairovei vertinimą. Jame daroma išvada, kad dėl duomenų trūkumo neįmanoma įvertinti grynojo bendro BŽŪP priemonių poveikio biologinei įvairovei. Vis dėlto apskritai, remiantis biologinės įvairovės stebėjimo rezultatais, BŽŪP buvo nepakankamai veiksminga, siekiant kovoti su biologinei įvairovei tenkančiu žemės ūkio spaudimu, tiek pusiau natūraliose buveinėse, tiek intensyviau tvarkomoje žemės ūkio paskirties žemėje.

4 rekomendacija. Parodyti, kokį poveikį BŽŪP priemonės daro žemės ūkio paskirties žemės biologinei įvairovei

Komisija turėtų sukurti patikimus žemės ūkio paskirties žemės biologinės įvairovės rodiklius, pagal kuriuos būtų įvertintas teigiamas ir neigiamas BŽŪP priemonių poveikis, taip sudarant sąlygas parengti reformuotos BŽŪP pagrindinius reikalavimus ir prisidėti kuriant veiksmingesnes BŽŪP po 2020 m. išmokų schemas ir priemones, tokias kaip „griežtesnės sąlygos“, ekologinės schemos ir kaimo plėtros priemonės.

Terminas: 2022 m.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Nikolaos Milionis, 2020 m. gegužės 19 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Priedai

I priedas. Pagrindinis audito darbas valstybių narių lygmeniu

Audituotos valstybės narės	Atrankos pagrindas	Audito darbas
Apsilankymai valstybėse narėse
Airija, Kipras, Lenkija, Rumunija, Vokietija	Elementai: • beveik 30 % visų deklaruotų EŽŪFKP išlaidų; • įvairūs ūkininkavimo metodai; • skirtinga žemės ūkio paskirties žemės, kurioje vykdoma intensyvi ūkininkavimo veikla, dalis.	• Pokalbiai su valdžios institucijų ir NVO atstovais; • apsilankymai ūkiuose, įskaitant struktūrinius pokalbius su 21 ūkininku apie žemės ūkio metodus.
Apklausa
Nacionalinio lygmens: Bulgarija, Danija, Estija, Italija, Portugalija Regioninio lygmens: Flandrija (Belgija), Valonija (Belgija), Kampanija (Italija) ir Lombardija (Italija)	Gamtos ir žemės ūkio paskirties žemės biologinės įvairovės būklė, įdėtos pastangos biologinės įvairovės labui, geografinės ypatybės ir ūkininkavimo metodai.	• Devynių klausimynų, išsiųstų nacionalinėms ir regioninėms žemės ūkio ir aplinkos apsaugos institucijoms, atsakymų lygis – 100 %. • Klausimynas apėmė ES biologinės įvairovės strategijos, BŽŪP ir žemės ūkio paskirties žemės biologinės įvairovės stebėjimo ir finansavimo temas.
2019 m. patikinimo pareiškimo auditas
Airija, Čekija, Danija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Portugalija, Prancūzija, Švedija, Vengrija, Vokietija	Statistinės imties sudarymas.	Struktūriniai pokalbiai su 57 ūkininkais žemės ūkio praktikos klausimais.

Šaltinis: EAR.

II priedas. Biologinės įvairovės rodikliai

Terminai ir santrumpos

AAKP: agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonė. Bet kokia veikla iš tam tikro neprivalomos veiklos rūšių rinkinio, kuria siekiama daugiau, nei reikalaujama pagal aplinkosaugos reikalavimus, ir kurią vykdydami ūkininkai turi teisę gauti išmokas iš ES biudžeto.

AGRI GD: Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas.

BĮK: JT biologinės įvairovės konvencija. Daugiašalė sutartis dėl biologinės įvairovės išsaugojimo, tvaraus jos komponentų naudojimo, taip pat sąžiningo ir teisingo naudos, gaunamos naudojant genetinius išteklius, pasidalijimo.

BSVS: bendra stebėsenos ir vertinimo sistema. Bendros žemės ūkio politikos veiksmingumo vertinimo taisyklės ir procedūros.

BŽŪP: bendra žemės ūkio politika. Viena bendra ES politika žemės ūkio srityje, kurią sudaro subsidijos ir įvairios kitos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, deramą ES ūkininkų gyvenimo lygį, skatinti kaimo plėtrą ir apsaugoti aplinką.

Daugiamečiai žolynai: žemės ūkio paskirties žemė, kurioje žolė ar kitokie žoliniai pašariniai augalai auga ilgiau nei penkerius metus iš eilės.

DGV: didelė gamtinė vertė. Neintensyviojo ūkininkavimo savybė, rodanti jos naudą laukinei gyvūnijai ir gamtinei aplinkai.

EAA: Europos aplinkos agentūra

EBPO: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

ENV GD: Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas.

EPSV: ekologiniu požiūriu svarbi vietovė. Žemės plotas, kuriame ūkininkai vykdo klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą.

FAO: JT Maisto ir žemės ūkio organizacija.

GAAB: gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė. Būklė, kurioje ūkininkai, norėdami gauti tam tikras išmokas pagal BŽŪP, privalo išlaikyti visą žemės ūkio paskirties žemę, visų pirma žemę, kuri šiuo metu nenaudojama gamybai. Apima tokius klausimus kaip vandentvarka ir dirvožemio valdymas.

IPBES: Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma. Tarptautinė organizacija, kurios narėmis gali būti visos JT šalys ir kuri, reaguodama į sprendimų priėmėjų prašymus, vertina biologinės įvairovės ir jos teikiamų ekosisteminių paslaugų būklę.

JRC: Jungtinis tyrimų centras. Komisijos mokslo ir žinių tarnyba, teikianti mokslines konsultacijas ir paramą ES politikai.

KPP: kaimo plėtros programa. Komisijos patvirtintų daugiamečių nacionalinių arba regioninių tikslų ir veiksmų, padedančių įgyvendinti ES kaimo plėtros politiką, rinkinys.

SEBĮR: supaprastinti Europos biologinės įvairovės rodikliai. ES iniciatyva, kuria siekiama sukurti vieną išsamų duomenų rinkinį, padėsiantį vertinti pažangą įgyvendinant ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. ir kituose tarptautiniuose susitarimuose nustatytus tikslus ir įsipareigojimus, taip pat teikti ataskaitas apie ją.

TANVR: teisės aktų nustatytas valdymo reikalavimas. ES arba nacionalinė taisyklė, taikoma žemės ūkio paskirties žemės valdymui, kad būtų apsaugota visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikata, gyvūnų gerovė ir aplinka.

ŽNGPI: Žemės naudmenose gyvenančių paukščių indeksas. Žemės naudmenose gyvenančių paukščių skaičiaus ir rūšių pokyčio per tam tikrą laiką rodiklis.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Europos Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikos kryptimis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Europos Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų nario Nikolaos Milionis vadovaujama I audito kolegija. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Viorel Ștefan, jam padėjo kabineto vadovė Roxana Banica ir kabineto atašė Olivier Prigent; pagrindinis vadybininkas Robert Markus; užduoties vadovas Jan Huth; užduoties vadovo pavaduotoja Liia Laanes; auditoriai Maciej Szymura, Ramona Bortnowschi, Ioan Alexandru Ilie, Michail Konstantopoulos ir Anna Zalega. Pagalbą grafikos klausimais suteikė Marika Meisenzahl. Lingvistinę pagalbą teikė Thomas Everett.

Galinės išnašos

¹ IPBES, „Biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų visuotinio vertinimo ataskaita“ (Global assessment report on biodiversity and ecosystem services), 2019 m.

² Pasaulio ekonomikos forumas, „Pranešimas dėl visuotinių grėsmių“ (Global Risks Report), 2020 m.

³ EAA, „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“ (The European environment – state and outlook 2020), 2019 m.

⁴ IPBES, „Europos ir Vidurinės Azijos biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų regioninio vertinimo ataskaita“ (Regional assessment report on biodiversity and ecosystem services for Europe and Central Asia), 2018 m.

⁵ Hallmann et al., „Skraidančių vabzdžių biomasė per 27 metus saugomose teritorijose sumažėjo daugiau kaip 75 %“ (More than 75 percent decline over 27 years in total flying insect biomass in protected areas), PLoS ONE 12, 2017 m.

⁶ Early, C., „Vabzdžių armagedonas – velnias slypi detalėse“ (Insect armageddon – the devil is in the detail), Ecologist, 2017 m. lapkričio 3 d.

⁷ Komisija, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „ES atliktas pažangos įgyvendinant ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. vertinimas“ (EU assessment of progress in implementing the EU biodiversity strategy to 2020) (2/3 dalis), SWD(2015) 187 final, pridedamas prie Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai „ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūra“, COM(2015) 478 final, p. 20.

⁸ Airija, Belgija, Estija, Ispanija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Vokietija.

⁹ https://www.eea.europa.eu/themes/biodiversity/state-of-nature-in-the-eu/article-17-national-summary-dashboards/conservation-status-and-trends.

¹⁰ EAA, „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“ (The European environment – state and outlook 2020), 2019 m.

¹¹ Sutcliffe et al., „Kaip išnaudoti vertingą Vidurio ir Rytų Europos žemės ūkio paskirties žemės biologinę įvairovę“ (Harnessing the biodiversity value of central and eastern European farmland), Diversity and Distributions, 21, 2015 m.

¹² Erisman et al., „Žemės ūkis ir biologinė įvairovė: geresnė pusiausvyra naudinga abiem“ (Agriculture and biodiversity: a better balance benefits both), AIMS Agriculture and Food, 1(2), 2016 m.; BfN, „Ataskaita dėl žemės ūkio. Biologinė įvairovė žemės ūkio kraštovaizdžiuose“ (Agriculture Report: Biological diversity in agricultural landscapes), 2017 m.

¹³ Alliance Environnement, „BŽŪP poveikio buveinėms, kraštovaizdžiams ir biologinei įvairovei vertinimas“ (Evaluation of the impact of the CAP on habitats, landscapes, biodiversity), 2019 m. lapkričio mėn.

¹⁴ Reif et al., „Žemės ūkio paskirties žemėje gyvenančių paukščių nykimas Rytų Europos šalyje jai įstojus į ES“ (Collapse of farmland bird populations in an Eastern European country following its EU accession), Conservation Letters, 2019 m.

¹⁵ Seibold et al., „Nariuotakojų nykimas pievose ir miškuose siejamas su kraštovaizdį keičiančiais veiksniais“ (Arthropod decline in grasslands and forests is associated with drivers at landscape level)“, Nature, 2019 m.

¹⁶ Deter, A., „Insektenrückgang: Dänischer Bauernverband sieht Zusammenhang mit EU-Agrarpolitik“, TopAgrar Premium, 2019 m.

¹⁷ 1993 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas dėl Biologinės įvairovės konvencijos sudarymo (93/626/EEB).

¹⁸ ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m. 2011 m. birželio 21 d. Tarybos (aplinka) posėdyje priimtos išvados (ST11 978/11).

¹⁹ 2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl biologinės įvairovės – mūsų gyvybės draudimo ir gamtinio turto. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m. (2011/2307(INI)).

²⁰ Žr. EAR specialiąją ataskaitą Nr. 1/2017„Būtina dėti daugiau pastangų įgyvendinant tinklą „Natura 2000“, kad būtų išnaudotos visos jo galimybės“.

²¹ Potts S. et al., „Europos apdulkintojų būklė ir tendencijos. Vykdant STEP projektą pagrindiniai nustatyti faktai“ (Status and trends of European pollinators. Key findings of the STEP project), 2015 m. sausio 14 d.

²² Komisija, „Prie komunikato pridedamas poveikio vertinimas. Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (Impact Assessment Accompanying the Communication—Our Life Insurance, Our Natural Capital: an EU Biodiversity Strategy to 2020), SEC(2011) 540 final.

²³ Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos 110 straipsnio 2 dalis.

²⁴ Žr., pavyzdžiui, Langhout, W., „ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.2011–2018 m. pažangos ataskaita“ (The EU Biodiversity Strategy to 2020. Progress report 2011–2018), 2019 m.; Simoncini et al. „Biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų supaprastinimo įgyvendinant ES bendrą žemės ūkio politiką keliamos kliūtys ir teikiamos galimybės. Įžvalgos, pateiktos Europos ir Vidurinės Azijos IPBES vertinime“ (Constraints and opportunities for mainstreaming biodiversity and ecosystem services in the EU’s Common Agricultural Policy: Insights from the IPBES assessment for Europe and Central Asia), Land Use Policy, 88 rinkinys, 2019 m.; EAA „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“ (The European environment – state and outlook 2020), 2019 m.

²⁵ Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės, 6 straipsnio 1 dalies f punktas, COM(2018) 392 final.

²⁶ Komisija, „Bendra žemės ūkio politika artėjant 2020 m.“ (Common Agricultural Policy towards 2020), SEC(2011) 1153.

²⁷ FAO, „Antroji pasaulio augalų genetinių išteklių, skirtų maistui ir žemės ūkiui, būklės ataskaita“ (The Second Report on the State of the World’s Plant Genetic Resources for Food and Agriculture), 2010 m.; FAO, „Pasaulinė maisto ir žemės ūkio biologinės įvairovės padėtis“ (The State of the World’s Biodiversity for Food and Agriculture), 2019 m.

²⁸ EAA, „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“ (The European environment – state and outlook 2020), 2019 m.

²⁹ Komisija, „Parengiamieji veiksmai – ES augalų ir gyvūnų genetiniai ištekliai“ (Preparatory action on EU plant and animal genetic resources), galutinė ataskaita, 2016 m.

³⁰ Medarova-Bergstrom et al., „Su biologine įvairove susijusių ES biudžeto išlaidų stebėjimas, galutinė ataskaita Komisijai“ (Tracking Biodiversity Expenditure in the EU Budget, Final Report for the Commission), 2014 m.

³¹ Ernst&Young, „Tyrimas dėl biologinės įvairovės finansavimo ir su biologine įvairove susijusių ES biudžeto išlaidų stebėjimo“ (Study on biodiversity financing and tracking biodiversity-related expenditures in the EU budget), 2017 m.

³² Žr. EAR specialiąją ataskaitą Nr. 10/2018„Ūkininkams skirta bazinės išmokos schema – veiklos požiūriu schema įdiegta, bet jos poveikis supaprastinimui, geresniam pagalbos skirstymui ir pagalbos dydžio konvergencijai ribotas“.

³³ Žr. EAR specialiąją ataskaitą Nr. 16/2012„Bendrosios išmokos už plotą schemos, kaip pereinamosios sistemos, skirtos teikti paramą ūkininkams naujose valstybėse narėse, veiksmingumas“.

³⁴ Brady et al., „Tiesioginių išmokų poveikis. Bendrai žemės ūkio politikai po 2020 m. naudinga patirtis, gauta atlikus kiekybinę analizę“ (Impacts of Direct Payments – Lessons for CAP post‐2020 from a quantitative analysis), 2017 m.

³⁵ EAR specialioji ataskaita Nr. 26/2016 „Padidinti kompleksinės paramos veiksmingumą ir padaryti ją paprastesnę tebėra didelė problema“.

³⁶ Philippe et al., „Soixante années de remembrement: Essai de bilan critique de l’aménagement foncier en France“, 2009 m.; Pointereau et al., La haie en France et en Europe: „Evolution ou régression, au travers des pratiques agricoles“, 2006 m.; Hickie et al., „Gyvatvorės Airijoje – tinklai gamtai“ (Irish Hedgerows: Networks for Nature), 2004 m.; Bazin et al., „La mise en place de nos bocages en Europe et leur déclin“, 1994 m.

³⁷ Komisija, „Bendros žemės ūkio politikos 2014–2020 m. stebėjimo ir vertinimo sistemos techninis vadovas“, 2015 m.

³⁸ EAA, „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“ (The European environment – state and outlook 2020), 2019 m.

³⁹ EAR specialioji ataskaita Nr. 26/2016 „Padidinti kompleksinės paramos veiksmingumą ir padaryti ją paprastesnę tebėra didelė problema“.

⁴⁰ Hodge et al., „Žemės ūkio ir gamtos išsaugojimo politikos krypčių suderinimas Europos Sąjungoje“ (The alignment of agricultural and nature conservation policies in the European Union), Conservation Biology, 29(4), 2015 m.; Hauck et al., „Žalinimo niuansai. Naujos ES žemės ūkio politikos poveikio ekosisteminėms paslaugoms peržiūra“ (Shades of greening: Reviewing the impact of the new EU agricultural policy on ecosystem services), Change and Adaptation in Socio-Ecological Systems, 1, 2014 m.

⁴¹ Brunk et al., „Bendra žemės ūkio politika: Kompleksinė parama ir poveikis biologinei įvairovei“ (Common Agricultural Policy: Cross Compliance and the Effects on Biodiversity), 2009 m.

⁴² EAR specialioji ataskaita Nr. 21/2017 „Žalinimas – sudėtingesnė pajamų rėmimo sistema, aplinkosaugos požiūriu dar neveiksminga“.

⁴³ Komisijos komunikatas „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“, COM(2010) 672 galutinis.

⁴⁴ Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, COM(2011) 625/3 galutinis.

⁴⁵ EAR specialioji ataskaita Nr. 21/2017 „Žalinimas – sudėtingesnė pajamų rėmimo sistema, aplinkosaugos požiūriu dar neveiksminga“.

⁴⁶ Komisija, „Išmokų už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką įvertinimo tyrimas“ (Evaluation study of the payment for agricultural practices beneficial for the climate and the environment), 2017 m.

⁴⁷ Komisija, „Bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos įgyvendinimas ir pirmieji bendros žemės ūkio politikos veiklos rezultatai“, COM(2018) 790 final, 2018 m.

⁴⁸ Ekroos et al., „Silpnas ūkininkavimo veiklos, susijusios su žemės ūkio žalinimo priemonėmis, poveikis žemės ūkio paskirties žemėje gyvenančių paukščių įvairovei borealiniuose kraštovaizdžiuose“ (Weak effects of farming practices corresponding to agricultural greening measures on farmland bird diversity in boreal landscapes), Landscape Ecol, 34, 2019 m., p. 389–402; Pe'er at al., „Žalinimui suteikti šiek tiek žalumos“ (Adding Some Green to the Greening), Conservation Letters, 2017 m., p. 517–530.

⁴⁹ EAR specialioji ataskaita Nr. 21/2017 „Žalinimas – sudėtingesnė pajamų rėmimo sistema, aplinkosaugos požiūriu dar neveiksminga“, 5 diagrama.

⁵⁰ Komisija, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 vertinimo santrauka“ (Executive Summary of the Evaluation of the Regulation (EU) No 1307/2013), SWD(2018) 479 final.

⁵¹ Plantureux et al., „Biologinė įvairovė intensyviojo ūkininkavimo žolynuose: Valdymo poveikis, gerinimas ir iššūkiai“ (Biodiversity in intensive grasslands: Effect of management, improvement and challenges), Agronomy Research, 3(2), 2005 m.; Marriott et al., „Ilgalaikis žolynų valdymo ekstensyvinimo poveikis biologinei įvairovei ir našumui kalnuotose vietovėse. Apžvalga“ (Long-term impacts of extensification of grassland management on biodiversity and productivity in upland areas. A review), Agronomie, 24(8), 2004 m.

⁵² BfN, „2017 m. ataskaita dėl žemės ūkio. Biologinė įvairovė žemės ūkio kraštovaizdžiuose“ (Agriculture Report: Biological diversity in agricultural landscapes), 2017 m.; Plantureux et al., „Biologinė įvairovė intensyviojo ūkininkavimo žolynuose: Valdymo poveikis, gerinimas ir iššūkiai“ (Biodiversity in intensive grasslands: Effect of management, improvement and challenges), Agronomy Research, 3(2), 2005 m.

⁵³ Nilsson et al., „Neoptimalus priemonių rinkinys mažina BŽŪP ekologiniu požiūriu svarbių vietovių vertę“ (A suboptimal array of options erodes the value of CAP ecological focus areas), Land Use Policy, 85, 2019 m.; Ekroos et al., „Silpnas ūkininkavimo veiklos, susijusios su žemės ūkio žalinimo priemonėmis, poveikis žemės ūkio paskirties žemėje gyvenančių paukščių įvairovei borealiniuose kraštovaizdžiuose“ (Weak effects of farming practices corresponding to agricultural greening measures on farmland bird diversity in boreal landscapes), Landscape Ecol, 34, 2019 m.

⁵⁴ Komisija, „Bendros žemės ūkio politikos 2014–2020 m. stebėjimo ir vertinimo sistemos techninis vadovas“ (Technical Handbook on the Monitoring and Evaluation Framework of the Common Agricultural Policy 2014–2020), 2015 m.

⁵⁵ Žr., pavyzdžiui, organizacijų tinklo „CEEweb for Biodiversity“ tyrimą „Kaimo plėtros programų veiksmingumas Vidurio ir Rytų Europoje: įgyta patirtis ir politikos rekomendacijos“ (Rural Development Programmes Performance in Central and Eastern Europe: Lessons learnt and policy recommendations), 2013 m.

⁵⁶ Lakner et al., „BŽŪP reformos modelis gamtos išsaugojimui stiprinti. Poveikis Vokietijos ūkiams ir valstybės biudžetui“ (A CAP-Reform Model to strengthen Nature Conservation – Impacts for Farms and for the Public Budget in Germany), Journal of the Austrian Society of Agricultural Economics, 2018 m. gruodžio mėn.; Goetz et al., „Naujos agrarinės aplinkosaugos politikos perspektyvos: daugiadalykis ir transatlantinis požiūris“ (New Perspectives on Agri-environmental Policies: A Multidisciplinary and Transatlantic Approach), 2009 m.

⁵⁷ Barnes et al., „Neekonominėms ūkininkavimo sistemoms, kuriomis užtikrinamos aplinkos viešosios gėrybės, skirti alternatyvūs išmokų metodai“ (Alternative payment approaches for noneconomic farming systems delivering environmental public goods) 2011 m.; Berkhout et al., „Tikslinės išmokos už ūkininkų suteiktas paslaugas“ (Targeted payments for services delivered by farmers), 2018 m.

⁵⁸ Boatman et al., „Ariamosios žemdirbystės poveikis aplinkai Europos Sąjungoje:praktiniai sprendimai siekiant patobulėti“ (The Environmental Impact of Arable Crop Production in the European Union: Practical Options for Improvement), 1999 m. lapkričio mėn.; Ahnström et al., „Ūkininkų suinteresuotumas rūpintis gamta ir jo santykis su biologine įvairove dirbamuose laukuose“ (Farmers' Interest in Nature and Its Relation to Biodiversity in Arable Fields), International Journal of Ecology, 2013 m.

⁵⁹ Ekroos et al., „Agrarinės aplinkosaugos sistemų optimizavimas biologinei įvairovei, ekosisteminėms paslaugoms ar abiem?“ (Optimizing agri-environment schemes for biodiversity, ecosystem services or both?), Biological Conservation, 172, 2014 m.; Seibold et al., „Nariuotakojų nykimas pievose ir miškuose siejamas su kraštovaizdį keičiančiais veiksniais“ (Arthropod decline in grasslands and forests is associated with drivers at landscape level)“, Nature, 2019 m.

⁶⁰ Russi et al., „Rezultatais grindžiamos agrarinės aplinkosaugos priemonės: rinkos priemonės, paskatos ar atlygis?“ (Result-based agri-environment measures: Market-based instruments, incentives or rewards?), Land Use Policy, 54, 2016 m.; Herzon et al., „Metas ieškoti įrodymų: žemės ūkio paskirties žemės biologinei įvairovei Europoje išsaugoti taikomas rezultatais grindžiamas metodas“ (Time to look for evidence: Results-based approach to biodiversity conservation on farmland in Europe), Land Use Policy, 71, 2018 m.

⁶¹ Ten pat.

⁶² Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 808/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, taikymo taisyklės, V priedas.

⁶³ EAR nuomonė Nr. 7/2018 dėl Komisijos pasiūlymų dėl reglamentų, susijusių su bendra žemės ūkio politika po 2020 m.

⁶⁴ Komisija, „Agrarinės aplinkosaugos rodiklių tobulinimas siekiant stebėti, kaip aplinkos veiksniai įtraukiami į bendrą žemės ūkio politiką“, COM(2006) 508 galutinis, 2006 m.

Tvarkaraštis

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=53892

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020

PDF	ISBN 978-92-847-4742-9	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/7640	QJ-AB-20-012-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-4718-4	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/09004	QJ-AB-20-012-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2020 m.

Europos Audito Rūmų (EAR) pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis EAR turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. EAR nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote išsiaiškinti papildomas teises, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, EAR darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

5 diagrama. © Jungtinės Tautos. Norėdami atgaminti piktogramas, prašom susipažinti su
https://www.un.org/sustainabledevelopment/wp-content/uploads/2019/01/SDG_Guidelines_AUG_2019_Final.pdf

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, EAR pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. EAR jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.