Kas yra Europos Sąjunga?
Europos Sąjunga (ES) yra unikali ekonominė ir politinė 27 Europos šalių sąjunga. Jos dirba kartu, kad pagerintų žmonių gyvenimą ne tik Europoje, bet ir už jos ribų.
ES daugiau nei 60 metų siekia užtikrinti taiką, klestėjimą ir piliečių gerovę. Nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio, kai ES sudarė šešios šalys steigėjos (arba valstybės narės), jos valstybių narių skaičius išaugo iki 27, o gyventojų skaičius pasiekė beveik 450 mln.
Sąjunga iš pradžių tebuvo ekonominis projektas, kuriuo buvo siekta pakelti gyvenimo lygį pokario Europoje. Dabar ji išaugo iki didžiausios pasaulyje bendrosios rinkos, kurioje žmonės, prekės, paslaugos ir pinigai gali laisvai judėti. Per savo gyvavimo dešimtmečius ES išplėtė savo sprendžiamų klausimų spektrą ir aprėpė sritis, kuriose šalių bendradarbiavimas duoda geresnių rezultatų. Valstybės narės mano, kad dirbdamos kartu jos yra stipresnės ir gali geriau įveikti didelius šiandienos iššūkius, tokius kaip klimato kaita ir skaitmeninė mūsų visuomenės pertvarka, dideles grėsmes sveikatai ir saugumui, tokias kaip COVID-19 pandemija ir Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą.
Šioje atmintinėje yra daug naudingos informacijos apie ES ir jos veiklą, taip pat patarimų apie tai, kur rasti daugiau informacijos.
ES sudaro 27 šalys, kuriose gyvena iš viso 448,4 mln. žmonių. Joje yra 24 oficialiosios kalbos, o 347 mln. žmonių 20-yje skirtingų ES šalių naudoja eurą. ES vėliavos fonas yra mėlynas, centre – 12 geltonų žvaigždučių. ES šūkis – „Suvienijusi įvairovę“. Europos diena švenčiama gegužės 9-ąją.
Vertybių sąjunga
Nors europiečiai kalba skirtingomis kalbomis ir turi skirtingas tradicijas, jų vertybės, kurių pagrindu buvo sukurta ES, yra tos pačios. Šios vertybės yra pagarba žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms.
Šios vertybės yra surašytos ES sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kurioje išdėstytos visos asmens, piliečių, politinės, ekonominės ir socialinės teisės, kuriomis žmonės naudojasi Europos Sąjungoje.
2022 m. 13,7 mln. ES gyventojų buvo ne dabartinės gyvenamosios valstybės narės piliečiai.
Jei esate vienos iš 27 valstybių narių pilietis, taip pat esate ir ES pilietis. Tai suteikia jums keletą svarbių papildomų teisių, tokių kaip laisvė judėti, gyventi, dirbti ir studijuoti bet kurioje valstybėje narėje ir teisė balsuoti ir būti kandidatu vietos ir Europos rinkimuose, net jei gyvenate kitoje valstybėje narėje. Taip pat turite teisę pateikti peticiją Europos Parlamentui, kreiptis į Europos ombudsmeną ir rašyti bet kuriai ES institucijai viena iš 24 oficialiųjų ES kalbų.
ES ne tik gina savo piliečių ir Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių teises, bet ir remia žmogaus teises ir sąžiningus rinkimus visame pasaulyje. Kasmet Europos Parlamentas įteikia Sacharovo premiją už žmogaus teises ir pagrindines laisves kovojančiam asmeniui ar organizacijai.
Gyvenimas ES suteikia tam tikrų toliau nurodytų svarbių teisių ir privalumų.
Esate apsaugotas nuo diskriminacijos bet kokiu pagrindu, įskaitant dėl lyties, rasės, religijos, etninės ar socialinės kilmės, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
Turite teisę į savo asmens duomenų apsaugą.
Dėl griežtos ES vartotojų apsaugos galite drąsiai apsipirkti internetu ir pirkti iš bet kurios valstybės narės.
Jūsų sveikatą saugo griežti ES aplinkos apsaugos standartai, kaip antai oro ir vandens kokybės taisyklės.
Sužinokite daugiau apie savo teises.
Apie ES glaustai
Bendroji rinka reiškia, kad žmonės, prekės, paslaugos ir pinigai 27 valstybėse narėse juda beveik taip pat laisvai, kaip ir kiekvienoje atskiroje šalyje.
Dvidešimt trys ES valstybės narės ir keturios ES nepriklausančios šalys – Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija – priklauso Šengeno erdvei. Tai reiškia, kad kertant šių šalių sieną nereikia parodyti paso.
Žemėlapyje parodytos Europos Sąjungos valstybės narės žemyninėje Europoje, taip pat Prancūzijos užjūrio regionai (Prancūzijos Gviana, Gvadelupa, Martinika, Majotas, Reunjonas, Sen Martenas), Nyderlandai (Sint Martenas), Portugalija (Azorų salos, Madeira) ir Ispanija (Kanarų salos). Jame taip pat parodytos šalys kandidatės (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Moldova, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Serbija, Turkija, Ukraina) ir potencialios šalys kandidatės (Sakartvelas, Kosovas).
Austrija į ES įstojo 1995 m. Joje gyvena 9,1 mln. gyventojų ir ji naudoja eurą. Belgija į ES įstojo 1958 m. Joje gyvena 11,8 mln. gyventojų ir ji naudoja eurą. Bulgarija į ES įstojo 2007 m. Joje gyvena 6,4 mln. gyventojų ir ji naudoja levą. Ji nepriklauso Šengeno erdvei. Kroatija į ES įstojo 2013 m. Joje gyvena 3,9 mln. gyventojų ir ji naudoja eurą. Kipras į ES įstojo 2004 m. Jame gyvena 0,9 mln. gyventojų ir jis naudoja eurą. Jis nepriklauso Šengeno erdvei. Čekija į ES įstojo 2004 m. Joje gyvena 10,8 mln. gyventojų ir ji naudoja kroną. Danija į ES įstojo 1973 m. Joje gyvena 5,9 mln. gyventojų ir ji naudoja kroną. Estija į ES įstojo 2004 m. Joje gyvena 1,4 mln. gyventojų ir ji naudoja eurą. Suomija į ES įstojo 1995 m. Joje gyvena 5,6 mln. gyventojų ir ji naudoja eurą. Prancūzija į ES įstojo 1958 m. Joje gyvena 68,1 mln. gyventojų ir ji naudoja eurą. Vokietija į ES įstojo 1958 m. Joje gyvena 84,4 mln. gyventojų ir ji naudoja eurą. Graikija į ES įstojo 1981 m. Joje gyvena 10,4 mln. gyventojų ir ji naudoja eurą. Vengrija į ES įstojo 2004 m. Joje gyvena 9,6 mln. gyventojų ir ji naudoja forintą. Airija į ES įstojo 1973 m. Joje gyvena 5,2 mln. gyventojų ir ji naudoja eurą. Ji nepriklauso Šengeno erdvei. Italija į ES įstojo 1958 m. Joje gyvena 58,9 mln. gyventojų ir ji naudoja eurą. Latvija į ES įstojo 2004 m. Joje gyvena 1,9 mln. gyventojų ir ji naudoja eurą. Lietuva į ES įstojo 2004 m. Joje gyvena 2,9 mln. gyventojų ir ji naudoja eurą. Liuksemburgas į ES įstojo 1958 m. Joje gyvena 0,7 mln. gyventojų ir ji naudoja eurą. Malta į ES įstojo 2004 m. Joje gyvena 0,5 mln. gyventojų ir ji naudoja eurą. Nyderlandai į ES įstojo 1958 m. Joje gyvena 17,8 mln. gyventojų ir ji naudoja eurą. Lenkija į ES įstojo 2004 m. Joje gyvena 36,8 mln. gyventojų ir ji naudoja zlotą. Portugalija į ES įstojo 1986 m. Joje gyvena 10,5 mln. gyventojų ir ji naudoja eurą. Rumunija į ES įstojo 2007 m. Joje gyvena 19,1 mln. gyventojų ir ji naudoja lėją. Ji nepriklauso Šengeno erdvei. Slovakija į ES įstojo 2004 m. Joje gyvena 5,4 mln. gyventojų ir ji naudoja eurą. Slovėnija į ES įstojo 2004 m. Joje gyvena 2,1 mln. gyventojų ir ji naudoja eurą. Ispanija į ES įstojo 1986 m. Joje gyvena 48,1 mln. gyventojų ir ji naudoja eurą. Švedija į ES įstojo 1995 m. Joje gyvena 10,5 mln. gyventojų ir ji naudoja kroną.
Ko imasi ES, kad išspręstų dideles problemas, su kuriomis šiandien susiduriame?
Pastaruoju metu ES susidūrė su precedento neturinčiais iššūkiais – finansų krize ir pasauline pandemija, po kurių prasidėjo Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir jo sukelta energetikos krizė. Šie istoriniai įvykiai parodė, jog būtina sugebėti bendromis jėgomis greitai ir ryžtingai reaguoti į naujas aplinkybes. Tuo pat metu ES toliau vykdė ir net sustiprino savo veiksmus siekdama žaliųjų ir skaitmeninių tikslų.
COVID-19
Koronaviruso pandemija lėmė žmogiškąsias tragedijas, judėjimo suvaržymus ir ekonomikos sulėtėjimą, sukeldama išbandymų ES ir visam pasauliui.
ES ne tik ėmėsi veiksmų, kad suvaldytų viruso plitimą vykdydama skiepijimo programas, bet ir siekė paremti nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir padėti Europai atsigauti. ES buvo viena iš pagrindinių priemonės COVAX – pasaulinės sąžiningos prieigos prie COVID-19 vakcinų iniciatyvos – rėmėjų ir bendradarbiauja su savo tarptautiniais partneriais siekdama užtikrinti, kad pasaulis būtų pasirengęs būsimoms pandemijoms.
ES sukūrė bendrą skiepijimo pažymėjimų sistemą, padėjusią ES piliečiams atnaujinti keliones. Tuo remdamasi Pasaulio sveikatos organizacija dabar yra sukūrusi pasaulinę sertifikavimo sistemą, kad palengvintų keliones ir kartu apsaugotų žmones. Naujoji Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija padės užtikrinti, kad, kilus grėsmėms sveikatai, ES turėtų reikiamų vaistų ir įrangos.
Siekdama užtikrinti spartų ekonomikos atsigavimą po pandemijos ES sukūrė specialų daugiau nei 800 mlrd. EUR dydžio ekonomikos gaivinimo fondą, vadinamąją priemonę „NextGenerationEU“. Investuodamas į projektus ir iniciatyvas, dėl kurių ES tampa ekologiškesnė ir labiau skaitmeninė, ekonomikos gaivinimo fondas taip pat padeda ES geriau pasirengti būsimiems iššūkiams. Pavyzdžiui, vykstant Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą ir pasaulinei energetikos krizei, jis jau remia valstybių narių pastangas palaipsniui atsisakyti Rusijos iškastinio kuro ir pereiti prie švarios energijos.
Bendrą 2,018 milijardo eurų sumą sudaro septynerių metų ES biudžetas (1,211 milijardo eurų) ir 807 milijardai eurų iš priemonės „NextGenerationEU“, Covid-19 ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinio.
Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą
2022 m. vasario mėn. Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, ES reagavo greitai ir suteikė paramą Ukrainai ir jos žmonėms. Tai, be kita ko, buvo humanitarinė pagalba, pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, finansinė ir operatyvinė parama, karinė pagalba ir parama prie ES sienų ir Moldovoje.
Organizuodama humanitarinę pagalbą, ES aprūpina maistu ir pastoge nuo konflikto nukentėjusius žmones, taip pat jiems teikia medicininę pagalbą. Be to, ji ėmėsi išimtinės priemonės – suteikė laikiną apsaugą milijonams iš Ukrainos bėgančių žmonių: jie gavo teisę į gyvenamąją vietą, mokyklą, sveikatos priežiūros paslaugas ir darbą ES. ES finansinė parama padėjo stabilizuoti Ukrainos ekonomiką, atkurti infrastruktūrą ir sustiprinti gynybos ir saugumo pajėgumus.
ES vadovavo tarptautiniam Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasmerkimui ir nustatė daug griežtų sankcijų Rusijai ir karo bendrininkams. Šiomis priemonėmis siekiama izoliuoti Rusijos ekonomiką ir apriboti jos pajėgumus vykdyti karinę agresiją.
ES kartu su valstybėmis narėmis ir finansų įstaigomis Ukrainai bendrai paremti sutelkė daugiau kaip 50 mlrd. EUR.
Daugiau informacijos apie Ukrainai teikiamą ES paramą.
Kova su energetikos krize
Rusijos agresijos karas masiškai sutrikdė pasaulio energetikos sistemą, sukeldamas prekių kainų šuolį ir netikrumą dėl dujų tiekimo, po pandemijos dar labiau pablogindamas ir taip sudėtingą energijos rinkos padėtį.
Kokių veiksmų imasi ES šiai problemai spręsti?
Laipsniškai atsisako Rusijos iškastinio kuro.
Spartina atsinaujinančiųjų išteklių energijos (vandenilio, vėjo, saulės energijos) gamybą, kuri yra svarbi jos įsipareigojimo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui dalis.
Mažina piliečių ir įmonių sąskaitas.
Mažina energijos poreikį.
Didina dujų laikymo žiemą galimybes.
Sudaro sąlygas valstybėms narėms kartu pirkti energiją, kad būtų užtikrintos geresnės kainos.
Griežtina taisykles siekdama užtikrinti, kad susidarius ekstremaliajai situacijai bet kuri valstybė narė sulauktų pagalbos.
Investuoja į infrastruktūrą, kad visos ES valstybės narės turėtų bent du dujų tiekimo šaltinius.
Sužinokite daugiau apie ES pastangas užtikrinti saugią, švarią ir įperkamą energiją.
Klimato kaita
Europos žaliasis kursas yra strategija, kuria siekiama sukurti modernią ir konkurencingą Europos ekonomiką. Juo siekiama, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, t. y. kad tada išmestume ne daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei gali natūraliai absorbuoti mūsų ekosistemos.
Kaip pirmąjį šio plataus užmojo žingsnį ES nustatė naują tikslą iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Siekiant šio tikslo turės prisidėti visos visuomenės grupės ir ekonomikos sektoriai – nuo pramonės, energetikos ir transporto iki maisto gamybos, žemės ūkio ir statybos. Bus teikiama finansinė parama regionams, pramonės šakoms ir darbuotojams, kurie susiduria su didžiausiomis problemomis. 2021 m. liepos mėn. Europos Komisija pasiūlė priemonių rinkinį, siekdama užtikrinti, kad ES pasiektų savo tikslus pagal Europos žaliąjį kursą.
Bent 30 proc. ES išlaidų 2021–2027 m. bus skirta kovai su klimato kaita ir jos padariniais.
Kuo tai svarbu jums?
Tikslo iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, nauda.
- Iki 2030 m. ES energijos rūšių derinyje – bent 42,5 proc. atsinaujinančiosios energijos.
- Apsaugoti ir atkurti Europos miškai: iki 2030 m. bus pasodinta dar trys milijardai medžių.
- Švaresnis viešasis transportas ir tvaresnis kuras.
- Vienas milijonas papildomų žaliųjų darbo vietų ES iki 2030 m.
- Bent 55 proc. mažiau mirčių nuo oro užterštumo iki 2030 m.
- Sąžininga pertvarka, pagrįsta Europos solidarumu.
- Vienas milijonas elektromobilių įkrovimo punktų visoje ES iki 2025 m.
- Modernizuota ir atspari ES ekonomika.
Visi galime prisidėti: galime mažinti maisto švaistymą ir daugiau perdirbti arba rinktis dviratį vietoj automobilio ar net pasodinti medį. Jei norite įsitraukti, susipažinkite su Europos klimato paktu, kuris suburia žmones ir organizacijas dalytis informacija apie klimato politikos veiksmus. Padėkite mums sukurti žalesnę Europą!
„Natura 2000“ yra didžiausias pasaulyje saugomų teritorijų tinklas, saugantis tūkstančius vertingiausių ir labiausiai nykstančių Europos rūšių ir buveinių vietovių.
© LIFE06 NAT/E/000209/Aixa SOPEÑA.
Ispanijos lūšis nebėra ant išnykimo ribos Ispanijoje ir Portugalijoje dėl daugelio pastangų, įskaitant projektus, finansuojamus pagal ES programą LIFE. Šios rūšies sugrįžimas yra viena geriausių Europos gyvūnų išsaugojimo sėkmės istorijų.
ES finansavo dviejų keleivinių ir krovininių keltų perėjimą nuo mazuto prie ekologiškų elektros baterijų. Jie plaukioja intensyviu maršrutu tarp Helsingioro (Danija) ir Helsingborgo (Švedija). Konvertuoti keltai padeda pagerinti oro kokybę šiose tankiai apgyvendintose vietovėse.
Išnaudokite visas skaitmeninės pertvarkos galimybes
Visi turime išmanyti skaitmeninius šiuolaikinės visuomenės aspektus, įskaitant elektroninę bankininkystę, apsipirkimą namuose ar naudojimąsi technologijomis darbe. Siekdama, kad niekas neatsiliktų nuo naujovių, ir užtikrinti Europos, kaip pasaulinės technologijų lyderės, pozicijas, ES investuoja į įvairias sritis – nuo skaitmeninių įgūdžių ir superkompiuterių iki didelės spartos ryšio ir didesnio kibernetinio saugumo.
ES siekia užtikrinti, kad interneto pasaulis būtų saugus ir teisingas žmonėms ir įmonėms. Dėl ES taisyklių šiandien galime labiau kontroliuoti savo asmens duomenis ir tai, kaip juos naudoja kiti.
Sužinokite daugiau apie ES taisykles dėl saugesnės skaitmeninės erdvės.
Pagalba žmonėms rasti darbą
„Europos socialinis fondas +“ padeda žmonėms įsidarbinti (arba gauti geresnį darbą), įskaitant tuos, kurie susiduria su nepalankiomis sąlygomis. Kasmet fondas padeda maždaug 10 mln. žmonių susirasti darbą arba kelti kvalifikaciją.
ES padeda jaunuoliams patekti į darbo rinką. Pavyzdžiui, Jaunimo garantijų iniciatyva siekiama užtikrinti, kad visi darbo netekę arba mokslus baigę jaunuoliai iki 30 m. per keturis mėnesius gautų kokybiško darbo, mokymosi, pameistrystės ar mokymo paslaugų pasiūlymą.
Savanoriška veikla – tai puikus būdas padėti savo šalies arba kitų šalių vietos bendrijoms, įgyti naujų įgūdžių ir susirasti draugų. Europos solidarumo korpusas suteikia jaunuoliams galimybę savanoriauti ar dirbti savo šalyje arba užsienyje.
ES pagalbos savanorių iniciatyva vyresniems nei 18 m. asmenims siūloma galimybė dalyvauti humanitariniuose projektuose visame pasaulyje.
Ryžtingesnė kova su vėžiu
ES yra pasiryžusi padaryti proveržį kovoje su vėžiu. Europos kovos su vėžiu plane, kuriam skirta 4 mlrd. EUR, numatytas naujas ES požiūris į vėžio prevenciją, gydymą ir priežiūrą. ES finansavimas jau padėjo atlikti novatoriškų mokslinių tyrimų – nuo trimačio navikų modeliavimo iki vėžio nustatymo iš asmens iškvepiamo oro.
Lygybės sąjunga
ES kuria Europą, kurioje visi lygūs. Tai reiškia, kad moterys ir vyrai už vienodą darbą turėtų gauti vienodą atlyginimą, neįgalieji gali vienodomis sąlygomis dalyvauti veikloje visose gyvenimo srityse, o rasizmas netoleruojamas. Tai reiškia, kad žmonės neturėtų būti atstumti ar marginalizuoti, taip pat žmonės turėtų turėti teisę mylėti, ką nori.
Migrantai ir migrantų kilmės ES piliečiai atlieka labai svarbų vaidmenį Europos visuomenėje, be kita ko, kaip būtiniausi darbuotojai. ES siekia užtikrinti, kad kiekvienas galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, ir sutelkia dėmesį į tokius dalykus kaip geresnis švietimo, darbo, sveikatos priežiūros ir būsto prieinamumas.
Daugiau informacijos apie Europos Komisijos prioritetus.
Žmonių apsauga
Europos gyventojų sauga ir saugumas tiek fiziniame, tiek skaitmeniniame pasaulyje yra vienas iš svarbiausių ES prioritetų. Ji kasdien kovoja su tokiomis grėsmėmis kaip terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, neteisėta prekyba narkotikais ir prekyba žmonėmis.
COVID-19 krizė ir Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą taip pat išryškino grėsmes ir iššūkius, kuriuos dezinformacija kelia mūsų visuomenei. ES bendradarbiauja su socialinės žiniasklaidos įmonėmis ir interneto platformomis, siekdama apriboti klaidinančios informacijos sklaidą ir melagingų naujienų plitimą Europoje. Europos skaitmeninės žiniasklaidos stebėjimo centras remia nepriklausomų faktų tikrintojų darbą ir siekia tapti Europos kovos su dezinformacija internete centru.
Kultūra Europoje
Ką bendra turi „Oskaro“ apdovanojimą pelnę filmai „Lūšnynų milijonierius“ (angl. Slumdog Millionaire), „Sauliaus sūnus“ (angl. Son of Saul), „Tėvas“ (angl. The Father) ir „Dar po vieną“ (angl. Another Round)? Jie visi gavo ES programos „Kūrybiška Europa“ paprogramės „Media“ paramą.
Gal jūsų miestas – kita Europos kultūros sostinė? Vertinamas titulas jau buvo suteiktas daugiau nei 50 miestų visoje ES. Juo atkreipiamas dėmesys į vietos menininkus ir unikalius kiekvieno iš šių miestų kultūros turtus.
Susipažinkite su Europos menu ir kultūra nepakildami nuo sofos! Skaitmeninė platforma „Europeana“ suteikia prieigą prie daugiau nei 58 mln. leidinių iš daugiau nei 4 000 kultūros institucijų kolekcijų.
ES vaidmuo pasaulyje
ES glaudžiai bendradarbiauja su kaimyninėmis ir viso pasaulio šalimis, kad užmegztų naujas partnerystes ir propaguotų savo vertybes ir interesus. Tokiose srityse kaip skaitmeninimas, klimatas, energetika, transportas, sveikatos priežiūra ir švietimas ES bendromis pastangomis siekia spręsti pasaulinius uždavinius ir kurti labiau susietą ir klestinčią pasaulinę bendruomenę.
ES taip pat sudaro prekybos susitarimus su kitomis šalimis, visai neseniai – su Naująja Zelandija. Šiais sandoriais plečiama prekyba, kuri padeda palaikyti ES ekonomiką ir kurti darbo vietas.
ES ir jos valstybės narės drauge yra didžiausios paramos vystymuisi teikėjos pasaulyje. 2021 m. jos suteikė 71,6 mlrd. EUR arba 41 proc. visos paramos (naujausi turimi duomenys). Kartu jos taip pat teikia daugiau kaip pusę visos pasaulio pagalbos švietimui daugiau kaip 100 pasaulio šalių.
Sužinokite daugiau apie ES strategiją pasauliui sujungti.
Ką mano labui daro ES?
Galite gyventi ir dirbti kitoje ES valstybėje narėje. Laisvų darbo vietų ir praktinių patarimų ieškokite portale EURES.
Galite išeiti į pensiją bet kurioje ES valstybėje narėje (taip pat Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ar Šveicarijoje) ir ten gauti senatvės pensiją.
Galite mokytis ar lankyti mokymo kursus kitoje ES valstybėje narėje. Daugiau nei 10 mln. žmonių dalyvavo programoje „Erasmus“ nuo 1987 m., kai ji buvo sukurta.
2017 m. ES panaikino tarptinklinio ryšio mokesčius, kad keliaujant ES būtų pigiau palaikyti ryšį su draugais ir šeima. Keliaudami galite patogiai naudotis užsiprenumeruotu skaitmeniniu turiniu!
Jei susirgote lankydamasis kitoje valstybėje narėje, Europos sveikatos draudimo kortelė užtikrins, kad gautumėte valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Būsite gydomas tokiomis pačiomis sąlygomis ir už tą pačią kainą, kaip ir toje šalyje apdrausti žmonės.
Pagal programą „WiFi4EU“ viešosios belaidžio interneto zonos įrengtos tūkstančiuose vietos bendruomenių visoje ES, todėl galite nemokamai prisijungti prie interneto. Ieškokite šio simbolio:
Vieną bendrą valiutą – eurą – galite naudoti 20 ES valstybių narių.
Keliaudami po ES galite būti ramūs. Keliaujant lėktuvu, traukiniu, laivu, autobusu arba turistiniu autobusu keleivių teisės yra visapusiškai saugomos.
Kad žaislai galėtų būti parduodami ES, jie turi atitikti griežtas saugos taisykles.
ES taisyklės reiškia, kad galite be jokios priežasties per 14 dienų atsisakyti pirkinių internetu arba juos grąžinti.
ES gyventojams užtikrinami vieni griežčiausių pasaulyje saugaus ir sveiko maisto standartai.
Banko santaupos iki 100 000 EUR yra apsaugotos.
Daugiau informacijos apie tai, ką jūsų labui daro ES.
Ką ES daro, kad pagerėtų padėtis ten, kur gyvenu?
2021–2027 m. ES į savo regionus planuoja investuoti daugiau nei 378 mlrd. EUR. Kartu su valstybių narių investicijomis bendra suma bus 550 mlrd. EUR.
ES investuoja į miestus ir regionus, kad paskatintų naujų darbo vietų kūrimą, ekonomiką ir pagerintų gyvenimo kokybę. Ji siekia pokyčių penkiose pagrindinėse srityse.
Transporto ir energetikos modernizavimas siekiant kovoti su klimato kaita.
Pagalba žmonėms įsidarbinti ir mokytis arba įtraukti juos į visuomenę.
Mažosios ir vidutinės įmonės.
Moksliniai tyrimai ir inovacijos.
Aplinkos apsauga ir jos gerinimas.
Investavimas į žmones ir vietas
Pasižvalgykite po savo vietovę ir lengvai rasite mokyklą, tiltą, ligoninę ar kitą projektą, kuriam buvo skirta ES parama. Parama pagal ES regionines programas jau skirta tūkstančiams projektų. Toliau pateikiama tik keletas projektų pavyzdžių, kurie turi ar netrukus turės įtakos žmonių gyvenimui visoje ES.
Sveikatos priežiūros standartų tobulinimas Lenkijoje
Torunėje didžiausia valstybinė ligoninė pertvarkyta į vieną iš pirmaujančių Lenkijos sveikatos priežiūros įstaigų, atlikus ES remiamą 52,7 mln. EUR vertės renovaciją. Centralizuota aukštos kokybės sveikatos priežiūra reiškia, kad dabar pacientai gydymo lauks trumpiau.
Geresnės kelių jungtys Graikijoje
Graikijos gyventojams, turistams ir įmonėms bus naudinga svarbi nauja greitkelio atkarpa. 255 mln. EUR vertės ES lėšomis remiamos trūkstamos Lamijos ir Ksinijados jungties statybos. Taip centrinės Graikijos ir vakarų Tesalijos regionai bus prijungti prie pagrindinio greitkelių tinklo.
Tvarus plaukimas Belgijoje
Baseino renovacija Briuselio laisvajame universitete (Vrije Universiteit Brussel) skatina tvarumą. Palyginti su senuoju baseinu, naujasis sunaudoja 60 proc. mažiau energijos, o jį eksploatuojant išmetama 500 t mažiau CO2. Jame gali lankytis ir universitetui nepriklausantys plaukikai. Projektui skirta šiek tiek daugiau nei 2 mln. EUR ES lėšų.
Ekologiškesni miestai ir regionai
Patikimesnis ir veiksmingesnis energijos tiekimas Čekijoje, 21 naujas elektra varomas traukinys, siekiant patobulinti Kroatijos geležinkelių tinklą, ir priemonės, skirtos geresnei apsaugai nuo potvynių Vengrijoje užtikrinti, yra tarp 14 žaliųjų projektų, kurie bus naudingi ES piliečiams. Daugiau nei 1,4 mlrd. EUR ES lėšų septyniose valstybėse narėse investuojama tokiose srityse kaip aplinka, sveikata, transportas ir energetika.
Didelės spartos plačiajuostis ryšys Rumunijos kaimo vietovėse
Pagal ES remiamą projektą RO-Net atokiose Rumunijos kaimo vietovėse plačiajuostis ryšys sujungė 400 000 gyventojų, daugiau kaip 8 500 įmonių ir beveik 3 000 viešųjų institucijų. Šiuo metu maždaug 665 kaimai ir miesteliai gali naudotis sveikatos priežiūros, švietimo ir apsipirkimo internetu paslaugomis. Be to, gyventojai gali internetu parduoti vietos namų ūkių ir žemės ūkių gaminius.
Ekologiškos žaidimų aikštelės Paryžiuje
Betoniniai mokyklos kiemai visame Paryžiuje paverčiami vėsiomis žaliomis salomis, kuriose galima kaupti vandenį ir mažinti įkaitimą. Projektas „OASIS“, kuriam skirta beveik 5 mln. EUR ES lėšų, padeda apsaugoti paryžiečius nuo klimato kaitos padarinių ir kartu kurti erdves, kuriose vaikai gali pramogauti.
Daugiau informacijos apie jūsų regiono projektus, kuriems skirtas ES finansavimas.
Kur galėčiau gauti pagalbą dėl finansavimo? Esate mokslininkas, ūkininkas, verslininkas ar menininkas? Sužinokite, kas gali gauti finansavimą.
ES pradininkai
Nuo pasipriešinimo judėjimo kovotojų ir politinių lyderių iki pasaulinio lygio aktorės – sužinokite daugiau apie moteris ir vyrus, kurie įkvėpė kurti tokią Europą, kokioje šiandien gyvename.
ES raidos gairės
1950 m.
gegužės 9 d.
Šumano deklaracija. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robert’as Schumanas pasiūlo sutelkti anglies ir plieno gamybą, kad nė viena šalis negalėtų pasigaminti ginklų ir paskelbti karo viena kitai.
Robert’as Schumanas pasirašo Paryžiaus sutartį, kuria įkuriama Europos anglių ir plieno bendrija (Paryžius, Prancūzija, 1951 m. balandžio 18 d.).
1952 m.
liepos 23 d.
Įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija.
1957 m.
kovo 25 d.
Šešios šalys – Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai – pasirašo Romos sutartis. Nuo 1958 m. sausio 1 d. jos sukuria bendrąją rinką – Europos ekonominę bendriją.
1962 m.
liepos 30 d.
Pradedama įgyvendinti bendra žemės ūkio politika, kuria padedama apsaugoti maisto produktų tiekimą, remiami ūkininkai ir kaimo vietovės.
1968 m.
liepos 1 d.
Panaikinami muitai tarp šešių valstybių narių.
1979 m.
birželio 7–10 d.
Pirmą kartą Europos piliečiai galėjo balsuoti už tuos, kas jiems atstovaus Europos Parlamente.
1987 m.
birželio 15 d.
Pradedama programos „Erasmus“ studentų mainų programa.
Berlyno sienos griuvimas (Vokietija, 1989 m. lapkričio 11 d.).
1989 m.
Komunizmo žlugimas sukelia demokratinių pokyčių bangą visoje Vidurio ir Rytų Europoje.
1993 m.
sausio 1 d.
Sukuriama bendroji rinka, kurioje žmonės, prekės, paslaugos ir pinigai gali laisvai judėti.
lapkričio 1 d.
Sukuriama Europos Sąjunga.
1995 m.
kovo 26 d.
Šengeno susitarimu panaikinama sienų kontrolė tarp tam tikrų valstybių narių. Šia galimybe dabar naudojasi 23 valstybės narės.
2002 m.
sausio 1 d.
Išleidžiami euro banknotai ir monetos, o dabar jie naudojami 20 valstybių narių.
2012 m.
balandžio 1 d.
Pristatoma Europos piliečių iniciatyva.
gruodžio 10 d.
ES suteikiama Nobelio taikos premija.
2015 m.
gruodžio 12 d.
195 šalys, įskaitant visas ES valstybes nares, priima Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.
JT klimato kaitos konferencija (COP21) (Paryžius, Prancūzija, 2015 m. gruodžio 1 d.).
2017 m.
birželio 15 d.
Panaikinami tarptinklinio ryšio mokesčiai.
2020 m.
sausio mėn.
COVID-19 virusas pasiekia Europą, o tai paskatina didžiausią visų laikų atsaką į ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją ES istorijoje.
2021 m.
gegužės 9 d.
Pradedama Konferencija dėl Europos ateities, kurioje ES piliečiams suteikiama galimybė formuoti bendrą ateitį.
2022 m.
ES ir jos tarptautiniai partneriai smerkia Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir siūlo Ukrainai tvirtą politinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą.
Kaip veikia ES?
Visi ES veiksmai grindžiami Sutartimis, kuriose nustatytos ES veikimo taisyklės. Dėl jų savanoriškai ir demokratiškai susitarė visos valstybės narės.
ES sutartyse apibrėžiama, kas ir kokių sričių teisės aktus gali priimti: ES, nacionalinės vyriausybės arba ir ES, ir nacionalinės vyriausybės kartu. Valstybės narės yra atsakingos už savo sprendimų ir teisės aktų priėmimą tam tikrose nacionalinės politikos srityse, pavyzdžiui, pramonės, sveikatos ir švietimo, o ES teikia paramą.
Sutartyse nurodyta, kad daugelyje sričių priemonių gali imtis ir ES, ir nacionalinės vyriausybės. Tokiais atvejais sprendimai visada priimami kuo arčiau piliečių. Tai reiškia, kad jei problemą galima išspręsti vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu, ES nesikiša.
ES imasi veiksmų tose srityse, kuriose ją veikti įgaliojo valstybės narės ir kuriose prasminga veikti kartu, pavyzdžiui, klimato kaitos ar prekybos visame pasaulyje klausimais. Siekdamos padėti įgyvendinti savo tikslus, valstybės narės sukūrė keletą institucijų, kad jos priimtų sprendimus ES lygmeniu ir vėliau juos įgyvendintų.
Kas ką daro?
Strasbūre ir Briuselyje įsikūręs Europos Parlamentas atstovauja ES piliečių interesams. Jis kartu su Europos Sąjungos Taryba yra pagrindinės ES sprendimų priėmimo institucijos.
Kas 5 metus ES rinkėjai tiesiogiai renka 705 Europos Parlamento narius. Kiti rinkimai vyks 2024 m. Kiekviena valstybė narė renka tam tikrą narių skaičių, kuris proporcingas jos gyventojų skaičiui. EP nariai yra suskirstę ne pagal tautybes, o priklauso politinėms frakcijoms, kuriose yra kelių šalių atstovai, arba yra nepriklausomi nariai. Šiuo metu Europos Parlamento Pirmininkė yra Roberta Metsola.
Europos Parlamentą sudaro 705 nariai. Jie suskirstyti į frakcijas. Frakcijos (mažėjančia tvarka pagal narių skaičių): Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija; Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija; Frakcija „Renew Europe“; Identiteto ir demokratijos frakcija; Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas; Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija; Europos Parlamento kairiųjų frakcija – GUE / NGL; Nepriklausomi Parlamento nariai.
Europos Sąjungos Tarybą, dar vadinamą Taryba, sudaro visų valstybių narių vyriausybių ministrai. Taryba ir Europos Parlamentas yra pagrindinės ES sprendimų priėmimo institucijos. Kas šešis mėnesius Tarybai pirmininkauja vis kita valstybė narė. Siekdamos užtikrinti tęstinumą, pirmininkaujančios valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja grupėmis po tris valstybes nares, kad parengtų bendrą darbotvarkę 18 mėnesių laikotarpiui.
Tarybos nereikėtų painioti su Europos Vadovų Taryba, kurią sudaro visų valstybių narių vadovai. Ji nustato ES politinę kryptį ir prioritetus. Charles’is Michelis yra dabartinis Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas.
Europos Komisija yra ES viešoji tarnyba. Ji turi teisę siūlyti naujus veiksmus ir teisės aktus, dėl kurių priėmimo vėliau sprendžia Parlamentas ir Taryba. Ji taip pat atsakinga už tai, kad ES taisyklės būtų tinkamai taikomos. Komisijai vadovauja Pirmininkė Ursula von der Leyen ir jos vadovaujamos Komisijos narių komanda, kurioje yra po vieną narį iš kiekvienos valstybės narės.
Visos valstybės narės turi laikytis ES taisyklių ir siekti užsibrėžtų tikslų, kitaip Komisija prieš jas gali imtis veiksmų.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas užtikrina, kad ES teisė visose valstybėse narėse būtų užtikrinama ir taikoma vienodai.
Europos Centrinis Bankas valdo eurą. Pagrindinis jo tikslas – palaikyti kainų stabilumą euro zonoje.
Kaip finansuojama ES?
ES išleidžiami pinigai (ES biudžetas) gaunami iš kelių šaltinių: muitų; įnašų, pagrįstų valstybių narių surinktu pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), ir tiesioginių valstybių narių įnašų. 2021 m. sausio mėn. buvo nustatytas naujas pajamų šaltinis – mokestis už neperdirbtas plastiko pakuočių atliekas.
ES biudžetas padeda įgyvendinti tai, kas svarbu ES žmonėms: nuo paramos naujiems ir geresniems keliams, geležinkeliams ir oro uostams iki paramos kaimo vietovių plėtrai ir galimybių studijuoti užsienyje finansavimo. Jis ne tik padeda vykdyti skaitmeninę pertvarką ir kovoti su klimato kaita, bet ir sumažinti skirtumus valstybėse narėse ir tarp jų.
Kaip galiu prisidėti?
Ar norite išsakyti savo nuomonę apie Europos ateitį? Ar norite aktyviai dalyvauti jos sprendimų priėmimo procese? Galite įvairiais būdais padėti formuoti ir tobulinti ES.
Didžiausioje kada nors ES rengtoje konsultacijoje – Konferencijoje dėl Europos ateities – tūkstančiai europiečių jau išsakė savo viltis ir lūkesčius ateinantiems metams. Vienas iš pagrindinių konferencijos ypatumų – piliečių vedamos diskusijos, tampančios nuolatine demokratinio ES gyvenimo dalimi.
Europos piliečių forumai:
- 150 piliečių; atrinkti atsitiktine tvarka 27 valstybėse narėse;
- iš įvairios aplinkos (skirtinga lytis, amžius, išsilavinimas, pajamos, atvykę iš miesto ir (arba) kaimo vietovių);
- 1/3 jaunuolių (16–25 metų).
Sužinokite daugiau apie Europos piliečių iniciatyvą.
Jūsų balsas irgi gali būti išgirstas, kai balsuojate Europos Parlamento rinkimuose kas 5 metus.
Sužinokite apie kitus Europos Parlamento rinkimus.
Jūsų EP narys atstovauja jūsų ir jūsų miesto ar regiono interesams Europoje ir jūsų vardu balsuoja už visoje ES taikomus teisės aktus.
Sužinokite, kurie EP nariai atstovauja jūsų šaliai.
Ar kada pagalvojote, kad ES teisę būtų galima patobulinti? Na, galite padėti ES taisykles pritaikyti ateičiai – teikti pasiūlymus, kaip supaprastinti ir modernizuoti esamus teisės aktus. Taip pat galite pasidalyti savo nuomone apie naują įvairių sričių politiką. Galite pateikti pasiūlymų bet kuria iš 24 oficialiųjų ES kalbų.
Išsakykite savo nuomonę jums svarbiais klausimais.
Pagal Europos piliečių iniciatyvą galite paprašyti Komisijos pasiūlyti naują teisės aktą. Pirmiausia turite gauti paramą savo iniciatyvai. Kai už iniciatyvą surenkama bent 1 mln. parašų, Komisija sprendžia, kokių veiksmų imtis. Iki šiol reikiamą parašų skaičių surinko devynios piliečių iniciatyvos.
Pirmą kartą sėkmingai įgyvendinus Europos piliečių iniciatyvą „Right2Water“ buvo sukurtos naujos taisyklės, užtikrinančios geriamojo vandens saugumą bei kokybę ir lengvesnę prieigą prie jo pažeidžiamoms grupėms.
Viena naujesnių iniciatyvų dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo „End the Cage Age“ netrukus taps paskata pateikti pasiūlymą nutraukti įvairių ūkinių gyvūnų auginimą narvuose.
Kur galėčiau gauti daugiau informacijos?
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct centrų. Artimiausio centro adresą galite rasti internetu (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).
Su Europe Direct tarnyba galite susisiekti:
— nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
— šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696,
— naudodami šią formą: european-union.europa.eu/contact-eu/write-us_lt.
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (european-union.europa.eu).
ES leidinius galite peržiūrėti arba užsisakyti adresu op.europa.eu/lt/publications.
Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos dokumentų centrą
(european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt). Pagalbos ir patarimų ES piliečiams ir įmonėms rasite svetainėje „Your Europe“: https://europa.eu/youreurope/index_lt.htm
Mokomosios medžiagos, žaidimų ir viktorinų rasite apsilankę Mokymosi kampelyje: https://europa.eu/learning-corner/home_lt
Atraskite Jaunimo portalą apsilankę adresu https://europa.eu/youth/EU_lt
Europos Komisija jūsų šalyje: https://commission.europa.eu/about-european-commission/contact/representations-member-states_lt
Europos Parlamentas jūsų šalyje: https://liaison-offices.europarl.europa.eu/lt
Europos vartotojų centrų tinklas: https://commission.europa.eu/live-work-travel-eu/consumer-rights-and-complaints/resolve-your-consumer-complaint/european-consumer-centres-network-ecc-net_lt
facebook.com/EuropeanCommission
instagram.com/europeancommission
facebook.com/europeanparliament
| ISBN 978-92-68-07140-3 | doi:10.2775/874276 | NA-05-22-433-LT-C | |
| ISBN 978-92-76-60547-8 | doi:10.2775/107384 | NA-05-22-433-LT-N | |
| HTML | ISBN 978-92-76-60524-9 | doi:10.2775/67056 | NA-05-22-433-LT-Q |
Atmintinė apie Europos Sąjungą
Europos Komisija
Komunikacijos generalinis direktoratas
Dokumentų rengimo ir tikslinės komunikacijos skyrius
1049 Briuselis
BELGIJA
Kontaktiniai duomenys: COMM-A2@ec.europa.eu
Šiame dokumente pateikiama nuomonė negali būti laikoma oficialia Europos Komisijos pozicija.
Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2023
© Europos Sąjunga, 2023
Pakartotinio Europos Komisijos dokumentų naudojimo politika įgyvendinama pagal 2011 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimą 2011/833/ES dėl pakartotinio Komisijos dokumentų naudojimo (OL L 330, 2011 12 14, p. 39). Jeigu nenurodyta kitaip, šį dokumentą leidžiama pakartotinai naudoti pagal „Creative Commons Attribution 4.0 International“ (CC BY 4.0) licenciją (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/). Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas leidžiamas, jeigu tinkamai nurodoma autorystė ir visi pakeitimai.
Norint naudoti ar atgaminti elementus, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, gali reikėti gauti tiesioginį atitinkamų teisių turėtojų leidimą.
Visos nuotraukos © Europos Sąjunga (išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip).