Keitimasis informacija apie mokesčius ES: tvirtas pagrindas, įgyvendinimo spragos

Santrauka

I

Europos Sąjungos tikslas – užtikrinti sąžiningą ir veiksmingą apmokestinamą viso bendrojoje rinkoje, visus mokesčius surenkant ten, kurie jie yra mokėtini. Koordinuojama ES mokesčių politika didinamas mokesčių mokėtojų teisinis tikrumas, investicijos ir konkurencija.

II

Nuo 2011 m. Taryba susitarė dėl įvairių teisėkūros iniciatyvų, kuriomis valstybėms narėms sudaromos sąlygos įvairiais būdais dalytis informacija apie mokesčius. Taisyklėmis dėl keitimosi informacija ir kitų formų bendradarbiavimo valstybėms narėms suteikiama galimybė gauti prieigą prie informacijos, kurios joms reikia siekiant užtikrinti, kad mokesčiai būtų surenkami.

III

Europos Komisija yra atsakinga už pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų dėl keitimosi informacija apie mokesčius sistemos teikimą ir gairių teikimą valstybėms narėms. Jeigu valstybėje narėje ES teisės aktai nėra tinkamai įgyvendinami, Komisija gali prieš šią valstybę narę pateikti ieškinį dėl teisių pažeidimo. Jos kompetencija taip pat apima stebėjimą, kaip įgyvendinama keitimosi informacija sistema ir kiek ji yra veiksminga. Valstybės narės yra atsakingos už keitimąsi atitinkama informacija apie mokesčius ir jos naudojimą, kad būtų užtikrinta atitiktis.

IV

Atlikdami šį auditą, įvertinome pagrindinius aspektus, kurie lemia keitimosi informacija apie mokesčius sistemos veiksmingumą. Šį auditą atlikome todėl, kad nebuvo atliekamas keitimosi informacija apie mokesčius sistemos, kuri veikia nuo 2011 m., auditas. Auditas apėmė 2014–2019 m. laikotarpį. Vertinome teisės aktų sistemą, kurią Komisija pasiūlė ir nustatė, ir tikrinome, ar tinkamai ji stebėjo keitimosi informacija sistemos įgyvendinimą ir veiksmingumą. Aplankėme penkias valstybes nares, kad įvertintume, kaip jos naudoja keitimosi informacija sistemą ir kaip jos vertina šios sistemos veiksmingumą.

V

Darome bendrą išvadą, kad keitimosi informacija apie mokesčius sistema yra tinkamai sukurta, tačiau reikia daugiau nuveikti stebėjimo, duomenų kokybės užtikrinimo ir gautos informacijos naudojimo srityje.

VI

Mūsų išvada dėl Komisijos darbo: ji sukūrė tinkamą keitimosi informacija apie mokesčius sistemą, tačiau neaktyviai teikia gaires ir nepakankamai įvertina informacijos, kuria keičiamasi, naudojimo rezultatus ir poveikį. Per mūsų vizitus valstybėse narėse padaryta pagrindinė išvada yra ta, kad informacija, kuria jos keičiasi, yra ribotos kokybės ir nėra plačiai naudojama ir kad jos beveik nesistengia stebėti šios sistemos veiksmingumo.

VII

Nors Komisija suteikė aiškią ir skaidrią teisės aktų sistemą, atitinkamoje valstybėje narėje kai kurių rūšių pajamos vis dar gali būti neapmokestinamos. Komisijos vykdomas sistemos įgyvendinimo valstybėse narėse stebėjimas nėra pakankamas ir neapima vizitų vietoje valstybėse narėse arba sankcijų sistemų veiksmingumo. Ankstyvuosiuose keitimosi informacija etapuose Komisija valstybėms narėms suteikė naudingų gairių, tačiau pastaruoju metu ji nepaskelbė tolesnių gairių, kuriomis būtų siekiama padėti valstybėms narėms analizuoti gautą informaciją ir ją panaudoti atitinkamiems surenkamiems mokesčiams padidinti.

VIII

Valstybių narių surenkamai informacijai trūksta kokybės, išsamumo ir tikslumo. Dauguma mūsų aplankytų valstybių narių neatlieka duomenis teikiančių subjektų audito, kuriuo būtų siekiama užtikrinti duomenų kokybę ir išsamumą prieš juos perduodant kitoms valstybėms narėms. Be to, tik keletas valstybių narių pateikia visų reikiamų kategorijų informaciją, todėl kai kurios pajamos neapmokestinamos. Nors valstybės narės nustato atitinkamus mokesčių mokėtojus, automatinis keitimasis informacija naudojamas nepakankamai.

IX

Nėra bendros ES sistemos veiksmingumo ir pasiekimų stebėjimo sistemos, o atskiriems vertinimams, kuriuos atlieka kai kurios valstybės narės, trūksta aiškumo ir skaidrumo.

X

Teikiame keletą rekomendacijų, kuriomis siekiama padidinti keitimosi informacija sistemos veiksmingumą. Toliau pateikiamos rekomendacijos yra skirtos mūsų aplankytoms penkioms valstybėms narėms (Kiprui, Italijai, Nyderlandams, Lenkijai ir Ispanijai), tačiau gali taikomos ir kitoms valstybėms narėms.

1. Komisija turėtų:
   • imtis tiesioginių ir veiksmingų veiksmų, kuriais būtų siekiama išspręsti nepakankamos valstybių narių siunčiamų duomenų kokybės problemą;
   • teikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad būtų apsikeičiama visa svarbia informacija apie pajamas;
   • išplėsti savo stebėjimo veiklą ir papildyti valstybėms narėms skirtas savo gaires.
2. Valstybės narės turėtų:
   • užtikrinti, kad informacija, kuria jos keičiasi, būtų išsami ir pakankamos kokybės;
   • nustatyti sistemines gaunamos informacijos rizikos analizės procedūras ir jas taikyti kuo plačiau.
3. Komisija su valstybėmis narėmis turėtų sukurti patikimą bendrą sistemą, skirtą keitimosi informacija apie mokesčius sistemos naudai įvertinti.

Įvadas

01

Šiais laikais, kai vienu mygtuko paspaudimu pinigus galima siųsti į bet kokią pasaulio vietą, kai kuriems mokesčių mokėtojams kyla pagunda slėpti investicijas lengvatinio apmokestinimo šalių sąskaitose. Dar visai neseniai daugelis šalių ir kitų teritorijų atvirai veikė kaip mokesčių rojai, toleravo slaptas bankų sąskaitas ir priedangos įmones ir atsisakė dalytis informacija su kitų šalių vyriausybėmis¹.

02

Bendrojoje rinkoje pelną gaunančios įmonės turėtų mokėti mokestį ten, kur uždirba pinigų. Tačiau įmonės naudoja agresyvų mokesčių planavimą, siekdamos pasinaudoti įvairių valstybių mokesčių taisyklių skirtumais, ir moka kuo mažesnį pelno mokestį.

03

Vien tik ES mokestinių pajamų, kurių netenkama dėl pelno mokesčio vengimo, dydžio įvertis sudaro nuo 50 iki 70 milijardų eurų per metus². Šis skaičius padidėja iki beveik 190 milijardų eurų (maždaug 1,7 % ES BVP tyrimo metu), jeigu įtraukiami kiti veiksniai, pavyzdžiui, speciali apmokestinimo tvarka ir mokesčių surinkimo neefektyvumas.

04

Siekiant patenkinti socialinio teisingumo ir ekonomikos augimo poreikį, Komisija dirba kartu su valstybėmis narėmis, kad apmokestinimo sistemos visur taptų skaidresnės, atskaitingesnės ir veiksmingesnės. Tai sutampa su mokesčių sistemos teisingumo sąvoka: keliose valstybėse narėse veikiantys mokesčių mokėtojai – tiek tarptautinės įmonės, tiek asmenys – neturėtų naudotis mokestine nauda, kurią jie gauna dėl to, kad mokesčių administratoriai tarpusavyje bendrauja ribotai. Tačiau, jei mokesčiai mokami teisingai ir tinkamai šaliai nuo pat pradžių, vėlesnės korekcijos tampa nebūtinos ir su mokesčiais susijęs teisinis tikrumas visoje ES didėja.

ES veiksmai

05

1998 m. Ekonomikos ir finansų reikalų taryba priėmė ES verslo apmokestinimo elgesio kodeksą³. Pripažindama teigiamą sąžiningos konkurencijos poveikį, Taryba paragino valstybes nares užkirsti kelią mokesčių vengimui⁴ ir slėpimui⁵, visų pirma keičiantis informacija apie mokesčius⁶.

06

Nors mokesčių surinkimas priklauso valstybių narių kompetencijai, su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu kovojama ir ES lygmeniu. Valstybės narės sutiko, kad būtina gerinti ir plėtoti glaudų mokesčių administratorių bendradarbiavimą, taikant ES siūlomą tarpvalstybinę sistemą ir priemones.

07

Siekiant garantuoti vidaus rinkos veikimą ir apsaugoti ES finansinius interesus, Komisija skatina ir palengvina valstybių narių bendradarbiavimą per savo Mokesčių ir muitų sąjungos generalinį direktoratą (TAXUD GD). Atsižvelgdamas į savo misijos tikslą – plėtoti ir stebėti mokesčių politikos įgyvendinimą visoje ES piliečių⁷, verslo subjektų ir valstybių narių labui ir padėti valstybėms narėms kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, – TAXUD GD:

• rengia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl keitimosi informacija apie mokesčius sukūrimo ir tobulinimo ir stebi teisės aktų įgyvendinimą valstybėse narėse;
• suteikia mechanizmus, sistemas ir elektronines sąsajas, skirtas keitimuisi informacija apie mokesčius koordinuoti;
• prižiūri centrinį keitimosi informacija apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir kainodaros tvarką registrą;
• valdo programą „Fiscalis 2020“, skirtą valstybių narių ir Komisijos keitimuisi geriausia praktika (žr. VI priedą).

08

ES valstybių narių nacionalinės vyriausybės iš esmės gali laisvai rengti savo mokesčių įstatymus ir sistemas, o priimant sprendimus šioje politiškai svarbioje srityje būtinas visų valstybių narių sutarimas. Tačiau visuose nacionaliniuose teisės aktuose turi būti atsižvelgiama į tam tikrus esminius principus, pavyzdžiui, nediskriminavimo ir judėjimo laisvės vidaus rinkoje principus. Vienos šalies mokesčių įstatymais neturėtų būti suteikta galimybė žmonėms išvengti apmokestinimo kitoje šalyje.

09

Valstybės narės savo ruožtu turi:

• eksploatuoti mokesčių sistemas;
• rinkti ir pateikti reikalingą su mokesčiais susijusią informaciją;
• dalytis geriausia patirtimi;
• užtikrinti sąžiningą mokesčių konkurenciją vidaus rinkoje.

Direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo

10

1977 m. Europos Komisija pirmą kartą priėmė Direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje⁸. Ji buvo pakeista dabartine ES direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (DAB)⁹ (žr. III priedą), kuri buvo pradėta taikyti 2013 m. sausio 1 d. (žr. 1 langelį).

11

Šia direktyva siekiama trijų konkrečių tikslų:

• pagerinti valstybių narių gebėjimą užkirsti kelią tarpvalstybiniam mokestiniam sukčiavimui, mokesčių slėpimui ir vengimui;
• sumažinti paskatų ir privalumų galimybes, dėl kurių atsiranda žalinga mokesčių konkurencija (žr. 2 langelį), įskaitant kovą su mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu, taikant skaidrumo priemones, susijusias su išankstiniais sprendimais dėl mokesčių / išankstine kainodaros tvarka, ir tarptautinių įmonių ataskaitas pagal šalis.
• skatinti spontanišką mokestinių prievolių vykdymą, sudarant palankesnes sąlygas aptikti tarpvalstybines pajamas ir turtą.

12

DAB buvo atsakas į didėjantį mokesčių mokėtojų ir kapitalo judumą ir finansinių priemonių internacionalizavimą. Dėl šių pokyčių staigiai padidėjo tarpvalstybinių sandorių skaičius, todėl valstybėms narėms tapo sunku tinkamai įvertinti mokėtinus mokesčius ir buvo skatinamas mokestinis sukčiavimas. Šiomis aplinkybėmis atsirado neatidėliotina būtinybė bendradarbiauti mokesčių srityje.

13

DAB nustatomi trys pagrindiniai keitimosi informacija ES būdai. Šių būdų tobulėjimas per tam tikrą laiką parodytas 1 diagramoje:

• automatinis keitimasis informacija (AEOI), kai naudojant iš anksto nustatytas formas iš anksto numatytu laiku privalomai keičiamasi iš anksto nustatytais mokesčių ir finansinių ataskaitų duomenimis;
• keitimasis informacija pagal prašymą (EOIR), vykdomas teikiant prašymus pateikti informaciją apie vieną arba daugiau mokesčių mokėtojų;
• spontaninis keitimasis informacija (SEOI) – bet kokios informacijos, kuri vienos šalies manymu domintų kitą šalį, perdavimas savo iniciatyva.

DAB taip pat numatomos kitos administracinio bendradarbiavimo formos. Iš šių formų šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama vienalaikiams konkrečių mokesčių mokėtojų patikrinimams (SMC) vienoje arba keliose valstybėse narėse, siekiant apsikeisti taip gauta informacija.

Audito apimtis ir metodas

14

Atlikdami šį auditą vertinome ES keitimosi informacija apie mokesčius tvarką, kuri nulemia veiksmingumą, ir kitas administracinio bendradarbiavimo priemones. Daugiausia dėmesio skyrėme įvairių DAB (DAB1–DAB5) pakeitimų įgyvendinimui 2014–2019 m. laikotarpiu (iki 2020 m. birželio mėn. DAB6 nebuvo pradėta taikyti).

15

Šį auditą atlikome todėl, kad nebuvo atliktas keitimosi informacija apie mokesčius sistemos, kuri veikia nuo 2011 m., auditas. Atlikdami šį auditą, sprendžiame sistemos problemas ir teikiame rekomendacijas dėl patobulinimų, susijusių su šios sistemos projektavimu, diegimu ir stebėjimu ir tuo, kaip valstybės narės naudoja informaciją, visų pirma:

• mastu, kuriuo keitimusi informacija prisidedama prie Europos Komisijos sąžiningesnio apmokestinimo strategijos įgyvendinimo;
• Komisijos valstybėms narėms pateiktos DAB direktyvos įgyvendinimo praktinės tvarkos ir gairių veiksmingumu;
• Komisijos atliekamu šios sistemos stebėjimu;
• išteklių ir gairių pakankamumu šiai sistemai tinkamai įgyvendinti;
• veiksmingu gautos informacijos naudojimu;
• valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo ir valstybių narių bendradarbiavimo su ne ES šalimis susitarimų veiksmingumu;
• reguliavimo ir kontrolės priemonių ir išteklių paskirstymo veiksmingumu.

16

Auditavome Komisijos ir penkių valstybių narių (Kipro, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos ir Ispanijos), kurias atrinkome remdamiesi kiekybiniais ir kokybiniais rizikos kriterijais, susijusiais su keitimusi informacija, veiklą (žr. II priedą).

Komisija

17

Kalbant apie Komisiją, peržiūrėjome keitimosi mokesčių informacija taisykles pagal DAB1–DAB5 ir išnagrinėjome, kaip TAXUD GD stebėjo jų įgyvendinimą. Visų pirma tikrinome:

• atitinkamus teisės aktus pagal tai, ar Komisija tikrino, kaip valstybės narės taikė ES taisykles pagal nacionalinius teisės aktus, ir ar ji ėmėsi būtinų veiksmų bet kokių įgyvendinimo vėlavimų problemai spręsti;
• gairių ir informacijos, susijusių su DAB įgyvendinimu, buvimą ir kokybę ir kaip Komisija dalijosi ta informacija su valstybėmis narėmis;
• ES biudžeto lėšomis finansuojamų programų ir priemonių, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms keistis gerąja praktika ir idėjomis, kaip patobulinti šią sistemą, veiksmingumą;
• ar Komisija nustatė bendrą ES pagrindą, skirtą sistemos veiksmingumui stebėti, siekiant užtikrinti, kad pagal ją būtų gaunami numatyti rezultatai.

18

Audito metodas ir metodika, kuriuos taikėme atlikdami šį auditą Komisijos lygmeniu, yra pateikti I priede.

Valstybės narės

19

Pagal DAB reikalaujama, kad valstybės narės bendradarbiautų ir keistųsi visa svarbia informacija apie mokesčius. Įvertinome, kaip valstybės narės:

• užtikrino, kad duomenys, kuriais jos keičiasi, būtų tikslūs, išsamūs ir siunčiami per nustatytą terminą;
• naudojo gautą informaciją ir kaip tai būtų galima patobulinti;
• naudojosi kitomis administracinio bendradarbiavimo formomis, numatytomis pagal DAB;
• kaip įvertino šios sistemos veiksmingumą ir panaudojo savo įvertinimo rezultatus rizikoms šalinti ir ištekliams paskirstyti.

20

Mūsų aplankytose valstybėse narėse automatiniam ir neautomatiniam keitimuisi informacija (AEOI, EOIR ir SEOI) ir vienalaikėms patikroms atrinkti naudojome rizika grindžiamą mūsų auditui skirtos imties sudarymą. Audito metodas, kurį taikėme valstybėms narėms audituoti, yra pateiktas II priede.

21

Tiek informacija, kuria keičiamasi tarp valstybių narių, tiek informacija, kuria keičiamasi tarp pagrindinių sistemų, yra labai konfidenciali. Todėl šioje ataskaitoje nepateikiama konkrečios informacijos apie valstybes nares, jei ji nėra viešai paskelbta.

Pastabos

Nors kartais ES lenkia tarptautinę raidą, ES teisės aktų sistemoje esama spragų

22

Keitimosi informacija apie mokesčius srities teisės aktais turėtų būti užtikrinama, kad visos pajamos, kurioms taikomos sistemos nuostatos, būtų apmokestinamos tinkamoje valstybėje narėje ir visa apimtimi. Komisija turėtų stebėti teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą ir turėtų teikti gaires dėl jų vienodo taikymo visoje ES. Įvertinome teisėkūros procesą, kurį Komisija pradėjo taikyti pirminiam pasiūlymui dėl DAB ir vėlesniems jos pakeitimams. Taip pat patikrinome, kaip Komisija stebi DAB įgyvendinimą valstybėse narėse, įskaitant, kaip ji dalijasi šiuo tikslu parengtomis gairėmis.

Teisės aktų sistema yra vientisa, nors ir neišsami

ES kartais lenkia tarptautinę raidą

23

2013 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) priėmė veiksmų planą, kuriuo siekiama kovoti su mokesčių vengimo strategija, susijusia su pelno perkėlimu¹⁰. 2015 m. ji pateikė ataskaitą apie įvairius veiksmų plano aspektus, pavyzdžiui, keitimąsi informacija apie tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių ir išankstinę kainodaros tvarką¹¹ ir ataskaitų pagal šalis teikimą¹².

24

Daug šalių sutarė mokesčių tikslais panaikinti banko paslaptį, dalytis mokesčių informacija su kitomis vyriausybėmis ir panaikinti slaptumą, susijusį su juridinių asmenų savininkais, bankiniais susitarimais ir finansiniais sandoriais. Atskaitos taškas buvo EBPO parengtas visuotinis EOIR standartas, pagal kurį pirmą kartą buvo numatyta kokia informacija turi būti keičiamasi tarptautiniu mastu tarp dviejų šalių paprašius mokesčių administratoriui, ir kuris buvo papildytas nauju reikalavimu gauti informaciją ir ja keistis, net jei ją turi bankas.

25

Technologinė pažanga taip pat prisidėjo prie plačiai paplitusio automatinio keitimosi informacija apie mokesčius, papildančio EOIR. Po pirmosios patirties, įgytos pagal ES taupymo pajamų apmokestinimo direktyvą, 2014 m. G 20 tarptautinis ekonominio bendradarbiavimo forumas pritarė pasiūlymui dėl visuotinio AEOI standarto, kurį tais pačiais metais EBPO paskelbė kaip naują bendrą duomenų teikimo standartą (CRS)¹³. Juo apibrėžiama, kokia informacija turi būti keičiamasi, ir nustatomos veiklos taisyklės. 2019 m. pabaigos duomenimis, daugiau kaip 100 šalių įsipareigojo automatiškai keistis informacija apie finansines ataskaitas pagal CRS¹⁴.

26

ES pirmauja šios srities tarptautinių pokyčių srityje ir kartais net lenkia EBPO (žr. 1 lentelę). Ji greitai įgyvendino bendrą praktiką ir sukūrė suderintą sistemą, kurioje atsižvelgiama į tarptautinius lyginamuosius standartus¹⁵. DAB atitinka EBPO nuostatas¹⁶.

Teisės aktų sistema yra skaidri ir logiška, tačiau neišsami

27

Išnagrinėjome teisės aktų sistemą, skirtą keitimosi mokesčių informacija sistemai, ir nustatėme spragas.

28

Bendra teisės aktų sistema yra grindžiama aiškių užduočių ir pareigų atskyrimu ir joje yra aiškiai nustatyti tikslai (žr. 2 diagramą ir V priedą). ES taisyklių laikymąsi užtikrina Komisija ir ES Teisingumo Teismas.

29

Savo 2019 m. DAB vertinime¹⁹ Komisija nenurodė jokių didelių problemų, susijusių su teisės aktais. Tačiau šiame vertinime nešalinamos tam tikros teisės aktų spragos, kurios aprašytos tolesnėse dalyse.

30

Į keitimosi informacija taikymo sritį neįtrauktos kriptovaliutos²⁰. Jeigu mokesčių mokėtojas laiko pinigus elektroninėmis kriptovaliutomis, platformos arba kitų elektroninių paslaugų teikėjas, teikiantis portfelio paslaugas tokiems klientams, nėra įpareigotas deklaruoti jokių tokių gautų sumų arba pelno mokesčių administratoriams. Todėl tokiose elektroninėse priemonėse laikomi pinigai lieka didžia dalimi neapmokestinti.

31

Su pasauga nesusijusių dividendų pajamos (pavyzdžiui, dividendai, kurios per einamąją su pasauga nesusijusia banko sąskaitą įmonė, kuri yra rezidentė vienoje valstybėje, moka savo akcininkui, kuris yra rezidentas kitoje valstybėje) nėra atskira AEOI pajamų kategorija pagal DAB1. Taigi, jeigu valstybė narė, kurioje įmonė yra rezidentė, nesikeičia tokia informacija su valstybe nare, kurioje mokesčių mokėtojas yra rezidentas, tokios sumos gali likti neapmokestintos.

32

Valstybėms narėms nėra privaloma pateikti duomenis apie visas DAB1 pajamų kategorijas, išskyrus tik duomenis, kurie yra lengvai prieinami. Dėl to esama didelių informacijos, kurią pateikia kiekviena valstybė narė, kategorijų skaičiaus skirtumų (žr. 48 dalį), o tai lemai, kad pajamos nėra apmokestinamos valstybėje narėje, kurioje mokesčių mokėtojas yra rezidentas. 2020 m. liepos mėn. pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto²¹ Komisija pasiūlė pakeitimą, kuriuo siekiama padidinti suderinimą, kai valstybės narės būtų įpareigotos keistis visa prieinama informacija, tačiau bent apie dviejų kategorijų pajamas už mokestinius laikotarpius iki 2024 m. ir bent apie keturių kategorijų pajamas už mokestinius laikotarpius nuo 2024 m.

33

Išankstiniai tarpvalstybiniai sprendimai dėl mokesčių nėra įtraukiami į keitimąsi informacija, jeigu jie buvo priimti fizinių asmenų atžvilgiu (žr. 73 dalį). Didelės grynosios vertės turto turintys asmenys (HNWI), gaunantys tokį sprendimą iš valstybės narės, kurios mokesčių tarifai yra palankūs, vengs mokėti sąžiningą mokesčių sumą savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje.

Komisija stebi teisės aktų sistemą

Komisija pakankamai stebi DAB perkėlimą į nacionalinę teisę

34

Stebėdama, kaip valstybės narės perkelia DAB į nacionalinę teisę, Komisija atsižvelgia į visus direktyvos pakeitimus, taip pat įgyvendinimo reglamentus ir kitus vėlesnius teisės aktus. Valstybės narės turi ES direktyvas perkelti į nacionalinę teisę. Jei vėluojama atitinkamus ES teisės aktus perkelti į nacionalinę teisę, dėl tokio vėlavimo Komisija pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš atskiras valstybes nares. Iki šiol buvo pradėtos 62 tokios procedūros, o 2020 m. liepos mėn. buvo tebevykdomos dvi pažeidimo nagrinėjimo procedūros.

35

2016 m. įsigaliojo DAB5 pakeitimas²², kuriuo siekiama užtikrinti, kad mokesčių administratoriai galėtų susipažinti su kovos su pinigų plovimu informacija, kurią kitos valstybės narės saugo pagal Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą²³, suteikiant joms geresnes galimybes vykdyti savo įsipareigojimus pagal DAB dėl mokesčių vengimo ir sukčiavimo. Šiuo atžvilgiu tinkamiausia yra galimybė susipažinti su DAB2 informacija apie finansines sąskaitas, ypač tuomet, kai praneštinos sąskaitos turėtojas yra tarpinė struktūra.

36

Nors visos penkios mūsų aplankytos valstybės narės perkėlė DAB5 teisės aktus į savo nacionalinę teisę, dvi iš jų dar neįgyvendino procedūrų, kuriomis mokesčių administratoriams suteikiama teisėta prieiga prie kovos su pinigų plovimu informacijos ir kurių įgyvendinimo terminas buvo 2018 m. sausio 1 d. Komisija pradėjo tris pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kurios mūsų audito metu buvo užbaigtos.

Teisės aktų įgyvendinimo stebėjimo aprėptis nėra pakankamai plati

37

Komisija vykdo aukšto lygio teisės aktų įgyvendinimo stebėjimą. Be to, valstybėms narėms metiniame klausimyne reikia pranešti Komisijai, kaip jos vertina DAB veikimą (įskaitant statistinius duomenis apie keitimąsi informacija ir kitus veikimo aspektus). Komisija stebi valstybių narių keitimąsi informacija, remdamasi metiniu klausimynu ir dvišaliais metiniais atsiliepimais, siunčiamais tarp valstybių narių. Bet jos stebėjimas neapima:

• tiesioginių ir veiksmingų veiksmų, kuriais būtų siekiama išspręsti nepakankamos tarp valstybių narių siunčiamų duomenų kokybės problemą, kaip nurodyta jos 2018 m. DAB vertinime²⁴;
• informacinių vizitų į valstybes nares, tiek skirtų pažangai įvertinti, tiek gerajai praktikai nustatyti. Tokie vizitai taip pat galėtų būti naudingi nustatant bet kokias problemas, kurios galėtų būti sprendžiamos tobulinant teisės aktus arba atkreipiant į jas programos „Fiscalis 2020“ (žr. VI priedą) arba administracinio bendradarbiavimo ekspertų grupės dėmesį;
• rizikos analizės priemonių, kurias valstybės narės parengė jų gaunamai informacijai analizuoti, vertinimo.

38

Pagal DAB nuostatas²⁵, valstybės narės turėtų įgyvendinti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias baudas ataskaitas teikiantiems subjektams. Šiuo metu Komisija nevertina baudų, kurias kiekviena valstybė narė nustato įstatymais, dydžio arba atgrasomojo poveikio. Taip pat ji nepasiūlė jokių lyginamųjų arba orientacinių šios srities dydžių.

Nevisiškai išnaudojamos galimybės dalytis geriausia praktika ir trūksta gairių

39

DAB 15 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija ir valstybės narės įvertintų savo administracinio bendradarbiavimo patirtį ir ja pasidalytų, ir aiškiai numatoma valstybių narių galimybė pasinaudoti savo patirtimi ir geriausia praktika, siekiant prisidėti prie gairių rengimo. Siekdama savo pageidaujamo sąžiningo apmokestinimo ES tikslo²⁶, Komisija suteikia valstybėms narėms galimybę naudotis įvairiais forumais, skirtais keistis valstybių narių mokesčių administratorių nustatyta geriausia praktika.

40

Komisija valstybėms narėms suteikė įvairių priemonių, kuriais valstybės narės gali naudotis informacijai ir praktinei patirčiai tobulinti ir jomis keistis. Pagrindinė tokio pobūdžio programa yra „Fiscalis 2020“²⁷, kurios pagrindinis vaidmuo yra teikti IT paramą, suteikiant galimybę keistis informacija, ir finansuoti keitimąsi geriausia praktika ir patirtimi rengiant praktinius seminarus, darbo vizitus ir sudarant projektų grupes. Jos vaidmuo ir struktūra išsamiau išdėstyti VI priede.

41

Išnagrinėjome veiksmus, kurie finansuojami pagal programą „Fiscalis 2020“, siekiant pagerinti keitimąsi informacija apie mokesčius ES. Šie 2015–2019 m. laikotarpio veiksmai apėmė valstybių narių dalyvavimą devyniuose praktiniuose seminaruose ir penkiuose darbo vizituose DAB srityje. 2014–2018 m. pagal šią programą taip pat buvo finansuojama 660 vienalaikių patikrinimų, kurie buvo inicijuoti tiesioginio ir netiesioginio apmokestinimo srityse (žr. 92 dalį).

42

Valstybės narės dažniausiai teikė teigiamus atsiliepimus apie projektų grupių darbą ir techninę paramą bei ES darbuotojų prieinamumą ir jų gebėjimą reaguoti. Jos taip pat palankiai vertino Komisijos gaires dėl DAB1 ir DAB2 įgyvendinimo.

43

Tačiau dėl DAB sudėtingumo ir nuolatinės raidos valstybėms narėms tapo vis sunkiau aptarti visus svarstytinus klausimus savo susitikimuose, kurių trukmė nepailgėjo tiek, kad sutaptų su DAB plėtra. Tuo pat metu Komisija neparengė tolesnių gairių dėl informacijos naudojimo (pavyzdžiui, DAB3 ir DAB4 keitimosi informacija ir kitų priemonių, numatytų DAB). 2019 m. valstybės narės įsteigė naują FISCALIS projektų grupę pažangios analitikos naudojimo duomenų kokybei įvertinti bendroje sistemoje klausimais, tačiau ši iniciatyva dar turi duoti kokių nors rezultatų.

44

Valstybių narių, kuriose lankėmės, mokesčių administratoriai pareiškė norą, kad būtų daugiau keičiamasi geriausia praktika (per projektų grupes, praktinius seminarus ir darbo vizitus) ir gairėmis, visų pirma duomenų analizės ir naudojimo srityje.

Valstybės narės tik ribotai naudojasi informacija, kuria keičiamasi automatiškai

45

Siekiant užtikrinti, kad keitimosi informacija sistema veiktų tinkamai, duomenys, kuriais keičiasi valstybės narės, turi būti tikslūs, išsamūs ir siunčiami tuomet, kai jie gali būti naudingiausi. Penkiose mūsų aplankytose valstybėse narėse vertinome, kaip buvo organizuojamas automatinis duomenų siuntimas ir kaip mokesčių administratoriai naudojo gautą informaciją.

Esama trūkumų, susijusių su AEOI savalaikiškumu, tikslumu ir išsamumu.

DAB1 duomenys ne visada yra išsamūs ir informacija kartais pasidalijama pavėluotai

46

DAB1²⁸ atveju, mokesčių administratoriai rinko informaciją iš kiekvienos mūsų aplankytos valstybės narės nacionalinių duomenų bazių (žr. 3 diagramą), tačiau informacija surenkama ne apie visas pajamų kategorijas. Informacija gaunama iš vietos duomenų bazių (kuriose saugomi vardai ir pavardės, adresai, gimimo datos, mokesčių mokėtojų identifikaciniai numeriai (TIN), pajamų duomenys ir išsami informacija apie visus išskaičiuotus mokesčius). Prieš siunčiant informaciją, ji yra automatiškai patvirtinama pagal technines gaires dėl DAB1 duomenų teikimo proceso. Be automatinio patvirtinimo, tik viena iš mūsų aplankytų penkių valstybių narių atliko duomenų kokybės (jų išsamumo, tikslumo ir savalaikiškumo) patikras; šios patikros buvo atliekamos rankiniu būdu tikrinant ribotą duomenų imtį ir nebuvo įgyvendintos kaip sistemingas procesas.

47

Viena iš duomenų išsamumo problemų DAB1 atveju yra tai, kad valstybės narės retai savo siunčiamą informaciją susieja su TIN, kurį suteikia mokesčių mokėtojo gyvenamosios vietos šalis. Trejų metų laikotarpiu (2015–2017 m.) tik 2 % mokesčių mokėtojų, apie kuriuos siųsta informacija, buvo susieti su priimančiosios šalies suteiktu TIN²⁹. Duomenims susieti su savo mokesčių mokėtojais rezidentais valstybės narės naudoja kitus duomenis (vardą ir pavardę, adresą, gimimo datą ir kt.) (žr. 59 dalį). Vis dėlto, TIN yra unikalus kiekvieno mokesčių mokėtojo identifikatorius ir dėl jo suteikimo turėtų padidėti valstybių narių pajėgumas nustatyti atitinkamus mokesčių mokėtojus ir teisingai įvertinti susijusius mokesčius. Privalomo TIN teikimo dėl DAB1 duomenų problemą Komisija sprendė pasiūlyme dėl DAB pakeitimo³⁰.

48

Duomenų išsamumui turi poveikį tai, kad pagal dabartines taisykles, taikomas AEOI, valstybėms narėms privaloma rinkti informaciją ne apie visas DAB1 pajamų kategorijas, o tik apie „turimą“ informaciją³¹. Mokesčių administratoriai dažniausiai nepritarė galimybei teikti visų kategorijų informaciją. Net tie keli mokesčių administratoriai, kurie teoriškai sutiko su pasiūlymu, pažymėjo, kad jam įgyvendinti reikėtų atlikti daug papildomo darbo. Todėl tik keletas valstybių narių renka ir teikia visų penkių kategorijų DAB1 informaciją (žr. 4 diagramą).

49

Duomenų kategorijos praleidimas kartais paaiškinamas tuo, kad sunku įvertinti informaciją, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pajamos paprastai registruojamos atskiruose vietiniuose registruose, kuriuose mokesčių administratoriai negali jų lengvai atsekti. Praleidimą taip pat galima paaiškinti nurodant konkretų mokestinį režimą (pavyzdžiui, valstybės narės, kurios neapmokestina gyvybės draudimo produktų, savo mokesčių registruose neturės atitinkamos lengvai prieinamos informacijos). Taip pat gali būti, kad valstybė narė nesaugo atskirų arba skirtingų įrašų, kaip gali pasitaikyti su darbo santykiais susijusių pajamų ir direktorių atlyginimų atveju.

50

Valstybės narės privalo pagal DAB1 teiktina informacija pasidalyti per šešis mėnesius nuo mokestinių metų, kuriais informacija tapo prieinama, pabaigos. Nors teisinių terminų valstybės narės dažniausiai laikosi, nuo DAB1 įsigaliojimo informacija buvo pasikeičiama praėjus vidutiniškai dvylikai mėnesių nuo atitinkamų mokestinių metų pabaigos³³.

Keitimasis pagal DAB2 teiktina informacija veikia laiku, tačiau vis dar trūksta duomenų kokybės ir išsamumo

51

Duomenų surinkimo procesas pagal DAB2 šiek tiek skiriasi nuo šio proceso pagal DAB1 (žr. 5 diagramą). Ataskaitas teikiančios institucijos standartinėms ataskaitoms teikti naudoja specialius saityno portalus³⁴.

52

Tik vienos mūsų aplankytos valstybės narės mokesčių administratoriai atlieka finansų įstaigų pateiktų duomenų kokybės patikras. Tačiau nustatėme trūkumų, kurie galėtų daryti poveikį pagal DAB2 teiktinų duomenų išsamumui kiekvienoje iš tų šalių. Trys iš jų neturėjo konkrečių procedūrų, taikomų finansų įstaigų auditui, susijusiam su siunčiamų duomenų kokybe ir išsamumu. Keturiose iš jų nebuvo finansų įstaigų, susijusių su duomenų teikimo pagal DAB2 reikalavimus, registro, kuris joms padėtų patikrinti, ar visos ataskaitos buvo pateiktos.

53

Visos penkios valstybės narės taikė baudų sistemą duomenų teikimo pagal DAB2 įpareigojimų atžvilgiu, tačiau iki šiol nė viena iš jų neskyrė jokios baudos. Baudų skyrimo užtikrinimas reiškia, kad yra aiškios duomenų tikrinimo procedūros ir ataskaitas teikiančios institucijos yra reguliariai audituojamos. Be to, esama rizikos, kad bausmės nėra pakankamai didelės, kad turėtų atgrasomąjį poveikį.

54

Taip pat nustatėme keletą problemų, susijusių su pagal DAB2 teiktinų duomenų kokybe, visų pirma susijusių su užsienio TIN nepranešimu. Finansų įstaigos yra teisiškai įpareigotos fiksuoti ir pranešti sąskaitų turėtojų mokesčių mokėtojo identifikacinius numerius, net tuos, kuriuos išdavė kitos valstybės narės. Tačiau iš visų duomenų, kuriais apsikeitė valstybės narės, tik 70 % sąskaitų, kurių turėtojai yra fiziniai asmenys, buvo susietos su TIN ir tik 73 % sąskaitų, kurių turėtojai yra juridiniai asmenys³⁵, buvo susietos su įmonės registracijos numeriu.

55

Kita duomenų kokybės problema yra sąskaitų įrašų dubliavimas, jei yra keli tikrieji savininkai. Be to, dabartinė duomenų teikimo forma neleidžia identifikuoti keliems savininkams priklausančių sąskaitų. Todėl mokesčių administratoriai visą sumą priskiria keliems savininkams, taigi atsiranda sąskaitų įrašų dubliavimas.

56

DAB 14 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės teiktų dvišalius metinius atsiliepimus apie jų gaunamą informaciją vykdant AEIO. Tačiau faktiškai tik minėti metiniai atsiliepimai yra susiję su susiejimo lygiais, gautais keičiantis užsienio ir vidaus duomenimis (žr. 59 dalį). Yra labai mažai atsiliepimų apie duomenų kokybę, išsamumą ir savalaikiškumą ir nėra jokių atsiliepimų apie kitus kiekybinius arba kokybinius aspektus.

Valstybės narės gauna didžiulius informacijos kiekius ir yra tam tikra informacija, kuri paprastai nepakankamai naudojama

Valstybių narių duomenų susiejimo veiksmingumas gerokai skiriasi, o nesusieta informacija nėra naudojama

57

Kiekvienais metais valstybės narės apsikeičia milijonais atskirų duomenų elementų. Kad galėtų panaudoti šiuos duomenis savo apmokestinimo reikmėms, valstybės narės turi juos susieti su savo mokesčių mokėtojų duomenimis ir nustatyti tinkamus duomenis. Susiejimo sistemų prioritetas yra nustatyti kuo daugiau mokesčių mokėtojų, siekiant užtikrinti aukščiausią mokestinių prievolių vykdymo lygį.

58

Patikrinome, kaip penkios valstybės narės naudoja savo IT sistemas ir susiejimo procesus, siekdamos surasti atitinkamus mokesčių mokėtojus ir surinkti reikalingus mokesčius.

59

Jos naudoja įvairias automatines ir pusiau automatines IT programas, kad mokesčių tikslais gaunamą pagal DAB1 ir DAB2 teiktiną informaciją galėtų susieti su rezidentais. Jeigu duomenys nėra susieti, jie negali būti naudojami atitinkamiems mokesčiams įvertinti. Šių sistemų veiksmingumas priklauso ne tik nuo joms būdingo lankstumo ir tarpusavio ryšio su vietinėmis mokesčių duomenų bazėmis, bet ir nuo gaunamos informacijos kokybės. Dvi valstybės narės taip pat susiejo duomenis rankiniu būdu.

60

Atliekant automatinį duomenų susiejimą, išnaudojami paieškos raktiniai žodžiai, pagal kuriuos vykdomi algoritmai, pagrįsti laukelių deriniais (vardas ir pavardė, adresas ir gimimo data yra vieni dažniausių pagal DAB1, o pagal DAB2 daugiau dėmesio skiriama TIN susiejimui). Trijų mūsų aplankytų valstybių narių sistemomis taip pat buvo galima aproksimuoti susiejimus (atliktos gautų duomenų, pavyzdžiui, panašių vardų ir pavardžių arba adresų, aproksimacijos). Taikant pusiau automatinį duomenų susiejimą, derinamas rankinis duomenų susiejimas su paprastesne paieškos reikšminių žodžių kategorija (pavyzdžiui, tik adresu) arba palyginimais su kitomis išorės duomenų bazėmis.

61

Duomenų susiejimo lygiai labai skiriasi tiek įvairiose šalyse, tiek pagal informacijos kategoriją. Susieti duomenis gali nepavykti dėl neveiksmingų duomenų susiejimo procesų, neteisingų arba neišsamių gaunamų duomenų arba mokesčių mokėtojo įrašų nebuvimo priimančioje valstybėje narėje. Teikdamos atsiliepimus (žr. 56 dalį), mūsų aplankytos valstybės narės šiuo metu nenagrinėja žemo susiejimo lygio priežasčių arba neaprašo jokių konkrečių problemų.

62

Penkiose mūsų aplankytose valstybėse narėse bendras duomenų susiejimo lygis svyravo nuo 68 % iki 99 % pagal DAB1 ir nuo 70 % iki 95 % pagal DAB2 (viena valstybė narė dar neišanalizavo savo 2016 m. pagal DAB2 teikiamų duomenų). Aukščiausi lygiai buvo susiję su didelės apimties rankiniu duomenų susiejimu, tačiau dvi valstybės narės gavo labai gerus rezultatus naudodamos tik automatinį arba pusiau automatinį duomenų susiejimą.

63

Šie duomenų susiejimo lygiai rodo, kad nepanaudojami dideli informacijos kiekiai, nes duomenys nėra susiejami su atitinkamais mokesčių mokėtojais ir nė viena mūsų aplankyta valstybė narė šiuo metu neatlieka tolesnių nesusietų duomenų patikrų. Dėl nesusietų duomenų nenaudojimo atsiranda apmokestinimo trūkumas.

Pagal DAB1 ir DACB2 teikiama informacija nėra griežtai išnaudojama

64

Įvertinome, kaip penkios mūsų aplankytos valstybės narės naudojo gaunamą pagal DAB1 ir DACB2 teiktiną informaciją. Viena valstybė narė atkreipė dėmesį į tam tikrus duomenų laukelius mokesčių deklaracijose, tačiau iš anksto neįrašė sumų. Kita pranešė mokesčių mokėtojams, kad informacija buvo prieinama ir kad jie turėtų užpildyti atitinkamus laukelius. Abi valstybės narės mums pranešė, kad jų strategija turėjo atgrasomąjį poveikį pajamų nedeklaravimui ir kad dėl šios strategijos taikymo padidėjo mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymas. Likusios trys neteikė iš anksto užpildytų mokesčių deklaracijų.

65

Pagrindinė būtina veiksmingo duomenų naudojimo sąlyga – būtina atlikti gautų duomenų analizę. 2015–2016 m. FISCALIS projektų grupė parengė valstybėms narėms skirtas gaires dėl duomenų susiejimo ir analizės. Pagrindinis šių gairių tikslas buvo padėti valstybėms narėms nustatyti rizikos valdymo strategijas arba suderinti esamas strategijas su naujais reikalavimais pagal privalomą AEIO. Šiose gairėse nurodomos bendros rizikos ir siūlomi svarbiausi rizikos rodikliai ir konkretūs didelės rizikos mokesčių mokėtojų atrankos metodai.

66

Tik dvi iš penkių valstybių narių atliko susistemintą gaunamų duomenų rizikos analizę, o trečioji naudojo tik nestandartizuotas procedūras regioniniu / vietos lygmeniu. Likusios dvi valstybės narės dar neatliko pagal DAB1 ir DAB2 teikiamų duomenų, kuriuos jos gavo 2015–2018 m., rizikos analizės.

67

Vienoje iš mūsų aplankytų valstybių narių surengus plataus masto kampaniją, nukreiptą į didelės rizikos mokesčių mokėtojus, atrinktus atliekant centrinę rizikos analizę, buvo įvertintos didelės papildomos mokesčių sumos. Kitoje valstybėje narėje, surengus savanoriško atskleidimo kampanijas, susijusias su pagal DAB1 ir DAB2 teiktinomis 2015 ir 2017 m. užsienyje gautomis pajamomis, netaikant baudų už pavėluotus mokėjimus, atsirado daug savanoriško atskleidimo atvejų ir gauta gana daug papildomų mokestinių pajamų. Atskira kampanija, surengta toje pačioje valstybėje narėje ir apimanti laiškų apie 2015 ir 2017 m. pagal DAB gautą informaciją siuntimą atrinktiems mokesčių mokėtojams, buvo mažiau sėkminga, nes gauta mažai atsakymų. Trečioji valstybė narė pagal DAB teiktiną informaciją kartkartėmis naudojo paskesnėse kampanijose, tačiau gauti rezultatai buvo nenuoseklūs.

Dažniausiai informacija naudojama nepakankamai

68

Mūsų aplankytose valstybėse narėse iš viso atrinkome informacijos, gautos 2016 m., 150 elementų – po 75 pagal DAB1 ir DAB2 – imtį, kad nustatytume, kaip mokesčių administratoriai naudojo šią informaciją. Nustatėme, kad nors informacija 105 audituojamose imtyse buvo susieta ir įkelta į mokesčių administratorių duomenų bazes, į 60 atvejų nebuvo atsižvelgta (pavyzdžiui, neatlikus rizikos analizės / pagrindimo) ir tik 45 atvejais buvo imtasi tolesnių su mokesčiais susijusių veiksmų.

69

Pagal DAB1 (žr. 6 diagramą):

• 51 informacijos elementas buvo susietas su mokesčių mokėtojais nacionalinėse duomenų bazėse; 24 elementai nebuvo nei susieti, nei toliau analizuojami;
• iš 51 elemento, 40 buvo įkelta į centrines duomenų bazes, tačiau nebuvo prieinama jokia informacija apie tai, kaip jie vėliau buvo naudojami; 11 elementų buvo persiųsta į regionines / vietos mokesčių inspekcijas dėl tolesnių veiksmų;
• buvo įrodymų, kad 13 elementų buvo naudojama mokesčių deklaracijoms peržiūrėti ir papildomiems mokesčiams apskaičiuoti arba mokesčių auditams atlikti; vietos mokesčių inspekcijos pateikė atsiliepimus tik septyniais atvejais.

70

Pagal DAB2 (žr. 7 diagramą):

• 55 informacijos elementai buvo susieti su mokesčių mokėtojais nacionalinėse duomenų bazėse; 20 elementų nebuvo nei susieti, nei toliau analizuojami;
• iš 55 elementų, 39 buvo įkelti į centrines duomenų bazes, tačiau nebuvo prieinama jokia informacija apie tai, kaip jie vėliau buvo naudojami; 11 elementų buvo persiųsta į regionines / vietos mokesčių inspekcijas dėl tolesnių veiksmų; penki elementai apskritai nebuvo panaudoti;
• buvo įrodymų, kad 32 elementai buvo naudojami mokesčių deklaracijoms iš anksto užpildyti ir papildomiems mokesčiams apskaičiuoti arba mokesčių auditams atlikti; vietos mokesčių inspekcijos pateikė atsiliepimus tik šešiais atvejais.

71

Centrinių / vietos skyrių atsiliepimų apie gaunamos informacijos naudojimą trūkumas buvo problema visose mūsų aplankytose valstybėse narėse. Atsiliepimai iš vietos skyrių yra būtini siekiant įvertinti informacijos naudojimo veiksmingumą ir naudą.

Informacija ES pagal DAB3 sukurtame registre yra didžia dalimi išsami, tačiau valstybių narių mažai naudojama

Keitimasis informacija padidėjo, tačiau kai kuri informacija vis dar nepateikiama

72

DAB3³⁶ išplėsta privalomo AEOI taikymo sritis į ją įtraukiant tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių ir išankstinę kainodaros tvarką. Šia informacija keičiamasi per centrinį ES registrą, kurį sukūrė ir prižiūri Komisija. Valstybės narės turi įkelti visą pagal DAB3 teiktiną informaciją į šį registrą, kuriame informaciją gali gauti visos valstybės narės, tačiau pagal galiojančius teisės aktus Komisija turi tik ribotą prieigą prie jos.

73

Į DAB³⁷ taikymo sritį aiškiai nepatenka tarpvalstybiniai sprendimai dėl mokesčių iš AEOI sistemos, jeigu jie yra išimtinai susiję su fizinių asmenų mokesčių reikalais. Šios nuostatos poveikis yra galimybė HNWI priimtiems sprendimams netaikyti privalomo ir automatinio keitimosi informacija.

74

Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą dėl apmokestinimo spragų 2019 m. rezoliucijoje³⁸. Jis iškėlė klausimą dėl to, kad HNWI ir itin HNWI perkelia savo uždarbį per kelias mokesčių jurisdikcijas, gauna nepraneštinus tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių ir vengia mokėti sąžiningą savo mokesčių dalį.

75

Iki 2016 m. valstybės narės iš esmės nesikeitė jokia informacija apie tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių ir išankstinę kainodaros tvarką. Apsikeitimų informacija skaičius tapo didžiausiais 2017 m., netrukus po to, kai jie tapo privalomi, pirmame pateikiamų duomenų rinkinyje atskleidus tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių ir išankstinę kainodaros tvarką (žr. 8 diagramą).

Pagal DAB3 teiktini duomenys paprastai yra labai išsamūs

76

Išnagrinėjome valstybių narių atliktus reikalingos informacijos įkėlimus į registrą ir nustatėme didelių problemų, susijusių su šios duomenų bazės išsamumu. Tačiau duomenų kokybė kartais buvo nepakankama:

• valstybės narės dažnai neįvardijo atskirų mokesčių mokėtojų, o tai apsunkino duomenų susiejimą paskirties šalyje;
• Remiantis aplankytų valstybių narių ir Komisijos atliktu DAB vertinimu³⁹, įkeltų sprendimų dėl mokesčių santraukai trūko pakankamo išsamumo, kad būtų galima tinkamai suprasti pagrindinę informaciją; valstybėms narėms buvo sunku sužinoti, kada reikia prašyti papildomos informacijos, ir jei jos tai darė – įrodyti, kad informacija buvo reikalinga mokesčio apskaičiavimo tikslais.

Minimalus pagal DAB3 teiktinos informacijos naudojimas

77

Nė viena iš mūsų aplankytų valstybių narių neatliko informacijos, saugomos centriniame ES registre, sisteminės rizikos analizės. Tačiau viena valstybė narė išanalizavo pagal DAB3 teiktiną informaciją, kuri buvo įkelta 2017 m. ir tam tikrą informaciją atrinko tolesniam tyrimui. Nors valstybė narė dažniausiai sugebėjo susieti informaciją su mokesčių mokėtojais, ji nebuvo nustačiusi šios informacijos analizavimo ir jos panaudojimo savo tolesniems apmokestinimo veiksmams procedūros.

78

Kiekvienoje mūsų aplankytoje valstybėje narėje sudarėme su 2013–2018 m. susijusių 10 duomenų elementų imtį, kad galėtume patikrinti, kaip valstybės narės naudojo informaciją, gautą iš registro (žr. 9 diagramą). Iš 50 atrinktų duomenų elementų, buvo panaudoti tik 4 %:

• 36 duomenų elementai buvo susieti su mokesčių mokėtojais, o 14 – nebuvo nei susieti, nei kokiu nors būdu panaudoti;
• iš 36 susietų duomenų elementų, 26 buvo įkelti į centrines nacionalines duomenų bazes, o 10 buvo išsiųsta į vietos mokesčių inspekcijas;
• tik du duomenų elementai buvo panaudoti tolesniems apmokestinimo veiksmams, o vietos mokesčių inspekcija tik vienu atveju atsiuntė atsiliepimus.

Minimalus iš pagal DAB4 teikiamų ataskaitų gautos informacijos naudojimas

79

DAB4⁴⁰ nustatytas ataskaitų pagal šalis teikimas (10 diagrama) – reikalavimas didelėms tarptautinėms grupėms skelbi svarbią informaciją, įskaitant:

• pagrindinius duomenis apie pajamas ir turtą;
• informaciją, kur jos gauna pelną;
• informaciją, kur (ES ir už ES ribų) jos moka savo mokesčius;
• informaciją apie darbuotojų skaičių ir kt.

Valstybės narės neužtikrina, kad pagal DAB4 teiktina informacija būtų išsami

80

Reikalaujama, kad valstybės narės kasmet rinktų informaciją iš įmonių, kurioms taikoma DAB4. Mūsų aplankytos valstybės turėjo veikiančias IT sistemas šiam darbui atlikti ir buvo paskelbusios bendras ataskaitų teikimo gaires, skirtas atitinkamoms įmonėms.

81

Visos penkios narės rėmėsi įmonių gera valia laikytis savo ataskaitų teikimo įsipareigojimų. Mokesčių administratoriai nepakankamai tikrino, ar visi subjektai, kurie turėjo teikti ataskaitas tam tikrais metais, iš tikrųjų tai padarė. Be to, keturios valstybės narės, atlikdamos savo patikras, apsiribojo tikrinimais pagal techninius kriterijus, kuriuos pateikė EBPO ir Komisija. Tik viena valstybė narė atliko savo duomenų, kuriais ji keitėsi su kitomis valstybėmis narėmis, analizę.

Pagal DAB4 teikiama informacija naudojama labai nepakankamai

82

Valstybės narės labai mažai naudojosi gaunama pagal DAB4 teikiama informacija. Tik viena iš jų sukūrė griežtą rizikos analizės sistemą, kuri yra labai geros šios srities praktikos pavyzdys. Atlikus rizikos analizę, informacija buvo perduodama regioninėms mokesčių grupėms, kurios ją naudojo savo apmokestinimo procedūrose. Dvi kitos valstybės narės atliko duomenų susiejimą ir turėjo planų dėl rizikos analizės mechanizmo sukūrimo, o paskutinės dvi nesinaudojo gauta informacija.

83

Kiekvienoje mūsų aplankytoje valstybėje narėje sudarėme su 2016 ir 2017 finansiniais metais susijusių10 ataskaitų pagal šalis imtį, kad galėtume patikrinti, kaip buvo naudojama informacija (žr. 11 diagramą). Iš 50 atrinktų ataskaitų, buvo panaudoti tik 4 %:

• 20 jų buvo susieta su mokesčių mokėtojais, o 30 visai nebuvo panaudota;
• 20 susietų ataskaitų buvo įkelta į centrines duomenų bazes; 10 ataskaitų buvo taikoma rizikos analizė, kuri neatskleidė didelių rizikų;
• tik dvi ataskaitos buvo panaudotos tolesniems apmokestinimo veiksmams, tačiau iki šiol negauta jokių atsiliepimų apie jų naudojimą.

Keitimaisi pagal prašymą, spontaniški keitimaisi ir vienalaikės patikros veikia tinkamai

Nepaisant pavėluotų atsakymų ir prasto grįžtamojo ryšio, EOIR ir SEOI veikia palyginti gerai

84

Visos mūsų aplankytos valstybės narės buvo nustačiusios gerai veikiančią tvarką, taikomą EOIR⁴¹ ir SEOI⁴². Visoje ES, EOIR ir SEOI procesai jau veikia ne vienus metus ir yra nuosekliai naudojami, kai kasmet pastoviai didėja EOIR apimtys ir eksponentiškai didėja SEOI apimtys (žr. 12 ir 13 diagramas).

85

Mūsų aplankytose valstybėse narėse daugumą prašymų pateikti informaciją inicijuoja vietos arba regioninės mokesčių inspekcijos, kurios juos siunčia peržiūrėti nacionaliniams mokesčių administratoriams. Atsakymai taip pat pirmiausia buvo tikrinami centriniu lygmeniu, o vėliau siunčiančioji valstybė narė galėjo būti paprašyta pateikti išsamesnę informaciją. Iš užsienio gavę prašymą pateikti informaciją, centriniai mokesčių administratoriai atsako tiesiogiai, jeigu informacija yra centriniu lygmeniu. regioninių / vietos mokesčių inspekcijų paprašoma išnagrinėti konkretesnius arba sudėtingesnius prašymus. Spontaniški keitimaisi informacija paprastai pradedami tuo atveju, jei regioninės mokesčių inspekcijos nustato informaciją, kuri yra susijusi su mokestine padėtimi kitoje valstybėje narėje.

86

Remiantis 2014–2018 m. Komisijos statistiniais duomenimis, vidutiniškai 59 % atsakymų į prašymus pateikti informaciją buvo išsiunčiami per šešių mėnesių terminą⁴³ (žr. 14 diagramą). Mūsų auditas, atliktas penkiose valstybėse narėse atskleidė, kad vėluojama buvo dažniausiai tuomet, jei prašymai buvo sudėtingi arba nepakankamai aiškūs.

Valstybės narės sistemingai sprendžia su EOIR ir SEOI būdais apsikeičiama informacija susijusius klausimus

87

Penkios mūsų aplankytos valstybės narės paprastai registravo ir sekė visus prašymus ir atsakymus, naudodamasi specialiomis IT. Su nedideliais nukrypimais mūsų peržiūrėtomis sistemomis buvo registruojami terminai, grįžtamoji informacija, išsami mokesčių inspekcijų teikiama informacija. Terminai buvo stebimi ir, jei buvo įmanoma, mokesčių inspekcijos stengėsi atsakyti per nustatytą terminą.

88

Šiose penkiose valstybėse narėse peržiūrėjome 50 atsakymų, gautų iš kitų valstybių narių, atsakant į prašymą pagal EOIR. Daugeliu atvejų gaunama informacija buvo pakankamai svarbi ir savalaikė, kad būtų naudinga jos prašančioms mokesčių inspekcijoms, kurios ją įvairiai naudojo trūkstamai informacijai apie mokesčių mokėtoją patvirtinti, mokesčių auditams arba kaip įrodymą teismo procesuose (žr. 15 diagramą).

89

Taip pat išnagrinėjome 50 informacijos, kuria apsikeista SEOI būdu, elementų (žr. 16 diagramą). Visais atvejais darome išvadą, kad informacija buvo peržiūrima dėl jos naudingumo ir kad gaunančioji valstybė narė ėmėsi su ja susijusių tolesnių veiksmų.

Atsižvelgiant į EOIR ir SEOI apimtį, grįžtamoji informacija apie informacijos kokybę nėra pakankama

90

Grįžtamais ryšys visų pirma reikalingas DAB veiksmingumui įvertinti. Tai taip pat yra būdas paskatinti ir pripažinti mokesčių pareigūnus, kurie įdėjo tiek daug darbo rinkdami informaciją. Mūsų aplankytose valstybėse narėse nebuvo grįžtamojo ryšio sistemos, pagal kurią būtų galima parodyti, kokiu būdu ir kur informacija galėtų būti labiausiai naudinga. Paprastai grįžtamąją informaciją teikė tik regioninės mokesčių inspekcijos, paprašius siunčiančiajai valstybei narei, ir ji ne visada buvo suteikiama.

91

Palyginti su visa apsikeičiamos informacijos (EOIR ir SEOI būdu) apimtimi, valstybės narės retai ieško kokios nors grįžtamosios informacijos. 17 ir 18 diagramose parodomas didėjantis prašymų pateikti grįžtamąją informaciją ir atsakymų su grįžtamąja informacija skirtumas. Per visą laikotarpį informaciją siunčiančios valstybės narės prašė grįžtamosios informacijos tik 2,2 % visų keitimųsi informacija ne AEOI būdu atvejų.

Vienalaikiai patikrinimai – veiksminga priemonė

92

Dviejų arba daugiau valstybių narių koordinuojami vienalaikiai mokesčių mokėtojų, „dėl kurių esama bendrų arba vienas kitą papildančių interesų“⁴⁴, patikrinimai gali būti veiksmingesni, nei vienos valstybės narės patikrinimai.

93

2014–2018 m. valstybės narės inicijavo 660 vienalaikių patikrinimų, susijusių su auditais tiesioginio ir netiesioginio apmokestinimo arba tiesioginio apmokestinimo, derinamo su PVM, srityje.

94

Išnagrinėjome penkis vienalaikius patikrinimus, kuriuos inicijavo kiekviena mūsų aplankyta valstybė narė, ir penkis patikrinimus, kuriuose ji dalyvavo kitaip (abiem atvejais, jei jų nebuvo mažiau). Dažniausiai šie patikrinimai buvo labai veiksmingi, kalbant apie:

• papildomus mokesčių apskaičiavimus;
• keitimąsi gerosios praktikos pavyzdžiais vertinant verslo struktūras;
• ankstyvą sukčiavimo schemų aptikimą, kol jų nebuvo galima išplėsti į kelias valstybes nares.

95

Apskritai, vienalaikiai patikrinimai pasitvirtino kaip veiksminga priemonė. Kiekviena valstybė narė, kuri dalyvavo vos keliuose patikrinimuose, labai aukštai įvertino juos kaip keitimosi informacija, patirtimi ir gerąja praktika priemonę.

Informacija, reikalinga siekiant įvertinti keitimosi informacija veiksmingumą, didžia dalimi yra neprieinama

96

Mokesčių administratoriams reikia turėti aiškius negautų pajamų dėl mokesčių vengimo ir slėpimo įverčius ir imtis atitinkamų taisomųjų priemonių. Įvertinome, kaip ES ir valstybės narės renka informaciją apie nesumokėtų mokesčių sumas ir DAB poveikį.

Vykdant epizodiškus projektus buvo įvertinti nuostoliai dėl mokesčių vengimo ir slėpimo, tačiau nėra bendros ES veiksmingumo stebėjimo sistemos

97

2018 m. Komisija ir 15 valstybių narių atliko įmonių pelno mokesčio įplaukų trūkumo tyrimą⁴⁵. 2019 m. Komisija taip pat atliko asmenų mokesčių slėpimo tyrimą⁴⁶, kurį atliekant daugiausia dėmesio buvo skiriama lengvatinio apmokestinimo zonoje turimam turtui (apskaičiuota, kad ES mokesčių mokėtojai lengvatinio apmokestinimo zonoje valdo 1,5 trilijono eurų) ir susijusiems mokestinių pajamų nuostoliams (kurie kasmet ES sudaro vidutiniškai apie 46 milijardus eurų). Abiejose šiose ataskaitose kalbama apie DAB svarbą kovojant su mokesčių vengimu ir slėpimu. Tačiau šiuo metu nėra planų įvertinti mokesčių atotrūkį, naudojant duomenis, kuriuos galima gauti keičiantis informacija pagal DAB (įskaitant duomenis apie tarptautinių įmonių pelno perkėlimą).

98

Bendra veiksmingumo stebėjimo sistema yra esminė siekiant trijų DAB tikslų (11 dalis), nes ja mokesčių administratoriams būtų suteikiama galimybė susidaryti aiškesnį vaizdą apie sritis, kurioms didžiausią poveikį turi mokesčių slėpimas ir vengimas, ir jiems sudarytų sąlygas skirti tam reikalingus išteklius. Nepaisant to, visoje ES nėra bendro veiksmingumo rodiklių, pagal kuriuos būtų galima įvertinti keitimosi informacija apmokestinimo srityje veiksmingumą, rinkinio.

99

Nė vienos „Fiscalis“ projektų grupės arba kitais veiksmais dar nebuvo sprendžiamas veiksmingumo stebėjimo klausimas. Komisija ir valstybės narės nusprendė pradėti tokį projektą 2019 m. ir per 2020 m. surengė keletą posėdžių, tačiau dėl COVID-19 krizės mūsų audito metu jokių rezultatų dar nebuvo pasiekta.

100

Savo 2019 m. DAB vertinime⁴⁷, Komisija pripažino, kad jos bendras įspūdis apie keitimosi mokesčių informacija sąnaudas ir naudą buvo neišsamus, nes jis susidarytas remiantis tik tyrimais, įsivertinimais ir prielaidomis, netaikant bendro požiūrio visose valstybėse narėse. Pavyzdžiui, Belgija ir Suomija įvertino įvairių atskaitinių metų apmokestinimo bazę, susijusią su papildomais mokesčiais pagal DAB1, o vertindamos papildomų mokesčių įplaukų dėl su AEOI nesusijusio keitimosi informacija 2014–2017 m., įvertį, apsiribojo tik šešiomis valstybėmis narėmis.

Valstybėse narėse taip pat trūksta veiksmingų veiklos peržiūros planų

101

Nė viena mūsų aplankyta valstybė narė nebuvo nusistačiusi išsamaus veiklos peržiūros plano. Taip pat nustatėme, kad viena valstybė narė nenaudoja veiksmingumo rodiklių, o likusios keturios keitimosi informacija poveikiui įvertinti taikė šiuos skirtingus metodus:

• labai ribotų statistinių duomenų ir konkrečių vertinimų, susijusių su papildomomis mokestinėmis pajamomis, naudojimą;
• papildomų mokestinių pajamų potencialo įvertinimą siunčiant mokesčių mokėtojams informaciją apie pagal DAB1 ir DAB gaunamą informaciją;
• statistinių duomenų naudojimą atliekant įmonių pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio atotrūkio tyrimą, vertinant rizikas pagal sektorių ir regioną;
• papildomų mokestinių pajamų įvertinimą remiantis grįžtamąja informacija, susijusią su mokesčių informacijos naudojimu. Negalėjome patikrinti, ar duomenys, kuriais buvo grindžiami įverčiai, buvo išsamūs.

102

Tik vienoje iš penkių mūsų aplankytų valstybių narių buvo įrodymų, kad vietos mokesčių inspekcijos sistemingai rinko ir teikė duomenis apie gaunamos informacijos naudojimą, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų pateikti apytikrius įverčius. Visoms kitoms valstybėms narėms trūko automatinio grįžtamojo ryšio tarp vietos / regioninių įstaigų ir centrinių valdžios institucijų.

103

Dvi iš penkių valstybių narių buvo nusistačiusios veiksmingumo rodiklius (pavyzdžiui, susijusius su duomenimis, kuriais apsikeista, kurie buvo susieti ir kuriais iš anksto buvo užpildytos mokesčių formos, o viena nebuvo nusistačiusi jokių rodiklių. Viena valstybė narė parengė suvestinius statistinius duomenis apie apskaičiuoto mokesčio sumas, delspinigius ir tolesnes priemones.

104

Trys valstybės narės neapskaičiavo DAB įgyvendinimo sąnaudų; viena parengė sąnaudų sąmatą prieš pat mūsų auditą, o kita ją sudarė atliekant auditą. Viena valstybė narė rinko duomenis apie papildomas mokestines pajamas, surinktas keičiantis informacija pagal DAB1 ir DAB2, tačiau nesistemingai rinko informaciją apie išmokas.

Išvados ir rekomendacijos

105

Darome bendrą išvadą, kad keitimosi informacija apie mokesčius sistema yra tinkamai sukurta, tačiau reikia daugiau nuveikti stebėjimo, duomenų kokybės užtikrinimo ir gautos informacijos naudojimo srityje.

106

Mūsų išvada dėl Komisijos darbo: ji sukūrė tinkamą keitimosi mokesčių informacija sistemą, tačiau neaktyviai stebi teisės aktų įgyvendinimą, neteikia pakankamų gairių ir nevertina šios sistemos rezultatų ir poveikio.

107

Remdamiesi mūsų aplankytomis penkiomis valstybėmis narėmis padarėme išvadą, kad informacija, kuria keičiamasi, buvo ribotos kokybės ir buvo nepakankamai naudojama. Taip pat buvo imtasi labai mažai veiksmų sistemos veiksmingumui stebėti. Toliau pateikiamos rekomendacijos yra skirtos toms penkioms valstybėms narėms (Kiprui, Italijai, Nyderlandams, Lenkijai ir Ispanijai), tačiau gali būti taikomos ir kitoms valstybėms narėms.

108

Komisija pateikė aiškią ir skaidrią teisės aktų sistemą, skirtą keitimosi mokesčių informacija sistemai (žr. 23–28 dalis). Tačiau mokesčių mokėtojų nerezidentų gautos tam tikrų rūšių pajamos vis dar gali likti neapmokestintos jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje. Tai taikytina toms pajamų kategorijoms kurioms netaikomas privalomas duomenų teikimas pagal DAB (žr. 29–33 dalis).

1 rekomendacija. Didinti ES teisės aktų sistemos taikymo aprėptį

Siekdama užtikrinti, kad visų kategorijų pajamos būtų tinkamai apmokestintos, Komisija turėtų pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų, siekiant:

1. nustatyti privalomą reikalavimą valstybėms narėms teikti duomenis apie visų kategorijų pajamas pagal DAB1;
2. išplėsti privalomo keitimosi informacija taikymo sritį, siekiant įtraukti kriptovaliutas, su pasauga nesusijusių dividendų pajamas ir išankstinius tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių, priimtų fizinių asmenų atžvilgiu.

Terminas: iki 2022 m. pabaigos

109

Komisija stebi DAB aktų perkėlimą į nacionalinę teisę valstybėse narėse ir imasi visų būtinų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad jos laikytųsi visų įgyvendinimo terminų. Tačiau jos stebėjimo vaidmuo neapima tiesioginių ir veiksmingų veiksmų, siekiant išspręsti nepakankamos tarp valstybių narių siunčiamų duomenų kokybės problemą, neapima vizitų į valstybes nares ir valstybių narių sankcijų, skirtų už duomenų teikimo pagal DAB nuostatas pažeidimus, veiksmingumo (žr. 34–38 dalis).

110

Programa „Fiscalis 2020“ veikia puikiai ir suteikia valstybėms narėms forumus, skirtus keitimuisi gerąja praktika. Pagal šią programą taip pat finansuojama labai daug vienalaikių patikrų, kurios padeda valstybėms narėms koordinuoti jų atliekamus mokesčių apskaičiavimus (ž. 39–41 dalis). Komisija valstybėms narėms pateikė DAB1 ir DAB2 įgyvendinimo gaires. Tačiau iki šiol ji nepaskelbė gairių dėl vėlesnių direktyvų ir paskelbė mažai gairių dėl rizikos analizės ir gaunamos informacijos naudojimo (žr. 42–44 dalis).

2 rekomendacija. Tobulinti stebėjimą ir gaires

Komisija turėtų:

1. imtis tiesioginių ir veiksmingų veiksmų, kuriais būtų siekiama išspręsti nepakankamos valstybių narių siunčiamų duomenų kokybės problemą, kaip nurodyta jos 2018 m. DAB vertinime;
2. išplėsti savo stebėjimo veiklą, siekiant apimti klausimus, kurių neapima DAB teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę, pavyzdžiui, vizitus vietoje valstybėse narėse ir baudas;
3. toliau tobulinti valstybėms narėms skirtas gaires dėl DAB teisės aktų įgyvendinimo, rizikos analizės atlikimo ir gautos mokesčių informacijos naudojimo.

Terminas: iki 2023 m. pabaigos

111

Valstybės narės retai atlieka pagal DAB1 teikiamų duomenų kokybės patikras iki jų išsiuntimo kitoms valstybėms narėms. Valstybės narės retai šią informaciją susieja su TIN, kurį suteikia mokesčių mokėtojo gyvenamosios vietos šalis. Be to, esama didelių kiekvienos valstybės narės pateikiamų duomenų kategorijų skaičiaus skirtumų (žr. 45–50 dalis).

112

Nacionaliniai mokesčių administratoriai atlieka mažai finansų įstaigų pagal DAB2 pateikiamų duomenų kokybės patikrų. Todėl pateikti duomenys yra neišsamūs ir gali būti netikslūs. Be to, esama rizikos, kad baudos, kurias valstybės narės taiko už neteisingą ir neišsamų duomenų teikimą, nėra pakankamai atgrasančios, kad būtų užtikrintas duomenų teikimo pagal DAB2 reikalavimo laikymasis (žr. 51–55 dalis).

113

Metiniuose atsiliepimuose, kuriuos valstybės narės teikia apie jų gaunamus duomenis, apsiribojama susiejimo lygiais, kuriuos jos pasiekia naudodamosi nacionalinėmis duomenų bazėmis, ir retai atkreipiamas dėmesys į duomenų kokybės aspektus (žr. 56 dalį).

3 rekomendacija. Pagerinti pagal DAB1 ir DAB2 teikiamų duomenų kokybę ir išsamumą

Siekiant užtikrinti, kad būtų gaunama didžiausia nauda iš surenkamos ir apsikeičiamos informacijos apie mokesčius, valstybės narės turėtų:

1. teikti duomenis apie visų kategorijų pajamas pagal DAB1;
2. nustatyti ir taikyti procedūras, skirtas duomenis pagal DAB1 teikiančių institucijų auditui;
3. sukurti pagal DAB1 ir DAB2 teikiamų duomenų kokybės ir išsamumo patikrų sistemą;
4. į savo dvišalius metinius atsiliepimus apie gaunamą informaciją įtraukti kokybinius aspektus.

Terminas: iki 2023 m. pabaigos

114

Taikant įvairias sistemas, kurias valstybės narės naudoja informacijai susieti, gaunami skirtingi rezultatai (kai kurios iš jų yra sėkmingesnės už kitas). Daugeliu atvejų gaunamų duomenų susiejimą apsunkina tai, kad jų kokybė prasta ir jie yra neišsamūs. Šiuo metu nesusieti duomenys tolesnei analizei nenaudojami (žr. 57–63 dalis).

115

Nors struktūruota gaunamų duomenų rizikos analizė yra labai svarbi veiksmingam susijusių pajamų apmokestinimui, valstybės narės standartinių procedūrų dažniausiai netaikė. Be to, didžioji dauguma pagal DAB1 ir DAB2 surinktos informacijos apie mokesčius, kuria yra apsikeičiama, yra naudojama, bet jos poveikis didinant papildomų mokesčių apskaičiavimus nedidelis (žr. 64–71 dalis).

116

Valstybės narės privalomus pagal DAB3 teikti duomenis įkelia į ES centrinį registrą, tačiau pagal taisykles šis reikalavimas aiškiai netaikomas tarpvalstybiniams sprendimams dėl mokesčių, priimtiems fizinių asmenų atžvilgiu. Kartais informacija yra prastos kokybės (nenurodyti mokesčių mokėtojų vardai ir pavardės, pernelyg paviršutiniškos taisyklių santraukos) (žr. 72–76 dalis). Nė viena iš mūsų aplankytų valstybių narių nebuvo nusistačiusi sisteminių pagal DAB3 teikiamų duomenų rizikos analizės procedūrų ir nenaudojo informacijos, esančios pagal DAB3 sukurtame registre (žr. 77 ir 78 dalis).

117

Valstybės narės dažniausiai neužtikrino, kad visos duomenis teikiančios įmonės laikytųsi duomenų teikimo pagal DAB4 įpareigojimų, ir vietoj to verčiau rėmėsi gera subjektų valia (žr. 79–81 dalis). Be to, tolesniems apmokestinimo veiksmams buvo naudojama labai mažai pagal DAB4 teikiamos informacijos elementų (žr. 82 ir 83 dalis).

4 rekomendacija. Geriau naudotis gaunama informacija

Valstybės narės turėtų kuo labiau naudotis visa gaunama informacija. Šiuo tikslu jos visų pirma turėtų:

1. nustatyti iš kitų valstybių narių gaunamos informacijos sisteminės rizikos analizės procedūras;
2. atlikti tolesnę nesusietų pagal DAB1 ir DAB2 teikiamų duomenų analizę, siekiant juos vėl susieti su atitinkamais mokesčių mokėtojais ir gautą informaciją panaudoti susijusiems mokesčiams apskaičiuoti;
3. įtraukti aiškius tarpvalstybinių sprendimų dėl mokesčių ir išankstinės kainodaros tvarkos duomenis ir išsamias santraukas, kuriuos jos įkelia į ES centrinį registrą;
4. nustatyti procedūras, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad pagal DAB4 pateikiami duomenys būtų išsamūs ir pakankamos kokybės.

Terminas: iki 2022 m. pabaigos

118

Valstybės narės ėmėsi veiksmingų priemonių keitimosi informacija pagal prašymą ir spontaninio keitimosi informacija atžvilgiu. Nepaisant pateiktų prašymų skaičiaus eksponentinio didėjimo audituojamu laikotarpiu, valstybės narės sugebėjo laikytis terminų, o daugumą vėlavimų galima paaiškinti prašymų sudėtingumu. Tačiau grįžtamoji informacija tarp valstybių narių siunčiama labai retai (žr. 84–91 dalis).

119

Vienalaikės patikros yra veiksminga ir labai vertinama priemonė, kurią valstybės narės intensyviai naudoja vertindamos tarpvalstybinių sandorių apmokestinimą. Jos tampa vis dažnesnės ir yra finansuojamos pagal programą „Fiscalis 2020“ (žr. 92–95 dalis).

120

Nors tiek Komisija, tiek valstybės narės kartkartėmis dirbo mokesčių atotrūkio, atsirandančio dėl asmenų vykdomo mokesčių slėpimo ir vengimo, srityje, nevykdomas joks projektas, kuriuo būtų siekiama įvertinti šį atotrūkį, remiantis pagal DAB teikiama informacija (žr. 96 ir 97 dalis). Nėra bendros keitimosi informacija sistemos poveikio stebėjimo sistemos, nors kai kurios valstybės narės parengė negalutinius jos teikiamos naudos vertinimus. Be to, iš esmės nebuvo nuoseklaus grįžtamosios informacijos teikimo iš regioninio lygmens į centrinį lygmenį tvarkos, pagal kurią būtų galima tinkamai išanalizuoti iš užsienio gaunamos informacijos naudą (žr. 98–104 dalis).

5 rekomendacija. Stebėti keitimosi informacija poveikį

Komisija su valstybėmis narėmis turėtų sukurti patikimą bendrą sistemą, skirtą keitimosi informacija apie mokesčius sistemos naudai įvertinti.

Terminas: iki 2022 m. pabaigos

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Alex Brenninkmeijer, Liuksemburge 2020 m. gruodžio 8 d.

Priedai

I priedas. Audito Rūmų taikytas audito metodas Komisijos lygmeniu

Komisijoje auditą atlikome dviem etapais: parengiamuoju etapu ir atlikdami audito darbą vietoje.

Siekdami surinkti informaciją ir duomenis, kurie būtų naudingi atliekant audito darbą vietoje valstybėse narėse, ir palyginti ES teisės aktus su geriausia tarptautine praktika, parengiamuoju etapu atlikome preliminarų vizitą į Mokesčių ir muitų sąjungos GD. Surengėme informacijos surinkimo vizitus kartu su Rumunijos mokesčių administratoriumi (rum. ANAF) ir Liuksemburgo mokesčių administratoriumi ir išanalizavome visas prieinamas AAI parengtas ataskaitas.

Su Komisija aptarėme audito metodikos klausimus (audito klausimai, kriterijai ir standartai). TAXUD GD mums Komisijos sistemose suteikė prieigą prie administracinio bendradarbiavimo tiesioginio apmokestinimo srityje grupių. Galiausiai išnagrinėjome aktualią veiksmingumo informaciją, pavyzdžiui, TAXUD GD vadovybės planus ir metines veiklos ataskaitas.

Atlikdami audito darbą vietoje, išanalizavome atsakymus ir informaciją iš Komisijai išsiųsto bendro klausimyno. Klausimynas, kurį TAXUD GD užpildė kartu pateikdamas patvirtinamuosius įrodymus, daugiausia dėmesio buvo skiriama klausimui, kokiu mastu Komisija sukūrė patikimą keitimosi informacija apie mokesčius ES sistemą, ir apėmė keturias pagrindines sritis: i) teisėkūros proceso ir jo įgyvendinimo stebėjimą; ii) valstybėms narėms pateiktas gaires; iii) keitimosi informacija apie mokesčius sistemos veiksmingumo vertinimą; iv) forumus ir gaires, numatytus keistis geriausia praktika.

Be to, minėtoms tarnyboms taip pat nusiuntėme papildomą klausimyną, kad išsiaiškintume likusius klausimus, ir surengėme vaizdo konferencijas su TAXUD GD, kad aptartume preliminarius nustatytus faktus ir išvadų bei rekomendacijų projektus.

II priedas. Audito Rūmų valstybėse narėse taikytas audito metodas

Auditą atlikome dviem etapais: parengiamuoju etapu ir atlikdami audito darbą vietoje.

1. Mūsų parengiamuoju etapu atlikti veiksmai:
   
   
   • parengiamasis darbas Komisijoje (TAXUD GD) ir dokumentų tikrinimas, siekiant surinkti informaciją ir duomenis, kurie galėtų būti naudingi valstybėse narėse atliekant audito darbą vietoje, ir palyginti ES teisės aktus su geriausia tarptautine praktika;
   • atitinkamų teisės aktų, ataskaitų ir kitų dokumentų analizė ir duomenų ir statistinių duomenų, kuriuos pateikė Komisija ir valstybės narės, analizė;
   • diskusijos su aukščiausia Belgijos audito institucija, susijusios su automatinio keitimosi informacija apie mokesčius sistemos auditu, kurį atliko Belgijos mokesčių administratorius;
   • atliekant žinių surinkimo vizitą, apsilankyta Rumunijos mokesčių administratoriaus įstaigoje, kurioje buvo apsvarstyti su sistema susiję praktiniai dalykai ir sunkumai.
2. Atrinkome penkias valstybes nares: Kiprą, Italiją, Nyderlandus, Lenkiją ir Ispaniją. Valstybės narės atrinktos remiantis šiais rizikos kriterijais:
   
   
   • atsakymų, gautų keičiantis informacija pagal prašymą, išsiųstą kitoms valstybėms narėms, procentine dalimi;
   • informacijos, kuria apsikeitė kiekviena valstybė narė DAB1 tikslais, kategorijų skaičiumi;
   • informacinių pranešimų, kuriuos gavo kiekviena valstybė narė DAB2 tikslais, kategorijų skaičiumi;
   • tarpvalstybinių sprendimų dėl mokesčių ir išankstinės kainodaros tvarkos, įkeltų į centrinę duomenų bazę DAB3 tikslais, skaičiumi.
3. Antrasis etapas: atlikdami audito darbą vietoje, kuris vykdomas atrinktose valstybėse narėse, dėmesį skyrėme keitimosi informacija apie mokesčius sistemos struktūrai ir įgyvendinimui, t. y., kaip valstybės narės keičiasi informacija ir kaip jos naudoja gaunamą informaciją.

Klausimyną nusiuntėme atrinktoms valstybėms narėms. Jame buvo nagrinėjamas klausimas, kaip valstybės narės įgyvendino keitimąsi informacija ir ar jos kuo geriau pasinaudojo gaunama informacija, siekiant sudaryti sąlygas sąžiningam apmokestinimui. Vietoje kartu su mokesčių administratorių pareigūnais apsvarstėme atsakymus į klausimyno klausimus, susijusius su keitimuisi informacija apie mokesčius, administraciniu bendradarbiavimu, auditais ir patikromis.

Prieš atlikdami savo vizitus, atrinkome gautos ir aplankytų valstybių narių atsiųstos informacijos imtis, kurias patikrinome vietoje:

1. 15 gautų pranešimų pagal DAB1;
2. 15 gautų pranešimų pagal DAB2;
3. 10 atsakymų, gautų keičiantis informacija pagal prašymą iš kitų valstybių narių ir 10 atsakymų, kuriuos atsiuntė lankoma valstybė narė;
4. 10 spontaninio keitimosi informacija pranešimų, gautų iš kitų valstybių narių;
5. 10 gautų tarpvalstybinių sprendimų dėl mokesčių;
6. 10 gautų ataskaitų pagal šalis;
7. penkias vienalaikes tiesioginio apmokestinimo patikras, kurias inicijavo aplankytos valstybės narės (jeigu buvo mažiau kaip penkios, atrinkome jas visas) ir penkias vienalaikes patikras, kuriose dalyvavo mūsų aplankytos valstybės narės.

III priedas. DAB kartu su teisės aktų pakeitimais ir dabartiniais įgyvendinimo reglamentais istorija

DAB teisės aktų tvarkaraštis

• DAB1 Ekonomikos ir finansų reikalų taryba (ECOFIN) 2011 m. vasario 15 d. priėmė Tarybos direktyvą 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančią tarybos direktyvą 77/799/EEB. Ši direktyva įsigaliojo 2011 m. kovo 11 d. – tą dieną, kai ji buvo paskelbta Oficialiajame leidinyje, – tačiau ji tapo privaloma valstybėms narėms 2013 m. sausio 1 d. (išskyrus AEIO taisykles, kurios tapo privalomos 2015 m. sausio 1 d.).
• DAB2 2014 m. gruodžio 9 d. ECOFIN priėmė Tarybos direktyvą 2014/107/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomu automatiniu keitimuisi finansinių sąskaitų informacija. Ši direktyva buvo paskelbta Oficialiajame leidinyje 2014 m. gruodžio 16 d. ir įsigaliojo po 20 dienų, o pirmieji apsikeitimai informacija tapo privalomi 2017 m. rugsėjo 30 d.
• DAB3 2015 m. gruodžio 8 d. ECOFIN priėmė Tarybos direktyvą (ES) 2015/2376, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais informacijos apie tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių ir išankstinę kainodaros tvarką mainais. Ši direktyva įsigaliojo 2015 m. gruodžio 18 d. – tą dieną, kai ji buvo paskelbta Oficialiajame leidinyje, – o pirmieji apsikeitimai informacija tapo privalomi 2017 m. rugsėjo 30 d.
• DAB4 2016 m. gegužės 25 d. ECOFIN priėmė Tarybos direktyvą (ES) 2016/881, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomu automatinių valstybių narių keitimusi ataskaitomis pagal šalis apmokestinimo srityje. Ši direktyva įsigaliojo 2016 m. birželio 30 d. – tą dieną, kai ji buvo paskelbta Oficialiajame leidinyje, – o pirmieji apsikeitimai informacija tapo privalomi 2018 m. birželio 30 d.
• DAB5 2016 m. gruodžio 6 d. ECOFIN priėmė Tarybos direktyvą 2016/2258, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su prieiga prie kovos su pinigų plovimu informacijos. Ši direktyva įsigalioja jos priėmimo dieną.
• DAB6 2018 m. gegužės 25 d. ECOFIN priėmė Tarybos direktyvą 2018/822/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomu automatiniu keitimuisi informacija, susijusia su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais. Ši direktyva buvo paskelbta Oficialiajame leidinyje 2018 m. birželio 5 d. ir įsigaliojo po 20 dienų, o pirmieji apsikeitimai informacija tapo privalomi 2020 m. spalio 31 d.

DAB įgyvendinimo reglamentai

• 2012 m. gruodžio 6 d. Europos Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 1156/2012. Šis reglamentas, kuriuo reglamentuojamos formos, naudotinos keitimuisi informacija pagal prašymą, spontaniniam keitimusi informacija, prašymams pateikti informaciją ir grįžtamąją informaciją, įsigaliojo 2012 m. gruodžio 10 d. ir yra taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.
• 2014 m. gruodžio 15 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 1353/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1156/2012. Šiuo reglamentu reglamentuojamas kompiuterinis formatas, naudotinas privalomam automatiniam keitimuisi informacija. Jis įsigaliojo 2014 m. gruodžio 22 d. ir yra taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.
• 2015 m. gruodžio 15 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/2378, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje nuostatų įgyvendinimo taisyklės. Juo buvo pakeistas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1156/2012, kuriame buvo nustatytos naujos nuostatos, susijusios su kompiuteriniu formatu, naudotinu automatiniam keitimuisi finansinių sąskaitų informacija. Jis įsigaliojo 2015 m. gruodžio 21 d. ir yra taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d.
• 2016 m. lapkričio 9 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1963, kuriuo dėl standartinių formų, naudotinų remiantis Tarybos direktyvomis (ES) 2015/2376 ir (ES) 2016/881, ir lingvistinių nuostatų, taikytinų remiantis tomis direktyvomis, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2378. Jis įsigaliojo 2016 m. gruodžio 1 d. ir yra taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d., o kai kurios nuostatos taikomos tik nuo 2017 m. birželio 5 d.
• 2018 m. sausio 22 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/99, kuriuo dėl metinio automatinių informacijos mainų veiksmingumo įvertinimo pateikimo formos bei sąlygų ir dėl statistinių duomenų, kuriuos valstybės narės turi pateikti vertinimo pagal Tarybos direktyvą tikslais, sąrašo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2378. Šis reglamentas įsigaliojo 2018 m. vasario 12 d.
• 2019 m. kovo 28 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/532, kuriuo dėl privalomų informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų formų, įskaitant lingvistines nuostatas, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2378. Jis įsigaliojo 2019 m. balandžio 18 d. ir yra taikomas nuo 2020 m. liepos 1 d.

IV priedas. DAB ir EBPO sistemų palyginimas

Elementas	Pasaulinis standartas	DAB2
Duomenų apsauga	Aukšto lygio bendrosios nuostatos	Išsamios taisyklės, kuriomis įgyvendinama duomenų apsaugos sistema
Struktūra	Pasirašytas tik kompetentingos institucijos susitarimas (toliau – KIS), o bendras duomenų teikimo standartas (CRS) yra įgyvendinamas šalies viduje.	Įtraukti tik kai kurie KIS elementai; likusieji elementai jau yra DAB1 dalis. CRS pateikiamas I priede, svarbūs komentarų elementai pateikiami II priede (aplinkybių pasikeitimas; naujų subjektų sąskaitų patvirtinimas; finansų įstaigos rezidavimo vieta; tvarkoma sąskaita; patikos, kurios yra pasyvūs nefinansiniai subjektai; subjekto pagrindinės buveinės adresas). Kalba yra pritaikyta, kad atspindėtų daugiašalį dviejų priedų kontekstą (pavyzdžiui, „valstybės narės“ vietoj „jurisdikcijos“).
CRS I skirsnio D dalis	ii) punkte pateikiamas scenarijus, pagal kurį pagal atitinkamos praneštinos jurisdikcijos vidaus teisės aktus nereikalaujama rinkti TIN, kuriuos išdavė tokia praneština jurisdikcija.	Atsižvelgiant į valstybių narių teisines sistemas, nė viena valstybė narė nemanė, kad tai yra situacija, kuri yra jai taikytina.
CRS I skirsnio E dalis	Viena iš gimimo vietos pranešimo sąlygų yra ta, kad gimimo vietos pranešti nereikia, jeigu duomenis teikianti finansų įstaiga nėra įpareigota jos sužinoti ir pranešti pagal nacionalinę teisę ir jeigu ši informacija nėra pateikta kartu su kitais duomenis teikiančios finansų įstaigos saugomais duomenimis, kurių paiešką galima atlikti elektroniniu būdu.	Gimimo vietos pranešimo sąlyga buvo išplėsta, siekiant taip pat įtraukti atvejus, kuriais reikalaujama, kad duomenis teikianti finansų įstaiga sužinotų šią informaciją ir ją praneštų pagal savo nacionalinę teisę, arba reikalaujama arba buvo reikalaujama, kad duomenis teikianti finansų įstaiga sužinotų šią informaciją ir ją praneštų pagal galiojantį arba iki šios direktyvos įsigaliojimo dienos galiojusį Sąjungos teisės aktą. Taip siekiama išsaugoti gimimo vietos pranešimo standartą net po bet kokio Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvos panaikinimo.
CRS I skirsnio F dalis	Laipsniškas bendrų pajamų įvedimas (Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktas – paskatintas FACTA).	Laipsniško bendrų pajamų įvedimo nėra (pasibaigus pirmųjų diegėjų tvarkaraščiui)
CRS III skirsnio A dalis	Išimtis, taikoma draudimui, jeigu teisės aktais duomenis teikiančiai finansų įstaigai faktiškai uždrausta (toliau sušvelninta komentaruose) parduoti tokias sutartis praneštinos jurisdikcijos rezidentams.	Ši išimtis netaikytina ES, nes reglamentavimo sistema neatitinka sąlygų, nurodytų CRS ir komentaruose.
CRS VII skirsnio B dalis, VIII skirsnio C dalies 9 punktas VIII skirsnio E dalies 4 punktas VIII skirsnio E dalies 6 punktas	Šių dalių komentaruose pateikiami alternatyvūs pasiūlymai dėl: grupinių kaupiamojo draudimo sutarčių ir grupinių anuiteto sutarčių naujų esamų klientų sąskaitų susijusio subjekto standartinės pramonės kodavimo sistemos	Kad veiktų tinkamai, keturios komentarų dalys, kuriose numatytos alternatyvios taisyklės, taikomos finansų įstaigoms, įtrauktos į I priedą.
CRS VIII skirsnio B dalies 1 punkto c papunktis VIII skirsnis	Duomenų neteikiančių finansų įstaigų ir sąskaitų, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, sąrašai nustatyti vidaus teisės aktais.	Duomenų neteikiančių finansų įstaigų ir sąskaitų, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, sąrašai nustatyti vidaus teisės aktais; valstybės narės informuoja Komisiją apie šiuos sąrašus (ir jų pakeitimus), o Komisija paskelbia juos Oficialiajame leidinyje.
CRS VIII skirsnio D dalies 5 punktas	Sąvoka „dalyvaujančioji jurisdikcija“ reiškia jurisdikciją, i) su kuria yra sudarytas susitarimas, pagal kurį ta jurisdikcija teiks I skirsnyje nurodytą informaciją, ir ii) kuri nurodyta paskelbtame sąraše.	Sąvoka „dalyvaujančioji jurisdikcija“ aiškiai apima visas valstybes nares ir bet kurią kitą jurisdikciją, su kuria Sąjunga yra sudariusi susitarimą, pagal kurį ta jurisdikcija teiks I skirsnyje nurodytą informaciją,

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis TAXUD GD duomenimis.

V priedas. Teisėkūros procesas; trukmė ir pokyčiai (DAB1–DAB2)

Veiksmas / klausimas	DAB1	DAB2	DAB3	DAB4
COM priėmimas	2009 2 2	2013 6 12	2015 3 18	2016 1 28
EP pranešimas	2010 2 10	2013 12 11	2015 10 27	2016 5 12
Politinis susitarimas Taryboje	2010 12 7	2014 10 14	2015 10 6	2016 3 8
Priėmimas Taryboje	2011 2 15	2014 12 9	2015 12 8	2016 5 25
Kompromisų skaičius procese	5	2 (bent)48	6	N. d.
Paskelbimas OL	2011 2 15	2014 12 16	2015 12 18	2016 6 3
Pagrindiniai teisėkūros proceso pakeitimai	Pajamų kategorijos: į pradinį procesą neįtrauktos jokios konkrečios kategorijos. Vėliau jos buvo apibrėžtos, tačiau tik viena kategorija tapo privaloma, nors pagal pradinį pasiūlymą jos visos būtų tapusios privalomomis.	Derybos dėl DAB2 buvo ad hoc procesas: pasiūlymas evoliucionavo kartu su diskusijomis EBPO, kurioje buvo rengiamas CRS. Vienai valstybei narei buvo suteiktas ilgesnis AEIO pereinamasis laikotarpis.	Atgaline data taikoma nuostata dėl sprendimų už ne ilgiau kaip 5 metus, vietoj 10 metų – ribota prieiga Komisijai prie centrinio registro – tik šios Direktyvos veikimo stebėjimo tikslu. Direktyvos taikymas nuo 1.1.17, o ne nuo 1.1.16 punkto (pagal Komisijos pasiūlymą)	Valstybės narės gali pasirinkti atidėti prievolę ne ES tarptautinių grupių patronuojamosioms įmonėms ES rezidentėms teikti ataskaitas pagal šalis už pirmus metus (t. y. pirmus fiskalinius metus, kurie prasideda 2016 m. sausio 1 d. arba po jos)

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Europos Komisijos dokumentais ir pristatymais.

VI priedas. „Fiscalis 2020“

Veiksmų programa „Fiscalis 2020“ buvo sukurta Reglamentu (ES) Nr. 1286/2013.

2015–2019 m. Komisija ir valstybės narės suorganizavo 11 programos „Fiscalis“ projektų grupių, kad jos aptartų klausimus, konkrečiai susijusius su DAB įgyvendinimu, atitinkamomis IT sistemomis ir būdu, kurį naudojant apsikeičiama informacija. 2015–2016 m. projektų grupei atlikus darbą duomenų analizės srityje, buvo parengtos Komisijos gairės dėl gerosios praktikos, susijusios su informacijos rizikos analize, gauta pagal DAB1 ir DAB2.

Programos tikslai

Bendrasis programos tikslas – „gerinti tinkamą mokesčių sistemų veikimą vidaus rinkoje, stiprinant dalyvaujančių šalių, jų mokesčių administratorių ir jų pareigūnų bendradarbiavimą“ (Reglamento (ES) Nr. 1286/2013 5 straipsnio 1 dalis).

Konkrečiau tai – kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu bei ES mokesčių srities teisės aktų įgyvendinimo rėmimas. Šių tikslų siekiama:

• užtikrinant keitimąsi informacija;
• remiant administracinį bendradarbiavimą;
• jei būtina, didinant dalyvaujančių šalių administracinius gebėjimus.

Programos tikslų pasiekimas visų pirma įvertinamas pagal:

• mokesčiams skirtų Europos informacinių sistemų prieinamumą ir prieigą prie jų per ES bendrąjį ryšių tinklą;
• dalyvaujančių šalių atsiliepimus apie programos veiksmų rezultatus.

Praktiškai, programos „Fiscalis 2000“ veiklos tikslai ir prioritetai yra šie:

• įgyvendinti, tobulinti, eksploatuoti ir remti mokesčiams skirtas Europos informacines sistemas;
• remti administracinio bendradarbiavimo veiklą;
• gerinti mokesčių pareigūnų gebėjimus ir kompetenciją;
• didinti supratimą apie ES mokesčių teisę ir gerinti jos įgyvendinimą;
• remti administracinių procedūrų patobulinimus ir keitimąsi gerosios administravimo praktikos pavyzdžiais.

Visų programos veiksmų tikslai turi atitikti pirmiau minėtus tikslus ir prioritetus, kurie yra pagrįsti programos „Fiscalis 2020“ reglamentu ir yra parengti įgyvendinant metines darbo programas. Komisija rengia ir priima kiekvieną metinę darbo programą, prie to prisideda ir dalyvaujančios šalys.

Pagal programą „Fiscalis 2020“ finansuojami veiksmai

Bendruosius veiksmus organizuoja dalyvaujančių šalių mokesčių pareigūnai arba tokie veiksmai yra skirti ir organizuojami tų šalių pareigūnams. Jie apima:

• seminarus ir praktinius mokymus;
• projektų grupes, kurios veikia ribotą laikotarpį, siekdamos iš anksto nustatyto tikslo ir tiksliai aprašyto rezultato;
• dvišales arba daugiašales patikras ir kitą pagal ES teisės aktus dėl administracinio bendradarbiavimo numatytą veiklą;
• darbo vizitus, kuriais siekiama pareigūnams sudaryti sąlygas įgyti žinių ir praktinės patirties mokesčių klausimais arba šias žinias ir patirtį pagerinti;
• ekspertų grupes, įsteigtas sutelkiant kompetenciją ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ilgesnio laikotarpio dalyvaujančių šalių struktūriniam operatyviniam bendradarbiavimui;
• viešojo administravimo gebėjimų stiprinimą ir paramos veiksmus;
• tyrimus;
• ryšių projektus;
• bet kokią kitą veiklą, vykdomą remiant programos „Fiscalis 2020“ tikslus.

Naujų ir esamų Europos informacinių sistemų ES komponentų kūrimas, priežiūra, eksploatavimas ir kokybės kontrolė.

Bendros mokymo veiklos, kuria remiamas mokesčių srities būtinų profesinių gebėjimų ir žinių tobulinimas, plėtojimas.

Programos įgyvendinimas

Europos Komisija yra atsakinga už šios programos įgyvendinimą. Jai padeda komitetas, kurį sudaro atstovai iš kiekvienos ES valstybės narės.

Akronimai ir santrumpos

ACDT: administracinis bendradarbiavimas tiesioginio apmokestinimo srityje

AEOI: Automatinis keitimasis informacija

BVP: bendrasis vidaus produktas

CRS: bendras duomenų teikimo standartas

DAB: direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje

DAB1: DAB pakeitimas, kuriuo nustatomas privalomas AEOI taikymas penkioms pajamų ir kapitalo kategorijoms

DAB2: DAB pakeitimas, kuriuo išplečiama privalomo AEOI taikymo sritis įtraukiant finansines sąskaitas

DAB3: DAB pakeitimas, kuriuo nustatomas privalomas AEOI taikymas tarpvalstybiniams sprendimams dėl mokesčių ir išankstinei kainodaros tvarkai.

DAB4: DAB pakeitimas, kuriuo nustatomas privalomas tarptautinių grupių ataskaitų pagal šalis teikimas

DAB5: DAB pakeitimas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad mokesčių administratoriai galėtų susipažinti su informacija apie pinigų plovimą

DAB6: DAB pakeitimas, kuriuo nustatomas privalomas AEOI taikymas praneštiniems tarpvalstybiniams mokesčių susitarimams

EBPO: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

ECOFIN: Ekonomikos ir finansų reikalų taryba

EOIR: keitimasis informacija pagal prašymą

G20: 19 šalių ir ES finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų grupė

HNWI: didelės grynosios vertės turto turintys asmenys

MNE: Multinational enterprise

PAOE: valstybės narės pareigūnų buvimas kitos valstybės narės mokesčių administratorių patalpose arba dalyvavimas joje atliekamuose administraciniuose tyrimuose

SEOI: spontaninis keitimasis informacija

SMC: vienalaikis patikrinimas

TAXUD GD: Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas

TIN: mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris

Žodynėlis

„Fiscalis 2020“: ES veiksmų programa – strategijos „Europa 2020“ dalis, – pagal kurią mokesčių administratoriai finansuoja iniciatyvas, kuriomis siekiama pagerinti ES apmokestinimo sistemų veikimą.

Administracinis bendradarbiavimas: valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas, kaip keitimasis informacija ir jos tvarkymas, bendri veiksmai arba savitarpio pagalba ES teisės įgyvendinimo tikslais.

Automatinis keitimasis informacija: iš anksto apibrėžtos informacijos sistemingas perdavimas iš vienos jurisdikcijos į kitą iš anksto nustatytais reguliariais intervalais.

Bendrasis ryšių tinklas: bendra ES sukurta platforma, siekiant sudaryti sąlygas elektroninėmis priemonėmis perduoti informaciją tarp įvairių valstybių narių ir mokesčių administratorių.

Išankstinė kainodaros tvarka: susitarimas, pranešimas arba bet kuri kita panašaus poveikio priemonė ar veiksmas, kurį paskelbia valdžios institucija konkretaus asmens arba asmenų grupės atžvilgiu ir kuriame prieš sudarant susijusių įmonių tarpvalstybinius sandorius, nustatomi prekių, nekilnojamojo turto arba paslaugų perkėlimo tarp šių įmonių kainodaros kriterijai.

Keitimasis informacija apie mokesčius: procesas, kai valstybės narės keičiasi informacija mokesčių tikslais

Keitimasis informacija pagal prašymą: keitimasis informacija, pagrįstas konkrečiu prašymu, kurį viena jurisdikcija pateikia kitai.

Mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris: mokesčių administratoriaus mokesčių mokėtojui suteiktas unikalus registracijos kodas.

Mokesčių slėpimas: neteisėtų priemonių naudojimas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo, paprastai neteisingai pateikiant pajamas mokesčių administratoriui. Dažnai iš dalies sutampa su mokestinio sukčiavimo sąvoka.

Mokesčių vengimas: teisinio susitarimo naudojimas siekiant apeiti prievolę mokėti mokestį, dažniausiai sudarant įvairius dirbtinius finansinius susitarimus, kurių pagrindinis arba vienintelis tikslas – sumažinti mokėtiną mokesčių sumą.

Spontaniškas keitimasis informacija: nesistemingas informacijos perdavimas iš vienos jurisdikcijos į kitą bet kuriuo metu ir be išankstinio prašymo.

Su pasauga nesusiję dividendai: dividendai, kurie nėra mokami arba išgryninami pasaugos sąskaitoje.

Tarpvalstybiniai sprendimai dėl mokesčių: susitarimas, pranešimas arba bet kuri kita panašaus poveikio priemonė ar veiksmas, kurį paskelbia valdžios institucija konkretaus asmens arba asmenų grupės atžvilgiu ir kuris yra susijęs su tų asmenų kitoje jurisdikcijoje vykdysimų būsimų tarpvalstybinių sandorių arba veiklos juridiniu arba administraciniu aiškinimu arba apmokestinimo tvarka.

Vienalaikis patikrinimas: suderintas apmokestinamųjų asmenų mokestinės padėties patikrinimas, kurį atlieka dvi arba daugiau valstybių narių, turinčių bendrų ar vienas kitą papildančių interesų.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Europos Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko IV audito kolegija „Rinkų reguliavimas ir konkurencinga ekonomika“, kuriai vadovavo Audito Rūmų narys Alex Brenninkmeijer. Auditui vadovavo Audito Rūmų narė Ildikó Gáll-Pelcz, jai padėjo kabineto vadovė Claudia Kinga Bara ir kabineto atašė Zsolt Varga, pagrindinis vadybininkas John Sweeney, užduoties vadovas Dan Danielescu ir auditoriai Maria Echanove, Mirko Gottmann ir Stefan Razvan Hagianu. Lingvistinę pagalbą teikė Thomas Everett.

Galinės išnašos

¹ Nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašas.

² DOVER ir kt.: „Bringing transparency, coordination and convergence to corporate tax policies in the European Union“, Europos Parlamento tyrimų tarnybos užsakyto tyrimo I dalis, 2015 m. rugsėjo mėn. (PE 558.773).

³ 1997 m. gruodžio 1 d. ECOFIN tarybos posėdžio išvados) dėl mokesčių politikos (OL C 2/01, 1998 1 6).

⁴ Teisinis susitarimas siekiant apeiti prievolę mokėti mokestį, dažniausiai sudarant įvairius dirbtinius finansinius susitarimus, kurių pagrindinis arba vienintelis tikslas – sumažinti mokėtiną mokesčių sumą.

⁵ Neteisėtų priemonių naudojimas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo, paprastai neteisingai pateikiant pajamas mokesčių administratoriui. Dažnai iš dalies sutampa su mokestinio sukčiavimo sąvoka.

⁶ Terminu „keitimasis informacija apie mokesčius“ vadinama informacija, kuria valstybės narės keičiasi mokesčių tikslais.

⁷ TAXUD GD misija) ir strateginiai tikslai.

⁸ 1977 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (77/799/EEB) dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo srityje.

⁹ 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB.

¹⁰ „Tax base erosion and profit shifting (BEPS) actions“.

¹¹ EBPO / G 20: „Countering Harmful Tax Practices More Effectively, Taking into Account Transparency and Substance“, 5 veiksmas, 2015 m. galutinė ataskaita.

¹² EBPO / G 20: „Transfer Pricing Documentation and Country-by Country Reporting“, 13 veiksmas, 2015 m. galutinė ataskaita.

¹³ EBPO, „Standard for Automatic Exchange of Financial Account Information in Tax Matters“, antras leidimas, 2017 m.

¹⁴ „OECD Common Reporting Standard“.

¹⁵ Įskaitant EBPO pavyzdinės sutarties dėl apmokestinimo 26 straipsnio 1 ir 3 dalis (dėl reikalingumo ir terminų), EBPO / Europos Tarybos Konvenciją dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje ir EBPO pavyzdinį susitarimą dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais.

¹⁶ Tarybos direktyvos 2011/16/ES įvertinimas).

¹⁷ Savitarpio pagalbos direktyva (77/799/EEB), paskutinį kartą iš dalies pakeista 2001 m. ir papildyta Taupymo pajamų apmokestinimo direktyva (2003/48/EB).

¹⁸ OECD/Council of Europe Convention on Mutual Administrative Assistance in Tax Matters ir iš dalies keičiantis protokolas.

¹⁹ Tarybos direktyvos 2011/16/ES įvertinimas).

²⁰ Remiantis ES Parlamento tyrimu, 2018 m. pradžioje ataskaitose nuodyta 100 didžiausių kriptovaliutų bendra rinkos kapitalizacija pasaulio mastu viršijo 330 milijardų eurų ekvivalentą.

²¹ Komisijos pasiūlymas) dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama DAB, COM(2020) 314 final.

²² Tarybos direktyva (ES) 2016/2258, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su mokesčių institucijų prieiga prie kovos su pinigų plovimu informacijos.

²³ 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos. Taisyklės dėl prieigos pateikiamos 13, 30, 31 ir 40 straipsniuose.

²⁴ DAB įvertinimas, COM(2018) 844 final.

²⁵ DAB 25a straipsnis.

²⁶ „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“, Europos Komisijos Komunikacijos generalinis direktoratas, 2015 m.

²⁷ Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2013.

²⁸ Su darbo santykiais susijusios pajamos, direktorių atlyginimai, gyvybės draudimo produktai, pensijos, nekilnojamojo turto turėjimas ir pajamos iš jo (žr. Tarybos direktyvos 2011/16/ES 8 straipsnio 1 dalį).

²⁹ Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai, COM(2018) 844 final.

³⁰ Pasiūlymas dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama DAC, COM(2020) 314 final, 2020 m. liepos mėn.

³¹ Tarybos direktyvos 2011/16/ES 8 straipsnio 2 dalis.

³² Map background © OpenSStreetMap dalininkai, licencijuoti pagal Creative Commons Attribution-ShareAta 2.0 licenciją (CC BY-SA).

³³ Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai, COM(2018) 844 final.

³⁴ Juose pateikiama Tarybos direktyvos 2011/16/ES, su pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2014/107/ES, 8 straipsnio 3a dalyje nurodyta informacija.

³⁵ Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai, COM(2018) 844 final.

³⁶ Tarybos direktyva (ES) 2015/2376, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų.

³⁷ Tarybos direktyvos su pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva (ES) 2015/2376, 8a straipsnio 4 dalis.

³⁸ 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo (2018/2121(INI).

³⁹ DAB įvertinimas, SWD(2019) 327 final.

⁴⁰ Tarybos direktyvą (ES) 2016/881, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų.

⁴¹ DAB 5 straipsnis.

⁴² DAB 9 straipsnis.

⁴³ DAB 7 straipsnis.

⁴⁴ DAB 12 straipsnis.

⁴⁵ „The Concept of Tax Gaps Report II“: Įmonių pelno mokesčio atotrūkio apskaičiavimo metodika, „Fiscalis“ mokesčių atotrūkio mažinimo projekto grupė (FPG/041).

⁴⁶ TAXUD GD: „Estimating International Tax Evasion by Individuals“, Leidinys apmokestinimo klausimais Nr. 76–2019.

⁴⁷ Tarybos direktyvos 2011/16/ES įvertinimas).

⁴⁸ Komisijos bylos buvo neišsamios, tačiau minimalus kompromisų skaičius buvo 2.

Tvarkaraštis

Įvykis	Data
Audito planavimo memorandumo (APM) priėmimas / audito pradžia	2019 07 03
Ataskaitos projekto oficialus išsiuntimas Komisijai (ar kitam audituojamam subjektui)	2020 10 29
Galutinės ataskaitos priėmimas po prieštaravimų procedūros	2020 12 08
Visomis kalbomis gauti Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialūs atsakymai	2020 12 15

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2021

PDF	ISBN 978-92-847-5627-8	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/41011	QJ-AB-21-003-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-5607-0	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/056946	QJ-AB-21-003-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2021 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote išsiaiškinti papildomas teises, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

3 ir 5 diagramos: Piktogramas sukūrė Pixel perfect iš https://flaticon.com.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.