Naujų vaizdo technologijų naudojimas bendros žemės ūkio politikos stebėjimui: apskritai daroma nuosekli pažanga, bet klimato ir aplinkos stebėjimo srityje ji lėtesnė

Santrauka

Bendroje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) jau seniai naudojamos palydovinės arba aeronuotraukos paramai už plotą tikrinti; šiuo metu ši parama sudaro beveik 80 % viso žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skiriamo ES finansavimo. Kadangi šios nuotraukos paprastai yra labai didelės erdvinės skiriamosios gebos, iki 2017 m. jos nebuvo teikiamos pakankamai dažnai, kad būtų galima tikrinti žemės ūkio paskirties žemėje per visus metus vykdomą veiklą (pavyzdžiui, derliaus nuėmimą).

Nuo 2017 m. kovo mėn. ES priklausantys programos „Copernicus“ palydovai „Sentinel 1“ ir „Sentinel 2“ dideliu dažnumu teikia laisvai prieinamas didelės skiriamosios gebos nuotraukas ir tai gali iš esmės pakeisti žemės ūkio veiklos stebėjimui taikomą Žemės žvalgomojo stebėjimo technologiją. Kadangi šios nuotraukos daromos dažnai, automatizuotas laiko eilučių duomenų apdorojimas leidžia viso augimo sezono metu be žmogaus įsikišimo nustatyti pasėlius ir atskiruose sklypuose stebėti tam tikrą žemės ūkio praktiką (pavyzdžiui, žemės dirbimą, šienavimą). Nuo 2018 m., vietoj įprastų patikrų laukuose, mokėjimo agentūros gali naudotis programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenimis.

Pasak Komisijos ir BŽŪP suinteresuotųjų subjektų, programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenys ir kitos technologijos, skirtos paramai už plotą stebėti, gali būti labai naudingi ūkininkams, administravimo subjektams ir aplinkai. Audito metu tikrinome, ar Komisija veiksmingai skatino plačiai taikyti šias naujas technologijas ir ar valstybės narės ėmėsi tinkamų veiksmų joms diegti. Nagrinėjome programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenis, dronų darytas nuotraukas ir geografiškai susietas nuotraukas. Padarytos pažangos naudojant naujas vaizdo technologijas įvertinimas itin aktualus šiuo metu, nes mūsų audito rezultatai galėtų būti pritaikyti BŽŪP po 2020 m.

Nustatėme, kad Komisija ir kai kurios valstybės narės ėmėsi veiksmų, kad būtų pasinaudota galimais naujų technologijų pranašumais. Komisija skatino taikyti naujas technologijas rengdama daug konferencijų bei praktinių seminarų ir teikė dvišalę paramą daugeliui mokėjimo agentūrų. 15 iš 66 mokėjimo agentūrų naudojo programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenis 2019 m. tikrindamos pagal tam tikras schemas pateiktas ir tam tikrų paramos gavėjų grupių paramos paraiškas (patikros vykdant stebėjimą). Atlikus auditą paaiškėjo, kad daugelis mokėjimo agentūrų mano, jog yra kliūčių plačiau naudoti naująsias technologijas.

Komisija bandė pašalinti ar sumažinti kai kurias iš šių kliūčių, tačiau mokėjimo agentūros tikisi tolesnių Komisijos gairių, kad galėtų priimti teisingus sprendimus ir sumažinti būsimų finansinių pataisų riziką.

Perėjimas prie vykdant stebėjimą atliekamų patikrų reikalauja didelių pakeitimų IT sistemose, specialių išteklių ir ekspertinių žinių. Komisija ėmėsi iniciatyvų, kad palengvintų prieigą prie „Sentinel“ duomenų ir skaitmeninių debesijos duomenų apdorojimo paslaugų, tačiau mokėjimo agentūros vis dar mažai tuo naudojasi savo veikloje.

Kalbant apie kaimo plėtros schemas ir kompleksinę paramą, nustatėme, kad naujomis technologijomis buvo mažai naudojamasi klimato ir aplinkos reikalavimų atitikčiai bei veiksmingumui stebėti. Taip pat darome išvadą, kad šiuo metu siūlomas BŽŪP po 2020 m. veiksmingumo rodiklių rinkinys tiesioginiam stebėjimui pagal „Sentinel“ duomenis vykdyti iš esmės yra netinkamas.

Rekomenduojame Komisijai teikti paskatas valstybėms narėms naudoti patikras vykdant stebėjimą kaip pagrindinę kontrolės sistemą BŽŪP po 2020 m. Taip pat rekomenduojame Komisijai geriau išnaudoti naująsias technologijas aplinkos ir klimato reikalavimų stebėjimui.

Įžanga

Bendra žemės ūkio politika

Valdant ES bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) dalyvauja ir Komisija, ir valstybės narės. Valstybių narių mokėjimo agentūros yra atsakingos už paraiškų gauti paramą administravimą, pareiškėjų tikrinimą, išmokų mokėjimą ir lėšų panaudojimo stebėjimą. Komisija nustato didžiąją dalį išlaidų, tikrina ir stebi mokėjimo agentūrų darbą ir atsako už ES lėšų panaudojimą. BŽŪP srityje yra trys paramos kategorijos:

• tiesioginės išmokos – skirtos ūkininkų pajamoms remti;
• rinkos priemonės – skirtos sudėtingai padėčiai rinkoje, pavyzdžiui, staigiam kainų kritimui, įveikti; ir
• kaimo plėtros priemonės taikant nacionalines ir regionines programas – skirtos atsižvelgti į konkrečius kaimo vietovių poreikius ir sunkumus.

1 diagramoje parodyta, kad keturi penktadaliai BŽŪP išlaidų tenka plotu grindžiamoms schemoms pagal tiesiogines išmokas ir kaimo plėtros priemones. Mokėjimo agentūros ūkininkams kasmet moka paramos už plotą išmokas, kurios priklauso nuo dirbamų hektarų skaičiaus ir to, kaip ūkininkai laikosi konkrečių tinkamumo finansuoti taisyklių.

Šaltinis: EAR, remiantis Žemės ūkio grąžinamųjų išmokų išlaidų informacinės sistemos (AGREX) ir Komisijos informacija.

Ūkininkams skiriama parama gali būti sumažinta, jeigu per patikrinimą nustatoma, jog jie nesilaiko maisto saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, klimato ir aplinkos apsaugos, vandens išteklių apsaugos, gyvūnų gerovės taisyklių ir jų žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo sąlygų¹. Ši su sąlygomis susieta parama vadinama kompleksine parama².

Palydovinių nuotraukų naudojimas tikrinant paramą už plotą

BŽŪP jau seniai naudojamos aeronuotraukos arba palydovinės nuotraukos tam tikrai paramai už plotą tikrinti. 1992 m. BŽŪP reforma sudarytos sąlygos vietoj patikrų vietoje naudotis palydovinėmis nuotraukomis (žr. 07 dalį). Vykdant 2003 m. BŽŪP reformą valstybių narių buvo reikalaujama sukurti kompiuterinę visų žemės ūkio paskirties sklypų geografinę informacinę sistemą. Pagal 2013 m. BŽŪP reformą tapo privaloma naudotis šia Žemės sklypų identifikavimo sistema (ŽSIS) ir geoerdvine paramos paraiškų programa (GSAA), jas palaipsniui diegiant nuo 2015 m. paramos paraiškoms tikrinti.

ŽSIS yra pagrįsta aeronuotraukomis ir palydovinėmis nuotraukomis, kurios yra koreguojamos panaikinant geometrinius iškraipymus (atliekant ortografines pataisas). Mokėjimo agentūros naudojasi ŽSIS atlikdamos visų paramos už plotą paraiškų kryžmines patikras, kad išmokos būtų išmokėtos tik už reikalavimus atitinkančią žemės ūkio paskirties žemę ir tik vieną kartą už tam tikrą jos plotą. ŽSIS ortografinės nuotraukos yra labai didelės erdvinės skiriamosios gebos (dažniausiai 25–50 cm viename pikselyje, žr. 1 paveikslą) ir apskritai yra atnaujinamos kas trejus metus.

© MAPA (Ispanijos žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministerija)

ŽSIS yra mokėjimo agentūrų paramos už plotą schemų integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) pagrindas. Savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 25/2016 dėl ŽSIS nustatėme, kad dar yra tobulintinų sričių, tačiau kartu teigiamai įvertinome Komisijos ir mokėjimo agentūrų keletą metų vykdytus veiksmus siekiant padaryti šią sistemą patikimesnę³. Kadangi ŽSIS nuotraukos atnaujinamos nedažnai, mokėjimo agentūros negali jomis naudotis tikrindamos sklype per metus vykdomą veiklą (sodinimo, derliaus nuėmimo, šienavimo ir pan.). Kad patikrintų ūkininkų deklaracijas ir tinkamumo finansuoti taisyklių laikymąsi, mokėjimo agentūros turėjo atlikti maždaug 5 % ūkininkų imties patikrinimus vietoje (žr. 2 paveikslą).

Šaltinis: EAR.

Patikros vietoje reikalauja daug laiko, brangiai kainuoja ir suteikia tik vienkartinę informaciją apie padėtį lauke. 1992 m. Komisija parengė alternatyvų būdą, kurį taikant žemės ūkio paskirties sklypus galima tikrinti naudojantis komercinių paslaugų teikėjų (pavyzdžiui, SPOT, „WorldView“, „PlanetScope“) visus metus skirtingu laiku darytomis palydovinėmis nuotraukomis; tai vadinama nuotolinio stebėjimo būdu vykdoma patikra (žr. 3 paveikslą). Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) duomenimis, visoje ES vidutiniškai 80 % laukų patikrų šiuo metu yra atliekamos nuotolinio stebėjimo būdu. Jeigu mokėjimo agentūra negali padaryti išvados remdamasi šiomis nuotraukomis, inspektorius atlieka trumpą atitinkamų žemės sklypų patikrą vietoje. Nors nuotolinio stebėjimo būdu atliekamos patikros kainuoja pigiau⁴, žmogaus įsikišimas vis tiek yra būtinas: operatoriai analizuoja labai didelės skiriamosios gebos (VHR) palydovines nuotraukas, naudodamiesi kompiuterine nuotraukų analize.

Šaltinis: JRC.

Įdiegus GSAA (žr. 04 dalį) ūkininkams suteikiama galimybė paramos paraiškas ir mokėjimo prašymus teikti elektroniniu būdu, nurodant savo deklaruojamų žemės ūkio paskirties sklypų geografinę vietą. Todėl šiuo metu mokėjimo agentūrų IT sistemose geoerdvinė informacija yra susiejama su žemės ūkio paskirties sklypais.

ES priklausantys palydovai „Sentinel 1“ ir „Sentinel 2“ (žr. 2 diagramą), paleisti pagal programą „Copernicus“ (ES infrastruktūra Žemei iš kosmoso stebėti), nuo 2015 m. birželio mėn. teikia laisvai prieinamas didelės skiriamosios gebos nuotraukas. Anot Europos kosmoso agentūros (EKA), Komisijos ir ekspertų, su kuriais konsultuotasi, tai gali iš esmės pakeisti Žemės žvalgomojo stebėjimo technologiją, taikomą žemės ūkio veiklai stebėti, nes:

• jie teikia didelės skiriamosios gebos nuotraukas, o nuo 2017 m. kovo mėn. jos teikiamos dideliu dažnumu – naujos nuotraukos, kurių erdvinė skiriamoji geba yra 10 metrų viename pikselyje, yra padaromos kas 5 dienas, palyginti su 30 metrų skiriamosios gebos nuotraukomis, kurias kas 16 dienų daro „Landsat“ (JAV palydovinė Žemės stebėjimo programa);
• jie per ilgą laikotarpį teikia palyginamus aukštos kalibravimo kokybės duomenis, ir
• Komisija yra prisiėmusi ilgalaikius įsipareigojimus teikti šias nuotraukas.

© EKA / ATG medialab.

Kadangi palydovais „Sentinel 1“ ir „Sentinel 2“ nuotraukos daromos dažnai, automatizuotas laiko eilučių duomenų apdorojimas leidžia viso auginimo sezono metu nustatyti pasėlius ir atskiruose sklypuose stebėti tam tikrą žemės ūkio praktiką (pavyzdžiui, žemės dirbimą, derliaus nuėmimą, šienavimą). 3 diagramoje parodyta, kaip naudojant „Sentinel“ duomenų laiko eilutes galima nustatyti pasėlius. Tai leidžia stebėti visus paramos gavėjus, užuot koncentravusis į ūkininkų imties patikras.

Šaltinis: Instituto Tecnológico Agrario de Castilla y León.

Programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenų naudojimas vykdant paramos už plotą stebėjimą

2017 m. gegužės mėn. ES mokėjimo agentūros pasirašė Maltos deklaraciją, neformalų memorandumą, kuriuo Komisija skatinama naudoti naujas technologijas, kad būtų supaprastinta IAKS. 2017 m. birželio mėn. Komisija pasiūlė teisės aktų pakeitimus, kurie leistų valstybėms narėms nuo 2018 m. taikyti naują metodą, vadinamą patikromis vykdant stebėjimą⁵. Jį taikant naudojami automatizuoti procesai, grindžiami programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenimis. Pagal pakeistas taisykles, kaip papildomą informaciją, tikrinant atitiktį pagal BŽŪP, taip pat leidžiama naudoti kitas naujas technologijas, pavyzdžiui, dronus ir geografiškai susietas nuotraukas arba kitų palydovų surinktus duomenis.

2018 m. gegužės mėn. Italijoje šį naują metodą pradėjo taikyti pirmoji mokėjimo agentūra, atlikdama patikras vienoje iš provincijų (Fodžoje, Apulijoje). 2019 m. patikras vykdant stebėjimą kai kurioms iš savo schemų taikė 15 mokėjimo agentūrų (Belgijoje, Danijoje, Italijoje, Maltoje ir Ispanijoje). 4 diagramoje pateiktos svarbiausios patikrų vykdant stebėjimą įvedimo datos.

Šaltinis: EAR.

Atliekant patikras vykdant stebėjimą, kas penkias dienas gaunami programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel 1“ ir „Sentinel 2“ duomenys yra sutikrinami su ūkininkų paraiškose pateikta informacija. Naudodamosi mašinų mokymosi ar kitais algoritmais, kurie yra tinkami dideliems duomenų kiekiams apdoroti, mokėjimo agentūros gauna informaciją apie kiekvienos paramos schemos pasėlių rūšis ir žemės ūkio veiklą deklaruotuose sklypuose (ūkiuose). Mokėjimo agentūros vertina sklypus (ūkius) taikydamos sistemą, pagal kurią kiekvienam sklypui (ūkiui) priskiriama tam tikra spalva (žr. 4 paveikslą).

Šaltinis: JRC modelis.

Mokėjimo agentūros sklypuose (ūkiuose) vykdomą veiklą vertina visus metus, atsižvelgdamos į „Sentinel“ duomenis ir ūkininkų pateiktą informaciją. Pavyzdžiui, pievų sklypas būtų žymimas geltonai tol, kol „Sentinel“ duomenys parodys, kad jis buvo nušienautas iki teisės aktų nustatyto termino, tada jis bus pažymėtas žaliai. Dėl savo erdvinės skiriamosios gebos „Sentinel“ duomenys nėra tinkami sklypo plotui matuoti. Todėl mokėjimo agentūros sklypo plotą matuoja ŽSIS, kurioje naudojamos nuotraukos yra didesnės erdvinės skiriamosios gebos. Taigi tam, kad būtų galima pereiti prie patikros vykdant stebėjimą, mokėjimo agentūrų ŽSIS turi būti geros kokybės, atsižvelgiant į užregistruoto tinkamumo kriterijus atitinkančio ploto tikslumą ir atnaujinimo dažnumą. 5 diagramoje pateikiamas pavyzdys, kaip patikrų vykdant stebėjimą sistema veikia.

Šaltinis: EAR, pagal Kastilijos ir Leono (Ispanija) mokėjimo agentūros procedūras.

Numatoma naujo stebėjimo metodo nauda

Komisija, mokėjimo agentūros, atitinkami suinteresuotieji subjektai ir ekspertai sutaria, kad stebėjimo metodas naudojant programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenis yra didelis pokytis BŽŪP valdymo ir kontrolės srityje.

Atitikties didinimas padedant ūkininkams laikytis reikalavimų

Tradicinė paramos paraiškų ir patikrų sistema yra nuosekli sistema, o patikros vykdant stebėjimą – interaktyvi sistema. Taikant patikrų vykdant stebėjimą metodą į naują informaciją (pavyzdžiui, gautus naujausius „Sentinel“ duomenis, geografiškai susietas nuotraukas ar kitus ūkininkų atsiųstus dokumentus) gali būti atsižvelgiama bet kuriuo auginimo sezono metu, ir tai suteikia ūkininkams daugiau galimybių ištaisyti savo paraiškas iki jas patvirtinant (žr. 6 diagramą). Be to, mokėjimo agentūros gali ūkininkams siųsti įspėjimo pranešimus ir taip suteikti jiems galimybę atlikti taisomuosius veiksmus (pavyzdžiui, nušienauti lauką). Taigi taikant stebėjimo metodą galima padėti išvengti neatitikties, užuot vėliau ūkininkus nubaudus.

Šaltinis: EAR.

Apima visus ūkininkus, mažina administracinę naštą ir didina sąnaudų veiksmingumą

Pagal įprastą patikrų vietoje metodą, mokėjimo agentūros atrenka patikrinti nedideles ūkininkų imtis. Tada apsilankymo vietoje metu inspektorius patikrina sklypo plotą ir auginamus pasėlius, atsižvelgdamas į ūkininko paramos paraiškoje pateiktą informaciją.

Pagal naują metodą, visiems žemės ūkio paskirties sklypams regione taikomas tas pats stebėjimo procesas. Apsilankymai vietoje atliekami tik tuo atveju, jeigu stebėjimo proceso rezultatai yra negalutiniai ir galimas finansinis neatitikties poveikis viršija tam tikrą ribą. Jeigu dėl to sumažėja apsilankymų vietoje skaičius, sumažėja ūkininkui tenkanti našta ir mokėjimo agentūros išlaidos. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis⁶, automatizavimas, skaitmeninimas ir naujos valdymo bei kontrolės technologijos gali padėti sumažinti BŽŪP administravimo išlaidas. Jeigu naudojant palydovus apsilankymai vietoje reikš, kad yra tikrinami ūkiai, kurie veikiausiai neatitinka reikalavimų, apsilankymų vietoje efektyvumas padidės.

Informavimo ūkio valdyme gerinimas

Taikant patikrų vykdant stebėjimą metodą, gaunami duomenys, kurie yra naudingi pažangiam ūkininkavimui (kai naudojant šiuolaikines technologijas siekiama padidinti žemės ūkio produktų kiekį ir kokybę). Tai ūkininkams gali duoti ekonominės naudos. Pavyzdžiui, palydovinės nuotraukos gali suteikti informacijos apie dirvožemyje esantį azoto kiekį ar sausros poveikį, o tai galėtų optimizuoti trąšų naudojimą ar drėkinimą, sumažinant ūkininkų išlaidas ir žemės ūkio veiklos neigiamą poveikį aplinkai. Suteikdamos prieigą prie savo duomenų (ŽSIS, „Sentinel“ ir kitų palydovinių nuotraukų, informacijos apie aplinkosaugos reikalavimus), mokėjimo agentūros turi galimybę teikti paslaugą savo ūkininkams, leisdamos geriau išnaudoti naujų technologijų teikiamus pranašumus.

Audito apimtis ir metodas

Audito metu tikrinome, ar Komisija ir valstybės narės ėmėsi pakankamų veiksmų, kad būtų pasinaudota galimais naujų vaizdo technologijų pranašumais BŽŪP stebėjimo srityje. Visų pirma vertinome, ar Komisija veiksmingai skatino plačiai taikyti šias naujas technologijas ir ar valstybės narės ėmėsi tinkamų veiksmų joms diegti. Taip pat siekėme nustatyti gerosios praktikos naudojant naujas technologijas BŽŪP stebėjimui pavyzdžius ir išsiaiškinti, kokios kliūtys trukdo jas diegti plačiau. Pažangos, padarytos naudojant naujas vaizdo technologijas, įvertinimas yra itin aktualus šiuo metu, nes mūsų audito rezultatai galėtų būti pritaikyti BŽŪP laikotarpiui po 2020 m. Didesnis naujų technologijų BŽŪP stebėjimui naudojimas gali turėti įtakos audito metodui, kurį nacionalinės ir ES audito įstaigos taikys ateityje.

Į mūsų audito apimtį įtrauktos naujos vaizdo technologijos – programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenys, dronų darytos nuotraukos ir geografiškai susietos nuotraukos. Mūsų auditas neapėmė programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenų naudojimo pažangaus ūkininkavimo taikomosioms programoms, pasėlių derliaus prognozėms ar į BŽŪP nepatenkančioms sritims.

Mūsų įrodymų šaltiniai:

• dokumentų peržiūros ir pokalbiai su keturių Komisijos generalinių direktoratų (Žemės ūkio ir kaimo plėtros, Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD, Jungtinio tyrimų centro ir Aplinkos GD), Europos aplinkos agentūros (EAA) ir Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos darbuotojais;
• vizitai Belgijoje, Danijoje, Italijoje ir Ispanijoje įsikūrusiose keturiose mokėjimo agentūrose, kurios 2019 m. įgyvendino patikrų vykdant stebėjimą metodą;
• 66 mokėjimo agentūrų, administruojančių su plotu susijusias priemones 27 valstybėse narėse, apklausa (Jungtinės Karalystės neįtraukėme, nes jai yra pradėtas 50 straipsnio procesas dėl išstojimo iš ES). Apklausoje buvo užduodami klausimai apie naujų vaizdo technologijų naudojimą, pažangą įgyvendinant patikrų vykdant stebėjimą metodą ir nustatytus uždavinius rengiantis BŽŪP laikotarpiui po 2020 m. Gavome atsakymus iš 59 mokėjimo agentūrų (atsakiusių respondentų dalis – 89 %);
• vizitai į Europos kosmoso agentūrą ir ekspertų grupės susitikimas, kuriame dalyvavo mokėjimo agentūrų, mokslinių tyrimų, pramonės sektoriaus ir EAA atstovai, ir
• valstybių narių 2015–2017 m. kompleksinės paramos patikrų rezultatų analizė.

Pastabos

Komisija rėmė naujų technologijų naudojimą

Komisija įvertino naujas vaizdo technologijas kaip teikiančias didelę naudą didinant BŽŪP stebėjimo efektyvumą (žr. 15–19 dalis). Tikrinome, ar Komisija ėmėsi pakankamų priemonių, kad ši nauda būtų realizuota, t. y. ar Komisija:

• priėmė teisės aktų pakeitimus ir gaires, kuriomis leidžiama naudoti naujas technologijas tikrinant paramos paraiškas;
• laiku teikė paramą mokėjimo agentūroms ir skatino naujų technologijų naudojimą;
• nustatė gerosios praktikos pavyzdžius ir mokėjimo agentūroms kylančių problemų sprendimus;
• mokėjimo agentūroms palengvino prieigą prie programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenų ir
• inicijavo ir finansavo mokslinių tyrimų projektus, kurie gali padidinti naujų technologijų naudojimą vykdant BŽŪP stebėjimą.

Patikrų vykdant stebėjimą teisinė sistema tapo aiškesnė

Remiantis mūsų apklausos rezultatais, maždaug du penktadaliai mokėjimo agentūrų mano, kad pagal 2018 m. gegužės mėn. priimtus pradinius teisės aktus (žr. 11 dalį) pragmatiniai patikrų vykdant stebėjimą įgyvendinimo sprendimai nebuvo leidžiami. Komisija padarė išvadą, kad reikia išsamesnio paaiškinimo, ir iš dalies pakeitė teisinę sistemą, taikytiną 2019 paraiškų teikimo metais⁷.

Mūsų apklausa rodo, kad 52 mokėjimo agentūroms iš 59 viena iš didelių kliūčių yra neapibrėžtumas dėl Komisijos atitikties patvirtinimo procedūros tikrinant naujojo metodo taikymą. Priešingai nei atliekant įprastas patikras, kur yra numatytos išsamios patikrų vietoje ar nuotolinio stebėjimo būdu atliekamų patikrų taisyklės, patikrų vykdant stebėjimą atveju tokių taisyklių nėra. Todėl mokėjimo agentūroms nerimą kelia tai, kad Komisija gali vėliau kvestionuoti jų metodiką bei priimtus sprendimus ir taikyti finansines pataisas.

Komisija suprato šį susirūpinimą ir ėmėsi veiksmų patikslinti, kaip ateityje bus audituojamos patikros vykdant stebėjimą:

• pagal teisinius ir techninius elementus⁸ vertinamas kiekvienas patikrų vykdant stebėjimą pranešimas;
• šių vertinimų rezultatai pranešami mokėjimo agentūroms ir
• visoms mokėjimo agentūroms, 2019 m. įgyvendinančioms patikrų vykdant stebėjimą metodą, išsiunčiamas laiškas, kuriame išreiškiamas pasirengimas surengti diskusijas ir ieškoti sprendimo, jeigu kiltų didelių problemų.

Kai kurios mūsų audito metu aplankytos mokėjimo agentūros tikėjosi, kad Komisija patvirtins jų metodiką dėl patikrų vykdant stebėjimą. Nors mokėjimo agentūros su JRC ekspertais aptarė tam tikrus techninius aspektus, Komisija metodikų nepatvirtino ir neplanuoja to daryti.

Savo techninėse gairėse⁹ Komisija aprašo kai kurias pagrindines taisykles, pagal kurias tikrinama, ar sistema teisingai interpretavo „Sentinel“ duomenis, lyginant juos su patikrinimo vietoje metu nustatyta padėtimi. Kad įvertintų automatizuotos sklypų vertinimo sistemos patikimumą, Komisija mokėjimo agentūrų sistemoms nustatė dvi pradines ribas, kurios negali būti viršytos:

• 5 % žymėjimo raudonai klaidų, kurios atsiranda, kai teisingą deklaraciją pateikęs ūkininkas yra vertinamas kaip neatitinkantis reikalavimų. Ši klaida turi nedidelį poveikį ES biudžetui, nes ūkininkas greičiausiai tai apskųs; ir
• 10–20 % žymėjimo žaliai klaidų, kurios atsiranda, kai ūkininkui, kuris visiškai arba iš dalies neatitinka reikalavimų, išmokama išmoka, o sistema šios neatitikties nenustato. Tokio tipo klaida gali lemti permoką, o tai daro aiškų poveikį ES biudžetui. Komisija tikisi, kad sistemoms tobulėjant ji šią ribą galės sumažinti.

Techninėse gairėse nepateikiama informacijos apie kai kuriuos pagrindinius kokybės kontrolės priemonių elementus (mažiausią tikrinamą imtį, atrankos kriterijus, duomenų teikimo reikalavimus). Tvirta kokybės vertinimo sistema galėtų suteikti vertingos informacijos mokėjimo agentūroms, įgyvendinančioms patikrų vykdant stebėjimą sistemą, ir kartu sumažinti finansinių pataisų riziką. 2010 m. Komisija tokią kokybės vertinimo sistemą nustatė ŽSIS, pagal kurią valstybės narės privalėjo kasmet tikrinti jos kokybę ir prireikus imtis taisomųjų veiksmų. Nors savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 25/2016¹⁰ nustatėme ŽSIS kokybės sistemos trūkumų, mes taip pat pripažinome jos indėlį gerinant ŽSIS kokybę.

Klausimas, kuris Komisijos teisės aktų pakeitimais nebuvo išspręstas iki galo, yra paramos už plotą schemų reikalavimų sudėtingumas. Šie reikalavimai – tai ES ir nacionalinių taisyklių derinys, parengtas tuo metu, kai nebuvo programos „Copernicus“ ir kitų technologijų. Kai kurių BŽŪP paramos priemonių, pavyzdžiui, žalinimo, reikalavimai gali būti labai sudėtingi; tiesioginės išmokos už žalinimą mokamos ūkininkams, kurie taiko ar išlaiko tokią ūkininkavimo praktiką, kuri padeda siekti aplinkos ir klimato tikslų. Tokius reikalavimus ne visada galima stebėti nuotoliniu būdu, todėl mokėjimo agentūroms ir toliau reikia atlikti įprastas patikras vietoje (žr. 1 lentelę). Nustatant BŽŪP po 2020 m. galima iš naujo įvertinti kai kurių šių reikalavimų naudą ir poreikį.

1 lentelė. Žalinimo reikalavimų pavyzdžiai ir galimybė juos stebėti nuotoliniu būdu pagal „Sentinel“ duomenis

Šaltinis: EAR, remiantis Komisijos dokumentais ir diskusijomis su Komisija.

Komisija skatino ir rėmė naujojo metodo taikymą

Mūsų apklausa rodo, kad du trečdaliai mokėjimo agentūrų mano, kad Komisija joms skyrė pakankamą paramą įgyvendinti patikrų vykdant stebėjimą metodą. Penktadalis mokėjimo agentūrų manė, kad Komisijos parama nebuvo pakankama, tačiau jos nepateikė tinkamo pagrindimo, kodėl taip teigia. Kitų respondentų pozicija buvo neutrali. Nustatėme, kad Komisija aktyviai propagavo ir rėmė patikrų vykdant stebėjimą metodą įvairiais būdais:

• nuo 2017 m. gegužės mėn. ji suorganizavo daugiau kaip 15 konferencijų, praktinių seminarų, ekspertų grupių susitikimų ir seminarų, kurių darbotvarkėje konkrečiai buvo patikrų vykdant stebėjimą klausimas;
• nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. penkiolikoje valstybių narių ji surengė dvišalius susitikimus su mokėjimo agentūromis, kurias domino patikrų vykdant stebėjimą įgyvendinimas;
• atsakė į valstybių narių klausimus ir parengė vieną bendrą klausimų ir atsakymų dokumentą apie naują stebėjimo metodą.

Komisija ieškojo būdų, kaip sumažinti sklypų, dėl kurių reikia vykdyti tolesnę patikrą, skaičių

Beveik devynių dešimtadalių apklausoje dalyvavusių mokėjimo agentūrų vertinimu, rizika turėti pernelyg daug geltonai pažymėtų sklypų yra svarbus arba labai svarbus trūkumas. Jeigu visiškai automatizuotoje sistemos dalyje iš visos pareiškėjų grupės susidaro didelis galutinai nepatvirtintų sklypų skaičius, mokėjimo agentūros darbo krūvis gali būti didesnis, nei būtų atliekant nedidelės pareiškėjų imties įprastas patikras vietoje. Atlikus patikras vykdant stebėjimą, geltonai pažymėtus sklypus gali reikėti tikrinti toliau (atsižvelgus į 35 dalyje aprašytas finansinio poveikio ribas):

1. vizualiai tikrinant turimas sklypo nuotraukas,
2. prašant ūkininko pateikti papildomą informaciją ir ją tikrinant,

ir, jei pagal tai negalima padaryti išvadų,

3. tikrinant lauką.

Maži sklypai dažnai pažymimi geltonai iš esmės dėl to, kad „Sentinel“ duomenų erdvinė skiriamoji geba yra nepakankama (nepakankamas skaičius pikselių, visiškai patenkančių į sklypo ribas). Mokėjimo agentūros „mažo sklypo“ sąvoką apibrėžia skirtingai – nuo 0,2 iki 1 ha. Jų gali būti labai daug, todėl mokėjimo agentūrai gali tekti labai daug darbo, net jei paprastai šie sklypai sudaro tik nedidelę dalį visos žemės ūkio paskirties žemės, patenkančios į mokėjimo agentūros sritį. 2 lentelėje pateiktos geltonai pažymėtų mažų sklypų ir visų sklypų proporcijos pagal trijų mūsų aplankytų mokėjimo agentūrų duomenis.

2 lentelė. Geltonai pažymėtų mažų sklypų (< 0,5 ha) ir visų sklypų proporcijos (pagal trijų mokėjimo agentūrų, taikančių patikrų vykdant stebėjimą metodą, duomenis)

Šaltinis: Belgijos (Flandrijos), Danijos ir Ispanijos (Kastilijos ir Leono) mokėjimo agentūrų duomenys.

Komisija pasiūlė mažų sklypų klausimą spręsti:

• sujungiant to paties ūkio gretimus mažus žemės ūkio paskirties sklypus, kurių deklaruota žemės naudojimo paskirtis yra ta pati, į vieną bendrą „dominantį vienetą“. Tokį metodą taiko Kastilijos ir Leono (Ispanija) mokėjimo agentūra;
• atliekant mažų galutinai nepatvirtintų sklypų tolesnę patikrą atnaujinant ŽSIS, o ne vykstant vizito į vietą. Komisija leidžia šį būdą naudoti tik tada, jei kasmet yra daromos visos šalies aeronuotraukos. Šį būdą taiko Danija;
• pasirūpinant labai didelės skiriamosios gebos palydoviniais duomenimis, kurie suteiktų geresnę informaciją apie mažus sklypus ir taip būtų pašalintas apsilankymų vietoje poreikis. JRC neseniai sudarė sutartį su tokių duomenų teikėju dėl šio metodo išbandymo 2019 m. Pagal šią sutartį, 2019 m. patikras vykdant stebėjimą įgyvendinančios mokėjimo agentūros gali gauti mažų sklypų laiko eilutes, sudarytas pagal didelės skiriamosios gebos palydovines nuotraukas (4 m viename pikselyje). Vis dėlto šie duomenys bus pateikti per vėlai, kad mokėjimo agentūros juos galėtų veiksmingai panaudoti per 2019 m. tolesnio tikrinimo procedūrą.

Šie būdai padeda sumažinti geltonai pažymėtų sklypų skaičių. Dėl kitų sklypų Komisija savo techninėse gairėse¹¹ bei klausimų ir atsakymų dokumente yra nustačiusi pinigines ribas ir atitinkamus tolesnius veiksmus.

• Jeigu numatoma, kad poveikis išmokoms, mokamoms paramos gavėjams už visus geltonai pažymėtus sklypus, bus nedidelis (mažiau nei 50 eurų schemos lygmeniu), tolesnio patikrinimo atlikti nereikia.
• Jeigu numatoma, kad poveikis bus vidutinis (daugiau nei 50 eurų schemos lygmeniu ir mažiau kaip 250 eurų paramos gavėjo lygmeniu), turėtų būti patikrinta 5 % geltonai pažymėtų sklypų imtis.
• Jeigu numatoma, kad poveikis bus didelis (daugiau nei 250 eurų paramos gavėjo lygmeniu), būtina atlikti tolesnį visų tokių paramos gavėjų patikrinimą.

Mažesnės ribinės vertės reiškia didesnį patikinimo lygį, bet taip pat gali lemti didesnį tolesnių patikrų skaičių ir todėl išaugusias kontrolės išlaidas. Prieš nustatydama 250 eurų ribą Komisija atliko galiojančių BŽŪP teisės aktų piniginių ribų analizę ir susipažino su duomenimis apie patikrinimų vietoje sąnaudas, tačiau ji to nepadarė dėl 50 eurų ribos.

Tam tikrą žemės ūkio veiklą, pavyzdžiui, ekstensyvų ganymą pievose ar kultūrinių augalų auginimą šiltnamiuose, taip pat žemės ūkio veiklos nevykdymą (pavyzdžiui, žemės apleidimą) stebėti palydovais „Sentinel“ yra sudėtinga. Kai kuriose valstybėse narėse dėl to taip pat gali susidaryti didelis geltonai pažymėtų sklypų skaičius. Komisija numatė galimybę nustatant kai kurias iš šių veiklų kaip papildomą informaciją naudoti geografiškai susietas nuotraukas. 2019 m. Europos GNSS agentūra dirbo išmaniųjų telefonų programinės įrangos, skirtos geografiškai susietoms nuotraukoms, kūrimo srityje. Kuriant specialias programas Danijos ir Italijos mokėjimo agentūros bendradarbiauja su privačiomis bendrovėmis. Tačiau mūsų aplankytos mokėjimo agentūros 2019 paraiškų teikimo metais geografiškai susietų nuotraukų nenaudojo (jos buvo naudojamos tik Italijoje, atliekant bandomąjį testavimą).

ES finansuojamos debesijos paslaugos buvo labiau naudojamos testavimui, o ne veiklos stebėjimui

Pagal programą „Copernicus“ gaunama daugiausia kosmoso duomenų pasaulyje, šiuo metu – 12 terabaitų per dieną. Kad būtų palengvinta ir standartizuota prieiga prie šių duomenų, Europos Komisija finansavo penkių debesija grindžiamų platformų sukūrimą. Jose suteikiama centralizuota prieiga prie „Copernicus“ duomenų bei informacijos ir jų apdorojimo priemonių. Šios platformos vadinamos prieigos prie duomenų ir informacijos paslaugomis (angl. Data and Information Access Services, DIAS). 2019 m. keturiose iš jų siūlomos su žemės ūkiu susijusios paslaugos¹². Jos privalo atitikti įvairius techninius reikalavimus ir teikti „Copernicus“ duomenis nemokamai, tačiau gali būti imamas mokestis už papildomas paslaugas (pavyzdžiui, duomenų apdorojimą, duomenų saugojimą ir „Copernicus“ duomenų sujungimą su kitais duomenų rinkiniais)¹³.

DIAS teikėjų paslaugos tapo prieinamos 2018 m. 2018 m. rudenį Komisija nusprendė remti mokėjimo agentūras, įgyvendinančias patikrų vykdant stebėjimą metodą, subsidijuodama jų individualią prieigą prie vienos iš keturių DIAS 2019 m. Subsidija sudarė 120 000 eurų vienam DIAS teikėjui siekiant apimti tris etapus: Komisijos vykdomą DIAS teikėjų techninio pasirengimo peržiūrą, mokėjimo agentūrų prisijungimą prie vieno iš DIAS teikėjų ir mokėjimo agentūrų naudojimąsi DIAS platforma vykdant veiklą 2019 m. Nors visų mūsų aplankytų mokėjimo agentūrų teigimu, nemokamai išbandyti DIAS platformą buvo naudinga, daugelis iš jų 2019 m. atlikdamos patikras vykdant stebėjimą pirmiausia naudojosi turima infrastruktūra ar sutartimis. Todėl turi būti nustatyta Komisijos 480 000 eurų išlaidų pridėtinė vertė.

2019 m. birželio mėn. mūsų atliktos apklausos duomenimis, dauguma mokėjimo agentūrų artimiausiu metu neketina pereiti prie DIAS platformos. Mūsų diskusijose su mokėjimo agentūromis ir ekspertų grupe, vykusiomis 2019 m. balandžio–rugsėjo mėn., buvo akcentuojami toliau išvardyti neapibrėžtumai, dėl kurių buvo delsiama pradėti naudotis DIAS teikėjų paslaugomis.

• DIAS kaina dabar ir ateityje. Dėl techninių aspektų ir mokėjimo pagal naudojimą verslo modelio daugelis mokėjimo agentūrų nežino, kiek joms kainuotų atlikti patikras vykdant stebėjimą DIAS platformose jų šalyje ar regione.
• Turint keturis DIAS teikėjus su skirtinga technologija ir struktūra, mokėjimo agentūroms yra sudėtingiau priimti sprendimus. Nors Komisija teigia, kad ji turi būdą, kaip duomenis iš vienos DIAS platformos perkelti į kitą, mokėjimo agentūros apie tai dar nežino. Padėtį apsunkina ir tai, kad nėra aiškumo dėl kai kurių ar visų DIAS teikėjų paslaugų tęstinumo po to, kai baigsis jų sutarčių galiojimas.

Mokslinių tyrimų projektų rezultatai dar nėra panaudoti

Pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ Komisija skyrė apie 94 milijonus eurų įvairiems mokslinių tyrimų projektams, kuriais siekiama žemės ūkio stebėjimui pasitelkti programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenis¹⁴. Nustatėme, kad trimis iš šių projektų tiesiogiai prisidėta prie vykstančių pokyčių BŽŪP stebėjimo srityje¹⁵. Be to, vienas svarbus projektas, kuris pradėtas vykdyti 2019 m. birželio mėn. yra „Naujos IAKS vizijos įgyvendinimas“ (angl. New IACS Vision in Action, NIVA); jam skiriamas ES finansavimas turėtų sudaryti beveik 10 milijonų eurų. Jo tikslas – modernizuoti mokėjimo agentūrų naudojamą integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, kad būtų efektyviai naudojamasi skaitmeniniais sprendimais ir e. priemonėmis siekiant sumažinti administracinę naštą ir padidinti aplinkosauginį veiksmingumą.

EKA taip pat finansavo projektą, kuriuo siekiama išnagrinėti, kaip galėtų būti panaudoti „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenys siekiant modernizuoti ir supaprastinti BŽŪP. 2017 m. liepos mėn. penkių bendrovių konsorciumas, bendradarbiaudamas su šešių valstybių¹⁶ mokėjimo agentūromis, pradėjo įgyvendinti projektą „Sen4CAP“. Šio projekto tikslas – teikti algoritmus, produktus, darbo procedūras ir gerosios praktikos pavyzdžius, kad būtų sudaryti palydovų duomenimis pagrįsti žymenys ir gauta BŽŪP stebėjimui svarbi informacija.

Preliminari „Sen4CAP“ duomenų apdorojimo sistemos versija (žr. 7 diagramą) parengta naudoti 2019 m. gegužės mėn., o galutinę versiją planuojama parengti 2020 m. pradžioje. Taigi mokėjimo agentūros gali naudoti „Sen4CAP“ produktus kaip pagrindą kuriant savo patikrų vykdant stebėjimą sistemas, tačiau joms reikės pritaikyti algoritmus prie vietos aplinkybių. Pavyzdžiui, „Sen4CAP“ derliaus žymenys puikiai veikia Šiaurės Europos šalyse, tačiau Pietų Europos šalyse juos reikia pritaikyti prie specifinių aplinkybių, nes čia natūraliai džiovinami augalai gali būti klaidingai palaikyti derliumi.

© Sen4CAP, EAR adaptuoti duomenys.

Kadangi daugelis mokslinių tyrimų projektų dar tebevykdomi, 2019 m. stebėjimo metodą įgyvendinančios mokėjimo agentūros galėjo tik iš dalies pasinaudoti jų rezultatais.

Kai kurios valstybės narės ėmėsi veiksmų naujoms technologijoms diegti tiesioginių išmokų srityje

Tikėjomės, kad valstybės narės imsis tinkamų veiksmų diegdamos naujas vaizdo technologijas BŽŪP stebėjimo srityje. Todėl peržiūrėjome, ar mokėjimo agentūros:

• įgyvendino patikrų vykdant stebėjimą metodą 2019 paraiškų teikimo metais,
• sistemingai naudojosi programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenimis tikrindamos kai kuriuos paramos teikimo reikalavimus,
• naudojosi geografiškai susietomis nuotraukomis ar dronais,
• dalyvavo ES ar EKA finansuojamuose mokslinių tyrimų projektuose dėl naujų technologijų naudojimo ir
• įgyvendino bandomuosius projektus, kad išbandytų naujų technologijų naudojimą.

2019 m. 15 mokėjimo agentūrų atrankiniu būdu atliko patikras vykdydamos stebėjimą

Kaip parodyta 8 diagramoje, 2019 paraiškų teikimo metais 15 iš 66 mokėjimo agentūrų penkiose valstybėse narėse įgyvendino patikrų vykdant stebėjimą metodą, atlikdamos patikras pagal visas ar kai kurias paramos schemas visose jų atsakomybėn tenkančiose srityse ar dalyje jų. 8 diagramoje taip pat parodytos „Sen4CAP“ projekte dalyvaujančios septynios valstybės narės.

Šaltinis: EAR, remiantis Komisijos ir aplankytų valstybių narių pateikta informacija.

Atsižvelgdamos į JRC parengtas technines gaires, šios 15 mokėjimo agentūrų parengė įvairių metodikų, skirtų stebėti jų regionuose taikomus skirtingus paramos schemų reikalavimus (žr. 9 diagramą ir 1 langelį). Labai svarbūs veiksniai yra pasėlių rūšys, žemės ūkio praktika ir agroklimatinės sąlygos.

Šaltinis: EAR, remiantis vizitų į valstybes nares metu surinkta informacija.

Nors debesuotumas „Sentinel 1“ radarų duomenims nekenkia, tokius duomenis mokėjimo agentūros naudoja rečiau, nes juos sudėtingiau apdoroti ir analizuoti. Vis dėlto kai kurios mokėjimo agentūros (Belgijoje (Flandrijoje) ir Danijoje) juos sėkmingai integravo į savo mašinų mokymosi algoritmus, o kitos juos naudoja pievų šienavimui nustatyti (Italijoje).

3 lentelėje parodyta, kad, vertinant pagrindinę paramos už plotą schemą (bazinės išmokos schemą), keturiose mūsų aplankytose mokėjimo agentūrose gautos geltonai ir raudonai pažymėtų sklypų, kuriuos gali reikėti papildomai tikrinti, proporcijos buvo skirtingos. Skirtingos raudonai ir geltonai pažymėtų sklypų proporcijos gautos iš esmės dėl skirtingų dirbamų sklypų plotų, sklypų / stebimų veiklos rūšių (nustatyti šienavimą yra lengviau nei ganymą) ir taikytų metodikų (pavyzdžiui, žymenų skaičiaus ir tikslumo). Vis dėlto didžiausia sklypų, kuriems būtina patikra vietoje, procentinė dalis pagal šių mokėjimo agentūrų duomenis yra 1 %.

3 lentelė. Bazinių išmokų schemų 2019 m. patikrų vykdant stebėjimą pirmųjų rezultatų suvestinė (pagal mokėjimo agentūrų iki 2020 m. sausio 7 d. pateiktus duomenis)

Šaltinis: Belgijos (Flandrijos), Danijos, Italijos (AGEA) ir Ispanijos (Kastilijos ir Leono) mokėjimo agentūrų duomenys.

Remiantis mūsų apklausos duomenimis, 2020 m. patikrų vykdant stebėjimą metodą ketina pradėti taikyti dar 13 mokėjimo agentūrų aštuoniose valstybėse narėse. Taigi 2020 m. 28 mokėjimo agentūros 13 valstybių narių turėtų taikyti patikrų vykdant stebėjimą metodą tam tikroms paramos schemoms ar dalyje sričių, už kurias jos yra atsakingos (žr. 10 diagramą). Siekdamos pasirengti taikyti šį metodą 2020 m., 11 iš šių 13 mokėjimo agentūrų investavo į IT infrastruktūrą ir įgyvendino bandomuosius projektus. Aštuonios mokėjimo agentūros taip pat pagerino ŽSIS kokybę ir padarė su organizaciniais procesais susijusių pakeitimų. Šešios iš jų jau konsultavosi su ūkininkų asociacijomis.

Šaltinis: EAR apklausa.

Mokėjimo agentūros naujas vaizdo technologijas taiko ne tik atlikdamos patikras vykdant stebėjimą

Daugelis mokėjimo agentūrų, net ir tos, kurios patikrų vykdant stebėjimą nenaudoja, taiko naująsias vaizdo technologijas kitose savo darbo srityse (žr. 11 diagramą).

Šaltinis: EAR apklausa.

„Sentinel“ nuotraukų ad hoc naudojimas atliekant vizualines patikras ir geografiškai susietų nuotraukų naudojimas yra labiausiai paplitę. Beveik pusė mokėjimo agentūrų naudoja geografiškai susietas nuotraukas, paprastai padarytas mokėjimo agentūrų inspektorių, o ne ūkininkų.

Be 15 mokėjimo agentūrų, kurios patikrų vykdant stebėjimą metodą įgyvendino 2019 m., 12 mokėjimo agentūrų nurodė, kad programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenimis ar kitais palydoviniais duomenimis jos naudojasi atlikdamos paramos paraiškų patikras. Kai kurios mokėjimo agentūros taip pat dalyvavo svarbiuose mokslinių tyrimų projektuose, pavyzdžiui, „Sen4CAP“ (žr. 42 dalį), „SensAgri“ („Sentinel“ sinergija žemės ūkyje), RECAP (BŽŪP stiprinimas) ar EO4AGRI (Žemės stebėjimo duomenys – žemės ūkiui).

Mūsų apklausos rezultatai parodė, kad aštuonios iš 59 mokėjimo agentūrų naudojo dronus. Naudodami dronus Danijos mokėjimo agentūros inspektoriai tikrino sunkiai pasiekiamas vietoves ir taip sumažino jų sveikatai ir saugai kylančias grėsmes bei patikroms reikalingą laiką. Kaip priežastis, kodėl mokėjimo agentūros dronais nesinaudoja plačiau, jos dažniausiai mini ribotą savarankiškumą ir reguliavimo apribojimus.

Kliūtys diegti naujas technologijas

Atlikę apklausą nustatėme keletą kliūčių, dėl kurių mokėjimo agentūros delsia įgyvendinti patikrų vykdant stebėjimą metodą (žr. 12 diagramą).

Šaltinis: EAR apklausa.

Komisija gali pašalinti ar sumažinti kai kurias iš šių kliūčių (žr. 29 ir 34–40 dalis), tačiau dėl kitų – imtis veiksmų turi pačios mokėjimo agentūros. Pavyzdžiui, joms gali reikėti išplėtoti IT infrastruktūrą, pritaikyti vidaus procesus ir pakeisti organizacinę struktūrą, kad būtų galima veiksmingai taikyti patikrų vykdant stebėjimą metodą.

Mūsų diskusijose su mokėjimo agentūromis ir ekspertais atkreiptas dėmesys į tris pagrindinius iššūkius:

• investavimą į naują stebėjimo metodą nesant užtikrintumo dėl BŽŪP po 2020 m.¹⁷ (atsižvelgdama į tai, Komisija pasiūlė valstybėms narėms įdiegti naują įgyvendinimo modelį ir naują žemės ūkio plotų stebėjimo sistemą);
• inovatyvių IT sprendimų rengimą; tokie sprendimai, pavyzdžiui, būtų „Sentinel“ duomenų (didelio duomenų kiekio) laiko eilučių apdorojimas ir mašinų mokymosi algoritmai (vietoj standartinių vaizdo apdorojimo priemonių), nes tam tikroms mokėjimo agentūroms trūksta atitinkamos patirties, ir
• galimų sinergijų užtikrinimą agentūroms dirbant drauge (ES lygmeniu arba savanoriškose grupėse), pavyzdžiui, tokiose srityse kaip programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenų parengiamasis apdorojimas, archyvavimas ar labai didelės skiriamosios gebos nuotraukų gavimas, kad būtų galima atlikti mažų sklypų patikrą (žr. 34 dalį).

13 diagramoje parodyta, kad, nepaisant šių iššūkių, dauguma mokėjimo agentūrų ketina taikyti naujas technologijas savo BŽŪP po 2020 m. sistemose tikrindamos paramos paraiškas, nors technologijų rūšys ir numatomas panaudojimas skiriasi.

Šaltinis: EAR apklausa.

Lėtesnė pažanga įgyvendinant uždavinį dėl naujų technologijų naudojimo aplinkos ir klimato reikalavimams stebėti

Tikėjomės, kad, be naujų technologijų naudojimo atliekant tinkamumo finansuoti patikras pagal tiesioginių paramos išmokų už plotą schemą, Komisija ir valstybės narės imsis iniciatyvų dėl naujų technologijų naudojimo vykdant tam tikrų aplinkos ir klimato reikalavimų, pavyzdžiui, prievolės auginti tarpinius pasėlius ar draudimo deginti ražienas, įgyvendinimo stebėjimą.

Šios technologijos taps dar svarbesnės BŽŪP laikotarpiu po 2020 m., nes Komisijos teisėkūros pasiūlymuose yra nustatyta privaloma žemės ūkio plotų stebėjimo sistema, skirta agrarinės aplinkosaugos ir klimato politikos stebėjimui.

Tikrinome, ar Komisija ėmėsi tinkamų veiksmų, kad naujos vaizdo technologijos būtų naudojamos vykdant kompleksinės paramos ir kaimo plėtros agrarinės aplinkosaugos ir klimato reikalavimų įgyvendinimo stebėjimą:

• siūlydama teisės aktų pakeitimus,
• vertindama, kokiu mastu dabartinių reikalavimų įgyvendinimą galima stebėti naujomis technologijomis,
• nustatydama gerosios praktikos pavyzdžius, jais dalydamasi ir juos skatindama, ir
• vertindama, kaip naujosios technologijos gali padėti stebėti klimato ir aplinkos reikalavimų įgyvendinimą.

Mes taip pat patikrinome, ar mokėjimo agentūros jau pradėjo naudoti naująsias technologijas vykdydamos stebėjimą pagal kompleksinės paramos sistemą ar agrarinės aplinkosaugos ir klimato schemas ir ar jos ketina tai daryti artimiausioje ateityje.

Skatindama taikyti stebėjimo metodą Komisija pirmenybę teikė tiesioginių išmokų schemoms

Kompleksinės paramos taisyklės (žr. 03 dalį) apima nacionaliniu lygmeniu nustatytus geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės (GAAB) standartus ir ES lygmeniu teisės aktų nustatytus valdymo reikalavimus (TANVR)¹⁸. Yra septyni GAAB standartai ir trys su plotais susiję TANVR, apimantys aplinkos bei klimato kaitos sričių ir geros agrarinės žemės būklės reikalavimus.

Agrarinės aplinkosaugos išmokų schemos visoje ES skiriasi. Jomis siekiama stiprinti agrarinės aplinkosaugos ir klimato ryšius skatinant ūkininkus taikyti aplinką tausojančią žemės ūkio praktiką. Ūkininkų dalyvavimas šiose priemonėse yra savanoriškas.

Iki šiol Komisijos darbe pirmenybė taikant patikrų vykdant stebėjimą metodą buvo teikiama atliekant patikras, susijusias su tiesioginių išmokų už plotą schemomis, o ne su kompleksinės paramos sistema ir kaimo plėtros agrarinės aplinkosaugos ir klimato schemomis. Teisinė sistema, kuria nustatomas patikrų vykdant stebėjimą metodo taikymas tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtros schemoms, parengta taikyti 2018 m. gegužės mėn. (žr. 11 dalį), o 2019 m.¹⁹ Komisija parengė teisinę sistemą dėl patikrų vykdant stebėjimą metodo taikymo atliekant su kompleksine parama susijusias patikras (žr. 24 dalį).

2019 m. Komisija pradėjo kompleksinės paramos reikalavimų peržiūrą siekdama nustatyti su plotu susijusius reikalavimus, kurių įgyvendinimą galima stebėti nuotoliniu būdu. Komisija taip pat neoficialiai įvertino „Sentinel“ duomenų naudojimą vykdant reikalavimų pagal agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemones įgyvendinimo stebėjimą. Kadangi agrarinės aplinkosaugos ir klimato schemas rengia valstybių narių institucijos ir šios schemos yra labai skirtingos pačiose valstybėse narėse ir tarp jų, Komisija atliko neoficialią mokėjimo agentūrų imties analizę. Nustatyta, kad dauguma reikalavimų yra pernelyg sudėtingi, kad jų laikymąsi būtų galima stebėti remiantis vien „Sentinel“ duomenimis (žr. 4 lentelę). Komisijos pirminėje analizėje dėl galimybių taikyti patikrų vykdant stebėjimą metodą kompleksinės paramos srityje nustatyta, kad daugelis GAAB reikalavimų gali būti stebimi, tačiau šiuo metu tik vienas iš septynių dabartinių GAAB standartų yra vertinamas kaip visiškai galimas stebėti (išskyrus tam tikras išimtis). Negalima stebėti nė vieno iš trijų dabartinių TANVR.

4 lentelė. Kompleksinės paramos reikalavimų ir atitikties kaimo plėtros agrarinės aplinkosaugos ir klimato reikalavimams sąlygų stebėjimo naudojant „Sentinel“ duomenis aprėptis

Šaltinis: EAR, remiantis Komisijos dokumentais ir diskusijomis su Komisija.

Kuriant naujos kartos „Sentinel“ palydovus (po 2030 m.), Komisija yra atsakinga už informacijos apie naudotojų reikalavimus rinkimą ir jos pateikimą EKA. Iš surinktų reikalavimų matyti, kad naudotojams reikia šiluminių duomenų su tokia pačia erdvine ir laikine skiriamąja geba kaip „Sentinel 2“ ir didesnės erdvinės esamų sistemų skiriamosios gebos. Šiuo metu numatoma, kad per vieną iš būsimų EKA prioritetinių misijų turėtų būti nugabentas didelės skiriamosios gebos šiluminis infraraudonasis jutiklis, kuriuo bus galima gauti didelio dažnumo žemės paviršiaus temperatūros stebėjimo duomenis²⁰. Tokiu jutikliu būtų galima nustatyti, kad augalams trūksta vandens, o tai būtų naudinga stebint drėkinimą, nustatant neteisėtą vandens ėmimą ar pažangiame ūkyje reguliuojant drėkinimui skirto vandens kiekį.

Mokėjimo agentūros stebėjimo metodo kol kas netaiko patikroms pagal kompleksinės paramos sistemą bei kaimo plėtros agrarinės aplinkosaugos ir klimato schemas

2019 m. nė viena mokėjimo agentūra netaikė patikrų vykdant stebėjimą metodo atlikdamos patikras pagal kompleksinės paramos sistemą ir kaimo plėtros agrarinės aplinkosaugos schemas. Mūsų aplankytos mokėjimo agentūros neketino išplėsti patikrų vykdant stebėjimą metodo ir įtraukti kaimo plėtros agrarinės aplinkosaugos ir klimato schemų. Dėl kompleksinės paramos jos nurodė, kad galbūt ateityje jos taip vykdys kai kurių reikalavimų laikymosi stebėjimą (tokie reikalavimai, pavyzdžiui, būtų susiję su draudimu deginti ražienas ar minimalios dirvožemio dangos buvimu). 14 diagramoje pagal mūsų apklausos rezultatus parodytos mokėjimo agentūrų, 2020 m. ketinančių agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonių bei tam tikrų kompleksinės paramos reikalavimų stebėjimui naudoti programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenis, proporcijos.

Šaltinis: EAR apklausa.

Remiantis mūsų aplankytų mokėjimo agentūrų paaiškinimu, programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenų kompleksinės paramos patikroms atlikti jos nenaudoja, nes jos negali nuotoliniu būdu stebėti visų kompleksinės paramos reikalavimų (žr. 4 lentelę) ir joms vis tiek reikia atlikti patikras vietoje tikrinant kitus reikalavimus. Dėl to sumažėja perėjimo prie tokio stebėjimo teikiama nauda. Danijos mokėjimo agentūros vertinimu, tam, kad ūkininkams taptų priimtinos kompleksinės paramos reikalavimų patikros vykdant stebėjimą, turėtų būti palaipsniui įvedamos sankcijos.

Kompleksinės paramos taisyklių laikymosi patikras (žr. 03 dalį) mokėjimo agentūros atlieka mažiausiai 1 % ūkininkų. Jeigu ūkininkas pažeidė tam tikras kompleksinės paramos taisykles, mokėjimo agentūros, priklausomai nuo pažeidimo masto, sunkumo ir pastovumo, gali sumažinti paramą 1–5 %, nebent pažeidimas yra nedidelis ir ūkininkas padėtį gali ištaisyti. Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD metinėje veiklos ataskaitoje nurodyta, kad 2017 paraiškų teikimo metais buvo patikrinta daugiau kaip 2 % visų ES ūkininkų. Vienam iš penkių patikrintų ūkininkų parama buvo sumažinta dėl bent vienos kompleksinės paramos taisyklės pažeidimo. Ūkininkams, kurie buvo pripažinti pažeidę kompleksinės paramos taisykles, skirta parama buvo sumažinta vidutiniškai 2,6 %²¹. Iš viso, tokių sankcijų suma sudarė beveik 40 milijonų eurų, o tai atitinka maždaug 0,07 % BŽŪP išlaidų.

15 diagramoje parodytas trijų pagrindinių kompleksinės paramos standartų, kuriuos galima stebėti nuotoliniu būdu, nustatytų pažeidimų vidutinis trejų metų lygis.

Šaltiniai: Komisijos statistiniai duomenys apie valstybių narių 2015–2017 m. kompleksinės paramos patikrų rezultatus.

Apskaičiavome, kad paskutiniais metais, už kuriuos buvo galima gauti informacijos (2017 m.), 18 mokėjimo agentūrų nenustatė jokių šių trijų standartų pažeidimų, o 15 mokėjimo agentūrų nustatė, kad bent vieną iš šių standartų pažeidė daugiau kaip 5 % ūkininkų.

Komisija nereikalauja, kad valstybės narės taikytų naujas technologijas vykdydamos tiesioginę žemės ūkio poveikio aplinkai ir klimatui stebėjimą laikotarpiu po 2020 m.

2018 m. birželio mėn. Komisijos pasiūlymuose dėl BŽŪP po 2020 m. numatyti konkretūs aplinkos ir klimato tikslai. Valstybės narės į šiuos tikslus turi atsižvelgti savo BŽŪP strateginiuose planuose.

Komisija siūlo keletą veiksmingumo rodiklių, kuriais būtų matuojama siekiant šių tikslų padaryta pažanga. Toliau pateikiame standartines veiksmingumo rodiklių apibrėžtis²² (kartu su pavyzdžiais žemės ūkio srityje).

• Išdirbio rodikliai: matuojama tai, kas pagaminta ar pasiekta įgyvendinus ES finansuojamą projektą (pavyzdžiui, hektarų, kuriems taikomas draudimas purkšti augalų apsaugos produktus, skaičius).
• Rezultatų rodikliai: matuojamas iš karto pasireiškiantis poveikis, užbaigus projektą ar programą (pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemės dalis, kuri dirbama nenaudojant augalų apsaugos produktų).
• Poveikio rodikliai: matuojami užbaigto projekto ar programos ilgalaikiai padariniai, kurie gali būti socialiniai ir ekonominiai, aplinkos ar finansiniai (pavyzdžiui, augalų apsaugos produktų liekanų koncentracija paviršiniame vandenyje).

Ankstesnėse ataskaitose²³ ne kartą pažymėjome, kad Komisijos rezultatų rodiklis, kuriuo matuojama „žemės ploto, kuriai taikoma žalinimo praktika, dalis“, stebint žalinimo srityje pasiektus rezultatus buvo naudojamas ribotai. Savo Nuomonėje Nr. 7/2018²⁴ dėl Komisijos pasiūlymų dėl BŽŪP po 2020 m. minime keletą savo audito ataskaitų, kuriose kritikuojame dabartinę BŽŪP bendrą stebėjimo ir vertinimo sistemą. Šios nuomonės I priede pateikėme pastabų dėl siūlomų rodiklių tinkamumo ir kokybės. Be kita ko, pastebėjome, kad, pavyzdžiui, rodikliais, kuriais vertinami su klimato įsipareigojimais susiję plotai, nėra atsižvelgiama į jų poveikio klimato kaitai skirtumus (kiekvienas hektaras vertinamas vienodai). Tai reiškia, kad dėl skirtingų valstybių narių sąlygų, kurių turi laikytis ūkininkai, šių priemonių poveikis gali būti visiškai skirtingas.

Vertindama BŽŪP rodiklius po 2020 m. Komisija nustatė tris rodiklius (I.10, I.13 ir I.20²⁵), kurie kartu su kitais šaltiniais gali būti grindžiami „Sentinel“ duomenimis. Ji siūlo daugelį kitų rodiklių grįsti esamomis sistemomis ir (arba) duomenų bazėmis, kurias administruoja valstybės narės (pavyzdžiui, ŽSIS), Eurostatas (pavyzdžiui, Statistinių duomenų apie žemės dangą ir žemės naudojimą rinkimo sistema) ir Europos aplinkos agentūra.

Išvados ir rekomendacijos

Pasak Komisijos ir BŽŪP suinteresuotųjų subjektų, programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenų ir kitų vaizdo technologijų, skirtų paramai už plotą stebėti, naudojimas gali būti labai naudingas ūkininkams, administravimo subjektams ir aplinkai (žr. 15–19 dalis). Audito metu tikrinome, ar Komisija veiksmingai skatino plačiai taikyti šias naujas technologijas ir ar valstybės narės ėmėsi tinkamų veiksmų joms diegti (žr. 20–22 dalis).

Nustatėme, kad Komisija skatino naudoti naujas technologijas, visų pirma tiesioginių išmokų už plotą stebėjimui. Teisinis pagrindas, kuriuo sudarytos sąlygos naudoti „Sentinel“ duomenis tikrinant ūkininkų paramos už plotą paraiškas, įsigaliojo 2018 m. gegužės mėn. 2019 m. spalio mėn. padarytais teisės aktų pakeitimais buvo patikslinta daugelis naujo stebėjimo metodo sričių, tačiau mokėjimo agentūroms susirūpinimą tebekelia galimi būsimų Komisijos auditų rezultatai, nes naujo metodo taisyklės nėra tokios išsamios kaip įprastų patikrų. Nors tai suteikia galimybių diegti inovacijas ir Komisija yra pareiškusi, jog yra pasirengusi diskutuoti ir ieškoti sprendimų, jeigu kiltų didelių problemų, mokėjimo agentūros tikisi tolesnių Komisijos gairių, kad galėtų priimti teisingus sprendimus ir sumažinti būsimų finansinių pataisų riziką. Kita problema – dabartinių BŽŪP paramos priemonių sudėtingumas, nes kai kuriuos reikalavimus ne visada galima stebėti nuotoliniu būdu (žr. 24–30 dalis).

Dauguma mūsų apklaustų mokėjimo agentūrų yra taip pat susirūpinusios dėl rizikos, kad galutinių sprendimų automatizuotai gali nepavykti priimti dėl daugelio sklypų, ypač jei dėl jų reikės papildomai surengti vizitus vietoje. Taip gali atsitikti dėl mažų sklypų, taip pat dėl sklypų, kuriuose vykdoma tam tikrų rūšių veikla (pavyzdžiui, ekstensyvusis ganymas). Komisija ėmėsi veiksmų šiems klausimams spręsti, bet atitinkamus sprendimus dar reikia išbandyti veiklos sąlygomis (žr. 32–37 dalis).

Pereinant prie vykdant stebėjimą atliekamų patikrų būtina atlikti didelius pakeitimus IT sistemose ir ne visos mokėjimo agentūros mano, kad šiuo metu jos turi tam reikiamų išteklių bei ekspertinių žinių. Komisija ėmėsi iniciatyvų, kad palengvintų prieigą prie „Sentinel“ duomenų ir skaitmeninių debesijos duomenų apdorojimo paslaugų, tačiau mokėjimo agentūros vis dar mažai tuo naudojasi savo veikloje (žr. 38–40 dalis).

Komisija inicijavo ir finansavo mokslinių tyrimų projektus, dauguma jų vis dar vykdomi, todėl šių pastangų rezultatai bus visiškai matomi artimiausiais metais (žr. 41–44 dalis).

Nustatėme, kad penkios valstybės narės ėmėsi veiksmų tiesioginių išmokų srityje: 15 mokėjimo agentūrų šiose valstybėse narėse naują stebėjimo metodą taikė jau 2019 m. (paprastai tik tam tikroms paramos schemoms ir tam tikroms ūkininkų grupėms) (žr. 45–54 dalis). Dar 13 mokėjimo agentūrų patikrų vykdant stebėjimą metodą ketina pradėti taikyti iki 2020 m., tačiau nustatėme, kad šiuo metu yra kliūčių, trukdančių naująsias technologijas taikyti plačiau (žr. 55–58 dalis).

Komisija valstybėms narėms turėtų teikti paramą ir paskatas taikyti patikrų vykdant stebėjimą metodą kaip pagrindinę kontrolės sistemą BŽŪP laikotarpiu po 2020 m. ir šiuo tikslu:

1. sudaryti patikrų vykdant stebėjimą dokumentuotų gerosios techninės praktikos pavyzdžių katalogą, kurį mokėjimo agentūros galėtų pritaikyti pagal savo poreikius;
2. parengti patikrų vykdant stebėjimą kokybės vertinimo sistemą;
3. sukurti mokėjimo agentūrų duomenų mainų platformą, siekiant nustatyti sinergijas duomenų apdorojimo, duomenų saugojimo, duomenų gavimo ar kitų susijusių paslaugų srityje, kas leistų mokėjimo agentūroms gauti abipusės naudos ir sutaupyti.

Terminas: 2021 m. gruodžio mėn.

Nors valstybės narės gali taikyti patikrų vykdant stebėjimą metodą tikrindamos tam tikrų kaimo plėtros ir kompleksinės paramos reikalavimų laikymąsi, dauguma jų iki 2021 m. to nedarys. Tai lemia kai kurių reikalavimų, kurie negali būti stebimi nuotoliniu būdu, pobūdis, ir tai, kad mokėjimo agentūros, vertindamos metodo veiksmingumą ir galimas sutaupyti lėšas, tikisi gauti tik nedidelę naudą (žr. 59–71 dalis).

Nors žemės ūkio plotų stebėjimo sistemai gali tekti labai svarbus vaidmuo atliekant BŽŪP poveikio aplinkai ir klimatui stebėjimą, šiuo metu siūlomas BŽŪP po 2020 m. rodiklių rinkinys tiesioginiam stebėjimui pagal „Sentinel“ duomenis vykdyti iš esmės yra netinkamas (žr. 73–76 dalis).

Komisija turėtų:

1. nustatyti kliūtis, kurios trukdo naudotis naujomis technologijomis tikrinant kompleksinės paramos ir kaimo plėtros reikalavimus, ir parengti šių kliūčių šalinimo veiksmų planą, jeigu tai veiksminga sąnaudų atžvilgiu;
2. naudotis ir skatinti naudotis naujomis technologijomis gaunama informacija siekiant geriau suprasti politikos veiksmingumą BŽŪP laikotarpiu po 2020 m.

Terminas: 2021 m. gruodžio mėn.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Nikolaos Milionis, 2020 m. sausio 8 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas
Klaus-Heiner Lehne

Akronimai ir santrumpos

AGRI: Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas

AMS: žemės ūkio plotų stebėjimo sistema (Area monitoring system)

BIS: bazinės išmokos schema

BŽŪP: bendra žemės ūkio politika

DIAS: prieigos prie duomenų ir informacijos paslaugos (Data and information access services)

EAR: Europos Audito Rūmai

EKA: Europos kosmoso agentūra

ES: Europos Sąjunga

GAAB: gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė

GNSS: pasaulinė palydovinės navigacijos sistema (Global Navigation Satellite System)

GROW: Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas

GSAA: geoerdvinė paramos paraiškų programa (Geospatial Aid Application)

IAKS: integruota administravimo ir kontrolės sistema

IT: informacinės technologijos

JRC: Jungtinis tyrimų centras (Joint Research Centre)

JŪS: jaunųjų ūkininkų schema

Sen4CAP: „Sentinel“ duomenų naudojimas bendroje žemės ūkio politikoje (Sentinels for the Common Agricultural Policy)

SSP: savanoriška susietoji parama

TANVR: teisės aktuose nustatyti valdymo reikalavimai

ŽSIS: Žemės sklypų identifikavimo sistema

Žodynėlis

Agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimas (priemonė): sudėtingesnius nei įprastus aplinkosaugos reikalavimus apimanti praktika, kurią ūkininkai gali pasirinkti taikyti ir už kurią jie gauna išmoką iš ES biudžeto.

Atitikties patvirtinimo procedūra: procesas, per kurį Komisija patikrina, ar valstybė narė tinkamai naudojo turimas žemės ūkio lėšas ir veiksmingai taikė savo valdymo ir kontrolės sistemas. Pažeidimo atveju po procedūros gali būti paprašyta, kad valstybė narė sugrąžintų lėšas.

Debesuotumo filtras: filtras, skirtas debesuotumo pažeistiems pikseliams iš palydovinių nuotraukų pašalinti.

Dronas: nuotoliniu būdu valdomas bepilotis orlaivis, kuris gali daryti nuotraukas.

Erdvinė skiriamoji geba: elemento, kurį galima aptikti palydoviniu jutikliu ar parodyti palydoviniame vaizde, dydis centi(metrais) viename pikselyje.

Geoerdvinė paramos paraiškų programa (GSAA): internetinė priemonė, skirta teikti su plotu susietas paramos žemės ūkiui paraiškas.

Geografinis susiejimas: procesas, kurio metu informavimo priemonė, pavyzdžiui, nuotrauka, papildoma geografiniais (ir galimai laiko) metaduomenimis pagal prietaise įdiegtą pasaulinę palydovinės navigacijos sistemą.

Mašinų mokymasis: dirbtinio intelekto pritaikymas, kompiuterinėms sistemoms naudojant algoritmus ir statistinius modelius, kad specialiai jų neprogramuojant būtų geriau atliekama tam tikra užduotis (pavyzdžiui, vaizdų klasifikavimas).

Patikra vykdant stebėjimą: patikros vietoje alternatyva, apimanti atitikties reikalavimams kriterijų ir prievolių vykdymo sistemingą stebėjimą, aptikimą ir vertinimą naudojantis programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenimis.

Pažangus ūkininkavimas: šiuolaikinių technologijų taikymas aptinkant, stebint, automatizuojant ir analizuojant operacijas, kad būtų padidintas žemės ūkio produktų kiekis ir kokybė.

Pikselis: mažiausias vaizdo elementas, kuris gali būti rodomas skaitmeniniu prietaisu.

Žalinimas: klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio praktikos taikymas. Šiuo terminu paprastai vadinama ir atitinkama ES paramos schema.

Žemės sklypų identifikavimo sistema (ŽSIS): valstybės narės žemės ūkio paskirties žemės duomenų bazė, naudojama teikiant tiesioginės paramos išmokas pagal bendrą žemės ūkio politiką ir atliekant ūkininkų deklaracijų tinkamumo finansuoti patikras.

Žemės ūkio plotų stebėjimo sistema: technologija, skirta sistemingai stebėti, aptikti ir vertinti žemės ūkio veiklą naudojantis programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ ar lygiaverčiais duomenimis.

Žymuo: palydovinio signalo pasikeitimas per tam tikrą laiką, kurį galima susieti su žemės dangos pasikeitimu (pavyzdžiui, greitu augalijos augimu arba išdžiūvusios augalijos pasirodymu).

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų nario Nikolaos Milionis vadovaujama I audito kolegija „Tvarus gamtos išteklių naudojimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Phil Wynn Owen, jam talkino kabineto vadovas Gareth Roberts, kabineto atašė Ramona Bortnowschi ir Olivier Prigent, pagrindinis vadybininkas Richard Hardy, užduoties vadovas Jindrich Dolezal, užduoties vadovo pavaduotoja Els Brems, auditoriai Paulo Braz, Antonio Caruda Ruiz, Arfah Chaudry, Michail Konstantopoulos, Anne Poulsen, Bruno Scheckenbach ir Pekka Ulander. Lingvistinę pagalbą teikė Richard Moore.

Iš kairės į dešinę: Pekka Ulander, Arfah Chaudry, Richard Moore, Jindrich Dolezal, Richard Hardy, Ramona Bortnowschi, Phil Wynn Owen, Olivier Prigent.

Galinės išnašos

¹ 2014–2020 m. taisyklės dėl kompleksinės paramos reikalavimų apibrėžtos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos 93 straipsnyje ir II priede.

² Daugiau informacijos apie kompleksinę paramą pateikiama mūsų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 26/2016 „Padidinti kompleksinės paramos veiksmingumą ir padaryti ją paprastesnę tebėra didelė problema“.

³ Taip pat žr. mūsų 2018 m. metinės ataskaitos 7.16–7.18 dalis.

⁴ Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD ir ECORYS „Analysis of administrative burden arising from the CAP“, 2018 m., p. 99.

⁵ 2018 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/746, kuriuo dėl bendrųjų paraiškų, mokėjimo prašymų ir patikrų nuostatų pakeitimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014.

⁶ Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD ir ECORYS „Analysis of administrative burden arising from the CAP“, 2018 m., p. 153, 155.

⁷ 2019 m. spalio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1804, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 nuostatos dėl pagalbos paraiškų arba mokėjimo prašymų pakeitimų, integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir su kompleksine parama susijusios kontrolės sistemos patikrų.

⁸ Nustatyta Reglamento Nr. 809/2014 40 straipsnio a ir b punktuose ir JRC dokumente „Technical guidance on the decision to go for substitution of OTSC by monitoring“, 2018 m., p. 3–8.

⁹ JRC „Second discussion document on the introduction of monitoring in place of on the spot checks: rules for processing applications in 2018–2019“, 2018 m., p. 16.

¹⁰ EAR, Specialioji ataskaita Nr. 25/2016 „Žemės sklypų identifikavimo sistema: naudinga žemės ūkio paskirties žemės atitikties reikalavimams nustatymo priemonė, tačiau jos valdymą dar būtų galima patobulinti“, 65–72 dalys.

¹¹ JRC „Second discussion document on the introduction of monitoring in place of on the spot checks: rules for processing applications in 2018–2019“, 2018 m., p. 18.

¹² CREODIAS, MUNDI, ONDA ir SOBLOO.

¹³ Audito Rūmai pradėjo auditą dėl Komisijos pastangų skatinant naudotis pagrindinių ES kosmoso programų COPERNICUS ir GALILEO teikiamomis paslaugomis. Šis auditas taip pat apima DIAS.

¹⁴ Ši suma – tai bendras ES įnašas, numatytas 34 mokslinių tyrimų projektams. Europos Komisijos CORDIS duomenų bazės 2019 m. vasario mėn. duomenys.

¹⁵ RECAP (2016–2018 m.), SensAgri (2016–2019 m.) ir EO4AGRI (2018–2020 m.) (bendras ES įnašas – 6,7 milijono eurų).

¹⁶ Čekija, Italija (5 regionai), Lietuva, Nyderlandai, Rumunija ir Ispanija (Kastilija ir Leonas). Nuo 2019 m. balandžio mėn. projekte dalyvauja Prancūzija (1 regionas, 1 departamentas).

¹⁷ Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013, SWD(2018) 01 final.

¹⁸ Visas GAAB ir TANVR sąrašas pateiktas Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 II priede.

¹⁹ 2019 m. spalio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1804, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 nuostatos dėl pagalbos paraiškų arba mokėjimo prašymų pakeitimų, integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir su kompleksine parama susijusios kontrolės sistemos patikrų.

²⁰ https://www.esa.int/Our_Activities/Observing_the_Earth/Copernicus/Candidate_missions

²¹ Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD 2018 m. metinė veiklos ataskaita, priedai, p. 198–199.

²² EAR, 2018 finansinių metų metinės ataskaitos žodynėlis.

²³ EAR, 2018 m. metinė ataskaita, 7.63 dalis, ir Specialioji ataskaita Nr. 21/2017„Žalinimas – sudėtingesnė pajamų rėmimo sistema, aplinkosaugos požiūriu dar neveiksminga“, 26–33 dalys.

²⁴ EAR, Nuomonė Nr. 7/2018 dėl Komisijos pasiūlymų dėl reglamentų, susijusių su bendra žemės ūkio politika laikotarpiu po 2020 m., 72 dalis.

²⁵ COM(2018) 392. Pasiūlymo dėl Europos Parlamento Ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, I priedas.

Tvarkaraštis

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2020

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote išsiaiškinti papildomas teises, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų. Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktą privatumo politiką.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.