Specialioji ataskaita Jūros aplinka: ES apsauga – plati, bet ne išsami

Santrauka

Europos Sąjungos (ES) plačiose jūrose gausu buveinių ir rūšių. ES vykdo politiką, kuria siekiama apsaugoti jūros aplinką ir tvariai naudoti jūrų išteklius. Mokslininkai ir politikos formuotojai pripažino, kad vienas pagrindinių veiksnių, darančių neigiamą poveikį ES jūroms, yra žvejyba, nes ją vykdant išgaunami ištekliai ir daroma žala jūros dugnui.

ES bendra žuvininkystės politika apima žvejybą ES jūrose; ja siekiama užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų ekologiškai tvari. Jūrų biologinių išteklių išsaugojimo srityje Komisijos vaidmuo didesnis, nei įgyvendinant politikos kryptis aplinkos srityje, kurioje Komisija ir valstybės narės dalijasi atsakomybę. Svarbiausios jūrų aplinkos politikos kryptys yra nustatytos Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje, taip pat paukščių ir buveinių direktyvose. ES finansavimą teikia pasitelkdama įvairias finansavimo priemones.

Kalbant apie tai, kaip yra siekiama užsibrėžtų jūros aplinkos tikslų, 2020 metai buvo labai svarbūs ES, o 2021 m. vyks Jungtinių Tautų (JT) biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos posėdis. Mūsų ataskaitoje būsimi politikos formuotojai galės rasti naudingos informacijos.

Atlikdami šį auditą tikrinome, ar ES sistema, kuria siekiama kovoti su pagrindiniais veiksniais, darančiais neigiamą poveikį jūrų biologinei įvairovei ir buveinėms, buvo gerai parengta ir ar praktiškai buvo tinkamai taikoma tam tikrose Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros dalyse, taip pat, ar rezultatų pasiekta naudojant ES fondų biudžeto lėšas.

Nustatėme, kad iš esmės, nors jūros aplinkos apsaugos sistema buvo įdiegta, ES veiksmais nebuvo atkurta gera jūrų aplinkos būklė ir nebuvo užtikrinta, kad visose jūrose vyktų tvari žvejyba. Šis vertinimas patvirtinamas ir Europos aplinkos agentūros ataskaitoje, kuri buvo paskelbta mums užbaigus auditą ir kurioje buvo nustatyta, kad „Europos jūrose išlieka grėsmė jūrų biologinei įvairovei. Atliekant jūrų rūšių ir buveinių vertinimus ir toliau dažnai nustatoma „nepatenkinama išsaugojimo būklė“ arba būklė, kuri yra „nežinoma“. Nors nustatėme, kad ES veiksmais buvo prisidėta prie išmatuojamos pažangos Atlanto vandenyne, Viduržemio jūroje ir toliau buvo reikšmingai peržvejojama ir buvo panaudota tik nedidelė Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų dalis jūrų apsaugai remti.

Konkrečiai, nustatėme, kad:

1. ES apsaugos taisyklės nepadėjo atkurti svarbių ekosistemų ir buveinių. Saugomų jūrų teritorijų tinklu nebuvo atspindėta ES jūrų įvairovė ir kartais buvo užtikrinama nepakankama apsauga. Iš esmės nuostatos, pagal kurias turi būti vykdomas žuvininkystės ir aplinkos politikos krypčių koordinavimas, neturėjo tokio poveikio, kaip tikėtasi, o rūšys ir buveinės, kurios yra saugomos pagal paukščių ir buveinių direktyvas, buvo atrinktos remiantis pasenusiais grėsmių vertinimais;
2. Atlanto vandenyne, kur žvejybos valdymas dažniausiai susietas su apribotu leidžiamu sužvejoti kiekiu, padėtis aiškiai pagerėjo. Dauguma žuvų išteklių buvo žvejojami tausiai. Vis dėlto, daugelis žuvų išteklių vis dar buvo peržvejojami;
3. Viduržemio jūroje, kur žvejybos valdymas dažniausiai susietas su žvejybos pastangų, o ne sužvejojamo kiekio ribojimu, žvejybos normos dvigubai viršijo tvarų lygį;
4. mūsų aplankytos valstybės narės panaudojo mažiau nei 6 % finansavimo, skirto iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, tiesiogiai su išsaugojimu susijusioms priemonėms, ir dar 8 % finansavimo netiesiogiai su išsaugojimu susijusioms priemonėms; taip pat pamatėme gerų pagal LIFE ir INTERREG programas finansuojamų projektų pavydžių.

Remdamiesi nustatytais faktais, teikiame rekomendacijas, kuriomis siekiama:

1. nustatyti reguliavimo ir administracinius pakeitimus, kurių reikia pažeidžiamoms rūšims ir buveinėms apsaugoti,
2. tobulinti Viduržemio jūroje taikomas apsaugos priemones ir
3. didinti ES finansavimo potencialą.

Įvadas

ES jūros ir vandenynai

Europos Sąjunga (ES) yra įsipareigojusi skatinti tvariai naudoti vandenynus ir saugoti jūrų ekosistemas. ES, kaip organizacija, ir atskiros jos valstybės narės yra prisijungusios prie keleto tarptautinių susitarimų, susijusių su jūros buveinių ir rūšių apsauga. Paminėtinos šios konvencijos: Jūrų teisės, Biologinės įvairovės, Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių (Bonos konvencija) ir Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno konvencija).
Regioninės jūrų konvencijos ir regioninės žvejybos valdymo organizacijos (RFMO) taip pat atlieka svarbų vaidmenį.

2015 m. JT patvirtino Darnaus vystymosi tikslus, kuriuose nustatyti uždaviniai yra susiję su „gyvybe vandenyse“ (žr. 1 langelį). ES yra įsipareigojusi pasiekti šiuos tikslus savo jūrose.

ES jūros yra plačios (sąvoka „jūra“ šioje ataskaitoje vartojama Atlanto vandenynui ir kitoms jūroms apibūdinti). Jose gausu buveinių ir rūšių, taip pat jos ES reikšmingos dėl ekonominių, socialinių ir aplinkos aspektų, kaip parodyta 1 diagramoje.

Šaltiniai: Audito Rūmai, remiantis Aplinkos GD interneto svetaine ir ataskaita „State of Europe's Seas“, EAA, 2015 m.

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nustatytas reikalavimas, kad Europos Sąjunga į vykdomas politikos kryptis integruotų aplinkos apsaugą ir tvarią plėtrą¹.

Pagal SESV, ES, vykdydama bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), turi išimtinę kompetenciją jūrų biologinių išteklių apsaugos srityje². Komisija ir valstybės narės³ dalijasi atsakomybę už aplinkos politikos kryptis; jūroms svarbiausios šių politikų kryptys yra nustatytos šiose direktyvose: Jūrų strategijos pagrindų direktyva (JSPD)⁴ bei paukščių ir buveinių direktyvos (PBD)⁵.

2015 m. Europos aplinkos agentūra (EAA) savo ataskaitoje nurodė, kad daugelio jūrų rūšių ir buveinių būklė yra prasta, taip pat padarė išvadą, kad Agentūra negali laikyti Europos jūrų „sveikomis“ ar „švariomis“⁶. 2020 m. EAA savo ataskaitoje nurodė, kad Europoje jūrų biologinės įvairovės mažėjimas nebuvo sustabdytas, o atliekant jūrų rūšių ir buveinių vertinimus dažnai buvo nustatyta „nepatenkinama išsaugojimo būklė“ arba būklė, kuri yra „nežinoma“⁷. 2 diagramoje pateikiama EAA parengta biologinės įvairovės būklės Europos jūrose klasifikacija.

Šaltinis: © Europos aplinkos agentūra, EAA ataskaita, „Marine messages II“, 2020 m., diagrama 3.1, p. 27.

Vienas pagrindinių veiksnių, darančių neigiamą poveikį jūros aplinkai, yra žvejyba, nes ją vykdant išgaunami ištekliai ir daroma žala jūros dugnui. 2020 m. Europos aplinkos agentūra pranešė⁸, kad žvejybos veikla buvo vienas pagrindinių neigiamą poveikių Europos jūrų ekosistemoms padariusių veiksnių, o 2019 m. Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma pranešė⁹, kad žvejyba daro didžiausią poveikį jūrų ekosistemoms. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pažymi, kad „traleriai daro dramatišką poveikį ekosistemai, įskaitant fizinę žalą jūros dugnui (…), demersinių išteklių peržvejojimą, (…) didžiulio masto priegaudas ir su tuo susijusius išmetimus į jūrą“¹⁰. 3 diagramoje parodomas ryšys tarp žvejybos ir išsaugojimo priemonių, o I priede trumpai aprašomi kai kurie žvejybos būdai.

Šaltinis: Audito Rūmai.

Žvejojant gali būti sugauta pažeidžiamų rūšių priegauda (pavyzdžiui, rykliai) arba jūrų žinduoliai, jūrų paukščiai ir vėžliai. Jūrų biologinei įvairovei taip pat poveikį daro klimato kaita, tarša, pakrančių plėtra, jūros dugno trikdžiai ir nevietinių rūšių plitimas. 2015 m. Tarptautinė gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjunga (IUCN) pranešė, kad išnykimas gresia 7,5 % Europos jūrų žuvų rūšių ir kad trūksta mokslinės informacijos apie kitas 20,6 % žuvų rūšių, todėl nėra galimybės įvertinti jų išnykimo rizikos¹¹.

ES veiksmai

ES yra sukūrusi jūros aplinkos apsaugos sistemą. Ji sudaryta iš įvairių aplinkos direktyvų ir žvejybos srities reglamentų. 4 diagramoje pateikiama ES politikos priemonių, labiausiai susijusių su šiuo auditu, apžvalga.

Šaltinis: Audito Rūmai.

Bendra žuvininkystės politika

Pasitelkiant bendrą žuvininkystės politiką (BŽP)¹² yra nustatomos ES žuvininkystės taisyklės. Ja taip pat siekiama užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų tvari aplinkosauginiu požiūriu ir kiek įmanoma sumažinti neigiamą jos poveikį jūrų ekosistemai¹³. BŽP tikslas – užtikrinti, kad iki 2020 m. žvejybos normos neviršytų „didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio“¹⁴ (žr. 2 langelį).

2 langelis

Didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis (MSY)

Taikant MSY, turėtų būti galima pasiekti didelį laimikio lygį, kartu išsaugant produktyvius žuvų išteklius sveikoje jūrų ekosistemoje; jei žuvų sugaunama daugiau nei MSY, žuvų ištekliai mažėja. Taikant MSY, reikia palikti neliestą didesnę žuvų išteklių dalį, nei reikalaujama laikantis „atsargumo principo“, nustatyto Jungtinių Tautų konferencijos dėl aplinkos ir vystymosi bei Susitarimu dėl žuvų išteklių. Šiuo atsargumo principu siekiama, kad žuvų ištekliai būtų didesni nei saugios biologinės ribos; jo taikymas yra būtina, bet nepakankama sąlyga MSY pasiekti. Taikant tiek atsargumo principą, tiek MSY, yra vadovaujamasi žvejybos valdymo ekosisteminiu metodu, jie abu yra susiję su mažesniu sugaunamų žuvų kiekiu.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis ICES rekomendacijų baze, 2012 m. birželio mėn. (ICES, 2012 m. ICES patariamojo komiteto ataskaita 2012 m. ICES rekomendacijos, 2012 m. Knyga Nr. 1).

BŽP buvo keliamas tikslas pasiekti MSY „ne vėliau kaip 2015 m. ir palaipsniui didinant vėliausiai 2020 m. visų išteklių atveju“. 2019 m. EAA manymu, mažai tikėtina, kad Viduržemio jūroje ES pasieks užsibrėžtus BŽP tikslus 2020 m.¹⁵

ES žvejybos laivai, laikydamiesi BŽP taisyklių, gali žvejoti visose ES jūrose. Valstybės narės prieigą prie pakrančių vandenų valdo pagal laikinosios išimties taisyklę, kurios taikymas kasmet pratęsiamas nuo 1983 m.¹⁶.

ES žvejybos valdymas yra skirtingai organizuojamas Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje: Atlanto vandenyne dažniausiai taikoma kvotų sistema, o Viduržemio jūroje daugiausia vadovaujamasi žvejybos pastangų sistema. Atlanto vandenynui kiekvienais metais ES nustato laimikio limitą, vadinamą „bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu“ (BLSK), ir paskirsto jį¹⁷ tarp valstybių narių ir pagal žvejybos rajonus. Viduržemio jūrai taikomi du papildomi ES reglamentai: Viduržemio jūros reglamentas¹⁸ ir Reglamentas dėl žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų¹⁹, kuriuo nustatomos valdymo ir techninės priemonės. 3 langelyje pateikiamas BLSK ir žvejybos pastangų pavyzdys.

Iki 2019 m., kai įsigaliojo vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies ES daugiametis valdymo planas ir buvo priimtas BVJŽK Adrijos jūros demersinių išteklių daugiametis valdymo planas, valstybė narė žvejybos pastangų apribojimą nustatydavo nacionaliniame valdymo plane, ir ES lygmeniu nebuvo sistemos, kuri būtų skirta pastangų mažinimui stebėti.

ES, prie Viduržemio jūros esančios ES valstybės narės ir kitos Viduržemio jūros šalys yra BVJŽK narės. Vienas iš BVJŽK tikslų – užtikrinti, kad Viduržemio jūroje būtų išsaugoti ir tvariai naudojami jūrų gyvieji ištekliai²⁰. 2017 m. BVJŽK šalys, įskaitant ES, pasirašė ministrų deklaraciją „MedFish4Ever“²¹.

Aplinkos politika

ES saugomos jūrų teritorijos (tinklas „Natura 2000“)

Remiantis Paukščių direktyva (1979 m.) ir Buveinių direktyva (1992 m.), siekiama apsaugoti gresiančias išnykti rūšis ir buveines visoje ES ir drauge sukurti „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą. Valstybės narės nustato ir valdo „Natura 2000“ teritorijas. Saugomos teritorijos, esančios jūroje, vadinamos saugomomis jūrų teritorijomis (SJT). 2019 m. pabaigoje buvo daugiau nei 3 000 tokių SJT.

Jūrų strategijos pagrindų direktyva (JSPD)

2007 m. Komisija patvirtino integruotą jūrų politiką,²² kuria siekiama stiprinti koordinavimą tarp skirtingų politikos sričių. 2008 m. priimta JSPD yra šios politikos aplinkos srities ramstis.

JSPD nustato jūrų regionus ir paregionius (žr. 5 diagramą), taip pat reikalavimą valstybėms narėms iki 2020 m. joms priklausančiose jūrose pasiekti „gerą aplinkos būklę“ (GAB)²³. Valstybės narės turi įgyvendinti savo jūrų strategijas bendradarbiaudamos su tomis valstybėmis narėmis, su kuriomis jas sieja jūrų regionas ar paregionis.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis techniniu dokumentu „Delineation of the MSFD Article 4 marine regions and subregions“.

Valstybės narės turėjo įvertinti savo jūrų vandenis pagal 11 kokybinių deskriptorių (žr. 4 langelį) ir pasiūlyti stebėjimo programas ir priemones, kad iki 2020 m. būtų pasiekta GAB.

2018 m. Komisija padarė išvadą²⁴, kad įgyvendinant visų priemonių programas reikia gerinti esamą padėtį ir kad mažai tikėtina, jog iki 2020 m. bus pasiekta GAB visuose jūrų regionuose pagal visus deskriptorius²⁵. 2020 m. Komisija pripažino²⁶, kad pažanga siekiant geros aplinkos būklės yra nepakankamai sparti, ir nustatė svarbiausias sritis, kuriose reikia gerinti esamą padėtį.

ES biologinės įvairovės strategijos

2011 m. Komisija patvirtino komunikatą dėl biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m.²⁷, kuriame buvo nustatytas tikslas iki 2020 m. sustabdyti ES biologinės įvairovės mažėjimą ir nykimą sausumos ir jūrų ekosistemose. 2015 m. buvo atlikta strategijos laikotarpio vidurio peržiūra, kurioje pripažinta, kad Europos jūrose jūrų rūšys ir ekosistemos ir toliau nyksta, o „Natura 2000“ priklausančių jūrų teritorijų tinklas nebaigtas kurti²⁸. 2020 m. gegužės mėn. Komisija paskelbė naują Biologinės įvairovės strategiją. Joje nurodytas tikslas iki 2030 m. saugoti bent 30 % jūros rajonų ploto ir griežtai saugoti bent 10 %.

Komisijos ir valstybių narių atsakomybė

Kadangi ES turi išimtinę kompetenciją jūrų biologinių išteklių apsaugos srityje, čia Komisijos vaidmuo didesnis nei jūros aplinkos srityje, kurioje Komisija ir valstybės narės dalijasi atsakomybę. Komisija siūlo parengti žvejybos valdymo reglamentus (visų pirma susijusius su leidžiamu sužvejoti kiekiu, žvejybos būdais ir kontrole bei finansavimu). Komisija prižiūri valstybių narių įgyvendinimo veiksmus abiejose politikos srityse: Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD prižiūri žuvininkystės politiką, o Aplinkos GD – jūros aplinkos politiką. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitete (ŽMTEK) dirbantys ekspertai Komisijai teikia rekomendacijas dėl žvejybos valdymo; Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) – tai tarpvyriausybinė jūrų tyrinėjimo institucija, kuri veikia šiaurės Atlante ir teikia Komisijai mokslines konsultacijas.

1 lentelėje parodyta, kaip Komisijai ir valstybėms narėms yra padalyta atsakomybė už aplinkos ir žuvininkystės politikas įvairiose jūrų teritorijose. Valstybės narės yra atsakingos už priemones, kuriomis įgyvendinamos aplinkos direktyvos, ir už BŽP taisyklių taikymą. Šios taisyklės numato teisę vykdyti apsaugos priemones valstybės narės jūrų vandenyse (pavyzdžiui, pasinaudojant BŽP 11 ir 20 straipsniais).

Šaltinis: Audito Rūmai.

ES finansavimas

Remiant jūros aplinkos apsaugą, ES finansavimą galima teikti pagal keletą priemonių (pavyzdžiui, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (EJRŽF), programas LIFE ir INTERREG), tačiau nė viena iš jų nėra konkrečiai skirta būtent jūros apsaugai. Pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 6 straipsnį EJRŽF apima paramą BŽP, skirtą jūrų biologiniams ištekliams išsaugoti. Komisija neteikia konkrečių ataskaitų apie bendrą ES finansavimą, skirtą jūros aplinkai.

Audito apimtis ir metodas

Tikrinome ES politikos ir finansavimo sistemą bei kaip ją pasitelkiant mažinami pagrindiniai veiksniai, darantys neigiamą poveikį jūrų biologinei įvairovei ir buveinėms, daugiausia dėmesio skirdami verslinės žvejybos keliamai grėsmei. Tikrinome, ar:

• Komisija ir valstybės narės gerai parengė ir taikė ES sistemą,
• padaryta pažanga Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje ir
• Komisija ir valstybės narės pasiekė rezultatų naudodamos ES finansavimą.

Auditas apėmė laikotarpį nuo JSPD patvirtinimo 2008 m. iki 2020 m. kovo 1 d. Daugiausia dėmesio skyrėme Biskajos įlankai ir Pirėnų pakrantei, Makaronezijai ir vakarinei Viduržemio jūros regiono daliai, taip pat lankėmės pakrantę šiuose jūrų rajonuose turinčiose valstybėse narėse: Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Portugalijoje. 6 diagramoje pristatoma mūsų audito geografinė apimtis.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis techniniu dokumentu „Delineation of the MSFD Article 4 marine regions and subregions“.

Į audito apimtį nepateko Jūrinių teritorijų planavimo direktyva²⁹ ir Mėlynojo augimo strategija, nes valstybės narės ataskaitas apie jūrinių teritorijų planavimą Komisijai teiks nuo 2021 m.

Atlikdami auditą mes:

• tikrinome Komisijos pasiūlymus, gaires ir susijusias ataskaitas;
• Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Portugalijoje lankėmės nacionalinėse ir regioninėse institucijose ir susitikome su žvejybos sektoriaus ir aplinkos organizacijų atstovais;
• peržiūrėjome ES teikiamą finansavimą projektams, skirtiems jūros aplinkai saugoti, ir patikrinome tokius projektus bei 21 seniai nustatytą saugomą jūrų teritoriją; šios teritorijos yra atrinktuose jūros rajonuose ir joms keliami įvairūs apsaugos tikslai;
• konsultavomės su ekspertais, kad galėtume pasinaudoti jų turima praktine patirtimi analizuojant ryšį tarp aplinkos ir žvejybos politikos;
• peržiūrėjome atitinkamus tyrimus ir ataskaitas, įskaitant Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) ir Europos aplinkos agentūros tyrimus ir ataskaitas.

2020 m. ES yra labai svarbūs, kalbant apie išsaugojimo tikslus, kuriuos reikia pasiekti įgyvendinant 2011 m. biologinės įvairovės strategiją, BŽP ir JSPD. 2021 m. turėtų įvykti Jungtinių Tautų (JT) biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencija. Taigi šioje audito ataskaitoje pateikiama analizė apie esamus jūrų biologinės įvairovės apsaugos rezultatus gali būti panaudota diskutuojant apie ateities galimybes.

Pastabos

Taikydamos ES jūros aplinkos apsaugos sistemą, valstybės narės susiduria su problemomis

ES teisinėje sistemoje nustatytas reikalavimas valstybėms narėms saugoti jūros aplinką. Tikrinome, ar ES sistema buvo sukurta ir taikoma taip, kad būtų lengviau siekti šio tikslo. Todėl tikrinome, ar sistemoje buvo numatyta veiksmingų priemonių jūros rajonams saugoti, ar buvo nustatytas aiškus veiksmų pagrindas, ar sistema buvo integruota su kitomis politikos sritimis, kurias įgyvendinant daromas poveikis jūros aplinkai, taip pat, ar sistema buvo pagrįsta naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, nustatant didžiausią grėsmę patiriančias rūšis ir buveines.

ES saugomos jūrų teritorijos praktiškai užtikrina ribotą apsaugą

Komisija SJT apibrėžia kaip jūros teritorijas, kuriose visų pirma reikia įgyvendinti gamtos išsaugojimo tikslą. Kad SJR būtų veiksmingos, turi būti nustatyti aiškūs tikslai ir vykdomi gerai valdomi veiksmai, grindžiami geriausiais turimais moksliniais duomenimis³⁰. JSPD nustatytas reikalavimas valstybėms narėms į jų taikomas strategijas įtraukti teritorijų planavimo priemones, kad būtų prisidedama kuriant nuoseklų ir pavyzdinį saugomų jūrų teritorijų tinklą³¹.

Pasitelkiant įvairias apsaugos priemones SJT siekiama daug išsaugojimo tikslų, kurie gali apimti žvejybos apribojimus. Valstybės narės SJT taiko keleto lygių žvejybos apribojimus (žr. 5 langelį). 2018 m. EAA padarė išvadą, kad SJT tinklas nėra pavyzdinis ekologiniu požiūriu³².

5 langelis

Skirtingi apsaugos lygiai Činkve Terės SJT (Italija)

Šaltinis: Audito Rūmai, pritaikyta pagal originalų paveikslėlį © Ente Parco Nazionale delle Cinque Terre.

SJT plotas – 4 554 ha, joje taikomi trys apsaugos lygiai. A zonos (žvejyba draudžiama) plotas tik 104 ha (2,3 % viso SJT ploto). B ir C zonose leidžiama žvejoti vietos žvejams iš anksto gavus valdymo institucijos leidimą. C zona – tai buferinė zona, skirianti rajonus, kuriuose biologinės įvairovės interesas yra didžiausias, nuo rajonų, kurie nepatenka į SJT ir kuriuose taikomi ne tokie griežti apribojimai.

SJT nėra paskelbiamos ES tinklo „Natura 2000“ dalimi, išskyrus tuos atvejus, kai į jas patenka PBD nurodytos buveinės ir rūšys. Įtrauktos SJT dažnai sutampa su nacionalinėmis saugomomis teritorijomis. 7 diagramoje parodomas galimas ryšys tarp tokių teritorijų.

Šaltiniai: INPN, natūralių gamtinių ar saugomų teritorijų kartografavimas: https://inpn.mnhn.fr/viewer-carto/espaces/I056FR9 100 008 ir tinklo „Natura 2000“ peržiūros programa: https://natura2000.eea.europa.eu/.

Tais atvejais, kai SJT sprendžiamas neigiamas žvejybos poveikis, jomis užtikrinama įvairaus lygio apsauga. Tikrinome, kaip valstybėse narėse taikomomis teisinėmis nuostatomis yra užtikrinama 21-os seniai nustatytos SJT, priklausančios tinklui „Natura 2000“, apsauga (žr. II priedą), ir nustatėme, kad:

1. trijose (14 %) taikyti žvejybos draudimai didžiojoje SJT dalyje;
2. devyniose (43 %) taikyti tam tikri apribojimai žvejybos veiklai: draudžiama taikyti tam tikrus žvejybos būdus, reikalaujama prašyti leidimo arba leidžiama žvejyba didžiojoje SJT dalyje; ir
3. devyniose (43 %) SJT valstybės narės taikė nežymius arba nekonkrečius apribojimus žvejybos veiklai.

ES teisės aktuose nenumatytas reikalavimas SJT valdymo planams rengti, bet EBPO³³ juos įvardija kaip gerąją patirtį. Valdymo planuose apibrėžiami veiksmai, reikalingi SJT apsaugoti, ir už jų vykdymą atsakingos institucijos. Kiek daugiau nei pusė tikrintų SJT buvo parengusios tokius planus. 2019 m. Pasaulio gamtos fondas (WWF)³⁴ pranešė, kad Europos Sąjungoje SJT apima 12,4 % jūros ploto, bet vos 1,8 % taikomi SJT valdymo planai. 2020 m. EAA pranešė, kad mažiau nei 1 % Europos SJT galėtų būti laikomos jūrų rezervatais, kuriuose taikoma visapusiška apsauga (pavyzdžiui, nustatant žvejybos draudimus), ir kad reikia stiprinti SJT valdymą³⁵.

Valstybės narės gali naudoti SJT tam, kad apsaugotų jūrų teritorijas nuo įvairiausių veiksmų, darančių neigiamą poveikį, ne tik žvejybos (pavyzdžiui, dugno gilinimo, kasybos, naftos ir dujų žvalgybos, pramoninių teršalų, inkaravimo, laivybos ar jūrinių kabelių tiesimo).

2019 m. atliktame moksliniame tyrime³⁶ daroma išvada, kad 59 % išanalizuotų SJT verslinė žvejyba tralais buvo intensyvesnė nei teritorijose, kuriose apsauga nebuvo taikoma, taip pat daugumoje SJT pažeidžiamos rūšys nebuvo saugomos. Tyrime taip pat pažymima, kad „dauguma ES SJT, nors daro įspūdį teritoriniu požiūriu, tik suteikia klaidingą saugumo jausmą, kad vykdomi naudingi išsaugojimo veiksmai“. Tais atvejais, kai SJT buvo taikomi žvejybos apribojimai, nustatėme papildomų apsaugos būdų pavyzdžių (žr. 6 langelį).

6 langelis

Saugomos jūrų teritorijos (SJT) ir apsauga nuo žvejybos

Nors Činkve Terės SJT (Italija) taikomas draudimas žvejoti, bet jos valdytojai žinojo, kad saugomoje teritorijoje dažnai vykdoma neteisėta žvejyba tralais. 2009 m. jie teritorijoje išdėstė knechtus (žr. nuotrauką), skirtus žvejybai tralais sustabdyti, kad sumažintų neteisėtos žvejybos lygį. Šiais knechtais blokuojami tralai ir supainiojami jų velkami tinklai.

Šaltinis: © Nacionalinis parkas „Parco Nazionale delle Cinque Terre“

2018 m. EAA pranešė³⁷, kad ES pasiekė teritorinį tikslą iki 2020 m. bent 10 % jai priklausančių vandenų paskelbti SJT, bet pažymėjo, jog saugomos teritorijos dažniausiai yra pakrančių vandenyse, todėl nepakankamai įtraukta giliavandenė jūra. EAA padarė išvadą, kad SJT tinklas vis dar nėra pavyzdinis, nes į saugomas teritorijas nepatenka visa biologinė įvairovė, ir kad jūrų biologinė įvairovė turėtų būti geriau apsaugota³⁸. 2020 m. Komisija apskaičiavo, kad griežta apsauga ES taikoma mažiau nei 1 % jūrų teritorijų³⁹.

1 lentelėje parodyta, kaip skiriasi atsakomybė už aplinkos ir žuvininkystės politikas pagal jūrų rajoną. Valstybės narės privalo laikytis prisiimtų jūrų išsaugojimo įsipareigojimų, nurodytų JSPD ir PBD, todėl jos nustato SJT ir apriboja savo žvejybos laivų veiklą. Be to, savo teritoriniuose vandenyse jos gali taikyti apribojimus iš gretimo kranto uostų išplaukiantiems laivams, kurie tradiciškai žvejoja šiuose vandenyse, bet šiuos apribojimus vienašališkai taikyti SJT, nepatenkančioms į pakrantės rajonus (žr. 8 diagramą), gali tik įvykdžiusios sudėtingas procedūras pagal BŽP.

Šaltinis: Audito Rūmai.

Reglamentavimo priemonės, kuriomis susiejama ES jūrų biologinės įvairovės politika su BŽP, praktiškai tinkamai neveikia

ES BŽP ir jūrų biologinės įvairovės teisės aktuose yra nuostatų, pagal kurias jūros aplinkos apsaugos priemones (už jų taikymą daugiausia atsakingos valstybės narės) galima susieti su žuvininkystės išteklių išsaugojimo priemonėmis (kurioms taikoma ES išimtinė kompetencija). Mes tikrinome, kaip šios nuostatos praktiškai įgyvendinamos mūsų tikrintose jūros rajonuose, kaip nurodyta 26 dalyje.

BŽP 11 straipsnis

Valstybės narės yra atsakingos už saugomų jūrų teritorijų nustatymą ir privalo laikytis išsaugojimo įsipareigojimų, nustatytų PBD ir JSPD. Tačiau žvejyba – ES lygmens kompetencija, todėl pagal BŽP 11 straipsnį valstybėms narėms, kurios siekia riboti kitų valstybių narių žvejybos laivų daromą poveikį, yra leidžiama teikti bendras rekomendacijas, kuriomis remdamasi Komisija gali imtis priemonių.

Mūsų aplankytos valstybės narės nesiekė pasinaudoti BŽP 11 straipsniu. Jos paaiškino, kad viena pagrindinių priežasčių buvo ta, kad galiojančią tvarką, kai remdamasi bendra rekomendacija Komisija priima deleguotuosius teisės aktus, buvo sudėtinga taikyti ir galėtų:

• būti priimti silpnesni galutiniai apribojimai, nei pasiūlymą teikianti valstybė narė siūlė iš pradžių;
• prireikti ilgų diskusijų, kurioms vykstant ši teritorija liktų atvira kitų valstybių narių laivams ir būtų toliau daroma žala jautrioms buveinėms (žr. pavyzdį 7 langelyje).

7 langelis

Sunkumų taikant BŽP 11 straipsnį pavyzdys

Pavyzdžiui, jei, siekdama įgyvendinti JSPD, Prancūzija turėtų nustatyti žvejybos apribojimus bet kurioje jos vandenyse esančioje nedidelėje zonoje, patenkančioje į ICES 8a rajoną (žr. toliau), ji šiuos apribojimus gali taikyti savo laivams. Siekdama apribojimą nustatyti visiems ES laivams, Prancūzija turėtų susitarti dėl bendros rekomendacijos su visomis kitomis valstybėmis narėmis, turinčiomis tiesioginį valdymo interesą atitinkamame rajone (Komisija mus informavo, kad aštuonios valstybės narės deklaruoja laimikius 8a rajone).

Šaltinis: Audito Rūmai, pritaikyta pagal Maisto ir žemės ūkio organizacijos originalių mokslo iliustracijų archyvą. Atkartota gavus leidimą.

Vis dėlto valstybėms narėms, su kuriomis konsultuotasi, nėra nustatytas terminas, iki kada sureaguoti į Prancūzijos pasiūlymą. Kai valstybės narės pateiks atsakymą (jei apskritai pateiks), jos gali pritarti bendrai rekomendacijai, kurioje būtų numatytos silpnesnės priemonės nei pradiniame pasiūlyme. Jei Prancūzija nesutinka, ji turi pagrįsti savo prašymą moksliniais įrodymais, tačiau sudėtinga pateikti tvirtus įrodymus, kad apsaugos priemonės jūros aplinkoje duoda naudos. Visa procedūra gali užtrukti keletą metų.

Komisija pripažino, kad bendras rekomendacijas, skelbiamas pagal BŽP 11 straipsnį „parengti užtruko ilgiau ir jos taikomos tik tam tikruose Šiaurės jūros ir Baltijos jūros rajonuose“⁴⁰. Per septynerius metus Komisija patvirtino šešias bendras rekomendacijas, susijusias su Šiaurės ir Baltijos jūromis⁴¹; nė viena iš jų nepateko į mūsų audito geografinę apimtį ir nė viena jų nėra taikoma Viduržemio jūroje. Mūsų nuomone, taikant šią tvarką neįmanoma užtikrinti savalaikės apsaugos nuo žvejybos daugelyje tinklo „Natura 2000“ SJT. Atkreipiame dėmesį, kad 2020 m. EAA pranešė, jog pagal 11 straipsnyje numatytą tvarką, dažnai buvo palankiau žvelgiama į verslinės žvejybos interesus, o ne atsižvelgiama į išsaugojimo reikalavimus⁴²

2018 m. Komisija pasiūlė išplėsti ribojamos žvejybos rajonų apibrėžtį ir įtraukti į ją bet kokią valstybės narės nustatytą saugomą teritoriją. Suteikiant valstybėms narėms galių tokiose teritorijose kontroliuoti žvejybos veiklą⁴³, būtų supaprastina tvarka, kuri dabar taikoma pagal 11 straipsnį.

JSPD 15 straipsnis

Jeigu valstybės narės, siekdamos įgyvendinti JSPD tikslą užtikrinti savo jūrų teritorijų GAB nustato priemones, kurios viršija jų įgaliojimus (pavyzdžiui, susijusias su žuvininkystės politika), pasinaudodamos JSPD 15 straipsniu („Rekomendacijos dėl Bendrijos veiksmų“), jos gali ieškoti sprendimo ES lygmeniu. Iš keturių mūsų aplankytų valstybių narių taip buvo įvykę tik Portugalijoje.

2014 m., siekdama įgyvendinti pagal PBD ir JSPD prisiimtus įsipareigojimus, Portugalija savo laivams uždraudė žvejybą dugniniais tralais didžiojoje Portugalijos IEZ ir kontinentinio šelfo dalyje (žr. 9 diagramą). 2015 m. liepos mėn. Portugalija paprašė Komisijos kreiptis į NEAFC, kad šis draudimas būtų išplėstas ir taikomas kitiems ES ir ne ES laivams pagal JSPD 15 straipsnį. 2016 m. Komisija paprašė Portugalijos pateikti papildomų mokslinių tyrimų, tačiau Portugalijos institucijų nuomone, tai nebuvo būtina. Todėl Portugalijos laivams tame rajone neleidžiama žvejoti dugniniais tralais, tuo tarpu kitų valstybių narių laivai mūsų audito metu tai ir toliau darė.

Šaltinis: Audito Rūmai, pritaikyta pagal Portugalijos ministro įsakymą Nr. 114/2014 (© Ministério do Mar).

ES apsaugos taisyklės nepadėjo atkurti svarbių jūros ekosistemų ir buveinių.

ES teisės aktais yra saugomos nurodytos gresiančios išnykti rūšys ir buveinės, įtrauktos į PBD priedus, o kitoms gresiančioms išnykti rūšims (tokioms kaip rykliai) taikomi BŽP nustatyti laimikio ribojimai. JSPD valstybėms narėms suteikiama galimybė saugoti gresiančias išnykti rūšis ar buveines, paliekant joms spręsti, ką konkrečiai saugoti.

Dėl PBD priedų ES susitarė daugiau nei prieš 25 metus; šiuose prieduose nėra atsižvelgiama nei į naujausias mokslo žinias, nei įtraukta pakankamai jūros buveinių. Pavyzdžiui, pagal PBD nėra saugoma maltinė raja (Leucoraja melitensis) ir jos jauniklių augimo buveinės (smėlėtos ir dumblėtos seklumos, esančios giliau nei 60 m), nors Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjungos (IUCN) vertinimu šiai rūšiai yra iškilusi didelė grėsmė išnykti⁴⁴. Šiose direktyvose yra nustatyta tvarka, kaip atnaujinti saugomų rūšių ir buveinių sąrašus, bet Komisija jos kol kas nepritaikė⁴⁵.

2015 m. EAA⁴⁶ pranešė, kad į šių gamtos srities direktyvų „oficialias apsaugos schemas yra neįtraukti reikšmingi jūrų ekosistemų aspektai“; EAA konkrečiai paminėjo jūrų žuvis (pavyzdžiui, komerciniais tikslais naudojamos rūšys), bestuburių rūšis (pavyzdžiui, midijos ir jūrų žvaigždės) ir jūrose esančias buveines (pavyzdžiui, smėlėtas seklumas, esančias giliau nei 20 m, ar minkštojo dugno buveines), taip pat su jomis susijusią fauną ir florą.

Jei rūšys būtų įtrauktos į PBD priedus, būtų lengviau joms taikyti apsaugą pagal BŽP taisykles. Pavyzdžiui, pagal Viduržemio jūros reglamentą draudžiama žvejoti rūšis, įtrauktas į Buveinių direktyvą⁴⁷. Pagal Viduržemio jūros reglamentą galima teisėtai žvejoti gresiančias išnykti rūšis (pavyzdžiui, pintis ir koralus), kurios nėra įtrauktos į šios direktyvos priedą. Atitinkamai, Techninių priemonių reglamente (TPR)⁴⁸ dažnai daromos nuorodos į rūšis, kurios yra įtrauktos į direktyvą.

ES ėmėsi iniciatyvos rykliams apsaugoti (žr. 8 langelį), tačiau nepaskelbė saugomų teritorijų. Jungtinės Amerikos Valstijos, priešingai, nuo 2006 m. yra apibrėžusios Atlanto toli migruojančioms žuvų rūšims būtinas buveines, įskaitant ryklius.

Pasiekta pažangos Atlante, bet Viduržemio jūroje rezultatai prasti

BŽP yra nustatytas reikalavimas jūrų biologiniams ištekliams išsaugoti ir tvariai valdyti žvejybą, kad žvejojant nebūtų viršijamas MSY. Patikrinome, ar įgyvendinant BŽP yra remiamas siekis jūrų ištekliams ir buveinėms išsaugoti. Pažymime, kad siekiant šio tikslo, BŽP, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, turėtų būti nustatytos priemonės, kuriomis būtų kovojama su peržvejojimu, ir užkertamas kelias jūrų išteklių pernelyg dideliam naudojimui; taikant šias priemones, būtų reguliuojami žvejybos laivynų pajėgumai, kad jų sugaunamas laimikis atitiktų tvarios žvejybos principus⁵². Mūsų nuomone, būtina sukurti veiksmingą žvejybos kontrolės sistemą.

2020 m. EAA pranešė, kad mažai tikėtina, jog bus pasiektas BŽP tikslas iki 2020 m. visus išteklius žvejoti neviršijant MSY⁵³. Toje pačioje atskaitoje pažymima, kad, nors dar lieka tam tikro neapibrėžtumo, „žinia yra aiški – ES iki 2020 m. nepavyko sustabdyti jūrų biologinės įvairovės mažėjimo“⁵⁴. Tai pavaizduota 10 diagramoje, kurioje parodyta, kad daugelyje rajonų nepakanka duomenų biologinės įvairovės sąlygoms įvertinti.

Pastabos. UNEP–MAP: Jungtinių Tautų aplinkos programa–Viduržemio jūros veiksmų planas; BSC: Juodosios jūros apsaugos nuo taršos komisija; „BEAT+“: priemonė, kuria sujungiami esami rodikliai, siekiant įvertinti biologinės įvairovės teritorinį įvairumą; BQR: biologinės įvairovės kokybės santykis. Kitos santrumpos šioje audito ataskaitoje jau buvo paminėtos.

Šaltinis: © Europos aplinkos agentūra; EAA ataskaita: „Marine messages II“, 2020 m., 3.1 lentelė, p. 26.

Pastaraisiais metais, įgyvendinant BŽP, Atlanto vandenyne pradėjo mažėti peržvejojimas. Viduržemio jūroje peržvejojimas tebėra netvariai didelio lygio. Tikrinome veiksnius, kuriais, mūsų nuomone, buvo prisidedama prie šių įvairių išsaugojimo rezultatų.

Pastebimai pagerėjo padėtis Atlanto vandenyne

Atsižvelgiant į šias rekomendacijas, pastaraisiais metais buvo didinama BLSK riba, susijusi su ištekliais, kurių atžvilgiu yra pateiktos mokslinės rekomendacijos dėl MSY⁵⁵. Komisija padarė išvadą, kad 2020 m. tausioji žvejyba sudarys 99 % viso sugautų žuvų kiekio ir 73 % biologinių išteklių.

2019 m. ŽMTEK pažymėjo, kad šiaurės rytų Atlante vidutiniškai gerėja išteklių biomasė⁵⁶. Prie Pirėnų pakrantės ir Biskajos įlankos nustatyta gerokai didesnė išteklių biomasė. Vis dėlto ŽMTEK ataskaitoje pažymima, kad apskritai daugelis išteklių, apie kuriuos turima vertinimo informacijos, 2017 m. buvo toliau peržvejojami (40 %) arba buvo peržengtos saugios biologinės ribos (35 %), taip pat susidarė įspūdis, kad pažanga siekiant MSY iki 2020 m. yra per lėta.

ICES teikia rekomendacijas dėl daugelio biologinių žuvų išteklių. 2017 m. ŽMTEK pažymėjo, kad dėl ribotų duomenų ICES negalėjo pateikti daugiau kaip pusės išteklių didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio įverčio⁵⁷. Pagal kvotą yra žvejojami 156 žuvų ištekliai, o ICES galėjo pateikti MSY rekomendacijas dėl 86 arba 55 % atvejų⁵⁸. Likusioms rūšims ICES taikė atsargumo principą, dėl kurio gali išaugti žvejybos norma, palyginti su MSY (žr. 2 langelį).

Ataskaitose nurodyta, kad Komisija yra siūliusi laimikio limitus, kurie kartais viršydavo jai pateiktose ICES mokslinėse rekomendacijose nurodytus limitus. Savo ruožtu Taryba kartais padidindavo Komisijos pasiūlytus limitus (žr. 9 langelį).

Nepaisant gausių ES veiksmų, peržvejojimas Viduržemio jūroje nesumažėjo

ŽMTEK 2019 m. parengtoje BŽP veiksmingumo stebėsenos ataskaitoje padarė išvadą, kad Viduržemio jūroje žuvų išteklių padėtis išlieka prasta⁵⁹. Komisijos vertinimu, Viduržemio ir Juodojoje jūrose ištekliai yra eksploatuojami 2,2 karto intensyviau, nei suderinama su žvejyba laikantis MSY lygio; taip pat 2003–2016 m. žuvų išteklių biomasė reikšmingai nepadidėjo⁶⁰. 2020 m. EAA pranešė, kad vos 6 % įvertintų išteklių Viduržemio jūroje atitiko MSY kriterijų⁶¹.

ŽMTEK atkreipė dėmesį į Viduržemio jūroje taikomos žvejybos pastangų sistemos trūkumus ir pasiūlė pagalvoti apie alternatyvias, sužvejotu kiekiu pagrįstas sistemas (BLSK). Komisija tokias priemones pateikė savo pasiūlymuose dėl ES daugiamečių veiksmų planų vakarinėje Viduržemio jūros dalyje ir Adrijos jūroje, tačiau kitos teisėkūros institucijos jas atmetė. ŽMTEK pranešė, kad sumažinus žvejybos pastangas, nėra savaime sumažinamas ir sugaunamas laimikis⁶².

ŽMTEK apytiksliu vertinimu, 2016 m. ES mažos apimties priekrantės žvejybos laivyną, žvejojantį Viduržemio jūroje, sudarė maždaug 17 500 laivų⁶³. Žvejojant dideliais laivais yra sugaunama daug daugiau žuvų, nei žvejojant mažais. 11 diagramoje parodyta, kokią apytiksliai viso laivyno dalį sudaro dideli ir maži laivai bei kokia apytikrė viso laimikio dalis tenka kiekvienai grupei.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis į STECF 18–07 įtraukta informacija.

Valstybės narės turėtų užtikrinti iškrovimų stebėjimą savo uostose, o ES teisės aktuose yra nustatytas reikalavimas, kad visi žuvininkystės produktai iš pradžių būtų tiekiami rinkoje arba užregistruojami per aukcionų centrą arba parduodami registruotiems pirkėjams arba gamintojų organizacijoms⁶⁴. Todėl valstybių narių institucijos ir iškrovimo vietų valdytojai turėtų turėti galimybę parengti išsamias sugauto laimikio duomenų bazes. 2017 m. ŽMTEK pažymėjo, kad pasiekta pažanga atliekant Viduržemio jūros išteklių vertinimą, bet „turimi duomenys yra nepakankamai patikimi, nes dažnai informacija apie žvejybą yra neišsami ir netiksli, o laiko eilutės yra palyginti trumpos“⁶⁵. ŽMTEK taip pat nurodė, kad valstybių narių vykdomas pastangų lygio stebėjimas didžiojoje ES Viduržemio jūros laivyno dalyje yra prastas⁶⁶.

2019 m. ŽMTEK ex post apžvelgė 22 nacionalinius valdymo planus, patvirtintus pagal Viduržemio jūros reglamentą. ŽMTEK padarė išvadą, kad „senesniais nacionaliniais valdymo planais pagal Viduržemio jūros reglamentą daugumoje atvejų nebuvo prisidėta gerinant prastą Viduržemio jūros išteklių būklę“. Be to, ŽMTEK pažymėjo, kad dalis šių planų buvo paskelbti siekiant pateikti prašymus dėl nukrypti nuo Viduržemio jūros reglamento leidžiančių nuostatų⁶⁷.

Viduržemio jūros reglamentu siekiama apsaugoti jauniklių augimo vietas ir pažeidžiamas buveines⁶⁸. Jame įtvirtintas reikalavimas valstybėms narėms iki 2007 m. gruodžio 31 d. pateikti informaciją, susijusią su tokių teritorijų nustatymu, o Tarybai iki 2008 m. pabaigos nustatyti „saugomas žvejybos teritorijas, iš esmės esančias už valstybių narių teritorinių vandenų ribų, įskaitant tokiose teritorijose draudžiamas ar leidžiamas žvejybos veiklos rūšis“. Valstybės narės šios informacijos Komisijai nepateikė.

2019 m. ES patvirtino vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies daugiametį šešių rūšių, gyvenančių arti jūros dugno, valdymo planą⁶⁹. Plane numatytos nuostatos dėl apsaugos priemonių⁷⁰, kad būtų imamasi taisomųjų priemonių (pavyzdžiui, nustatytas draudimas žvejoti), jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad ištekliams iškilo grėsmė, tačiau kyla sunkumų, kai reikia stebėti sugautą laimikį ir gauti geros kokybės duomenis (žr. 62 dalį). Komisija šį planą įvertins 2024 m., likus labai mažai laiko iki 2025 m. sausio 1 d., kai turi būti pasiektas MSY žvejybos lygis.

Techninės priemonės – tai taisyklės, kuriomis nustatoma, kaip, kur ir kada versliniai žvejai gali žvejoti. 2019 m. ES patvirtino Techninių priemonių reglamentą (TPR)⁷¹, taikomą visuose ES vandenyse. Vienas iš TPR tikslų – pasiekti, kad žvejybos valdymo priemonėmis būtų remiamas JSPD ir PBD įgyvendinimas⁷².

Iki TPR priėmimo pažangos stebėjimo mechanizmas nebuvo nustatytas. Techninių priemonių reglamentu Komisijai suteikiami įgaliojimai, prireikus, priimti deleguotuosius aktus ir nustatoma prievolė kas trejus metus teikti ataskaitas⁷³. Pirmoji ataskaita turi būti pateikta 2020 m.

Viduržemio jūros⁷⁴ ir BVJŽK⁷⁵ reglamentuose yra nustatytos papildomos techninės priemonės, galiojančios tik šių reglamentų taikymo srityje. ES yra BVJŽK šalis, tačiau turi teisę priimti griežtesnes taisykles, jeigu nusprendžia, kad BVJŽK taikomos priemonės yra nepakankamos, kad būtų galima apsaugoti nuo žvejybos, kuri daro naikinamą poveikį⁷⁶. Yra galimybių techninėmis priemonėmis veiksmingiau prisidėti prie neigiamo žuvininkystės poveikio Viduržemio jūros aplinkai mažinimo.

Žuvininkystės duomenys gaunami pagal Kontrolės reglamentą⁷⁷ ir Duomenų rinkimo sistemos reglamentą. 2017 m. Komisija atliko Kontrolės reglamento vertinimą ir nustatė, kad jis nevisiškai atitinka paskirtį⁷⁸, todėl Komisija pateikė naują reglamento pasiūlymą⁷⁹. Didelė problema yra išimtis, kuria suteikiama galimybė neteikti ataskaitų, jei laivas trumpesnis nei 12 metrų arba jei laimikis mažesnis nei 50 kg. Šiame teisėkūros pasiūlyme, kurio priėmimo procesas tebesitęsia, pateikiamos nuostatos, kaip sustiprinti smulkiosios žvejybos stebėseną, ir reikalavimas, kad laivo padėties nustatymo sistemos būtų įdiegtos visuose laivuose.

Iki šiol, siekdama apsaugoti jautrias giliavandenes buveines ir būtinąsias žuvų buveines, BVJŽK nustatė aštuonis ribojamos žvejybos rajonus (pavyzdžiui, Jabukos / Pomo įdubos ribojamos žvejybos rajonas), kurie sudaro apie 1 % Viduržemio jūros (žr. 12 diagramą). Be to, siekdama apsaugoti mažai žinomas jūros dugno buveines, nuo 2005 m. BVJŽK uždraudė žvejoti velkamosiomis dragomis ir dugniniais tralais visuose vandenyse, kurių gylis daugiau kaip 1 000 m., o tai yra 59 % Viduržemio jūros ir Juodosios jūros vandenų.

Šaltinis: Audito Rūmai, pritaikyta pagal Maisto ir žemės ūkio organizacijos originalių mokslo iliustracijų archyvą. Atkartota gavus leidimą.

Padėtis Viduržemio jūroje sudėtingesnė ir dėl to, kad yra taikomas pasidalijamasis žvejybos valdymas su ES nepriklausančiomis šalimis. 2017 m. ES laimikis sudarė 52 % viso Viduržemio jūroje sugauto laimikio svorio. 13 diagramoje parodyta, kad keturios ES valstybės narės sugauna beveik visą ES laimikį, o keturios ES nepriklausančios šalys – daugiau nei 80 % laimikio, sugaunamo ES nepriklausančių šalių⁸⁰.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis BVJŽK pateikta duomenų baze.

ThES priemonės, skirtos pertekliniams žvejybos pajėgumams mažinti, nėra glaudžiai susietos su regionų poreikiais ir poveikiu aplinkai

Vykdant BŽP siekiama užkirsti kelią jūrų išteklių pernelyg dideliam naudojimui, pritaikant laivynų žvejybos pajėgumus prie laimikių lygio, kuris atitiktų MSY⁸¹. Savo 2017 m. metinėje veiklos ataskaitoje Komisijos tarnybos pažymėjo, kad manoma, jog pertekliniai pajėgumai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl Viduržemio jūroje yra peržvejojama, nes apskritai trūksta laimikio kontrolės priemonių ir pasikliaujama vien žvejybos pastangomis reguliuoti žuvų mirtingumą.

BŽP nustatytas įpareigojimas valstybėms narėms pritaikyti laivynų pajėgumus prie jų turimų žvejybos galimybių. Šiuo dokumentu apribojami žvejybos pajėgumai, kiekvienai valstybei narei nustatant viršutinę ribą laivyno tonažui ir jo variklių galiai; taip pat valstybės narės turi taikyti „Įtraukimo į laivyną / pasitraukimo iš laivyno programą“⁸², kad nauji pajėgumai į laivyną būtų įtraukiami tik pašalinus tokios pačios apimties pajėgumus. Didžiausios galimos pajėgumų viršutinės ribos sumažinamos, jei laivų eksploatavimas nutraukiamas pasinaudojant viešąja pagalba.

2019 m. pabaigoje žvejybos laivynų pajėgumai neviršijo viršutinių ribų: apskritai tonažas buvo mažesnis 21 %, o variklių galia mažesnė 15 %. Todėl, taikant šias viršutines ribas, nesuteikiama reikšmingų paskatų valstybėms narėms imtis veiksmų dėl žvejybos pajėgumų (žr. 14 diagramą).

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis ES laivyno registro duomenimis.

Įtraukimo į laivyną / pasitraukimo iš laivyno programoje nėra numatyta konkrečių sąlygų, taikytinų Viduržemio jūrai, kurioje žvejybos intensyvumas daug didesnis nei Atlanto vandenyne. Taikant šią programą, yra leidžiama nenaudojamus laivus pakeisti naujais laivais, kurie taikys didesnę žalą darančius žvejybos būdus. Pavyzdžiui, leidus gaubiamaisiais tinklais žvejojantį laivyno laivą pakeisti nauju demersiniu tralu, bus padaryta didesnė žala jūros dugno buveinėms. BŽP suteikiama galimybė Komisijai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos programos taikymo taisyklės, tačiau kol kas Komisija to nepadarė⁸³.

Jūrų išsaugojimui remti naudojama nedidelė ES finansavimo dalis

Teikiant piniginę paramą turėtų būti atsižvelgiama į tikrus poreikius ir prisidedama prie veiksmų, kuriais būtų gerinamos jūrų išsaugojimo sąlygos. Atlikdami auditą tikrinome, ar keturiose aplankytose valstybėse narėse buvo prisidedama prie jūrų išsaugojimo naudojant lėšas iš EJRŽF bei programų LIFE ir INTERREG biudžetų.

EJRŽF remiami BŽP tikslai, įskaitant tikslą kuo labiau sumažinti žvejybos veiklos neigiamą poveikį jūrų ekosistemai, ir tikslą užtikrinti, kad žvejojant nebūtų pabloginta jūros aplinka⁸⁴. EJRŽF neturėtų būti naudojamas veiksmams, kuriais didinamas laivo žvejybos pajėgumas, finansuoti⁸⁵.

Bendras EJRŽF teikiamas finansavimas 2014–2020 m. laikotarpiu viršija 6 milijardus eurų. Penkios iš septynių valstybių, gaunančių daugiausia paramos iš EJRŽF biudžeto, yra Viduržemio jūros pakrantės šalys (žr. 15 diagramą). Dvi iš jų, gaunančios didžiausią paramą, turi tiek Viduržemio jūros, tiek Atlanto vandenyno pakrantę.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis „Bendros žuvininkystės politikos faktai ir skaičiai“, (ES, 2018 m.).

EJRŽF remia žvejybos ir akvakultūros veiklą. EJRŽF turėtų remti JSPD įgyvendinimą ir prisidėti prie jūros aplinkos apsaugos⁸⁶. Fondo lėšomis gali būti tiesiogiai remiamos išsaugojimo priemonės, taip pat netiesiogiai kitos naudingos priemonės (įskaitant mokslinių žinių, duomenų rinkimo, stebėjimo ir vykdymo užtikrinimo)⁸⁷. Mūsų atliktais skaičiavimais, iki 2019 m. pabaigos keturios mūsų aplankytos valstybės narės panaudojo apie 6 % savo visos iš EJRŽF gautos paramos vykdydamos išsaugojimo priemones, daugiausia tiesiogiai susijusias su JSPD ir PBD⁸⁸, ir papildomai 8 % paramos priemonėms, darančioms ne tokį tiesioginį poveikį išsaugojimui. Mažiau nei 2 milijonai eurų (0,2 %) buvo panaudoti žvejybos poveikiui jūros aplinkai sumažinti (žr. 16 diagramą). 2020 m. atlikus tyrimą⁸⁹, kurį finansavo Komisija, buvo nustatyta, kad iki 2019 m. ES valstybės narės panaudojo 14 milijonų eurų iš EJRŽF biudžeto jautrioms rūšims apsaugoti. 2020 m. EAA nustatė, kad reikia geriau suderinti EJRŽF teikiamą paramą su JSPD⁹⁰.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis iš valstybių narių gauta informacija.

2011 m. parengtoje ataskaitoje nurodėme, kad dėl ES žvejybos laivyno perteklinių pajėgumų mažėja žuvų išteklių tvarumas⁹¹. EJRŽF 2014–2020 m. siekė finansuoti tausiąją žvejybą ir bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimą⁹². Kadangi kai kurių verslinių rūšių žuvų ištekliai buvo peržvejojami, buvo nustatyta sąlyga, kad fondo lėšos negali būti naudojamos žvejybos laivyno žvejoti skirtiems pajėgumams didinti. Todėl fondas nerėmė nei naujų laivų statybos, nei esamų laivų žvejybos pajėgumų didinimo⁹³.

Pagal Komisijos pasiūlymą dėl naujojo fondo 2021–2027 m. laikotarpiu vėl nebus galima remti jokio esamų laivų žvejybos pajėgumų didinimo, taip pat numatyta tam tikromis sąlygomis teikiama piniginė parama, skirta smulkiosios priekrantės žvejybos pirmajam laivui įsigyti⁹⁴. 2019 m. birželio mėn. patvirtintose Tarybos išvadose⁹⁵ dėl Komisijos pasiūlymo numatyta tam tikromis sąlygomis teikiama piniginė parama, skirta pirmajam laivui įsigyti, ir įterpta nukrypti nuo reikalavimo neskirti finansavimo žvejybos pajėgumų didinimui leidžianti nuostata. Mums atliekant auditą, teisėkūros institucijos dar nebuvo patvirtinusios šio teisės akto. Atkreipiame dėmesį, kad teikiant paramą žvejybos laivams įsigyti ir žvejybos pajėgumams didinti, gali būti papildomai padidintas pavojus žuvų ištekliams ir pažeidžiamoms jūros buveinėms.

Programa LIFE⁹⁶ – tai ES priemonė, konkrečiau skirta aplinkos projektams remti. Nuo 2014 m. vykdant programą LIFE buvo sukurti „Integruoti projektai“, kuriais, teikiant didesnį finansavimą, konkrečiai siekiama remti tas ES valstybes nares, kurios įgyvendina aplinkos ir klimato sričių teisės aktus. Trys iš keturių aplankytų valstybių narių skatino tokius projektus vykdydamos jūros apsaugos veiksmus: „LIFE-IP Intemares“ Ispanijoje, „LIFE IP Marine Habitats“ Prancūzijoje ir „LIFE-IP Azores Natura“ Portugalijoje. Keturiose aplankytose valstybėse narėse nustatėme gerų pavyzdžių, kaip, pasitelkiant ES programą LIFE, finansuojami projektai, susiję su jūros apsauga; taip pat nustatėme gerų pavyzdžių, kaip panaudojamas programos INTERREG teikiamas finansavimas. 10 langelyje pateikiami pavyzdžiai, kaip skiriant ES finansavimą buvo pasiekta tikrų pokyčių.

10 langelis

ES finansavimas gali atnešti tikrų pokyčių

Berlengo salyne (tinklo „Natura 2000“ teritorija Portugalijoje) buvo įgyvendintas ES bendrai finansuojamas projektas „LIFE Berlengas“ (apie 0,7 milijono eurų). Projekto tikslas – atkurti jūrų paukščių populiacijas ir sumažinti jūrų paukščių priegaudą. Įgyvendinant projektą buvo atlikti tam tikri veiksmai, pavyzdžiui, išnaikinta invazinė svetima rūšis (juodosios žiurkės) ir imtasi valdyti plėšrūnų populiaciją. Besibaigiant projektui, keletas pusiaujinių audrašauklių pradėjo sukti lizdus pagrindinėje saloje. Projektu siekta sumažinti jūrų paukščių priegaudą žvejojant gaubiamaisiais tinklais, panaudojant plėšraus paukščio formos aitvarą. Glaudžiai bendradarbiaujant biologams ir žvejams, buvo pateikta daugiau informacijos apie priegaudas.

© Ana Isabel Fagundes

© Elisabete Silva

ES bendro finansavimo tvarka skyrė apie 3,5 milijono eurų programos INTERREG projektui FISHMPABLU2, į kurį buvo įtraukta 11 SJT iš šešių Viduržemio jūros šalių (Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Kroatijos, Italijos ir Slovėnijos). Projektu buvo siekiama skatinti tvarią smulkiąją žvejybą SJT ir aplink jas, išbandant įvairių tipų priemones (pavyzdžiui, įtraukti žvejus į stebėjimą ir stebėseną bei sprendimų priėmimą, buvo taikomas žvejybos įrankių pakeitimas, žvejybos pastangų sumažinimas ir pan.). Vykdant projektą kiekvienai priemonei buvo parengtas „Valdymo priemonių rinkinys“, skirtas SJT valdytojams ir smulkiesiems žvejams.

Išvados ir rekomendacijos

Atlikdami šį auditą tikrinome, ar ES sistema, kuria siekiama kovoti su pagrindiniais pavojais, kylančiais jūrų biologinei įvairovei ir buveinėms, buvo gerai parengta ir ar praktiškai buvo tinkamai taikoma tam tikrose Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros dalyse, taip pat, ar rezultatų pasiekta naudojant ES fondų biudžeto lėšas. Autoritetingos mokslo įstaigos nustatė, kad žvejyba yra vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių neigiamą poveikį jūrų aplinkai. Todėl nagrinėdami politikos sistemą, ES finansavimą ir tai, kaip jie buvo taikomi, ypatingą dėmesį skyrėme žuvininkystės klausimams.

Iš esmės jūros aplinkos apsaugos sistema buvo įdiegta, bet ES veiksmais nebuvo atkurta gera jūrų aplinkos būklė ir nebuvo užtikrinta, kad visose jūrose vyktų tvari žvejyba. Nustatėme, kad ES veiksmais buvo prisidėta prie pažangos Atlanto vandenyne, kur daugelio žuvų išteklių būklė buvo stabilizuota ir / ar pagerėjo, bet Viduržemio jūroje nebuvo pasiekta jokios reikšmingos pažangos.

Saugomos jūrų teritorijos (SJT) – plačiausia taikoma jūrų išsaugojimo priemonė. Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje nustatytas reikalavimas valstybėms narėms sukurti nuoseklų tokių teritorijų tinklą; ES buvo išsikėlusi tikslą iki 2020 m. apsaugoti 10 % savo jūrų rajonų ploto. Mūsų atliktas SJT vaidmens vertinimas atitinka Europos aplinkos agentūros išvadas, kuriose teigiama, kad dar nesukurtas veiksmingas, gerai valdomas ir tinkamai sujungtas SJT tinklas (žr. 31–38 dalis). Taigi, jomis nebuvo užtikrinta jūrų biologinės įvairovės apsauga.

Valstybės narės negali nustatyti žvejybos veiklos už teritorinių vandenų ribų apribojimų nedalyvaudamos daugiašalėse diskusijose. Todėl apsunkinama jūros aplinkos apsauga (žr. 39 dalį).

ES bendros žuvininkystės politikos ir jūrų biologinės įvairovės teisės aktuose yra konkrečių nuostatų, kurias pasitelkiant galima koordinuoti žvejybos priemones ir jūros aplinkos apsaugos priemones. Nustatėme, kad praktiškai mūsų patikrintose srityse BŽP 11 straipsnyje ir JSPD 15 straipsnyje numatytos nuostatos nebuvo įgyvendinamos taip, kaip buvo numatyta. Dėl to susilpnėjo koordinavimas tarp šių dviejų politikos sričių (žr. 40–46 dalis).

Tinklas „Natura 2000“, kuris buvo sukurtas priėmus paukščių ir buveinių direktyvas, yra ES pastangų biologinei įvairovei apsaugoti pagrindas. Kituose ES teisės aktuose yra apsaugos nuostatų, kuriose minimos šiose direktyvose nurodytos rūšys ir buveinės. Nustatėme, kad gresiančių išnykti rūšių ir buveinių sąrašas buvo sudarytas daugiau nei prieš 25 metus, todėl jame nėra atsižvelgiama į naujausias mokslo žinias. Todėl šiuo teisės aktu nėra užtikrinama tam tikrų gresiančių išnykti rūšių apsauga (žr. 47–51 dalis).

Siekdama sustiprinti sąsajas tarp aplinkos ir žuvininkystės politikos sričių, Komisija ir valstybės narės turėtų nustatyti jautrioms rūšims ir buveinėms apsaugoti būtinus reguliavimo ir administracinius pakeitimus, kuriais:

• būtų sudaromos sąlygos greičiau taikyti išsaugojimo priemones pagal BŽP ir JSPD;
• atsižvelgiant į esamas mokslo žinias, būtų išplėsta apsauga, įtraukiant daugiau rūšių (ypač tų, kurioms nustatyta didelė grėsmė išnykti) ir buveinių.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2022 m.

Atlanto vandenyne, kur žvejybos valdymas yra susijęs su leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimais, žuvų ištekliai pastebimai pagerėjo ir Komisija tikisi, kad tausi žvejyba apims 99 % iškrauto tik ES laimikio ir 73 % biologinių išteklių. Žuvų išteklių, kurių atžvilgiu yra pateiktos mokslinės rekomendacijos dėl MSY, biomasė didėjo. Vis dėlto nustatėme, kad MSY rekomendacijos nebuvo pateiktos dėl daugiau nei pusės biologinių išteklių, daugelis išteklių buvo toliau peržvejojami, o bendras tikslas iki 2020 m. visus išteklius žvejoti lygiu, kuris atitiktų MSY rekomendacijas, nebus pasiektas (žr. 52–58 dalis).

2019 m. atitinkama ES mokslinė institucija (ŽMTEK) informavo, kad žvejybos normos dvigubai viršijo tvarų lygį (žr. 59–60 dalis).

Nustatėme, kad ES veiksmais nebuvo sukurtos ES saugomos žvejybos teritorijos, kaip reikalaujama pagal 2006 m. Viduržemio jūros reglamentą. Rajonai, kuriuose ribojama žvejyba jūrų baseinuose, gali būti sukurti kitomis priemonėmis. BVJŽK taip pat leidžia remiantis mokslinėmis rekomendacijomis nustatyti ribojamos žvejybos rajonus. Nuo 2019 m. vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies daugiamečiame plane numatyta alternatyvi ribojamos žvejybos rajonų nustatymo priemonė. Šiame plane bendrasis tikslas pasiekti MSY, iš 2020 m. nukeliamas į 2025 m. sausio 1 d. Komisija planą įvertins 2024 m., likus nedaug laiko iki naujojo termino pabaigos (žr. 61–65 dalis).

Yra galimybių techninėmis priemonėmis veiksmingiau prisidėti prie neigiamo žuvininkystės poveikio Viduržemio jūros aplinkai mažinimo. Sunku užtikrinti, kad Viduržemio jūroje ES taikomos techninės priemonės būtų įvykdytos, taip pat jų nepakanka, kad būtų užtikrinta tinkama jūrų išteklių apsauga. 2018 m. Komisija pateikė siūlymą dėl naujo kontrolės reglamento, kuriuo būtų sprendžiamos kai kurios žinomos problemos, susijusios su žvejyba Viduržemio jūroje, visų pirma kalbant apie sugaunamo žuvų laimikio ir laivų vietos stebėjimą (66–69 dalys).

ES, prie Viduržemio jūros esančios ES valstybės narės ir kitos Viduržemio jūros šalys yra Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (BVJŽK) narės. BVJŽK nustatyti ribojamos žvejybos rajonai sudaro apie 1 % Viduržemio jūros, o BVJŽK uždraudė naudoti tam tikrus žalą darančius žvejybos būdus (70 dalis) visuose vandenyse, kurių gylis daugiau kaip 1 000 m. (59 % Viduržemio jūros ir Juodosios jūros rajonai).

ES taikomi apribojimai žvejybos pajėgumams, nustatant viršutinę ribą, ir įtraukimo į laivyną / pasitraukimo iš laivyno programa nebuvo sukurti taip, kad būtų galima atsižvelgti į konkrečias ES regioninių jūrų aplinkybes ir į skirtingų žvejybos būdų daromą poveikį aplinkai (72–75 dalys).

Atsižvelgdama į tai, kad Viduržemio jūros jūrų ekosistemų padėtis jau kuris laikas blogėja, Komisija ir valstybės narės turėtų:

• patikrinti, ar yra galimybė Viduržemio jūros baseine nustatyti daugiau saugomų žvejybos teritorijų;
• nuolat teikti ataskaitas apie padarytą pažangą ir apie poreikį taikyti korekcinius veiksmus pagal vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies daugiametį valdymo planą, taip užtikrinant, kad būtų nustatyti ir įgyvendinti korekciniai veiksmai.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2023 m.

ES vykdomose politikos kryptyse nurodoma, kad skiriant ES finansavimą turėtų būti remiama jūros aplinkos apsauga. Šiam tikslui pasiekti ES turi keletą priemonių. EJRŽF yra skirtas remti BŽP tikslus. Fondo lėšomis gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai remiamos išsaugojimo priemonės, Mūsų atliktais skaičiavimais, keturios mūsų aplankytos valstybės narės apie 6 % visos iki 2019 m. pabaigos iš EJRŽF gautos paramos panaudojo tiesiogiai su išsaugojimu susijusioms priemonėms, ir dar 8 % finansavimo netiesiogiai su išsaugojimu susijusioms išsaugojimo priemonėms(76–79 dalys).

Peržvejojimas Viduržemio jūroje yra iš dalies nulemtas perteklinių žvejybos laivyno pajėgumų. Atkreipėme dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlyme dėl naujojo fondo 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu iš esmės liko esami apribojimai žvejybos pajėgumų didinimui finansuoti (80–81 dalys).

ES programa LIFE siekiama remti aplinkos projektus, konkrečiai, vykdant integruotus projektus. Programos INTERREG lėšomis taip pat gali būti finansuojami su jūros aplinka susiję projektai. Nustatėme gerų pavyzdžių, kaip mūsų aplankytose valstybėse narėse tinkamai panaudojamos šios lėšos (82 dalis).

Kito EJRŽF programavimo metu Komisija kartu su valstybėmis narėmis turėtų rasti būdų, kaip padidinti EJRŽF finansavimą, siekiant jūrų išsaugojimo tikslų.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2023 m.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Samo Jereb, 2020 m. spalio 28 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas
Klaus-Heiner LEHNE

Priedai

I priedas. Žvejybos būdai

Šiame priede trumpai supažindinama su kelių žvejybos būdų būdingais bruožais⁹⁷.

Demersinis tralas – tai kūginis tinklas, kurį jūros dugnu tempia vienas ar du laivai. Įprastai tinklas turi nuo angos prasidedančius, į šonus einančius sparnus, anga kūgiškai siaurėja link uždaro galo (tralo maišo), kuriame laikomas laimikis. Tinklas skirtas rūšims, gyvenančioms jūros dugne arba arti jo, žvejoti.

Gaubiamasis tinklas – ilgas apskritas tinklas, turintis sienas apatinėje ir viršutinėje dalyse. Jo apačioje yra žiedai, pro kuriuos praverta plieno viela arba lynas, kuriuo tinklas uždaromas kaip „piniginė“ (apgaubiant) ir taip pagaunamos žuvys. Šis žvejybos būdas veiksmingiausias atviroje jūroje, toli nuo dugno.

Dreifuojantysis žiauninis tinklas sudarytas iš tinklo sienų, daugiau ar mažiau vertikaliai palaikomas prie viršutinės dalies („viršutinės tralo pavaros“) pritvirtintais plūdurais ir prie apatinės dalies („apatinės tralo pavaros“) pritvirtintais svoriais. Jis laisvai dreifuoja su srove, dažniausiai netoli paviršiaus arba įvairiame gylyje; sugaunamos į tinklą išplaukusios ir į „žiaunas“ įsipainiojusios žuvys. Šios rūšies tinklai gali būti tvirtinami prie laivo arba paliekami laisvai dreifuoti su srove ir ištraukiami vėliau.

Statomosios ūdos sudarytos iš ilgo pagrindinio lyno, prie kurio reguliariu intervalu pritvirtinami pavadėliai („šoniniai lynai“) su kabliukais. Jos gali būti užmetamos prie dugno arba rečiau įvairiame gylyje, ar prie paviršiaus; Ūdų ilgis gali siekti nuo kelių šimtų metrų pakrantės žvejyboje iki daugiau nei 50 km ilgio ūdų, užmetamų vykdant stambią mechanizuotą žvejybą. Jei užmetama dreifuojanti ūda, pagrindinį lyną netoli paviršiaus ar tam tikrame gylyje laiko tolygiu atstumu išdėstyti plūdurai.

II priedas. Atrinktos SJT

Jūrų paregioniai: Biskajos įlanka ir Pirėnų pakrantė (BIC), Makaronezija (MAC) ir vakarinė Viduržemio jūros regiono dalis (WM)
Metai: Metai, kada pasiūlyta kaip Bendrijos svarbos teritorija

ISPANIJA

PRANCŪZIJA

ITALIJA

PORTUGALIJA

Akronimai ir santrumpos

BŽP: bendra žuvininkystės politika

BŽVJK: Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija

EEA: Europos aplinkos agentūra

EJRŽF: Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas

ES: Europos Sąjunga

FAO: JT Maisto ir žemės ūkio organizacija

GAB: gera aplinkos būklė

ICES: Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba

IEZ: išskirtinė ekonominė zona

IUCN: Tarptautinė gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjunga

JSPD: Jūrų strategijos pagrindų direktyva

JT: Jungtinės Tautos

MSY: didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis

NEAFC: Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija

PBD: Paukščių ir buveinių direktyvos

RFMO: regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos

RJK: regioninės jūrų konvencijos

SESV: Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

SJT: saugoma jūrų teritorija

ŽMTEK: Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas

Žodynėlis

Bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK): vykdant bendrą žuvininkystės politiką nustatomas didžiausias žuvų ištekliaus kiekis, kuris gali būti sužvejotas kiekvienais metais.

Biologinės įvairovės konvencija: 1992 m. remiant JT sudaryta daugiašalė konvencija dėl biologinės įvairovės išsaugojimo, tausaus jos komponentų naudojimo ir sąžiningo bei teisingo dalijimosi genetinių išteklių teikiama nauda.

Biologinis išteklius: vienos rūšies gyvūnų grupė konkrečiame rajone.

Didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis (MSY): didžiausias kiekis žuvų, kurias galima nuolat sugauti esamomis sąlygomis neišeikvojant ištekliaus.

EJRŽF: nuo 2014 m. veikianti ES jūrų reikalų ir žuvininkystės politikos finansavimo priemonė.

Išskirtinė ekonominė zona (IEZ): iš karto už pakrantės valstybės teritorinių vandenų esantis jūros rajonas, kurio atžvilgiu ta šalis turi tam tikras teises ir pareigas pagal JT jūrų teisės konvenciją.

Įtraukimo į laivyną ir / arba pasitraukimo iš laivyno programa: teisinė sistema, kurią pasitelkus valdomas ES žvejybos laivyno dydis, nustatant nurodytas viršutines ribas, taip pat užtikrinama, kad valstybės narės laivyną gali papildyti tik atsižvelgdamos į sumažėjusius pajėgumus.

Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija: 1982 m. remiant JT sudaryta daugiašalė konvencija, kuria nustatomos tautų teisės ir atsakomybės už pasaulio jūrų ir vandenynų naudojimą ir kuria nustatomos gairės dėl jūrų gamtos išteklių aplinkos apsaugos ir valdymo.

Konvencija dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno konvencija): 1979 m. remiant JT sudaryta daugiašalė konvencija dėl laukinės floros ir faunos rūšių ir jų buveinių, ypač gresiančių išnykti ar pažeidžiamų, išsaugojimo.

Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija (Bonos konvencija): 1979 m. remiant JT sudaryta daugiašalė konvencija dėl migruojančių gyvūnų rūšių išsaugojimo visose jų paplitimo teritorijose.

Pelaginės rūšys: jūrų gyvybė, kuri didžiąją gyvenimo dalį praleidžia toli nuo kranto ir jūros dugno.

Priedugnio žuvys: rūšys ar žuvų grupės, kurios didžiąją gyvenimo dalį praleidžia ant jūros dugno ar netoli jo.

Programa INTERREG: iš Europos regioninės plėtros fondo biudžeto finansuojamos programos, kuriomis remiamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas finansuojant projektus. Ja siekiama kartu spręsti bendras problemas ir rasti bendrus sprendimus įvairiose srityse, įskaitant aplinkos.

Programa LIFE: nuo 1992 m. veikianti ES priemonė, skirta aplinkos ir klimato politikos veiksmams finansuoti.

Regioninės jūrų konvencijos (RJK): jūros aplinkos apsaugos bendradarbiavimo struktūros, jungiančios bendrų jūrų vandenų turinčias valstybes nares ir kaimynines šalis. Keturios Europos RJK: OSPAR (Konvencija dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos), HELCOM (Konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos), Barselonos konvencija (Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencija) ir Bukarešto konvencija (Konvencija dėl Juodosios jūros apsaugos nuo taršos).

Regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RFMO): tarptautinės organizacijos, kurias sudaro žvejybos interesų atitinkamame regione turinčios šalys. RFMO valdo tiek toli migruojančių žuvų rūšis (pavyzdžiui, Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija), tiek žuvų išteklius pagal geografinį rajoną (pavyzdžiui, NEAFC).

Saugios biologinės ribos: parametrų, kuriais, jei jų bus laikomasi valdant žuvų išteklius, bus užtikrinta maža tikimybė, kad ištekliai išnyks, tačiau yra mažiau ribojantys nei MSY, rinkinys.

Saugoma jūrų teritorija (SJT): įstatymu ar kitu būdu paskelbta teritorija, kurioje apsaugoma ir išlaikoma biologinė įvairovė, gamtos ištekliai ir kultūros paveldo vietovės.

Žuvų išteklių biomasė: bendras visų ištekliaus žuvų, kurios gali daugintis, svoris.

Žvejybos pastangos: žvejybos veiklos matavimo priemonės, kurias taikant atsižvelgiama į laivo ar laivyno pajėgumus ir į žvejojant jūroje praleistas dienas.

Žvejybos pastangų sistema: žuvų išteklių valdymo metodas, kuriuo nustatomi apribojimai žvejybos pastangoms.

Žvejybos valdymo ekosisteminis metodas: taikant šį integruotą metodą, yra atsižvelgiama į visą ekosistemą. Tikslas – išsaugoti ekosistemos būklę, kad ji būtų sveika, švari, be toksinių medžiagų, produktyvi ir atspari; užtikrinti, kad gyvieji jūrų ištekliai duotų didelę naudą, o žvejybos operacijų poveikis jūrų ekosistemai būtų mažas ir nebūtų žalingas ekosistemoms ateityje.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Europos Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų nario Samo Jereb vadovaujama I audito kolegija „Tvarus gamtos išteklių naudojimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys João Figueiredo, jam padėjo pagrindinis vadybininkas Colm Friel, auditoriai Michela Lanzutti ir Antonella Stasia. Kalbinę pagalbą teikė Michael Pyper. Pagalbą rengiant grafikus suteikė Marika Meisenzahl.

Galinės išnašos

¹ SESV 7 ir 11 straipsniai.

² SESV 3 straipsnis: „1. Sąjunga turi išimtinę kompetenciją šiose srityse: (…) biologinių jūrų išteklių apsaugos pagal bendrą žuvininkystės politiką“.

³ SESV 4 straipsnis: „2. Pasidalijamajai Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai priskiriamos šios pagrindinės sritys: (…) e) aplinkosauga“.

⁴ 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūros aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva). OL L 164, 2008 6 25.

⁵ Atitinkamai, 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos.

⁶ EAA, „State of Europe's Seas“, 2015 m.

⁷ EAA ataskaita Nr. 17/2019: „II-asis pranešimas apie jūrų būklę: laikantis kurso į švarias, sveikas ir produktyvias jūras‑, įgyvendinant ekosisteminį metodą“, 2020 m.

⁸ EAA ataskaita Nr. 17/2019,„Marine messages II“, 4.1 diagrama.

⁹ IPBES 2019:„Global assessment report on biodiversity and ecosystem services“.

¹⁰ Žr. FAO tyrimą: „Žvejybos Viduržemio jūroje poveikis ekosistemai: žvejybos įrankių ir praktikų keliamų didžiausių grėsmių biologinei įvairovei ir jūros buveinėms analizė“, 2004 m.

¹¹ IUCN: „European Red List of Marine Fishes”, 2015 m.

¹² 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos. OL L 354, 2013 12 28. Šis reglamentas – tai pagrindinis šios politikos srities teisės aktas, kurį papildo daugelis kitų teisės aktų. Kad būtų paprasčiau, šį reglamentą vadinsime „BŽP“.

¹³ BŽP 2 straipsnis.

¹⁴ BŽP 2 straipsnio 1 ir 2 dalys.

¹⁵ EAA, „Status of marine fish and shellfish stocks in European seas“, 2019 m.

¹⁶ BŽP 5 straipsnis.

¹⁷ Daugiau informacijos apie 2020 m. žvejybos galimybes rasite 2020 m. sausio 27 d. Tarybos reglamente (ES) 2020/123, kuriuo 2020 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams. OL L 25, 2020 1 30.

¹⁸ 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių. OL L 409, 2006 12 30.

¹⁹ 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų. OL L 347, 2011 12 30.

²⁰ BVJŽK 2 straipsnis: „Šiuo susitarimu siekiama užtikrinti gyvųjų jūrų išteklių išsaugojimą ir biologiniu, socialiniu, ekonominiu bei aplinkosaugos aspektais tausų panaudojimą, (…) susitarimo taikymo teritorijoje“.

²¹ Ministrų konferencija dėl tausios žvejybos Viduržemio jūroje, Malta, ministrų deklaracija „MedFish4Ever“. Egiptas šios deklaracijos nepasirašė.

²² 2007 m. spalio 10 d., COM(2007) 575 final. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“.

²³ JSPD 1 straipsnis.

²⁴ 2018 m. liepos 31 d., COM(2018) 562 final, Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Valstybių narių priemonių programų pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą vertinimas“.

²⁵ 2018 m. liepos 31 d., COM(2018) 562 final, Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Valstybių narių priemonių programų pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą vertinimas“.

²⁶ 2020 m. birželio 25 d., COM(2020) 259 final, Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimas“.

²⁷ 2011 m. gegužės 3 d. COM(2011) 244 final, Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“.

²⁸ 2015 m. spalio 2 d., COM(2015) 478 final, Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „ES bendrijos biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūra“.

²⁹ 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema.

³⁰ 2015 m. spalio 1 d., COM(2015) 481 final, Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl saugomų jūrų teritorijų nustatymo pažangos (pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 2008/56/EB 21 straipsnį).

³¹ 13 straipsnio 4 dalis.

³² EAA, „Saugomos jūrų teritorijos:sukurtos Europos jūrų rūšims išsaugoti, saugomos jūrų teritorijos – visame pasaulyje pripažinta priemonė, skirta jūrų ekosistemoms valdyti ir stiprinti“, 2018 m.

³³ „Marine Protected Areas Economics, Management and Effective Policy Mixes“ https://www.oecd.org/environment/resources/Marine-Protected-Areas-Policy-Highlights.pdf.

³⁴ WWF: „Protecting Our Ocean - Europe’s Challenges to Meet the 2020 Deadlines“, 2019 m.

³⁵ EAA, „Marine messages“ II, 3.2 langelis, 2020 m.

³⁶ Dureuil et al., „Elevated trawling inside protected areas undermines conservation outcomes in a global fishing hot spot“, „Science“, 362 tomas, 6421 leidinys, p. 1403–1407, 2018 m.

³⁷ EAA, „EU reaches the Aichi target of protecting ten percent of Europe's seas”, 2018 m.

³⁸ EAA, „Saugomos jūrų teritorijos“, 2018 m.

³⁹ 2020 m. gegužės 20 d., COM(2020) 380 final, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui: 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą.

⁴⁰ Žr. COM(2019) 274 final, 2019 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl bendros žuvininkystės politikos padėties ir konsultacijų dėl 2020 m. žvejybos galimybių.

⁴¹ Žr. https://ec.europa.eu/fisheries/cfp/fishing_rules_lt.

⁴² EAA, „Marine messages“ II, 3.2 langelis, 2020 m.

⁴³ 2018 m. gegužės 30 d., COM(2018) 368 final, Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1005/2008 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1139 nuostatos dėl žuvininkystės kontrolės.

⁴⁴ IUCN: „European Red List of Marine Fishes“, 2015 m.

⁴⁵ Buveinių direktyvos 19 straipsnis, Paukščių direktyvos 15 ir 16 straipsniai.

⁴⁶ EAA ataskaita Nr. 3/2015, „Saugomos jūrų teritorijos Europos jūrose“.

⁴⁷ Viduržemio jūros reglamento 3 straipsnis.

⁴⁸ 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones. OL L 198, 2019 7 25.

⁴⁹ 2009 m. vasario 5 d., COM(2009) 40 final, „Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos bendrijos veiksmų plano, skirto ryklių ištekliams išsaugoti ir valdyti“.

⁵⁰ ŽMTEK, 19–17.

⁵¹ Tarybos reglamentas Nr. 1185/2003 (su pakeitimais) 2003 m. birželio 23 d. dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose. OL L 167, 2003 7 4.

⁵² BŽP 2 ir 3 straipsniai.

⁵³ EAA, „Marine messages II“, 2020 m., p. 11.

⁵⁴ EAA, „Marine messages II“, 2020 m., p. 25.

⁵⁵ Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, žr. p. 9.

⁵⁶ ŽMTEK: „Monitoring the performance of the Common Fisheries Policy (STECF-Adhoc-20–01)“. Ši ŽMTEK ekspertų grupės ataskaita buvo parengta 2019 m. kovo mėn. Duomenys už metus iki 2017 m. Žr. p. 7, 11.

⁵⁷ ŽMTEK 19–01, p. 11.

⁵⁸ Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, COM(2019) 274 final, žr. p. 7.

⁵⁹ STECF–ADhoc–19–01.

⁶⁰ 2016 m. birželio 7 d. COM(2019) 274 final,

⁶¹ EAA, „Marine messages II“, 2020 m., p. 17.

⁶² Žr. ŽMTEK ataskaitas: PLEN 17–02, PLEN 18–01, ŽMTEK 18–09 ir ŽMTEK 18–13.

⁶³ ŽMTEK „The 2018 Annual economic report on the EU fishing fleets” (STECF 18–07)“, p. 163.

⁶⁴ Žr. Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 preambulės 21 dalį ir 59 straipsnį.

⁶⁵ Žr. ŽMTEK, 17–02.

⁶⁶ Žr. ŽMTEK PLEN 17–02.

⁶⁷ Žr. ŽMTEK PLEN 19–01.

⁶⁸ Žr. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 preambulės 18 dalį ir 5–6 straipsnius.

⁶⁹ Reglamentas (ES) Nr. 2019/1022, priimtas 2019 m. birželio 20 d.

⁷⁰ 6 ir 17 straipsniai.

⁷¹ Reglamentas (ES) 2019/1241.

⁷² Žr. 3 straipsnio d punktą.

⁷³ Žr., pavyzdžiui, 10 straipsnio 4 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1 ir 5 dalis, 27 straipsnio 7 dalį ir 31 straipsnio 4 dalį.

⁷⁴ Reglamentas Nr. 1967/2006.

⁷⁵ Reglamentas Nr. 1343/2011.

⁷⁶ 2007 m. spalio 17 d. COM(2007) 604 final, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naikinamo poveikio turinti žvejybos praktika atviroje jūroje ir pažeidžiamų giliavandenių ekosistemų apsauga“.

⁷⁷ ŽMTEK PLEN 17–02.

⁷⁸ 2017 m. balandžio 24 d. COM(2017) 192 final, Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimas ir įvertinimas, kaip reikalaujama pagal 118 straipsnį.

⁷⁹ 2018 m. gegužės 30 d., COM(2018) 368 final.

⁸⁰ Šaltinis: BVJŽK duomenų bazė.

⁸¹ Žr. BŽP 2 straipsnio 5 dalies d punktą.

⁸² BŽP 23 straipsnis.

⁸³ Žr. BŽP 23 straipsnio 2 dalį.

⁸⁴ BŽP reglamento 2 straipsnio3 dalis.

⁸⁵ Žr. EJRŽF reglamento 1 straipsnį (Reglamentas (ES) Nr. 508/2014).

⁸⁶ EJRŽF preambulės 10 dalis.

⁸⁷ EJRŽF reglamento 6 straipsnis.

⁸⁸ EJRŽF reglamento 37–40 straipsniai, atitinkamai: „Parama išsaugojimo priemonių rengimui ir įgyvendinimui regioniniam bendradarbiavimui“, „Žvejybos poveikio jūros aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis“, „Su jūrų biologinių išteklių išsaugojimu susijusios inovacijos“ ir „Jūrų biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga bei atkūrimas ir kompensavimo tvarka vykdant tausiosios žvejybos veiklą“.

⁸⁹ „EMFF use for the protection of sensitive species“, galutinė ataskaita, 2020 m. kovo mėn.

⁹⁰ EAA, „Marine messages II„, 2020 m., p. 53.

⁹¹ Europos Audito Rūmai, Specialioji ataskaita Nr. 12/2011, „Ar ES priemonės padėjo pritaikyti žvejybos laivynų pajėgumą prie esamų žvejybos galimybių?“

⁹² EJRŽF reglamento 5 straipsnis.

⁹³ EJRŽF reglamento 11 straipsnis.

⁹⁴ Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014. COM(2018) 390 final, 2018 6 12, 13 ir 16 straipsniai.

⁹⁵ Tarybos išvados dėl Komisijos pasiūlymo dėl naujo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, 2019 m. birželio mėn.

⁹⁶ Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013.

⁹⁷ Remiantis FAO interneto svetainėje pateikiama informacija.

Tvarkaraštis

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2020 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis EAR turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote išsiaiškinti papildomas teises, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.