ESF parama siekiant kovoti su ilgalaikiu nedarbu: priemonės turi būti labiau tikslinės, pritaikytos ir stebimos

Santrauka

I Ilgalaikis nedarbas siejamas su asmenimis, nedirbančiais bent 12 mėnesių. Tokį ilgą laiką neturint oficialaus darbo atitinkamiems asmenims gali kilti sunkių pasekmių, kaip antai didesnė skurdo bei socialinės atskirties rizika, ir net sveikatos problemų. Taigi ilgalaikis nedarbas taip pat daro poveikį mūsų socialinei struktūrai. Kita vertus, ekonominiu požiūriu ilgalaikis nedarbas daro neigiamą poveikį augimui ir viešiesiems finansams.

II ES darbo rinkos politika yra nacionalinė prerogatyva: už sprendimus dėl tinkamų (ilgalaikio) nedarbo mažinimo priemonių ir jų įgyvendinimą atsako valstybės narės (kartais kartu su savo regionais). Kita vertus, valstybės narės kartu su ES rengia suderintą užimtumo strategiją, kuria visų pirma siekiama skatinti kvalifikuotą, tinkamai parengtą ir gebančią prisitaikyti darbo jėgą ir į ekonominius pokyčius reaguojančias darbo rinkas. Pagal strategijos struktūrą ES vaidmuo, be kita ko, yra skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir remti bei prireikus papildyti jų veiksmus.

III Nuo 2011 m. Komisija peržiūri valstybių narių darbo rinkos politiką Europos semestro procese. Remdamasi Komisijos analize Taryba priėmė kelias konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir paprašė atitinkamų valstybių narių imtis konkrečių priemonių kovojant su ilgalaikiu nedarbu, įskaitant individualiems poreikiams pritaikytą požiūrį. 2016 m. šiam požiūriui pritarta Tarybos rekomendacijoje dėl ilgalaikio nedarbo.

IV Europos socialinis fondas (ESF) yra pagrindinė ES finansinė priemonė valstybių narių aktyvioms darbo rinkos priemonėms remti. 2014–2020 m. keturi iš 11 teminių tikslų, nustatytų Bendrųjų nuostatų reglamente dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų, atitinka ESF, ir trys iš jų bent iš dalies aprėpė konkretų ilgalaikio nedarbo klausimą. Visų pirma, maždaug 11,4 milijardo eurų buvo skirta investavimo prioritetui „Galimybė įsidarbinti darbo ieškantiems asmenims ir neaktyviems asmenims, įskaitant ilgalaikius bedarbius, ir nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims, be kita ko, per vietos užimtumo iniciatyvas ir pasitelkiant darbo jėgos judumo paramą“. Tai vienintelis investavimo prioritetas, konkrečiai skirtas ilgalaikiams bedarbiams kartu su kitomis palankių sąlygų neturinčių darbo ieškančių asmenų ir neaktyvių asmenų grupėmis. Komisijos teigimu, šiam prioritetui tenka apie pusę visų ESF išlaidų su ilgalaikiu nedarbu susijusioms priemonėms.

V Mūsų audito metu buvo vertinama, ar 2014–2020 m. ESF finansavimas pagal galimybės įsidarbinti investavimo prioritetą buvo veiksmingas kovojant su ilgalaikiu nedarbu. Visų pirma analizavome, kokia ESF išlaidų dalis buvo skirta priemonėms, padedančioms ilgą laiką darbo ieškantiems asmenims susirasti darbą. Be to, nagrinėjome, ar įgyvendindamos galimybės įsidarbinti priemones valstybės narės taiko individualiems poreikiams pritaikytą požiūrį, kad padėtų ilgalaikiams bedarbiams patekti (grįžti) į darbo rinką. Galiausiai tikrinome, ar Komisija ėmėsi būtinų veiksmų, kad gautų pakankamai svarbių duomenų, pagal kuriuos galėtų nustatyti ESF finansavimo poveikį ilgalaikiam nedarbui.

VI Nustatėme, kad ESF priemonių dėl galimybės įsidarbinti lėšomis 2014–2020 m. buvo finansuojamos įvairios intervencinės priemonės, kuriomis pasinaudojo daugelis ilgą laiką darbo ieškančių asmenų. Tos ESF priemonės buvo daugiausia skirtos ilgalaikiams bedarbiams kaip visų bedarbių ir (arba) palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių pogrupiui. Tai atitiko šio investavimo prioriteto, kuriame nurodomi ilgalaikiai bedarbiai, bet kuris apima visus darbo ieškančius ir neaktyvius asmenis, finansavimo apimtį. Šis požiūris buvo taip pat taikomas vertinant kitus svarbius ESF investavimo prioritetus. Remdamiesi turimais duomenimis dėl galimybės įsidarbinti prioriteto, taip pat pažymėjome, kad ESF priemonių dėl galimybės įsidarbinti lėšomis remiamų ilgalaikių bedarbių dalis nebūtinai atspindi šios problemos mastą kai kuriose valstybėse narėse.

VII Iš mūsų analizės taip pat matyti, kad įgyvendinant ESF priemones 2014–2020 m. individualiems poreikiams pritaikyto požiūrio koncepcija ne visuomet buvo taikoma. Tai galėjo būti galimybė padidinti ilgą laiką darbo ieškantiems asmenims skirtų ESF priemonių veiksmingumą, nes jos galbūt ne visuomet patenkino konkrečius jų poreikius.

VIII Mūsų audite taip pat akcentuojamas dar vienas dažnas ESF stebėsenos ir vertinimo sistemos trūkumas: nėra konkrečios išlaidų kategorijos skirtingoms tikslinėms grupėms (kaip antai ilgalaikiams bedarbiams), todėl sunku ne tik nustatyti, kiek ES finansavimo skirta tokioms priemonėms, bet ir įvertinti jo rezultatus bei poveikį tikslinei grupei.

IX Dėl 2021–2027 m. programavimo laikotarpio rekomenduojame Komisijai:

• reikalauti, kad valstybės narės ESF+ lėšomis finansuojamas priemones skirtų konkrečiai ilgalaikiams bedarbiams ir jų poreikiams patenkinti ten, kur nacionalinio ar regioninio ilgalaikio nedarbo lygis vis dar aukštas;
• reikalauti, kad įgyvendindamos su galimybe įsidarbinti susijusias ESF+ priemones valstybės narės taikytų individualiems poreikiams pritaikytą požiūrį visiems ilgalaikiams bedarbiams, ir
• įvertinti su galimybe įsidarbinti susijusių priemonių veiksmingumą ilgalaikiams bedarbiams.

Įvadas

Ilgalaikis nedarbas: nuolatinė problema kai kurių valstybių narių darbo rinkose

01 ES ilgalaikis nedarbas laikomas konkrečia problema daugelį metų. Žmonės, ilgesnį laiką nedirbantys, susiduria su daugiau problemų ieškodami darbo, nes netenka motyvacijos, pasitikėjimo savimi ir įgūdžių^[1]. Be to, darbdaviai gali būti mažiau linkę samdyti asmenį, kuris ilgą laiką nedirbo^[2]. Dėl ilgų nedarbo laikotarpių kyla didesnė skurdo bei socialinės atskirties rizika ir net sveikatos problemų^[3]. Taigi ilgalaikis nedarbas taip pat daro poveikį mūsų socialinei struktūrai. Kita vertus, ekonominiu požiūriu ilgalaikis nedarbas daro neigiamą poveikį augimui ir viešiesiems finansams^[4].

02 1 langelyje apibrėžtas terminas „ilgalaikis nedarbas“. Apibrėžtis parengta remiantis Tarptautinės darbo organizacijos gairėmis ir Eurostatas ją naudoja pateikdamas ilgalaikio nedarbo duomenis ES.

03 ES ilgalaikis nedarbas paūmėjo dėl finansų ir ekonomikos krizės, įvykusios XXI amžiaus pirmojo dešimtmečio pabaigoje: 2014 m. maždaug 11 % visų darbo rinkoje aktyvių asmenų buvo bedarbiai, palyginti su maždaug 9 % 2009 m. Be to, maždaug 50 % visų bedarbių 2014 m. neturėjo darbo ilgiau nei metus, palyginti su maždaug 34 % 2009 m. Pastaruoju metu padėtis iš esmės grįžo prie prieškrizinio lygio. Remiantis naujausiais turimais metiniais duomenimis (2020 m.), 15 milijonų darbo ieškančių asmenų 27 ES valstybėse narėse ir 35 % iš jų (5,3 milijono žmonių) buvo ilgalaikiai bedarbiai (dėl padėties kiekvienoje valstybėje narėje žr. 1 diagramą, 2 diagramą ir I priedą). Tačiau dėl COVID-19 pandemijos ekonominių pasekmių padidėja rizika, kad ateinančiais metais ši mažėjimo tendencija pasisuks priešinga kryptimi.

04 Nors ekonomikai atsigaunant po finansų krizės ilgalaikio nedarbo skaičiai ES lygmeniu vidutiniškai pagerėjo, pažanga buvo netolygi ir tarp valstybių narių vis dar yra reikšmingų ilgalaikio nedarbo lygio skirtumų. Iš 2020 m. Eurostato duomenų, turimų atliekant auditą, matyti, kad septyniose valstybėse narėse^[6] skaičiai buvo didesni už 27 ES valstybių narių ilgalaikio nedarbo lygio kaip viso nedarbo lygio dalies vidurkį (35,4 %), palyginti su 10^[7] 2014 m. Tarp šių septynių valstybių narių Graikijoje ir Italijoje skaičiai atitinkamai siekė 66,5 % ir 51,5 %. Dar trijų kitų valstybių narių (Belgijos, Bulgarijos ir Slovakijos) ilgalaikio nedarbo lygiai kaip viso nedarbo lygio dalis viršijo 40 %, o Slovėnijoje ir Prancūzijoje lygis buvo didesnis nei 35 % (žr. I priedą). Ilgalaikio nedarbo lygis šiose valstybėse narėse yra vidutiniškai 13,1 procentinio punkto didesnis nei 27 ES valstybių narių lygis (palyginti su 9,2 procentinio punkto 2014 m.).

05 Regioniniu lygmeniu ilgalaikio nedarbo lygio skirtumai dar didesni. Tai matyti ilgalaikio nedarbo lygį išreiškus kaip aktyvių gyventojų skaičiaus procentinę dalį: 2019 m. maždaug trečdalio iš 27 ES valstybių narių regionų (pagal Eurostato NUTS 2 klasifikatorių) ilgalaikio nedarbo lygis viršijo 27 ES valstybių narių vidurkį (2,8 %). Ilgalaikio nedarbo lygis buvo nuo 0,3 % iki 18,4 % (žr. 1 paveikslą ir 2 paveikslą).

06 Komisija stebi ne tik ilgalaikio nedarbo duomenis, bet ir potencialių ES darbuotojų, „galinčių dirbti, bet neieškančių darbo“, įskaitant tuos, kurie „mano, jog darbo nėra“ (vadinamuosius nusivylusius darbo ieškančius asmenis), dalies pokyčius^[8]. Kadangi tokie potencialūs darbuotojai aktyviai neieško darbo, jie laikomi ne bedarbiais ir (arba) ilgalaikiais bedarbiais, o neaktyviais.

07 Remiantis Eurostato duomenimis, dėl 2008 m. finansų krizės iš darbo rinkos pasitraukė ir tapo neaktyvūs daugiau žmonių ir 2013–2014 m. žmonių, „galinčių dirbti, bet neieškančių darbo“, skaičius buvo didžiausias ir sudarė apie devynis milijonus žmonių, įskaitant daugiau nei penkis milijonus, priklausančius „manančių, jog darbo nėra“, pakategorei. Vėliau potencialių „nusivylusių“ darbo ieškančių asmenų skaičius mažėjo iki 2020 m., kuomet jis vėl padidėjo iki 3,5 milijono žmonių kartu su bendrąja „galinčių dirbti, bet darbo neieškančių“ žmonių kategorija (žr. 3 diagramą).

08 Tačiau iš šių duomenų nėra matyti, kiek žmonių, anksčiau laikytų ilgalaikiais bedarbiais, nustojo ieškoti darbo, nes „nusivylė“. Statistiniuose duomenyse jie skaičiuojami ne kaip ilgalaikiai bedarbiai, o kaip neaktyvūs, tad ilgalaikių bedarbių skaičius automatiškai sumažėja. Kyla pavojus, kad dėl to gali susidaryti klaidingas įspūdis, jog tam tikroje geografinėje vietovėje užimtumo padėtyje esama teigiamų pokyčių.

ES iniciatyvos užimtumo politikos srityje

Užimtumo politika: nacionalinė prerogatyva

09 ES darbo rinkos politika yra nacionalinė prerogatyva: už sprendimus dėl tinkamų (ilgalaikio) nedarbo mažinimo priemonių ir jų įgyvendinimą atsako valstybės narės (kartais kartu su savo regionais). Kita vertus, valstybės narės kartu su ES rengia suderintą užimtumo strategiją, kuria visų pirma siekiama skatinti kvalifikuotą, tinkamai parengtą ir gebančią prisitaikyti darbo jėgą ir į ekonominius pokyčius reaguojančias darbo rinkas. Pagal savo strateginę ir koordinavimo programą ES ne tik skatina valstybių narių bendradarbiavimą, bet taip pat remia bei prireikus papildo jų veiksmus^[9].

ES strategija „Europa 2020“

10 2010 m. Komisija pasiūlė strategiją „Europa 2020“ pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui^[10], kuria siekiama glaudžiau koordinuoti nacionalinę ir ES politiką. Vienas iš penkių pagrindinių tikslų yra susijęs su užimtumu, visų pirma 20–64 metų gyventojų užimtumo lygį iki 2020 m. siekiama padidinti nuo 69 % iki bent 75 %. Europos Vadovų Taryba šią strategiją priėmė 2010 m. kovo mėn.

11 Pagal strategiją „Europa 2020“ Komisija priėmė Naują įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkę^[11]. Joje siūloma 13 veiksmų, kuriais siekiama padėti Europos darbo rinkai geriau veikti padidinant darbo vietų lankstumą ir saugumą, skatinant investuoti į mokymą bei deramas darbo sąlygas ir lengviau kuriant darbo vietas.

12 Dar viena strategijos „Europa 2020“ sudedamoji dalis – Europos užimtumo strategija, pirmą kartą parengta 1992 m. Tai ES užimtumo politikos kertinis akmuo; tikslas – kurti daugiau geresnių darbo vietų visoje ES. Strategija įgyvendinama Europos semestro kontekste. Šios strategijos įgyvendinimą remia Tarybos Užimtumo komitetas (EMCO), kuris yra pagrindinis užimtumo ir socialinių reikalų ministrų patariamasis komitetas užimtumo srityje Užimtumo ir socialinių reikalų taryboje (EPSCO).

Europos semestro procesas

13 Europos užimtumo strategijos įgyvendinimas yra neatsiejama Europos semestro proceso, kuris yra metinis makroekonominės, biudžeto ir struktūrinės politikos koordinavimo tarp valstybių narių ciklas, dalis. Europos semestro procese valstybės narės pateikia savo nacionalines reformų programas, kurias Komisija vėliau vertina, ar jos atitinka strategiją „Europa 2020“.

14 Komisija ir Taryba išsamiau stebi užimtumo ir socialinę padėtį valstybėse narėse rengdama bendrą užimtumo ataskaitą, kurią siūlo Komisija ir po konsultavimosi ir tikslinimo priima Taryba. Šis vertinimas taip pat atsispindi Komisijos šalių ataskaitose, kuriose analizuojama valstybių narių ekonominė politika, ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose. Nuo 2010 m., kai buvo pradėtas naudoti Europos semestro dokumentų rinkinys, į jį taip pat įtraukiamos užimtumo gairės, kuriose Komisija siūlo bendrus užimtumo politikos prioritetus ir tikslus, dėl kurių turi susitarti nacionalinės vyriausybės ir kuriuos turi priimti Europos Vadovų Taryba.

15 Vykstant Europos semestro procesui ES pripažino ilgalaikio nedarbo svarbą politikos lygmeniu ir paskelbė kelias susijusias konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas. 2011–2020 m. ES paskelbė tokias rekomendacijas 15 valstybių narių, o 11 iš jų rekomendacijos buvo paskelbtos iki priimant 2014–2020 m. veiksmų programas (VP). Per VP įgyvendinimo laikotarpį (2015–2020 m.) keturios iš šių valstybių narių gavo papildomą rekomendaciją ir dar keturios ją gavo pirmą kartą nuo 2014 m.

Individualiems poreikiams pritaikytas požiūris yra itin svarbus, kad aktyvi darbo rinkos politika būtų veiksminga

16 Aktyvią darbo rinkos politiką kaip visas socialines išlaidas (išskyrus švietimą) apibrėžia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO); taip siekiama padidinti naudos gavėjų galimybes susirasti apmokamą darbą arba kitaip padidinti jų darbingumą^[12]. Komisijos teigimu, į aktyvią darbo rinkos politiką įtraukiamos keturios pagrindinės kategorijos: mokymas, pagalba ieškant darbo, įskaitant orientavimą ir konsultavimą, samdymo paskatos užimtumui privačiajame sektoriuje skatinti ir tiesioginio užimtumo programos viešajame sektoriuje^[13].

17 Veiksminga aktyvi darbo rinkos politika yra naudinga tenkinant (ilgalaikių) bedarbių poreikius ir padedant jiems patekti (grįžti) į darbo rinką. Komisijos teigimu, įvairių rūšių aktyvi darbo rinkos politika nėra vienodai sėkminga visiems bedarbiams: ji bus veiksminga tik jeigu ji bus skirta tinkamai gyventojų grupei, ją sudarys specialiai individualiems poreikiams pritaikytos priemonės ir ji bus stebima bei vertinama pagal rezultatus siekiant pritaikyti būsimas priemones^[14].

18 Taikant individualiems poreikiams pritaikytą požiūrį atsižvelgiama į konkrečias bedarbių problemas ir užtikrinama, kad paslaugos būtų pritaikytos prie jų individualių poreikių. Tai ypač svarbu ilgalaikiams bedarbiams, kuriems sunkiau sekasi patekti (grįžti) į darbo rinką. Vidutiniškai, Eurostato vertinimu, 2020 m. vidutinė tikimybė įsidarbinti ilgalaikiams bedarbiams sudaro 11 %, o trumpalaikiams bedarbiams – 25 %. Didžiausi skirtumai tarp ilgalaikių bedarbių ir trumpalaikių bedarbių buvo pastebėti Belgijoje ir Vengrijoje (daugiau nei 22 procentiniai punktai), o mažiausi – Danijoje, Kroatijoje ir Švedijoje, kur šis skaičius buvo mažesnis nei 10 procentinių punktų^[15] (žr. II priedą). Be to, nors vidutinis įsidarbinimo po trumpo nedarbo laikotarpio lygis 2013–2020 m. padidėjo (nuo 21 % iki 25 %), ilgalaikių bedarbių atveju jis išliko nepakitęs – 11 %.

19 ES pabrėžė, koks svarbus individualiems poreikiams pritaikytas požiūris, keliuose politikos dokumentuose:

• Europos socialinių teisių ramstyje, pagal kurį individualiai pritaikytas požiūris yra viena iš bedarbių teisių, kaip ir nuodugnus individualus įvertinimas per 18 mėnesių nuo jų nedarbo laikotarpio pradžios^[16];
• 2010 m., 2015 m. ir 2018 m. Tarybos užimtumo gairėse, kuriose raginama sustiprinti užimtumo paslaugas jas papildant individualiai pritaikytomis paslaugomis, prieinamomis visiems, įskaitant nuo darbo rinkos labiausiai nutolusius asmenis, ir rekomenduota individualiai aktyviai remti grįžimą į darbo rinką^[17];
• daugumoje Komisijos parengtų padėties šalyje dokumentų minimas poreikis taikyti individualiai pritaikytą požiūrį ir specialiai pritaikytas priemones.

20 2016 m. Taryba priėmė rekomendaciją dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką^[18]. Rekomendacijoje ypatingas dėmesys skiriamas individualiems poreikiams pritaikytam požiūriui (žr. 2 langelį). Nors 2019 m. Komisijos vertinimo ataskaitoje^[19] pripažįstama, kad yra labiau holistinis požiūris, kurį taikant teikiama individuali parama, ir kad mastas, kuriuo taikomas individualiems poreikiams pritaikytas požiūris, įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi. Iš duomenų matyti, kad 2019 m. grįžimo į darbą susitarimas buvo sudarytas iš viso su 78,4 % ilgalaikių bedarbių. Tačiau aprėpties lygis 2019 m. įvairiose valstybėse narėse buvo nuo 100 % iki vos 11,2 %.

Valstybių narių aktyvios darbo rinkos politikos finansavimas ES lėšomis

21 2014–2020 m. pagrindiniai ES finansavimo šaltiniai strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti buvo Europos struktūriniai ir investicijų (ESI) fondai ir, konkrečiai kalbant apie valstybių narių aktyvią darbo rinkos politiką, Europos socialinis fondas^[20] (ESF).

22 Keturi iš 11 teminių tikslų, nustatytų Bendrųjų nuostatų reglamente^[21] (BNR) dėl 2014–2020 m. ESI fondų, atitinka ESF, trys iš jų svarbūs kovojant su ilgalaikiu nedarbu:

• tvaraus ir kokybiško užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas (8 teminis tikslas);
• socialinės įtraukties skatinimas, kova su skurdu ir diskriminacija (9 teminis tikslas) ir
• investicijos į švietimą, mokymą ir profesinį mokymą siekiant lavinti įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą (10 teminis tikslas).

23 Dėl kiekvieno teminio tikslo nustatyti keli investavimo prioritetai. Penki iš šių prioritetų yra svarbūs teikiant individualią paramą ilgalaikiams bedarbiams (8i, 8ii, 9i ir 10iii) arba prisitaikant prie pokyčių viešosios užimtumo tarnybos struktūroje ir paslaugų teikimo srityje (8vii). Iš šių penkių tik 8i investavimo prioritete („Galimybė įsidarbinti darbo ieškantiems asmenims ir neaktyviems asmenims, įskaitant ilgalaikius bedarbius, ir nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims, be kita ko, per vietos užimtumo iniciatyvas ir pasitelkiant darbo jėgos judumo paramą“, toliau – galimybė įsidarbinti) konkrečiai minimi ilgalaikiai bedarbiai^[22].

24 2014–2020 m. 8 teminiam tikslui „Tvaraus ir kokybiško užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas“ buvo skirta 27,7 milijardo eurų, t. y. 26 % ESF biudžeto. Maždaug 11,4 milijardo eurų buvo skirta galimybės įsidarbinti priemonėms (8i investavimo prioritetas). Keturios valstybės narės skyrė daugiau nei po 1 milijardą eurų 8i investavimo prioritetui: Ispanija, Italija, Lenkija ir Slovakija (žr. III priedą).

25 Dauguma ESF VP aprėpia ilgalaikiam nedarbui svarbiausius teminius tikslus ir investavimo prioritetus. Visų pirma, pagal 145 iš 178 VP (81 %) skiriama lėšų 8 teminiam tikslui ir pagal 106 VP – 8i investavimo prioritetui. Be to, visos valstybės narės, išskyrus vieną, yra parengusios VP, pagal kurias skyrė lėšų 8i investavimo prioritetui.

26 ESF finansavimą galima naudoti įvairių rūšių priemonėms ir intervencinėms priemonėms, kurios gali padėti ilgalaikiams bedarbiams susirasti darbą, remti (žr. 3 langelį).

27 Su ilgalaikiu nedarbu susijusias ESF priemones ir intervencines priemones įgyvendina viešosios įstaigos (nacionalinės, regioninės ar vietos užimtumo tarnybos), nevyriausybinės organizacijos ir privačiosios bendrovės, kurias paskiria nacionalinės ar regioninės vadovaujančiosios institucijos (arba tarpinės institucijos) arba kurios atrenkamos skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus.

COVID-19 pandemijos poveikis užimtumui

28 Valstybių narių reaguojant į COVID-19 pandemiją nuo 2020 m. kovo mėn. nustatytos izoliavimo priemonės padarė didelį poveikį ekonominei veiklai ir užimtumui visose valstybėse narėse ir daugumoje ekonomikos sektorių, nors jo laipsnis buvo skirtingas. Tokiomis aplinkybėmis 2020 m. pavasarį Komisija pasiūlė imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų įveiktos pandemijos pasekmės. 2020 m. gegužės mėn. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė priemonę SURE^[23], kuria remiamas sutrumpintos darbo laiko tvarkos ir panašių darbo vietų išlaikymo priemonių naudojimas visoje ES. Iki šiol ši sistema padėjo apriboti didėjantį nedarbą, nepaisant drastiško ekonominės veiklos nuosmukio^[24]. Tačiau kyla pavojus, kad 2022 m. gruodžio mėn. nustojus taikyti šią sistemą gali išaugti nedarbo lygis ir gali nukentėti ilgalaikiai bedarbiai^[25].

29 Komisija taip pat pasiūlė, kad ESI fondai būtų naudojami lanksčiau. 2020 m. balandžio mėn. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos priimtos Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos (CRII ir CRII+). Pagal jas numatoma laikina galimybė taikyti 100 % bendrą finansavimą iš ES biudžeto ir papildomas lankstumas perkeliant įvairių fondų ir programų biudžetus. Taigi daugiau nei pusė visų valstybių narių nusprendė iš dalies pakeisti savo VP ir jose numatyti galimybę 100 % bendrai finansuoti ESF priemones ir (arba) perkelti papildomas lėšas iš kitų ESI fondų į ESF VP.

Audito apimtis ir metodas

30 Mums atliekant auditą buvo vertinama, ar 2014–2020 m. finansavimu ESF lėšomis, įgyvendinant jo galimybės įsidarbinti investavimo prioritetą, buvo tenkinami konkretūs ilgalaikių bedarbių poreikiai, siekiant jiems padėti patekti (grįžti) į darbo rinką. Tam vertinome tris konkrečius aspektus:

• analizavome, kokiu mastu ESF išlaidos buvo skiriamos priemonėms, kuriomis siekiama padėti ilgalaikiams bedarbiams patekti (grįžti) į darbo rinką;
• vertinome, ar įgyvendindamos galimybės įsidarbinti priemones valstybės narės taikė individualiems poreikiams pritaikytą požiūrį, ir
• tikrinome, ar Komisija ėmėsi būtinų veiksmų, kad gautų pakankamai svarbių duomenų, pagal kuriuos galėtų nustatyti ESF finansavimo poveikį ilgalaikiam nedarbui.

31 Mūsų analizėje daugiausia dėmesio skiriama Komisijos vaidmeniui ir pareigoms, kai buvo rengiamos ir vėliau įgyvendinamos 2014–2020 m. ESF VP. Analizavome atitinkamus dokumentus ir kalbėjomės su Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato (EMPL GD) bei Eurostato kaip duomenų teikėjo atstovais.

32 Mūsų analizė aprėpia visas valstybes nares. Be to, nuodugniau vertinome keturias valstybes nares (Airiją, Italiją, Lenkiją ir Slovakiją), nes jos susidūrė su ypatingais sunkumais dėl ilgalaikio nedarbo programos laikotarpio pradžioje arba skyrė didelę savo ESF finansavimo dalį 8i investavimo prioritetui.

33 Analizavome keturias ESF VP (po vieną kiekvienoje mūsų atrinktoje valstybėje narėje)^[26] ir vertinome, ar su ilgalaikiu nedarbu susijusiai paramai nustatyta intervencinių priemonių logika padėjo spręsti ilgalaikio nedarbo problemą. Remdamiesi reikšmingumu ir įgyvendinimo lygiu, mes taip pat peržiūrėjome po vieną tris kiekvienos VP galimybės įsidarbinti veiksmus, kad patikrintume, ar jie buvo įgyvendinti taip, kad būtų patenkinti konkretūs ilgalaikių bedarbių poreikiai ir taikomas individualiems poreikiams pritaikytas požiūris. Dėl kiekvienos iš atrinktų VP taip pat peržiūrėjome 18–24 atsitiktinai atrinktų asmenų, ilgiau nei 12 mėnesių neturėjusių darbo, bet dalyvavusių vykdant ESF finansuojamą ilgalaikiams bedarbiams skirtą priemonę, individualius atvejus. Peržiūrėjome iš viso 78 tokius individualius atvejus. Be to, kalbėjomės su atitinkamų nacionalinių institucijų (t. y. už užimtumo politiką atsakingų ministerijų, taip pat vadovaujančiųjų ir tarpinių institucijų) atstovais.

34 Audito darbą atlikome 2020 m. rugsėjo mėn.–2021 m. liepos mėn. Dėl su COVID-19 susijusių kelionių ir sveikatos apribojimų negalėjome atlikti jokių patikrų vietoje. Visi susitikimai su Komisija, nacionalinėmis institucijomis ir Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu (EUROFOUND) vyko vaizdo konferencijos būdu.

Pastabos

ESF lėšos ne visuomet buvo skiriamos konkrečiai ilgalaikiams bedarbiams

35 Išnagrinėjome, ar programavimo etape Komisija rėmė valstybes nares taip, kad ilgalaikio nedarbo klausimas atsispindėtų ESF VP struktūroje, ir ar atitinkamais atvejais galimybės įsidarbinti priemonės buvo skirtos ilgalaikiams bedarbiams. Taip pat analizavome, ar paramos įgyvendinimo būdas atitiko ilgalaikio nedarbo mastą valstybėse narėse.

Ilgalaikiai bedarbiai gavo ESF paramą įgyvendinant įvairių rūšių intervencines priemones

36 Tikimasi, kad ESF lėšomis remiami veiksmai tik papildys valstybės narės teikiamą paramą ilgalaikiams bedarbiams. Iki 2020 m. pabaigos buvo įsipareigota dėl maždaug 96 % ESF paramos, skirtos ilgalaikiams bedarbiams įgyvendinant 8i investavimo prioriteto priemones, ir 58 % jau buvo deklaruota Komisijai (žr. III priedą).

37 Komisijos duomenimis, turėtais atliekant auditą, ESF finansavimas pasiekė maždaug 1,6 milijono ilgalaikių bedarbių, t. y. 36 % iš 4,4 milijono dalyvių, kuriuos aprėpė 8i investavimo prioritetas. Keturiose valstybėse narėse (Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje) ESF parama buvo skirta daugiau nei 100 000 ilgalaikių bedarbių (žr. 1 lentelę). Tai buvo padaryta įgyvendinant įvairių rūšių intervencines priemones, susijusias su galimybe įsidarbinti, kaip antai konsultacijų ir paramos (20 %), finansinių paskatų (17 %), švietimo ir mokymo (8 %) priemones, o daugelį intervencinių priemonių sudarė kelių rūšių priemonės (30 %)^[27].

38 Keturiose mūsų atrinktose valstybėse narėse pastebėjome visų pagrindinių rūšių ESF intervencinių priemonių naudojimą, nors skirtingu laipsniu. Italijos VP daugiausia dėmesio skirta finansinėms samdymo paskatoms, o Airijos – mokymui. Lenkija paprastai siūlė kombinuotus veiksmų rinkinius, kuriuose buvo daugiausia mokymo ir profesinės praktikos priemonių. Slovakijoje buvo labiau paplitusios samdymo skatinimo ir tiesioginio darbo vietų kūrimo priemonės (žr. 4 langelį).

Daugelis ESF intervencinių priemonių buvo skirtos nedarbui apskritai, bet nebuvo skirtos konkrečiai ilgalaikiams bedarbiams

39 Prieš priimant 2014–2020 m. ESF programas 11,4 milijono asmenų buvo laikomi ilgalaikiais bedarbiais, t. y. 5,5 % aktyvių gyventojų, arba 48,3 % visų bedarbių (2013 m.) (žr. I priedą).

40 Rengdama padėties šalyje dokumentus, paskelbtus prieš 2014–2020 m. partnerystės sutartis ir VP, Komisija nagrinėjo ilgalaikio nedarbo klausimą ir diskutavo su valstybėmis narėmis dėl prioritetinių poreikių nustatymo. 19 iš 27 padėties dokumentų dėl 27 ES valstybių narių ilgalaikis nedarbas buvo nurodytas kaip konkreti problema. 17 iš tų 19 dokumentų Komisija nustatė, kad ilgalaikis nedarbas yra vienas iš finansavimo prioritetų, ir trimis atvejais ilgalaikį nedarbą įvardijo kaip pagrindinį sunkumų keliantį klausimą.

41 Kita vertus, 2014–2020 m. ESI fondų teisės aktuose^[28] nebuvo nustatytas konkrečiai su ilgalaikiu nedarbu susijęs investavimo prioritetas. ESF lėšomis buvo remiami ilgalaikiai bedarbiai, tačiau tai buvo platesnio masto tikslų dalis, todėl sunku nustatyti, kiek ES lėšų buvo skirta su ilgalaikiu nedarbu susijusioms priemonėms.

42 Iš viso pagal 145 iš 178 (arba 81 %) 2014–2020 m. ESF VP (išskyrus Jungtinę Karalystę ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos programas) finansavimas buvo skirtas 8 teminiam tikslui užimtumo srityje^[29]. Tačiau tik maždaug trečdalyje visų ESF VP 14 valstybių narių^[30] konkrečiai minima parama ilgalaikiams bedarbiams^[31]. Taip pat nustatėme, kad to negalima pasakyti apie penkias valstybes nares (Bulgariją, Latviją, Maltą, Vengriją ir Kiprą), kuriose ilgalaikio nedarbo lygis buvo didesnis nei ES vidurkis, kai 2013 m. vyko derybos dėl VP.

43 Atlikus 2019 m. tyrimą^[32] dėl rezultatų tvarumo ir veiksmingumo ESF dalyviams buvo nustatyta, kad daugiausia dėmesio paramai ilgalaikiams bedarbiams buvo skirta pagal 101 intervencinę priemonę. Kita vertus, dar 158 intervencinės priemonės galbūt aprėpė ilgalaikius bedarbius, nors nebuvo skirtos konkrečiai jiems (jos buvo labiausiai skirtos nedarbui apskritai ir tik galėjo apimti ilgalaikius bedarbius).

44 Mums atlikus prie 8i investavimo prioriteto išvardytų veiksmų analizę dėl keturių atrinktų VP patvirtinta, kad, nors buvo atvejų, kai ilgalaikiai bedarbiai buvo vienintelė intervencinių priemonių tikslinė grupė, pagal VP ilgalaikiai bedarbiai buvo paprastai įtraukiami tik kaip visų bedarbių ir (arba) palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių pogrupis.

Kai kurios iš mūsų išnagrinėtų ESF priemonių buvo susijusios su „grietinėlės nugriebimo“ efektu

45 Jeigu darbo rinkos veiksmai nėra skirti kam nors konkrečiai, kyla pavojus, kad pirmenybė bus teikiama didesnę įsidarbinimo tikimybę turintiems asmenims, o ne tiems, kurie yra labiausiai nutolę nuo darbo rinkos, kaip antai ilgalaikiams bedarbiams (vadinamasis grietinėlės nugriebimo efektas). Pavyzdžiui, viename Komisijos tyrime konstatuojama, kad taikant požiūrį „pirmiausia darbas“ „paslaugų teikėjai gali bandyti sutelkti dėmesį į tuos, kurių tikimybė susirasti darbą yra didžiausia“^[33]. Dar viename Komisijos tyrime^[34] valstybinėms užimtumo tarnyboms patariama iš anksto atrinkti dalyvius, siekiant išvengti grietinėlės nugriebimo efekto. Tai dar kartą patvirtina, kad ESF intervencines priemones nuo pat pradžių reikia skirti konkrečiai ilgalaikiams bedarbiams.

46 Mūsų analizė taip pat atskleidė grietinėlės nugriebimo efekto riziką kai kuriose iš ESF VP, kurias nagrinėjome atlikdami šį auditą: pavyzdžiui, Lenkijoje mūsų atrinktos VP vertinime^[35] pažymima, kad tarp remiamų dalyvių buvo per daug 30–39 metų asmenų, kurie ir taip turi didesnę tikimybę susirasti darbą nei kitos amžiaus kategorijos; Italijoje kilo pavojus, kad naudojimosi samdymo paskatomis kriterijais nebuvo pakankamai sumažinama grietinėlės nugriebimo efekto galimybė, nes darbdaviai galėjo pasirinkti bet kokį jauną darbuotoją, nepriklausomai nuo jo įsidarbinimo perspektyvų. Dėl COVID-19 pandemijos gali padidėti trumpalaikių bedarbių skaičius. Kadangi juos pasiekti lengviau nei ilgalaikius bedarbius, grietinėlės nugriebimo efekto rizika gali paūmėti, jeigu nebus priemonių, konkrečiai skirtų ilgalaikiams bedarbiams.

ESF lėšomis finansuojamos galimybės įsidarbinti priemonės ne visuomet atspindėjo ilgalaikį nedarbo mastą keliose valstybėse narėse

47 Kaip nustatyta 37 dalyje, ESF galimybės įsidarbinti priemonėmis buvo paremta 1,6 milijono ilgalaikių bedarbių. Tačiau pažymėjome, kad taikant ESF galimybės įsidarbinti priemones ilgalaikiams bedarbiams, kurie buvo remiami keliose valstybėse narėse, buvo atstovaujama nepakankamai, palyginti su tų valstybių narių ilgalaikio nedarbo lygiu.

48 ES lygmeniu ilgalaikiai bedarbiai sudaro 38 % visų nedirbančių asmenų, gaunančių paramą pagal ESF 8i investavimo prioritetą dėl galimybės įsidarbinti. Taip pat analizavome ESF lėšomis remiamų ilgalaikių bedarbių procentinę dalį ir visus ESF lėšomis remiamus bedarbius dalyvius kiekvienoje iš 27 ES valstybių narių remdamiesi duomenimis, pateiktais jų 2019 m. metinėse įgyvendinimo ataskaitose. Palyginome šį skaičių su nacionaliniu ilgalaikio nedarbo vidurkiu kaip viso nedarbo lygio dalimi 2014–2019 m. Iš šios analizės matyti 15 valstybių narių skirtumai: tai ypač pasakytina apie Rumuniją, Portugaliją, Vengriją, Prancūziją, Maltą ir Latviją, kuriose skirtumas sudaro daugiau nei 20 procentinių punktų (žr. 1 lentelę).

49 Mūsų neseniai paskelbtoje ataskaitoje dėl veiksmingumo taip pat akcentuojama, kad taikant ESF užimtumo priemones nepakankamai atstovaujama dalyvaujantiems ilgalaikiams bedarbiams: visų pirma, matyti, kad visuose ESF užimtumo veiksmuose daugiausia dalyvavo darbo rinkoje aktyvūs arba esantys bedarbiais, tačiau jai artimesni asmenys, o asmenis, labiau nutolusius nuo darbo rinkos, buvo sunkiau pasiekti (bedarbiai – 40 %, dirbantieji – 26 %, ilgalaikiai bedarbiai – 22 %, neaktyvūs asmenys – 12 %)^[36].

50 Nors ilgalaikiai bedarbiai buvo remiami pagal visas keturias atrinktas VP, nustatėme, kad kai kurie iš pradžių suplanuoti veiksmai, skirti konkrečiai jiems, buvo įgyvendinti juos remiant ne ESF lėšomis arba aprėpiant didesnę grupę. Taip buvo Airijoje ir Italijoje. Airijoje, nors VP iš pradžių buvo numatytas veiksmas, tiesiogiai skirtas ilgalaikiams bedarbiams, jis galiausiai buvo išbrauktas iš VP ir jį finansavo valstybė narė. Italijoje, nepaisant to, kad tai buvo numatyta VP, užimtumo paskatos nebuvo skirtos konkrečiai ilgalaikiams bedarbiams, nes jomis galėjo naudotis ir kitų kategorijų bedarbiai ir jos taip pat apėmė terminuotų darbo sutarčių pakeitimą nuolatinėmis. Be to, suplanuotos mokymo priemonės nebuvo įgyvendintos, išskyrus priemones, kurios buvo vykdomos imantis sisteminių veiksmų, neskirtų pavieniams ilgalaikiams bedarbiams.

51 Slovakijoje VP lygmeniu nustatyti veiksmai taip pat buvo skirti apskritai bedarbiams. Be to, keturi iš 27 nacionalinių projektų, kurie buvo įgyvendinti pagal 8i investavimo prioritetą, buvo skirti išimtinai ilgalaikiams bedarbiams. 5 langelyje pateikti du pavyzdžiai.

Ryšį tarp ESF galimybės įsidarbinti paramos ir individualiems poreikiams pritaikyto požiūrio pavyko nustatyti ne visais atvejais

52 Be ESF lėšų, skiriamų konkrečiai ilgalaikiam nedarbui, peržiūrėjome, ar ESF parama galimybei įsidarbinti buvo skiriama taikant individualiems poreikiams pritaikytą požiūrį, kad būtų patenkinti ilgalaikių bedarbių poreikiai (žr. 16–20 dalis).

53 2014–2020 m. ex ante sąlygos buvo būdas užtikrinti, kad valstybių narių sistemos atitiktų veiksmingo ir efektyvaus ES lėšų panaudojimo reikalavimus. Valstybės narės pačios įvertino, kaip jos laikosi iš anksto apibrėžtų kriterijų ir tai partnerystės sutarties ir VP priėmimo etapuose turėjo patikrinti Komisija. 8.1 ex ante sąlyga („Aktyvi darbo rinkos politika rengiama ir įgyvendinama atsižvelgiant į Užimtumo gaires“), susijusi su 8i investavimo prioritetu, apėmė kriterijų, susijusį su valstybinių užimtumo tarnybų gebėjimu taikyti individualiai pritaikytą požiūrį. Be to, 2015 m. Komisija pažymėjo, kad „individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų apribojimai yra pagrindinė neveiksmingo aktyvumo skatinimo modelio priežastis“ ir „veiksmingame aktyvumo skatinimo modelyje siūlomos individualiems poreikiams pritaikytos paslaugos darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams ir siūloma specialiai pritaikyta aktyvi darbo rinkos politika“^[37].

54 Kalbant apie keturias į mūsų imtį įtrauktas VP, valstybės narės ir Komisija 8.1 ex ante sąlygą įvertino kaip įvykdytą. Šis vertinimas buvo atliktas tik programavimo laikotarpio pradžioje, nes pagal teisinį pagrindą Komisija nebuvo įpareigota vertinti, ar įgyvendinant VP sąlyga ir toliau buvo tenkinama^[38]. Tačiau nustatėme, kad paskesnėse šalių ataskaitose dėl dviejų atrinktų VP (Airijos ir Slovakijos) Komisija konstatavo, jog valstybinių užimtumo tarnybų pajėgumai buvo nepakankami, kad būtų galima teikti individualiai pritaikytas paslaugas^[39].

55 Galbūt Airijos, Italijos ir Slovakijos valstybinės užimtumo tarnybos taikė individualiems poreikiams pritaikytą požiūrį ilgalaikiais bedarbiais užsiregistravusiems asmenims. Tačiau jos nepateikė šios informacijos ESF veiksmus įgyvendinančioms įstaigoms, o tos įstaigos konkrečiai neprašė pateikti tokią informaciją.

56 Lenkijoje individualiems poreikiams pritaikyta parama turi būti užtikrinama dėl visų veiksmų, įgyvendinamų pagal ESF VP (žr. 6 langelį).

572016 m. Taryba paskelbė rekomendaciją, kuria ragino taikyti individualiems poreikiams pritaikytą požiūrį, siekiant padėti ilgalaikiams bedarbiams patekti (grįžti) į darbo rinką (žr. 20 dalį). Nustatėme, kad nė viena iš mūsų patikrintų VP, išskyrus Slovakiją, nebuvo pakeista ar papildyta susijusiu veiksmų planu atsižvelgiant į šią rekomendaciją. 2019 m. Komisijos tyrime nurodyta, kad vadovaujančiosios institucijos ir tarpinės institucijos, atrodo, net ne visada žinojo apie rekomendaciją^[40].

58 Tarybos Užimtumo komitetas (EMCO) stebi Tarybos rekomendacijos įgyvendinimą remdamasis rodiklių sistema. Ši stebėsena vykdoma atskirai nuo ESF. Kalbant apie individualiems poreikiams pritaikyto požiūrio taikymą, dauguma valstybių narių pranešė, kad COVID-19 pandemija dėl paslaugų teikimo ir prieinamumo apribojimo padarė neigiamą poveikį valstybinių užimtumo tarnybų gebėjimui rengti individualiems poreikiams pritaikytas konsultacijas arba profiliavimą.

Naujos 2021–2027 m. ESF+ priemonės

59 2021–2027 m. BNR^[41] numatyti keli žingsniai į priekį, kaip antai reikiamos sąlygos, kuriomis pakeičiamos ex ante sąlygos. ESF+ konkretaus galimybės įsidarbinti tikslo atveju reikiamos sąlygos „Aktyvios darbo rinkos politikos strateginė politikos programa“ kriterijai apima darbo ieškančių asmenų profiliavimo ir jų poreikių vertinimo priemones.

60 Naujas 2021–2027 m programavimo laikotarpio aspektas – valstybės narės turės užtikrinti, kad naujai nustatytos reikiamos sąlygos būtų tenkinamos ir taikomos per visą programos laikotarpį, ir informuoti Komisiją apie visus pakeitimus^[42]. Jeigu reikiama sąlyga nebetenkinama, Komisija išlaidų neatlygina.

61 Be to, 2014–2020 m. tarp ex ante sąlygų turinio ir atrinktų veiksmų tinkamumo finansuoti ryšio nebuvo. 2021–2027 m. tai pasikeitė: dabar vadovaujančiosios institucijos privalo užtikrinti, kad „atrinkti veiksmai, patenkantys į reikiamos sąlygos taikymo sritį, derėtų su atitinkamomis strategijomis ir planavimo dokumentais, kurie parengti siekiant įvykdyti tą reikiamą sąlygą“^[43].

Vien ESF stebėsenos sistemos nepakanka, kad būtų galima visiškai įvertinti priemonių poveikį ilgalaikiams bedarbiams

62 Komisija stebi VP įgyvendinimą susitikdama su vadovaujančiosiomis institucijomis bei paskirtais stebėsenos komitetais, rengdama metinius peržiūros posėdžius ir vertindama regioninių ir nacionalinių vadovaujančiųjų institucijų teikiamas metines įgyvendinimo ataskaitas. Tai apima finansinių duomenų, rodiklių ir tarpinių tikslų duomenų teikimą. Komisija svarsto šias ataskaitas ir pateikia savo pastabas valstybėms narėms. Įvertinome, ar taikant stebėsenos sistemą galima įvertinti ESF galimybės įsidarbinti priemonių rezultatų veiksmingumą ilgalaikiams bedarbiams.

Dėl 2014–2020 m. ESF stebėsenos sistemos trūkumų ribojamas Komisijos gebėjimas susidaryti išsamų rezultatų vaizdą

63 2014–2020 m. programavimo laikotarpio stebėsenos sistemoje nustatyti bendri produkto ir rezultato rodikliai, pagal kuriuos vertinamas VP numatytų investavimo prioritetų įgyvendinimas, konkretūs tikslai ir veiksmai^[44]. Dėl ilgalaikio nedarbo buvo du produkto rodikliai:

• bendras produkto rodiklis „CO01 – bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius“, kuris apėmė ir bedarbius apskritai, ir ilgalaikių bedarbių pogrupį;
• bendras produkto rodiklis „CO02 – ilgalaikiai bedarbiai“, tiesiogiai susijęs su ilgalaikiais bedarbiais. Pagal šį rodiklį pateikti duomenys buvo duomenų, pateiktų pagal bendrą rodiklį CO01, poaibis.

Stebėsenos sistemoje nebuvo jokio bendro rezultato rodiklio, konkrečiai susijusio su ilgalaikiu nedarbu.

64 Valstybės narės turėjo kasmet teikti duomenis dėl visų bendrų rodiklių, bet neprivalėjo nustatyti jų visų siektinas reikšmes ( CO02 siektinos reikšmės buvo nustatytos tik 27 ESF VP iš 178). Valstybės narės galėjo nustatyti su konkrečia programa susijusius rodiklius, jeigu tokiais rodikliais galima geriau įvertinti numatytų investicijų laimėjimus.

65 Nustatėme kelis stebėsenos sistemos trūkumus, dėl kurių Komisija galbūt negalėjo susidaryti išsamaus vaizdo apie ESF intervencinių priemonių laimėjimus teikiant su ilgalaikiu nedarbu susijusią paramą.

66 106 ESF VP (išskyrus Jungtinės Karalystės programas), pagal kurias buvo skirtas finansavimas 8i investavimo prioritetui, nustatyta iš viso 357 atskiri produkto ir rezultato rodikliai. Tačiau beveik visi jie (328) buvo susiję su konkrečia programa ir apibendrintos informacijos apie tai, kiek su konkrečia programa susijusių rodiklių yra susiję su ilgalaikiu nedarbu, nėra. Kalbant apie atrinktas VP, konkrečių programų rezultato rodikliai, susiję su ilgalaikiais bedarbiais, buvo nustatyti dviejose iš keturių mūsų vertintų valstybių narių (Airijoje ir Italijoje).

67 Be to, valstybėse narėse ilgalaikio nedarbo apibrėžtis (ESF stebėsenos tikslais) ne visada vartojama vienodai. Italijoje dalyviai laikomi ilgalaikiais bedarbiais, jeigu uždirba mažiau nei maždaug 8 000 eurų per metus. Airijoje darbo ieškantiems asmenims skiriamą pagalbą gaunantys asmenys pagal nacionalines taisykles gali būti visiškai nedirbantys arba gali dirbti iki trijų dienų per savaitę. Dėl skirtingų ilgalaikio nedarbo apibrėžčių apžvalga remiantis su ilgalaikiu nedarbu susijusiu bendru produkto rodikliu neišvengiamai nėra pakankamai tiksli, siekiant nustatyti, kiek įgyvendinant ESF ilgalaikių bedarbių iš tikrųjų pasiekta ES lygmeniu.

68 ESF reglamente nebuvo bendro rezultato rodiklio, konkrečiai skirto ilgalaikiams bedarbiams. Valstybės narės pateikia informaciją apie ilgalaikių bedarbių atžvilgiu įgyvendintus rezultatus siekiant tikslo pagal konkrečios programos su ilgalaikiais bedarbiais susijusius rezultato rodiklius, jei tokie rodikliai buvo nustatyti. Suprantama, šie rodikliai įvairiose VP yra skirtingi. Be to, valstybės narės gali taikyti skirtingus metodus – jos gali apibrėžti siektinas reikšmes kaip santykį arba kaip absoliutų dalyvių skaičių.

69 Komisijos tyrimuose jau buvo paminėti sunkumai prasmingai apibendrinant duomenis ir akcentuoti konkretūs nacionalinių / VP stebėsenos sistemų trūkumai, dėl kurių kilo su informacijos savalaikiškumu ir tinkamu duomenų pateikimu susijusių problemų^[45]. Pavyzdžiui, produkto rodikliai buvo pateikti tais metais, kai dalyviai pradėjo dalyvauti vykdant veiksmą^[46]. Dalyviai, kurie nedalyvavo veiksme iki pabaigos (pvz., nebaigė mokymo), vis tiek įtraukiami į šį rodiklį, nes ESF jau patyrė išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurių veiksmų nebaigė daug dalyvių (pvz., Lenkijos VP atveju), vadovaujantis vien dalyvių skaičiumi neįmanoma nustatyti, kiek dalyvių paliko programą ir kiek dalyvių sėkmingai ją baigė, tad susidaro netikslus vaizdas.

70 Analizavome 8i investavimo prioriteto rodiklius pagal keturias atrinktas VP. Airijos ir Italijos VP naudojami ir bendri produkto rodikliai, ir konkretūs rezultato rodikliai. Slovakijos ir Lenkijos VP atveju nustatėme, kad, nors ilgalaikiams bedarbiams buvo skirtas bendras produkto rodiklis (CO02) ir jie sudarė daugiau nei pusę visų dalyvių pagal 8i investavimo prioritetą (t. y. 70 % pagal Slovakijos VP ir daugiau nei 50 % pagal Lenkijos VP), atitinkamiems laimėjimams vertinti nebuvo nustatyta su konkrečia programa susijusių rezultato rodiklių. Absoliučiais skaičiais tai sietina su 172 445 dalyvaujančiais ilgalaikiais bedarbiais Slovakijoje ir 27 395 – pagal atrinktą Lenkijos VP.

71 Kalbant apie 2021–2027 m. laikotarpį, teisės aktuose vis dar nėra konkrečiai kalbama apie ilgalaikius bedarbius ir nėra bendro su ilgalaikiu nedarbu susijusio rezultato rodiklio. 2021–2027 m. teisės aktų rinkinyje^[47] nustatytas konkretus tikslas „Suteikti daugiau galimybių įsidarbinti ir pasinaudoti aktyvumo skatinimo priemonėmis visiems darbo ieškantiems asmenims, visų pirma jaunimui, ypač įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, ilgalaikiams bedarbiams ir darbo rinkoje palankių sąlygų neturinčioms grupėms, taip pat ekonomiškai neaktyviems žmonėms, be to, propaguojant savarankišką veiklą ir socialinę ekonomiką“, įtrauktas į bendresnį politikos tikslą „Socialiai atsakingesnė ir įtraukesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį“.

Mažai ESF paramos ilgalaikiams bedarbiams vertinimų

72 Komisija ne tik vykdo reguliarią ESF stebėseną remdamasi metinėmis įgyvendinimo ataskaitomis, bet ir gali atlikti konkrečius vertinimus, kad įvertintų su ESF parama pasiektus rezultatus. Laiku atliekant išsamius vertinimus lengviau pritaikyti įgytą patirtį likusiam dabartiniam programos laikotarpiui arba būsimiems programos laikotarpiams ir skleisti potencialiai gerą patirtį.

73 2014–2020 m. Komisija paskelbė du tyrimus, kuriuose buvo paminėtas ilgalaikis nedarbas^[48].

74 Tyrimuose pažymima, kad vadovaujančiosios institucijos atlieka labai mažai ESF paramos ilgalaikiams bedarbiams vertinimų: iš visų 205 vertinimų, paskelbtų 2017 m., su tokia parama konkrečiai susiję buvo tik šeši. Per laikotarpį iki šio audito padėtis iš esmės nepagerėjo: Komisijos duomenimis, su ilgalaikiu nedarbu susiję klausimai nagrinėjami aštuoniuose vertinimuose. Be to, abiejuose tyrimuose patvirtinama, kad ESF stebėsenos informacijos naudojimas vertinimo tikslais buvo ribotas.

75 Atsižvelgiant į tokią padėtį, vertinti ESF galimybės įsidarbinti priemonių veiksmingumą ilgalaikiams bedarbiams vis dar sunku. Šiuo metu neįmanoma patikrinti, kiek ES priemonėmis prisidėta prie ilgalaikio nedarbo lygių kitimo; tie lygiai valstybėse narėse, įskaitant pagrindinius ESF paramos gavėjus, labai skiriasi (žr. I priedą). Tai byloja apie poreikį geriau suprasti, ar ESF yra veiksmingas.

Išvados ir rekomendacijos

76 2014–2020 m. Europos socialinio fondo (ESF) galimybės įsidarbinti priemonėmis pasinaudojo daug ilgą laiką darbą ieškančių asmenų ir tai buvo įvairių rūšių intervencinės priemonės, nors jos nebuvo skirtos būtent jiems. Kadangi investavimo prioritetai buvo labiau pritaikyti politikos sritims, o ne tikslinėms grupėms, nebuvo atskiro investavimo prioriteto ir su ilgalaikiais bedarbiais paprastai buvo dirbama kaip su didesnės visų bedarbių grupės dalimi. Be to, priemonės ne visuomet atitiko ilgalaikio nedarbo lygį valstybėse narėse (žr. 35–51 dalis).

77 ESF priemonės paprastai buvo įgyvendinamos nesilaikant individualiems poreikiams pritaikyto požiūrio. Nors pagal savo nacionalinę aktyvią darbo rinkos politiką valstybinės užimtumo tarnybos pavieniams ilgalaikiams bedarbiams galbūt taikė jų individualiems poreikiams pritaikytą požiūrį, dokumentai, kuriuose pateikiama informacija, nebuvo pateikti ESF veiksmus įgyvendinančioms įstaigoms ir tos įstaigos konkrečiai neprašė jų pateikti. Be to, Tarybos rekomendacija įsigaliojo po to, kai buvo priimtos veiksmų programos, ir dauguma veiksmų programų nebuvo atitinkamai iš dalies pakeista. Nors pritaikyto požiūrio laikymasis nebuvo būtina ESF paramos sąlyga, jo nesilaikant gali sumažėti ESF lėšomis remiamų intervencinių priemonių, kuriomis siekiama patenkinti konkrečius ilgalaikių bedarbių poreikius, pridėtinė vertė (žr. 52–61 dalis).

78 Nustatėme kelis 2014–2020 m. ESF stebėsenos ir vertinimo sistemos trūkumus, dėl kurių Komisija galbūt negalėjo susidaryti išsamaus vaizdo apie ESF intervencinių priemonių veiksmingumą teikiant su ilgalaikiu nedarbu susijusią paramą. Visų pirma, nėra su ilgalaikiu nedarbu susijusio bendro rezultato rodiklio, o nustatant siektinas reikšmes ne visuomet naudojamas su ilgalaikiu nedarbu susijęs bendras produkto rodiklis. Dėl to sunku stebėti ESF rezultatus, susijusius su ilgalaikiais bedarbiais. Be to, yra mažai su ilgalaikiu nedarbu susijusių vertinimų (žr. 62–75 dalis).

79 COVID-19 pandemija galbūt padarė neigimą poveikį ilgalaikių bedarbių skaičiui ir padėčiai. Tokiomis aplinkybėmis norėtume pateikti toliau išdėstytas tris rekomendacijas: jos visos susijusios su nauju 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu ir jomis siekiama patobulinti programavimą siekiant geriau padėti ilgalaikiams bedarbiams ES.

1 rekomendacija. Skirti ESF galimybės įsidarbinti paramą ilgalaikiams bedarbiams ten, kur ilgalaikio nedarbo lygis yra didelis

2021–2027 m. programavimo laikotarpiu Komisija turėtų reikalauti, kad valstybės narės skirtų ESF+ priemones konkrečiai ilgalaikiams bedarbiams ir jų poreikiams ten, kur nacionalinio ar regioninio ilgalaikio nedarbo lygis vis dar aukštas.

Terminas: priimant (arba iš dalies keičiant) 2021–2027 m. ESF+ programas.

2 rekomendacija. Susieti ESF galimybės įsidarbinti priemonių paramą su individualiems ilgalaikių bedarbių poreikiams pritaikytu požiūriu

Komisija turėtų reikalauti, kad valstybės narės taikytų individualiems poreikiams pritaikytą požiūrį visiems ilgalaikiams bedarbiams, kai įgyvendinamos naujojo ESF+ lėšomis finansuojamos galimybės įsidarbinti priemonės, atsižvelgdamos į darbo ieškančių asmenų profilius ir jų poreikių įvertinimą.

Terminas: priimant (arba iš dalies keičiant) 2021–2027 m. ESF+ programas.

3 rekomendacija. Įvertinti su ilgalaikiu nedarbu susijusius rezultatus, pasiektus ESF lėšomis remiant galimybę įsidarbinti

Atlikdama 2014–2020 m. laikotarpio ex post vertinimą ir naujojo 2021–2027 m. laikotarpio vidurio vertinimą Komisija turėtų įvertinti su galimybe įsidarbinti susijusių priemonių veiksmingumą ilgalaikiams bedarbiams. Pagal šių vertinimų rezultatus reikėtų imtis savo kompetencijai priklausančių atsakomųjų veiksmų (pavyzdžiui, iš dalies pakeistas programas po 2025 m. įvertinti pagal poreikį atsižvelgiant į vertinimų rezultatus) ir skleisti gerąją patirtį tarp nacionalinių ir regioninių institucijų, atsakingų už galimybės įsidarbinti priemonių įgyvendinimą valstybėse narėse, ir jų viduje.

Terminas: iki 2025 m. pirmojo ketvirčio, ruošiantis atlikti ex post ir laikotarpio vidurio vertinimus.

Šią ataskaitą priėmė II kolegija, kuriai vadovauja Audito Rūmų narė Iliana Ivanova, Liuksemburge 2021 m. spalio 28 d.

Priedai

I priedas. Ilgalaikių bedarbių skaičius, ilgalaikių bedarbių dalis ir ilgalaikio nedarbo lygis ES, 2009–2020 m.

II priedas. Įsidarbinimo lygiai

III priedas. ESF lėšos, skiriamos 8i investavimo prioritetui, ir įgyvendinimo lygis

Akronimai ir santrumpos

ALMP: aktyvi darbo rinkos politika

BNR: Bendrųjų nuostatų reglamentas

CO: bendras produkto rodiklis

EBPO: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

EMCO: Užimtumo komitetas

ESF: Europos socialinis fondas

ESF+: „Europos socialinis fondas +“

ETB: Švietimo ir mokymo valdyba

LTU: ilgalaikis nedarbas

LTUs: ilgalaikiai bedarbiai

NUTS 2: Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra

STUs: trumpalaikiai bedarbiai

SURE: Europos laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti

Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD: Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas

VP: veiksmų programa

Žodynėlis

EUROFOUND: ES agentūra, kurios užduotis – teikti informaciją, rekomendacijas ir ekspertines žinias ES socialinės politikos srityje remiantis lyginamąja informacija, moksliniais tyrimais ir analize

Europos semestras: ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavo ciklas ES. Tai Europos Sąjungos ekonomikos valdymo sistemos dalis, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas šešių mėnesių laikotarpiui nuo kiekvienų metų pradžios; todėl vadinama „semestru“. Europos semestro metu valstybės narės derina savo biudžeto ir ekonominę politiką su ES lygmeniu sutartais tikslais ir taisyklėmis

Europos socialinis fondas (ESF): jo tikslas – stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje, gerinant užimtumo ir įsidarbinimo galimybes, šiuo tikslu daugiausia taikant mokymo priemones, ir taip skatinant aukštą užimtumo lygį ir gausesnių bei geresnių darbo vietų kūrimą

Ex ante sąlygos: sąlygos, grindžiamos BNR nustatytais iš anksto apibrėžtais kriterijais, laikomais būtinosiomis sąlygomis, kad visų ESI fondų ES finansavimas būtų naudojamas efektyviai ir veiksmingai. Rengdamos 2014–2020 m. programos laikotarpio ERPF, SF ir ESF VP valstybės narės turėjo įvertinti, ar šios sąlygos įvykdytos. Jeigu ne, reikėjo parengti veiksmų planus, kuriais siekta užtikrinti, kad sąlygos būtų įvykdytos iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Galintys dirbti, bet darbo neieškantys: remiantis Eurostato apibrėžtimi, „galintys dirbti, bet darbo neieškantys“ asmenys – „15–74 metų asmenys, kurie nėra įdarbinti ir nėra bedarbiai, norintys dirbti, galintys dirbti per kitas dvi savaites, bet darbo neieškantys“. Šis rodiklis apima darbo neturinčius asmenis, kurie negali būti užregistruoti kaip bedarbiai, nes aktyviai darbo neieško. Į jį įtraukiami nusivylę darbo ieškantys asmenys ir asmenys, kurie negali ieškoti darbo dėl asmeninių ar šeimos aplinkybių.

Grietinėlės nugriebimo efektas: aktyvios darbo rinkos politikos veiksmingumui gali pakenkti grietinėlės nugriebimo efektas, kai dalyvauti atrenkami tik aukštą įsidarbinimo tikimybę turintys darbuotojai. Tai ypač pasakytina apie atvejus, kai darbuotojus pagal aktyvią darbo rinkos politiką paskiria už bylą atsakingi darbuotojai, kurie yra suinteresuoti, kad jų klientų pakartotinio įsidarbinimo lygis būtų aukštas

Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos: Europos Komisijos kiekvienai šaliai rengiami dokumentai, kuriuose analizuojama šalies ekonominė padėtis ir pateikiama rekomendacijų dėl priemonių, kurias šalis turi priimti per 12–18 mėnesių

Pasidalijamasis valdymas: ES biudžeto vykdymo metodas, kai Komisija, išlaikydama galutinę atsakomybę, biudžeto vykdymo užduotis perduoda valstybėms narėms

Produkto rodikliai: reikšmės, naudojamos siekiant įvertinti remiamų veiksmų išdirbius arba veiksmų programos lygmens išdirbius

Rezultato rodikliai: reikšmės, kurios naudojamos siekiant įvertinti projektų, kuriems skirta parama, rezultatus arba rezultatus, pasiektus veiksmų programos lygmeniu

Sanglaudos politika: viena iš didžiausių politikos sričių, kuriai skiriamos ES biudžeto lėšos. Jos tikslas – sumažinti įvairių regionų išsivystymo lygio atotrūkį, restruktūrizuoti nuosmukį patiriančias pramonės sritis, diversifikuoti kaimo vietoves ir skatinti tarpvalstybinį, daugiašalį ir regioninį bendradarbiavimą. Ji finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo (SF)

Stebėsenos komitetas: komitetas, kuris stebi, kaip įgyvendinama veiksmų programa. Jį sudaro „atitinkamų valstybių narių valdžios institucijų atstovai“ (pavyzdžiui, valdymo, sertifikavimo ir audito institucijų, vykdomųjų įstaigų, darbdavių arba darbuotojų organizacijų ir pilietinės visuomenės atstovai). Komisija taip pat atlieka stebėtojos vaidmenį

Strategija „Europa 2020“: ES augimo strategija, parengta siekiant atsigauti nuo krizės per ateinančius 10 metų, padalyta į penkis pagrindinius tikslus, susijusius su užimtumu, moksliniais tyrimais ir plėtra, klimatu / energetika, švietimu ir socialinės įtraukties bei skurdo mažinimu

Tarybos rekomendacija: netiesioginio poveikio priemonė, kuria siekiama rengti teisės aktus valstybėse narėse. Rekomendacijos skiriasi nuo reglamentų, direktyvų ir sprendimų tuo, kad jos nėra privalomos valstybėms narėms. Nors jos neturi teisinės galios, jos turi politinį svorį

Užimtumo komitetas (EMCO): Tarybos pagrindinis patariamasis komitetas Užimtumo ir socialinių reikalų tarybai užimtumo srityje

Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT): nacionalinės organizacijos, atsakingos už aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimą ir teikiančios kokybiškas viešojo intereso užimtumo paslaugas. Jos gali būti įsteigtos prie atitinkamų ministerijų, viešųjų įstaigų arba bendrovių, kurioms taikoma viešoji teisė

Veiksmų programa (VP): pagrindinė ES finansuojamų sanglaudos projektų įgyvendinimo nustatytu laikotarpiu sistema, atspindinti prioritetus ir tikslus, nustatytus partnerystės sutartyse tarp Komisijos ir atskirų valstybių narių. Pagal VP vykdomais projektais turi būti prisidedama siekiant tam tikrų ES lygmeniu nustatytų VP prioritetinės krypties tikslų. Veiksmų programai finansavimas gali būti skiriamas iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo (SF) ir (arba) Europos socialinio fondo (ESF). Valstybė narė parengia VP ir Komisija turi ją patvirtinti prieš bet kokius mokėjimus iš ES biudžeto. VP gali būti keičiamos jų programavimo laikotarpiu tik jei abi šalys dėl to susitaria

Komisijos atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=60158

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=60158

Audito grupė

Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiami jų auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatai. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Iliana Ivanova vadovaujama audito kolegija II Investicijos sanglaudai, augimui ir įtraukčiai. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Lazaros S. Lazarou, jam padėjo generalinio sekretoriaus kabineto vadovas Johan Adriaan Lok ir kabineto atašė Agathoclis Argyrou, pagrindinis vadybininkas Pietro Puricella, užduoties vadovas Fernando Pascual Gil, užduoties vadovo pavaduotoja Aleksandra Klis‑Lemieszonek ir auditorės Marjeta Leskovar, Marija Grgurić, Zuzana Gullova ir Petra Karkosova. Lingvistinę pagalbą teikė Mark Smith, Miłosz Aponowicz, Tomasz Surdykowski ir Paola Magnanelli.

Galinės išnašos

^[1] Europos Komisija, „The feasibility of developing a methodology for measuring the distance travelled and soft outcomes for long-term unemployed people participating in Active Labour Market Programmes“, galutinė ataskaita, 2019 m.

^[2] Bertelsmann Stiftung, „Long-term Unemployment in the EU: Trends and Policies“, 2016 m.

^[3] 2016 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendacija dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką (2016/C 67/01).

^[4] Europos Komisija, „The feasibility of developing a methodology for measuring the distance travelled and soft outcomes for long-term unemployed people participating in Active Labour Market Programmes“, galutinė ataskaita, 2019 m.

^[5] Eurostato terminų žodynėlis.

^[6] Belgija, Bulgarija, Graikija, Prancūzija, Italija, Slovėnija ir Slovakija.

^[7] Bulgarija, Airija, Graikija, Ispanija, Kroatija, Italija, Malta, Portugalija, Slovėnija ir Slovakija.

^[8] Europos Komisija, „Employment and Social developments in Europe“, 2019 m. rugsėjo mėn.

^[9] Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 149 straipsnis.

^[10] Europos Komisija, „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, COM(2010) 2020 final.

^[11] Europos Komisija, „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė.Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“, COM(2010) 682 final.

^[12] EBPO terminų žodynėlis.

^[13] Europos Komisija, „The feasibility of developing a methodology for measuring the distance travelled and soft outcomes for long-term unemployed people participating in Active Labour Market Programmes“, galutinė ataskaita, 2019 m.

^[14] Europos Komisija, „European Semester Thematic Factsheet – Active Labour Market Policies“, 2017 m. lapkričio mėn.

^[15] Remiantis 26 valstybių narių duomenimis, neįskaitant Jungtinės Karalystės ir Maltos.

^[16] Europos socialinių teisių ramstis, 4 principas: aktyvus užimtumo rėmimas.

^[17] 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimas dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių, 2010/707/ES, priedas, 7 gairė. Didinti moterų ir vyrų dalyvavimą darbo rinkoje, mažinti struktūrinio nedarbo lygį ir propaguoti kokybiškas darbo vietas. 2015 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1848 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių 2015 m., priedas, 6 gairė. Darbo jėgos pasiūlos, įgūdžių ir kompetencijų gerinimas.2018 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/1215 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių.

^[18] 2016 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendacija dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką (2016/C 67/01).

^[19] Europos Komisija, Komisijos ataskaita Tarybai „Tarybos rekomendacijos dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką vertinimas“, COM(2019) 169 final.

^[20] 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006.

^[21] 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006.

^[22] Pagal 9i investavimo prioritetą („Aktyvi įtrauktis, be kita ko, siekiant skatinti lygias galimybes bei aktyvų dalyvavimą ir didinti įsidarbinamumą“) taip pat remiami ilgalaikiai bedarbiai, bet paprastai suteikiama kitos rūšies pagalba, apskritai skirta socialinei įtraukčiai.

^[23] 2020 m. gegužės 19 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/672 dėl Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti (SURE) sukūrimo (OL L 159, 2020 5 20, p. 1).

^[24] EAR apžvalga Nr. 06/2020, „ES ekonominės politikos atsako į COVID-19 krizę rizikos, iššūkiai ir galimybės“. EBPO, „Job retention schemes during the COVID-19 lockdown and beyond“, atnaujinta 2020 m. spalio 12 d.

^[25] EBPO,2020 m. užimtumo perspektyvos. Europos Komisija, Europos ekonomikos prognozė. 2021 m. pavasaris, Institucijos dokumentas Nr. 149, 2021 m. gegužės mėn.

^[26] Airija (2014–2020 m. įsidarbinamumo, įtraukties ir mokymosi programa), Italija (Nacionalinė veiksmų programa dėl aktyvios užimtumo politikos sistemų), Lenkija (2014–2020 m. Silezijos vaivadijos regioninė veiksmų programa) ir Slovakija (2014–2020 m. žmogiškųjų išteklių veiksmų programa).

^[27] Europos Komisija, Study for the Evaluation of ESF support to Employment and Labour Mobility, 2020 m. birželio mėn., p. 26.

^[28] 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo.

^[29] Remiantis Komisijos duomenimis.

^[30] Belgija, Kroatija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Airija, Italija, Lietuva, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija ir Ispanija.

^[31] Europos Komisija, Thematic note on the ESF and YEI support to long-term unemployed (LTU) and the implementation of Council Recommendation on integration of LTU into the labour market, 2019 m. sausio mėn.

^[32] Europos Komisija, „Ismeri“, IES ir „Ecorys“, Pilot and feasibility study on the sustainability and effectiveness of results for European Social Fund participants using Counterfactual impact evaluations, 2019 m. liepos mėn.

^[33] Europos Komisija, „The feasibility of developing a methodology for measuring the distance travelled and soft outcomes for long-term unemployed people participating in Active Labour Market Programmes“, galutinė ataskaita, 2019 m. liepos mėn.

^[34] Europos Komisija, Thematic note on the ESF and YEI support to long-term unemployed (LTU) and the implementation of Council Recommendation on integration of LTU into the labour market, 2019 m. sausio mėn.

^[35] Silezijos vaivadija, „Evaluation of the OPs contribution to achieving the objectives of Priority Axis VII: Regional Labour Market“, 2020 m. liepos mėn.

^[36] Europos Audito Rūmų ataskaita „ES biudžeto veiksmingumas. Padėtis 2020 m. pabaigoje“, 3.45 dalis.

^[37] Europos Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, Analytical Supporting Document accompanying the document Proposal for a Council Recommendation, SWD(2015) 176 final.

^[38] EAR specialioji ataskaita 24/2021 „Veiksmingumu grindžiamas finansavimas įgyvendinant sanglaudos politiką: prasmingi užmojai, tačiau 2014–2020 m. laikotarpiu liko kliūčių“, 26 dalis.

^[39] Europos Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, Country Report Ireland 2015 Including an In-Depth Review on the prevention and correction of macroeconomic imbalances, SWD(2015) 27 final; Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, Country Report Slovakia 2018, COM(2018) 120 final; Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, Country Report Slovakia 2020, COM(2020) 150 final.

^[40] Europos Komisija, Thematic note on the ESF and YEI support to long-term unemployed (LTU) and the implementation of Council Recommendation on integration of LTU into the labour market, 2019 m. sausio mėn.

^[41] 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės finansinės taisyklės.

^[42] Reglamentas (ES) 2021/1060, 15 straipsnis.

^[43] Reglamentas (ES) 2021/1060, 73 straipsnio 2 dalies b punktas.

^[44] 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006, priedas.

^[45] Europos Komisija, Study on the monitoring and evaluation systems of the ESF, galutinė ataskaita, 2018 m. gegužės mėn.

^[46] Europos Komisija, „Guidance document: Annex D – Practical guidance on data collection and validation“, 2016 m. gegužės mėn.

^[47] Reglamentas (ES) 2021/1060 ir 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+ ) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013.

^[48] Europos Komisija, Thematic note on the ESF and YEI support to LTU and the Council Recommendation on integration of LTU into the labour market, 2019 m. sausio mėn., ir Europos Komisija, Study for the evaluation of ESF support to employment and labour mobility, 2020 m. birželio mėn.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2021

PDF	ISBN 978-92-847-7024-3	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/511	QJ-AB-21-025-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-7057-1	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/095236	QJ-AB-21-025-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2021 m.

Europos Audito Rūmų (EAR) pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už jokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Privalote išsiaiškinti papildomas teises, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (https://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (https://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.