Cheminiai pavojai mūsų maiste. ES maisto saugos politika mus saugo, bet susiduriama su sunkumais

Santrauka

I

Maisto sauga yra aukštas ES prioritetas, ji daro poveikį visiems piliečiams ir yra glaudžiai susijusi su prekybos politikomis. ES maisto saugos politikos tikslas – užtikrinti aukšto lygio žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą, ja siekiama apsaugoti piliečius nuo trijų rūšių pavojų, susijusių su maistu: fizinių, biologinių ir cheminių.

II

Šio audito metu daugiausia dėmesio buvo skirta cheminiams pavojams, o mūsų audito klausimas buvo „Ar ES maisto saugos modelis yra tinkamai pagrįstas ir įgyvendinamas, kad vartodami produktus Europos Sąjungoje būtume apsaugoti nuo cheminių pavojų?“ Mes nustatėme, kad modelis yra tinkamai pagrįstas ir iš tikrųjų jo yra laikomasi visame pasaulyje. Tačiau mes taip pat nustatėme, kad šiuo metu jis per daug apkrautas, kadangi Komisija ir valstybės narės neturi pakankamai pajėgumų jį ligi galo įgyvendinti.

III

ES maisto saugos modelis cheminių medžiagų srityje laikomas pavyzdiniu modeliu visame pasaulyje ir, remiantis Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europos piliečiams yra suteiktas vienas aukščiausių patikinimo dėl jų maisto saugos lygių pasaulyje. ES maisto saugos modelio stiprumas yra grindžiamas:

1. jo valdymo struktūra, kur atsakomybė padalijama tarp ES decentralizuotų agentūrų ir Komisijos, atskiriant rizikos vertinimą ir rizikos valdymą;
2. jo tikslu įvertinti cheminių medžiagų saugą prieš tai, kai jos panaudojamos maisto grandinėje, ir
3. jo aiškiu atsakomybės paskirstymu tarp privačiojo sektoriaus ir viešosios kontrolės institucijų.

Be to, ES reikalauja iš ES nepriklausančių šalių laikytis ES standartų, siekiant užtikrinti, kad į ES importuojamas maistas atitiktų tuos pačius aukštus saugos standartus.

IV

Tačiau mes nustatėme sunkumų, kurių šiuo metu patiriama įgyvendinant modelį. Visų pirma mes nustatėme, kad:

1. ES teisinis pagrindas, reglamentuojantis chemines medžiagas, kurių yra maiste, pašare, augaluose ir gyvuose gyvūnuose, išlieka projekto etape ir vis dar nepasiekė įgyvendinimo lygio, kuris numatytas ES maisto teisės aktuose. Be to, Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), teikianti mokslines konsultacijas, kuriomis remiamasi plėtojant Europos teisę, taisykles ir politiką, patiria vėlavimų savo darbe, be kita ko ir dėl cheminių medžiagų. Tai turi įtakos tinkamam sistemos dalių funkcionavimui ir bendram modelio tvarumui. Be to, patikrinimai, kuriuos vykdo viešosios įstaigos, gali sudaryti tik nedidelę dalį visų atliekamų tikrinimų. Mes nustatėme, kad kai kurių valstybių narių kontrolė apima tam tikras cheminių medžiagų grupes dažniau nei kitas ir kad teisinis pagrindas yra toks platus, kad vien viešosioms institucijoms sudėtinga vykdyti visus joms tenkančius įsipareigojimus. Norint ES modelį išlaikyti patikimą, paprasčiausia papildyti viešosios kontrolės sistemas privačiojo sektoriaus sistemomis. Tačiau sinergijos tarp viešųjų ir privačiųjų kontrolės sistemų dar tik pradedamos nagrinėti.
2. ES siekia užtikrinti, kad importuojamas maistas atitiktų Europos aukšto lygio saugos standartus. Šiuo metu ES apribojo pesticidų naudojimą, remiantis keliamo pavojaus kriterijais. Vis dėlto, tokių pesticidų liekanas galima toleruoti į ES importuotų produktų atveju, jeigu rizikos įvertinimas parodė, kad pavojus vartotojams neiškyla.
3. Kontrolės sistemoje buvo apribojimų, nes valstybės narės patyrė sunkumų nustatydamos, kokio pobūdžio vykdymo užtikrinimo veiksmų turi būti imtasi reikalavimų nesilaikymo atveju. Be to, Komisija nustatė galimybių, kaip galima pagerinti jos procedūras, skirtas maisto teisės aktams stebėti ir jų vykdymui užtikrinti.

V

Remdamiesi šiais nustatytais faktais, kartu skatindami Komisiją toliau plėtoti teisinį pagrindą taip, kad piliečiai ir toliau būtų apsaugoti nuo cheminių pavojų, mes teikiame tris rekomendacijas. Komisija turėtų:

1. vykdydama Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos (REFIT) procedūrą, susijusią su maistą, pašarus, gyvus gyvūnus ir augalus reglamentuojančiu teisiniu pagrindu, įvertinti galimus teisės aktų, kuriais reglamentuojami cheminiai pavojai, pakeitimus atsižvelgiant į gebėjimą nuosekliai juos taikyti. Ji turėtų remtis jau pradėtu darbu, siekiant skatinti papildomumą kaip ateities kryptį, kad valstybių narių viešosios institucijos galėtų, kai tai pagrįsta, labiau remtis privačiojo sektoriaus atliekamais tikrinimais, kad galėtų pagerinti patikrų koordinavimą ir efektyvumą bei ES maisto saugos modelio tvarumą.
2. Dėl pesticidų liekanų maiste Komisija turėtų paaiškinti, kokių veiksmų ji imsis, siekdama išlaikyti tą patį patikinimo lygį tiek ES gaminamų, tiek importuojamų maisto produktų atžvilgiu, tuo pat metu laikantis PPO taisyklių.
3. Komisija turėtų valstybėms narėms suteikti papildomų gairių dėl vykdymo užtikrinimo priemonių taikymo. Komisija taip pat turėtų įgyvendinti savo nustatytas galimybes, kad pagerintų savo procedūras, skirtas stebėti atitiktį ES maisto taisyklėms.

Įvadas

1

Maisto sauga yra aukštas ES ir visų jos piliečių prioritetas. ES maisto saugos politika, pagrįsta privačiųjų veiklos vykdytojų¹ pirmine atsakomybe, siekiama užtikrinti, kad žmonės būtų apsaugoti nuo ligų, kurias sukelia jų valgomas maistas. Maisto sauga potencialiai daro poveikį visų piliečių sveikatai ir yra glaudžiai susijusi su laisvo maisto ir pašarų judėjimo Sąjungoje užtikrinimu ir palankesnių sąlygų pasaulinei prekybai² saugiais pašarais ir saugiu, visaverčiu maistu sudarymu. Europos maisto teisės aktais siekiama „garantuoti aukšto lygio žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugą“³. Komisija pabrėžė politikos svarbą, nurodydama, kad „užtikrinti, kad ES parduodamas maistas išliktų saugus, yra centrinis saugančios Europos elementas“⁴.

2

Remiantis PSO pasaulinės per maistą plintančių ligų problemos vertinimais⁵, Europa yra viena iš saugiausių vietų valgyti pasaulyje.

Kokie yra su maistu susiję cheminiai pavojai?

3

Maisto saugos modelio tikslas yra kovoti su trijų rūšių pavojais⁶: fiziniais⁷, biologiniais⁸ ir cheminiais. Šio audito metu daugiausia dėmesio buvo skirta cheminiams pavojams.

4

Visi maisto produktai yra sudaryti iš cheminių medžiagų. Cheminiai pavojai yra medžiagos, kurios potencialiai gali daryti neigiamą poveikį sveikatai, įeinančios į sudėtį natūraliai arba pridedamos maistą gaminant ar tvarkant (žr. 1 lentelę). Jų pavyzdžiai yra kai kurie priedai, pesticidai ir tam tikri metalai. Kai kurių medžiagų liekanos gali išsilaikyti ir toliau daryti poveikį maisto tiekimo grandinėje arba įvairių rūšių produktams. Pavyzdžiui, pesticidų, kurie naudojami auginant augalus pašarams, liekanų vėliau gali būti nustatoma atliekant bandymus su gyvūninės kilmės maisto produktais. Dėl šios priežasties ES maisto saugos modelyje yra taikomas integruotas metodas, apimantis veiksmus, kurie aprėpia visą maisto grandinę nuo pašarų, gyvūnų sveikatos, augalų apsaugos ir maisto gamybos iki perdirbimo, saugojimo, vežimo, importo ir eksporto bei mažmeninės prekybos. Cheminių pavojų gali būti visuose maisto produktuose, įskaitant ekologišką maistą⁹.

5

Europos Sąjungos teisinis pagrindas, reglamentuojantis chemines medžiagas maisto saugos srityje, yra platus ir fragmentiškas. ES priėmė daug teisės aktų¹⁰, įskaitant direktyvas, reglamentus, sprendimus ir susitarimus, kiekvienoje konkrečioje srityje (maisto priedų, kvapiųjų medžiagų, pašarų priedų, pesticidų ir kt.). Apskritai, šiuo teisiniu pagrindu reglamentuojama apie 8 000 cheminių medžiagų (žr. I priedą).

Sveikatai iškylanti rizika, susijusi su cheminiais pavojais maisto produktuose

6

Maisto produktų, kuriuose yra toksiškų cheminių medžiagų, poveikį yra sudėtinga kiekybiškai įvertinti. Per maistą plintančių ligų tyrimuose dažnai pateikiama mažiau duomenų apie ligas ar mirtis dėl cheminių pavojų¹¹ nei dėl per maistą plintančių infekcijų. Taip gali būti dėl to, kad daugelio cheminių pavojų padaryta žala paaiškėja tik per ilgą laiką, kai kuriais atvejais išryškėjusi dėl jų sąveikos ir kaupiamojo poveikio mūsų kūnui.

7

Todėl spontaniški skundai dėl to, kad rinkoje esantis konkretus produktas viršija toksiškumo ribas, yra palyginti retai. Kontrolės sistemai, kurią administruoja viešosios institucijos (žr. 12–17 dalis), tenka pagrindinis vaidmuo siekiant apsaugoti vartotojus nuo galimų rizikų.

8

Cheminės medžiagos maisto produktuose – įskaitant natūralias medžiagas – gali funkcionuoti kaip endokrininę sistemą ardančios medžiagos, o dėl gyvūnams naudojamų antibiotikų gali padidėti atsparumas antimikrobinėms medžiagoms. II priede pateikta ne tokių mažų sveikatos rizikų, susijusių su cheminėmis medžiagomis maisto produktuose, pavyzdžių.

9

Paprašyti išvardyti ribotą skaičių problemų, susijusių su maistu, piliečiai išreiškė nuomonę, kad labiausiai jiems kėlusi susirūpinimą problema buvo pesticidų, antibiotikų ir maisto priedų naudojimas maisto gamyboje. Neseniai EFSA užsakytas tyrimas nustatė, kad 86 % respondentų labai arba gerokai nerimauja dėl tokių medžiagų naudojimo gaminant maisto produktus (žr. 1 diagramą).

Kodėl maisto produktuose yra cheminių pavojų

10

Maisto produktai gali būti veikiami toksiško cheminių medžiagų lygio keliais būdais, įskaitant žemės ūkio praktiką, pramonės procesus, netinkamą laikymą, aplinkos taršą ir natūralius toksinus. Cheminių pavojų būna bet kurioje maisto tiekimo grandinės dalyje. Toliau pateiktame 1 kavos puodelio pavyzdyje parodyta, kokių cheminių pavojų gali būti įprasto produkto sudėtyje. Kitose ataskaitos dalyse pateikėme dar du kavos puodelio pavyzdžius, kurie parodo, kaip tam pačiam produktui daro poveikį ES maisto saugos modelis.

11

Be teisinių įsipareigojimų, maisto sektoriaus verslo vykdytojai turi didelį reputacijos ir ekonominį interesą užtikrinti, kad jų parduodamas maistas būtų saugus. Cheminės medžiagos, kaip antai dezinfekantai ir konservantai, gali jiems padėti tai padaryti. Maisto sektoriaus verslo vykdytojai taip pat turi ekonominių interesų, dėl kurių jie gali būti skatinami naudoti chemines medžiagas, pavyzdžiui, sumažinti sąnaudas arba pasiūlyti naujų produktų, tekstūrų arba skonių.

12

Cheminės medžiagos, kurios reglamentuojamos pagal ES teisės aktus, sudaro tik dalį visų cheminių medžiagų rinkoje. Tiksli dalis nėra žinoma. Daugumai maiste naudojamų cheminių medžiagų taikomos išankstinio leidimo prekiauti procedūros, siekiant užtikrinti ES maisto teisės reikalavimų, įskaitant maisto saugos srityje, vykdymą. Prašymų leisti naudoti naujas medžiagas skaičius kiekvienais metais didėja¹². Žemės ūkio ir maisto cheminių medžiagų sektoriuje ES tradiciškai buvo pasaulinės rinkos lyderė. EFSA yra ES įstaiga, atsakinga už rizikos vertinimą visose su maisto grandine susijusiose srityse.

Kaip veikia ES maisto saugos kontrolės sistema

13

Dėl daugumos maisto saugos nuostatų yra sprendžiama ES lygmeniu. Komisija, atsižvelgdama į specializuotų ES agentūrų konsultacijas, siūlo taisykles, kurių reikia laikytis siekiant užtikrinti ES vartojamo maisto saugą. Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas (DG SANTE) yra atsakingas Komisijos padalinys, kuris įgaliotas rūpintis šia politika.

14

Valstybių narių institucijos yra atsakingos už žemės ūkio ir maisto grandinės teisės aktų vykdymo užtikrinimą savo teritorijose. Kompetentingos institucijos parengia oficialias kontrolės sistemas savo teritorijose, siekiant patikrinti, ar veiklos vykdytojų veikla ir ES rinkai pateiktos prekės atitinka susijusius standartus ir reikalavimus. Komisija yra atsakinga už priemonių, skirtų ES nepriklausančioms šalims, nustatymą (pašalinant įstaigas iš sąrašo) ir teisinių veiksmų, kai valstybės narės nevykdo savo įsipareigojimų, taikymą.

15

Oficialios maisto ir pašarų kontrolės reglamentas (EB) Nr. 882/2004 sudaro pagrindą atliekamiems tikrinimams. Šiuo reglamentu siekiama sukurti integruotą ir vienodą požiūrį į oficialią kontrolę visoje žemės ūkio ir maisto grandinėje. Jis suteikia pagrindą kompetentingoms institucijoms patikrinti, kaip laikomasi maisto ir pašarų srities teisės aktų, ir užkirsti kelią, pašalinti ir iki priimtino lygio sumažinti žmonėms ir gyvūnams iškylančius pavojus. Reglamente taip pat nustatytos specialios taisyklės dėl importuojamų produktų oficialios kontrolės. Cheminių pavojų sritį papildomai reglamentuoja didelis skaičius sektorių teisės aktų.

16

ES yra didžiausia pasaulyje žemės ūkio ir maisto produktų importuotoja ir eksportuotoja. Importo patikrų tikslas – užtikrinti, kad taip pat, kaip ir ES pagaminti maisto produktai, importas atitiktų ES teisės aktus. Pagrindinis principas – visi maisto produktai ES rinkoje turi būti saugūs nepriklausomai nuo jų kilmės¹³.

17

Maisto grandinėje dalyvaujančioms įmonėms tenka pagrindinė atsakomybė už maisto saugą ir jos dažnai turi patikinimo sistemas, kurių taikymo sritis nusitęsia iki pat tiekimo šaltinio.

Audito apimtis ir metodas

18

Mūsų audito metu buvo išanalizuotas ES maisto saugos modelio pagrindas ir veikimas cheminių pavojų srityje. Sprendžiant dėl audito apimties buvo atsižvelgta į keletą veiksnių: rizikų, susijusių su cheminių pavojų sritimi, svarbą, ES atsakomybės dėl cheminių medžiagų svarbą, didelę audito, tiriančio šį objektą, svarbą ir galimą poveikį, taip pat kitų Audito Rūmų neseniai vykdytų ir vykdomų auditų apimtį. Bendras audito klausimas buvo šis:

19

Mes konkrečiai nagrinėjome:

• ar ES maisto saugos modelis cheminių medžiagų srityje yra laikomas atitinkančiu geriausią tarptautinę praktiką;
• ar ES turi tinkamą teisinę bazę, skirtą užtikrinti, kad importuojamų prekių atžvilgiu būtų laikomasi esminių ES reikalavimų dėl cheminių medžiagų buvimo maiste, pašare, gyvuose gyvūnuose ir augaluose;
• modelio įgyvendinimą, visų pirma teisinės sistemos išsamumą, kontrolės sistemos veikimą ir tai, ar modelis yra perspektyvus vidutinės trukmės laikotarpiu.

Atliekant auditą nebuvo siekiama iš naujo įvertinti mokslinius vertinimus maisto saugos klausimais.

20

Vertindami kontrolės sistemų veikimą valstybėse narėse, mes atsižvelgėme į paskutinius metus, kuriems buvo parengti išsamūs planavimo, įgyvendinimo ir stebėjimo dokumentai (t. y. 2016 m.).

21

Auditą mes atlikome nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. Mes surinkome audito įrodymus šiais būdais:

• dokumentų peržiūros bei interviu su Komisijos atstovais (Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas) ir EFSA – ES institucija, kuri kartu su Europos vaistų agentūra, teikia mokslines rekomendacijas dėl maisto saugos¹⁴; mes taip pat peržiūrėjome ir išnagrinėjome Komisijos procedūras, gaires, korespondenciją su valstybėmis narėmis ir posėdžių protokolus, taip pat išorės įvertinimus ir audito ataskaitas.
• vizitai į tris valstybes nares: Italiją, Nyderlandus ir Slovėniją¹⁵. Kiekvienoje iš šių valstybių narių mes apsilankėme atitinkamose ministerijose, maisto pramonės verslo vykdytojų įmonėse ir svarbiausiuose valstybių narių kontrolės sistemų punktuose (kaip antai pasienio kontrolės postuose). Vizitų į valstybes nares metu mes patikrinome jų kontrolės sistemų veikimą bei Komisijai ir EFSA skirtos informacijos, susijusios su patikrų rezultatais ir moksliniais duomenimis, srautą.
• posėdžiai su ekspertais, kurie, eidami pareigas valstybėse narėse arba EFSA, dalyvauja tarptautiniuose forumuose ir turi galimybę naudotis naujausia informacija, susijusia su cheminiais pavojais ir bendrąja maisto sauga.

Pastabos

ES maisto saugos modelis cheminių medžiagų srityje yra pavyzdinis modelis visame pasaulyje

22

Šiame ataskaitos skirsnyje pristatomi elementai, dėl kurių ES modelis laikomas pavyzdiniu modeliu visame pasaulyje. Šiame skirsnyje taip pat aprašomas ES teisinis pagrindas, pagal kurį į ES eksportuojančios ne ES šalys privalo laikytis ES standartų, siekiant užtikrinti, kad produktai iš Europos Sąjungos ir importuojami produktai atitiktų tuos pačius aukštus saugos standartus.

ES modelio stiprumas grindžiamas keletu skiriamųjų elementų

23

Su Komisijos Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT) susijusios procedūros kontekste¹⁶, naujausi Bendrųjų maisto teisės principų teisės akto¹⁷, kuris yra pagrindinis maisto sektorių reglamentuojantis ES teisės aktas, parengtumo tikrinimo rezultatai patvirtina keletą ES maisto saugos modelio teigiamų ypatybių. Visi mūsų peržiūrėti tyrimai ir ekspertai, su kuriais susitikome, (žr. 21 dalį) ES maisto saugos modelį laikė pavyzdiniu modeliu^{18 19 20}. Nepaisant to, kad ES modelis yra vienas iš labiausiai išplėtotų, ES ūkininkų patiriamos reikalavimų laikymosi sąnaudos paprastai atitinka sąnaudas kitose pasaulio dalyse²¹. Laikoma, kad ES modeliui yra būdingi ir jo stiprumą parodo keletas elementų. Šiame skirsnyje aptariami trys iš šių elementų.

ES modelyje aiškiai pripažįstami ir išskiriami trys rizikos analizės komponentai

24

ES teisėje ir visų pirma Bendrųjų maisto teisės principų teisės akte (Reglamente (EB) Nr. 178/2002)²² išskiriami trys rizikos analizės ES lygmeniu komponentai: rizikos įvertinimas, rizikos valdymas ir pranešimas apie riziką (žr. 2 diagramą).

25

Siekiant užtikrinti šių trijų komponentų atskyrimą, Bendrųjų maisto teisės principų teisės aktu 2002 m. buvo įsteigta nepriklausoma Europos agentūra EFSA, kurios tikslas buvo teikti mokslinį su maisto sauga susijusios rizikos vertinimą²³. Šios agentūros įsteigimas leido ES maisto saugos politikos formuotojams ne tik reaguoti į visuomenės sveikatos krizes, bet ir parengti išsamią maisto saugos sistemą, apimančią standartus ir mechanizmus, skirtus užtikrinti, kad būtų laikomasi šių standartų. Bendrųjų maisto teisės principų teisės akte numatyta, kad ši įstaiga turės pakankamus įgaliojimus padėti pagrindą moksliškai pagrįstam maisto saugos modeliui.

ES maisto saugos metodas remiasi atsargumo principu, kai tai reikalinga

26

Atsargumo principas yra rizikos valdymo priemonė, kuri pripažįstama ES bendrųjų maisto teisės principų teisės akte²⁴ (žr. 1 langelį). Kai yra pagrįstų priežasčių susirūpinti ir kai nėra išsklaidytas mokslinis neapibrėžtumas, šiuo principu gali būti pasiremta rizikos valdymo procese bei gali būti imtasi atsargumo priemonių.

27

2000 m. komunikate dėl atsargumo principo Komisija patikslino, kad principas turėtų būti taikomas su keletu apribojimų²⁵. Šis principas gali būti taikomas tada, kai buvo atliktas rizikos vertinimas ir padaryta išvada, kad nors ir egzistuoja konkreti rizika, dar reikia gauti papildomos mokslinės informacijos, kad būtų nustatytas šios rizikos dydis (žr. 3 diagramą). „Atsargumo principas […] suteikia pagrindą veiksmams, kai mokslas negali pateikti aiškaus atsakymo²⁶.“ Taigi, juo remdamasis rizikos valdytojas gali imtis laikinų priemonių, kol laukiama papildomos mokslinės informacijos, būtinos siekiant atlikti išsamų rizikos vertinimą.

28

Atsargumo principui yra ir rėmėjų, ir priešininkų. Rėmėjai tvirtina, kad tai yra gera priemonė siekiant apsaugoti visuomenę nuo galimo neigiamo poveikio (šiuo atveju cheminių pavojų). Priešininkai baiminasi, kad šio principo taikymas slopina inovaciją ir yra jis yra pernelyg brangus. 2000 m. komunikate Komisija stengėsi surasti pusiausvyrą tarp „asmens, pramonės ir organizacijų laisvės ir teisių bei būtinybės sumažinti galimą neigiamą poveikį aplinkai, žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatai“.

29

Pagal Susitarimą dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo (SFP susitarimas)²⁷, PPO narės įsipareigoja plėtoti savo sveikatos standartus remdamosi rizika grindžiamais kriterijais²⁸. Tai turi didelės naudos ES, kaip pagrindinei maisto produktų eksportuotojai. Pagal dabartinį ES teisinį pagrindą bendrai taikomi dviejų rūšių kriterijai: rizika grindžiami (dauguma atvejų) ir pavojingumo vertinimu grindžiami atskyrimo kriterijai teisės aktuose, reglamentuojančiuose pesticidų rinkodarą ir naudojimą (žr. 2 langelį). Rizika grindžiamas kriterijus reiškia, kad konkreti medžiaga turi pereiti visą rizikos vertinimo procedūrą²⁹, siekiant nustatyti jos saugos ribas, o pagal pavojingumu grindžiamus kriterijus yra draudžiamos tam tikros medžiagos³⁰ vien remiantis tuo, kad jos laikomos pavojingomis (pavyzdžiui, kancerogeninėmis), nereikalaujant atlikti išsamaus rizikos vertinimo.

30

Pagal PPO taisykles importuojančios šalys negali naudoti vien pavojingumu pagrįstų kriterijų kaip pagrindo atmesti galimą importą³¹. Neseniai Komisija surengė diskusijas su valstybėmis narėmis, kurios svarsto prašymus taikyti leidžiamus importo nuokrypius (žr. 38 dalį), apie tai, kaip taikyti teisinius reikalavimus, nustatytus dviejuose ES reglamentuose, skirtuose pesticidų leidimams ir pesticidų liekanoms³² ir tuo pat metu laikytis savo įsipareigojimų pagal SFP susitarimą³³.

Pagal ES teisės aktus pagrindinė atsakomybė už maisto saugą tenka maisto pramonės įmonėms

31

Maisto ir pašarų pramonės verslo vykdytojai, pavyzdžiui, yra ūkininkai, žvejai, perdirbėjai, platintojai, importuotojai ir mažmenininkai. Visiems jiems yra taikomi bendrieji ir specialieji teisiniai reikalavimai³⁴. Pagal ES maisto teisės aktus, atsakomybė už tai, kad būtų laikomasi šių teisės aktų – visų pirma maisto saugos srityje – pirmiausia tenka maisto (arba pašarų) sektoriaus verslo vykdytojams³⁵. Kad būtų papildytas ir paremtas šis principas, valstybių narių institucijos privalo užtikrinti tinkamą ir veiksmingą kontrolę, o Komisija privalo stebėti sistemą, kaip visumą, siekiant užtikrinti, kad ji tinkamai veiktų (žr. 4 diagramą).

32

Atsižvelgiant į didelį maisto produktų, pašarų, gyvų gyvūnų ir augalų mastą, kuriems taikomi (cheminės) maisto saugos ES teisės aktai, geras privačiųjų³⁶ ir viešųjų tikrinimų koordinavimas yra svarbus siekiant efektyviai naudoti išteklius. Pateikiant atliekamų tikrinimų skaičiaus pavyzdį³⁷, 2016 m. valstybių narių kompetentingos institucijos analizavo 84 657 pesticidų liekanų mėginius (įskaitant Islandijos ir Norvegijos patikrintus mėginius) ir 706 764 medžiagų ir liekanų, kurioms taikoma Direktyva 96/23/EB³⁸, mėginius.

33

2016 m. Komisija išnagrinėjo, ar valstybės narės galėtų planuoti savo oficialią pašarų kontrolę remdamosi privačiojo sektoriaus atliekamais patikrinimais³⁹, o 2017 m. ji išnagrinėjo galimas sinergijas tarp oficialios kontrolės, maisto sektoriaus verslo vykdytojų vidaus kontrolės ir privačių sertifikavimo schemų⁴⁰. Per 2016 m. pašarui skirtą aptarimą Komisija nustatė galimą naudą ir iškylančius uždavinius, susijusius su glaudesnės sąveikos tarp oficialios pašaro kontrolės sistemos ir privačių patikinimo schemų sukūrimu.

34

Nors valstybių narių institucijos sutiko, kad labai svarbu tinkamai stebėti tokių privačiųjų schemų ir maisto sektoriaus verslo vykdytojų vidaus kontrolės kokybę, ne mažiau kaip dvi valstybių narių valdžios institucijos pateikė su šiais pokyčiais susijusių susirūpinimą keliančių klausimų⁴¹. Vienas jų – „tai, kad yra finansinis ryšys tarp maisto pramonės verslo vykdytojų ir sertifikavimo įstaigų, ir tai, kad apie schemų auditus dažniausiai yra įspėjama“, kadangi „išankstinis įspėjimas gali neigiamai paveikti informacijos patikimumą […]“. Kitas klausimas susijęs su tuo, kad „tam tikri teisiniai reikalavimai nėra visiškai tiksliai atkartoti privačiojo sektoriaus maisto saugos standartų sistemoje, pavyzdžiui, liekanų ribos“.

Iš ES nepriklausančių valstybių importuoti maisto produktai turi atitikti ES standartus

35

Apie 13 % ES suvartojamų produktų yra importuojami⁴². Maisto saugos standartai už ES ribų gali skirtis nuo taikomų ES viduje. Kartu su 188 šalimis ES darbuojasi siekdama parengti maisto kodeksą (codex alimentarius) – standartų, gairių ir praktikos kodų rinkinį. Kodeksas yra svarbus pagrindas, kuriuo remiantis suderinama daug maisto standartų klausimų. Tačiau, nežiūrint į tai, kad nemažas šalių skaičius taiko kodekse suderintus standartus, jo teikiamos standartizacijos galimybės yra ribotos⁴³. Pasak Komisijos, pavyzdžiui, apie pusė didžiausių likutinių kiekių, kurie pastaraisiais metais buvo nustatyti pesticidams, kodekse ir ES teisės aktuose buvo vienodi.

36

Komisija savo interneto svetainėje ir viešuose komunikatuose nurodo, kad „griežtomis importo taisyklėmis maisto ir pašarų higienos, vartotojų saugos ir gyvūnų sveikatos būklės srityse siekiama užtikrinti, kad visi importuojami produktai atitiktų tuos pačius aukštus standartus kaip ir pačios ES produktai“⁴⁴. Paskutinė EFSA metinė ataskaita dėl pesticidų liekanų rodo, kad importuojamų produktų mėginių ištyrimas yra du kartus labiau tikėtinas nei vietos produkcijos. Tai rodo, kad yra taikomas maisto saugos rizikos modelis⁴⁵.

37

ES palaiko prekybos santykius su ES nepriklausančiomis šalimis dviem būdais: 1) per dvišalius susitarimus ir 2) be konkrečių dvišalių susitarimų. Abiem atvejais eksportuodamos į Europos Sąjungą ES nepriklausančios šalys privalo laikytis ES standartų.

38

Pagrįstais atvejais ES nepriklausančios šalys gali prašyti, kad ES pakoreguotų tam tikrus apribojimus (pavyzdžiui, konkrečiam pesticidui ar konkrečiam maisto produktui taikomą didžiausią likutinį kiekį). Šis mechanizmas vadinamas „leidžiamu importo nuokrypiu“. Paskirta valstybė narė pirmiausia įvertina ES nepriklausančios šalies prašymą ir pateiktus dokumentus. Tada, remdamasi valstybės narės rizikos įvertinimu, EFSA pateikia nuomonę. Jei ši nuomonė yra palanki ir Komisija nustato, kad vartotojų saugumui nekyla pavojus, Komisija gali priimti sprendimą patvirtinti ES nepriklausančios šalies prašymą dėl leidžiamo importo nuokrypio ir pagal jos poreikius pakeisti ES teisinį pagrindą (pavyzdžiui, nustatydama konkretų ES didžiausią likutinį kiekį). ES nepriklausančios šalys taip pat gali teikti prašymą taikyti leidžiamus importo nuokrypius maisto produktams, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, neleidžiamų naudoti Europos Sąjungoje⁴⁶. Taigi, leidžiamų importo nuokrypių atveju ES parengė tokį teisinį pagrindą, pagal kurį reikalaujama, kad ES nepriklausančios šalys, eksportuojančios į ES, laikytųsi tų pačių maisto saugos standartų, kuriuos turi atitikti ES produktai (žr. 30 dalį).

Modeliui kyla iššūkių

39

Šioje ataskaitos dalyje įvardijami iššūkiai, kurių šiuo metu kyla ES maisto saugos modeliui. Tolesniuose skirsniuose paaiškinamas teisinio pagrindo išsamumo lygis; keletas dalykų, kurie egzistuoja ir dėl kurių kyla pavojus maisto saugos modelio tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu; ir kontrolės sistemos apribojimai.

Kai kuriuos ES teisinių nuostatų elementus dar reikia įgyvendinti arba dėl jų imtis veiksmų

40

Po daugelio metų nuo to, kai 2002 m. buvo priimtas Bendrųjų maisto teisės principų teisės aktas, įsigaliojo įvairių reglamentų, skirtų cheminiams pavojams maisto produktuose, pašaruose, gyvuose gyvūnuose ir augaluose. Kai kuriuos ES teisinių nuostatų elementus dar reikia įgyvendinti arba Komisija dėl jų turi imtis veiksmų (žr. 53 dalį ir III priedą). Todėl dėl kai kurių šių elementų yra taikomos nacionalinės priemonės. Mes nustatėme, kad tai turėjo įtakos teisinio pagrindo vykdymo užtikrinimui ir tinkamam rinkos veikimui bei gali apriboti apsaugos nuo cheminių pavojų lygį, kurį 2002 m. planavo pasiekti ES teisės aktų leidėjai. 2 lentelėje pateikta ES teisinių nuostatų elementų, kuriuos dar turi įgyvendinti Komisija arba dėl kurių reikia imtis veiksmų, pavyzdžių.

41

Mes nustatėme, kad šiuo metu ES teisės aktuose keletas medžiagų grupių (pavyzdžiui, pesticidų ir veterinarinių vaistų liekanas) reglamentuota išsamiau nei kitos (pavyzdžiui, fermentai, su maistu besiliečiančios medžiagos). Komisija dar neatliko ir neužsakė daugiasričio rizikos vertinimo, kuriuo remiantis būtų galima pagrįsti tokius skirtumus.

Išbandomas ES maisto saugos modelio tvarumas

42

Nors kai kurie teisinio pagrindo, skirto cheminėms medžiagoms maisto produktuose, pašare, gyvuose gyvūnuose ir augaluose, elementai tebėra rengiami (žr. 40 dalį ir III priedą), chemijos pramonė ir toliau auga. Daromas didelis spaudimas, kad būtų suteikti leidimai naujoms medžiagoms. Kaip pažymėjo Ernst & Young savo 2012 m. EFSA išorės vertinime, produktų, kuriems suteiktas leidimas, skaičius nuo 2006 m. palaipsniui didėjo, o kartu didėjo ir pateiktų bei patvirtintų paraiškų skaičius. Vertintojo ataskaitoje taip pat pažymėta, kad „paraiškos sudaro daugiau kaip 60 % EFSA darbo rezultatų. Daugiau nei trečdalis šių paraiškų yra susijusios su naujais produktais“. Tai pernelyg apkrauna EFSA pajėgumus ir gali pareikalauti išteklių vertinimams, kurių prašo pramonės atstovai. Įvairūs EFSA departamentai iš tikrųjų patvirtino, kad esama didelių vėlavimų, visų pirma reglamentuojamų maisto ingredientų srityje. Tačiau nepaisant pastaruoju metu daromos pažangos, dėl šių vėlavimų dar nebuvo imtasi veiksmingų priemonių.

43

Valstybės narės ne visada pateikia duomenis, kurie būtini norint atlikti mokslinius vertinimus⁴⁷, nepaisant to, kad tai privaloma pagal teisės aktus arba jų prašo EFSA. Vėlavimas atlikti mokslinius vertinimus, įskaitant tuos, kuriuos atlieka EFSA, daro poveikį teisėkūros institucijų gebėjimui priimti naujus teisės aktus arba pakeisti jau galiojančius. Tokio vėlavimo priežastys yra riboti ištekliai ir tai, kad mokslo įstaigoms sudėtinga išlaikyti aukšto lygio mokslinę kompetenciją, pavyzdžiui, dėl nepakankamo ekspertų skaičiaus.

44

Teisinis pagrindas dabar yra toks platus, kad viešosios institucijos negali atlikti išsamių visų reglamentuojamų medžiagų tyrimų (žr. 50 dalį ir I priedą).

45

Šie veiksniai kelia grėsmę modelio perspektyvumui ilguoju laikotarpiu, nes iš jo tikimasi daugiau, nei jis gali suteikti tokia forma, kokia yra dabar. EFSA jau pripažino tvarumą sritimi, kuriai reikės skirti dėmesio dar daugelį metų ateityje. Komisija taip pat pradėjo apie tai svarstyti vykdydama REFIT procedūrą ir sektorinius vertinimus.

Kontrolės sistemos apribojimai

ES pagamintų arba užaugintų produktų kontrolės sistema

46

Valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų laikomasi teisės aktų, kurie taikomi visoje žemės ūkio ir maisto grandinėje „nuo lauko iki stalo“ (žr. 5 diagramą). Pagal ES teisės aktus, atitinkamos valstybių narių institucijos atlieka tikrinimus, ar veiklos vykdytojų veikla ir ES rinkai pateiktos prekės atitinka susijusius standartus ir reikalavimus. Jos turėtų atlikti šiuos tikrinimus reguliariai, grįsdamos rizika ir pakankamu dažnumu⁴⁸.

47

Mes nustatėme, kad valstybių narių institucijos inspektuoja maisto sektoriaus verslo vykdytojų įdiegtas kontrolės sistemas, kuriomis jie siekia mažinti cheminių medžiagų keliamą pavojų, ir gautus rezultatus⁴⁹. Atliekant inspektavimus gali būti aptikta trūkumų, susijusių su reglamentuojamų maisto ingredientų arba augalų apsaugos produktų ir veterinarinių vaistų naudojimu, dėl kurių gali pasilikti per daug šių medžiagų likučių arba neleidžiamų naudoti medžiagų liekanų maisto produktuose. Be to, valstybių narių institucijos gali imti mėginius laboratorinei analizei pagal kontrolės planus.

Valstybių narių ES pardavinėjamiems maisto produktams skirti bandymai kai kurių cheminių medžiagų grupėms taikomi dažniau nei kitoms

48

Valstybės narės nėra įpareigotos į savo planus įtraukti visų ES reglamentuojamų medžiagų, o turėtų planuoti savo tikrinimus atsižvelgdamos į riziką. Trys mūsų aplankytos valstybės narės atlieka rizikos analizę pagal kiekvieną atskirą planą, t. y. paprastai atskirai kiekvienai skirtingai medžiagų grupei. Tačiau nė viena iš šių valstybių narių neatliko daugiasričio rizikos vertinimo, kuriuo remiantis įvairių grupių cheminės medžiagos suskirstomos į kategorijas pagal jų pavojaus lygį.

49

Mes peržiūrėjome skirtingų cheminių medžiagų grupių laboratorinės analizės ataskaitas trijose mūsų aplankytose valstybėse narėse⁵⁰. Nustatėme, kad šios valstybės narės kai kurias medžiagų grupes nagrinėja nuodugniau nei kitas. Tikrindamos jos daugiausia dėmesio skiria pesticidų, veterinarinių vaistų ir teršalų liekanoms⁵¹, bet ne visada nagrinėja reguliuojamus maisto ingredientus, kaip antai maisto kvapiąsias medžiagas ir maisto fermentus. 6 diagramoje parodyti 2016 m. ištirti skirtingų cheminių medžiagų grupių mėginiai⁵² trijose aplankytose valstybėse narėse.

50

Neišsamus teisinių nuostatų suderinimas ES lygmeniu (žr. 40 ir 41 dalis) gali iš dalies paaiškinti mažą tam tikrų medžiagų (pavyzdžiui, fermentų ir su maistu besiliečiančių medžiagų, žr. 7 diagramą) tikrinimų skaičių – ir kai kuriais atvejais jų nebuvimą. Pagal dabartinį ES teisinį pagrindą valstybėms narėms leidžiama atlikti tam tikrus maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų patikrinimus, tačiau valstybės narės atlieka nedaug patikrų, susijusių su šiomis medžiagomis. Tai rodo, kad valstybių narių ištekliai yra riboti, ir todėl joms neįmanoma ištirti visų cheminių medžiagų⁵³. 3 lentelėje trumpai pristatomos galimos rizikos, kurių valstybės narės neišnagrinės, jeigu jos iš savo tikrinimų pašalins tam tikrus reglamentuojamus maisto ingredientus.

Papildomos rekomendacijos dėl pažeidimų šalinimo

51

Jeigu oficialių inspektavimų metu valstybės narės institucijos nustato pažeidimą, jos turi imtis veiksmų, siekdamos užtikrinti, kad nesaugūs maisto produktai nepatektų į rinką ir kad veiklos vykdytojas ištaisytų padėtį. Galimo vykdymo užtikrinimo priemonės valstybių narių lygmeniu apima konkretaus produkto sunaikinimą arba jo pašalinimą iš rinkos, veiklos sustabdymą arba nutraukimą. Be to, valstybės narės turi nustatyti savo taisykles dėl sankcijų, kurios turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios⁵⁴.

52

Mes išnagrinėjome mūsų aplankytose valstybėse narėse taikytas nacionalines taisykles ir vykdymo užtikrinimo veiksmus. Nustatėme, kad jos nustatė taisykles dėl sankcijų už pažeidimus, susijusius su cheminiais pavojais. Jeigu laboratoriniai tyrimai parodo, kad mėginys viršija ES teisės aktuose nustatytą ribą, valstybės narės imasi priemonių dėl pažeidimo ir atlieka saugos vertinimą. Jei valstybės narės atitinkamą produktą įvertina kaip saugų, pirmiausia jos paprastai taiko įspėjimą arba atlieka didesnį skaičių tikrinimų. Jeigu saugos vertinimas parodo, kad kyla rizika sveikatai, jos taiko nuobaudas.

53

Tačiau, mes nustatėme, kad valstybėms narėms aptikus reikalavimų nesilaikymo atvejį, jos susidūrė su sunkumais nustatant vykdymo užtikrinimo veiksmus, kurių jos turėtų imtis konkretaus pažeidimo atveju. Valstybės narės negali remtis konkrečia verte kaip pagrindu nustatant, kokio pobūdžio vykdymo užtikrinimo veiksmų turi būti imtasi reikalavimų nesilaikymo atveju.

Komisija peržiūri valstybių narių institucijų veiksmus

54

Komisija atlieka vizitus valstybėse narėse, siekdama patikrinti nacionalinių institucijų veiksmus, kurių jos ėmėsi įgyvendindamos ES teisės aktus. Ji gali teikti rekomendacijas nacionalinėms institucijoms ir vykdyti šių rekomendacijų vykdymo tolesnę priežiūrą. Ji taip pat gali nustatyti problemas, kurios daro poveikį ES taisyklių vykdymui, pasinaudodama kitais mechanizmais, kaip antai skundais, valstybių narių ataskaitų stebėjimu, pranešimais apie nacionalinių teisės aktų projektus ir perkėlimo į nacionalinę teisę patikromis.

55

Nustačiusi reikalavimų nesilaikymą, Komisija turi keletą galimybių – nuo dialogo bet kuriuo tinkamu lygmeniu iki formalių pažeidimo procedūrų. Ji taip pat gali siųsti aukšto lygio raštus, pradėti teismines procedūras bei sustabdyti tam tikrų maisto produktų pardavimą arba nustatyti jiems specialias sąlygas. Komisija turi imtis tokių priemonių, jei šie maisto produktai gali kelti didelį pavojų žmogaus sveikatai ir jei yra įrodymų, kad yra reikšmingų trūkumų valstybės narės kontrolės sistemose. Iki šiol ji tai padarė bent vienu atveju, kai ji uždraudė parduoti sūrį, pagamintą naudojant pieną, kurio sudėtyje buvo antibiotikų liekanų.

56

Mes peržiūrėjome rekomendacijas, kurios buvo pateiktos po 2016 m. Komisijos atliktų auditų. Mes nustatėme audito rekomendacijų dėl pesticidų, teršalų ir veterinarinių vaistų. Todėl dėl reglamentuojamų maisto ingredientų Komisija neteikė jokių rekomendacijų ir netaikė jokių vykdymo užtikrinimo priemonių prieš valstybes nares.

ES vartojamų, tačiau kitur pagamintų arba užaugintų, produktų kontrolės sistema

57

Patikrinimai pasienyje yra svarbūs, nes tas momentas, kai produktai iš ES nepriklausančių šalių patenka į ES, yra pirmasis, kai juos gali patikrinti valstybių narių institucijos. Importuojamiems produktams, kai jie yra ES teritorijoje, yra taikomas tas pats kontrolės režimas kaip ir vidaus gaminiams. Dauguma mūsų importuojamo maisto yra negyvūninės kilmės, įskaitant grūdus, vaisius ir daržoves, kavą, arbatą ir prieskonius (žr. 7 diagramą).

58

ES importo kontrolės sistema yra pagrįsta rizika žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai. Didesnės rizikos importuojami produktai reikalauja griežtesnių įvežimo į ES sąlygų, taigi ir aukštesnio lygio kontrolės nei mažesnės rizikos importuojamų produktų atveju. Taikant ES metodą laikoma, kad gyvūninės kilmės maisto produktai yra didesnės rizikos⁵⁵ nei negyvūninės kilmės maisto. Todėl negyvūninės kilmės importuojamam maistui paprastai taikoma mažiau tikrinimų nei gyvūninės kilmės, nebent tai būtų specialiai reglamentuojama rizika (žr. 60 konstatuojamąją dalį).

59

Gyvūninės kilmės maisto produktai gali patekti į ES, kai tik Komisija patvirtina jų kilmės šalį⁵⁶ ir patvirtina įstaigas ES nepriklausančiose šalyse, remdamasi šių šalių pasiūlytais sąrašais^{57 58}.

60

Paprastai pagal ES teisines nuostatas importuojamo negyvūninės kilmės maisto patikrų dažnumą ir pobūdį pavedama nustatyti valstybėms narėms. 3 langelyje pateikta informacija apie išimtis iš šios bendros taisyklės ir apibendrintos tokiais atvejais taikomos specialios kontrolės procedūros ir importo sąlygos negyvūninės kilmės maisto produktų siuntoms ES išorės sienų punktuose.

61

Valstybės narės yra atsakingos už kontrolę ES išorės sienų punktuose. Jos atlieka dokumentų, tapatumo ir fizinius patikrinimus, siekdamos patikrinti, ar gyvūninės ir negyvūninės kilmės produktai atitinka aprašymą ir ES importo sąlygas (žr. 9 diagramą).

Sprendimą dėl patikrų, skirtų cheminiams pavojams nustatyti, visų pirma priima valstybės narės.

62

ES teisės aktuose nustatytas privalomas importuojamų gyvūninės kilmės produktų (žr. 10 diagramą) ir tam tikrų negyvūninės kilmės produktų (žr. 11 diagramą) fizinių patikrinimų dažnumas. Fiziniai tikrinimai apima mėginių laboratoriniams tyrimams ėmimą, tačiau minimalus jų dažnumas ES lygmeniu dažniausiai nėra nustatomas, išskyrus tam tikrą ribotą importuotų produktų skaičių⁶². Todėl sprendimą dėl laboratorinių tyrimų, skirtų cheminiams pavojams nustatyti, visų pirma priima kiekviena valstybė narė.

63

Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF) yra ES įdiegta priemonė, skirta nacionalinėms institucijoms skubiai keistis informacija apie su maistu ir pašarais susijusį pavojų sveikatai. Mes nustatėme, kad RASFF buvo plačiai naudojama kaip informacijos šaltinis planuojant laboratorinius tyrimus trijose mūsų aplankytose valstybėse narėse, nes ji pateikia svarbios informacijos apie rizikas.

64

Mūsų audito metu buvo nustatyta, kad gyvūninės kilmės produktų atveju vykdydamos kontrolės procedūras Komisija ir valstybės narės daugiausia dėmesio skiria veterinarinių vaistų likučių, kai kurių teršalų ir pesticidų, remiantis Direktyva 96/23/EB, aptikimui. Atliekant negyvūninės kilmės importuojamų maisto produktų fizinius patikrinimus ES išorės sienų punktuose daugiausia dėmesio skiriama pesticidų liekanoms ir teršalams.

65

Mes taip pat nustatėme, kad aplankytose valstybėse narėse tiek gyvūninės, tiek negyvūninės kilmės produktų atveju visų pirma nėra atliekami tikrinimai, skirti maisto kvapiosioms medžiagoms, maisto fermentams ir maisto papildams. Be to, gyvūninės kilmės maisto produktai yra retai tikrinami palyginti su maisto priedais ir su pesticidais bei teršalais, kurie reglamentuojami ES teisinėmis priemonėmis, išskyrus Direktyvą 96/23/EB. 4 langelyje pateiktas valstybės narės plano, į kurį nėra įtraukti visų grupių cheminiai pavojai, pavyzdys.

Vykdymo užtikrinimo priemonės nėra išnaudojamos tiek, kiek įmanoma

66

Mes peržiūrėjome veiksmus, kurių imasi valstybės narės, kai aptinka importuojamus maisto produktus, kurie neatitinka ES reikalavimų. Importuojamų maisto produktų saugą valstybių narių valdžios institucijos įvertina taip pat, kaip ir ES kilmės produktų atveju 52 ir 53 dalys). Valstybės narės atmeta siuntą arba atšaukia produktus iš rinkos ir pareikalauja iš importuotojų apmokėti laboratorijos išlaidas. Nė viena iš aplankytų trijų valstybių narių netaiko papildomų nuobaudų importuotojams.

67

Komisijos priemonės atsižvelgiant į trūkumus gali apimti audito rekomendacijas, tolesnės priežiūros auditus, aukšto lygio raštus ir susitikimus su susijusių ES nepriklausančių šalių atstovais. Priešingai nei valstybės narės, Komisija gali stabdyti importą arba jam taikyti specialias sąlygas⁶³ ir ji faktiškai naudoja šias priemones⁶⁴. Be to, ji nustatė specialias sąlygas, pagal kurias reikalaujama, kad valdžios institucijos ES nepriklausančiose šalyse atliktų tam tikrus patikrinimus, kaip antai laboratorines analizes, prieš joms eksportuojant maisto produktus⁶⁵.

68

ES teisės aktuose Komisijai suteikti įgaliojimai pašalinti iš sąrašo ES nepriklausančių šalių įstaigas, gaminančias gyvūninės kilmės maisto produktus⁶⁶. Vykdydama įstaigų patvirtinimo ir pašalinimo iš sąrašo funkciją, Komisija remiasi ES nepriklausančiomis šalimis. Tačiau Komisija gali jas pašalinti iš sąrašo tuo atveju, kai kompetentingos institucijos ES nepriklausančiose valstybėse dėl šių įstaigų nesuteikia pakankamai garantijų. Iki šiol Komisija nepasinaudojo šia pašalinimo iš sąrašo prerogatyva⁶⁷. Komisijos tarnybos išreiškė nuomonę, kad dabartinę teisinę procedūrą, skirtą įstaigai pašalinti iš sąrašo, verta iš naujo išnagrinėti.

69

Komisijos tarnybos atrado galimybių, kaip pagerinti Komisijos taikomus ES nepriklausančioms šalims iškylančių iššūkių, susijusių su ES importo reikalavimų vykdymu, sprendimo būdus. Šie būdai apima geresnį jos atliekamo audito ir tolesnės priežiūros veiklos panaudojimą siekiant didinti atitiktį ir išspręsti nustatytas problemas.

Išvados ir rekomendacijos

70

Šio audito metu daugiausia dėmesio buvo skirta cheminiams pavojams, kurių žalingas poveikis gali būti ne iš karto pastebimas, nes jis dažnai yra ilgalaikis ir kaupiamojo pobūdžio. Mūsų pagrindinis audito klausimas – ar ES maisto saugos modelis yra tinkamai pagrįstas ir įgyvendinamas, kad vartodami produktus Europos Sąjungoje būtume apsaugoti nuo cheminių pavojų? Mes nustatėme, kad modelis yra tinkamai pagrįstas, laikomas pavyzdiniu modeliu visame pasaulyje ir suteikia ES piliečiams aukštą maisto saugos lygį. Tačiau mes taip pat nustatėme, kad šiuo metu jis yra per daug apkrautas, kadangi Komisija ir valstybės narės neturi pakankamai pajėgumų jį ligi galo įgyvendinti.

71

Mes nustatėme daug neatitikimų ir uždavinių, su kuriais šiuo metu susiduria ES maisto saugos modelis.

72

Teisinis pagrindas, reglamentuojantis cheminių medžiagų saugą maiste, pašaruose, augaluose ir gyvuose gyvūnuose, vis dar kuriamas ir dar nėra pasiektas išsamumo lygis, numatytas ES maisto teisės aktuose (žr. 40 dalį). Be to, įvairūs EFSA departamentai, kurie vertina prašymus naudoti chemines medžiagas maisto produktuose ir teikia mokslines konsultacijas, kuriomis remiamasi plėtojant Europos teisę, taisykles ir politiką, patiria didelių vėlavimų (žr. 42 dalį). Tai turi įtakos tinkamam sistemos dalių tvarumui ir bendram modelio tvarumui (žr. 46–69 dalis).

73

Patikrinimai, kuriuos vykdo viešosios įstaigos, gali sudaryti tik nedidelę dalį visų atliekamų tikrinimų. Mes nustatėme, kad kai kurių valstybių narių kontrolė apima tam tikras cheminių medžiagų grupes dažniau nei kitas (žr. 48–50 ir 62–65 dalis) ir kad teisinis pagrindas yra toks platus, kad vien viešosioms institucijoms sudėtinga vykdyti visus joms tenkančius įsipareigojimus (žr. 43–45 dalis). Norint ES modelį išlaikyti patikimą, paprasčiausia papildyti viešosios kontrolės sistemas privačiojo sektoriaus sistemomis. Tačiau sinergijos tarp viešųjų ir privačiųjų kontrolės sistemų dar tik pradedamos nagrinėti (žr. 32–34 dalis). Todėl:

1 rekomendacija. Peržiūrėti teisės aktus ir pagerinti papildomumą tarp privačiojo ir viešojo sektoriaus kontrolės sistemų

1. Vykdydama Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos (REFIT) procedūrą, susijusią su maistą, pašarus, gyvus gyvūnus ir augalus reglamentuojančiu teisiniu pagrindu, Komisija turėtų įvertinti galimus teisės aktų, kuriais reglamentuojami cheminiai pavojai, pakeitimus atsižvelgiant į gebėjimą nuosekliai juos taikyti.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2020 m.

2. Komisija turėtų remtis jau pradėtu darbu, siekiant skatinti tokį papildomumą kaip ateities kryptį, kad valstybių narių viešosios institucijos galėtų, kai tai pagrįsta, labiau remtis privačiojo sektoriaus atliekamais tikrinimais, kad galėtų pagerinti patikrų efektyvumą bei ES maisto saugos modelio tvarumą.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2020 m.

74

ES modelio stiprioji pusė yra ta, kad juo siekiama užtikrinti, kad produktai iš ES ir importuojami produktai atitiktų tuos pačius aukštus saugos standartus, taip apsaugant vartotojus. Mes nustatėme, kad ES teisinis pagrindas ir tikrinimų sistema yra pakankami siekiant užtikrinti, kad produktai atitiktų ES standartus, nepriklausomai nuo jų kilmės šalies.

75

Mes taip pat nustatėme, kad siekiant užtikrinti, kad importuojami maisto produktai atitiktų ES saugos standartus, tam tikrų pesticidų liekanų atveju yra atliekamas rizikos vertinimas ir nustatomi leidžiami importo nuokrypiai, kai tai saugu vartotojams. Tai daroma atsižvelgiant į konkrečias sąlygas ES nepriklausančiose šalyse (žr. 29, 30 ir 38 dalis). Todėl:

2 rekomendacija. Išlaikyti tą patį patikinimo lygį tiek ES gaminamų, tiek importuojamų maisto produktų atveju

Dėl pesticidų liekanų maiste Komisija turėtų paaiškinti, kokių veiksmų ji imsis, siekdama išlaikyti tą patį patikinimo lygį tiek ES gaminamų, tiek importuojamų maisto produktų atžvilgiu, tuo pat metu laikantis PPO taisyklių.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2019 m.

76

Pažymint maisto ir pašarų sektorių verslo vykdytojų interesą išlaikyti aukštą maisto saugos lygį, valstybių narių viešosios institucijos susiduria su sunkumais nustatydamos, kokio pobūdžio vykdymo užtikrinimo veiksmų turi būti imtasi reikalavimų nesilaikymo atveju (žr. 51–53 ir 66 dalis). Komisija nustatė galimybių, kaip galima pagerinti jos procedūras, skirtas maisto teisės aktams stebėti ir jų vykdymui užtikrinti (žr. 54–56 ir 67–69 dalis). Todėl:

3 rekomendacija. Sudaryti palankesnes sąlygas nuosekliai taikyti ES maisto teisės aktus

1. Komisija turėtų valstybėms narėms suteikti papildomų gairių dėl vykdymo užtikrinimo priemonių taikymo.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2020 m.

2. Komisija turėtų įgyvendinti savo nustatytas galimybes, kad pagerintų savo procedūras, skirtas stebėti atitiktį ES maisto taisyklėms.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2020 m.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Nikolaos MILIONIS, 2018 m. lapkričio 14 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Terminai ir santrumpos

Augalinės medžiagos – augalinės medžiagos, pagamintos iš augalų, dumblių, grybų ar kerpių, tapo plačiai prieinamos ES rinkoje kaip maisto papildai. Jų pavyzdžiai yra ginkmedis, česnakas ir ženšenis. Tokie produktai paprastai yra ženklinami kaip natūralūs maisto produktai. Juos galima įsigyti be apribojimų vaistinėse, prekybos centruose, specializuotose parduotuvėse ir internetu.

DG SANTE – Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas

DLK – didžiausias likutinis kiekis

EFSA – Europos maisto saugos tarnyba

EMA – Europos vaistų agentūra

Endokrininės sistemos trikdžiai – cheminės medžiagos, kurios pasiekusios tam tikrą dozę gali trikdyti endokrinines sistemas (t. y. liaukas ir hormonus, kuriuos šios liaukos gamina). Šie trikdžiai gali sukelti vėžinius auglius, apsigimimus ir kitus vystymosi sutrikimus.

FAO – Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija

FDA – JAV maisto ir vaistų administracija

GATT – Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos

Kodeksas – codex alimentarius („maisto kodeksas“) yra Maisto kodekso komisijos (CAC) priimtų standartų, gairių ir praktikos kodeksų rinkinys. CAC yra svarbi Jungtinės FAO / PSO maisto standartų programos grandis, įsteigta FAO ir PSO, siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą ir skatinti sąžiningą prekybos maisto produktais praktiką.

Leidžiamas importo nuokrypis – tai importuojamiems produktams nustatyti DLK siekiant įvykdyti tarptautinės prekybos reikalavimus, kai:

• Bendrijoje neleidžiamas veikliosios medžiagos naudojimas augalų apsaugos produkte tam tikram produktui dėl kitų priežasčių nei visuomenės sveikata specialiam produktui ir specialiam naudojimui arba
• kitoks lygis yra tinkamas dėl to, kad esamas Bendrijos DLK buvo nustatytas dėl kitų priežasčių nei visuomenės sveikata specialiam produktui ir specialiam naudojimui.

LPD – leidžiama paros dozė

Maisto pramonės verslo vykdytojai – maisto ar pašarų pramonės verslo vykdytojai

NIP – nustatytieji importo punktai

NĮP – nustatytieji įvežimo punktai

PAKKP – pavojų analizė ir kritiniai kontrolės punktai

PPO – Pasaulio prekybos organizacija

Pranešimas apie riziką – sąveikus keitimasis informacija ir nuomonėmis rizikos analizės procese apie pavojus ir riziką, su rizika susijusius veiksnius bei rizikos suvokimą tarp rizikos vertintojų, rizikos valdytojų, vartotojų, maisto ir pašarų verslo įmonių, akademinės bendruomenės ir kitų suinteresuotųjų šalių, įskaitant paaiškinimą dėl rizikos vertinimo išvadų ir rizikos valdymo sprendimų pagrindimo.

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

Reglamentuojamas maisto ingredientas – reglamentuojami maisto ingredientai yra tokie maisto ingredientai, dėl kurių šiuo metu privaloma gauti leidimą prekiauti. Jie apima chemines medžiagas, kurios yra naudojamos kaip maisto priedai, maisto fermentai, kvapiosios medžiagos, kvapiosios rūkymo medžiagos ir vitaminų bei mineralų šaltiniai, kuriais papildomi maisto produktai.

Rizikos valdymas – procesas, kuris skiriasi nuo rizikos vertinimo ir apima įvairių politikos alternatyvų svarstymą konsultuojantis su suinteresuotomis šalimis, atsižvelgiant į rizikos įvertinimą ir kitus pagrįstus veiksnius, ir, jei to reikia, pasirenkant tinkamus prevencijos ir kontrolės sprendinius.

Rizikos vertinimas – tai moksliškai pagrįstas procesas, sudarytas iš keturių žingsnių: pavojaus nustatymo, pavojaus apibūdinimo, poveikio įvertinimo ir rizikos apibūdinimo.

SFP susitarimas – sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės

Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF) – Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema leidžia valstybių narių maisto ir pašarų kontrolės institucijoms (ES 28 valstybių narių maisto saugos institucijoms, Komisijai, EFSA, ELPA priežiūros institucijai, Norvegijai, Lichtenšteinui, Islandijai ir Šveicarijai) keistis informacija apie priemones, kurių imtasi reaguojant į nustatytą didelę riziką, susijusią su maistu arba pašarais. Ji teikia visą parą veikiančią paslaugą, kuri užtikrina, kad skubūs pranešimai būtų išsiunčiami, gaunami ir į juos būtų reaguojama kolektyviai ir efektyviai.

ŪPED – ūmaus poveikio etaloninė dozė

Galinės išnašos

¹ Veiklos vykdytojai yra iš esmės atsakingi a) už Sąjungos ir nacionalinių maisto teisės reikalavimų, kurie yra susiję su jų veikla ir kurie nustatyti jų valdomų įmonių veiklos srityje vykdymą (įskaitant maisto saugos reikalavimus, bet jais neapsiribojant) ir b) už šiam tikslui skirtos kontrolės vykdymą. Tai labai svarbus elementas siekiant užkirsti kelią maisto krizėms, ypač kai jos susijusios su maisto sauga, kadangi juo grindžiami daugelis kontrolės punktų visoje maisto grandinėje.

² Pasaulio prekyba yra reglamentuojama PPO taisyklėmis. Tiek ES, tiek atskiros ES valstybės narės yra PPO narės.

³ 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1) (Bendrųjų maisto teisės principų reglamento) 5 straipsnis.

⁴ Europos Komisija, „Maisto saugos ES ateities biudžetas“, 2018 m. birželio 7 d. (https://ec.europa.eu/food/safety/general_food_law/principles_en).

⁵ Pasaulio sveikatos organizacija, „PSO pasaulinės per maistą plintančių ligų problemos įverčiai, Per maistą plintančių ligų problemos epidemiologijos konsultacinė grupė 2007–2015 m.“, 12 diagrama, p. 80.

⁶ Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad „pavojus“ – tai maiste arba pašare esanti biologinė, cheminė ar fizinė medžiaga arba jos būklė, galinti sukelti neigiamą poveikį sveikatai,

⁷ Fiziniai pavojai yra maisto produktuose esantys objektai, kuriuos suvalgius gali būti padaryta žala. Paprastai jie kyla dėl nesaugaus maisto produktų tvarkymo praktikos ar atsitiktinio užteršimo.

⁸ Biologiniai pavojai yra mikrobai, kurie gali susargdinti žmones. Jie apima parazitus, virusus ir bakterijas. Tinkamai įgyvendinta RVASVT (rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų) sistema yra pagrindinė priemonė, naudojama siekiant užkirsti kelią biologiniams pavojams.

⁹ Ekologiški maisto produktai yra tokie maisto produktai, kurie buvo pagaminti taikant metodus, atitinkančius ekologinio ūkininkavimo standartus. Tai, kad laikomasi šių standartų, nereiškia, kad galima atmesti bet kurių cheminių pavojų, kaip antai teršalų, buvimo galimybę.

¹⁰ Trys svarbiausi teisės aktai, kurie yra skirti ne vien cheminiams pavojams, o visai maisto saugai, yra šie:

• Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo suteikia pagrindą ES maisto saugos politikai, nes pagal Sutartį Europos Sąjungai suteikiami įgaliojimai imtis veiksmų visuomenės sveikatos ir vartotojų apsaugos srityse.
• Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatyti bendrieji maisto ir pašarų teisės principai ir reikalavimai (Bendrųjų maisto teisės principų reglamentas). Jame nustatomas maisto ir pašarų teisės aktų kūrimo ES ir valstybių narių lygmenimis pagrindas ir jis apima visus maisto produktų ir pašarų gamybos ir platinimo etapus.
• 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).

¹¹ PSO, „PSO pasaulinės per maistą plintančių ligų problemos įverčiai: per maistą plintančių ligų problemos epidemiologijos konsultacinė grupė 2007–2015 m.“, 2015 12 3. Tai yra pirmas ir šiuo metu išsamiausias PSO tyrimas dėl per maistą plintančių ligų įverčių. Į jį įtraukti duomenys apie keturias chemines medžiagas (aflatoksino, manijoko cianido, dioksino ir žemės riešutų alergenų).

¹² Nurodyta „Ernst and Young“ 2012 m. EFSA išorės peržiūros ataskaitoje.

¹³ „Europos Komisija siekia užtikrinti, kad Europos maisto tiekimas būtų saugiausias pasaulyje ir kad tie patys maisto saugos standartai būtų taikomi visiems produktams nepriklausomai nuo kilmės“ – citata iš Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato interneto svetainės https://ec.europa.eu/food/safety/international_affairs/trade_en. Šį principą taip pat galima išvesti bendrai nagrinėjant Bendrųjų maisto teisės principų teisės akto 11 (importuotos maistas ir pašaras) ir 14 straipsnius (maistas turi būti saugus).

¹⁴ EFSA yra atsakinga už su maisto sauga susijusios rizikos įvertinimą, o EMA yra atsakinga už ES gydomųjų produktų (kurie apima veterinarinius vaistus) įvertinimą.

¹⁵ Trijų valstybių narių pasirinkimas buvo atliekamas remiantis šiais kriterijais: 1) pusiausvyra tarp valstybių narių, kuriose labai didelis importas, ir valstybių narių, kuriose jis daug mažesnis, 2) valstybės narės, kuriose vertinant cheminius pavojus maistui didžiausias dėmesys skiriamas skirtingoms medžiagoms, 3) pagrindinės ES agentūros, teikiančios mokslines rekomendacijas dėl cheminių medžiagų, įsikūrimo vieta (EFSA Parmoje). Pasirenkant šalis taip pat buvo siekiama užtikrinti geografinę pusiausvyrą. Italijoje, dėl jos regioninio darbo organizavimo, daugelį savo patikrų mes sutelkėme tik viename regione (Ligūrijoje).

¹⁶ Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa yra Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkės dalis. Ja siekiama, kad ES teisė būtų paprasta, pašalintų nereikalingus sunkumus ir teisės aktai būtų pritaikomi taip, kad nenukentėtų politikos tikslai.

¹⁷ SWD (2018) 38 final, „Bendrųjų maisto teisės principų teisės akto (Reglamento (EB) Nr. 178/2002) parengtumo tikrinimas“.

¹⁸ Spiric, D. et al., „ES ir JAV maisto saugos reglamentavimo suartinimo metodas, susijęs su per maistą plintančių ligų protrūkiais“ (Convergence on EU and USA Food safety Regulation approach, regarding foodborne outbreaks), 58-oji tarptautinė mėsos pramonės konferencija „Mėsos sauga ir kokybė: kurlink einama?“, Procedia Food Science 5(2015) 266–269. Ataskaitoje nurodyta, kad ES maisto teisė yra JAV pavyzdinis modelis.

¹⁹ Humphrey, J., „Maisto sauga, privačių standartų schemos ir prekyba: FDA maisto saugos modernizavimo įstatymo poveikis“ (Food Safety, Private Standards Schemes and Trade: The Implications of the FDA Food Safety Modernization Act), IDS darbo dokumentas, tomas 2012 Nr. 403, 2012 m. rugsėjo mėn.

²⁰ EIOP: tekstas 2008–006 – Europos valdymas vis dar technokratinis? Nauji maisto saugos reglamentavimo valdymo būdai Europos Sąjungoje. Robert Fischer. 2018. „Įkvėptos Europos Sąjungos, keletas šalių, pavyzdžiui, Prancūzija ir Vokietija, įsteigė nepriklausomo vertinimo agentūras ir pritaikė rizikos vertinimo ir rizikos valdymo organizacinio atskyrimo principą.“

²¹ Ūkininkų sąnaudų, susijusių su ES teisės aktų aplinkos, gyvūnų gerovės ir maisto saugos srityje laikymusi, įvertinimas (Assessing farmers’ cost of compliance with EU legislation in the fields of environment, animal welfare and food safety), CPRA Europos Komisijai. AGRI 2011-EVAL-08.

²² Konkrečiai, Reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 konstatuojamojoje dalyje teigiama: „Maisto produktus reglamentuojančiais įstatymais siekiant sumažinti ar pašalinti pavojų sveikatai arba jo išvengti, trys tarpusavyje susiję rizikos analizės komponentai – rizikos įvertinimas, rizikos valdymas ir pranešimas apie riziką – sudaro sisteminį metodą, kuriuo galima nustatyti veiksmingas, proporcingas ir tikslingas priemones ar kitus veiksmus sveikatai apsaugoti.“ To paties reglamento 19 konstatuojamojoje dalyje nurodyta: „Yra pripažinta, kad kai kuriais atvejais vien tik mokslinis rizikos įvertinimas negali suteikti visos informacijos, kuria turėtų būti grindžiamas su rizikos valdymu susijęs sprendimas, ir kad reikėtų tinkamai atsižvelgti į kitus su svarstomu klausimu susijusius socialinius, ekonominius, tradicinius, etinius, ir aplinkosauginius veiksnius bei į kontrolės priemonių tinkamumą.“ 3 straipsnyje pateiktos šių trijų komponentų apibrėžtys.

²³ EMA buvo įsteigta Reglamentu (EB) Nr. 726/2004, bet ji jau egzistavo nuo 1995 m. pagal senesnes direktyvas. * Jai tenka atsakomybė už ES rizikos vertinimą gydomųjų produktų srityje.

²⁴ Reglamento (EB) Nr. 178/2002 21 konstatuojamoji dalis ir 7 straipsnis.

²⁵ Pagal Komisijos komunikatą dėl atsargumo principo (COM (2000) 1 final, 2000 2 2), priemonės, kurių imamasi taikant atsargumo principą, turėtų būti: proporcingos pasirinktam apsaugos lygiui, taikomos nediskriminuojant, derančios su panašiomis pirmiau taikytomis priemonėmis, paremtos veiksmų ar veiksmų nebuvimo galimos naudos ir sąnaudų nagrinėjimu (įskaitant, kai tinkama ir įmanoma, ekonominių sąnaudų / naudos analizę), teikiamos peržiūrai, atsižvelgiant į naujus mokslinius duomenis, ir sudarančios galimybę priskirti atsakomybę už mokslinių įrodymų, kurie būtini išsamesniam rizikos vertinimui, parengimą.

²⁶ Europos Komisijos pranešimas spaudai – Komisija priima komunikatą dėl atsargumo principo.

²⁷ PPO susitarimas dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių (SFP susitarimas) įsigaliojo 1995 m. sausio 1 d., įsteigus Pasaulio prekybos organizaciją. Jis yra susijęs su maisto saugos bei gyvūnų ir augalų sveikatos reglamentais.

²⁸ SFP susitarimo 5 straipsnis.

²⁹ Visapusišką rizikos vertinimą sudaro keturi žingsniai: pavojaus nustatymas, pavojaus apibūdinimas, poveikio įvertinimas ir rizikos apibūdinimas.

³⁰ Pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

³¹ PPO ANALITINIS INDEKSAS, SFP susitarimas – preambulė (jurisprudencija). 1.5.2 punktas. Atsargumo principo ir SFP susitarimo ryšys. 2018 m. sausio mėn.

³² Atitinkamai Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 ir Reglamentas (EB) Nr. 396/2005.

³³ Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto 2017 m. vasario 16–17 d. posėdžio Briuselyje apibendrinamoji ataskaita: „Valstybės narės pabrėžė sunkumus, kurių dėl to gali iškilti tarptautiniu lygmeniu (codex alimentarius) ir problemas, susijusias su atsakomybe už tokius jų lygmeniu priimamus politinius sprendimus, atsižvelgiant į jų, kaip pirmojo vertintojo nagrinėjant prašymus dėl leistino importo nuokrypio, vaidmenį“ ir Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto 2018 m. birželio 13–14 d. posėdžio Briuselyje apibendrinamoji ataskaita, darbotvarkės punktas A.14.

³⁴ Maisto ir pašarų pramonės verslo vykdytojai visais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais savo valdomose įmonėse turi užtikrinti, kad maisto produktai ar pašarai atitinka tuos maisto sektoriaus teisės aktų reikalavimus, kurie yra susiję su jų veikla, ir tikrinti, ar buvo laikomasi tokių reikalavimų.

³⁵ „Aiškus atsakomybės paskirstymas tarp maisto sektoriaus verslo vykdytojų ir viešųjų institucijų visoje maisto grandinėje“ Bendrųjų maisto teisės principų teisės akte pripažįstamas efektyvumo padidėjimu.

³⁶ Pagal Reglamento (ES) Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalį.

³⁷ EFSA ataskaitomis paremti skaičiai.

³⁸ 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių (OL L 125, 1996 5 23, p. 10).

³⁹ Apžvalgos ataskaitoje „Sąveika tarp oficialios pašarų kontrolės sistemos ir privačiųjų draudimo schemų“ buvo pripažinta tam tikra nauda kompetentingoms institucijoms, pasiekus sąveiką su privačiosiomis patikinimo schemomis (DG Health and Food Safety-2016–8975). http://ec.europa.eu/food/audits-analysis/overview_reports/

⁴⁰ 2017 m. sveikatos ir maisto auditų ir analizės programa. Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas.

⁴¹ Pavyzdžiui, DG SANTE 2017–6072. Faktų nustatymo vizito Vokietijoje nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d., siekiant surinkti informaciją apie oficialios kontrolės sinergijas su maisto pramonės verslo vykdytojų savomis patikromis ir trečiųjų šalių sertifikavimo schemomis, galutinė ataskaita. http://ec.europa.eu/food/audits-analysis/audit_reports/ . Nyderlandai taip pat iškėlė panašių probleminių klausimų per šio audito metu atliktą audito vizitą.

⁴² Numatomas suvartoti kiekis = ES gamyba + importas – eksportas. ES gamybos duomenys – 734 milijonai tonų (šaltinis: „ES žemės ūkio gamybos mastas 2013 m. milijonais tonų“, Faostat). Importo duomenys – beveik 93 milijonai tonų 2016 m., o eksportas – 91 milijonas tonų (šaltinis: http://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/EDN-20 171 016–1?inheritRedirect=true).

⁴³ Pavyzdžiui, cheminių medžiagų, įtrauktų į Codex Alimentarius, sąrašas gali būti neišsamus arba valstybės narės vis tiek gali turėti skirtingus teisinius apribojimus dėl tam tikros medžiagos (pavyzdžiui, skirtingą DLK).

⁴⁴ https://ec.europa.eu/food/safety/official_controls/legislation/imports_en

⁴⁵ Nors 13 % ES suvartojamų produktų yra importuoti (žr. 42 išnašą), 26,4 % (22 345) viso mėginių skaičiaus (84 657) buvo susiję su iš ES nepriklausančių šalių importuotais produktais, o 67 % (56 749) viso šio skaičiaus sudarė mėginiai, kurių kilmė buvo ataskaitoje aptariamose šalyse (ES, Islandijoje ir Norvegijoje). 2016 m. Europos Sąjungos pesticidų liekanų maisto produktuose ataskaita Europos maisto saugos tarnybai.

⁴⁶ Jeigu, pavyzdžiui, leidimas šioms medžiagoms nebuvo suteiktas dėl kitų priežasčių nei sveikata.

⁴⁷ Kaip antai paplitimo duomenis arba maisto vartojimo duomenis.

⁴⁸ Iš esmės valstybės narės gali laisvai nuspręsti dėl tinkamo tikrinimų skaičiaus, bet ES teisės aktuose gali būti nustatytas tam tikras dažnumas konkretiems produktams, pavyzdžiui, Tarybos direktyvos 96/23/EB IV priede nustatytas „mėginių kiekis ir jų ėmimo dažnumas“ gyviems gyvūnams ir gyvūninės kilmės produktams.

⁴⁹ Reglamento (EB) Nr. 882/2004 10 straipsnis.

⁵⁰ Pateikta informacija yra susijusi tik su trimis audito metu aplankytomis valstybėmis narėmis. ES lygmeniu nėra ataskaitų, skirtų reglamentuojamiems maisto ingredientams ir teršalams, kurie nėra įtraukti į Direktyvą 96/23/EB. Pesticidų ir veterinarinių vaistų liekanų atveju EFSA parengia metines ataskaitas dėl valstybių narių tyrimų rezultatų.

⁵¹ Tačiau atliekant šiuos tyrimus neatsižvelgiama į visus cheminių pavojų aspektus, kaip antai pesticidų susikaupimą (žr. III priedo 7 dalį).

⁵² Vienas mėginys gali apimti kelis skirtingų cheminių medžiagų tyrimus.

⁵³ Naudojimo sąlygas 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų sudaro 314 puslapių (2–4 priedai).

⁵⁴ Reglamento (EB) Nr. 882/2004 54 ir 55 straipsniai.

⁵⁵ „Gyvūninės kilmės importuojamiems produktams ir importuojamiems gyviems gyvūnams būdinga aukšto lygio rizika, nes jie gali perduoti rimtas žmonių ir gyvūnų ligas“. DG SANTE interneto puslapis: https://ec.europa.eu/food/safety/official_controls/legislation/imports/animal_en

⁵⁶ Pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (OL L 139, 2004 4 30, p. 206), 11 straipsnio 4 dalį, Komisija peržiūri visuomenės ir gyvūnų sveikatos padėtį atitinkamose ES nepriklausančiose šalyse, pareikalaudama pateikti ir išnagrinėdama dokumentus bei dažniausiai aplankydama šalį. Kalbant apie chemines rizikas, ši peržiūra apima ES nepriklausančios šalies įstatymus, susijusius su gyvūninės kilmės produktais, veterinarinių vaistų naudojimu, pašarų paruošimu ir naudojimu bei liekanų stebėjimo programos tvirtinimu.

⁵⁷ Komisija auditų ES nepriklausančiose šalyse metu inspektuoja šių įstaigų imtį. Komisija taip pat mus informavo, kad ji rengia ataskaitą dėl vienos ES nepriklausančių šalių įstaigų, kurioms suteiktas leidimas eksportuoti į ES, vertinimo rezultatus.

⁵⁸ Pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 854/2004 11 ir 12 straipsnius ES nepriklausančių šalių institucijos yra atsakingos už tai, kad būtų tikrinama ir užtikrinama, kad įstaigos atitinka ES reikalavimus kiekvienos kategorijos maisto produktams.

⁵⁹ 2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 669/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatos dėl sustiprintos tam tikrų negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų importo oficialios kontrolės ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/504/EB (OL L 194, 2009 7 25, p. 11).

⁶⁰ Reglamentas (EB) Nr. 669/2009 šiuo metu apima 35 skirtingus produktus ir 24 ES nepriklausančias šalis. Dažniausiai pasitaikantys produktai yra riešutai, daržovės, prieskoninės žolės ir prieskoniai. Reglamente nustatytas tapatumo ir fizinių tikrinimų, įskaitant laboratorinius tyrimus, dažnumas (5, 10, 20 arba 50 %). Produktų sąrašas ir patikrų dažnumas peržiūrimi kas šešis mėnesius remiantis patikrų rezultatais.

⁶¹ Pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 884/2014, kuriuo nustatomi specialūs reikalavimai iš tam tikrų trečiųjų šalių importuojamiems tam tikriems pašarams ir maisto produktams, kurie gali būti užteršti aflatoksinais, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1152/2009 Nr. 1152/2009 (OL L 242, 2014 8 14, p. 4); 2015 m. vasario 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/175, kuriuo dėl užteršimo pentachlorfenoliu ir dioksinais rizikos importuojamai Indijos kilmės arba iš Indijos siunčiamai pupenių dervai nustatomi specialieji reikalavimai (OL L 30, 2015 2 6, p. 10) ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 885/2014, kuriuo nustatomos valgomųjų ybiškių ir kario lapų iš Indijos importo specialiosios sąlygos ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 91/2013 (OL L 242, 2014 8 14, p. 20), 2017 m. vasario 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/186, kuriuo dėl mikrobiologinės taršos nustatomos siuntų iš tam tikrų trečiųjų šalių įvežimo į Sąjungą specialiosios sąlygos (OL L 29, 2017 2 3, p. 24), ES nustatė šias specialias sąlygas tam tikriems produktams iš 12 ES nepriklausančių šalių, visų pirma dėl teršalų rizikos riešutuose ir džiovintuose vaisiuose.

⁶² Be 3 langelyje nurodytų nuostatų, 2002 m. spalio 15 d. Komisijos sprendimas dėl tam tikrų apsaugos priemonių, taikytinų tam tikriems gyvūninės kilmės produktams, skirtiems pašarams ir importuojamiems iš Ukrainos (OL L 278, 2002 10 16, p. 24); 2010 m. liepos 8 d. Komisijos sprendimas 2010/381/ES dėl neatidėliotinų priemonių, taikomų iš Indijos importuojamoms ir žmonėms vartoti skirtoms akvakultūros produktų siuntoms (OL L 174, 2010 7 9, p. 51); 2010 m. balandžio 16 d. Komisijos sprendimas 2010/220/ES dėl skubių priemonių, taikomų iš Indonezijos importuojamų ir žmonėms vartoti skirtų žuvininkystės ūkių produktų siuntoms (OL L 97, 2010 4 17, p. 17) ir 2002 m. kovo 27 d. Komisijos sprendimas 2002/251/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, taikomų iš Tailando importuojamiems paukštienos ir tam tikriems žuvininkystės bei akvakultūros produktams, skirtiems žmonėms vartoti (OL L 84, p. 2002 3 28, p. 77).

⁶³ Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 straipsnio 1 dalies b punktas.

⁶⁴ Pavyzdžiui: 2015 m. birželio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/943 dėl skubių priemonių džiovintų pupelių importui iš Nigerijos sustabdyti, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 669/2009 I priedas (OL L 154, 2015 6 19, p. 8).

⁶⁵ Pavyzdžiui: Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/175 ir Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 885/2014.

⁶⁶ Reglamento (EB) Nr. 854/2004 12 straipsnio 4 dalies c punktas.

⁶⁷ Pirma įstaiga, kurią Komisija išbraukė iš sąrašo savo iniciatyva, buvo viena Brazilijos įstaigų. Ji buvo išbraukta dėl salmonelių ir sukčiavimo, susijusio su į ES eksportuojamos mėsos ir mėsos produktų laboratorijų sertifikavimu.

⁶⁸ https://www.efsa.europa.eu/en/topics/topic/food-additive-re-evaluations

⁶⁹ 2011 m. lapkričio 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1129/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas sudarant Sąjungos maisto priedų sąrašą (OL L 295, 2011 11 12, p. 1–177).

⁷⁰ Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede pateiktas Sąjungos maisto priedų, leidžiamų naudoti maisto produktuose kaip tokių, sąrašas ir jų naudojimo sąlygos.

⁷¹ Reglamento (EB) Nr. 1332/2008 1 straipsnis.

⁷² Reglamento (EB) Nr. 1332/2008 14 konstatuojamoji dalis ir 17 straipsnis.

⁷³ Šaltinis: Komisijos maisto kvapiųjų medžiagų duomenų bazė.

⁷⁴ ES sąrašo A dalyje yra keturios skirtingos išnašos: 1. „Tarnyba turi atlikti vertinimą“; 2) „papildomi moksliniai duomenys bus pateikti iki 2012 m. gruodžio 31 d.“; 3. „papildomi moksliniai duomenys bus pateikti iki 2013 m. birželio 30 d.“ ir 4. „papildomi moksliniai duomenys bus pateikti iki 2013 m. gruodžio 31 d.“.

⁷⁵ Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 20 straipsnio 2 dalis.

⁷⁶ EFSA Journal 2012;10(5):2663. https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.2903/j.efsa.2012.2663

⁷⁷ https://effl.lexxion.eu/article/EFFL/2013/3/241

⁷⁸ 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

⁷⁹ Komisija pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) neseniai užbaigė išsamų įrodymais grindžiamą Bendrųjų maisto teisės principų reglamento taikymo visame maisto sektoriuje politikos vertinimą (parengtumo tikrinimą); Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Bendrųjų maisto teisės principų teisės akto (Reglamento (EB) Nr. 178/2002) REFIT vertinimas“ (parengtumo tikrinimas), SWD(2018) 38, 2018 1 15.

⁸⁰ 2018 m. balandžio 11 d. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 [dėl bendrųjų maistui skirtų teisės aktų], Direktyva 2001/18/EB [dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką], Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 [dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų], Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 [dėl pašarų priedų], Reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 [dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų], Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 [dėl medžiagų, skirtų liestis su maistu], Reglamentas (EB) Nr. 1331/2008 [dėl maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūros], Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 [dėl augalų apsaugos produktų] ir Reglamentas (ES) 2015/2283 [dėl naujų maisto produktų], COM(2018) 0179 final.

⁸¹ 2018 m. balandžio 11 d. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 [dėl bendrųjų maistui skirtų teisės aktų], Direktyva 2001/18/EB [dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką], Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 [dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų], Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 [dėl pašarų priedų], Reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 [dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų], Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 [dėl medžiagų, skirtų liestis su maistu], Reglamentas (EB) Nr. 1331/2008 [dėl maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūros], Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 [dėl augalų apsaugos produktų] ir Reglamentas (ES) 2015/2283 [dėl naujų maisto produktų], COM(2018) 0179 final.

⁸² 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1) (Bendrųjų maisto teisės principų reglamentas).

⁸³ Bendrųjų maisto teisės principų reglamento 14 straipsnis ir 17 straipsnio 1 dalis.

⁸⁴ Rizikos valdytojai iš esmės yra Komisija, kuriai padeda valstybių narių atstovai Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete (angl. PAFF), ir, atsižvelgiant į taikomas procedūras, Taryba ir Europos Parlamentas. Kalbant apie Komisiją, už rizikos valdymą maisto srityje atsakingas jos Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas (SANTE GD).

⁸⁵ Bendrųjų maisto teisės principų teisės akto 19 konstatuojamojoje dalyje pateikiamas nebaigtinis pagrįstų veiksnių sąrašas, pvz., socialiniai, ekonominiai, su tradicijomis susiję, etiniai ir aplinkosauginiai veiksniai, taip pat kontrolės priemonių tinkamumas. ES sprendimų priėmimo proceso metu įvairiai naudojamasi pagrįstais veiksniais; kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, skaičius ir jiems suteikiama svarba – tai lemia dalykas ir atitinkama priemonė.

⁸⁶ 2018 m. sausio 15 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Bendrųjų maisto teisės principų teisės akto (Reglamento (EB) Nr. 178/2002) REFIT vertinimas“ (parengtumo tikrinimas), SWD(2018) 38 final, p. 89.

⁸⁷ Pavyzdžiui, kalbant apie su maistu besiliečiančias medžiagas, išskyrus plastiką, maisto papildus ir maisto produktus, papildytus vitaminais ir mineralais, nenustatytas didžiausias medžiagų kiekis, taip pat ES lygmeniu visapusiškai neįgyvendinamos nuostatos, susijusios su augalinių medžiagų sveikumo ir maistingumo teiginiais.

⁸⁸ 2018 m. sausio 15 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Bendrųjų maisto teisės principų teisės akto (Reglamento (EB) Nr. 178/2002) REFIT vertinimas“ (parengtumo tikrinimas), SWD(2018) 38 final, p. 89.

⁸⁹ 2018 m. balandžio 11 d. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 [dėl bendrųjų maistui skirtų teisės aktų], Direktyva 2001/18/EB [dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką], Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 [dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų], Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 [dėl pašarų priedų], Reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 [dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų], Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 [dėl medžiagų, skirtų liestis su maistu], Reglamentas (EB) Nr. 1331/2008 [dėl maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūros], Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 [dėl augalų apsaugos produktų] ir Reglamentas (ES) 2015/2283 [dėl naujų maisto produktų], COM(2018) 0179 final.

⁹⁰ 2018 m. sausio 15 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Bendrųjų maisto teisės principų teisės akto (Reglamento (EB) Nr. 178/2002) REFIT vertinimas“ (parengtumo tikrinimas), SWD(2018) 38 final, p. 39.

⁹¹ 2018 m. balandžio 11 d. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 [dėl bendrųjų maistui skirtų teisės aktų], Direktyva 2001/18/EB [dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką], Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 [dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų], Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 [dėl pašarų priedų], Reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 [dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų], Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 [dėl medžiagų, skirtų liestis su maistu], Reglamentas (EB) Nr. 1331/2008 [dėl maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūros], Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 [dėl augalų apsaugos produktų] ir Reglamentas (ES) 2015/2283 [dėl naujų maisto produktų], COM(2018) 0179 final.

⁹² 2018 m. balandžio 11 d. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 [dėl bendrųjų maistui skirtų teisės aktų], Direktyva 2001/18/EB [dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką], Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 [dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų], Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 [dėl pašarų priedų], Reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 [dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų], Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 [dėl medžiagų, skirtų liestis su maistu], Reglamentas (EB) Nr. 1331/2008 [dėl maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūros], Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 [dėl augalų apsaugos produktų] ir Reglamentas (ES) 2015/2283 [dėl naujų maisto produktų], COM(2018) 0179 final.

Etapas	Data
APM patvirtinimas / audito pradžia	2017 11 29
Oficialus ataskaitos projekto siuntimas Komisijai (arba kitam audituojamam subjektui)	2018 9 27
Galutinės ataskaitos patvirtinimas po prieštaravimų procedūros	2018 11 14
Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialių atsakymų gavimas visomis kalbomis	2018 12 6

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šią ataskaitą priėmė Audito Rūmų nario Nikolaos Milionis vadovaujama I audito kolegija, kuri specializuojasi tvaraus gamtos išteklių naudojimo srityje. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Janusz Wojciechowski, jam padėjo kabineto vadovė Kinga Wisniewska-Danek ir kabineto atašė Katarzyna Radecka-Moroz, pagrindinis vadybininkas Michael Bain, užduoties vadovė Maria Eulàlia Reverté i Casas, užduoties vadovės pavaduotoja Päivi Piki, auditoriai Ioannis Papadakis, Manuel Dias Ferreira Martins ir Ermira Vojka bei asistentas Terje Teppan-Niesen. Lingvistinę pagalbą teikė Philippe Colmant, Vesna Marn ir Michael Pyper.

Iš kairės į dešinę: Eulàlia Reverté i Casas, Katarzyna Radecka-Moroz, Janusz Wojciechowski, Michael Bain, Päivi Piki, Manuel Dias Ferreira Martins.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2019

PDF	ISBN 978-92-847-1572-5	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/51496	QJ-AB-18-032-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-1579-4	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/647830	QJ-AB-18-032-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2019

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://publications.europa.eu/lt/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais