Europos aplinkos ekonominės sąskaitos. Jų naudą politikos formuotojams galima padidinti

Santrauka

I

Europos aplinkos ekonominės sąskaitos (angl. EEEA) – yra svarbus duomenų šaltinis, naudojamas aplinkos politikai, pavyzdžiui, 7-ajai aplinkosaugos veiksmų programai, bei pažangai siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, stebėti ir vertinti. Europos aplinkos ekonominės sąskaitos – tai statistikos sistema, kurią sudaro išsamus lentelių ir sąskaitų rinkinys, kuriuo nusakomas aplinkos ir ES ekonomikos santykis.

II

Atlikome auditą, kad išsiaiškintume, ar Komisija tinkamai kuria, valdo ir naudoja Europos aplinkos ekonomines sąskaitas. Mūsų auditas parodė, Kad Komisija neparengė ilgalaikės Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenų perspektyvos, pagal kurią būtų galima įvertinti jos poreikius norint formuoti aplinkos politiką. Komisija nesusistemino Europos aplinkos ekonominių sąskaitų poreikių ir nepatikslino reikalingų rodiklių. Nors priimta Europos aplinkos ekonominių sąskaitų strategija, trūksta išsamaus tikslų įgyvendinimo veiksmų plano. Išsiaiškinome, kad daugiau nei dešimt metų kartojosi kai kurie viena po kitos vykdytų strategijų strateginiai tikslai.

III

Rengdamos pasiūlymus dėl to, ar Europos aplinkos ekonominių sąskaitų moduliai būtų privalomi ar ne, Komisija ir valstybės narės daugiausia atsižvelgė į duomenų prieinamumą ir išbaigtumą bei į svarstymus dėl administracinės naštos valstybėse narėse, o ne į susistemintų duomenų poreikius. Komisija įgyvendino Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulius neatlikusi sąnaudos ir naudos analizės. Stebint pagrindines aplinkos politikas nepasinaudota visomis Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulių teikiamomis galimybėmis.

IV

Spartesnis duomenų pateikimas didina jų naudą. Išsiaiškinome, kad nors Komisija tam tikrus duomenis paskelbė anksčiau nei reikalaujama, ji nepasinaudojo visomis galimybėmis sparčiau pateikti duomenis. Nėra jokio paskelbimo tvarkaraščio, kuriame būtų nurodyta, kada duomenys bus pateikti.

V

Remdamiesi savo nustatytais faktais, Komisijai rekomenduojame:

1. pagerinti Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenų strateginį pagrindą;
2. didinti Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulių reikalingumą formuojant aplinkos politiką;
3. laiku pateikti Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenis.

Įvadas

01

Svarbu, kad politikos formuotojai turėtų naujausią ir patikimą informaciją, kad galėtų stebėti ekonomikos, socialinę ir aplinkos apsaugos pažangą siekiant darnaus vystymosi. Aplinkos ekonominės sąskaitos – tai statistikos sistema, kurią sudaro išsamus lentelių ir sąskaitų rinkinys. Šiomis sąskaitomis nusakomas aplinkos ir ekonomikos santykis, įskaitant ekonomikos poveikį aplinkai.

02

Pasauliniu mastu Jungtinių Tautų Statistikos komisija pritarė tam, kad aplinkos ekonominių sąskaitų sistema taptų tarptautiniu statistiniu aplinkos ekonominės apskaitos standartu. Šioje sistemoje naudojamos sąvokos, apibrėžtys ir klasifikacijos, atitinkančios Jungtinių Tautų nacionalinių sąskaitų sistemą, kurią parengė Jungtinės Tautos (JT), Komisija, Tarptautinis valiutos fondas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Pasaulio bankas. Sistema padeda parengti tarptautiniu mastu palyginamą statistiką ir sąskaitas.

03

1994 m. Europos Komisija parengė pirmąją strategiją¹ dėl žaliosios nacionalinės apskaitos. Nuo to laiko Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, JT ir EBPO, kad išanalizuotų įvairius statistinius duomenis, pateiktus Europos aplinkos ekonominėms sąskaitoms. Komisija ir valstybės narės Europos aplinkos ekonominių sąskaitų sistemą įgyvendina pagal Europos aplinkos sąskaitų strategiją, atitinkančią JT aplinkos ekonominių sąskaitų sistemą.

04

Teisinėje Europos aplinkos ekonominių sąskaitų sistemoje² nustatytas bendras sąskaitų rinkimo, rengimo, perdavimo ir vertinimo standartas. 1 lentelėje pateikiama šešių dabartinių modulių santrauka. Komisija savanoriškai renka duomenis dviem papildomiems moduliams – Europos miškų sąskaitoms ir aplinkos subsidijų ir panašių lėšų pervedimo sąskaitoms. Ji rengia tris papildomus modulius – gamtinio kapitalo sąskaitas / ekosistemos sąskaitas, vandens sąskaitas ir išteklių valdymo išlaidų sąskaitas. Europos aplinkos ekonominėse sąskaitose pateikiami 64 rūšių ekonominės veiklos ir namų ūkių duomenys. 1 priede pateikiama papildoma išsami informacija apie Europos aplinkos ekonomines sąskaitas.

Šaltinis: Audito Rūmai.

05

Europos aplinkos ekonominėse sąskaitose nustatyta bendros ekonomikos aplinkos prekių ir paslaugų sektoriaus dalis, taip pat gamtos išteklių ir energijos gamybos bei vartojimo mastas. Pavyzdžiui, sąskaitose nustatyta taršiausia veikla arba veikla, kuria eikvojama daugiausiai gamtos išteklių. Remiantis šiomis sąskaitomis galima nustatyti, kiek kainuoja aplinkos apsauga ir kas už tai moka. Europos aplinkos ekonominių sąskaitų sistemoje naudojama ir papildoma turima aplinkos statistika (atliekos ir miškai) ir ekonominė statistika (nacionalinių sąskaitų ir viešųjų finansų sudedamosios dalys ir verslo statistika). Pavyzdžiui, į orą išmetamų teršalų sąskaitų modulį galima gauti iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų aprašų³ arba iš energetikos statistikos.

06

Europos aplinkos ekonominės sąskaitos gali atsakyti į tokius klausimus:

• kokį poveikį tvarumui daro dabartiniai mūsų gamybos ir vartojimo modeliai?
• Kokį poveikį turėtų nauji aplinkosaugos mokesčiai? Kam tenka mokesčių našta – gamintojams (pramonei) ar vartotojams (namų ūkiams)?
• Kokį poveikį aplinkai daro mūsų prekybos modeliai ES nepriklausančiose šalyse?
• Kiek žmonių dirba aplinkos pramonėje, kurioje gaminamos ekologiškos prekės ir paslaugos, pavyzdžiui, vėjo jėgainės ar saulės baterijų plokštės?

07

Europos aplinkos ekonominėmis sąskaitomis daugiausia naudojasi Komisija ir Europos aplinkos agentūra. Pavyzdžiui, Europos aplinkos ekonominės sąskaitos – vienas svarbiausių duomenų šaltinių, naudojamų politikai, pavyzdžiui, 7-ajai aplinkosaugos veiksmų programai (7-oji AVP), bei pažangai siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT) stebėti ir vertinti⁴ (žr. 1 diagramą). Europos aplinkos ekonominėmis sąskaitomis taip pat gali naudotis ES valstybės narės ir mokslininkai.

08

Eurostatas skatina Europos aplinkos ekonominių sąskaitų rengimą ir naudojimą. Visos valstybės narės susistemina atitinkamas savo sąskaitas ir kasmet Komisijai pateikia Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenis. Komisija vertina sąskaitų kokybę pagal Europos statistikos kokybės principus ir kriterijus⁵ ir pateikia metodines gaires, pagal kurias būtų galima pagerinti duomenų kokybę ir patikimumą. 2 diagramoje apibendrinti įvairių suinteresuotųjų subjektų vaidmenys ir atsakomybė.

09

Europos aplinkos ekonominės sąskaitos – vienas iš daugelio būdų, kuriais Europos Komisija lygina ir tikrina informaciją apie aplinkos klausimus. Kiti būdai – šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita, dažnesnis palydovo atvaizdų naudojimas, konkretūs mokslinių tyrimų projektai ir aplinkos ir ekonomikos modeliavimas, kurį atlieka Jungtinis tyrimų centras arba kuris atliekamas jam. Europos aplinkos ekonominių sąskaitų stiprioji pusė yra jų susiejimas su kitais statistiniais duomenimis, visų pirma su ekonominiais duomenimis. Tai politikos formuotojams suteikia galimybę įvertinti aplinkos ir ekonominių klausimų sąveiką.

Audito apimtis ir metodas

10

Europos aplinkos ekonominės sąskaitos yra svarbus informacijos apie aplinkos politikos duomenis šaltinis. Todėl būtina užtikrinti Europos aplinkos ekonominių sąskaitų kokybę ir reikalingumą, kad jų poveikis būtų kuo didesnis. Šiuo metu Europos aplinkos ekonominių sąskaitų vertinimas yra ypač svarbus, nes duomenys apie tris pirmuosius Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulius buvo renkami nuo 2013 m., o apie kitus tris modulius – nuo 2017 m. Šiuo metu svarstomi nauji moduliai. Iki šiol įgyvendintų modulių vertinimas gali būtų naudingas, o jo rezultatus galima pritaikyti rengiant naujus modulius.

11

Audito tikslas buvo įvertinti, kaip Komisija valdo ir plėtoja Europos aplinkos ekonomines sąskaitas ir ar jos atitinka ES politikos formuotojų poreikius. Bendras atliekant auditą keltas klausimas – „ar Komisija tinkamai kuria, valdo ir naudoja Europos aplinkos ekonomines sąskaitas?“. Kad atsakytume į šį klausimą, įvertinome:

• ar Komisija atsižvelgė į Komisijos tarnybų (visų pirma Aplinkos GD, Jungtinio tyrimų centro GD ir Eurostato) ir Europos aplinkos agentūros poreikius rengiant ir plėtojant Europos aplinkos ekonomines sąskaitas;
• kaip Europos aplinkos ekonominės sąskaitos naudojamos aplinkos politikai, pavyzdžiui, ES 7-ajai AVP, stebėti ir vertinti ir pažangai siekiant įgyvendinti DVT vertinti;
• kaip Komisija įvertino valstybių narių Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenų kokybę ir ar laiku pateiktos metodinės gairės.

12

Mes surinkome audito įrodymus šiais būdais:

• vertindami vieną po kitos vykdytas Europos aplinkos sąskaitų strategijas, politikos dokumentus, skirtingų lygmenų posėdžių protokolus ir atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus;
• vykdydami atitinkamų Komisijos tarnybų, kurios rengia ir naudoja Europos aplinkos ekonomines sąskaitas, apklausas ir rengdami pokalbius su jomis. Aplinkos GD, Jungtinio tyrimų centro GD, Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostatas) ir Europos aplinkos agentūra (EAA) šiame audite įvardyti kaip duomenų naudotojai. Eurostatas taip pat nurodytas kaip pagrindinis Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenų teikėjas;
• tikrindami 2015–2017 m. laikotarpio keturių valstybių narių duomenis su palyginti išsamiais šių modulių duomenų rinkiniais (Belgijos, Vengrijos, Lenkijos ir Švedijos): į orą išmetamų teršalų sąskaitų, su aplinka susijusius mokesčių pagal ekonominės veiklos rūšį ir šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų, kad patikrintume, kaip Eurostatas atlieka kokybės vertinimą;
• atlikdami visų valstybių narių ir visų šešių Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulių išsamumo, punktualumo⁶ ir savalaikiškumo⁷ peržiūrą.

13

Neatlikome pakartotinių valstybių narių kokybės užtikrinimo procedūrų duomenų patikimumui įvertinti.

Pastabos

Europos aplinkos ekonominių sąskaitų strateginis pagrindas vis dar nėra išsamus

Komisija nesusistemino viso Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenų poreikių rinkinio

14

Komisija turėtų suderinti savo informacijos apie aplinką poreikius. Ji turėtų apibrėžti duomenis, kurių reikia politikos analizei (nurodant išsamumo lygį, naujausius duomenis ir periodiškumą), ir užtikrinti, kad atitinkamos tarnybos bendradarbiautų ir vykdytų nuolatinį konstruktyvų dialogą. Komisija turėtų konsultuotis su duomenų teikėjais ir naudotojais ir taip užtikrinti, kad būtų prieinami svarbūs duomenys, kuriais grindžiami politikos pokyčiai ir kitos iniciatyvos.

15

Sužinojome, kad Europos aplinkos statistikos ir sąskaitų atveju konkrečiais Eurostato ir atitinkamų Komisijos tarnybų susitarimais nustatyta pagrindinė duomenų, reikalingų planuojant ir įgyvendinant ES aplinkos politiką, rūšis. Juose taip pat apibrėžti kiekvienos šalies vaidmenys ir atsakomybė, bendradarbiavimo sritys ir prioritetai, atsižvelgiant į dabartinius ir būsimus statistikos pokyčius. Šie susitarimai kasmet atnaujinami.

16

Eurostatas ir valstybės narės (kaip nacionalinių duomenų teikėjos) keičiasi nuomonėmis strateginiu ir veiklos lygmenimis (žr. 3 diagramą). Šių grupių susirinkimai vyksta kasmet. Europos aplinkos ekonominėmis sąskaitomis besinaudojančios Komisijos tarnybos kviečiamos dalyvauti susitikimuose kaip stebėtojos.

17

Vidutinės trukmės ir ilgalaikiai aplinkos informacijos poreikiai pateikti strateginiuose dokumentuose, pavyzdžiui, 7-ojoje AVP, apimančioje septynerius metus. Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenų poreikiai pateikti Europos aplinkos sąskaitų strategijoje, apimančioje penkerius metus. Vis dėlto Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulio įgyvendinimo proceso trukmė – maždaug 10 metų (žr. 28 dalį). Dėl tokio ilgo įgyvendinimo laiko sudėtinga nurodyti duomenų poreikius. Nėra dokumentų, kuriais būtų nustatyta bendra ilgalaikė Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenų, kurių Komisija reikalauja aplinkos politikos vykdymui, perspektyva. Toks dokumentas būtų iniciatyvaus, savalaikio ir svarbaus aplinkos sąskaitų plėtojimo pagrindas.

18

Mūsų atlikta 2015–2018 m. vykusių posėdžių protokolų analizė atskleidė, kad Europos aplinkos ekonominių sąskaitų naudotojams reikia išsamių ir savalaikių duomenų bei miškų, ekosistemos ir vandens sąskaitų. Vis dėlto nagrinėjant protokolus neatskleistas rodiklių pobūdis ar poreikis. Išsiaiškinome, kad Komisijos tarnybos daugiausia remiasi Eurostato pateikta informacija, kuri papildoma duomenimis iš kitų tarnybų, organizacijų ir mokslinių tyrimų bendruomenės šaltinių.

Strategijai trūko išsamaus veiksmų plano

19

Komisija savo Europos aplinkos sąskaitų strategijoje (angl. ESEA) turėtų apibrėžti Europos aplinkos ekonominių sąskaitų rengimą, pagrįstą politikos poreikiais. Kad ši strategija būtų veiksmingai įgyvendinta, Komisija turėtų teikti pirmenybę tikslams ir nurodyti, kaip jie bus įgyvendinti ir pasiekti.

20

Europos aplinkos sąskaitų strategijoje aprašomi prioritetai ir veiksmai, kuriais siekiama suderinti aplinkos sąskaitų rengimą ir naudojimą, kad jie būtų nuosekliai taikomi visoje Europoje. Iki šiol aplinkos sąskaitoms taikytos keturios strategijos (žr. 4 diagrama). Šios strategijos apėmė skirsnius apie politikos poreikius ir būsimą darbą aplinkos srityje, kurie panaudoti kaip aplinkos sąskaitų darbo grupių įgaliojimas. Apibrėžti būsimo darbo tikslai, išdėstyti pagal prioritetą.

21

Kaip ir ankstesnėse strategijose, 2019–2023 m. Europos aplinkos sąskaitų strategijoje nurodyti galimi dabartinių ir būsimų sąskaitų naudojimo būdai. Pagrindinis šios strategijos tikslas – kad Europos aplinkos ekonominės sąskaitos atitiktų vartotojo turimus kokybiškų duomenų poreikius ir kad jų turinys būtų plačiai pripažįstamas ir vertinamas. Pasiūlyti uždaviniai, kurie padėtų pasiekti šiuos tikslus. Vis dėlto strategijoje neapibrėžtas išsamus veiksmų planas, apimantis būsimą darbą šioje srityje, įskaitant orientyrus ir biudžeto sąmatą. Dokumente dėl strategijos įgyvendinimo pateiktos veiksmų priemonės. Vis dėlto šiame dokumente nenustatyta, kaip reikėtų vykdyti šiuos veiksmus. Pateikti tik tam tikrų priemonių įgyvendinimo terminai.

22

Tam tikri tikslai kartojasi paskutinėse trijose strategijose. Pavyzdžiui – tikslas pagerinti informavimą apie Europos aplinkos ekonominių sąskaitų reikalingumą ir skatinti jų naudojimą. Remiantis Komisijos dokumentais, taip pat ir strategija, iki šiol Europos aplinkos ekonominės sąskaitos nebuvo plačiai žinomos politikos formuotojams ir jie nepasinaudojo visomis jų galimybėmis. Kitų tikslų, kurie kartojasi nuo 2003 ar 2008 m., pavyzdžiai pateikti 1 langelyje.

Dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų įgyvendinimo trūkumų sumažėjo jų reikalingumas politikos formavimo procesui

Komisija įgyvendino Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulius neatlikusi sąnaudos ir naudos analizės

23

Komisija turėtų atrinkti Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulius remdamasi bendrai sutartais duomenų naudotojų prioritetais. Komisija, prieš siūlydama, kada modulis tampa privalomu, turėtų atlikti sąnaudų ir naudos analizę.

24

Sąskaitų sistemos nustatymo procesas pradedamas, kai atitinkamos Komisijos tarnybos išreiškia poreikį; po to Eurostatas atlieka naudosimų duomenų ir metodikos prieinamumo analizę. Iki to laiko, kol Komisija pasiūlys, kad sąskaitos būtų privalomos, ji valstybėms narėms gali teikti subsidijas bandomiesiems tyrimams, kad būtų priimta / suderinta metodika ir patikrintas duomenų rinkimas.

25

Pirmųjų trijų į Reglamentą įtrauktų Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulių atveju (žr. 1 lentelę) Komisija atliko analizę remdamasi modulių įgyvendinimo išlaidomis. Šioje apibendrinamojoje analizėje nebuvo pateikti konkretūs naudojimo būdai ir neapibrėžta modulių nauda. Kitų trijų į Reglamentą įtrauktų modulių atveju Komisija išsamiai neanalizavo sąnaudų ar naudos.

26

Rengdamos pasiūlymus dėl to, ar Europos aplinkos ekonominių sąskaitų moduliai būtų privalomi ar ne, Komisija ir valstybės narės daugiausia atsižvelgė į duomenų prieinamumą ir išbaigtumą bei į svarstymus dėl administracinės naštos valstybėse narėse, o ne į susistemintų duomenų poreikius.

Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulio įgyvendinimas truko maždaug dešimt metų

27

Įvertinome šešių privalomų Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulių įgyvendinimą nuo pirmojo bandomojo tyrimo iki modulio įtraukimo į teisinę sistemą (žr. 5 diagramą). Nustatėme, kad keturių iš šešių privalomų modulių įgyvendinimas truko ilgiau kaip 10 metų.

28

2003 m. Komisija pasiūlė kitus savanoriškus modulius, kurie taptų būsimomis plėtros sritimis (pavyzdžiui, miškų sąskaitas ir vandens sąskaitas). Iki šiol tebevyksta su šiais moduliais susijęs darbas. Pavyzdžiui, DG ENV pareikalavo įvesti miškų sąskaitų modulį. Vykdant auditą šis modulis nebuvo visiškai įgyvendintas (žr. 2 langelį).

29

Naujo Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulio įgyvendinimas trunka ilgai. Trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu Komisija papildo Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenis tokiais šaltiniais, kaip kitų organizacijų surinkti, mokslinių tyrimų bendruomenės parengti ar naujosiomis technologijomis, pavyzdžiui, palydovo atvaizdais pagrįsti duomenys.

Komisija nenaudojo Europos aplinkos ekonominių sąskaitų visose susijusiose politikos srityse

30

Remiantis Reglamentu Nr. 691/2011, Europos aplinkos ekonominės sąskaitos turėtų būti „aktyviai ir tiksliai naudojamos visose valstybėse narėse ir formuojant visų atitinkamų sričių Sąjungos politiką kaip vienas iš pagrindinių duomenų šaltinių atliekant poveikio vertinimus, rengiant veiksmų planus, teisėkūros pasiūlymus ir kitus svarbius politikos proceso rezultatus“. Komisija ir Europos aplinkos agentūra turėtų naudoti sąskaitas, visų pirma DVT stebėjimui Europoje ir 7-osios AVP – dviejų svarbių Europos iniciatyvų, vykdomų aplinkos ir ekonomikos tvarumo srityje, – stebėjimui ir vertinimui.

31

Sužinojome, kad nuolat naudojami trijų modulių (šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų, aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitų ir ekologiškų prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitų) duomenys. Pavyzdžiui, Komisija juos panaudojo informaciniuose pranešimuose ir analizėse, susijusiuose su pažanga siekiant efektyvaus išteklių naudojimo Europoje, perėjimu prie žiedinės ekonomikos⁸, perėjimu prie žaliosios ekonomikos arba aplinkos apsaugos išlaidomis. Nors Komisija ir Europos aplinkos agentūra naudoja aplinkosaugos mokesčių duomenis, jos nenaudoja Europos aplinkos ekonominėse sąskaitose pateikto suskirstymo pagal ekonominės veiklos rūšį (su aplinka susijusių mokesčių pagal ekonominės veiklos rūšį modulis). Į mūsų auditą įtraukti Europos aplinkos ekonominių sąskaitų naudotojai Komisijoje ir Europos aplinkos agentūra politikos formavimo procese nenaudojo į orą išmetamų teršalų ir fizinių energijos srautų modulių.

32

Laikoma, kad septyni iš 17 2015 m. nustatytų Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos visuotinių tikslų, kuriais iki 2030 m. pasaulyje bus pasiektas darnus vystymasis, yra daugiausia aplinkosauginiai (6, 7, 11, 12, 13, 14 ir 15 DVT), o kiti turi aplinkosauginį/tvarumo aspektą ir į juos įtraukti tam tikri aplinkosauginiai uždaviniai (2, 3 ir 9 DVT). Europoje Eurostatas nuo 2017 m. vertina pažangą įgyvendinant 17-ą DVT, pasitelkdamas tam skirtą ES DVT rodiklių rinkinį ir skelbdamas ES DVT stebėjimo ataskaitą. ES DVT rodikliai yra iš esmės suderinti su JT DVT rodikliais⁹.

33

Į ES DVT rodiklių rinkinį įtraukta maždaug 100 rodiklių. Komisija, pasitelkdama konsultacijų procesą, kasmet peržiūri šį rinkinį. Rodiklių rinkinys turi atitikti keletą principų, įskaitant šiuos:

• vienam DVT nustatyti rodikliai apriboti iki šešių. Į ES DVT rinkinį taip pat galima įtraukti papildomus įvairios paskirties rodiklius, kurie naudojami daugiau nei vieno tikslo stebėjimui. Dėl to kiekvieno tikslo stebėjimas vykdomas 2019 m. ES DVT rodiklių rinkinyje iš viso nustačius 5–11 rodiklių;
• norint pridėti naują rodiklį tikslui, kuris jau turi 6 rodiklius, vienas rodiklis turi būti išbrauktas;
• rodiklius galima pakeisti tik jeigu naujais rodikliais bus paskatintas tikslesnis vertinimas. Todėl visi nauji rodikliai turi būti visiškai parengti, būti svarbūs politiniu požiūriu ir būti kokybiškesni statistiniu požiūriu už rodiklį, kuris bus juo pakeistas.

34

Eurostatas naudoja du Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulius pažangai siekiant DVT ES stebėti (žr. 6 diagramą). Vis dėlto, remiantis 2019–2023 m. Europos aplinkos sąskaitų strategija, visi privalomi Europos aplinkos ekonominių sąskaitų moduliai, išskyrus aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitas, taip pat dviejų rūšių sąskaitas, kurios tebėra rengiamos (ekosistemos sąskaitos ir vandens sąskaitos), galėtų prisidėti prie DVT stebėjimo Europoje.

35

2018 ir 2019 m. skirtingos Komisijos tarnybos pasiūlė du alternatyvius rodiklius, kuriems būtų pasitelkti į orą išmetamų teršalų ir ekologiškų prekių ir paslaugų sektoriaus moduliai (pramonės į orą išmetami teršalai ir žalioji ekonomika). Eurostatas atidėjo šių rodiklių nustatymą dėl nesutarimo dėl naudotinų duomenų šaltinių ar dėl dabartinių DVT rodiklių pakeitimo arba dėl to, kad šalies lygmeniu nėra galimybės gauti duomenų.

36

7-oji AVP – ES aplinkos strategija, kuria pagrįsta Europos aplinkos politika iki 2020 m. 7-oji AVP nenustato, kaip Europos aplinkos ekonominės sąskaitos gali būti naudojamos stebėti ir vertinti šią politiką. Europos aplinkos agentūra teikia rodiklius kaip stebėjimo proceso dalį. Savo metinėse rodiklių ataskaitose Agentūra naudoja tris Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulius¹⁰, skirtus stebėti 7-osios AVP įgyvendinimą. Pagal 7-ąją AVP Agentūra pasirenka, kokius rodiklius naudoti.

37

Vienas iš trijų pagrindinių 7-osios AVP tikslų – „saugoti, apsaugoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą“. Siekdama stebėti šio tikslo įgyvendinimą, Komisija rengia gamtinio kapitalo sąskaitas¹¹ (taip pat vadinamas ekosistemos sąskaitomis¹²), kaip naują Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulį. Gamtinio kapitalo sąskaitose taip pat būtų paisoma į aplinką sutelktų DVT, pavyzdžiui 6, 14 ir 15 DVT, kuriems Komisija dar nenustatė tinkamų rodiklių.

38

7-osios AVP stebėjimui reikia, kad politikos formuotojams aplinkos sąskaitos būtų pateiktos integruotame pagrinde. Šis pagrindas apimtų aplinkos sąskaitas ir kitus ekonominius duomenis (pavyzdžiui, sąnaudų ir produkcijos lentelėse¹³). Tokiu būdu būtų nustatyta ekonomikos ir aplinkos aspektų (pavyzdžiui, į orą išmetamų teršalų, aplinkos mokesčių, medžiagų išgavimo ir naudojimo, aplinkos apsaugos veiksmų) sąveika. Eurostatas atskirai skelbia aplinkos sąskaitų modulius. Kol tebekuriama toks integruotas pagrindas¹⁴, Komisija naudoja alternatyvius duomenų šaltinius, pagrįstus įvairia metodika. (Žr. 3 langelį).

Eurostatas susiduria su sunkumais rinkdamas savalaikius ir kokybiškus duomenis

39

Valstybės narės, laikydamosi ES lygmeniu nustatytų sutartų apskaitos standartų, iki nurodyto termino turėtų pateikti savo Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenis ir susijusią kokybės ataskaitą. Eurostatas turėtų vertinti Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenų kokybę laikydamasis nustatytų principų¹⁵ ir kriterijų¹⁶. Eurostatas turėtų teikti metodines gaires kaip priemonę kokybei ir patikimumui gerinti ir turėtų parengti ir skelbti valstybių narių nepateiktų duomenų vertinimus.

40

7 diagramoje nurodytas kokybės vertinimo procesas nuo duomenų pateikimo iki paskelbimo.

Sunkumai laiku renkant duomenis

41

Duomenų savalaikiškumas – svarbus kokybės kriterijus. Neigiamas poveikis aplinkai didėja ir savalaikiai duomenys padeda suvokti padėtį, kad būtų galima imtis veiksmingų priemonių. Reikėtų rinkti ir pateikti daugiau Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenų, kad Komisija, formuodama ir stebėdama ES politiką, galėtų greitai ir plačiu mastu naudotis Europos aplinkos ekonominėmis sąskaitomis.

42

Europos aplinkos ekonominių sąskaitų teisinėje sistemoje nustatyta, kad valstybės narės turėtų pateikti duomenis atsilikdamos dvejais metais. Išsiaiškinome, kad pagrindinės Komisijos tarnybos, kurios naudojasi šiais duomenimis, prašė Eurostato pateikti savalaikiškesnius duomenis nei reikalaujama reglamente. Dėl to Eurostatas parengė procedūras, kuriomis bus vertinami naujesni pirmųjų trijų modulių duomenys. Komisija pateikia šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų vertinimą atsilikdama šešiais mėnesiais, o į orą išmetamų teršalų sąskaitų vertinimą – vienais metais. Eurostatas stengiasi, kad su aplinka susijusių mokesčių pagal ekonominės veiklos rūšį vertinimas būtų pateikiamas atsiliekant vienais metais. Likusių trijų modulių atveju Komisija 2019 m. gegužės 15 d. pateikė konsultacijoms skirtą dokumentą DIMESA darbo grupei (žr. 3 diagramą) dėl ankstesnio duomenų perdavimo.

43

Išnagrinėjome Eurostato atliktą vieno modulio (šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų) vertinimo ir valstybių narių atsiųstų tikrųjų 2013 ir 2014 m. duomenų palyginimą. Šis modulis naudojamas rodiklio „Vidaus gavyba“ duomenims gauti (žr. 4 langelį). Eurostato analizėje palygintas Komisijos vertinimų ir tikrųjų rodiklio duomenų (ir jų suskirstymo pagal medžiagų rūšis) skirtumas. Apskritai ES lygmeniu absoliutus skirtumas nedidelis, nepaisant didelių tam tikrų pavienių punktų skirtumų. Kad būtų pagerinti išankstiniai vertinimai, reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų atsižvelgta į valstybių narių ypatumus.

Šaltinis: Audito Rūmai, remdamiesi Komisijos pateikta informacija.

44

Nacionalinių sąskaitų ir ekonominių žemės ūkio sąskaitų atveju valstybės narės, t. y. Komisija, skelbia duomenis dviem etapais. Ankstyvuoju pirmu etapu pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant vertinimus. Vėlesniu etapu pateikiami tikslesni ir išsamesni duomenys. Dėl šios dviem etapais vykdomos duomenų paskelbimo procedūros didėja sąskaitų savalaikiškumas ir kartu nauda. Tokia dviem etapais vykdoma duomenų paskelbimo procedūra netaikoma Europos aplinkos ekonominėms sąskaitoms.

45

Pirmųjų trijų modulių atveju (žr. 1 lentelę) daugelis valstybių narių laikosi reglamente nustatytų terminų. 2016 ir 2017 m. visos valstybės narės, išskyrus vieną, iki nustatyto termino atsiuntė kokybės ataskaitas. 2017 m. tik keturios valstybės narės atsiuntė duomenis pasibaigus terminui (dvi vieno modulio duomenis, kitos dvi – dviejų).

46

Kitų trijų modulių atveju Komisija leido trimis mėnesiais pratęsti terminą pateikti kiekvieno modulio kokybės ataskaitas pirmaisiais taikymo metais. Aštuonios¹⁷ valstybės narės atsiuntė ataskaitas pasibaigus pratęstam terminui. Kokybės ataskaitų stygius vykdant patvirtinimo procesą neleidžia Komisijai deramai įvertinti duomenų palyginamumo. Keturios valstybės narės pasinaudojo nukrypti leidžiančiomis nuostatomis ir pateikė vieno ar daugiau modulių duomenis pasibaigus terminui. Viena valstybė narė, kuriai nenumatyta nukrypti leidžianti nuostata, ekologiškų prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitų duomenis atsiuntė praėjus aštuoniems mėnesiams po teisės aktais nustatyto termino.

47

2015–2017 m. laikotarpiu tam tikrų modulių atveju sutrumpėjo laikas nuo šešių privalomų modulių duomenų patvirtinimo ir paskelbimo. Dėl to duomenys paskelbti anksčiau. Vis dėlto nepaskelbtas kalendorius, kada skelbiami Europos aplinkos ekonominių sąskaitų moduliai. Eurostatas skelbia duomenis, kai jie patvirtinami. Dėl to, kad nėra paskelbimo tvarkaraščio, pagrindinės Komisijos tarnybos, kurios naudojasi duomenimis, turi tik nuorodą, kada Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenys gali būti paskelbti. Jeigu valstybė narė atsiunčia Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenis pasibaigus terminui arba per ilgai neatsako į Komisijos prašymus pateikti paaiškinimus, dėl to gali būti pratęsiamas patvirtinimo procesui užbaigti skirtas laikas ir kartu atidedamas duomenų skelbimas.

48

3 lentelėje pateiktas kintamųjų rodiklių, kurių renkant 2017 m. duomenis neatsiuntė valstybės narės, procentas atitinkamomis duomenų skelbimo dienomis. Valstybės narės, išskyrus keletą išimčių, atsiuntė reikiamus pirmųjų trijų modulių duomenis. Vis dėlto antrųjų trijų modulių duomenys nebuvo tokie išsamūs, ypač ekologiškų prekių ir paslaugų sektoriuje, kurio duomenų neatsiuntė 16 valstybių narių, iš kurių trims pritaikyta nukrypti leidžianti nuostata. Kai trūksta valstybių narių duomenų, Komisija įvertina tam tikrus kintamuosius rodiklius, kurių reikia Europos suvestiniams rodikliams apskaičiuoti.

49

Eurostatas neoficialiai susisiekia su visomis valstybėmis narėmis, kurios iki termino pabaigos nepateikė visų arba dalies Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenų. Patikrinę trejų metų duomenis išsiaiškinome, kad 16 valstybių narių neatsiuntė išsamių į orą išmetamų teršalų modulio duomenų. Eurostatas nustatė problemų kai kuriose 2015 m. Suomijos medžiagų srautų sąskaitų duomenyse. Eurostatas pakeitė šiuos duomenis savo įverčiais, dėl kurių susitarė su Suomija, ir juos paskelbė su kitų šalių duomenimis 2015, 2016 ir 2017 m. 2018 m. Suomija atsiuntė atnaujintus 2015–2017 m. laikotarpio duomenis.

50

Penkiais atvejais Eurostatas išsiuntė oficialius laiškus, prašydamas pateikti trūkstamus Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulių duomenis. Komisija nesiuntė oficialių laiškų kitoms valstybėms narėms, kad šios pateiktų trūkstamas Europos aplinkos ekonomines sąskaitas. Komisija turi teisę imtis teisinių veiksmų (vykdyti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą) prieš bet kurią valstybę narę, kuri neįgyvendina ES teisės. Neradome kitų įrodymų, kad Eurostatas spaudė valstybes nares pateikti visus reikiamus duomenis.

Su duomenų kokybe susijusios problemos

51

Eurostatas atlieka valstybių narių duomenų patikrinimus. Atliekant šiuos patikrinimus nustatyta problemų. Pavyzdžiui, renkant 2015 m. duomenis, Suomija atsiuntė šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitas, tačiau atliekant patikrinimus Eurostatas nustatė problemų ir nepatvirtino duomenų. Apskaičiuojant Europos suvestinius duomenis, Eurostatas priėmė alternatyvų sprendimą ir gavęs valstybės narės sutikimą apskaičiavo bendrus Suomijos įverčius 2015–2017 m.

52

Savo atliktoje keturių valstybių narių dokumentų analizėje nustatėme keturis dokumentų patvirtinimo proceso trūkumus (daugiau informacijos pateikta 5 langelyje). Eurostato patikrinimai apima duomenų išsamumo, suderinamumo ir tikėtinumo patikrinimus. Tikrindamas tikėtinumą Eurostatas lygina, pavyzdžiui, šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitas su tarptautinės prekybos duomenų baze, taip pat su ankstesniais metais valstybių narių pateiktais duomenimis. Į šiuos patikrinimus taip pat įtraukta metinių pasikeitimų lygio analizė. Kai nustatomi dideli skirtumai, reikia išaiškinti kilusį klausimą. Eurostatas tai valstybei narei išsiunčia patvirtinimo ataskaitą, į kurią įtrauktas prašymas išaiškinti šiuos atitinkamus klausimus.

53

Palyginamumas – vienas iš Eurostato atliekamo kokybės vertinimo proceso elementų. Remiantis teisine sistema, į valstybių narių kokybės ataskaitas įtraukta informacija turėtų suteikti galimybę Eurostatui deramai įvertinti, ar valstybės narės palyginamai taiko apibrėžtis. Vis dėlto kokybės ataskaitose nepateikta pakankamai informacijos, kad būtų galima deramai įvertinti palyginamumą. Pasirinktų valstybių narių atveju išsiaiškinome, kad kokybės ataskaitose pateikta informacija apie naudotus pagrindinius duomenų šaltinius, o ne apie išsamius duomenų rinkimo būdus. Tačiau viena valstybė narė (Belgija) pateikė atskiras visų modulių metodines pastabas, papildančias kokybės ataskaitas.

54

Komisija gali laiku spręsti su atskiromis valstybėmis narėmis susijusias problemas. Mūsų pasirinktų keturių valstybių narių atveju radome tik vieną pavyzdį, kai Komisija nesprendė metodinio klausimo. Savo 2015, 2016 ir 2017 m. kokybės ataskaitose Švedija paprašė pateikti metodines gaires dėl biogeninio CO₂, kuris išskiriamas naudojant plaušinimo proceso šalutinius produktus (vadinamus „sulfatinėmis išviromis“).

55

Kai kuriais sudėtingais įvairialypio pobūdžio atvejais tinkamų gairių dėl metodinių problemų teikimo procesas trunka kelerius metus, ir tai gali pakenkti susijusių duomenų kokybei. Pastebėjome, kad nuo 2012 m. vykdomas darbas sprendžiant tam tikras universalias metodines problemas, pavyzdžiui, sukurta darbo grupė, sprendžianti su transportu susijusias metodines problemas. Į problemas, susijusias su nerezidentų mokamais mokesčiais ir susijusių punktų vertinimu (kuriuo pokytis perkeliamas iš teritorijos į gyvenamąją vietą), jau atkreiptas dėmesys, kai duomenys buvo renkami pirmą kartą 2013 m. Atitinkamai tik 2017 ir 2015 m. sukurtos šioms problemoms spręsti skirtos darbo grupės.

Išvados ir rekomendacijos

56

Kad būtų stebima pažanga siekiant darnaus vystymosi, svarbu, kad politikos formuotojai turėtų naujausią ir patikimą informaciją. Europos aplinkos ekonominėmis sąskaitomis nusakomas aplinkos ir ekonomikos santykis, taip pat jos yra svarbus duomenų, skirtų aplinkos politikai stebėti ir vertinti, šaltinis (žr. 01–08 dalis).

57

Nustatėme, kad Komisija nenurodė, kokių vidutinės trukmės ir ilgalaikių Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenų jai reikia aplinkos politikos formavimui. Eurostatas ir šias sąskaitas naudojančios Komisijos tarnybos bendradarbiauja rengiant Europos aplinkos ekonomines sąskaitas, tačiau jie aiškiai nenurodė, kokių Europos aplinkos ekonominių sąskaitų jiems reikia ir nepatikslino, kokių rodiklių reikia aplinkos politikos formavimui ir stebėjimui (žr. 14–18 dalis).

58

Dokumente dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų strategijos įgyvendinimo siūlomi tam tikri veiksmai, kurie padėtų siekti strategijos tikslų. Vis dėlto neparengtas išsamus tikslų įgyvendinimo veiksmų planas, kuriame būtų pateikti orientyrai ir biudžeto vertinimas. Išsiaiškinome, kad daugiau kaip dešimt metų strategijose kartojosi kai kurie strateginiai tikslai (žr. 19–22 dalis).

1 rekomendacija. Patobulinti savo strateginį Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenų pagrindą

Komisija turėtų:

1. parengti dokumentą, kuriame būtų pateikta ilgalaikė aplinkos politikos formavimui būtinos informacijos apie Europos aplinkos ekonomines sąskaitas, perspektyva;
2. susisteminti visą duomenų, kurių reikia rengiant Europos aplinkos ekonomines sąskaitas, rinkinį, įskaitant rodiklius, kurių reikia aplinkos politikos formavimui;
3. parengti išsamų Europos aplinkos ekonominių sąskaitų strategijos įgyvendinimo veiksmų planą (kuriame būtų pateikti orientyrai ir biudžeto vertinimai).

Terminas: 2021 m. gruodžio 31 d.

59

Prieš rengdama Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulius, Komisija neatrinko privalomų Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulių, iš esmės pagrįstų jos tarnybų išreikštais poreikiais, ir neatliko išsamios sąnaudų ir naudos analizės. Daugiausia dėl to, kad, siekiant patenkinti trumpojo ir vidutinės trukmės laikotarpio duomenų poreikius, Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulių įgyvendinimas užtrunka (8–14 metų), Komisija Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenis papildė duomenimis iš kitų šaltinių (žr. 23–29 dalis).

60

Nebuvo pasinaudota visomis Europos aplinkos ekonominių sąskaitų teikiamomis galimybėmis stebint pažangą, padarytą siekiant DVT ir 7-osios AVP tikslų. Pagrindiniams naudotojams ir politikos formuotojams reikia, kad aplinkos ekonominės sąskaitos būtų pateiktos integruotame pagrinde, kad būtų galima suprasti visus ekonomikos ir aplinkos sąveikos aspektus. Vis dėlto Eurostatas atskirai skelbia Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulius ir dėl to nėra galimybės taikyti tokio integruoto požiūrio. Komisija, remdamasi įvairia metodika, naudoja alternatyvius duomenų šaltinius (žr. 31–38 dalis).

2 rekomendacija. Didinti Europos aplinkos ekonominių sąskaitų reikalingumą politikos formavimui

Komisija turėtų:

1. įvertinti integruoto aplinkos apskaitos pagrindo kūrimo sąnaudas ir naudą, kad būtų padidintas informacijos apie aplinką suderinamumas ir politikos formavimo naudingumas ES;
2. įvertinti atitinkamų Komisijos tarnybų išreikštus poreikius ir atlikti sąnaudų ir naudos analizes, prieš siūlydama naujus Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulius.

Terminas: 2021 m. gruodžio 31 d. a) punktui ir 2023 m. gruodžio 31 d. b) punktui.

61

Teisinėje sistemoje nustatyta, kad Komisija turėtų pateikti Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenis praėjus dviem metams. Vis dėlto greičiau pateikiant duomenis didėja jų nauda Europos aplinkos ekonominėms sąskaitoms, o Eurostatas jau teikia savalaikiškesnius dviejų iš šešių Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulių duomenis. Vykdomi veiksmai kito modulio atveju. Likusių trijų modulių atveju Komisija pasiūlė veiksmus 2019 m. gegužės 15 d. Jei jis duomenis būtų gavęs anksčiau, jis būtų galėjęs juos paskelbti, todėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų nauda būtų didesnė. Kai kuriais atvejais valstybės narės neišsiuntė reikalaujamų duomenų laikantis nustatytų terminų. Sutrumpėjo laikas, per kurį paskelbiami duomenys, tačiau kadangi nėra paskelbimo tvarkaraščio, Europos aplinkos ekonominių sąskaitų naudotojai turi tik nuorodą, kada duomenys gali būti paskelbti (žr. 41–50 dalis).

62

Apskritai Eurostatas, vykdydamas valstybių narių duomenų patvirtinimo procesą, nustatė problemų. Vis dėlto mes nustatėme dokumentų patvirtinimo proceso trūkumų. Nustatėme, kad į su duomenimis pateiktas valstybių narių kokybės ataskaitas neįtraukta pakankamai informacijos, kad Eurostatas galėtų tinkamai įvertinti duomenų kokybę. Eurostatas pateikė gaires ir atkreipė dėmesį į valstybių narių įvardytas problemas bei universalias metodines problemas (žr. 51–55 dalis).

3 rekomendacija. Didinti Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenų savalaikiškumą

Komisija turėtų:

1. išanalizuoti, kaip dviejų etapų procedūra, panaši į tą, kuri naudojama nacionalinėms sąskaitoms, galėtų būti taikoma visiems Europos aplinkos ekonominių sąskaitų moduliams;
2. naudoti turimas priemones valstybių narių teikiamos informacijos savalaikiškumui didinti;
3. parengti Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenų skelbimo kalendorių.

Terminas: 2022 m. gruodžio 31 d.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Nikolaos Milionis, 2019 m. rugsėjo 11 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Priedai

I priedas. Šešių privalomų Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulių apžvalga

Į orą išmetamų teršalų sąskaitos

Į orą išmetamų teršalų sąskaitose nurodomi likutinių dujinių ir kietųjų dalelių medžiagų, išmetamų iš ūkio į atmosferą, srautai. Į jas neįtraukti natūralūs srautai, pavyzdžiui, ugnikalniai ir miško gaisrai; dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės išmetami teršalai ir visi netiesiogiai išmetami teršalai.

Rengiant sąskaitas laikomasi gyvenamosios vietos principo, remiantis nacionalinėmis sąskaitomis. Tai reiškia, kad į jas įtrauktas rezidentų ekonominių vienetų išmetami teršalai, net jeigu tai įvyksta už teritorijos ribų (pavyzdžiui, oro vežėjų ar gabenimo įmonių, kurie vykdo veiklą visame pasaulyje, atveju).

Į sąskaitas įtraukiami:

• šešių rūšių šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir septynių rūšių į orą išmetamų teršalų, suskirstytų pagal ekonominės veiklos rūšį, taip pat namų ūkių duomenys. įvairūs išmetamieji teršalai išreiškiami kitų išmetamųjų teršalų atitikmenimis (pavyzdžiui, metanas išreiškiamas anglies dioksido atitikmenimis), kad būtų galima apskaičiuoti neigiamo poveikio aplinkai rodiklius, pavyzdžiui, galimą pasaulinį atšilimą, rūgštėjimą sukeliančias dujas ar troposferinio ozono pirmtakus;
• duomenys apie į orą išmetamų teršalų intensyvumą, t. y., išmetamųjų teršalų santykis tonomis milijonui eurų bendrosios pridėtinės vertės;
• duomenys apie į orą išmetamų teršalų sąskaitose nurodyto nacionalinio bendrojo kiekio ir nacionalinių išmetamųjų teršalų aprašų bendrojo kiekio skirtumus.

Su aplinka susiję mokesčiai pagal ekonominės veiklos rūšį

Aplinkosaugos mokesčiai apima aplinkosaugos mokesčius, suskirstytus į keturias kategorijas: energetiką, transportą, taršą ir išteklius. Kiekviena mokesčių kategorija pateikiama pagal ekonominės veiklos rūšį ir namų ūkius.

2 pavyzdyje matyti, kaip galima panaudoti pagal šį modulį pateiktus duomenis.

Šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitos

Šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitose pateikiama informacija apie medžiagų srautus į ūkį ir iš jo tūkstančiais tonų per metus. Jose pateikiami tokie rodiklių duomenys, kaip išteklių gavyba pagal ekonomiką, medžiagų vartojimas, išteklių našumas, medžiagų pėdsakas ir ekonomikos augimas bei gamtos išteklių gavyba.

Į šias sąskaitas įtraukta 50 kietųjų, dujinių ir skystųjų medžiagų kategorijų (biomasė, metalo rūda, nemetalų mineralai ir iškastinės energijos medžiagos). Į jas neįtrauktas vanduo ir oras.

Medžiagų indėliai į nacionalinę ekonomiką apima medžiagų išgavimą iš vietos aplinkos ir fizinį importą iš kitų ekonomikos šalių. Išdirbiai apima medžiagų išskyrimą į vietos aplinką ir fizinį eksportą į kitas ekonomikos šalis.

3 pavyzdyje matyti, kaip naudojami šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitose pateikti duomenys.

Aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitos

Aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitose pateikiamos rezidentų ekonominių vienetų išlaidos aplinkos apsaugos tikslais. Jose pateikiamos nacionalinės išlaidos aplinkos apsaugai, aplinkos apsaugos tarnybų vykdoma gamyba ir vartojimas ir kiti aplinkos apsaugai skirti pervedimai.

Aplinkos apsaugos veikla apima aplinkos oro ir klimato apsaugą, nuotekų tvarkymą, atliekų tvarkymą, dirvožemio, požeminio vandens ir paviršinio vandens apsaugą ir atkūrimą, triukšmo ir vibracijos sumažinimą, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugą, apsaugą nuo radiacijos ir aplinkos mokslinius tyrimus ir taikomąją plėtrą. Sąskaitose kiekybiškai įvertintos visuomenės ir įmonių pastangos įgyvendinant principą „teršėjas moka“.

4 pavyzdyje pateikiamas vienas aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitų naudojimo būdas.

Ekologiškų prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitos

Ekologiškų prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitose pateikiama informacija apie prekių ir paslaugų, konkrečiai sukurtų ir pagamintų aplinkos apsaugos ar išteklių valdymo reikmėms, gamybą.

Sąskaitose pateikti duomenys apie gamintojų ekologiškų produktų (prekių ir paslaugų) išdirbius, įvertintus pagal piniginę vertę, bendrą pridėtinę vertę ir su šia produkcija susijusį užimtumą. Duomenys suskirstyti pagal ekonominę ir aplinkos apsaugos veiklą.

5 pavyzdyje matyti, kaip galima panaudoti ekologiškų prekių ir paslaugų sektoriaus pateiktus duomenis.

Fizinio energijos srauto sąskaitos

Fizinio energijos srauto sąskaitose pateikiami fiziniai energijos srautai (išreikšti teradžauliais) iš aplinkos į ūkį, ūkyje ir iš ūkio į aplinką. Srautai suskirstyti pagal ekonominės veiklos rūšį ir namų ūkius. Ekonominė veikla apima gamybą, vartojimą ir kaupimą.

Juose pateikiami duomenys, apie tai, kaip tiekiami ir naudojami:

• gamtinės energijos sąnaudos (pavyzdžiui, gamtinė energija iš neatsinaujinančiųjų iškastinių medžiagų, iš neatsinaujinančiųjų branduolinių medžiagų, vandens energijos, vėjo energijos, saulės energijos, biomasės energijos),
• energiniai produktai (pavyzdžiui, anglys, biodujos, skystieji biodegalai, elektros energija, mediena, branduolinis kuras, gamtinės dujos, išskyrus biodujas ir kt.),
• energetinės liekanos (pavyzdžiui, atsinaujinančiosios atliekos, neatsinaujinančiosios atliekos ir į ne energijos reikmėms skirtus produktus įtraukta energija).

6 pavyzdyje pateikiamas vienas aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitų naudojimo būdas.

Akronimai ir santrumpos

7-oji AVP – 7-oji aplinkosaugos veiksmų programa.

Aplinkos GD – Aplinkos generalinis direktoratas.

CO₂ – anglies dioksidas.

DIMESA – Už sektorių ir aplinkos statistiką ir sąskaitas atsakingų direktorių grupė.

DVT – Darnaus vystymosi tikslas (-ai)

EAR – Europos Audito Rūmai.

EBPO – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

EEEA – Europos aplinkos ir ekonomikos sąskaitos.

ELPA valstybės – Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija).

ES – Europos Sąjunga.

ESEA – Europos aplinkos sąskaitų strategija.

ETEA – su aplinka susiję mokesčiai pagal ekonominės veiklos rūšį.

Eurostatas – Europos Sąjungos statistikos tarnyba.

EW-MFA – šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitos.

JRC GD – Jungtinio tyrimų centro generalinis direktoratas.

JT – Jungtinės Tautos.

Klimato politikos GD – Klimato politikos generalinis direktoratas.

VN – valstybė (-ės) narė (-ės).

Komisijos atsakymai

Santrauka

I

Be Europos aplinkos ekonominių sąskaitų (angl. EEEA), Komisija dar naudoja įvairius duomenis ir ataskaitų teikimo sistemas, numatytus aplinkos direktyvose, pvz., Paukščių ir Buveinių direktyvose, Vandens pagrindų direktyvoje, Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje ir kt., kurių paskirtis – padėti stebėti ir vertinti aplinkos politiką (taikant Geresnio reglamentavimo gaires). Šie bei įvairūs kiti šaltiniai, pvz., moksliniai tyrimai, ekspertų tyrimai, metatyrimai ir kt., naudojami aplinkos politikai vertinti.

II

Komisijos ilgalaikių duomenų poreikiai yra apibrėžti strateginiuose dokumentuose, pvz., 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, biologinės įvairovės strategijoje ir kt., jie taip pat nagrinėti atliekant stebėsenos ir ataskaitų teikimo tinkamumo patikrą, žr. COM(2017) 312.

Viena po kitos vykdytos Europos aplinkos sąskaitų strategijos – tai tęstinis kintančios vizijos turinys. Nors strateginiai tikslai išliko tie patys, jie yra susiję su skirtingais sąskaitų rinkiniais. Visų pirma, tuo metu, kai buvo vykdomos dvi pirmosios strategijos, teisinių modulių nebuvo. Įgyvendinus šias pirmąsias strategijas, pirmasis modulių rinkinys buvo parengtas ir taikytas vykdant trečiąją strategiją, o platesnis modulių rinkinys – vykdant ketvirtąją.

III

Komisija pasiūlė privalomus Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulius, remdamasi keliais kriterijais, įskaitant jos tarnybų išreikštus poreikius, duomenų prieinamumą ir parengtumą ir valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą.

IV

Komisija sutinka, kad spartesnis duomenų pateikimas didina jų naudą.

V

Komisija pritaria visoms rekomendacijoms.

Įvadas

01

Komisija sutinka, kad Europos aplinkos ekonominės sąskaitos yra naudingos politikos formuotojams. Vertinant aplinkos sąskaitas, siekiama nustatyti aplinkos ir ekonomikos santykį. Tai žinoti naudinga, o tokio santykio nusakymas yra viena iš pagrindinių taikymo sričių.

Audito apimtis ir metodas

10

Komisija sutinka, kad šiuo metu Europos aplinkos ekonominių sąskaitų vertinimas yra ypač svarbus, nes trys pirmieji privalomi Europos aplinkos ekonominių sąskaitų moduliai įgyvendinami nuo 2013 m., kiti trys įdiegti vėliau – 2017 m. ir šiuo metu svarstomi nauji moduliai, skirti taikyti ateityje teikiant ataskaitas.

Pastabos

17

Vidutinės trukmės ir ilgalaikiai Europos aplinkos ekonominių sąskaitų informacijos poreikiai yra išreikšti vienoje po kitos vykdytose Europos aplinkos sąskaitų strategijose ir įvairiose politikos iniciatyvose (pvz., efektyvaus išteklių naudojimo, žiedinės ekonomikos, energetikos sąjungos, biologinės įvairovės strategijose ir pan.), kurias įgyvendinant kartu yra taikomos konkrečios stebėsenos sistemos.

21

2019 m. gegužės mėn. Komisija aptarė su valstybėmis narėmis Europos 2019–2023 m. aplinkos sąskaitų strategijos įgyvendinimo plano projektą.

22

Bendras Komisijos atsakymas į 22 dalies ir 1 langelio pastabas.

Viena po kitos vykdytos Europos aplinkos sąskaitų strategijos – tai tęstinis kintančios vizijos turinys, o jos tikslai atitinkamais atvejais lieka nepakitę. Nors strateginiai tikslai išliko tie patys, jie yra susiję su skirtingais sąskaitų rinkiniais. Visų pirma, tuo metu, kai buvo vykdomos pirmosios dvi Europos aplinkos sąskaitų strategijos, teisinių modulių nebuvo. Įgyvendinus šias pirmąsias strategijas, pirmasis modulių rinkinys buvo parengtas ir taikytas vykdant trečiąją strategiją, o platesnis modulių rinkinys – vykdant ketvirtąją.

26

Komisija pasirinko Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulius pagal kelis kriterijus, įskaitant jos tarnybų išreikštus poreikius ir numatomas išlaidas.

27

Komisija sutinka, kad naujų Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulių rengimas ir įgyvendinimas gali ilgai trukti. Tiek laiko reikia siekiant 1) atlikti jų bandomąjį tyrimą ir įrodyti jų įgyvendinamumą bei atlikti sąnaudų ir naudos analizę, 2) parengti patikimą ir ekonomiškai efektyvią metodiką, 3) aptarti metodiką ir dėl jos susitarti tarptautiniu lygmeniu, 4) po išsamių konsultacijų su valstybių narių statistikos tarnybomis inicijuoti ir užbaigti teisėkūros procedūras, kurias vykdant dalyvauja Europos Parlamentas ir Taryba. Riboti ištekliai taip pat yra kliūtis, nes tie patys ekspertai, kurie turi parengti naujus modulius, taip pat rengia įgyvendinamiems moduliams skirtus įprastinius duomenis. Komisija pažymi, kad nustatydama naujus modulius, Europos Sąjunga sukuria prielaidas naudoti Europos aplinkos ekonomines sąskaitas pasauliniu mastu. Iš tikrųjų 2 dalyje minėtas tarptautinis statistinis standartas, taikomas nuo 2012 m., yra parengtas remiantis Europos patirtimi, įgyta per daug metų iki reglamento priėmimo 2011 m.

28

Bendras Komisijos atsakymas į 28 dalies ir 2 langelio pastabas.

Eurostatas daugelį metų renka ir skelbia duomenis apie miškų sąskaitas. Klausimynus būtina nuolat keisti, suderinant juos su realiomis ekonominėmis sąlygomis (pvz., rinkoje atsirandantys nauji gaminiai), technologine pažanga ir pakeitimais statistinių klasifikacijų ir standartų srityje.

Svarbiausias Europos 2019–2023 m. aplinkos sąskaitų strategijos aspektas yra tas, kad miškų sąskaitos yra vienas iš septynių modulių, kuriuos pasiūlyta įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 691/2011.

36

Komisija neseniai paskelbė savo atliktą 7-osios AVP vertinimą, žr. COM(2019) 233. Komisija parengė rodiklių rinkinius, kai tai padaryti buvo tinkama, pvz., efektyvaus išteklių naudojimo rezultatų suvestinę, energetikos sąjungai skirtus pagrindinius rodiklius, biologinės įvairovės rodiklius ir žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemą, ji taip pat naudoja rodiklius vykdydama aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros procesą ir įgyvendindama Europos semestrą.

42

Komisija planuoja imtis veiksmų, kad toliau didintų visų modulių savalaikiškumą.

44

Keleto Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulių atveju išankstiniai vertinimai jau skelbiami. Ne visais atvejais būtina, kad išankstiniai vertinimai būtų ne tokie išsamūs kaip faktiniai duomenys.

50

Kadangi Komisija gali pasinaudoti įvairiomis priemonėmis, įskaitant teisinius veiksmus (pažeidimo nagrinėjimo procedūra), ji pasirenka tas priemones, kurios geriausiai padeda pasiekti konkretų tikslą. Pažeidimo nagrinėjimo procedūrai ir vėlesniam Europos Sąjungos Teisingumo Teismo procesui vykdyti reikia laiko ir išteklių ir jie neabejotinai gali užtrukti ilgiau nei vienus metus. Jei siekiama tikslo, kad valstybė narė pateiktų duomenis kuo greičiau, dažnai veiksmingesnė, efektyvesnė ir proporcingesnė priemonė yra parama arba tarpusavio spaudimas. Daugeliu atvejų problemą galima išspręsti per vienus metus.

5 langelis. Eurostato dokumentų trūkumai

Siekdamas kuo labiau sumažinti administracinę naštą, Eurostatas prašo, kad valstybės narės pateiktų paaiškinimus tik tais atvejais, kai klausimai yra svarbūs, o paaiškinimų negalima rasti jau turimuose dokumentuose.

Išvados ir rekomendacijos

56

Be Europos aplinkos ekonominių sąskaitų, Komisija dar naudoja įvairius duomenis ir ataskaitų teikimo sistemas, numatytus aplinkos direktyvose, pvz., Paukščių ir Buveinių direktyvose, Vandens pagrindų direktyvoje, Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje ir kt., kurių paskirtis – padėti stebėti ir vertinti aplinkos politiką (taikant Geresnio reglamentavimo gaires). Šie bei įvairūs kiti šaltiniai, pvz., moksliniai tyrimai, ekspertų tyrimai, metatyrimai ir kt., naudojami aplinkos politikai vertinti.

57

Komisija mano, kad Europos aplinkos sąskaitų strategija yra strateginė Europos aplinkos ekonominių sąskaitų programa, apimanti vidutinės trukmės ir ilgalaikių duomenų poreikius.

58

2019 m. gegužės mėn. Komisija aptarė su valstybėmis narėmis Europos 2019–2023 m. aplinkos sąskaitų strategijos įgyvendinimo plano projektą.

Viena po kitos vykdytos aplinkos sąskaitų strategijos – tai tęstinis kintančios vizijos turinys, o jos tikslai atitinkamais atvejais lieka nepakitę. Nors strateginiai tikslai išliko tie patys, jie yra susiję su skirtingais sąskaitų rinkiniais. Visų pirma, tuo metu, kai buvo vykdomos dvi pirmosios strategijos, teisinių modulių nebuvo; pirmasis modulių rinkinys buvo parengtas ir taikytas vykdant trečiąją strategiją, o platesnis modulių rinkinys – vykdant ketvirtąją.

1 rekomendacija. Patobulinti strateginę Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenų programą

Komisija pritaria 1 rekomendacijos a punktui ir parengs dokumentą, kuriame bus pateikta ilgalaikė Europos aplinkos ekonominių sąskaitų strategija.

Komisija pritaria 1 rekomendacijos b punktui ir surinks informaciją apie tai, kokių duomenų reikia toliau plėtojant Europos aplinkos ekonomines sąskaitas, įskaitant rodiklius, kurių reikia formuojant aplinkos politiką.

Komisija pritaria 1 rekomendacijos c punktui ir parengs išsamų Europos aplinkos ekonominių sąskaitų strategijos įgyvendinimo veiksmų planą.

59

Komisija pasirinko Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulius pagal kelis kriterijus, įskaitant jos tarnybų išreikštus poreikius ir numatomas išlaidas.

60

Komisija sutinka, kad ne tik kuo greitesnis kiekvieno modelio duomenų paskelbimas, bet ir labiau integruotas Europos aplinkos ekonominių sąskaitų požiūris ir pateikimas būtų teigiamas dalykas ir padėtų pagerinti Europos aplinkos ekonominių sąskaitų naudojimą. Komisija yra pasirengusi šio tikslo siekti.

2 rekomendacija. Didinti Europos aplinkos ekonominių sąskaitų reikalingumą politikos formavimui

Komisija pritaria 2 rekomendacijos a punktui ir įvertins integruotos aplinkos sistemos kūrimo sąnaudas ir naudą aplinkos apskaitai, kad būtų padidintas informacijos apie aplinką suderinamumas ir naudingumas formuojant ES politiką.

Komisija pritaria 2 rekomendacijos b punktui ir įvertins atitinkamų Komisijos tarnybų išreikštus poreikius ir atliks sąnaudų ir naudos analizes, prieš siūlydama naujus Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulius, kuriuos numatoma įdiegti iki 2023 m.

61

Komisija planuoja imtis veiksmų, kad toliau didintų visų modulių savalaikiškumą.

62

Komisija mano, kad valstybės narės pateikė pakankamai informacijos, kad Eurostatas galėtų įvertinti daugumą duomenų kokybės aspektų.

3 rekomendacija. Didinti Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenų savalaikiškumą

Komisija pritaria 3 rekomendacijos a punktui ir sutinka išnagrinėti, kokiu mastu didesniam Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulių skaičiui būtų galima taikyti panašią į nacionalinių sąskaitų atveju vykdomą dviejų etapų procedūrą.

Komisija pritaria 3 rekomendacijos b punktui ir naudos turimas priemones valstybių narių teikiamos informacijos savalaikiškumui didinti.

Komisija pritaria 3 rekomendacijos c punktui ir parengs Europos aplinkos ekonominių sąskaitų duomenų skelbimo kalendorių.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikos kryptimis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų nario Nikolaos Milionis vadovaujama I audito kolegija „Tvarus gamtos išteklių naudojimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys João Figueiredo, pagrindinis vadybininkas Robert Markus, užduoties vadovė Maria Isabel Quintela, auditoriai Ioan Alexandru Ilie ir Mihaela Vacarasu. Fiona Urquhart teikė kalbinę pagalbą.

Iš kairės į dešinę: Maria Isabel Quintela, João Figueiredo, Mihaela Văcărașu.

Galinės išnašos

¹ Dokumentas dėl nurodymų ES dėl aplinkosauginių rodiklių ir žaliosios nacionalinės apskaitos, komunikatas, COM(1994) 670.

² Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 691/2011, su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 538/2014 (OL L 158, 2014 5 27, p. 113).

³ Vėliau šiais metais tikimės paskelbti specialiąją dėl ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

⁴ Žr. skubią atvejo apžvalgą „Tvarumo ataskaita. ES institucijų ir agentūrų pažangos įvertinimas“, 2019 m. birželio mėn.

⁵ Nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsnyje, Nr. 1 (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

⁶ Remiantis Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsniu, „punktualumas“ reiškia trukmę nuo statistinės informacijos paskelbimo datos iki datos, kada ji turėjo būti pateikta.

⁷ Remiantis Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsniu, „savalaikiškumas“ reiškia trukmę tarp galimybės pasinaudoti statistine informacija momento ir įvykio ar reiškinio, kurį ši informacija apibūdina.

⁸ Šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų duomenys naudojami sudarant du pagrindinius ES efektyvaus išteklių naudojimo suvestinės rodiklius, pagal kuriuos vertinamas išteklių našumas ir vietos medžiagų vartojimas. To paties modulio duomenys taip pat naudojami apskaičiuojant žiedinio medžiagų naudojimo lygį, įtrauktą į žiedinės ekonomikos stebėjimo pagrindą.

⁹ Žr. skubią atvejo apžvalgą „Tvarumo ataskaita. ES institucijų ir agentūrų pažangos įvertinimas“, 2019 m. birželio mėn.

¹⁰ Šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitos, aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitos ir ekologiškų prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitos.

¹¹ Gamtinio kapitalo sąskaitos – tai priemonė, pagal kurią įvairiais lygmenimis vertinami gamtinio kapitalo atsargų pokyčiai ir ekosistemos paslaugų vertė įtraukiama į apskaitos ir ataskaitų teikimo sistemas Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis.

¹² Ekosistemos sąskaitose vertinamas ekosistemų ir jų teikiamų ekosistemos paslaugų mastas ir sąlygos, kad būtų pagrįstas sprendimų priėmimas tvaraus išteklių ir aplinkos valdymo ir kitose susijusiose politikos srityse.

¹³ Sąnaudų ir produkcijos lentelės yra produkto ar pramonės matricos, pagrįstos ekonominės ir užsienio prekybos duomenimis. Jomis remiamasi atliekant ekonominio poveikio analizes.

¹⁴ Komisija kuria integruotą daugelio šalių sąnaudų ir produkcijos duomenų bazę.

¹⁵ Reglamento (EB) Nr. 223/2009 2 straipsnio 1 dalyje pateikti statistikos principai: profesinis nepriklausomumas, nešališkumas, objektyvumas, patikimumas, statistinių duomenų konfidencialumas, ekonomiškumas.

¹⁶ Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Europos statistika tobulinama, rengiama ir skleidžiama remiantis vienodais standartais ir suderintais metodais. […] taikomi šie kokybės vertinimo kriterijai: reikalingumas, tikslumas, savalaikiškumas, punktualumas, prieinamumas, palyginamumas ir suderinamumas.“

¹⁷ Aštuonios valstybės narės atsiuntė ekologiškų prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitų duomenis, šešios – fizinio energijos srauto sąskaitų duomenis ir penkios – aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitų duomenis.

Tvarkaraštis

Įvykis	Data
Audito planavimo memorandumo (APM) priėmimas / Audito pradžia	2018 10 03
Ataskaitos projekto oficialus išsiuntimas Komisijai (ar kitam audituojamajam subjektui)	2019 6 17
Galutinės ataskaitos priėmimas po prieštaravimų procedūros	2019 9 11
Visomis kalbomis gauti Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialūs atsakymai	2019 9 26

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2019

PDF	ISBN 978-92-847-3520-4	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/698016	QJ-AB-19-013-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-3484-9	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/61127	QJ-AB-19-013-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2019

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.