Geriamojo vandens direktyvos įgyvendinimas: vandens kokybė ir prieiga prie vandens Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje pagerėjo, tačiau šioje srityje išlieka dideli investavimo poreikiai

Santrauka

Geriamojo vandens direktyva

I

Vanduo yra būtinas gyvybei mūsų planetoje. Mūsų ekosistemų, visuomenės ir ekonomikos gyvavimui būtinas pakankamas kiekis švaraus gėlo vandens. ES piliečių apsauga užtikrinant saugią prieigą prie kokybiško geriamojo vandens daug metų yra vienas ES politikos elementų. Nuo 1975 m. ES priima teisės aktus dėl vandens, kuriais siekia apsaugoti vartotojus ir vandens naudotojus nuo kenksmingo poveikio. 1980 m. buvo priimta ir vėliau, 1998 m., peržiūrėta Geriamojo vandens direktyva (GVD), kurioje nustatyti žmonėms vartoti skirto vandens standartai. Šiuo metu ši direktyva yra peržiūrima.

Kaip vykdėme auditą

II

Audito metu vertinome, ar ES veiksmais buvo pagerinta saugi piliečių prieiga prie kokybiško geriamojo vandens Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje. Visų pirma nagrinėjome, ar laikomasi Geriamojo vandens direktyvos reikalavimų, ar nagrinėti ERPF / SF lėšomis finansuojami projektai padėjo pagerinti geriamojo vandens kokybę ir užtikrinti prieigą prie tiekiamo vandens, ir ar gautų pajamų ir papildomo nacionalinio viešojo finansavimo pakanka užtikrinant ES finansuojamų investicijų į geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą išlaikymą ir tvarumą.

III

ERPF / SF fondų, skirtų geriamojo vandens valdymui ir tiekimui 2007–2020 m. šiose trijose valstybėse narėse, dydis yra 3,7 mlrd. eurų. Atliekant auditą, buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo aplankytų valstybių narių įstojimo į ES iki 2016 m. pabaigos.

Ką nustatėme

IV

Apskritai darome išvadą, kad piliečių prieiga prie kokybiško geriamojo vandens ir tokio vandens tiekimas Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje pagerėjo. Tam visų pirma įtakos turėjo nemažos pastarųjų metų ERPF ir SF finansuojamos investicijos. Vis dėlto dar yra vietovių, kuriose piliečiams iš viešojo tiekimo tinklo tiekiamas vanduo ne visiškai atitinka 1998 m. Geriamojo vandens direktyvoje nustatytus ES standartus. Be to, siekiant užtikrinti, kad visi šių valstybių narių piliečiai turėtų prieigą prie kokybiško vandens ir kad būtų išlaikytos ES finansuojamos investicijos į vandens įrenginius, reikalingos didelės papildomos nacionalinės viešosios ir privačiosios investicijos.

Ką mes rekomenduojame

V

Komisija turėtų:

1. remdamasi esamomis ataskaitomis, užtikrinti, kad būtų šalinami valstybių narių vykdomo stebėjimo trūkumai ir vykdomi Geriamojo vandens direktyvos reikalavimai šiuo klausimu;
2. šiuo metu vykdomos Geriamojo vandens direktyvos peržiūros kontekste palaipsniui spręsti šiuos klausimus:
   1. valstybių narių Komisijai teikiamos informacijos apie nuokrypius, susijusius su mažomis vandens tiekimo objekto teritorijomis, gerinimo;
   2. stebėjimo atskaitomybės reikalavimų taikymo mažoms vandens tiekimo objekto teritorijoms;
   3. reguliarios atskaitomybės, užtikrinančios kad iš valstybių narių būtų surenkama naujausia informacija apie atitiktį Geriamojo vandens direktyvai. Komisija turėtų apsvarstyti galimybę taikyti alternatyvias IT priemones (surenkančias duomenis iš nacionalinių administracijų), kurios palengvintų ir pagreitintų atskaitomybės procesą bei užtinkintų naujausią informaciją;
   4. pagerinti reikalavimus teikti vartotojams tinkamą ir naujausią informaciją apie žmonėms vartoti skirto vandens kokybę;
3. padėti valstybėms narėms skatinti veiksmus, leidžiančius sumažinti vandens nuostolius. Pavyzdžiui, to galima būtų pasiekti, įtraukiant vandens nuostolių mažinimą į ES finansavimo geriamojo vandens infrastruktūros srityje reikalavimus, arba padidinant informavimo apie vandens nuostolius skaidrumą

VI

Valstybės narės turėtų:

1. reikalauti, kad planai, kuriuose numatyta iki tam tikro lygio sumažinti vandens nuostolius, būtų priskirti prie atrankos kriterijų, taikomų visiems vandens įrenginių projektams, kuriais sudaromos sąlygos siekti nacionalinių tikslų;
2. užtikrinti, kad vandens tarifai padėtų išlaikyti vandens infrastruktūros tvarumą, įskaitant tokios infrastruktūros techninę priežiūrą ir atnaujinimą;
3. jei reikia, apsvarstyti galimybę skirti finansinę ar kitokią paramą namų ūkiams, kuriems vandens paslaugų kaina yra ekonomiškai nepriimtina, tuo pat metu užtikrinant visišką sąnaudų grąžą vandens tarifų struktūroje.

Įvadas

ES geriamojo vandens direktyva

01

Vanduo yra būtinas gyvybei mūsų planetoje. Mūsų ekosistemų, visuomenės ir ekonomikos gyvavimui būtinas pakankamas kiekis švaraus gėlo vandens. ES piliečių apsauga užtikrinant saugią prieigą prie kokybiško geriamojo vandens daug metų yra vienas ES politikos elementų. Nuo 1975 m. ES priima teisės aktus, susijusius su vandeniu, kuriais vartotojus ir vandens naudotojus siekiama apsaugoti nuo kenksmingo poveikio. Aukštos kokybės ir saugaus tiekimo visiems Europos gyventojams užtikrinimas taip pat yra sudedamoji ES aplinkos politikos dalis¹.

02

Pirmoji direktyva, susijusi su geriamojo vandens kokybe valstybėse narėse, buvo priimta 1975 m.² Kita direktyva, susijusi su žmonėms vartoti skirto vandens standartais, yra Geriamojo vandens direktyva (GVD), kuria siekiama apsaugoti žmonių sveikatą nuo neigiamo poveikio, kurį gali sukelti bet koks užterštas žmonėms vartoti skirtas vanduo (žr. 1 langelį). Ši direktyva buvo priimta 1980 m.³ ir vėliau peržiūrėta 1998 m.⁴ Šiuo metu ši direktyva yra peržiūrima.

03

Direktyvoje valstybėms narėms suteikiama galimybė laikinai nukrypti nuo reikalaujamų vandens kokybės standartų taikant nukrypti leidžiančią nuostatą. Šios nukrypti leidžiančios nuostatos gali būti taikomos ne ilgiau nei trejus metus, be to, jų galiojimą galima pratęsti du kartus (kas kartą dar trejiems metams).

Stebėjimo ir ataskaitų teikimo tvarka

04

Valstybės narės turi pareigą, laikydamosi GVD nustatytų minimalių reikalavimų⁵, nustatyti vandens tiekimo objekto teritorijas ir tinkamas stebėjimo programas. GVD daromas skirtumas tarp:

• vandens tiekimo objekto teritorijų, kuriose per dieną vidutiniškai tiekiama daugiau nei 1 000 m³ vandens ar aptarnaujama daugiau nei 5 000 asmenų, paprastai vadinamų didelėmis vandens tiekimo objekto teritorijomis (DVTOT).
• vandens tiekimo objekto teritorijų, kuriose per dieną vidutiniškai tiekiama mažiau nei 1 000 m3 vandens ar aptarnaujama mažiau nei 5 000 asmenų, paprastai vadinamų „mažomis vandens tiekimo objekto teritorijomis“ (MVTOT), ir
• vandens tiekimo objekto teritorijų, kuriose per dieną vidutiniškai tiekiama mažiau nei 10 m³ vandens ar aptarnaujama mažiau nei 50 asmenų, paprastai vadinamų labai mažomis vandens tiekimo objekto teritorijomis.

05

Be to, GVD reikalauja, kad valstybės narės teiktų vartotojams naujausią informaciją⁶ ir kad jos kas trejus metus skelbtų ataskaitą apie žmonėms vartoti skirto vandens kokybę už praėjusius trejus metus. Šios ataskaitos turėtų būti paskelbtos per vienus kalendorinius metus pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, be to, šias ataskaitas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo jų paskelbimo reikėtų nusiųsti Komisijai.

06

Europos aplinkos agentūra (EAA) Komisijos vardu iš valstybių narių renka duomenis apie vandens kokybę; šiuo tikslu Agentūra naudoja internetinę ataskaitų teikimo priemonę⁷. EAA taip pat atsako už duomenų bazėje pateiktos informacijos kokybės patikrą ir kuria nacionalines duomenų bazes, kurias tikrina valstybės narės. Remdamasi šiais duomenimis, Komisija per devynis mėnesius po to, kai gauna valstybių narių ataskaitas, skelbia apibendrinamąją ataskaitą apie žmonėms vartoti skirto vandens kokybę visoje Sąjungoje.

07

Šioje ataskaitoje, kuri yra pagrindinė priemonė, leidžianti aptikti neatitiktį parametrų vertėms, nustatytoms GVD, kiekviena valstybė narė turėtų pateikti duomenis apie vandens kokybę visose DVTOT. Informacija apie MVTOT teikiama savanoriškai. Valstybės narės GVD nuostatų gali netaikyti labai mažoms vandens tiekimo objekto teritorijoms, kuriose per dieną individualiai tiekiamo vandens vidurkis yra mažiau nei 10 m³ arba aptarnaujama mažiau nei 50 asmenų.

Geriamojo vandens kokybė ES

08

Atsižvelgiant į GVD reikalavimą įvertinti geriamojo vandens kokybę, kasmet visose valstybėse narėse atliekama keletas milijonų analizių. Pavyzdžiui, 2011–2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu atlikta 4,1 mln. analizių, susijusių su mikrobiologiniais parametrais, 7,1 mln. analizių, susijusių su cheminiais parametrais, ir 17,5 mln. analizių, susijusių su rodiklių parametrais (žr. 1 langelį). Jei ne mažiau nei 99 % atliktų analizių atitinka nustatytą standartą, yra laikoma, kad valstybė narė laikosi Geriamojo vandens direktyvoje nustatytų parametrų verčių.

09

Kalbant apie rodiklių parametrus, pažymėtina, kad tai, jog standartas yra viršijamas, nebūtinai reiškia, kad nesilaikoma GVD, nes dažniausiai tiesioginės grėsmės žmonių sveikatai nėra. Nors dauguma rodiklių parametrų tiesioginės grėsmės žmonių sveikatai nekelia, jie gali daryti netiesioginį poveikį vandens kokybei, veikdami jo išvaizdą, skonį arba kvapą, ir taip paveikti priimtinumą vartotojui. Pavyzdžiui, GVD nustatyta geležies riba yra 200 µg/l. Jei geležies koncentracija yra 300 µg/l, vanduo turi pastebimą skonį ir tampa drumstas bei spalvotas. Todėl toks vanduo yra nemalonus vartotojams. Sveikatai nekenksminga vertė yra 2 000 µg/l, o tai yra daug daugiau, palyginti su faktiškai vartotojams priimtina verte. Rodiklių parametrai taip pat gali daryti poveikį tinkamam valymui. Pavyzdžiui, organinės medžiagos buvimas gali lemti nepakankamą dezinfekavimą.

10

Apskritai geriamojo vandens kokybė ES yra gera⁸. Visų pirma didžioji dalis didelių vandens tiekimo objekto teritorijų (DVTOT) iš esmės atitinka GVD nustatytus mikrobiologinius ir cheminius parametrus (žr. 1 lentelės duomenis). Be to, bendras reikalavimų laikymasis ES labai pagerėjo, palyginti su 2008–2010 m. ataskaitiniu laikotarpiu⁹.

1 lentelė

Valstybės narės¹ ir atitikties lygis

	2008–2010 m.	2011–2013 m.
Bendras atitikties mikrobiologiniams parametrams lygis
> 99 %	23	27
95 % < X < 99 %	4	-
< 95 %	-	-
Bendras atitikties cheminiams parametrams lygis
> 99 %	11	26
95 % < X < 99 %	11	12
< 95 %	5	-
Bendras atitikties rodiklių parametrams lygis
> 99 %	7	21
95 % < X < 99 %	10	53
< 95 %	10	14

11

Kalbant apie MVTOT (kuriose visoje ES aptarnaujama apie 65 milijonai žmonių), vidutinis atitikties lygis 2011–2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu viršijo 98 %¹⁰. Šis bendras skaičius atspindi pažangą, palyginti su 2008–2010 m. ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo GVD reikalavimus visiškai atitiko vidutiniškai tik apie 59 % visų MVTOT¹¹. 2008–2010 m. laikotarpiu visos valstybės narės, išskyrus Čekiją, pranešė apie MVTOT. Tačiau 2011–2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu informaciją pateikė maždaug tik pusė valstybių narių (kuriose gyvena apie 34,6 mln. vartotojų, aptarnaujamų MVTOT). Taip yra todėl, kad pranešti apie MVTOT neprivaloma.

12

MVTOT stebėjimo trūkumai taip pat buvo pripažinti 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje (AVP), kurioje buvo raginama dėti daugiau pastangų įgyvendinant GVD, visų pirma MVTOT atžvilgiu¹².

Geriamojo vandens tiekimo sistemų nuostoliai

13

Svarbus klausimas, kuris daro didelį poveikį geriamojo vandens tiekimui, yra susijęs su dideliais fiziniais vandens nuostoliais. Iš esmės taip yra dėl nuotėkio paskirstymo tinkluose, kurie buvo prastai prižiūrimi arba kuriuos būtina atnaujinti. Vandens nuostolių procentinis dydis apskaičiuojamas kaip neapskaityto vandens ir bendro į tiekimo tinklą patenkančio vandens kiekio santykis.

14

Remiantis 2014 m. paskelbtais 2008–2010 m. laikotarpio duomenimis, maždaug pusėje valstybių narių daugiau nei 20 % švaraus geriamojo vandens buvo prarasta paskirstymo tinkle iki tol, kol jis pasiekdavo vartotojų čiaupus, o kai kuriose valstybėse narėse taip prarandama net 60 % vandens¹³. Kitaip nei ankstesniu laikotarpiu, 2011–2013 m. nei apibendrinamojoje ataskaitoje, nei valstybių narių ataskaitose nebuvo pateikta jokios informacijos apie vandens nuostolius.

15

Nuostolių mažinimas yra svarbus aplinkosauginiu požiūriu (išteklių taupymas) ir daro esminį poveikį vandens įrenginių veikimui. Strategijoje „Europa 2020“ ypač daug dėmesio skiriama efektyviam išteklių naudojimui, o tai reiškia efektyvesnį vandens išteklių naudojimą kartu mažinant energijos vartojimą valant ir transportuojant vandenį, ir mažesnes sąskaitas už vandenį bei mažesnius vandens nuostolius¹⁴. Be to, 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje pabrėžiama būtinybė didinti efektyvumą atnaujinant infrastruktūrą¹⁵.

ES finansavimas iš esmės užtikrinamas ERPF ir SF lėšomis

16

Pagrindinis ES finansavimo, skirto vandens infrastruktūrai, šaltinis yra Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESIF). Visų pirma projektai finansuojami Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo (SF) lėšomis.

17

Nemažai projektų, susijusių su geriamuoju vandeniu, yra vykdomi kartu su nuotekų projektais¹⁶. 2007–2013 m. programos laikotarpiu su geriamuoju vandeniu susijusiems projektams skirta daugiau nei 7,3 mlrd. eurų. Iš šios sumos apie 4 mlrd. eurų buvo skirta ES 13 valstybėms narėms. 2014–2020 m. programos laikotarpiu bendra geriamajam vandeniui skirta suma yra apie 4,7 mlrd. eurų, iš kurių apie 3,4 mlrd. eurų skirta ES 13 valstybėms narėms (žr. I priedą).

Prieiga prie geriamojo vandens

18

Saugaus geriamojo vandens prieinamumas visoje ES yra aukštas. Tačiau vis dar yra regionų, kuriuose piliečiams nesuteikiama prieiga prie vandens tiekimo paslaugų. Remiantis Eurostato duomenimis¹⁷, viešuoju vandentiekiu besinaudojančių gyventojų dalis valstybėse narėse gerokai skiriasi. Rumunijoje šis rodiklis yra žemiausias – tik 62 % gyventojų naudojasi viešuoju vandentiekiu (žr. 1 diagramą). II priede pateikiama pagrindinė informacija apie geriamojo vandens šaltinius ES.

19

2013 m. gruodžio mėn. ES piliečių iniciatyvą „Right2Water“ („Teisė naudotis vandeniu“) pasirašė beveik 1,9 mln. piliečių iš visų valstybių narių. Šia iniciatyva Europos Komisija buvo raginama „<…> parengti įstatymą, įgyvendinantį Jungtinių Tautų pripažintą žmogaus teisę į vandenį ir sanitarines paslaugas, kurio dėka aprūpinimas vandeniu bei sanitarinių paslaugų tiekimas būtų laikomi būtiniausiomis visuotinėmis viešosiomis paslaugomis“¹⁸. 2014 m. Komisija paskelbė ES jau suteiktos paramos geros kokybės geriamajam vandeniui vertinimą ir paragino valstybes nares užtikrinti visiems ES piliečiams prieigą prie minimalaus vandens tiekimo¹⁹.

Vandens tarifai

20

Principai, kurie turi būti taikomi nustatant vandens tarifus, t. y. išlaidų susigrąžinimas ir vandens paslaugų kainų priimtinumas, buvo nustatyti 2000 m. Vandens pagrindų direktyvoje²⁰. Praktiškai, tam kad tarifai galėtų prisidėti prie vandens infrastruktūros tvarumo, jie turi apimti bent jau eksploatavimo ir techninės priežiūros išlaidas, taip pat didelę dalį turto nusidėvėjimo.

21

Kartu vandens paslaugos socialiniu požiūriu turi būti įperkamos klientams. Nustatydamos vandens tarifus, valstybės narės gali atsižvelgti į socialinį, aplinkosauginį ir ekonominį poveikį, siekdamos užtikrinti, kad vandens tiekimo paslaugų kaina ir toliau išliktų prieinama. Komisijos gairėse nurodytas bendrai pripažintas priimtinos kainos lygis yra 4 % namų ūkio pajamų, t. y. bendra sąskaita už vandenį (geriamąjį vandenį ir nuotekas) gali sudaryti 4 % namų ūkio pajamų²¹.

Ankstesni Europos Audito Rūmų auditai ir kiti naujausi vandens politikos tyrimai

22

Pastaraisiais metais paskelbėme keletą ataskaitų apie vandens politiką ir ES investicijas į geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūrą²². II priede apibendrinamos pagrindinės šių tyrimų išvados.

23

2015 m. gegužės mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnyba paskelbė ataskaitą dėl GVD²³.

Audito apimtis ir metodas

24

Šio audito metu vertinome, ar ES veiksmais buvo pagerinta saugi piliečių prieiga prie kokybiško geriamojo vandens Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje. Visų pirma nagrinėjome, ar:

• įgyvendinti Geriamojo vandens direktyvos reikalavimai;
• nagrinėti ERPF / SF finansuojami projektai padėjo pagerinti geriamojo vandens kokybę ir prieigą prie tiekiamo vandens;
• gautų pajamų ir papildomo nacionalinio viešojo finansavimo pakanka, kad būtų užtikrintas ES finansuojamų investicijų į geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą išlaikymas ir tvarumas.

25

Daugiausia dėmesio nusprendėme skirti ES 13 valstybėms narėms, nes 2010 m. jau paskelbėme specialiąją ataskaitą, kurioje aptarta geriamojo vandens tema atsižvelgiant į 2000–2006 m. programos laikotarpį, kuris apėmė ES 15 valstybes nares²⁴. Sprendimas dėl valstybių narių pasirinkimo iš esmės priimtas atsižvelgiant į 2007–2020 m. joms skirtas ES lėšas (3,7 mlrd. eurų), t. y. apytiksliai 50 % visų ES asignavimų, skirtų ES 13 valstybių narių geriamojo vandens valdymui ir tiekimui (žr. I priedą), ribotą prieigą prie geriamojo vandens (Rumunijos atvejis) ir dėl didelių vandens nuostolių, apie kuriuos pranešta 2008–2011 m. laikotarpiu.

26

Auditas buvo pagrįstas Komisijos ir aplankytų valstybių narių pateiktais įrodymais. Auditas visų pirma buvo atliktas:

• rengiant pokalbius su Aplinkos generalinio direktorato ir Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato atstovais;
• atliekant svarbių ES ir nacionalinių dokumentų analitinę peržiūrą;
• rengiant pokalbius su atrinktų valstybių narių aplinkos ministerijų, sveikatos ministerijų, vadovaujančiųjų institucijų, reguliavimo įstaigų ir pan. atstovais;
• lankant ir peržiūrint devynis ERPF / SF projektus (po tris kiekvienoje iš aplankytų valstybių narių), įskaitant projektų dokumentaciją, pvz., paraiškas, susitarimus dėl dotacijos, ataskaitas ir kitus su projektų įgyvendinimu susijusius dokumentus;
• rengiant pokalbius su devynių nagrinėtų projektų vandens tiekėjais, projektų naudos gavėjais ir vadovaujančiomis institucijomis.

27

Šio audito metu nagrinėti ERPF / SF geriamojo vandens projektai apima visus su geriamojo vandens ciklo infrastruktūra susijusius aspektus. Projektai apima vandens baseinų kūrimą ar atstatymą (žr. 1 nuotrauką), nuotekų valymo įrenginius (žr. 2 nuotrauką), saugojimą ir perdavimą per vamzdžius (žr. 3 nuotrauką) ir siurblines. Kiekvienas iš atrinktų projektų buvo tarp 20 projektų, kuriems 2007–2013 m. programos laikotarpiu kiekvienoje valstybėje narėje buvo skirtas didžiausias ES bendrasis finansavimas. Projektai pasirinkti siekiant atskleisti pagrindinius GVD tikslų pasiekimo aspektus ir prieigos, nuostolių ir kokybės klausimus.

28

Atliekant auditą, buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo aplankytų valstybių narių įstojimo į ES iki 2016 m. pabaigos.

Pastabos

Dauguma 1998 m. Geriamojo vandens direktyvos aspektų buvo įgyvendinti iki 2016 m. pabaigos

29

Europos Sąjunga negali pasiekti savo politikos tikslų, jeigu valstybės narės vietoje veiksmingai netaiko ES teisės. Valstybės narės turi pareigą tiksliai perkelti direktyvas į savo nacionalinę teisę per nustatytą terminą. Be to, jos taip pat turi pareigą teisingai taikyti ir įgyvendinti visus ES teisės aktus²⁵. Komisija turi pareigą stebėti valstybių narių pastangas ir užtikrinti atitiktį ES teisei, įskaitant galimybę pradėti oficialias teisines procedūras²⁶.

30

Pagrindinis ES teisės aktas, susijęs su geriamojo vandens kokybe, yra GVD. Atitinkamai vertinome, ar:

• aplankytos valstybės narės teisingai perkėlė GVD į nacionalines teisines sistemas ir įgyvendino jos reikalavimus;
• aplankytose valstybėse narėse visi vartotojai gali naudotis tinkamu geriamuoju vandeniu;
• priežiūros mechanizmai leidžia gauti informacijos apie GVD įgyvendinimą;
• vartotojams teikiama naujausia informacija apie geriamojo vandens kokybę;
• Komisija reguliariai peržiūri mokslinius ir techninius GVD aspektus.

Aplankytų valstybių narių nacionalinės teisės aktai atitinka Geriamojo vandens direktyvos reikalavimus

31

Veiksmingas GVD perkėlimas į nacionalinę teisę yra būtinas žingsnis siekiant užtikrinti, kad geriamasis vanduo atitiktų bendrą ES saugos lygį. Nuo aplankytų valstybių įstojimo dienos²⁷ Komisija turėjo užtikrinti, kad nacionalinės teisės aktai atitiktų ES pagrindų teisės aktus, išskyrus atvejus, kai stojimo sutartyse nustatytos konkrečios nukrypti leidžiančios nuostatos.

32

Komisija atlieka atitikties tyrimus ir šiuo tikslu lygindama ES įsipareigojimus su atitinkamais nacionalinės teisės aktų straipsniais siekia įvertinti, kaip jie atitinka ES direktyvų reikalavimus. 2004 m. tai buvo padaryta Vengrijos, o 2007 m. – Bulgarijos ir Rumunijos atžvilgiu.

33

Trijose aplankytose valstybėse narėse Komisija nustatė, kad nacionalinės teisės aktai ne visais atžvilgiais atitiko GVD, todėl 2008 m. Vengrijos atžvilgiu, o 2009 m. Bulgarijos ir Rumunijos atžvilgiu pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras (žr. 2 langelį)²⁸ (žr. III priedą).

34

Dėl pažeidimų nagrinėjimo procedūrų trys valstybės narės iš dalies pakeitė savo nacionalinės teisės aktus. Todėl 2009 m. uždaryta Vengrijos byla, o 2010 m. – Rumunijos. Atsižvelgdama į Bulgarijos pakeitimų mastą, Komisija 2012 m. atnaujino savo atitikties tyrimą, kuriame nustatė papildomus nesilaikymo atvejus, todėl pažeidimo nagrinėjimo procedūra buvo baigta tik 2015 m. Mūsų peržiūra parodė, kad apskritai trijų aplankytų valstybių narių nacionalinės teisės aktai dabar atitinka GVD reikalavimus.

Vengrijai ir Rumunijai, bet ne Bulgarijai nustatytos Geriamojo vandens direktyvos nukrypti leidžiančios nuostatos

35

Valstybės narės gali numatyti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo parametrų verčių, ir pačios nustatyti maksimalią jų vertę, jeigu tokia nukrypti leidžianti nuostata nekelia potencialaus pavojaus žmonių sveikatai ir jei tam tikroje teritorijoje žmonėms vartoti skirtas vanduo negali būti tiekiamas jokiais kitais priimtinais būdais (žr. 3 langelį).

36

Šių nukrypti leidžiančių nuostatų galiojimo terminas turėtų būti kuo trumpesnis, bet ne ilgesnis nei treji metai. Jei, suėjus šiam terminui, klausimai, dėl kurių buvo priimta nukrypti leidžianti nuostata, nėra išsprendžiami, valstybės narės gali pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimą dar trejiems metams apie tai informuodamos Komisiją. Išimtinėmis aplinkybėmis valstybė narė gali prašyti Komisijos leisti priimti trečią nukrypti leidžiančią nuostatą papildomam ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui.

37

Reikalaujama, kad valstybės narės per du mėnesius informuotų Komisiją apie bet kokią nukrypti leidžiančią nuostatą, susijusią su DVTOT. Apie su MVTOT susijusias nukrypti leidžiančias nuostatas reikia pranešti tik priėmus ir pradėjus taikyti antrą nukrypti leidžiančią nuostatą.

38

Vengrijoje, baigiant galioti trečiai nukrypti leidžiančiai nuostatai, kuri taikyta iki 2012 m. pabaigos, beveik 80 % vandens tiekimo objekto teritorijų, kurioms buvo taikoma ši nuostata (289 iš 365), vis dar neatitiko direktyvos reikalavimų. Galiausiai priemonės, kurių ėmėsi Vengrijos valdžios institucijos, kad pagerintų padėtį teritorijose, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata, ėmė duoti rezultatų. 2016 m. balandžio mėn. 66 iš 365 VTOT neatitiko GVD reikalavimų. Tuo tarpu Komisija, atsižvelgdama į praleistą terminą, 2016 m. gegužės mėn. pradėjo prieš Vengriją pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

39

Rumunijos stojimo sutartyje taip pat buvo numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos²⁹, kurios galiojo iki 2010 m. pabaigos arba 2015 m. pabaigos. Nuo įstojimo Rumunija informavo Komisiją apie septynias vėlesnes nukrypti leidžiančias nuostatas (t. y. antras nukrypti leidžiančias nuostatas), kurių galutiniai terminai nustatyti 2014–2018 m. laikotarpiu. Tačiau Rumunijos sveikatos ministerijos duomenimis 2015 m. pabaigoje vis dar buvo 335 vandens tiekimo objekto teritorijos, kuriose vanduo buvo tiekiamas apytiksliai 762 000 žmonėms (maždaug 3,8 % visų Rumunijos gyventojų) ir kuriose kokybės standartai kai kurių parametrų atžvilgiu buvo ne visiškai įgyvendinti. Pasak Rumunijos valdžios institucijų, 2014–2020 m. laikotarpiu pagal veiksmų programą „Didelės apimties infrastruktūros projektai“, nacionalinę kaimo plėtros programą (NKPP) ir nacionalinę vietos plėtros programą planuojama imtis papildomų priemonių, kad būtų užtikrinta atitiktis GVD.

40

Iki šios ataskaitos paskelbimo Bulgarijoje nebuvo taikytos nukrypti leidžiančios nuostatos. Vis dėlto, pasak Bulgarijos sveikatos ministerijos, šalyje yra keletas vietovių, kuriose susiduriama su atitikties klausimais. Rimčiausios problemos yra susijusios su nitratais / nitritais ir aktualios maždaug 300 MVTOT. Maždaug 150 šių MVTOT nesilaikymo problemų yra sisteminės ir susijusios su žemės ūkio praktika³⁰. Todėl galima apskaičiuoti, kad apytiksliai 124 000 žmonių, t. y. 1,7 % visų gyventojų, naudoja geriamąjį vandenį, kuris ne visiškai atitinka GVD reikalavimus.

41

Visose trijose valstybėse narėse, nepaisant to, ar jose taikoma nukrypti leidžianti nuostata, vis dar yra vartotojų, kurie neturi prieigos prie tinkamos kokybės geriamojo vandens. Valstybės narės imasi padėtį gerinančių veiksmų, tačiau kartais tai daro pavėluotai, kaip tai yra Vengrijos atveju. Rumunijoje tokie veiksmai šiuo metu įgyvendinami, tačiau dar per anksti vertinti jų veiksmingumą.

Geriamojo vandens direktyvoje nustatytų priežiūros mechanizmų trūkumai

Kai kurios valstybės narės vėluoja pateikti stebėjimo duomenis

42

Trys apibendrinamosios ataskaitos (žr. 5–7 dalis), apimančios 2002–2013 m., buvo paskelbtos vidutiniškai pavėlavus daugiau nei 17 mėnesių. 2 lentelėje nurodytos 2002–2013 m. laikotarpio apibendrinamųjų ataskaitų privalomo parengimo datos ir faktinės paskelbimo datos.

2 lentelė

Apibendrinamųjų ataskaitų privalomo parengimo datos ir faktinio paskelbimo datos

Apibendrinamoji ataskaita	Parengimo data	Paskelbimo data	Vėlavimas
2002–2004 m.	2006 m. lapkričio mėn.	2007 m. gruodžio mėn.	13 mėnesių
2005–2007 m.	2009 m. lapkričio mėn.	2011 m. gruodžio mėn.	25 mėnesiai
2008–2010 m.	2012 m. lapkričio mėn.	2014 m. birželio mėn.	19 mėnesių
2011–2013 m.	2015 m. lapkričio mėn.	2016 m. spalio mėn.	11 mėnesių

43

Remiantis 2013 m. paskelbtu tyrimu³¹, taip atsitiko dėl informacijos, kurią turėjo pateikti valstybės narės, sudėtingumo (atsižvelgiant į parametrų skaičių ir išsamios informacijos kiekį), todėl valstybės narės vėluodavo ir pateikdavo ne visą informaciją.

44

2011–2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu dauguma valstybių narių savo duomenis pateikė iki nustatyto galutinio termino (2015 m. vasario mėn.)³². Tačiau dviem valstybėms narėms (Graikijai ir Italijai) prireikė beveik šešių papildomų mėnesių duomenims pateikti, o viena valstybė narė – Vengrija – duomenis pateikė 2016 m. balandžio mėn., t. y. vėluodama daugiau nei metus.

Aplankytos valstybės narės nesilaikė visų stebėjimo reikalavimų

45

GVD leidžiama sumažinti arba panaikinti tam tikrų parametrų, visų pirma rodiklių parametrų, stebėjimą. Apskritai valstybė narė gali sumažinti mėginių dėl tam tikrų parametrų, kuriuos reikia patikrinti, skaičių, jeigu:

1. mėginių, kuriuos reikia patikrinti ne mažiau kaip dvejus metus paeiliui, rezultatai yra pastovūs ir daug geresni už nustatytas ribas, ir
2. nėra jokių veiksnių, dėl kurių vandens kokybė galėtų pablogėti iki tokios ribos, kurią viršijus imamas mėginys³³.

46

Perkėlusios Komisijos direktyvą (ES) 2015/1787, valstybės narės turi galimybę taikyti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo parametrų ir mėginių ėmimo dažnumo, su sąlyga jei atliktas rizikos vertinimas³⁴ (žr. 61–63 dalis).

47

Trijų aplankytų valstybių narių nacionalinės teisės aktai atitinka GVD nustatytus stebėjimo reikalavimus. Tačiau nustatėme keletą neatitikties atvejų, susijusių su faktiškai atliktu stebėjimu. Kas trejus metus teikiamose ataskaitose nurodomas DVTOT, kurių stebėjimas buvo atliekamas pagal kiekvieną parametrą, procentinis dydis. 2011–2013 m. ataskaitose pastebėjome, kad visose trijose aplankytose valstybėse narėse visose DVTOT buvo stebimi ne visi parametrai ir nepateikta jokio pagrindimo ar paaiškinimų dėl galimų stebėjimo išimčių. Pavyzdžiui, apie mikroelementus³⁵ pranešta vidutiniškai dėl 81 % Bulgarijos ir Vengrijos DVTOT ir tik dėl 41 % Rumunijos DVTOT.

48

Šią tendenciją nustatėme ir kai kuriuose nagrinėtuose ERPF / SF projektuose, kuriuose pastebėjome, kad stebėjimas nebuvo atliekamas pagal GVD. Visų pirma patikrinta mažiau parametrų, nei reikalaujama pagal GVD.

49

Bulgarijoje nepakankamos stebėjimo problemą pripažįsta nacionalinės valdžios institucijos. Kaip nurodyta 2012 m. Bulgarijos nacionalinėje aplinkos ataskaitoje, dauguma vandens tiekėjų dėl kai kurių parametrų (pvz., benzo(a)pireno, stibio, gyvsidabrio ir daugiaciklių aromatinių angliavandenilių) nesilaikė GVD nustatyto stebėjimo reikalavimo, susijusio su tūriu ir dažnumu³⁶. Be to, ne visos didelės vandens tiekimo objekto teritorijos buvo stebimos pagal visus parametrus. Pirmiau minėtų parametrų stebėjimas buvo atliekamas vidutiniškai tik 66 % DVTOT atžvilgiu.

50

Be to, remiantis preliminariais 2014 ir 2015 m. duomenimis, tam tikri parametrai, pvz., chromas, geležis ir enterokokai, nebuvo stebimi visose MVTOT: geležies stebėjimas buvo vykdomas apytiksliai 90 % MVTOT, o chromo ir enterokokų – 80 % MVTOT. Kadangi MVTOT Bulgarijoje vandenį tiekia maždaug 1,7 mln. gyventojų³⁷, tai reiškia, kad, remiantis skaičiavimais, 330 000 žmonių naudojosi MVTOT tiekiamu vandeniu, kuris nebuvo patikrintas dėl enterokokų. Tuo pat metu tikrintose MVTOT neatitikties lygis viršijo 2 %.

51

Pasak Bulgarijos valdžios institucijų, laboratorijų pajėgumai nėra pakankami: visapusiškas mėginių patikras galima atlikti tik 28 regioninėse sveikatos inspekcijų laboratorijose, o bromato koncentraciją galima patikrinti tik dviejose iš šių laboratorijų. Šiuo metu pagal 2014–2020 m. veiksmų programą „Aplinka“ vykdoma regioninių sveikatos inspekcijų analitinių pajėgumų stiprinimo procedūra.

EAA patikrų dėl valstybės narės ataskaitų apie atitiktį teikimą metu nenustatyta neatitikimų

52

Valstybių narių teikiamus atitikties stebėjimo duomenis Komisijos vardu tikrina EAA. Atlikdama dokumentų patikrinimą, EAA neatlieka patikrų vietoje, todėl iš esmės patikrinimo taikymo sritis yra ribota. Taip pat nustatyti atvejai, kai dėl patikimumo patikrinimų EAA būtų galėjusi nustatyti valstybių narių teikiamų ataskaitų neatitikimus:

• netikslumai, susiję su bendru analizių dėl parametro „koliforminės bakterijos“ Rumunijoje (žr. 4 langelį) skaičiumi (taigi ir vėlesniu viršijimų dažniu), ir
• klaida, susijusi su parametru „nitritai“ Bulgarijoje, kuris iš tikrųjų reiškia nuorodą į parametrą „nitratai“.

Trūksta informacijos apie mažoms vandens tiekimo objekto teritorijoms taikomų stebėjimo reikalavimų įgyvendinimą

53

MVTOT tiekia geriamąjį vandenį apytiksliai 65 mln. ES gyventojų. Remdamasi 2010 m. duomenimis, Komisija apskaičiavo, kad visoje ES daugiau nei vienas trečdalis MVTOT nebuvo tinkamai stebimos arba tiekiamas geriamasis vanduo neatitiko visų kokybės standartų⁴¹. 2010 m. trijose aplankytose valstybėse narėse procentinis MVTOT, kurios nebuvo tinkamai stebimos, dydis buvo aukštas: 44 % Rumunijoje, 60 % Vengrijoje ir beveik 100 % Bulgarijoje, palyginti su 27 % ES vidurkiu.

54

2011–2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu apytiksliai pusė valstybių narių teikė informaciją apie MVTOT ir nurodė, kad bendras atitikties lygis (pagal visus parametrus) sudarė daugiau nei 98 %⁴². Komisija toliau vertino MVTOT atitiktį 2016 m. vasarą atlikdama apklausą. 21 valstybė narė atsakė į apklausos klausimus ir patvirtino, kad bendra mikrobiologinių rodiklių atitiktis buvo 98 %.

55

Tačiau pagal GVD ataskaitų apie MVTOT teikti neprivaloma. Komisija negali patikrinti, ar stebėjimas vykdomas taip, kaip apie jį pranešama, ir privalo daryti prielaidą, kad valstybės narės ataskaitas teikia sąžiningai, laikydamosi lojalaus bendradarbiavimo principo⁴³.

56

Tačiau, ar taip yra iš tikrųjų, nėra visiškai aišku, ir Komisija pastaraisiais metais ėmėsi įvairių iniciatyvų, kad paskatintų valstybes nares tinkamai stebėti savo MVTOT. 2011 m. Komisija paskelbė tyrimą dėl mažųjų vandens tiekimo sistemų rizikos vertinimo įgyvendinimo⁴⁴. Be to, 2014 m. Komisija priėmė rekomendacinį dokumentą, įskaitant su mažosiomis vandens tiekimo sistemomis susijusios gerosios patirties nustatymą⁴⁵. Šių rekomendacijų rezultatai, atsižvelgiant į pagerėjusį MVTOT stebėjimą, bus matomi tik kai valstybės narės atsiųs savo duomenis už kitą ataskaitinį laikotarpį (2014–2016 m.), o tai bus 2018 m. pradžioje.

Informacija apie geriamojo vandens kokybę vartotojams yra sunkiai prieinama

57

Reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad vartotojai galėtų gauti naujausią reikiamą informaciją apie žmonėms vartoti skirto vandens kokybę⁴⁶. Trijose aplankytose valstybėse narėse šis reikalavimas yra tinkamai perkeltas į nacionalinės teisės aktus.

58

Tačiau pastebėjome, kad Komisija nepaskelbė jokių valstybėms narėms skirtų rekomendacijų, kaip šiuo atžvilgiu įgyvendinti GVD reikalavimus. 2016 m. vertinimo tyrime nustatyta, kad praktika, susijusi su tokios informacijos prieinamumo klientams užtikrinimu, valstybėse narėse ir net tarp vienos valstybės narės vandens tiekėjų labai skyrėsi⁴⁷.

59

Išnagrinėję ERPF / SF projektus, nustatėme, kad vartotojai ne visada galėjo lengvai gauti tokią informaciją, išskyrus atvejus, kai jos prašydavo patys piliečiai, arba vandens tinkle įvykdavo nelaimingas atsitikimas. Vengrijoje 2017 m. vartotojai galėjo susipažinti su nuo 2014 m. kaupiama informacija⁴⁸. Viename Bulgarijos projekte⁴⁹ ir viename Rumunijos projekte⁵⁰ vartotojai galėjo susipažinti su nuo 2015 m. kaupiama informacija. Kitame Rumunijos projekte⁵¹ informacija apskritai nebuvo paskelbta, bet teikiama tik paprašius. Šiuo atveju po audito vizito vandens tiekėjo svetainė buvo atnaujinta, o nuo 2017 m. vasario mėn. paskelbti 2016 m. duomenys.

Geriamojo vandens direktyvos peržiūros klausimas įtrauktas į 2017 m. Komisijos darbo programą

Po 2003, 2008 ir 2013 m. Komisijos atliktų peržiūrų GVD pirmą kartą persvarstyta 2015 m. spalio mėn.

60

Komisija direktyvos priedus ne rečiau kaip kas penkerius metus peržiūri atsižvelgdama į mokslinę ir techninę pažangą ir prireikus privalo pateikti pasiūlymus dėl pakeitimų⁵². Pirmoji peržiūra atlikta 2003 m. Šios peržiūros metu Komisija surengė konsultacijas su sveikatos ar aplinkos ministerijų, vandens asociacijų ir mokslinių tyrimų grupių atstovais, kurios atskleidė, kad mikrobiologiniam stebėjimui reikėtų skirti daugiau dėmesio, nes vartotojai dažniau nukenčia nuo infekcijų, o ne nuo apsinuodijimų.

61

2008 m. atlikdama antrą peržiūrą, Komisija užsakė išorės tyrimą dėl galimų GVD persvarstymų⁵³. Šiame tyrime rekomenduota GVD numatyti geriamojo vandens saugos planavimą (GVSP). GVSP koncepciją, kurią 2004 m. nustatė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), sudaro išsamus rizikos vertinimas ir rizikos valdymo metodas, kuris apima visus vandens tiekimo etapus nuo vandens ėmimo iki tiekimo vartotojui⁵⁴. 2010 m. tyrimas atnaujintas daugiau dėmesio skiriant GVSP. Po šių dviejų tyrimų 2010 m. lapkričio mėn. Komisija padarė išvadą, kad tuo metu GVD nereikėjo persvarstyti.

62

Nuo 2013 m. Komisija, atlikdama trečią peržiūrą, surengė daugybę susitikimų ir praktinių seminarų, susijusių su GVD įgyvendinimu ir galimu persvarstymu⁵⁵. Remdamasi šia trečia peržiūra, Komisija nusprendė persvarstyti GVD II ir III priedų tekstą.

63

Direktyva, kuria persvarstyti GVD II ir III priedai, buvo priimta 2015 m. spalio mėn. ir valstybės narės turėjo ją perkelti į nacionalinės teisės aktus per 24 mėnesių laikotarpį⁵⁶. Naujame II priede numatyta galimybė lanksčiau atlikti geriamojo vandens stebėjimą, jei, vadovaujantis PSO rekomendacijose dėl geriamojo vandens kokybės nustatytu vandens saugos plano parengimo principu, atliekamas rizikos vertinimas. Tai leis stebėjimo šaltinius nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia, ir apsvarstyti galimybę sumažinti stebėjimo mastą, jei tai galima atsižvelgiant į rizikos vertinimo rezultatus. Naujame III priede pateikiamos persvarstytos parametrų analizės specifikacijos.

Komisija nustatė, kad, siekiant pašalinti papildomus trūkumus, reikia papildomai persvarstyti GVD

64

2014 m. gruodžio mėn. atsižvelgdama į Europos piliečių iniciatyvą Right2Water (žr. 19 dalį) ir į reglamentavimo kokybės programą (angl. REFIT), Komisija pradėjo tyrimą dėl GVD. Šiuo tyrimu siekta pagrįsti atliekamą vertinimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar reikalingas GVD persvarstymas; šis tyrimas buvo paskelbtas 2016 m. gegužės mėn.⁵⁷

65

Remdamasi šiuo tyrimu, Komisija 2016 m. priėmė tarnybų darbinį dokumentą, kuriame padarė išvadą, kad GVD atitiko joje nustatytus tikslus prisidėti prie žmonių sveikatos apsaugos⁵⁸. Tyrime taip pat nustatyta keletas tobulintinų sričių, visų pirma poreikis:

• persvarstyti parametrus, kad jie labiau atitiktų saugumo planavimą ir rizika pagrįstą požiūrį;
• sustiprinti GVD nuostatas siekiant užtikrinti naujausios informacijos prieinamumą vartotojams;
• spręsti su geriamuoju vandeniu besiliečiančių medžiagų klausimą.

66

2015 m. lapkričio mėn. Komisija pradėjo su geriamuoju vandeniu besiliečiančių medžiagų tyrimą, kuris buvo paskelbtas 2017 m. kovo mėn.⁵⁹ Šiuo metu atliekamas poveikio vertinimas, kurį irgi planuojama paskelbti 2017 m. pabaigoje. Šis tyrimas padės Komisijai atlikti GVD peržiūrą, kuri įtraukta į Komisijos 2017 m. darbo programą⁶⁰.

67

Be to, 2015 m. gruodžio mėn. Komisija pradėjo „Bendradarbiavimo geriamojo vandens parametrų srityje projektą“, kurį įgyvendino PSO Europos regiono biuras. Vykdant šį 18 mėnesių trukmės projektą, bus peržiūrėti ir įvertinti paskutiniai turimi įrodymai, siekiant sukurti pagrindą siūlyti peržiūrėtų parametrų sąrašą, kuris bus įtrauktas į peržiūrėtos GVD I priedą⁶¹.

Visi nagrinėti ERPF / SF projektai padėjo pagerinti vandens kokybę atitinkamose vietovėse, tačiau vandens nuostoliai išlieka bendra problema

68

Šio audito metu nagrinėjome devynis ERPF / SF projektus, po tris kiekvienoje iš aplankytų valstybių narių, kad įvertintume, kaip ES finansuojami projektai padėjo siekti GVD tikslų. 2 diagramoje pateikiama nagrinėtų projektų apžvalga. Papildomą informaciją apie kiekvieną projektą galima rasti V priede.

69

Šiuose projektuose tikrinome, ar tai buvo tinkamos priemonės siekiant pagerinti prieigą prie geros kokybės geriamojo vandens arba sumažinti vandens nuostolius. Mūsų vertinimas buvo pagrįstas:

• projekto dokumentacijos, pvz., paraiškų, dotacijų susitarimų, galutinių ataskaitų, laboratorijų protokolų ir kitų su projektų įgyvendinimų susijusių dokumentų, peržiūra ir
• pokalbiais su vandens tiekėjais, projektų naudos gavėjais ir vadovaujančiomis institucijomis.

70

Projektų naudos gavėjai buvo savivaldybės arba savivaldybių ar apskričių asociacijos. Visi Bulgarijos ir Rumunijos projektai buvo mišrūs: be geriamojo vandens klausimų, jais taip pat buvo sprendžiami su nuotekomis susiję klausimai, kurie abiejose šalyse buvo prioritetiniai.

71

Penki iš devynių nagrinėtų projektų buvo didelės apimties projektai. Šiuos penkis projektus rengti padėjo ir nepriklausomas konsultacijas naudos gavėjams ir kompetentingoms nacionalinėms administracijoms teikė priemonė JASPERS⁶² (techninė tarnyba, kurią bendrai įsteigė Komisija, Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas).

72

Visuose nagrinėtuose projektuose nustatėme, kad padėtis prieš įgyvendinimą, įskaitant informaciją apie vandens kokybę, vandentiekiu besinaudojančius gyventojus ir tiekimo tinklo statusą (pvz., infrastruktūros amžius ir vandens nuostolių procentinis dydis), buvo tinkamai įvertinta ir aprašyta dotacijos paraiškoje.

Apskritai nagrinėtais ERPF / SF projektais, kurie buvo įgyvendinti, įgyvendinta didžioji dalis jų tikslų, tačiau kartais projektus buvo vėluojama įgyvendinti

Projektų sėkmė

73

Mes patikrinome nagrinėtuose ERPF / SF projektuose, kurie buvo įgyvendinti, nustatytus tikslus ir rodiklius. Padarėme išvadą, kad pagrindiniai projektų tikslai, susiję su vandens kokybės pagerinimu, prieigos prie geriamojo vandens padidinimu arba vandens nuostolių sumažinimu, kaip nustatyta atitinkamose projektų sąnaudų ir naudos analizėse, galimybių studijose, dotacijų susitarimuose ar projektų paraiškose, buvo pasiekti (žr. 3 lentelę).

3 lentelė

Pagrindiniai nagrinėtų ERPF / SF projektų tikslai

Valstybė narė	Pagrindiniai tikslai, kurių buvo siekiama nagrinėtais projektais	Pagrindinė veikla, susijusi su geriamuoju vandeniu
Bulgarija	Pagerinti vandens kokybę. Sumažinti vandens nuostolius.	Rekonstruoti nuotekų valymo įrenginį ir siurblines (didelės apimties projektas) ir pakeisti senus vamzdynus.
Vengrija	Pagerinti vandens kokybę.	Atnaujinti vandens paskirstymo tinklą ir pastatyti naujas siurblines, nutiesti vandentiekio sistemą tarp esamo paskirstymo tinklo ir naujų vandens gamybos sistemų, išgręžti naujus gręžinius siekiant eksploatuoti naujus vandens baseinus ir pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.
Rumunija	Pagerinti vandens kokybę. Padidinti prieigą prie geriamojo vandens. Sumažinti vandens nuostolius.	Atnaujinti ir pastatyti nuotekų valymo įrenginius, išgręžti vandens gręžinius ir pastatyti rezervuarus, praplėsti ir atnaujinti paskirstymo tinklą.

74

Bulgarijoje įgyvendinant didelės apimties projektą buvo rekonstruotas Gabrovo nuotekų valymo įrenginys ir siurblinės (žr. 4 nuotrauką). Be to, visuose trijuose projektuose buvo atnaujinti tinklo vamzdžiai ir gauti veiklos leidimai.

75

Vengrijoje bandymų rezultatai parodė pagerėjusią vandens kokybę visuose trijuose nagrinėtuose projektuose. Tačiau du projektai (Bėkėše ir Seksarde) audito vizito metu dar neveikė. Be to, viename iš projektų (Seksarde), siekiant užtikrinti ilgalaikę atitiktį GVD, reikės papildomų investicijų. Taip atsitiko dėl prasto planavimo (žr. 5 langelį).

76

Rumunijoje viename iš trijų nagrinėtų projektų, – Klužo ir Selažo apskrityje – kuriuo buvo siekiama pagerinti geriamojo vandens valymą ir paskirstymą, pasiekti nustatyti tikslai, o viename Kelerašyje įgyvendinamame projekte tikslai pasiekti tik iš dalies (žr. 6 langelį).

77

Trečio, Konstancos regione įgyvendinamo, projekto išdirbio rodikliai, susiję su fizinės infrastruktūros atnaujinimu arba statyba⁶⁴, taip pat buvo pasiekti, tačiau veiklos tikslų įgyvendinimą bus galima patikrinti tik tuomet, kai 2019 m. bus užbaigta 2014–2020 m. laikotarpiu finansuojama darbų dalis (žr. 79 dalį).

78

Bulgarijoje projekto naudos gavėjų buvo prašoma užbaigus projektą pateikti savo vadovaujančiosioms institucijoms ataskaitas apie projektų išdirbį ir finansinį įgyvendinimą, o ne apie projektų poveikį. Pavyzdžiui, pagrindinės problemos, kurias buvo planuojama išspręsti Bulgarijoje įgyvendinamais projektais, buvo susijusios su vandens nuostoliais ir paslaugų teikimo sutrikimais. Vis dėlto, dotacijų susitarimuose nebuvo nustatyti jokie konkretūs rodikliai, susiję su šiais dviem aspektais. Tačiau mūsų auditas galėtų patvirtinti, kad visi nagrinėti ERPF / SF projektai prisidėjo prie nuostolių mažinimo ir paslaugų teikimo sutrikimų šalinimo.

Vėlavimai įgyvendinant projektus

79

Visi nagrinėti Vengrijos ir Rumunijos projektai baigti įgyvendinti vėliau, nei planuota. Vengrijos projektus vėluota įgyvendinti nuo šešių iki aštuonių mėnesių, palyginti su pradiniuose dotacijų susitarimuose nustatytais terminais. Du iš trijų Rumunijos projektų buvo vėluojama įgyvendinti daugiau nei 30 mėnesių. Trečio projekto, kuris turėjo būti baigtas 2015 m. lapkričio mėn., įgyvendinimo terminas pratęstas iki 2014–2020 m. programos laikotarpio dėl įmonės nemokumo ir dabar numatoma jo užbaigimo data yra 2019 m. pabaiga. Padėtis buvo pastebimai geresnė Bulgarijoje, kurioje du projektai buvo užbaigti nedaug vėluojant (trimis mėnesiais), o trečias projektas buvo baigtas laiku.

Finansinis projektų įgyvendinimas

80

Vengrijoje tik vienas iš nagrinėtų projektų buvo įgyvendintas neviršijant pradinės sąmatos. Kituose dviejuose nagrinėtuose projektuose (Bėkėše ir Seksarde) galutinės išlaidos viršytos daugiau nei 20 % ir 9 %, palyginti su dotacijos susitarime nustatytomis išlaidomis. Abiem atvejais po viešųjų pirkimų procedūros išlaidų padidėjimas buvo susijęs su didesnėmis nei numatytos statybų išlaidomis. Vadovaujančioji institucija pritarė šioms padidėjusioms išlaidoms ir keletą kartų iš dalies pakeitė dotacijos susitarimą. Tai taip pat lėmė padidėjusį ES finansavimą.

81

Kita vertus, kalbant apie Bulgarijos ir Rumunijos nagrinėtus projektus, pažymėtina, kad galutinės išlaidos buvo gerokai mažesnės (19–33 %), palyginti su dotacijos susitarime numatyta biudžeto suma. Taip iš esmės atsitiko dėl viešojo pirkimo procedūrų metu sutaupytų lėšų. Sumažinus vieno Bulgarijos (Gabrovas) didelės apimties projekto išlaidas, buvo peržiūrėta ir projekto taikymo sritis (žr. 7 langelį).

Nuostoliai geriamojo vandens tiekimo sistemoje vis dar dideli

82

Vandens nuostolius iš esmės sudaro vandens nuotėkis iš sistemos prieš tai, kai jis pasiekia galutinį vartotoją (techniniai arba fiziniai nuostoliai), ir sunaudotas vanduo, už kurį nesumokėta, pvz., neteisėtai prisijungus prie tiekimo sistemos arba netinkama vartojimo apskaita (komerciniai arba regimi nuostoliai)⁶⁵. Dėl pirmosios rūšies pajamų neduodančio vandens be reikalo padidėja gamybos sąnaudos (nes reikia pagaminti daugiau vandens nei reikalinga), o antroji rūšis yra susijusi su prarastomis pajamomis. Vandens nuostoliai paprastai apskaičiuojami remiantis vandens įtekėjimo ir ištekėjimo balansu sistemoje.

83

Remiantis 2015 m. Pasaulio banko tyrimu⁶⁶, 2012 m. vidutinis vandens nuostolių lygis ES buvo apytiksliai 34 %. Iš aplankytų valstybių narių tik Vengrija pranešė apie mažesnį procentinį dydį (24 %). Rumunija praneša apie 40 % dydžio vandens nuostolius, o Bulgarija – apie daugiau nei 60 % dydžio vandens nuostolius (žr. 3 diagramą). Visose trijose valstybėse narėse vandens nuostoliai 2005–2013 m. (arba Rumunijoje 2007–2013 m.) faktiškai padidėjo. Didesnius vandens nuostolius, apie kuriuos pranešta, ypač Rumunijoje, daugiausia lėmė geresnė apskaita, kuri leidžia tiksliau išmatuoti nuotėkį.

84

Komisija nustatė, kad trijose aplankytose šalyse 2014–2020 m. laikotarpiu padidėjo efektyvaus vandens naudojimo, įskaitant vandens nuostolių mažinimą, poreikis⁶⁷. Be to, 2015 m. Komisija paskelbė ES gerosios patirties, susijusios su nuotėkio valdymu, informacinį dokumentą, kad padėtų valstybėms narėms išspręsti šiuos klausimus ir pateiktų rekomendacijas dėl politikos struktūros siekiant, kad vandens tiekėjai efektyviau naudotų vandenį visoje ES⁶⁸. Bulgarijoje nuo 2012 m. Tarybos parengtose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose taip pat pabrėžiamas poreikis gerinti vandens valdymą⁶⁹.

85

Vengrijoje 2008 m. Vandens paslaugų teikėjų asociacija atliko lyginamąjį tyrimą, kuriame padarė išvadą, kad vidutiniai vandens nuostoliai Vengrijoje 2008 m. siekė apytiksliai 15–17 % (10–13 % tarp keturių geriausius veiklos rezultatus pasiekusių paslaugų teikėjų ir 40 % kalbant apie blogiausią paslaugų teikėją). 2007–2013 m. programos laikotarpiu vandens nuostolių sumažinimas iki mažesnio nei 20 % lygio buvo vienas iš ES bendrai finansuojamų projektų atrankos kriterijų.

86

Rumunijoje tinkle patiriami vandens nuostoliai laikomi priimtinais, jei jie neviršija 15 % viso į paskirstymo sistemą įleisto vandens⁷⁰. Atnaujinimo arba modernizavimo darbai, kai tinkama, yra privalomi, jeigu vandens nuostoliai (nuo paėmimo iki naudotojo) viršija 20 %. Tačiau dėl riboto finansavimo 2007–2013 m. programos laikotarpiu prioritetas buvo teikiamas prieigos prie vandens gerinimui, taigi ir vandens tinklo plėtimui.

87

Bulgarijoje 60 % siekiantys vandens nuostoliai yra labai dideli, palyginti su kitomis ES šalimis. Kiekvienam vandens tiekėjui nustatyti individualūs tikslai, susiję su vandens nuostoliais, kuriuos jie turi pasiekti iki 2021 m. Taip pat galioja nacionalinis 49 % tikslas, kuris turi būti pasiektas iki 2026 m.⁷¹ Be to, 2014–2023 m. vandens tiekimo ir valymo strategijoje nustatytas nacionalinis tikslas, susijęs su vandens nuostolių sumažinimu iki 30 %, kuris turi būti pasiektas iki 2039 m.⁷²

88

4 lentelėje nurodyta padėtis, susijusi su vandens nuostoliais iki nagrinėto projekto įgyvendinimo ir po tokio projekto įgyvendinimo. Kalbant apie devynis nagrinėtus ERPF / SF projektus, pažymėtina, kad vandens nuostolius pavyko sumažinti visuose projektuose, išskyrus vieną (žr. 76 dalį ir 6 langelį). Tačiau, remiantis naujesne informacija, vandens nuostoliai šiame projekte sumažėjo po projekto užbaigimo.

4 lentelė

Vandens nuostoliai iki nagrinėto projekto įgyvendinimo ir po tokio projekto įgyvendinimo

Valstybė narė	Projektai	Vandens nuostoliai iki projekto	Tikslai	Vandens nuostoliai po projekto
Bulgarija	1-as projektas (Gabrovas)1	73 %	39 %	44 %
	2-as projektas (Veliko Tirnovas)1	70 % (projekto įgyvendinimo vietovėje)	20 %	20 % (projekto įgyvendinimo vietovėje)
	3-ias projektas (Panagiurištė)1	60 % (projekto įgyvendinimo vietovėje)	Nenustatyta	44 % (projekto įgyvendinimo vietovėje)
Vengrija	1-as projektas (Bėkėšas)	30 %	Nenustatyta	28 %
	2-as projektas (Seksardas)	13 %	Nenustatyta	10,9 %
	3-ias projektas (Demrė)	8,8 %	Nenustatyta	7,7 %
Rumunija	1-as projektas1 (Kelerašis)	34 % (paskirstymo sistemoje)	19 %	50,4 % (visoje sistemoje, įskaitant vandens ėmimą ir nuotekų valymą)
	2-as projektas1 (Konstanca)	64 %	45,2 %	44 %
	3-ias projektas1 (Klužas)	42 %	36 %	36,9 %

Siekiant suteikti prieigą prie kokybiško geriamojo vandens ir užtikrinti, kad ES finansuojamos investicijos galėtų būti tinkamai išlaikomos, be ES bendrojo finansavimo, vis dar reikia nemažai lėšų

89

Mes įvertinome, ar aplankytos valstybės narės nustatė papildomo finansavimo poreikius, kad užtikrintų geros kokybės vandens tiekimą savo piliečiams, ir ar įvertino, kaip tai būtų galima užtikrinti pasinaudojant nacionaliniais viešaisiais ir privačiaisiais ištekliais. Be to, išnagrinėjome, ar išlaidų susigrąžinimo principo buvo tinkamai paisoma nustatant vandens tarifus, kad būtų tinkamai išlaikyta esama infrastruktūra.

Numatoma, kad investicijų trūkumas trijose aplankytose valstybėse narėse iki 2020 m. sudarys 6 mlrd. eurų

90

ES biudžeto finansinė parama neturėtų pakeisti nacionalinių viešųjų išlaidų⁷³. Tai reiškia, kad turi būti prieinami pakankami nacionaliniai viešieji ir privatieji ištekliai, kuriais būtų užtikrintas tinkamas investicijų lygis ilguoju laikotarpiu ir išlaikoma esama ES lėšomis sukurta infrastruktūra, nes ji nėra įtraukta į būsimą ES finansavimą.

91

Be to, tos pačios išlaidos gali būti finansuojamos tik vieno ES fondo ar priemonės lėšomis⁷⁴. Geriamojo vandens projektuose, kurie yra laikomi pajamų duodančiais projektais, gali būti finansuojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos, kurių dydis sumažintas potencialiomis grynosiomis pajamomis. Taikant grynųjų pajamų principą, atsižvelgiama ne tik į gaunamų grynųjų pinigų srautus, bet ir į grynųjų pinigų išlaidas, pvz., eksploatavimo (įskaitant priežiūrą) išlaidas ir investicijų pakeitimo išlaidas konkrečiu ataskaitiniu laikotarpiu.

92

Apskritai ERPF / SF asignavimai su geriamuoju vandeniu susijusioms investicijoms ES 13 valstybių narių 2007–2013 m. programos laikotarpiu buvo apie 4 mlrd. eurų, o 2014–2020 m. programos laikotarpiu planuojama suma sudaro apie 3,4 mlrd. eurų. ERPF / SF asignavimai su geriamuoju vandeniu susijusiems projektams trijose aplankytose valstybėse narėse 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programų laikotarpiais sudarė apie 3,7 mlrd. eurų (5 lentelė).

5 lentelė

ERPF / SF asignavimai su geriamuoju vandeniu susijusiems projektams Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje

Sumos mln. eurų	2007–2013 m.	2014–2020 m.	Iš viso
Bulgarija	166	145	311
Vengrija	529	216	745
Rumunija	1 388	1 261	2 649
Iš viso	2 083	1 622	3 705

93

2014 m. Bulgarija priėmė 2014–2023 m. vandens tiekimo ir valymo strategiją⁷⁵, kad pagerintų vandens paslaugų kokybę ir užtikrintų ES aplinkos standartų laikymąsi. Pagal šį dokumentą 2014–2023 m. laikotarpiu su geriamuoju vandeniu susiję investavimo poreikiai (ėmimas, valymas, perdavimas ir skirstymas) įvertinti apytiksliai 2,5 mlrd. eurų (5 mlrd. BGN). Pavyzdžiui, finansavimas, susijęs su geriamuoju vandeniu, kurį Bulgarijai 2014–2020 m. laikotarpiu skyrė ES, sudaro maždaug 145 mln. eurų. Tai rodo, kad Bulgarijoje iki 2020 m. trūksta maždaug 1,6 mlrd. eurų⁷⁶ investicijų.

94

Rumunijoje, siekiant užtikrinti GVD kokybės standartų ir galutinių terminų laikymąsi, valdžios institucijos 2004 m. priėmė „Žmonėms vartoti skirto geriamojo vandens kokybės įgyvendinimo planą“, kuriame nustatyti veiksmai, kurių būtina imtis geriamojo vandens tiekimo srityje, ir susiję finansiniai poreikiai iki 2015 m., kurie įvertinti maždaug 5,6 mlrd. eurų. Ši suma vėliau buvo peržiūrėta 2014–2020 m. veiksmų programoje „Didelės apimties infrastruktūra“ ir padidinta iki 5,8 mlrd. eurų, be 2007–2013 m. laikotarpiu jau padarytų investicijų (ES įnašas – 1,38 mlrd. eurų). Pavyzdžiui, su geriamuoju vandeniu susijusioms investicijoms Rumunijoje 2014–2020 m. skirti ES fondai sudarė apie 1,26 mlrd. eurų. Tai rodo, kad Rumunijoje iki 2020 m. trūksta maždaug 4 540 mln. eurų investicijų.

95

Galiausiai Vengrijoje, nors ir mažesne apimtimi, papildomi nacionaliniai ar kiti ištekliai bus reikalingi tam, kad būtų patenkinti su vandens kokybės gerinimu susiję poreikiai. Remiantis 2013 m. atliktu vertinimu, tam, kad Vengrijoje iki 2020 m. būtų pagerinta vandens kokybė, reikalingos investicijos sudaro 415–460 mln. eurų (130 000–140 000 mln. HUF), o ES asignavimai 2014–2020 m. programos laikotarpiu siekia 216 mln. eurų (67 634 mln. HUF)⁷⁷. Tai rodo, kad Vengrijai iki 2020 m. trūksta maždaug 244 mln. eurų investicijų.

Naudotojų mokesčių nepakanka projektų tvarumui užtikrinti

96

Finansinis vandens paslaugų teikimo tvarumas užtikrinamas, kai pajamų iš šių paslaugų teikimo pakanka veiklos ir priežiūros sąnaudoms padengti ir kapitalo sąnaudoms susigrąžinti taip sudarant sąlygas pakartotinėms investicijoms. Tai yra išlaidų susigrąžinimo principas.

97

Komisijos gairėse siūloma, kad 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. programų laikotarpiais vandens tarifai turėtų padengti bent veiklos ir priežiūros sąnaudas, taip pat didžiąją turto nusidėvėjimo sąnaudų dalį⁷⁸. Nusidėvėjimas gali būti laikomas apytikslėmis sąnaudomis, reikalingomis infrastruktūros atnaujinimui ateityje.

98

2014–2020 m. programos laikotarpiu veiksmų programos tvirtinamos taikant ex ante sąlygą dėl išlaidų susigrąžinimo, be to, skirtingais vandens panaudojimo būdais turi būti tinkamai prisidedama prie vandens paslaugų išlaidų susigrąžinimo⁷⁹. Tačiau valstybės narės gali savo nuožiūra apibrėžti, ką reiškia „tinkamai prisidėti“.

99

Remiantis 2014–2023 m. strategija, įvairiose Bulgarijos vandens įmonėse veiklos išlaidos nėra padengiamos pajamomis, gautomis iš vandens tarifų, nepaisant nuo 2008 m. padidėjusių tarifų (nuo 2008 iki 2011 m. vandens tiekimo tarifai padidėjo 16 % – nuo 1,19 BGN/m³ iki 1,38 BGN/m³). Tiesą sakant, remiantis visais strategijoje aprašytais scenarijais, bendrų tarifų už vandenį ir nuotekas vidurkis iki 2024 m. turės padidėti tiek, kad pasiektų vidutiniškai dvigubą 2011 m. galiojusį tarifą, kad būtų įgyvendintas atitikties ir tvarumo tikslas.

100

Išlaidų susigrąžinimo principo nepaisymas kelia didelę riziką ES bendrai finansuojamos infrastruktūros tvarumui. Pavyzdžiui, Bulgarijoje kasmet reikėtų vidutiniškai daugiau nei 400 mln. eurų (800 mln. BGN) vien tik tam, kad būtų išlaikytas dabartinės būklės tinklo ilgis ir vidutinis amžius. Tačiau 2007–2011 m. kasmet vidutiniškai investuota mažiau nei 100 mln. eurų (200 mln. Bulgarijos levų (BGN)⁸⁰.

101

Kartu vandens paslaugos socialiniu požiūriu turi būti įperkamos klientams. Komisijos gairėse⁸¹ nurodytas bendrai pripažintas priimtinos kainos lygis yra 4 % namų ūkio pajamų, t. y. bendra sąskaita už vandenį (geriamąjį vandenį ir nuotekas) gali sudaryti 4 % namų ūkio pajamų. Trijų aplankytų valstybių narių teisės aktuose atsižvelgiama į priimtinos kainos principą. Bulgarijoje kainų priimtinumas užtikrinamas tais atvejais, kai sąskaita už vandens paslaugas neviršija 2,5 % atitinkamos srities vidutinių namų ūkio mėnesio pajamų⁸². Rumunijoje bendras vandens tiekimo ir priimtinos kainos lygis sudaro 3,5 % mėnesinių namų ūkio pajamų nacionaliniu lygmeniu (atskirai miesto ir kaimo vietovėms)⁸³. Remiantis projektų paraiškose pateikta informacija, nustatyti tarifai atitiko vidutiniškai 2–2,5 % grynųjų vidutinių namų ūkių pajamų. Galiausiai, nors Vengrijos teisės aktuose⁸⁴ užsimenama apie kainų priimtinumo principą, negalioja joks konkrečiai apibrėžtas priimtinos kainos lygis.

102

Bulgarijoje ir Rumunijoje vandens tiekimo tarifus nustato vandens tiekėjas ir šiems tarifams pritaria reguliavimo institucija⁸⁵. Abiejų šalių nacionalinės teisės aktuose nustatyta, kad tarifai turėtų apimti paslaugos teikimo išlaidas, jais turėtų būti užtikrinamas veiksmingas ir saugus paslaugos teikimas, aplinkos išsaugojimas ir apsauga, taip pat visuomenės sveikatos priežiūra, varžomas per didelis vartojimas ir skatinamos kapitalo investicijos, siekiant užtikrinti tiekėjo finansinį savarankiškumą ir paslaugų tęstinumą⁸⁶.

103

Be to, Rumunijoje reikalaujama, kad ES lėšomis finansuojamus projektus įgyvendinantys vandens tiekėjai visam investavimo laikotarpiui numatytų rezervinį techninės priežiūros, pakeitimo ir plėtros fondą. Jis turėtų būti finansuojamas pajamomis, gautomis už vandens tiekimo paslaugas, todėl į tai reikia atsižvelgti nustatant tarifus⁸⁷. Tačiau dviejuose iš trijų nagrinėtų projektų nustatant šiuos tarifus nebuvo atsižvelgta į rezervo fondo sudarymą. Pasak vieno iš nagrinėtų projektų (Kelerašyje) vandens tiekėjo, šių lėšų įtraukimas į tarifo struktūrą reikštų mokesčių, kurie jų klientams būtų nepakeliami, nustatymą. Tai gali lemti standartų neatitinkančią priežiūrą ir galimybių pakeisti įrangą ilguoju laikotarpiu praradimą, dėl to taip pat gali kilti rizika vandens infrastruktūros tvarumui.

104

Vengrijoje visiška sąnaudų grąža yra privaloma ir nuo 2012 metų išsamūs tarifų nustatymo nacionaliniu lygmeniu reikalavimai turi būti patvirtinti atsakingo ministro įsakymu⁸⁸. Tame pačiame teisės akte nustatyta, kad 2012 m. tarifai gali būti didinami ne daugiau kaip 4,2 %, palyginti su 2011 m. tarifais. Vėlesniame 2013 m. įstatyme⁸⁹ nustatyta, kad nuo 2013 m. liepos mėn. tarifas turėtų būti sumažintas 10 %, palyginti su 2012 m. Nuo to laiko dar nepriimtas joks dekretas, kuriuo nustatomi tarifai, todėl jie liko nepakeisti.

105

Trijuose nagrinėtuose Vengrijos projektuose 2016 m. galiojantys tarifai buvo vidutiniškai 15 % mažesni, palyginti su paraiškose nurodytais tarifais, kurie taip pat buvo naudojami vertinant projektus. Tai reiškia, kad išlaidos gali būti nesusigrąžintos, todėl priežiūra gali būti vykdoma netinkamai ir ilguoju laikotarpiu gali pritrūkti turimų rezervų, reikalingų įrangai pakeisti, kad būtų užtikrintas vandens infrastruktūros tvarumas.

106

Keliose savo ankstesnėse ataskaitose jau atkreipėme dėmesį į tam tikrus panašius klausimus, susijusius su rizika, kad gautų pajamų gali nepakakti norint užtikrinti ES finansuojamos infrastruktūros veikimą ir priežiūrą⁹⁰.

Išvados ir rekomendacijos

107

Apskritai nustatėme, kad piliečių prieiga prie kokybiško geriamojo vandens ir tokio vandens tiekimas Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje pagerėjo. Tam visų pirma turėjo įtakos nemažos pastarųjų metų ERPF ir SF investicijos. Vis dėlto dar yra vietovių, kuriose piliečiams iš viešojo tiekimo tinklo tiekiamas vanduo ne visiškai atitinka 1998 m. Geriamojo vandens direktyvoje nustatytus ES standartus. Be to, siekiant užtikrinti, kad visi šių valstybių narių piliečiai turėtų prieigą prie kokybiško vandens ir kad būtų išlaikytos ES finansuojamos investicijos į vandens įrenginius, reikalingos didelės papildomos nacionalinės viešosios ir privačiosios investicijos.

Dauguma 1998 m. Geriamojo vandens direktyvos aspektų buvo įgyvendinti iki 2016 m. pabaigos

108

Komisija atidžiai stebėjo, kaip laikomasi GVD reikalavimų ir prireikus taikė pažeidimų nagrinėjimo procedūras visose trijose aplankytose valstybėse narėse. Vengrijai ir Rumunijai stojant į ES, buvo nustatytos įvairios nukrypti leidžiančios nuostatos, o vėlesniame etape šios valstybės narės nustatė papildomas nukrypti leidžiančias nuostatas. Valstybės narės privalo nedelsdamos informuoti Komisiją apie šias nukrypti leidžiančias nuostatas, kai jos yra susijusios su didelėmis vandens tiekimo objekto teritorijomis (DVTOT), tačiau, mažų vandens tiekimo objekto teritorijų (MVTOT) atveju, – tik jeigu pastarosioms taikoma antra nukrypti leidžianti nuostata. Iki 2016 m. visų trijų aplankytų valstybių narių nacionalinės teisės aktai atitiko Geriamojo vandens direktyvos reikalavimus. Vis dėlto, nepaisant esminio vandens kokybės pagerėjimo trijose aplankytose valstybėse narėse pastaraisiais metais, kai kurie piliečiai vis dar naudoja vandenį, kuris neatitinka visų ES kokybės standartų (žr. 31–41 dalis).

109

Kas trejus metus skelbiamos valstybių narių ataskaitos apie žmonėms vartoti skirto vandens kokybę yra pagrindinė priemonė, leidžianti Komisijai aptikti neatitiktį parametrų vertėms, nustatytoms GVD. Mes nustatėme įvairių trūkumų, susijusių su šiuo metu taikomais priežiūros mechanizmais. Pirma, valstybės narės per vėlai pateikia duomenis EAA, kuriais remdamasi Komisija įvertina GVD įgyvendinimą. Pavyzdžiui, Vengrija savo 2011–2013 m. ataskaitinio laikotarpio duomenis pateikė 2016 m. balandžio mėn., t. y. metais vėliau, nei reikalaujama. Antra, EAA (kuri Komisijos vardu tikrina atitikties stebėjimą) nenustatė 2011–2013 m. ataskaitinio laikotarpio duomenų, kuriuos pateikė valstybės narės, neatitikimų. Trečia, nustatėme, kad visose trijose aplankytose valstybėse narėse buvo stebimi ne visi parametrai, kurių reikalaujama pagal GVD, ir nepateikta jokio pagrindimo ar paaiškinimų dėl galimų stebėjimo išimčių. Šią tendenciją nustatėme ir tam tikruose nagrinėtuose ERPF / SF projektuose, kuriuose pastebėjome, kad stebėjimas nebuvo atliekamas pagal GVD ir buvo tikrinama mažiau parametrų, nei to reikalaujama pagal GVD. Galiausiai pagal GVD ataskaitų apie MVTOT teikti neprivaloma. Komisija neturi įgaliojimų atlikti tyrimus ir negali patikrinti, ar stebėjimas vyksta taip, kaip apie jį pranešama. Daroma prielaida, kad valstybės narės ataskaitas teikia sąžiningai, laikydamosi lojalaus bendradarbiavimo principo (žr. 42–56 dalis).

110

Reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad vartotojai galėtų gauti naujausią reikiamą informaciją apie žmonėms vartoti skirto vandens kokybę. Trijose aplankytose valstybėse narėse nustatėme, kad šis reikalavimas buvo tinkamai perkeltas į nacionalinės teisės aktus, tačiau tokios informacijos prieinamumo vartotojams užtikrinimo praktika gerokai skiriasi ir apskritai naujausia informacija apie vandens kokybę piliečiams nėra sistemingai teikiama. Šiuo atžvilgiu Komisija nėra parengusi jokių rekomendacijų (žr. 57–59 dalis).

111

Geriamojo vandens direktyvos peržiūros klausimas įtrauktas į 2017 m. Komisijos darbo programą, siekiant pašalinti įvairius trūkumus, kuriuos Komisija nustatė remdamasi valstybių narių ataskaitomis ir mokslinėmis konsultacijomis (žr. 60–67 dalis).

1 rekomendacija

Remdamasi esamomis ataskaitomis, Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų šalinami valstybių narių vykdomo stebėjimo trūkumai ir vykdomi atitinkami Geriamojo vandens direktyvos reikalavimai.

Įgyvendinimo data: iki 2018 m. pabaigos (pasibaigus dabartiniam ataskaitiniam laikotarpiui).

2 rekomendacija

Šiuo metu vykdomos Geriamojo vandens direktyvos peržiūros kontekste Komisija palaipsniui turėtų spręsti šiuos klausimus:

1. valstybių narių Komisijai teikiamos informacijos apie nuokrypius, susijusius su mažomis vandens tiekimo objekto teritorijomis, gerinimo;
2. stebėjimo atskaitomybės reikalavimų taikymo mažoms vandens tiekimo objekto teritorijoms;
3. reguliarios atskaitomybės, užtikrinančios kad iš valstybių narių būtų surenkama naujausia informacija apie atitiktį Geriamojo vandens direktyvai. Komisija turėtų apsvarstyti galimybę taikyti alternatyvias IT priemones (surenkančias duomenis iš nacionalinių administracijų), kurios palengvintų ir pagreitintų atskaitomybės procesą bei užtinkintų naujausią informaciją;
4. pagerinti reikalavimus teikti vartotojams tinkamą ir naujausią informaciją apie žmonėms vartoti skirto vandens kokybę.

Įgyvendinimo data: iki 2017 m. pabaigos.

Visi nagrinėti ERPF / SF projektai padėjo pagerinti vandens kokybę atitinkamose vietovėse, tačiau vandens nuostoliai išlieka bendra problema

112

Apskritai nagrinėtuose ERPF / SF projektuose nustatyta, kad tikslai, susiję su vandens kokybės pagerinimu, prieigos prie geriamojo vandens padidinimu arba vandens nuostolių sumažinimu, kaip nustatyta dotacijos susitarime ar projekto paraiškoje, buvo pasiekti. Visi nagrinėti ERPF / SF projektai, išskyrus vieną, buvo įgyvendinti pasirenkant labiausiai tinkamą nustatytų poreikių patenkinimo galimybę. Be to, nagrinėtais ERPF / SF projektais, kurie buvo įgyvendinti, pasiekta dauguma jų tikslų, tačiau kartais projektus buvo vėluojama įgyvendinti (visų pirma Vengrijoje ir Rumunijoje). Buvo nustatyta, kad dviejų iš trijų Vengrijoje nagrinėtų projektų išlaidos viršijo iš pradžių biudžete numatytąsias (žr. 73–81 dalis).

113

2012 m. vidutinis vandens nuostolių lygis Vengrijoje buvo apie 24 %, Rumunijoje – apie 40 %, o Bulgarijoje – daugiau nei 60 %. Tai palyginama su ES vidurkiu – apie 34 %. Visose trijose valstybėse narėse vandens nuostoliai 2005–2013 m. (arba Rumunijoje 2007–2013 m.) faktiškai padidėjo. Didesni pranešti vandens nuostoliai, ypač Rumunijoje, yra susiję su geresne apskaita, kuri leidžia tiksliau išmatuoti nuotėkį. Bulgarijoje nuo 2012 m. Tarybos parengtose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose taip pat pabrėžiamas poreikis gerinti vandens valdymą. Kalbant apie devynis nagrinėtus ERPF / SF projektus, pažymėtina, kad visuose, išskyrus vieną, pavyko sumažinti vandens nuostolius. Tačiau, remiantis naujesne informacija, vandens nuostoliai šiame projekte sumažėjo nuo projekto užbaigimo. Apskritai vandens nuostoliai, ypač Bulgarijoje ir Rumunijoje, išlieka dideli, o tai daro poveikį bendram vandens sistemos efektyvumui ir padidina vartotojų ir visos visuomenės išlaidas. 2007–2013 m. programos laikotarpiu tik Vengrija taikė planuojamą vandens nuostolių sumažinimą kaip ES finansuojamų projektų atrankos kriterijų (žr. 82–88 dalis).

3 rekomendacija

Valstybės narės turėtų reikalauti, kad planai, kuriuose numatyta iki tam tikro lygio sumažinti vandens nuostolius, būtų priskirti prie atrankos kriterijų, taikomų visiems vandens įrenginių projektams, kuriais sudaromos sąlygos siekti nacionalinių tikslų.

Įgyvendinimo data: iki 2017 m. pabaigos.

4 rekomendacija

Komisija turėtų padėti valstybėms narėms skatinti veiksmus, leidžiančius sumažinti vandens nuostolius. Pavyzdžiui, to galima būtų pasiekti, įtraukiant vandens nuostolių mažinimą į ES finansavimo geriamojo vandens infrastruktūros srityje reikalavimus, arba padidinant informavimo apie vandens nuostolius skaidrumą

Įgyvendinimo data: kitas programos laikotarpis.

Siekiant suteikti prieigą prie kokybiško geriamojo vandens ir užtikrinti, kad ES finansuojamos investicijos galėtų būti tinkamai išlaikomos, be ES bendrojo finansavimo, vis dar reikia nemažai lėšų

114

Turi būti prieinami pakankami nacionaliniai viešieji ir privatieji ištekliai, kad būtų užtikrintas tinkamas investicijų lygis ilguoju laikotarpiu ir išlaikoma ES lėšomis sukurta infrastruktūra. ES biudžeto finansinė parama neturėtų pakeisti valstybės narės viešųjų išlaidų. ERPF / SF asignavimai su geriamuoju vandeniu susijusiems projektams trijose aplankytose valstybėse narėse 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programų laikotarpiais sudarė apytiksliai 3,7 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad apskritai aplankytos valstybės narės turės investuoti daugiau nei 6 mlrd. eurų, siekdamos iki 2020 m. pabaigos patenkinti savo poreikius. Tai rodo, kad mažai tikėtina, jog į vandens įrenginius bus investuotos visos reikalingos investicijos, visų pirma Bulgarijoje ir Rumunijoje (žr. 90–95 dalis).

115

Todėl finansinis vandens paslaugų teikimo tvarumas užtikrinamas tik kai pajamų iš šių paslaugų teikimo pakanka veiklos ir priežiūros sąnaudoms padengti ir kapitalo sąnaudoms susigrąžinti, taigi sudaromos sąlygos pakartotinėms investicijoms. Tai yra išlaidų susigrąžinimo principas. Kartu vandens paslaugos socialiniu požiūriu turi būti įperkamos klientams. 2014–2020 m. programos laikotarpiu išlaidų susigrąžinimo principas tapo privalomu nustačius, kad būtina atitikti ex ante sąlygas. Tai reiškia, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpio veiksmų programos bus patvirtintos, jei įvairiose vandens naudojimo srityse bus tinkamai prisidedama prie sąnaudų, patirtų teikiant vandens tiekimo paslaugas, susigrąžinimo. Tačiau valstybės narės gali savo nuožiūra apibrėžti, ką reiškia „tinkamai prisidėti“. Apskritai nė vienoje iš trijų valstybių narių naudotojo mokesčių lygis nebus pakankamas, kad būtų padengtos geriamojo vandens įrenginių eksploatavimo ir priežiūros išlaidos (žr. 96–106 dalis).

5 rekomendacija

Valstybės narės turėtų:

1. užtikrinti, kad vandens tarifai padėtų išlaikyti vandens infrastruktūros tvarumą, įskaitant tokios infrastruktūros techninę priežiūrą ir atnaujinimą;
2. užtikrinant visišką sąnaudų grąžą vandens tarifų struktūroje, apsvarstyti galimybę prireikus skirti finansinę ar kitokią paramą namų ūkiams, kuriems vandens paslaugų kaina yra didesnė už priimtiną lygį.

Įgyvendinimo data: nedelsiant.

Šią ataskaitą priėmė II kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Ilianos IVANOVOS, 2017 m. liepos 5 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Santrumpos ir žodynėlis

Bendra parama Europos regionų projektams (angl. JASPERS): JASPERS – tai trijų partnerių (Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko) techninės pagalbos partnerystė. Pagal šią partnerystę paramą gaunančioms šalims teikiamos nepriklausomos konsultacijos, siekiant padėti parengti aukštos kokybės didelės apimties projektus, kurie turi būti finansuojami dviejų ES struktūrinių ir investicijų fondų (Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo) lėšomis.

Didelės apimties projektas: Projektas, kurį sudaro ekonomiškai nedalomų darbų visuma, kuriais atliekama tiksli techninė funkcija, ir siekiama aiškiai nustatytų tikslų; bendra tokio projekto išlaidų suma, nustatant įnešamas lėšas, viršija 50 mln. eurų. Paprastai tai yra didelės apimties infrastruktūros projektas, įgyvendinamas transporto, aplinkos ar kituose sektoriuose, pvz., kultūros, švietimo, energijos ar IRT. Visiems tokiems projektams reikalingas Komisijos patvirtinimas.
2014–2020 m. programos laikotarpiu projekto vertės riba padidinta iki 75 mln. eurų, jei veiksmais siekiama prisidėti prie 9 straipsnio pirmos pastraipos 7 punkto teminio tikslo „tvaraus transporto skatinimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas“.

Didelės vandens tiekimo objekto teritorijos (DVTOT): Didelės vandens tiekimo objekto teritorijos – tai tokios teritorijos, kuriose per dieną tiekiamo vandens vidurkis yra daugiau nei 1 000 m³ arba aptarnaujama daugiau nei 5 000 asmenų.

EU13: EU13 reiškia valstybes nares, įstojusias 2004 ar vėlesniais metais. Tai yra šios šalys: Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.

Europos aplinkos agentūra (EAA): EAA yra Europos Sąjungos agentūra.

Ji teikia nepriklausomą informaciją apie aplinką subjektams, kurie dalyvauja formuojant, priimant, įgyvendinant ir vertinant aplinkos politiką, taip pat plačiajai visuomenei. EAA renka duomenis ir atlieka vertinimus įvairiausiomis su aplinka susijusiomis temomis.

Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklas (angl. EIONET): EIONET – tai Europos aplinkos agentūros (EAA) ir jos narių bei bendradarbiaujančių šalių tinklas. Jį sudaro pati EAA, šeši Europos teminiai centrai (ETC) ir apytiksliai 1 000 ekspertų, dirbančių su informacija apie aplinką 39 šalyse ir beveik 400 nacionalinių įstaigų, tinklas. Per EIONET EAA koordinuoja aplinkos apsaugos duomenų tiekimą iš atskirų šalių.

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF): Europos regioninės plėtros fondu siekiama stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje padedant ištaisyti pagrindinius regionų pusiausvyros sutrikimus teikiant daugiausia įmonėms skirtą finansinę paramą infrastruktūros kūrimui ir produktyvioms investicijoms, kuriomis skatinamas darbo vietų kūrimas.

Ex ante sąlygos: Ex ante sąlygos – tai iš anksto apibrėžtais kriterijais pagrįstos, partnerystės susitarimuose nustatytos sąlygos, laikomos būtinomis, kad Sąjungos parama pagal tuos susitarimus būtų naudojama veiksmingai ir efektyviai. Rengdamos 2014–2020 m. programos laikotarpio ERPF, SF ir ESF veiksmų programas, valstybės narės turi įvertinti, ar šios sąlygos įvykdytos. Jei jos neįvykdytos, turi būti parengti veiksmų planai, kuriais būtų užtikrinta, kad jos būtų įvykdytos iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Geriamojo vandens direktyva (GVD): 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 330, 1998 12 5, p. 32).

Geriamojo vandens saugos planavimas (GVSP): GVSP koncepciją 2004 m. nustatė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Ją sudaro išsamus rizikos vertinimas ir rizikos valdymo metodas, kuris apima visus vandens tiekimo etapus nuo vandens ėmimo iš baseino iki tiekimo vartotojui.
Pageidautina, kad vandens tiekėjai ir valstybinės sveikatos priežiūros institucijos parengtų kiekvienos individualios geriamojo vandens tiekimo objekto teritorijos GVSP.

Išsamus tikrinimas: Išsamaus tikrinimo tikslas – pateikti informaciją, kuri yra būtina nustatant, ar laikomasi visų Geriamojo vandens direktyvoje nustatytų parametrų verčių.
Išsamus tikrinimas taikomas visiems Geriamojo vandens direktyvos I priede nustatytiems parametrams.

Įprastinis tikrinimas: Įprastinio tikrinimo tikslas – nustatyti, ar žmonėms vartoti skirto vandens kokybė atitinka Geriamojo vandens direktyvoje nustatytas svarbias parametrų vertes. Įprastinis tikrinimas padeda reguliariai surinkti informaciją apie žmonėms vartoti skirto vandens organoleptines savybes (t. y. spalvą, kvapą ir medžiagiškumą) ir mikrobiologinę kokybę, taip pat apie geriamojo vandens valymą (ypač dezinfekciją) tais atvejais, kai jis atliekamas.
Įprastinį tikrinimą reikalaujama taikyti tik keleto Geriamojo vandens direktyvoje nustatytų parametrų atžvilgiu.

Konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos (angl. CSR): Konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos – tai rekomendacijos, susijusios su struktūrinėmis problemomis, kurias reikėtų spręsti pasitelkiant daugiametes investicijas, tiesiogiai patenkančias į ESI fondų taikymo sritį, kaip nustatyta konkrečiam fondui taikomuose reglamentuose. Šias rekomendacijas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį tvirtina Komisija.

Mažos vandens tiekimo objekto teritorijos (MVTOT): Mažos vandens tiekimo objekto teritorijos – tai tokios teritorijos, kuriose per dieną tiekiamo vandens vidurkis yra mažiau nei 1 000 m³ arba aptarnaujama mažiau nei 5 000 asmenų.

Pajamų neduodantis vanduo: Pajamų neduodantį vandenį iš esmės sudaro vandens nuotėkis iš sistemos prieš tai, kai jis pasiekia galutinį vartotoją (techniniai arba fiziniai nuostoliai), ir sunaudotas vanduo, už kurį nesumokėta, pvz., neteisėtai prisijungus prie tiekimo sistemos arba netinkama vartojimo apskaita (komerciniai arba regimi nuostoliai). Dėl pirmosios rūšies pajamų neduodančio vandens be reikalo padidėja gamybos sąnaudos (nes reikia pagaminti daugiau vandens nei reikalinga), o antroji rūšis yra susijusi su prarastomis pajamomis. Pajamų neduodančio vandens kiekis paprastai apskaičiuojamas remiantis nustatytu vandens įtekėjimo ir ištekėjimo balansu sistemoje.
Paprastumo dėlei šioje ataskaitoje sąvoka „vandens nuostoliai“ bus vartojama vietoj sąvokos „pajamų neduodantis vanduo“.

Piliečių iniciatyva: Europos piliečių iniciatyva – tai raginimas, kad Europos Komisija pasiūlytų teisės aktą dėl klausimų, kuriais ES turi kompetenciją priimti teisės aktus. Piliečių iniciatyvai turi pritarti bent vienas milijonas ES piliečių iš ne mažiau kaip septynių valstybių narių, kurių iš viso yra 28. Reikalaujama, kad kiekvienoje iš šių septynių valstybių narių iniciatyvą pasirašytų tam tikras minimalus piliečių skaičius. Taisyklės ir procedūros, kuriomis reglamentuojama piliečių iniciatyva, nustatytos 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL L 65, 2011 3 11, p. 1).

Programos laikotarpis: Daugiametis laikotarpis, kuriuo planuojamos ir skiriamos ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo išlaidos.

Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (angl. REFIT): Pagal programą REFIT Komisija nuolat ir sistemingai stebi ES teisės aktų visumą, kad nustatytų naštą, neatitikimus ir neveiksmingas priemones ir nustatytų taisomuosius veiksmus.

Rodiklio parametras: Rodiklių parametrai – mikrobiologinių, cheminių ir radiologinių parametrų rinkinys, kuriame pateikiama informacija apie geriamojo vandens valymo procesus ir organoleptinę kokybę.

Sanglaudos fondas (SF): Sanglaudos fondu siekiama stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje, finansuojant aplinkos ir transporto projektus valstybėse narėse, kuriose BNPj vienam gyventojui sudaro mažiau kaip 90 % ES vidurkio.

SESV: Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

Strategija „Europa 2020“: Strategija „Europa 2020“ yra 10 metų ES užimtumo ir augimo strategija. Ji buvo pradėta įgyvendinti 2010 m., siekiant sukurti sąlygas pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui. Joje nustatyti penki pagrindiniai tikslai, susiję su užimtumu, moksliniais tyrimais ir technologine plėtra, klimatu ir energija, švietimu, socialine įtrauktimi ir skurdo mažinimu.
2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvados dėl 2010 m. kovo 3 d. komunikato COM(2010) 2020 final „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“.

Vadovaujančioji institucija: Vadovaujančioji institucija – tai nacionalinė, regiono arba vietos valdžios institucija (ar kita viešoji arba privačioji įstaiga), kurią valstybė narė paskyrė valdyti veiksmų programą. Į vadovaujančiosios institucijos funkcijas įeina finansuotinų projektų atranka, stebėjimas, kaip projektai įgyvendinami, ir ataskaitų apie finansinius aspektus ir pasiektus rezultatus teikimas Komisijai. Be to, vadovaujančioji institucija yra įgaliota po Komisijos, Europos Audito Rūmų arba valstybės narės susijusios institucijos atliktų auditų taikyti finansines pataisas paramos gavėjų atžvilgiu.

Vandens tiekimo objekto teritorija (VTOT): Vandens tiekimo objekto teritorija yra geografiškai apibrėžta teritorija, kurioje žmonėms vartoti skirtas vanduo tiekiamas iš vieno ar daugiau vandens tiekimo šaltinių ir kurioje vandens kokybė gali būti laikoma beveik vienoda.

Veiksmų programa (VP): Veiksmų programoje nustatomi valstybės narės prioritetai ir konkretūs tikslai ir aprašoma, kaip, siekiant finansuoti projektus nustatytu laikotarpiu (šiuo metu septynerių metų), bus naudojamas finansavimas (ES ir nacionalinis viešojo ir privačiojo sektorių bendras finansavimas). VP projektais turi būti padedama siekti tam tikrų tikslų. VP gali gauti finansavimą iš ERPF, SF ir / arba ESF. VP rengia valstybė narė ir, prieš atliekant bet kokius mokėjimus iš ES biudžeto, VP turi patvirtinti Komisija. VP gali būti keičiamos jų programavimo laikotarpiu tik tuo atveju, jei abi šalys dėl to susitaria.

Audito grupė

Savo specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II audito kolegija, atsakinga už investicijų sanglaudai, augimo ir įtraukties išlaidų sritis. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys George Pufan, jam padėjo kabineto vadovas Patrick Weldon, kabineto atašė Mircea Radulescu, pagrindiniai vadybininkai Alain Vansilliette ir Myriam Cazzaniga, užduoties vadovas Paolo Pesce, auditoriai Zuzana Gullova, Zhivka Kalaydzhieva, Attila Horvay-Kovács ir Ana Popescu.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2017

PDF	ISBN 978-92-872-7883-8	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/672836	QJ-AB-17-012-LT-N
HTML	ISBN 978-92-872-7924-8	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/41977	QJ-AB-17-012-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2017

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

KAIP ĮSIGYTI EUROPOS SĄJUNGOS LEIDINIŲ

Nemokamų leidinių galite įsigyti:

• vieną egzempliorių:
  • svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);
• daugiau negu vieną egzempliorių / plakatą / žemėlapį:
  • Europos Sąjungos atstovybėse (http://ec.europa.eu/represent_lt.htm),
  • ES nepriklausančių šalių delegacijose (http://eeas.europa.eu/delegations/index_lt.htm),
  • susisiekę su tarnyba Europe Direct (http://europa.eu/europedirect/index_lt.htm)
  • arba paskambinę numeriu 00 800 6 7 8 9 10 11 (nemokamai visoje ES (*).

(*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambučių taip pat nemokami (nors kai kurie ryšio paslaugų teikėjai gali imti mokestį, taip pat gali reikėti mokėti, jeigu skambinsite taksofonu arba viešbučio telefonu).

Parduodamų leidinių galite įsigyti:

• svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).