ES parama mokyklų skaitmeninimui. Daug investuota, tačiau valstybėms narėms trūksta strateginio dėmesio tam, kaip panaudoti ES finansavimą

Santrauka

I ES valstybės narės yra visiškai atsakingos už švietimo politikos formavimą ir savo mokyklų organizavimą. ES papildo ir remia valstybių narių veiksmus ir teikia didelę finansinę paramą mokyklų skaitmeninimui. Šiuo tikslu ji naudoja įvairias priemones, kaip antai sanglaudos politikos fondus, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir programą „Erasmus+“. 2014–2026 m. pagal vieną iš šių programų buvo arba bus išmokėtos didelės sumos skaitmeniniam švietimui stiprinti.

II Atlikdami šį auditą vertinome iš ES biudžeto finansuojamus veiksmus skaitmeniniam švietimui mokyklose remti. Tikrinome, ar Komisija savo veiksmais tinkamai rėmė mokyklų skaitmeninimą. Taip pat svarstėme, ar valstybių narių nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos naudojo turimą ES finansavimą, skirtą mokyklų skaitmeninimui remti, ir ar mokyklos buvo pakankamai prijungtos prie gigabitinio interneto, kad būtų pasiekti ES tikslai. Savo ataskaita siekiame padėti Komisijai ir valstybių narių nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms veiksmingiau spręsti mokyklų skaitmeninimo problemas 2021–2027 m. laikotarpiu. Darome išvadą, kad apskritai šios priemonės prisidėjo prie mokyklų skaitmeninimo pastangų, tačiau valstybėms narėms trūko strateginio dėmesio tam, kaip panaudoti ES finansavimą.

III 2018 m. Komisija priėmė Skaitmeninio švietimo veiksmų planą, skirtą padėti valstybėms narėms spręsti skaitmeninio švietimo problemas. Šis planas apėmė mokyklas. Tačiau mūsų aplankytos valstybės narės arba neperkėlė veiksmų plano tikslų į savo nacionalines (arba regionines) strategijas ir neatnaujino savo strategijų 2021–2027 m. laikotarpiui, arba neparengė specialių savo mokyklų skaitmeninimo strategijų. Taip pat nustatėme, kad ES finansuojami veiksmai ne visada buvo tinkamai įtraukti į nacionalines ar regionines mokyklų skaitmeninimo strategijas, nors tai būtų galėję sumažinti iš ES biudžeto finansuojamų intervencinių priemonių fragmentiškumo riziką ir padėti pasiekti didesnį poveikį.

IV Daugeliu atvejų ES finansuojamais projektais numatyti išdirbiai buvo pasiekti, tačiau vis dar buvo veiksnių, dėl kurių mokyklos negalėjo kuo geriau pasinaudoti ES finansavimu. Kad priemonės būtų finansuojamos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, reikėjo panaikinti trūkumus, susijusius su tuo, kaip buvo apibrėžtos tarpinės ir tikslinės reikšmės, kurias turi pasiekti valstybės narės, visų pirma kalbant apie rezultatus, kuriuos reikia pasiekti gerinant skaitmeninį švietimą. Nustatėme, kad išlaidų įverčiai, kuriuos Komisija patvirtino per derybas dėl dviejų šio audito metu tikrintų priemonių nacionalinių planų, labai skyrėsi nuo įgyvendinimo metu patirtų faktinių išlaidų. Be to, mokyklos nepakankamai dalyvavo nustatant poreikius.

V Beveik visi moksleiviai dabar naudojasi skaitmeniniais prietaisais, tačiau daugelis mokyklų vis dar praneša turinčios nepakankamai įrangos arba apie mokytojų tolesnio profesinio rengimo poreikius. Taip pat nustatėme, kad dažnai trūksta formalaus požiūrio į informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimą klasėje, todėl mokyklos negali pasinaudoti visomis skaitmeninimo galimybėmis.

VI Komisija neturi išsamių duomenų apie tai, kiek iš viso buvo išleista ES lėšų mokykloms skaitmeninti. Tik kelios valstybės narės vertina rezultatus, kuriuos jos pasiekė pasinaudodamos ES finansine parama skaitmeniniam švietimui mokyklose gerinti. Konkrečių programų rodikliuose nebuvo pakankamai informacijos ir tik dviejose iš šešių mūsų aplankytų valstybių narių buvo sistemingai stebima mokyklų pažanga skaitmeninimo srityje gavus ES finansinę paramą.

VII 2016 m. Komisija valstybėms narėms nustatė tikslines reikšmes iki 2025 m. prijungti mokyklas prie gigabitinio interneto, sudaryti joms sąlygas naudotis naujausia IT įranga ir patvirtinti novatoriškus mokymo ir mokymosi būdus. Tačiau 2022 m. tik nedaugelis mokyklų iš tikrųjų gali naudotis gigabitinėmis jungtimis. Valstybės narės ėmėsi skirtingai skatinti mokyklų junglumą, o nesant griežto strateginio planavimo ir vėluojant įgyvendinti specialias programas didėja rizika, kad ES nepasieks 2025 m. gigabitinio interneto tikslo.

VIII Remdamiesi šiomis išvadomis rekomenduojame, kad Komisija:

• aktyviau skatintų ES veiksmus pagal Skaitmeninio švietimo veiksmų planą, kad būtų padidintas jų poveikis;
• imtųsi veiksmų glaudžiau susieti Skaitmeninio švietimo veiksmų plano ir nacionalinių ar regioninių mokyklų skaitmeninimo strategijų tikslus su ES parama mokykloms;
• stebėtų, kaip siekiama tikslo iki 2025 m. visas mokyklas prijungti prie gigabitinio interneto, skatintų šį tikslą pasiekti.

Įvadas

Skaitmeninis švietimas ir mokyklų skaitmeninimas

01 Skaitmeninio švietimo tikslas – sudaryti moksleiviams sąlygas klestėti gyvenime, tapti aktyviais piliečiais ir geriau integruotis į darbo rinką vis labiau skaitmenizuotame pasaulyje¹. 2013 ir 2018 m. mokyklų apklausas atlikusi Komisija jau tada pastebėjo, kad konkrečios mokyklų lygmens politikos ir paramos priemonės, pavyzdžiui, geresnė įranga arba mokytojų profesinis tobulėjimas, galėtų prisidėti prie geresnių mokymosi rezultatų, tačiau taip pat tai, kad informacinių technologijų naudojimas ir prieiga prie spartaus interneto įvairiose mokyklose labai skyrėsi². 2018 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktas tyrimas parodė, kad mokyklų, kuriose yra pakankamai įrengta kompiuterių, prijungtų prie interneto, moksleiviai gali pasiekti geresnių mokymosi rezultatų³.

02 Prasidėjus COVID-19 pandemijai, skaitmeniniai gebėjimai ir įgūdžiai, taip pat skaitmeninės infrastruktūros ir įrangos prieinamumas tapo dar svarbesni visais švietimo lygmenimis. Per pandemiją tapo akivaizdu, kad beveik visose valstybėse narėse mokyklų sistemos nebuvo gerai pasirengusios nuotoliniam mokymui, nes mokyklos neturėjo geros prieigos prie interneto ir trūko tinkamos skaitmeninės įrangos moksleiviams ir mokytojams⁴. Taip pat reikėjo, kad mokytojai būtų pasitikintys ir kvalifikuoti, kad galėtų naudotis skaitmeninėmis technologijomis savo pamokų metu ir drauge taikytų novatoriškus mokymo metodus, taip pat, kad užtikrintų, jog visi moksleiviai galėtų dalyvauti skaitmeniniame švietime.

03 ES valstybės narės yra atsakingos už švietimo politikos rengimą, mokyklų aprūpinimą įranga, mokymo turinio priežiūrą ir mokytojų bei moksleivių rengimą. Be to, valstybėse narėse atsakomybė gali būti paskirstyta įvairiais lygmenimis (t. y. nacionaliniu, regioniniu ar vietos). Bet koks tarpvalstybinis valstybių narių bendradarbiavimas švietimo srityje yra savanoriškas ir nebūtinai susijęs su ES lėšų naudojimu. O ES gali remti ir papildyti valstybių narių veiksmus⁵.

04 Komisijos vaidmuo skaitmeninant mokyklas yra papildyti ir remti valstybių narių veiksmus, kartu visapusiškai gerbiant jų atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą.

05 Kad skaitmeninis švietimas būtų sėkmingas, taip pat reikia skaitmeninti mokyklas: aprūpinti mokyklas sparčiuoju internetu, o klases, mokytojus ir mokinius aparatine įranga, pavyzdžiui, nešiojamaisiais kompiuteriais ar planšetiniais kompiuteriais; užtikrinti, kad mokytojai ir kiti mokyklų darbuotojai turėtų reikiamų skaitmeninių įgūdžių; teikti tinkamą skaitmeninę mokymosi medžiagą ir saugias platformas; naudoti naujausias mokymo programas ir mokymosi metodus.

06 2020 m. 27 valstybėse narėse buvo daugiau nei 65 milijonai registruotų moksleivių ir mokytojų daugiau nei 200 000 pradinių ir vidurinių mokyklų⁶.

Komisijos skaitmeninis švietimo veiksmų planas

07 2017 m. lapkričio mėn. Geteborgo aukščiausiojo lygio susitikime Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija paskelbė Europos socialinių teisių ramsčio principą, kad kiekvienas žmogus turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų palaikyti ir įgyti įgūdžius, leidžiančius visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai keisti statusą darbo rinkoje⁷. Komisija prisidėjo prie šių diskusijų išdėstydama savo viziją dėl Europos švietimo erdvės, kurioje būtų galima išnaudoti visą švietimo ir kultūros potencialą, skatinantį darbo vietų kūrimą, socialinį teisingumą bei aktyvų pilietiškumą, ir padedantį patirti visą Europos tapatybės įvairovę⁸. Komisija ir valstybės narės inovacijas ir skaitmenines technologijas įvardijo kaip vieną pagrindinių geresnio švietimo veiksnių ir sritį, kurioje Europa, kaip manoma, atsilieka nuo kitų regionų.

08 Kaip pažadėjo Geteborgo aukščiausiojo lygio susitikime pateiktame pranešime⁹, Komisija 2018 m. sausio mėn. paskelbė pirmąjį Skaitmeninio švietimo veiksmų planą (toliau – veiksmų planas). Plane numatyta keletas veiksmų trijose prioritetinėse srityse, kuriais Komisija ketino remti bendras valstybių narių švietimo ir mokymo sistemas visuose švietimo sektoriuose keičiantis geriausia patirtimi ir paskatinti bei išplėsti tikslingą skaitmeninio ir novatoriško švietimo praktikos naudojimą (žr. 1 diagramą).

09 Komisija savo veiksmų planą atnaujino 2020 m. rugsėjo mėn. Atnaujintame plane pateikiama 2021–2027 m. laikotarpio ilgalaikė strateginė vizija. Jame toliau nagrinėjami pagrindiniai pradinio veiksmų plano elementai, tačiau taip pat atsižvelgiama į naujausius skaitmeninio švietimo pokyčius. Jame daugiausia dėmesio skiriama dviem prioritetinėms sritims ir pagrindiniams veiksmams, kurių reikia imtis ateinančiais metais ir kurie svarbūs ne tik mokykloms, bet ir aukštesniojo išsilavinimo įstaigoms (pavyzdžiui, universitetams) arba profesiniam mokymui (žr. 2 diagramą).

10 Komisija mano, kad veiksmų planas yra vienas iš pagrindinių veiksnių gerinant skaitmeninį raštingumą, įgūdžius ir gebėjimus visais švietimo ir mokymo lygmenimis, taip pat visų lygių skaitmeninius įgūdžius. Ji šiuo planu taip pat remiasi kaip pamatiniu dokumentu įgyvendindama Europos semestrą – ES ekonominės, fiskalinės, darbo ir socialinės politikos koordinavimo tarp valstybių narių biudžeto ir ekonominės politikos ciklą. Šiame kontekste Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, pateikė metines konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas (KŠSR) švietimo ir mokymo srityje. 3 diagramoje parodytos valstybės narės, kurioms Tarybos rekomendacijose buvo nurodytas investavimas į mokyklų skaitmeninimą 2019 arba 2020 m.

ES tikslas iki 2025 m. užtikrinti 1 gigabito per sekundę mokyklų junglumą

11 Kadangi naujoms duomenų paslaugoms ir prietaikoms reikalingi vis didesnio pajėgumo tinklai, 2016 m. Komisija nustatė strateginius junglumo tikslus visiems pagrindiniams socialiniams ir ekonominiams veiksniams, pavyzdžiui, mokykloms. Pagal šiuos tikslus visos mokyklos iki 2025 m. turėtų turėti didelės spartos plačiajuostį ryšį, t. y. prieigą prie interneto ryšio, kuriuo būtų galima naudotis žemynkryptės ir aukštynkryptės linijos bent vieno gigabito per sekundę sparta¹⁰. Prijungus mokyklas prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio būtų lengviau taikyti naujoviškus mokymo ir mokymosi būdus, mokytojai ir moksleiviai turėtų galimybę naudotis naujausia mokymosi medžiaga ir taip pagerintų skaitmeninius įgūdžius. Šie tikslai atitiko 2010 m. priimtą Europos skaitmeninę darbotvarkę, kurioje Komisija nurodė, kad iki 2020 m. visi ES piliečiai turėtų turėti prieigą prie 30 Mb/s spartos plačiajuosčio ryšio¹¹.

ES finansinė parama

12 Valstybės narės gali naudoti ES finansinę paramą mokykloms skaitmeninti taikydamos įvairias priemones, kurių kiekviena turi konkrečius tikslus ir ypatumus:

• Sanglaudos politikos fondai

•  2014–2020 m. laikotarpiu Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF), dviejų sanglaudos politikos fondų (dar vadinamų Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI)) teminiai tikslai buvo investicijos į informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir švietimo bei mokymo prieinamumo ir naudojimo didinimą ir kokybės gerinimą. ES šiomis lėšomis bendrai finansuojamos investicijos tokiose srityse kaip subalansuotas regionų vystymasis ir darbuotojų, jaunimo ir visų darbo ieškančių asmenų įgūdžių ugdymas¹². 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu bendras ERPF ir ESF biudžetas buvo 329 milijardai eurų, iš jų apytikriai 44,6 milijardo eurų skirta šiems dviem teminiams tikslams. Tačiau mokyklų skaitmeninimas nebuvo konkretus fondų tikslas. Todėl valstybės narės neprivalo pateikti išsamios informacijos apie šiuo tikslu išleistas sumas (žr. 71 dalį).
•  2020–2022 m. Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirta ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyva (REACT-EU) buvo sukurta pagal iniciatyvą „NextGenerationEU“ (NGEU) 2014–2020 m. sanglaudos politikos fondų lėšomis¹³. Iš viso 44,5 milijardo eurų biudžeto valstybės narės galėtų naudoti lėšas mokyklų skaitmeninimui remti. Valstybės narės galėtų prašyti, kad REACT-EU priemonės būtų visiškai finansuojamos iš ES biudžeto.
•  2021–2027 m. laikotarpiu valstybės narės taip pat gali naudoti sanglaudos politikos fondus mokykloms skaitmeninti, daugiausia investuodamos į prieigos infrastruktūrą¹⁴ ir remdamos skaitmeninių įgūdžių įgijimą¹⁵.

• Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP)¹⁶

EGADP yra laikina priemonė, sukurta pagal NGEU siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį. Šią priemonę tiesiogiai valdo Komisija. Iki 2026 m. pabaigos valstybės narės gaus ES paramą su sąlyga, kad jos pasieks tam tikrus nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose (EGADP) nustatytus investicijų ir reformų tikslinius veiklos rezultatų rodiklius ir tarpines reikšmes. Valstybės narės gali naudoti ES paramą investicijoms į skaitmeninių įgūdžių ugdymą ir mokyklų perėjimą prie skaitmeninių technologijų finansuoti. Nustatėme, kad iš viso EGADP skirto 723,8 milijardo eurų (dabartinėmis kainomis) biudžeto 21 valstybė narė pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus nusprendė investuoti daugiau nei 11 milijardų eurų į priemones, kuriomis remiamas mokyklų skaitmeninimas¹⁷.

• Programa „Erasmus+“¹⁸

Be kita ko, šia programa remiamas IRT grindžiamas mokymas, atvirasis švietimas ir novatoriška praktika skaitmeniniame amžiuje, taip pat sprendžiami skaitmeninės transformacijos klausimai didinant skaitmeninį pasirengimą, atsparumą ir pajėgumus:

•  2014–2020 m. laikotarpiu bendras programos biudžetas siekė 14,9 milijardo eurų, iš jų apie 1,6 milijardo eurų buvo skirta mokyklinio ugdymo tarpvalstybiniams strateginės partnerystės projektams, o 100 milijonų eurų konkrečiai skirta projektams, kuriais siekiama skatinti IRT naudojimą mokymo ir mokymosi srityje. Komisija taip pat pasinaudojo programa veiksmams pagal 2018 m. veiksmų planą finansuoti.
•  2021–2027 m. laikotarpiu programos aprėptis išplėsta, kad būtų remiama veikla ir projektai, kuriais siekiama įgyvendinti atnaujintą veiksmų planą ir skaitmeninę mokyklų transformaciją¹⁹. Bendras programos biudžetas – 26,2 milijardo eurų. Konkrečių asignavimų skaitmeninimui nenumatyta, tačiau lėšos gali būti naudojamos 2021–2027 m. veiksmams pagal veiksmų planą remti ir strateginėms inovacijų partnerystėms, įskaitant skaitmeninio švietimo mokyklose projektus. Skaitmeninė pertvarka yra vienas iš keturių kompleksinių programos prioritetų.

• Europos infrastruktūros tinklų priemonė

2021–2027 m. laikotarpiu pagal skaitmeninę Europos infrastruktūros tinklų priemonės dalį²⁰, ES priemonę, kurią tiesiogiai valdo Komisija ir pagal kurią teikiama finansinė parama tvariai tarpusavyje susietai infrastruktūrai kurti, numatytas daugiau kaip 2 milijardų eurų biudžetas, skirtas, be kita ko, 5G sistemų diegimui vadinamosiose 5G bendruomenėse remti ir kuris gali būti panaudotas mokykloms sujungti.

ES fondų valdymas ir naudojimas

13 Sanglaudos politikos programų atveju valstybių narių nacionalinės arba regioninės valdžios institucijos yra atsakingos už veiklos programų projektų atranką ir stebėseną bei paramos mokėjimą. Komisija bendrai finansuoja su projektais susijusias išlaidas laikydamasi taikytinų bendrųjų taisyklių ir atitinkamų programų sąlygų.

14 Pagal EGADP valstybės narės ėmėsi įgyvendinti nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytas priemones. Kiekvienam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti skiriama parama, kuri nustatoma atsižvelgiant į numatomas jame išdėstytų priemonių išlaidas ir neviršijant EGADP reglamente nustatytos didžiausios sumos. Kitaip nei sanglaudos politikos programų atveju, ES finansavimas nėra susijęs su faktinėmis patirtomis išlaidomis, tačiau Komisija išmoka sumas, skirtas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams įgyvendinti, kai valstybė narė pasiekia atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Tarpinės reikšmės yra kokybiniai pasiekti rezultatai, pavyzdžiui, finansavimo gairių įsigaliojimas. Tikslinės reikšmės yra kiekybiniai pasiekti rezultatai, pavyzdžiui, tam tikro skaičiaus skaitmeninių prietaisų įsigijimas mokykloms. IV priede pateikiama priemonių, kuriomis remiamas mokyklų skaitmeninimas aplankytose valstybėse narėse, tikslinių ir tarpinių reikšmių apžvalga.

15 Paprastai valstybės narės naudoja sanglaudos politikos fondus ir EGADP, kad remtų IRT infrastruktūros ir įrangos mokyklose įsigijimą, mokytojų arba mokomosios medžiagos rengimą (žr. 1 langelį).

16 Komisijos veiksmai, kuriais remiamas mokyklų skaitmeninimas, įskaitant veiksmus, kuriais remiamas veiksmų planas, daugiausia finansuojami pagal programą „Erasmus+“, kurią Komisija valdo tiesiogiai (žr. 2 langelį).

Audito apimtis ir metodas

17 Atlikdami šį auditą vertinome veiksmus skaitmeniniam švietimui mokyklose remti. Konkrečiai tikrinome, ar:

• Komisijos veiksmais, visų pirma pagal programą „Erasmus+“, mokyklų skaitmeninimas buvo remiamas tinkamai;
• valstybių narių nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos pasinaudojo pagal sanglaudos politiką teikiamu ES finansavimu taip, kaip buvo numatyta;
• atsižvelgiant į tai, kad EGADP bus įgyvendinama iki 2026 m., valstybės narės savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose tinkamai išspręs mokyklų skaitmeninimo klausimą ir
• valstybių narių nacionalinėse strategijose ar metoduose tinkamai atspindėti Komisijos 2025 m. strateginiai tikslai²¹, susiję su mokyklų prijungimu prie gigabitinio interneto, ir ar faktinis mokyklų junglumo lygis yra pakankamas šiam tikslui pasiekti.

18 Šiuo tikslu atrinkome šešias valstybes nares: Vokietiją, Graikiją, Kroatiją, Italiją, Austriją ir Lenkiją. Vokietijoje, kur regionai (federalinės žemės) turi išimtinę atsakomybę už švietimo politiką, pasirinkome Šiaurės Reino-Vestfalijos žemę – regioną, kuriame yra didžiausias mokyklų ir moksleivių skaičius. 2014–2020 m. šios valstybės narės arba išleido dideles sanglaudos politikos finansavimo (ESI fondų) sumas mokykloms skaitmeninti ir šiuo metu tam tikslui naudoja REACT-EU lėšas, arba į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus buvo įtraukusios specialias pagal EGADP iki 2026 m. pabaigos finansuotinas priemones. Iki 2021 m. pabaigos mokykloms skaitmeninti buvo išmokėta arba įsipareigota skirti maždaug 2,6 milijardo eurų sanglaudos politikos lėšų. Dar 1,1 milijardo eurų šiuo metu gali būti skiriama pagal REACT-EU. Be to, iki 2026 m. keturioms iš šių valstybių narių, kurios nusprendžia tam pačiam tikslui naudoti EGADP, bus išmokėti daugiau kaip 7 milijardai eurų, su sąlyga, kad jos tinkamai pasieks ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytas tarpines ir tikslines reikšmes (žr. 4 diagramą).

19 Visose šešiose valstybėse narėse peržiūrėjome mokyklų skaitmeninimo strategijas ir metodus. Be to, tikrinome 61 veiksmo ar projekto, kuris buvo arba bus finansuojamas ERPF, ESF, EGADP ir programos „Erasmus+“ lėšomis siekiant remti mokyklų skaitmeninimą, imtį. Šiuos projektus atrinkome dėl jų finansinės svarbos arba dėl jų svarbos skaitmeniniam švietimui mokyklose. Daugiausia dėmesio skyrėme tam, kokiu mastu šie projektai buvo įtraukti į nacionalines mokyklų skaitmeninimo strategijas. Taip pat įvertinome jų veiksmingumą gerinant skaitmeninį švietimą mokyklose. Be to, aplankėme 35 mokyklas, kurios vienaip ar kitaip pasinaudojo ES parama, suteikta pagal audituotus projektus (žr. II priedą).

20 Bendradarbiaudami su atitinkamomis nacionalinėmis ir regioninėmis valdžios institucijomis taip pat atlikome internetinę apklausą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 49 000 Šiaurės Reino-Vestfalijos (Vokietija), Graikijos, Kroatijos, Italijos ir Lenkijos pradinių ir vidurinių mokyklų. Ši apklausa apėmė apie ketvirtadalį ES mokyklų. Jos tikslas buvo surinkti naujausią iki tol neprieinamą informaciją apie faktinį gigabitinį mokyklų junglumą, skaitmeninio švietimo vaidmenį ir ES priemonių bei veiksmų naudojimą šioje srityje (žr. III priede pateiktą paaiškinimą). Mūsų apklausa neapėmė Austrijos mokyklų, nes nacionalinės institucijos nusprendė mums nepadėti ir neperdavė klausimynų mokykloms.

21 Galiausiai rėmėmės ankstesnėse specialiosiose ataskaitose, pavyzdžiui, dėl sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros miesto ir kaimo vietovėse²², nustatytais faktais ir Komisijos atliktu nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimu²³.

22 Savo auditą atlikome 2021 ir 2022 m. ir apžvelgėme 2015–2021 m. laikotarpį. Mes neapžvelgėme 2021–2027 m. sanglaudos politikos fondų naudojimo, nes iki mūsų audito darbo vietoje pabaigos 2022 m. birželio mėn. Komisija dar nebuvo užbaigusi daugelio valstybių narių programų projektų vertinimo.

23 Nusprendėme atlikti šį auditą atsižvelgdami į didesnes Komisijos pastangas remti valstybes nares mokyklų skaitmeninimo srityje ir į dideles ES paramos sumas, kuriomis šiuo tikslu gali pasinaudoti valstybės narės, visų pirma reaguodamos į COVID-19 pandemiją.

24 Šio audito tikslas – padėti Komisijai ir valstybių narių nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms mokyklų skaitmeninimo problemas 2021–2027 m. laikotarpiu spręsti veiksmingiau.

Pastabos

Valstybės narės Komisijos parama mokykloms skaitmeninti pasinaudojo nedaug

Daugumoje valstybių narių buvo parengtos specialios mokyklų skaitmeninimo strategijos

25 Veiksmų planu siekiama padėti valstybėms narėms spręsti skaitmeninio švietimo problemas, suteikiant priemones, padedančias pedagogams ir instruktoriams geriau naudotis technologijomis. Tai apima atitinkamų skaitmeninių įgūdžių ugdymą ir geresnius įrodymus bei analizę. 2020 m. atnaujintame veiksmų plane šie užmojai buvo dar labiau akcentuoti (žr. 2 diagramą). Tikrinome, ar aplankytos valstybės narės priėmė ar atnaujino savo mokyklų skaitmeninimo rėmimo strategijas ir ar nuo 2018 m., kai planas buvo priimtas, į savo strategijas jos įtraukė mokykloms skirtus veiksmų plano elementus.

26 2014–2020 m. Graikija ir Kroatija neturėjo specialios mokyklų skaitmeninimo strategijos. Graikijoje 2016 m. nacionalinėje skaitmeninimo strategijoje mokyklų skaitmeninimas paminėtas kaip vienas iš kelių prioritetų ir nurodytas ES paramos vaidmuo šiame procese. Tačiau joks aiškus įgyvendinimo tvarkaraštis joje nenustatytas. Kroatija parengė kelias nacionalines junglumo ir švietimo strategijas, kurios taip pat apėmė mokyklas, ir specialų mokyklų skaitmeninimo projektą, kuris buvo grindžiamas 2014 m. švietimo, mokslo ir technologijų strategija (žr. 59 dalį).

27 2014–2020 m. Italija jau turėjo parengusi mokyklų skaitmeninimo strategiją, kurią išdėstė Nacionaliniame mokyklų skaitmeninimo plane. 2020 m. ji priėmė nacionalinę skaitmeninių gebėjimų strategiją, kuri taip pat apėmė mokyklas.

28 Lenkija parengė keletą bendrųjų strategijų ir įvairias sritis apimančių projektų, susijusių su mokyklų skaitmeninimu. Tačiau iki 2022 m. nei tikslinė švietimo (įskaitant mokyklas) skaitmeninimo strategija, nei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo planas dar nebuvo parengti.

29 2019 m. Vokietija parengė specialią nacionalinę mokyklų skaitmeninimo rėmimo programą (2019–2024 m. „DigitalPakt Schule“). Be to, 2020 m. Šiaurės Reinas-Vestfalija priėmė regioninę mokykloms skirtą strategiją („Digitalstrategie Schule NRW – Lehren und Lernen in der digitalen Welt“); tais pačiais metais Austrija taip pat priėmė savo strategiją („8 Punkte Plan“).

Tik kelios valstybės narės į savo strategijas įtraukė veiksmų plano elementus

30 Tik Italija nurodė veiksmų planą atitinkamoje strategijoje. Atitinkama ministerija jau parėmė kiekvieną iš 2018 m. plano veiksmų savo veiksmais ir ketino tai padaryti įgyvendindama nacionalinę skaitmeninių gebėjimų strategiją.

31 Vokietijoje regionai susitarė dėl skaitmeninio švietimo gairių sistemos, kurioje nurodyta „DigComp“ – Europos piliečiams skirta skaitmeninės kompetencijos sistema. Joje aprašomi svarbiausi įgūdžiai, kurių reikia norint dalyvauti skaitmeniniame pasaulyje ir kurie taip pat yra svarbūs mokykloms. Tačiau į mūsų aplankyto regiono strategiją nebuvo aiškiai įtrauktų jokių kitų veiksmų plano elementų.

32 Graikijoje iki 2022 m. pabaigos veiksmų planas nebuvo nurodytas nė vienoje iš strategijų, o Kroatijoje institucijos laikėsi nuomonės, kad atnaujintas planas yra atskaitos taškas rengiant savo 2022–2027 m. laikotarpio nacionalinį švietimo sistemos plėtros planą, tačiau iki 2022 m. pabaigos nenustatė konkrečių veiksmų.

33 Austrijoje rengiant nacionalinę strategiją į veiksmų planą nebuvo aiškiai atsižvelgta, visų pirma todėl, kad pagrindiniai jos ramsčiai buvo parengti prieš paskelbiant planą 2018 m. Lenkijoje nė vienoje iš minėtų strategijų nebuvo nurodytas veiksmų planas arba aiškiai įtraukti jo elementai, nors mūsų audito vizito metu buvo matyti, kad kai kurie projektai buvo susiję su keletu prioritetinių veiksmų.

Daugelis mokyklų nežinojo apie Komisijos veiksmus, susijusius su mokyklų skaitmeninimu

34 Pagal veiksmų planą Komisija tiesiogiai remia mokyklų skaitmeninimą, teikdama nemokamas internetines priemones ir vykdydama veiksmus, kuriais gali naudotis visos mokyklos. Svarbiausi jų buvo SELFIE, „EU Code Week“ ir „eTwinning“ (žr. 2 langelį). Todėl tikrinome, ar Komisija, vykdydama šiuos veiksmus, veiksmingai pasiekė valstybių narių mokyklas.

35 Komisija mus informavo, kad daugelyje valstybių narių ir už ES ribų priemonėmis SELFIE, „EU Code Week“ ir „eTwinning“ iš viso pasinaudojo keli milijonai moksleivių ir kitų asmenų. Pavyzdžiui, iki 2022 m. pabaigos daugiau kaip 20 000 mokyklų ES per 3 milijonus moksleivių ir mokytojų buvo užsiregistravę priemonės SELFIE naudotojai. Tačiau, kai savo apklausoje paklausėme mokyklų apie šias priemones, dauguma teigė arba nežinančios jų, arba nedaug jas naudojusios. Mūsų apklausa taip pat patvirtino, kad su naujausia iniciatyva SELFIE mokyklos buvo mažiausiai susipažinusios, po jos – priemonė „EU Code Week“. Tuo tarpu apie programą „eTwinning“ nežinojo tik nedaugelis mokyklų Graikijoje, Kroatijoje ir Italijoje (žr. 5 diagramą).

36 Mūsų atlikta Komisijos duomenų ir Eurostato 2020 m. mokyklų statistikos analizė, apimanti visas valstybes nares, taip pat rodo, kad SELFIE besinaudojančių moksleivių ir mokytojų dalis valstybėse narėse labai skyrėsi. Pirmavo Ispanija ir Portugalija, o kitose valstybėse narėse šia priemone beveik nesinaudojo nė viena mokykla (žr. 6 diagramą).

37 Aplankytose valstybėse narėse nustatėme, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo naudojamasi SELFIE, buvo ta, kad pavienės mokyklos nebuvo pakankamai informuotos apie šią priemonę ir kad ji nebuvo integruota į nacionalines ar regionines skaitmeninio švietimo strategijas. Kroatijoje ir Austrijoje mokyklos naudojo panašių savybių turinčias nacionalines priemones, kurios buvo sukurtos dar iki SELFIE. Pažymime, kad gali būti sunku pasiekti bendrą SELFIE tikslą, jei ši priemonė turės konkuruoti su mokyklų jau naudojamomis priemonėmis ir procesais. Komisija paaiškino, kad didelis registruotų naudotojų skaičius Ispanijoje ir Portugalijoje (kurios nebuvo įtrauktos į mūsų pasirinktų valstybių narių imtį) susidarė dėl to, kad nacionalinės švietimo ministerijos aktyviai skatino naudoti SELFIE mokyklose.

38 Taip pat labai skyrėsi ir mūsų aplankytose valstybėse narėse pagal programą „eTwinning“ vykdomi veiksmai. Pavyzdžiui, Italijoje atitinkama ministerija surengė specialius mokymus, skirtus padėti mokytojams naudotis šia priemone ir skatinti šią iniciatyvą mokyklose. Kitose valstybėse narėse nacionalinės ar regioninės švietimo ministerijos konkrečiai neskatino mokyklų dalyvauti ES veikloje arba jos neįtraukė į mokymo programą.

Mokykloms skirtuose strateginės partnerystės projektuose skaitmeninimui prioritetas nebuvo suteiktas

39 Įgyvendindama strategines partnerystes, kuriose dalyvauja mokyklos ir kitos švietimo srityje veikiančios organizacijos, Komisija siekia remti inovatyvių praktikų kūrimą, perdavimą ir (arba) įgyvendinimą organizaciniu, vietos, regioniniu, nacionaliniu ar Europos lygmenimis. Nors 2014–2020 m. laikotarpiu skaitmeninimas nebuvo aiškus programos „Erasmus+“ tikslas, Komisija gairėse ragino mokyklas dalyvauti IRT grindžiamo mokymo, atvirojo švietimo ir inovatyvių praktikų projektuose skaitmeniniame amžiuje. Nuo 2020 m. gairėse dar labiau pabrėžiamas itin našių skaitmeninio švietimo ekosistemų kūrimas ir geresnis skaitmeninių technologijų naudojimas mokymo ir mokymosi tikslais. Todėl tikrinome, kokiu mastu programa „Erasmus+“ padėjo mokykloms vykdyti skaitmeninimo veiklą.

40 Atsižvelgdami į programą „Erasmus+“ nustatėme, kad Komisija išsamiau neapibrėžė „skaitmeninimo“ ir nepaaiškino, kokį poveikį reikia pasiekti skiriant finansavimą. Projektų atrankos kriterijuose nebuvo itin akcentuojami su IRT susiję projektai ar mokyklų skaitmeninimas. Prieš COVID-19 pandemiją buvo vykdoma daugiau kaip 8 700 mokyklų partnerysčių ir strateginių partnerysčių tarp mokyklų ir kitų organizacijų projektų, kuriuos Komisija patvirtino nuo 2015 m. Manome, kad tik nedidelė projektų dalis aplankytose valstybėse narėse buvo skirta skaitmeninių gebėjimų ugdymui arba naujų IRT grindžiamų mokymosi metodų taikymui mokyklose. 2020 m. rugpjūčio mėn., reaguodama į COVID-19 pandemiją, Komisija paskelbė papildomą kvietimą teikti pasiūlymus, pagal kurį mokykloms ir kitiems švietimo subjektams papildomai skyrė 100 milijonų eurų pasirengimui skaitmeniniam švietimui skatinti²⁴. Tačiau iki 2022 m. pagal kvietimą teikti paraiškas finansiškai remiami projektai vis dar buvo vykdomi, o rezultatų dar nebuvo.

41 Mūsų 10 strateginių partnerysčių projektų, kurie apėmė skaitmeninimo elementus ir buvo pradėti vykdyti iki 2020 m., imtyje nustatėme, kad tais atvejais, kai dėl COVID-19 pandemijos jų vykdymas nebuvo atidėtas, buvo pasiekti numatyti rezultatai ir dalyviai buvo remiami novatoriškais mokymosi ir mokymo sprendimais. Tačiau jų poveikis daugiausia apėmė tik dalyvius. Šie projektai nebuvo įtraukti į nacionalines ar regionines skaitmeninimo strategijas ir nebuvo su jomis susieti, be to nebuvo reikalaujama jų koordinuoti su kitais ES ar nacionaliniu lygmeniu finansuojamais veiksmais. Tik dviejuose iš mūsų audituotų projektų nauji mokymosi metodai tapo neatsiejama mokyklos mokymo programos dalimi. Tačiau taip pat nebuvo informacijos apie tai, ar šiuose projektuose parengti metodai buvo pritaikyti projekte nedalyvavusiose mokyklose.

ES finansine parama buvo prisidėta prie mokyklų skaitmeninimo, tačiau buvo trūkumų skirstant lėšas

ES finansuojami veiksmai ne visada buvo tinkamai įtraukti į nacionalines mokyklų skaitmeninimo strategijas

42 Kad poveikis skaitmeninio švietimo integravimui į mokyklas būtų didesnis, valstybėse narėse ar regionuose turėtų būti strateginis ir suderintas požiūris į investavimą į mokyklų infrastruktūrą, mokytojų profesinį tobulėjimą ir e. turinio bei skaitmeninio mokymo koncepcijų prieinamumą. Atsižvelgdami į tai, nagrinėjome, ar ES finansuojami veiksmai aplankytose valstybėse narėse bent jau buvo tinkamai įtraukti į naujausias nacionalines ar regionines mokyklų skaitmeninimo strategijas.

43 Nustatėme, kad ES finansuojami veiksmai ne visada buvo tinkamai įtraukti į nacionalines mokyklų skaitmeninimo strategijas. Tai taip pat paaiškinama tuo, kad ES (arba nacionalinės) teisės aktuose tokio teisinio reikalavimo nėra. Atsižvelgdami į tai, pažymime, kad pažangiosios specializacijos strategijose, kurios buvo išankstinė sąlyga valstybėms narėms ar regionams gauti sanglaudos politikos lėšų investicijoms mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityse, nebuvo aiškiai reikalaujama imtis mokyklų skaitmeninimo veiksmų²⁵.

44 Vokietijoje (Šiaurės Reino-Vestfalijos) regioninė mokyklų skaitmeninimo strategija apėmė įrenginius, paskolintus mokytojams (galiausiai finansuojamus pagal EGADP) ir moksleiviams (finansuojamus pagal iniciatyvą „REACT-EU“). Tačiau nei planuojama nacionalinė švietimo platforma, nei parama švietimo kompetencijos centrams (žr. 1 langelį) nebuvo įtrauktos į skaitmeninimo strategiją. Iki 2022 m. vidurio jos ir toliau buvo atskiros priemonės skaitmeninimui mokyklose remti, nes nebuvo valdymo sistemos, kuria būtų užtikrinta, kad federalinės žemės, kurios yra atsakingos už švietimo sritį Vokietijoje ir kurioms tenka išimtinė atsakomybė už mokyklinio ugdymo sritį, naudotųsi planuojamomis paslaugomis savo mokykloms. Mūsų nuomone, tai gali gerokai sumažinti jų pridėtinę vertę mokykloms.

45 Graikijoje ir Lenkijoje ES finansuojami projektai, pavyzdžiui, prietaisų įsigijimas, 2014–2020 m. laikotarpiu nebuvo įtraukti į specialią mokyklų skaitmeninimo strategiją. Kroatija, įgyvendindama bendrą strategiją, kurios tikslas – plėtoti ir plačiau naudoti šiuolaikinius IRT grindžiamus mokymo metodus visais švietimo lygmenimis, mokyklų skaitmeninimą įtraukė į vieną projektą, kuris pradėtas įgyvendinti 2015 m., taip sudarydama sąlygas laikytis iš esmės holistinio požiūrio į savo mokyklų skaitmeninimą. Austrijos strategijoje, skirtoje mokyklų skaitmeninimui remti, ES finansuojami veiksmai atliko pagrindinį vaidmenį, nes priemonių teikimas moksleiviams buvo finansiniu požiūriu svarbiausias jos elementas.

46 Nors Italijoje kai kurie veiksmai, finansuojami pagal 2014–2020 m. sanglaudos politikos programas, buvo tinkamai įtraukti į nacionalinį mokyklų skaitmeninimo planą (žr. 27 dalį), naujajame veiksmų plane, kuriuo remiama nauja bendroji skaitmeninių gebėjimų strategija, nurodyti tik pagal EGADP finansuotini mokyklų skaitmeninimo veiksmai. Tačiau, nors 2022 m. birželio mėn. Italija patvirtino planą „Mokyklos 4.0“, pagal kurį mokyklose turi būti įrengtos novatoriškos klasės, ji neatnaujino savo konkrečios mokyklų skaitmeninimo strategijos. Todėl lieka neaišku, kaip pagal EGADP finansuojami veiksmai bus papildyti kitais ES veiksmais, finansuojamais pagal 2021–2027 m. sanglaudos politikos programas, arba nacionaliniu lygmeniu finansuojamais veiksmais, kurių reikėjo siekiant užtikrinti, kad pagal EGADP finansuojami veiksmai būtų veiksmingi.

47 Graikija, kuri planuoja dideles investicijas į mokyklų skaitmeninimą iki 2025 m. finansuoti pagal EGADP (žr. I priedą), 2021 m. pristatė visa apimančią visuomenės ir ekonomikos skaitmeninės transformacijos strategiją („2020–2025 m. skaitmeninės transformacijos programa“), kuri taip pat apima švietimą ir mokyklas. Tačiau iki 2022 m. buvo tik apytikriai apskaičiuotas biudžetas veiksmams, kuriais būtų papildytos pagal EGADP finansuojamos priemonės, finansuoti, o atitinkama ministerija švietimo sektoriaus prioritetų neįtraukė į konkrečius veiksmų planus.

48 Kadangi aplankytose valstybėse narėse (išskyrus Kroatiją) ES finansuojami veiksmai paprastai buvo pavieniai intervenciniai veiksmai, pavyzdžiui, mokytojams ar moksleiviams skirtų įrenginių įsigijimas arba mokytojų rengimas, dėl to, kad jie nėra įtraukti į atitinkamas nacionalines ar regionines strategijas, kyla rizika, kad ES lėšos bus naudojamos nevienodai ir todėl jų galimas poveikis gali būti neigiamas.

Gavusios ES finansavimą valstybės narės galėjo remti mokyklų skaitmeninimą, tačiau kartais jis tik pakeisdavo jau nacionalinio biudžeto lėšomis skirtą finansavimą

49 Tiek 2014–2020 m. sanglaudos politikos fondai, tiek EGADP parama priklauso nuo to, ar ji nepakeičia valstybės narės viešųjų arba joms lygiaverčių struktūrinių išlaidų, pasikartojančių nacionalinių biudžeto išlaidų ir papildo paramą, teikiamą pagal kitas ES programas ir priemones (papildomumo principas)²⁶. Todėl nagrinėjome, ar ES finansuojami mokyklų skaitmeninimo veiksmai atitiko šį principą.

50 Savo imtyje nustatėme mokyklų skaitmeninimo veiksmus Vokietijoje (Šiaurės Reino-Vestfalijoje), kurie buvo atgaline data įtraukti į Vokietijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą: 2020 m. pradžioje regioninės institucijos jau buvo nusprendusios atitinkamus mokytojams skirtus įrenginius finansuoti iš regioninio biudžeto. Dabar ši priemonė bus refinansuota pagal EGADP. Šis požiūris atitiko taikytinas taisykles, todėl Komisija derybų dėl Vokietijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano jam pritarė. Tačiau, nors formaliai jis atitinka papildomumo principą ir taikymo atgaline data galimybę, kaip nustatyta atitinkamuose teisės aktuose²⁷, manome, kad tokiu atveju ES finansavimas pagal EGADP neturi esminės pridėtinės vertės.

ES finansuojamais veiksmais prisidėta prie mokyklų skaitmeninimo, tačiau pagal EGADP finansuotinų priemonių tikėtini rezultatai nebuvo aiškiai apibrėžti

51 Valstybėse narėse, kurios naudojo sanglaudos politikos fondus mokykloms skaitmeninti, nagrinėjome, ar projektai atitiko faktinius mokyklų poreikius ir ar jais pasiekti numatyti išdirbiai. Kadangi 2022 m. aplankytose valstybėse narėse dauguma pagal EGADP remiamų priemonių dar tik turėjo būti pradėtos įgyvendinti, įvertinome, ar tarpinės ir siektinos reikšmės buvo nustatytos pakankamai aiškiai, kad būtų galima pamatyti pažangą. Taip pat įvertinome, kokių rezultatų buvo tikimasi iš investicijų. Be to, įvertinome atskiras priemones Vokietijoje (mokytojams skirti įrenginiai) ir Austrijoje (moksleiviams skirti įrenginiai) mokyklose, kuriose jos jau buvo įgyvendintos.

52 Mūsų peržiūrėti pagal sanglaudos politikos fondus ES finansuojami projektai paprastai buvo susiję su atskirais skaitmeninimo aspektais, pavyzdžiui, IRT įrangos pirkimu, mokytojų rengimu arba skaitmeninės mokymosi medžiagos teikimu mokykloms per specialias platformas. Atlikę analizę nustatėme, kad daugeliu atvejų įgyvendinant projektus numatyti išdirbiai buvo pasiekti, tačiau nustatėme keletą veiksnių, dėl kurių mūsų aplankytos mokyklos negalėjo kuo geriau pasinaudoti ES parama (žr. 3 langelį).

53 Tais atvejais, kai valstybės narės naudoja EGADP lėšas mokykloms skaitmeninti, tarpinėse ir tikslinėse reikšmėse, kurias jos turi patenkinamai pasiekti, kad būtų išmokėta EGADP parama, paprastai nurodomos sąnaudos arba išdirbiai, pavyzdžiui, investuotos sumos, įgyti įrenginiai arba parengtų mokytojų skaičius. Mūsų kitame audite jau buvo nustatyta, kad kai kurioms tarpinėms ir tikslinėms reikšmėms trūko aiškumo, jos neapėmė visų pagrindinių etapų ir kad jomis matuojamas išdirbis, o ne poveikis²⁸. Poveikio rodikliai iš esmės yra ilgesnio laikotarpio, todėl gali būti netinkami ribotam EGADP įgyvendinimo laikotarpiui. Tačiau vengiant poveikio rodiklių labai apribojama galimybė įvertinti priemonių veiksmingumą. Šiame audite taip pat nustatėme trūkumų, susijusių su tarpinių ir tikslinių reikšmių apibrėžtimis, kuriose nenurodyti tikėtini mokyklų skaitmeninimo rezultatai. Todėl valstybėms narėms gali būti išmokėtos visos lėšos, net jei tame etape mokyklų rezultatai yra prasti arba nepasiekta jokių rezultatų (žr. 4 langelį).

54 Pagal EGADP ES parama išmokama, kai valstybė narė patenkinamai pasiekia Tarybos priimtame įgyvendinimo sprendime dėl nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano nustatytas tikslines ir tarpines reikšmes. Kalbant apie pagal EGADP finansuojamas investicijas į mokyklų skaitmeninimą, valstybės narės paprastai į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktas sumas apskaičiavo remdamosi ankstesnių panašių veiksmų duomenimis, kai tokie duomenys buvo prieinami, tačiau dėl priemonės skubumo neatliko jokios sąnaudų ir naudos analizės, prieš jas įtraukdami į nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Derybų dėl nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų metu Komisija šiuos įverčius patikrino ir patvirtino²⁹.

55 Priešingai nei kitų formų ES parama, pagal EGADP faktinės valstybių narių patiriamos priemonių išlaidos gali būti didesnės arba mažesnės nei į nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos sumos³⁰. Dviejose valstybėse narėse nustatėme, kad jau įgyvendinamų dviejų priemonių išlaidų sąmatos buvo gerokai didesnės nei faktinės įgyvendinimo išlaidos (žr. 5 langelį). Komisija naudoja šias išlaidų sąmatas, kad nustatytų finansinį įnašą valstybei narei³¹.

Mokyklos nepakankamai dalyvavo nustatant poreikius, o tai sumažino ES finansavimo poveikį

56 Nacionalinės ar regioninės mokyklų skaitmeninimo strategijos gali būti tik atspirties taškas nustatant mokyklų tikslus ir konkrečius jų poreikius. Todėl svarbu, kad mokyklų poreikiai būtų nustatyti tinkamu lygmeniu ir siekiant pagerinti moksleivių mokymosi rezultatus. Šiuo tikslu tikrinome, ar mūsų aplankytos valstybės narės, nustatydamos ES finansuojamus projektus, tinkamai atsižvelgė į mokyklų poreikius.

57 Mūsų aplankytose valstybėse narėse mokyklos savo skaitmeninimo poreikius išreiškia labai skirtingai. Pavyzdžiui, Vokietijoje vietos mokyklų administracijos yra atsakingos už mokyklų prijungimą ir jų aprūpinimą įrenginiais, o atitinkama federacinė žemė nustato švietimo politiką, moka mokytojų atlyginimus ir rengia mokymus. Kroatijoje už infrastruktūrą ir mokytojų rengimą IRT srityje, taip pat skaitmeninės mokymosi medžiagos programinės įrangos tiekimą valstybinėse mokyklose atsakingas vienas viešasis subjektas. Italijoje mokyklos turi tam tikrą savarankiškumą pirkdamos įrangą ir paslaugas, o Švietimo ministerija yra atsakinga už mokytojų rengimo ir kitokios paramos organizavimą.

58 Nustatėme, kad mokyklos ne visada pakankamai dalyvavo infrastruktūros įsigijimo procese, kad išreikštų savo poreikius, arba negalėjo laikytis strateginio požiūrio į skaitmeninį švietimą. Taigi ES finansuojamais projektais gali būti pasiekti jų tikslai ir prisidedama prie mokyklų skaitmeninės plėtros, tačiau jie tebėra fragmentiški ir nedaro reikšmingo poveikio bendram mokyklų skaitmeninimui (žr. 6 langelį).

59 Kalbant apie sanglaudos politikos fondus, iš mūsų aplankytų valstybių narių tik Kroatija laikėsi požiūrio, pagal kurį ji naudojo ES paramą vienam veiksmui, kuriuo koordinavo investicijas į IRT įrangą, mokytojų profesinį rengimą ir e. turinį, kad visos mokyklos galėtų sistemingai naudoti šiuolaikinius mokymo metodus bei technologijas ir novatorišką mokymo ir mokymosi praktiką. Kitos valstybės narės paprastai aiškino bendrą paramos poreikį, grindžiamą tuo, kad junglumas ir skaitmeniniai įgūdžiai yra mažesni už vidurkį, kaip matyti iš nacionalinių ar tarptautinių tyrimų ar vertinimų. Kartais veiksmų programose taip pat buvo nurodyti aukštesnio lygio tikslai, pavyzdžiui, mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas arba apskritai mokytojų ir moksleivių įgūdžių gerinimas. Tokiais atvejais skaitmeninimo rėmimo veiksmai dažnai buvo papildyti veiksmais, nesusijusiais su skaitmeninimu, ir nebuvo aišku, kokių konkrečių rezultatų buvo tikimasi pasiekti mokykloms dedant skaitmeninimo pastangas.

Daugelis mokyklų dar neišnaudoja skaitmeninimo galimybių

60 Pagrindinis skaitmeninių technologijų diegimo mokyklose veiksnys yra tinkamos mokymo programos ir mokymo planai, kuriais mokytojai ir moksleiviai skatinami naudoti naujas technologijas visų mokyklos dalykų pamokose. Mokymo medžiagos prieinamumas ir kokybė jau savaime yra mokyklų skaitmeninimo sąlyga, tačiau tai neužtikrina geresnio mokymosi. Todėl mokyklos ir mokytojai turi turėti galimybę naudotis šiais ištekliais, kad pagerintų mokymąsi ir mokymą, ypač kalbant apie IRT švietimo srityje³².

61 Siekiant kuo plačiau integruoti IRT į kasdienį mokyklos gyvenimą, mokyklos taip pat turi laikytis požiūrio, pagal kurį būtų remiamas skaitmeninis švietimas klasėje. Tokia parama gali būti neformali, pavyzdžiui, konsultuojant mokytojus apie skaitmeninio švietimo ir mokymo naudą apskritai, arba rengiant formalias strategijas ar rašytinius pareiškimus, pavyzdžiui, mokyklos lygmeniu priimtą e. politiką. Tai taip pat galėtų padėti mokykloms geriau nustatyti savo poreikius.

62 Savo apklausoje paklausėme mokyklų apie turimą įrangą, jų požiūrį į mokytojų gebėjimus naudotis skaitmeninėmis technologijomis mokymosi ir mokymo srityje ir apie tai, kur jos vis dar mato didžiausią veiksmų poreikį. Remiantis gautais atsakymais, beveik visos apklausoje dalyvavusios mokyklos vienaip ar kitaip naudoja skaitmeninius įrenginius. Tačiau iš atsakymų matyti, kad vis dar labai skiriasi mokykloms prieinamos įrangos kiekis ir kokybė, požiūris į tai, ar mokytojai yra pasirengę skaitmeniniam mokymui, ir kaip dažnai ir kur iš tikrųjų naudojamas skaitmeninis mokymas (žr. III priedą).

63 Nors aplankytos valstybės narės įvedė privalomas IRT pamokas tam tikroms klasėms arba bent jau ketino tai padaryti, daugelis į mūsų apklausą atsakiusių mokyklų teigė, kad, išskyrus specialias IRT pamokas, mažiau nei trečdalis moksleivių mokydamiesi mokykloje naudojasi skaitmeniniu įrenginiu bent kartą per savaitę. Tai reiškia, kad daugelyje mokyklų IRT naudojimas dar nėra paplitęs visų dalykų pamokose (žr. 7 diagramą).

64 Nei 2014–2020 m. veiksmų programose, nei mūsų tikrintuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nebuvo reikalaujama, kad ES paramą gaunančios mokyklos būtų parengusios strategijas ar koncepcijas, kuriomis būtų užtikrintas platus skaitmeninių technologijų naudojimas mokymo tikslais.

65 Iš mūsų aplankytų valstybių narių tik Austrija teisiškai reikalauja, kad mokyklos, dalyvavusios pagal EGADP finansuojamoje priemonėje, kuria siekiama aprūpinti savo moksleivius skaitmeniniais įrenginiais, parengtų įgūdžių plėtojimo ir įgyvendinimo planą, skirtą švietimui remti naudojant IRT ir skaitmenines medijas, kad būtų apibrėžti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai tikslai ir veiksmai³³. Tačiau atitinkama ministerija neturėjo naujausios informacijos apie tai, kiek mokyklų iš tikrųjų laikėsi šio teisinio reikalavimo.

66 Vokietijoje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės regioninė Švietimo ministerija sukūrė mokykloms mokymo kokybės užtikrinimo orientacinę sistemą ir 2018 m. nustatė, kad skaitmeninių medijų sąvokos būtų privalomos mokyklose, siekiant integruoti skaitmeninių mokymo metodų taikymą. Italijoje, daugiausia dėl COVID-19 pandemijos poveikio mokykloms, 2020 m. Švietimo ministerija paprašė mokyklų patvirtinti integruoto skaitmeninio mokymo planą. Graikijoje mokyklos galėjo pačios pasirinkti įtraukti skaitmeninius įgūdžius į savo įgūdžių plėtojimo planus.

67 Todėl paklausėme mokyklų, ar jos turi formalią skaitmeninių technologijų naudojimo mokymo tikslais strategiją (ar koncepciją). Tokios sąvokos gali apimti esamą ir pageidaujamą mokyklų IT infrastruktūrą, tęstinį mokytojų IRT rengimą, sąmoningą skaitmeninių įrenginių naudojimą, platformų ir skaitmeninės mokymosi medžiagos naudojimą mokymo tikslais arba kibernetinį saugumą. Bent pusė mūsų apklausoje dalyvavusių mokyklų turėjo minėtas koncepcijas (žr. 8 diagramą).

68 Iš mūsų atliktos apklausos atsakymų analizės taip pat matyti, kad mokyklos, kuriose nėra taikomos e. politikos, pamokose IRT naudoja mažiau. Mūsų nuomone, tai pabrėžia formalių mokyklų metodų svarbą siekiant kuo veiksmingiau išnaudoti skaitmeninimo potencialą.

Tik kelios valstybės narės vertina rezultatus, kuriuos jos pasiekė pasinaudodamos ES parama mokykloms skaitmeninti

69 Mokyklų skaitmeninimas nėra savaiminis tikslas, o atviras procesas, kuriuo remiamas moksleivių įgūdžių ugdymas ir gerinami mokymosi rezultatai. Taigi įrenginių įsigijimas arba mokytojų rengimas yra būtina veiksmingo mokyklų skaitmeninimo sąlyga, tačiau tai savaime nereiškia skaitmeninio švietimo kokybės mokyklose. Stebint skaitmeninimo procesą lengviau nustatyti, ar naudojami ištekliai yra veiksmingi siekiant rezultatų moksleiviams. Stebėsena ir vertinimas taip pat svarbūs vertinant ES paramos veiksmingumą, efektyvumą ir poveikį³⁴. Dėl šios priežasties patikrinome, ar Komisija ir mūsų aplankytos valstybės narės taikė pažangos, kurią mokyklos padarė skaitmeninio švietimo srityje naudodamosi ES lėšomis, stebėsenos ir vertinimo procedūras.

70 Nuo 2013 m. Komisija remia Tarptautinį kompiuterinio ir informacinio raštingumo tyrimą, kuriuo kas penkerius metus vertinamos atrinktų pasaulio šalių moksleivių ir mokytojų IRT žinios. Naujausiame tyrime (2018 m.) dalyvavusios ES valstybės narės buvo Danija, Čekija, Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas, Portugalija ir Suomija. Kitą tyrimą planuojama atlikti 2023 m.

71 Tačiau Komisija neturi išsamių duomenų apie tai, kiek iš viso buvo išleista mokykloms skaitmeninti. Kadangi 2014–2020 m. laikotarpiu skaitmeninis švietimas ir mokyklų skaitmeninimas nebuvo aiškus teminis sanglaudos politikos fondų tikslas, valstybės narės neprivalėjo rinkti tokių duomenų ir jų pateikti Komisijai. Be to, Komisija konkrečiai nestebi ES finansavimo indėlio į skaitmeninį švietimą.

72 Taip pat nebuvo reikalaujama, kad valstybės narės, naudojančios ES lėšas mokykloms skaitmeninti, atliktų konkrečius skaitmeninio švietimo naudojant ES lėšas pažangos vertinimus. Rodikliai, kuriuos valstybės narės turėjo nustatyti, kad galėtų stebėti veiksmų programų išdirbius ir rezultatus pagal sanglaudos politikos fondus³⁵, buvo orientuoti į bendrą investavimo prioritetą. Šie rodikliai arba buvo nustatyti per dideli, kad būtų galima gauti informacijos apie mokyklų padarytą pažangą skaitmeninimo srityje, arba buvo susiję tik su pavieniais veiksmais, pavyzdžiui, mokytojų, baigusių rengimo kursus savo skaitmeniniams įgūdžiams tobulinti, procentine dalimi.

73 Be to, dėl laikino EGADP pobūdžio Komisija neprašė šią priemonę naudojančių valstybių narių į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti tarpines stebėsenos ir vertinimo reikšmes arba įvertinti priemones, kuriomis remiamas mokyklų skaitmeninimas. Todėl valstybės narės paprastai neprivalo vertinti, ar EGADP finansuojamomis priemonėmis iš tikrųjų buvo pagerintas skaitmeninis švietimas.

74 Aplankytose valstybėse narėse nustatėme, kad tik Kroatija ir Italija taiko sistemingos ES paramą gaunančių mokyklų skaitmeninimo pažangos stebėsenos metodus (žr. 7 langelį).

75 Kitose valstybėse narėse iš esmės buvo stebimi tik atskirų projektų rezultatai ir nebuvo nustatyta tvarka, pagal kurią būtų galima reguliariai vertinti ES finansuojamų priemonių poveikį skaitmeniniam švietimui. Todėl sunku įvertinti, kokiu mastu ES parama pagerino mokyklų skaitmeninimą.

Tik kelios mokyklos gali naudotis gigabitiniu junglumu

Faktinis daugelio mokyklų junglumas vis dar menkas

76 Spartaus interneto ryšio ir tinklų prieinamumas mokyklose yra būtina sąlyga, kad būtų galima naudotis pažangiausia IT įranga. Taigi tikrinome, ar aplankytos valstybės narės, rengdamos nacionalines strategijas ar metodus, atsižvelgė į Komisijos nustatytą 2025 m. strateginį gigabitinio junglumo tikslą iki 2025 m. sujungti visas savo mokyklas, ir ar mokyklų faktinis junglumas leidžia joms tinkamai naudotis IRT.

77 Nors Komisija stebi bendrą pažangą siekiant namų ūkių junglumo tikslų ES lygmeniu remdamasi skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksu, ji turi tik ribotą informaciją apie faktinį mokyklų junglumą ir jo konkrečiai nestebi. Visos aplankytos valstybės narės stebėjo bendrą pažangą, susijusią su jų mokyklų junglumu, tačiau pastebėjome tam tikrus sunkumus vertinant faktinį junglumą Vokietijoje, Austrijoje ir Lenkijoje. Vokietijoje (Šiaurės Reine-Vestfalijoje) informacija apie faktinį junglumą buvo prieštaringa. Regioninė ministerija reguliariai apklausė mokyklas, tačiau jos duomenys gerokai skyrėsi nuo federaliniu lygmeniu iš telekomunikacijų paslaugų teikėjų surinktų duomenų. Austrijoje institucijų turima informacija buvo pasenusi, nes nuo COVID-19 pandemijos pradžios jos mokyklų neapklausė. Taip pat kilo techninių sunkumų derinant mokyklų adresus su nacionalinio plačiajuosčio ryšio atlaso duomenimis, kurie yra pagrindinis gigabitinio prieinamumo informacijos šaltinis. Lenkijoje stebėsena jau apėmė daugiau kaip 85 % mokyklų ir jos aprėptis toliau didėjo darant pažangą mokyklų junglumo srityje.

78 Komisijos 2025 m. tikslais siekiama tik gigabitinių jungčių prieinamumo, o ne faktinio paslaugų įsisavinimo mokyklose. Valstybėse narėse, kuriose atliktas mūsų auditas, sutartys su telekomunikacijų paslaugų teikėjais parodė, kad tik nedidelė tirtų mokyklų dalis iš tikrųjų naudojasi gigabitiniu plačiajuosčiu ryšiu ir todėl gali kuo geriau pasinaudoti IRT galimybėmis skaitmeninio švietimo srityje (žr. 9 diagramą).

79 Visose aplankytose valstybėse narėse taip pat pastebėjome, kad dėl netinkamos infrastruktūros daugelis mokyklų negali kuo geriau pasinaudoti turimomis jungtimis mokymo tikslais. Daugelis mokyklų pastatų yra seni ir juos reikia atnaujinti: nutiesti tinkamus tinklo kabelius ir klasėse įvesti belaidį vietinį tinklą.

Kai kurios valstybės narės gali nepasiekti 2025 m. gigabitinio tikslo

80 Nustatėme, kad valstybės narės laikėsi skirtingo požiūrio į tai, kaip jos skatino gigabitinį savo mokyklų junglumą. Vokietijoje (Šiaurės Reinas-Vestfalija) regioninė vyriausybė siekė prijungti visas mokyklas iki 2022 m. pabaigos. Austrija ketino prijungti tik federalines mokyklas, t. y., tik 10 % visų mokyklų iki 2023 m. pabaigos. Atsakomybė už kitų mokyklų junglumą tenka vietos mokyklų administracijoms, kurios gali (arba ne) siekti greito ryšio jų kompetencijos sričiai priklausančiose mokyklose. Kroatija ir Italija siekia iki 2025 m. sujungti mokyklų pastatus, tačiau pagal jų viešųjų pirkimų procesuose nustatytas tikslines reikšmes darbai turėtų būti užbaigti tik iki 2026 m. vidurio. Graikija numato viešojo administravimo institucijas, įskaitant visas mokyklas, sujungti iki 2027 m.(žr. 10 diagramą).

81 Remiantis naujausiu Komisijos tyrimu dėl 27 ES valstybių narių nacionalinių plačiajuosčio ryšio planų, tik kelios valstybės narės yra beveik pasiekusios arba jau pasiekė strategijos „Europa 2020“ skaitmeninės darbotvarkės tikslus, kurie buvo mažesnio užmojo nei gigabitinės visuomenės tikslas³⁶. Tyrime nebuvo konkrečiai skiriama dėmesio mokykloms, tačiau padaryta išvada, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad iki 2025 m. pasiektų gigabitinės visuomenės tikslines reikšmes arba priartėtų prie jų. Mūsų nuomone, neturint griežto strateginio planavimo valstybėse narėse ir specialių mokyklų sujungimo programų, taip pat vėluojant tokias programas įgyvendinti, mažai tikėtina, kad visos ES mokyklos bus prijungtos prie gigabitinio interneto iki 2025 m.

82 Tik keturios iš šešių mūsų aplankytų valstybių narių (Vokietija, Italija, Austrija ir Lenkija) patvirtino specialias paramos programas, kuriomis siekiama paspartinti mokyklų junglumą. Šiuo tikslu Lenkija jau panaudojo ES finansavimą iki 2021 m. Tačiau Italijoje, nepaisant to, kad nuo programos pradžios 2020 m. itin padaugėjo sujungtų mokyklų pastatų skaičius, kai kuriuose regionuose jau buvo labai vėluojama įgyvendinti programą, todėl kyla rizika, kad bendras 2025 m. tikslas nebus pasiektas.

Išvados ir rekomendacijos

83 Darome išvadą, kad ES remiamais veiksmais prisidėta prie mokyklų skaitmeninimo pastangų, tačiau valstybėms narėms trūko strateginio dėmesio tam, kaip panaudoti ES finansavimą.

84 Komisijos skaitmeninio švietimo veiksmų planu siekiama padėti valstybėms narėms spręsti skaitmeninio švietimo problemas, suteikiant priemones, padedančias pedagogams ir instruktoriams geriau naudotis technologijomis, pavyzdžiui, ugdyti atitinkamus skaitmeninius įgūdžius ir teikti geresnius įrodymus bei analizę. Tačiau iki 2022 m. ne visos mūsų aplankytos valstybės narės turėjo specialias savo mokyklų skaitmeninimo strategijas, o dauguma jų veiksmų plano tikslų neperkėlė į savo strategijas (žr. 25–29 dalis).

85 Nors kai kurių valstybių narių mokykloms pavyko priimti kai kuriuos svarbius veiksmų plano elementus, tokie aspektai vis dar iš esmės nebuvo žinomi daugeliui mokyklų kitose valstybėse narėse. Iki COVID-19 protrūkio skaitmeninimas nebuvo mokyklų strateginės partnerystės projektų, finansuojamų pagal programą „Erasmus+“, prioritetas: skaitmeninimas buvo remiamas tik keliais projektais, o jų rezultatai daugiausia buvo susiję tik su tiesioginiais projekto dalyviais (žr. 30–41 dalis).

1 rekomendacija. Aktyviau propaguoti ES veiksmus pagal Skaitmeninio švietimo veiksmų planą ir padidinti strateginių partnerysčių poveikį

Komisija turėtų aktyviau propaguoti savo veiksmus, kaip antai priemones SELFIE ir „EU Code Week“, remdamasi Skaitmeninio švietimo veiksmų planu, pavyzdžiui, glaudžiau bendradarbiaudama su mokyklomis, ir didinti strateginių partnerysčių veiksmų poveikį mokyklų skaitmeninimui.

Terminas: iki 2024 m. pabaigos

86 Valstybės narės ne visada tinkamai įtraukė ES finansuojamus veiksmus į nacionalines ar regionines mokyklų skaitmeninimo strategijas, nors tai būtų galėję sumažinti iš ES biudžeto finansuojamų intervencinių priemonių fragmentiškumo riziką ir padėti pasiekti didesnį poveikį. Kai kurios valstybės narės taip pat neatnaujino savo strategijų 2021–2027 m. laikotarpiu ir neaišku, kaip bus finansuojami ES finansuojamas priemones papildantys veiksmai (žr. 42–48 dalis).

87 Atliekant šį auditą tikrinti ES finansuojami veiksmai formaliai atitiko papildomumo principą. Tačiau taip pat nustatėme atvejų, kai valstybė narė į nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą atgaline data įtraukė priemonę, kuri pakeitė nacionalinį finansavimą, jau skirtą prieš pradedant taikyti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Nors tai atitinka teisės aktus, tokio finansavimo savoji pridėtinė vertė nenustatyta (žr. 49 ir 50 dalis).

88 Daugeliu atvejų šio audito metu nagrinėtais ES finansuojamais projektais numatyti išdirbiai buvo pasiekti, tačiau vis dar buvo veiksnių, dėl kurių mūsų aplankytos mokyklos negalėjo kuo geriau pasinaudoti ES finansavimu. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis remiamų priemonių atveju nustatėme trūkumų, susijusių su tarpinių reikšmių ir tikslinių reikšmių apibrėžtimis. Visų pirma, nė vienoje iš tikslinių reikšmių ir tarpinių reikšmių nenurodyta tikėtinų rezultatų, kurie turėjo būti pasiekti priemonėmis gerinant skaitmeninį švietimą. Be to, išlaidų įverčiai, kuriuos Komisija patvirtino per derybas dėl dviejų šio audito metu tikrintų priemonių nacionalinių planų, labai skyrėsi nuo įgyvendinimo metu patirtų faktinių išlaidų, dėl to buvo viršytos sumos, de facto sudarančios valstybėms narėms teikiamą paramą biudžetui. Galiausiai, paprastai mokyklos nepakankamai dalyvavo nustatant savo poreikius, o tai gali sumažinti ES paramos poveikį (žr. 51–59 dalis).

89 Beveik visos mokyklos šiuo metu naudojasi skaitmeniniais įrenginiais, tačiau IRT įrangos prieinamumas mokyklose arba mokytojų rengimas neužtikrina geresnio mokymosi plačiąja prasme, jei mokyklos nesilaiko požiūrio, kad reikia remti skaitmeninį švietimą klasėje. Daugelis mokyklų vis dar praneša neturinčios pakankamai įrangos arba tvirtina, kad reikia papildomo mokytojų rengimo, be to, daugelis mokyklų vis dar neturi formalaus požiūrio į IRT naudojimą klasėje. Tai gali trukdyti joms išnaudoti visą skaitmeninimo potencialą (žr. 60–68 dalis).

90 Komisija vis dar neturi išsamių duomenų apie tai, kiek iš viso buvo išleista mokykloms skaitmeninti. Kadangi tokio reikalavimo nenustatyta, tik kelios valstybės narės vertina rezultatus, kuriuos jos pasiekė pasinaudodamos ES finansine parama skaitmeniniam švietimui mokyklose gerinti. Konkrečių programų rodikliuose nebuvo pakankamai informacijos ir tik dviejose iš šešių mūsų aplankytų valstybių narių buvo sistemingai stebima mokyklų pažanga skaitmeninimo srityje gavus ES finansinę paramą (žr. 69–75 dalis).

2 rekomendacija. ES finansavimą glaudžiau susieti su mokyklų tikslais, poreikiais ir numatomais rezultatais

Komisija, prireikus glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų imtis veiksmų, kad sustiprintų sąsajas tarp:

1. Skaitmeninio švietimo veiksmų plano tikslų, ES paramos ir nacionalinių ar regioninių mokyklų skaitmeninimo strategijų;
2. ES paramos mokyklų skaitmeninimui aiškiai apibrėžtų mokyklų tikslų, poreikių ir keičiamo masto rezultatų.

Terminas: iki 2027 m. pabaigos

91 2016 m. Komisija valstybėms narėms nustatė tikslines reikšmes iki 2025 m. prijungti mokyklas prie gigabitinio interneto, sudaryti joms sąlygas naudotis naujausia IT įranga ir patvirtinti novatoriškus mokymo ir mokymosi būdus. Komisija turi nedaug informacijos apie faktinį mokyklų junglumą ir jo konkrečiai nestebi. Tik nedaugelis mokyklų iš tikrųjų gali naudotis gigabitinėmis jungtimis ir taip geriausiai išnaudoti IRT potencialą skaitmeninio švietimo srityje (žr. 76–79 dalis).

92 Siekdamos skatinti mokyklų junglumą, valstybės narės taikė skirtingus metodus: kai kurios iš jų parengė specialias nacionalines paramos programas, o kitos jokios konkrečios strategijos neturėjo. Kadangi trūksta griežto strateginio planavimo ir vėluojama įgyvendinti specialias programas, mažai tikėtina, kad visos mokyklos ES pasieks 2025 m. gigabitinio interneto tikslą (žr. 80–82 dalis).

3 rekomendacija. Stebėti, kaip siekiama junglumo tikslų visose mokyklose, ir skatinti juos pasiekti

Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir regionais, Komisija turėtų:

1. sukurti mechanizmą, skirtą naujausiems duomenims periodiškai rinkti, kad būtų galima stebėti faktinį mokyklų junglumą, ir teikti ataskaitas apie rezultatus;
2. skatinti valstybes nares iki 2025 m. prijungti visas mokyklas prie gigabitinio interneto.

Tikslinė įgyvendinimo data: iki 2025 m. pabaigos.

Šią ataskaitą priėmė Audito Rūmų narės Annemie Turtelboom vadovaujama II kolegija 2023 m. kovo 15 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Priedai

I priedas. Pagal EGADP finansuojamos priemonės mokyklų skaitmeninimui

II priedas. Šio audito metu tikrintos mokyklos ir projektai

Šaltinis: Eurostato žemėlapiai.

III priedas. Audito Rūmų surengta mokyklų apklausa

Tikslas

Mūsų apklausos tikslas buvo surinkti reprezentatyvią naujausią iki tol neprieinamą informaciją apie faktinį mokyklų junglumą, skaitmeninio švietimo vaidmenį ir ES priemonių bei veiksmų naudojimą šioje srityje.

Apklausos atlikimas

2022 m. vasario–gegužės mėn. atlikome internetinę apklausą naudodamiesi Komisijos internetinėms apklausoms skirta priemone „EUSurvey“. Klausimynas buvo išsiųstas 49 512 mokyklų direktoriams penkiose valstybėse narėse, kuriose rengiami mokymai pagal Tarptautinį standartizuotą švietimo klasifikatorių (ISCED) 1–3 lygmenų ugdymui, t. y. pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam ugdymui. ISCED yra lyginamasis tarptautinis švietimo programų ir susijusių kvalifikacijų organizavimo klasifikatorius pagal Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos parengtus lygmenis ir sritis.

Dalyvavimas apklausoje buvo savanoriškas, asmens duomenys nebuvo renkami ar vertinami.

Paprašėme su šiuo auditu susijusių valstybių narių ministerijų pranešti mokykloms apie būsimą apklausos paskelbimą. Vokietijos (Šiaurės Reino–Vestfalijos), Graikijos, Kroatijos, Italijos ir Lenkijos institucijos iš anksto informavo mokyklas apie apklausą ir skatino joje dalyvauti.

Mūsų apklausa neapėmė Austrijos mokyklų, nes nacionalinės institucijos nusprendė mums nepadėti ir neperdavė klausimynų mokykloms.

Atsakymų lygis

Iš viso gavome pagrįstus atsakymus iš 16 142 mokyklų, t. y. bendras atsakymų lygis sudarė apie 33 %. Daugiausia atsakymų gauta Kroatijoje (apie 49 %), o mažiausia – Italijoje (apie 26 %).

Pagrindiniai apklausos klausimai

1. Koks yra atsisiuntimų greitis jūsų mokykloje pagal sutartį su telekomunikacijų paslaugų teikėju?
   

   

2. Ar jūsų mokykla turi formalią skaitmeninių technologijų naudojimo mokymo tikslais strategiją (ar koncepciją)?
   

   

3. Kurį iš šių skaitmeninių įrenginių jūsų mokiniai naudoja mokymo tikslais mokykloje?
   

   

4. Ar mokiniai gali atsinešti visiškai privačiai finansuojamus nešiojamuosius kompiuterius ar planšetinius kompiuterius į mokyklos pamokas?
   

   

5. Kiek jūsų mokinių naudoja visiškai privačiai finansuojamus nešiojamuosius kompiuterius ar planšetinius kompiuterius bent kartą per savaitę pamokų metu?
   

   

6. Ar sutinkate, kad skaitmeninių įrenginių, kuriais mokiniai gali naudotis jūsų mokykloje mokymosi tikslais, skaičius yra pakankamas?
   

   

7. Ar sutinkate, kad skaitmeninių įrenginių, kuriais mokiniai gali naudotis jūsų mokykloje mokymo tikslais, kokybė yra pakankama?
   

   

8. Kiek mokinių bent kartą per savaitę mokykloje mokymosi tikslais naudoja skaitmeninį įrenginį (stalinį kompiuterį, nešiojamąjį kompiuterį, planšetinį kompiuterį ir t. t.), išskyrus specialias IRT pamokas?
   

   

9. Kaip dažnai per pamokas vykdoma toliau nurodyta skaitmeninio mokymosi veikla?
   
   1. Paieška internete informacijai rinkti
      

      

   2. Teksto apdorojimo, skaičiuoklės arba prezentacijų programos (pavyzdžiui, „Word“, „Excel“, „PowerPoint“) naudojimas
      

      

   3. Kodų / programavimo programėlių, programų / robotų naudojimas
      

      

   4. Skaitmeninių technologijų ir įrenginių naudojimas dirbant su projektais
      

      

   5. Mokymasis naudojant internetines mokymo programas, žaidimus, programėles ir viktorinas
      

      

   6. Bendravimas tarp mokytojų ir mokinių, taip pat tarp pačių mokinių
      

      

   7. Internetinės švietimo programinės įrangos ir platformų naudojimas
      

      

10. Kiek procentų mokytojų jūsų mokykloje naudoja visiškai privačiai finansuojamus įrenginius mokymo tikslais?
    

    

11. Ar sutinkate, kad skaitmeninių įrenginių, kuriais mokytojai gali naudotis jūsų mokykloje mokymo tikslais, skaičius yra pakankamas?
    

    

12. Ar sutinkate, kad skaitmeninių įrenginių, kuriais mokytojai gali naudotis jūsų mokykloje mokymo tikslais, kokybė yra pakankama?
    

    

13. Ar sutinkate, kad dauguma jūsų mokyklos mokytojų turi reikiamų įgūdžių ir pasitikėjimo, kad galėtų veiksmingai naudotis skaitmeninėmis technologijomis mokymosi ir mokymo tikslais?
    

    

14. Kiek jūsų mokytojų dalyvavo skaitmeninių technologijų naudojimo klasėje mokymuose per pastaruosius dvejus mokslo metus (2019/2020 m. ir 2020/2021 m.)?
    

    

15. Kiek vidutiniškai valandų mokytojai dalyvavo skaitmeninių technologijų naudojimo klasėje mokymuose per pastaruosius dvejus mokslo metus (2019/2020 m. ir 2020/2021 m.)?
    

    

16. Kur matote didžiausią poreikį imtis veiksmų?
    
    1. Interneto greičio spartinimas mokykloje
       

       

    2. Belaidžio vietinio / belaidžio nesusieto tinklo tobulinimas mokykloje
       

       

    3. Mokiniams skirtų skaitmeninių įrenginių (stalinių kompiuterių, nešiojamųjų kompiuterių, planšetinių kompiuterių) įsigijimas
       

       

    4. Mokytojams skirtų skaitmeninių įrenginių (stalinių kompiuterių, nešiojamųjų kompiuterių, planšetinių kompiuterių) įsigijimas
       

       

    5. Interaktyvių lentų ir (arba) kitos klasės įrangos įsigijimas
       

       

    6. Skaitmeninio mokymosi turinio, patogių naudoti priemonių ir saugių platformų kūrimas
       

       

    7. Mokytojų rengimas, kad jie turėtų skaitmeninių kompetencijų ir pasitikėjimo
       

       

    8. Papildomi naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis kursai mokiniams (pavyzdžiui, kodavimo pamokos)
       

       

    9. Parama švietimo sistemai gerinant nuotolinio švietimo sąlygas, visų pirma susijusias su COVID-19 pandemija
       

       

17. Kurias iš ES remiamų priemonių/platformų/veiksmų žinote, naudojate arba kuriuose iš jų dalyvavote?
    
    1. SELFIE (skaitmeninio pajėgumo mokykloms skirta savivertinimo priemonė)
       

       

    2. „eTwinning“ (švietimo tinklas)
       

       

    3. „DigComp“ (Europos skaitmeninės kompetencijos sistema)
       

       

    4. „School Education Gateway“ (viena bendra prieiga mokytojams, mokyklų vadovams, politikos formuotojams, ekspertams ir kitiems mokyklinio ugdymo srities specialistams)
       

       

    5. „Future Classroom Lab“ (teikia Europos mokyklų tinklas, apima mokymo kursus, darbo grupes ir kt.)
       

       

    6. „Living Schools Lab“
       

       

    7. Skaitmeninio švietimo programuotojų maratonas
       

       

    8. ES programavimo savaitė
       

       

    9. Projektai, kuriais skatinama tarptautinė mokyklų partnerystė (pavyzdžiui, mainai, dalijimasis žiniomis)
       

       

Šaltinis: Audito Rūmų apklausa.

IV priedas. EGADP priemonių, kuriomis remiamas mokyklų skaitmeninimas aplankytose valstybėse narėse, tarpinės ir tikslinės reikšmės

Santrumpos

EGADP: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

ERPF: Europos regioninės plėtros fondas

ESF: Europos socialinis fondas

ESI fondai: Europos struktūriniai ir investicijų fondai

GAP: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas

IRT: informacinės ir ryšių technologijos

ISCED: tarptautinis standartizuotas švietimo klasifikatorius

KŠSR: konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos

NGEU: priemonė „NextGenerationEU“

PVM: pridėtinės vertės mokestis

REACT-EU: Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirta ekonomikos gaivinimo pagalba

ŠRV: Šiaurės Reinas-Vestfalija

Terminų žodynėlis

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė: ES finansinės paramos mechanizmas, skirtas COVID-19 pandemijos ekonominiam ir socialiniam poveikiui švelninti ir ekonomikos atsigavimui skatinti, kartu skatinant žaliąją ir skaitmeninę transformaciją.

„Erasmus+“: ES programa, skirta švietimui, mokymui, jaunimui ir sportui Europoje remti.

Europos regioninės plėtros fondas: sanglaudos politikos fondas, kuriuo stiprinama ES ekonominė ir socialinė sanglauda, finansuojant investicijas, skirtas regioniniams skirtumams mažinti.

Europos semestras: metinis ciklas, kuriuo suteikiamas pagrindas ES valstybių narių ekonominei politikai koordinuoti ir pažangos stebėsenai vykdyti.

Europos socialinis fondas: sanglaudos politikos fondas, skirtas švietimo ir užimtumo galimybėms sudaryti ir asmenų, kuriems gresia skurdas, padėčiai pagerinti. Jį pakeitė „Europos socialinis fondas +“.

gigabitas: skaitmeninės informacijos matavimo vienetas, atitinkantis vieną milijardą bitų.

gigabitinis internetas: interneto paslauga, kuri siūlo 1 gigabito per sekundę ryšio greitį.

mokyklų skaitmeninimas: šios ataskaitos kontekste – tai sistemingo IRT pritaikymo mokymo ir mokymosi reikmėms mokyklose procesas.

priemonė „NextGenerationEU“: finansavimo priemonių rinkinys, kuriuo siekiama padėti ES valstybėms narėms atsigauti nuo COVID-19 pandemijos ekonominio ir socialinio poveikio.

REACT-EU: „NextGenerationEU“ programa, pagal kurią teikiamas papildomas finansavimas esamoms sanglaudos politikos programoms, kuriomis remiamas atsigavimas po krizės, kartu skatinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

sanglaudos politika: ES politika, kurios tikslas – mažinti regionų ir valstybių narių ekonominius ir socialinius skirtumus, skatinant darbo vietų kūrimą, verslo konkurencingumą, ekonomikos augimą, darnų vystymąsi ir tarpvalstybinį bei tarpregioninį bendradarbiavimą.

sanglaudos politikos fondai: jais teikiama finansinė parama pagal ES sanglaudos politiką ir daugiametes programas, kurios papildo nacionalines, regionines ir vietos intervencines priemones. Šiam auditui aktualūs fondai – tai Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir Europos socialinis fondas (ESF).

skaitmeninimas: skaitmeninių technologijų ir suskaitmenintos informacijos pritaikymas procesams ir užduotims.

skaitmeninio švietimo ekosistema: skaitmeninė mokymosi ir mokymo infrastruktūra, palaikanti visus skaitmeniniu būdu pertvarkytos švietimo sistemos aspektus.

veiksmų programa: ES finansuojamų sanglaudos projektų įgyvendinimo nustatytu laikotarpiu programa, kurioje atspindimi Komisijos ir atskirų valstybių narių sudarytuose partnerystės susitarimuose nustatyti prioritetai ir tikslai.

Komisijos atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=63783

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=63783

Audito grupė

Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiami Audito Rūmų atliktų auditų, susijusių su įvairių sričių ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatai. Audito užduotis Audito Rūmai atrenka ir parengia taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams riziką, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Annemie Turtelboom vadovaujama II audito kolegija „Investicijos siekiant sanglaudos, augimo ir įtraukties“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Pietro Russo, jam padėjo kabineto vadovė Chiara Cipriani, kabineto atašė Benjamin Jakob, pagrindinis vadybininkas Niels-Erik Brokopp, užduoties vadovas Sven Kölling ir auditoriai Fabio Fattore, Marija Grgurić, Marina Karystinou, Rene Reiterer ir Angelika Zych. Lingvistinę pagalbą teikė Miłosz Aponowicz, Kyriaki Kofini ir Mark Smith.

Iš kairės į dešinę: Fabio Fattore, Niels-Erik Brokopp, Benjamin Jakob, Pietro Russo, Sven Kölling, Angelika Zych, Marina Karystinou, Rene Reiterer.

Galinės išnašos

¹ Europos Komisija, 2022 m.

² Survey of Schools: ICT in education: benchmarking access, use and attitudes to technology in Europe’s schools, 2013, ir 2nd Survey of Schools: ICT in Education, 2019.

³ (2020), PISA 2018 Results (Volume V): Effective Policies, Successful Schools, p. 113, PISA, OECD Publishing, Paris.

⁴ (2020), Strengthening online learning when schools are closed: The role of families and teachers in supporting students during the COVID-19 crisis; OECD Publishing, Paris.

⁵ SESV 165 straipsnio 1 dalis.

⁶ European Commission, Eurydice National Education Systems.

⁷ Europos socialinių teisių ramstis, Geteborgas, 2017 m.

⁸ 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatas dėl Komisijos įnašo Geteborgo vadovų susitikime, COM(2017) 673.

⁹ 2018 m. sausio 17 d. Komisijos komunikatas dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano; COM(2018) 22.

¹⁰ Komisijos komunikatas „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“, COM(2016)587, 2016 m. rugsėjo 14 d.

¹¹ Komisijos komunikatas „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, COM(2010) 245, 2010 m. gegužės 19 d.

¹² Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 9 straipsnio 2 ir 10 dalys.

¹³ Reglamentas (ES) 2020/2221.

¹⁴ Reglamentas (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo.

¹⁵ Reglamentas (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ („ESF+“).

¹⁶ Reglamentas (ES) 2021/241.

¹⁷ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytų priemonių sąrašas pateiktas I priede.

¹⁸ Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013.

¹⁹ Reglamentas (ES) 2021/817.

²⁰ Reglamentas (ES) 2021/1153.

²¹ Komisijos komunikatas „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“, COM(2016)587.

²² Specialioji ataskaita 12/2018 „Plačiajuostis ryšys ES valstybėse narėse – nepaisant pažangos, bus pasiekti ne visi strategijos „Europa 2020“ tikslai“.

²³ Specialioji ataskaita 21/2022„Komisijos atliktas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimas iš esmės tinkamas, bet įgyvendinimo rizikos veiksnių vis dar yra“.

²⁴ Coronavirus response: Extraordinary Erasmus+ calls to support digital education readiness and creative skills.

²⁵ Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 19 straipsnis ir XI priedas.

²⁶ Reglamento (ES) 1303/2013 95 straipsnio 2 dalis ir Reglamento (ES) 2021/241 5 straipsnio 1 dalis. Taip pat žr. mūsų apžvalgą 01/2023 „ES finansavimas pagal sanglaudos politiką ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Lyginamoji analizė“, 44 dalis.

²⁷ Reglamento (ES) 2021/241 9 ir 17 straipsniai.

²⁸ Specialioji ataskaita 21/2022 „Komisijos atliktas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimas iš esmės tinkamas, bet įgyvendinimo rizikos veiksnių vis dar yra“, 82–84 ir 89 dalys.

²⁹ Specialioji ataskaita 21/2022, 66–72 dalys.

³⁰ Apžvalga 01/2023, 43 dalis.

³¹ Reglamento (ES) 2021/241 20 straipsnio 4 dalis.

³² (2020), PISA 2018 Results (Volume V): Effective Policies, Successful Schools, p. 112, PISA, OECD Publishing, Paris.

³³ Federalinio įstatymo dėl Austrijos mokyklų sistemos skaitmeninimo finansavimo (Schuldigitalisierungsgesetz) 2 straipsnio 1 dalis.

³⁴ Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 34 straipsnis ir Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 54 straipsnis.

³⁵ Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 27 straipsnio 4 dalis.

³⁶ Updated Study on National Broadband Plans in the EU27, 2021.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: www.eca.europa.eu/lt/contact
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2023

PDF	ISBN 978-92-847-9881-0	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/29750	QJ-AB-23-011-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-9874-2	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/812143	QJ-AB-23-011-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2023

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika nustatyta Audito Rūmų sprendime Nr. 6-2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Todėl paprastai pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi bet kokie padaryti pakeitimai. Asmenys, kurie pakartotinai naudoja Audito Rūmų turinį, neturi iškreipti pirminės prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Būtina gauti papildomą leidimą, jei tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikiami trečiųjų asmenų kūriniai.

Gavus tokį leidimą, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi bet kokie naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

2 diagrama, piktogramos: ši diagrama parengta naudojant Flaticon.com išteklius. © Freepik Company S.L. Visos teisės saugomos.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktą privatumo ir autorių teisių politiką.

Audito Rūmų logotipo naudojimas

Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Audito Rūmų sutikimo.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct centrų. Artimiausio centro adresą galite rasti internetu (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

Telefonu arba raštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696,
• naudodami šią formą: european-union.europa.eu/contact-eu/write-us_lt.

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (european-union.europa.eu).

ES leidiniai
ES leidinius galite peržiūrėti arba užsisakyti adresu op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos dokumentų centrą (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (eur-lex.europa.eu).

ES atvirieji duomenys
Portale data.europa.eu suteikiama prieiga prie ES institucijų, įstaigų ir agentūrų atvirųjų duomenų rinkinių. Šiuos duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Be to, portale suteikiama prieiga prie daugybės Europos šalių duomenų rinkinių.