ES investicijos į kultūros objektus – didesnio sutelktumo ir koordinavimo vertas klausimas

Santrauka

I

Dauguma europiečių mano, kad kultūros paveldas yra svarbus jiems asmeniškai, taip pat jų bendruomenei, regionui, šaliai ir visai ES. Kultūra yra plati sąvoka, apimanti įvairią veiklą. Šioje specialiojoje ataskaitoje „kultūros objektai“ reiškia fizinę infrastruktūrą, kurioje europiečiai gali įgyti kultūrinės patirties.

II

ES kultūros sistema visų pirma apibrėžta Sutartyse. Jose nustatytas bendras ES tikslas – gerbti turtingą savo kultūros įvairovę ir užtikrinti, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas. Kultūra iš esmės priklauso valstybių narių kompetencijai. Sąjunga gali tik paskatinti valstybes nares bendradarbiauti ir paremti ar papildyti jų veiksmus.

III

Mes vertinome ERPF investicijų į kultūros objektus veiksmingumą ir tvarumą, analizuodami ES kultūros sistemos tinkamumą, koordinavimą su finansavimo priemonėmis ir ERPF finansavimo įgyvendinimą.

IV

Atliekant auditą daugiausia dėmesio skirta šių investicijų ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam poveikiui ir kultūros objektų finansiniam bei fiziniam tvarumui. Patikrinome Komisijos darbą ir įvertinome septyniose valstybėse narėse įgyvendintus 27 projektus. Taip pat apklausėme šios srities ekspertus.

V

Apskritai atlikus auditą padaryta išvada, kad siekiant užtikrinti ERPF investicijų į kultūros objektus veiksmingumą ir tvarumą dabartinėje sistemoje trūksta sutelktumo ir reikia didesnio koordinavimo. Pateikėme šias pastabas.

VI

Dėl ES investicijų į kultūros objektus sistemos:

• Visa apimančioje Komisijos strategijoje „Europa 2020“ kultūros klausimas nenagrinėjamas. ES kultūros strateginės programos pagrindas yra sudėtingas ir skiriant ES finansavimą atsispindi tik iš dalies. Anot Komisijos, perkelti jos tikslus į valstybių narių lygmeniu formuojamą politiką tebėra iššūkis.
• Komisija rengia keletą iniciatyvų, kuriomis gali būti propaguojami kultūros objektai, tačiau ES kultūrinės iniciatyvos daro nedidelį poveikį paramos gavėjų galimybėms gauti ES finansavimą. ERPF reglamente nėra nuostatų dėl į ES kultūrines iniciatyvas įtrauktų kultūros objektų finansavimo. ES fondų tarpusavio koordinavimas investavimo į kultūros objektus požiūriu taip pat ribotas.
• ES lygmeniu infrastruktūros investicijos daugiausia finansuojamos iš ERPF; tai yra svarbus viešųjų investicijų į kultūros objektus finansavimo šaltinis maždaug trečdaliui valstybių narių. Vis dėlto investicijos į kultūros objektus nelaikomos ERPF prioritetu. ERPF lėšomis remiamas kitoks Sutarties tikslas – skatinti socialinę ir ekonominę sanglaudą. Nacionaliniu lygmeniu nustatėme iniciatyvų, pagal kurias valstybės narės ėmėsi finansuoti kultūros objektus privačiomis lėšomis, pavyzdžių.

VII

Dėl audituotų ERPF projektų veiksmingumo ir tvarumo:

• Nepaisant ES siekio padidinti kultūros intervencijų socialinį poveikį, ERPF veiksmų programų ir projektų tikslai daugiausia ekonominiai. Audituotose veiksmų programose mažiausiai atsižvelgiama į kultūros aspektus, o dauguma vadovaujančiųjų institucijų kultūros aspektų net nelaiko projektų atrankos kriterijais.
• Buvo galima įvertinti tik kai kurių užbaigtų audituotų projektų veiksmingumą. Projektai buvo vykdomi, tačiau nustatėme keletą trūkumų, susijusių su rodiklių atranka ir ataskaitomis, o tai riboja galimybes naudotis pateiktais duomenimis siekiant padaryti išvadas dėl projektų veiksmingumo.
• ERPF lėšomis negalima finansuoti objektų, kuriems gresia pavojus, išsaugojimo, nebent išsaugojimo darbai turėtų tiesioginį ekonominį ir socialinį poveikį; finansavimas negalimas ir pagal programą „Kūrybiška Europa“. Ekonominis poveikis, dažnai daromas įgyvendinant turizmo skatinimo strategijas, galėtų būti nenaudingas paveldo objektų išsaugojimo požiūriu.
• Audituoti kultūros objektai paprastai priklauso nuo viešųjų subsidijų veiklai vykdyti ir investicijų jų sąnaudoms finansuoti. Dabartinėje finansavimo sistemoje nėra pakankamai skatinama pajamų duodanti veikla. Pagal ERPF reikalavimus pajamų duodantiems projektams, didesnės grynosios projekto pajamos reiškia mažesnę ES paramą. Pajamų duodanti veikla buvo retai skatinama ir kai kuriose mūsų audituotose atrankos procedūrose.

VIII

Kad būtų užtikrintas patikimas finansų valdymas investuojant į kultūros objektus, Komisijai rekomenduojame:

1. pagal Sutartyse nustatytą kompetenciją tobulinti dabartinę kultūros strateginę programą,
2. Europos kultūros paveldui išsaugoti skatinti naudoti privačias lėšas,
3. stiprinti ERPF lėšomis finansuojamų kultūros objektų finansinį tvarumą,
4. imtis konkretesnių veiksmų siekiant išsaugoti paveldo objektus.

Įžanga

Kultūra ir kultūros objektai

01

Dauguma europiečių mano, kad kultūros paveldas svarbus jiems asmeniškai, taip pat jų bendruomenei, regionui, šaliai ir visai ES¹. Kultūra taip pat yra išteklius. Komisija ją įvardijo kaip ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą skatinantį veiksnį, socialinės įtraukties sąlygą ir vertybę stiprinant ES tarptautinius santykius². Pagal Eurostato statistinius duomenis, 2018 m. Europos Sąjungoje kultūros sektoriuje dirbo 8,7 milijono žmonių – 3,8 % visų darbuotojų³.

02

Kultūra yra plati sąvoka, apimanti įvairią veiklą (pavyzdžiui, amatus, menus ir audiovizualinius kūrinius) įvairiuose ekonomikos sektoriuose (pavyzdžiui, gamybos, paslaugų ir ryšių). Šioje specialiojoje ataskaitoje „kultūros objektai“ reiškia fizinę infrastruktūrą, kurioje europiečiai gali įgyti kultūrinės patirties. Darome skirtumą tarp paveldo objektų (senųjų istorinių objektų) ir naujos kultūros infrastruktūros (naujų pastatų, naudojamų menui, muzikai, teatrui ir pan. skatinti).

03

ES lygmens kultūros politikos formavimas pagreitį įgavo 2017 m., raginant ES vadovus daugiau nuveikti švietimo ir kultūros srityse⁴. Visai neseniai savo naujoje 2019–2024 m. strateginėje darbotvarkėje Europos Vadovų Taryba įsipareigojo „investuo[ti] į kultūrą ir mūsų kultūros paveldą, kurie yra vieni iš svarbiausių mūsų europinės tapatybės elementų“⁵.

Politikos pagrindas

04

Sutartyse nustatyta, kad ES turėtų „gerb[ti] turtingą savo kultūros […] įvairovę bei užtikrin[ti], kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas“⁶, ir kad ES privalo remti valstybių narių kultūrą⁷. Sutartyse taip pat apibrėžiamos ES politikos veiksmų sritys (kultūros sklaida, kultūros paveldas, nekomerciniai kultūriniai mainai, meninė ir literatūrinė kūryba, išorės bendradarbiavimas). Jose nustatytas ir bendras reikalavimas atsižvelgti į kultūros aspektus imantis veiksmų kitose politikos srityse; šis reikalavimas vadinamas integravimu⁸.

05

ES neturi teisėkūros kompetencijos kultūros srityje. Atsakomybė už šios srities politikos formavimą tenka valstybėms narėms. 2017 m. valstybės narės skyrė 1 % valdžios sektoriaus išlaidų kultūros paslaugoms; kitaip tariant, kultūrinei veiklai remti vienas ES pilietis išleido 132 eurus. Apie 15 % šios sumos išleista investuojant į kultūrą (t. y. kultūros vertybių įsigijimui, statybai ar restauravimui, įskaitant fizinį darbą kultūros objektuose). I priede pateikta išsamesnė informacija apie kultūros paslaugoms ir investicijoms į kultūrą ES mastu tenkančias valdžios sektoriaus išlaidas.

06

ES bendradarbiavimo kultūros srityje pagrindą nustato Komisija parengdama Europos kultūros darbotvarkę. Pirmąją tokią darbotvarkę Komisija priėmė 2007 m.⁹, o 2018 m. buvo priimta nauja darbotvarkė¹⁰ (Naujoji darbotvarkė). Naujojoje darbotvarkėje nustatyti trys strateginiai tikslai.

• Socialinis aspektas – kultūros jėgos ir kultūros įvairovės pasitelkimas siekiant socialinės sanglaudos ir gerovės, skatinant dalyvavimą kultūriniame gyvenime, menininkų judumą ir paveldo apsaugą.
• Ekonominis aspektas – darbo vietų kūrimo ir augimo kultūros ir kūrybos sektoriuose skatinimas akcentuojant menus ir kultūrą švietime, propaguojant susijusius įgūdžius ir skatinant kultūros inovacijas.
• Išorės aspektas – tarptautinių kultūrinių ryšių stiprinimas visapusiškai panaudojant kultūros potencialą darniam vystymuisi ir taikai remti.

07

Naujojoje darbotvarkėje nustatyti veiksmai, kurių turi imtis Komisija, o valstybių narių prašoma spręsti konkrečius klausimus. Valstybės narės savo ES lygmens bendradarbiavimo kultūros srityje prioritetus ir darbo metodus nustato Ministrų Tarybos kultūros srities darbo planuose. Naujausias darbo planas apima 2019–2022 m. laikotarpį¹¹.

Tvarumas ir kultūra

08

ES ir jos valstybės narės aktyviai dalyvauja ir daugiašaliuose forumuose bei organizacijose, kuriuose sprendžiami kultūros ir kultūros paveldo politikos klausimai, pavyzdžiui, Europos Taryboje ir UNESCO. Visai neseniai ES valstybės narės įsipareigojo siekti UNESCO nustatytų darnaus vystymosi tikslų¹², stiprindamos Sutartyse nustatytą darnaus vystymosi tikslą¹³. Be to, Taryba kultūros paveldo tvarumą pripažino dabartinio 2019–2022 m. kultūros srities darbo plano prioritetu.

Komisijos taikomos valdymo priemonės

09

Šiuo metu atsakomybė už su kultūra susijusios politikos formavimą ir įgyvendinimą tenka Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generaliniam direktoratui. Siekdama remti ES politikos kultūros srityje formavimą, Komisija administruoja programą „Kūrybiška Europa“; ji yra vienintelis išimtinai ES kultūros ir kūrybos sektoriams skirtas finansavimo šaltinis¹⁴.

10

Su kultūra susijusios infrastruktūros investicijos gali būti ES finansuojamos tik iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) lėšų. Iš ESI fondų ERPF¹⁵ yra pagrindinis ES investicijų į kultūros objektus finansavimo šaltinis. ERPF įgyvendina Komisija ir valstybės narės pasidalijamojo valdymo būdu. Tai reiškia, kad valstybės narės rengia partnerystės susitarimus ir ERPF veiksmų programas, o juos turi patvirtinti Komisija.

11

Laikantis integravimo principo, su kultūra susijusiems projektams ES ir už jos ribų finansuoti galima naudotis įvairiais kitais ES fondais. Tai reiškia, kad įgyvendinant kultūros strateginę programą pagal kitas ES politikos kryptis ir finansavimo priemones faktiškai dalyvauja keletas generalinių direktoratų (žr. II priedą).

Audito apimtis ir metodas

12

Atsižvelgdami į tai, kad ES lygmeniu kultūrai skiriamas dėmesys padidėjo, nusprendėme atlikti auditą dėl ES investicijų į kultūros objektus, t. y. naujos kultūros infrastruktūros ir paveldo objektų įsigijimo, atnaujinimo ir statybos darbų, veiksmingumo ir tvarumo. Šiuo tikslu auditavome pagrindinį šioms investicijoms skirtą ES fondą (ERPF) ir įvertinome šiuos aspektus.

1 dalis. ES kultūros sistemos tinkamumas ir koordinavimas su investicijų į kultūros objektus finansavimo priemonėmis

• ES lygmeniu esamo strateginio ir teisėkūros pagrindo tinkamumas ES lėšomis finansuojamoms investicijoms į kultūros objektus.
• Komisijos finansinių ir politinių iniciatyvų koordinavimas, visų pirma su programa „Kūrybiška Europa“ ir EŽŪFKP.
• ERPF finansavimo koordinavimas su kitais ES fondais.

2 dalis. ERPF finansavimo įgyvendinimas

• Parama ir gairės, kurias Komisija teikė valstybėms narėms tvirtindama partnerystės susitarimus ir veiksmų programas, siekdama užtikrinti, kad kultūros objektų finansavimas duotų realių ir tvarių rezultatų.
• Kultūros objektams skirtų ERPF projektų rezultatų veiksmingumas ir tvarumas.

13

Atliekant auditą daugiausia dėmesio skirta ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam ERPF investicijų į kultūros objektus poveikiui ir šių objektų finansiniam bei fiziniam tvarumui; auditas apėmė 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpius, tikrinant investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo įgyvendinimą, taip pat programavimo laikotarpio po 2020 m. teisės aktų projektus.

14

ES lygmeniu tikrinome už kultūrą atsakingo generalinio direktorato (EAC GD) ir už ERPF atsakingo generalinio direktorato (REGIO GD) darbą. Valstybių narių lygmeniu:

• aplankėme tris valstybes nares (Italiją, Lenkiją ir Portugaliją), o dar keturiose valstybėse narėse (Kroatijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Rumunijoje) atlikome siauresnės srities dokumentų peržiūrą. Pasirinkome šias valstybes nares, nes jos yra vienos iš pagrindinių ERPF paramos, skirtos investicijoms į kultūros objektus, gavėjų;
• vertinome 14 veiksmų programų (žr. III priede pateiktą audituotų veiksmų programų sąrašą);
• auditavome 27 projektus: dėl 15 iš jų atlikome patikras vietoje, dėl 12 – dokumentų peržiūrą (žr. 1 lentelę ir IV priedą). Projektai atrinkti pagal įvairius kriterijus: išleistas sumas ar sumas, dėl kurių prisiimti įsipareigojimai, objekto rūšį (paveldo objektas ar nauja kultūros infrastruktūra), ženklinimo buvimą ar nebuvimą ir dalyvavimą ES iniciatyvose. Taip pat atlikome visų šių projektų paramos gavėjų apklausą. Atsakymus pateikė visi paramos gavėjai. Atlikome ir 21 atrankos procedūros auditą (žr. V priedą).

	2007–2013 m.		2014–2020 m.	Iš viso
	Paveldo objektai	Nauja kultūros infrastruktūra	Paveldo objektai
Projektų skaičius	10	11	6	27
Atliktos patikros vietoje:
- Italija	3	0	2	5
- Lenkija	1	2	2	5
- Portugalija	1	2	2	5
Atliktos dokumentų peržiūros:
- Vokietija	1	2	netaikoma	3
- Prancūzija	0	3	netaikoma	3
- Kroatija	1	2	netaikoma	3
- Rumunija	3	0	netaikoma	3

Šaltinis: EAR.

15

Galiausiai, siekdami geriau apžvelgti kultūros objektų poreikius bei problemas ir nustatyti gerąją patirtį, apklausėme tarptautinių organizacijų (UNESCO Pasaulio paveldo centro, Europos Tarybos kultūros kelių, Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS)) ir nevyriausybinės organizacijos „Europa Nostra“ pareigūnus, taip pat 11 nacionalinių ekspertų trijose aplankytose valstybėse narėse.

16

Tikimės, kad auditas suteiks informacijos apie ES intervencijų, susijusių su kultūros objektais, aktualumą ir veiksmingumą. Bendresniu požiūriu siekiame, kad auditu būtų prisidėta prie vykstančių diskusijų dėl kultūros svarbos ES.

Pastabos

Dabartinėje ES investicijų į kultūros objektus sistemoje trūksta sutelktumo, o koordinavimas yra ribotas

ES veiksmų kultūros srityje strateginė programa yra sudėtinga ir skiriant ES finansavimą atsispindi tik iš dalies

17

Siekiant kiek įmanoma labiau padidinti investicijų poveikį siekiant programoje nustatytų tikslų, labai svarbu turėti tinkamą ES investicijų į kultūros objektus sistemą. Tam būtina aiški strateginė ES veiksmų kultūros srityje programa, glaudžiai koordinuojant reglamentuojamojo pobūdžio (t. y. ES fondų teisės aktų) ir nereglamentuojamojo pobūdžio (t. y. strategijų) pagrindus. Tikslai turėtų būti aiškiai nustatyti pagal nustatytus poreikius ir, atsižvelgiant į tai, turėtų būti parengtos priemonės. Tikslai turėtų būti realistiški ir įgyvendinami tinkamomis politikos priemonėmis ir finansavimu. Reikalavimai suinteresuotiesiems subjektams turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į jų kompetenciją. Siekiant įvertinti tikslų įgyvendinimo pažangą labai svarbus yra sistemos stebėjimas.

Vienu metu taikomos įvairios ES strateginės programos, darančios poveikį ES veiksmams kultūros srityje

18

ES strateginė kryptis suformuluota dešimties metų planuose (Lisabonos strategijoje ir strategijoje „Europa 2020“). Šie planai nėra skirti kultūrai ir taip pat nėra suderinti su Komisijos penkerių metų kadencija ar ES septynerių metų finansavimo laikotarpiais.

19

Kalbant apie kultūros politikos formavimą ES lygmeniu, ES yra sukūrusi kelis atsakomybės lygmenis apimančią sistemą (žr. 04–07 dalis). Aukščiausiu lygmeniu šią sistemą apibrėžia Sutartys ir ES tarptautiniai įsipareigojimai (pavyzdžiui, 2005 m. UNESCO konvencija dėl kultūros raiškos įvairovės). Ji išsamiau plėtojama Komisijos darbotvarkėse ir Tarybos ketverių metų kultūros srities darbo planuose; kartu jie sudaro ES kultūros sistemos pagrindą. Sistemą papildo keletas strateginės svarbos dokumentų (žr. VI priedą). Ankstesniame leidinyje jau nurodėme, kad lygiagretus keleto strateginių programų egzistavimas, kai persidengia laikotarpiai ir tikslai, sistemą daro sudėtingą ir painią (žr. 1 paveikslą)¹⁶.

20

Prie sudėtingumo prisideda tai, kad yra keletas skirtingų subjektų (Komisija, Taryba ir valstybės narės), kurie vienu metu rengia ir įgyvendina kultūros priemones, sistemingai nesiremdami Komisijos darbotvarkėmis. Komisija į kultūrinius aspektus atsižvelgia (juos integruodama) įvairiose politikose, už kurias atsakomybė tenka skirtingiems departamentams.

Komisijos kultūros darbotvarkės tikslų stebėjimas nėra pakankamai išplėtotas

21

Pagrindiniai bendri strateginiai tikslai, kuriais grindžiami ES veiksmai kultūros srityje, išdėstyti Komisijos darbotvarkėse (žr. 06 dalį). Jie nėra paversti aiškiais veiklos tikslais. Nors kiekvienam tikslui įgyvendinti nurodyta daug ES priemonių pavyzdžių, nėra aišku, ko ES šiomis priemonėmis siekia. Naujojoje darbotvarkėje nėra nuostatų dėl nustatytų tikslų įgyvendinimo stebėjimo ar pažangos vertinimo rodiklių. Pasak Komisijos, taip yra todėl, kad Komisija ir valstybės narės neturi bendrai apibrėžtų kultūros politikos formavimo tikslų, rodiklių ar tikslinių verčių. Be to, Komisija nesinaudoja programų lygmeniu turimais rodikliais, t. y. įvairių ES programų nustatytais rodikliais, kad įvertintų Naujosios darbotvarkės įgyvendinimo sėkmę.

22

Bendri veiksmai su valstybėmis narėmis šioje srityje vykdomi pagal Tarybos kultūros srities darbo planus, taikant neprivalomą tarpvyriausybinę valstybių narių bendradarbiavimo sistemą, vadinamą atviruoju koordinavimo metodu (AKM). Pasak Komisijos, „tebėra nelengva integruoti“ taikant AKM priimtas „rekomendacijas į nacionalinę ir Europos lygmens politiką“¹⁷. Nors į mūsų imtį įtrauktų valstybių narių kultūros politikos programose iš esmės atsižvelgiama į ekonominius ir socialinius Naujosios darbotvarkės tikslus, nė vienoje nebuvo konkrečios nuorodos į Naująją darbotvarkę ir tik dviejose buvo nuoroda į 2007 m. darbotvarkę.

Į Komisijos darbotvarkę nėra atsižvelgiama pagrindiniuose ES fonduose, kurių lėšomis finansuojama kultūra

23

ES finansavimo požiūriu kultūra iš esmės yra priemonė kitiems ES prioritetams ir tikslams siekti (pavyzdžiui, miestų ir regionų vystymuisi, įmonėms ir turizmui remti), tačiau jos pačios tarp pagrindinių prioritetų nėra. Šiems prioritetams įgyvendinti naudojamos įvairių ES fondų lėšos. Vienintelis kultūrai skirtas ES fondas yra programa „Kūrybiška Europa“, tačiau jo finansavimas yra labai mažas. Per metus iš ES biudžeto jam skiriama apie 209 milijonai eurų¹⁸, ir šios lėšos naudojamos 28 valstybių narių ir 8 ES nepriklausančių šalių kultūrai remti. Ši suma panaši į kai kurių atskirų kultūros objektų metines veiklos sąnaudas. Pavyzdžiui, Paryžiaus nacionalinio operos teatro sąnaudos 2018 m. sudarė 200,8 milijono eurų¹⁹.

24

Iš 12 mūsų analizuotų ES fondų, kurių lėšomis būtų galima remti kultūrą, tik programos „Kūrybiška Europa“ reglamente daroma nuoroda į Komisijos 2007 m. darbotvarkę (žr. II priedą). Dvi viena po kitos einančios Komisijos darbotvarkės buvo nustatytos po to, kai buvo parengtos ESI fondams skirtos daugiametės finansinės programos (žr. 1 paveikslą), todėl ESI fondų nuostatose į jas nebuvo galima atsižvelgti.

Komisija parengė keletą iniciatyvų, kuriomis gali būti propaguojami kultūros objektai, tačiau jų koordinavimas su finansavimo priemonėmis yra ribotas

25

Norint sukurti tinkamą ES investicijų į kultūros objektus sistemą, reikia veiksmingai koordinuoti skirtingas politikas, kuriomis prisidedama prie kultūros objektų propagavimo. Koordinuotais Komisijos veiksmais galima užtikrinti ES fondų papildomumą ir efektyvų finansinių išteklių naudojimą siūlomoms iniciatyvoms plėtoti.

Komisija parengė keletą iniciatyvų, skirtų kultūros objektams propaguoti

26

Pastarąjį dešimtmetį Komisija rengė išsamų kultūros objektams propaguoti skirtų iniciatyvų sąrašą, visų pirma paveldo srityje. Naujausia iš jų – 2018 m. paskelbimas Europos kultūros paveldo metais; šiuo tikslu buvo priimta Europos kultūros paveldo veiksmų programa²⁰ ir taip pirmą kartą buvo suformuotas Europos tarpsektorinis ir integruotas požiūris į kultūros paveldą. Kitos iniciatyvos apima apdovanojimų arba ženklų suteikimą siekiant skatinti tvarų turizmą ir atkreipti dėmesį į konkretų kultūros objektą (žr. 2 lentelę).

Ženklas / apdovanojimas	Aprašymas
Europos kultūros sostinės (nuo 1985 m.)	Šis statusas kasmet suteikiamas dviem skirtingiems Europos miestams siekiant pristatyti jų kultūrinį gyvenimą ir vystymąsi.
Europos paveldo apdovanojimas (nuo 2002 m.)	Skatinama geriausia praktika, susijusi su paveldo išsaugojimu, valdymu, moksliniais tyrimais, švietimu ir komunikacija.
Patraukliausios Europos turizmo vietovės (nuo 2006 m.)	Skatinamas tvarus turizmas didinant dar plačiai nežinomų netradicinių Europos turizmo vietovių matomumą.
Europos paveldo ženklas (nuo 2013 m.)	Suteikiamas paveldo objektams, kurie turi simbolinę vertę Europai. Apima ir nematerialųjį paveldą.
Europos kultūros paveldo metų logotipas (2018 m.)	Logotipas naudojamas renginiuose ir šventėse, organizuojamuose įgyvendinant Europos kultūros paveldo metų iniciatyvą.
Europos pažangiojo turizmo sostinė (nuo 2019 m.)	Apdovanojamos lankytinos turistinės vietos už jų tvarumą, prieinamumą, skaitmeninimo darbus, kultūros paveldą ir kūrybiškumą.

Šaltinis: EAR.

27

Mūsų aplankytų valstybių narių institucijų nuomone, Europos kultūros sostinių iniciatyva yra ypač naudinga (1 langelyje pateikiamas teigiamo poveikio pavyzdys, kurį mums pateikė Portugalijos institucijos). Vienas iš audituotų paramos gavėjų patvirtino, kad 2016 m., kai Vroclavui buvo suteiktas Europos kultūros sostinės statusas, lankytojų skaičius gerokai išaugo. Mūsų apklausti ekspertai taip pat gyrė kai kurias neseniai paskelbtas Komisijos iniciatyvas (pavyzdžiui, 2018 m. paskelbimą Europos kultūros paveldo metais, Naująją darbotvarkę).

28

Tarptautiniu lygmeniu yra papildomų kultūros objektams suteikiamų ženklų (žr. VII priedą). Dėl lygiagretaus keleto ženklų ir apdovanojimų egzistavimo tampa nebeaišku, kokios vertės jais siekiama.

Komisijos kultūrinių iniciatyvų koordinavimas su ERPF finansavimo priemonėmis yra ribotas

29

Analizavome, kaip EAC GD kultūrinės iniciatyvos derinamos su ERPF. Visų pirma tikrintų projektų paramos gavėjų teiravomės apie Europos paveldo ženklo ir kitų Komisijos iniciatyvų poveikį. Komisijos kultūrinės iniciatyvos daro labai nedidelį poveikį paramos gavėjų galimybėms gauti ERPF finansavimą. ERPF reglamente ar audituojamose ERPF veiksmų programose nėra nuostatų dėl į Komisijos kultūrinę iniciatyvą jau įtrauktų projektų finansavimo.

30

ERPF nuostatose numatytos finansavimo priemonės UNESCO objektams. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu dabartiniame ERPF reglamente UNESCO paveldo objektams nustatyta didesnė viršutinė riba (20 milijonų eurų didžiausia ERPF bendro finansavimo parama UNESCO paveldo objektams ir 10 milijonų eurų – kitiems kultūros objektams)²¹. UNESCO ženklas taip pat buvo vienas iš kriterijų atrenkant projektus penkiose iš mūsų peržiūrėtos 21 atrankos procedūros. Valstybių narių institucijos teikė svarbos nacionaliniams ženklams: keturiose audituotose atrankos procedūrose pranašumas buvo teikiamas šiuos ženklus turintiems projektams.

31

Mūsų projektų imtyje buvo du objektai, kuriems suteiktas Europos paveldo ženklas, ir vienas objektas, kuris dalyvauja Europos kultūros sostinės iniciatyvoje. Atrinkdamos projektus, kuriems bus skiriamas ERPF finansavimas, valstybių narių institucijos kultūros objekto dalyvavimo ES iniciatyvose nelaikė kriterijumi (žr. V priedą). To savo pastabose prieš patvirtindama veiksmų programas nesiūlė ir Komisija. Už Europos paveldo objektų stebėjimą atsakinga Europos ekspertų grupė pareiškė, kad neskiriant finansavimo objektams, kuriems suteiktas Europos paveldo ženklas, gali kilti pavojus ženklo tvarumui ir matomumui²². Susirūpinimą dėl šio ženklo išreiškė ir Parlamentas: jis rekomendavo užtikrinti didesnį jo matomumą²³.

ES fondų tarpusavio papildomumas nepakankamai matomas investicijų į kultūros objektus srityje

32

Laikantis integravimo principo, Komisijos 2007 m. darbotvarkėje nustatyti tikslai faktiškai įgyvendinami pagal įvairias politikas ir remiami iš skirtingų fondų, kuriuos administruoja 15 skirtingų Komisijos generalinių direktoratų. Skirtingų direktoratų veikla koordinuojama daugiausia tarpžinybinėje kultūros ir kultūros paveldo grupėje, o tvirtinant atitinkamas programas ir reglamentus – tarpžinybinėse konsultacijose.

33

Tokio koordinavimo rezultatai nėra akivaizdžiai matomi įvairiuose ES fondų reglamentuose. Nors reglamentuose skirtingu mastu atspindėti kai kurie 2007 m. darbotvarkės elementai, nė vieno iš ES fondų nuostatose, išskyrus programą „Kūrybiška Europa“, nėra konkrečios nuorodos į ją, o daugelio fondų nuostatose kultūra nėra laikoma tikslu (žr. 24 dalį ir II priedą).

34

Bendrųjų nuostatų reglamente²⁴ (BNR) nustatyta fondų tarpusavio koordinavimo skatinimo tvarka, visų pirma nustatant bendrą strateginę programą ir reikalavimą, kad valstybės narės ES fondų koordinavimo tvarką nurodytų partnerystės susitarimuose ir veiksmų programose. Nustatėme šios koordinavimo tvarkos trūkumų, konkrečiai susijusių su kultūros objektais.

35

Pirma, nors paveldo objektai, priklausomai nuo jų tikslų, gali būti finansuojami iš įvairių ESI fondų, Komisija, tvirtindama partnerystės susitarimus ir veiksmų programas, nevertina ES finansavimo naudojimo konkrečiai paveldo objektams papildomumo ir galimos sinergijos. Veiksmų programose ir partnerystės susitarimuose aprašytos koordinavimo priemonės yra bendro pobūdžio ir jose ne visada konkrečiai nurodomi kultūros objektai. Visų pirma analizavime, kaip partnerystės susitarimuose, nacionalinėse EŽŪFKP programose ir ERPF veiksmų programose EŽŪFKP investicijos į kultūros objektus buvo atskirtos nuo ERPF investicijų į kultūros objektus. Keturiose valstybėse narėse šių dviejų ES fondų skirtumai nebuvo aiškūs, ir jų lėšomis galėjo būti finansuojami tos pačios rūšies projektai.

36

Antra, koordinavimas su programa „Kūrybiška Europa“ ar su jos pirmtake – programa „Kultūra“²⁵ – nebuvo minimas trijų audituotų valstybių narių į imtį įtrauktuose strateginiuose dokumentuose. Galiausiai, projektų lygmeniu keturiose iš 21 mūsų imtyje įvertintos atrankos procedūros papildomumas su kitais ES fondais aiškiai pripažintas finansavimo kriterijumi, konkrečiai nenurodant programos „Kūrybiška Europa“. Taigi tik vieno į mūsų imtį įtraukto kultūros objekto atveju projektas „Kūrybiška Europa“ papildė ERPF projektą.

ERPF yra valstybių narių investicijų į kultūros objektus struktūrizuota priemonė, tačiau tokios investicijos pagal ERPF nėra laikomos prioritetu

37

Turint tinkamą investicijų į kultūros objektus sistemą, ES fondų, kurių lėšomis būtų tinkamiausia investuoti į kultūros objektus, visų pirma ERPF, politikos nuostatose turėtų atsispindėti ES kultūros programa. Todėl Komisijos tikslai kultūros srityje turėtų aiškiai atsispindėti valstybių narių partnerystės susitarimuose ir veiksmų programose.

Nėra vykdomas atskiras bendrų ES išlaidų investicijoms į kultūros objektus stebėjimas

38

Nors išlaidos kultūrai sudaro tik nedidelę dalį viso ERPF biudžeto (maždaug 4,7 milijardo eurų 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui planuotos sumos, arba 2,3 %), ERPF yra svarbiausias ES investicijų į kultūros objektus finansavimo šaltinis. BNR reikalaujama, kad valstybių narių institucijos išlaidas nurodytų pagal intervencinių veiksmų kategorijas. Viena iš jų yra „Viešųjų kultūros ir paveldo vertybių apsauga, plėtojimas ir populiarinimas“. Tačiau ši kategorija yra platesnė nei investicijų į infrastruktūrą, ir valstybės narės ja nesinaudoja nuosekliai. VIII priede aprašyta, kaip keitėsi ERPF investicijų į kultūrą apimtis ir stebėjimo tvarka.

39

2014 m. Komisija atliko kultūros paveldo veiksmams remti galimo ES finansavimo analizę²⁶. Ši analizė buvo „neišsami“²⁷. Nebuvo pateikti detalūs ir atnaujinti duomenys apie kultūros paveldui, įskaitant susijusias fizines investicijas, skirtas ir išleistas sumas. Tokia informacija nėra žinoma, nes ne pagal visas skirtingų ES fondų nuostatas reikalaujama, kad valstybės narės ir paramos gavėjai sistemingai teiktų informaciją apie kultūros priemones.

40

Komisija bandė suderinti įvairių rūšių statistinius duomenis apie valdžios sektoriaus išlaidas kultūrai ir jų poveikį. Pagrindinis dokumentas, kuriame pateikiama ES kultūros statistika, yra 2012 m. Europos kultūros statistikos sistemos tinklo ataskaita²⁸. Eurostatas atsižvelgė į šiame tinkle atliktą darbą²⁹. Stiprinti faktinių duomenų bazę ES lygmeniu taip pat yra vienas iš pagrindinių Europos kultūros paveldo veiksmų programos principų^***. Tačiau kol kas nėra privalomos ES duomenų apie kultūrą ar kultūros objektus rinkimo ir teikimo sistemos.

ERPF yra valstybių narių investicijų į kultūros objektus pagrindas

41

2017 m. Europos Audito Rūmų audito ataskaitoje³⁰ nurodėme, kad dabartiniame ERPF reglamente pateikiamas labiau struktūrizuotas požiūris į ES intervencijas, nei buvo 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, nustatant reikalavimą, kad veiksmų programose būtų patikimiau nustatyti intervencijų tikslai (apibrėžiant konkrečiuosius tikslus / rezultatus) ir aprašyta, kaip juos tikimasi pasiekti (atsižvelgiant į reikalingą finansavimą, veiksmus, kurių reikės imtis, ir numatomus išdirbius). Tai ypač aktualu, kai veiksmai grindžiami tokiais investavimo prioritetais kaip kultūros paveldas (žr. 44 dalį).

42

2014–2020 m. programoje taip pat yra patobulinimų, susijusių su rodikliais, kuriais matuojama ERPF parama kultūros objektams, nes dabartiniame reglamente nustatomas su kultūros objektais susijęs bendrasis išdirbių rodiklis. 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu Komisija siūlo padidinti su kultūros objektais susijusių bendrųjų rodiklių skaičių ir pirmą kartą įtraukti bendruosius rezultatų rodiklius (žr. VIII priedą). Neseniai paskelbtoje EAR nuomonėje palankiai įvertinome bendrųjų rodiklių įvedimą ir nurodėme, kad tai yra svarbus žingsnis stiprinant orientavimąsi į veiklos veiksmingumą³¹.

43

ERPF sistemos svarba matyti trijų mūsų aplankytų valstybių narių kultūros strategijose. Lenkijos kultūros strategijoje kultūra laikoma priemone ERPF siekiamai ekonominei ir socialinei sanglaudai pasiekti. Italijos vyriausybė parengė nacionalinę finansavimo programą, kuria papildoma nacionalinė ERPF veiksmų kultūros srityje programa³², nurodant tuos pačius tikslus ir finansavimo kriterijus. Portugalijoje Komisija paprašė, kad dėl ES finansavimo būtų atlikta padėties analizė, kurios metu būtų išanalizuoti investavimo į kultūros objektus poreikiai ir nustatyti investavimo prioritetai.

Kai kurioms valstybėms narėms ERPF yra svarbus viešųjų investicijų į kultūros objektus finansavimo šaltinis

44

ERPF reglamente valstybėms narėms nustatomi įvairūs teminiai tikslai (TT) ir investavimo prioritetai, kuriuos jos gali pasirinkti pagal savo poreikius. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu parama kultūros objektams konkrečiai apima paveldo objektus pagal 6 TT „aplinkos išsaugojimas bei apsauga ir išteklių veiksmingumo skatinimas“ 6c investavimo prioritetą („išsaugojant, apsaugojant, propaguojant ir plėtojant gamtinį ir kultūrinį paveldą“). Kultūros objektus galima remti ir pagal kitus investavimo prioritetus, būtent pagal ERPF numatytą paramą inovacijoms (1 TT) ar MVĮ konkurencingumui (3 TT) ar pagal dalį platesnės teritorinės plėtros strategijos skatinant užimtumą (8 TT) ar socialinę įtrauktį (9 TT). Miestų atgaivinimas (6e investavimo prioritetas) taip pat yra vienas iš bendrų prioritetų, pasirenkamų kultūros objektų rėmimo veiksmų programose.

45

2010–2017 m. laikotarpiu į kultūros objektus investuotų ERPF lėšų suma sudarė apie 750 milijonų per metus. Maždaug trečdalyje valstybių narių jos sudarė daugiau nei 25 % visų viešųjų investicijų į kultūros paslaugas, o Portugalijoje ir Graikijoje – daugiau nei 50 % (žr. 1 diagramą). Taigi daugeliui valstybių narių šis fondas buvo svarbus investicijų į kultūros objektus finansavimo šaltinis. Vertinant projektų lygmeniu, mūsų apklausos duomenimis, 44 % projektų be ERPF paramos nebūtų buvę įgyvendinti, o 48 % projektų būtų buvę atidėti arba įgyvendinti sumažinta apimtimi.

46

Nacionaliniu lygmeniu nustatėme pavyzdžių, kaip valstybės narės įvairina pajamų iš kultūros objektų šaltinius ir plėtoja finansavimo schemas, paremtas privačiais fondais (žr. 2 langelį). Kultūros paveldo finansavimo įvairinimas taip pat yra viena iš temų, kurias Taryba aptarė 2019–2022 m. darbo plane kultūros srityje³³.

Investicijos į kultūros objektus nėra laikomos ERPF prioritetu

47

ERPF tikslas – skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; tai vienas iš pagrindinių ES uždavinių, nustatytų ES sutartyje³⁴. Įgyvendinant šį uždavinį kartu su strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslais sukurta į ekonominius ir socialinius aspektus orientuota ERPF sistema. Todėl investicijos į kultūros objektus yra priemonė tikslui pasiekti ir jos turi būti finansuojamos tik tada, kai sukuria socialinį ir ekonominį poveikį.

48

Be socialinio ir ekonominio pagrindimo, 2014–2020 m. ERPF reglamente ERPF investicijoms į kultūros objektus nustatyti apribojimai, pagal kuriuos finansavimas gali būti skiriamas tik nedidelio masto infrastruktūros objektams. Neaišku, kaip šia nuostata prisidedama prie Komisijos kultūros darbotvarkėse nustatytų tikslų. Be to, pirminiame reglamente nebuvo aišku, ką reiškia „nedidelis mastas“, todėl kilo neaiškumų dėl ERPF lėšomis finansuotinų projektų rūšių.

49

ERPF apribojimas buvo aiškinamas skirtingai. Pirma, Komisija „nedidelio masto“ investicijas administraciniu požiūriu apibrėžė kaip investicijas, kurių bendra vertė – iki 5 milijonų eurų (UNESCO paveldo objektams – 10 milijonų eurų)³⁵. Gavusi vienuolikos valstybių narių skundą³⁶, Komisija pareiškė, kad yra lanksčiai žiūrima į tai, kaip būtų galima remti skirtingus nedidelio masto infrastruktūros objektus vykdant vieną bendrą operaciją. Tik po ketverių metų peržiūrėtame 2014–2020 m. ERPF reglamente suteikta aiškumo dėl teisinio pagrindo ir nustatyta reikalavimus atitinkančios ERPF paramos 10 milijonų eurų (UNESCO paveldo objektams – 20 milijonų eurų) viršutinė riba.

50

Dėl šio finansavimo apribojimo 2014–2020 m. derybose Komisija atidžiai tikrino investicijas į kultūros objektus, ir jos nebuvo ERPF investavimo prioritetas. Dėl trijų aplankytų valstybių narių ir į imtį įtrauktų veiksmų programų bei partnerystės susitarimų Komisija derybų metu nenustatė, kad investicijos į kultūrą yra prioritetinė sritis, ir pareiškė nuomonę, kad kultūros klausimą reikia nagrinėti tik e. kultūros³⁷ (Italijoje ir Lenkijoje) ir kultūros bei kūrybos pramonės skatinimo³⁸ (Lenkijoje ir Portugalijoje) kontekste. Be to, Komisija pasiūlė sumažinti asignavimus kultūros investicijoms (Lenkijoje ir Italijoje) ir visais atvejais įvedė finansavimo apribojimus.

51

Valstybių narių kultūros politika nėra konkrečiai vertinama ERPF kontekste. Tvirtindama į mūsų imtį įtrauktus partnerystės susitarimus ir veiksmų programas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, Komisija nereikalavo, kad valstybės narės planuotų kultūros intervencinius veiksmus pagal Komisijos Europos kultūros darbotvarkę.

Nevienodas audituotų ERPF projektų veiksmingumas ir tvarumas

52

ERPF projektų, susijusių su kultūros objektais, veiksmingumą vertinome pagal pasiektus projektų tikslus ir numatytus rezultatus. Visų pirma vertinome, ar buvo pasiekti ekonominiai, socialiniai ir kultūros tikslai. Įgyvendinus šiuos tikslus daromas išorinis poveikis visuomenei.

53

Vertinome tvarumą kaip objekto gebėjimą tęsti veiklą, o tam reikia vykdyti reguliarią priežiūrą ir prireikus atkurti fizinę infrastruktūrą. Tam taip pat reikia finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Tai kultūros objekto vidaus veikla.

54

Aprašyti tikslai ir tvarumo veiksniai yra tarpusavyje susiję (žr. 2 paveikslą). Kultūros srities investicijų projektai iš esmės turi poveikį visų trijų kategorijų tikslų įgyvendinimui ir kultūros objekto tvarumui. Tačiau šis poveikis gali būti priešingų krypčių. Įgyvendinant ekonominius tikslus gali būti padidintas objekto finansinis tvarumas, tačiau apsunkintas jo išsaugojimas (pavyzdžiui, dėl pernelyg išaugusio turizmo ar priežiūrai skiriamų išlaidų sumažinimo). Įgyvendinant tam tikrus socialinius tikslus gali sumažėti finansinis tvarumas (pavyzdžiui, dėl sumažintų bilietų kainų) ar apsunkintas objekto išsaugojimas (pavyzdžiui, dėl pernelyg didelio turistų srauto). Įgyvendinant kultūros tikslus gali padidėti socialinė įtrauktis ir daromas ekonominis poveikis, bet tai taip pat gali daryti neigiamą poveikį objekto finansiniam tvarumui (pavyzdžiui, padidėjus įvairios kultūrinės veiklos pasiūlai padidėja ir sąnaudos).

Užbaigti audituoti projektai buvo vykdomi, jų tikslai daugiausia buvo ekonominiai ir ne visada įmanoma sužinoti, ar jie buvo pasiekti

55

ERPF projektais turėtų būti siekiama projektų atrankos metu apibrėžtų tikslų. Kad būtų pamatuota, kaip tikslai įgyvendinti, ERPF projektų paramos gavėjai turėtų nustatyti atitinkamus rodiklius ir teikti patikimus duomenis apie pasiektas reikšmes. Užbaigus ERPF projektą, kultūros objektai turėtų toliau veikti ir prisidėti siekiant veiksmų programų, pagal kurias jie finansuojami, tikslų.

Nagrinėtos ERPF veiksmų programos ir projektai daugiausia orientuoti į ekonominius ir mažiau – į socialinius ir kultūros tikslus

56

Atsižvelgiant į ERPF tikslus, visose į mūsų imtį įtrauktose veiksmų programose kultūros objektai buvo nagrinėjami kaip ekonomikos konkurencingumo didinimo ar teritorinės plėtros priemonė (žr. IX priedą), pasitelkiant turizmo skatinimo ir miestų plėtros strategijas (žr. 3 langelį).

57

Ekonominių tikslų dominavimą patvirtina veiksmų programų ir projektų lygmeniu gauti rezultatų rodikliai. Kalbant apie audituotas prioritetines kryptis, 26 iš 32 nustatytų rezultatų rodiklių siekiama atspindėti ERPF intervencinių veiksmų ekonominį poveikį. IX priede apibendrinta, kaip skirtingi audituotų prioritetinių krypčių tikslai yra matuojami pagal rezultatų rodiklius. Tai parodo ekonominio aspekto svarbą, nes ekonominis tikslas nustatytas visose audituotose prioritetinėse kryptyse abiem programavimo laikotarpiais.

58

Projektų lygmeniu projektų ekonominis poveikis matuojamas visais rezultatų rodikliais, kuriuos pasirinko 2014–2020 m. audituotų projektų paramos gavėjai, ir 45 iš 59 rezultatų rodiklių 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu (žr. 2 diagramą).

59

Kalbant apie socialinius tikslus, būtinybę stiprinti kultūros intervencinių veiksmų socialinį poveikį savo darbotvarkėse ne kartą pabrėžė Komisija, Parlamentas³⁹ ir Taryba⁴⁰. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas migrantų integravimui, lyčių pusiausvyros skatinimui ir darbui kultūros bei kitų sektorių partnerysčių pagrindu. Neseniai įvykusiame neoficialiame ES valstybių narių ministrų, atsakingų už Europos reikalus, ir kultūros ministrų susitikime kultūros paveldo apsaugos klausimais buvo paraginta skatinti Europos jaunimo dalyvavimą sprendžiant kultūros paveldo klausimus ir jų informuotumą šioje srityje⁴¹.

60

Audituojamomis prioritetinėmis kryptimis, kuriose nustatomi socialiniai tikslai, iš esmės siekiama padidinti kultūros objektų prieinamumą ar padidinti socialinę įtrauktį. Projektų socialiniams aspektams įvertinti dažniausiai naudojamas rodiklis yra lankytojų skaičius (žr. 2 diagramą). Kultūros objektų lankytojams daromas poveikis, pavyzdžiui, suteikiama gerovė, parama nepalankioje padėtyje esančioms grupėms ar švietimo priemonių propagavimas, dažnai nėra vertinamas specialiai tam skirtais rodikliais. Nepaisant to, socialinė veikla skirtingu mastu buvo vykdoma 10 iš 11 užbaigtų projektų, kuriuos tikrinome (žr. 4 langelį).

61

Kalbant apie kultūros tikslus, mūsų audituotomis prioritetinėmis kryptimis daugiausia buvo siekiama išsaugoti kultūros paveldą. Ne visose iš jų buvo aiškiai nustatytas kultūros tikslas, o tose, kuriose toks tikslas buvo, daugeliu atveju nebuvo nustatyti rezultatų rodikliai, pagal kuriuos būtų matuojamas šių tikslų įgyvendinimas (žr. IX priedą). Atrinkdamos projektus ERPF vadovaujančiosios institucijos kultūros aspektų dažnai nelaiko svarbiais beveik pusėje audituotų procedūrų (žr. V priedą).

Visi užbaigti audituoti projektai buvo vykdomi tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, tačiau jų veiksmingumo dažnai negalima įvertinti

62

Visi vienuolika užbaigtų mūsų tikrintų projektų buvo vykdomi tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, ir objektų valdymo grupės buvo įsipareigojusios ir pasiryžusios juos išsaugoti ir propaguoti. Kad įvertintume projektų veiksmingumą siekiant jų tikslų, analizavome, kaip buvo pasiektas 71 rezultatų rodiklis, kurį pateikė 17 į mūsų imtį įtrauktų užbaigtų projektų, turinčių rezultatų rodiklius, paramos gavėjai (žr. IV priedą).

63

Per nustatytą laikotarpį visos tikslinės reikšmės buvo pasiektos mažiau nei trečdalyje audituotų projektų. Dėl kitų projektų veiksmingumo negalima daryti išvadų (žr. 3 diagramą). Tačiau tuo metu, kai buvo atliekamas šis auditas, buvo pasiektos dar trijų projektų tikslinės reikšmės. Vis dėlto nustatėme keletą trūkumų, susijusių su rodiklių pasirinkimu ir jų ataskaitų teikimu.

64

Kalbant apie rodiklių pasirinkimą, nustatėme, kad šešiuose projektuose nebuvo jokių rezultatų rodiklių. Tai reiškia, kad maždaug ketvirtadalyje užbaigtų projektų rezultatų rodikliais negalima pamatuoti projektų tikslų įgyvendinimo. Be to, pagal 16 iš 71 rezultatų rodiklio negalima nustatyti projektų veiksmingumo, nes jie nėra susiję su projekto tikslais. Kiti 12 rodiklių iš tikrųjų yra ne rezultatų, o išdirbių rodikliai.

65

Visuose vienuolikoje tikrintų projektų, kurie buvo užbaigti audito metu, buvo nustatyti rezultatų rodikliai. Mes išnagrinėjome šių rodiklių pasiektų reikšmių, kurias nurodė paramos gavėjai, patikimumą ir padarėme išvadą, kad 18 iš 35 nurodytų pasiektų reikšmių nėra patikimos dėl neteisingo jų apskaičiavimo, jas patvirtinančių įrodymų trūkumo ar dėl to, kad skaičiavimų negalima patikrinti (žr. 3 lentelę).

	Rezultatų rodikliai	Iš jų – lankytojų skaičius
Iš viso	35	13
Patikimi	16	2
Nepatikimi	18	11
Iš jų:
neteisingai apskaičiuoti	6	3
nepatvirtinti įrodymais	7	5
neįmanomi patikrinti	5	3

Šaltinis: EAR.

66

„Lankytojų skaičius“ yra rodiklis, kurį dažniausiai naudojo patikrintų projektų paramos gavėjai, tačiau jis dažnai yra nepatikimas (žr. 3 lentelę). Tik dviejuose iš devynių užbaigtų projektų, kuriuos tikrinome ir kurie buvo vertinami pagal lankytojų skaičių, buvo galima nurodytą lankytojų skaičių sutikrinti su vadovaujančiosioms institucijoms pateiktu skaičiumi. Be to, ne visada matomas ryšys tarp turistų skaičiaus didėjimo ir atliktų darbų pobūdžio. Trijuose iš 11 paveldo objektų intervenciniai veiksmai apsiribojo tik daliniais restauravimo darbais (pavyzdžiui, stogo renovacija ar tam tikrų patalpų remontu), o jie tiesiogiai ar patys savaime negali lemti turistų skaičiaus didėjimo.

Veiksmų programų tikslų įgyvendinimas ne visada tiesiogiai priklauso nuo atskirų projektų veiksmingumo

67

Ankstesnėje ataskaitoje jau padarėme išvadą, kad 2014–2020 m. ERPF rezultatų rodikliai nėra konkrečiai susiję su pagal programą finansuojamomis intervencijomis⁴². Kalbant apie audituotas veiksmų programas, abiem programavimo laikotarpiais nustatyti rezultatų rodikliai taip pat buvo riboti, kad jais būtų galima pamatuoti nustatytų tikslų įgyvendinimo pažangą. Beveik pusei veiksmų programų rezultatų rodiklių tiesioginį poveikį daro ne konkretūs ERPF projektų rezultatai, o išorės veiksniai (žr. 5 langelį). Projektų lygmeniu daugiau nei pusė projektuose apibrėžtų tikslų, nustatytų rezultatų rodikliams, neturi tiesioginio poveikio veiksmų programų lygmeniu pasiektiems rezultatams, nes į veiksmų programas šie rodikliai nėra įtraukti.

Kultūros objektų tvarumui skiriama nepakankamai dėmesio

68

ES investicijų tvarumas turi būti užtikrintas visais projekto etapais. Pirmasis žingsnis – paraiškos teikimo etape patikrinti, ar paramos gavėjai yra pajėgūs veikti ar toliau vykdyti veiklą objekte. Dėl šios priežasties kultūros objektai, kurie gauna naudos iš ES investicijų, turėtų turėti siekį kuo labiau patiems save finansuoti⁴³ (t. y. kad jų veiklos pajamos padengtų veiklos sąnaudas). Priežiūra yra labai svarbi siekiant išsaugoti kultūros objektus; ji turėtų būti tinkamai planuojama, kad būtų apribotos būsimų darbų sąnaudos ir objekto būklės blogėjimas. Siekiant įvertinti ES investicijų rezultatų tęstinumą bėgant laikui, turėtų būti nustatyta stebėjimo tvarka.

ERPF reikalavimais nesprendžiamas finansuojamų kultūros objektų išsaugojimo klausimas

Paveldo objektai visų pirma turi būti nuolat prižiūrimi, jiems taip pat kyla keletas su jų išsaugojimu susijusių rizikų

69

Venecijos ir Krokuvos chartijose pripažįstama reguliarios paveldo išsaugojimo priežiūros svarba⁴⁴. Visi aplankyti paramos gavėjai pranešė reguliariai atliekantys savo objekto fizinės būklės vertinimus, tačiau dėl priežiūros tvarkos sprendžia paramos gavėjai ir ji yra įvairių formų. ICOMOS pabrėžė, kad ES kultūros objektai nepakankamai dėmesio skiria prevencijai ir nuolatinei priežiūrai. Tik vienas aplankytas paveldo objektas turėjo atnaujintą daugiametį priežiūros planą su nustatytais prioritetais ir biudžetu. Tai UNESCO pasaulio paveldo vietovėms⁴⁵ reikalaujama geroji patirtis (žr. 6 langelį), kuri yra rekomenduojama visiems kultūros paveldo objektams⁴⁶.

70

Daugumoje iš mūsų aplankytų vienuolikos paveldo objektų buvo atlikti priežiūros darbai, o kai kurie paramos gavėjai pareiškė, kad ateityje planuojama atlikti daugiau darbų. Trimis atvejais objektą reikėjo visiškai renovuoti dėl to, kad anksčiau jis nebuvo prižiūrimas. Tai rodo reguliarios priežiūros svarbą.

71

Prevencinė priežiūra taip pat yra labai svarbi siekiant pašalinti įvairias rizikas, su kuriomis susiduria kultūros objektai siekiant juos išsaugoti. Mūsų apklausos rezultatai rodo, kad paveldo objektai yra tie objektai, kurių fiziniam išsaugojimui kyla didžiausia tiesioginė grėsmė (žr. 4 diagramą). Pagrindinės nustatytos rizikos yra vietos sąlygos, darančios poveikį fizinei objekto struktūrai (pavyzdžiui, lietus, vėjas, dulkės), ir tarša. Tačiau didžiausios rizikos, su kuriomis susiduria naujos kultūros infrastruktūros ir paveldo objektų paramos gavėjai, yra valdymo ir instituciniai veiksniai (pavyzdžiui, nepakankami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, valdymo plano nebuvimas).

Priežiūra ir rizikos vertinimas nėra audituotų ERPF projektų finansavimo reikalavimai

72

Nė vienas iš audituotų paramos gavėjų, teikdamas paraišką gauti ERPF finansavimą, neturėjo įrodyti, kaip užbaigus projektą bus išsaugotas jų objektas, arba pateikti priežiūros plano. Kalbant apie paveldo objektus, taip pat nebuvo laikoma, kad svarbus veiksnys ERPF lėšoms gauti yra skubus objekte vykdomas fizinis darbas. Tik keturiose atrankos procedūrose suteiktas pranašumas objektams, kuriems reikia skubesnių darbų. Tačiau valstybių narių institucijos reikalavo, kad paramos gavėjai laikytųsi nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų kokybės standartų, susijusių su darbais, atliktinais įgyvendinant projektą 13-oje iš 21 audituotos atrankos procedūros (žr. V priedą).

73

ERPF reglamente reikalaujama, kad būtų parengti nacionaliniai arba regioniniai rizikos vertinimai nelaimių valdymo tikslams, atsižvelgiant į prisitaikymą prie klimato kaitos. Tai yra ERPF lėšų, susijusių su teminiu prisitaikymo prie klimato kaitos skatinimo, rizikos prevencijos ir valdymo tikslu, veiksmingo ir efektyvaus naudojimo sąlyga. Pagal ERPF sistemą nereikalaujama, kad valstybės narės, atlikdamos savo nacionalinius ar regioninius rizikos vertinimus, įtrauktų paveldo objektus, kurie yra kultūros objektai, kuriems labiau gresia gamtiniai pavojai. Neseniai paskelbtame Komisijos tyrime šiuo klausimu teigiama, kad „kultūros paveldo apsauga nuo gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių vis dar patiria neigiamą poveikį dėl to, kad kritinėse situacijose kultūros paveldas nėra visapusiškai vertinamas arba integruojamas kaip rizikos valdymo prioritetas“⁴⁷. Komisija kartu su valstybėmis narėmis į šį susirūpinimą keliantį klausimą atsižvelgė 2019 m. gruodžio mėn., parengdama Duomenų apie nelaimių rizikos valdymą teikimo gaires, kuriose daromos nuorodos į kultūros paveldo objektus, raginant valstybes nares teikti duomenis apie galimą nelaimių rizikos poveikį kultūros paveldui, jį žymėti ir skelbti⁴⁸. Laikui bėgant paaiškės, kaip valstybės narės šias gaires įgyvendins.

Yra kompromisas tarp tvaraus turizmo ir paveldo objektų ekonominių bei socialinių tikslų

74

Socialinio ir ekonominio poveikio klausimus, susijusius su ERPF investicijomis į kultūros objektus, daugiausia sprendžia valstybės narės, rengdamos turizmo skatinimo strategijas (žr. 56 dalį). Šių investicijų poveikis matuojamas pagal „objektų lankytojų skaičiaus padidėjimą“ (žr. 66 dalį). Šios strategijos gali duoti priešingų rezultatų paveldo objektų, kurie jau susiduria su masinio turizmo problema, išsaugojimui. Objektų būklės blogėjimas dėl masinio paveldo objektų turizmo buvo rizika, kurią įvardijo 38 % mūsų apklausoje dalyvavusių paveldo objektų valdytojų (žr. 4 diagramą). Kai kurie aplankyti projektai jau įgyvendino priemones, kuriomis siekiama apriboti turistų skaičių arba tausiau valdyti turistų srautus (žr. 7 langelį).

75

Šiais atvejais pirmenybė turėtų būti teikiama objekto išsaugojimui, neatsižvelgiant į jo tiesioginį ekonominį ir socialinį poveikį. Tačiau šiuo metu, jei nesitikima, kad veiksmai objekte turės tokį poveikį, ERPF negali jo finansuoti, net jei reikia imtis skubių darbų (žr. 56–61 dalis). Jis taip pat negali būti finansuojamas pagal programą „Kūrybiška Europa“. Tai buvo įmanoma praeityje, kai 1997–2000 m. buvo vykdoma programa „Raphael“⁴⁹, kurios tikslai apėmė Europos kultūros paveldo išsaugojimą, apsaugą ir plėtojimą.

Pastaruoju metu ES dėjo daugiau pastangų, kad užtikrintų kultūros paveldo išsaugojimą

76

Po 2019 m. Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedroje įvykusio gaisro 28 ES valstybių narių kultūros ministrai paragino sukurti Europos paveldo apsaugai skirtą Europos tinklą ir susitarė, kad apsaugos klausimai turėtų būti sprendžiami įgyvendinant ES politikas⁵⁰.

77

Komisija netiesiogiai sprendžia rizikos mažinimo paveldo objektuose klausimus priimdama aplinkosauginio ir energinio naudingumo reglamentus. Nuo 2012 m. valstybės narės privalo įvertinti viešųjų ir privačiųjų projektų, darančių didelį poveikį aplinkai, poveikį paveldo objektams⁵¹. Nuo 2018 m. valstybės narės skatina „pastatų, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, atžvilgiu naudoti didelio efektyvumo alternatyvias sistemas […] ir sprendžia klausimus, susijusius su […] priešgaisrine sauga ir rizika, kurią kelia intensyvus seisminis aktyvumas“⁵².

78

Europos kultūros paveldo metų kontekste Komisija pradėjo paveldo, kuriam gresia rizika, iniciatyvą, pagal kurią ji atliko ES rizikos valdymo praktikos lyginamąją analizę, siekdama dalytis patirtimi ir skatinti valstybių narių bendradarbiavimą mažinant gaivalinių ar žmogaus sukeltų nelaimių poveikį kultūros paveldui (žr. 73 dalį). Taipogi Europos kultūros paveldo metų kontekste ICOMOS vadovaujama ekspertų grupė parengė ES finansuojamų projektų, kurie gali turėti įtakos kultūros paveldui, kokybės principus⁵³. Komisija dar nenustatė pozicijos, kaip ir ar į šiuos principus bus atsižvelgta ES lygmeniu.

Audituoti kultūros objektai paprastai priklauso nuo viešųjų subsidijų ir turi mažai paskatų didinti pajamas

Audituoti kultūros objektai paprastai priklauso nuo viešųjų subsidijų

79

Išanalizavome kultūros objektų, kurių ERPF projektai jau užbaigti, finansavimo savo lėšomis normas. Finansavimo savo lėšomis normos – tai veiklos sąnaudų dalis, remiama pajamomis, gautomis iš pagrindinės objekto veiklos („nuosavi ištekliai“). Manome, kad objektas yra finansiškai savarankiškas, jei nuosavos pajamos yra didesnės arba lygios veiklos sąnaudoms. Savo vertinimą grindėme 2018 m. objektų finansinėmis ataskaitomis.

80

Išskyrus tris projektus, nė vienas iš 21 audituoto kultūros objekto, apie kurį turima duomenų, 2018 m. nebuvo finansiškai savarankiškas. Kultūros objektai daugiausia priklauso nuo viešųjų subsidijų veiklai vykdyti. Privačių įnašų yra, tačiau jie tebėra nedideli. Aštuoniuose iš 11 kultūros objektų, kurie 2018 m. gavo įnašų, įnašai sudarė mažiau nei 3 % visų metinių kiekvieno iš šių objektų veiklos sąnaudų.

81

Kultūros objektai taip pat labai priklauso nuo subsidijų jų investicinėms sąnaudoms finansuoti. 13 iš 23 audituotų užbaigtų projektų atveju ERPF investiciniai projektai buvo visiškai finansuojami iš viešųjų lėšų (juos finansavo ES arba nacionaliniai / vietos viešieji subjektai). Tik du iš audituotų projektų gavo privačių įnašų. Ši priklausomybė nuo viešųjų subsidijų kelia riziką tvariam kultūros objektų veikimui, nes valdžios institucijos gali sumažinti finansavimą (žr. 8 langelį).

Dabartinėje finansavimo sistemoje nėra pakankamai skatinama pajamų duodanti veikla

82

2014–2020 m. BNR reikalaujama, kad paramos gavėjai turėtų finansinių pajėgumų finansuojamam projektui įgyvendinti⁵⁴. Kalbant apie projektus, iš kurių gaunamos grynosios pajamos, BNR taip pat reikalaujama, kad paramos gavėjai prognozuotų ES projekto pajamų ir sąnaudų srautą, kad nustatytų investicinių sąnaudų (jei tokių yra) dalį, kurią reikia finansuoti ES lėšomis⁵⁵. Pasiūlyme dėl 2021–2027 m. BNR reikalaujama, kad valstybės narės išnagrinėtų, ar paramos gavėjai turi pakankamai išteklių veiklos ir priežiūros sąnaudoms padengti⁵⁶.

83

Todėl projektų finansinis tvarumas yra kriterijus, kurį dažnai naudoja vadovaujančiosios institucijos: 20 iš 21 mūsų audituotos atrankos procedūros finansinio tvarumo reikalaujama tam, kad visų pirma projektą būtų galima laikyti atitinkančiu ES finansavimo reikalavimus (t. y. kaip priimtinumo kriterijus) arba kad atrenkant projektus būtų skiriami taškai (t. y. kaip atrankos kriterijus) (žr. V priedą).

84

Vadovaujančiosios institucijos laikėsi nuomonės, kad aplankyti projektai yra finansiškai tvarūs, nes egzistuoja institucinė paramos sistema, kuria iš esmės užtikrinamas jų finansinis tvarumas. Tačiau didžiąja dauguma atvejų faktinės finansavimo savo lėšomis normos yra mažesnės, nei iš pradžių prognozuota projekto paraiškoje (žr. 5 diagramą). Praėjus trejiems metams nuo projekto užbaigimo, tik du iš 16 audituotų kultūros objektų, apie kuriuos turima duomenų, pasiekė savo pradines prognozes, o šešių jų finansavimo savo lėšomis normos sumažėjo daugiau nei perpus. Tai galima paaiškinti įvairiais veiksniais, pavyzdžiui, pernelyg optimistinėmis finansinėmis prognozėmis arba dideliais planuojamo kultūros objekto ekonominio modelio pokyčiais.

85

ERPF sistema neskatina paramos gavėjų didinti savo pajamų. Pagal ERPF reikalavimus pajamų duodantiems projektams, didesnės grynosios projekto pajamos reiškia mažesnę ES paramą⁵⁷. Tačiau keturiuose aplankytuose paveldo objektuose prognozuojamas pajamų ir sąnaudų srautas buvo nelabai aktualus. Taip atsitiko dėl to, kad ES investicijos buvo nukreiptos į konkrečias kultūros objekto dalis (pavyzdžiui, stogą arba tam tikrą patalpą), kurioms reikia priskirti dalį visų paveldo objekto sąnaudų ir pajamų, ir šie priskyrimai buvo pagrįsti įverčiais ir prielaidomis, kurie ne visada buvo aiškūs.

86

Be to, pajamų duodanti veikla buvo retai skatinama mūsų audituotose atrankos procedūrose. Tik vienu atveju pareiškėjai galėjo gauti iki 3 balų, jei jų projektas padidindavo savo dabartinę privataus finansavimo dalį. Visi apklausti nacionaliniai ekspertai teigė, kad kultūros objektuose nebuvo nagrinėjamos visos veiklos, iš kurios gaunamos pajamos, galimybės, pavyzdžiui, kurti suvenyrų parduotuves, nuomoti patalpas, plėtoti bilietų pardavimo strategijas arba didinti globą (žr. 4 lentelę).

Valstybė narė / Projektai		Bilietų pardavimas (pavyzdžiui, apsilankymai, renginiai, parodos)	Parduotuvės (pavyzdžiui, suvenyrai, knygynai)	Maitinimas (pavyzdžiui, kavinės, restoranai)	Patalpų nuoma	Lėšų rinkimas (pavyzdžiui, rėmimas, dovanojimas)
Portugalija	„OLIVA Creative Factory“	X	X	X	X
	Viana do Kastelo kultūros centras	X
	Katedrų maršrutas	X	X			X
Italija	Pompėja	X	X	X	X	X
	Vila „Campolieto“	X			X	X
	San Carlo teatras	X	X	X	X	X
	Sant Antonio vienuolynas
Lenkija	Nacionalinis Lenkijos radijo simfoninis orkestras	X			X
	Solidarumo centras	X	X	X	X	X
	Keturių kupolų paviljonas	X	X		X	X

Šaltinis: EAR.

87

Projektų lygmeniu audituotų kultūros objektų pajėgumai ir paskatos įvairinti savo pajamas daugeliu atvejų vis dar buvo paveikti teisinių ir finansinių apribojimų. Pasak mūsų apklaustų ekspertų, kultūros objektai dažnai susiduria su prieštaringomis paskatomis. Pavyzdžiui, dėl to, kad gaunama papildomų pajamų, vėliau gali būti sumažintas viešasis finansavimas. Kultūros objektų, kurie turi administracinį ir finansinį savarankiškumą, finansavimo savo lėšomis normos vidutiniškai yra aukštesnės (žr. 6 diagramą).

Yra kompromisas tarp finansinio tvarumo ir kultūrinių bei socialinių tikslų įgyvendinimo

88

Finansiniai suvaržymai reiškia, kad reikia pasirinkti. Dėl šių pasirinkimų gali būti mažiau investuojama į fizinės infrastruktūros išsaugojimą, gali sumažėti teikiamų kultūrinių veiklų spektras arba gali būti ribojamos galimybės patekti į kultūros objektą dėl būtinybės didinti bilietų kainas. Reikia rasti pusiausvyrą tarp to, ko tikimasi iš kultūros objektų socialiniu ir kultūriniu lygmeniu, ir to, į ką kultūros objektai gali veiksmingai reaguoti (žr. 9 langelį).

Užbaigus projektus, valstybių narių vykdomas projektų stebėjimas yra ribotas

89

Pagal teisinį pagrindą⁶⁰ reikalaujama, kad paramos gavėjai penkerius tvarumo laikotarpio metus išlaikytų ES projekto pobūdį ir tikslus. Pažeidus šiuos įsipareigojimus gali būti atliekami finansiniai pataisymai ir susigrąžinamos skirtos ES lėšos. ES teisiniame pagrinde nenustatyta, kaip valstybių narių vadovaujančiosios institucijos turi užtikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi. Už tai, kad būtų nustatyta tinkama stebėjimo tvarka, atsakingos valstybės narės.

90

Vadovaujančiosios institucijos stebi projektus daugiausia įgyvendinimo etapu. Nors maždaug ketvirtadalis rezultatų rodiklių, nustatytų į mūsų imtį įtrauktiems užbaigtiems projektams, projekto užbaigimo metu nepasiekė savo tikslų (taip pat žr. 3 diagramą), paramos gavėjams jokių finansinių pasekmių nebuvo. Ankstesnėje ataskaitoje jau nurodėme, kad turėtų būti taikomi paskatų mechanizmai. Juos pritaikius turėtų būti gauta reali finansinė nauda ar skirtos sankcijos⁶¹. ICOMOS pareiškė, kad ES ir valstybių narių nustatytose ES finansuojamų projektų stebėjimo procedūrose nepakankamai atsižvelgiama į kultūros sektoriui būdingus ypatumus ir per daug akcentuojami finansiniai aspektai, tinkamai neįvertinus faktinės projektų kokybės ir kultūrinio poveikio (žr. 10 langelį)

91

Aplankytų valstybių narių stebėjimo sistemomis neužtikrinama, kad užbaigus projektus veiklos rezultatai būtų sistemingai tikrinami. Penkerių metų tvarumo laikotarpiu veiklos rezultatai gali būti tikrinami ad hoc pagrindu valstybių narių nuožiūra, o pasibaigus šiam laikotarpiui projektų veiklos rezultatai nebestebimi.

92

Projektų lygmeniu, siekiant išnagrinėti ERPF projekto ekonominį, socialinį ar kultūrinį poveikį, buvo atliktas tik vieno aplankyto kultūros objekto ex post vertinimas.

93

Kalbant apie kultūros paveldo objektus, ERPF stebėjimo tvarka aiškiai prieštarauja UNESCO, Europos Tarybos kultūros kelių ir pačios Komisijos tvarkai, susijusiai su objektais, turinčiais Europos paveldo ženklą. Nepaisant to, kad ERPF skiria lėšų, pasibaigus projektui pagal ERPF nereikalaujama vykdyti dažno stebėjimo. Valstybės narės per penkerių metų tvarumo laikotarpį šiuo atžvilgiu taiko labai skirtingą praktiką. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu dvi iš aplankytų valstybių narių kai kuriuos projektus tikrino vietoje, o viena atliko tik administracinę patikrą, remdamasi paramos gavėjų pateiktomis ataskaitomis. O pagal pirmiau minėtus tarptautinius ženklus reikalaujama, kad stebėjimas būtų vykdomas sistemingai, nors lėšos nebūtinai būtų teikiamos (žr. VII priedą).

Išvados ir rekomendacijos

94

Apskritai audito metu padaryta išvada, kad nėra tinkamos sistemos, kuri užtikrintų ERPF investicijų į kultūros objektus veiksmingumą ir tvarumą.

ES investicijų į kultūros objektus sistemoje trūksta sutelktumo, o koordinavimas yra ribotas

95

Sutartyse nustatytas bendras ES tikslas – gerbti savo turtingą kultūros įvairovę ir užtikrinti, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas. Kultūra iš esmės priklauso valstybių narių kompetencijai. Sąjunga gali tik paskatinti valstybes nares bendradarbiauti ir paremti ar papildyti jų veiksmus (05–16 dalys).

96

Visa apimančioje Komisijos strategijoje „Europa 2020“ kultūros klausimas nenagrinėjamas. ES kultūros strateginės programos pagrindą sudaro bendri strateginiai tikslai, kuriais grindžiami ES veiksmai kultūros srityje, išdėstyti Komisijos kultūros darbotvarkėse, ir ji plėtojama Tarybos kultūros srities darbo planuose. Ši programa yra sudėtinga. Ji lygiagrečiai egzistuoja keliose bendrose ES strateginėse programose ir tiksluose, kurių laikotarpiai sutampa, o atsakomybė yra kelių lygmenų. Komisijos apibrėžti strateginiai tikslai nėra paversti aiškiais veiklos tikslais, nėra nuostatų, pagal kurias būtų galima stebėti, kaip įgyvendinami nustatyti tikslai ar rodikliai pažangai vertinti. Anot Komisijos, tikslų perkėlimas į valstybių narių lygmeniu formuojamą politiką tebėra iššūkis (17–22 dalys).

97

Kultūros strateginė programa taip pat tik iš dalies atsispindi skiriant ES finansavimą. Kultūriniai aspektai įtraukiami arba „integruojami“ į įvairias politikos sritis ir iš esmės laikomi ištekliais, padedančiais pasitelkiant įvairius ES fondus siekti kitų ES prioritetų ir tikslų. Tačiau iš 12 mūsų analizuotų ES fondų, kurių lėšomis būtų galima remti kultūrą, tik reglamente dėl programos „Kūrybiška Europa“ (tai mažas fondas biudžeto prasme) daroma nuoroda į Komisijos 2007 m. darbotvarkę. Todėl kyla abejonių dėl Darbotvarkės naudingumo (23–24 dalys).

98

Komisija rengia daug iniciatyvų, skirtų kultūros objektams propaguoti, tačiau ES kultūrinės iniciatyvos daro labai nedidelį poveikį paramos gavėjų galimybėms gauti ERPF finansavimą. ERPF reglamente nustatytos didesnės UNESCO paveldo vietovių finansavimo ribos, tačiau tokių nuostatų nėra kultūros objektams, kurie turi ES ženklą arba dalyvauja ES kultūros iniciatyvoje. Be to, ES fondų tarpusavio koordinavimas investavimo į kultūros objektus požiūriu taip pat yra labai ribotas (25–36 dalys).

99

ES lygmeniu investicijos į infrastruktūrą daugiausia finansuojamos per ERPF. Maždaug trečdaliui valstybių narių ERPF yra svarbus investicijų į kultūros objektus finansavimo šaltinis. Vis dėlto investicijos į kultūros objektus nelaikomos ERPF prioritetu. ERPF lėšomis remiamas kitoks Sutarties tikslas – skatinti socialinę ir ekonominę sanglaudą. Nustatėme iniciatyvų, kurių ėmėsi valstybės narės siekdamos finansuoti kultūros objektus, ir finansavimo schemų, paremtų privačiomis lėšomis, plėtojimo pavyzdžių (37–51 dalys).

1 rekomendacija. Pagal Sutartyse nustatytą kompetenciją tobulinti dabartinę kultūros strateginę programą

1. Komisija, atsižvelgdama į savo kompetenciją, turėtų pasiūlyti valstybėms narėms būsimame kultūros srities darbo plane nustatyti aiškius strateginius ir veiklos tikslus. Šie tikslai turėtų būti reguliariai stebimi pasitelkiant rodiklius su tikslinėmis ir tarpinėmis reikšmėmis.
2. Atsakomybė už šių tikslų įgyvendinimą turėtų būti apibrėžta ir paskirstyta, be kita ko, tinkamai koordinuojant veiksmus Komisijoje.
3. Komisija turėtų nustatyti ir suinteresuotiesiems subjektams pateikti gerosios patirties pavyzdžius, susijusius su ES finansuojamų kultūros projektų rengimu, atranka, finansavimu, įgyvendinimu ir stebėjimu / tolesne priežiūra. Tai visų pirma galėtų apimti priežiūros planų rengimą, socialinės veiklos vystymą ir kultūros objektų dalyvavimą ES iniciatyvose.

Terminas: iki 2022 m. gruodžio mėn.

2 rekomendacija. Europos kultūros paveldui išsaugoti skatinti naudoti privačias lėšas

Labiau atsižvelgti į ES sutarties tikslą – saugoti Europos kultūros paveldą:

1. Komisija turėtų rinkti valstybių narių gerosios patirties pavyzdžius, susijusius su alternatyviais finansavimo šaltiniais.
2. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų išnagrinėti galimybę parengti schemą, pagal kurią paveldo objektų finansavimas būtų grindžiamas privačiais šaltiniais.
3. Komisija turėtų šias potencialias iniciatyvas koordinuoti su kitomis ES kultūrinėmis iniciatyvomis (pavyzdžiui, Europos paveldo ženklo ar Europos kultūros sostinės statuso suteikimu).

Terminas: iki 2022 m. gruodžio mėn.

Nevienodas audituotų ERPF projektų veiksmingumas ir tvarumas

100

Nepaisant ES siekio padidinti kultūrinių intervencinių veiksmų socialinį poveikį, ERPF veiksmų programų ir projektų tikslai daugiausia yra ekonominiai. Investicijos į kultūros objektus laikomos konkurencingumo didinimo arba vietos vietovių plėtros ištekliais. Audituojamose veiksmų programose kultūriniai aspektai aptariami mažiausiai, net jei jie aiškiai įvardijami kaip tikslai. Atrinkdamos projektus ERPF vadovaujančiosios institucijos dažnai nelaiko kultūros aspektų svarbiais (52–61 dalys).

101

Nebuvo galima įvertinti visų užbaigtų audituotų projektų veiksmingumo. Projektai buvo įgyvendinami tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, tačiau nustatėme keletą su rodiklių atranka ir ataskaitomis susijusių trūkumų, kurie riboja galimybes naudotis paskelbtais duomenimis siekiant padaryti išvadas dėl projektų veiksmingumo. Be to, dėl ERPF rezultatų rodiklių pobūdžio veiksmų programų tikslų įgyvendinimas ne visada tiesiogiai priklauso nuo atskirų projektų veiksmingumo (62–67 dalys).

102

ERPF reikalavimais nesprendžiamas finansuojamų kultūros objektų fizinio išsaugojimo klausimas. Nepaisant nuolatinio paveldo objektų priežiūros poreikio ir keleto su jų išsaugojimu susijusių rizikų, nė viename iš audituotų ERPF projektų nebuvo reikalaujama įrodyti, kaip užbaigus projektą bus išsaugotas kultūros objektas, o teikiant paraišką dėl ES lėšų nebuvo reikalaujama pateikti priežiūros plano. Be to, ERPF lėšomis negalima finansuoti objektų, kuriems gresia pavojus, išsaugojimo, nebent toks darbas, kaip tikimasi, turėtų tiesioginį ekonominį ir socialinį poveikį; finansavimas negalimas ir pagal programą „Kūrybiška Europa“. Tai buvo įmanoma praeityje taikant ankstesnį ES fondą „Raphael“. Kalbant apie objektus, kurie jau susiduria su masinio turizmo problema, ekonominis poveikis, dažnai daromas įgyvendinant turizmo skatinimo strategijas, gali būti nenaudingas jų išsaugojimui (68–75 dalys).

103

Pastaruoju metu ES dėjo daugiau pastangų, kad užtikrintų kultūros paveldo išsaugojimą. Tačiau valstybių narių lygmeniu pagal ERPF sistemą nereikalaujama, kad valstybės narės į nacionalinius ar regioninius rizikos vertinimus įtrauktų paveldo objektus, kurie yra kultūros objektai, kuriems labiausiai gresia gamtiniai pavojai, kaip reikalaujama ES teisės aktais (76–78 dalys).

104

Audituoti kultūros objektai paprastai priklauso nuo viešųjų subsidijų veiklai vykdyti ir jų investicinėms sąnaudoms finansuoti. ERPF sistema neskatina paramos gavėjų didinti savo pajamų. Pagal ERPF reikalavimus pajamų duodantiems projektams, didesnės grynosios projekto pajamos reiškia mažesnę ES paramą. Pajamų duodanti veikla taip pat retai buvo skatinama mūsų audituotose atrankos procedūrose (79–88 dalys).

105

Užbaigus projektus, projektų stebėjimas yra ribotas. Pagal aplankytų valstybių narių stebėjimo sistemas projektų veiksmingumą galima tikrinti ad hoc pagrindu per penkerių metų trukmės tvarumo laikotarpį, kurio reikalaujama pagal ES teisę, tačiau pasibaigus šiam laikotarpiui projekto veiksmingumas nebestebimas. Be to, jokiame audituotame projekte projekto veiksmingumas neturėjo įtakos ERPF lėšų, kurias paramos gavėjai gavo, sumai (89–93 dalys).

3 rekomendacija. Stiprinti ERPF lėšomis finansuojamų kultūros objektų finansinį tvarumą

Kad paramos gavėjai nebūtų atgrasomi nuo savo pajamų didinimo, Komisija turėtų išnagrinėti ir pasiūlyti supaprastintas ERPF investicijų į kultūros objektus paramos formas.

Siekiant sumažinti priklausomybę nuo viešųjų subsidijų, skiriant ERPF finansavimą projektų atrankos etapu pirmenybė turėtų būti skiriama projektams, kuriuose numatyti planai pagerinti kultūros objektų finansinį savarankiškumą (pavyzdžiui, įvairinti nuosavus pajamų šaltinius ir didinti priklausomybę nuo jų).

Terminas: laiku rengiantis deryboms dėl veiksmų programų parengimo 2021–2027 m. programavimo laikotarpiui.

4 rekomendacija. Imtis konkretesnių veiksmų siekiant išsaugoti paveldo objektus

Komisija, derėdamasi dėl veiksmų programų, turėtų rekomenduoti valstybėms narėms įtraukti paveldo objektus į nacionalinius arba regioninius nelaimių rizikos valdymo planus, kurių reikalaujama siūlomu Bendrųjų nuostatų reglamentu. Taip jos būtų paskatintos nustatyti paveldo objektams kylančią išsaugojimo riziką ir planuoti tinkamas rizikos mažinimo priemones.

Terminas: laiku rengiantis deryboms dėl veiksmų programų parengimo 2021–2027 m. programavimo laikotarpiui.

Šią ataskaitą priėmė Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II kolegija 2020 m. vasario 26 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Priedai

I priedas. Bendrų valdžios sektoriaus išlaidų kultūros paslaugoms 2017 m. apžvalga

Išlaidos kultūros paslaugoms, tenkančios vienam gyventojui, išreikštos visų valdžios sektoriaus išlaidų procentine dalimi

Kapitalo investicijos į kultūros paslaugas (absoliučioji suma, išreikšta visų valdžios sektoriaus išlaidų kultūros paslaugoms procentine dalimi)

II priedas. ES fondų, kuriems nustatyti kultūros tikslai, apžvalga

Programa	Programos pavadinimas	Vadovaujantis GD	Bendrųjų tikslų skaičius	Paminėta kultūra	Konkrečių tikslų arba investicinių prioritetų skaičius	Su kultūros turiniu	Daroma nuoroda į ES kultūros darbotvarkę?	Ar turima lėšų investicijoms į kultūros objektus?
DFP 1a išlaidų kategorija: Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti
„HORIZONTAS 2020“	Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa	RTD	1	0	16	0	Ne	Ne
EITP	Europos infrastruktūros tinklų priemonė	MOVE	2	0	8	0	Ne	Ne
„ERASMUS+“	ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa	EAC	6	0	13	1	Ne	Ne
ESIF	Europos strateginių investicijų fondas / ES garantija	ECFIN	7	1	27	1	Ne	Taip
DFP 1b išlaidų kategorija: Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda
ERPF	Europos regioninės plėtros fondas	REGIO	1	0	40	4	Ne	Taip
ESF	Europos socialinis fondas	EMPL	0	0	20	0	Ne	Ne
Sanglaudos fondas	Sanglaudos fondas	REGIO	1	0	16	0	Ne	Ne
DFP 2 išlaidų kategorija: Tvarus augimas. Gamtos ištekliai
EŽŪFKP	Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai	AGRI	3	0	27	2	Ne	Taip
EJRŽF	Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas	MARE	4	0	17	1	Ne	Taip
LIFE	Aplinkos ir klimato politikos programa	ENV	4	0	22	0	Ne	Ne
DFP 3 išlaidų kategorija: Saugumas ir pilietybė
Europa piliečiams	Europa piliečiams	HOME	2	0	2	0	Ne	Ne
Kūrybiška Europa	„Kūrybiška Europa“	EAC	2	2	4	4	Taip	Ne

Šaltinis: EAR, remiantis ES reglamentais, atitinkamais kvietimais teikti paraiškas ir 2007 m. Europos kultūros darbotvarke, priimta 2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos rezoliucija.

III priedas. Audituotų prioritetinių krypčių ir susijusių veiksmų programų sąrašas

Audituotos veiksmų programos

Programavimo laikotarpis	Valstybė narė	Veiksmų programa	Pavadinimas	Audituotos prioritetinės kryptys (PK)
2014–2020 m.	Portugalija	2014PT16M2OP002	Vidurio regionas	7 PK. Teritorijų tvarumo patvirtinimas 9 PK. Miestų tinklo stiprinimas
	Italija	2014IT16RFOP001	Kultūra ir vystymasis	1 PK. Kultūros finansavimo stiprinimas
	Lenkija	2014PL16M1OP001	Infrastruktūra ir aplinka	VIII PK. Kultūros paveldo apsauga ir kultūros išteklių plėtojimas
	Prancūzija	2014FR16M0OP012	Šiaurės Pa de Kalė	4 PK. Regiono pajėgumo prisitaikyti prie pokyčių didinimas, kartu stiprinant jo patrauklumą ir matomumą
	Kroatija	2014HR16M1OP001	Konkurencingumas ir sanglauda	6 PK. Aplinkos apsauga ir išteklių tvarumas
	Rumunija	2014RO16RFOP002	Regioninė veiksmų programa	5 PK. Miestų aplinkos gerinimas, kultūros paveldo išsaugojimas, apsauga ir tvarus naudojimas
	Vokietija	2014DE16RFOP008	Meklenburgas-Pomeranija	4 PK. Integruotos tvarios miestų plėtros skatinimas
2007–2013 m.	Portugalija	2007PT161PO002	Šiaurės regionas	II PK. Konkrečių išteklių ekonominis skatinimas III PK. Regioninio aspekto stiprinimas IV PK. Vietos ir miesto sanglauda
	Italija	2007IT161PO001	Kultūros, gamtos ir turizmo traukos priemonės	1 PK. Kultūros ir gamtos paveldo puoselėjimas regioniniu mastu
	Lenkija	2007PL161PO002	Infrastruktūra ir aplinka	XI PK. Kultūra ir kultūros paveldas
	Prancūzija	2007FR162PO017	Šiaurės Pa de Kalė	4 PK. Teritorinis aspektas
	Kroatija	2007HR161PO003	Regionų konkurencingumas	1 PK. Regionų infrastruktūros vystymas ir atnaujinimas, regionų patrauklumo didinimas 2 PK. Kroatijos ekonomikos konkurencingumo didinimas
	Rumunija	2007RO161PO001	Regioninė veiksmų programa	5 PK. Darnus turizmo vystymas ir skatinimas
	Vokietija	2007DE162PO010	Žemutinės Saksonijos regioninė programa (išskyrus Liuneburgą)	3 PK. Parama specialiai tvaraus augimo infrastruktūrai

IV priedas. Audituotų projektų sąrašas

Valstybė narė	Projekto pavadinimas	Programavimo laikotarpis	Aplan-kyta Taip / Ne	Objekto tipas	Savarankiškumo lygis	Padėtis audito metu	Bendra ERPF suma (milijonais eurų)	Išdirbių rodiklių skaičius	Rezultatų rodiklių skaičius
Portugalija	Koimbros universitetas	2014–2020 m.	Taip	Paveldo objektas	Savarankiškas	vykdoma	Netaikoma	1	0
Portugalija	Abranteso vienuolynas (Convento Abrantes)	2014–2020 m.	Taip	Paveldo objektas	Nesavarankiškas	vykdoma	Netaikoma	1	1
Portugalija	OLIVA	2007–2013 m.	Taip	Nauja kultūros infrastruktūra	Nesavarankiška	Užbaigta 2015 m.	6,9	12	9
Portugalija	Katedrų kelias (Rota das Catedrais)	2007–2013 m.	Taip	Paveldo objektas	Savarankiškas	Užbaigta 2015 m.	1,9	9	7
Portugalija	Vianos kultūros centras (Centro Cultural de Viana)	2007–2013 m.	Taip	Nauja kultūros infrastruktūra	Nesavarankiška	Užbaigta 2014 m.	10,7	2	1
Lenkija	Čenstakavos Šviesiosios Kalvos šventovė (Jasna Góra Częstochowa)	2014–2020 m.	Taip	Paveldo objektas	Savarankiškas	Užbaigta 2018 m.	4,1	2	3
Lenkija	Torunė – senamiestis	2014–2020 m.	Taip	Paveldo objektas	Nesavarankiškas	vykdoma	Netaikoma	5	4
Lenkija	Gdansko Europos solidarumo centras	2007–2013 m.	Taip	Nauja kultūros infrastruktūra	Savarankiška	Užbaigta 2014 m.	24,9	1	2
Lenkija	4 kupolų paviljonas, Vroclavas	2007–2013 m.	Taip	Paveldo objektas	Savarankiškas	Užbaigta 2015 m.	12,2	2	2
Lenkija	NOSPR Katovicai	2007–2013 m.	Taip	Nauja kultūros infrastruktūra	Savarankiška	Užbaigta 2014 m.	33,7	2	2
Italija	Lanfranchi rūmai (Palazzo Lanfranchi), Matera	2014–2020 m.	Taip	Paveldo objektas	Nesavarankiškas	vykdoma	Netaikoma	1	1
Italija	Ex Convento di Sant'Antonio	2014–2020 m.	Taip	Paveldo objektas	Nesavarankiškas	Užbaigta 2017 m.	2,7	1	2
Italija	Neapolio San Carlo teatras (Teatro di San Carlo di Napoli)	2007–2013 m.	Taip	Paveldo objektas	Savarankiškas	Užbaigta 2010 m.	19,7	0	1
Italija	Vila „Campolieto“	2007–2013 m.	Taip	Paveldo objektas	Savarankiškas	Užbaigta 2015 m.	4,2	1	4
Italija	Efebo namas (Casa dell’ Efebo), Pompėja	2007–2013 m.	Taip	Paveldo objektas	Savarankiškas	Užbaigta 2015 m.	0,6	3	1
Rumunija	Moldovitos vienuolynas (Mănăstirea Moldovita)	2007–2013 m.	Ne	Paveldo objektas	Savarankiškas	Užbaigta 2012 m.	1,1	6	8
Rumunija	Buzeu apskrities muziejus (Muzeul Judetean Buzău)	2007–2013 m.	Ne	Paveldo objektas	Savarankiškas	Užbaigta 2015 m.	4,7	3	11
Rumunija	Patriarchato rūmai (Palatul Patriarhiei), Bukareštas	2007–2013 m.	Ne	Paveldo objektas	Savarankiškas	Užbaigta 2015 m.	12,6	7	1
Prancūzija	Euroregioninis urbanistikos kultūros centras (Centre Eurorégional des cultures urbaines), Lilis	2007–2013 m.	Ne	Nauja kultūros infrastruktūra	Nesavarankiška	Užbaigta 2014 m.	3,6	2	0
Prancūzija	Dunkerko cukraus turgus (Halle au sucre)	2007–2013 m.	Ne	Nauja kultūros infrastruktūra	Nesavarankiška	Užbaigta 2014 m.	6,9	2	0
Prancūzija	Louvre Lens muziejus	2007–2013 m.	Ne	Nauja kultūros infrastruktūra	Savarankiška	Užbaigta 2012 m.	35,0	2	0
Kroatija	Rijekos muziejus (Karlovacas)	2007–2013 m.	Ne	Nauja kultūros infrastruktūra	Savarankiška	Užbaigta 2016 m.	4,7	8	3
Kroatija	Kunigaikščio rūmai (Kneževa palača), Zadaras	2007–2013 m.	Ne	Paveldo objektas	Nesavarankiškas	Užbaigta 2016 m.	4,7	3	4
Kroatija	Ivanos pasakų namai (Ivanina kuća bajke), Ogulinas	2007–2013 m.	Ne	Nauja kultūros infrastruktūra	Savarankiška	Užbaigta 2013 m.	0,9	5	3
Vokietija	Hildesheimo katedros muziejus	2007–2013 m.	Ne	Paveldo objektas	Nesavarankiškas	Užbaigta 2015 m.	3,5	0	0
Vokietija	Oldenburgo kultūros centras (Kulturetage Oldenburg)	2007–2013 m.	Ne	Nauja kultūros infrastruktūra	Savarankiška	Užbaigta 2011 m.	2,0	0	0
Vokietija	Hanoverio Sprengelio muziejus	2007–2013 m.	Ne	Nauja kultūros infrastruktūra	Nesavarankiška	Užbaigta 2015 m.	11,6	0	0

Pastaba: Rodikliai susiję su ekonominiais, socialiniais ar kultūriniais projektų aspektais.

Šaltinis: EAR.

V priedas. Audituotos 21 atrankos procedūros apžvalga

Lentelėje apžvelgiami aspektai, kurie pagal vadovaujančiųjų institucijų reikalavimus buvo privalomi paramos gavėjams teikiant paraiškas dėl ERPF finansavimo. Joje nurodoma, ar reikalavimai buvo laikomi priimtinumo ar atrankos kriterijais. Kad paramos gavėjai būtų laikomi atitinkančiais finansavimo reikalavimus, jie turi atitikti priimtinumo kriterijus. Atrankos kriterijų laikymasis suteikia paramos gavėjui pranašumą (papildomų taškų pavidalu), tačiau nėra privalomas.

	2007–2013 m. programavimo laikotarpis			2014–2020 m. programavimo laikotarpis
Vadovaujančiųjų institucijų reikalaujami aspektai / Atrankos procedūrų, pagal kurias reikalaujama, kad paramos gavėjai laikytųsi šio aspekto, procentinė dalis	Priimtinumo kriterijai	Atrankos kriterijai	Didžiausias suteiktas vidutinis svoris (jei yra)	Priimtinumo kriterijai	Atrankos kriterijai	Didžiausias suteiktas vidutinis svoris (jei yra)
Ekonominis projekto poveikis			23 %			26 %
Socialinis projekto poveikis			17 %			16 %
Lankytojų skaičiaus didėjimas			17 %			12 %
Integravimas į vietos plėtros strategiją			12 %			13 %
Kultūrinis projekto poveikis
- Kultūrinis projekto ypatumas			Netaikoma			11 %
- Kultūros ženklo buvimas (UNESCO arba nacionalinis)			10 %			12 %
- Dalyvavimas ES iniciatyvose (arba ženkluose)			Netaikoma			Netaikoma
- Fizinės intervencijos skubumas			11 %			11 %
- Poveikis reputacijai, paveldo propagavimui			Netaikoma			8 %
Objekto restauravimas / Priežiūra
- Atliktinų darbų kokybė			12 %			15 %
- Fizinė priežiūra, priežiūros planai			0 %			Netaikoma
Finansinis tvarumas
- Projekto ekonominis veiksmingumas			15 %			6 %
- Finansinio tvarumo įrodymas			12 %			7 %

	Reikalaujama, kad aspekto būtų laikomasi 75–100 % visų audituotų atrankos procedūrų
	Reikalaujama, kad aspekto būtų laikomasi 50–75 % visų audituotų atrankos procedūrų
	Reikalaujama, kad aspekto būtų laikomasi 25–50 % visų audituotų atrankos procedūrų
	Reikalaujama, kad aspekto būtų laikomasi mažiau kaip 25 % visų audituotų atrankos procedūrų
	Nereikalaujama, kad aspekto būtų laikomasi jokioje audituotoje atrankos procedūroje

Šaltinis: EAR.

VI priedas. Pagrindinių politikos dokumentų, svarbių kultūros objektams, sąrašas

Dokumento pavadinimas	Dokumento tipas	Data
Poreikis kultūros paveldui suteikti svarbią vietą visų sričių ES politikoje	Tarybos išvados	2018 m.
Europos kultūros paveldo veiksmų programa	Komisijos tarnybų darbinis dokumentas	2018 m.
Europos kultūros paveldo metai	Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/864	2017 m.
Nuosekli ES kultūros ir kūrybos sektorių politika	Parlamento rezoliucija	2016 m.
Integruoto požiūrio į Europos kultūros paveldą link	Parlamento rezoliucija	2015 m.
Integruoto požiūrio į Europos kultūros paveldą link	Komisijos komunikatas	2014 m.
Su kultūros paveldu susijusių veiksmų planavimas Europos Sąjungos politikose, programose ir veikloje	Komisijos komunikatas	2014 m.
Kultūros paveldas kaip vienas iš strateginių tvarios Europos išteklių	Tarybos išvados	2014 m.
Kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas siekiant ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo	Komisijos komunikatas	2012 m.

Šaltinis: EAR.

VII priedas. Pagrindinės Europos paveldo, pasaulio paveldo ir kultūros kelių ženklų ypatybės

	ES Europos paveldas 1)	UNESCO pasaulio paveldas 2)	Europos Tarybos kultūros keliai 3)
Sukūrimas	2011 m.	1972 m.	1987 m.
Atsakingos institucijos	Valstybės narės	Valstybės šalys	Europos Tarybos išplėstinis dalinis susitarimas dėl kultūros kelių (EPA)
Objektų / tinklų, kuriems skirtas ženklas, skaičius	38 objektai	1 092 objektai, 373 objektai ES	38 įsteigti Europos tinklai
Šalių, kurių objektams / tinklams skirtas ženklas, skaičius	18	167	62
Pagrindiniai bendrieji principai	Puoselėti Europos integraciją, istoriją, kultūrą ir vertybes	Apsaugoti išskirtinės visuotinės vertės paveldą	Puoselėti bendrą Europos tapatybę ir vertybes, kultūrų dialogą, Europos atmintį, istoriją ir paveldą
Pagrindiniai ženklo suteikimo kriterijai	Europinė reikšmė	Išskirtinė visuotinė vertė	Europos vertybė + tarpvalstybinis aspektas + Europos atmintis, istorija ir paveldas
Stebėjimo dažnumas	Kas 4 metus	Kas 6 metus	Kas 3 metus
Vertinimas objekto lygmeniu	Remiantis paties objekto ataskaitomis	Remiantis paties objekto ataskaitomis	Atlieka nepriklausomas ekspertas
Pagrindiniai stebimi aspektai	Grįžtamoji informacija apie EPŽ objektą (nauda, lankytojų skaičius ir kt.), kito laikotarpio veikla, komunikacijos poreikiai	Išsaugojimo būklė, valdymas, stebėjimo procedūros, veikla, rizikos, nauji teisės aktai, ženklo poveikis	Temos, veikla ir tinklų valdymas, komunikacija ir leidiniai, turizmo ir ekonominis poveikis, finansinė padėtis, valdymas
Objektų, kuriems gresia pavojus, aktyvus stebėjimas	Ne	Taip	Ne
Atšaukimo galimybė	Taip	Taip	Taip, praėjus vieniems išskirtinio vertinimo metams

Šaltinis: EAR, remiantis 1) Sprendimu Nr. 1194/2011/ES dėl Europos Sąjungos veiksmų, susijusių su Europos paveldo ženklu (OL L 303, 2011 11 22, p. 1–9); 2) 2017 m. Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo veiklos gairėmis; 3) Europos Tarybos kultūros kelių pateikta informacija ir Rezoliucija CM/Res (2013) 67, kuria peržiūrimos Europos Tarybos kultūros kelio sertifikato suteikimo taisyklės.

VIII priedas. ERPF investicijų į kultūros objektus sistemos raida

	2007–2013 m.1)	2014–2020 m. 2)	Komisijos pasiūlymas 2021–2027 m. laikotarpiui 3)
Su kultūros objektais susijusių investicijų prioritetai	Reglamente nenustatyta jokių konkrečių tikslų ar investavimo prioritetų	6c investavimo prioritetas: „išsaugojant, apsaugojant, propaguojant ir plėtojant gamtinį ir kultūrinį paveldą“ 8b investavimo prioritetas: „[…] plėtojant specifinius gamtos ir kultūros išteklius ir didinant jų prieinamumą“ 9a investavimo prioritetas: „investuojant į […] socialinę infrastruktūrą […] suteikiant geresnę prieigą prie socialinių, kultūrinių ir rekreacinių paslaugų“	5(i) konkretus tikslas: integruotos socialinės, ekonominės ir aplinkos plėtros, kultūros paveldo ir saugumo miestuose skatinimas 5(ii) konkretus tikslas: integruotos socialinės, ekonominės ir aplinkos vietos plėtros skatinimas, kultūros paveldo ir saugumo puoselėjimas, įskaitant kaimų ir pajūrio vietovėse, taip pat pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą
Išlaidų kodai	058 kultūros paveldo išsaugojimas 059 kultūros infrastruktūra, išskyrus kultūros paslaugas	094 Viešųjų kultūros ir paveldo vertybių apsauga, plėtojimas ir populiarinimas	129 Kultūros paveldo ir kultūros srities paslaugų apsauga, plėtojimas ir skatinimas
Išdirbio rodikliai	Pagrindinis kultūros objektų rodiklis nenustatytas	Tvarus turizmas „Numatomo apsilankymų paramą gavusiuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų lankytinose vietose skaičiaus padidėjimas“	Bendrasis rodiklis: RCO 77 – Kultūros ir turizmo infrastruktūros pajėgumas
Rezultatų rodikliai	Pagrindinis kultūrai skirtas rodiklis nenustatytas	Reglamente nenustatyta bendrų rezultatų rodiklių	Bendrieji rodikliai: RCR 77 – Turistai / apsilankymai objektuose, kuriems skirta parama RCR 78 – Naudotojai, galintys pasinaudoti paramą gavusia kultūros infrastruktūra

Šaltiniai: EAR, remiantis: ¹⁾ Reglamentu Nr. 1083/2006 ir Reglamentu Nr. 1828/2006; ²⁾ Reglamentu Nr. 1301/2013; ³⁾ Pasiūlymo dėl Bendrųjų nuostatų reglamento, COM(2018) 375 final, 1–22 priedais, 2018 5 29 (dėl išlaidų kodų); Pasiūlymo dėl ERPF ir Sanglaudos fondo reglamento, COM(2018) 372 final, 1 ir 2 priedais, 2018 5 29 (dėl likusios informacijos).

IX priedas. Pagrindiniai atrinktų prioritetinių krypčių tikslai ir jų vertinimas pagal rezultatų rodiklius

	Socialiniai		Kultūriniai		Ekonominiai
	2014–2020 m.	2007–2013 m.	2014–2020 m.	2007–2013 m.	2014–2020 m.	2007–2013 m.
Kroatija	Užimtumo didinimas	Rezultatų rodiklis egzistuoja, nepaisant to, kad tikslas nenustatytas.	Kultūrinio paveldo stiprinimas	Tikslas ir rezultatų rodiklis nenustatytas.	Užimtumo ir turizmo išlaidų didinimas	Verslo aplinkos ir MVĮ konkurencingumo vystymas
Prancūzija	Socialinės pertvarkos skatinimas	Socialinės sanglaudos skatinimas	Regioninio paveldo išsaugojimas ir vystymas	Paveldo objektų atkūrimas ir Lanso Luvro muziejaus statyba	Ekonominės pertvarkos skatinimas	Regionų kompetencijos ir patrauklumo didinimas
Vokietija	Tikslas ir rezultatų rodiklis nenustatytas.	Rezultatų rodiklis egzistuoja, nepaisant to, kad tikslas nenustatytas.	Tvaraus kultūros paveldo naudojimo gerinimas	Tikslas ir rezultatų rodiklis nenustatytas.	Miestų patrauklumo išsaugojimas	Turizmo potencialo išnaudojimas konkurencingumui didinti
Italija	Kultūros paveldo naudojimo sąlygų ir standartų gerinimas	Kultūros ir gamtos išteklių naudojimo gerinimas	Kultūros paveldo pasiūlos sąlygų ir standartų gerinimas	Kultūros ir gamtos išteklių išsaugojimo gerinimas	Kultūros paveldo ir turizmo puoselėjimas siekiant nacionalinio augimo	Regioninių teritorijų patrauklumo didinimas
Lenkija	Geresnis kultūros objektų prieinamumas	Kultūros prieinamumo didinimas ir veiksmingas kultūros paveldo naudojimas	Tikslas ir rezultatų rodiklis nenustatytas.	Kultūros infrastruktūros gerinimas ir kultūros paveldo išsaugojimas	Ekonominio konkurencingumo didinimas	Lenkijos patrauklumo didinimas
Portugalija	Gyventojų pasitenkinimo lygio didinimas	Vietos ir miestų sanglauda stiprinant kolektyvines paslaugas	Kultūros paveldo stiprinimo skatinimas	Kultūros ir kūrybiškumo skatinimas	Regiono, kaip turistų lankomos vietos, patvirtinimas	Konkrečių išteklių ekonominis skatinimas
Rumunija	Gyvenimo kokybės gerinimas	Darbo vietų kūrimas plėtojant turizmą	Kultūros paveldo ir tapatybės išsaugojimas ir vertės nustatymas	Kultūros paveldo atkūrimas ir tvarus vertės nustatymas	Vietos plėtros stiprinimas	Darnus turizmo vystymas ir skatinimas

	Nėra rezultato rodiklio šiam tikslui pasiekti
	1–2 rezultatų rodikliai
	3 ar daugiau rezultatų rodiklių

Šaltinis: EAR.

Akronimai ir santrumpos

AKM: atvirasis koordinavimo metodas

BNR: Bendrųjų nuostatų reglamentas

ERPF: Europos regioninės plėtros fondas

ESI fondai: Europos struktūriniai ir investicijų fondai

GD: generalinis direktoratas

PS: partnerystės susitarimas

VP: veiksmų programa

Žodynėlis

Ekonominis tikslas: tikslas, paprastai susijęs su našumu ir (arba) užimtumu.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai): penki pagrindiniai ES fondai, kurie visi kartu remia ekonominę plėtrą visoje ES. Tai Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Sanglaudos fondas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas. Jiems taikomas bendras taisyklių rinkinys.

Kultūros tikslas: tikslas išsaugoti ir puoselėti materialios ir nematerialios kultūros (kultūros objektų, muzikos renginių, meno parodų ir pan.) įvairovę.

Partnerystės susitarimas (PS): susitarimas tarp Komisijos ir valstybės narės arba trečiosios (-iųjų) šalies (-ių) ES išlaidų programos kontekste, pavyzdžiui, nustatant strateginius planus, investavimo prioritetus arba prekybos ar paramos vystymuisi teikimo sąlygas.

Socialinis tikslas: tikslas suteikti prieigą prie kultūros objektų visoms socialinėms grupėms (įskaitant palankių sąlygų neturinčius ir neįgalius asmenis), skleisti žinias, skatinti švietimą ir užimtumą.

Veiksmų programa (VP): pagrindinė ES finansuojamų sanglaudos projektų įgyvendinimo nustatytu laikotarpiu sistema, atspindinti prioritetus ir tikslus, nustatytus partnerystės susitarimuose tarp Komisijos ir atskirų valstybių narių.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Europos Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II audito kolegija, atsakinga už investicijų sanglaudai, augimui ir įtraukčiai išlaidų sritis. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Pietro Russo, jam padėjo kabineto vadovė Chiara Cipriani, kabineto atašė Benjamin Jakob, pagrindinis vadybininkas Emmanuel Rauch, užduoties vadovė Sara Pimentel, auditoriai Ana Popescu, Bernard Witkos, Dana Smid Foltynova, Jussi Bright, Paulo Manuel Carichas, Sabine Maur‑Helmes, Thierry Lavigne ir Tristan Le Guen. Lingvistinę pagalbą teikė Hannah Critoph ir Richard Moore.

Iš kairės į dešinę: Sabine Maur‑Helmes, Tristan Le Guen, Chiara Cipriani, Benjamin Jakob, Pietro Russo, Emmanuel Rauch, Sara Pimentel, Jussi Bright, Dana Smid Foltynova.

Galinės išnašos

¹ Cultural Heritage, Europos Komisijos užsakyta specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 466, 2017 m. gruodžio mėn.

² 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatas dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės, COM(2007) 242 final.

³ Eurostatas, Culture statistics, ketvirtasis leidimas, 2019 m., p. 64.

⁴ 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimas, dok. EUCO 19/1/17.

⁵ Europos Vadovų Tarybos nauja 2019–2024 m. strateginė darbotvarkė.

⁶ ES sutarties 3 straipsnio 3 dalis.

⁷ SESV 167 straipsnio 1 dalis.

⁸ SESV 167 straipsnio 4 dalis: „Sąjunga į kultūros aspektus atsižvelgia imdamasi veiksmų pagal kitas Sutarčių nuostatas, visų pirma siekdama gerbti ir skatinti savo kultūrų įvairovę.“

⁹ 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatas dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės, COM(2007) 242 final.

¹⁰ 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatas „Nauja Europos kultūros darbotvarkė“, COM(2018) 267 final.

¹¹ Tarybos išvados dėl 2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje (OL C 460, 2018 12 21, p. 12–25).

¹² 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų priimtas dokumentas „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“

¹³ ES sutarties 3 straipsnio 3 dalis.

¹⁴ 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) (OL L 347, 2013 12 20, p. 221–237). Programa „Kūrybiška Europa“ apima ir audiovizualinę kūrybą.

¹⁵ 2013 m. gruodžio 17 d. Reglamentas (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų (OL L 347, 2013 12 20, p. 289–302).

¹⁶ 2019 m. birželio mėn. EAR apžvalginio pranešimo dėl veiksmingo veiklos vykdymo sanglaudos srityje 16–18 dalys.

¹⁷ 2014 m. rugpjūčio 25 d. Komisijos ataskaita „2011–2014 m. kultūros srities darbo plano įgyvendinimo ir svarbos vertinimo ataskaita“, COM(2014) 535 final, p. 12, ir 2010 m. liepos 19 d. Komisijos ataskaita „Europos kultūros darbotvarkės įgyvendinimas“, COM(2010) 390 final, p. 8.

¹⁸ Žr. programos „Kūrybiška Europa“ 24 straipsnį.

¹⁹ „Metinė veiklos rezultatų peržiūra: išlaidos kultūrai“, biudžeto įvykdymo patvirtinimo priedas, Prancūzijos finansų ministerija, 2018 m., p. 223.

²⁰ 2018 m. gruodžio 5 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SWD(2018) 491 final.

²¹ Reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl ERPF, su pakeitimais, padarytais 2018 m. liepos 18 d. Reglamentu (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L 193, 2018 7 30, p. 1–222).

²² 2016 m. gruodžio 19 d. ekspertų grupės stebėjimo ataskaita dėl Europos paveldo ženklo.

²³ 2017 m. kovo 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl programos „Kūrybiška Europa“ įgyvendinimo, P8_TA(2017)0062.

²⁴ Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos ESI fondams taikytinos bendrosios nuostatos (OL L 347, 2013 12 20, p. 320–469).

²⁵ 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Nr. 1855/2006/EB, nustatantis programą „Kultūra“ (2007–2013 m.) (OL L 372, 2006 12 27, p. 1–11).

²⁶ Mapping of Cultural Heritage actions in the European Union policies, programmes and activities, 2014 m. versija (https://www.europa-creativa.eu/Files/uploads/29–2014-heritage-mapping_en.pdf) ir 2017 m. atnaujinta versija (https://ec.europa.eu/culture/sites/culture/files/2014-heritage-mapping-version-2017_en.pdf).

²⁷ Ten pat, 2014 ir 2017 m. versijos, p. 2.

²⁸ Europos kultūros statistikos sistemos tinklo („ESSnet-Culture“) galutinė ataskaita, 2012 m.

²⁹ Žr., pavyzdžiui, Guide to culture statistics, Eurostatas, 2018 m. leidimas.

³⁰ Specialioji ataskaita Nr. 02/2017 „Komisijos derybos dėl 2014–2020 m. partnerystės susitarimų ir sanglaudos programų: lėšos naudojamos tikslingiau atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ prioritetus, tačiau veiksmingumo vertinimo tvarka darosi vis sudėtingesnė“.

³¹ Nuomonės Nr. 6/2018 59 dalis.

³² Programma di Azione e Coesione Complementare al PON Cultura e Sviluppo 2014–2020.

³³ Žr. 07 dalį.

³⁴ ES sutarties 3 straipsnio 3 dalis.

³⁵ Komisijos tarnybų pozicijų gairės, skirtos administracijos pareigūnams. „Nedidelio masto“ infrastruktūros objekto apibrėžtis pagal ERPF reglamentą, 1.0 versija, 2014 m. liepos 7 d.

³⁶ Lenkijos delegacijos informacinis pranešimas Tarybai „The necessity of raising the maximum value of small-scale cultural infrastructure implemented within the European Regional Development Fund 2014–2020“, 8561/15, 2015 m. gegužės 6 d.

³⁷ Pagal 2 teminį tikslą „IRT prieinamumo, naudojimo didinimas ir kokybės gerinimas“.

³⁸ Pagal 3 teminį tikslą „MVĮ konkurencingumo didinimas“.

³⁹ 2017 m. kovo 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl programos „Kūrybiška Europa“ įgyvendinimo, P8_TA(2017)0062; 2019 m. kovo 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos dėl pasiūlymo sukurti (2021–2027 m.) programą „Kūrybiška Europa“ projektas, A8–0156/2019.

⁴⁰ Tarybos išvados dėl kultūros ir kūrybos sankirtų, kuriomis siekiama skatinti inovacijas, ekonominį tvarumą ir socialinę įtrauktį (OL C 172, 2015 5 27, p. 13–16).

⁴¹ 2019 m. gegužės 3 d. ES valstybių narių ministrų, atsakingų už kultūrą ir Europos reikalus, neoficialaus susitikimo Europos paveldo apsaugos klausimais bendra deklaracija, Paryžius.

⁴² EAR specialiosios ataskaitos Nr. 02/2017 116–117 dalys. „Komisijos derybos dėl 2014–2020 m. partnerystės susitarimų ir sanglaudos programų: lėšos naudojamos tikslingiau atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ prioritetus, tačiau veiksmingumo vertinimo tvarka darosi vis sudėtingesnė“ 116 ir 117 dalys.

⁴³ Komisijos teminių gairių administracijos pareigūnams sąvado projektas „Support to culture, tourism and sport related investments“, 1 versija, 2013 05 13.

⁴⁴ Venecijos chartija, „Tarptautinė paminklų ir vietovių konservavimo ir restauravimo chartija“, 1964 m.; ir Krokuvos chartija, „Architektūros paveldo konservavimo ir restauravimo principai“, 2000 m.

⁴⁵ Pasaulio paveldo vietovių valdymo gairės, ICCROM, UNESCO, ICOMOS, 1998 m., ir ICOMOS, Kultūrinių ir mišrios paskirties objektų kandidatūrų vertinimai, Pasaulio paveldo komitetui skirta ataskaita, 43-ioji sesija, WHC-19/43.COM/INF.8B1, 2019 m.

⁴⁶ Venecijos chartijos 4 straipsnis.

⁴⁷ Europos Komisija, „Safeguarding Cultural Heritage from Natural and Man-Made Disasters. A comparative analysis of risk management in the EU“, 2018 m.

⁴⁸ Duomenų teikimo gaires priėmė kolegija, jos paskelbtos 2019 m. gruodžio mėn. (OL C 428, 2019 12 20, p. 8–33).

⁴⁹ Sprendimas Nr. 2228/97/EB, nustatantis Bendrijos veiksmų programą kultūros paveldo srityje (OL L 305, 1997 11 8, p. 31–38).

⁵⁰ Žr. 59 dalį.

⁵¹ Direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2014/52/ES, 3 straipsnio d punktas (OL L 124, 2014 4 25, p. 1–18).

⁵² Direktyvos 2012/27/EB dėl energijos vartojimo efektyvumo su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/844, 7 straipsnis (OL L 156, 2018 6 19, p. 75–91).

⁵³ ICOMOS, „ES finansuojamų intervencijų, kurios gali turėti įtakos kultūros paveldui, Europos kokybės principai“, 2019 m.

⁵⁴ BNR 125 straipsnio 3 dalies d punktas.

⁵⁵ BNR 61 straipsnis.

⁵⁶ COM(2018) 375 final 67 straipsnio 3 dalies d punktas.

⁵⁷ Taip pat žr. EAR nuomonės Nr. 6/2018 97 dalį.

⁵⁸ Louvre Lens, 5 ans de gratuité de la galerie du temps et du pavilion de verre: bilan et perspectives, 2018 m. kovo mėn., p. 12.

⁵⁹ Prancūzijos Šiaurės / Pa de Kalė / Pikardijos regioniniai audito rūmai, Établissement public de coopération culturelle « Louvre-Lens » Exercices 2011 et suivants, Relevé d’observations définitives, 2015 m., p. 9.

⁶⁰ BNR 71 straipsnis.

⁶¹ 2019 m. birželio mėn. EAR apžvalginio pranešimo dėl veiksmingumo užtikrinimo sanglaudos srityje 54–56 dalys.

Tvarkaraštis

Įvykis	Data
Audito planavimo memorandumo (APM) priėmimas / Audito pradžia	2018 12 12
Ataskaitos projekto oficialus išsiuntimas Komisijai (ar kitam audituojamajam subjektui)	2020 1 6
Galutinės ataskaitos priėmimas po prieštaravimų procedūros	2020 2 26
Visomis kalbomis gauti Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialūs atsakymai	2020 3 24

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020

PDF	ISBN 978-92-847-4457-2	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/379805	QJ-AB-20-005-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-4451-0	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/30967	QJ-AB-20-005-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2020 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6-2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote išsiaiškinti papildomas teises, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

1 langelio nuotrauka: © Capital Europeia da Cultura Guimarães 2012.

2 paveikslas: Piktogramas sukūrė Pixel perfect iš https://flaticon.com.

3 langelio nuotrauka: © Katovicų miestas.

4 langelio nuotrauka: © Fotografas Luciano Romano.

7 langelio nuotrauka: © Fotografas Henrique Patricio.

10 langelio 1 nuotrauka: Šaltinis: Scheda ispettiva, Casa dell’Efebo I 7, 11; pateikė Pompėjos archeologinis parkas.

10 langelio 2 nuotrauka: Šaltinis: Relazione tecnica, Casa dell’Efebo, 2016 m. sausio mėn.; pateikė Pompėjos archeologinis parkas.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.