Elektroninė prekyba: vis dar reikia įveikti nemažai su PVM ir muitų surinkimu susijusių iššūkių

Santrauka

I

Elektroninė prekyba – tai internete arba kituose internetinio ryšio tinkluose vykdoma prekyba prekėmis ir paslaugomis. ES skatina elektroninę prekybą, siekdama užtikrinti, kad įmonės ir vartotojai internete galėtų prekiauti tarptautiniu mastu taip pat, kaip ir savo vietos rinkose. Remiantis naujausiais prieinamais statistiniais duomenimis, 2017 m. kas penkta ES 28 įmonė užsiėmė elektroninio pardavimo veikla. 2008–2017 m. įmonių, kurios užsiėmė elektroninio pardavimo veikla, procentinė dalis padidėjo 7 procentiniais punktais, o įmonių elektroninio pardavimo veiklos apyvartos dalis, palyginti su bendra apyvarta, padidėjo 5 procentiniais punktais.

II

Kai elektroninėmis prekėmis ir paslaugomis prekiaujama tarpvalstybiniu lygmeniu, valstybės narės renka PVM ir muitus. Bet koks tokio nesurinkimo trūkumas turi įtakos valstybių narių ir ES biudžetams. Komisija atlieka surinktų PVM ir muitų patikrinimus. Ji taip pat turi pareigą nustatyti muitų ir mokesčių politiką šiose srityse, rengti strategijas ir priimti teisės aktus. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba turi pareigą tirti sukčiavimo, korupcijos ir kitas nusikalstamas veikas, nukreiptas prieš ES finansinius interesus.

III

Šį auditą atlikome atsižvelgdami į pažeidimų, padaromų surenkant PVM ir muitus tarpvalstybinės elektroninės prekybos srityje, riziką. Nors nėra jokių įverčių, kiek tarpvalstybiniam paslaugų teikimui taikomo PVM nesurenkama, Komisijos vertinimu, mažos vertės prekių iš ne ES šalių tiekimo nuostoliai kasmet sudaro 5 milijardus eurų.

IV

Nagrinėjome tarpvalstybinių prekių, kuriomis prekiaujama internete, apmokestinimo PVM ir muitais sistemą, nustatytą teisės aktuose, kuriais reglamentuojami PVM ir muitai. Taip pat nagrinėjome naują tarpvalstybinio elektroninių paslaugų teikimo apmokestinimo PVM sistemą, kuri pradėjo veikti 2015 m. pradžioje. Galiausiai peržiūrėjome Komisijos pateiktus pasiūlymus ir teisės aktus, kuriuos, remdamasi 2017 m. elektroninės prekybos dokumentų rinkiniu, priėmė Taryba.

V

Nagrinėjome, ar Europos Komisija sukūrė patikimą elektroninės prekybos reguliavimo ir kontrolės sistemą, kiek tai susiję su PVM ir muitų surinkimu, ir ar valstybių narių kontrolės priemonės padeda užtikrinti visapusišką elektroninei prekybai taikomo PVM ir muitų surinkimą.

VI

Nustatėme, kad nepaisant pastarojo meto teigiamų pokyčių, ES neįveikia visų teisingų prekėms ir paslaugoms, kuriomis prekiaujama internete, taikomo PVM ir muitų sumų surinkimo iššūkių.

VII

Nustatėme, kad:

1. reguliavimo sistema daugeliu atžvilgių atitinka EBPO ir PMO remiamą geriausią tarptautinę praktiką;
2. naujomis nuostatomis, kurios įsigalios 2021 m., siekiama pašalinti tam tikrus dabartinės sistemos trūkumus, tačiau toliau reikia spręsti vertės sumažinimo problemą;
3. nevisiškai išnaudojamos ES valstybių narių ir ne ES šalių administracinio bendradarbiavimo priemonės;
4. nacionalinių mokesčių administratorių taikomos kontrolės priemonės yra silpnos, o Komisijos kontrolės priemonės nepakankamos;
5. dabartinės muitinio įforminimo sistemos turi trūkumų, be to, esama rizikos, kad ES negali užkirsti kelio susijusių tarpininkų piktnaudžiavimui, ir
6. PVM ir muitai surenkami neveiksmingai.

VIII

Siekdami stiprinti naudojimąsi administracinio bendradarbiavimo susitarimais, didinti kontrolės priemonių veiksmingumą, gerinti mokesčių surinkimą ir reguliavimo sistemos veiksmingumą, pateikiame Komisijai valstybėms narėms įvairias rekomendacijas. Komisija visų pirma turėtų:

1. stebėti, kokia apimtimi ne ES šalys įvykdo valstybių narių prašymus, kuriuos jos siunčia pagal sudarytus savitarpio administracinės pagalbos susitarimus muitų ir mokesčių klausimais, ir kokia apimtimi pasinaudoja šiuose susitarimuose nustatytomis struktūromis ir sistemomis, kad išspręstų konkrečias problemas, kylančias dėl elektroninės prekybos prekėmis;
2. patikrinti, kokių kontrolės priemonių valstybės narės imasi mažos vertės siuntai taikomos lengvatos atveju;
3. stebėti, kaip veikia ES vidaus nuotolinis prekių pardavimas ir vieno langelio principu grindžiama minisistema (MOSS);
4. padėti valstybėms narėms parengti metodiką, kad galėtų periodiškai apskaičiuoti PVM nepriemoką elektroninės prekybos srityje ir
5. siekdama kovoti su sukčiavimu PVM elektroninės prekybos srityje, ištirti „technologijomis pagrįstų“ mokesčių surinkimo sistemų bei skaitmeninių valiutų naudojimą.

Valstybės narės turėtų:

1. laiku pateikti grįžtamąją informaciją, susijusią su iš kitų valstybių narių gautais „Eurofisc“ perspėjimais apie sukčiavimą;
2. padidinti savo audito veiklos, susijusios su MOSS prekiautojais ir nuotoline prekyba besiverčiančiais pardavėjais, apimtį ir
3. atidžiai stebėti, kaip prekiautojai laikosi naujos paslaugų teikimui ES viduje taikomos 10 000 eurų ribos.

Įvadas

01

Elektroninė prekyba – tai internete arba kituose kompiuteriniuose (internetinio ryšio) tinkluose sudarant elektroninius sandorius vykdoma prekyba prekėmis ir paslaugomis, nepaisant to, ar tokia prekyba vyksta tarp įmonių, namų ūkių, fizinių asmenų ar privačių organizacijų¹.

02

Elektroninės prekybos apimtis stabiliai auga. Remiantis naujausiais prieinamais statistiniais duomenimis, 2017 m. kas penkta ES 28 įmonė užsiėmė elektroninio pardavimo veikla. 2008–2017 m. įmonių, kurios užsiėmė elektroninio pardavimo veikla, procentinė dalis padidėjo 7 procentiniais punktais, o įmonių elektroninio pardavimo veiklos apyvartos dalis, palyginti su bendra apyvarta, padidėjo 5 procentiniais punktais².

03

Valstybės narės turi pareigą surinkti tarpvalstybiniams elektroninės prekybos sandoriams taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir muitus. Bet koks nesurinkto PVM ir muitų trūkumas turi įtakos valstybių narių ir ES biudžetams.

04

Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas (TAXUD GD) strateginiu ir teisės aktų lygmeniu atsako už muitų ir mokesčių politiką, įskaitant su elektronine prekyba susijusią muitų ir mokesčių politiką. Jo kompetencijos sritis apima muitų sąjungos kūrimą ir valdymą, taip pat mokesčių politikos tobulinimą visoje ES. TAXUD GD rengia teisėkūros ir strategines iniciatyvas ir koordinuoja valstybių narių bendradarbiavimą bei tarpusavio dalijimąsi informacija.

05

TAXUD GD taip pat pirmininkauja Muitų politikos grupei (MPG), kuri remia muitų sąjungos įgyvendinimą ir kurią sudaro 28 nacionalinių muitinių generaliniai direktoriai.

06

Biudžeto generalinis direktoratas (BUDG GD) turi pareigą atlikti patikrinimus, susijusius su „nuosavais ištekliais“ (t. y. pajamos, kurias ES biudžetas gauna iš valstybių narių), kurie apima lėšas, kurias sudaro surinktas PVM ir importui iš užsienio taikomi muitai.

07

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi pareigą tirti sukčiavimo, korupcijos ir kitas nusikalstamas veikas, nukreiptas prieš ES finansinius interesus.

PVM ir muitų surinkimas elektroninės prekybos srityje: dabartinės ES taisyklės

08

Apskritai kalbant, ES muitų teisės pagrindą sudaro Sąjungos muitinės kodeksas³ (UCC), o PVM reglamentuojamas PVM direktyvoje⁴. Dabartinėse ES taisyklėse, kurios taikomos PVM surinkimui elektroninės prekybos srityje, daromas skirtumas tarp prekių ir paslaugų.

Prekių tiekimas

09

ES registruotiesiems prekiautojams, kurie prekes iš vienos valstybės narės tiekia kitos valstybės narės vartotojui, taikoma nuotolinės prekybos sistema. Tai reiškia, kad iki tam tikros parduodamų prekių ribos (paprastai tai yra 35 000 eurų, tačiau kai kuriose valstybėse narėse ši riba siekia 100 000 eurų) prekiautojas taiko savo registracijos valstybės narės PVM tarifą⁵. Jei ši riba viršijama, prekiautojas privalo registruotis PVM mokėtoju paskirties valstybėje narėje ir taikyti šios valstybės narės PVM tarifą (taip jam atsiranda visos prievolės teikti ataskaitas ir laikytis reikalavimų).

10

Jeigu ne ES prekiautojai parduoda prekes ES vartotojams, tai reiškia, kad prekės importuojamos į ES ir joms taikoma muitinio įforminimo procedūra. Mažos vertės, t. y. 150 eurų arba mažiau, siuntoms (mažos vertės siuntos) galioja muitų lengvata, kuri reiškia, kad importui netaikomi jokie muitai⁶. Mažos vertės prekės, kurių vertė neviršija 22 eurų (arba 10 eurų kai kuriose valstybėse narėse), atleidžiamos nuo PVM ir joms netaikomas importo PVM⁷.

Paslaugų teikimas

11

Jeigu įmonė elektroninės prekybos paslaugas teikia⁸ privatiems vartotojams (angl. B2C supply), įmonei taikomas „paskirties principas“, kuris reiškia, kad įmonė turi sumokėti vartotojo gyvenamojoje šalyje galiojantį PVM tarifą. Paskirties principas taikytas nuo 2003 m. tais atvejais, kai ne ES šalies įmonė teikė skaitmenines paslaugas ES vartotojams. Nuo 2015 m. pradžios tas pats principas taikomas visoms elektroninės prekybos paslaugoms, kurias ES tiekėjas teikė kitos valstybės narės vartotojui. Anksčiau tokioms paslaugoms taikytas tiekėjo gyvenamosios šalies PVM tarifas.

12

Nuo 2015 m. pradžios ES teisės aktų leidėjas nustatė vieno langelio principu grindžiamą minisistemą (MOSS), kuri taikoma telekomunikacijų, transliavimo ir elektroniniu būdu teikiamų paslaugų apmokestinimui. Pagal MOSS prekiautojai, kurie teikia elektroninės prekybos paslaugas privatiems vartotojams, taiko valstybėse narėse, kuriose įsisteigę vartotojai, galiojančius (vartojimo valstybė narė) PVM tarifus. Tačiau jie PVM mokėtoju gali įsiregistruoti bet kurioje pasirinktoje valstybėje narėje⁹ (registravimosi valstybė narė, angl. Member State of identification, MSIDE) ir pateikti joje vieną PVM deklaraciją, kurioje nurodomos visos kiekvienoje vartojimo valstybėje narėje suteiktos paslaugos, bei sumokėti su šiomis paslaugomis susijusį PVM. Tuomet registravimosi valstybė narė perduoda kiekvienai vartojimo valstybei narei priklausantį PVM. MOSS taikoma ES registruotiesiems ir ne ES registruotiesiems prekiautojams¹⁰.

13

1 paveiksle parodyta, kaip MOSS įregistruotų prekiautojų teikiamos skaitmeninės paslaugos apmokestinamos skirtingose vartojimo valstybėse narėse (angl. Member States of consumption, MSCON).

Su dabartinėmis elektroninei prekybai taikomomis PVM ir muitų surinkimo taisyklėmis susijusi rizika

14

Nors nėra jokių įverčių, kiek tarpvalstybiniam paslaugų teikimui taikomo PVM nesurenkama, Komisijos vertinimu, mažos vertės prekių iš ne ES šalių tiekimo nuostoliai kasmet sudaro 5 milijardus eurų. Kiti įverčiai pateikti 101-107 dalyse.

15

Nors ES vidaus prekybai bendrojoje rinkoje taikomos sienų kontrolės priemonės panaikintos, visoms į valstybes nares patenkančioms ne ES prekėms taikomos muitinės kontrolės priemonės. Iš užsienio teikiamos skaitmeninės paslaugos kelia ypatingą riziką: teikiant tokias paslaugas fiziškai nekertamos jokios sienos ir joms, kitaip nei į ES įvežamoms prekėms, netaikomos tokios pat kontrolės priemonės. ES vidaus prekyba paslaugomis apmokestinama PVM ir valstybės narės turi žinoti apie tokių sandorių sudarymą, kad galėtų juos tinkamai apmokestinti.

Pasitikėjimas savanoriškai bendradarbiaujančiais prekiautojais

16

Viena bendra rizika, susijusi su ES ir ne ES prekiautojų tiekiamomis prekėmis ir teikiamomis paslaugomis, yra ta, kad pagal galiojančią sistemą pasitikima prekiautojų noru registruotis ir mokėti priklausantį PVM. Valstybės narės neturi jokių už jų jurisdikcijos ribų galiojančių priverstinio vykdymo įgaliojimų, ypač ne ES prekiautojų atžvilgiu. Todėl joms sudėtinga užtikrinti viso PVM surinkimą valstybėje narėje, kurioje prekės ir paslaugos galiausiai suvartojamos.

Su teisine sistema ir bendradarbiavimo priemonėmis susijusi rizika

17

Esama rizikos, kad vartojimo valstybės narės mokesčių administratoriai ir muitinė nepasinaudos administracinio bendradarbiavimo priemonėmis, kad paprašytų šalies ar šalių, kuriose yra įregistruotas arba nustatomas tiekėjas, pateikti informaciją. Jeigu tokia informacija nesikeičiama, vartojimo valstybės narės mokesčių administratoriams ir (arba) muitinei sunku aptikti neapmokestintus sandorius. Be to, verslo ir vartotojų sandoriams netaikoma PVM informacijos mainų sistema, t. y. elektroninis tinklas, per kurį perduodama PVM informacija tiek apie valstybėse narėse įregistruotų įmonių galiojančius PVM mokėtojo kodus, tiek apie neapmokestinamą prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą ES viduje.

18

Kita rizika yra susijusi su tuo, kad registracijos šalies (arba MSIDE) mokesčių administratoriai turi mažai paskatų atlikti tinkamus tiekėjų patikrinimus, nes bet koks nustatytas PVM priklauso vartojimo valstybei narei.

Reikalavimų nesilaikymo rizika

19

Dėl šio pasitikėjimo prekiautojų bendradarbiavimu sistemoje atsiranda įvairių spragų, kuriomis naudojantis galima išvengti reikalavimų laikymosi. Kalbant apie nuotolinės prekybos sistemą, pažymėtina, kad vienas rizikos veiksnys yra susijęs su tuo, kad tiekėjai gali nesiregistruoti paskirties valstybėje narėje, jeigu jų parduodamos prekės ir (arba) paslaugos viršija atitinkamą ribą. Kita rizika, atsižvelgiant į tai, kad dėl skirtingų PVM tarifų valstybėse narėse atsiranda palankesnė terpė sukčiauti nuotolinės prekybos srityje, yra susijusi su tuo, kad tiekėjai gali nepranešti apie PVM apmokestinamus sandorius, siekdami neviršyti ribos ir išvengti didesnio PVM tarifo, kuris galioja paskirties valstybėje narėje, taikymo. Tai sudarytų sąlygas valstybėse narėse, kuriose taikomi mažesni PVM tarifai, įsisteigusiems tiekėjams nesąžiningai sumažinti kainas valstybėse narėse, kuriose galioja didesnis PVM tarifas, ir dėl to galiausiai pajamų netektų nacionaliniai biudžetai.

20

Registracijos užtikrinimas MOSS yra sudėtingas, todėl atsiranda rizika, kad ne ES tiekėjai, siekdami išvengti PVM taikymo savo paslaugoms ir nemokėti PVM, nesiregistruos PVM mokėtojais nė vienoje valstybėje narėje. Net jeigu jie įsiregistruotų registravimosi valstybėje narėje, vis tiek kyla rizika, kad jie nedeklaruos viso PVM arba jo apskritai nedeklaruos. Todėl sumažėja nacionalinio biudžeto pajamos, o ne ES tiekėjams sudaromos sąlygos mažinant kainas pakenkti ES registruotiesiems tiekėjams.

21

Mažos vertės siuntoms taikomos PVM ir muitų lengvatos gali paskatinti pasinaudoti kita reikalavimų nesilaikymo forma, t. y. sistemingu prekių vertės sumažinimu importo deklaracijose, siekiant išvengti apmokestinimo.

22

ES elektroninės prekybos dokumentų rinkiniu, kurį Europos Komisija pasiūlė 2016 m. gruodžio 1 d., o Taryba priėmė 2017 m. pabaigoje, siekiama spręsti šias problemas. Šis dokumentų rinkinys buvo parengtas vadovaujantis ES bendrosios skaitmeninės rinkos strategija. Pirmosios su PVM susijusios reformos įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Kitos priemonės įsigalios 2021 m.

Audito apimtis ir metodas

23

Audito metu vertinome, ar Komisija ir valstybės narės veiksmingai sprendžia problemas, susijusias su teisingu prekėms ir paslaugoms, kuriomis prekiaujama internete, taikomo PVM ir muitų sumų surinkimu. Visų pirma nagrinėjome, ar:

1. Komisija nustatė patikimą elektroninės prekybos reguliavimo ir kontrolės sistemą, kiek tai susiję su PVM ir muitų surinkimu, ir
2. ar valstybių narių kontrolės priemonės padeda užtikrinti viso PVM ir muitų surinkimą elektroninės prekybos srityje.

24

Aplankėme penkių valstybių narių – Vokietijos, Airijos, Nyderlandų, Austrijos ir Švedijos – mokesčių administratorius ir muitines. Jas parinkome pagal šiuos rizikos kriterijus: i) apskaičiuotą prarasto PVM, susijusio su lengvatomis, kurios pagal teisės aktus taikomos mažos vertės siuntoms, sumą¹¹; ii) MOSS sistemoje įregistruotų prekiautojų skaičių kiekvienoje valstybėje narėje¹² ir iii) vienoje valstybėje narėje įregistruoto prekiautojo elektroninės prekybos su pirkėjais iš kitos valstybės narės apimtį¹³.

25

Šį auditą atlikome, nes tarpvalstybinės elektroninės prekybos srityje surenkant PVM ir muitus padaroma daug pažeidimų. Visų pirma elektroninės prekybos srityje gali piktnaudžiauti ne ES tiekėjai, todėl ES prekiautojai atsiduria nepalankioje padėtyje. Tokie pažeidimai daro tiesioginį poveikį valstybių narių biudžetams ir Europos Sąjungai, nes valstybės narės surenka mažiau muitų. Tai taip pat daro poveikį valstybių narių PVM pagrįstoms įmokoms. Dėl pažeidimų taip pat iškraipomos vienodos veiklos sąlygos vidaus rinkoje.

26

Šiuo tikslu atlikome 2015 m. pradžioje pradėjusios veikti MOSS auditą. Taip pat auditavome tarpvalstybinių prekių apmokestinimą PVM ir muitais, kaip nustatyta teisės aktuose, kuriais reglamentuojami PVM ir muitai. Galiausiai peržiūrėjome Komisijos pateiktus naujus pasiūlymus ir teisės aktus, kuriuos, remdamasi elektroninės prekybos dokumentų rinkiniu, 2017 m. gruodžio 5 d. priėmė Taryba.

27

Mūsų auditas apėmė laikotarpį nuo 2015 m. pradžios iki 2018 m. pabaigos. Taip pat nagrinėjome tikėtiną teisės aktų, susijusių su PVM elektroninės prekybos dokumentų rinkiniu, kurie įsigalios mums atlikus auditą, pakeitimų poveikį.

28

Auditą atlikome dviem etapais:

1. pirmas etapas:
• preliminarus darbas Komisijoje, vizitai pas mokslininkus, elektroninės prekybos srityje besispecializuojančios „Eurofisc“ darbo srities pirmininką, Pasaulio muitinių organizacijoje ir ES aukščiausiųjų audito institucijų PVM darbo grupės 2-ojoje ekspertų grupėje ir diskusijos su jais, siekiant surinkti informaciją ir duomenis, kurie yra svarbūs atliekant auditą valstybėse narėse, ir palyginti ES teisės aktus su tarptautine geriausia praktika, ir
• apklausa: 2-oji ekspertų grupė nustatė, kad elektroninė prekyba yra palanki terpė sukčiauti PVM. Siekdama susidaryti išsamų vaizdą apie padėtį ES, 2-oji ekspertų grupė nusprendė atlikti visų ES mokesčių administratorių apklausą. Mes priklausome 2-ajai ekspertų grupei, todėl 2016 m. lapkričio mėn. jai nusiuntėme šią apklausą. Apklausos metai buvo 2015 m. Joje buvo pateikti su ES ir ne ES MOSS sistemomis ir vidaus bei išorės ES nuotoline prekyba prekėmis susiję klausimai. Šioje apklausoje dalyvavo 20 valstybių narių;
2. antrasis etapas – audito darbas vietoje.
• Komisijoje: vertinome konkrečią reguliavimo ir kontrolės sistemą, kurią Komisija sukūrė siekdama užtikrinti tarptautinės geriausios praktikos laikymąsi PVM ir muitų surinkimo srityje ir vykdant ankstesnes Europos Audito Rūmų rekomendacijas, susijusias su elektronine prekyba. Taip pat peržiūrėjome teisėkūros pasiūlymus, kuriuos Komisija pateikė remdamasi elektroninės prekybos dokumentų rinkiniu, ir
• atrinktose valstybėse narėse vertinome, ar: i) mokesčių administratoriai ir muitinės naudojasi administracinio bendradarbiavimo priemonėmis, siekdami užtikrinti, kad būtų perduodama atitinkama informacija apie PVM ir muitus; ii) jų taikomos kontrolės priemonės yra veiksmingos ir iii) veiksmingai surenkamas PVM ir muitai.

Savo analizę grindėme valstybių narių atsakymais į apklausą apie elektroninę prekybą, pokalbiais su valstybių narių mokesčių administratorių ir muitinių ekspertais ir keliomis su elektronine prekyba susijusių sandorių imtimis.

29

Papildomą informaciją apie Komisijoje ir valstybėse narėse taikytą audito metodą galima rasti I ir II prieduose.

Pastabos

30

Elektroninės prekybos srityje prekės tiekiamos (paslaugos teikiamos) nuotoliniu būdu, o valstybės narės savo jurisdikcijos trūkumą tiekėjų įsisteigimo šalyse turėtų kompensuoti keisdamosi informacija apie šį prekių tiekimą (paslaugų teikimą). Valstybės narės, remdamosi visa prieinama informacija, turėtų taikyti veiksmingas kontrolės priemones ir užtikrinti, kad būtų surinktas visas PVM ir muitai.

31

Komisija turėtų tikrinti valstybių narių muitines ir mokesčių administratorius ir atlikti tyrimus, kad apsaugotų ES finansinius interesus. Komisija taip pat turėtų sukurti patikimą teisės aktų ir kontrolės priemonių sistemą, kuri sudarytų sąlygas valstybėms narėms patenkinti minėtus poreikius kartu laikantis geriausios tarptautinės praktikos elektroninės prekybos srityje.

Nevisiškai išnaudojamos administracinio bendradarbiavimo priemonės

Valstybės narės nesinaudoja savitarpio administracinės pagalbos susitarimais, kad keistųsi informacija su ne ES šalimis

32

Mokesčių administratoriai ir muitinės turi keistis informacija apie tarptautinę prekybą su kitomis šalimis, kad užtikrintų mokesčių ir muitų nuostatų laikymąsi ir surinktų visas pajamas. Šis administracinis bendradarbiavimas dar žinomas kaip savitarpio administracinė pagalba (SAP). Bet kuriam ES tarptautiniam susitarimui Taryba pagal SESV 218 straipsnį turi duoti išankstinį leidimą.

Savitarpio administracinė pagalba mokesčių klausimais

33

Ankstesnėje specialiojoje ataskaitoje valstybėms narėms pateikėme šias rekomendacijas¹⁴: „Valstybės narės, siekdamos sustiprinti bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis ir užtikrinti verslo vartotojui teikiamoms [elektroninės] prekybos paslaugoms ir jų tiekiamam nematerialiajam turtui taikomo PVM surinkimą, turėtų:

1. įgalioti Komisiją derėtis dėl susitarimų dėl savitarpio pagalbos su šalimis, kuriose dauguma interneto paslaugų teikėjų yra įsisteigę, ir pasirašyti šiuos susitarimus ir
2. toms valstybėms narėms, kurios priklauso EBPO, pasirašyti ir įgyvendinti EBPO Konvenciją dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje siekiant su trečiosiomis šalimis apsikeisti informacija apie skaitmeninių paslaugų tiekėjus.“

34

Atlikdami šį auditą, ėmėmės tolesnių veiksmų atsižvelgdami į minėtą rekomendaciją. Nustatėme, kad iki šiol sudarytas tik vienas tarptautinis susitarimas PVM bendradarbiavimo srityje, t. y. Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl administracinio bendradarbiavimo, kovos su sukčiavimu ir reikalavimų vykdymo PVM srityje¹⁵. Šis susitarimas įsigaliojo 2018 m. rugsėjo 1 d.

35

Dabar visos ES valstybės narės pasirašė EBPO Konvenciją dėl savitarpio administracinės pagalbos (SAP) mokesčių srityje. Tačiau nė viena iš apklausoje dalyvavusių 20 valstybių narių nenurodė, kad naudojosi šia konvencija elektroninės prekybos srityje. Panašiai, penkios valstybės narės, kuriose 2018 m. apsilankėme atlikdami šį auditą, niekada nesinaudojo EBPO Konvencija dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje, kad spręstų su elektronine prekyba susijusius klausimus.

Savitarpio administracinė pagalba muitų klausimais

36

ES su trečiosiomis šalimis nėra sudariusi jokio galiojančio susitarimo dėl bendradarbiavimo ir savitarpio administracinės pagalbos muitų klausimais, kuriame būtų numatytas konkretus administracinis bendradarbiavimas elektroninės prekybos srityje. Tai neužkerta kelio valstybėms narėms pasinaudoti SAP susitarimais muitų klausimais, kuriuose nėra aiškios nuorodos į elektroninę prekybą, tačiau kuriuose plačiu mastu reglamentuojami su muitų teisės aktų pažeidimų prevencija, jų nustatymu ir kova su jais susiję klausimai.

37

Tačiau penkios aplankytos valstybės narės nepateikė mums jokių pavyzdžių ar įrodymų apie SAP prašymų, susijusių su elektroninei prekybai taikomais muitais, teikimą trečiosioms šalims. Šiomis keitimosi informacija elektroninės prekybos srityje su Kinija priemonėmis jos nenoriai naudojasi dėl mažų galimybių gauti atsakymą¹⁶. Jeigu tokia informacija nesikeičiama, vartojimo valstybės narės muitinė negali sužinoti apie nepraneštus sandorius.

Nevisiškai išnaudojamos ES vidaus administracinio bendradarbiavimo priemonės

38

Valstybės narės yra priklausomos nuo iš kitų valstybių narių gaunamos informacijos apie prekybą ES viduje ir tik ją gavusios gali surinkti PVM savo teritorijoje. Valstybės narės šia informacija keičiasi naudodamos ES teisės aktuose numatytas administracinio bendradarbiavimo priemones¹⁷. Šiuose teisės aktuose nustatytos šios elektroninės prekybos srityje naudingos administracinio bendradarbiavimo priemonės:

1. MOSS, kurioje saugoma informacija apie registruotuosius prekiautojus ir jų deklaruotą paslaugų teikimą vartojimo valstybei narei;
2. keitimasis informacija paprašius ir keitimasis informacija be išankstinio prašymo naudojant standartines elektronines formas;
3. kontrolės priemonės, kurios vienu metu taikomos dviejose ar keliose valstybėse narėse (daugiašalės kontrolės priemonės, DKP), ir mokesčių pareigūnų buvimas kitose valstybėse narėse, sudarant sąlygas jiems susipažinti su tos valstybės narės turimais dokumentais arba dalyvauti vykdomuose tyrimuose, ir
4. decentralizuotas tinklas „Eurofisc“, kuriame valstybės narės greitai keičiasi tiksline informacija apie tarpvalstybinį sukčiavimą, ją tvarko ir analizuoja. Šio tinklo paskirtis – skatinti ir palengvinti daugiašalį bendradarbiavimą kovojant su sukčiavimu PVM. Tinklas veikia kaip juridinio asmens teisių neturinti bendradarbiavimo sistema.

Vieno langelio principu grindžiama minisistema (MOSS)

39

MOSS – tai pagalbinė priemonė, skirta prekiautojams, kurie elektronines paslaugas teikia ES viduje ir į ES. Todėl registracija MOSS yra savanoriška. ES prekiautojai gali registruotis ES MOSS sistemoje toje valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigę ir užsiima verslu, arba, kitu atveju, valstybėje narėje, kurioje turi nuolatinę buveinę¹⁸. Ne ES prekiautojai gali registruotis bet kurios pasirinktos valstybės narės ne ES sistemoje. Jeigu prekiautojai neįsiregistruoja MOSS, jie turėtų registruotis PVM mokėtojais kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs paslaugos vartotojas.

MOSS IT struktūra yra patikima

40

Kai valstybių narių mokesčių administratoriai susiduria su MOSS veikimo problemomis kitose valstybėse narėse, jie gali kreiptis pagalbos naudodamiesi skambučių centru, kurio veikimą užtikrina TAXUD GD IT paslaugų valdymo (ITPV) padalinys. Kiekvienai problemai, apie kurią pranešta, duomenų bazėje „Synergia“ suteikiama koduota kortelė. ITPV padalinys sukūrė MOSS valdymo skydą, kuris veikia kaip ES lygmens MOSS operacijų stebėjimo priemonė.

41

Valstybėms narėms nusiuntus klaidingą pranešimą, gavėjas atsako pateikdamas techninės klaidos pranešimą (TKP). TKP gali būti nurodoma, kad pranešimas negalioja arba kad jo formatas klaidingas, arba nurodoma faktinė aplinkybė, kad atitinkama PVM deklaracija arba PVM mokėtojo kodas nežinomas.

42

Siekdami išbandyti, kaip veikia MOSS IT struktūra:

1. analizavome valstybių narių atsakymus į mūsų apklausą;
2. apklausėme valstybių narių mokesčių administratorių MOSS IT specialistus;
3. išnagrinėjome visas 29 korteles, išduotas dėl praneštų problemų, apie kurias MOSS valdymo skyde buvo paskelbta 2017 m. lapkričio 20 d. ir kuriose nurodyta, kad aplankytoje valstybėje narėje buvo kilusi problema arba kad ji nukentėjo nuo problemos, ir
4. kiekvienoje aplankytoje valstybėje narėje peržiūrėjome 10 nusiųstų TKP ir 10 gautų TKP imtį.

43

Devyniolika valstybių narių apklausoje nurodė, kad Europos Komisijos sukurta IT infrastruktūra yra pakankamai patikima, kad ją naudojant būtų galima užtikrinti MOSS veikimą, o 16 valstybių narių nurodė, kad parengiamojo etapo metu Komisijos teikiama parama buvo pakankama. Penkių aplankytų valstybių narių mokesčių administratoriai audito metu pritarė šiems teiginiams. Tačiau keturios valstybės narės manė, kad rekomendacijos nebuvo pakankamos. Viena iš jų atkreipė dėmesį į „funkcinių ir techninių specifikacijų“ aiškinimo skirtumus ir šį teiginį mūsų vizito metu patvirtino kita valstybė narė.

44

Nyderlandų mokesčių administratoriai manė, kad yra per daug MOSS dalyvių ir techninių specifikacijų, todėl jie negali aktyviai taikyti išimčių ir nagrinėti valstybių narių arba prekiautojų perspėjimų. Pasak Austrijos mokesčių administratorių, sistema geriau veikia nuo 2017 m., o valstybių narių IT tarnybų bendradarbiavimas yra sklandus. Tačiau jos mano, kad valstybės narės nebus pasirengusios naujo vieno langelio principo įgyvendinti iki 2021 m.

MOSS saugoma informacija apie registruotuosius prekiautojus ir jų deklaruotą paslaugų teikimą vartojimo valstybei narei

45

ES teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas administracinis bendradarbiavimas, numatyta galimybė saugoti ir keistis informacija, susijusia su bet kurio MOSS registruotojo prekiautojo veiklos pradžia, pokyčiais ir pabaiga, taip pat su jo paslaugų teikimu iš savo registracijos valstybės narės į vartojimo valstybę narę, apie kurį jis pranešė PVM deklaracijoje¹⁹.

46

Siekdami patikrinti, kaip valstybės narės užtikrina, kad vartojimo valstybei narei laiku būtų perduota teisinga informacija apie MOSS: i) nagrinėjome valstybių narių atsakymus į mūsų apklausą; ii) apklausėme MOSS ekspertus aplankytose valstybėse narėse ir iii) patikrinome penkių su MOSS susijusių sandorių imtį.

47

Trylika valstybių narių atsakė, kad prekiautojai nepatyrė jokių sunkumų nustatydami taikytiną teisingą tarifą; penkios valstybės narės nurodė susidūrusios su tam tikrais sunkumais, o dvi valstybės narės į šį klausimą neatsakė. Iš aplankytų valstybių narių Nyderlandai, kaip registravimosi valstybė narė, siunčia klaidos pranešimą prekiautojui, jeigu deklaracijoje nurodytos PVM sumos apskaičiuotos neteisingai. Švedijoje PVM deklaracijoje prekiautojai gali sužinoti visų valstybių narių PVM tarifus, o dėl deklaruotų sumų ir taikomų PVM tarifų atliekami atitikties patikrinimai.

48

Austrija nurodė, kad jeigu prekiautojas taiko klaidingą PVM tarifą arba nurodo klaidingą PVM sumą, jis gauna iš Austrijos MOSS sistemos pranešimą, tačiau vis tiek gali nusiųsti deklaraciją, kurioje nurodytas klaidingas tarifas arba suma. Sistema neblokuoja mokėjimo, jeigu tarifas yra klaidingas, ji paprasčiausiai nusiunčia pranešimą dėl ištaisymo. Austrijos manymu, sistemoje neturėtų būti sudaromos sąlygos prekiautojams nurodyti klaidingą PVM tarifą.

49

ES teisės aktuose nustatytos kelios prielaidos, kurias taikant nustatoma paslaugų vartotojo buvimo vieta. Tais atvejais, kai šios prielaidos netaikomos, tiekėjas turi išsaugoti dviejų rūšių²⁰ vienas kitam neprieštaraujančius įrodymus, pavyzdžiui, sąskaitos išrašymo arba interneto protokolo (IP) adresus, banko duomenis, kad pateiktų įrodymus apie vartotojo buvimo vietą.

50

Remiantis atsakymais į apklausą, trylika valstybių narių, nustatydamos vartotojo buvimo vietą, nepatiria jokių sunkumų ir iš savo MOSS prekiautojų negavo jokių pranešimų apie sunkumus. Trys valstybės narės pranešė apie tam tikras problemas. Kita valstybė narė nurodė, kad, nustatydama šią vietą, ji naudoja tik vieną įrodymų rūšį. Viena valstybė narė pranešė apie rimtas problemas, o kitos dvi neatsakė į šį klausimą.

51

Iš penkių aplankytų valstybių narių tik Austrija nurodė, kad ne visada įmanoma patikrinti, ar vartotojų buvimo vieta yra reali arba teisinga ir kad jos gali kliautis tik IP adresu.

52

Kiekvienoje aplankytoje valstybėje narėje patikrinome ir su ES schemomis, ir ne su ES schemomis susijusių 10 MOSS registracijų, deklaracijų, deklaracijų taisymų, išregistravimų ir pašalinimo imtį. Visos imties rezultatai pateikti III priede.

Nepakankamai išnaudojamos keitimosi informacija tarp valstybių narių priemonės

53

ES teisės aktuose, kuriuose reglamentuojamas administracinis bendradarbiavimas, numatytos dvi keitimosi informacija rūšys: keitimasis informacija paprašius arba be išankstinio prašymo. Pastarasis keitimasis gali būti automatinis, pavyzdžiui, ankstesniame skirsnyje nurodytas automatinis keitimasis informacija, susijusia su MOSS, arba savanoriškas keitimasis²¹.

54

1 lentelėje parodytas keitimasis informacija laikantis administracinio bendradarbiavimo (AB) elektroninės prekybos srityje, kurį nustatėme aplankytose valstybėse narėse nuo 2015 m. iki laikotarpio, kai prieinami naujausi duomenys.

55

Nustatėme riziką, kad šie duomenys neišsamūs, nes:

1. savanoriškai keičiantis informacija naudotose elektroninėse formose nebuvo žymimojo langelio, kurį naudojant informacija, kuria keičiamasi, būtų galima priskirti nuotolinės prekybos sistemos kategorijai;
2. valstybės narės netvarkė atskiros su elektronine prekyba susijusių elektroninių formų apskaitos ir
3. valstybių narių centriniams ryšių palaikymo administracinio bendradarbiavimo klausimais biurams nebuvo pavesta atskira koordinavimo funkcija, susijusi su MOSS ir (arba) nuotoliniu pardavimu.

56

2 lentelėje parodyta, kaip informacija laikantis administracinio bendradarbiavimo buvo keičiamasi aplankytose valstybėse narėse 2016 m., nepaisant to, ar ji buvo susijusi su elektronine prekyba, ar ne.

57

Šiose lentelėse parodyta, kad keitimasis informacija apie elektroninę prekybą paprašius arba savanoriškai dar yra ribotas.

58

Keitimasis informacija paprašius turėtų vykti ne vėliau kaip praėjus trims mėnesiams nuo prašymo gavimo, išskyrus atvejus, kai prašomoji institucija jau turi informaciją. Šiuo atveju terminas sutrumpinamas iki vieno mėnesio²².

59

Siekdami patikrinti šio keitimosi informacija efektyvumą, išnagrinėjome keitimąsi informacija, kuris parodytas 1 lentelėje. Jeigu keitimosi informacija (paprašius arba savanoriškai) populiacija, atsižvelgiant į nusiųstą arba gautą informaciją, viršija 10 atvejų, atsitiktinai parinkome 10 atvejų. Kitu atveju nagrinėjome visą populiaciją. Nustatėme, kad:

1. iš 56 patikrintų imties atvejų 25 atvejais buvo vėluojama keistis informacija paprašius. 16 iš šių 25 pavėluoto keitimosi informacija atvejų valstybės narės neinformavo kitų valstybių narių apie tai, kad yra neįmanoma laikytis termino atsakymui pateikti pagal Reglamento Nr. 904/2010 12 straipsnį;
2. Valstybės narės informacija apie nuotolinę prekybą prekėmis ES viduje dažniau keičiasi paprašius arba savanoriškai, o ne MOSS sistemoje.

Daugiašalės kontrolės priemonės neveiksmingos

60

Dvi ar daugiau valstybių narių gali susitarti vykdyti koordinuotus vieno ar kelių susijusių prekiautojų mokestinių įsipareigojimų patikrinimus, jei mano, kad tokie patikrinimai yra veiksmingesni už tik vienos valstybės narės atliekamą patikrinimą²³.

61

Pasak Komisijos, nuo 2014 m. buvo įgyvendintos 284 daugiašalės kontrolės priemonės (DKP), iš kurių šešios priemonės gali būti laikomos labiau susijusiomis su elektronine prekyba, kurią vykdant taikomas PVM ir tiesioginiai mokesčiai.

62

Savo audito vizitų metu išnagrinėjome šias DKP ir įvertinome jų veiksmingumą atsižvelgdami į papildomus atliktus PVM vertinimus. Nustatėme, kad trys kontrolės priemonės taikomos, o viena buvo labai sėkminga atsižvelgiant į papildomus PVM vertinimus. Tačiau taip pat nustatėme, kad dviem atvejais registravimosi valstybė narė atsisakė dalyvauti taikant DKP. Viena iš aplankytų valstybių narių nurodė, kad nedalyvaujant registravimosi valstybei narei beveik neįmanoma nustatyti teisingos mokesčio bazės.

63

Panašiai, aplankytos valstybės narės niekada neatliko bendrų auditų pagal EBPO Konvenciją dėl savitarpio administracinės pagalbos (SAP) mokesčių srityje²⁴.

64

2018 m. spalio 2 d. Taryba priėmė Reglamento Nr. 904/2010 pakeitimą²⁵, kuriame nustatyta²⁶ valstybių narių mokesčių administratorių galimybė atlikti bendrus auditus. Pagal naujas nuostatas, jeigu ne mažiau kaip dvi valstybės narės pateikia registravimosi valstybei narei bendrą pagrįstą prašymą, kuriame yra nuorodų arba įrodymų apie PVM vengimo riziką, prašomoji institucija negali atsisakyti (išskyrus tam tikras išimtis) dalyvauti atliekant auditą.

Valstybės narės nemano, kad keitimasis informacija per „Eurofisc“ yra naudingas

65

„Eurofisc“ – tai decentralizuotas valstybių narių mokesčių administratorių ir muitinių pareigūnų tinklas, kurie greitai keičiasi ir bendrai tvarko bei analizuoja tikslinę informaciją apie sukčiaujančias įmones ir apgaulingus sandorius.

66

2016 m. balandžio mėn. įvykusiame „Eurofisc“ plenariniame posėdyje buvo patvirtinta sukurta nauja „Eurofisc“ penktoji veiklos sritis (WF5). Dabar šioje srityje veikia 24 dalyviai ir trys stebėtojai.

67

Vienas iš WF5 tikslų 2017 m. buvo pradėti keistis operatyviniais duomenimis. Valstybės narės susitarė dėl dviem lygmenimis teikiamos grįžtamosios informacijos. Pirmojo lygmens grįžtamoji informacija, jei įmanoma, turi būti nusiųsta per vieną mėnesį. Antrojo lygmens grįžtamąją informaciją tikimasi pateikti parengus tyrimo išvadas. Taip siekiama sudaryti sąlygas informacijos siuntėjui sužinoti, kokią naudą davė pateikta informacija.

68

Nustatėme, kad nuo 2017 m. gruodžio mėn., kai pradėjo veikti sistema, keturios valstybės narės su kitomis valstybėmis narėmis pasidalijo 480 perspėjimų apie sukčiavimą. Tačiau grįžtamąją informaciją valstybės narės pateikė tik dėl vieno iš šių 480 atvejų. Valstybės narės mano, kad šioje rizikos duomenų bazėje pateikiami perspėjimai, kuriais keičiamasi per „Eurofisc“ WF5, nėra nei labai tikslingi, nei naudingi ar sėkmingi.

69

Valstybės narės taip pat dalijasi informacija ir siunčia išankstinio perspėjimo pranešimus apie sukčiavimo tendencijas ir konkrečias sukčiavimo schemas. Nustatėme, kad valstybės narės šia informacija keitėsi tris kartus, o vienas kartas buvo labai naudingas šią informaciją gavusios valstybės narės mokesčių administratoriams, kurie grįžtamąją informaciją pateikė per vieną mėnesį.

Veiksmingų kontrolės priemonių, susijusių su tarpvalstybine elektronine prekyba, trūkumas

70

Valstybės narės visų pirma atsako už kontrolės sistemos įgyvendinimą, kad užtikrintų ES ir ne ES prekiautojų registraciją MOSS sistemoje. Be to, kiekviena valstybė narė turi pareigą nustatyti savo rizikos valdymo sistemą, susijusią su nuotolinei prekybai taikomomis kontrolės priemonėmis. Kadangi nėra bendros ES lygmens sistemos, dėl įvairiose valstybėse narėse taikomų skirtingų metodų gali atsirasti vidaus rinkos iškraipymų.

Mokesčių administratorių MOSS sistemoje vykdoma kontrolė yra silpna

71

Nustatėme, kad mokesčių administratoriai ne visada dokumentuoja prekiautojų registracijai taikomas kontrolės priemones. ES prekiautojams buvo taikomos išsamesnės kontrolės priemonės, palyginti su ne ES prekiautojais. Beveik 80 % peržiūrėtų atvejų nustatėme registracijos ne ES sistemoje kontrolės trūkumų ir, nagrinėdami išregistravimo ir pašalinimo imtis, nustatėme du dvigubos registracijos ne ES sistemoje atvejus. Todėl ES prekiautojams neužtikrinamos vienodos veiklos sąlygos.

72

Apklausoje valstybių narių klausėme, ar jos 2015 m. taikė kontrolės priemones pagal registravimosi valstybės narės MOSS sistemą įregistruotiems prekiautojams. Tik septynios valstybės narės atsakė, kad jos taikė tokias kontrolės priemones, o viena valstybė narė nurodė, kad ji tokias priemones taikė po registracijos. Kitos valstybės narės (devynios) atsakė, kad jos netaikė kontrolės priemonių arba šiuo klausimu nekaupė statistinių duomenų (keturios).

73

Kalbant apie vartojimo valstybių narių taikomas kontrolės priemones, pažymėtina, kad aštuonios valstybės narės nurodė taikiusios tokias kontrolės priemones; devynios valstybės narės netaikė jokių kontrolės priemonių, o trijose valstybėse narėse trūko susijusių statistinių duomenų.

74

2 diagramoje parodytas aplankytose valstybėse narėse nuo 2015 m. iki laikotarpio, kai buvo prieinami naujausi duomenys, atliktų MOSS auditų, susijusių tiek su ES, tiek su ne ES sistemomis, skaičius.

75

Nagrinėjome 2 diagramoje nurodytus MOSS auditus. Nustatėme, kad:

1. tik Nyderlanduose naudojama standartizuota MOSS auditų byla (SAF-MOSS), kurios paskirtis – prašyti MOSS prekiautojų pateikti informaciją;
2. tik vienoje iš trijų nagrinėtų bylų auditas buvo užbaigtas priėjus prie išvados, kad PVM buvo surenkamas veiksmingai atlikus papildomą PVM vertinimą, ir
3. Komisija pateikė rekomendacijas²⁷, kaip koordinuoti MOSS auditus, o valstybės narės sutarė dėl „Fiscalis“ projekto grupės Nr. 86 parengtų MOSS audito ir kontrolės gairių. Tačiau šios rekomendacijos nėra teisiškai įpareigojančios ir valstybės narės gali taikyti kitokius metodus.

76

Nustatėme, kad ES sistemoje MOSS audito veikla yra labai ribota, o ne ES sistemoje šie auditai beveik nebuvo atliekami. Šio audito veikla, atsižvelgiant į PVM surinkimą, nėra veiksminga. Be to, Nyderlandų, kaip vartojimo valstybės narės, mokesčių administratoriai pareiškė, kad jie neužbaigė daugybės auditų, susijusių su PVM deklaracijų taisymu.

Mokesčių administratoriai neatlieka veiksmingų nuotolinės prekybos prekėmis ES viduje auditų

77

Dauguma valstybių narių naudojasi internetinėmis informacijos rinkimo priemonėmis arba trečiosios šalies pateikta informacija, kad išsiaiškintų, kurie prekiautojai dėl viršytos ribos turėtų būti įregistruoti jų jurisdikcijoje (žr. 09 dalį). Tačiau jos nenaudoja šios informacijos, kad nustatytų prekiautojus, kurie turėtų būti įregistruoti kitoje valstybėje narėje.

78

Dvi aplankytos valstybės narės taip pat nurodė, kad sudėtinga patikrinti kitų valstybių narių tiekėjus, kurie turėtų būti įregistruoti aplankytose valstybėse narėse dėl to, kad viršijo nuotolinei prekybai taikomą ribą.

79

Pavyzdžiui, kitose valstybėse narėse ir prekyvietėse veikiantys tiekėjai gali užtikrinti, kad privatūs pirkėjai būtų įpareigojami sudaryti sutartis su tiekėjo valstybės narės tarpininkaujančiomis įmonėmis tiekėjomis, kurios pristatytų prekes į vartojimo valstybę narę. Tuomet tiekėjas, užuot tokį tiekimą laikęs nuotoline prekyba su vartojimo valstybe nare, dirbtinai pripažįsta, kad prekės buvo patiektos vidaus tarpininkui, ir taip išvengia poreikio registruotis pastarojoje valstybėje narėje.

80

53 iš 62 išnagrinėtų keitimosi informacija paprašius arba be išankstinio prašymo imties atvejų, susijusių su nuotoliniu pardavimu, atitiko audito kontekstą. Nustatėme 13 veiksmingų rezultatų, susijusių su veiksmingu PVM surinkimu, pavyzdžių.

ES muitinės negali užkirsti kelio piktnaudžiavimui, susijusiam su mažos vertės siuntoms taikoma lengvata, kuri galioja ne iš ES šalių importuojamoms prekėms

81

Įmonių tiekiamos prekės vartotojams, kai prekės buvo nupirktos ne ES šalyse, laikomas mažos vertės siunta, kuriai taikoma PVM lengvata, jeigu prekių vertė neviršija 22 eurų ribos²⁸. Be to, tais atvejais, kai tikroji prekių vertė²⁹ yra 150 arba mažiau eurų, muitų nereikia taikyti. Dovanai, kurią vienas privatus asmuo siunčia kitam privačiam asmeniui (P2P), muitai ir PVM netaikomi, jeigu dovanos vertė neviršija 45 eurų (žr. 3 lentelę).

82

Šiomis mažos vertės siuntai taikomomis lengvatomis galima piktnaudžiauti: i) deklaracijose nurodant mažesnę prekių vertę, palyginti su ribomis, kurių neviršijant taikomos PVM ir (arba) muitų lengvatos; ii) išskaidant siuntas, kad jų vertė neviršytų nustatytos ribos; iii) importuojant komercines siuntas, kurios deklaruojamos kaip dovanos, arba prekes, kurioms negalima taikyti lengvatų.

83

Prekės gali būti importuojamos po to, kai pirkėjas jas įsigijo internete. Šiuo atveju jos importuojamos naudojantis pašto paslaugomis arba kurjerių tarnyba. Pareiga užtikrinti, kad prekiautojai laikytųsi mažos vertės siuntoms taikomų išimčių, galiausiai priklauso muitinei. Jos taip pat turi pareigą nustatyti savo rizikos valdymo sistemą, kuri padėtų kontroliuoti šių prekių importą.

Valstybių narių muitinių elektroninių įforminimo sistemų trūkumai

84

Siekdami patikrinti, ar valstybių narių muitinių elektroninio įforminimo sistemos gali padėti užkirsti kelią piktnaudžiavimui mažos vertės siuntoms taikomomis lengvatomis, keturiose aplankytose valstybėse narėse atlikome bandymą mokomojoje muitinės elektroninio įforminimo sistemoje. Taip pat kiekvienoje iš penkių aplankytų valstybių narių atrinkome tikslingą 15 pašto operatorių importuotų siuntų imtį ir papildomą 15 kurjerių tarnybų importuotų siuntų imtį.

85

Visose aplankytų valstybių narių muitinių elektroninio įforminimo sistemose buvo galima pateikti deklaracijas, kurioms nebuvo taikoma mažos vertės siuntų lengvata. Kitų keturių aplankytų valstybių narių, išskyrus Austriją, muitinių elektroninio įforminimo sistemose buvo galima pateikti deklaracijas prašant atleisti nuo muitų įmonių siuntas vartotojams, net jeigu deklaruota tikroji vertė viršijo 150 eurų³⁰, arba dovanas, kurių deklaruota vertė buvo didesnė nei 45 eurai³¹. Austrijoje muitinės elektroninio įforminimo sistemoje priimamos importo deklaracijos, kuriose prašoma atleisti nuo muitų įmonių siuntas vartotojams, net jeigu deklaruojamas produktas buvo alkoholinis gaminys³².

86

Imties rezultatai pateikti 3 diagramoje.

87

Specialiojoje ataskaitoje Nr. 19/2017 valstybėms narėms rekomendavome nedelsiant³³:

„<…>

b) savo muitinės elektroninio prekių išleidimo sistemose imtis patikrinimų, kad būtų neleidžiama priimti importo deklaracijų, kuriomis prašoma taikyti mažos vertės siuntoms taikomą muitų lengvatą, kai deklaruojama vidinė vertė didesnė nei 150 eurų arba kai nurodoma, kad komercinės siuntos (verslo įmonių siunčiamos vartotojui) yra dovana (privataus asmens privačiam asmeniui);

c) ex post tikrinti, ar prekybininkai, įskaitant įgaliotuosius ekonominės veiklos vykdytojus, laikosi mažos vertės siuntoms taikomos muitų lengvatos reikalavimų;

d) parengti tyrimų planus, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui, kai prekės perkamos ES nepriklausančių šalių e. parduotuvėse.“

88

Nė viena iš aplankytų valstybių narių neįgyvendino rekomendacijos b ir d punktų. Valstybės narės atlieka ex post kontrolę, kad patikrintų, kaip prekiautojai laikosi mažos vertės siuntoms taikomų išimčių, tačiau jos neužkirto kelio piktnaudžiavimo atvejams, kuriuos nustatėme analizuodami imtį (žr. 3 diagramą). Todėl muitinių elektroninio įforminimo sistemos negali padėti užkirsti kelio prekių, kurioms negalioja mažos vertės siuntoms taikoma lengvata, importui ir šio trūkumo nekompensuoja ex post kontrolės priemonės ir tyrimo planai.

Nemažai ĮEVV piktnaudžiavo mažos vertės siuntoms taikoma lengvata

89

Pagal muitų teisės aktus³⁴ ĮEVV privalo turėti nustatytas vidaus kontrolės priemones, kurios padėtų užkirsti kelią neteisėtų arba netvarkingų sandorių sudarymui ir juos aptikti. Be to, ĮEVV gairėse nustatyta: „Bet koks administracinės tvarkos pažeidimas, įskaitant muitinės veiklos taisyklių pažeidimus, gali reikšti, kad vidaus kontrolės sistema nėra veiksminga. Tokiu atveju kiekvienas muitinės veiklos taisyklių pažeidimas visada turi būti išnagrinėtas atsižvelgiant į [šią] sąlygą, kad būtų imtasi priemonių vidaus kontrolės sistemai tobulinti ir taip išvengti pažeidimo pasikartojimo.“³⁵

90

Savo imtyse išnagrinėjome 75 pašto tarnybų pateiktas importo deklaracijas (po 15 kiekvienos aplankytos valstybės narės deklaracijų). Nustatėme, kad 35-iose iš šių 75 deklaracijų buvo piktnaudžiaujama mažos vertės siuntų lengvata. Aštuonias iš šių 35 deklaracijų pateikė konkretus ĮEVV. Taip pat išnagrinėjome 75 skubių siuntų tarnybų pateiktas importo deklaracijas. Nustatėme, kad 28-iose iš šių deklaracijų buvo piktnaudžiaujama mažos vertės siuntų lengvata. 21 iš šių 28 deklaracijų pateikė ĮEVV arba ĮEVV, kurie veikė kaip muitinės atstovai.

91

ĮEVV kurjerių tarnybos, pateikusios neteisėtas importo deklaracijas, kurias aptikome imtyje, turėjo turėti nustatytas vidaus kontrolės priemones, kad išvengtų tokios padėties. Šie ĮEVV prašė taikyti PVM / muitų lengvatą prekėms, kurioms ji negalėjo būti taikoma.

Komisija vykdo nepakankamą kontrolės ir stebėjimo veiklą

92

Specialiojoje ataskaitoje Nr. 19/2017 nurodėme³⁶, kad „[m]uitinės privalo keistis rizikos informacija, susijusia ne tik su pastebėta rizika, bet ir su grėsme, dėl kurios kur nors Sąjungoje kyla didelė rizika; tam jos turi naudoti rizikos informacijos formą“.

93

Komisija parengė rizikos informacijos formą (RIF), kad padėtų išvengti su vertės sumažinimu, netinkama klasifikacija, PVM ir pan. susijusių pažeidimų skaičių. RIF įtraukta į muitinės rizikos valdymo sistemą (CRMS) ir yra prieinama valstybėms narėms, kurios sprendė, kokia svarbi informacija turi būti įtraukta į nacionalines rizikos valdymo sistemas.

94

Pasak Komisijos, greita paieška CRMS sistemoje apie 2016 ir 2017 m. parengtas RIF, kuriose yra vienas žodis, susijęs su elektronine prekyba, pašto ir kurjerių vežimu, parodė, kad valstybės narės parengė 530 RIF.

95

Komisija parengė bendrus rizikos kriterijus ir standartus, susijusius su rizika, kuri turi poveikį ES ir jos valstybių narių finansiniams interesams (finansinės rizikos kriterijai arba FRK). Valstybės narės šiuos FRK turi įdiegti elektroninėje erdvėje iki 2019 m. gegužės mėn. pabaigos. FRK bent jau iš dalies padeda įgyvendinti ankstesnes Audito Rūmų rekomendacijas.

96

Remdamiesi Komisijos atsakymais į mūsų klausimyną, nustatėme, kad Komisija, atsižvelgiant į elektroninės prekybos srityje kylančius PVM uždavinius, neatlieka jokių patikrinimų arba stebėjimo vizitų į valstybes nares, išskyrus patikrinimus, susijusius su tuo, kaip valstybės narės apskaičiuoja suderintas PVM bazes, kiek tai susiję su nuosavais ištekliais. Komisija nestebi ES vidaus nuotolinės prekybos ir nestebėjo, kaip MOSS veikia valstybėse narėse nuo šios sistemos įgyvendinimo pradžios 2015 m. sausio 1 d.

97

Tačiau Komisija vykdė informavimo kampanijas, kad pagerintų ne ES prekiautojų atitiktį ne ES PVM MOSS sistemoje.

98

Nuo 2015 m. pradžios Komisija neatliko jokių tradicinių nuosavų išteklių³⁷ patikrinimų, susijusių su tuo, kaip greitųjų siuntų ar pašto tarnybos laikosi reikalavimų.

99

Savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 19/2017 rekomendavome Komisijai „(…) c) ištirti piktnaudžiavimo mažos vertės siuntoms taikoma muitų lengvata, kai prekės perkamos ES nepriklausančių šalių e. parduotuvėse, atvejus“ (8 rekomendacija). OLAF pradėjo tirti 2017 m. mažos vertės drabužių, įsigytų elektroninės prekybos sistemoje, importą. Tyrimai vykdomi keturiose valstybėse narėse. 2018 m. OLAF pradėjo tyrimą dėl įtariamo elektroninės prekybos sandoriais įsigytų padidintos rizikos prekių, vežamų oro transportu nesumokant muitų ir susijusio PVM, importo.

Mokesčiai surenkami neveiksmingai

100

Mokesčių administratoriai turi pareigą užtikrinti, kad teisinga PVM suma būtų sumokėta tai valstybei narei, kuriai ji priklauso, ir kad tai būtų padaroma laiku. Be to, priešingu atveju mokesčių administratoriai turi pareigą imtis būtinų taisomųjų priemonių. Valstybės narės taip pat turi pareigą surinkti PVM, kurį sumoka MOSS sistemoje įregistruoti prekiautojai, ir perduoti surinktas sumas toms valstybėms narėms, kurioms šios sumos priklauso.

Nėra jokių įverčių, susijusių su PVM nepriemoka teikiant paslaugas, o su prekių tiekimu susijusios PVM nepriemokos įverčiai yra skirtingi

101

PVM nepriemoka – tai skirtumas tarp to, kas turėtų būti surinkta pagal galiojančią teisės aktų sistemą, ir to, ką faktiškai surenka valstybių narių mokesčių administratoriai. Nagrinėjome, ar šie įverčiai atlikti tarpvalstybinio elektroninio prekių tiekimo ir paslaugų teikimo srityje, ir kaip tai padaryta. Tokie įverčiai padėtų Komisijai arba valstybėms narėms skirti išteklius ten, kur jų labiausiai reikia.

102

Nustatėme, kad valstybės narės neatliko jokių įverčių, susijusių su PVM nepriemoka pagal ES arba ne ES MOSS sistemą. Savo apklausoje prašėme valstybių narių apskaičiuoti nuostolius, kurie atsirado dėl neregistruotųjų užsienio prekiautojų. Septyniolika valstybių narių atsakė, kad jos neatliko tokių įverčių; dvi valstybės narės neatsakė į šį klausimą, o viena valstybė narė pateikė įverčius, susijusius su 2015 m. dėl neteisėtų televizijos transliacijų, kuriomis naudojosi ne mažiau kaip 100 000 namų ūkių jos teritorijoje, prarasta suma³⁸. Remiantis įverčiais, ši suma sudaro 12 milijonų eurų.

103

Patvirtinome, kad aplankytose valstybėse narėse nebuvo apskaičiuota su MOSS susijusi PVM nepriemoka.

104

Savo apklausoje prašėme valstybių narių pateikti įverčius, susijusius su dėl apgaulingo elgesio, kuriuo piktnaudžiaujama mažos vertės siuntai taikoma lengvata, prarastomis pajamomis, pavyzdžiui, skaidant siuntas, pateikiant klaidingas deklaracijas arba išrašant neteisingas sąskaitas faktūras, kad nebūtų viršijama nustatyta riba. Nė viena iš dvidešimties apklausoje dalyvavusių valstybių narių mums tokių įverčių nepateikė.

105

Įmonės „Deloitte“ tyrime pateikti įverčiai, susiję su PVM nepriemoka, kuri susidarė vykdant nuotolinę prekybą prekėmis ES ir užsienyje³⁹. Metinis ES nuostolių dydis svyruoja nuo 2,6 iki 3,8 milijardo eurų. Austrija apskaičiavo, kad bendras PVM nuostolių dydis, kuris jos teritorijoje susidarė ES viduje vykdant nuotolinę prekybą 2010–2015 m., siekia 860 milijonų eurų. Iš penkių aplankytų valstybių narių tik Austrija paskelbė šios rūšies įverčius.

106

2016 m. konsultacijų įmonės atliktas tyrimas taip pat parodo visos ES sistemos trūkumus⁴⁰. Remiantis tyrimu, PVM apmokestinama tik 35 % paštu importuojamų prekių, ir šios nepriemokos sukelia tiesioginius PVM pajamų nuostolius, kurių dydis apytiksliai siekia 1,05 milijardo eurų. Remiantis įverčiais, surenkant importo muitus dėl nepriemokų papildomai prarandama 0,25 milijardo eurų. Tuo tarpu, Europos Komisijos skaičiavimu, bendri PVM nuostoliai tarpvalstybinės elektroninės prekybos srityje, kurie atsiranda dėl mažos vertės siuntoms taikomos išimties, kasmet sudaro 5 milijardus eurų⁴¹.

107

Jungtinės Karalystės HMRC apskaičiavo, kad PVM nuostoliai dėl užsienio nuotolinės prekybos prekėmis (importas) Jungtinėje Karalystėje kasmet sudaro 1–1,5 milijardo svarų sterlingų. Tai yra 8–12 % PVM nepriemokos⁴². Palyginimui verta paminėti, kad Jungtinėje Karalystėje dingusio prekiautojo sukčiavimas Bendrijoje (MTIC) sudaro tik 4 % PVM nepriemokos⁴³.

Problemos su MOSS mokėjimais tarp valstybių narių

108

Registravimosi valstybėje narėje esančio prekiautojo pagal MOSS sumokėtas PVM paskui ne vėliau kaip per 10 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo gautas mokėjimas, perduodamas vartojimo valstybei narei. Perduodama grynoji pasiliktos procentinės surinkto PVM dalies suma. ES teisės aktuose ši procentinė dalis palaipsniui sumažinta nuo 30 % 2015–2016 m. iki 15 % 2017–2018 m. ir 0 % nuo 2019 m. 4 diagramoje parodyti finansiniai srautai įmonių vartotojams teikiamų elektroninių paslaugų atveju, kai paslaugas teikia ne ES MOSS sistemoje registruotas tiekėjas.

109

Jeigu prekiautojas neatlieka mokėjimo arba nesumoka visos sumos, registravimosi valstybė narė 10 dieną, kuri skaičiuojama nuo pareigos atlikti mokėjimą dienos, nusiunčia elektroninį priminimą. Nuo to momento vartojimo valstybė narė turi pareigą siųsti bet kokius paskesnius priminimus ir surinkti PVM⁴⁴.

110

Kiekvienoje aplankytoje valstybėje narėje nagrinėjome 10 registravimosi valstybių narių gautų PVM mokėjimų imtį. Nustatėme, kad dviem atvejais prekiautojas nesumokėjo visos sumos, tačiau Airijos mokesčių administratoriai nenusiuntė prekiautojui priminimo apie neatliktą mokėjimą. Vienu iš šių dviejų atvejų jie nepašalino prekiautojo, nepaisant to, kad jis mokėjimą galiausiai atliko praėjus daugiau nei dvejiems metams.

111

Nyderlanduose nustatėme tris atvejus, kai Nyderlandų mokesčių administratoriai rankiniu būdu liepė atlikti mokėjimą pagal PVM deklaraciją, nors tai sukelia papildomą naštą ir nėra visiškai patikima. Be to, Nyderlandų nacionalinėje IT sistemoje nenumatyti automatiniai deklaracijų ir mokėjimų patikrinimai. Prekiautojai gali būti pašalinti iš MOSS tais atvejais, kai gauna priminimą pateikti PVM deklaraciją arba atlikti pagal ją mokėjimą už ankstesnius tris kalendorinius vienas po kito einančius ketvirčius. Todėl mokesčių administratoriai nežino, kada mokėjimas buvo atliktas ir nėra jokių automatinių pranešimų, kad prekiautojas praleido tris mokėjimo terminus. Imties rezultatai pateikti III priede.

112

Nyderlandų AAI nurodė⁴⁵, kad: „Nyderlandų MOSS sistemoje 2015–2017 m. nebuvo teikiama parama, susijusi su PVM mokėjimų savalaikiškumo ir išsamumo patikromis. Mokesčių ir muitų administracija PVM deklaracijų ir PVM mokėjimų už 2015 m. pirmąjį ketvirtį suderinamumą galėjo tikrinti tik nuo 2018 m. pirmojo ketvirčio. Deklaracijų ir mokėjimų suderinamumo tikrinimas iš esmės grindžiamas rankiniu darbu. Dėl didelio MOSS deklaracijų ir mokėjimų suderinamumo patikrinimų skaičiaus Administracijos nerezidentų tarnyba dar nepradėjo struktūrinių išieškojimo veiksmų ir PVM prievolių laikymosi stebėjimo. Kad tai padarytų, jai reikalinga konkreti informacija apie mokėjimų statusą.“

113

Kiekvienoje aplankytoje valstybėje narėje, kuri buvo vartojimo valstybė narė, patikrinome 10 mokėjimų imtį. Nustatėme du atvejus, kai vartojimo valstybės narės mokesčių administratoriai nesiuntė priminimo, nepaisant to, kad prekiautojas iki to etapo neatliko mokėjimo. Kitu atveju vartojimo valstybė narė gavo mokėjimą, tačiau nerado PVM deklaracijos. Nyderlandų mokesčių administratoriai rankiniu būdu priskyrė visus atrinktos imties elementus PVM deklaracijai. Daugiau informacijos apie imties rezultatus pateikiama III priede.

114

Siekiant užtikrinti PVM mokėjimų išsamumą, šie elementai su PVM deklaracijomis susiejami naudojant unikalų PVM deklaracijos nuorodos numerį. Austrijos mokesčių administratoriai nurodė, kad jie negavo visų priklausančių mokėjimų, visų pirma iš Jungtinės Karalystės. Čekijos AAI⁴⁶ taip pat pranešė apie problemas, susijusias su iš Jungtinės Karalystės gautų mokėjimų priskyrimu PVM deklaracijoms.

115

Komisija, pateikdama patikinimą dėl PVM pagrįstų nuosavų išteklių, sutikrina 28 valstybių narių MOSS PVM mokėjimus. Nagrinėdami šio sutikrinimo rezultatus, nustatėme, kad pati Komisija mano, jog yra didelių neatitikimų Belgijoje, Bulgarijoje, Danijoje ir Austrijoje, o trys valstybės narės nepateikė duomenų iki 2018 m. pabaigos (Graikija, Kipras ir Jungtinė Karalystė). 2016 m. duomenys neišsamūs, kadangi 11 valstybių narių dar nebuvo atliktos su tais metais susijusios patikros.

Nepakankamai išnaudojamos su mokesčių susigrąžinimu susijusios nuostatos dėl savitarpio pagalbos

116

Iš penkių aplankytų valstybių narių tik Austrijos mokesčių administratoriai vartojimo valstybės narės vardu siuntė kitoms valstybėms narėms reikalavimus dėl susigrąžinimo, susijusius su MOSS prekiautojų mokėtinomis sumomis⁴⁷. 2015 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 31 d. laikotarpiu jos nusiuntė penkis reikalavimus.

Nepaisant naujausių teigiamų reguliavimo sistemos pokyčių, dar reikia išspręsti svarbius klausimus

117

ES muitų teisės pagrindą sudaro Sąjungos muitinės kodeksas⁴⁸ (UCC), o PVM reglamentuojamas ES PVM direktyvoje⁴⁹. Nuo 2015 m. MOSS taikoma tarpvalstybiniam elektroninės prekybos paslaugų teikimui. 2017 m. pabaigoje ES priėmė naują ES teisės nuostatų rinkinį, – PVM elektroninės prekybos dokumentų rinkinį, – kuriuo reglamentuojamas PVM elektroninės prekybos srityje. Šį dokumentų rinkinį sudaro trys teisės aktai⁵⁰ ir juo nustatomi toliau aptarti pakeitimai.

1. Taip sudaromos sąlygos labai mažoms įmonėms ir startuoliams apmokestinti savo tarpvalstybinės elektroninės prekybos paslaugas, kurių vertė neviršija 10 000 eurų ribos pagal „kilmės principą“, t. y. taikyti kilmės valstybės narės, o ne paskirties valstybės narės tarifą.
2. Todėl elektronine prekyba užsiimantys subjektai gali prašyti taikyti savo registravimosi valstybės narės sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles, o ne paskirties valstybėje narėje galiojančias taisykles.
3. Pagal minėtą dokumentų rinkinį MOSS sistemos taikymas praplečiamas visoms įmonių vartotojams teikiamoms tarpvalstybinėms paslaugoms, taip ši sistema taps „vienu langeliu“, ir įmonių vartotojams internete parduodamoms prekėms, nepaisant to, ar jos parduodamos ES ar ne ES šalyje.
4. Juo taip pat panaikinama PVM lengvata prekėms, kurių bendra vertė neviršija 22 eurų (arba 10 eurų) ir kurios buvo įsigytos internete ir importuotos iš ne ES šalies.

118

a ir b papunkčiuose aprašyti pakeitimai įsigaliojo 2019 m., o c ir d papunkčiuose aprašyti pakeitimai įsigalios tik 2021 m. Mes išnagrinėjome tikėtiną pakeitimų poveikį ir nustatėme klausimus, kuriuos, mūsų manymu, dar reikia išspręsti.

Reguliavimo sistema daugeliu atžvilgių atitinka EBPO ir PMO remiamą geriausią tarptautinę praktiką

119

Vertindami 117 dalyje aprašytą reguliavimo sistemą, siekėme įsitikinti, ar joje vadovaujamasi geriausia tarptautine PVM ir muitų surinkimo praktika, kaip ją apibrėžė EBPO ir PMO.

EBPO paskirties principas

120

Vadovaudamasi PVM direktyva, ES tarptautiniam elektroninių paslaugų teikimui galutiniam vartotojui taiko paskirties principą. Paskirties principas reiškia, kad toks paslaugų teikimas turi būti apmokestinamas PVM toje jurisdikcijoje, kurioje yra gavėjo įprastinė gyvenamoji vieta⁵¹. Tai atitinka geriausią tarptautinę praktiką.

121

Tačiau pagal naujas nuostatas, kurios įsigalios 2021 m. sausio 1 d., labai mažoms įmonėms ir startuoliams sudaromos sąlygos apmokestinti savo elektroninės prekybos paslaugas, kurių vertė neviršija 10 000 eurų ribos pagal „kilmės principą“, t. y. taikyti kilmės valstybės narės tarifą.

122

Manome, kad taikant kilmės principą padidėja rizika, kad tiekėjai nepraneš apie PVM apmokestinamus sandorius, siekdami neviršyti ribos ir išvengti didesnio PVM tarifo, kuris galioja paskirties valstybėje narėje, taikymo. Be to, naujomis nuostatomis nepašalinama rizika, susijusi su tuo, kad valstybės narės, kuriose taikomi mažesni tarifai, konkuruos su kitomis valstybėmis narėmis, kad pritrauktų į savo teritoriją MVĮ ir startuolius⁵².

123

Dėl 10 000 eurų ribos taip pat pritariame Čekijos AAI vertinimui, kad „tik registravimosi valstybė narė gali nustatyti atvejus, kai ši riba viršijama. AAT atkreipia dėmesį į tai, kad pagal šią direktyvą iš valstybių narių reikalaujama imtis tinkamų priemonių, siekiant patikrinti šios ribos naudojimo sąlygas“⁵³.

PMO rizikos rodikliai ir skubaus paleidimo rekomendacijos

124

Pagal galiojančią ES reguliavimo sistemą Komisija parengė bendrus rizikos kriterijus ir standartus, susijusius su rizika, kuri daro poveikį ES ir jos valstybių narių finansiniams interesams (finansinės rizikos kriterijai arba FRK). Ši sistema neapima visų PMO nustatytų kriterijų⁵⁴, o tik tuos kriterijus, kuriuos valstybės narės gali įgyvendinti savo nacionalinėse rizikos valdymo sistemose. Nustatėme, kad Komisija neteikė valstybėms narėms papildomų paaiškinimų apie PMO rodiklius, kad aiškiai nustatytų, kaip įgyvendinti FRK remiantis bendrais elementais.

125

PMO priėmė skubaus paleidimo rekomendacijas (SPR), t. y. „galiojančia praktika pagrįstas procedūrines rekomendacijas, siekiant sudaryti sąlygas muitinėms skubų paleidimą suderinti su susijusiomis ir tinkamomis šių siuntų kontrolės priemonėmis“⁵⁵. Jos ypač svarbios vežimui naudojantis pašto ir kurjerių paslaugomis. Nustatėme, kad ES teisės aktai dera su pagrindiniais SPR principais.

126

Pagal SPR⁵⁶ apskaičiuojant susirašinėjimo ir dokumentų bei mažos vertės siuntų, dėl kurių nerenkami jokie muitai ar mokesčiai, vertę, galima neįskaičiuoti vežimo išlaidų. Visos aplankytos valstybės narės ir Komisija muitams taikomą 150 eurų ribos lengvatą aiškino kaip reiškiančią tik prekių vertę, kuri neapima draudimo ir vežimo išlaidų⁵⁷.

127

Tačiau nustatėme, kad Airija ir Vokietija 22 eurų (arba 10 eurų) PVM lengvatos ribą aiškina kaip reiškiančią bendrą teisės akte nurodytą vertę⁵⁸, kuri taip pat gali apimti vežimo išlaidas⁵⁹. Austrija mano, kad ši vertė yra susijusi tik su prekių kaina, atskaičius vežimo išlaidas. Šie skirtingi aiškinimai leidžia manyti, kad Komisijai nepavyko užtikrinti vienodo muitų nuostatų įgyvendinimo valstybių narių muitinėse.

Naujomis nuostatomis, kurios įsigalios 2021 m., siekiama pašalinti tam tikrus trūkumus, tačiau toliau reikia spręsti vertės sumažinimo problemą

128

Atsižvelgdami į Komisijos atsakymus į mūsų pateikto klausimyno klausimus, peržiūrėjome naujas nuostatas, kurios įsigalios 2021 m. Su mokslinės bendruomenės atstovais ir ES AAI PVM darbo grupės 2-ąja ekspertų grupe taip pat aptarėme elektroninės prekybos srityje kylančias problemas.

129

Tam tikrais atvejais ne ES prekių tiekėjas gali nuspręsti importuoti prekes anksčiau, nei vartotojas jas įsigijo internete. Savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 19/2017 nurodėme⁶⁰, kad pagal dabartinius teisės aktus tiekėjams gali pavykti išvengti prievolės sumokėti PVM už šį importą sumažinant jo vertę arba piktnaudžiaujant 42 muitinės procedūra (CP 42). Pagal CP 42 importuotoją leidžiama atleisti nuo PVM prekėms, kurios buvo importuotos tik siekiant jas pervežti į kitą ES valstybę narę. Tuomet PVM tampa mokėtinas paskirties valstybėje narėje⁶¹.

130

Nustatėme riziką, kad pagal CP 42 importuotos prekės ne ES tiekėjo vardu galėjo būti laikomos ES sandėlyje, kol jas nupirks vartotojas ir jos bus jam pristatytos neapskaitant šiam tiekimui taikomo PVM.

Komisija pašalino tarpininkų atsakomybės nebuvimą

131

PVM direktyvoje nėra nuostatų, apimančių tarpininkų PVM atsakomybę tiekiant prekes nuotolinio pardavimo būdu, kuriomis remiantis būtų galima surinkti PVM tais atvejais, kai trečiosios šalies tiekėjas naudojasi sandėliu, kad tiektų prekes galutiniams vartotojams, o importas įvyksta anksčiau, nei gaunama žinių apie galutinį vartotoją.

132

Siekiant ištaisyti šį trūkumą, pagal naujas nuostatas, kurios įsigalios 2021 m. sausio 1 d., elektroninėse sąsajose (pavyzdžiui, platformose, prekyvietėse ir portaluose) bus renkamas PVM, nes laikoma, kad jose gaunamos ir tiekiamos prekės. Be to, pagal PVM direktyvos pakeitimą⁶², kuris įsigalios nuo 2021 m. sausio 1 d., tarpininkams nustatomos su apskaitos tvarkymu susijusios pareigos, o pagal kitą pasiūlymą⁶³ elektroninėse sąsajose leidžiama naudoti vieno langelio principą siekiant deklaruoti PVM apmokestinamas įmonių vartotojams viduje tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas). Pagal šias naujas nuostatas mokesčių administratoriai gali rinkti PVM už elektroninėje platformoje veikiančių įmonių vartotojams tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas).

Su vertės sumažinimu susijusį trūkumą dar reikia pašalinti

133

Elektroninės prekybos prekių iš trečiųjų šalių vertės sumažinimo riziką jau aptarėme 2017 ir 2018 m.⁶⁴. 2018 m. sausio mėn. valstybės narės OLAF surengtame ad hoc susitikime pasidalijo savo patirtimi atliekant apgaulingo vertės sumažinimo tyrimus elektroninės prekybos srityje. Dauguma jų nustatė apgaulingo vertės sumažinimo elektroninės prekybos srityje atvejus. Jungtinės Karalystės AAI taip pat nustatė ryšį tarp elektroninės prekybos, apgaulingo vertės sumažinimo ir piktnaudžiavimo CP 42⁶⁵.

134

Valstybės narės ir Komisija imasi priemonių, siekdamos kovoti su internete užsakytų prekių kontrabanda ir tirti su tuo susijusius atvejus. Jos, inter alia, tikrino mažas siuntas, kurių vertė neviršija 22 eurų, ir nustatė, kad maža vertė yra pastebima modus opperandi ir kad ši problema ypač aktuali elektroninės prekybos srityje. Be to, OLAF 2017 m. pradėjo tirti mažos vertės drabužių, įsigytų elektroninės prekybos sistemoje, importą. Tyrimai vykdomi keturiose valstybėse narėse.

135

Europos Parlamento pranešime įvertinamos naujos taisyklės, kurios įsigalios 2021 m. sausio 1 d., visų pirma vieno langelio principo taikymas įmonių vartotojams tiekiamoms prekėms, kurios buvo importuotos iš ne ES šalies. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad Audito Rūmai nustatė dvi problemas, t. y. vertės sumažinimas ir prekių, kurioms negalioja mažoms siuntoms taikoma lengvata, importas, kurios, nors ir mažesne apimtimi, tačiau išlieka net ir įsigaliojus naujoms taisyklėms⁶⁶.

136

Būtent todėl kituose tyrimuose⁶⁷ teigiama, kad reikėtų išbandyti „technologijomis pagrįstas“ mokesčių surinkimo iš trečiosios šalies arba pirkėjo sistemas, įskaitant skaitmeninių valiutų naudojimą. Šiuose tyrimuose siūlomų sistemų pavyzdžius galima rasti 3 langelyje. Be to, pasak PMO, reikėtų išnagrinėti galimybę naudoti alternatyvius surinkimo modelius (pavyzdžiui, pardavėjo modelis, tarpininko arba vartotojo / pirkėjo surinkimo modelis), kad būtų pereita nuo dabartinio metodo, kurį taikant muitai ir mokesčiai apskaičiuojami ir surenkami prie sienos⁶⁸.

137

2018 m. gruodžio 12 d. Komisija pateikė pasiūlymą⁷⁰, kuriuo sukčiavimo elektroninės prekybos PVM problemą siekiama spręsti stiprinant mokesčių administratorių ir mokėjimo paslaugų teikėjų bendradarbiavimą. Pasiūlymu PVM direktyvoje nustatomi nauji straipsniai⁷¹, kuriuos valstybės narės į nacionalinę teisę turi perkelti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Manome, kad šis apsikeitimas mokėjimo duomenimis turėtų būti labai naudingas kovojant su apgaulingo vertės sumažinimo problema.

Išvados ir rekomendacijos

138

Padarėme išvadą, kad ES neįveikia visų teisingų prekėms ir paslaugoms, kuriomis prekiaujama internete, taikomo PVM ir muitų sumų surinkimo iššūkių.

139

Nustatėme, kad valstybės narės nevisiškai išnaudoja administracinio bendradarbiavimo priemones. Valstybės narės nesinaudoja savitarpio administracine pagalba mokesčių arba muitų klausimais, kad keistųsi informacija apie elektroninę prekybą su ne ES šalimis (žr. 32–37 dalis). MOSS IT struktūra yra patikima ir per ją perduodama informacija apie registruotuosius prekiautojus ir jų deklaruotą paslaugų teikimą vartojimo valstybei narei (žr. 39–52 dalis). Nepakankamai naudojamasi keitimosi informacija tarp valstybių narių priemonėmis (žr. 53–59 dalis). Dėl prasto registravimosi valstybių narių dalyvavimo mažėja daugiašalių kontrolės priemonių veiksmingumas (žr. 60–64 dalis). Valstybės narės nemano, kad iki šiol į „Eurofisc“ veiklos srities rizikos duomenų bazę, kuri yra skirta elektroninei prekybai, atsiųsta informacija yra naudinga, be to, jos nepateikia tinklui laukiamos grįžtamosios informacijos (žr. 65–69 dalis).

1 rekomendacija. Stiprinti administracinio bendradarbiavimo susitarimų naudojimą

Komisija turėtų:

1. stebėti, kokia apimtimi ne ES šalys įvykdo valstybių narių prašymus, kuriuos jos siunčia pagal sudarytus savitarpio administracinės pagalbos susitarimus muitų ir mokesčių klausimais, ir kokia apimtimi pasinaudoja šiuose susitarimuose nustatytomis struktūromis ir sistemomis, kad įveiktų konkrečius iššūkius, kylančius dėl elektroninės prekybos prekėmis, ir
2. pasiūlyti elektroninių keitimosi informacija pagal administracinio bendradarbiavimo procedūras formų pakeitimus, kad jose būtų numatytas specialus langelis, susijęs su MOSS ir prašymais dėl nuotolinės prekybos;

Valstybės narės turėtų:

1. laiku pateikti grįžtamąją informaciją, susijusią su iš kitų valstybių narių gautais „Eurofisc“ 5 veiklos srities perspėjimais apie sukčiavimą;
2. reikalauti, kad jų centrinės ryšių palaikymo tarnybos vykdytų atskirą MOSS ir nuotolinio pardavimo koordinavimo funkciją ir
3. užtikrinti, kad prekiautojai MOSS PVM deklaracijose galėtų nurodyti tik galiojantį PVM tarifą.

Įgyvendinimo terminas: iki 2020 m. pabaigos.

140

Antra, nustatėme, kad valstybių narių mokesčių administracijos ir Komisija taiko ribotas kontrolės priemones. Mokesčių administratoriai atliko tik ribotus prekiautojų patikrinimus prieš jiems įsiregistruojant MOSS ir keletą jau įsiregistravusių prekiautojų patikrinimų (žr. 70–80 dalis). ES muitinės negali užkirsti kelio piktnaudžiavimui, susijusiam su mažos vertės siuntoms taikoma lengvata (žr. 81–91 dalis). Galiausiai Komisija vykdo nepakankamą kontrolės ir stebėjimo veiklą (žr. 92–99 dalis).

2 rekomendacija. Didinti kontrolės priemonių veiksmingumą

Komisija turėtų:

1. patikrinti, kokių kontrolės priemonių valstybės narės imasi mažos vertės siuntai taikomos lengvatos atveju;
2. stebėti, kaip veikia ES vidaus nuotolinis prekių pardavimas ir MOSS;
3. patikrinti, ar valstybės narės, siekdamos kovoti su piktnaudžiavimu mažos vertės siuntai taikoma lengvata, laikėsi Specialiosios ataskaitos Nr. 19/2017 9 rekomendacijos b, c ir d punktų ir
4. stebėti, ar valstybės narės patikrino prekiautojų atitiktį mažos vertės siuntai taikomai lengvatai atliekant pakartotinius įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų leidimų vertinimus ir pateikė jiems tinkamas rekomendacijas, kad jie pašalintų savo vidaus kontrolės priemonių trūkumus;

Valstybės narės turėtų:

1. atlikti reikalingus patikrinimus tais atvejais, kai gauna registracijos į ne ES MOSS sistemą prašymą, ir taip įsitikinti, kad prašymą pateikęs prekiautojas nėra įregistruotas kitos valstybės narės MOSS, ir
2. padidinti savo audito veiklos, susijusios su MOSS prekiautojais ir nuotoline prekyba besiverčiančiais pardavėjais, apimtį, naudodamosi administracinis bendradarbiavimo priemonėmis, kai tinkama

Įgyvendinimo terminas: iki 2020 m. pabaigos.

141

Taip pat nustatėme, kad PVM ir muitai surenkami neveiksmingai. Nėra jokių įverčių, susijusių su PVM nepriemoka teikiant paslaugas, o su prekių tiekimu susijusios PVM nepriemokos įverčiai yra skirtingi (žr. 100–107 dalis). Esama MOSS mokėjimo tarp valstybių narių problemų (žr. 108–115 dalis). Galiausiai nepakankamai išnaudojamos su mokesčių išieškojimu susijusios savitarpio pagalbos nuostatos (žr. 116 dalį).

3 rekomendacija. Gerinti mokesčių surinkimą

Komisija turėtų:

1. padėti valstybėms narėms parengti metodiką, kad galėtų periodiškai apskaičiuoti PVM nepriemoką elektroninės prekybos srityje;
2. šalinti nepašalintus ir būsimus mokėjimų neatitikimus valstybėse narėse, stengtis pateikti joms paaiškinimus ir prašyti dar nepateiktų duomenų, ir
3. skatinti ir remti valstybes nares, kad jos, vykdydamos reikalavimus dėl mokesčių ir muitų susigrąžinimo, naudotųsi savitarpio pagalba ir kitomis elektroninės prekybos sandoriams taikomo PVM susigrąžinimo priemonėmis.

Valstybės narės turėtų:

1. periodiškai teikti PVM nepriemokos elektroninės prekybos srityje apskaičiavimo įverčius.

Įgyvendinimo terminas: iki 2021 m. pabaigos.

142

Nustatėme teigiamus reguliavimo sistemos pokyčius, kurių ėmėsi Komisija, tačiau dar reikia išspręsti svarbius klausimus. Siekiant padidinti reguliavimo sistemos veiksmingumą, reikalinga aukšto lygmens politinė parama ir mechanizmai, kuriais būtų skatinamas politinis nuoseklumas. Ši reguliavimo sistema daugeliu atžvilgių atitinka EBPO ir PMO remiamą geriausią tarptautinę praktiką (žr. 119–127 dalis). Naujomis nuostatomis, kurios įsigalios 2021 m., siekiama pašalinti tam tikrus dabartinės sistemos trūkumus, tačiau toliau reikia spręsti vertės sumažinimo problemą (žr. 128–137 dalis).

4 rekomendacija. Didinti reguliavimo sistemos veiksmingumą

Komisija turėtų:

1. siekdama kovoti su sukčiavimu PVM elektroninės prekybos srityje, ištirti „technologijomis pagrįstų“ mokesčių surinkimo sistemų bei skaitmeninių valiutų naudojimą;
2. užtikrinti, kad PMO pašto / skubių siuntų rizikos rodikliai būtų įtraukti į rekomendacijas dėl FRK sprendimo įgyvendinimo, ir
3. pateikti aiškią teisės aktuose nustatytų sąvokų „tikroji vertė“, „vertė“ ir „bendra vertė“ apibrėžtį, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės mažos vertės siuntų importui taikytų suderintas kontrolės priemones.

Valstybės narės turėtų:

1. atidžiai stebėti, kaip prekiautojai laikosi naujos paslaugų teikimui ES viduje taikomos 10 000 eurų ribos.

Įgyvendinimo terminas: iki 2020 m. pabaigos.

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Neven MATES, 2019 m. birželio 11 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Priedai

I priedas. Komisijos lygmeniu taikytas Audito Rūmų audito metodas

Komisijoje auditą atlikome dviem etapais, t. y. parengiamuoju etapu ir atlikdami audito darbą vietoje.

Siekdami surinkti informaciją ir duomenis, kurie būtų naudingi atliekant audito darbą vietoje valstybėse narėse, ir palyginti ES teisės aktus su geriausia tarptautine praktika, parengiamuoju etapu atlikome preliminarius vizitus į Mokesčių ir muitų sąjungos GD, Biudžeto GD ir OLAF. Taip pat dalyvavome 2018 m. sausio 23–25 d. įvykusiuose PMO darbo grupės elektroninės prekybos klausimais pogrupių posėdžiuose. Galiausiai su mokslinės bendruomenės atstovais, „Eurofisc“ penktos veiklos srities pirmininku ir ES aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) PVM darbo grupės 2-ąja ekspertų grupe taip pat aptarėme elektroninės prekybos srityje kylančias problemas ir išanalizavome visas prieinamas AAI parengtas ataskaitas.

Su Komisija aptarėme audito metodikos klausimus (audito klausimai, kriterijai ir standartai). Mokesčių ir muitų sąjungos GD suteikė mums prieigą prie šių duomenų bazių ir portalų, kurie yra susiję su PVM ir elektronine prekyba:

1. IT paslaugų valdymas (ITSM) – bazė, kurioje galėjome susipažinti su MOSS problemomis, apie kurias „Synergia“ duomenų bazėje pranešė valstybės narės;
2. Nuolatinis administracinio bendradarbiavimo komitetas (SCAC) ir SCAC ekspertų grupė (SCAC-EG), kuri leido mums, be kita ko, peržiūrėti „Fiscalis“ projekto grupės Nr. 86 parengtas gaires ir rekomendacijas, susijusias su MOSS auditu ir kontrole;
3. kovos su mokestiniu sukčiavimu strategijos ekspertų grupė (KMSS), kuri leido patikrinti technines diskusijas dėl įprastų kovos su PVM sukčiavimu priemonių, pavyzdžiui, savanoriško keitimosi informacija priemonių naudojimas atliekant MOSS auditą;
4. elektroninės muitinės, kuriose galėjome patikrinti PVM elektroninės prekybos dokumentų rinkinio plėtotę, pavyzdžiui, sumažintas muitų duomenų, kurių prašoma elektroninės prekybos srityje, rinkinys ir duomenų perdavimas tarp muitinių ir mokesčių administratorių, ir
5. su PVM susiję projektai, su kuriais susipažinę galėjome patikrinti MOSS funkcines ir technines specifikacijas ir MOSS statistinius duomenis bei valdymo skydą.

Taip pat prašėme pateikti ir tikrinome informaciją bei dokumentus, susijusius su elektroninės prekybos kontrole, kuriuos parengė „Fiscalis“ projekto grupė Nr. 86. Galiausiai nagrinėjome susijusią informaciją apie veiklos rezultatus, pavyzdžiui, Valdybos planus ir Mokesčių ir muitų sąjungos GD, Biudžeto GD ir OLAF metines veiklos ataskaitas.

Atlikdami auditą vietoje, Komisijai nusiuntėme bendro pobūdžio klausimyną. Šiuo klausimynu siekėme išsiaiškinti, ar Komisija yra sukūrusi patikimą reguliavimo ir kontrolės sistemą elektroninės prekybos srityje, kiek tai susiję su PVM ir muitais, o daugiausia dėmesio skyrėme keturioms pagrindinėms sritims: i) keitimuisi informacija; ii) kontrolei; iii) priverstiniam išieškojimui ir iv) reguliavimui.

Biudžeto GD, OLAF ir Mokesčių ir muitų sąjungos GD pateikė atsakymus į šį klausimyną ir pridėjo prašomus įrodymus. Be to, minėtoms tarnyboms taip pat nusiuntėme papildomą klausimyną, kad išsiaiškintume likusius klausimus, ir surengėme vaizdo konferencijas su kiekviena tarnyba, kad aptartume preliminarius nustatytus faktus ir išvadų bei rekomendacijų projektus.

II priedas. Valstybėse narėse taikytas Audito Rūmų audito metodas

Auditą atlikome dviem etapais, t. y. parengiamuoju etapu ir atlikdami audito darbą vietoje.

1. Parengiamajame etape atrinkome penkias valstybes nares: Vokietiją, Airiją, Nyderlandus, Austriją ir Švediją. Valstybės narės atrinktos remiantis šiais rizikos kriterijais: i) apskaičiuota prarasto PVM, susijusio su lengvatomis, kurios pagal teisės aktus taikomos mažos vertės siuntoms, suma; ii) MOSS sistemoje įregistruotų prekiautojų skaičiumi kiekvienoje valstybėje narėje ir iii) vienoje valstybėje narėje įregistruoto prekiautojo elektroninės prekybos su pirkėjais iš kitos valstybės narės apimtimi.

ES aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) PVM darbo grupės 2-oji ekspertų grupė nustatė, kad elektroninė prekyba yra palanki terpė sukčiauti PVM. Siekdama susidaryti išsamų vaizdą apie padėtį ES, 2-oji ekspertų grupė nusprendė atlikti visų ES mokesčių administratorių apklausą. Mes priklausome 2-ajai ekspertų grupei, todėl 2016 m. lapkričio mėn. jai nusiuntėme klausimyną. Šios apklausos metai buvo 2015 m. Joje buvo pateikti su ES ir ne ES MOSS sistemomis ir vidaus bei išorės ES nuotoline prekyba prekėmis susiję klausimai. Šioje apklausoje dalyvavo 20 valstybių narių.

2. Antrasis etapas – audito darbas vietoje atrinktose valstybėse narėse, kuriose dėmesį atkreipėme į registracijos ir prekiautojų kontrolės sistemų struktūrą ir įgyvendinimą ir PVM bei muitų rizikos valdymo sistemas.

Klausimyną nusiuntėme atrinktoms valstybėms narėms. Jame buvo klausiama, ar valstybių narių naudojamos kontrolės priemonės padeda užtikrinti viso PVM ir muitų surinkimą elektroninės prekybos srityje. Su mokesčių administratorių ir muitinių ekspertais, dirbančiais MOSS srityje, vietoje aptarėme klausimyno atsakymus, administracinio bendradarbiavimo, audito ir kontrolės priemonių, susijusių su MOSS, klausimus ir nuotolinio pardavimo sistemos bei per pašto ar kurjerių operatorius vykdomo importo, kuriam galioja mažos vertės siuntai taikoma lengvata, klausimus.

Atrinkome ir patikrinome:

1. visas 29 MOSS problemas, nuo kurių nukentėjo aplankytos valstybės narės, arba už kurias jos buvo atsakingos;
2. atsitiktinę 10 išsiųstų techninių klaidų pranešimų (TKP) ir 10 gautų TKP imtį;
3. atsitiktinę 10 MOSS registracijų imtį;
4. atsitiktinę 10 MOSS PVM deklaracijų ir 10 PVM deklaracijų taisymų imtį;
5. atsitiktinę 10 registravimosi valstybėje narėje gautų PVM mokėjimų ir 10 vartojimo valstybėje narėje gautų mokėjimų imtį;
6. atsitiktinę 10 išsiregistravimo iš MOSS ir 10 pašalinimo iš MOSS atvejų imtį;
7. atsitiktinę 10 išsiųstų keitimosi informacija prašymų ir 10 gautų prašymų keistis informacija imtį;
8. atsitiktinę 10 išsiųstų savanoriškų keitimosi informacija prašymų ir 10 gautų savanoriškų prašymų keistis informacija imtį;
9. atsitiktinę 5 registravimosi valstybės narės auditų ir 5 vartojimo valstybės narės auditų imtį;
10. visą įgyvendintų daugiašalių kontrolės priemonių populiaciją ir visą perspėjimų apie sukčiavimą, kuriais apsikeista per „Eurofisc“ penktą veiklos sritį, turinčių įtakos aplankytoms valstybėms narėms, populiaciją, ir
11. rizika pagrįstų 30 importo atvejų, kuriais buvo prašoma taikyti mažos vertės siuntų lengvatą, imtį (15 importo atvejų buvo susiję su pašto operatoriais ir 15 – su kurjerių tarnybomis);

Šiose populiacijose ir imtyse tikrinome, ar valstybių narių mokesčių administratoriai ir muitinės: i) naudojasi administracinio bendradarbiavimo priemonėmis, kad išspręstų vartojimo valstybės narės jurisdikcijos nebuvimo klausimą šalyje (-se), kurioje (-iose) yra įregistruoti arba nustatyti tiekėjai; ii) renka ir naudojasi informacija apie galimus nepakankamo mokėjimo atvejus; iii) tinkamai vykdo tiekėjo patikrinimus ir iv) taiko veiksmingas kontrolės priemones, kad užkirstų kelią piktnaudžiavimui mažų siuntų prekėms, kurios importuojamos iš ne ES šalių, taikomomis lengvatomis ir nustatytų tokius piktnaudžiavimo atvejus. Remdamiesi kontroliniu sąrašu, analizavome ir aptarėme iš anksto parinktų imčių rezultatus.

Ypatingą dėmesį skyrėme sistemoms ir kontrolės priemonėms, įskaitant bandymą muitinių elektroninio įforminimo sistemų mokomojoje aplinkoje, susijusioje su mažoms siuntoms taikomų lengvatų patikimumo patikrinimais, be to, apsilankėme trijose pašto tarnybose, kad pamatytumėme, kaip muitinės kontrolės priemonės taikomos praktiškai.

III priedas. Su MOSS susijusių sandorių imčių rezultatai

Kiekvienoje aplankytoje valstybėje narėje išnagrinėjome visas 22 MOSS problemas, už kurias buvo atsakinga aplankyta valstybė narė, ir visas 7 MOSS problemas, nuo kurių nukentėjo aplankyta valstybė narė.

Taip pat atitiktinai atrinkome ir išnagrinėjome 90 su MOSS susijusių sandorių kiekvienoje valstybėje narėje:

1. 10 išsiųstų techninių klaidų pranešimų (TKP) imtį;
2. 10 gautų TKP imtį;
3. 10 MOSS registracijų (5 ne ES MOSS sistemos registracijos ir 5 ES MOSS sistemos registracijos) imtį;
4. 10 MOSS PVM deklaracijų (5 ne ES MOSS sistemos PVM deklaracijų ir 5 ES MOSS sistemos PVM deklaracijų) imtį;
5. 10 PVM deklaracijų taisymo (5 ne ES MOSS sistemos PVM deklaracijų taisymų ir 5 ES MOSS sistemos PVM deklaracijų taisymų) imtį;
6. 10 registravimosi valstybėje narėje gautų mokėjimų imtį;
7. 10 vartojimo valstybėje narėje gautų mokėjimų imtį;
8. 10 išregistravimo iš MOSS sistemos (5 išregistravimų iš ne ES MOSS sistemos ir 5 išregistravimų iš ES MOSS sistemos) imtį;
9. 10 pašalinimo iš MOSS sistemos (5 pašalinimų iš ne ES MOSS sistemos ir 5 pašalinimų iš ES MOSS sistemos) imtį.

4 lentelėje apibendrinami imties rezultatai kiekvienoje aplankytoje valstybėje narėje naudojant RGŽ⁷² analizę.

Galinės išnašo

¹ Eurostato ir EBPO bendra apibrėžtis.

² Duomenys gauti 2018 m. gruodžio mėn. Žr. https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=E-commerce_statistics.

³ 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (nauja redakcija) (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

⁴ 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

⁵ Pagal PVM direktyvos 34 straipsnį.

⁶ Pagal 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (kodifikuota redakcija), 23 straipsnį (OL L 324, 2009 12 10, p. 23).

⁷ Pagal Tarybos direktyvos 2009/132/EB dėl Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio b ir c punktų taikymo, neapmokestinant galutinio tam tikrų prekių importo pridėtinės vertės mokesčiu (kodifikuota redakcija), 23 straipsnį (OL L 292, 2009 11 10, p. 5).

⁸ PVM direktyvos 24 straipsnyje „paslaugų teikimas“ apibrėžiamas kaip „sandoris, kuris nėra prekių tiekimas“.

⁹ Išskyrus atvejus, kai prekiautojas įsteigė savo įmonę ES.

¹⁰ Žr. PVM direktyvos XII antraštinės dalies 6 skyriaus 2 ir 3 skirsnius.

¹¹ Remtasi duomenimis, pateiktais Assessment of the application and impact of the VAT exemption for importation of small consignments – Final report EY 2015 m. gegužės mėn., p. 43.

¹² Remtasi TAXUD GD pateiktais duomenimis, iš kurių matyti 2017 m. spalio 31 d. įregistruotų prekiautojų skaičius.

¹³ Pagrįsta Eurostato duomenimis (http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/E-commerce_statistics).

¹⁴ Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 24/2015 „Kova su sukčiavimu PVM Bendrijos viduje: reikia imtis daugiau veiksmų“ 11 rekomendaciją.

¹⁵ Žr. OL L 195, 2018 8 1, p. 3. Taip pat žr. OL L 195, 2018 8 1, p. 1.

¹⁶ Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 19/2017 „Importo procedūros: teisinės sistemos trūkumai ir neveiksmingas įgyvendinimas daro poveikį ES finansiniams interesams“ 59 dalį.

¹⁷ 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (nauja redakcija) (OL L 268, 2010 10 12, p. 1).

¹⁸ Jeigu prekiautojai turi nuolatines buveines keliose valstybėse narėse, jie gali registruotis bet kurioje valstybėje narėje, kurioje yra viena iš šių buveinių, išskyrus atvejus, kai jie užsiima verslu vienoje valstybėje narėje. Tokiu atveju reikėtų registruotis pastarojoje valstybėje narėje.

¹⁹ Pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010 17 straipsnį ir 43–47 straipsnius.

²⁰ Nuo 2019 m. sausio 1 d. pagal ES teisės aktus reikalaujama, kad tiekėjai turėtų tik vienos rūšies įrodymus, jeigu per metus jie ES viduje vartotojui paslaugų suteikia ne daugiau kaip už 100 000 eurų.

²¹ Savanoriškas keitimasis reiškia nesisteminį neprašomos informacijos perdavimą, kuris įvyksta bet kuriuo metu.

²² Pagal Reglamento Nr. 904/2010 10 straipsnį.

²³ Žr. Reglamento Nr. 904/2010 29 straipsnį.

²⁴ Žr. Bendros audito ataskaitos 21–28 dalis, EBPO, Forumas mokesčių administravimo klausimais, 2010 m. rugsėjo mėn.

²⁵ 2018 m. spalio 2 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/1541, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 904/2010 ir (ES) 2017/2454 nuostatos dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje stiprinimo priemonių (OL L 259, 2018 10 16, p. 1).

²⁶ Tarybos reglamento Nr. 904/2010 7 straipsnio naujoje 4a dalyje ir 28 straipsnio 2a dalyje.

²⁷ https://ec.europa.eu/taxation_customs/business/vat/telecommunications-broadcasting-electronic-services/sites/mossportal/files/one-stop_add_guidelines_lt.pdf.

²⁸ Valstybės narės šią ribą gali sumažinti iki 10 eurų.

²⁹ Tikroji vertė apibrėžiama kaip daikto vertė atskaičius vežimo ir draudimo mokesčius.

³⁰ Priešingai Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 23 straipsniui.

³¹ Priešingai Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 25 ir 26 straipsniams ir 2006 m. spalio 5 d. Tarybos direktyvos 2006/79/EB dėl nekomercinio pobūdžio smulkių prekių siuntų importo iš trečiųjų šalių atleidimo nuo mokesčių (kodifikuota redakcija) 1 straipsniui (OL L 286, 2006 10 17, p. 15).

³² Priešingai Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 24 straipsnio a punktui.

³³ Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 19/2017 9 rekomendaciją.

³⁴ Sąjungos muitų kodekso įgyvendinimo akto 25 straipsnio 1 dalies f punktas.

³⁵ Žr. TAXUD GD 2016 m. kovo 11 d. „ĮEVV gairės“.

³⁶ Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 19/2017 54 dalį.

³⁷ Nuosavus išteklius sudaro valstybių narių nustatyti muitai ir cukraus mokesčiai.

³⁸ Žr. www.parlegalusaturu.lv.

³⁹ Įmonės „Deloitte“ tyrimas dėl tarpvalstybinės elektroninės prekybos PVM aspektų ir modernizavimo galimybių, 1 dalis, p. 65.

⁴⁰ „Copenhagen Economics, E-commerce imports into Europe: VAT and customs treatment“, 2016 m.

⁴¹ Europos Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis, COM (2016) 757 final, 2016 12 1.

⁴² https://www.nao.org.uk/wp-content/uploads/2017/04/Investigation-into-overseas-sellers-failing-to-charge-VAT-on-online-sales.pdf.

⁴³ https://webarchive.nationalarchives.gov.uk/20190509073425/https://www.gov.uk/government/statistics/measuring-tax-gaps.

⁴⁴ Žr. „Guide to the VAT mini One Stop Shop“, Europos Komisija, 2013 m.

⁴⁵ Žr. https://english.rekenkamer.nl/publications/reports/2018/11/28/vat-on-cross-border-digital-services, p. 33.

⁴⁶ Žr. https://www.nku.cz/scripts/rka-en/detail.asp?cisloakce=17/12&rok=0&sestava=0, p. 23.

⁴⁷ Pagal 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvą 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL L 84, 2010 3 31, p. 1).

⁴⁸ 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (nauja redakcija) (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

⁴⁹ 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

⁵⁰ 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/2455, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis (OL L 348, 2017 12 29, p. 7); 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2459, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės (OL L 348, 2017 12 29, p. 32); 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/2454, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 348, 2017 12 29, p. 1).

⁵¹ Plg. Specialiosios ataskaitos Nr. 24/2015 „Kova su sukčiavimu PVM Bendrijos viduje: reikia imtis daugiau veiksmų“ 90 ir 91 rekomendacijas.

⁵² Lamensch, 2017 m., p. 140. Žr. https://www.ibfd.org/sites/ibfd.org/files/content/pdf/ivm_2017_02_e2_1_SeptNewsletter.pdf.

⁵³ Žr. Audito elektroninės prekybos srityje išvadą Nr. 17/12 https://www.nku.cz/scripts/rka-en/detail.asp?cisloakce=17/12&rok=0&sestava=0, p. 17.

⁵⁴ Pateikiama „Postal/Express Consignments Risk Indicators and Manual“, PMO muitinių rizikos valdymo sąvado 2 t.

⁵⁵ Žr. PMO „Guidelines for the immediate release of consignments by customs“ 1.3 punktą, PMO, 2014 m.; skelbiama adresu http://www.wcoomd.org/-media/wco/public/global/pdf/topics/facilitation/instruments-andtools/ tools/immediate-release-guidelines/immediate-release-guidelines.pdf?db=web.

⁵⁶ Žr. PMO „Guidelines for the immediate release of consignments by customs“ 11 punktą, PMO, 2014 m.; skelbiama adresu http://www.wcoomd.org/-/media/wco/public/global/pdf/topics/facilitation/instruments-and-tools/tools/immediate-release-guidelines/immediate-release-guidelines.pdf?db=web.

⁵⁷ Žr. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 įgyvendinimo sąvadą (Muitinės kodekso komitetas, 2016 m., p. 19).

⁵⁸ Žr. Tarybos direktyvos 2009/132/EB 23 straipsnį.

⁵⁹ Žr. sąvado p. 18 ir 19.

⁶⁰ Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 19/2017 „Importo procedūros: teisinės sistemos trūkumai ir neveiksmingas įgyvendinimas daro poveikį ES finansiniams interesams“ 99, 100 ir 137 dalis.

⁶¹ Žr. Specialiąją ataskaitą Nr. 13/2011 „Ar 42 muitinės procedūros kontrolė leidžia užkardyti ir aptikti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimą?“.

⁶² Tarybos direktyvoje (ES) 2017/2455 nustatomas naujas Direktyvos 2006/112/EB 242a straipsnis, kuris įsigalios nuo 2021 m. sausio 1 d.

⁶³ Žr. 2018 m. gruodžio 11 d. pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 2006/112/EB nuostatos, susijusios su nuotoline prekyba prekėmis ir tam tikromis šalies viduje tiekiamomis prekėmis, COM(2018) 819 final.

⁶⁴ Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 19/2017 „Importo procedūros: teisinės sistemos trūkumai ir neveiksmingas įgyvendinimas daro poveikį ES finansiniams interesams“ 137 ir 138 dalis ir 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo metinės ataskaitos 4.16 dalį.

⁶⁵ Žr. NAO ataskaitos 1.10 dalį; skelbiama adresu https://www.nao.org.uk/wp-content/uploads/2017/04/Investigation-into-overseas-sellers-failing-to-charge-VAT-on-online-sales.pdf.

⁶⁶ http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/621 854/EPRS_STU(2018) 621 854_LT.pdf.

⁶⁷ Žr. EP pranešimą „VAT fraud, economic impact, challenges and policy issues“, 2018 m. spalio mėn. ir Sénat, Rapport d´information n° 691 du 17 septembre 2015, fait au nom de la commission des finances sur le e-commerce: propositions pour une TVA payée à la source.

⁶⁸ Žr. „WCO Cross-border e-commerce. Framework of standards”, p. 13. PMO. 2018 m. birželio mėn.,http://www.wcoomd.org/-/media/wco/public/global/pdf/topics/facilitation/activities-and-programmes/ecommerce/wco-framework-of-standards-on-crossborder-ecommerce_en.pdf?la=en.

⁶⁹ R.T. Ainsworth, M. Alwohaibi, M. Cheetham „VATCoin: Can a Crypto Tax Currency Prevent VAT Fraud?“, Tax Notes International, 84 t., 2016 m. lapkričio 14 d. Taip pat žr. KPMG pasiūlymą dėl platinamos sąskaitų knygos technologijos; skelbiama adresu https://home.kpmg/lu/en/home/insights/2018/07/vat-dlt.html.

⁷⁰ Žr. 2018 m. gruodžio 12 d. pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria dėl tam tikrų reikalavimų mokėjimo paslaugų teikėjams nustatymo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB, COM(2018) 812 final.

⁷¹ 243a–243d straipsniai.

⁷² RGŽ reiškia raudoną, geltoną, žalią spalvas.

Akronimai ir santrumpos

AAI – aukščiausioji audito institucija

AAT – aukščiausioji audito tarnyba

AB – administracinis bendradarbiavimas

B2B – verslas verslui

B2C – verslas vartotojams

BAD – bendras administravimo dokumentas

BMO – bendra muitinių operacija

BNPj – bendrosios nacionalinės pajamos

BRVS – bendra rizikos valdymo sistema

BUDG GD – Biudžeto generalinis direktoratas

CP 42 – 42 muitinės procedūra

DKP – daugiašalės kontrolės priemonės

EBPO – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

EP – Europos Parlamentas

ES – Europos Sąjunga

FRK – finansinės rizikos kriterijai

GATT – Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos

HMRC – Her Majesty’s Revenue & Customs

ĮEVV – įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai

IP – interneto protokolas

IT – informacinės technologijos

ITPV – informacinių technologijų paslaugų valdymas

JK – Jungtinė Karalystė

LVCR – mažos vertės siuntai taikoma lengvata

MOSS – vieno langelio principu grindžiama minisistema (angl. Mini One Stop Shop, MOSS)

MSCON – valstybė narė, kurioje pirkėjas faktiškai pasinaudoja paslaugomis

MSIDE – valstybė narė, kurioje elektroniniu būdu paslaugas teikiantys prekiautojai yra įregistruoti PVM apmokestinimo tikslais (registravimosi valstybė narė)

MTIC – dingusio prekiautojo sukčiavimas Bendrijoje

MVĮ – mažoji ir vidutinė įmonė

OLAF – ES kovos su sukčiavimu tarnyba

OSS – vieno langelio principas

P2P – privatus asmuo privačiam asmeniui

PMO – Pasaulio muitinių organizacija

PVM – pridėtinės vertės mokestis

RIF – informacijos apie riziką forma

SAF-MOSS – standartinė audito byla, naudojama atliekant MOSS auditą

SAP – savitarpio administracinė pagalba

SPR – skubaus paleidimo rekomendacijos

TAXUD GD – Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas

TKP – techninės klaidos pranešimai

UCC – Sąjungos muitų kodeksas

WF5 – „Eurofisc“ penkta veiklos sritis

Žodynėlis

42 muitinės procedūra – režimas, kurį importuotojas naudoja siekdamas gauti PVM lengvatą, kai importuotos prekės bus vežamos į kitą valstybę narę pagal Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio 1 dalies d punktą. PVM tampa mokėtinas paskirties valstybėje narėje.

Administracinis bendradarbiavimas – valstybių narių keitimasis informacija, kai mokesčių administratoriai padeda vieni kitiems ir bendradarbiauja su Komisija pagal 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 904/2010, siekdami užtikrinti tinkamą PVM taikymą prekių tiekimui ir paslaugų teikimui ES viduje įsigyjant prekes ir jas importuojant. Keitimasis informacija tarp valstybių narių apima visą informaciją, kuri gali padėti teisingai apskaičiuoti PVM, įskaitant PVM apskaičiavimą konkrečiais atvejais.

Daugiašalės kontrolės priemonės – dviejų ar daugiau valstybių narių vykdomi koordinuoti vieno ar kelių susijusių prekiautojų mokestinių įsipareigojimų patikrinimai, jei manoma, kad tokie patikrinimai yra veiksmingesni už tik vienos valstybės narės atliekamą patikrinimą.

Dingęs prekiautojas – PVM mokėjimo tikslais įregistruotas prekiautojas, kuris, galbūt, turėdamas ketinimą sukčiauti, įgyja arba apsimestinai įgyja prekes ar paslaugas nesumokėdamas PVM ir jas tiekia arba teikia įskaičiuodamas PVM, tačiau neperveda surinkto PVM nacionaliniam mokesčių administratoriui.

„Eurofisc“ – tai decentralizuotas valstybių narių mokesčių administratorių ir muitinių pareigūnų tinklas, kurie greitai keičiasi ir bendrai tvarko bei analizuoja tikslinę informaciją apie sukčiaujančias įmones ir apgaulingus sandorius.

„Fiscalis“ – ES veiksmų programa, kuria finansuojamos mokesčių administratorių iniciatyvos, siekiant gerinti mokesčių sistemų veikimą vidaus rinkoje užtikrinant komunikacijos ir keitimosi informacija sistemų veikimą, daugiašalių kontrolės priemonių taikymą, seminarų rengimą ir projekto grupių sudarymą, darbo vizitų, mokymo veiklos ir kitos panašios veiklos organizavimą, kuris yra reikalingas norint pasiekti programos tikslus.

Nuotolinio pardavimo sistema – įmonių vartotojams ES viduje tiekiamoms prekėms taikoma apmokestinimo sistema. Pagal šią sistemą iki tam tikros parduodamų prekių vertės ribos (paprastai tai yra 35 000 eurų, tačiau kai kuriose valstybėse narėse ši riba siekia 100 000 eurų) prekiautojas taiko savo registracijos valstybės narės PVM tarifą. Jei ši riba viršijama, prekiautojas privalo registruotis PVM mokėtoju paskirties valstybėje narėje ir taikyti šios valstybės narės PVM tarifą.

PVM mokėtojo kodas – individualus numeris, kuris suteikiamas kiekvienam apmokestinamajam asmeniui, ketinančiam tiekti prekes arba teikti paslaugas, arba įgyti prekes verslo vykdymo tikslais. Kiekvienam numeriui suteikiamas dviejų raidžių kodas, pagal kurį atpažįstama kodą suteikusi valstybė narė.

Rizikos valdymas – sistemingas rizikos nustatymas, įskaitant atsitiktinės atrankos būdu atliekamus tikrinimus, ir visų rizikos poveikiui riboti būtinų priemonių įgyvendinimas.

Savitarpio administracinė pagalba – bet koks muitinės veiksmas, atliktas kitos muitinės vardu arba su ja bendradarbiaujant, siekiant tinkamai taikyti muitų teisės aktus ir užkirsti kelią muitinės įstatymų pažeidimams, vykdyti šių pažeidimų tyrimą ir su jais kovoti.

Vieno langelio principas (MOSS) – Savanoriška prekybos lengvinimo sistema, kuri suteikia galimybę apmokestinamiesiems asmenims (ir ES, ir ne ES įmonėms), teikiantiems telekomunikacijų, televizijos ir radijo transliavimo bei elektroniniu būdu teikiamas paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims valstybėse narėse, kuriose jie neturi buveinės, apskaityti šiam paslaugų teikimui taikomą PVM ir deklaruoti jį savo registracijos valstybės narės internetiniame portale.

VIES – PVM informacijos mainų sistema yra elektroninis tinklas, per kurį perduodama PVM informacija tiek apie valstybėse narėse įregistruotų įmonių galiojančius PVM mokėtojo kodus, tiek apie neapmokestinamą prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą Bendrijos viduje. Nacionaliniai mokesčių administratoriai turi pareigą teikti tinklui abiejų rūšių informaciją.

Komisijos atsakymai

Santrauka

VII

(c). Komisija norėtų pabrėžti, kad už šių priemonių įgyvendinimą atsakingos valstybės narės.

(f). Komisija norėtų pabrėžti, kad PVM surinkimo vykdymas priklauso nacionalinei kompetencijai.

VIII

Dėl Komisijai skirtų rekomendacijų:

(a). Komisija pritaria šiai rekomendacijai, kiek leidžia jos kompetencija.

(b). Komisija pritaria šiai rekomendacijai. Tai, kaip valstybės narės sprendžia mažos vertės siuntų klausimą (įskaitant piktnaudžiavimą lengvatomis), bus viena iš temų, kurios bus nagrinėjamos nustatant 2020 m. tradicinių nuosavų išteklių tikrinimo programą.

(c). Komisija nepritaria šiai rekomendacijai, nes nuotolinės prekybos sistemos trūkumai buvo pašalinti ir Komisija neturi prieigos prie MOSS informacijos. Žr. atsakymą į 96 dalies pastabas.

(d). Komisija pritaria šiai rekomendacijai. Pagalba bus teikiama pateikus prašymą.

(e). Komisija pritaria šiai rekomendacijai. Komisija visada pasirengusi ištirti pateikiamus naujus irrealius surinkimo metodus ir išanalizuos juos atsižvelgdama į jų pridėtinę vertę kovojant susukčiavimu PVM, deramai įvertindama jų galimybes.

Dėl kitų rekomendacijų Komisija pažymi, kad šios trys rekomendacijos skirtos valstybėms narėms.

Įvadas

20

Komisijos pasiūlymais COM(2018) 812/2 ir 812/3 valstybėms narėms bus užtikrintos geresnėselektronine prekyba užsiimančių prekiautojų kontrolės priemonės naudojantis mokėjimo duomenimis.

21

2021 m. sausio 1 d. bus panaikinta atleidimo nuo PVM riba.

Pastabos

31

Komisija jau pateikė pasiūlymą dėl elektroninės prekybos PVM dokumentų rinkinio, priemonių,kuriomis gerinamas mokesčių administratorių ir mokėjimo paslaugų teikėjų bendradarbiavimas, taippat dėl priemonių, kuriomis stiprinamas, pirma, valstybių narių mokesčių administratorių, antra,muitinių ir mokesčių administratorių ir, galiausiai, „Eurofisc“, OLAF ir Europolo administracinisbendradarbiavimas.

37

Komisija svarsto galimus novatoriškus būdus, kaip pagerinti informacijos mainus su trečiosiomisšalimis, taip pat ir elektroninės prekybos srityje. Pavyzdžiui, ES ir Kinijos strateginėje muitiniųbendradarbiavimo programoje numatyta peržiūrėti 2004 m. ES ir Kinijos susitarimą dėl bendradarbiavimo ir savitarpio administracinės pagalbos muitų srityje. Reikėtų ištirti, ar šia galimybe būtų galima pasinaudoti tam, kad susitarimas būtų pritaikytas atsižvelgiant į elektroninės prekybos srityje kylančias problemas.

89

Pagrindinė ĮEVV pareiga – nuolat stebėti vidaus kontrolės sistemas ir procedūras, siekiantužtikrinti, kad būtų laikomasi ĮEVV taikomų kriterijų ir sąlygų. Vidaus kontrolės sistemos yra esminisveiksmingos ĮEVV vykdomo stebėjimo elementas.

Laikantis geriausios rekomenduojamos vidaus kontrolės praktikos (pagal ES ĮEVV gaires) galima paskirti už įmonės procedūras ir vidaus kontrolės priemones, įskaitant muitinės valdymo ir (arba) formalumų priežiūrą ir kontrolę, atsakingą asmenį.

Be to, pagal Sąjungos muitinės kodekso 23 straipsnio 5 dalį ir 38 straipsnio 1 dalį muitinės privalo stebėti, ar ĮEVV laikosi reikiamų sąlygų ir kriterijų. Muitinės stebėjimas turi būti vykdomas nuolat, tačiau jis taip pat atliekamas remiantis ĮEVV pateikta informacija. Jei ĮEVV praneša muitinei apie nustatytus pažeidimus, muitinė patikrina ir ištiria šią informaciją, dėl kurios gali būti pakartotinai vertinamas, sustabdomas ir (arba) panaikinamas leidimas.

90

Visi veiklos vykdytojai, turintys ĮEVV statusą, turi atitikti visus ĮEVV taikomus kriterijus irsąlygas. Tai, be kita ko, apima užtikrinimą, kad visi muitinės deklaracijų elementai būtų teisingi. Jeisąlygų ir kriterijų nesilaikoma, muitinės sustabdo arba panaikina ĮEVV statusą.

Kompetentingų muitinių prašoma sugriežtinti stebėjimo veiklą ir imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų pašalinti pažeidimai, t. y. pakartotinai įvertinti, sustabdyti ir (arba) panaikinti šį statusą.

91

Žr. Komisijos atsakymą į 89 ir 90 dalių pastabas dėl stebėjimo ir vidaus kontrolės priemonių.

96

Keli MOSS trūkumai buvo pašalinti priėmus MOSS supaprastinimus, kurie įsigaliojo 2019 m.sausio 1 d. Nuotolinės prekybos sistemos trūkumai pašalinami naujai priimtu teisės aktu dėlelektroninei prekybai taikomo PVM, kuriuo nuo 2021 m. šios nacionalinės ribos bus panaikintos irpakeistos tik 10 000 EUR visoje ES taikoma riba.

98

Tradicinių nuosavų išteklių patikrinimai mažos vertės siuntų atveju (įskaitant piktnaudžiavimąlengvatomis) ateityje bus prioritetinė kontrolės sritis. Atsižvelgdama į nustatytus sukčiavimo atvejus,susijusius su tekstilės ir avalynės per mažos vertės nustatymu, 2018 ir 2019 m. Komisija teikėprioritetą šiai sričiai visose valstybėse narėse. 2017 m. prioritetas buvo teikiamas antidempingo muitųsaulės baterijų plokštėms slėpimo klausimui. 2015 ir 2016 m. prioritetas buvo teikiamas tradiciniųnuosavų išteklių apskaitos patikimumui.

122

Taikant šią ribą užtikrinamas proporcingumas labai mažoms įmonėms, kurioms daugumojevalstybių narių šiuo metu netaikomas PVM ir kurios pagal dabartines taisykles turės pradėti mokėtiPVM nuo to momento, kai vartotojas kitoje valstybėje narėje pirmą kartą atsisiųs jų paslaugas.Siekiant panaikinti šį neproporcingumą, tuo pačiu metu kuo labiau atsižvelgiant į apmokestinimopaskirties vietoje principą, laikoma, kad ši 10 000 EUR ES tarpvalstybinė riba yra proporcinga irsubalansuota.

136

PVM surinkimo vykdymas priklauso nacionalinei kompetencijai.

Išvados ir rekomendacijos

1 rekomendacija. Stiprinti administracinio bendradarbiavimo priemonių naudojimą

Dėl Komisijai skirtų rekomendacijų:

a). Komisija pritaria šiai rekomendacijai, kiek leidžia jos kompetencija.

b). Komisija pritaria šiai rekomendacijai, nes ji pradės teikti pasiūlymus dėl elektroninių formų pakeitimų. Komisija pažymi, kad šios trys rekomendacijos skirtos valstybėms narėms.

Dėl kitų rekomendacijų Komisija pažymi, kad šios trys rekomendacijos skirtos valstybėms narėms.

2 rekomendacija. Didinti kontrolės priemonių veiksmingumą

Dėl Komisijai skirtų rekomendacijų:

a). Komisija pritaria šiai rekomendacijai. Tai, kaip valstybės narės sprendžia mažos vertės siuntų klausimą (įskaitant piktnaudžiavimą lengvatomis), bus viena iš temų, kurios bus nagrinėjamos nustatant 2020 m. tradicinių nuosavų išteklių tikrinimo programą.

b). Komisija nepritaria šiai rekomendacijai, nes nuotolinės prekybos sistemos trūkumai buvo pašalinti ir Komisija neturi prieigos prie MOSS informacijos. Žr. atsakymą į 96 dalies pastabas.

c). Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

d). Komisija pritaria šiai rekomendacijai ir įtrauks ją į savo stebėjimo veiklą.

Dėl Sąjungos muitinės kodekso pakeitimų iki 2019 m. gegužės 1 d. nacionalinės muitinės turėtų pakartotinai įvertinti visų ES įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų (ĮEVV) leidimus, suteiktus prieš įsigaliojant Sąjungos muitinės kodeksui (pagal Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto 15 straipsnio 1 dalį). Atitikties kriterijus yra šio pakartotinio vertinimo proceso dalis.

Komisija pradėjo ruoštis tikrinti ĮEVV stebėjimo procesus valstybėse narėse pagal Sąjungos muitinės kodekso 23 straipsnio 5 dalį. Vienas iš aspektų, kurie bus tikrinami šiomis aplinkybėmis, bus ĮEVV atitikties kriterijaus, įskaitant atitiktį mažos vertės siuntų lengvatos reikalavimams, stebėjimas.

Dėl kitų rekomendacijų Komisija pažymi, kad šios dvi rekomendacijos skirtos valstybėms narėms.

3 rekomendacija. Gerinti mokesčių surinkimą

Dėl Komisijai skirtų rekomendacijų:

a). Komisija pritaria šiai rekomendacijai. Pagalba bus teikiama pateikus prašymą.

b). Komisija pritaria šiai rekomendacijai. Komisija toliau šalina mokėjimų neatitikimus valstybėse narėse ir sprendžia, kaip elgtis su nepaskirstytuoju PVM. Šiuo metu Komisija tikrina 2015–2018 m. duomenis, nes jie teikiami PVM pagrįstų nuosavų išteklių srityje.

c). Komisija pritaria šiai rekomendacijai. Ji organizuoja veiklą su valstybėmis narėmis, siekdama imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į 2017 m. gruodžio mėn. paskelbtą ataskaitą dėl Direktyvos 2010/24/ES visų mokesčių susigrąžinimo klausimu.

Dėl kitos rekomendacijos Komisija pažymi, kad ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.

4 rekomendacija. Didinti reguliavimo sistemos veiksmingumą

Dėl Komisijai skirtų rekomendacijų:

a). Komisija pritaria šiai rekomendacijai. Komisija visada pasirengusi ištirti pateikiamus alternatyvius ir realius surinkimo metodus ir išanalizuos juos atsižvelgdama į jų pridėtinę vertę kovojant su sukčiavimu PVM, deramai įvertindama jų galimybes.

b). Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

c). Komisija pritaria šiai rekomendacijai. Kaip pripažino ir nustatė Audito Rūmai (žr. 126 dalį), valstybės narės vienodai taiko termino „vidinė vertė“ apibrėžtį, pateiktą kompendiume dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, įgyvendinimo.

Be to, tebevyksta Komisijos ir valstybių narių diskusijos dėl teisiškai privalomos termino „vidinė vertė“ apibrėžties.

Dėl kitos rekomendacijos Komisija pažymi, kad ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.

Audito grupė

Europos Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose aptariami Europos Audito Rūmų atliktų ES politikų ir programų arba su valdymu susijusių konkrečių biudžeto sričių temų audito rezultatai. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos rezultatų auditą atliko IV audito kolegija „Rinkų reguliavimas ir konkurencinga ekonomika“, kuriai vadovavo Europos Audito Rūmų narys Neven Mates. Auditui vadovavo Europos Audito Rūmų narys Ildikó Gáll-Pelcz, jam padėjo kabineto vadovas Zoltán Lovas ir kabineto atašė Claudia Kinga Bara; pagrindinis vadybininkas Paul Stafford; užduoties vadovas Carlos Soler Ruiz; auditoriai Maria Echanove, Josef Edelmann, Benny Fransen, Dan Danielescu, Christine Becker ir Eni Kabashi. Lingvistinę pagalbą teikė Evy Fiers.

Iš kairės į dešinę: Benny Fransen, Dan Danielescu, Paul Stafford, Ildikó Gáll-Pelcz, Josef Edelmann, Carlos Soler Ruiz, Zoltán Lovas.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2019

PDF	ISBN 978-92-847-2245-7	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/56592	QJ-AB-19-009-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-2265-5	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/26007	QJ-AB-19-009-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2019

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://publications.europa.eu/lt/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais