Virtualusis asistentas. Pranešimas dėl paaiškinamumo

Terminai ir apibrėžtys

Kas yra „Publio“?

Leidinių biuro portalo virtualusis asistentas „Publio“ yra DI priemonė, kuri sąveikauja su fiziniais asmenimis ir atlieka paiešką naudodama raktinius žodžius, remdamasi Leidinių biuro portale viešai skelbiama informacija. „Publio“ derina pokalbių dirbtinio intelekto metodus, tokius kaip natūraliosios kalbos apdorojimas ir mašinų mokymasis, su interaktyviu balso atpažinimu ir tradicinėmis paieškos sistemomis, kad padėtų naudotojams rasti ES leidinius, ES teisės aktus ir kontaktinius asmenis ES institucijose.

Virtualusis asistentas sudaro sąlygas galutinių naudotojų ir OP portalo pokalbiams žodžiu arba raštu. Šiuo metu virtualiojo asistento paslaugos teikiamos anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis. Naudotis virtualiojo asistento paslaugomis gali visi. Be to, jis siūlo skaitymo negalią turinčių asmenų poreikius atitinkantį sprendimą ir taip didina prieinamumą. Jis suteikia galimybę atlikti šnekamąją paiešką. Tai naujas paieškos būdas, kai naudotojas dirbtiniu intelektu grindžiamam balso asistentui gali sakyti ištisus sakinius, kaip tai darytų per įprastą pokalbį, o balso asistentas pateikia atsakymus. Naudotojo ir virtualiojo asistento sąveika įgyja pokalbio formą.

Kokius duomenis naudoja „Publio“?

„Publio“ naudoja Leidinių biuro portale viešai skelbiamą informaciją. Ta informacija skelbiama vadovaujantis skaidrumo principu, taikomu visų sričių ES politikai ir teisės aktams. „Publio“ naudoja šią medžiagą ir Leidinių biuro portalo klasifikatorius ir kategorijas, pavyzdžiui, „Eurovoc“ temas, autorius arba formatą, kad kreiptų pokalbį ir padėtų naudotojui atlikti paiešką trijuose pagrindiniuose Leidinių biuro portalo rinkiniuose: ES leidinių, ES teisės ir Oficialiojo ES katalogo („EU Whoiswho“).

„Publio“ naudoja esamą kalbos modelį, kad suprastų naudotojų užduodamus klausimus ir padėtų naudotojams per visą paiešką. „Publio“ kalbos modelis remiantis naudotojų atsiliepimais nuolat tobulinamas ir mokomas, kad būtų patenkinti naudotojų lūkesčiai ir atsižvelgta į naudotojų indėlio trimis palaikomomis kalbomis įvairovę.

Šis mokymas apima daug „Publio“ pagrindinės sistemos komponentų:

• iš anksto nustatytus pasakymų, susijusių su įvairiomis galimomis intencijomis, rinkinius, kad „Publio“ galėtų pirmiausia suprasti galutinį naudotojo tikslą, o tada padėti naudotojui palaipsniui to tikslo siekti;
• iš anksto nustatytus fiksuotus klausimus, kuriuos „Publio“ „supranta“ ir gali pateikti naudotojams iš anksto nustatytus atsakymus. (Pavyzdys: Kaip galiu užsisakyti leidinių?);
• mašinų išmoktas esybes, kurias „Publio“ gali nustatyti ir kurios gali būti naudojamos „Publio“ antraeiliuose procesuose siekiant nustatyti paieškos parametrus, pateikti tikslesnius paieškos rezultatus arba parinktis, kad paiešką būtų galima toliau tikslinti. Šios esybės grindžiamos esama duomenų klasifikacija ir kategorijomis, pavyzdžiui, tezauru „Eurovoc“ arba kitomis „Eurovoc“ tvarkomomis autoritetinių duomenų lentelėmis. Tai autoriai, formatai, kalbos, ES įstaigos (organizacijos), funkciniai vaidmenys ES viešojoje tarnyboje ir t. t. Tuo remdamasis „Publio“, pavyzdžiui, gali iš naudotojo užklausos suprasti, kad naudotojas ieško leidinio konkrečia tema arba konkretaus autoriaus leidinio.

Kaip „Publio“ veikia?

„Publio“ naudojasi funkcija „Conversational Language Understanding“ (CLU) (4 priedėlis) ir didžiuoju kalbos modeliu (LLM) pagrįsta esybės išskyrimo sistema, kad galėtų tiksliai ir veiksmingai apdoroti naudotojo įvestį (rašytinę arba sakytinę).
CLU pateikia pradines įžvalgas apie naudotojo intenciją ir esybes, o sudėtingesnių užklausų atveju LLM komponentas pagerina esybės atpažinimą ir taip užtikrina geresnius frazių reikšmės atspalvių supratimo arba atsakymo į sudėtingas užklausas rezultatus. Remdamasis atpažinta intencija ir esybėmis, „Publio“ pradeda pritaikytą pokalbį, kad padėtų naudotojams keliais paprastais žingsniais pasiekti norimą rezultatą.

Šiuo metu „Publio“ naudoja 4 pagrindines pokalbių eigas:

• dokumentų paieškos, kad padėtų naudotojams ieškoti ES leidinių arba ES teisinių dokumentų;
• asmenų paieškos, kad padėtų naudotojams ieškoti ES institucijose dirbančių tarnautojų;
• organizacijų paieškos, kad padėtų naudotojams ieškoti ES įstaigų (organizacijų);
• klausimų ir atsakymų, kad pateiktų iš anksto nustatytus atsakymus į dažnai užduodamus klausimus.

Jei atpažįstama paieškos eiga, virtualusis asistentas padės naudotojui ieškoti dokumento, asmens ar organizacijos užduodamas paprastus klausimus ir, atsižvelgdamas į naudotojo atsakymą, pasiūlys filtravimo galimybes.

Klausimų ir atsakymų eigos atveju naudojamas Leidinių biuro darbuotojų tvarkomas dažnai užduodamų klausimų ir iš anksto nustatytų atsakymų į juos sąrašas. Jei atpažįstama klausimų ir atsakymų intencija ir konkretus naudotojo klausimas labai panašus į vieną iš sistemoje saugomų klausimų, naudotojui bus tiesiogiai pateiktas tinkamas atsakymas. Pavyzdžiai:

- Jei užklausoje „Noriu atsisiųsti failą“ atpažįstama klausimų ir atsakymų intencija, asistentas atsakys: „Kad atsisiųstumėte dokumentą, eikite į leidinio duomenų puslapį ir spustelėkite mygtuką „Atsisiuntimas ir kalbos“.

- Jei užklausoje „Kur galiu rasti dokumentų vaikams?“ atpažįstama klausimų ir atsakymų intencija, asistentas atsakys: „Leidinių vaikams yra „Vaikų kampelyje“.

Klausimus naudotojai gali užduoti raštu arba žodžiu. Pokalbių robotas užregistruoja garsinius įvesties duomenis (naudotojo sakomus klausimus) ir siunčia juos į sakytinės kalbos atpažinimo sistemą, kuri sakytinę kalbą paverčia rašytine. Garsinė įvestis apdorojama naudojantis „Microsoft Azure“ sakytinės kalbos pavertimo rašytine paslauga (5 priedėlis). Tuomet „Publio“, prieš pateikdamas atsakymą ir raštu, ir žodžiu sintezuotu balsu, pateikia garsinius įvesties duomenis sakytinės kalbos atpažinimo sistemos interpretuojamais žodžiais. Šie mainai įvyksta akimirksniu (iš karto) ir yra trumpalaikiai (nelieka jokių pėdsakų).

Kaip „Publio“ analizuoja klausimą ir siūlo rezultatus?

„Publio“ nenaudoja nei LLM, nei jokios kitos generatyvinio DI technologijos naudotojams teikiamiems atsakymams generuoti. Visi „Publio“ pranešimai rengiami naudojant iš anksto nustatytus šablonus. „Publio“ naudoja mašinų mokymosi kalbos modelį, kuris parengiamas, kad išmoktų atpažinti naudotojo įvesties duomenis ir į juos reaguoti. Šis modelis naudojamas naudotojo pranešimui arba užklausai tvarkyti, pranešimo tikslui nustatyti ir tinkamam atsakymui pateikti. „Publio“ mokymo procese mašinų mokymosi modeliui pateikiama daug paženklintų mokomųjų duomenų, įskaitant naudotojų įvesties ir atitinkamų intencijų pavyzdžius bei tikėtinus atsakymus.

„Publio“ naudoja natūraliosios kalbos apdorojimą, parengtą kalbos modelį ir LLM, kad suprastų naudotojo intenciją ir iš naudotojo klausimo išrinktų atpažintas esybes (pvz., paieškos terminą, temą, autorių, dokumento datą, dokumento formatą). Naudodamasis šiomis esybėmis „Publio“ atlieka paiešką ir pateikia jos rezultatą.

Jei paieškos rezultatų per daug, „Publio“ tęsia pokalbį užduodamas naudotojui papildomų klausimų, kad galėtų filtruoti rezultatus naudodamasis kitomis esybėmis ir taip paiešką susiaurintų.

„Publio“ formuluojami klausimai skirti tik tam, kad būtų galima nustatyti naudotojo intenciją ir tikslą, tinkamai suformuluoti Leidinių biuro portalo skelbiamame turinyje atliekamos paieškos užklausą. „Publio“ siūlomi rezultatai grindžiami vien tik šiuo turiniu.

Naudotojų atsiliepimai

Per pokalbį galutinis naudotojas gali bet kuriuo metu pateikti teigiamą, neutralų arba neigiamą atsiliepimą apie tai, kaip jam sekėsi naudotis „Publio“. Tai gali būti atsiliepimas, kurį naudotojas bet kada gali pateikti savo iniciatyva arba po kelių neaktyvumo sekundžių automatiškai iškilus iškylančiajam langui, kuriame naudotojo prašoma pateikti atsiliepimą. Be to, klausimai, kuriuos „Publio“ neteisingai suprato, automatiškai registruojami ir juos periodiškai tvarko Leidinių biuro darbuotojų grupė. Tiek naudotojų atsiliepimai, tiek „Publio“ netinkamai suprastų klausimų analizė naudojami kalbos modeliui permokyti, siekiant nuolat tobulinti galutiniams naudotojams teikiamas paslaugas.

Asmens duomenų tvarkymas

Leidinių biuro portale esantys duomenys tvarkomi laikantis ES bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir Reglamento dėl ES institucijų, agentūrų ir įstaigų atliekamo asmens duomenų tvarkymo (6 priedėlis).

„Publio“ nelaiko, nesaugo ir nededa į archyvą jokių elementų – nei naudotojų įvesčių, nei „Publio“ atsakymuose pateiktų duomenų.

Surinkti atsiliepimai nuasmeninami taip, kad jų nebūtų galima susieti su jais pateikusiais naudotojais.

Jokie asmens duomenys nėra jokiu įmanomu būdu naudojami automatizuotam sprendimų priėmimui, atsekamumui ar profiliavimui. Kai esybei išskirti naudojami didieji kalbos modeliai (LLM), vieninteliai duomenys, kuriais keičiasi „Publio“ ir LLM, yra naudotojo klausimas ir CLU sugeneruotas pirminis esybės išskyrimo rezultatas. Nesidalijama jokiais naudotojo asmens duomenimis, jie neperduodami.

Visų „Publio“ naudojamų paslaugų prieglobą teikia Europos duomenų centrai, visas duomenų tvarkymas atitinka ES duomenų privatumo taisykles.

Dabartiniai apribojimai

• Balsu sakomo vardo ir pavardės transkripcija. Nors dauguma vardų ir pavardžių suprantami ir užrašomi teisingai, vardų ir pavardžių išskyrimas grindžiamas mašinų mokymusi ir nėra visiškai tikslus. Dėl CLU apribojimų kai kurie vardai ir pavardės nėra tinkamai išskiriami net ir po to, kai modelis mokomas naudojant konkrečius pavyzdžius iš duomenų rinkinio.
• Datos prancūzų ir ispanų kalbomis. Sudėtingesniuose tekstuose prancūzų ir ispanų kalbomis datos suprantamos blogiau. Pavyzdžiui, tekste ispanų kalba metai bus atpažinti be papildomo konteksto, jei bus vartojama „entre 2016 y 2017“, tačiau jie nebus atpažinti, jei bus pavartota „entre el año 2019 y 2020“.
• Sakytinės kalbos atpažinimas vyksta tik viena kalba vienu metu.
• Sakytinės kalbos atpažinimas neveikia tarimo paraidžiui režimu, t. y. nėra funkcijos, kuri leistų naudotojams tarti žodžius paraidžiui, kad jie būtų tiksliai užrašyti.
• Pavardės esybės atpažinimas prastai veikia ilguose sakiniuose, kai ji vartojama kartu su „Mrs“ arba „Miss“.

Europos Sąjungos leidinių biuras, 2023 m. gegužės 16 d.