Atsinaujinančioji energija siekiant tvarios kaimo plėtros: galimos reikšmingos sinergijos, kurios iš esmės nėra išnaudojamos

Santrauka

I

Atsinaujinančioji energija – tai iš atsinaujinančiųjų, neiškastinio kuro energijos išteklių, kurie atsinaujina per žmogaus gyvenimo trukmę, pagaminta energija. Atsinaujinančiosios energijos gamyba ir suvartojimas ES didėja, tačiau reikia dar labiau pasistengti, jei norima pasiekti ES atsinaujinančiosios energijos tikslus ir užtikrinti, kad iki 2020 m. 20 %, o iki 2030 m. ne mažiau kaip 27 % bendros ES suvartojamos galutinės energijos sudarytų iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminta energija. Siekiant sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir užtikrinti, kad būtų laikomasi 2015 m. Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, labai svarbu ES naudoti daugiau atsinaujinančiosios energijos. Naudojant daugiau atsinaujinančiosios energijos, taip pat galima sumažinti ES priklausomybę nuo iškastinio kuro ir energijos importo ir taip prisidėti prie ES energijos tiekimo saugumo. Galioja keletas ES ir nacionalinių finansavimo programų, kuriomis siekiama skatinti atsinaujinančiosios energijos gamybą ir naudojimą; vienas iš ES finansavimo šaltinių yra Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP).

II

Audito metu nagrinėjome ryšį tarp atsinaujinančiosios energijos ir kaimo plėtros. Nagrinėjome visą ES atsinaujinančiosios energijos politikos pagrindą ir kaip į jį integruoti konkretūs kaimo plėtros aspektai. Vertinome, ar sistema, kuri buvo naudojama leidžiant kaimo plėtrai skirtas lėšas, buvo sukurta ir įgyvendinta taip, kad sudarytų palankesnes sąlygas atsinaujinančiosios energijos vartojimui ir tvariai kaimo plėtrai.

III

Iš savo audito darbo rezultatų darome išvadą, kad tarp atsinaujinančiosios energijos politikos ir EŽŪFKP yra galimos sinergijos, galinčios gerokai palengvinti tvarią kaimo plėtrą, tačiau kol kas jos iš esmės lieka neišnaudotos.

IV

Nors keliuose tyrimuose pateiktos rekomendacijos laikytis aktyvaus požiūrio siekiant išlaisvinti šias galimas sinergijas, mes išsiaiškinome, kad ES atsinaujinančiosios energijos politiką būtų galima aiškiau išdėstyti nustatant sėkmingo atsinaujinančiosios energijos ir kaimo plėtros susiejimo sąlygas. Mes pripažįstame, kad kai kurios naujoje atsinaujinančiosios energijos politikos pagrinde pasiūlytos priemonės galėtų šią padėtį pagerinti. Taip pat nustatėme, kad nei dabartinis ir nei siūlomas bioenergijos tvarumo pagrindas (reglamentuojantys biomasės gamybą ir naudojimą) neleidžia pakankamai apsaugoti kaimo vietovių nuo aplinkosauginių bei socialinių ir ekonominių rizikų ir maksimaliai išnaudoti jų tolesnės tvarios plėtros galimybes.

V

Kaimo plėtrai prieinamas konkretus finansavimas gali būti svarbus siekiant ES ir nacionalinių atsinaujinančiosios energijos tikslų, kurie vis dėlto turėtų tik papildyti tvarią ES kaimo vietovių plėtrą. Tačiau Komisija šiuo atžvilgiu nepateikė pakankamų paaiškinimų ar rekomendacijų arba nepaaiškino, kaip EŽŪFKP turėtų papildyti esamas ES ir nacionalines finansavimo sistemas. Todėl daugumoje aplankytų valstybių narių šie atsinaujinančiosios energijos projektai, kuriais būtų galima prisidėti prie tvarios kaimo plėtros, nebuvo įvardyti kaip prioritetiniai.

VI

Be to, Komisija neturi jokios išsamios informacijos apie EŽŪFKP išlaidas atsinaujinančiajai energijai 2007–2013 m. kaimo programavimo laikotarpiu ir apie tai, kaip šios išlaidos apskritai dera su ES išlaidomis atsinaujinančiajai energijai. Taip pat nepakanka informacijos apie tai, ko pasiekta panaudotomis lėšomis. Nepaisant tam tikrų pagerėjimų 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, išlieka stebėjimo sistemos trūkumų, kuriuos iš esmės lemia problemiškas programavimo procesas ir ribota pagrindinių rodiklių taikymo apimtis.

VII

Mūsų atrinkti projektai, kurių auditą atlikome, buvo susiję tiek su investicijomis, kurios buvo panaudotos tiekiant trečiosioms šalims energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių, tiek su kitomis priemonėmis, kurios padėjo gaminti energiją projektų savininkų reikmėms. Mūsų manymu, dauguma aplankytų projektų buvo sėkmingi, nes jie turėjo teigiamą ekonominį ir aplinkosauginį poveikį kaimo plėtrai. Tačiau dėl valstybių narių atrankos procedūrų trūkumų finansavimas buvo skirtas ir tiems projektams, kurie buvo ekonomiškai naudingi projektų savininkams, tačiau darė nedidelį poveikį kaimo vietovėms.

VIII

Remdamiesi šiomis išvadomis, teikiame toliau nurodytas rekomendacijas.

• Formuodamos savo būsimą atsinaujinančiosios energijos politiką, Komisija ir valstybės narės turėtų atsižvelgti į sąlygas ir poreikius kaimo vietovėse, visų pirma jos tai turėtų daryti rengdamos integruotus nacionalinės energetikos ir klimato planus.
• Komisija kartu su teisėkūros institucijomis būsimą bioenergijos politikos pagrindą turėtų kurti taip, kad joje būtų nustatytos geresnės apsaugos nuo netvaraus biomasės naudojimo energijos gamybai priemonės.
• Komisija turėtų patikslinti EŽŪFKP paramos investicijoms į atsinaujinančiąją energiją tikslą ir vaidmenį.
• Kalbant apie EŽŪFKP paramą atsinaujinančiajai energijai, pažymėtina, kad Komisija turėtų reikalauti, kad valstybės narės savo 2019 m. metinėse įgyvendinimo ataskaitose pateiktų susijusią informaciją apie atsinaujinančiosios energijos projektų programos laimėjimus.
• Komisija drauge su valstybėmis narėmis turėtų sugriežtinti poreikį taikyti tinkamas atrankos procedūras, kad paremtų tik gyvybingus atsinaujinančiosios energijos projektus, kurie duoda aiškią naudą tvariai kaimo plėtrai.

Įvadas

Atsinaujinančioji energija Europos Sąjungoje

01

Atsinaujinančioji energija – tai iš atsinaujinančiųjų, neiškastinio kuro energijos išteklių, kurie atsinaujina per žmogaus gyvenimo trukmę, pagaminta energija. Atsinaujinantieji energijos ištekliai apima saulės ir vėjo energiją, jūrų energiją ir hidroenergiją, geoterminę energiją ir bioenergiją¹, ². Pagrindinės atsinaujinančiosios energijos rūšys, susijusios technologijos ir tipiniai pritaikymo būdai pavaizduoti 1 diagramoje.

02

Siekiant sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir užtikrinti, kad būtų laikomasi 2015 m. Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, labai svarbu ES naudoti daugiau atsinaujinančiosios energijos. Naudojant daugiau atsinaujinančiosios energijos, taip pat galima sumažinti ES priklausomybę nuo iškastinio kuro ir energijos importo ir taip prisidėti prie ES energijos tiekimo saugumo.

03

2015 m. 26,7 % visos ES pagamintos pirminės energijos buvo gauta iš atsinaujinančiųjų išteklių (žr. 2 diagramą). Atsinaujinančiosios energijos gamyba padidėjo apytiksliai nuo 120 Mtne 2005 m. iki 205 Mtne 2015 m. (71 % padidėjimas), o pirminės energijos gamyba iš daugumos kitų šaltinių per tą patį laikotarpį sumažėjo absoliučiais ir santykiniais dydžiais³.

04

2 diagramoje taip pat parodyta, kad biomasė (įskaitant biologiškai skaidžią atliekų dalį) iš esmės yra svarbiausias atsinaujinančiosios energijos šaltinis ES – jis sudaro 63,3 % visos atsinaujinančiosios energijos gamybos. Dėl šios priežasties žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai yra ypač svarbūs atsinaujinančiosios energijos gamybai. 2010 m. 48,5 % (80,7 Mtne) ES pagamintos atsinaujinančiosios energijos šaltinis buvo miškų biomasė, o žemės ūkyje pagaminama biomasė sudarė papildomus 10,6 % (17,6 Mtne)⁴.

ES atsinaujinančiosios energijos politikos pagrindas

05

Pagrindinis dabartinės ES atsinaujinančiosios energijos politikos pagrindo elementas yra Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva. Direktyva yra sudedamoji ES 2020 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinio⁵, kuriame nustatyti trys ES lygmens tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2020 m., dalis. Vienas iš šių tikslų yra pasiekti, kad 20 % ES suvartojamos energijos būtų pagaminama naudojant atsinaujinančiuosius išteklius⁶. Direktyvoje taip pat nustatyti nacionaliniai tikslai, susiję su iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos energijos, kuri turi būti suvartojama, proporcija, kuri svyruoja nuo 10 % Maltoje iki 49 % Švedijoje⁷. Joje taip pat nustatyta, kad 10 % visų valstybių narių transporto sektoriuje sunaudojamos energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančiųjų išteklių.

06

Pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą reikalaujama, kad valstybės narės patvirtintų nacionalinius atsinaujinančiųjų išteklių energijos veiksmų planus (NAIEVP) ir kas dvejus metus teiktų Komisijai ataskaitas apie pažangą siekiant savo atsinaujinančiosios energijos tikslų. Naudodamasi šiomis individualiomis ataskaitomis, Komisija parengia pažangos ataskaitą, kurioje pateikiama atsinaujinančiosios energijos politikos tendencijų ES apžvalga⁸.

07

2014 m. Europos Taryba patvirtino naują klimato ir energetikos politikos strategiją, kurioje nustatyti iki 2030 m. siektini tikslai. Pagal šiuos tikslus iki tų metų ne mažiau kaip 27 % ES energijos turėtų būti pagaminama iš atsinaujinančiųjų išteklių⁹. Šiuo tikslu Komisija priėmė keletą pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, visų pirma tai yra Komisijos 2016 m. lapkričio 30 d. priimtas dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“ (dar vadinamas „Žiemos dokumentų rinkiniu“). Į šį dokumentų rinkinį buvo įtrauktas pasiūlymas peržiūrėti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (šioje ataskaitoje – pasiūlymas dėl AIED II)¹⁰, dėl kurio dabar vykdoma teisėkūros procedūra.

08

Komisija savo pasiūlyme dėl AIED II pasiūlė panaikinti valstybėms narėms taikomus privalomus tikslus. Tačiau ji reikalavo, kad šie tikslai nebūtų mažesni už valstybių narių 2020 m. tikslus. Savo pasiūlyme dėl Energetikos sąjungos valdymo¹¹ ji reikalavo, kad valstybės narės parengtų integruotus nacionalinius energetikos ir klimato planus, užtikrinančius pakankamai plataus užmojo ir nuoseklias nacionalines pastangas, suderintas su ES tikslais.

09

Atsinaujinančioji energija sudaro 26,7 % ES pagaminamos energijos (žr. 2 diagramą), tačiau 2017 m. Komisijos atsinaujinančiosios energijos pažangos ataskaitoje nurodyta, kad atsinaujinančiosios energijos dalis ES, atsižvelgiant į jos suvartojimą, 2014 m. siekė tik 16 %. Taip yra todėl, kad daugiau nei pusė ES suvartojamos energijos sudarė grynasis importas (iš esmės dujos ir žalia nafta)¹². Toje pačioje ataskaitoje nurodyta, kad visa ES ir dauguma valstybių narių pasieks arba viršys savo 2020 m. tikslus. Vis dėlto, remiantis prognozėmis, taip pat numatoma, kad Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė nepasieks savo nacionalinių tikslų¹³.

Atsinaujinančiosios energijos paramos sistemos

10

Siekdamos didinti atsinaujinančiosios energijos gamybą ir įgyvendinti savo nacionalinius tikslus, susijusius su atsinaujinančiąja energija, valstybės narės įgyvendino įvairias politikos priemones. Jos apima finansines paskatas, pavyzdžiui, supirkimo tarifus (ST) arba tiekimo priemokas (TP), ir priemones, pavyzdžiui, kvotų prievoles, įskaitant apyvartinius žaliuosius sertifikatus. Dažnai naudojami šių priemonių deriniai, visų pirma elektros energijos sektoriuje. Šildymo ir vėsinimo sektoriuje parama iš esmės yra pagrįsta investicinėmis dotacijomis ir mokestinėmis paskatomis¹⁴.

11

Atsinaujinančioji energija yra kompleksinis prioritetas, susijęs su daugybe ES politikos sričių. ES atsinaujinančiajai energijai paramą teikia pagal keletą finansavimo programų. Tai ir Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), taip pat programa „Horizontas 2020“ ir programa LIFE¹⁵.

12

Komisija negalėjo pateikti naujausios išsamios informacijos apie bendrą finansinę paramą atsinaujinančiajai energijai, kuri būtų pagrįsta ES programų arba valstybių narių sukurtų nacionalinių sistemų įgyvendinimu. Tik „Ecofys“ tyrime „Subsidies and costs of EU energy“ („ES energetikos subsidijos ir sąnaudos“)¹⁶ pateikti metinių subsidijų atsinaujinančiajai energijai 2008–2012 m. įverčiai. Remiantis šiais duomenimis, siekiant paremti ES energetikos sektorių, 2012 m. buvo išmokėta 99,4 milijardo eurų viešųjų lėšų, kurios iš esmės buvo skirtos iš nacionalinių biudžetų, o 40,32 milijardo eurų iš šios sumos buvo skirta atsinaujinančiajai energijai. ST (23,8 milijardo eurų), TP (6,4 milijardo eurų) ir investicinės dotacijos (4 milijardai eurų) buvo pagrindinės atsinaujinantiesiems ištekliams skirtų pagalbos priemonių rūšys.

Atsinaujinančioji energija ES kaimo plėtros politikos pagrinde

13

ES teisės aktuose ir politikos dokumentuose aptariamas galimai teigiamas atsinaujinančiosios energijos poveikis kaimo plėtrai. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje ir pasiūlyme dėl AIED II pateikiamos nuorodos į galimybes, kurias atsinaujinančioji energija suteikia užimtumo ir regioninės plėtros srityje, „ypač kaimo ir atskirtose vietovėse“¹⁷.

14

2007–2013 m. Bendrijos strateginėse gairėse kaimo plėtrai¹⁸ ir Reglamente (EB) Nr. 1698/2005¹⁹ šie klausimai aptariami atsižvelgiant į kaimo plėtros politikos pagrindą. Atsinaujinančiosios energijos kaimo vietovėse gamybos ir naudojimo galimybės buvo plačiau nagrinėjamos atliekant BŽŪP „būklės patikrinimą“, t. y. bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformų, dėl kurių ES žemės ūkio ministrai sutarė 2008 m. lapkričio mėn., dokumentų rinkinys. Šiomis aplinkybėmis jie pripažino, kad atsinaujinančioji energija yra vienas iš šešių „naujų uždavinių“²⁰.

15

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ES parama kaimo plėtrai, įskaitant paramą atsinaujinančiosios energijos projektams, bus skiriama pagal naują sistemą. EŽŪFKP tapo vienu iš penkių Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai). Šia sistema ketinama sudaryti geresnes įvairių fondų koordinavimo sąlygas, siekiant geriau įgyvendinti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“²¹. Strategijos „Europa 2020“ strateginiai tikslai ESI fondų lygmeniu yra suskirstyti į 11 teminių uždavinių. EŽŪFKP papildomai suskirstytas į šešis kaimo plėtros prioritetus ir 18 prioritetinių sričių²² (žr. 3 diagramą). Mūsų nuomonė dėl naujos programavimo procedūros pateikta Specialiojoje ataskaitoje Nr. 16/2017 „Kaimo plėtros programavimas: reikia mažinti sudėtingumą ir daugiau dėmesio skirti rezultatams“.

16

Atsinaujinančioji energija patenka į 5C prioritetinę sritį, kurioje pateikiama nuoroda į „atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šalutinių produktų, atliekų, liekanų ir kitų nemaistinių žaliavų tiekimo ir naudojimo palengvinimą bioekonomikos kūrimo tikslais“. Tai reiškia, kad EŽŪFKP priemonės, kuriomis remiamas atsinaujinančiosios energijos naudojimas, iš esmės turėtų būti priskirtos 5C prioritetinei sričiai.

17

Įgyvendinant kaimo plėtros politiką, investicinę paramą atsinaujinančiosios energijos naudojimui pasidalijamuoju būdu valdo Komisija ir valstybės narės. Valstybės narės parengia kaimo plėtros programas (KPP), o Komisija jas tvirtina. Paskui valstybės narės, remdamosi pateiktomis programomis, atrenka projektus, kuriems turi būti skiriamas finansavimas.

Audito apimtis ir metodas

18

Nagrinėjome atsinaujinančiosios energijos sistemą ir daugiausia dėmesio skyrėme tam, kaip į šią sistemą buvo integruoti kaimo plėtros aspektai. Pagrindinis mūsų audito klausimas buvo: „Ar EŽŪFKP parama atsinaujinančiajai energijai sudaromos palankesnės sąlygos atsinaujinančiosios energijos naudojimui ir tvariai kaimo plėtrai?“

19

Vertinome, ar ir kaip ES ir valstybės narės lygmens atsinaujinančiosios energijos politikos priemonės padėjo aktyviai remti kaimo plėtrą. Bioenergija yra ypatingos svarbos kaimo vietovėse, kuriose biomasė, pavyzdžiui, augalai, gyvūninės ir organinės atliekos ir medžio biomasė jau yra prieinami, tačiau su ja yra susijusi tam tikromis aplinkosauginėmis bei socialinėmis ir ekonominėmis rizikomis (23–41 dalys).

20

Taip pat nagrinėjome kaimo plėtros politikos pagrindą ir kaip jis įgyvendinamas valstybės narės lygmeniu. Taip siekėme įvertinti, ar EŽŪFKP parama atsinaujinančiajai energijai iš tikrųjų prisidėjo prie tvarios kaimo plėtros (42–81 dalys).

21

Atsižvelgdami į EBPO darbą šioje srityje²³, manėme, kad investicijomis į atsinaujinančiąją energiją prisidedama prie tvarios kaimo plėtros, jei jos suteikia vieną ar daugiau iš toliau nurodytų privalumų:

• nauda aplinkai,
• ūkininkų ir miškų savininkų pajamų įvairinimas,
• darbo vietų kūrimas ir verslo galimybės kaimo įmonėse,
• nauja ir geresnė energijos infrastruktūra ir paslaugos kaimo vietovėse,
• nauji pajamų šaltiniai, kuriais remiamos viešosios paslaugos ir infrastruktūra kaimo vietovėse.

22

Auditą atlikome 2016 m. rugsėjo mėn. – 2017 m. gegužės mėn. ir per šį laikotarpį surinkome audito įrodymus iš toliau nurodytų šaltinių.

• Dokumentų peržiūros ir pokalbiai su keturių Europos Komisijos generalinių direktoratų darbuotojais: Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD (AGRI), Energetikos GD (ENER), Aplinkos GD (ENV) ir Klimato politikos GD (CLIMA).
• Audito vizitai į penkias valstybes nares: Bulgariją, Prancūziją (Žemutinę Normandiją), Italiją (Tuskaniją), Lietuvą ir Austriją. Šios valstybės narės buvo pasirinktos, nes jose numatyta išleisti 53 % suplanuotų 5C prioritetinės srities išlaidų, ir siekiant susidaryti subalansuotą geografinį vaizdą. Peržiūrėjome penkias susijusias KPP ir kitus svarbius dokumentus, taip pat surengėme pokalbius su valstybių narių kaimo plėtros vadovaujančiųjų institucijų, mokėjimo agentūrų ir energetikos ministerijų darbuotojais. Aplankėme 29 atsinaujinančiosios energijos projektus, įgyvendinamus 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, ir surengėme pokalbius su projektų vadovais (žr. II priedą); mūsų aplankyti projektai iš esmės buvo susiję su investicijomis į atsinaujinančiosios energijos įrenginius, tačiau jie taip pat apėmė įvairius pagalbinius projektus, pavyzdžiui, miškotvarkos projektus arba investicijas į medžio drožlių arba granulių gamybos įrenginius.
• Trumpa apklausa šešiose valstybėse narėse (Airijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje), kurios 5C prioritetinei sričiai skyrė tik nedidelę EŽŪFKP finansavimo dalį arba apskritai jo neskyrė. Šiuo atveju siekėme išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko.
• Konsultaciniai susitikimai su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Europos biomasės asociaciją (AEBIOM) ir „BirdLife“, siekiant aptarti galimą bioenergijos naudą ir tvarumo riziką.

Pastabos

ES atsinaujinančiosios energijos politikos pagrinde galėtų būti geriau išnaudojamos atsinaujinančiosios energijos naudojimo kaimo vietovėse galimybės kartu sumažinant su tokiu naudojimu susijusią riziką

23

Šiame skirsnyje nagrinėjame, ar atsinaujinančiosios energijos politikos pagrindas padeda pasiekti galimą atsinaujinančiosios energijos naudą kaimo vietovėse, kartu sumažinant susijusias aplinkosaugines bei socialines ir ekonomines rizikas. Daugiausia dėmesio skyrėme konkrečiam bioenergijos atvejui, nes būtent bioenergija yra akivaizdžiausiai su kaimo vietovėmis susijęs atsinaujinantysis energijos išteklius.

Atsinaujinančiosios energijos galimybės kaimo plėtros srityje nėra pakankamai išnaudojamos

Iš tyrimų matyti, kad atsinaujinančioji energija turi teigiamą poveikį kaimo plėtrai, …

24

Iš kelių tyrimų matyti, kad atsinaujinančiosios energijos projektai gali būti rengiami taip, kad tenkintų vietos interesus ir būtų naudingi tvariai kaimo plėtrai²⁴. Pavyzdžiui, atsinaujinančioji energija gali padėti tiesiogiai kurti darbo vietas (pavyzdžiui, įrangos eksploatavimas ir techninė priežiūra), tačiau dauguma ilgalaikių darbo vietų sukuriama netiesiogiai ir jas galima rasti visoje tiekimo grandinėje (statybos ar gamybos sektoriuose arba miškininkystės ir žemės ūkio sektoriuose, jei kalbame apie biomasę). Tam tikrais atvejais tyrimai, kuriuos nagrinėjome, parodė, kad saulės baterijų arba vėjo turbinų konstravimas galėjo atgaivinti esamus gamybos įrenginius, kurie anksčiau nebuvo naudojami energijos gamybai. Kai kuriuose tyrimuose pranešta apie inovacijas (pavyzdžiui, naujų produktų gamybą, naujos praktikos ir politikos formavimą) kaimo vietovėse, kuriose yra atsinaujinančiosios energijos įrenginių. Atsinaujinančioji energija gali būti naujas ne tik ūkininkų ar miškų savininkų, bet ir žemės savininkų ar vietos valdžios institucijų pajamų šaltinis. Be to, gamindamos energiją savo reikmėms, kaimo bendruomenės gali tapti mažiau priklausomos nuo įprasto kuro kainų svyravimų.

25

Tačiau tyrimuose pabrėžiama, kad, siekiant kuo labiau padidinti atsinaujinančiosios energijos naudojimo kaimo vietovėse ekonominę naudą, reikalingas toks požiūris į kaimo plėtros politiką, kuris būtų tinkamai pritaikytas prie vietos sąlygų ir galimybių ir kuris būtų orientuotas į kaimo vietovių konkurencingumą. Šiuo tikslu reikia atsižvelgti į tam tikrus pagrindinius veiksnius (žr. 1 langelį).

26

Atsinaujinančiosios energijos naudojimo Norvegijos, Švedijos ir Suomijos kaimo vietovėse patirtis išryškina vietos bendradarbiavimo svarbą siekiant skatinti atsinaujinančiosios energijos naudojimą ir kaimo plėtrą. Šie pavyzdžiai iš esmės yra susiję su miškų biomase²⁶. Tipinis šių „bioenergijos bendruomenių“ modelis apima biomasės gamintojus, miško transformacijos įmones, vietos valdžios institucijas ir vietos pilietinės visuomenės organizacijas. Šie suinteresuotieji subjektai dažnai dirba kartu su konsultacinėmis įmonėmis arba tyrimų institutais.

… tačiau ES atsinaujinančiosios energijos politika galėtų būti aktyviau panaudojama siekiant šių privalumų

27

Nustatėme, kad dabartinis ES atsinaujinančiosios energijos politikos pagrindas galėtų būti veiksmingiau panaudojamas skatinant kaimo vietovėms naudingus atsinaujinančiosios energijos projektus.

1. ES teisėkūros procedūra priimtuose ir politikos dokumentuose paminėtas galimai teigiamas atsinaujinančiosios energijos poveikis kaimo plėtrai. Tačiau, nepaisant to, kad Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos konstatuojamosiose dalyse pateikiama nuoroda į kaimo plėtros aspektą, susijusį su atsinaujinančiosios energijos naudojimu, direktyvos teisėkūros dalyje nėra jokių konkrečių nuostatų dėl kaimo plėtros skatinimo.
2. NAIEVP ir susijusiose pažangos ataskaitose nėra stipraus ryšio tarp atsinaujinančiosios energijos ir kaimo plėtros. EŽŪFKP retai kada įvardijamas kaip atsinaujinančiosios energijos projektų finansavimo šaltinis. Taip pat akivaizdu, kad trūksta įvairių ministerijų, kurios aplankytose valstybėse narėse įgyvendina atsinaujinančiosios energijos ir kaimo plėtros politiką, veiklos koordinavimo.

28

Mūsų išvadas pagrindžia tyrimas „Atsinaujinančiosios energijos poveikis Europos ūkininkams“ (2011 m. gruodžio mėn.) ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), kuris teigia, kad valstybės narės turėjo parengti kaimo plėtros ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių susiejimo strategijas, tačiau to nepadarė²⁷.

29

Vis dėlto kai kuriose valstybėse narėse taip pat aptikome tinkamų strategijų, susijusių su atsinaujinančiąja energija, kuriose atsižvelgiama į kaimo aspektą, pavyzdžių (žr. 2 langelį).

30

2016 m. rugsėjo mėn. Korke įvykusios Europos konferencijos dėl kaimo plėtros deklaracijoje²⁸ pasisakoma „už kaimui skirtus patikros mechanizmus“ siekiant užtikrinti, kad Sąjungos politikoje ir strategijoje atsispindėtų „kaimo vietovių galimybės teikiant novatoriškus, įtraukius ir tvarius sprendimus“. Taikant kaimo patikros priemonę, daroma išvada dėl geriausių politikos įgyvendinimo kaimo vietovėse būdų ir užtikrinama, kad kaimo vietovėse būtų pasiekti teisingi politikos rezultatai²⁹. 2017 m. gegužės mėn. Komisija pareiškė, kad pradėjo nagrinėti atitinkamus tyrimus ir valstybių narių patirtį. Šio darbo rezultatai gali būti panaudoti rengiant kaimo patikros priemonių mechanizmą.

31

Komisija savo dokumentų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“ (žr. 7 dalį) pasiūlė įvairių nuostatų ir priemonių, kurios galėtų paskatinti galimus teigiamus padarinius atsinaujinančiosios energijos naudojimui kaimo plėtros srityje.

1. Integruoti klimato ir energetikos planai turės pakeisti NAIEVP, kuriuose, Komisijos manymu, bus geriau aptarti su kaimo vietovėmis ir įvairiomis atsakingomis valdžios institucijomis susiję klausimai, kartu supaprastinant ataskaitų teikimo tvarką ir taip išvengiant dubliavimo.
2. Pagal Valdymo reglamentą³⁰ reikalaujama, kad valstybės narės atsižvelgtų į visus suinteresuotuosius subjektus ir geriau išnaudotų sinergijas įvairiuose sektoriuose.
3. Komisijos pasiūlyme dėl AIED II įtvirtintos nuostatos dėl atsinaujinančiąją energiją gaminančių vartotojų ir atsinaujinančiosios energijos bendruomenių³¹. Jų paskirtis buvo įgalinti gaminančius vartotojus gaminti, saugoti, vartoti ir parduoti iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą elektros energiją nepatiriant neproporcingos naštos ir sudaryti sąlygas dalyvauti vietos bendruomenėms ir padėti sukurti konkrečias strategijas siekiant padidinti atsinaujinančiosios energijos priimtinumą ir naudojimą, ir taip išlaisvinti kaimo vietovių potencialą.

Manome, kad šie Komisijos pasiūlymai yra naudingi žingsniai siekiant geriau integruoti kaimo aspektą į ES atsinaujinančiosios energijos politiką.

Remiantis ES atsinaujinančiosios energijos politikos pagrindas neleidžia visapusiškai pašalinti su bioenergija susijusių aplinkosauginių bei socialinių ir ekonominių rizikas kaimo vietovėse

32

Bioenergija nėra tvarios energijos sinonimas. Bioenergijos tvarumas labai priklauso nuo biomasės gamybos ir panaudojimo būdo. Biomasės gamyba ir naudojimas gali būti netvarus, pavyzdžiui, jeigu tai daro neigiamą poveikį žmonėms, aplinkai arba gamtos ištekliams tokiu būdu, kuris kenkia būsimų kartų gebėjimams patenkinti savo poreikius.

33

Bioenergija – tai atsinaujinančiosios energijos rūšis, kurios ryšys su kaimo vietovėmis yra akivaizdžiausias. Bioenergijos gamybai naudojamos žaliavos³² dažniausiai yra išgaunamos kaimo vietovėse. Žemės ūkio ir miško biomasės auginimas ir išgavimas suteikia galimybes įvairinti pajamas, galimybes kurti darbo vietas ir verslą, taip pat teikti naujas paslaugas kaimo vietovėse.

34

Kai kietoji biomasė, biodujos arba biometanas pakeičia įprastinio iškastinio kuro naudojimą, minėtos kuro rūšys gali sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip parodyta I priedo A1 ir A2 diagramose. Šios galimybės kinta atsižvelgiant į žemės ūkio arba miško biodujų gamybos sistemas ir į biomasės ir biometano gamybos sistemas.

35

Tačiau bioenergija kaimo vietovėse taip pat kelia aplinkosauginių bei socialinių ir ekonominių rizikų. Pavyzdžiui, žemės naudojimo keitimu, intensyvesne miškotvarka arba intensyviu kuro augalų kultivavimu galima prisidėti prie biologinės įvairovės mažėjimo, dirvožemio degradacijos arba vandens stygiaus ir trūkumo (žr. 3 langelį). Dėl medienos biomasės deginimo taip pat gali būti išmetamas didesnis tam tikrų oro teršalų kiekis³³, be to, šiuo metu diskutuojama, ar medienos biomasė, atsižvelgiant į anglies junginių aspektą, iš tikrųjų yra neutrali (žr. A1 langelį)³⁴. Nustatėme 16 rizikos aplinkai ir socialinės bei ekonominės rizikos rūšių, susijusių su bioenergijos gamyba ir naudojimu (žr. 1 lentelę, taip pat I priedo A2 ir A3 lenteles)³⁵. Komisija išnagrinėjo aplinkosaugines bei socialines ir ekonomines rizikas savo Bioenergijos tvarumo poveikio vertinime, atliktame rengiant naują Atsinaujinančiosios energijos direktyvos redakciją³⁶.

36

Dabar galiojančiuose ES teisės aktuose⁴¹ nustatyti biokurui ir skystiesiems bioproduktams taikomi tvarumo kriterijai⁴². Diskusijos bioenergijos tvarumo klausimais vyksta nuo 2009 m., kai šie kriterijai buvo nustatyti ir iš dalies pakeisti 2015 m. Todėl savo dokumentų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“ Komisija pateikė tvarumo kriterijus, kurie taip pat būtų taikomi kitų rūšių bioenergijai, pavyzdžiui, iš kietosios ir dujinės biomasės kuro pagamintai bioenergijai, naudojamai šilumos ir elektros energijai gaminti.

37

Komisijos pasiūlyme apteikti dviejų rūšių tvarumo kriterijai:

1. kriterijai, kuriais nustatomos tam tikros ribos, susijusios su biomasės kuro gamyba iš žemės ūkio ir miškininkystės žaliavų, ir
2. kriterijai, kuriais nustatomas minimalus procentinis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo dydis, taikomas skirtingiems įrenginiams, naudojantiems biokurą, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą.

38

Nagrinėjome, ar ir kokiu mastu kriterijai atitinka mūsų nustatytas rizikos rūšis, ir ar pasiūlytoje sistemoje⁴³ yra nustatytas tinkamas tvaraus atsinaujinančiosios energijos naudojimo kaimo vietovėse pagrindas.

39

Komisijos pasiūlyme pateikti kriterijai nėra būtina sąlyga, norint prekiauti bioenergija rinkoje; jie privalomi tik tuomet, kai:

1. laikoma, jog bioenergijos gamyba prisideda prie atsinaujinančiosios energijos tikslo ir kai vertinama atsinaujinančiosios energijos įsipareigojimams, ir
2. kai nustatoma, kokiai energijai gaminti naudojamai biomasei gali būti skiriama finansinė parama.

40

Pasiūlymas neapima visų rūšių kultūrinių augalų ir naudojimo būdų ar kelių rūšių įrenginių (žr. A3 dalį). Tik trys iš šešiolikos rizikų, kurias nustatėme, buvo visapusiškai aptartos pasiūlyme dėl AIED II, o dvi rizikos buvo aptartos kituose teisės aktuose; dar 11 rizikų buvo aptartos iš dalies. Neaptartos rizikos rūšys iš esmės yra susijusios su intensyvesne žemės ūkio praktika ir miškotvarka, biomasės deginimu ir išmetamaisiais teršalais per likusį bioenergijos gyvavimo ciklą (žr. 1 lentelę, taip pat I priedo A2 ir A3 lenteles). Mūsų išsami analizė ir 1 lentelę pagrindžiančios išvados yra pateiktos I priede.

1 lentelė

Komisijos pasiūlyme dėl AIED II aptarta tvarumo rizika, susijusi su bioenergija

	Tvarumo rizika	Ar rizika pašalinta?
1) Mažėjanti biologinė įvairovė	1a)dėl tiesioginio žemės naudojimo keitimo (pavyzdžiui, miškų naikinimas, saugomų teritorijų praradimas)
	1b)dėl intensyvesnės žemės ūkio praktikos (pavyzdžiui, kultūrinių augalų įvairovės sumažėjimas)
	1c)dėl intensyvesnės miškotvarkos
2) Dirvožemio degradacija	2a)dėl tiesioginio žemės naudojimo keitimo (kuris, pavyzdžiui, lemia anglies kiekio dirvožemyje mažėjimą, eroziją)
	2b)dėl intensyvesnės žemės ūkio praktikos (kuri, pavyzdžiui, lemia tankinimą, mažesnį dirvožemio derlingumą, eroziją)
	2c)dėl intensyvesnės miškotvarkos (kuri, pavyzdžiui, lemia mažesnį miškų dirvožemio derlingumą dėl maisto medžiagų gavybos – miško liekanos)
3) Vandens stygius ir tarša	3a)dėl žemės naudojimo keitimo (pavyzdžiui, vandens pusiausvyros pokyčiai)
	3b)dėl intensyvesnės žemės ūkio praktikos (pavyzdžiui, drėkinimas, tręšimas)
	3c)dėl intensyvesnės miškotvarkos (pavyzdžiui, vandens pusiausvyros pokyčiai)
4) Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis	4a)dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio gyvavimo ciklo, išskyrus biogeninę anglį (pavyzdžiui, trąšų naudojimas, biomasės vežimas, metano nuotėkis iš biodujų įmonių)
	4b)dėl netiesioginio poveikio (pavyzdžiui, netiesioginis žemės naudojimo keitimas (ILUC), kurį lemia maisto kultūrinių augalų kultivavimo vietos perkėlimas, jaunesni miškai)
	4c)dėl CO2 išmetamųjų teršalų, kurie išsiskiria deginant biomasę (biogeniniai teršalai)
5) Oro tarša	5a)dėl biomasės deginimo (pavyzdžiui, kietosios dalelės, SO2…)
	5b)dėl teršalų, kurie išmetami per likusį bioenergijos gyvavimo ciklą (pavyzdžiui, biomasės vežimas)
6) Socialiniai ir ekonominiai klausimai	6a)neefektyvus biomasės naudojimas (įskaitant pakopinio naudojimo principo netaikymą, neoptimalius biomasės sukuriamos energijos perskaičiavimo metodus)
	6b)konkurencija su esamais naudojimo būdais (pavyzdžiui, maisto gamyba, popieriaus ir plaušienos pramonei tiekiama mediena)

Sutartiniai ženklai:

Su rizika susijęs klausimas išspręstas	Su rizika susijęs klausimas iš dalies išspręstas	Su rizika susijęs klausimas neišspręstas

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

41

Atsinaujinančiosios energijos tikslų nustatymas kartu su viešosios paramos bioenergijai sistemomis skatina naudoti bioenergiją. Ši tendencija pastebima nuo 2000 m. pradžios ir ji visų pirma yra susijusi su transporto ir elektros energijos gamybos sektoriumi. Dalis šios bioenergijos yra importuojama: 2015 m. ES importavo 34 % granulių ir 9,5 % suvartoto skystojo biokuro⁴⁴. Kadangi nėra pakankamų apsaugos priemonių (silpni tvarumo kriterijai), mūsų manymu, yra rizikinga, jog pasiūlymu dėl AIED II, įskaitant finansines paskatas, ir nustatant plataus užmojo tikslus, susijusius su atsinaujinančiąja energija, bus skatinama bioenergijos gamyba ir naudojimas, nes dėl šios priežasties ilguoju laikotarpiu gali padidėti netvarios biomasės naudojimas. Todėl pasiūlytoje sistemoje nėra tinkamo pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima maksimaliai išnaudoti kaimo vietovių galimybes darnaus vystymosi tikslais.

EŽŪFKP išlaidos atsinaujinančiajai energijai nėra pakankamos siekiant kaimo plėtros tikslų

42

Valstybės narės gali nuspręsti finansuoti atsinaujinančiosios energijos investicijas EŽŪFKP lėšomis. ES kaimo plėtros politika skirta padėti ES kaimo vietovėms spręsti ekonomines, aplinkos ir socialines problemas. Todėl investicijos į atsinaujinančiąją energiją, kurios finansuojamos EŽŪFKP lėšomis, turėtų duoti aiškią naudą kaimo vietovėms. Kituose skirsniuose nagrinėjame, ar Komisija ir valstybės narės sukūrė ir įgyvendino tinkamas strategijas ir priemones ir ar jos gali įrodyti, kad EŽŪFKP lėšomis pasiekti rezultatai yra naudingi tiek naudojant atsinaujinančiąją energiją, tiek užtikrinant darnią kaimo plėtrą.

Į atsinaujinančiąją energiją nėra tinkamai atsižvelgiama įgyvendinant kaimo plėtros programą

43

EŽŪFKP gali būti panaudotas remiant projektus, kuriais prisidedama prie atsinaujinančiosios energijos naudojimo ir darnios kaimo plėtros. Siekiant didesnės ekonominės naudos, atsinaujinančiosios energijos finansavimas EŽŪFKP lėšomis turėtų būti grindžiamas patikima strategija ir skiriamas skaidriai nustatytiems ir kiekybiškai įvertintiems poreikiams tenkinti. Jis taip pat turėtų būti koordinuojamas su kitais prieinamais finansavimo šaltiniais ir kitomis politinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, NAIEVP.

44

Atsinaujinančiosios energijos projektų paramos gavėjai dalį investicinių sąnaudų gali atgauti parduodami pagamintą energiją lengvatinėmis ar rinkos kainomis arba pagerinti savo operacijų ekonominės veiklos rezultatus. Tačiau tais atvejais, kai EŽŪFKP investicinę paramą papildo patrauklūs ST, kyla per didelės kompensacijos ir neteisėtos pagalbos, kuri suteikiama kaip finansinis pranašumas paramos gavėjams, rizika, kurią patvirtino Komisijos atliktas auditas Bulgarijoje. Įvairūs požiūriai, kurių laikėsi aplankytos valstybės narės, aptarti 4 langelyje.

Planuotos išlaidos atsinaujinančiajai energijai iš skirtingų ES fondų nėra žinomos

45

Nėra išsamių duomenų apie ESI fonduose apskritai, o ypač EŽŪFKP suplanuotas išlaidas atsinaujinančiosios energijos investicijoms 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. ESI fondų teminis tikslas Nr. 4 „Perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos“, kuriam pagal planą skirta 44 814 eurų išlaidų⁴⁵, apima atsinaujinančiąją energiją, taip pat energijos vartojimo efektyvumą ir tvarų mobilumą mieste. Todėl Komisija nėra susidariusi jokio aiškaus vaizdo apie planuojamas ESI fondų investicijas į atsinaujinančiosios energijos naudojimą.

46

EŽŪFKP sudarė apie 11 % ESI fondų asignavimų teminiam tikslui Nr. 4 (apytiksliai 5 027 milijono eurų⁴⁶), o planuotos EŽŪFKP išlaidos 5C prioritetinei sričiai 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu buvo 798,9 milijono eurų (žr. 4 diagramą). Tačiau investicijos pagal šią prioritetinę sritį yra susijusios ne tik su atsinaujinančiąja energija, bet ir kitais bioekonomikos aspektais, pavyzdžiui, šalutinių produktų, atliekų, gamybos liekanų ir kitų su maistu nesusijusių žaliavų tiekimu ir panaudojimu.

47

Kita vertus, valstybės narės atsinaujinančiosios energijos komponentus turinčius projektus gali įgyvendinti pagal kitas prioritetines sritis (žr. 55–58 dalis), todėl EŽŪFKP indėlio į atsinaujinančiosios energijos finansavimą analizė tampa dar sudėtingesnė. Atlikę apklausą, nustatėme (žr. 22 dalį), kad, pavyzdžiui, Rumunija (žr. 6 langelį) ir Slovėnija, 5C prioritetinei sričiai nusprendė skirti nedidelę dalį finansavimo arba apskritai jo neskirti, nes, jų manymu, kitos prioritetinės sritys, pavyzdžiui, 2A, 3A, 6A arba 6B, buvo labiau tinkamos finansuoti. Nyderlandai ir Lenkija atsakė, kad jie programoje nenumatė jokių EŽŪFKP išlaidų, susijusių su atsinaujinančiąja energija, nes, jų manymu, kiti ESI fondai ir jų pačių nacionalinės programos buvo pakankamos remiant atsinaujinančiosios energijos naudojimą kaimo vietovėse.

48

Įpusėjus programavimo laikotarpiui, buvo patirta tik 40,9 milijono eurų išlaidų (5,1 % 800 milijonų eurų bendro biudžeto)⁴⁷. Be vėlavimų tvirtinant KPP ir laiko, kurio valstybėms narėms prireikė naujai sistemai parengti ir prie jos prisitaikyti, smarkūs vėlavimai įgyvendinant programos atsinaujinančiųjų išteklių dalį gali reikšti problemas, susijusias su prioritetinių sričių programavimu (žr. 55–58 dalis).

Galimybės pagerinti sąsają tarp nustatytų poreikių ir kaimo plėtros programose nustatyto atsinaujinančiosios energijos finansavimo metodo.

49

Komisijos „2014–2020 m. laikotarpio strateginio programavimo gairėse“ nustatyta, kad „strategijos aprašyme (intervencijos logikos aprašyme) kaimo plėtros priemonių pasirinkimas, derinys ir eiliškumas turėtų būti pagrįstas atsižvelgiant į SSGG analizės rezultatus ir nustatytus poreikius. Jame turi būti prioritetine tvarka išdėstyti įvairūs nustatyti poreikiai ir pagrindžiami prioritetai“. Šiuo tikslu Komisija per KPP patvirtinimo etapą peržiūri valstybių narių strategines nuostatas, susijusias su atsinaujinančiosios energijos naudojimu.

50

Siekdama palengvinti KPP rengimą ir įgyvendinimą, Komisija valstybėms narėms teikia rekomendacijas ir tai daro per darbo grupes, stebėjimo komitetus, kontrolinius sąrašus, priemonių gaires (priemonių aprašus) ir pan. Tačiau rekomendacijų dokumentuose nėra aiškiai aptariamos strateginės nuostatos, susijusios su atsinaujinančiąja energija, arba tai, kokių rezultatų reikėtų pasiekti į atsinaujinančiąją energiją investuojant EŽŪFKP lėšas, kaip tokios investicijos turėtų kurti pridėtinę vertę kaimo vietovėse ir kaip EŽŪFKP turėtų papildyti esamas ES ir nacionalines finansavimo sistemas.

51

Nustatėme, kad visose KPP, kurias nagrinėjome, buvo privalomų elementų, susijusių su tikslų nustatymu, poreikiais ir strateginėmis nuostatomis dėl atsinaujinančiosios energijos, tačiau nė vienoje KPP nebuvo išsamios susijusių finansinių poreikių analizės arba kiekybinio įvertinimo. Aplankytos valstybės narės, išskyrus Austriją, neefektyviai naudojo savo nustatytus poreikius ir SSGG analizes, kad savo KPP pagrįstų strateginį požiūrį į atsinaujinančiąją energiją; valstybių narių požiūris išliko labai abstraktus. Kiti trūkumai buvo susiję su pradinių strategijų įgyvendinimu ir trumpalaikiais pakeitimais (žr. 5 langelį).

52

Komisijos rekomendacijos ir patikros nepadėjo užkirsti kelio šiems trūkumams. Tai nepadėjo užtikrinti, kad valstybės narės patikimas atsinaujinančiosios energijos strategijas atkartotų ir kaimo vietovėse. Be to, EŽŪFKP priemonių pasirinkimas ir joms skirti biudžeto asignavimai ne visada yra logiški atsižvelgiant į KPP aprašytas galimybes ir poreikius.

Silpnas įvairių atsinaujinančiosios energijos finansavimo šaltinių koordinavimas

53

Pagal dabartinę teisės aktų sistemą⁴⁸ skatinamas veiksmingas, efektyvus ir koordinuotas įvairių ES fondų, visų pirma ESI fondų, įgyvendinimas. Atsakomybė už intervencijos pagal KPP poreikio pagrindimą ir gero fondų koordinavimo užtikrinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Komisija teikia paramą ir rekomendacijas valstybėms narėms priimdama strategines gaires, skatindama laikytis gerosios patirties ir stebėdama, kaip įgyvendinamos programos.

54

Peržiūrėję 2014–2020 m. programavimo laikotarpio partnerystės susitarimus ir KPP, išsiaiškinome, kad valstybės narės nustatė keletą galimų finansavimo šaltinių ir bendruosius orientacinius principus bei priemones, kad užkirstų kelią dvigubam finansavimui. Tačiau mūsų peržiūrėtuose strateginiuose dokumentuose nebuvo jokios papildomos informacijos apie naudą, kurią būtų galima gauti veiksmingai koordinuojant skirtingus atsinaujinančiosios energijos finansavimo šaltinius. Taip pat nebuvo atlikta jokia galimo pakeitimo padarinių ar šios srities finansinių spragų analizė⁴⁹.

Atsinaujinančiosios energijos priemonių priskyrimas įvairioms prioritetinėms sritims

55

Kaip paaiškinta 14 ir 15 dalyse, 2014–2020 m. kaimo plėtros politikos pagrindo struktūrą sudaro šeši prioritetai, kurie yra suskirstyti į 18 teminių prioritetinių sričių (žr. 3 diagramą). Parama atsinaujinančiajai energijai priklauso 5C prioritetinei sričiai, kurioje pateikiama nuoroda į atsinaujinančiosios energijos tiekimą ir naudojimą.

56

Prioritetinės sritys įgyvendinamos pasitelkiant kaimo plėtros priemones. 5 diagramoje pateikti priemonių paskirstymo ir 5-ojo prioriteto rodiklių pavyzdžiai. Tačiau viena priemonė gali prisidėti prie kelių prioritetinių sričių, prioritetų ir uždavinių įgyvendinimo.

57

Be to, valstybės narės gali nustatyti papildomus konkrečių priemonių, priskirtų 5C prioritetinei sričiai, padarinius, kurie turi poveikį papildomoms prioritetinėms sritims. Pavyzdžiui, fotovoltinių plokščių montavimas ant naujos daržinės stogo siekiant pagerinti paramos gavėjo ekonominės veiklos rezultatus galėtų būti vertinamas kaip atsinaujinančiosios energijos projektas (kuris priklauso 5C prioritetinei sričiai) arba kaip ūkio modernizavimo projektas, kuris priklauso 2A prioritetinei sričiai (žr. 3 diagramą) ir kuriame atsinaujinančiosios energijos komponentas turi papildomą poveikį 5C prioritetinei sričiai.

58

Valstybės narės priskirdamos atsinaujinančiosios energijos priemones ir projektų rūšis prioritetinėms sritims nebuvo nuoseklios (žr. 6 langelį). Tai turės poveikį atsinaujinančiosios energijos projektų, finansuojamų EŽŪFKP lėšomis, stebėjimo ir vertinimo veiksmingumui (žr. 69–71 dalis), visų pirma todėl, kad Komisija nepriėmė visose valstybėse narėse nuosekliai taikomų papildomų rekomendacijų dėl projektų priskyrimo prioritetinėms sritims.

Atliekant stebėjimą ir vertinimą gaunama mažai informacijos apie investicijų į atsinaujinančiąją energiją finansavimą ir rezultatus

59

Informacija apie kaimo plėtros paramos lėšų, skirtų atsinaujinančiajai energijai, naudojimo veiksmingumą ir efektyvumą yra reikalinga siekiant parodyti, ką pavyko pasiekti ES biudžeto lėšomis ir kad šios lėšos buvo tinkamai panaudotos. Be to, stebėjimo ir vertinimo informacija yra naudinga priemonė siekiant pagerinti išlaidų kaimo plėtrai veiksmingumą ir efektyvumą, nes ji padeda orientuoti nuolatinį programų valdymą, atskleidžia galimų patobulinimų galimybes ir padeda formuoti būsimą politiką.

Atsinaujinančioji energija pagal 2007–2013 m. bendrą stebėjimo ir vertinimo programą (BSVP)

BSVP nėra išsamios informacijos apie atsinaujinančiąją energiją

60

Dauguma valstybių narių (įskaitant visas penkias aplankytas valstybes nares) nusprendė naudoti EŽŪFKP lėšas atsinaujinančiosios energijos projektams finansuoti nuo 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pradžios. Tuo metu nebuvo jokių konkrečių rodiklių, pagal kuriuos būtų galima įvertinti atsinaujinančiosios energijos projektų išdirbį arba rezultatus.

61

Ši padėtis pasikeitė po BŽŪP būklės patikrinimo, kai buvo pripažinta, kad atsinaujinančioji energija yra naujas uždavinys, ir valstybės narės gavo papildomą finansavimą atsinaujinančiosios energijos projektams likusiam programavimo laikotarpiui (2009–2013 m.) (žr. 14 dalį). Šiomis aplinkybėmis valstybių narių buvo prašoma stebėti išlaidas ir pagal šį naują uždavinį finansuojamų atsinaujinančiosios energijos projektų paramos gavėjų skaičių. Tačiau valstybės narės neprivalėjo rinkti duomenų apie projekto laimėjimus, pavyzdžiui, pagamintą atsinaujinančiosios energijos kiekį arba įdiegtus pajėgumus. Todėl ES lygmeniu nėra išsamios informacijos apie atsinaujinančiosios energijos projektus, finansuotus EŽŪFKP lėšomis 2007–2013 m. laikotarpiu; esamuose rodikliuose pateikiama nuoroda tik į papildomas lėšas, kurios buvo išleistos atsinaujinančiajai energijai pagal BŽŪP būklės patikrinimą.

62

Nagrinėjome atsinaujinančiosios energijos projektų duomenis (projektų skaičių, išmokėtą paramą), kuriuos pateikė aplankytos valstybės narės, ir keturiose aplankytose valstybėse narėse pastebėjome daugybę neatitikimų⁵¹ tarp Komisijai pateiktų duomenų ir mūsų skaičiavimų, kuriuos atlikome remdamiesi valstybių narių projektų duomenų bazėse pateiktais skaičiais. Valdžios institucijos negalėjo mums pateikti paaiškinimų, todėl kyla abejonių dėl BŽŪP būklės patikrinimo duomenų tikslumo ir išsamumo.

63

Be to, ES lygmeniu taip pat nėra prieinamos išsamios informacijos apie projektų skaičių, atsinaujinančiosios energijos gamybą arba įdiegtus pajėgumus. Todėl neįmanoma kiekybiškai įvertinti EŽŪFKP indėlio atsinaujinančiosios energijos naudojimui kaimo vietovėse. Kadangi nėra susijusios ir patikimos informacijos apie atsinaujinančiąją energiją, neįmanoma įvertinti šių priemonių veiksmingumo šiuo laikotarpiu, taip pat lieka neaišku, kuo remdamosi valstybės narės nustatė savo KPP atsinaujinančiosios energijos skirsnių struktūrą. Šios išvados dera su mūsų ankstesnėmis pastabomis dėl EŽŪFKP ir SF paramos atsinaujinančiajai energijai 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu stebėjimo duomenų⁵².

BSVS programų vertinimas suteikia mažai informacijos apie atsinaujinančiosios energijos poveikį kaimo plėtrai

64

Vėlavimai įgyvendinant programas pagal DFP yra pasikartojančios problemos, kurias praeityje nustatėme daugybėje politikos sričių⁵³. Vėlavimai įgyvendinant 2007–2013 m. KPP dar kartą lėmė neatitikimą tarp išlaidų ciklo ir su ataskaitų teikimo terminais susijusių reikalavimų. Dėl šios priežasties susijusių duomenų apie atsinaujinančiąją energiją kiekis, reikalingas laikotarpio vidurio vertinimams atlikti, buvo ribotas, tačiau buvo pateikta tam tikros naudingos informacijos (žr. 7 langelį). Dauguma valstybių narių vėlavo užbaigti savo ex post vertinimus⁵⁴.

65

Mūsų atlikta ex post vertinimų peržiūra parodė, kad juose atsinaujinančiosios energijos investicijos (pvz., taikytos priemonės) buvo nagrinėjamos, tačiau jų poveikis tvariai kaimo plėtrai ne visuomet buvo aptartas. Nebuvo atliktos susijusios analizės, apimančios, pavyzdžiui, atsinaujinančiosios energijos naudą kaimo vietovių aplinkai, pajamų įvairinimui, darbo vietų kūrimui, energijos infrastruktūros gerinimui, paslaugų teikimui kaimo vietovėse ir pan.

66

Tačiau pastebėjome, kad vertinant atsinaujinančiosios energijos projektus laikomasi tam tikros gerosios patirties (žr. 7 langelį).

Atsinaujinančioji energija pagal 2014–2020 m. bendrą stebėjimo ir vertinimo sistemą (BSVS)

67

2014–2020 m. programavimo laikotarpio nauju veiklos rezultatų planu siekiama užtikrinti, kad kaimo plėtros programos įgyvendinimas, kitaip nei anksčiau, taptų labiau orientuotas į rezultatus. Šiomis aplinkybėmis BSVS⁵⁵, t. y. kaimo plėtros stebėjimo ir vertinimo sistemoje, numatytas išsamus bendrų rodiklių rinkinys, kurie turi būti naudojami prioritetinėms sritims, įskaitant bendrus vertinimo klausimus, į kuriuos turi būti atsakoma ateityje, siekiant įvertinti kaimo plėtros politikos pažangą ir laimėjimus, taip pat intervencinių kaimo plėtros politikos priemonių poveikį, veiksmingumą, efektyvumą ir aktualumą.

68

Pagal BSVS reikalaujama, kad būtų teikiama stebėjimo informacija apie „Bendras investicijas į atsinaujinančiosios energijos gamybą“ (tikslinis rodiklis T 16) ir apie „Pagal paramą gavusius projektus pagamintą atsinaujinančiąją energiją“ (papildomas rezultato rodiklis R 15). Valstybės narės turi galimybę nustatyti papildomus konkrečioms priemonėms taikomus produkto rodiklius ir Komisija patvirtino, kad dešimt valstybių narių ar regionų⁵⁶ nusprendė nustatyti tokius rodiklius. Tačiau dauguma šių papildomų su konkrečiomis priemonėmis susijusių 5C prioritetinei sričiai taikomų rodiklių buvo išteklių rodikliai, pavyzdžiui, viešosios išlaidos, arba išdirbio rodikliai, pavyzdžiui, paramos gavėjų, remiamų projektų arba veiksmų skaičius. Todėl šie rodikliai negali būti laikomi patikimu pagrindu vertinant KPP atsinaujinančiosios energijos komponento rezultatus, todėl į rezultatus orientuoto požiūrio nebūtų galima pagerinti⁵⁷.

69

Dar viena problema yra ta, kad informacija apie veiklos rezultatus renkama tik prioritetinių sričių lygmeniu⁵⁸. Todėl 5C prioritetinei sričiai priskirtuose EŽŪFKP projektuose nėra išsamių duomenų apie atsinaujinančiąją energiją kaimo vietovėse, nes tam tikri projektai gali būti netiesiogiai susiję su atsinaujinančiąja energija (pavyzdžiui, miškotvarka), bet priskirti 5C prioritetinei sričiai, o kiti projektai gali būti vertinami kaip įnešantys papildomą indėlį į 5C prioritetinę sritį, todėl jiems parama gali būti skiriama pagal kitas prioritetines sritis, pavyzdžiui, 2A, 3A, 6A, 6B ir pan. Todėl informacijoje apie „Bendras investicijas į atsinaujinančiosios energijos gamybą“ (tikslinis rodiklis T 16) atsispindės tik tai, kas buvo priskirta pagal 5C prioritetinę sritį ir neleis susidaryti bendro vaizdo apie visas atsinaujinančiosios energijos investicijas į kaimo vietoves.

70

Kitą rodiklį – rezultato rodiklį R 15 „Pagal paramą gavusius projektus pagaminta atsinaujinančioji energija“ – siekiama taikyti visiems atsinaujinančiosios energijos projektams. Tačiau Komisijos gairėse nurodyta, kad su šiuo rodikliu susijusius duomenis vertintojai gali rinkti įvairiais būdais, pavyzdžiui, atlikdami ES ar nacionalinio lygmens statistinių duomenų tyrimus. Taigi duomenų palyginamumas ES lygmeniu priklauso nuo vertintojų pasirinkto būdo.

71

Nors Komisija išleido išsamias gaires, kad padėtų rengti ataskaitas ir atlikti vertinimą, BSVS rodiklių ir prioritetinių sričių tarpusavio ryšiai galėtų sukurti papildomą naštą vertintojams, daryti poveikį programos vertinimų kokybei ir jų palyginamumui, ir sukelti vėlavimus, kaip tai buvo praeityje. Jeigu svarbiausiu ataskaitiniu laikotarpiu nėra prieinamos patikimos stebėjimo ir vertinimo informacijos, valstybės narės ir Komisija gali praleisti galimybę pagerinti atsinaujinančiosios energijos priemonių įgyvendinimą.

Atsinaujinančiosios energijos projektai patvirtina savo galimybes kaimo plėtros srityje, nepaisant atrankos procedūrų ir projektų įgyvendinimo trūkumų

72

Valstybės narės turi pareigą atrinkti kaimo plėtros projektus siekdamos užtikrinti, kad kaimo plėtros priemonės labiau atitiktų ES prioritetus ir valstybių narių tikslus bei strategijas. Kad tai padarytų, valstybės narės turi nustatyti ir taikyti aiškius, susijusius ir objektyvius tinkamumo ir atrankos kriterijus kartu su objektyviomis, sąžiningomis ir skaidriomis procedūromis⁵⁹.

73

Tinkamumo kriterijai – tai reikalavimai, kuriuos turi atitikti projektai, kad jiems būtų galima skirti EŽŪFKP paramą. Šis tinkamumas yra pagrįstas „taip“ / „ne“ sąlyga. Valstybės narės atrankos kriterijus nustato siekdamos išdėstyti projektus prioritetine tvarka, atsižvelgdamos į tai, kaip jie atitinka nustatytus poreikius ir KPP tikslus. Valstybės narės atrankos kriterijus turėtų taikyti net ir tais atvejais, kai lėšų pakanka visoms patvirtintoms paraiškoms finansuoti; taip siekiama užtikrinti patikimą finansų valdymą⁶⁰. Šiuo atveju jos visų pirma turėtų užtikrinti gyvybingų projektų, kuriais remiamas atsinaujinančiosios energijos naudojimas ir pridėtinė vertė kaimo vietovėse, atranką.

Daugumoje projektų buvo numatyta su atsinaujinančiosios energijos naudojimu ir kaimo plėtra susijusi nauda

74

Mes atlikome įvairių rūšių ir dydžių atsinaujinančiosios energijos projektų auditą (žr. II priedą). Atrinkti projektai buvo susiję tiek su investicijomis, kurios buvo panaudotos tiekiant trečiosioms šalims energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių, tiek su kitomis priemonėmis, kurios padėjo gaminti energiją projektų savininkų reikmėms.

75

Su „trečiosios šalies tiekiama energija“ susijusių projektų tikslas iš esmės buvo užtikrinti žemės ūkio ir miškininkystės bendrovių pajamų įvairinimą. Kai kuriuos projektus inicijavo ir įgyvendino MVĮ arba labai mažos įmonės. Sėkmingai įgyvendinus šios rūšies projektus pradėtos teikti naujos ir palankiai vertinamos energijos paslaugos privatiems namų ūkiams ir visuomeniniams pastatams kaimo vietovėse. Šie projektai turėjo naudos aplinkai, visų pirma tai pasakytina apie centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, kurios energijos vartojimo efektyvumo požiūriu paprastai yra veiksmingesnės ir išmeta mažiau teršalų nei pavienės šildymo sistemos. Šie projektai taip pat sudarė sąlygas projektų savininkams pasinaudoti naujomis verslo galimybėmis. Jie leido vietos biomasės tiekimo grandinės žaliavos tiekėjams (iš esmės tai yra ūkininkai ir miškininkai) įvairinti savo pajamas ir išlaikyti savo ūkius (žr. 8 langelį).

76

Atsinaujinančiosios energijos naudojimui taip pat reikalingas išsamus planavimas, įrenginiai ir techninės priežiūros darbai. Regione gautos žinios ir patirtis yra vertingas turtas tolesnei regiono plėtrai atsinaujinančiosios energijos gamybos ir naudojimo link, o gaunama nauda gali būti daug didesnė nei pradinės investicijos į projektą.

77

Savo reikmėms patenkinti skirti projektai buvo naudingi žemės ūkio ir miškininkystės ūkiams ir maisto perdirbimo įmonėms, pavyzdžiui, dėl energetinio saugumo ir savarankiškumo, sumažėjusių išlaidų energijai, geresnių finansinės veiklos rezultatų ar sumažėjusio anglies pėdsako. Projektais taip pat netiesiogiai prisidėta prie tvarios kaimo plėtros, nes padėta kurti darbo vietas ir vietos gyventojams suteiktos galimybės gauti pajamų arba prisidėta prie aplinkos padėties regione gerinimo (žr. 9 langelį).

Tačiau valstybių narių atrankos procedūros nepadėjo užtikrinti, kad būtų atrinkti labiausiai susiję projektai, …

78

Reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų projektų atrankos kriterijus ir taip užtikrintų, kad finansiniai ištekliai kaimo plėtrai būtų naudojami geriausiu būdu. Nustatėme, kad aplankytos valstybės narės ne visada laikėsi šio principo.

79

Nagrinėjome 2014–2020 m. atrankos kriterijus ir procedūras ir nustatėme, kad keturios iš penkių valstybių narių⁶¹, kurias aplankėme, naudojo atrankos kriterijus, kurie tam tikru mastu buvo svarbūs užtikrinant, kad prioritetas būtų teikiamas projektams, kuriais buvo sudaromos palankesnės sąlygos naudoti atsinaujinančiąją energiją: pavyzdžiui, projektai, kurie, kaip tikimasi, turėjo teigiamą poveikį pajamų įvairinimui ir aplinkai, vietoje pagamintai ir apdirbtai žaliavai (biomasės kuras) arba vietos strategijų svarstymui ar vietos gyventojų įtraukimui. Tačiau šioms pastangoms iš dalies pakenkė silpnos atrankos procedūros. Bulgarija, Italija (Tuskanija) ir Prancūzija (Žemutinė Normandija – miškininkystės priemonėms) taikė nereiklias balų skyrimo sistemas, nustatydamos minimalias ribas, kurias galima buvo pasiekti įvykdant vieną ar kelis kriterijus.

… todėl tam tikri atsinaujinančiosios energijos projektai kaimo vietovėse davė tik nedidelę naudą

80

Dėl atrankos proceso trūkumų gali būti finansuojami projektai, kurie yra ekonomiškai naudingi projektų savininkams, bet turi nedidelį poveikį kaimo vietovėms. Tai taikytina tam tikriems audito metu aplankytiems projektams. Finansinė parama ne visada buvo naudojama kuriant darbo vietas ar inicijuojant papildomas verslo galimybes, siekiant gerinti esamų ūkių ar miškininkystės ūkių padėtį arba teikti energetines paslaugas kaimo gyventojams (žr. 10 langelį).

81

Mūsų aplankyti projektai patvirtino teigiamą tam tikrų atsinaujinančiosios energijos projektų rūšių poveikį kaimo plėtrai, todėl EŽŪFKP finansinė parama gali būti laikoma pagrįsta. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo keletas kitų atsinaujinančiosios energijos paramos sistemų, projektams, kuriais nebuvo prisidedama nei prie atsinaujinančiosios energijos tikslo, nei prie bendro kaimo plėtros tikslo, EŽŪFKP parama neturėjo būti skirta.

Išvados ir rekomendacijos

82

ES teisės aktuose ir politikos dokumentuose pabrėžiamas ketinimas išnaudoti galimai teigiamą atsinaujinančiosios energijos investicijų poveikį kaimo plėtrai. Tyrimais patvirtinta, kad atsinaujinančioji energija gali turėti teigiamą poveikį tvariai kaimo plėtrai, tačiau taip pat kyla aplinkosauginių bei socialinių ir ekonominių rizikų, susijusių su tam tikrų atsinaujinančiosios energijos rūšių naudojimu.

83

Atlikdami savo auditą, nagrinėjome visą atsinaujinančiosios energijos sistemą ir daugiausia dėmesio skyrėme tam, kaip į šią sistemą buvo integruoti kaimo plėtros aspektai. Taip pat nagrinėjome kaimo plėtros politikos pagrindą ir kaip jis įgyvendinamas valstybių narių lygmeniu, siekdami įvertinti, ar EŽŪFKP parama atsinaujinančiajai energijai iš tikrųjų prisidėjo prie tvarios kaimo plėtros.

84

Iš savo audito darbo rezultatų darome išvadą, kad atsinaujinančiosios energijos projektų finansavimas gali gerokai palengvinti tvarią kaimo plėtrą, tačiau kol kas šios galimybės iš esmės lieka neišnaudotos.

85

Nustatėme, kad dabartiniame Komisijos ir valstybių narių politikos pagrinde nebuvo tinkamai įvertintas kaimo plėtros aspektas, susijęs su atsinaujinančiąja energija. Todėl atsinaujinančiosios energijos naudojimo galimybės kaimo vietovėse nebuvo pakankamai išnaudojamos. Komisija neseniai pasiūlė tam tikrus atsinaujinančiosios energijos politikos pagrindo pakeitimus, kurie gali šią padėtį pagerinti (24–31 dalys).

1 rekomendacija. Kaimo patikros priemonių taikymas būsimai atsinaujinančiosios energijos politikai

Kurdamos savo būsimą atsinaujinančiosios energetikos politiką, Komisija ir valstybės narės turėtų atsižvelgti į kaimo bendruomenių ir ekonomikos aplinkybes ir poreikius, įvertinti teigiamų ir neigiamų politinių pasekmių galimybes ir užtikrinti, kad kaimo vietovėse būtų pasiekti teisingi politiniai rezultatai.

Kad tai padarytų, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų sukurti atitinkamą mechanizmą, kuris galėtų būti grindžiamas kaimo patikros priemonių mechanizmu, kaip numatyta pagal 2016 m. Korko 2.0 deklaracijos 1-ą politikos kryptį.

Komisija turėtų sukurti šią priemonę rengdama konsultacijas su valstybėmis narėmis, per kurias būtų aptariami nacionaliniai energetikos ir klimato planai, apie kuriuos Komisijai reikia pranešti iki 2019 m. sausio 1 d., ir teikdama rekomendacijas valstybėms narėms dėl šios priemonės taikymo.

Tikslinė įgyvendinimo data: iki 2019 m. pabaigos.

86

Be to, kalbant apie bioenergiją, kuri yra bene akivaizdžiausiai su kaimo vietovėmis susijusi atsinaujinančiosios energijos rūšis, pažymėtina, kad su jos naudojimu susijusias aplinkosaugines bei socialines ir ekonomines rizikas Komisija pakankamai išsamiai aptarė savo dabartiniame ar siūlomame politikos pagrinduose. Dėl atsinaujinančiosios energijos tikslų, viešosios paramos sistemų ir silpnų bioenergijos tvarumo kriterijų kyla rizika, kad bus skatinama naudoti biomasę energijos gamybos tikslais, nenumatant pakankamų garantijų, kuriomis būtų užtikrinama tvari biomasės gamyba (32–41 dalys).

2 rekomendacija. Geresnė bioenergijos tvarumo sistema

Komisija kartu su teisėkūros institucijomis turėtų būsimą bioenergijos politikos pagrindą kurti taip, kad jame būtų nustatytos pakankamos apsaugos nuo netvaraus biomasės naudojimo energijos gamybai priemonės. Sistema reikėtų pripažinti ir atsižvelgti į tvarumo riziką, susijusią su bioenergijos naudojimo skatinimu, nustatant tikslus ir finansinės paramos priemones, ir užtikrinti, kad būtų sumažintos susijusios aplinkosauginės bei socialinės ir ekonominės rizikos.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2020 m.

87

Komisija nepateikė aiškių rekomendacijų, kaip EŽŪFKP parama atsinaujinančiajai energijai galėtų padėti kurti pridėtinę vertę Europos lygmeniu ir kaip ji turėtų papildyti esamas ES ir nacionalines finansavimo sistemas. Todėl kyla rizika, kad EŽŪFKP paprasčiausiai taps kitu atsinaujinančiosios energijos finansavimo šaltiniu, kuriame kaimo plėtrai apskritai nebus teikiamas prioritetas.

88

Komisija paskelbė išsamias gaires valstybėms narėms apie jų KPP rengimą ir įgyvendinimą. Tačiau iš dalies dėl to, kad nėra aiškios vizijos, susijusios su EŽŪFKP parama atsinaujinančiajai energijai, aplankytos valstybės narės laikėsi tik labai bendro pobūdžio strateginio požiūrio į paramą atsinaujinančiajai energijai, ir nepakankamai koordinavo EŽŪFKP paramą su įvairiais kitais ES ir nacionaliniais atsinaujinančiosios energijos finansavimo šaltiniais, kad pasiektų kuo didesnį poveikį kaimo vietovėse. Be to, nustatėme, kad atsinaujinančiosios energijos priemonės ES nebuvo nuosekliai priskiriamos prie prioritetinių sričių, o tai atrodo neoptimalu, tačiau manome, kad iš esmės tai yra su stebėjimu ir vertinimu susijęs klausimas (49–58 dalys).

3 rekomendacija. Aiškios rekomendacijos dėl EŽŪFKP vaidmens remiant atsinaujinančiąją energiją

Kurdama savo būsimą kaimo plėtros politiką, Komisija turėtų aiškiai išdėstyti, kokių rezultatų reikėtų pasiekti EŽŪFKP investicijomis į atsinaujinančiąją energiją; kaip jos turėtų padėti kurti pridėtinę vertę kaimo vietovėse; ir kaip EŽŪFKP turėtų papildyti esamas ES ir nacionalines atsinaujinančiosios energijos finansavimo sistemas.

Šiomis aplinkybėmis Komisija turėtų pasinaudoti susijusia gerąja patirtimi, kuri buvo nustatyta per mūsų auditą (žr. 7, 8 ir 9 langelius), taip pat panašia patirtimi, kuri aprašyta EBPO tyrime „Atsinaujinančiosios energijos susiejimas su kaimo plėtra“ (žr. 1 langelį).

Tikslinė įgyvendinimo data: iki 2018 m. pabaigos.

89

Susijusios ir patikimos stebėjimo ir vertinimo informacijos prieinamumas rengiant ataskaitas yra esminės svarbos Komisijai ir valstybėms narėms siekiant gerinti EŽŪFKP paramos atsinaujinančiajai energijai įgyvendinimą. Vis dėlto, nepaisant tam tikrų gerosios patirties pavyzdžių, nėra jokios išsamios stebėjimo ir vertinimo informacijos apie EŽŪFKP ir kitų ES 2007–2013 m. programavimo laikotarpio prieinamų fondų paramą atsinaujinančiosios energijos projektams (60–65 dalys).

90

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Komisija paskelbė gaires, kad padėtų valstybėms narėms parengti ataskaitas ir atlikti vertinimus. Tačiau skirtingi valstybių narių požiūriai į pagrindinį ir papildomą projektų indėlį ir priemonių priskyrimą ir projektų rūšis darys neigiamą poveikį stebėjimo ir vertinimo veiklos veiksmingumui. Pagrindiniai rodikliai, susiję su atsinaujinančiąja energija 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu⁶³, turi ribotą informacinę vertę dėl savo ribotos apimties ir dėl metodinių aspektų. Valstybės narės galėjo naudoti papildomus susijusius rodiklius, tačiau taip pasielgė tik keletas iš jų. Šie apribojimai reikalauja didesnių valstybių narių vertintojų pastangų ir gali lemti nenuoseklų ataskaitų teikimą ES lygmeniu ir vėlavimus (67–71 dalys).

91

Savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 16/2017⁶⁴ jau atkreipėme dėmesį į tai, kad Komisija turi užtikrinti, kad patobulintoje 2019 m. įgyvendinimo ataskaitoje būtų pateikta aiški ir išsami informacija apie programos laimėjimus, be to, reikia, kad Komisija tiksliau apibrėžtų įvairių rūšių rodiklius, taikomus po 2020 m. programavimo laikotarpio.

4 rekomendacija. Paprastesnė ir prasmingesnė stebėjimo ir vertinimo sistema

Kalbant apie EŽŪFKP paramą atsinaujinančiajai energijai, pažymėtina, kad Komisija turėtų reikalauti, kad valstybės narės savo 2019 m. metinėse įgyvendinimo ataskaitose pateiktų susijusią informaciją apie atsinaujinančiosios energijos projektų programos laimėjimus. Ši informacija turėtų sudaryti sąlygas Komisijai gauti informacijos apie tai, kiek EŽŪFKP išlaidų išmokėta atsinaujinančiosios energijos projektams, sukurtus energijos pajėgumus arba pagal tokius projektus pagamintos energijos kiekį.

Tikslinė įgyvendinimo data: iki 2018 m. pabaigos.

92

Valstybės narės turi pareigą savo projektų atranką orientuoti į ES prioritetus ir savo tikslus, ir tai darydamos laikytis savo strategijos. Kad tai padarytų, jos turėtų nustatyti ir taikyti aiškius, susijusius ir objektyvius tinkamumo ir atrankos kriterijus kartu su objektyviomis, sąžiningomis ir skaidriomis procedūromis. Komisija šiuo atžvilgiu paskelbė gaires, pavyzdžiui, rengdama seminarus ir rekomendacijas⁶⁵.

93

Projektuose, kuriuose apsilankėme, energija buvo gaminama projektų operatorių reikmėms arba trečiosios šalies energijos tiekimo tikslais (74–77 dalys). Tačiau dėl didelių biudžetų 5C prioritetinei sričiai ir prastų įgyvendinimo rodiklių (žr. 48 dalį) bei silpnų atrankos procedūrų (78 ir 79 dalys) kyla rizika, kad EŽŪFKP parama bus skirta atsinaujinančiosios energijos projektams, kurie neduoda jokios aiškios naudos kaimo vietovėms, kuriose jie įgyvendinami, siekiant išvengti su paskirtais pinigais susijusių įsipareigojimų panaikinimo.

5 rekomendacija. Geresnė projektų atranka atsižvelgiant į pridėtinę vartę kaimo vietovėse ir projekto gyvybingumą

Siekdama sumažinti riziką, susijusią su dideliu 5C prioritetinei sričiai skiriamu biudžetu, įskaitant prastus įgyvendinimo rodiklius ir silpnas atrankos procedūras, Komisija drauge su valstybėmis narėmis turėtų patvirtinti poreikį taikyti tinkamas atrankos procedūras, kad paremtų tik gyvybingus atsinaujinančiosios energijos projektus, kurie duoda aiškią naudą tvariai kaimo plėtrai.

Tikslinė įgyvendinimo data: iki 2018 m. pabaigos.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Phil WYNN OWEN, 2018 m. sausio 10 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Žodynėlis ir santrumpos

AEBIOM: Europos biomasės asociacija.

AGRI GD: Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas.

Anaerobinis skaidymas: procesas, kurio metu organinė medžiaga, pavyzdžiui, gyvūninės arba maisto atliekos, yra suskaidomos siekiant pagaminti biodujas arba organines trąšas.

Anglies pėdsakas: per bet kokio produkto ar veiklos gyvavimo ciklą į atmosferą išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išreikštas anglies dioksido ekvivalentais (CO₂e).

Atsinaujinančioji energija (AE): iš atsinaujinančiųjų išteklių, kurie natūraliai atsinaujina per žmogaus gyvenimo trukmę, pavyzdžiui, saulės šviesa, vėjas, biomasė ir geoterminė energija, surinkta energija.

Atsinaujinančiosios energijos bendruomenės: MVĮ arba ne pelno organizacija, kurios akcininkai arba nariai bendradarbiauja gaminant, skirstant, saugant ar tiekiant iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą energiją.

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva (AIED): 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).

Bendra stebėjimo ir vertinimo programa (BSVP): ES lygmens 2007–2013 m. programavimo laikotarpio kaimo plėtros stebėjimo ir vertinimo programa. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ji apima abu BŽŪP ramsčius (EŽŪGF ir EŽŪFKP).

Bendra stebėjimo ir vertinimo sistema (BSVS): BSVP dalis, kurią sudaro su kaimo plėtra (BŽŪP antrasis ramstis) susijusios taisyklės ir procedūros.

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP): Europos Sąjungos priimti teisės aktai ir praktika, kuriais remiantis formuojama bendra, vieninga žemės ūkio ir kaimo plėtros politika.

Bioekonomika: ekonomikos sektoriai, kuriuose atsinaujinantieji biologiniai žemės ir jūros ištekliai, – pavyzdžiui, javai, miškai, žuvis, gyvūnai ir mikroorganizmai, – naudojami maisto, medžiagų ir energijos gamybai.

Bioenergija: iš biomasės pagaminta energija.

Biomasė: biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje, įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas, miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, dalis, taip pat biologiškai skaidi atliekų, įskaitant biologinės kilmės pramonines ir buitines atliekas, dalis.

BŽŪP būklės patikrinimas: 2009 m. buvo išnagrinėti ir koreguoti įvairūs BŽŪP komponentai siekiant, kad BŽŪP būtų orientuota subalansuoto ir aplinką tausojančio vystymosi kryptimi. Šis pakeitimas žinomas kaip „BŽŪP būklės patikrinimas“.

Centralizuotas šilumos tiekimas arba centralizuotas vėsumos tiekimas: šilumos energijos (garų, karšto vandens ar ataušintų skysčių) paskirstymas iš centrinio gamybos šaltinio per tinklą daugelio pastatų arba vietų erdvės ar procesų šildymui ar vėsinimui.

CLIMA GD: Europos Komisijos klimato politikos generalinis direktoratas.

CO₂: anglies dioksidas.

Daugiametė finansinė programa (DFP): ES daugiametis išlaidų planas, kuriame ES politiniai prioritetai išreiškiami lėšų paskirstymu. Ji apima septynerių metų laikotarpį.

EEG: vok. Erneuerbare-Energien-Gesetz (Atsinaujinančiųjų energijos išteklių įstatymas).

ENER GD: Europos Komisijos energetikos generalinis direktoratas.

Energijos matavimo vienetai

• tne: tona naftos ekvivalentu – tai energijos, kuri išsiskiria sudeginus vieną toną žalios naftos, kiekis, apytiksliai 42 GJ.
  Ktne: viena kilotona (tūkstantis tonų) naftos ekvivalentu.
  Mtne: milijonas tonų naftos ekvivalentu;
• kW: kilovatas;
• MWh/kWh: mega / kilovatvalandė.

ENV GD: Europos Komisijos aplinkos generalinis direktoratas.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK): patariamasis organas, kuriuo Europos socialinės ir užimtumo srities interesų grupių atstovai ir kiti subjektai naudojasi kaip savo nuomonės ES klausimais išdėstymo platforma.

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF): Europos regioninės plėtros fondo tikslas – stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje panaikinant pagrindinius regionų skirtumus. Šis tikslas pasiekiamas teikiant finansinę paramą infrastruktūros kūrimui ir produktyvioms darbo vietas kuriančioms investicijoms, daugiausia įmonėms.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai): Europos struktūriniai ir investicijų fondai – tai penkių atskirų fondų grupė, kurių tikslas – sumažinti regionų skirtumus visoje ES remiantis politikos pagrindais, suderintais su septynerių metų daugiametės finansinės programos biudžeto laikotarpiu. Šie penki fondai yra: Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas (ESF), Sanglaudos fondas (SF), Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF).

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP): Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai skirtas padėti ES kaimo vietovėms spręsti įvairias ekonomines, aplinkos ir socialines problemas.

FV: fotovoltinis.

Gaminantis vartotojas (atsinaujinančiąją energiją gaminantis vartotojas): aktyvus klientas, kuris vartoja ir gali saugoti bei parduoti atsinaujinančiąją elektros energiją, kuri pagaminama jo patalpose, įskaitant daugiabučius namus, komercinių arba bendrų paslaugų teikimo teritoriją arba uždarą paskirstymo sistemą, jeigu tai nėra pagrindinė komercinė arba profesinė tokia veikla užsiimančių ne namų ūkio gaminančių vartotojų veikla.

GD: Europos Komisijos departamentai ir tarnybos, žinomos kaip generaliniai direktoratai (GD).

Gyvavimo ciklo analizė (GCA): daugiapakopė procedūra, kurią naudojant apskaičiuojamas produkto arba paslaugos gyvavimo ciklo poveikis aplinkai.

Kaimo patikros priemonė: tai priemonė, kurios paskirtis – suprasti vyriausybės politinės intervencijos poveikį ir užtikrinti sąžiningus ir teisingus politikos rezultatus kaimo vietovėse. Tai yra susiję su geriausių būdų, kaip kaimo vietovėse įgyvendinti politiką, paieška.

Kaimo plėtros programa (KPP): valstybės narės arba regiono parengtas ir Komisijos patvirtintas dokumentas, skirtas planuoti ir įgyvendinti kaimo plėtros programą regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu.

Kvotų prievolės: minimali energijos įmonių, elektros energijos tiekėjų arba kartais ir stambių elektros energijos vartotojų atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, atsižvelgiant į energijos rūšių derinį, kurią nustatė nacionalinės, regioninės arba vietos vyriausybės.

LEADER: bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodas, skirtas kaimo bendruomenių telkimui ir plėtrai pasitelkiant vietos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes (vietos veiklos grupes). Terminas kilęs iš akronimo prancūzų kalba Liaison Entre Actions de Développement de lʼEconomie Rurale (kaimo ekonomikos plėtrai skirtų veiksmų ryšiai).

MVĮ: mažosios ir vidutinės įmonės.

NAIEVP: nacionaliniai atsinaujinančiųjų išteklių energijos veiksmų planai pagal AIED 4 straipsnį.

Netiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas (ILUC): žemės naudojimo paskirties keitimas, kurį lemia žemės ūkio produktų gamybos vietos pakeitimas, t. y. kai esamoje žemės ūkio paskirties žemėje pradedami auginti kuro augalai, pavyzdžiui, kukurūzai, drambliažolės, o maisto ir pašarų gamyba plečiama į žemės plotus, kurie anksčiau nebuvo skirti žemės ūkio veiklai, pavyzdžiui, miškus, pievas, durpynus, pelkes ir kitas daug anglies turinčias ekosistemas. Šios rūšies žemę paverčiant pasėliais gali padidėti išmetamas CO₂ kiekis.

Partnerystės susitarimas: dokumentas, kurį valstybė narė parengė kartu su partneriais ir kuriame nustatoma valstybės narės strategija, prioritetai ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingo ir efektyvaus naudojimo tvarka. Šį susitarimą, atlikusi vertinimą ir surengusi dialogą su valstybe nare, tvirtina Komisija.

Pasiūlymas dėl AIED II: 2016 m. lapkričio 30 d. Europos Komisijos pasiūlymas dėl 2021–2030 m. laikotarpio Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos.

Prioritetinės sritys: Europos Sąjunga nustatė šešis kaimo plėtros prioritetus. Jie suskirstyti į 18 prioritetinių sričių, siekiant geriau detalizuoti kiekvieno prioriteto tikslus ir palengvinti programavimą.

Programa „Horizontas 2020“: ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa 2014–2020 metų laikotarpiui.

Programa LIFE: pranc. L’Instrument Financier pour l’Environnement ES finansinė priemonė, kuria remiama aplinkosaugos, gamtos išsaugojimo ir klimato politikos veiksmų projektai visoje ES.

Programavimo laikotarpis: kaimo plėtros politikos įgyvendinimo laikotarpis, kuris sutampa su ES daugiamete finansine programa. Dabartinis programavimo laikotarpis yra 2014–2020 m., kuris eina po 2007–2013 m. programavimo laikotarpio.

SSGG analizė: KPP naudojamas metodas, kuriuo nustatomos organizacijos arba regiono stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės.

Supirkimo tarifai (ST): paramos sistema, pagal kurią atsinaujinančiosios energijos gamintojams už kiekvieną pagamintą energijos vienetą, kuris yra patiekiamas elektros energijos tinklams, sumokama fiksuota elektros energijos kaina. Išmoka už ST paprastai garantuojama tam tikrą laiko tarpą, kuris yra dažnai susijęs su atitinkamo atsinaujinančiosios energijos projekto ekonominio gyvavimo ciklo trukme (kuri paprastai siekia 10–25 metus).

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD): dujos veikia kaip Žemės atmosferą dengianti antklodė, sulaikanti šilumą ir taip šildanti žemės paviršių, o šis reiškinys yra pavadintas „šiltnamio efektu“. Pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra: anglies dioksidas (CO₂), metanas (CH₄), azoto oksidas (N₂O) ir fluorintos dujos (HFC, PFC, SF₆ ir NF₃).

Tiekimo priemokos (TP): paramos sistema, pagal kurią iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminta elektros energija paprastai parduodama elektros rinkoje, o gamintojai greta savo elektros energijos gamybos rinkos kainos gauna papildomą priemoką. TP gali būti fiksuotos (t. y. nustatomas pastovus, nuo rinkos kainų nepriklausomas, dydis) arba kintančio (t. y. įvairūs dydžiai, kurie priklauso nuo rinkos kainų raidos).

Trišalis dialogas: Parlamento, Tarybos ir Komisijos atstovų trišaliai susitikimai, kuriuose aptariami pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų klausimai. Šių susitikimų tikslas – pasiekti susitarimą dėl pakeitimų, kurie būtų priimtini Tarybai ir Parlamentui, rinkinio. Komisija atlieka tarpininkės vaidmenį siekdama palengvinti teisėkūros institucijų sutarimą.

Tvarumo kriterijai: biokurui, skystiesiems bioproduktams ir biomasei taikomų kriterijų rinkinys, nustatytas AIED ir pasiūlyme dėl AIED II, susijęs su žemės naudojimo ir miškotvarkos praktika, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimu ir energijos konversijos efektyvumu siekiant užtikrinti bioenergijos aplinkosauginį tvarumą.

Valstybės pagalba: valstybių narių suteikta pagalba, dėl kurios tokios pagalbos gavėjai įgyja ekonominį pranašumą. Tai gali būti tiesioginė finansinė pagalba arba netiesioginė parama, pavyzdžiui, mokestinė nauda, geresnės žemės įsigijimo arba nuomos sąlygos, paskolos suteikimas arba banko garantijos suteikimas paskolai gauti geresnėmis sąlygomis, palyginti su rinkoje galiojančiomis palūkanų normomis ir pan.

Žaliasis sertifikatas: apyvartinė prekė, kuria įrodoma, kad tam tikra energija pagaminama naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

Žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė (LULUCF): šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventoriaus sektorius, kuris apima išmetamą ir pašalinamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kurį sukelia tiesioginis žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystės veikla. Panašiai kaip ir kituose ekonomikos sektoriuose, žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė daro poveikį pasauliniam anglies ciklui. Su žemės naudojimu, žemės naudojimo keitimu ir miškininkyste susijusi veikla gali padidinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje arba jį pašalinti iš atmosferos ir taip daryti įtaką klimato kaitai dėl neigiamos (pavyzdžiui, miškų naikinimas) arba teigiamos (pavyzdžiui, miško įveisimas ir miško atkūrimas) veiklos.

5C prioritetinė sritis: prioritetinė sritis „Atsinaujinančioji energija“ apima įvairius tikslus, kuriems priklauso atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šalutinių produktų, atliekų, liekanų ir kitų nemaistinių žaliavų tiekimo ir naudojimo palengvinimas bioekonomikos kūrimo tikslais.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiksmingumo auditą atliko Audito Rūmų nario Phil Wynn Owen vadovaujama I audito kolegija „Tvarus gamtos išteklių naudojimas“. Auditui vadovavo Europos Audito Rūmų narys Samo Jereb, jam talkino kabineto atašė Jerneja Vrabic; pagrindinis vadybininkas Michael Bain; atsakingieji auditoriai Ramona Bortnowschi ir Els Brems; ir auditoriai Roussalia Nikolova, Anžela Poliulianaitė, Maria Eulàlia Reverté i Casas, Frédéric Soblet, Pekka Ulander ir Jolanta Žemailaitė. Kalbinę pagalbą teikė Miroslava Chakalova-Siddy ir Richard Moore, o sekretoriaus užduotimis rūpinosi Teppan Niesen.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

PDF	ISBN 978-92-872-9230-8	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/027581	QJ-AB-18-002-LT-N
HTML	ISBN 978-92-872-9203-2	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/116957	QJ-AB-18-002-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2018

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu:
  • 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
  • šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (http://europa.eu)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://publications.europa.eu/lt/web/general-publications/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. http://europa.eu/contact)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais