ES finansų aplinka Nevienalytė struktūra, kurią reikia toliau paprastinti ir didinti jos atskaitomybę

Santrauka

I ES finansų aplinka vystėsi dešimtmečiais. Jos pagrindinė dalis yra ES biudžetas ir į jį visiškai integruotos priemonės, tačiau ji taip pat apima priemones, kurios nėra priskiriamos ES biudžetui. Per pastaruosius 15 metų tokių naujai sukurtų priemonių daugėjo. Jos buvo kuriamos reaguojant į įvairias krizes, taip pat dėl teisinių ir praktinių apribojimų, susijusių su esamų priemonių naudojimu. Daugėjant priemonių mums atėjo laikas atlikti išsamią šios aplinkos analizę.

II ES finansų aplinkos veiksmingumo ir skaidrumo lygis sulaukė nemažo ES suinteresuotųjų subjektų dėmesio svarstant galimą institucinę reformą. Europos Parlamentas visų pirma apibūdino ES finansų aplinką kaip „lėšų ir priemonių, esančių aplink ES biudžetą, galaktiką“.

III Mūsų audito tikslas – suteikti įžvalgų apie dabartinės sistemos struktūrą ir nustatyti galimybes supaprastinti ir optimizuoti ES finansų aplinką remiantis kai kurių priemonių analize. Vertinome, ar priemonių skaičiaus augimas ir įvairovė ES finansų aplinkoje yra pagrįsti. Atlikdami savo auditą tikrinome priemonių, kurios nėra priskiriamos ES biudžetui, kūrimo priežastis. Taip pat vertinome, ar esama tvarka užtikrinama tinkama viešoji ES politikos finansavimo kontrolė ir ar 2021–2027 m. laikotarpiu imamasi tinkamų veiksmų siekiant padidinti ES finansų aplinkos integraciją.

IV Darome išvadą, kad, net jei buvo priežasčių kurti naujų rūšių priemones, fragmentiškas požiūris į ES finansų aplinkos struktūrą lėmė jos nevienalytį pobūdį.

V Nustatėme, kad ES finansų aplinką sudaro daug priemonių, kurioms taikoma įvairi valdymo tvarka, numatyti įvairūs lėšų šaltiniai ir skirtingas galimų įsipareigojimų padengimas, o tai lemia įvairių komponentų kratinį. Apskritai buvo pagrįstų priežasčių šioms priemonėms kurti, tačiau daugeliu atveju nebuvo laikomasi gerosios praktikos pateikti aiškių įrodymų, kad pasirinkta priemonė ir jos struktūra buvo tinkamiausi.

VI Taip pat nustatėme, kad ES įdiegė integruotą ataskaitų teikimo sistemą, tačiau ji taikoma ne visoms priemonėms. Audito Rūmai neturi įgaliojimų atlikti kai kurių priemonių, nesusijusių su ES biudžetu, audito. Nėra atliekamas kai kurių iš šių priemonių veiksmingumo auditas, o Europos Parlamentas nevykdo jokios jų priežiūros. Todėl ES finansų aplinka nėra visapusiškai viešai atskaitinga.

VII Pastebime pastaruoju metu padarytą pažangą konsoliduojant keletą priemonių. Tačiau dar nevisiškai išnaudotos supaprastinimo galimybės, visų pirma tų priemonių, pagal kurias teikiama finansinė parama.

VIII Komisijai rekomenduojame, kad ji:

1. užtikrintų, kad būtų atliktas visų jos siūlomų naujų priemonių struktūros ir pasirinktų variantų vertinimas, o šia gerąja praktika būtų pasidalyta su Taryba;
2. rinktų ir skelbtų informaciją apie bendrą ES finansų aplinką;
3. pasiūlytų Modernizavimo fondą integruoti į ES biudžetą;
4. pasiūlytų integruoti ir konsoliduoti esamas finansinės paramos priemones.

Įvadas

ES finansų aplinkos raida

01 XX a. šeštajame dešimtmetyje valstybės narės įsteigė Europos anglių ir plieno bendriją (1951 m. sutartis¹), Europos ekonominę bendriją (1957 m. Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis²) ir Europos atominės energijos bendriją (1957 m. Euratomo sutartis³), kurios turėjo atskirą teisinę tapatybę, savo valdymo tvarką ir atskirus biudžetus. 1957 m. Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartimi taip pat įsteigtas Europos investicijų bankas (EIB), kaip atskiras subjektas, veikiantis kaip Europos ekonominės bendrijos skolinimo institucija, ir Europos plėtros fondas (EPF), turintis savo daugiametį biudžetą dotacijoms ir paskoloms tam tikroms ES nepriklausančioms šalims teikti.

02 Iki 1970 m. įvairūs biudžetai buvo įtraukti į Europos ekonominės bendrijos biudžetą, sukuriant vieną administracines ir veiklos išlaidas apimantį Bendrijų biudžetą (bendrąjį biudžetą), kuris daugiausia buvo naudojamas išlaidų programoms finansuoti. Didžioji ES biudžeto dalis naudojama išlaidų programoms, pagal kurias paramos gavėjams teikiamos dotacijos, subsidijos ar kitų formų negrąžintina finansinė parama, finansuoti. 2021 m. sausio 1 d. duomenimis iš ES biudžeto buvo finansuojamos 43 išlaidų programos.

03 1970 m. Liuksemburgo sutartis⁴ taip pat lėmė laipsnišką valstybių narių įnašų pakeitimą nuosavų išteklių sistema (pagrįsta pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) ir muitais). Aštuntajame dešimtmetyje iš bendrojo biudžeto taip pat buvo teikiama naujų rūšių finansinė parama. Pirma, naujoji Bendrijos priemonė suteikė Bendrijoms galimybę teikti paskolas, nuosavą kapitalą ir kitą grąžintiną finansinę paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Antra, bendrasis biudžetas buvo naudojamas EIB paskoloms mikroekonomikos tikslais Viduržemio jūros regiono šalyse garantuoti. Trečia, po 1973 m. naftos kainų sukrėtimo Bendrijų bendrojo biudžeto garantijomis buvo užtikrinamas skolinimasis ir skolinimas teikiant finansinės paramos paskolas sunkumų patiriančioms valstybėms narėms (Mokėjimų balanso (MB) priemonė).

04 1975 m. Briuselio sutartimi⁵ įsteigta biudžeto valdymo institucija, kurią sudarė Taryba ir Europos Parlamentas ir kuri tvirtina bei tikrina bendrojo biudžeto vykdymą, o Europos Audito Rūmai paskirti visų pajamų ir išlaidų auditoriumi. Be to, valstybės narės taip pat įsteigė pirmąsias decentralizuotas agentūras. Šios agentūros vykdo technines, mokslines ar valdymo užduotis, padedančias ES institucijoms formuoti ir įgyvendinti politiką. Dauguma decentralizuotų agentūrų yra finansuojamos iš ES biudžeto arba ima mokesčius už jų paslaugas, jų auditą atlieka Audito Rūmai ir jas tikrina biudžeto valdymo institucija. 2021 m. gruodžio 31 d. ES buvo 35 decentralizuotos agentūros.

05 1988 m. Taryba ir Europos Parlamentas susitarė dėl pirmojo ilgalaikio biudžeto, 1988–1992 m. finansinių perspektyvų⁶, kuriose nustatyta metinė bendrojo biudžeto išlaidų riba, t. y. nuosavų išteklių viršutinė riba⁷, išreikšta valstybių narių viso bendrojo nacionalinio produkto (BNP) procentine dalimi (1992 m. – 1,2%).

06 Pagal 1993–1999 m. finansines perspektyvas⁸ valstybės narės susitarė dėl metinių išlaidų žemės ūkiui, struktūriniams veiksmams, vidaus politikai, išorės politikai, administracinėms išlaidoms ir rezervams (toliau – išlaidų kategorijos) ribų. Jos taip pat susitarė dėl naujų BNP pagrįstų nuosavų išteklių, kurie veiktų kaip ES biudžeto balansuojantys ištekliai.

07 Į 2000–2006 m. finansines perspektyvas⁹ įtraukta administracinė reforma, pagal kurią buvo nustatyta nauja finansų valdymo tvarka, be kita ko, įsteigiant vykdomąsias įstaigas (2021 m. pabaigoje jų buvo septynios) tam tikroms išlaidų programoms valdyti pagal Komisijos tiesioginio valdymo principą. Be to, bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) pakeitė BNP kaip balansuojančių nuosavų išteklių apskaičiavimo pagrindas.

08 2007–2013 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP)¹⁰ padidinta ekstremaliųjų situacijų rezervų (specialiųjų priemonių) apimtis, visų pirma sukuriamas naujasis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, skirtas darbuotojams padėti po restruktūrizavimo, Europos Sąjungos solidarumo fondas, skirtas reaguoti į dideles stichines nelaimes, ir Neatidėliotinos pagalbos rezervas, skirtas reaguoti į krizes ES nepriklausančiose šalyse. ES taip pat sukūrė pirmąsias viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kuriomis siekiama konkrečių technologinių tikslų (jungtinės technologijų iniciatyvos) ir kurias finansuoja ES ir partneriai iš pramonės sektoriaus ar vyriausybės.

09 Be to, dėl 2008–2010 m. finansų krizės buvo dažniau naudojamos finansinės paramos priemonės. 2009 m. valstybės narės atnaujino MB priemonę, kad galėtų teikti paskolas euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms. 2010 m. valstybės narės euro zonai sukūrė Graikijos paskolų priemonę (GPP), pagrįstą koordinuotomis dvišalėmis paskolomis; Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF), kuris buvo naudojamas pagalbai Airijai, Portugalijai ir Graikijai teikti ir buvo pagrįstas euro zonos valstybių narių suteiktomis tiesioginėmis paskolų garantijomis; ir Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM), skirtą paramai bet kuriai didelių finansinių sunkumų patiriančiai ES šaliai teikti, kuri buvo pagrįsta paskolomis, garantuojamomis pagal nuosavų išteklių viršutinę ribą. 2012 m. euro zonos valstybės narės sukūrė Europos stabilumo mechanizmą (ESM), į kurį iš EFSM ir EFSF perkeltas naujos euro zonos finansinės paramos teikimas.

10 Pagal 2014–2020 m. DFP¹¹ valstybės narės ir ES susitarė labiau naudotis priemonėmis, skirtomis kitiems viešojo ir privačiojo finansavimo šaltiniams pritraukti. Be kita ko, buvo įsteigti ES biudžetui nepriskiriami patikos fondai, kuriuose ES biudžeto įnašai naudojami kartu su kitų paramos teikėjų lėšomis teikiant išorės pagalbą konkrečioms šalims. ES taip pat išplėtė viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių naudojimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, pakeisdama ankstesnes jungtines technologijų iniciatyvas bendrosiomis įmonėmis (2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis jų buvo aštuonios). Be to, ES nusprendė labiau naudotis ES biudžeto įnašais, kad būtų sukurtas finansavimo rezervas ir finansiniai partneriai, pavyzdžiui, EIB, galėtų teikti paskolas, investicijas į nuosavą kapitalą ar kitą grąžintiną finansinę paramą projektams ir įmonėms (finansinės priemonės).

11 Minėtu laikotarpiu ES biudžeto garantijos buvo naudojamos siekiant sutelkti finansavimą grąžintinai investicinei paramai tiek ES viduje, tiek už jos ribų, t. y. 2014 m. EIB išorės skolinimo įgaliojimui investiciniams projektams už ES ribų remti, 2015 m. Europos strateginių investicijų fondui (ESIF) ilgalaikiam ekonomikos augimui ir konkurencingumui ES didinti ir 2016 m. Europos darnaus vystymosi fondui (EDVF) tvariam vystymuisi Afrikoje ir ES kaimyninėse šalyse remti. Siekdamos mažinti socialinį ir ekonominį COVID-19 poveikį, 2020 m. valstybės narės ir ES sukūrė priemonę SURE – skolinimosi ir skolinimo priemonę, pagal kurią teikiama laikina parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti. Paskolos valstybėms narėms pagal šią priemonę garantuojamos pagal nuosavų išteklių viršutinę ribą. Valstybės narės taip pat suteikė garantijų, kurios apima 25 % visos paskolų sumos. Be to, ES įsteigė ES biudžetui nepriskiriamą Bendrą pertvarkymo fondą (BPF), kuris buvo finansuojamas iš bankams taikomų mokesčių, siekiant padėti spręsti žlungančių bankų problemas.

12 Dabartiniu 2021–2027 m. laikotarpiu ES priėmė su ES finansais susijusių teisės aktų rinkinį. Jis apima DFP reglamentą¹² ir susijusius sektorių teisės aktus, kuriais reglamentuojamos ES išlaidų programos. EPF įtrauktas į ES biudžetą, o programa „InvestEU“ pakeitė ESIF ir centralizuotai valdomas finansines priemones. Valstybės narės sukūrė Europos taikos priemonę (ETP) ir ją finansavo ne iš ES biudžeto, kad finansuotų tam tikras su bendra saugumo ir gynybos politika susijusias išlaidas. Be to, buvo atnaujintos ir išplėstos ES specialios priemonės. Taryba taip pat sukūrė priemonę „NextGenerationEU“, kad 2021–2026 m. laikotarpiu būtų teikiamas papildomas ES finansavimas išlaidoms ir investicijoms, siekiant kovoti su COVID-19 ekonominiu poveikiu. 2022 m. Audito Rūmai pateikė nuomones 07/2022¹³ ir 08/2022¹⁴ dėl Komisijos ir Tarybos pasiūlymų, atitinkamai, sukurti priemonę MFP+ ir Socialinį klimato fondą.

13 Šioje ataskaitoje vartojamas terminas „priemonė“ reiškia visų rūšių ES politikos finansavimą, kuris ES teisės aktuose vadinamas „priemonėmis“, „mechanizmais“, „fondais“, „galimybėmis“ ar „parama“. Terminas „priemonė“ taip pat vartojamas konkrečioms tokių institucijų kaip ESM ir EIB teikiamo finansavimo rūšims apibūdinti. 1 diagramoje pateikta ankstesnėse dalyse aprašytų priemonių sukūrimo chronologija ir parodyta, kaip priemonių skaičius didėjo per pastaruosius 15 metų.

Dabartinė ES finansų aplinka

14 Sutartyje dėl ES veikimo nurodyti pagrindiniai biudžeto valdymo principai¹⁵. Šie principai išsamiau paaiškinti Finansiniame reglamente¹⁶. 1 langelyje pateikiami į Finansinį reglamentą įtraukti biudžeto principai. Naujos priemonės gali pažeisti biudžeto principus įvairiais būdais. Pavyzdžiui, tarpvyriausybiniu susitarimu nustačius išlaidų programas būtų pažeistas vieningumo principas; tam tikrus pajamų šaltinius skyrus konkrečioms išlaidoms būtų pažeistas universalumo principas; o dėl didėjant priemonių skaičiui atsiradusio sudėtingumo būtų pakenkta veiksmingumui ir skaidrumui.

15 ES biudžetas¹⁷ tvirtinamas kasmet. Jis turi būti sudaromas laikantis DFP reglamente nustatytų išlaidų ribų¹⁸ ir galutinės viršutinės išteklių, kuriuos ES gali surinkti iš valstybių narių, ribos, nustatytos sprendime dėl nuosavų išteklių viršutinės ribos (žr. 2 diagramą). Šiam sprendimui priimti reikalingas vieningas Tarybos pritarimas ir valstybių narių patvirtinimas pagal jų konstitucinius reikalavimus.

16 Marža tarp DFP nustatytų išlaidų ribų ir nuosavų išteklių viršutinės ribos vadinama „manevringumo marža“. Atsižvelgus į apsaugos rezervą galimiems neigiamiems ekonominiams pokyčiams padengti, ši manevringumo marža naudojama ES finansiniams įsipareigojimams ir galimiems nuostoliams garantuoti (neapibrėžtieji įsipareigojimai). Kad būtų galima pasiskolinti priemonei „Next GenerationEU“ reikalingų lėšų rinkose, sprendime dėl nuosavų išteklių nustatyta laikina rezervuota papildoma 0,6% ES BNPj viršutinė riba. DFP viršutinė ES biudžeto išlaidų riba (maždaug 1 %) šiuo metu sudaro apie pusę bendros nuosavų išteklių viršutinės ribos (2 %).

17 Šioje ataskaitoje laikome, kad priemonė yra priskiriama ES biudžetui, kai ji yra visiškai finansuojama (arba jai sudaryti atidėjiniai) pagal DFP reglamentą ir atitinka Finansiniame reglamente pateiktus biudžeto vykdymo metodus¹⁹. Į ES biudžetą visiškai integruotos šios priemonės:

• išlaidų programos ir fondai, finansinės priemonės ir ES agentūros bei kitos įstaigos²⁰ (pavyzdžiui, bendrosios įmonės), finansuojami iš ES biudžeto ES politikai įgyvendinti;
• specialios reagavimo į įvykius priemonės, finansuojamos iš ES biudžeto, pavyzdžiui, Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas (SEAR), Bendros maržos priemonė (SMI) ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas atleistiems darbuotojams (EGF);
• išorės asignuotosios pajamos. Šiomis specialiomis pajamomis į ES biudžetą konkrečioms išlaidoms nukreipiamos papildomos lėšos iš išorės šaltinių. Jos papildo priimtą biudžetą bei DFP ir turėtų būti priskirtos konkrečiai biudžeto eilutei. Šios pajamos apima ES nepriklausančių šalių finansinius įnašus, Inovacijų fondą (iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) surenkamas lėšas nukreipiant naujoviškoms mažo anglies dioksido kiekio technologijoms) ir negrąžintiną priemonės „NextGenerationEU“ paramos dalį, finansuojamą paskolomis;
• biudžeto garantijų priemonės, pavyzdžiui, „InvestEU“ ir EDVF+, kai reikalavimai mokėti pagal garantiją mokami iš ES biudžeto neviršijant garantijos ribos.

18 ES biudžetui nepriskiriamos (nebiudžetinės) priemonės, susijusios su ES skolinimusi ir skolinimu, tačiau garantuojamos pagal nuosavų išteklių viršutinę ribą, yra šios:

• finansinės paramos priemonės ES nepriklausančioms šalims, pavyzdžiui, makrofinansinė pagalba (MFP) ir Euratomo paskolos, kai Komisija skolinasi lėšas iš kapitalo rinkų ir skolina jas paramą gaunančioms šalims tokiomis pačiomis sąlygomis (kompensacinės paskolos). Šios paskolos galiausiai finansuojamos iš ES biudžeto;
• finansinė parama ES šalims, pavyzdžiui, priemonės MB, EFSM ir SURE, kurios taip pat veikia kaip kompensacinės paskolos;
• paskolos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), finansuojamos skolinantis pagal priemonę „NextGenerationEU“.

19 ES biudžetui nepriskiriamos priemonės, kurių neapima viršutinė nuosavų išteklių riba, yra šios:

• pagal tarpvyriausybines sutartis ar susitarimus sukurtos ESM, EFSF ir GLF finansinės paramos priemonės, grindžiamos kapitalu, garantijomis ar paskolomis;
• įvairios EIB grupės grąžintinos investicinės priemonės (savarankiškos operacijos);
• kitos priemonės, kuriomis suteikiamos galimybės įgyvendinti ES politiką:

• Europos taikos priemonė (ETP);
• Bendras pertvarkymo fondas (BPF);
• Modernizavimo fondas valstybėms narėms, mažinančioms savo ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, ir valstybių narių išlaidos priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti naudojant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pajamas;
• Europos ekonominės erdvės valstybių, Norvegijos ir Šveicarijos dotacijos ES valstybėms narėms, kuriomis siekiama sumažinti socialinius ir ekonominius skirtumus Europos ekonominėje erdvėje ir ES.

20 Per kelis dešimtmečius susiklosčiusią dabartinę ES finansų aplinką Europos Parlamentas apibūdino kaip „lėšų ir priemonių, esančių aplink ES biudžetą, galaktiką“. 3 diagramoje pateikta ES finansų aplinkos apžvalga remiantis 2021 m. sausio 1 d. duomenimis. I priede pateikiama finansinė informacija apie į mūsų analizę įtrauktas priemones, visų pirma apie jų dydį / galimybes.

Audito apimtis ir metodas

21 ES finansų aplinkos veiksmingumo ir skaidrumo lygis sulaukė nemažo ES suinteresuotųjų subjektų dėmesio svarstant galimą institucinę reformą²¹. Mūsų audito tikslas – suteikti įžvalgų apie dabartinės sistemos struktūrą ir nustatyti galimybes supaprastinti ir optimizuoti ES finansų aplinką.

22 Išnagrinėjome, ar ES finansų aplinka yra įgyvendinta nuosekliai. Visų pirma vertinome, ar:

• buvo pagrįstų priežasčių, dėl kurių priemonės nebuvo visiškai integruotos į ES biudžetą tuo metu, kai jos buvo sukurtos;
• buvo parengtos tinkamos nuostatos ES finansų aplinkos viešai atskaitomybei užtikrinti, susijusios su ataskaitų teikimu, auditu ir viešosios kontrolės priemonėmis;
• buvo imtasi tinkamų veiksmų siekiant ilgainiui pagerinti ES finansų aplinkos integraciją.

23 Ataskaitoje daugiausiai aptariame ES biudžetui nepriklausančias priemones, kuriomis galima pradėti naujas operacijas 2021–2027 m. laikotarpiu arba kuriomis ES arba valstybėms narėms toliau sukuriamas reikšmingas turtas ar galimi įsipareigojimai (neapibrėžtieji įsipareigojimai) (žr. I priede pateiktą sąrašą). Neanalizuojame priemonių, kurios yra visiškai integruotos į ES biudžetą ir dėl kurių neatsiranda neapibrėžtųjų įsipareigojimų arba kurios nėra daugiausiai grindžiamos išorės asignuotosiomis pajamomis, t. y. iš ES biudžeto finansuojamų išlaidų programų ir agentūrų ar kitų organų. Be to, mūsų analizė neapima ES nepriklausančių šalių dotacijų ir įnašų į ES biudžetą²² ir valstybių narių ATLPS pajamų, nes jas tiesiogiai išleidžia valstybės narės.

24 Atlikdami šį vertinimą mes kaip kriterijus naudojome Sutartyse, sprendime dėl nuosavų išteklių ir Finansiniame reglamente nustatytus biudžeto principus ir taisykles. Kaip lyginamuosius standartus naudojome tarptautinius standartus, geriausią praktiką ir rekomendacijas dėl gero biudžeto valdymo ir viešųjų finansų valdymo (pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos²³, Tarptautinio valiutos fondo²⁴, viešųjų išlaidų ir finansinės atskaitomybės programos²⁵).

25 Peržiūrėjome pasiūlymus dėl įvairių priemonių ir jas įsteigiančius teisės aktus ir surengėme pokalbius su Komisijos tarnybų, atsakingų už įvairių priemonių siūlymą arba valdymą, pareigūnais. Siekdami geriau suprasti įvairių suinteresuotųjų subjektų vaidmenį ES finansų aplinkoje, taip pat surinkome informaciją iš Europos Parlamento, Tarybos, ESM ir EIB grupės. Be to, konsultavomės su keliais ES viešųjų finansų ekspertais ir aptarėme mūsų analizę ir preliminarias audito išvadas.

Pastabos

2021 m. ES finansų aplinka yra įvairių komponentų rinkinys

26 Kaip matyti iš 3 diagramos, ES finansų aplinkoje yra daug įvairių komponentų. Siekiant įvertinti, ar pagrįstas priemonių, kurios nėra visiškai integruotos į ES biudžetą, skaičiaus augimas ir įvairovė (žr. I priedą), tolesnėse dalyse nagrinėjamos priežastys, dėl kurių jos buvo sukurtos, susijusios valdymo priemonės ir finansavimo šaltiniai.

Naujų priemonių kūrimo priežastys pagrįstos, tačiau daugeliui priemonių trūko tinkamo išankstinio vertinimo

Buvo pagrįstų priežasčių sukurti daugumą priemonių

27 Pagal Finansiniame reglamente²⁶ nustatytus biudžeto principus, visų pirma vieningumo principą, ES biudžete turi būti numatytos ir leidžiamos visos pajamos ir išlaidos, kurios laikomos būtinomis ES. Priemonių, nesusijusių su biudžeto sudarymo procesu, nustatymas turėtų būti teisėtas ir tinkamai pagrįstas²⁷. Analizavome, ar buvo pagrįstų priežasčių pasirinkti tam tikros rūšies priemonę ir, kai taikytina, ją sukurti ne ES biudžete.

28 Nustatėme, kad daugeliu atvejų teisinės, politinės ar ekonominės aplinkybės, buvusios tuo metu, kai buvo sukurta kiekviena priemonė, lėmė jų su biudžetu nesusijusius aspektus. Skolinimusi ir skolinimu grindžiamos priemonės, kuriomis teikiama finansinė parama (žr. 3 diagramą), turėjo būti sukurtos ne ES biudžeto rėmuose, nes ES biudžete paskolos neteikiamos. Šios priemonės daugiausia buvo sukurtos reaguojant į krizes. GLF buvo politinė galimybė greitai reaguoti į neatidėliotinus Graikijos finansavimo poreikius. EFSF buvo laikinas sprendimas siekiant įveikti 2010 m. valstybių skolų krizę, jį pakeitė ESM. Dėl euro zonos ir ne euro zonos valstybių narių skirtumų šios trys priemonės buvo sukurtos netaikant nuosavų išteklių viršutinės ribos sistemos.

29 MB priemonė taip pat buvo sukurta aštuntajame dešimtmetyje reaguojant į krizes ir teikiant paramą valstybėms narėms, susiduriančiomis su mokėjimų balanso problemomis. MFP priemonė buvo sukurta siekiant teikti finansinę pagalbą ES nepriklausančioms šalims. EFSM buvo sukurta tuo pačiu metu ir siekiant tų pačių tikslų kaip ir EFSF, tačiau ją buvo galima įtraukti į nuosavų išteklių viršutinės ribos sistemą. Priemonės SURE ir „NextGenerationEU“ buvo ES atsakas į COVID-19 pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį.

30 Kitos priemonės buvo sukurtos biudžete siekiant panaudoti ES lėšas suteikiant ES biudžeto garantijas. Jos buvo sukurtos taip, kad ES biudžeto lėšas būtų galima naudoti grąžintinai paramai teikti ir sutelkti išteklius, reikalingus finansų įstaigų ES veiksmams finansuoti. Šios rūšies parama siekiama kitų tikslų nei negrąžintina parama, kuri paprastai teikiama iš ES biudžeto. Ji naudojama ekonominėms paskatoms teikti reaguojant į krizes, siekiant spręsti nustatytų investicijų spragų problemą. Priemonės „InvestEU“ ir EDVF+ yra dvi šiuo tikslu sukurtos priemonės.

31 Europos taikos priemonės sukūrimas jos nepriskiriant ES biudžetui grindžiamas teisiniais apribojimais, kylančiais iš Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 41 straipsnio 2 dalies, pagal kurią iš ES biudžeto neleidžiama finansuoti karinio ar gynybinio pobūdžio veiklos išlaidų. Kadangi Europos taikos priemonė yra nebiudžetinė, šio apribojimo galima išvengti.

32 BPF yra pertvarkymo finansavimo struktūra. Tai viena iš siūlomų priemonių, kuriomis siekiama stiprinti Europos bankų sektorių ir išvengti bet kokių būsimų žlungančių bankų šalutinio poveikio neigiamų padarinių indėlininkams ir mokesčių mokėtojams. Tai, kad BPF yra visiškai finansuojamas iš euro zonos bankų įnašų (sutelkiant lėšas), paaiškina, kad tai yra priemonė, nepriskiriama ES biudžetui.

33 Modernizavimo fondas ir Inovacijų fondas finansuojami iš ATLPS pajamų. Du skirtingi šių fondų modeliai buvo nustatyti ATLPS direktyvoje²⁸ (žr. 4 langelį). Nors iš abiejų fondų teikiama negrąžintina parama (panašiai kaip ir ES biudžeto atveju), juos sukūrus atsirado galimybę ES politiką finansuoti sutelkiant lėšas, kurias kitu atveju naudotų išskirtinai tik valstybės narės. Be to, šie fondai papildo ES biudžetą ir DFP viršutinę ribą (1 % ES BNPj), todėl gali būti naudojami tas ribas viršijančiai negrąžintinai paramai teikti.

Daugelio vertintų priemonių atveju nebuvo aiškiai pademonstruota, kad pasirinktas veiksmingiausias variantas

34 Siekiant pagrįsti priemonės sukūrimą ir įvertinti jos galimą veiksmingumą svarbu atlikti tinkamą ex ante vertinimą. ES poveikio vertinimas šiuo atžvilgiu atlieka labai svarbų vaidmenį ir yra numatytas geresnio reglamentavimo sistemoje Komisijos iniciatyvoms, kurios gali turėti didelį ekonominį, aplinkosauginį ar socialinį poveikį²⁹. Geresnio reglamentavimo sistemoje numatyti atvejai, kai poveikio vertinimo atlikti neįmanoma arba jį reikia sutrumpinti arba supaprastinti. Taip yra, pavyzdžiui, kai klausimas yra politiniu požiūriu skubus.

35 Nustatėme, kad, nors jų kūrimas buvo pagrįstas (žr. 27–32 dalis), pasirinktas modelis (įskaitant nebiudžetines priemonių savybes) daugeliu atvejų nebuvo pagrįstas poveikio vertinimais ar panašiais ex ante vertinimais (10 iš 16 mūsų analizuotų priemonių nebuvo pagrįstos poveikio vertinimais). Priemonių, kurioms taikoma nuosavų išteklių viršutinė riba, atveju Komisija tai pagrindė tuo, kad konkretūs pasiūlymai sukurti priemones (t. y. „NextGenerationEU“, SURE ir EFSM) buvo skubūs. Kitais atvejais manome, kad tokia analizė būtų buvusi naudinga, nors formaliai poveikio vertinimo atlikti nereikėjo, kadangi konkreti priemonė nebuvo Komisijos iniciatyva (t. y. Europos taikos priemonė, ESM, EFSF ir GLF) arba buvo sukurta prieš nustatant reikalavimą atlikti poveikio vertinimus (t. y. MB priemonė, Euratomo paskolos ir MFP).

36 Neatlikus tinkamų poveikio vertinimų ar kitų panašių vertinimų, taip pat neįmanoma pagrįsti, kad sukurti nebiudžetinę priemonę buvo geriau nei naudoti ES biudžetą, ir įrodyti, kad siūloma priemonė buvo efektyviausia (atliekant ekonominės naudos analizę).

Į daugumą mūsų analizuotų priemonių įtrauktos laikino galiojimo arba peržiūros nuostatos

37 Įtraukti laikino galiojimo nuostatas rengiant naują priemonę yra gera praktika, nes ilgainiui išvengiama nereikalingų ar besidubliuojančių priemonių³⁰. Daugumoje mūsų analizuotų priemonių numatyta laikino galiojimo nuostata, kuria nurodoma priemonės galiojimo trukmė, arba nuostata dėl reguliarios peržiūros, kuria reikalaujama peržiūrėti priemonių tolesnio naudojimo priežastis. Mūsų analizė parodė, kad šios nuostatos buvo įgyvendintos taip, kaip nustatyta teisėkūros procedūra priimamuose aktuose. Šios praktikos išimtis yra Euratomo paskolų priemonė, kurioje tokių nuostatų nėra (žr. 2 langelį).

Įvairi valdymo tvarka, finansavimo šaltiniai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai

38 Priemonės turėtų būti kuo nuoseklesnės, atsižvelgiant į jų ypatumus. Sukūrus bendrą sistemą, kurioje būtų nustatytos bendrosios valdymo tvarkos kūrimo ir suderinimo taisyklės, priemonių veikimas gali būti skaidresnis, paprastesnis ir veiksmingesnis³¹.

Valdymo tvarka reikšmingai skiriasi

39 Siekdami įvertinti priemonių nuoseklumo lygį ES finansų aplinkoje, išnagrinėjome įvairią valdymo tvarką peržiūrėdami pagrindinius teisėkūros procedūra priimamus aktus ir lygindami sprendimų dėl panašių priemonių priėmimo procesą. Taip pat analizavome įvairios valdymo tvarkos poveikį.

40 Įvairios mūsų analizuotos priemonės grindžiamos skirtingais baziniais teisės aktais – nuo sutarčių, kurias sudarė konkreti valstybių narių grupė (pavyzdžiui, ESM sutartis, kurią pasirašė euro zonos valstybės narės), iki Tarybos reglamentų (pvz., SURE reglamento). MFP atveju (žr. 83 dalį) tai, kad nėra pagrindų reglamento, reiškia, kad sprendimai suteikti paskolas ir atitinkamos jų sąlygos priimami kiekvienu konkrečiu atveju atskirai. Kadangi nėra bendros bet kokių naujų priemonių kūrimo sistemos, atsiranda per daug įvairių valdymo tvarkos variantų.

41 Nors pirmiau minėtą valdymo tvarkos skirtumą tam tikru mastu galima paaiškinti skirtingomis priemonių ypatybėmis, nustatėme, kad ir panašios priemonės ES finansų aplinkoje turi skirtingą valdymo tvarką. Pavyzdžiui, skiriasi įvairių finansinės paramos priemonių valdymas (žr. 3 langelį).

42 Vienu atveju konkreti valdymo tvarka daro poveikį valstybės narės skolos pozicijoms. EFSF yra privati bendrovė, kuriai taikoma Liuksemburgo teisė, ir pagal nacionalinių finansinių ataskaitų kriterijus jis nelaikomas tarptautine organizacija. Todėl EFSF pasiskolintos sumos turi būti įrašomos kaip valstybių narių, garantuojančių jo kapitalą, valdžios sektoriaus skola³³. Tai reiškia, kad rinkose gautos paskolos valstybių narių nacionalinėse finansinėse ataskaitose parodomos kaip skola. Taip nėra panašių priemonių, kaip antai ESM, arba tokių priemonių, kurioms taikomas sprendimas dėl nuosavų išteklių viršutinės ribos (EFSM, MB, MFP, Euratomo paskolos ir SURE), atveju, nes tarptautinės organizacijos nerengia nacionalinių finansinių ataskaitų.

43 Kiti pavyzdžiai – Inovacijų fondas ir Modernizavimo fondas, kurie yra neseniai sukurtos priemonės su panašiais finansavimo šaltiniais, paramos rūšimis ir tikslais (žr. 4 langelį). Nors jie abu yra negrąžintinos paramos priemonės, jų valdymo tvarka taip pat skiriasi: pagrindinius sprendimus dėl Inovacijų fondo priima Komisija, o sprendimus dėl Modernizavimo fondo priima Investicijų komitetas, kurį daugiausia sudaro paramą gaunančių valstybių narių atstovai.

Finansavimo šaltiniai yra įvairūs

44 Siekdami įvertinti ES finansų aplinkos nuoseklumo lygį, išnagrinėjome priemonių naudojamų lėšų šaltinius ir sugrupavome jas pagal skirtingus šaltinius.

45 Nustatėme, kad ESM, EFSF, EFSM, MB, MFP, Euratomo paskoloms, priemonėms „Next Generation EU“ bei SURE ir EIB savarankiškoms operacijoms lėšos gaunamos skolinantis finansų rinkose. „InvestEU“ ir EDVF+ remiamas finansavimo ir investicijų operacijas atrenka ir vertina įgyvendinantieji partneriai finansavimui gauti (nors joms taikoma ES suteikta biudžeto garantija ir sudaromi daliniai atidėjiniai iš ES biudžeto). Modernizavimo fondas ir Inovacijų fondas yra finansuojami iš ES ATLPS leidimų pardavimo aukcionuose pajamų. BPF finansuoja bankų sąjungai priklausančios finansų įstaigos, o GLF sudaro euro zonos valstybių narių tiesioginės paskolos Graikijai. Europos taikos priemonė finansuojama tiesioginiais valstybių narių įnašais. 4 diagramoje parodyti įvairūs mūsų analizuotų priemonių finansavimo šaltiniai.

Neapibrėžtieji įsipareigojimai užtikrinami skirtingai

46 Veiksmingas turto ir įsipareigojimų valdymas užtikrina, kad viešosios investicijos būtų ekonomiškai naudingos, turtas būtų registruojamas ir valdomas, būtų nustatyti fiskalinės rizikos veiksniai, o skolos ir garantijos būtų apdairiai planuojamos, tvirtinamos ir stebimos³⁴. Tai taip pat apima neapibrėžtuosius įsipareigojimus, t. y. potencialius įsipareigojimus, kurie gali atsirasti ateityje, ir tai, kaip juos galima užtikrinti ištekliais.

47 Priemonėmis, susijusiomis su skolinimusi finansų rinkose (žr. 45 dalį), sukuriami neapibrėžtieji įsipareigojimai ES ir valstybėms narėms. Šie įsipareigojimai užtikrinami įvairiai, priklausomai nuo priemonės. Tai gali būti daroma taikant biudžeto garantiją (žr. II priedą), panaudojant nuosavų išteklių viršutinės ribos manevringumo maržą (žr. 2 diagramą), išimties tvarka padidinant nuosavų išteklių viršutinę ribą arba panaudojant valstybių narių įmokėtą kapitalą ir papildomas garantijas. 5 diagramoje parodyta, kaip užtikrinami neapibrėžtieji įsipareigojimai.

48 Paskolos priemonėms, kurioms netaikoma viršutinė nuosavų išteklių riba ir kurios finansuojamos rinkose (EFSF ir ESM), turi tam tikrą įmokėto kapitalo sumų procentinę dalį, o valstybės narės teikia papildomas garantijas atitinkamoms skolinimosi operacijoms remti. EFSF atveju garantijos apima 165% pasiskolintų sumų. Ši perteklinė garantija buvo reikalinga siekiant užtikrinti didžiausią EFSF išleistų finansavimo priemonių kreditingumą. Dėl panašių priežasčių ESM kapitalas sudaro 704,8 milijardo eurų (iš kurių 80,5 milijardo eurų sudaro įmokėtas kapitalas, o likusią dalį – kapitalas pagal pareikalavimą), o jo skolinimo pajėgumas – 500 milijardų eurų. 2023 m. Kroatijai prisijungus prie ESM, jo įstatinis kapitalas sudarys 708,5 milijardo eurų.

49 Biudžeto garantijomis grindžiamoms priemonėms („InvestEU“ ir EDVF+) yra iš dalies sudaromi atidėjiniai. Šių atidėjinių tikslas – padengti tikėtinus grynuosius nuostolius, o taip pat suteikti tinkamą apsaugos rezervą. Kadangi ES biudžetas (kuris ribojamas DFP viršutine riba) yra galutinis įsipareigojimų pagal šias priemones nevykdymo kompensavimo šaltinis, šiuo atidėjiniu siekiama apsaugoti ES biudžetą nuo tokių galimų įsipareigojimų nevykdymo atvejų. ES nepriklausančioms šalims teikiamoms Euratomo arba MFP paskoloms taip pat sudaromi daliniai atidėjiniai, o galiausiai jos užtikrinamos ES biudžetu. Sumos, skirtos sudaryti atidėjinius biudžeto garantijoms ir paskoloms ES nepriklausančioms šalims, valdomos bendrame atidėjinių fonde (žr. II priedą).

50 Paskoloms priemonėms, kurioms taikoma nuosavų išteklių viršutinė riba ir kuriomis teikiama parama valstybėms narėms (MB ir EFSM), kaip numanoma garantija rinkoms, kad skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų lėšos bus grąžintos, tiesiogiai naudojama „manevringumo marža“ (žr. 15 dalį). Todėl atitinkamos sumos turi būti atidžiai stebimos, siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikyta tokio dydžio manevringumo marža, kuri netrukdytų galimybe naudotis ES biudžetui reikalingomis lėšomis. Priemonei SURE taip pat gali būti naudojama viršutinės nuosavų išteklių ribos manevringumo marža. Be to, visų valstybių narių buvo paprašyta suteikti papildomą iš viso 25 milijardų eurų garantiją (25 % SURE išteklių).

51 Šiuo atžvilgiu esama didelių skirtumų. MB ir SURE priemonių atvejais visos valstybės narės per nuosavų išteklių viršutinės ribos manevringumo maržą garantuoja visas sumas, kurios buvo paskolintos paramą gaunančioms valstybėms narėms. EFSM atvejis yra kitoks, nes EFSM reglamente³⁵ nustatyta, kad tais atvejais, kai finansinė parama teikiama euro zonos valstybei narei, euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms visiškai kompensuojama už visus įsipareigojimus, kuriuos jos gali prisiimti dėl to, kad paramą gaunanti valstybė narė negrąžina finansinės paramos³⁶.

52 Dėl to atsiranda skirtingas valstybių narių interpretavimas, kuriam neradome jokio pateisinimo. Euro zonos valstybės narės privalo grąžinti bet kokią paramą, suteiktą euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms (per MB priemonę), o euro zonai nepriklausančios valstybės narės neprivalo grąžinti euro zonos valstybėms narėms suteiktos paramos (pagal EFSM).

53 Priemone „Next Generation EU“ sukurtas naujas formatas, kuriuo užtikrinamas rinkose gaunamas finansavimas. Laikinas nuosavų išteklių viršutinės ribos padidinimas 0,6% suteikė galimybę gauti finansavimą rinkose taikant diversifikuotą finansavimo strategiją.

ES finansų aplinka yra tik iš dalies viešai atskaitinga

ES įdiegė integruotą ataskaitų teikimo sistemą, tačiau ji taikoma ne visoms priemonėms

54 Visų priemonių metinės finansinės ataskaitos turėtų būti rengiamos išsamiai ir laiku, kad būtų lengviau priimti sprendimus ir atlikti tinkamą patikrą. Kartu turėtų būti pateikiama tinkama visos ES finansų aplinkos apžvalga³⁷.

Komisija rengia keletą ataskaitų, tačiau nė vienoje iš jų nėra apžvelgiamos visos ES finansų aplinkos priemonės

55 Pagal Finansinį reglamentą Komisija rengia integruotą finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinį³⁸, įskaitant ES metines finansines ataskaitas. ES metinėse finansinėse ataskaitose pateikiama informacija apie priemones, kurioms taikoma nuosavų išteklių viršutinė riba. Be to, kitose Finansiniame reglamente numatytose ataskaitose pateikiama papildoma informacija apie tas priemones (pavyzdžiui, ataskaita dėl finansinių priemonių, biudžeto garantijų, finansinės paramos ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų³⁹ arba 13 darbo dokumentų, pridėtų prie 2022 m. ES biudžeto). Nors šiuose dokumentuose išsamiai aprašomi konkretūs aspektai, juose apžvelgiamos ne visos ES finansų aplinkos priemonės. Neįtraukiamos priemonės, kurioms netaikoma nuosavų išteklių viršutinė riba, t. y. BPF, ETP, Modernizavimo fondas, ESM, EFSF ir GLF.

56 2021 m. Komisija, remdamasi Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstituciniu susitarimu pagal DFP⁴⁰, pirmą kartą parengė biudžeto skaidrumo ataskaitą⁴¹. Ataskaitoje pateikiama informacija apie kai kurias priemones, kurioms netaikoma nuosavų išteklių viršutinė riba(pavyzdžiui, EFSF ir ESM). Šioje informacijoje pateikiama bendra priemonių apžvalga, apibendrinta pagal rūšis ir su nuorodomis į papildomos informacijos apie kiekvieną iš jų šaltinius. Pažymime, kad ataskaita neapima BPF, GLF ir EIB savarankiškų operacijų. Tuo metu, kai buvo rengiama ataskaita, Europos taikos priemonė ir Modernizavimo fondas neveikė.

57 Pažymėjome, kad dėl ES metinėse finansinėse ataskaitose nepaminėtų priemonių paprastai teikiamos reguliarios finansinės ataskaitos, kaip reikalaujama pagal kiekvienai iš jų taikomus konkrečius teisės aktus. Dvi išimtys yra Europos taikos priemonė, kurios teisiniame pagrinde nėra aiškiai numatyta teikti ataskaitas plačiajai visuomenei arba Europos Parlamentui (reguliarios finansinės ataskaitos turėtų būti teikiamos tik Tarybai); ir GLF, dėl kurio Komisija rengia ketvirčio ataskaitas dėl Graikijos mokėtinų sumų ir valstybių narių gautinų sumų. Šios ataskaitos yra privalomos pagal kreditorių susitarimą ir siunčiamos skolininkui ir skolintojams palūkanoms apskaičiuoti, bet nėra viešai skelbiamos.

Tų priemonių, kurių neapima Audito Rūmų audito teisės, veiklos auditas neatliekamas

58 Tarptautiniuose aukščiausiųjų audito institucijų standartuose (t. y. INTOSAI standartuose) reikalaujama, kad aukščiausiosios audito institucijos atliktų visų viešųjų finansinių operacijų auditą, neatsižvelgiant į tai, ar ir kaip jos atsispindi nacionaliniuose biudžetuose⁴². Siekiant užtikrinti visišką atskaitomybę ir skaidrumą, itin svarbu atlikti patikimą ir išsamų išorės auditą⁴³. Sutartimis nustatyta, kad Audito Rūmai yra nepriklausomas ES išorės auditorius⁴⁴. 6 diagramoje parodytos priemonės, kurių auditą turi teisę atlikti Audito Rūmai, ir priemonės, kurių atžvilgiu Audito Rūmai tokių teisių neturi.

59 Audito Rūmai turi teisę atlikti daugumos į mūsų analizę įtrauktų priemonių auditą. III priede apibendrinama tų priemonių, kurioms netaikomos Audito Rūmų audito teisės, išorės audito tvarka. ESM, EFSF ir EIB finansinėse ataskaitose pateikiama privataus išorės auditoriaus nuomonė, kuri turi būti parengta laikantis tarptautinių audito standartų. Kadangi Europos taikos priemonė ir Modernizavimo fondas buvo įsteigti tik neseniai, viešąjį išorės auditą atliekantys auditoriai audito ataskaitos dar neparengė. Tačiau audito tvarkoje numatyta, kad finansinių ataskaitų auditas turi būti atliekamas pagal tarptautinius audito standartus. GLF atveju audito teises turi paskolas teikiančių valstybių narių aukščiausiosios audito institucijos.

60 Anksčiau pabrėžėme, kaip svarbu, kad Audito Rūmai turėtų audito teises⁴⁵, ir pasisakėme už tai, kad turėtų būti nustatyti visų rūšių ES politikos finansavimo viešojo audito įgaliojimai ir kad Audito Rūmai turėtų būti kviečiami atlikti visų ne pagal ES teisės sistemą susitarimais įsteigtų ir ES politiką įgyvendinančių įstaigų auditą, Tai apima Europos stabilumo mechanizmą ir Europos investicijų banko su ES biudžetu nesusijusias operacijas. Taip pat pažymėjome, kad kai kuriais atvejais viešojo audito įgaliojimams nustatyti gali prireikti keisti teisės aktus⁴⁶. Savo Nuomonėje 2/18⁴⁷ taip pat rekomendavome, kad ESM galėtų suteikti Audito Rūmams įgaliojimus pašalinti mūsų nustatytą veiklos audito spragą. Savo atsakyme į mūsų Nuomonę ESM paminėjo, kad „dabartinės ESM audito priemonės atitinka geriausią tarptautinių finansinių įstaigų praktiką“. Be to, ESM auditorių taryba priminė, kad klausimą, ar galėtų ateityje būti tinkamos kitos audito ir atskaitomybės priemonės, turėtų vertinti ESM sutarties šalys.

61 Europos Parlamentas taip pat paragino labiau įtraukti Audito Rūmus atliekant šių priemonių auditą. Pavyzdžiui, jis paragino Tarybą iš dalies pakeisti prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 5 12 straipsnį, kad Audito Rūmams būtų suteiktas vaidmuo atliekant EIB akcinio kapitalo auditą⁴⁸. Kitas pavyzdys – Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos pasiūlymo dėl Europos valiutos fondo⁴⁹, kurioje padaryta išvada, kad tais atvejais, kai naudojami ES biudžeto ištekliai, Audito Rūmai turėtų būti laikomi nepriklausomu išorės auditoriumi ir jiems turėtų būti suteiktas aiškus ir oficialus vaidmuo biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje⁵⁰.

Europos Parlamentas nevykdo priemonių, kurioms netaikoma nuosavų išteklių viršutinė riba, demokratinės kontrolės

62 Siekiant užtikrinti, kad naujos priemonės būtų teisėtos, pagrįstos ir atskaitingos, jas kuriant ir prižiūrint jų įgyvendinimą itin svarbi viešoji kontrolė⁵¹. Tai turėtų būti taikoma visoms priemonėms, kurioms naudojamos viešosios lėšos, net jei jos nepriklauso biudžeto sistemai.

63 Nustatėme, kad Europos Parlamentas turi priemonių, kurioms taikoma nuosavų išteklių viršutinė riba, bendros priežiūros teises (žr. 7 diagramą). Kai kurių iš šių priemonių atveju Europos Parlamentas vykdo ribotą priežiūrą, o tai reiškia, kad nors jis nėra atsakingas už oficialią biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, jis informuojamas apie pagrindinius sprendimus. Kalbant apie priemones, kurioms netaikoma nuosavų išteklių viršutinė riba(EIB savarankiškos operacijos, GLF, ESM, EFSF, Europos taikos priemonė ir Modernizavimo fondas), Europos Parlamentas neturi oficialių priežiūros teisių, o demokratinę kontrolę gali vykdyti tik nacionaliniai parlamentai. Tačiau dėl to atsiranda spraga, nes visuomenės kontrolės, taigi ir atskaitomybės, pobūdis ar laipsnis gali skirtis priklausomai nuo naudojamos finansavimo priemonės rūšies.

64 Atskaitomybės tvarka iš esmės atspindi sprendimų priėmimo tvarką kuriant naują priemonę. Visų pirma, su Europos Parlamentu nebuvo konsultuojamasi dėl kai kurių priemonių sukūrimo, nes jos buvo nustatytos tarpvyriausybiniais susitarimais, o ne ES teisės aktu (EFSF, ESM ir GLF).

65 Be to, sutartyse nereikalaujama, kad Europos Parlamentas dalyvautų kuriant su ekstremaliąja situacija susijusias priemones (EFSM, SURE ir „NextGenerationEU“)⁵². Tai buvo pripažinta ir tam tikru mastu išspręsta 2020 m. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendroje deklaracijoje⁵³, kurioje visos trys institucijos susitarė dėl Europos Parlamento ir Tarybos biudžetinio tikrinimo, aktyviai padedant Komisijai, procedūros ir ją nustatė. Šios procedūros turėtų būti laikomasi, kai Komisija pateikia pasiūlymą dėl naujos priemonės, kuri gali turėti apčiuopiamų padarinių ES biudžetui. Pagal šią procedūrą Europos Parlamentas ir Taryba pradėtų konstruktyvų dialogą, siekdami bendro supratimo dėl numatomo teisės akto poveikio biudžetui.

66 Šiuo susitarimu buvo pagerinta Europos Parlamento kontrolė kuriant naujas priemones. Tačiau dėl pirmiau paaiškintų priežasčių jis grindžiamas tik bendra deklaracija ir neapima nebiudžetinių priemonių, kurios neturi poveikio biudžetui.

Nevisiškai išnaudotos galimybės supaprastinti ES finansų aplinką

67 ES biudžete turėtų būti išlaikytas subalansuotas lankstumo lygis, kad būtų mažesnis poreikis kurti su juo nesusijusias priemones, ir gera praktika yra reguliariai vertinti galimybę konsoliduoti esamas priemones⁵⁴. Šiame skyriuje išsamiau aprašėme 2021–2027 m. DFP padarytus ES finansų aplinkos pakeitimus. Taip pat nustatėme sritis, kuriose, mūsų nuomone, yra erdvės tolesniam konsolidavimui.

2021–2027 m. DFP: padaryta nemaža pažanga supaprastinant ES finansų aplinką

Didesnis ES biudžeto lankstumas ir išorės asignuotųjų pajamų naudojimas

68 Siekdami nustatyti, ar yra tinkama prognozuojamumo ir lankstumo pusiausvyra, išnagrinėjome esamas ES biudžeto lankstumo priemones. Šiomis priemonėmis kompensuojami apribojimai, atsirandantys dėl DFP viršutinės ribos, nes jomis galima nustatyti rezervą neviršijant esamų ribų, kad būtų galima patenkinti konkrečius ir nenuspėjamus poreikius (žr. IV priedą).

69 Lankstumo priemonių taikymo sritis ir apimtis dabartinėje DFP padidėjo ir iš viso gali siekti iki 21 milijardo eurų⁵⁵. Naudojant šias priemones ES biudžetas tampa lankstesnis, todėl atsiranda galimybė į krizes reaguoti nekuriant specialių priemonių.

70 Kitas būdas išvengti ES biudžetui nepriskiriamų naujų negrąžintinų priemonių kūrimo – naudoti išorės asignuotąsias pajamas. Tokių pajamų privalumas yra tas, kad jomis suteikiama papildomų lėšų ES veiksmams, kuriuos Komisija įgyvendina pagal ES finansines taisykles. Nors tai geriau nei naudoti nebiudžetines priemones, išorės asignuotosios pajamos reikšmingai keičia biudžetą, nes jos papildo sumas, dėl kurių susitarė biudžeto valdymo institucija per metines derybas dėl biudžeto. Naudojant šias pajamas taip pat nukrypstama nuo biudžeto universalumo principo, pagal kurį visos pajamos turėtų padengti visus mokėjimus nenumatant jokių išlaidų⁵⁶.

71 Išorės asignuotosios pajamos neatitinka įprastos biudžeto procedūros, nes tokios pajamos nėra įtraukiamos į patvirtintą biudžetą. Tačiau ir lėšų šaltinis, ir paskirtis yra nustatyti konkrečiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, priemonės „NextGenerationEU“ reglamente ir pagrindiniuose teisės aktuose, kuriais nustatomos išlaidų programos, kurioms ši priemonė naudojama. Dėl savo specifinio pobūdžio išorės asignuotosios pajamos neįtraukiamos į DFP išlaidų kategorijas⁵⁷, o biudžeto valdymo institucija kasmet „nesidera“ dėl atitinkamų sumų pagal metinę biudžeto procedūrą. Vis dėlto kiekvienais metais Komisija parengia išsamius asignuotųjų pajamų įverčius⁵⁸.

72 2021–2027 m. DFP išorės asignuotosios pajamos gerokai padidės. 2020 m. gautų asignuotųjų pajamų bendra suma sudarė 7,4 milijardo eurų įsipareigojimų ir 9,7 milijardo eurų mokėjimų. Remiantis Komisijos mėnesinėmis ataskaitomis dėl papildomų asignavimų, 2021 m. ši suma padidėjo iki 154 milijardų eurų įsipareigojimų ir 62,3 milijardo eurų mokėjimų. Šį padidėjimą daugiausia lėmė priemonė „NextGenerationEU“, sukurta ES ekonomikos atsigavimui po pandemijos finansuoti. Kitas išorės asignuotųjų pajamų pavyzdys – Inovacijų fondo įsteigimas⁵⁹ ir jo konsolidavimas ES biudžete (žr. 4 langelį).

Priemonių konsolidavimas ir COVID-19 krizės poveikis

73 Siekiant užtikrinti, kad ES biudžetui nepriskiriamos priemonės ir toliau būtų pagrįstos, pravartu įvertinti, ar tokias priemones būtų galima konsoliduoti siekiant supaprastinti bendrą finansų aplinką⁶⁰ (žr. 3 diagramą).

74 2021–2027 m. DFP padaryta reikšmingų ES finansų aplinkos pakeitimų. Viena vertus, buvo konsoliduotos kelios priemonės, o kita vertus, reaguojant į COVID-19 krizę reikėjo naujų priemonių.

75 Kalbant apie priemones, susijusias su ES vidaus politika, fondu „InvestEU“ sujungtos investicinės priemonės operacijoms ES viduje, apjungianti 13 anksčiau atskirai centralizuotai valdomų finansinių priemonių, ir ES biudžeto garantija, anksčiau įgyvendinta naudojantis Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) lėšomis.

76 Kalbant apie išorės veiksmus, visa apimančia priemone „Globali Europa“ (Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone arba KVTBP) dauguma esamų priemonių ir programų sujungta į vieną sistemą. Šia priemone Komisija į biudžetą įtraukė ankstesnį EPF, kuris 50 metų nebuvo įtrauktas į ES biudžetą (žr. 5 langelį). Fonde EDVF+, kuris taip pat veikia pagal KVTBP, apjungtos ES biudžeto garantijos išorės veiksmams, buvęs EIB išorės skolinimo įgaliojimas, regioninės derinimo priemonės ir grįžtamosios lėšos iš buvusios AKR investicinės priemonės.

77 Taip pat buvo panaikintos dvi kitos priemonės: pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė ir keturi ES skubiosios pagalbos patikos fondai (Afrikai, „Bêkou“, Kolumbijai ir „Madad“). Vietoj to pagal tas priemones teikiama parama buvo pakeista priemone KVTBP „Globali Europa“ ES biudžete, pagal kurią buvo nustatyti metodai, kuriais tikimasi geriau patenkinti galinčius atsirasti poreikius.

78 Be to, dvi ankstesnės nebiudžetinės su gynyba susijusios priemonės – Afrikos taikos priemonė ir mechanizmas Athena – buvo sujungtos į Europos taikos priemonę, taigi visos ES išlaidos, susijusios su kariniais reikalais, buvo įtrauktos į vieną priemonę.

79 Nepaisant pastangų konsoliduoti ES finansų aplinką, reaguojant į COVID-19 krizę sukurtos dvi naujos priemonės – SURE ir „NextGenerationEU“. Tačiau pažymime, kad priešingai nei kai kurie ankstesni reagavimo į krizę mechanizmai (pavyzdžiui, GLF, EFSF arba ESM), priemonės SURE ir „NextGenerationEU“ buvo sukurtos pagal sprendimą dėl nuosavų išteklių (taikant laikiną papildomą viršutinę ribą), todėl buvo galima vykdyti skaidresnę jų viešąją kontrolę.

Sudėtingas finansinės paramos priemonių rinkinys

80 Kaip parodyta 3 diagramoje, šiuo metu yra aštuonios finansinės paramos priemonės: GLF, EFSF, ESM, EFSM, MB, SURE, MFP ir Euratomo paskolos. Nors jos buvo sukurtos skirtingiems poreikiams tenkinti, apskritai šios priemonės yra panašios, nes jas taikant naudojamos pasiskolintos lėšos (išskyrus GLF) finansinei paramai valstybėms narėms⁶³ ir kai kurioms ES nepriklausančioms šalims⁶⁴ teikti. Tolesnėse dalyse pateikiami mūsų atliktos šių finansinės paramos priemonių konsolidavimo galimybių analizės rezultatai.

Nesėkmingi bandymai reformuoti arba atnaujinti kai kurias iš šių priemonių

81 Apžvelgėme ankstesnius Komisijos pasiūlymus reformuoti finansinės paramos priemones ir toliau aprašome, kodėl tokie bandymai buvo nesėkmingi.

82 2012 m. Komisija pateikė pasiūlymą atnaujinti MB priemonę⁶⁵. Pagrindiniai pasiūlymo tikslai – nustatyti naujas atsargumo priemones ir padidinti sprendimų priėmimo proceso efektyvumą sumažinant procedūrinių veiksmų skaičių. Taryba pasiūlymo nepatvirtino.

83 Nustatyta, kad tai, jog nėra pagrindų reglamento,(žr. 40 dalį) riboja MFP priemonės veiksmingumą, nes sprendimai priimami kiekvienu konkrečiu atveju atskirai. Siekdama pašalinti šį apribojimą, Komisija pateikė pasiūlymą, tačiau vėliau turėjo jį atsiimti, nes Europos Parlamento nuomonė prieštaravo Tarybos nuomonei (žr. 6 langelį).

84 EFSM buvo sukurta kaip laikinas sprendimas siekiant įveikti 2010 m. finansų krizę. Tačiau šis „laikinas“ sprendimas egzistuoja jau daugiau kaip 10 metų. Komisija nurodo, kad EFSM neturėtų būti naudojamasi; bet jį vis dar galima aktyvuoti iš naujo⁶⁹

Keletas suinteresuotųjų subjektų paragino įtraukti ESM ir EFSF į ES teisinę sistemą

85 Išanalizavome skirtingas pagrindinių suinteresuotųjų subjektų pozicijas dėl esamų finansinės paramos priemonių, ypatingą dėmesį skirdami šių subjektų pasiūlymams jas toliau konsoliduoti.

86 Ankstesniais metais kelios suinteresuotieji subjektai pasiūlė, kad ESM būtų integruotas į ES teisinę sistemą. Komisija pateikė pasiūlymą įsteigti Europos valiutos fondą, kuriuo ESM būtų pertvarkytas ir įtrauktas į ES teisinę sistemą. Palankiai įvertinome⁷⁰ Komisijos pasiūlymą, o Europos Centrinis Bankas taip pat paskelbė palankią nuomonę⁷¹. Tačiau Taryba pasiūlymo nepatvirtino (žr. 7 langelį).

87 Europos Parlamentas anksčiau ragino, kad ESM būtų integruotas į bendrų visoms ES valstybėms narėms privalomų teisių ir pareigų visumą (acquis⁷⁵) arba ES teisę⁷⁶, o ESM taip pat remia ilgalaikį tikslą integruotis į ES sistemą, kartu išsaugant pagrindinius jos valdymo elementus. Tai 2018 m. birželio 25 d. laiške⁷⁷ tuometiniam Tarybos pirmininkui pareiškė buvęs Euro grupės pirmininkas ir ESM valdytojų tarybos pirmininkas. Mūsų darbas patvirtino, kad šios pozicijos tebėra pagrįstos.

88 EFSF buvo sukurtas labai ribotam veiklos laikotarpiui (po 2013 m. birželio 30 d. nebuvo galima sukurti jokių naujų programų ar susitarimų)⁷⁸ ir jo pagrindų susitarime pripažįstama galimybė jį integruoti į ESM⁷⁹. ESM sutartyje taip pat yra nuostatų⁸⁰, kuriomis suteikiama galimybė EFSF integruoti į ESM. Šiuo metu ratifikuojamoje naujoje ESM sutartyje šios nuostatos dar labiau supaprastinamos, kad būtų suteikta galimybė integruoti EFSF⁸¹. Tačiau, nepaisant šių nuostatų, EFSF dar nėra integruotas į ESM.

Finansinės paramos priemonės dar nekonsoliduotos

89 Tikrinome, ar pagrįsta visas esamas finansinės paramos priemones taikyti atskirai, ar yra galimybių jas konsoliduoti.

90 Dauguma šių priemonių buvo sukurtos reaguojant į ekstremaliąją situaciją, o priemonės GLF, EFSF, EFSM ir SURE buvo aiškiai nustatytos kaip tarpiniai arba laikini sprendimai. Nei GLF, nei EFSF jau nėra aktyviai taikomos, tačiau jų turtas vis dar laikomas ir valdomas atskirai nuo kitų priemonių. Nors visos aštuonios finansinės paramos priemonės buvo pagrįstos, kai jos buvo sukurtos, jos dar nėra konsoliduotos.

91 Savo pasiūlyme dėl Europos valiutos fondo įsteigimo Komisija taip pat pabrėžė konsolidavimo poreikį: „Tvirtesnei ekonominei ir pinigų sąjungai reikia tvirtesnio valdymo ir veiksmingesnio turimų išteklių naudojimo. Iš dabartinės sistemos matyti, kad beprecedentės krizės problemoms spręsti buvo priimti labai skirtingi sprendimai. Todėl kartais daugėjo priemonių, taisyklės tapo vis sudėtingesnės, o tai lemia sudėtingumą ir kelia dubliavimosi riziką. Didesnė sinergija, supaprastintos procedūros ir tarpvyriausybinių susitarimų integravimas į ES teisinę sistemą sustiprintų valdymą ir sprendimų priėmimo procesą“⁸².

92 COVID-19 krizė patvirtino, kad reikia konsoliduoti ir nuodugniai peržiūrėti visas šias finansinės paramos priemones. Nors pagal ESM sukurta speciali su COVID-19 susijusi kredito linija, skirta skubiai pagalbai euro zonos valstybėms narėms teikti, ji faktiškai nebuvo naudojama. Tačiau priemonė SURE buvo sukurta ekstremaliosios situacijos atveju, o susijusiomis paskolomis pasinaudojo 19 valstybių narių.

Išvados ir rekomendacijos

93 Darome išvadą, kad, net jei buvo priežasčių kurti naujų rūšių priemones, kuriant ES finansų aplinką taikytas fragmentiškas požiūris nulėmė tai, kad atsirado nevienalytis priemonių rinkinys su skirtingais finansavimo šaltiniais ir valdymo tvarka.

94 Nustatėme, kad naujos priemonės buvo sukurtos atsižvelgiant į naujus politikos iššūkius ir teisinius ar praktinius esamų priemonių naudojimo apribojimus. Tačiau kuriant daugelį mūsų vertintų priemonių (10 iš 16), įskaitant tas, kurios nebuvo pasiūlytos Komisijos, nebuvo taikoma geroji praktika pateikti aiškių įrodymų, kad pasirinkta priemonė ir jos struktūra yra tinkamiausios (žr. 34–36 dalis). Todėl panašių rūšių priemonių valdymo tvarka labai skiriasi, taigi didėja bendras sudėtingumas (žr. 39–43 dalis).

1 rekomendacija. Užtikrinti tinkamą išankstinį visų naujų priemonių struktūros ir pasirinkimų vertinimą

Komisija turėtų:

1. atsižvelgdama į esamą sistemą užtikrinti, kad būtų atliktas visų jos siūlomų naujų priemonių pasirinktos struktūros ir poreikio tą priemonę kurti ES biudžete ar už jo ribų vertinimas ir
2. pasidalyti šia gerąja praktika su Taryba, kad ji būtų taikoma naujoms priemonėms, kurias siūlo ne Komisija.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2024 m.

95 Taip pat nustatėme, kad ne visoms priemonėms nustatyta tinkama viešosios atskaitomybės tvarka. Nepaisant to, kad ataskaitų teikimas pagerėjo, trūksta konsoliduotos informacijos apie visas priemones. Nors neseniai pradėta rengti biudžeto skaidrumo ataskaita yra teigiamas žingsnis, ji neapima visų priemonių (žr. 55–56 dalis).

2 rekomendacija. Rinkti ir skelbti informaciją apie bendrą ES finansų aplinką

Komisija turėtų rinkti ir skelbti informaciją apie visas bendros ES finansų aplinkos priemones.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2024 m.

96 Be to, nustatėme, kad tų priemonių, kurių neapima Audito Rūmų audito teisės, veiklos auditas neatliekamas (žr. 59–61 dalis), taip pat nėra nuostatų dėl Europos Parlamento vykdomos priemonių, kurioms netaikoma nuosavų išteklių viršutinė riba, kontrolės (žr. 62–63 dalis). Ankstesniuose leidiniuose pasiūlėme, kad turėtų būti nustatyti visų rūšių ES politikos finansavimo viešojo audito įgaliojimai ir kad Audito Rūmai turėtų būti kviečiami atlikti visų ne pagal ES teisės sistemą susitarimais įsteigtų ir ES politiką įgyvendinančių įstaigų auditą. Tai apima Europos stabilumo mechanizmą ir Europos investicijų banko su ES biudžetu nesusijusias operacijas. Taip pat pažymėjome, kad kai kuriais atvejais viešojo audito įgaliojimams nustatyti gali prireikti keisti teisės aktus. Taip pat rekomendavome, kad ESM galėtų suteikti Audito Rūmams įgaliojimus pašalinti mūsų nustatytą veiklos audito spragą. Dabar pakartojame šiuos pasiūlymus. Be to, Europos Parlamentas ir atitinkamos institucijos galėtų parengti susitarimą, pagal kurį Europos Parlamentas vykdytų kontrolę, kuri papildytų dabartinę nacionalinių parlamentų vykdomą kontrolę.

97 Modernizavimo fondas buvo įsteigtas ne ES biudžeto lėšomis, skirtingai nei Inovacijų fondas (žr. 43 dalį). Todėl nustatyta skirtinga valdymo tvarka, Europos Parlamentas nevykdo jo priežiūros, o Audito Rūmai neturi atitinkamų audito teisių (žr. 43, 59–61 ir 63 dalis).

98 Nors pripažįstame, kad konsoliduojant keleto rūšių priemones ES biudžete pastaruoju metu padaryta pažanga, supaprastinimo galimybės dar nėra iki galo išnaudotos. Nustatėme, kad 2021–2027 m. DFP padaryta didelė pažanga konsoliduojant ES finansų aplinką, visų pirma į ES biudžetą integruojant veiksmus, kurie anksčiau buvo finansuojami iš Europos plėtros fondo. ES taip pat konsolidavo keletą ES biudžeto investicijų priemonių pagal programą „InvestEU“ ir Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (įskaitant „Europos darnaus vystymosi fondą +“) (žr. 73–79 dalis). Tačiau manome, kad Modernizavimo fondą vis dar galima konsoliduoti ES biudžete.

3 rekomendacija. Pasiūlyti Modernizavimo fondą integruoti į ES biudžetą

Komisija turėtų pasiūlyti kitoje daugiametėje finansinėje programoje Modernizavimo fondą integruoti į ES biudžetą, atsižvelgiant į Fondo ypatumus.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2025 m.

99 Kalbant apie finansinės paramos priemones, nustatėme galimybių supaprastinti dabartinę tvarką, kuri yra sudėtinga (žr. 80–88 dalis) ir nepagrįstai skirtinga (žr. 52 dalį). Kai kuriais atvejais nustatėme, kad Komisija nustatė dabartinės tvarkos, pavyzdžiui, makrofinansinės paramos priemonės ir mokėjimų balanso priemonės, trūkumus ir pasiūlė sprendimus, kurių teisėkūros institucijos nepriėmė (žr. 82–83 dalis). Visų pirma Komisija pripažino, kad tai, jog Europos stabilumo mechanizmas nėra įtrauktas į ES teisinę sistemą, silpnina valdymą ir sprendimų priėmimą (žr. 91 dalį). Keletas suinteresuotųjų subjektų, įskaitant Komisijos, Tarybos, Europos Centrinio Banko, Europos Parlamento ir Euro grupės pirmininkus, paragino Europos stabilumo mechanizmą (ir Europos finansinio stabilumo fondą) įtraukti į ES teisinę sistemą (žr. 85–91 dalis). Buvęs Euro grupės pirmininkas ir Europos stabilumo mechanizmo valdytojų tarybos pirmininkas taip pat pritarė tokiam integravimui (žr. 87 dalį). Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad iš tiesų Europos stabilumo mechanizmo su COVID susijusiomis kredito linijomis valstybės narės nesinaudojo, skirtingai nei kitais Komisijos sukurtais reagavimo į krizes mechanizmais, pavyzdžiui, Europos laikinos paramos priemone nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) ir priemone „NextGenerationEU“ (žr. 92 dalį).

4 rekomendacija. Pasiūlyti integruoti ir konsoliduoti esamas finansinės paramos priemones

Komisija turėtų:

1. bendradarbiauti su Europos Parlamentu, Taryba ir Europos stabilumo mechanizmu siekiant susitarti dėl bendros pozicijos dėl Europos stabilumo mechanizmo integravimo į ES teisinę sistemą;
2. pateikti naujus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų siekiant konsoliduoti esamas finansinės paramos priemones.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2025 m.

Šią ataskaitą priėmė V kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Jan Gregor, Liuksemburge 2023 m. sausio 17 d.

Priedai

I priedas. Mūsų analizuotų priemonių dydis ir ištekliai

II priedas. Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir bendras atidėjinių fondas

ES biudžeto sistemoje yra trys pagrindiniai neapibrėžtųjų įsipareigojimų šaltiniai:

• Biudžeto garantijos – įgyvendinantiesiems partneriams (iš kurių svarbiausias – EIB grupė) teikiamos garantijos. 2021–2027 m. DFP šios garantijos buvo sutelktos dviejose pagrindinėse programose: „InvestEU“ ir EDVF+. Taip pat galioja iš ankstesnių DFP likusios biudžeto garantijos, apimančios ESIF, EDVF ir išorės skolinimo įgaliojimą. Pagal visas šias priemones ES teikia garantijas dėl nuostolių, patirtų įgyvendinantiesiems partneriams vykdant garantija padengtas finansavimo ir investavimo operacijas, padengimo;
• Finansinė parama ES nepriklausančioms šalims – 2021–2027 m. DFP tai taikoma MFP ir Euratomo paskoloms. Šiais atvejais kiekviena paskola finansuojama atitinkama ES obligacija, kuri visiškai atitinka ES paskolą. ES atžvilgiu tai yra neapibrėžtasis įsipareigojimas, kadangi ES skolai padengti nereikia jokių ES išteklių, nebent paramą gaunanti šalis nevykdytų įsipareigojimų;
• Finansinė parama ES valstybėms narėms – kaip ir MB priemonės atveju, EFSM, SURE ir ankstesnės EURATOM paskolos valstybėms narėms. Šios priemonės yra panašios į finansinę paramą ES nepriklausančioms šalims, tačiau paskolos teikiamos ES valstybėms narėms.

Neapibrėžtiesiems įsipareigojimams, atsirandantiems dėl finansinės paramos ES valstybėms narėms, atidėjiniai nesudaromi. Todėl, valstybei narei neįvykdžius įsipareigojimo grąžinti paskolą, ES turėtų gauti reikiamas sumas iš kitų valstybių narių, panaudodama manevringumo marža tarp DFP viršutinės ribos ir nuosavų išteklių viršutinės ribos.

Kita vertus, neapibrėžtiesiems įsipareigojimams, atsirandantiems dėl biudžeto garantijų ir finansinės paramos ES nepriklausančioms šalims, atidėjiniai iš dalies sudaromi. Šiais atidėjiniais siekiama padengti tikėtinus nuostolius. Į juos taip pat įtraukta nenumatytų nuostolių marža (atidėjinio norma svyruoja nuo 9 % iki 50 %, priklausomai nuo priemonės). Šiais atidėjiniais ES biudžetas apsaugomas nuo įsipareigojimų neįvykdymo, tačiau tam reikia, kad lėšos būtų laikomos fonde.

Anksčiau atidėjiniams biudžeto garantijoms numatytos sumos buvo valdomos atskirai (kiekvienas garantijų fondas buvo valdomas atskirai) ir kai kuriais atvejais jų tvarkymas buvo pavestas įgyvendinantiesiems partneriams (pavyzdžiui, EIB grupei). Tačiau Finansinio reglamento 212 straipsniu padarytais pakeitimais reikalaujama, kad atidėjiniai, sudaryti su finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis arba finansine parama susijusiems finansiniams įsipareigojimams vykdyti, būtų laikomi bendrame atidėjinių fonde. 2021–2027 m. DFP Komisija nusprendė sukurti bendrą atidėjinių fondą, į kurį kol kas įtraukti atidėjiniai visoms biudžeto garantijoms ir finansinei paramai ES nepriklausančioms šalims. Fondą centralizuotai valdo Komisija. 2021 m. pabaigoje bendrame atidėjinių fonde buvo valdoma 12,3 milijardo eurų turto.

Komisija mano, kad šio fondo sukūrimas ir jo atitinkamo turto valdymo perdavimas Komisijai yra svarbus žingsnis siekiant konsoliduoti ES finansų aplinką, nes taip į vieną visumą sujungiamos kelios panašios priemonės (garantijų fondai), esančios skirtingose politikos srityse ir programose.

III priedas. Priemonės, kurių aiškių audito teisių Audito Rūmai neturi

IV priedas. Biudžeto lankstumo priemonės

ES biudžeto lankstumo priemones galima suskirstyti į penkias grupes:

1. Biudžeto pakeitimai ir patikslinimai:

• taisomieji raštai (prieš biudžeto vykdymą);
• taisomieji biudžetai (biudžeto vykdymo metu);
• techniniai patikslinimai, konkretūs patikslinimai (pavyzdžiui, dėl infliacijos).

1. Išteklių pasitelkimas viršijant DFP viršutinę ribą:

• specialios priemonės (iki 21 milijardo eurų visai 2021–2027 m. DFP);
  • Teminės: solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas atleistiems darbuotojams, prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas (pasitelkiamos biudžeto valdymo institucijos sprendimu);
  • Neteminės: bendros maržos priemonė, lankstumo priemonė (pasitelkiamos biudžeto valdymo institucijos sprendimu, o mokėjimų patikslinimų atveju – tiesiogiai Komisijos);

• finansinės paramos valstybėms narėms garantijos (garantija panaudojama, jei valstybė narė negali grąžinti paskolų, suteiktų kaip finansinė parama);
• išorės asignuotųjų pajamų procedūros (specialių biudžeto eilučių papildymai iš išorės šaltinių).

1. Procedūros, pagal kurias metinio biudžeto išteklius galima perskirstyti ir išteklius perkelti iš vienų metų į kitus:

• perskirstymai (suplanuotų sumų perskirstymas, atliekamas savarankiškai Komisijos arba patvirtinus biudžeto valdymo institucijai ar ją informavus, laikantis Finansinio reglamento taisyklių ir apribojimų);
• perkėlimai (iš vienų metų į kitus perkeliamos nepanaudotos sumos, laikantis Finansiniame reglamente nustatytų sąlygų);
• panaikintų įsipareigojimų asignavimų pakartotinis panaudojimas (pakartotinis sumų, kurios nebuvo įgyvendintos taip, kaip planuota, ir kurios kitu atveju būtų panaikintos, panaudojimas pagal Finansinio reglamento taisykles).

1. Vidinis programos lankstumas:

• neprogramuotos sumos ir lankstumo rezervas pagal ES programas;
• lankstumas išlaidų kategorijose (kiekvienai programai skirtų asignavimų 15 % lankstumas, kartu laikantis konkrečios biudžeto išlaidų kategorijos viršutinės ribos).

1. Atidėjiniai ir rezervai:

• atidėjinių antraštės (laikinai suplanuotos sumos, kurios gali būti panaudotos tik biudžeto valdymo institucijai patvirtinus);
• neigiamas rezervas (iki 200 milijonų eurų rezervas).

Santrumpos

ATLPS: apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema

ATP: Afrikos taikos priemonė

BNP: bendrasis nacionalinis produktas

BNPj: bendrosios nacionalinės pajamos

BPF: Bendras pertvarkymo fondas

BVP: bendrasis vidaus produktas

DFP: daugiametė finansinė programa

EDVF: Europos darnaus vystymosi fondas

EDVF+ „Europos darnaus vystymosi fondas +“

EEE: Europos ekonominė erdvė

EFSF: Europos finansinio stabilumo fondas

EFSM: Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė

EGADP: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

EGF: Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas atleistiems darbuotojams

EIB: Europos investicijų bankas

EPF: Europos plėtros fondas

ESM: Europos stabilumo mechanizmas

ETP: Europos taikos priemonė

GLF: Graikijos paskolų priemonė

IF: Inovacijų fondas

KVTBP: Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė

LP: lankstumo priemonė

MB: mokėjimų balansas

MF: Modernizavimo fondas

MFP: makrofinansinė parama

PBR: prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas

SEAR: solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas

SURE: Europos laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti

Terminų žodynėlis

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema: išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sistema, grindžiama bendro išmetamųjų teršalų kiekio viršutinės ribos nustatymu, suteikiant apyvartinius taršos leidimus CO2 išmetančioms bendrovėms ar kitoms organizacijoms, kurios gali juos pirkti ir parduoti pagal savo poreikius.

Asignuotosios pajamos: į ES biudžetą pervedamos lėšos, kurios gali būti naudojamos tik apibrėžtam tikslui.

Bendras atidėjinių fondas: fondas, iš kurio padengiami galimi įsipareigojimai, atsirandantys dėl finansinių priemonių, biudžeto garantijų ir finansinės paramos.

Bendras pertvarkymo fondas: sutelktiniai ES bankų sąjungos finansų įstaigų ištekliai, naudojami indėlininkams ir mokesčių mokėtojams apsaugoti banko žlugimo atveju.

Biudžeto garantija: įsipareigojimas panaudoti ES biudžetą bet kokiems nuostoliams, patirtiems, jei gavėjas nesilaiko savo įsipareigojimų, pavyzdžiui, nevykdo paskolos įsipareigojimų, kompensuoti.

Biudžeto įvykdymo patvirtinimas: kasmet Europos Parlamento priimamas sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad Komisija galutinai įvykdė biudžetą.

EIB išorės skolinimo įgaliojimas: ES EIB suteiktas įgaliojimas dalyvauti finansavimo operacijose šalyse partnerėse, suteikiant garantiją iš ES biudžeto.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė: ES finansinės paramos mechanizmas, skirtas COVID-19 pandemijos ekonominiam ir socialiniam poveikiui švelninti ir ekonomikos atsigavimui skatinti, kartu skatinant žaliąją ir skaitmeninę transformaciją.

ES skubiosios pagalbos patikos fondai: ES administruojamas fondas, kuriame iš įvairių šaltinių kaupiamos lėšos tarptautiniam reagavimui į ekstremaliąją situaciją ar tebesitęsiančią krizę finansuoti, paprastai besivystančiose šalyse.

„Europos darnaus vystymosi fondas +“: ES dotacijų, garantijų ir kitų finansinių priemonių rinkinys, skirtas tvariam ir įtraukiam ekonominiam bei socialiniam vystymuisi skatinti ir socialiniam bei ekonominiam atsparumui didinti, daugiausia Afrikoje ir Europos kaimyninėse šalyse.

Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė: krizės sukeltų problemų sprendimo mechanizmas, pagal kurį teikiama finansinė parama bet kuriai ES valstybei narei, patiriančiai finansinių sunkumų.

Europos finansinio stabilumo fondas: laikinas krizės sukeltų problemų sprendimo mechanizmas, kurį 2010 m. nustatė euro zonos valstybės narės, siekdamos padėti Graikijai, Airijai ir Portugalijai.

Europos investicijų bankas: valstybėms narėms priklausantis ES bankas, kuris teikia finansavimą projektams, kuriais remiama ES politika, daugiausia ES, tačiau taip pat ir už jos ribų.

Europos plėtros fondas: ES fondas, iki 2021 m. valdytas ne bendrojo biudžeto sistemoje, iš kurio teikiama parama vystymuisi Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėms, taip pat užjūrio šalims ir teritorijoms, kurios yra susijusios su ES per valstybes nares.

Europos stabilumo mechanizmas: nuolatinis krizės sukeltų problemų sprendimo mechanizmas, pagal kurį teikiama finansinė parama bet kuriai iš 19 euro zonos valstybių narių, patiriančiai arba galinčiai patirti finansinių sunkumų.

Europos strateginių investicijų fondas: pagal Investicijų planą Europai Komisijos kartu su EIB pradėta programa investicijoms į projektus, kuriais skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas ES, telkti. 2021 m. jį pakeitė programa „InvestEU“.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai: penki pagrindiniai ES fondai, kurių bendromis lėšomis remiamas ekonomikos vystymasis visoje ES 2014–2020 m. laikotarpiu: Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Sanglaudos fondas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas.

Europos taikos priemonė: valstybių narių finansuojama priemonė, skirta galimiems bendriems veiksmams ES nepriklausančiose šalyse gynybos ir konfliktų prevencijos srityje stiprinti.

Finansinė parama: parama šalims teikiant paskolas, kuri priklauso nuo to, ar įgyvendinta atitinkamoms ekonominėms problemoms spręsti skirta politika.

Graikijos paskolų priemonė: ES priemonė, kurią sudaro sutelktos dvišalės paskolos iš euro zonos valstybių narių, sukurta 2010 m. reaguojant į Graikijos finansų krizę.

Inovacijų fondas: ES programa, pagal kurią pajamos iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos naudojamos siekiant paremti novatoriškas mažo anglies dioksido kiekio technologijas.

Makrofinansinė parama: finansinės paramos, kurią ES teikia šalims partnerėms, patiriančioms mokėjimų balanso ar biudžeto sunkumų, forma.

Modernizavimo fondas: ES programa, pagal kurią pajamos iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos naudojamos siekiant padėti 10 valstybių narių pasiekti 2030 m. energetikos tikslus.

Mokėjimų balanso priemonė: ES mechanizmas, pagal kurį teikiamos vidutinės trukmės paskolos euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, kurios patiria arba gali patirti mokėjimų balanso ar kapitalo judėjimo sunkumų.

Neapibrėžtasis įsipareigojimas: galimas mokėjimo įsipareigojimas, kuris gali atsirasti priklausomai nuo būsimo įvykio rezultatų.

Priemonė „Next Generation EU“: finansavimo priemonių rinkinys, kuriuo siekiama padėti ES valstybėms narėms atsigauti nuo COVID-19 pandemijos ekonominio ir socialinio poveikio.

Programa „InvestEU“: programa, kuria privačios investicijos sutelkiamos į ES strategiškai svarbius projektus.

Komisijos atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=63502

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=63502

Audito grupė

Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiami Audito Rūmų atliktų auditų, susijusių su įvairių sričių ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatai. Audito užduotis Audito Rūmai atrenka ir parengia taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams riziką, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų nario Jano Gregoro vadovaujama V audito kolegija „ES finansavimas ir administravimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys François-Roger Cazala, jam padėjo kabineto vadovas Dirk Pauwels ir kabineto atašė Stephanie Girard, pagrindinis vadybininkas Alberto Gasperoni, užduoties vadovas José Parente, užduoties vadovo pavaduotoja Jitka Benesova, auditoriai Jan Olšakovský, Attila Horvay-Kovacs, Johanna Oehlin, Paul Sime ir Jesús Nieto Muñoz. Lingvistinę pagalbą teikė Mark Smith.

Galinės išnašos

¹ Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis.

² Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis.

³ Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis.

⁴ Sutartis, iš dalies pakeičianti tam tikras Europos Bendrijų steigimo sutarčių ir Europos Bendrijų jungtinės Tarybos ir jungtinės Komisijos steigimo sutarties biudžetines nuostatas.

⁵ Sutartis, iš dalies pakeičianti tam tikras Europos Bendrijų steigimo sutarčių ir Europos Bendrijų jungtinės Tarybos ir jungtinės Komisijos steigimo sutarties finansines nuostatas.

⁶ 1988 m. birželio 29 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo.

⁷ Tarybos Sprendimo 88/376/EEB, Euratomas, dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos 3 straipsnis.

⁸ 1993 m. spalio 29 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo.

⁹ 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo.

¹⁰ Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo.

¹¹ Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa.

¹² Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (DFP reglamentas 2021–2027 m.).

¹³ Nuomonė 07/2022 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl diversifikuotos finansavimo strategijos kaip bendrojo skolinimosi metodo nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046, pasiūlymo.

¹⁴ Nuomonė 08/2022 dėl Tarybos peržiūrėto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas.

¹⁵ Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 310 straipsnis.

¹⁶ Reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (Finansinis reglamentas).

¹⁷ SESV 314 straipsnis.

¹⁸ SESV 312 straipsnis.

¹⁹ Finansinio reglamento 62 straipsnis.

²⁰ Finansinio reglamento 70 straipsnis.

²¹ Pavyzdžiui, „The next revision of the Financial Regulation and the EU budget galaxy: How to safeguard and strengthen budgetary principles and parliamentary oversight”, Europos Parlamento užsakytas ir Europos politikos studijų centro atliktas tyrimas; “EU Financing for Next Decade. Beyond the MFF 2021-2027 and the Next Generation EU” Europos universitetinis institutas, bendradarbiaudamas su Roberto Šumano aukštesnės pakopos studijų centru.

²² Apžvalga Nr. 3/2021. ES nepriklausančių šalių ES ir jos valstybėms narėms skirti finansiniai įnašai

²³ Allen, R. and Radev, D. (2007), “Managing and Controlling Extrabudgetary Funds”, OECD Journal on Budgeting, Vol. 6/4, ir OECD’s 10 principles of good budgetary governance (2015).

²⁴ TVF techninės pastabos ir vadovai, visų pirma dėl „nebiudžetinių fondų.“.

²⁵ “Framework for assessing public financial management”, visų pirma PEFA rodikliai Nr. 6, 10, 18 ir 30.

²⁶ Finansinio reglamento 6-38 straipsniai.

²⁷ Allen, R. and Radev, D. (2007), “Managing and Controlling Extrabudgetary Funds”, OECD Journal on Budgeting, Vol. 6/4, section V.

²⁸ Direktyvos 2003/87/EB 10a ir 10b straipsniai.

²⁹ Geresnio reglamentavimo gairių III skyrius „Poveikio vertinimo gairės“, p. 16, ir 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros.

³⁰ Allen, R. and Radev, D. (2007), “Managing and Controlling Extrabudgetary Funds”, OECD Journal on Budgeting, Vol. 6/4.

³¹ Technical Notes and Manuals. „Extrabudgetary Funds“ Richard Allen and Dimitar Radev, Fiscal Affairs Department, IMF, June 2010.

³² Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo, COM(2017) 827.

³³ Eurostato pranešimas spaudai Nr. 13/2011, The statistical recording of operations undertaken by the European Financial Stability Facility.

³⁴ PEFA “Framework for assessing public financial management” PI - 13 skirsnis.

³⁵ Reglamentas (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFSM reglamentas).

³⁶ EFSM reglamento 3 straipsnio 2a dalis.

³⁷ PEFA “Framework for assessing public financial management” PI 6 skirsnis ir 6.3 dimensija ir Allen, Richard and Dimitar Radev (2007), “Managing and Controlling Extrabudgetary Funds”, OECD Journal on Budgeting, Vol. 6/4.

³⁸ Finansinio reglamento 247 straipsnis.

³⁹ Komisijos ataskaita dėl finansinių priemonių, biudžeto garantijų, finansinės paramos ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų, COM(2021) 676 („pagal 250 straipsnį rengiama ataskaita“).

⁴⁰ 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas.

⁴¹ Komisijos 2020 m. biudžeto skaidrumo ataskaita.

⁴² Limos deklaracijos 18 straipsnio 3 dalis. INTOSAI P 1.

⁴³ PEFA “Framework for assessing public financial management” PI 30 skirsnis.

⁴⁴ SESV 287 straipsnio 1 dalis.

⁴⁵ Apžvalga 1/2014: „Spragos, veiksmų dubliavimas ir uždaviniai: ES atskaitomybės ir viešojo audito sistemos padėties apžvalga“.

⁴⁶ 6 pasiūlymas iš Apžvalgos Nr. 01/2018: Briefing Paper ‘Future of EU finances: reforming how the EU budget operates’.

⁴⁷ Nuomonė Nr. 2/2018: „Su auditu ir atskaitomybe susiję svarstymai dėl·2017 m. gruodžio 6 d. pasiūlymo įsteigti Europos valiutos fondą Sąjungos teisiniu pagrindu“.

⁴⁸ 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019 m. metinio pranešimo dėl Europos investicijų banko finansinės veiklos kontrolės (2020/2245(INI)).

⁴⁹ Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo, COM(2017) 827.

⁵⁰ 2019 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo (2017/0333R(APP)) 5 dalis.

⁵¹ PEFA “Framework for assessing public financial management” PI 18 skirsnis.

⁵² SESV 122 straipsnis.

⁵³ Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendra deklaracija dėl naujų pasiūlymų biudžetinio tikrinimo, 2020/C 444 I/05.

⁵⁴ Allen, Richard and Dimitar Radev (2007), “Managing and Controlling Extrabudgetary Funds”, OECD Journal on Budgeting, Vol. 6/4.

⁵⁵ Komisija. Lankstumas ir specialios priemonės

⁵⁶ Finansinio reglamento 20 straipsnis.

⁵⁷ 2021–2027 m. DFP reglamento konstatuojamosios dalies 5 punktas.

⁵⁸ Draft Budget Working Document Part V: Budget implementation and assigned revenue, COM (2022) 400.

⁵⁹ Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/856 dėl Inovacijų fondo veiklos.

⁶⁰ Allen, Richard and Dimitar Radev (2007), “Managing and Controlling Extrabudgetary Funds”, OECD Journal on Budgeting, Vol. 6/4.

⁶¹ Pavyzdžiui, Europos Parlamento rezoliucija dėl EPF integravimo į ES biudžetą, 95/C 249/03; Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos plėtros fondo įtraukimo į biudžetą, 2003/2163(INI).

⁶² Pavyzdžiui, Communication de la Commission au Conseil: La budgétisation du FED et son financement par les ressources propres da la Communauté, SEC(73) 2149; Report on arrangements and possibilities for budgetising the EDF, SEC(94) 640; Communication from the Commission to the Council and the European Parliament: Towards the full integration of co-operation with ACP countries in the EU budget, COM(2003) 590.

⁶³ 2021 m. pabaigoje finansinę paramą gaunančios ES valstybės narės buvo šios: Belgija, Bulgarija, Kipras, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Kroatija, Vengrija, Airija, Italija, Lietuva, Latvija, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija.

⁶⁴ 2021 m. pabaigoje finansinę paramą gaunančios ES nepriklausančios šalys buvo šios: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Gruzija, Jordanija, Kosovas, Moldova, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Tunisas ir Ukraina.

⁶⁵ Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma finansinės paramos teikimo valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, priemonė, COM(2012) 336 2 dalis (aiškinamasis memorandumas).

⁶⁶ Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims, 2011/0176 (COD).

⁶⁷ Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 778/2013/ES, kuriuo Gruzijai suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba.

⁶⁸ Makrofinansinės paramos operacijų metavertinimas (2010–2020 m.), galutinė ataskaita, p. 13.

⁶⁹ Komisija. Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFSM).

⁷⁰ Nuomonės Nr. 2/2018 8 dalis. „Su auditu ir atskaitomybe susiję svarstymai dėl·2017 m. gruodžio 6 d. pasiūlymo įsteigti Europos valiutos fondą Sąjungos teisiniu pagrindu“.

⁷¹ Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl Reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo, 2018/C 220/02.

⁷² „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“, Jeano-Claude’o Junckerio pranešimas, parengtas glaudžiai bendradarbiaujant su Donaldu Tusku, Jeroenu Dijsselbloemu, Mario Draghi’u ir Martinu Schulzu, 2015 m. birželio 22 d.

⁷³ Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo, COM(2017) 827.

⁷⁴ Finansinio reglamento 70 straipsnis.

⁷⁵ Europos Parlamento rezoliucijos dėl Europos demokratijos stiprinimo būsimoje EPS, 2016/C 065/10, 11 dalis.

⁷⁶ Europos Parlamento rezoliucijos dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo, 2017/0333R(APP) 1 dalis.

⁷⁷ Pirmininko M. Centeno laiškas Pirmininkui D. Tuskui.

⁷⁸ Europos finansinio stabilumo fondas, Statuts coordonnés au 23 avril 2014, 4 dalis.

⁷⁹ EFSF pagrindų susitarimo 13 straipsnio 10 dalis.

⁸⁰ Dabartinės ESM sutarties 40 straipsnio 2 dalis.

⁸¹ Peržiūrėtos ESM sutarties (ratifikuojama) 40 straipsnio nauja 4 pastraipa.

⁸² Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo, COM(2017) 827.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2023

PDF	ISBN 978-92-847-9454-6	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/84205	QJ-AB-23-004-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-9415-7	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/258305	QJ-AB-23-004-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2023

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika nustatyta Audito Rūmų sprendime Nr. 6-2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Todėl paprastai pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi bet kokie padaryti pakeitimai. Tie asmenys, kurie pakartotinai naudoja Audito Rūmų turinį, neturi iškreipti pirminės prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Būtina gauti papildomą leidimą, jei tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikiami trečiųjų asmenų kūriniai.

Gavus tokį leidimą, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi bet kokie naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktą privatumo ir autorių teisių politiką.

Audito Rūmų logotipo naudojimas

Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Audito Rūmų sutikimo.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct centrų. Artimiausio centro adresą galite rasti internetu (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

Telefonu arba raštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696,
• naudodami šią formą: european-union.europa.eu/contact-eu/write-us_lt.

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (european-union.europa.eu).

ES leidiniai
ES leidinius galite peržiūrėti arba užsisakyti adresu op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos dokumentų centrą (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (eur-lex.europa.eu).

ES atvirieji duomenys
Portale data.europa.eu suteikiama prieiga prie ES institucijų, įstaigų ir agentūrų atvirųjų duomenų rinkinių. Šiuos duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Be to, portale suteikiama prieiga prie daugybės Europos šalių duomenų rinkinių.