Tausus vandens naudojimas žemės ūkyje: labiau tikėtina, kad BŽŪP lėšomis skatinamas didesnis, o ne efektyvesnis vandens naudojimas

Santrauka

I

Dėl demografinio augimo, ekonominės veiklos ir klimato kaitos ES didėja ir sezoninio, ir nuolatinio vandens trūkumas. Nemažoje teritorijos dalyje vandens ėmimas jau viršija esamas atsargas ir dabartinės tendencijos rodo didėjantį vandens stygių.

II

Žemės ūkis priklauso nuo vandens prieinamumo. Drėkinimu padedama apsaugoti ūkininkus nuo nereguliarių kritulių ir pagerinti jų auginamų kultūrinių augalų daigumą, derlių ir kokybę, bet tam eikvojama daug vandens išteklių. Nors 2016 m. apie 6 % ES žemės ūkio paskirties žemės buvo drėkinama, šiam sektoriui tenka 24 % viso ES paimamo vandens.

III

2000 m., priėmus Vandens pagrindų direktyvą, į ES politikos formavimą įtraukta vandens kiekio sąvoka. Direktyvoje nustatytas plataus užmojo tikslas vėliausiai iki 2027 m. užtikrinti gerą visų požeminio vandens telkinių kiekybinę būklę. Tai reiškia, kad dėl vandens ėmimo požeminio vandens lygis neturėtų sumažėti tiek, kad dėl to vandens būklė pablogėtų arba nebūtų pasiekta gera vandens būklė. Daugumoje valstybių narių padėtis pagerėjo, bet 2015 m. apie 9 % ES požeminio vandens kiekybinė būklė buvo prasta. Komisija įvertino, kad Vandens pagrindų direktyva iš esmės atitinka savo paskirtį, bet pažymėjo, kad labai vėluojama įgyvendinti tikslus.

IV

Įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) būtų galima sukurti paskatas tvariam žemės ūkiui ES, susiejant išmokas su aplinkos standartais. Tvarus žemės ūkis, kalbant apie vandens naudojimą, yra įtvirtintas dabartinės BŽŪP politikos tiksluose ir pasiūlymuose dėl BŽŪP po 2020 m. Įvairi remiama veikla (įskaitant su konkrečiais produktais susietą paramą, paramą drėgmės sulaikymo priemonėms arba investicijas į naują drėkinimo infrastruktūrą) skirtingais būdais veikia vandens naudojimą žemės ūkyje.

V

Savo audite dėmesį sutelkėme į žemės ūkio poveikį vandens telkinių kiekybinei būklei. Nagrinėjome, kokiu mastu Vandens pagrindų direktyva ir BŽŪP skatina tausiai naudoti vandenį žemės ūkyje.

VI

Nustatėme, kad žemės ūkio politika tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu nėra nuosekliai suderinta su ES vandens politika. Leidimų imti vandenį suteikimo sistemose ir vandens kainodaros mechanizmuose yra daug išimčių, taikomų vandens naudojimui žemės ūkyje. Nedaugelyje BŽŪP sistemų išmokos siejamos su griežtais tvaraus vandens naudojimo reikalavimais. Kompleksine parama – mechanizmu, kuris gali lemti subsidijų mokėjimų sumažinimą (paprastai nedidelį), jei nustatoma, kad ūkininkai pažeidė tam tikrus reikalavimus, – atgrasoma nuo netausaus vandens naudojimo, bet ji nėra taikoma visai BŽŪP paramai ar visiems ūkininkams. Pagal BŽŪP finansuojami projektai ir veikla, kurie turėtų pagerinti tausų vandens naudojimą, pavyzdžiui, drėgmės sulaikymo priemonės, nuotekų valymo įrenginiai, taip pat projektai, kuriais didinamas drėkinimo sistemų efektyvumas. Tačiau šie projektai yra retesni nei tie, kurie gali padidinti neigiamą poveikį vandens ištekliams, pavyzdžiui, naujų drėkinimo sistemų projektai.

VII

Remdamiesi mūsų nustatytais faktais, Komisijai rekomenduojame:

1. paprašyti valstybių narių pagrįsti vandens kainų lygį ir reikalavimo gauti leidimus imti vandenį išimtis įgyvendinant Vandens pagrindų direktyvą žemės ūkyje;
2. susieti BŽŪP išmokas su tausaus vandens naudojimo aplinkos standartais;
3. užtikrinti, kad ES finansuojamais projektais būtų padedama siekti Vandens pagrindų direktyvos tikslų.

Įvadas

Vandens prieinamumas ES: dabartinė padėtis ir ateities scenarijai

01

Pasaulio banko duomenimis, per praėjusius 55 metus visoje ES atsinaujinančiųjų vandens išteklių sumažėjo 17 % vienam gyventojui¹. Nors tai iš dalies susiję su gyventojų skaičiaus augimu, kai kuriose ES vietose dėl aktyvios ekonominės veiklos ir klimato kaitos taip pat padidėjo sezoninio ir nuolatinio vandens trūkumas.

02

Dėl klimato kaitos, kuri lemia aukštesnę vidutinę temperatūrą ir dažnesnius bei ekstremalesnius meteorologinius reiškinius (įskaitant sausras), ES mažėja gėlo vandens². Prognozuojama, kad iki 2030 m. didelėje ES dalyje padidės vandens stygius (žr. 1 diagramą).

03

Pasak Komisijos, „2018, 2019 ir 2020 m. ekstremalios sausros Vakarų ir Vidurio Europoje padarė didžiulę žalą. […] Jei pasaulio klimatas atšiltų 3 °C, sausros padažnėtų du kartus ir dėl jų absoliutūs metiniai nuostoliai Europoje padidėtų iki 40 mlrd. EUR per metus³“.

Žemės ūkiui reikia vandens

04

Žemės ūkio gamyba priklauso nuo vandens prieinamumo. Drėkinimas ūkininkams teikia daug naudos, pavyzdžiui, pagerina kultūrinių augalų daigumą, derlių ir pagerina kokybę. Vanduo drėkinimui imamas iš upelių, upių ir ežerų (paviršinio vandens telkinių), šulinių (požeminio vandens telkinių), surenkamo lietaus vandens ir išvalytų nuotekų. 2016 m. ES buvo drėkinama apie 6 % žemės ūkio paskirties žemės. Nedidelę dalį žemės ūkyje naudojamo vandens sudaro vanduo gyvulių girdymui.

05

Žemės ūkis daro poveikį ir vandens kokybei (pavyzdžiui, dėl pasklidosios taršos, susidarančios naudojant trąšas ar pesticidus), ir jo kiekiui. Pavyzdžiui, esant silpnai vandens tėkmei, blogiau atskiedžiami teršalai, todėl pablogėja vandens kokybė, o dėl per didelio vandens ėmimo pakrančių teritorijose į požeminį vandenį gali prasiskverbti sūrus vanduo.

06

Neseniai parengtoje Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitoje⁴ nurodoma, kad žemės ūkiui tenka 24 % ES paimamo vandens: „per praėjusius 30 metų šiek tiek sumažėjo neigiamas poveikis. Tai pasiekta dėl efektyvesnio išteklių naudojimo. Nuo 1990 m. vandens naudojimas žemės ūkyje ES lygmeniu sumažėjo 28 %, nuo 2000 m. azoto perteklius sumažėjo 10 %, o nitratų koncentracija upėse – 20 %. Tačiau tolesnė pažanga šio amžiaus antrajame dešimtmetyje buvo nedidelė ir tebedaromas didelis poveikis tvarumui.“ 2015 m. valstybės narės Komisijai pranešė apie vandens telkinių, kuriems dėl vandens žemės ūkio reikmėms ėmimo daromas didelis neigiamas poveikis, skaičių (žr. 2 diagramą).

ES vaidmuo vandens kiekio politikos srityje

07

Pagrindiniai ES reglamentavimo sistemos elementai, susiję su vandens kiekiu ir žemės ūkiu, yra Vandens pagrindų direktyva⁵ ir bendra žemės ūkio politika (BŽŪP). Pagrindiniai vaidmenys ir atsakomybės sritys ES yra pateikti 3 diagramoje.

Vandens pagrindų direktyva

08

ES formavo politikos sritis vandens kokybei gerinti nuo 1991 m. (Miesto nuotekų valymo ir Nitratų direktyvomis). 2000 m., priėmus Vandens pagrindų direktyvą, pradėta taikyti politika, susijusi ir su vandens kiekiu. Direktyva skatinamas ekosistema grindžiamas požiūris į vandentvarką, įskaitant tokius principus, kaip vandens išteklių valdymas upių baseinų mastu, visuomenės dalyvavimas ir būtinybė apsvarstyti žmogaus veiklos poveikį vandens ištekliams.

09

Pagal Vandens pagrindų direktyvą, valstybės narės privalo parengti upių baseinų valdymo planus⁶. Šiuose dokumentuose pateikiama informacija apie stebėseną, pagrindinius neigiamus veiksnius, tikslus, išimtis ir priemones per ateinančius šešerius metus. Valstybės narės pirmą kartą pateikė planus Komisijai 2009 metais, o paskui – 2015 metais. Komisija pažangą vertina kas trejus metus⁷.

10

Vandens pagrindų direktyva nustatytas tikslas iki 2015 m. užtikrinti gerą visų požeminio vandens telkinių kiekybinę būklę, o pagrįstos išimtys taikomos vėliausiai iki 2027 m. Tai reiškia, kad dėl vandens ėmimo požeminio vandens lygis neturėtų sumažėti tiek, kad dėl to vandens būklė pablogėtų arba nebūtų pasiekta gera vandens būklė. Pagal Komisijos naujausią įgyvendinimo ataskaitą⁸, 2009–2015 m. daugelyje valstybių narių padėtis pagerėjo, tačiau apie 9 % požeminio vandens telkinių ES kiekybinė būklė (pagal plotą) vis dar yra prasta (žr. 4 diagramą). Vandens pagrindų direktyvoje apibrėžiant gerą ekologinę būklę atsižvelgiama į paviršinio vandens telkinių kiekybinius aspektus, būtent į hidromorfologinius elementus (t. y. tėkmės režimą). Valstybės narės turėtų nustatyti kiekvieno paviršinio vandens telkinio gamtosauginio debito tikslus, kuriais būtų siekiama užtikrinti pakankamą vandens lygį.

11

2019 m. Komisija įvertino nuo 2017 m. pabaigos iki 2019 m. vidurio pasiektus Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo rezultatus⁹. Bendra šio vertinimo išvada – Vandens pagrindų direktyva iš esmės atitinka numatytą paskirtį, tačiau Komisija taip pat pažymėjo, kad: „direktyvos įgyvendinimas gerokai užtruko […]. Tai iš esmės lėmė nepakankamas finansavimas, lėtas įgyvendinimas ir nepakankamas aplinkosaugos tikslų integravimas į sektorių politiką.“

Bendra žemės ūkio politika

12

Tvarus gamtos išteklių valdymas (įskaitant vandenį) yra vienas iš trijų 2014–2020 m. BŽŪP politikos tikslų¹⁰, kartu su perspektyvia maisto produktų gamyba ir subalansuotu teritoriniu vystymusi. 2018 m. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl BŽŪP po 2020 m.¹¹ Tarp siūlomų devynių konkrečių tikslų yra darnaus vystymosi skatinimas ir efektyvus gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymas.

13

Didžiausia BŽŪP biudžeto dalis skiriama tiesioginėms išmokoms (71 %)¹². Jos apima:

• atsietąją pajamų paramą, pavyzdžiui, bazinės išmokos sistemą, vienkartinės išmokos už plotus sistemą ir žalinimo išmoką, kurios kartu sudaro 61 % BŽŪP biudžeto – 35,3 milijardo eurų 2019 m.¹³;
• savanorišką susietąją paramą, mokamą pagal plotą arba galvijų skaičių. Valstybės narės gali naudotis šia neprivaloma tiesioginių išmokų sistema konkretiems žemės ūkio sektoriams, kurie susiduria su sunkumais ir yra ypač svarbūs dėl ekonominių, socialinių ar aplinkosaugos priežasčių, remti. 2020 m. savanoriškai susietajai paramai buvo skirta apie 4,24 milijardo eurų¹⁴, iš kurių ketvirtadalis – plotu grindžiamai paramai.

14

Vaisių ir daržovių augintojai, vyno ir alyvuogių aliejaus gamintojai atitinka bendro žemės ūkio rinkų organizavimo (BRO) paramos, kuri jiems padeda prisitaikyti prie rinkos pokyčių, sąlygas. BRO priemonės apima paramą investicijoms ir turi potencialų poveikį vandens naudojimui.

15

Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis ES kaimo plėtros politika remiama per įgyvendinamas valstybių narių kaimo plėtros programas. Yra rengiamos nacionalinės arba regioninės kaimo plėtros programos ir jomis siekiama įgyvendinti septynerių metų laikotarpiui nustatytus ES prioritetus. Jos apima paramą ūkininkavimo praktikai bei investicijoms ir gali daryti poveikį vandens naudojimui.

16

Pakartotinis išvalytų nuotekų naudojimas yra svarbus žiedinės ekonomikos aspektas. Pagal 2015 m. Komisijos užsakymu atliktą tyrimą, ES kasmet pakartotinai panaudojama apie 1 100 milijonų m³ nuotekų (apie 0,4 % metinio ES gėlo vandens ėmimo)¹⁵. 2020 m. gegužės mėn. ES priėmė reglamentą dėl nuotekų naudojimo drėkinimui žemės ūkyje¹⁶. Jame nustatyti minimalieji vandens kokybės, stebėsenos, rizikos valdymo ir skaidrumo reikalavimai ir jis bus pradėtas taikyti nuo 2023 m. birželio mėn. Remiantis Komisijos poveikio vertinimu¹⁷, šiuo reglamentu bus sudarytos sąlygos pakartotinai panaudoti „per 50 proc. viso ES nuotekų valymo įrenginiuose išvalyto vandens kiekio, kuris teoriškai galėtų būti panaudotas drėkinimo reikmėms, ir sutaupyti daugiau kaip 5 proc. tiesiogiai iš vandens telkinių ir požeminio vandens šaltinių paimamo vandens, taip daugiau kaip 5 proc. sumažinant bendrą vandens trūkumą“. Pagal BŽŪP galima finansuoti vandens valymo infrastruktūrą, kad nuotekas būtų galima panaudoti drėkinimui.

17

Dauguma tiesioginių išmokų, taip pat kai kurios kaimo plėtros ir tam tikros BRO išmokos vyno sektoriuje turi atitikti taisyklių rinkinį, žinomą kaip kompleksinės paramos sistema. Šios taisyklės apima teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus (TANVR) iš pasirinktų direktyvų ir reglamentų aplinkos, maisto saugos, augalų sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartų klausimais, kuriuose nustatoma tvari žemės ūkio praktika. Jei nustatoma, kad BŽŪP paramos gavėjai nesilaiko šių nacionaliniais teisės aktais apibrėžtų taisyklių, jiems gali būti sumažinta metinė ES dotacija.

18

Pavyzdžiui, 2 GAAB standartu nustatytas mechanizmas, skirtas įvertinti, ar ūkininkai, imantys vandenį drėkinimui, laikosi leidimų suteikimo procedūrų savo valstybėje narėje. 2015–2018 m. laikotarpiu kasmet patikrinta 1,2 % BŽŪP paramos gavėjų, kuriems taikomas 2 GAAB standartas. Atliekant patikrinimus nustatyta nedidelė procentinė pažeidimų dalis (1,5 %) ir dėl daugumos iš jų buvo pritaikytos sankcijos – atitinkamiems ūkininkams 3 % sumažintos mokamos subsidijos (žr. 5 diagramą ).

Audito apimtis ir metodas

19

Šiame audite dėmesys sutelkiamas į žemės ūkio poveikį vandens kiekybinei būklei. Kadangi žemės ūkyje naudojama daug gėlo vandens ir tai yra sektorius, kuris vienas iš pirmųjų nukenčia nuo vandens trūkumo, vertinome, kokiu mastu ES politika, visų pirma BŽŪP ir vandens politika, skatinama tausiai naudoti vandenį žemės ūkyje.

20

2016 m. Taryba paskelbė¹⁸, kad ES vandens politikos tikslai turėtų būti geriau atspindėti kitose politikos srityse, pavyzdžiui, maisto ir žemės ūkio politikoje. Europos Parlamentas taip pat paragino užtikrinti geresnį politikos koordinavimą. Vanduo yra JT 6-ojo darnaus vystymosi tikslo tema („užtikrinti visiems vandens prieinamumą ir sanitariją“); siektinos reikšmės yra susijusios su efektyviu vandens naudojimu ir integruotu vandens išteklių valdymu.

21

Tikrinome, kokiu mastu:

• Vandens pagrindų direktyva skatinamas tausus vandens naudojimas žemės ūkyje;
• BŽŪP tiesioginių išmokų sistemose atsižvelgiama į Vandens pagrindų direktyvos tausaus vandens naudojimo principus;
• BŽŪP kaimo plėtros ir rinkos priemonėse buvo atsižvelgta į Vandens pagrindų direktyvos tausaus vandens naudojimo principus.

22

Atliekant auditą nebuvo nagrinėjama dėl žemės ūkio susidaranti vandens pasklidoji tarša (pavyzdžiui, naudojant nitratus arba pesticidus). Ankstesnėse Audito Rūmų atskaitose¹⁹ šiam klausimui buvo skirta daugiau dėmesio.

23

Auditas vyko nuo 2020 m. balandžio iki gruodžio mėn. Apklausėme Komisijos ir valstybių narių institucijų darbuotojus ir konsultavomės su kitais suinteresuotaisiais subjektais vandens ir žemės ūkio sektoriuose. Nagrinėjome:

• Komisijos strateginius dokumentus, darbo dokumentus, tyrimus, vertinimus, rekomendacinius dokumentus, statistiką, įgyvendinimo ataskaitas dėl vandens kiekio ir žemės ūkio politikos sritis;
• kaimo plėtros programas ir nacionalines bei regionines taisykles ir rekomendacijas dėl kompleksinės paramos, tiesioginių išmokų sistemas, rinkos ir kaimo plėtros priemones, taip pat tyrimus, mokslinius tyrimus, analizę ir sankcijų statistiką;
• upių baseinų valdymo planus, vandens ėmimo taisykles ir kainodaros politiką;
• kitus svarbius tyrimus ir ataskaitas, įskaitant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos aplinkos agentūros (EAA) tyrimus bei ataskaitas.

24

Mūsų auditas apėmė 2014–2020 m. BŽŪP programavimo laikotarpį. Atlikome išsamią vienuolikos valstybių narių ir (arba) regionų dokumentų peržiūrą (žr. 6 diagramą), siekdami geografinės pusiausvyros tarp teritorijų, kurioms šiuo metu trūksta vandens, ir kitų teritorijų, kuriose ši problema gali atsirasti ateityje. Šešiose valstybėse narėse savo darbe dėmesį sutelkėme į vieną ar du regionus, nes kai kuriose valstybėse narėse yra vykdomos regioninės kaimo plėtros programos, o dėl vandentvarkos priemonių sprendimai priimami upių baseinų lygmeniu. Be to, atlikome 24 kitų kaimo plėtros programų dokumentų peržiūrą ir remdamiesi auditu, atliktu rengiant mūsų metinę ataskaitą, gavome įrodymų dėl kitų valstybių narių ir (arba) regionų.

Pastabos

ES tausaus vandens naudojimo politikoje yra žemės ūkiui taikomų nukrypti leidžiančių nuostatų

25

Vandens pagrindų direktyvoje numatytos apsaugos nuo netausaus vandens naudojimo priemonės. Pagal ją, be kita ko, reikalaujama, kad valstybės narės:

• turėtų leidimų imti vandenį suteikimo sistemą ir vandens ėmimo registrą²⁰;
• priimtų vandens kainodaros politiką, pagal kurią būtų teikiamos paskatos efektyviai naudoti vandenį ir užtikrinama, kad įvairūs naudotojai (įskaitant ūkininkus) pakankamai padengtų teikiant vandens paslaugas patirtas sąnaudas²¹.

26

Tikrinome, kokiu mastu valstybės narės taiko pirmiau minėtus reikalavimus vandens ėmimo valdymui, vandens kainodarai ir sąnaudų padengimui žemės ūkio sektoriuje ir kaip Komisija stebi jų darbą.

Valstybės narės turi leidimų suteikimo sistemas ir taiko daug nukrypti leidžiančių nuostatų

27

Pagal Vandens pagrindų direktyvą reikalaujama, kad valstybės narės turėtų paviršinio ir požeminio vandens ėmimo, taip pat paviršinio vandens saugojimo (surinkimo į telkinius) registrą. Kad galėtų imti ar saugoti vandenį, vandens naudotojai privalo prašyti išankstinio leidimo, bet kai vandens ėmimas ar saugojimas neturi reikšmingo poveikio vandens būklei, valstybės narės gali rinktis taikyti išimtis.

28

Reikalaujama, kad valdydamos vandens ėmimą valstybės narės nustatytų ir baustų bet kurias vandenį be leidimo ir (arba) pranešimo naudojančias šalis arba šalis, kurios nesilaiko vandens ėmimo taisyklių (pavyzdžiui, taip, kaip konkrečiai leidžiama).

Išankstinių leidimų suteikimo sistemos

29

Aštuoniose iš vienuolikos į mūsų auditą įtrauktų valstybių narių ir (arba) regionų atitinkamoms institucijoms būtina pranešti apie visas vandens ėmimo vietas. Visos į mūsų auditą įtrauktos valstybės narės ir (arba) regionai turi vandens ėmimui skirtas išankstinių leidimų suteikimo sistemas. Suteikdamos leidimus, valstybių narių institucijos atsižvelgia į atitinkamo vandens telkinio būklę ir nurodo didžiausią metinį (arba mėnesinį) vandens kiekį, kurį galima imti.

30

Valstybės narės taiko daugybę išimčių (žr. 7 diagramą). Jos gali turėti reikšmingą poveikį atitinkamų vandens telkinių kiekybinei būklei. Ten, kur nėra nustatytos privalomos vandens apskaitos, institucijos negali stebėti, ar vandens ėmimas išlieka žemiau reikšmingo lygio. Tam tikro tipo vandens ėmimo atvejais taip yra Belgijoje (Flandrijoje), Bulgarijoje, Vokietijoje (Berlyno-Brandenburgo regione), Italijoje (Emilijos-Romanijos regione), Kipre ir Portugalijoje.

Neteisėto vandens naudojimo aptikimo sistemos

31

Oficialių naujausių duomenų apie neteisėtą vandens ėmimą ES yra mažai. 2015 m. EBPO surinko duomenis iš įvairių šaltinių ir nustatė, kad, pavyzdžiui, Kipre yra 50 000 neteisėtų gręžinių, o Ispanijoje – daugiau nei pusė milijono leidimų neturinčių arba neteisėtų šulinių²². Pasaulio gamtos fondo duomenimis, šis klausimas ypač opus Kastilijoje-La Mančoje ir Andalūzijoje²³. Ekspertai apskaičiavo, kad Vengrijoje be leidimų sunaudojama beveik 100 milijonų m³ vandens per metus, arba 12 % registruoto vandens ėmimo kiekio²⁴.

32

Dešimt iš mūsų nagrinėtų valstybių narių ir (arba) regionų yra įdiegę kontrolės sistemą neteisėtam vandens naudojimui aptikti ir už jį bausti. Valstybės narės ir regionai atlieka registruotų vandens ėmimo vietų patikras vietoje pagal metinį kontrolės planą, rizikos analizę ir (arba) skundus. Tokiu būdu aptikti pažeidimai apima vandens naudojimą neturint leidimo, neapskaitomą vandens siurbimą, pernelyg didelį siurbimą ir įvairius kitus leidimo sąlygų pažeidimus. 8 diagramoje pateiktas per vandens ėmimo vietų patikras nustatytas pažeidimų lygis.

33

Be registruotų vandens ėmimo įrenginių patikrų vietoje, kai kurios valstybės narės yra nustačiusios arba šiuo metu rengia kitus kontrolės mechanizmus. Jie apima:

• nuotolinį stebėjimą iš palydovų (žr. 1 langelį);
• privalomą akreditaciją gręžimo įmonėms naujam požeminio vandens ėmimui. Gręžimo įmonės Belgijoje (Flandrijoje) privalo teikti reguliarias ataskaitas apie gręžimo operacijas ir iš anksto informuoti institucijas apie gręžimo pradžios datą, kad būtų galima vykdyti patikras darbų metu. Nesilaikant reikalavimų, akreditacija gali būti sustabdyta arba panaikinta;
• reguliarias patikras, ar teisingai veikia požeminio vandens ėmimo įrangos srautmačiai Belgijoje (Flandrijoje). Matuojamos vertės palyginamos su ūkių duomenimis ir metine požeminio vandens ėmimo deklaracija.

34

Kai kuriose valstybėse narėse kovai su neteisėtu vandens naudojimu įdiegtos sistemos dėl praktinių sunkumų yra mažiau veiksmingos. Belgija (Flandrija) ir Bulgarija pranešė, kad jos negali įdiegti, kaip buvo ketinama, savo atitinkamų sistemų dėl darbuotojų trūkumo. Iki 2020 m. spalio mėn. Kipro institucijos retai taikė baudas ar sankcijas, kadangi pažeidėjams buvo skiriami du mėnesiai reikalavimams įvykdyti ir iš dalies pakeistai licencijai pateikti. Bulgarija ir Vengrija pakartotinai pratęsdavo terminus, kad pažeidėjai, neteisėtai imantys vandenį, galėtų pradėti laikytis reikalavimų neskiriant jiems baudos.

35

Mūsų nagrinėtų dviejų Ispanijos regionų (Andalūzijos bei Kastilijos-La Mančos) regioninės institucijos nepateikė mums jokios informacijos apie tai, ar ir kaip jos aptinka neteisėto vandens naudojimo atvejus ir už juos baudžia.

Valstybės narės įvedė paskatas teikiančius kainodaros mechanizmus, bet sąnaudų padengimas žemės ūkyje yra mažesnis nei kituose sektoriuose

36

Pagal Vandens pagrindų direktyvą, valstybės narės privalo taikyti sąnaudų už vandens paslaugas padengimo principą pagal principą „teršėjas moka“. Tai reiškia, kad yra taikoma paskatas teikianti kainodaros politika ir užtikrinama, kad visos vandens naudotojų kategorijos (pramonė, namų ūkiai, žemės ūkis ir t. t.) tinkamai prisidėtų prie sąnaudų padengimo.

Paskatas teikianti kainodara

37

Kelios valstybės narės ir (arba) regionai įvedė kainodaros mechanizmus, kuriais teikiamos paskatos efektyviai naudoti vandenį. Kai kurie iš šių mechanizmų taikomi tik žemės ūkiui, o kiti – visiems vandens naudotojams. Pavyzdžiui:

• Vokietija (Berlyno-Brandenburgo regionas), Vengrija ir Portugalija taiko vandens išteklių mokestį, grindžiamą apskaitytu sunaudoto vandens kiekiu;
• Kipras nustato priemoką kiekvienam kubiniam metrui vandens, sunaudotam virš kiekio, kuris nustatytas leidime;
• Italijoje (Emilijoje-Romanijoje) planuojama kintamų vandens kainų sistema, priklausanti nuo drėkinimo sistemos efektyvumo;
• Bulgarijoje daugiau mokama už vandenį, sunaudotą virš tam tikro konkrečiam kultūriniam augalui nustatyto kiekio;
• Belgija (Flandrija) taiko progresinę kainodarą tam tikro tipo požeminiam vandeniui (kuo didesnis vandens kiekis imamas, tuo didesnė kaina).

38

Kitos valstybės narės ir (arba) regionai įvedė kainų diferencijavimą, kad atgrasytų ir (arba) paragintų naudoti vandenį iš įvairių šaltinių. Pavyzdžiui:

• kainos yra didesnės vietovėse, kuriose labiau trūksta vandens arba kuriose yra didesnis neigiamas poveikis vandens kiekiui (Belgijoje (Flandrijoje), Prancūzijoje (Centre-Luaros Slėnyje), Vengrijoje ir Portugalijoje));
• požeminis vanduo yra brangesnis nei paviršinis Bulgarijoje, Vokietijoje (Berlyno-Brandenburgo regione) ir Prancūzijoje (Centro-Luaros slėnio regione);
• gėlas vanduo yra brangesnis nei išvalytas vanduo (Kipre).

39

Valstybės narės žemės ūkyje naudojamam vandeniui matuoti taiko įvairius metodus (žr. 9 diagramą). Tinkamai taikoma kainodara pagal sunaudoto vandens tūrį gali paskatinti perėjimą prie vandenį tausojančių drėkinimo technologijų ir praktikos arba prie kultūrinių augalų, kuriems reikia mažiau vandens, auginimo. Ispanijoje (Andalūzijoje ir Kastilijoje-La Mančoje) drėkinimui naudojamas vanduo daugiausia apmokestinamas pagal drėkinamą plotą, o Italijoje (Emilijoje-Romanijoje) mokestis už drėkinimui naudojamą vandenį paprastai priklauso nuo siurbimo pajėgumo.

Mažesnės žemės ūkio reikmėms naudojamo vandens kainos

40

Aštuoniose iš vienuolikos į mūsų auditą įtrauktose valstybėse narėse ir (arba) regionuose vanduo yra gerokai pigesnis, jei jis naudojamas žemės ūkyje. 10 diagramoje kai kurie žemės ūkio reikmėms naudojamo vandens ėmimo mokesčiai lyginami su mokesčiais už vandenį, naudojamą kituose sektoriuose. Kai kuriose valstybėse narėse ir (arba) regionuose drėkinimui naudojamam vandeniui taikomos konkrečios nukrypti leidžiančios nuostatos (žr. 11 diagramą).

41

Šešiose iš valstybių narių ir (arba) regionų nereikalaujama mokėti už vandens ėmimą iki tam tikro kiekio. Apmokestinimo riba yra skirtinga. Tai – 500 m³ per metus Belgijoje (Flandrijoje) ir Vengrijoje, 10 m³ per dieną Bulgarijoje, 7 000 m³ per metus Ispanijoje (Andalūzijoje) ir Prancūzijoje (vietovėse, kuriose yra vandens stygius), 10 000 m³ per metus Prancūzijoje (vietovėse, kuriose nėra vandens stygiaus) ir 16 600 m³ per metus Portugalijoje (privačiam ėmimui). Kiekvienu atveju tai taikoma visiems naudotojams, ne tik ūkininkams.

Sąnaudų už vandens paslaugas padengimas

42

Pagal Vandens pagrindų direktyvą, valstybės narės privalo atlikti vandens naudojimo ekonominę analizę. Toks skaičiavimas turėtų padėti įvertinti naudotojų padengiamų vandens paslaugų (pavyzdžiui, drėkinimui skirto vandens ėmimo) sąnaudų mastą (sąnaudų padengimo principas). Pagal ES rekomendacijas²⁵, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę į ekonominę analizę įtraukti:

1)  finansines vandens paslaugų teikimo ir administravimo sąnaudas:

• eksploatavimo ir priežiūros sąnaudas (pavyzdžiui, energijos);
• investicines sąnaudas (pavyzdžiui, infrastruktūros nusidėvėjimo);
• administracines sąnaudas (sąskaitų rengimo, administravimo ir stebėsenos).

2)  vandens paslaugų aplinkosaugos ir išteklių sąnaudas:

• žalą aplinkai dėl vandens ėmimo, saugojimo ir surinkimo į telkinius;
• alternatyvaus vandens naudojimo alternatyviąsias sąnaudas (pavyzdžiui, sąnaudas, susijusias su pernelyg dideliu požeminio vandens ėmimu), nes dabartiniai ir būsimi naudotojai nukentės, jei vandens ištekliai bus išeikvoti.

43

Kelios valstybės narės ir (arba) regionai savo ekonominėje analizėje aplinkosaugos sąnaudas vertina apskaičiuodami priemonių, reikalingų gerai vandens būklei visame upės baseino rajone užtikrinti, sąnaudas. Italijos (Emilijos-Romanijos) ir Ispanijos (Andalūzijos ir Kastilijos-La Mančos) institucijos išteklių sąnaudas laiko svarbiomis tik tuo atveju, jei jos įvertina, kad vandens trūksta. Bulgarijos ir Vokietijos (Berlyno-Brandenburgo regiono) institucijos teigia, kad dar nėra bendro susitarimo dėl aplinkosaugos ir išteklių sąnaudų apskaičiavimo metodikos.

44

Aštuonių nacionalinių ir regioninių į mūsų auditą įtrauktų valstybių narių institucijų vertinimu, sąnaudos už vandens paslaugas žemės ūkyje nėra visiškai padengiamos. Vienas iš aspektų yra tai, kad aplinkosaugos ir išteklių sąnaudos (dar) neatsispindi vandens kainodaroje. Savo atliktoje Vandens pagrindų direktyvos tinkamumo patikroje (žr. 11 dalį) Komisija nurodė, kad tai reiškia paslėptas visuomenės išlaidas ir kelia sunkumų galimam pajamų šaltiniui, kuriuo būtų galima finansuoti priemones Vandens pagrindų direktyvai įgyvendinti.

Komisijos vertinimu, Vandens pagrindų direktyva įgyvendinama lėtai

45

Komisija turi stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina Vandens pagrindų direktyvą. Šiuo tikslu ji kas trejus metus vertina įgyvendinimo pažangą (žr. 09 dalį), daugiausia remdamasi valstybių narių ataskaitomis, ir skelbia savo įgyvendinimo ataskaitą. Naujausia Komisijos ataskaita (2019 m. vasario mėn.) apėmė antrą upių baseinų valdymo planų etapą ir joje pateikta visos ES apžvalga bei konkrečių valstybių vertinimai su rekomendacijomis.

Išankstinių leidimų suteikimo sistemos

46

Komisijos tarnybų darbiniame dokumente²⁶ pranešama apie pažangą, padarytą kuriant ir naudojant išankstinių leidimų suteikimo sistemas, pavyzdžiui, patobulinimus vandens apskaitos, vandens ėmimo kontrolės, licencijų ir vandens ėmimo duomenų rinkinių srityse. Tačiau, kaip patvirtina mūsų pastabos (žr. 29 ir 30 dalis), Komisijos tarnybų darbiniame dokumente padaryta išvada, kad „reikia daugiau pažangos, ypač tose valstybėse narėse, kuriose mažo vandens kiekio ėmimas nėra kontroliuojamas ir (arba) registruojamas, bet vandens telkiniai nukenčia nuo didelio neigiamo vandens ėmimo poveikio ir todėl nepasiekiama gera vandens būklė“. Dokumente daroma išvada, kad nuo pirmojo upių baseinų valdymo planų etapo dėl mažesnio poveikio vandens ėmimui buvo padaryta nedidelė pažanga gerinant būklę, bet 2002–2014 m. visas vandens ėmimas sumažėjo maždaug 7 %.

Vandens kainodara ir sąnaudų padengimas

47

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Bendrųjų nuostatų reglamentu²⁷ keliems ES fondams, įskaitant Kaimo plėtros fondą, nustatytas mechanizmas, žinomas kaip ex ante sąlyga. Jei kuri nors ex ante sąlyga nebuvo visiškai įgyvendinta iki 2017 m. birželio 30 d., Komisija turėjo galimybę sustabdyti tarpines išmokas atitinkamam kaimo plėtros programos prioritetui, kol bus imtasi taisomųjų veiksmų.

48

Viena iš šių sąlygų susijusi su vandens sektoriumi. Praktiškai investicijų į drėkinimą finansavimas, suprogramuotas 5a prioritetinėje srityje („vandens naudojimo žemės ūkyje efektyvumo didinimas“), priklauso nuo valstybės narės ar regiono vandens kainodaros politikos, kuria:

1. teikiamos tinkamos paskatos naudotojams efektyviai naudoti vandenį ir
2. atsižvelgiama į sąnaudų už vandens paslaugas padengimą.

49

Apskritai Komisija mano, kad ex ante sąlygos mechanizmas buvo veiksmingas būdas paskatinti valstybes nares atnaujinti savo vandens kainodaros politiką²⁸: „[t]okiose srityse kaip vandens paslaugų apibrėžties nustatymas, finansinių sąnaudų apskaičiavimas, vandens matavimas ir ekonominė analizė, taip pat aplinkos apsaugos ir išteklių sąnaudų įvertinimas […] imtasi atitinkamų veiksmų“. Kartu Komisija pripažįsta, kad daugumoje valstybių narių sąnaudos už vandens paslaugas nėra visiškai padengiamos.

50

Nepaisant ex ante sąlygos teigiamo poveikio vandens sektoriui 2014–2020 m. laikotarpiu, ex ante sąlygos mechanizmas nebuvo pateiktas Komisijos pasiūlyme dėl BŽŪP po 2020 m.

Vandens pagrindų direktyvos reikalavimų laikymasis

51

Jei Komisija mano, kad valstybė narė nesilaiko Vandens pagrindų direktyvos įpareigojimų, ji gali ES Teisingumo Teisme prieš tą valstybę narę pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Byloje C-525/12²⁹ Teismas konstatavo, kad valstybės narės gali laisvai nustatyti politikos sričių derinį ir finansavimą, kurių reikia Vandens pagrindų direktyvos tikslams pasiekti. Pagal savo bendrą politiką dėl pažeidimų, dabar Komisija prioritetą teikia struktūriniams, o ne individualiems reikalavimų nesilaikymo atvejams.

52

Neseniai Komisija nusprendė visoms valstybėms narėms siunčiamuose laiškuose iškelti konkrečius klausimus, kuriems reikia skirti dėmesio. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. Komisija išsiuntė laiškus įvertinusi antrajame upių baseinų valdymo planų etape pateiktą informaciją. Šiuose laiškuose ji nurodė akivaizdžius reikalavimų nesilaikymo atvejus ir paprašė valstybių narių juos pagrįsti, ištaisyti arba paaiškinti, kaip jie jau buvo išspręsti ar bus išspręsti trečiajame upių baseinų valdymo planų etape. 2020 m. gruodžio mėn. Komisija visoms valstybėms narėms išsiuntė dar vieną rinkinį laiškų, kuriuose konkrečiai buvo kalbama apie jų reikalavimų laikymosi užtikrinimo ir nuobaudų mechanizmus vandens ėmimo ir sutelktosios ir (arba) pasklidosios taršos šaltinių srityse. Valstybės narės buvo paprašytos pateikti išsamią informaciją apie jų vandens ėmimo vidaus taisykles pagal Vandens pagrindų direktyvos 11 straipsnio 3 dalies e punktą.

BŽŪP tiesioginėmis išmokomis reikšmingai neskatinama efektyviai naudoti vandenį

53

Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, „[n]ustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus“. Todėl mes patikrinome, ar ES vandens politikos tikslai buvo atspindėti pagrindinėse BŽŪP finansavimo priemonėse.

54

Tiek pagal atsietąją (pajamų paramos), tiek pagal susietąją (plotu grindžiamos paramos) sistemas pagalba skiriama pagal dirbamos žemės plotą. Vertinome:

1. ar šios paramos išmokos buvo susietos su tausaus vandens naudojimo sąlyga ir
2. ar jomis buvo skatinama drėkinti ar atgrasoma nuo drėkinimo.

Teikiant BŽŪP paramą pajamoms neskatinama efektyviai naudoti vandenį ar sulaikyti drėgmę

55

Išmokos tiek pagal vienkartinės išmokos už plotus sistemą, tiek pagal bazinės išmokos sistemą šiuo metu yra neutralios drėkinimo atžvilgiu: jomis nei teikiama paskata efektyviai naudoti vandenį, nei drėkinti ar naudoti daugiau vandens. Vienkartinės išmokos už plotus sistemos išmokos dydis už hektarą yra vienodas visiems paramos gavėjams ir kultūrinių augalų rūšims kiekvienoje iš dešimties valstybių narių, kurios taiko šią sistemą. Bazinės išmokos sistemos išmokos dydį nustato valstybės narės ir paramos gavėjams jis gali būti skirtingas, iš dalies priklausantis nuo jų BŽŪP išmokų praeityje. Kai kuriose valstybėse narėse (pavyzdžiui, Ispanijoje ir Graikijoje) jis gali skirtis pagal žemės ūkio paskirties žemės rūšį. Audito Rūmai anksčiau pateikė ataskaitą³⁰ apie didelius skirtumus kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Ispanijoje.

56

Nei šiomis dviem tiesioginių išmokų sistemomis, nei žalinimo išmokų sistema ūkininkams nenustatomas įpareigojimas tausiai naudoti vandenį. Vis dėlto žalinimas gali daryti netiesioginį poveikį dėl reikalavimo ūkininkams išsaugoti daugiametes ganyklas (jos, skirtingai nei ariamoji žemė, paprastai nėra drėkinamos). Jame taip pat dėmesys skiriamas terasų, kitų kraštovaizdžio elementų ir ekologiniu požiūriu svarbių vietovių, pavyzdžiui, nedirbamų apsauginių juostų, išsaugojimui, o visa tai gali padidinti natūralų drėgmės sulaikymą. Praktiškai, kaip skelbėme savo ataskaitoje 2017 m.³¹, žalinimas lėmė ūkininkavimo veiklos pokyčius tik maždaug 5 % visos ES žemės ūkio paskirties žemės.

57

BŽŪP parama skatinamas laukų sausinimas, o ne drėgmės sulaikymas. Pagal 2014–2020 m. BŽŪP, nusausinti durpynai atitinka reikalavimus pajamų paramai gauti, o dirbami šlapi durpynai patikrose kartais laikomi neatitinkančiais reikalavimų. Sausinant durpynus ne tik daromas neigiamas poveikis požeminio vandens ištekliams, bet ir išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos³². Europos Parlamento pateiktuose Komisijos BŽŪP po 2020 m. pasiūlymo pakeitimuose³³ durpininkystė (ūkininkavimas ir miškininkystė drėgname dirvožemyje, daugiausia durpynuose) laikoma BŽŪP pajamų paramai gauti atitinkančia žemės ūkio veikla.

ES, teikdama savanorišką susietąją paramą, remia kultūrinių augalų, kuriems reikia daug vandens, auginimą vandens stygių patiriančiose vietovėse

58

Savanorišką susietąją paramą (SSP) taiko visos valstybės narės, išskyrus Vokietiją, kad išlaikytų arba padidintų tam tikrų kultūrinių augalų auginimą sunkumų patiriančiuose sektoriuose³⁴. ES riboja paramą konkretiems sektoriams³⁵, įskaitant kultūrinius augalus, kuriems reikia daug vandens, pavyzdžiui, ryžius, riešutus, vaisius ir daržoves (žr. 12 diagramą).

59

ES taisyklėse dėl savanoriškos susietosios paramos teigiama, kad „[b]et kuri […] susietoji parama turi būti suderinama su kitomis Sąjungos priemonėmis ir politikos sritimis“³⁶, ir tai turėtų leisti Komisijai atmesti nesuderinamas sistemas. Komisija neatliko siūlomų priemonių dėl tausaus vandens naudojimo poveikio vertinimo.

60

Nė viena iš mūsų peržiūrėtų valstybių narių ir (arba) regionų neįvedė apsaugos priemonių vandens naudojimui, pavyzdžiui, paramos apribojimų vietovėse, kuriose yra vandens stygius, arba sklypuose, kuriuose nėra efektyvių drėkinimo sistemų.

61

Devynios iš vienuolikos mūsų audite nagrinėtų valstybių narių ir (arba) regionų taiko savanorišką susietąją paramą kultūriniams augalams auginti. Aštuonios remia kultūrinių augalų, kuriems reikia daug vandens, auginimą be geografinių apribojimų. Taigi valstybės narės naudoja ES lėšas, kad paremtų daug vandens reikalaujančių kultūrinių augalų auginimą tose vietovėse, kuriose yra vandens stygius. Iš 13 diagramos matyti, kad šešios valstybės narės taiko savanorišką susietąją paramą daug vandens reikalaujantiems kultūriniams augalams auginti vietovėse, kuriose yra didelis arba labai didelis vandens stygius.

Teikiant kompleksinę paramą atsižvelgiama į neteisėtą vandens ėmimą, bet patikros yra retos, o nuobaudos – nedidelės

62

Kompleksine parama tiesioginės išmokos (ir kai kurios kitos BŽŪP išmokos) susiejamos su tam tikrais aplinkosaugos įsipareigojimais. Viena iš kompleksinės paramos sąlygų (2 GAAB) apima valstybių narių nustatytas leidimų imti vandenį suteikimo procedūras. Nacionalinės ir (arba) regioninės institucijos patikrina 1 % nurodytų ūkininkų, drėkinančių savo laukus, grupių ir taiko nuobaudas (paprastai jų subsidijų pagal bazinės išmokos sistemą arba vienkartinės išmokos už plotus sistemą 3 % sumažinimą) tiems ūkininkams, kurie nesilaiko nacionalinių ir (arba) regioninių vandens ėmimo leidimų suteikimo procedūrų.

63

Praktiškai nuo 2014 m., kai apie tai rengėme ataskaitą, tvarka nedaug tepasikeitė³⁷. 2 GAAB suformuluotas bendrais žodžiais: „Tais atvejais, kai norint naudoti vandenį laistymui reikia gauti leidimą, – leidimų išdavimo tvarkos laikymasis.“ Komisija neprašė valstybių narių nustatyti konkrečių reikalavimų, pavyzdžiui, įrengti vandens skaitiklius ir teikti ataskaitas apie vandens naudojimą. GAAB standartas neturės poveikio valstybėms narėms, kurių leidimų išdavimo tvarka yra silpna. Tai, kad jis nėra taikomas visiems BŽŪP paramos gavėjams (pavyzdžiui, paramos gavėjams pagal smulkiųjų ūkininkų sistemą, ne metinių kaimo plėtros išmokų gavėjams arba BRO paramos, teikiamos vaisių ir daržovių bei alyvuogių sektoriams, gavėjams) ir kad valstybės narės neatlieka tinkamų patikrų, dar labiau sumažina jo galimybes.

64

Toliau Komisijos pasiūlyme dėl BŽŪP po 2020 m. pateikta kompleksinės paramos sąvoka (dabar pervadinta kaip „paramos sąlygos“). Pagal ją BŽŪP išplečiama į ją įtraukiant smulkiųjų ūkininkų sistemą, tačiau neįtraukiami BRO išmokų už vyną gavėjai.

65

Valstybės narės, remdamosi subsidiarumo principu, gali, kaip joms atrodo tinkama, laisvai įgyvendinti vandens leidimų išdavimo įpareigojimą ir užtikrinti jo vykdymą. Dešimt iš mūsų audite tikrintų valstybių narių ir (arba) regionų laikėsi atrankinio požiūrio į 2 GAAB, dažnai į savo patikras neįtraukdami tam tikrų nacionalinių arba regioninių vandens ėmimo reglamentavimo reikalavimų (žr. 14 diagramą).

66

Vienintelis bendras visose mūsų analizuotose kontrolės sistemose tikrinamas reikalavimas – būtinybė turėti leidimą imti drėkinimo vandenį. Daugumoje atvejų į patikrą taip pat įėjo vizualinis sklypų patikrinimas, siekiant nustatyti neteisėto vandens ėmimo arba drėkinimo atvejus. Tai taikytina Belgijai (Flandrijai), Vokietijai (Berlyno-Brandenburgo regionui), Ispanijai (Andalūzijai ir Kastilijai-La Mančai), Italijai (Emilijai-Romanijai), Vengrijai ir Portugalijai. Trijose iš vienuolikos valstybių narių ir regionų tikrinama, ar yra vandens skaitikliai – Belgijoje (Flandrijoje), Prancūzijoje (Centre–Luaros Slėnyje) ir Kipre. Dešimtyje iš vienuolikos valstybių narių ir regionų netikrinamas leidimų turinys, pavyzdžiui, didžiausias leidžiamas ėmimo kiekis ir drėkinimo laikas (visose mūsų audite tikrintose valstybėse narėse ir (arba) regionuose, išskyrus Belgiją (Flandriją)). Panašūs trūkumai nurodyti vertinimą pagrindžiančiame tyrime dėl BŽŪP poveikio vandeniui³⁸.

67

Iš kompleksinės paramos statistikos, kurią valstybės narės teikia Komisijai, matyti reikšmingų skirtumų ir tarp valstybių, ir tarp regionų. Pavyzdžiui, Ispanijoje vidutinis reikalavimų nesilaikymo lygis Kastilijoje-La Mančoje yra gerokai didesnis nei Andalūzijoje (žr. 15 diagramą). Visose valstybėse narėse ir (arba) regionuose, apie kuriuos gavome duomenų, 2 GAAB nesilaikymo lygis yra mažesnis nei kitose vandens ėmimo patikrose, kaip nurodyta 32 dalyje (žr. 15 diagramą). Kyla reikšminga rizika, kad kompleksinės paramos patikrose nenustatomi neteisėto vandens ėmimo atvejai.

68

2013 m. Europos Parlamentas ir Taryba paragino Komisiją³⁹ stebėti, kaip valstybės narės perkelia į nacionalinę teisę ir įgyvendina Vandens pagrindų direktyvą, ir pateikti pasiūlymą dėl atitinkamų Vandens pagrindų direktyvos dalių įtraukimo į kompleksinę paramą. Komisija nepateikė pasiūlymo dėl jokių Vandens pagrindų direktyvos dalių įtraukimo į 2014–2020 m. kompleksinės paramos sistemą. Tačiau pasiūlyme dėl BŽŪP po 2020 m. yra aiški nuoroda į Vandens pagrindų direktyvos straipsnį dėl vandens ėmimo kontrolės⁴⁰, kuri pagal naujas paramos sąlygų taisykles tampa privalomu reikalavimu (1-as TANVR). Pasiūlymu nustatoma aiški sąsaja tarp Vandens pagrindų direktyvos ir BŽŪP išmokų ūkininkams ir juo šiam straipsniui galėtų būti suteikta daugiau galios.

Kaimo plėtrai skirtomis lėšomis ir rinkos priemonėmis reikšmingai neskatinama tausiai naudoti vandenį

69

Be tiesioginių išmokų, pagal BŽŪP taip pat finansuojamos ūkininkų investicijos į ilgalaikį turtą ir remiami konkretūs veiksmai, pavyzdžiui, įsipareigojimas vykdyti tam tikrą ūkininkavimo praktiką. Kai kurios investicijos ir veiksmai daro teigiamą poveikį vandens naudojimui, tačiau dėl kitų investicijų vandens sunaudojama daugiau (taip pat žr. 16 diagramą). Ūkių konsultavimo sistemų finansavimas arba bendradarbiavimo projektai taip pat gali daryti poveikį vandens naudojimui, nors ir netiesiogiai.

Kaimo plėtros programos retai naudojamos vandens kiekiui padidinti

70

Kaimo plėtros programomis nacionalinės arba regioninės institucijos gali remti:

1. ūkininkavimo praktiką arba žaliąją infrastruktūrą, darančias teigiamą poveikį vandens pakankamumui žemės ūkio paskirties dirvožemyje (drėgmės sulaikymo priemonės);
2. ūkininkus dėl papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų įgyvendinant Vandens pagrindų direktyvos reikalavimus;
3. nuotekų valymo infrastruktūrą pakartotiniam vandens naudojimui drėkinimo reikmėms.

Tikrinome, kokiu mastu buvo naudojamasi šiomis galimybėmis.

71

Valstybės narės gali naudoti kaimo plėtrai skirtas lėšas natūralioms drėgmės sulaikymo priemonėms finansuoti (žr. 17 diagramą). Penkios iš mūsų audite tikrintų valstybių narių ir (arba) regionų naudojasi šia galimybe:

• Belgija (Flandrija), Ispanija (Andalūzija), Vengrija, Italija (Emilija-Romanija) ir Portugalija finansavo agrarinės aplinkosaugos ir klimato įsipareigojimus⁴¹, kurių pagrindinis tikslas – išsaugoti dirvožemį, kaupti organines medžiagas ir sumažinti eroziją, taip padedant sustiprinti drėgmės sulaikymą.
• Belgija (Flandrija) finansavo vieną projektą, susijusį su drėgmės sulaikymo žaliąja infrastruktūra⁴², o Vengrija – aštuonis projektus.

72

Natūralios drėgmės sulaikymo priemonės gali duoti daug naudos, pavyzdžiui, gali būti papildyti požeminio vandens ištekliai, suvaldytos sausros ir sumažinta potvynių rizika, bet jų veiksmingumas yra ribotas, jei jos naudojamos nedideliame plote⁴³. Septynios iš vienuolikos mūsų audite tikrintų valstybių narių ir (arba) regionų šių priemonių kaimo plėtrai skirtomis lėšomis nefinansavo (taip pat žr. 18 diagramą).

73

Valstybės narės gali naudoti kaimo plėtrai skirtas lėšas⁴⁴, kad kompensuotų ūkininkų papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas įgyvendinant upių baseinų valdymo planų reikalavimus. Nė viena iš mūsų audite nagrinėtų valstybių narių ir (arba) regionų šia galimybe nepasinaudojo.

74

Nacionalinės ir (arba) regioninės institucijos gali į savo KPP įtraukti paramą investicijoms į pakartotinio nuotekų naudojimo drėkinimo reikmėms infrastruktūrą⁴⁵. Penkios iš mūsų audite tikrintų valstybių narių ir (arba) regionų šios galimybės į savo kaimo plėtros programas neįtraukė. Trijose valstybėse narėse ir (arba) regionuose ji įtraukta kaip papriemonės dalis, bet nebuvo naudojama jokiems projektams finansuoti. Dvi valstybės narės finansavo atitinkamus projektus (žr. 2 langelį).

ES drėkinimo projektų finansavimas pasižymi silpnomis apsaugos nuo netausaus vandens naudojimo priemonėmis

75

Drėkinimo projektams ES finansavimas gali būti teikiamas įvairiomis formomis. Valstybės narės gali naudoti kaimo plėtrai skirtas lėšas investavimui į materialųjį turtą arba BRO paramą kai kuriuose sektoriuose (vaisių ir daržovių, alyvuogių ir alyvuogių aliejaus, vyno) drėkinimo įrangai modernizuoti ar pirmą kartą įrengti (pavyzdžiui, ūkiuose) arba infrastruktūrai (pavyzdžiui, tinklams) vystyti.

76

Tikrinome:

1. kokiu mastu tos lėšos buvo naudojamos drėkinimo projektams remti;
2. ar Komisija ir valstybės narės nustatė apsaugos nuo netausaus vandens naudojimo priemones ir
3. ar valstybės narės patikrino, kaip laikomasi atitinkamų reikalavimų.

77

Esamų drėkinimo sistemų modernizavimu galima padidinti vandens naudojimo efektyvumą, pavyzdžiui, sutaisius nesandarius kanalus, uždengus atvirus kanalus garavimui sumažinti arba perėjus prie efektyvesnių drėkinimo sistemų. Tačiau, padidinus efektyvumą, ne visada galima bendrai sutaupyti vandens, nes sutaupytas vanduo gali būti panaudotas kitam tikslui, pavyzdžiui, daugiau vandens reikalaujantiems kultūriniams augalams arba didesniam plotui drėkinti. Tai vadinama grįžtamuoju poveikiu⁴⁶. Be to, yra hidrologinio paradokso reiškinys, kai dėl padidinto drėkinimo efektyvumo gali sumažėti į upes grįžtančio paviršinio vandens kiekis, taip sumažinant pagrindinius srautus, kurie naudingi tolesniems naudotojams ir pažeidžiamoms ekosistemoms⁴⁷.

78

Naujos drėkinimo infrastruktūros, kuria išplečiamas drėkinamas plotas, įrengimas, tikėtina, padidins neigiamą poveikį gėlo vandens ištekliams, nebent sistemoje yra naudojamas lietaus arba išvalytas vanduo. Komisijos vertinimą pagrindžiančiame tyrime dėl BŽŪP poveikio vandeniui (žr. 38 išnašą) ši rizika patvirtinama: „iki šiol sunku garantuoti, kad investicijos į drėkinimą yra naudingos vandens telkiniams, ypač jei drėkinamas plotas didėja ten, kur vandens telkiniams vandens trūksta“.

Kaimo plėtros investicijų parama

79

Visos, išskyrus vieną, mūsų audite vertintos valstybės narės ir (arba) regionai naudoja kaimo plėtrai skirtas lėšas investicijoms, darančioms poveikį vandens naudojimui, finansuoti (žr. 18 diagramą). Nauji drėkinimo įrenginiai ir infrastruktūra atitinka reikalavimus visose dešimtyje valstybių narių ir (arba) regionų ir investicijos į vandens ėmimo infrastruktūrą (pavyzdžiui, šulinius) atitinka reikalavimus bent trijose. Pagal pusę iš 24 kaimo plėtros programų mūsų papildomoje imtyje leidžiama investuoti į naują drėkinimo infrastruktūrą.

80

EŽŪFKP paramai investicijoms į drėkinimą taikomos ES taisyklėse nustatytos sąlygos⁴⁸ (žr. 19 diagramą). Valstybės narės gali nustatyti ir papildomų reikalavimų. Trys iš mūsų audite tikrintų valstybių narių ir (arba) regionų tam tikroms investicijoms yra nustatę reikalavimą potencialiai sutaupyti daugiau nei 5 % vandens. Dėl naujos drėkinimo infrastruktūros penkios valstybės narės ir (arba) regionai reikalauja nuosavybės teisės į žemę įrodymo ir (arba) galiojančio vandens ėmimo leidimo.

81

Kai kurie 19 diagramoje aprašyti reikalavimai nėra plačiau paaiškinti teisiniuose tekstuose. Pavyzdžiui, Vandens pagrindų direktyvoje nėra apibrėžta, ką reiškia paviršinio vandens telkinių kiekybinė būklė. Todėl valstybės narės turi apibrėžti, ką jos laiko paviršinio vandens telkinių „prastesne nei gera“ kiekybine būkle. Aštuoniose iš mūsų audite tikrintų valstybių narių ir (arba) regionų nėra aišku, kaip ir ar tai yra apibrėžta. Komisija šiuo klausimu pateikė neprivalomas rekomendacijas⁴⁹. Be to, valstybės narės skirtingai aiškina, kas yra drėkinamo ploto padidinimas, ir gali įtraukti plotus, kurie neseniai buvo drėkinami kaip drėkinamas plotas. Vieniems „neseniai“ yra ne anksčiau kaip prieš penkerius metus, kitiems – 2004 m. siekiantis laikas.

82

Kadangi ES taisykles galima įvairiai interpretuoti ir taikyti jų išimtis (žr. 19 diagramą), yra rizika, kad ES gali finansuoti drėkinimo projektus, kurie neatitinka Vandens pagrindų direktyvos tikslų. Rengdama BŽŪP po 2020 m. Komisija pasiūlė tam tikrą drėkinimo projektų finansavimo sąlygų supaprastinimą. Investicijos į drėkinimą būtų aiškiai nefinansuojamos, jei jos būtų nesuderinamos su Vandens pagrindų direktyvos tikslais užtikrinti gerą būklę. Drėkinamo ploto padidinimas neatitiktų tinkamumo finansuoti reikalavimų, jeigu drėkinimas daro poveikį vandens telkiniams, kurių būklė apibrėžiama kaip prastesnė nei gera⁵⁰. Valstybės narės turėtų tai perkelti į savo tinkamumo finansuoti sąlygas.

83

Atitiktis 19 diagramoje nurodytoms sąlygoms išsamiai netikrinama. Aštuonios iš mūsų audite vertintų valstybių narių ir (arba) regionų tvirtina, kad tikrina, kaip laikomasi pagrindinių reikalavimų (pavyzdžiui, būtinybės vykdyti vandens apskaitą ir galimo vandens sutaupymo), remdamosi projekto paraiška arba ex post. Septynios valstybės narės ir (arba) regionai pateikė faktiškai sutaupyto vandens ex post patikras patvirtinančius dokumentus. Keturiais atvejais iš dokumentų buvo neaišku, kaip buvo vertinamas drėkinamo ploto padidėjimas. Dviejų valstybių narių ir (arba) regionų paprašėme pateikti išsamesnę informaciją apie projektus. Iš gautų dokumentų kartais buvo neaišku, kaip buvo tikrinamas reikalavimų laikymasis: visai neradome kai kurių patikrų įrodymų, įskaitant dėl pagrindinių vandens apskaitos ar galimo sutaupyto vandens kiekio patikrinimų.

Bendras rinkų organizavimas

84

Europos Sąjunga drėkinimo infrastruktūrą finansuoja taip pat BRO priemonėmis trijuose sektoriuose: vaisių ir daržovių, alyvuogių ir alyvuogių aliejaus ir vyno. Vaisių ir daržovių sektoriaus drėkinimo infrastruktūra remiama dešimtyje iš vienuolikos mūsų audite tikrintų valstybių narių ir (arba) regionų, alyvuogių ir alyvuogių aliejaus sektoriaus – dviejuose, o vyno sektoriaus – trijuose. Visos valstybės narės ir (arba) regionai siūlo paramą tiek naujai infrastruktūrai, tiek esamų sistemų modernizavimui, išskyrus alyvuogių ir alyvuogių aliejaus sektorių, kuriame ES paramą galima gauti tik už drėkinimo sistemos patobulinimus. Pagal BRO priemones taikomos investicijų finansavimo taisyklės skiriasi nuo taisyklių, kurios taikomos pagal kaimo plėtros priemones.

85

Pastaraisiais metais didžiausias vaisių ir daržovių sektoriaus drėkinimo projektų finansavimas buvo Ispanijoje (Andalūzijoje) ir Portugalijoje (žr. 20 diagramą). Prancūzija ir Kipras galimomis priemonėmis naudojosi nedaug arba visai jomis nesinaudojo. Italijoje (Emilijoje-Romanijoje) institucijos negalėjo pateikti duomenų apie drėkinimo projektus ir susijusį finansavimą, apie patikras ir sankcijas.

86

Dėl investicijų, skirtų vandens naudojimui vaisių ir daržovių sektoriuje mažinti, kurios finansuojamos pagal išlaidų kategoriją „Aplinkai naudingos investicijos“⁵¹, turėtų:

• bent 5 % būti sumažintas vandens sunaudojimas, jei taikomas lašelinis drėkinimas arba panašios sistemos;
• nedidėti grynasis drėkinamas plotas, nebent visam ūkiui drėkinti sunaudojamo vandens bendras kiekis, net padidinus plotą, išlieka žemesnis nei penkerių metų iki investicijos vidurkis.

87

Drėkinimo infrastruktūra gali būti finansuojama ir pagal kitas išlaidų kategorijas, pavyzdžiui, „Gamybos planavimą“. Tokiu atveju pagal ES taisykles nereikalaujama jokių apsaugos nuo netausaus vandens naudojimo priemonių, kaip yra reikalaujama finansuojant iš EŽŪFKP (žr. 80 dalį). 2018 m. Ispanijoje (Andalūzijoje) 98 % išlaidų už veiksmus, susijusius su drėkinimu ir tausiu vandens naudojimu, apėmė gamybos planavimo projektus. Trys iš vienuolikos mūsų vertintų valstybių narių užsimojo plačiau nei ES taisyklės ir kai kuriems arba visiems drėkinimo projektams nustatė papildomus reikalavimus (žr. 21 diagramą).

88

Valstybių narių institucijos nepakankamai tikrina, ar laikomasi atitikties sąlygų, taikomų investicijoms, kurios bus naudingos aplinkai (žr. 86 dalį). Peržiūrėję gaires, administracinius kontrolinius sąrašus ir patikrų vietoje ataskaitas, daugumoje valstybių narių ir (arba) regionų neradome įrodymų, kad buvo tikrinama atitiktis BRO finansavimą reglamentuojantiems aplinkos apsaugos reikalavimams.

89

Apskritai, pagal BRO finansuojant naują drėkinimo infrastruktūrą ir esamų sistemų patobulinimus taikoma mažiau aplinkos apsaugos priemonių, nei siūloma pagal EŽŪFKP. Kai kuriems investavimo tipams taikomos sąlygos, susijusios su vandens taupymu ir drėkinamo ploto didinimu, bet nėra reikalavimų įrengti vandens skaitiklį prieš investiciją arba jos metu.

Išvados ir rekomendacijos

90

2000 m. ES priėmė Vandens pagrindų direktyvą ir stengiasi iki 2015 m. arba (su pagrįstomis išimtimis) vėliausiai iki 2027 m. užtikrinti gerą visų ES vandens telkinių būklę. Tai apėmė vandens kiekybinius tikslus. Iš mūsų audito matyti, kad parama žemės ūkiui nebuvo nuosekliai derinama su vandens politikos tikslais.

91

Nors pagal ES vandens politiką teikiamos apsaugos nuo netausaus vandens naudojimo priemonės, žemės ūkio produktų gamintojams dažnai taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos. Nuo 2009 m. valstybės narės padarė pažangą kurdamos išankstinių leidimų suteikimo sistemas vandeniui imti, sistemas neteisėtam vandens naudojimui aptikti ir kainodaros mechanizmus, turinčius potencialą skatinti vandens naudojimo efektyvumą. Tačiau:

• mūsų tikrintose valstybėse narėse vis dar yra daug ūkininkams taikomų leidimų imti vandenį išimčių (taip pat regionuose, kuriuose yra vandens stygius) (žr. 27–30 dalis) ir
• daugelyje valstybių narių netaikomas sąnaudų už žemės ūkyje teikiamas vandens paslaugas padengimas, kaip taikoma kituose sektoriuose (žr. 36–44 dalis).

92

Komisija stebi, kaip valstybės narės įgyvendina Vandens pagrindų direktyvą, ir mano, kad įgyvendinimas galėtų būti spartesnis (žr. 45–52 dalis).

1 rekomendacija. Prašyti Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo žemės ūkyje išimčių pagrindimo

Komisija turėtų:

paprašyti valstybių narių pagrįsti žemės ūkiui taikomus vandens kainų lygius ir reikalavimo gauti išankstinius leidimus imti vandenį išimtis ir paaiškinti, kokiu pagrindu daroma išvada, kad jos neturi reikšmingo poveikio vandens telkinių būklei.

Terminas: 2025 m.

93

Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) tiesioginių išmokų sistemose ūkininkams tiesiogiai nenustatomi įpareigojimai dėl tausaus vandens naudojimo. Pagal ES savanoriškos susietosios paramos taisykles valstybėms narėms leidžiama finansuoti kultūrinių augalų, kuriems reikia daug vandens, auginimą regionuose, kuriuose yra vandens stygius, nevykdant jokių patikrų ar netaikant aplinkos apsaugos priemonių. Kaimo plėtrai skirtam finansavimui vandens sektoriuje taikoma ex ante sąlyga suteikė galimybę valstybėms narėms atnaujinti savo vandens kainodaros politiką. Tačiau panašu, kad ex ante sąlyga nebebus taikoma BŽŪP po 2020 metų (žr. 47–49 ir 53–61 dalis).

94

Kelios valstybės narės savanorišką susietąją paramą naudoja kultūrinių augalų, kuriems reikia daug vandens, auginimui regionuose, kuriuose yra vandens stygius, finansuoti (žr. 60 ir 61 dalis).

95

Kita kompleksinės paramos geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (2 GAAB) sąlyga turi potencialą sumažinti pernelyg didelį vandens išteklių žemės ūkyje naudojimą, skatinant ūkininkus laikytis valstybės narės leidimų imti vandenį suteikimo procedūrų. Tačiau ES taisyklėmis kompleksinės paramos įpareigojimai nustatomi ne visiems ūkininkams, gaunantiems BŽŪP lėšas, o valstybės narės santykinai ribotai naudojasi 2 GAAB, kad apsaugotų vandens išteklius. Nė viena valstybė narė, kuri buvo tikrinta atliekant auditą, neatlieka išsamių patikrų, kaip vykdomi 2 GAAB reikalavimai (žr. 62–68 dalis).

2 rekomendacija. Susieti BŽŪP išmokas su aplinkos standartų laikymusi

Komisija turėtų:

1. siekti, kad kaimo plėtros parama investicijoms į drėkinimą priklausytų nuo politikos sričių, kuriomis skatinamas tausus vandens naudojimas, įgyvendinimo valstybėse narėse;
2. visas BŽŪP išmokas ūkininkams, įskaitant išmokas, skiriamas pagal bendro rinkos organizavimo priemones, susieti su aiškiais tausaus vandens naudojimo aplinkos reikalavimais, taip pat taikant paramos sąlygas;
3. reikalauti apsaugos priemonių, siekiant užkirsti kelią netausiam vandens naudojimui kultūriniams augalams, kurių auginimas finansuojamas teikiant savanorišką susietąją paramą.

Terminas: 2023 m. (naujo BŽŪP laikotarpio pradžia)

96

Komisija į BŽŪP finansavimo mechanizmų, pavyzdžiui, kaimo plėtros ir paramos rinkai, taisykles iš dalies įtraukė tausaus vandens naudojimo principus. Kaimo plėtrai skirtomis lėšomis galima finansuoti ūkininkavimo praktiką ir infrastruktūrą, kuriomis didinamas vandens kiekis. Kaimo plėtrai skirtu finansavimu ir parama rinkai taip pat galima remti drėkinimo projektus. Tokio tipo išmokos susietos su tam tikrais įpareigojimais, bet ES taisyklės įvairiose programose yra nenuoseklios, jas galima įvairiai interpretuoti ir taikyti jų išimtis (žr. 69–89 dalis).

97

Valstybės narės kaimo plėtros paramą ir paramą rinkai iš dalies naudojo tausiam vandens naudojimui žemės ūkyje skatinti. Nustatėme, kad:

• pagal kaimo plėtros programas retai remiamos drėgmės sulaikymo priemonės ir pakartotinio vandens naudojimo infrastruktūra (žr. 70–72 dalis);
• mūsų audite tikrintose valstybėse narėse ir (arba) regionuose ES lėšos naudojamos naujiems drėkinimo projektams remti (žr. 75–79 ir 84–85 dalis);
• valstybės narės nepakankamai tikrina atitiktį aplinkos sąlygoms, susietoms su kaimo plėtros finansavimu ir parama rinkai (žr. 80–83 ir 86–89 dalis).

98

Pagal Komisijos BŽŪP po 2020 m. pasiūlymą investicijos į drėkinimą aiškiai nefinansuojamos, jei jos nesuderinamos su Vandens pagrindų direktyvos tikslais užtikrinti gerą būklę. Drėkinamo ploto padidinimas jau nebūtų laikomas atitinkančiu tinkamumo finansuoti reikalavimus, jei būtų daromas poveikis vandens telkiniams, kurių būklė apibrėžiama kaip prastesnė nei gera (žr. 82 dalis).

3 rekomendacija. Naudoti ES lėšas vandens telkinių kiekybinei būklei gerinti

Komisija turėtų:

1. tvirtindama valstybių narių BŽŪP strateginius planus užtikrinti, kad valstybės narės taikytų BŽŪP po 2020 m. taisykles taip, jog finansuojamais drėkinimo projektais būtų prisidedama prie Vandens pagrindų direktyvos tikslų;
2. įvertinti kaimo plėtros finansavimo ir paramos rinkai poveikį vandens naudojimui BŽŪP po 2020 m.

Terminas: 2023 m. (naujo BŽŪP laikotarpio pradžia) ir 2026 m. (tarpinis vertinimas)

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Samo Jerebo, 2021 m. liepos 14 d. Liuksemburge.

Santrumpos

BIS: bazinės išmokos sistema

BRO: bendras žemės ūkio rinkų organizavimas

BŽŪP: bendra žemės ūkio politika

EAA: Europos aplinkos agentūra

EBPO: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

EŽŪFKP: Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai

GAAB: gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė

KPP: kaimo plėtros programa

SSP: savanoriška susietoji parama

TANVR: teisės aktais nustatytas valdymo reikalavimas

UBVP: upių baseinų valdymo planas

VIPS: vienkartinės išmokos už plotus sistema

VPD: Vandens pagrindų direktyva

Žodynėlis

„Copernicus“: ES Žemės stebėjimo ir stebėsenos sistema, pagal kurią renkami ir apdorojami duomenys iš palydovų ir Žemėje įrengtų jutiklių, kad būtų galima teikti informaciją apie aplinką ir saugumą.

Atsietoji parama: ES išmokos ūkininkams, nesusietos su konkretaus produkto gamyba.

Bazinės išmokos sistema: ES žemės ūkio sistema, pagal kurią ūkininkams išmokos mokamos pagal reikalavimus atitinkantį žemės plotą.

Gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė: ūkininkų privaloma išlaikyti visos žemės ūkio paskirties žemės, ypač šiuo metu gamybai nenaudojamos žemės, būklė, kad gautų tam tikras išmokas pagal BŽŪP. Apima tokius klausimus, kaip vandens ir dirvožemio valdymas.

Kaimo plėtros programa: Komisijos patvirtintas nacionalinių arba regioninių daugiamečių tikslų ir veiksmų rinkinys ES kaimo plėtros politikai įgyvendinti.

Kiekybinė būklė: poveikio vandens telkiniui, kurį jis patiria tiesiogiai ir netiesiogiai dėl vandens ėmimo, mastas.

Kompleksinė parama: mechanizmas, pagal kurį išmokos ūkininkams priklauso nuo to, kaip jie laikosi aplinkos, maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės bei žemėtvarkos reikalavimų.

Konvergencija: ūkininkų teisių į išmokas patikslinimo procesas, atsižvelgiant į nacionalinius ir regioninius vidurkius, siekiant užtikrinti teisingesnį tiesioginės žemės ūkio paramos paskirstymą.

Sąnaudų padengimas: principas, kuriuo remiantis paslaugos naudotojas moka už tos paslaugos sąnaudas ir visos paslaugos teikėjo pajamos yra lygios tiekimo išlaidoms (arba jas viršija).

Savanoriška susietoji parama: neprivalomas būdas valstybėms narėms mokėti gamybos apimtimis pagrįstas tiesiogines ES žemės ūkio išmokas ūkininkams, kurie nusprendžia šiuo pagrindu kreiptis paramos.

Teisės aktais nustatytas valdymo reikalavimas: ES arba nacionalinė žemės ūkio paskirties žemės valdymo taisyklė visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatai, gyvūnų gerovei ir aplinkai apsaugoti.

Tiesioginė išmoka: žemės ūkio paramos išmoka, pavyzdžiui, su plotu susijusi parama, tiesiogiai mokama ūkininkams.

Tinkamumo patikra: vertinimas, siekiant nustatyti tam tikros krypties politikos reglamentavimo sistemos sutapimus, spragas, nenuoseklumą ar pasenusias priemones.

Upių baseinų valdymo planas: dokumentas, susijęs su nustatytos upės baseino ES valdymu, kuriame pateikti planuojami veiksmai Vandens pagrindų direktyvos tikslams įgyvendinti.

Vandens ėmimas: vandens pašalinimas ar nukreipimas iš vandens aplinkos.

Vandens telkinys: ežeras, tvenkinys, upelis, upė ar kanalas, tarpinis vanduo palei pakrantę, pakrančių vandens plotas ar kiekybės rodikliais apibrėžtas požeminio vandens kiekis.

Žalinimo išmoka: plotu grindžiama išmoka už ūkininkavimo praktiką, kuri yra naudinga aplinkai ir klimatui.

Komisijos atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=59355

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams riziką, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų nario Samo Jereb vadovaujama I audito kolegija „Tvarus gamtos išteklių naudojimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narė Joëlle Elvinger, jai padėjo kabineto vadovė Ildikó Preiss ir kabineto atašė Charlotta Törneling, pagrindinis vadybininkas Emmanuel Rauch, užduoties vadovė Els Brems, užduoties vadovės pavaduotojas Paulo Braz, auditoriai Greta Kapustaitė, Georgios Karakatsanis, Szilvia Kelemen, Dimitrios Maniopoulos, Dainora Venckevičienė ir Krzysztof Zalega. Lingvistinę pagalbą teikė Thomas Everett. Pagalbą rengiant grafikus suteikė Marika Meisenzahl.

Galinės išnašos

¹ Pasaulio bankas, Renewable internal freshwater resources per capita (cubic meters) - European Union.

² Europos Komisija – JRC, „World Atlas of Desertification“, Change in aridity - shifts to drier conditions.

³ Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2021) 82 final).

⁴ Europos aplinkos agentūra, Water and agriculture: towards sustainable solutions, EAA ataskaita Nr. 17/2020.

⁵ 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1–73).

⁶ Europos Komisija, Status of implementation of the WFD in the Member States.

⁷ Direktyvos 2000/60/EB 18 straipsnis.

⁸ Europos Komisija, SWD(2019) 30 final, European Overview - River Basin Management Plans.

⁹ Europos Komisija, EU Water Legislation - Fitness Check.

¹⁰ Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“, COM(2010) 672 final.

¹¹ Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės, COM(2018) 392 final.

¹² Europos Komisija, BŽŪP rodikliai – BŽŪP finansavimas.

¹³ Europos Komisija, SWD(2020) 168 final.

¹⁴ Europos Komisija, Voluntary coupled support - Review by the Member States of their support decisions applicable as from claim year 2020.

¹⁵ BIO by Deloitte (bendradarbiaujant su ICF ir Kranfieldo universitetu), Optimising water reuse in the EU – Final report prepared for the European Commission (ENV GD), I dalis.

¹⁶ 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų(OL L 177, 2020 6 5, p. 32–55).

¹⁷ Europos Komisija, SWD(2018) 249 final/2 – 2018/0169 (COD).

¹⁸ „Tvarus vandens išteklių valdymas“. Tarybos išvados, 2016 m. spalio 17 d.

¹⁹ Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 04/2014 „ES vandens politikos tikslų integravimas į BŽŪP: iš dalies pasiteisino“; Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 23/2015 „Vandens kokybė Dunojaus upės baseine: padaryta pažanga įgyvendinant Vandens pagrindų direktyvą, tačiau dar reikia nemažai nuveikti“; Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 03/2016 „Kova su eutrofikacija Baltijos jūroje: būtinos tolesnės, veiksmingesnės priemonės“.

²⁰ Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies e punktas.

²¹ Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnis.

²² EBPO, Drying Wells, Rising Stakes: Towards Sustainable Agricultural Groundwater Use.

²³ WWF, Illegal water use in Spain: Causes, effects and solutions.

²⁴ Antrasis Dunojaus upės baseino valdymo planas (2015 m.), 2 punktas, p. 10.

²⁵ Europos Komisija, Vandens pagrindų direktyvos bendroji įgyvendinimo strategija, Guidance document no. 1 Economics and the environment ir Information Sheet on Assessment of the Recovery of Costs for Water Services for the 2004 River Basin Characterisation Report (Art 9).

²⁶ Europos Komisija, SWD(2019) 30 final.

²⁷ 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

²⁸ Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Vandens pagrindų direktyvos (Direktyvos 2000/60/EB) ir Potvynių direktyvos (Direktyvos 2007/60/EB) įgyvendinimo, COM(2019) 95 final.

²⁹ 2014 m. rugsėjo 11 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-525/12.

³⁰ Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 10/2018 „Ūkininkams skirta bazinės išmokos schema – veiklos požiūriu schema įdiegta, bet jos poveikis supaprastinimui, geresniam pagalbos skirstymui ir pagalbos dydžio konvergencijai ribotas“.

³¹ Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 21/2017 „Žalinimas – sudėtingesnė pajamų rėmimo sistema, aplinkosaugos požiūriu dar neveiksminga“.

³² Durpynai ES. Pozicijos dokumentas.

³³ 2020 m. spalio 23 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių strateginių planų rėmimo taisyklės.

³⁴ Europos Komisija, Voluntary coupled support - Review by the Member States of their support decisions applicable as from claim year 2020.

³⁵ Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalis.

³⁶ Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 52 straipsnio 8 dalis.

³⁷ Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 04/2014 „ES vandens politikos tikslų integravimas į BŽŪP: iš dalies pasiteisino“, 38–48 dalys.

³⁸ AGRI GD ir EEIG Alliance Environnement, Evaluation of the impact of the CAP on water. Final report.

³⁹ 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (OL L 347, 2013 12 20, p. 549–607), Bendras Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas dėl kompleksinės paramos.

⁴⁰ Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies e punktas.

⁴¹ 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis (OL L 347, 2013 12 20, p. 487), 28 straipsnis.

⁴² Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 17 straipsnio 1 dalies d punktas.

⁴³ EAA ataskaita Nr. 17/2020, p. 68.

⁴⁴ Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 30 straipsnis.

⁴⁵ Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 17 straipsnis.

⁴⁶ EBPO (2016 m.), Mitigating Droughts and Floods in Agriculture: Policy Lessons and Approaches, OECD Studies on Water, OECD Publishing, Paris (https://www.oecd-ilibrary.org/agriculture-and-food/mitigating-droughts-and-floods-in-agriculture_9789264246744-en).

47 EAA ataskaita Nr. 17/2020.

⁴⁸ Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 46 straipsnis.

⁴⁹ Rekomendacijų dokumentas. EŽŪFKP parama investicijoms ir drėkinimui (2014 m. lapkričio mėn. versija)

⁵⁰ COM(2018) 392 final, 68 straipsnio 3 dalies f punktas.

⁵¹ Pagal 2017 m. kovo 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/892, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (OL L 138, 2017 5 25, p. 57–91), 3 straipsnio 4 dalies paskutinę pastraipą.

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=59355

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2021

PDF	ISBN 978-92-847-6686-4	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/43732	QJ-AB-21-022-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-6705-2	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/026296	QJ-AB-21-022-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2021.

Pakartotinio Europos Audito Rūmų dokumentų naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal licenciją „Creative Commons Attribution 4.0 International“ (CC BY 4.0). Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas leidžiamas, jeigu tinkamai nurodoma autorystė ir visi pakeitimai pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai neatsako už bet kokius su pakartotiniu naudojimu susijusius padarinius.

Šias nuotraukas pakartotinai naudoti leidžiama, jei nurodomas autorių teisių subjektas, šaltinis ir fotografų / architektų (jei nurodyta) vardas ir pavardė:

1 diagrama: © Pasaulio išteklių institutas, „Aqueduct“ (žiūrėta 2021 03 22).

5, 9, 14, 18 ir 20 diagramos: piktogramas sukūrė „Pixel perfect“, https://flaticon.com.

13 diagrama: © Europos Audito Rūmai ir Pasaulio išteklių institutas, „Aqueduct“ (žiūrėta 2021 03 22).

17 diagrama:

nuotrauka viršuje kairėje: © Europos Sąjunga, Europos Komisija, 2021 / Xavier Lejeune;

nuotrauka viršuje dešinėje: © Europos Sąjunga, Europos Komisija, 2021 / Lukasz Kobus;

nuotrauka apačioje kairėje: © Europos Sąjunga, Europos Komisija, 2021 / Michal Cizek;

nuotrauka apačioje dešinėje: © Europos Sąjunga, Europos Komisija, 2021 / Pedro Rocha.

Jūs privalote įgyti papildomų teisių, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktą privatumo ir autorių teisių politiką.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.