Kapitalo rinkų sąjunga – lėta pradžia siekiant plataus užmojo tikslo

Santrauka

I

Kapitalo rinkų sąjunga (KRS) – tai didelio masto Europos Sąjungos iniciatyva, kuri oficialiai pradėta įgyvendinti 2015 m., Komisijai paskelbus Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planą. Pagrindinis KRS tikslas – sukurti bendrąją kapitalo rinką, kurioje bendrovės, ypač MVĮ, turėtų geresnes galimybes gauti ne bankų teikiamą finansavimą, o vietos kapitalo rinkos būtų gilesnės ir geriau integruotos. Kadangi siekiama papildyti bankų teikiamą finansavimą, didinti privatųjį rizikos pasidalijimą ir užtikrinti bendrą rizikos mažinimą, sukūrus KRS taip pat būtų sukurta stabilesnė finansų sistema, kuri būtų geriau parengta skatinti augimą, kurti darbo vietas ir didinti Europos galimybes pritraukti užsienio investicijas.

II

2015 m. KRS veiksmų plane ir 2017 m. jo laikotarpio vidurio peržiūroje buvo numatyta daug priemonių, kurias įgyvendinus turėjo būti pasiektas bendras poveikis ir tikslas iki 2019 m. pabaigos padėti pagrindus KRS. Kadangi Komisija ir suinteresuotieji subjektai šiai pavyzdinei iniciatyvai teikia didelį prioritetą, manome, kad ši ataskaita parengta pačiu laiku, kad būtų galima paskatinti tolesnį KRS plėtojimą. Savo ataskaitoje analizuojame, kaip Komisija atliko savo vaidmenį, atkreipiame dėmesį į klausimus, kurie gali turėti įtakos KRS sėkmei dabar ir ateityje.

III

Atlikdami auditą tikrinome, ar Komisijai pavyko įgyvendinti veiksmus, kad būtų sukurta veiksminga KRS. Siekdami atsakyti į šį platų klausimą, įvertinome, ar Komisija pasiekė savo tikslus padidinti bendrovių finansavimo šaltinių įvairovę; ar ėmėsi veiksmingų priemonių, kad būtų pakankamai skatinama kurti labiau integruotas ir gilesnes kapitalo rinkas; ar pašalino tarpvalstybines kliūtis, su kuriomis susiduria rinkos dalyviai, ir ar tinkamai parengė ir stebėjo KRS projektą.

IV

Padarėme bendrą išvadą, kad Komisija stengėsi pasiekti sunkų tikslą sukurti KRS, bet rezultatų dar reikia palaukti. Daugelis priemonių, kurių Komisija galėjo imtis pagal savo kompetenciją, buvo susijusios tik su siauromis sritimis siekiant KRS tikslų. Dėl savo pobūdžio šios priemonės (pavyzdžiui, neprivalomos priemonės, kaip antai, analizės, skirtos populiarinti geriausią praktiką, atlikimas) negalėjo paskatinti didelės pažangos kuriant KRS. Dar vienas apribojimas, su kuriuo susidūrė Komisija, buvo tas, kad daugelį pagrindinių veiksmų gali įgyvendinti tik valstybės narės arba jų įgyvendinimui reikia visapusiškos jų paramos.

V

Priemonėmis, skirtomis įmonių finansavimo šaltiniams įvairinti, buvo sprendžiami pernelyg siauri klausimai, kad būtų galima paskatinti ir paspartinti struktūrinį perėjimą prie didesnio rinkos finansavimo ES, todėl jų poveikis buvo nedidelis. Be to, nors teisės aktai, kuriais reglamentuojamas pakeitimas vertybiniais popieriais, yra teigiamas žingsnis, iki šiol jais nebuvo paskatintas numatomas Europos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos atsigavimas po finansų krizės, o bankams nebuvo sudarytos palankesnės sąlygos pasididinti skolinimo pajėgumus, kuriais, be kita ko, pasinaudotų MVĮ. Daugiausia sandorių yra įvykdoma tradicinėse turto klasėse (t. y. hipotekos paskolų ir paskolų automobiliams) tam tikrose valstybėse narėse.

VI

Kalbant apie vietos kapitalo rinkų plėtrą, Komisija pasitelkė savo koordinuojamąjį vaidmenį Europos semestro procese. Vis dėlto Komisija neparengė visapusiškos ir aiškios ES strategijos ir nepateikė rekomendacijų, kad visos valstybės narės, kuriose kapitalo rinkos mažiau išplėtotos, įgyvendintų susijusias reformas. Komisija pasitelkė paklausa grindžiamą Struktūrinių reformų rėmimo programą (SRRP), kad, be kita ko, finansuotų su KRS susijusius projektus. Nors SRRP intervencinių veiksmų logika nebuvo formaliai nukreipta į ES kapitalo rinkų konkrečius poreikius, į KRS tikslus buvo atsižvelgta projektų lygmeniu. Vis dėlto paklausa grindžiamas metodas nepadėjo užtikrinti, kad visos valstybės narės gautų paramą pagal savo poreikius, ir šio metodo rezultatų dar reikia palaukti.

VII

Atkreipiame dėmesį į tai, kad įgyvendinant KRS veiksmų planą nebuvo pasiektas proveržis siekiant šalinti pagrindines kliūtis tarpvalstybinio kapitalo srautams. Dažnai šios kliūtys kyla iš nacionalinės teisės aktų, pavyzdžiui, nemokumo teisės ir išskaičiuojamojo mokesčio srityse, arba dėl finansinio švietimo stokos. Šalinant kliūtis pasiekta ribota pažanga, iš dalies dėl to, jog valstybės narės teikė nepakankamą paramą.

VIII

Kalbant apie KRS rengimą, nustatyti tikslai ne visada buvo pakankamai konkretūs ir išmatuojami. Be to, prieš pradedant vykdyti projektą, nebuvo nustatyti prioritetai. Komisija stebėjo tik teisėkūros priemonių įgyvendinimo pažangą. Pažangą, padarytą siekiant KRS tikslų, Komisija stebėjo nereguliariai ir nenuosekliai.

IX

Siekiant padidinti KRS projekto veiksmingumą, rekomenduojame Komisijai:

1. pasiūlyti tikslingus veiksmus, kad MVĮ būtų sudarytos dar palankesnės sąlygos gauti finansavimą kapitalo rinkose;
2. skatinti kurti gilesnes ir labiau integruotas vietos kapitalo rinkas;
3. šalinti pagrindines tarpvalstybines kliūtis investicijoms ir
4. parengti KRS konkrečius tikslus, labai svarbias priemones ir stebėjimo tvarką.

X

Taip pat raginame Tarybą apsvarstyti, kaip pasistūmėti į priekį svarstant Komisijos pasiūlymą, kad būtų išspręstas klausimas dėl asimetrinės nuosavo kapitalo ir skolos apmokestinimo tvarkos.

Įvadas

01

Laisvas kapitalo judėjimas – tai viena iš keturių laisvių (kartu su laisvu prekių, paslaugų ir darbuotojų judėjimu) ir vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų. Diskusijos apie Europos kapitalo rinkos sukūrimo svarbą ir naudą vyksta jau seniai, įskaitant 1966 m. parengtą Segré ataskaitą, 2001 m. Lamfalussy ataskaitą ir ankstesnius Komisijos komunikatus (pavyzdžiui, paskelbtus 1996 m., 1998 m. ir 2011 m.). Nors kuriant ir integruojant kapitalo rinkas pasikeitė akcentuojami dalykai, aspektai ir uždaviniai, ES iki šiol nepavyko sukurti gerai veikiančių integruotų kapitalo rinkų.

02

Yra geografinių skirtumų tarp valstybių narių, kalbant apie jų vietos kapitalo rinkų kapitalizaciją, likvidumą ir gylį. Vakaruose ir šiaurėje esančios valstybės narės dažniau pasižymi gilesnėmis kapitalo rinkomis ir turi savaime stiprėjančių kapitalo centrų, o rytuose ir pietuose esančios valstybės narės nuo jų atsilieka (žr. 1 diagramą). Iki šiol Londonas buvo svarbiausias ES finansų centras. Jungtinei Karalystei išstojus iš ES kils sunkumų įgyvendinant KRS projektą.

03

Nepaisant pastangų, kurios buvo dedamos po finansų krizės, daugumos ES valstybių narių ekonomika vis dar labiau priklauso nuo bankų teikiamo finansavimo nei nuo kapitalo rinkų finansavimo (pavyzdžiui, privataus akcinio kapitalo, rizikos kapitalo, obligacijų). MVĮ Europoje renkasi palyginti mažiau kainuojantį bankų teikiamą finansavimą, taip galėdamos išsaugoti visas nuosavybės į įmonę teises. Nors per praėjusį dešimtmetį ne bankų teikiamo finansavimo svarba vis augo, 2018 m. euro zonoje bankų paskolos vis dar sudarė 45 % viso ne finansų bendrovių skolos finansavimo, t. y. mažiau nei 2007 m. (apie 60 %)¹. Tradicijos ir kultūra čia yra svarbus veiksnys, kaip matyti iš tendencingumo savo šalies atžvilgiu (t. y. polinkio didžiąją dalį portfelio investuoti į savo šalyje esantį turtą). Lengvai prieinamos informacijos apie bendroves stoka ir nepakankamas finansinio raštingumo lygis yra papildomos kliūtys, dėl kurių kapitalo rinkos priemonės sulaukia mažesnio investuotojų susidomėjimo.

04

Kapitalo rinkų sąjunga (KRS) – tai didelio masto Europos Komisijos iniciatyva. Ją Komisija oficialiai paskelbė 2015 m. veiksmų plane. Šis pavyzdinis projektas buvo pristatytas kaip vienas iš dešimties Komisijos politikos prioritetų ir yra Investicijų plano Europai, kuriuo siekiama gerinti investavimo aplinką, trečiojo ramsčio elementas. KRS siekiama papildyti bankų sąjungą, didinant rizikos pasidalijimą privačiajame sektoriuje ir užtikrinant bendrą rizikos mažinimą, ir taip galiausiai sustiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą.

05

Būtinybė sukurti KRS šiandien yra kaip niekada stipri. Jungtinei Karalystei (JK) išstojus iš ES, buvo pabrėžta politinė būtinybė kurti gilesnes ir labiau integruotas kapitalo rinkas Europos Sąjungoje, kadangi nuo 2020 m. sausio 31 d., oficialios „Brexit’o“ datos, Sąjungoje neliko didžiausios ir giliausios kapitalo rinkos ir svarbiausio Europos startuolių finansavimo centro. Be to, auga pasaulinė konkurencija, kaip matyti iš to, kad Europą palieka novatoriškos MVĮ, ieškodamos geresnio finansavimo ir tokios aplinkos, kurioje sparčiai augančios įmonės turi daugiau galimybių gauti finansavimą. Pastaraisiais mėnesiais Komisija į savo diskursą apie KRS kūrimą skatinančius veiksnius įtraukė ekonominį netikrumą dėl COVID-19 pandemijos, nes pasitelkiant KRS būtų galima pritraukti privatų finansavimą ir paspartinti ekonomikos atsigavimą.

KRS tikslai

06

Svarbus KRS tikslas – prisidėti mažinant didelę priklausomybę nuo bankų finansavimo ir sumažinti kapitalo pritraukimo sąnaudas, ypač kalbant apie MVĮ. Komisija nurodė, kad šis tikslas turėtų būti pasiektas sukūrus stabilią finansų sistemą, kurioje gilesnės ir integruotos kapitalo rinkos pritrauks daugiau piliečių santaupų ir kurioje joms teks didesnis vaidmuo finansuojant verslą. KRS turėtų duoti naudos ir ES bankų sektoriui, nes joje numatyta priemonių, skirtų Europos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkai gaivinti.

07

Papildydama bankų sąjungą ir perskirstydama riziką tarp rinkos dalyvių, KRS taip pat turėtų prisidėti prie stabilesnės finansų sistemos, kuri yra geriau parengta skatinti augimą, kurti darbo vietas ir didinti Europos galimybes pritraukti užsienio investicijų. Galiausiai, sukūrus labiau integruotas, likvidžias ir tvirtesnes Europos finansų rinkas, ne tik būtų padidinti tarpvalstybinių investicijų srautai, bet ir remiamas stipresnis tarptautinis euro vaidmuo.

08

2015 m. veiksmų plane ir 2017 m. jo laikotarpio vidurio peržiūroje buvo numatytos teisėkūros ir ne teisėkūros priemonės, suskirstytos į septynias intervencijos sritis, kurias įgyvendinus, be kita ko, turėjo būti pasiektas bendras poveikis pavienius finansų srities teisės aktus sujungti į nuoseklią reguliavimo sistemą. Pasitelkiant reguliavimo sistemą ir ne teisėkūros priemones, planuojama sukurti investavimo ekosistemą, kurioje būtų palengvinta prieiga prie kapitalo rinkų ir skatinamas ekonomikos augimas. Nors pasitelkiant reguliavimo priemones galima sudaryti palankesnes sąlygas rinkai veikti, bet jų rinkai primesti negalima.

09

KRS kūrimas nepabaigtas ir darbai tebevyksta. Iki šiol dauguma teisėkūros procedūra priimtų aktų yra dar neįgyvendinti arba buvo įgyvendinti tik neseniai. Siekdama pradėti rengti naują veiksmų planą, Komisija sukūrė Kapitalo rinkų sąjungos aukšto lygio forumą, kurį sudaro 28 aukšto lygio kapitalo rinkų ekspertai. Galutinė forumo ataskaita su politikos rekomendacijomis buvo paskelbta 2020 m. birželio mėn.² Komisija savo naują veiksmų planą³ paskelbė 2020 m. rugsėjo mėn.

Vaidmenų ir atsakomybių pasiskirstymas Kapitalo rinkų sąjungoje

10

Pagal subsidiarumo principą tam tikros pagrindinės KRS politikos sritys (pavyzdžiui, mokesčių sistema, nemokumas ir finansinis švietimas) priklauso valstybių narių kompetencijai. Todėl KRS iniciatyvos sėkmė priklauso ne tik nuo Komisijos, bet ir nuo Europos Parlamento, Tarybos ir valstybių narių politinės valios ir užmojo.

11

Komisijoje už KRS projekto planavimą, bendrą įgyvendinimą ir koordinavimą yra atsakingas Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinis direktoratas (FISMA GD), dalyvaujant kitoms Komisijos tarnyboms. Komisijos struktūrinių reformų rėmimo generalinis direktoratas (REFORM GD), įkurtas 2020 m. vietoj Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos (SRSS), teikia techninę paramą pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą (SRRP)⁴, siekiant, be kita ko, stiprinti valstybių narių vidaus kapitalo rinkų pajėgumus. Nėra numatyta konkretaus biudžeto, skirto KRS įgyvendinti.

12

Kitos pagrindinės institucijos, susijusios su KRS veikimu, yra trys Europos priežiūros institucijos (EPI):

• Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), kuri yra ES vertybinių popierių rinkos reguliavimo institucija, siūlanti įgyvendinimo priemones ir apibrėžianti technines taisykles;
• Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir
• Europos bankininkystės institucija.

Audito apimtis ir metodas

13

Atsižvelgdami į KRS svarbą, atlikome jos rengimo, įgyvendinimo ir veiksmingumo auditą. Savo ataskaita siekiame informuoti suinteresuotuosius subjektus ir pateikti rekomendacijų Komisijai, kaip toliau plėtoti KRS.

14

Mūsų nagrinėti veiksmai yra susiję su keturiomis iš septynių KRS veiksmų plano intervencijos sričių, būtent: i) inovacijų, startuolių ir nebiržinių bendrovių finansavimas, ii) lengvesnių sąlygų įmonėms patekti į viešąsias rinkas ir pritraukti jose kapitalo sudarymas, iii) bankų pajėgumo stiprinimas siekiant paremti visą ekonomiką ir iv) palankesnių sąlygų tarpvalstybinėms investicijoms sukūrimas.

15

Bendras audito klausimas buvo, ar Komisijai pavyko įgyvendinti veiksmus, kad būtų sukurta veiksminga KRS. Siekdami į jį atsakyti įvertinome, ar Komisija:

1. padėjo bendrovėms, ypač MVĮ, padidinti finansavimo galimybių įvairovę;
2. padėjo kurti gilesnes ir labiau integruotas vietos kapitalo rinkas;
3. ėmėsi veiksmingų priemonių, kad būtų pašalintos tarpvalstybinės kliūtys, ir
4. pasirūpino, kad KRS turėtų įtikinamą veiklos rezultatų planą.

16

Atlikdami savo auditą tikrinome Komisijos turimus dokumentus ir rengėme pokalbius su atitinkamais Komisijos darbuotojais. Peržiūrėjome imtį, sudarytą iš 10 iš 54 su KRS susijusių projektų, kurie 2016–2019 m. buvo finansuojami pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą (SRRP) ir jos parengiamuosius veiksmus. Atrinkdami imtį, rėmėmės savo profesiniu vertinimu (žr. I priede pateiktą projektų sąrašą), daugiausia dėmesio skirdami projektams, vykdytiems valstybėse narėse, kuriose kapitalo rinkos mažiau išplėtotos (žr. 1 diagramą). Įgyvendinant atrinktus projektus buvo pažengta palyginti toli, todėl buvo labiau tikėtina gauti pastebimų rezultatų.

17

Be to, siekdami surinkti informaciją, susitikome su institucijų ir suinteresuotųjų subjektų atstovais iš devynių atrinktų valstybių narių, t. y. Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Italijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Lenkijos ir Rumunijos. Taip pat kalbėjomės su ESMA, Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo darbuotojais, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) ekspertais ir atstovais, taip pat tam tikrų verslo ir investuotojų asociacijų ir vertybinių popierių biržų atstovais.

18

Visose valstybėse narėse surengėme apklausas institucijose, atsakingose už vietos kapitalo rinkų reguliavimą ir priežiūrą (finansų ministerijose, nacionalinėse kompetentingose institucijose ir centriniuose bankuose), taip pat surengėme ES veikiančių Europos ir nacionalinių verslo asociacijų, investuotojų asociacijų ir bankų asociacijų bei vertybinių popierių biržų atstovų apklausą.

19

Auditą atlikome 2019 m. rugsėjo mėn. – 2020 m. vasario mėn. Savo audito darbą užbaigėme prieš prasidedant COVID-19 protrūkiui, todėl šioje ataskaitoje neatsižvelgiama į politikos raidą ar kitus pasikeitimus, kurie buvo padaryti reaguojant į pandemiją.

Pastabos

Iki šiol Komisijos priemonės, skirtos MVĮ finansavimo galimybių įvairovei padidinti, neturėjo skatinamojo poveikio

20

Europos Sąjungoje bankų paskolos visada buvo įmonių, ypač MVĮ, pagrindinis finansavimo šaltinis. KRS iniciatyvos pagrindas buvo tikslas, kad MVĮ gautų finansavimą iš naujų šaltinių, bankų teikiamą finansavimą papildant rinka grindžiamu finansavimu (t. y. rizikos kapitalu, privačiu akciniu kapitalu).

21

Pastaraisiais dešimtmečiais Europoje susikūrė daug novatoriškų startuolių, vadinamųjų „vienaragių“, t. y. spartaus augimo startuolių, kurių vertė siekia daugiau kaip 1 milijardą JAV dolerių (žr. 2 diagramą). Kai įveikia ankstyvojo augimo etapą, vis daugiau šio tipo bendrovių pradeda ieškoti augimo galimybių už ES ribų. Komisija stengėsi sustabdytą šią tendenciją, įgyvendindama į KRS apimtį patenkančias priemones, kad paremtų MVĮ įtraukimo į biržos prekybos sąrašus veiklą.

22

MVĮ būna labai įvairių, pavyzdžiui, skiriasi jų dydis, pramonės sektorius, veiklos trukmė, veiklos rūšis ir valdymas nuosavybės teise, taip pat yra daug tarpvalstybinių skirtumų. Spartaus augimo MVĮ sudaro apie 11 % ES įmonių, kurių iš viso yra 25 milijonai⁵. Jau ilgą laiką Komisija vykdo politiką, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas sparčiai augančioms MVĮ gauti finansavimą iš įvairių šaltinių; pirmasis šios srities dokumentas, Komisijos veiksmų planas dėl rizikos kapitalo, buvo paskelbtas 1998 m.⁶ MVĮ finansavimo problemoms, kurios yra nevienodos skirtingose įmonių augimo etapuose (žr. 3 diagramą), spręsti taip pat buvo skirta daug Komisijos politikos priemonių, pavyzdžiui, 2011 m. geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas⁷. 2015 m. KRS veiksmų planu yra tęsiamos minėtos iniciatyvos (žr. II priedą).

23

Pasitelkdama 2015 m. KRS veiksmų planą, kuris 2017 m. buvo atnaujintas, Komisija siekė geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą, didžiausią dėmesį skirdama dviem intervencijos sritims: i) inovacijų, startuolių ir nebiržinių įmonių finansavimas ir ii) palankesnių sąlygų įmonėms patekti į viešąsias rinkas ir pritraukti jose kapitalo sudarymas. Siūlant reglamentavimo pakeitimus daugiausia buvo siekiama peržiūrėti ankstesnes taisykles (dėl prospektų, MVĮ augimo rinkų, Europos rizikos kapitalo fondų (angl. European venture capital funds, EuVECA).

24

Kita Komisijos intervencijos sritis buvo iii) bankų pajėgumo stiprinimas siekiant paremti visą ekonomiką; į ją taip pat pateko padengtosios obligacijos ir pakeitimas vertybiniais popieriais. Ši politikos priemonė nėra tiesiogiai susijusi su MVĮ finansavimu, bet ja siekiama suteikti galimybę bankams mažinti finansinį įsiskolinimą (t. y. mažinti savo balansą) nemažinant privačiajam sektoriui teikiamų kreditų apimčių.

25

Siekdami patikrinti, ar pagal KRS įgyvendintomis priemonėmis buvo pasiektas tikslas padidinti MVĮ finansavimo įvairovę, įvertinome, ar Komisija:

1. padidino įmonėms galimybes finansuoti savo plėtrą augimo etape prieš pradedant viešą akcijų platinimą (žr. 3 diagramą; įskaitant rizikos kapitalą ir privatų akcinį kapitalą);
2. pagerino MVĮ galimybes gauti finansavimą viešosiose rinkose (t. y. pradinio viešo akcijų platinimo etape);
3. mažino kliūtis, kurios trukdo gauti informaciją ir dėl kurių MVĮ negali nustatyti finansavimo šaltinių, o galimi investuotojai – investavimo galimybių, ir
4. suteikė bankams galimybę atlaisvinti savo skolinimo pajėgumus tam, kad teiktų paramą MVĮ.

Pasiekta dalinių rezultatų remiant rizikos kapitalo ir nuosavo kapitalo finansavimą

26

Pagal KRS veiksmų planą Komisija pradėjo įgyvendinti priemonių rinkinį, skirtą rizikos kapitalo ir nuosavo kapitalo finansavimui remti. Šios priemonės apima reguliavimo reformą, Europos fondų fondų sukūrimą ir skatinimą naudotis geriausia mokesčių paskatų taikymo patirtimi (žr. 1 lentelę).

27

ES rizikos kapitalo ir privataus akcinio kapitalo rinkoms įvairiose valstybėse narėse vis dar būdingi dideli skirtumai, tiek kalbant apie MVĮ finansavimo trūkumo dydį, tiek apie finansavimo šaltinių prieinamumą, ypač institucinių investuotojų atveju. Iš tiesų, yra didžiulis rinkos susiskaidymas tarp ES centrų ir periferijų, kalbant apie rizikos kapitalo ir privataus akcinio kapitalo investicijas (t. y. portfeliui priklausančių bendrovių, kurios gauna finansavimą, vietos); didžioji dalis šių bendrovių veikia keliose valstybėse narėse (t. y. Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Danijoje ir Švedijoje).

28

EuVECA ir Europos socialinio verslumo fondo (EuSEF) reglamentų peržiūra buvo pirmoji teisėkūros priemonė, įtraukta į KRS veiksmų planą, siekiant skatinti į tarpvalstybinį lygmenį orientuotų rizikos kapitalo įmonių veiklą ir remti mažiau išplėtotas Europos rizikos kapitalo rinkos dalis. Tačiau taikant šią priemonę buvo veiksmingai padidintas įregistruotų EuVECA fondų skaičius tik tose valstybėse narėse, kuriose rizikos kapitalo rinkos gerai išplėtotos (pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Nyderlanduose).

29

Iš mūsų atliktos EuVECA ir EuSEF naujai įregistruotų fondų duomenų analizės ir pokalbių su rinkos dalyviais ir suinteresuotaisiais subjektais matyti, kad dauguma rizikos kapitalo fondų vis dar nenaudoja ženklų EuVECA ir EuSEF ir kad ši priemonė neturėjo reikšmingos įtakos rinkos plėtrai ir MVĮ finansavimui. Iš mūsų atliktos ES viešųjų institucijų apklausos rezultatų matyti, kad 22 % respondentų nemano, kad dėl 2017 m. atliktų EuVECA reglamento dalinių pakeitimų padidėjo investicijų lygis į ES rizikos kapitalo įmones, o 45 % apklaustųjų mano, kad vertinti dar per anksti.

30

Sukūrus Europos rizikos kapitalo fondų fondus, per ES biudžetą į rinką gali patekti 410 milijonų eurų⁸. Ši priemonė – vienintelis finansavimo veiksmas KRS veiksmų plane. Neapsiribodama veiksmų planu, Komisija taip pat aktyviai veikia MVĮ finansavimo srityje, pasitelkdama centralizuotai ir pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomas programas, ji suteikia reikšmingą finansavimą. Nors lūkesčiai iš privačių ir viešųjų investuotojų surinkti 2,1 milijardo eurų (t. y. pasitelkiant skolintas lėšas, penkis kartus padidinti fondui suteiktą finansavimą) kol kas neišsipildė, trys fondų fondai toliau vykdo lėšų surinkimo ir investavimo operacijas, taip pritraukdami privačiąsias investicijas ir padidindami ES rizikos kapitalo rinkos dydį.

31

Siekdama remti privataus akcinio kapitalo ir rizikos kapitalo rinkas, Komisija taip pat paskelbė ataskaitą dėl mokesčių paskatų sistemų rizikos kapitalui ir neformaliems investuotojams, įskaitant geriausios praktikos pavyzdžius, ir ją pristatė dviejuose praktiniuose seminaruose. Valstybės narės nesiėmė tolesnių veiksmų dėl šių veiksmų.

32

Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekdama išspręsti vadinamąją „įsiskolinimui palankaus mokestinio iškraipymo“ problemą. Daugumoje valstybių narių skolos palūkanos ir nuosavo kapitalo grąža apmokestinamos skirtingai, o tai kliudo plėtoti ir integruoti rinkas. Kadangi palūkanos gali būti išskaičiuotos iš bendrovių pelno mokesčio bazės, o nuosavo kapitalo grąža negali būti išskaičiuota, finansuojant skolą gaunama mokestinė nauda, kuria daroma įtaka bendrovių ir investuotojų sprendimams. Skaičiuojama, kad dėl šios priežasties nuosavo kapitalo sąnaudos yra 45 % didesnės už skolos kapitalo sąnaudas⁹.

33

Pasitelkdama KRS Komisija siekė išspręsti šią problemą, į pasiūlymą dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) įtraukdama nuostatą, kuria suteikiama pelno mokesčio lengvata akcijų emisijai. Tačiau, siūlomas sprendimas dar neįgyvendintas, nes nepasiektas susitarimas Taryboje, į kurios išimtinę kompetenciją patenka apmokestinimo sritis.

Turi būti gerinamos MVĮ galimybės gauti finansavimą viešosiose rinkose

34

MVĮ gauti nuosavo kapitalo finansavimą viešosiose rinkose yra sudėtingiau nei didesnėms bendrovėms, nes MVĮ bijo prarasti nuosavybės teises, neturi tokių pačių pajėgumų laikytis informacijos atskleidimo reikalavimų ir padengti susijusių sąnaudų (net iki 15 % sutelktos sumos). Komisija užsibrėžė tikslą viešosiose rinkose sudaryti palankesnes sąlygas obligacijų bei akcijų emisijoms ir sumažinti susijusias sąnaudas, kartu užtikrinant investuotojų apsaugą. Todėl Komisija pradėjo įgyvendinti priemonių rinkinį (žr. 2 lentelę).

35

Makroekonominės aplinkos, pavyzdžiui, rinkos likvidumo, investuotojų norų, palūkanų lygio, prognozuojamo ekonomikos augimo tempo, numatomo mokesčio tarifo ir infliacijos lygio, poveikis gali būti didesnis nei prospekto paskelbimo sąnaudos ir nulemti bendrovės pasirinkimą pradėti pradinį viešą akcijų platinimą (PVAP), ar ne. Po finansų krizės PVAP skaičius ES svyravo ir 2019 m. iš viso vyko 90 PVAP, bet 2009 m. skaičiai liko nepasiekti (žr. 4 diagramą). ES daugiausia PVAP vyko 2011 m., kai iš viso buvo užregistruota 415 PVAP¹⁰.

36

Iš mūsų surengtų interviu ir apklausų matyti, kad MVĮ galimybės gauti finansavimą viešosiose rinkose iki šiol reikšmingai nepagerėjo, taip pat nesumažėjo finansavimo kaina. Prospekto paskelbimo sąnaudos sumažėjo tik nežymiai, o pats procesas yra vis dar sudėtingas ir ilgas. Be to, konsultavimo paslaugų prospekto paskelbimo klausimu kaina sudaro didžiąją dalį sąnaudų, susijusių su prospekto paskelbimu, o Komisijai nėra lengva savo veiksmais daryti įtaką šiam aspektui.

37

Be to, dėl kintančio reguliavimo ir atsižvelgiant į tai, kad trūksta suderintų nacionalinių taisyklių emisijoms, kurias išleidžiant neviršijama nustatyta riba ir skelbti prospektą nėra privaloma, sukuriama reglamentavimo arbitražo galimybė. Iš tiesų, bendrovės, planuojančios pritraukti iki 8 milijonų eurų ir įsisteigusios šalyje, kurioje nustatytas reikalavimas skelbti prospektą, jei viršijama 1 milijono eurų riba, gali tarpvalstybinę akcijų emisiją surengti (t. y. pasinaudoti nuosavo kapitalo sutelktiniu finansavimu) pasitelkdamos interneto platformą, įsteigtą kitoje šalyje, kurioje nenustatyta prievolė skelbti prospektą, jei emisijos vertė neviršija 8 milijonų eurų.

38

Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad ruošdama 2015 m. veiksmų planą Komisija neapsvarstė galimybės skirti finansavimo MVĮ PVAP remti, pavyzdžiui, sukuriant viešojo ir privačiojo sektoriaus fondą. Vis dėlto 2020 m. kovo mėn. Komisija paskelbė ketinanti sukurti privačiojo ir viešojo sektoriaus fondą, kuris investuos į viešą akcijų platinimą¹¹.

39

Reglamente dėl MVĮ augimo rinkų, kitoje KRS veiksmų plano priemonėje, buvo numatytas Piktnaudžiavimo rinka reglamento pakeitimas ir papildomi prospektams taikomų taisyklių pakeitimai, siekiant MVĮ sudaryti palankesnes sąlygas leisti akcijų ir skolos emisijas MVĮ augimo rinkose. Be to, Komisija pasiūlė papildomų taisyklių, kurias taikant būtų sudaromos palankesnės sąlygos registruoti daugiašales prekybos sistemas kaip MVĮ augimo rinkas ir būtų padidintas į biržos sąrašus įtrauktų MVĮ akcijų likvidumas, taip sustiprinant investuotojų, emitentų ir tarpininkų susidomėjimą šiomis rinkomis. Ši teisėkūros priemonė patvirtinta 2019 m. ir įsigaliojo 2020 m. sausio mėn. Šios priemonės patvirtinimas buvo teigiamas signalas MVĮ ekosistemai, kad ES politikos formuotojai, galvodami apie MVĮ naudą, pasirengę įgyvendinti pakeitimus.

Ribotas poveikis šalinant kliūtis, trukdančias gauti informaciją

40

Kliūtys gauti informaciją – vienas didžiausių trukdžių, turinčių įtakos paklausai ir pasiūlai MVĮ finansavimo rinkoje. Žvelgiant į paklausą, MVĮ susiduria su sunkumais nustatydamos esamas finansavimo galimybes. Žvelgiant į pasiūlą, investuotojams sudėtinga įvertinti MVĮ kreditingumą. Komisija bandė išspręsti abu šiuos klausimus (žr. 3 lentelę).

41

Kalbant apie paklausą, Komisija skatino bankų federacijas ir MVĮ asociacijas sudaryti neprivalomą susitarimą dėl aukšto lygio principų, kurių būtų laikomasi bankams teikiant grįžtamąją informaciją MVĮ apie priežastis, dėl kurių buvo atmestos jų paraiškos gauti kreditą. Atkreipiame dėmesį, kad iniciatyvos sėkmė visiškai priklauso nuo to, kaip ją įgyvendins rinkos dalyviai. Minėti principai kol kas dar nėra žinomi visame bankų sektoriuje, o tokia grįžtamoji informacija neturėtų didelio poveikio MVĮ kredito paraiškoms, nes 2019 m. euro zonoje buvo atmesta tik 6 % pateiktų paraiškų.

42

Kalbant apie pasiūlą, mėginimai sukurti Europos informacinę sistemą, kurioje būtų pateikta informacija apie MVĮ, buvo nutraukti nustačius, kad projektas negali būti įgyvendintas, nes trūksta finansavimo iš biudžeto ir praktinės patirties. Komisija padarė išvadą, kad ES intervencija neduotų pridėtinės vertės, nebent vietos ir nacionalinės institucijos pirmos rastų tinkamų sprendimų.

43

Atkreipiame dėmesį į tai, kad diskusijos apie siekį sukurti ES lygmens skaitmeninės prieigos platformą, kurioje būtų pateikiama vieša finansinė ir nefinansinė bendrovių informacija, Europos vieno langelio principu grindžiamą duomenų portalą (angl. European Single Access Point, ESAP), vyko nuo to laiko, kai 2013 m. buvo patvirtinta Skaidrumo direktyva. Nors projektas galėjo būti labai svarbus KRS informavimo kliūtims šalinti, Komisija jo į savo veiksmų planą neįtraukė ir jį delegavo ESMA. 2017 m. ESMA šį projektą paskelbė ne prioritetiniu, nes trūko finansavimo iš biudžeto, nepakako palyginamų bendrovių duomenų valstybėse narėse ir trūko įgaliojimo patvirtinti valstybių narių pateiktus duomenis.

Veiksmai, kuriais siekta paskatinti bankus daugiau skolinti MVĮ, neturi pastebimo poveikio

44

Pagal KRS intervencijos sritį taikydama veiksmus, kuriais siekiama padidinti bankų pajėgumą teikti paramą skolintomis lėšomis, Komisija siekė bankams sudaryti palankesnes sąlygas finansuoti bendroves ir visą ekonomiką. Tikrinome, ar Komisijos veiksmais, susijusiais su pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, padengtosiomis obligacijomis ir Europos užtikrintaisiais vekseliais, buvo efektyviai padidintas bankų pajėgumas remti ES bendroves (žr. 4 lentelę).

45

Atsižvelgiant į tai, kad MVĮ dažniausiai negali gauti finansavimo tiesiai iš kapitalo rinkų, sukūrus veikiančią pakeitimo vertybiniais popieriais rinką, nelikvidžios paskolos būtų pakeistos apyvartiniais vertybiniais popieriais. Todėl tokią rinką galima laikyti netiesiogine MVĮ finansine priemone. KRS veiksmų plano priemonė – paprastas, skaidrus ir standartizuotas (PSS) pakeitimas vertybiniais popieriais – tai iniciatyva, kurią įgyvendinti siekė tiek reguliavimo institucijos, tiek rinkos dalyviai, nes ją pasitelkiant iš esmės būtų sukurtas „aukso standartas“, taikomas aukščiausios kokybės pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms.

46

Nors Komisija manė, kad KRS veiksmų plane šis pasiūlymas buvo „lengvai pasiekiamas rezultatas“, teisėkūros procedūra užtruko ilgiau nei dvejus metus. Nors PSS pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentas įsigaliojo 2019 m. sausio mėn., dauguma antrinės teisės aktų ir gairių, kurių reikia, kad būtų galima aiškinti reglamentą ir užtikrinti atitiktį jo atžvilgiu, įsigaliojo tik 2020 m. rugsėjo mėn.

47

Atkreipiame dėmesį į tai, kad atlikdama Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento poveikio vertinimą Komisija nepateikė jokių duomenų ar vertinimų apie tai, kokia Europos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos dalis atitiks PSS kriterijus. Dėl vėlavimų tvirtinant antrinės teisės aktus ir gaires trūksta teisinio aiškumo, todėl PSS pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriams trumpuoju laikotarpiu buvo padarytas neigiamas poveikis¹² (t. y. pirmasis PSS sandoris buvo sudarytas 2019 m. kovo 21 d., praėjus beveik trims mėnesiams nuo dokumento taikymo pradžios), bet padėtis pamažu gerėjo ir per visus 2019 m. buvo atlikti 143 pakeitimai vertybiniais popieriais. Iki 2020 m. birželio mėn. buvo gauti dar 165 pranešimai, o bendras pakeitimų vertybiniais popieriais skaičius pasiekė 308.

48

2019 m. pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms su naujuoju PSS ženklu teko beveik pusė ES rinkos (46 %, bendra vertė apie 100 milijardų eurų; žr. 5 diagramą), bet apskritai pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje augimo ženklų nebuvo matyti. Didžioji pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių dalis atliekama tradicinėse turto klasėse, pavyzdžiui, hipotekos paskolų ir paskolų automobiliui.

49

Kalbant apie pasiektus rezultatus, atkreipiame dėmesį į tai, kad MVĮ priemonių pakeitimo vertybiniais popieriais emisijų segmente vis dar jaučiamos 2007–2008 m. finansų krizės pasekmės, o pats pakeitimų mastas išlieka nedidelis (10,6 % nuo visų emisijų 2019 m.; žr. 6 diagramą). 2019 m. MVĮ priemonių emisijų buvo išleista iš viso už 23 milijardus eurų, o tai yra mažiau nei 2007–2008 m., taip pat mažiau nei 2014–2015 m., laikotarpiu iki KRS taikymo, o MVĮ paskolų pakeitimas vertybiniais popieriais iki 2020 m. birželio mėn. sudarė vos 1 % visų PSS sandorių. Be to, MVĮ priemonių pakeitimas vertybiniais popieriais vyksta vos keliose valstybėse narėse (Belgijoje, Italijoje ir Ispanijoje, remiantis 2020 m. birželio mėn. duomenimis apie neapmokėtą turtą).

50

Atkreipiame dėmesį į tai, kad 2019 m. gruodžio mėn. Taryba paprašė Komisijos įvertinti, ar reikia nustatyti ES ženklinimą, pavyzdžiui, „MVĮ skirtas pakeitimas vertybiniais popieriais“, „MVĮ Europos užtikrintieji vekseliai“, „MVĮ investiciniai fondai“ ir paskolų išdavimo fondai, siekiant pagerinti MVĮ finansavimo sąlygas¹³. Be to, siekdama padėti finansuoti MVĮ, daugiausia veikiančias Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje, Komisija kartu su EIB grupe pasiūlė naudoti pakeitimo vertybiniais popieriais subjektus. Vis dėlto, vykdant šiuos sandorius, nebuvo paskatintas privačiojo sektoriaus dalyvavimas.

Trūkumai dedant pastangas plėtoti vietos kapitalo rinkas

51

Pasitelkiant gerai veikiančias vietos rinkas, galima remti privačiojo sektoriaus finansavimą ir investicijas, galiausiai paskatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą¹⁴. ES kapitalo rinkos vis dar pasižymi didele įvairove ir yra sukoncentruotos Vakarų ir Šiaurės Europoje (žr. 1 diagramą).

52

Pasitelkiant KRS veiksmų planą siekiama plėtoti vietos kapitalo rinkas, stiprinant jų konkrečius pajėgumus ir sudarant palankesnes sąlygas integracijai. Vis dėlto vykdant politikos priemones būtina visiškai laikytis subsidiarumo principo. Pirmiausia už vietos rinkų plėtrą yra atsakingos nacionalinės ir regioninės institucijos.

53

Siekdama remti MVĮ, Komisija taip pat teikia finansavimą (pavyzdžiui, rizikos kapitalo ar paskolų garantijų forma) pasitelkdama arba programas, kurias centralizuotai valdo pati Europos Komisija (pavyzdžiui, Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME)), arba pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomus Europos struktūrinius ir investicijų fondus (t. y. fondus, kurių valdymas yra padalytas tarp ES ir valstybių narių). Šie veiksmai nėra KRS veiksmų plano dalis. Teikdama paramą ES pasitelkia įvairias finansines priemones (nuosavo ir skolinto kapitalo, paskolų garantijų, rizikos kapitalo, pajėgumų stiprinimo ir rizikos pasidalijimo priemones)¹⁵.

54

Kitas būdas, kuriuo skatindama vietos kapitalo rinkų plėtrą gali naudotis Komisija, yra Europos semestras; tai yra metinis ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimo ciklas, kuris buvo pradėtas taikyti 2010 m., siekiant didinti ES ekonominį ir socialinį tvarumą. Kiekvienais metais Komisija išanalizuoja kiekvienos šalies biudžeto, makroekonominių ir struktūrinių reformų planus ir valstybėms narėms parengia konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (KŠSR) ateinantiems 12–18 mėnesių; KŠSR pritaria ir jas formaliai patvirtina Taryba.

55

Pagal SRRP ES teikia techninę paramą ES valstybių narių vykdomoms institucinėms, administracinėms ir augimą skatinančioms reformoms, įskaitant jų kapitalo rinkų plėtrą. SRRP yra grindžiama paklausa, t. y. valstybės narės sprendžia, ar teikti projektų pasiūlymus finansavimui iš Komisijos gauti, ar jų neteikti.

56

Įvertinome, ar:

1. Komisija yra parengusi visapusišką strategiją, kuria būtų skatinama plėtoti vietos kapitalo rinkas;
2. buvo pasitelktas Europos semestras, kad valstybėse narėse būtų remiamos su KRS susijusios reformos; ir
3. pasitelkiant pagal SRRP suteiktą techninę paramą buvo veiksmingai plėtojamos kapitalo rinkos.

Trūksta visapusiškos strategijos vietos kapitalo rinkoms plėtoti

57

2017 m. atliktoje KRS laikotarpio vidurio peržiūroje Komisija nurodė planuojanti parengti visapusišką ES strategiją, skirtą vietos ir regioninių kapitalo rinkų plėtrai visoje ES. Tai buvo vienas iš devynių KRS darbotvarkės naujų prioritetinių veiksmų. Komisija nepaskelbė atskiros strateginės ataskaitos, kaip buvo padaryta, pavyzdžiui, dėl tvaraus finansavimo ir finansinių technologijų 2018 m. kovo mėn.¹⁶ Pavėlavusi devynis mėnesius Komisija tiesiog pateikė ataskaitą¹⁷ dėl veiksmų, kurių būtų galima imtis nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis plėtojant kapitalo rinkas. Tai neatitiko lūkesčių, kurie buvo sukelti paskelbus laikotarpio vidurio peržiūrą (žr. III priedą). Tai nebuvo strategija, pagal kurią būtų pristatyta ilgalaikė perspektyva, apimanti visus kapitalo rinkos segmentus, ir nebuvo numatyta jokių konkrečių veiksmų, kurių turėtų imtis Komisija.

58

Iš mūsų atliktos apklausos matyti, kad daugumos valstybių narių institucijos laikėsi nuomonės, kad KRS veiksmų planas buvo patvirtintas iš esmės kaip vienas visiems tinkantis sprendimas ir juo nebuvo konkrečiai skatinama vietos rinkų plėtra (žr. 5 lentelę).

Nepanaudojamas visas Europos semestro potencialas kapitalo rinkų reformoms skatinti

59

Tikrinome, ar šalių ataskaitose buvo nustatytos svarbios rizikos, susijusios su kapitalo rinkų plėtra, taip pat ar Komisija parengė konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas (KŠSR) toms valstybėms narėms, kurių kapitalo rinkos yra besivystančios.

60

Atrinktoje imtyje nustatėme, kad šalių ataskaitose buvo nustatytos svarbios rizikos ir jomis remiantis buvo galima sėkmingai parengti KŠSR, kuriomis būtų siekiama plėtoti kapitalo rinkas ir užtikrinti bendrovėms galimybę gauti finansavimą iš alternatyvių šaltinių. Vis dėlto tam tikrais atvejais į sunkumus tokiose srityse kaip rinkos plėtra, valdymas ir priežiūra galėjo būtų tinkamiau atsižvelgta 2018 ir 2019 m. šalių ataskaitose. Be to, nė vienoje iš mūsų patikrintų šalių ataskaitų nebuvo nurodyta konkrečių rodiklių, susijusių su vidaus kapitalo rinkomis.

61

Pastebėjome, kad 2016–2019 m., t. y. jau patvirtinus KRS veiksmų planą, devynios valstybės narės buvo paprašytos įgyvendinti reformas, kurios buvo skirtos kapitalo rinkoms ir geresnėms galimybėms gauti ne bankų teikiamą finansavimą. IV priede pateiktas mūsų išnagrinėtų rekomendacijų sąrašas.

62

Iš mūsų atliktos mažiau išplėtotų kapitalo rinkų ES analizės matyti (žr. V priedą), kad Komisija dešimčiai valstybių narių bent ketverius metus iš eilės nepateikė rekomendacijų įgyvendinti tiesiogiai susijusias reformas, nors tose valstybėse narėse kapitalo rinkos yra mažiau išplėtotos, palyginti su ES vidurkiu. Penkiais iš dešimties minėtų atvejų (Bulgarijos, Kroatijos, Graikijos, Latvijos ir Slovakijos) Komisija teikė rekomendacijas, susijusias su platesnio masto finansų sektoriaus sunkumais, pavyzdžiui, dėl finansinių paslaugų priežiūros ar dėl teismų sistemos, kurios gali daryti poveikį vietos kapitalo rinkoms, tačiau daugiausia netiesioginį. Taigi penkioms valstybėms narėms, kurių kapitalo rinkos buvo mažiau išplėtotos, nebuvo pateikta KŠSR, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su KRS tikslais¹⁸.

63

Nors pripažįstame, kad kapitalo rinkų tema yra tik vienas iš daugelio politinių uždavinių, kurie sprendžiami pasitelkiant Europos semestro procesą, Komisija savo dokumentuose nėra aiškiai išdėsčiusi kriterijų ir pagrindimo, kuriais remiantis nustatomos prioritetinės sritys KŠSR teikti¹⁹. Be to, nenustatėme konkrečių rekomendacijų, kuriomis būtų siekiama skatinti tarpvalstybinę vietos kapitalo rinkų integraciją susijusioms reformoms rengti ir įgyvendinti.

64

Kaip buvo nurodyta Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl Europos semestro²⁰, mes taip pat nustatėme, kad toje pačioje konkrečiai šaliai skirtoje rekomendacijoje su KRS susijusios reformos buvo pateiktos kartu su rekomendacijomis kitoms, net nesusijusioms politikos sritims (pavyzdžiui, užimtumo, socialinės įtraukties). Be to, su kapitalo rinkomis susijusiose KŠSR nebuvo pateikta tikslų, kuriais remiantis būtų atlikta daromos pažangos lyginamoji analizė, o pažangos būtų siekiama pagal aiškų įgyvendinimo tvarkaraštį²¹.

65

Kalbant apie su Kapitalo rinkų sąjunga susijusias 2016, 2017 ir 2018 m. KŠSR, atkreipėme dėmesį į tai, kad atlikusi vertinimą Komisija nustatė, kad iki 2019 m. pabaigos pažanga buvo pasiekta iš dalies. Nė viena iš susijusių valstybių narių neįgyvendino rekomenduojamų reformų visiškai arba iš esmės, todėl galima daryti prielaidą, kad reformoms buvo numatyta per mažai laiko arba kilo problemų dėl valstybių narių nacionalinės atsakomybės įgyvendinant KŠSR.

Techninė parama iš esmės yra vertinama, bet rezultatų dar reikia palaukti

66

Įvertinome, ar valstybės narės, kurių rinkos mažiau išplėtotos, gavo naudos iš projektų, vykdomų pagal SRRP, taip pat ar šiais projektais buvo sukurta pridėtinė vertė ir pasiekta teigiamų rezultatų valstybėse narėse.

67

KRS veiksmų plane Komisija įsipareigojo iki 2016 m. III ketvirčio parengti techninės paramos valstybėms narėms strategiją kapitalo rinkų pajėgumams rengti; šia priemone turėjo būti papildyta ES visapusiška strategija, skirta vietos ir regioninėms kapitalo rinkoms (žr. 57 dalį). Tačiau 2016 m. rugsėjo mėn., tęsiantis SRRP reglamento priėmimo procesui, Komisija pranešė, kad sukūrė pajėgumų techninei paramai teikti ir, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nustatys prioritetines sritis, tačiau jokio strateginio dokumento dar nepaskelbė.

68

Pagal SRRP teikiama paklausa grindžiama parama, o siekiančioms ją gauti valstybėms narėms nėra taikomas bendrojo finansavimo reikalavimas. Teikiama parama apimamas visas projekto proceso ciklas: pasirengimas, rengimas ir įgyvendinimas. 2016–2019 m. pagal SRRP ir jos parengiamąją veiklą finansavimas buvo suteiktas 54 su KRS susijusiems projektams, kurių bendra vertė siekė 14,31 milijono eurų ir kurie buvo įgyvendinami 20 valstybių narių.

69

Kalbant apie motyvus, kuriuos pateikė nacionalinės institucijos prašydamos techninės paramos, visose 10 paraiškų, patekusių į mūsų imtį, buvo paminėtas KRS kaip Sąjungos prioriteto įgyvendinimas. Pusėje šių atvejų (penkiose paraiškose) institucijos teigė, kad teikiama paraiška atitinka jų reformų darbotvarkę. Tik vienai į imtį patekusiai valstybei narei (Lietuvai) buvo pateikta su KRS susijusi KŠSR ir projekto paraiškoje ši KŠSR buvo paminėta kaip svarbi aplinkybė. Dviem kitoms valstybėms narėms (Bulgarijai ir Italijai) buvo pateiktos platesnės apimties KŠSR (susijusios su nemokumo ir priežiūros sritimis), bet jų pateiktose paraiškose nuorodų į šias KŠSR nebuvo padaryta.

70

7 diagramoje pateiktas patvirtintų projektų skaičius ir šių projektų biudžetas kiekvienoje valstybėje narėje. Iš pateiktų skaičių matoma, kad yra reikšmingų skirtumų tarp šalių, kurių kapitalo rinkos mažiau išplėtotos (pavyzdžiui, Kroatijoje ir Rumunijoje, palyginti su Bulgarija, Vengrija ir Slovakija).

71

Paramos struktūrinėms reformoms tarnybai (SRSS) pavyko suteikti paramą daugiau nei vienam su KRS susijusiam projektui devyniose valstybėse narėse. Vis dėlto nustatėme, kad šešios valstybės narės (Slovakija, Bulgarija, Vengrija, Graikija, Kipras ir Austrija), kurių kapitalo rinkos mažiau išplėtotos, neįgyvendino nė vieno su KRS susijusio projekto arba įgyvendino vieną projektą. Dvi iš jų pateikė mažai paraiškų (Slovakija ir Bulgarija pateikė po vieną), o viena (Austrija) nepateikė nė vienos paraiškos.

72

Nors SRRP intervencinių veiksmų logika nėra formaliai nukreipta į ES kapitalo rinkų konkrečius poreikius, į KRS tikslus buvo atsižvelgta kiekviename atskirame projekte. Be to, iš atrinktų projektų matyti aiškus ryšys su nustatytais nacionaliniais poreikiais. Šiuose projektuose taip pat buvo atsižvelgta į daugumą politikos priemonių prioritetų, kurie 2018 m. buvo nustatyti Vienos iniciatyva²². Atkreipiame dėmesį į tai, kad iš šešių paraiškų, kurias pateikė Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalys, tik viena paraiška buvo susijusi su finansiniu raštingumu (Čekijos pateikta paraiška), nors ši problema laikoma viena pagrindinių mažiau išplėtotose kapitalo rinkose (žr. 82 dalį). Kitos paraiškos buvo atmestos iš dalies dėl nepakankamos projekto brandos.

73

SRSS ketino taikyti trijų pakopų / laipsnišką metodą nustatydama intervencinių veiksmų seką, t. y. pirma, atliekama dabartinės kapitalo rinkos plėtros būklės visapusiška analizė, antra, teikiama parama gerinant esamą prieigą prie rinkos infrastruktūros ir, trečia, remiamos pastangos, kuriomis stiprinamos ir didinamos galimybės gauti finansavimą kapitalo rinkoje. Šiuo tikslu SRSS nustatė septynias plačias sritis ir 26 su KRS susijusių projektų, kuriuos būtų galima remti, tipus²³. Atrinktoms vietoje aplankytoms valstybėms narėms 2017 ir 2018 m. buvo pateiktas dokumentas, kuriame buvo išdėstytas šis metodas.

74

Šešiose iš 13 valstybių narių, kuriose kapitalo rinkos sąlyginai mažiau išplėtotos (Lietuvoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Graikijoje ir Kipre), SRSS šiuo metodu vadovavosi nenuosekliai. Tačiau tai nereiškia, kad atrinkti projektai buvo nesusiję su kapitalo rinkų plėtra ar jos neskatino. Nors šioms valstybėms narėms nebuvo taikoma kapitalo rinkų diagnostika ar strategija, SRSS patvirtino šių šalių pateiktus projektus, skirtus konkretiems jų kapitalo rinkų sektoriams.

75

Iki 2020 m. kovo mėn. valstybės narės pateikė tik dvi daugiašales paraiškas; jas abi pateikė Estija, Latvija ir Lietuva (žr. 1 langelį). Jos buvo patvirtintos pagal SRRP. Nors koordinuojant tokius projektus visose dalyvaujančiose valstybėse narėse susiduriama su dideliais sunkumais, jų galimi rezultatai ir poveikis regionui gali būti reikšmingi.

76

Kalbant apie savalaikį tarpinių tikslų įgyvendinimą ir jų laikymąsi, į mūsų imtį atrinktuose projektuose nustatėme keletą trūkumų. Vykdant beveik visų šių projektų sutarčių sudarymo ir įgyvendinimo etapus buvo užtrukta ilgiau, nei iš pradžių numatyta, taip pat buvo vėluojama pateikti informaciją apie galutinius rezultatus, palyginti su pradiniu grafiku, pateiktu SRSS analizėje. Daugiausia dėl minėtų vėlavimų gerokai užtruko (arba numatoma, kad gerokai užtruks) penkių projektų įgyvendinimas, skaičiuojant nuo paraiškų pateikimo iki projektų pabaigos (30–40 mėnesių).

77

Kalbant apie pasiektus rezultatus, kol kas neįmanoma padaryti išvadų, nes audito pabaigoje dauguma projektų vis dar buvo įgyvendinami. Mūsų apklausoje dauguma valstybių narių (57 %) taip pat nepateikė komentarų apie joms suteiktos techninės paramos reikšmę, nes manė, kad reikia daugiau laiko patikimam įvertinimui atlikti. Nepaisant to, atkreipėme dėmesį į tai, kad iš mūsų imties matyti, jog iki šiol pasiekta įvairių rezultatų. Pusėje iš aštuonių įgyvendintų projektų i) ne visos pradinės rangovų pasiūlytos rekomendacijos buvo galiausiai įtrauktos į galutinę ataskaitą arba ne visas šias rekomendacijas nacionalinės institucijos numatė įgyvendinti, taip pat ii) bendras tyrimuose pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo lygis buvo gana žemas.

78

Kaip reikalaujama pagal SRRP reglamentą, SRSS stebi jos teikiamos techninės paramos rezultatus. Atsižvelgdama į tai, SRSS paramą gaunančioms institucijoms išsiunčia du klausimynus. Rinkos dalyviai, kurie nedalyvavo įgyvendinant projektą, nebuvo paprašyti dalyvauti, nors jie turi galimybę pateikti nepriklausomą, praktišką ir platesnės apimties grįžtamąją informaciją.

Komisija ėmėsi tam tikrų veiksmų pagal savo įgaliojimus, bet visiškai nepanaikino didžiausių tarpvalstybinių kliūčių

79

Tarpvalstybines investicijas stabdo ties nacionalinėmis sienomis suskaidyta Europos rinka. Tai, kad rinkos integracija yra nepakankama, matyti iš to, kad tik nedidelę kolektyvinio investavimo fondų (KIPVPS ir AIF) valdomo turto dalį sudaro turtas, kuris yra užregistruotas pardavimui daugiau nei trijose valstybėse narėse. Iš statistikos matyti, kad nors Europos kolektyvinio investavimo fondų rinka išaugo, didžioji rinkos veiklos dalis sukoncentruota keliose šalyse²⁴. Nuo 2017 m. birželio mėn. apytiksliai 70 % viso valdomo turto priklausė investiciniams fondams, turintiems teisę platinti tik savo šalies vidaus rinkoje²⁵.

80

2017 m. kovo 24 d. ataskaitoje²⁶ Komisija ir valstybės narės nustatė trijų tipų kliūtis, kurios trukdo judėti tarpvalstybiniams kapitalo srautams skirtinguose investavimo ciklo etapuose. Remiantis ataskaita, buvo parengtos bendros veiksmų gairės, kuriose buvo paminėtos tik tos kliūtys, kurias šalinti valstybės narės buvo pasirengusios. Įgyvendindama KRS veiksmų planą, 2016 m. Komisija sudarė ekspertų grupę „Europos forumas po sandorio sudarymo teikiamų paslaugų klausimais“ (angl. European Post-Trade Forum, EPTF), kad būtų atlikta plataus masto peržiūra, kokios pažangos pasiekta po prekybos vertybiniais popieriais teikiamų paslaugų srityje ir šalinant Giovannini ataskaitoje įvardytas kliūtis (2001 m. ir 2003 m. nustatyti tarpuskaitos ir atsiskaitymo susitarimų neveiksmingi elementai)²⁷. Tam tikras kliūtis, kurias nustatė Komisija ir valstybės narės, taip pat išskyrė EPTF savo vėlesnėje ataskaitoje, paskelbtoje 2017 m. gegužės 15 d.²⁸ Abiejose ataskaitose nurodoma, kad daug kliūčių, trukdančių judėti tarpvalstybiniams kapitalo srautams, liko nepašalintos ištisus dešimtmečius.

81

Remdamasi abiem ataskaitomis, Komisija pasiūlė teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių, kad būtų sumažintos kliūtys, trukdančios tarpvalstybiniams kapitalo srautams. Atlikome pagal KRS įgyvendintų priemonių, susijusių su investuotojų ir ypač MVĮ finansiniu raštingumu, nemokumo teise ir išskaičiuojamojo mokesčio sritimi, auditą (žr. 8 diagramą).

Skatindama MVĮ finansinį raštingumą Komisija galėjo nuveikti daugiau

82

EBPO atliktose finansinio raštingumo apklausose patvirtinama, kad finansinis raštingumas, kuris matuojamas vertinant finansines žinias, elgesį ir nuostatas, ES tebėra nevienodas. Iš apklausų taip pat matyti, kad finansiniam raštingumui svarbūs tokie veiksniai, kaip lytis, amžius, skaitmeniniai įgūdžiai ir finansinis atsparumas²⁹. Minėtas nevienodas finansinis raštingumas taip pat matomas MVĮ atveju. Iš Komisijos ir Europos Centrinio Banko atliktos apklausos SAFE³⁰ matyti, kad daugumos mažų įmonių vadovams trūksta pasitikėjimo apie finansus kalbėtis ne su bankais, o su nuosavo kapitalo ir rizikos kapitalo teikėjais. Ši tendencija yra labiau pastebima Vidurio ir Rytų Europoje, palyginti su likusia ES dalimi.

83

Nors KRS veiksmų plane nėra konkrečių įsipareigojimų finansiniam raštingumui didinti, Komisija ir valstybės narės nustatė, kad nepakankamas finansinis raštingumas yra kliūtis, atgrasanti investuotojus turėti ar didinti turimas tarpvalstybines pozicijas. Komisija ir valstybės narės bendrose veiksmų gairėse įsipareigojo „pradėti keistis informacija apie geriausią finansinio raštingumo programų įgyvendinimo patirtį atsižvelgiant į tarpvalstybinį aspektą“.

84

Vykdydamas šį įsipareigojimą 18 valstybių narių pogrupis, kuriam pirmininkavo Kroatija, 2018 m. parengė neoficialų dokumentą, kuriam pritarė jungtinė Komisijos ir valstybių narių laisvo kapitalo judėjimo kliūčių ekspertų grupė. Šiame neoficialiame dokumente taip pat pateikiama rekomendacija valstybėms narėms matuoti finansinio raštingumo lygį ir įgyvendinti įrodymais grindžiamas ir prieinamas finansinio švietimo programas. Jame taip pat pažymima, kad trūksta iniciatyvų, kuriomis būtų atsižvelgiama į tarpvalstybinį MVĮ pobūdį. Be to, „būtų sunku spręsti MVĮ finansinio raštingumo tarpvalstybinio aspekto klausimą, nes dar reikia daug nuveikti nacionaliniu lygmeniu“. Kai kurios valstybės narės paragino ES spręsti šią svarbią problemą.

85

Finansinio švietimo srityje pirminę kompetenciją turi valstybės narės. Neoficialiame dokumente pateiktose rekomendacijose nėra nurodoma, kaip ES turėtų vykdyti savo kompetenciją remdama valstybes nares, kurios didina finansinį raštingumą, įskaitant MVĮ finansinį raštingumą. Komisija kol kas nepriėmė sprendimo dėl tolesnių veiksmų. 73 % mūsų atliktoje apklausoje dalyvavusių viešojo sektoriaus institucijų manė, kad Komisija kartu su valstybėmis narėmis pagal KRS iniciatyvą turėjo pasiūlyti ir finansuoti konkrečius veiksmus, kuriais būtų didinamas mažmeninių investuotojų ir verslininkų finansinis raštingumas. Tačiau taip pat trūko valstybių narių paramos, todėl Laisvo kapitalo judėjimo kliūčių ekspertų grupės veikla buvo sustabdyta 2018 m.³¹

86

Atkreipiame dėmesį į tai, kad ekspertų grupės neoficialiame dokumente dėl finansinio raštingumo nebuvo sistemingai atsižvelgta į tai, kaip jau yra panaudojamos dabartinės ES finansavimo programos ir platformos, įskaitant Europos įmonių tinklą ir Europos investavimo konsultacijų centrą, finansiniam raštingumui didinti ir kaip, siekiant šio tikslo, būtų galima jas panaudoti veiksmingiau. Pavyzdžiui, pasitelkiant Europos įmonių tinklą, kurį Komisija sukūrė 2008 m., siekiama padėti bendrovėms kurti naujoves ir augti tarptautiniu mastu, be kita ko, teikiant konsultacijas dėl finansų ir finansavimo. Tarp Europos investavimo konsultacijų centre teikiamų paslaugų taip pat yra finansinės konsultacijos, kaip bendrovėms padidinti galimybę gauti finansavimą iš deramų šaltinių³².

Mažai tikėtina, kad Komisijos veiksmais bus pasiekta esminė nemokumo procedūrų konvergencija

87

Pasitelkiant stiprias ir efektyvias nemokumo sistemas, sukuriamos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniams kapitalo rinkų sandoriams sudaryti. KRS veiksmų plane nurodyta, kad dėl nemokumo teisės aktų neefektyvumo ir skirtumų šiuo metu investuotojams sunku įvertinti kredito riziką, visų pirma investuojant tarpvalstybiniu mastu. Komisija nurodo, kad, pasiekus nemokumo ir restruktūrizavimo procedūrų konvergenciją, būtų padidintas teisinis tikrumas tarpvalstybiniams investuotojams ir todėl galėtų būti skatinama veikla tarpvalstybiniu mastu.

88

Kaip buvo nurodyta KRS veiksmų plane ir jo laikotarpio vidurio peržiūroje, Komisija nemokumo srityje pasiūlė dvi teisėkūros iniciatyvas ir vieną ne teisėkūros priemonę.

• Direktyvą dėl ankstyvo restruktūrizavimo ir antrosios galimybės³³, kuria daugiausia nustatomi minimalieji standartai procedūroms, taikomoms restruktūrizuojant gyvybingas įmones prieš joms tampant nemokiomis, ir skolų panaikinimo procedūroms.
• Pasiūlymą dėl reglamento dėl teisės, taikytinos nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims³⁴; juo siekiama priimti vienodas kolizines normas, kuriomis perėmėjams paaiškinama, kurios teisės normų jie privalo laikytis, siekdami įgyti juridinę nuosavybės teisę į perleidžiamus reikalavimus.
• Komunikatą³⁵ dėl taikytinos teisės, kai vertybinių popierių sandoriai daro poveikį nuosavybės teisėms, kuriuo patikslinama, kad yra skirtingų būdų, kaip nustatyti, kur yra vertybinių popierių sąskaita arba kur ji yra tvarkoma, ir kad visos apibrėžtys vienodai tinkamos, siekiant nustatyti, kurias kolizines normas taikyti nemokumo atveju ar kilus kito pobūdžio ginčui.

89

Nors Taryba šių dviejų teisėkūros procedūra priimamų aktų nepatvirtino arba jie dar nebuvo perkelti į nacionalinę teisę, nė vienas iš šių veiksmų nėra tinkamas tam, kad paskatintų esminę nemokumo procedūrų konvergenciją, nes jose daugiausia sprendžiamos problemos, su kuriomis rinkos dalyviai susiduria prieš prasidedant nemokumo procedūroms, pavyzdžiui, gyvybingų įmonių restruktūrizavimas ir teisių į nuosavybę patikslinimas. Šiais teisės aktais taip pat padedama rinkos dalyviams įveikti pasekmes, su kuriomis susiduriama po nemokumo, pavyzdžiui, skolos persipildymas ir sunkumas pradėti naują verslo veiklą. Nors nemokumo procedūrų konvergencija nėra vienas iš pagrindinių KRS tikslų, Komisija KRS veiksmų plane nurodė, kad ketina siekti suvienodinti šias procedūras³⁶.

90

Kol kas Komisija nesiėmė jokių tolesnių veiksmų, siekdama suderinti nemokumo procedūrų pagrindinius elementus. Taip yra dėl to, kad materialinė nemokumo teisė išlieka išimtinė valstybių narių kompetencija, o ES atliekamas vaidmuo apsiriboja teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose, turinčiose tarpvalstybinį poveikį, plėtra. Remiantis pokalbiais su Komisija, per Taryboje vykusias derybas dėl Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyvos ir jau per parengiamuosius susitikimus, kurie vyko konsultuojantis su valstybėmis narėmis prieš pateikiant patį pasiūlymą, buvo akivaizdus valstybių narių nenoras aptarinėti pagrindines nemokumo teisės aktų sritis.

91

Vis dėlto lyginamajame materialinės nemokumo teisės Europos Sąjungoje tyrime³⁷, kurį 2016 m. užsakė atlikti Komisija, nurodoma, kad yra galimybių suderinti nemokumo procedūrų aspektus. Viena vertus, iš tyrimo matyti, kad nacionalinės nemokumo sistemos yra labai skirtingos, todėl sunku susitarti dėl bendro požiūrio, kuriuo remiantis būtų suderintos nuostatos. Kita vertus, tyrime keliami klausimai, kurie yra laikomi tinkamais toliau svarstyti ES teisės aktų leidėjui, įskaitant nemokumo specialistų kvalifikaciją ir rengimą, reikalavimų eiliškumą ir pirmumo tvarką, ieškinius dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir koregavimo veiksmus, taip pat atskiruosius procesinius klausimus, susijusius su oficialiomis nemokumo procedūromis.

92

Iš viešojo sektoriaus institucijų apklausos matyti, kad daugiau nei 50 % respondentų mano, kad Komisija turėtų teikti prioritetą tikslui ieškoti bendro pagrindo, ypač dėl a) nemokumo procedūrų pradėjimo sąlygų, b) nemokumo apibrėžties ir c) nemokumo reikalavimų eiliškumo (žr. 9 diagramą). 23 % apklausos dalyvių nurodė, kad Komisija turėtų nustatyti bendrą pagrindą ieškiniams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Komisija paskelbė tinkamą Elgesio kodeksą dėl išskaičiuojamojo mokesčio, bet tai nėra teisiškai privalomas dokumentas

93

Išskaičiuojamasis mokestis – tai tiesioginis mokestis, kuris yra taikomas pasyviosioms pajamoms, įskaitant palūkanas, dividendus, autorinį atlyginimą ir kapitalo prieaugį. Mokestį išskaičiuoja arba rezidavimo arba šaltinio valstybė, arba jos abi, o investuotojas turi teikti paraišką sumokėtam mokesčiui atgauti arba prašyti jį sugrąžinti. Komisijos ir valstybių narių paskelbtoje ataskaitoje dėl tarpvalstybinių kliūčių (žr. 80 dalį) kaip kliūtys tarpvalstybinėms investicijoms nustatytos diskriminuojančios ir veiklą sunkinančios procedūros, kurios yra taikomos siekiant gauti išskaičiuojamojo mokesčio lengvatą. Atitinkamai, EPTF išskyrė neveiksmingas išskaičiuojamojo mokesčio surinkimo procedūras kaip prioritetinę veiksmų sritį, siekiant Europos Sąjungoje tobulinti paslaugas, kurios yra teikiamos po sandorio dėl vertybinių popierių sudarymo³⁸.

94

Siekdama spręsti šias problemas, Komisija 2017 m. gruodžio 11 d. paskelbė Elgesio kodeksą dėl išskaičiuojamojo mokesčio. Jame iš esmės rekomenduojama vyriausybėms imtis priemonių mokesčių grąžinimo procedūroms supaprastinti ir, be kita ko, įdiegti standartizuotą ir suderintą mokesčių lengvatų, teikiamų prie pajamų šaltinio, sistemą, kad būtų tiesiogiai taikomos ir įgyvendinamos sutarties teisės ir išimtys. Vis dėlto kodeksas – tai teisiškai neprivalomas dokumentas ir tam tikromis aplinkybėmis yra numatytos nepakankamai griežtos nuostatos, pavyzdžiui, susijusios su paraiškų sumokėtam mokesčiui atgauti nagrinėjimo terminais, kurie galioja valstybių narių institucijoms.

95

Nors Komisija aktyviai skatino ES taikyti paprastesnes išskaičiuojamojo mokesčio procedūras, ji kol kas apsiribojo teisiškai neprivalomu elgesio kodeksu ir nepateikė kitų pasiūlymų, nes jiems iškiltų didelių teisinių ir politinių kliūčių. Visų pirma, taip pat atsižvelgiant į tarptautinio lygmens sudėtingas diskusijas, ji nepateikė pasiūlymo dėl direktyvos pagal SESV 115 straipsnį, nes:

• Komisijai reikėtų atskleisti, kad, jai nesiimant veiksmų, yra daromas tiesioginis poveikis tinkamam vidaus rinkos veikimui, taip pat
• Taryboje reikėtų pasiekti vieningą poziciją ir taikyti specialią teisėkūros procedūrą.

96

Nuo 1975 m. Komisija bandė rasti bendrą sprendimą dėl išskaičiuojamojo dividendų mokesčio pagal SESV 115 straipsnį, tačiau nesėkmingai. Neseniai paskelbtas Komisijos komunikatas, kuriame buvo siūloma pradėti laipsniškai taikyti kvalifikuotą balsų daugumą, balsuojant dėl mokesčių klausimų³⁹, buvo atmestas daugumos valstybių narių.

97

Vietoj to, Komisija, pasitelkdama klausimyną ir praktinius seminarus su valstybėmis narėmis, stebėjo, kaip įgyvendinamas elgesio kodeksas. Įgyvendinant šias priemones, buvo išskirtos, be kita ko, šios tobulintinos sritys:

• skaitmeninti mokesčių grąžinimo paraiškas ir
• numatyti galimybę priimti alternatyvius rezidavimo vietos mokesčių tikslais įrodymus.

98

Be to, veikdami ES mokesčių administratorių viršūnių susitikimo pagrindu, valstybių narių mokesčių administratoriai 2020 m. gegužės mėn. susitarė, kad Komisija imsis konkrečių darbų, siekdama nustatyti, kokias teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusias iniciatyvas ji galėtų pasiūlyti, siekiant išspręsti dabartinius su PMG procedūromis susijusius sunkumus, įskaitant galimą lengvatų prie šaltinio sistemą.

99

2020 m. liepos 15 d. Komisija paskelbė sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo veiksmų planą⁴⁰. Nepaisant Elgesio kodekso dėl išskaičiuojamojo mokesčio, tarpvalstybinėms investicijoms vis dar kyla su mokesčiais susijusių kliūčių, todėl Komisija pranešė, kad pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros iniciatyvos, kuria bus siekiama sukurti bendrą standartizuotą ES lygmens išskaičiuojamojo mokesčio prie pajamų šaltinio sistemą, ją papildant pasiūlymu dėl mokesčių administratorių keitimosi informacija ir bendradarbiavimo mechanizmo. 2022 m. Komisija ketina parengti poveikio vertinimą, kuriuo remiantis gali būti pateiktas Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria įvedama mokesčio lengvatų prie pajamų šaltinio sistema.

Nebuvo parengtas įtikinamas KRS veiklos rezultatų planas

100

Tikrinome, ar Komisija:

1. nustatė konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, pagrįstus ir savalaikius tikslus ir teikė pakankamą prioritetą susijusioms priemonėms;
2. aiškiai informavo visuomenę apie KRS ir
3. sukūrė visapusišką stebėjimo sistemą.

KRS tikslai buvo gana migloti, o prioritetai nustatyti vėlai

101

Kartu su KRS veiksmų planu ir jo laikotarpio vidurio peržiūra buvo parengta išsami ekonominė analizė. Kalbant apie konsultacijų procesus, kurie vyko 2015 m. rengiant Žaliąją knygą dėl KRS ir 2017 m. ją atnaujinant, Komisija procesus suorganizavo gerai ir gerai informavo apie jų rezultatus; tai buvo patvirtinta mūsų atliktos apklausos. KRS labiausiai sudomino finansų sektorių ir keturias didžiąsias valstybes nares. Kitos įmonės / MVĮ ir valstybės narės, kurių kapitalo rinkos mažiau išplėtotos, rodė mažesnį susidomėjimą.

102

KRS veiksmų planas yra grindžiamas trimis tikslų lygiais: dviem visa apimančiais tikslais, trimis strateginiais ir trimis veiklos tikslais. Veiksmų plano veiklos tikslai yra suskirstyti į septynias intervencijos sritis, kurios yra padalytos į 25 konkrečius tikslus. Konkretiems tikslams įgyvendinti pasitelkta iš viso 71 priemonė. Ši intervencinių veiksmų logika (t. y. vadinamasis „tikslų medis“; žr. 10 diagramą) buvo bendrai pateikta tik laikotarpio vidurio peržiūroje. Nors pagal geresnio reglamentavimo sistemą reikalaujama, Komisija nė viename savo dokumente nepaaiškino ryšių tarp keturių audito metu tikrintų intervencijos sričių, su jomis susijusių įvairių konkrečių tikslų, pagrindinių priemonių ir jų tarpusavio poveikio⁴¹.

103

Nuo pat projekto pradžios būtų buvę svarbu nustatyti veiksmų prioritetus ir seką, nes tiek veiksmų plane, tiek laikotarpio vidurio peržiūroje yra nurodyta daug priemonių. Šių priemonių svarba yra nevienoda, nes vienos priemonės buvo parengiamojo, administracinio ar stebimojo pobūdžio, o kitos buvo susijusios su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ar kitomis ne teisėkūros priemonėmis, kurioms buvo numatytas strateginis pobūdis. 2015 m. veiksmų plane Komisija tiesiogiai nenustatė, kurie veiksmai yra prioritetiniai. Vietoj to, prioritetai buvo nustatyti netiesiogiai, nurodant įvairių veiksmų įgyvendinimo laiką, apsvarstant jų taikymo galimybes ir reikiamą atlikti parengiamąjį darbą.

104

Tai susiję su tuo, kad veiksmų planas buvo parengtas skubiai, todėl nebuvo iš anksto atlikta analizė, ar vienų priemonių poveikis bus stipresnis nei kitų. Devyni prioritetiniai veiksmai buvo paskelbti tik 2017 m. laikotarpio vidurio peržiūroje. Iš mūsų apklausų ir pokalbių paaiškėjo, kad KRS projekto diskursas yra nevisiškai aiškus, o apie projektą žinojo tik iš specialistų sudaryta auditorija. Be to, net konkretūs tikslai, nustatyti kiekvienai intervencijos sričiai, buvo migloti ir neišmatuojami.

105

Siekdama remti KRS tikslus, Komisija tam tikrais atvejais naudojo bendro pobūdžio įverčius (žr. 2 langelį).

106

Į KRS veiksmų planą buvo įtraukti nebūtinai visi Komisijos vykdomi ar svarstomi veiksmai, kurie buvo suderinami su projekto tikslais. To pavyzdys yra Europos vieno langelio principu grindžiamas duomenų portalas (ESAP) (žr. 43 dalį).

Kapitalo rinkų sąjungos priemonėmis nebuvo įmanoma realiai patenkinti didelių Komisijos sukurtų lūkesčių

107

Rinkos dalyviai KRS įgyvendinimo pradžią ir apie šį pavyzdinį projektą teikiamą informaciją suprato kaip esminį Komisijos įsipareigojimą sukelti reikšmingą teigiamą poveikį. Teikdama informaciją apie projektą, Komisija sukėlė lūkesčių, kurie buvo didesni, nei buvo galima realiai pasiekti pasiūlytomis priemonėmis ir veikiant pagal Komisijos turimus įgaliojimus.

108

Pasitelkdama 2015 m. veiksmų planą, Komisija ketino iki 2019 m. padėti pagrindą gerai veikiančiai KRS. ES bendrovių priklausomybė nuo bankų teikiamo finansavimo ir ES kapitalo rinkų plėtros trūkumai yra susiję su įvairiais struktūriniais veiksniais, kurių neįmanoma sumažinti ar pakeisti per keletą metų, įgyvendinant veiksmų planą. Vis dėlto 2019 m. kovo mėn. Komisija pažangos ataskaitoje pranešė, kad duotą pažadą įgyvendino per nustatytą laiką.

109

Tačiau remiantis viešojo sektoriaus institucijų (Tarptautinio valiutos fondo, Europos Centrinio Banko), privačiojo sektoriaus asociacijų (Europos finansų rinkų asociacijos, Europos bankų federacijos), pramonės iniciatyvų („Market4Europe“) ir idėjų institutų („Bruegel“, Europos politikos studijų centro, „Eurofi“) atlikta analize galima teigti, kad KRS kūrimas tikrai nėra baigtas ir turi būti padaryta dar daug darbų. Ši analizė yra patvirtinama aukšto lygio rinkos rodiklių, pavyzdžiui, Europos Centrinio Banko finansinės integracijos rodiklių, skolos ir bankų išduotų paskolų santykio ar namų ūkių finansinio turto sudėties rodiklio. Faktiškai šie rodikliai beveik nepasikeitė, lyginant su laikotarpiu iki KRS vykdymo pradžios.

110

Išsiskyrė mūsų apklausose dalyvavusių respondentų nuomonės, ar KRS veiksmų planas ir jo atnaujinimas buvo pernelyg plataus užmojo, nepakankamo griežtumo, ar gerai apgalvoti ir atitinkantys juose keliamus tikslus. Respondentai, kurie kritikavo KRS kaip pernelyg plataus užmojo, minėjo, pirma, jos sudėtingumą, neigiamai paveikusį jos įgyvendinimo galimybes. Antra, jų teigimu, Komisija nepakankamai įvertino laiką, kurio reikia teisėkūros institucijoms, kad patvirtintų KRS ir laikotarpio vidurio peržiūroje nurodytas priemones. Kaip ne kartą minėjo suinteresuotieji subjektai, su kuriais kalbėjomės, KRS turėtų būti plataus užmojo ir vadovaujama Komisijos, bet kartu šis projektas turėtų būti pakankamai realistiškas ir galimas įgyvendinti, kad būtų padaryta pažanga.

111

Pagrindiniai veiksmai ir svertai yra kitų dalyvių rankose, visų pirma teisėkūros institucijų ir valstybių narių. Kaip minėta pirmiau (pavyzdžiui, 85, 90 ir 96 dalyse), valstybių narių parama yra būtina, kai kalbama apie sritis, patenkančias į nacionalinę kompetenciją. KRS veiksmų plane ir laikotarpio vidurio peržiūroje Komisija nurodė, kad pati viena KRS sukurti negali ir kad projekto sėkmė taip pat priklauso nuo valstybių narių valios ir to, kaip jį įgyvendins rinkos dalyviai.

112

Kalbant apie teisėkūros priemones, Komisija daugiausia dėmesio skyrė gana ribotai teisėkūros programai, sudarytai iš 13 iniciatyvų (žr. IV priedą). Vis dėlto keliais atvejais Komisijai teko reikšmingai sumažinti savo pradinį užmojį, kad teisėkūros institucijos galėtų pasiekti susitarimą, pavyzdžiui, Europos priežiūros institucijų peržiūros atveju ar sprendimo neįtraukti Europos saugaus turto į KRS atveju, nes šis klausimas kėlė pernelyg daug politinių ginčų.

113

Keliais kitais atvejais, net kai Komisija savo pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl KRS priemonių pateikė iš esmės laiku, teisėkūros procedūra užtruko ilgiau, nei tikėtasi (žr. 46 dalį). Atitinkamai, Komisijos pasiūlymo dėl BKPMB direktyvos, kuri yra svarbi siekiant naikinti įsiskolinimui palankius mokestinius iškraipymus, nagrinėjimas įstrigo Taryboje (žr. 33 dalį). Iš viso iki dabar buvo patvirtinta ir įsigaliojo 12 (iš 13) teisinių priemonių, dauguma jų baigiantis KRS įgyvendinimo laikui. Tik penkios iš įsigaliojusių priemonių taikomos visa apimtimi arba iš dalies, o likusios septynios bus taikomos laipsniškai ir įsigalios 2022 m. viduryje ar net vėliau (žr. VI priedą).

114

Dauguma ne teisėkūros priemonių (t. y. ekspertų tyrimai, geriausios patirties pavyzdžiai ir konsultacijos) buvo naudingos kaupiant žinias ir keičiantis jomis, kalbant apie konkrečius rinkos segmentus, arba tam tikrai atvejais tapo pagrindu pasiūlymui dėl teisėkūros procedūra priimamo akto (pavyzdžiui, sutelktinis finansavimas, padengtosios obligacijos). Tačiau jos yra parengiamojo pobūdžio ir teisiškai neprivalomos, todėl jomis negalima paskatinti realių pokyčių. To pavyzdys yra Komisijos komunikatas dėl vertybinių popierių sandorių pasekmių nuosavybės teisėms, nes juo nebuvo reikšmingai padidintas teisinis tikrumas, lyginant su esama padėtimi.

Bendrą pažangą, padarytą siekiant KRS tikslų, Komisija stebėjo nereguliariai

115

Būtina užtikrinti stebėjimą, kad politikos formuotojai ir suinteresuotieji subjektai galėtų patikrinti, ar politikos įgyvendinimas vyksta taip, kaip numatyta, ir kad būtų gauta informacija, pagal kurią būtų įvertinama, ar buvo pasiekti numatyti tikslai⁴⁴. Stebėjimas gali būti vykdomas įvairiais lygmenimis (t. y. strateginiu lygmeniu arba atskirų politikos priemonių lygmeniu) skirtingu metu (politikos priemonių įgyvendinimo laikotarpiu ar jam pasibaigus) ir įvairiais intervalais (kas metus, kas ketvirtį ir pan.).

116

Atlikdami auditą tikrinome, ar Komisija apskritai įgyvendino tinkamą KRS stebėjimo ir įgyvendinimo tvarką. Taip pat nagrinėjome, kokie rodikliai buvo pasirinkti KRS raidai stebėti ir kokie duomenys buvo naudoti teikiant informaciją apie ją.

117

Iki šiol Komisija, siekdama peržiūrėti KRS veiksmus ir kapitalo rinkų raidą, ir teikti ataskaitas dėl jų, naudojo įvairias priemones (žr. 11 diagramą). Vis dėlto nė viena iš šių priemonių nebuvo skirta konkrečiai tam, kad būtų reguliariai stebima pažanga, daroma septyniose KRS intervencijos srityse.

118

Nors Komisija pradėjo vertinti kapitalo rinkų raidą, susijusią su septyniomis KRS intervencijų sritimis⁴⁵, 2016 m. Ekonominio ir finansinio stabilumo ir integracijos apžvalgoje (bendros paskirties leidinyje, kuris pirmą kartą buvo paskelbtas 2007 m.), laikui bėgant ji šios sistemos neatnaujino. Be to, daugelis 2016 m. Ekonominio ir finansinio stabilumo ir integracijos apžvalgoje esančių pagrindinių rodiklių buvo panaudoti be pradinių matavimų ir siektinų reikšmių.

119

Pagrindinė priežastis, kodėl Komisija toliau nenaudojo stebėjimo sistemos, sukurtos rengiant 2016 m. Ekonominio ir finansinio stabilumo ir integracijos apžvalgą, buvo ta, kad KRS dar tik formavosi, daugelis politikos priemonių buvo tvirtinamos ir turi praeiti pakankamai daug laiko, kol finansinių struktūrų pokyčiai taps matomi kiekybinėje statistikoje. Vis dėlto šio problemos neturėjo sukliudyti Komisijai ilgainiui sukurti stebėjimo tvarkos ir jos tobulinti.

120

2020 m., t. y. praėjus penkeriems metams nuo KRS projekto pradžios, Tarybos raginimu Komisija užsakė atlikti tyrimą, siekdama parengti pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių suvestinę KRS įgyvendinimo pažangai stebėti. Pagal pasiūlymą rangovas siekė nustatyti įrodymais grindžiamą intervencijos logiką. Taikydamas šį metodą rangovas siekė nustatyti, kokį poveikį pagrindiniams KRS tikslams (pavyzdžiui, santykinei ne finansų bendrovių nuosavo kapitalo kotiruojamai daliai bei skolos finansavimo ir bankų išduotų paskolų santykiui) turi pokyčiai, susiję su greičiau pasiektais KRS politikos priemonių rezultatais (pavyzdžiui, įtraukimo į biržos prekybos sąrašus sąnaudos).

121

Galutiniame konsultantų parengtos ataskaitos projekte pasiūlyta į suvestinę įtraukti daugiau nei 50 galimų rodiklių keturiose srityse⁴⁶ ir rekomenduota, kad, rengdama pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių suvestinę, Komisija apgalvotų paskirtį, naudotojų grupę, struktūrą ir techninės priežiūros aspektą. Komisija ėmėsi veiksmų papildomiems rodikliams sukurti, pavyzdžiui, rinkos integracijos, nes iš rangovo atlikto tyrimo matyti, kad daugelio greičiau pasiekiamų rezultatų rodiklių, reikalingų pagal intervencijos logiką, arba nėra, arba jie netinkami ta prasme, kad juos taikant buvo peržengta viena iš trijų raudonųjų linijų⁴⁷.

122

Siekiant teikti rodiklių ataskaitas, reikia tinkamų duomenų. Atkreipiame dėmesį į tai, kad kartais nebuvo reikalingų duomenų, kad būtų galima stebėti pažangą, daromą įgyvendinant atskiras KRS politikos priemones, arba jų kokybė buvo netinkama ir jie buvo nepakankamai detalūs. Tai taip pat gali sukliudyti siekiui išmatuoti bendrą KRS įgyvendinimo pažangą. Visų pirma, gerai žinoma, kad trūksta patikimos informacijos apie investicinių fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimą tarpvalstybiniu mastu; tai mūsų audito metu pripažino ESMA.

123

KRS steigimo etape Komisija stengėsi padaryti viską, kas buvo įmanoma tuometinėmis aplinkybėmis, kaupdama duomenis iš įvairių šaltinių, įskaitant ESMA turimus duomenis. Pavyzdžiui, nors ESMA saugo informaciją apie tai, kiek yra užregistruota EuVECA ir EuSEF fondų, kiti duomenys, pavyzdžiui, kiek surinkta lėšų ir kur investuota, buvo gauti iš su Komisija nesusijusių šaltinių, pavyzdžiui, „Invest Europe“. Be to, ESMA, atlikdama pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos ne PSS dalies vertinimus, iš esmės remiasi privačiais šaltiniais (pavyzdžiui, BAML). Kliaujantis privačiaisiais duomenų teikėjais gali kilti problemų, nes renkant duomenis sugaištama daug laiko, tai dažnai brangiai kainuoja pinigine išraiška, ir Komisija ne visuomet gali įvertinti šių duomenų kokybę.

124

Siekdama užtikrinti, kad būtų renkama stebint ir vertinant naudojama informacija, Komisija ėmėsi veiksmų, kad į atitinkamus KRS teisės aktus būtų įtrauktos su duomenimis susijusios nuostatos, jei tokių duomenų neturi kiti šaltiniai arba jie yra neprieinami. Pavyzdžiui, naujame KRS teisės akte⁴⁸ yra numatyta prievolė ESMA nuo 2022 m. turėti sukūrus registrą, į kurį būtų įtraukiami visoje ES surinkti duomenys apie KIPVPS, AIFVD ir kitų fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimą tarpvalstybiniu mastu. Komisija pabrėžė, kad papildomi atskaitomybės reikalavimai, kurie yra nustatomi pramonei, turi būti deramai pagrįsti.

Išvados ir rekomendacijos

125

ES finansų sistema yra daugiausia grindžiama paskolomis ir stipriai priklausoma nuo bankų teikiamo finansavimo. Komisija dėjo pastangas, kad būtų pereita prie labiau rinka grindžiamo finansavimo ir kad bankų sąjunga būtų papildyta KRS. Pagrindiniai KRS tikslai buvo skatinti plėtoti ir integruoti ES kapitalo rinkas ir padidinti MVĮ finansavimą iš alternatyvių šaltinių. Padarėme bendrą išvadą, kad Komisija žengė pirmuosius žingsnius link šio labai sunkaus tikslo, bet rezultatų dar reikia palaukti.

126

Daugelis priemonių, kurių Komisija galėjo imtis pagal savo įgaliojimus, yra smulkūs žingsniai siekiant tikslų, tačiau jų nepakako, kad būtų pasiektas skatinamasis postūmis ES. Nors teisiškai neprivalomomis priemonėmis, pavyzdžiui, ataskaitomis arba geriausia patirtimi, buvo prisidėta kaupiant žinias apie konkrečius kapitalo rinkos segmentus, daugelis jų dėl savo pobūdžio turėjo gana ribotą poveikį. Komisija taip pat susidūrė su apribojimu, kad daugelį pagrindinių veiksmų gali įgyvendinti tik valstybės narės arba jų įgyvendinimui reikia visapusiškos valstybių narių paramos.

127

2015 m. KRS veiksmų planas buvo parengtas tęsiant ankstesnių planų vykdymą, dažniausiai perimant ankstesnes idėjas ir įtraukiant priemones, kurios jau buvo suplanuotos, arba pasiūlant tikslinti esamus reglamentus (pavyzdžiui, dėl prospektų, EuVECA), siekiant pažangos konkrečiuose kapitalo rinkos segmentuose. Daugeliu politikos priemonių, skirtų MVĮ finansavimo šaltiniams įvairinti, buvo sprendžiami pernelyg siauri klausimai, kad būtų galima paskatinti ir paspartinti struktūrinį perėjimą prie didesnio rinkos finansavimo Europoje (žr. 20–39 dalis).

128

Nors Komisija pagal KRS veiksmų planą dėjo pastangas, jos veiksmai, skirti informavimo kliūtims MVĮ finansavimo rinkoje pašalinti, turėjo labai ribotą poveikį siekiui lengviau suderinti rinkos dalyvių interesus. Komisija į KRS veiksmų planą neįtraukė susijusio projekto dėl ESAP, dėl kurio vyko diskusijos prieš 2015 m. paskelbiant KRS veiksmų planą. Todėl vis dar esama informavimo kliūčių tiek paklausos, tiek pasiūlos atveju (žr. 40–43 dalis).

129

Kalbant apie sunkumus, susijusius su bankų teikiamu finansavimu, Komisija ėmėsi iniciatyvų, siekdama padidinti bankų pajėgumus teikti kreditus ES bendrovėms. Nors PSS pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatyva yra teigiamas žingsnis, ją įgyvendinant kol kas numatomas poveikis Europos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje nepasiektas ir nesudarytos palankesnės sąlygos finansuoti MVĮ. Iš esmės, daugiausia pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių yra atliekama tradicinėse turto klasėse (t. y. hipotekos paskolų ir paskolų automobiliams) ir tam tikrose valstybėse narėse (žr. 44–50 dalis).

1 rekomendacija. Pasiūlyti tikslingus veiksmus, kad būtų sudaryta papildomų palankesnių sąlygų MVĮ gauti finansavimą kapitalo rinkose

Komisija turėtų pasiūlyti:

1. priemonių, siekiant padidinti nuosavo kapitalo finansavimo ir viešų emisijų patrauklumą bendrovėms, ypač MVĮ;
2. priemonių, kad būtų sumažintas informacijos asimetrijos poveikis, jaučiamas tarp kapitalo tiekėjų ir naudotojų, ypač MVĮ (pavyzdžiui, sukuriant ESAP); ir
3. iš dalies pakeisti teisinę sistemą, kad būtų padidintas MVĮ pakeitimo vertybiniais popieriais emisijų patrauklumas, kartu tinkamai atsižvelgiant į galimas rizikas.

Terminas: 2022 m. I ketvirtis

130

Komisija paskelbė apie savo užmojį skatinti valstybių narių kapitalo rinkų plėtrą ypač tose šalyse, kuriose yra didelių galimybių mažinti atotrūkį. Siekdama šio tikslo Komisija pasitelkė platesnio masto ES koordinavimo procesą (Europos semestrą) ir finansavimo priemones, pavyzdžiui, SRRP, bet netaikė konkrečios, visapusiškos ir aiškios ES strategijos (žr. 51–58 dalis).

131

Pasitelkiant Europos semestro procesą, iš esmės yra nustatomi su KRS susiję uždaviniai. Tačiau, nors KRS veiksmų planas buvo patvirtintas 2015 m. ir šis klausimas tapo dar aktualesnis po „Brexit’o“, Komisija nepateikė rekomendacijų dešimčiai valstybių narių, kurių kapitalo rinkos mažiau išplėtotos, įgyvendinti tiesiogiai su planu susijusių reformų (žr. 59–65 dalis).

132

Nors Komisija valstybėms narėms teikia techninę paramą pagal SRRP ir su ja susijusi finansinė ir administracinė našta valstybėms narėms yra nedidelė, ši parama nėra teikiama pagal jokią konkrečią strategiją. Techninė parama, teikiama taikant paklausa grindžiamą modelį, bet jį pasitelkiant nepavyko suteikti paramos, atitinkančios valstybių narių poreikius. Be to, pagal SRRP įgyvendinami daugiašaliai projektai tebėra išimtis. Dauguma projektų tebevykdomi arba buvo neseniai užbaigti. Vis dėlto iš mūsų imties matyti, kad, kalbant apie reformų mastą ir pažangą jas įgyvendinant, buvo pasiekta įvairių rezultatų. Be to, dauguma atvejų nebuvo laikomasi pradinio įgyvendinimo tvarkaraščio, o SRSS atliktoje analizėje nebuvo tinkamai atsižvelgiama į įgyvendinimo rizikas (žr. 66–78 dalis).

2 rekomendacija. Skatinti kurti gilesnes ir labiau integruotas vietos kapitalo rinkas

Komisija turėtų:

1. parengti visapusišką strategiją, kurią taikant būtų tenkinami vietos kapitalo rinkų poreikiai;
2. paskelbti KŠSR toms valstybėms narėms, kuriose reikia daryti pažangą rinka pagrįsto finansavimo srityje; ir
3. stiprinti dabartinį paklausa grindžiamą techninės paramos teikimo modelį, kad būtų pasiektos didžiausių poreikių turinčios valstybės narės, kartu didelį dėmesį skiriant rezultatams.

Terminas: 2022 m. IV ketvirtis

133

Daug kliūčių, trukdančių judėti tarpvalstybiniams kapitalo srautams, liko nepašalintos ištisus dešimtmečius. Komisija nustatė, kad dažnai šios kliūtys kyla iš nacionalinės teisės aktų, įskaitant nemokumo teisės ir išskaičiuojamojo mokesčio srityse, arba dėl finansinio švietimo stokos. Todėl, remdamasi Tarybos prašymu, Komisija kartu su valstybėmis narėmis parengė veiksmų gaires šiems klausimams spręsti, tačiau į jas buvo įtrauktos tik tos kliūtys, kurias valstybės narės buvo pasirengusio šalinti (žr. 79–81 dalis).

134

2018 m. Nacionalinių kliūčių laisvo kapitalo judėjimui šalinti ekspertų grupė rekomendavo, kad valstybės narės įvertintų finansinio raštingumo lygį ir įgyvendintų nacionalines finansinio švietimo programas, atitinkančias EBPO principus. Kol kas Komisija nenurodė, kaip rems ir ar apskritai rems tokias valstybių narių pastangas, pavyzdžiui, peržiūrėdama susijusias ES finansavimo programas, siekiant sėkmingiau didinti vartotojų, investuotojų ir MVĮ finansinį raštingumą visoje Europoje (žr. 82–86 dalis).

135

Įgyvendinant Komisijos veiksmus nemokumo srityje, randasi galimybė paaiškinti nuosavybės teises, sudaryti palankesnes sąlygas ankstyvam restruktūrizavimui ir suteikti verslininkams antrąją galimybę. Vis dėlto mažai tikėtina, kad Komisijos veiksmais bus pasiekta nemokumo procedūrų konvergencija. Materialinė nemokumo teisė išlieka išimtinė valstybių narių kompetencija, todėl Komisija turi nedaug veikimo laisvės pasistūmėti į priekį be jų paramos (žr. 87–92 dalis).

136

Komisijos elgesio kodekse dėl išskaičiuojamojo mokesčio pateikiama geriausios patirties pavyzdžių, kaip naikinti sunkiai įgyvendinamas lengvatų taikymo ir mokesčių susigrąžinimo procedūras. Tačiau elgesio kodekso taikymas priklauso nuo savanoriškų valstybių narių įsipareigojimų, o siekiant labiau teisiškai privalomo nacionalinių praktikų derinimo, pagrįsto kodekse pateikiamomis rekomendacijomis, Taryboje reikia pasiekti vieningą poziciją. Ankstesni bandymai šiuo būdu reformuoti išskaičiuojamojo mokesčio procedūras buvo nesėkmingi (žr. 93–99 dalis).

3 rekomendacija. Šalinti pagrindines tarpvalstybines kliūtis investicijoms

Komisija turėtų:

1. įvertinti, kaip būtų galima geriau skatinti finansinį raštingumą, įskaitant MVĮ, ir šioje srityje remti valstybių narių pastangas;
2. įvertinti galimybes suvienodinti arba suderinti nacionalinių nemokumo procedūrų nuostatas dėl, pavyzdžiui, kriterijų nemokumo bylai iškelti, reikalavimų eiliškumo hierarchijos, prioritetinės tvarkos ir ieškinių dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir skatinti susijusias reformas; ir
3. priklausomai nuo poveikio vertinimo rezultato, pateikti Tarybai pasiūlymą dėl direktyvos dėl išskaičiuojamojo mokesčio lengvatos, teikiamos prie pajamų šaltinio, sistemos.

Terminas: 2022 m. IV ketvirtis

137

Komisijos nustatyti KRS tikslai dažnai buvo migloti. Prioritetai buvo nustatyti tik vėlyvame procedūros etape. Informuodama apie šį projektą Komisija sukėlė didesnių lūkesčių, nei buvo galima pasiekti jos vykdomais veiksmais. Tam tikrais atvejais teisėkūros institucijos reikšmingai sumažino Komisijos pradinių pasiūlymų užmojo mastą arba jų nagrinėjimas nesulaukus pritarimo įstrigo Taryboje (žr. 100–114 dalis).

138

Komisija stebėjo tik teisėkūros priemonių įgyvendinimo pažangą, ji reguliariai ir nuosekliai nestebėjo, ar daroma pažanga siekiant pagrindinių KRS tikslų. Be to, šiuo metu Komisija neturi galimybių įvertinti, kokiu mastu jos vykdomais politikos veiksmais (tiek taikant teisėkūros priemones, tiek ne teisėkūros priemones) yra prisidedama prie pažangos siekiant KRS tikslų. Taip pat renkant duomenis, kad būtų galima stebėti pažangą siekiant KRS tikslų, sugaištama daug laiko, tai dažnai brangiai kainuoja pinigine išraiška, ir Komisija ne visuomet gali įvertini šių duomenų kokybę. Ne visuomet paprasta gauti pakankamos kokybės ir pakankamai išsamius duomenis. Šie trūkumai yra ypač žalingi, kalbant apie 2020 m. rudenį paskelbtą antrąjį KRS veiksmų planą (žr. 115–119 dalis).

139

Praėjus penkeriems metams nuo KRS projekto pradžios, Komisija ėmėsi veiksmų, siekdama parengti rodiklių suvestinę. Pasitelkiant suvestinę, galima įvertinti visos KRS sėkmę. Ši suvestinė turėtų būti glaudžiai susieta su įrodymais pagrįsta intervencijos logika ir turėtų būti pagrįsta atrinktais tinkamais rodikliais. Duomenys, kurių reikia rodikliams parengti, turėtų būti pateikiami atsižvelgiant į poreikį nustatyti pramonei ne didesnę ataskaitų teikimo naštą, nei būtina (žr. 120–124 dalis).

4 rekomendacija. Parengti KRS konkrečius tikslus, būtiniausias priemones ir stebėjimo tvarką

Komisija turėtų:

1. apibrėžti konkrečius tikslus ir įvertinti būtiniausias priemones, kuriomis KRS tikslai būtų veiksmingai pasiekti ankstyvuoju etapu;
2. reguliariai stebėti ir teikti ataskaitas dėl siekiant KRS tikslų padarytos pažangos;
3. atrinkti tinkamus ir patikimais, savalaikiais ir prieinamais duomenimis pagrįstus rodiklius.

Terminas: 2021 m. IV ketvirtis

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Alex Brenninkmeijer, Liuksemburge 2020 m. spalio 20 d.

Priedai

I priedas. Su KRS susijusių SRRP projektų apžvalga, 2017–2018 m.

Valstybė narė	SRSS numeris	SRRP projektas	Pagrindiniai išdirbiai iki 2020 m. kovo mėn.	Biudžetas (eurais)
Bulgarija	SRSP2017/445	Sukurti vieną bendrą prieigą rinkos dalyviams informacijai atskleisti ir platinti („viena bendra prieiga“)	Vienos bendros prieigos sistemos techninių specifikacijų projektas ir veiklos planas (2020 m. vasario 21 d.)	425 000
Čekija	SRSP2017/360	Čekijoje veikiančių neformalių investuotojų analizė ir jų veiklos skatinimas	Tyrimas, kuriame pateikiama neformalių investuotojų investavimo veiklos šalyje esama padėtis (2018 m. spalio 16 d.)	70 000
Čekija	SRSP2017/446	Parengti nacionalinę strategiją dėl Čekijos kapitalo rinkos plėtros	Ataskaita su komentarais dėl Nacionalinės strategijos dėl Čekijos kapitalo rinkos plėtros 2019–2023 m. (patvirtinta 2019 m. kovo mėn.)	62 000
Estija	SRSP2017/344	Kapitalo rinkos diagnostika	Diagnostinė ataskaita apie Estijos kapitalo rinką (2019 m. vasario 15 d.)	100 000
Estija	SRSP2017/39	Padengtųjų obligacijų ir pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos teisinė ir reguliavimo reforma	Padengtųjų obligacijų įstatymo projektas ir aiškinamasis memorandumas (priimtas 2019 m. vasario 13 d.)	150 000
Italija	SRSP2017/508	Italijos kapitalo rinkos ir Kapitalo rinkų sąjunga. Galimybė gauti finansavimą. Diagnostika	Italijos kapitalo rinkos apžvalga, 2020 m. (2020 m. sausio 31 d.)	550 000
Lietuva	SRSP2017/444	Institucinių investuotojų investavimo aplinkos gerinimas	Diagnostinis tyrimas (2018 m. liepos mėn.) ir jo pristatymas (2018 m. rugsėjo mėn.)	150 000
Lenkija	SRSP2017/42	Kapitalo rinkos plėtros strategijos rengimas	Lenkijos kapitalo rinkų plėtros strategija (patvirtinta 2019 m. spalio 1 d.)	150 000
Rumunija	SRSP2017/44	Rumunijos nacionalinio skatinamojo finansavimo banko įkūrimas. Rumunijos plėtros bankas. „EximBank“ S.A.	Rumunijos plėtros banko įgyvendinimo studija (2019 m. liepos 18 d.)	448 125
Lietuva	SRSP2018/31	MVĮ nuosavo kapitalo paramos priemonė	Teisės akto projektas ir įgyvendinimo planas, įskaitant veiklos pakeitimus (2019 m. rugpjūčio 7 d.)	65 000

Pastaba. Naudos gavėjas visais atvejais buvo Finansų ministerija ar kita panaši įstaiga (Italijoje – Ekonomikos ir finansų ministerija; Rumunijoje – Viešųjų finansų ministerija).

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis SRSS duomenimis.

II priedas. Komisijos 2015 m. KRS veiksmų planas ir susiję ankstesni planai. Atrinkti veiksmai, kuriuos vykdant daugiausia dėmesio skiriama galimybei gauti finansavimą

1998 m. Komisijos veiksmų planas dėl rizikos kapitalo	2011 m. geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas	2015 m. KRS veiksmų planas
Prospektai – vieno paso procedūros didelėms bendrovėms ir MVĮ	Dalinis Prospekto direktyvos pakeitimas, siekiant nustatyti proporcingą informacijos atskleidimo tvarką, kuri taikoma MVĮ	ES prospekto reglamentas (galioja nuo 2019 m. liepos mėn.)
Detali sąnaudų, kurias Europoje patiria skolos ir nuosavo kapitalo finansavimą gauti siekiančios bendrovės, analizė	FPRD siūlomas ženklas „MVĮ augimo rinka“	MVĮ augimo rinkų reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Piktnaudžiavimo rinka reglamentas
Rizikos kapitalo fondai: Bendrijos teisės aktai, taikomi tam tikriems uždaro tipo investiciniams fondams	Pirmasis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl EuVECA / EuSEF (nepatvirtintas)	EuVECA / EuSEF reglamento peržiūra (patvirtinta ir galioja nuo 2018 m.)
Rizikos kapitalo fondų apmokestinimas. Mokestinės aplinkos skaidrinimas	Apmokestinimo kliūčių tarpvalstybinėms rizikos kapitalo investicijoms tyrimas	Mokesčių paskatų rizikos kapitalo fondams ir neformaliems investuotojams tyrimas
Skolos ir nuosavo kapitalo apmokestinimo tyrimas	Veiksmas nenumatytas	Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės, kuriuo siekiama naikinti įsiskolinimui palankius mokestinius iškraipymus
Veiksmas nenumatytas	Vieno langelio sistema, skirta reglamentuojamai informacijai teikti ES lygmeniu	Galimybių parengti visoje Europoje taikomas informacines sistemas tyrimas
Veiksmas nenumatytas	MVĮ nuosavo kapitalo finansavimas: nuosavo kapitalo finansinė priemonė pagal programą „COSME“ ir programą „Horizontas 2020“ – fondų fondai; EIB / EIF vykdomas MVĮ skolų portfelio pakeitimas vertybiniais popieriais	Europos rizikos kapitalo fondų fondo programa, ES rizikos kapitalo fondai, remiami EIB / EIF
Veiksmas nenumatytas	Europos įmonių tinklo stiprinimas, siekiant MVĮ teikti kokybiškesnę informaciją
Veiksmas nenumatytas	MVĮ paskolų rinkos, įskaitant skaidrumo mechanizmą, peržiūra	Europos aukšto lygio principai, kurie taikomi bankų teikiamai grįžtamajai informacijai, atmetus MVĮ kredito paraiškas

Šaltinis: Audito Rūmai.

III priedas. KRS veiksmai, kuriais skatinama plėtoti vietos kapitalo rinkas

IV priedas. Visoms valstybėms narėms pateiktų tiesioginių KŠSR apžvalga, 2014–2019 m.

Iki KRS		Po KRS veiksmų plano patvirtinimo (2015 m. rugsėjo mėn.)
2014 m.	2015 m.	Valstybė narė	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.
		Belgija	x	x
		Bulgarija
		Čekija
		Danija
	x	Vokietija	x	x	x
		Estija
x		Airija			x
Programa	Programa	Graikija	Programa	Programa	Programa
x		Ispanija
x		Prancūzija
		Kroatija
x		Italija			x	x
Programa	Programa	Kipras	x	x	x	x
		Latvija
		Lietuva	x
		Liuksemburgas
x	x	Vengrija
x	x	Мalta
x	x	Nyderlandai
		Austrija		x	x	x
		Lenkija
x	x	Portugalija	x	x	x
		Rumunija
	x	Slovėnija	x	x	x	x
		Slovakija
		Suomija
x	x	Švedija
x		Jungtinė Karalystė
10 iš 26 38 %	7 iš 26 27 %	Valstybės narės, sulaukusios su KRS susijusių KŠSR	6 iš 27 22 %	6 iš 27 22 %	7 iš 27 26 %	4 iš 28 14 %
157	102	Iš viso KŠSR	89	78	73	97

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis duomenų baze „CESAR“, Europos Parlamento EGOV skyriaus informaciniu pranešimu, KŠSR: Apžvalga, 2019 m. rugsėjo mėn.

V priedas. Valstybėms narėms, kurių kapitalo rinkos mažiau išplėtotos, pateiktų tiesioginių ir platesnio masto KŠSR apžvalga, 2016–2019 m.

Vieta	Valstybė narė	Tiesioginės KŠSR	Platesnio masto KŠSR
28	Lietuva	Galimybė gauti finansavimą (2016 m.)	NĖRA
27	Rumunija	NĖRA
26	Slovėnija	Galimybė gauti finansavimą (2016–2019 m.)	NĖRA
25	Slovakija	NĖRA	Teisingumas (2017 m.)
24	Bulgarija	NĖRA	Priežiūra (2016 m., 2017 m., 2019 m.), nemokumas (2016–2019 m.)
23	Latvija	NĖRA	Nemokumas (2016 m.)
22	Estija	NĖRA
21	Vengrija	NĖRA
20	Kroatija	NĖRA	Nemokumas (2017 m.)
19	Graikija	NĖRA	Nemokumas (2019 m.)
18	Lenkija	NĖRA
17	Čekija	NĖRA
16	Kipras	Galimybė gauti finansavimą (2016–2019 m.)	Nemokumas (2016–2018 m.), priežiūra (2019 m.)
15	Austrija	Galimybė gauti finansavimą (2017–2019 m.)	NĖRA

Pastaba. 1) Reitingas sudarytas atsižvelgiant į vietos kapitalo rinkų gylį pagal P. Asimakopoulos ir W. Wright „A new sense of urgency: The future of Capital Markets Union“, New Financial, 2019 m. lapkričio mėn.; 2) tiesioginėmis KŠSR, atsižvelgdami į Komisijos vidinę taksonomiją, laikome daugiausia šias rekomendacijų sritis: „galimybė gauti finansavimą“ ir „mažinti įsiskolinimui palankius iškraipymus“. Siekdami išvengti to, kad pernelyg daug rekomendacijų būtų susieta su KRS, rekomendacijas, kurios taip pat skirtos bankų sektoriui, priskyrėme prie „platesnio masto KŠSR“, pavyzdžiui, nemokumo tvarką, finansų sektoriaus priežiūrą ir neveiksnių paskolų pardavimą; 3) kadangi Graikijai iki 2018 m. buvo taikytos ekonominio koregavimo programos, šiai šaliai skirtos KŠSR buvo pateiktos tik 2019 m.

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Komisijos duomenų baze „CESAR“.

VI priedas. KRS teisėkūros priemonių apžvalga, 2020 m. liepos mėn. duomenys

	Priemonė	Terminas	Komisija	EP	Taryba	Priėmimas	Taikoma nuo
1	EuVECA / EuSEF peržiūra	2016 m. III ketv.	2016 m. liepos mėn.			2017 m. spalio mėn.	2018 m. kovo mėn.
2	Prospekto reglamentas (peržiūra)	2015 m. IV ketv.	2015 m. lapkričio mėn.			2017 m. birželio mėn.	2019 m. liepos mėn.
3	PSS pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentas	2015 m. III ketv.	2015 m. rugsėjo mėn.			2017 m. gruodžio mėn.	2019 m. sausio mėn.
4	Visos Europos asmeninės pensijos produktas (PEPP)	2017 m. II ketv.	2017 m. birželio mėn.			2019 m. birželio mėn.	12 mėnesių po deleguotųjų aktų paskelbimo
5	Europos priežiūros institucijų peržiūra, įskaitant kovos su pinigų plovimu taisykles	2017 m. III ketv.	Priimta 2017 09 20	Derybų įgaliojimai gauti 2018 m. gruodžio mėn.	Derybų įgaliojimai gauti 2019 m. vasario mėn.	2019 m. gruodžio mėn.	2020 m. sausio mėn. ir 2022 m. sausio mėn.
6	Investicinėms įmonėms taikomos tvarkos peržiūra	2018 m. II ketv.	Priimta 2017 12 20			2019 m. lapkričio mėn.	2021 m. birželio mėn.
7	Sutelktinis finansavimas	2017 m. IV ketv. (pov. vert.) 2018 m. I ketv.	Priimta 2018 03 08	Derybų įgaliojimai gauti 2018 m. lapkričio mėn.	Derybų įgaliojimai gauti 2019 m. birželio mėn.	2020 m. IV ketv.	2021 m. IV ketv.
8	Padengtosios obligacijos	2018 m. I ketv.	Priimta 2018 03 12	Derybų įgaliojimai gauti 2018 m. lapkričio mėn.	Derybų įgaliojimai gauti 2018 m. lapkričio mėn.	2019 m. lapkričio mėn.	2022 m. liepos mėn.
9	Tarpvalstybinis investicinių fondų platinimas	2018 m. I ketv. (pov. vert.) 2018 m. II ketv.	Priimta 2018 03 12			2019 m. birželio mėn.	2021 m. rugpjūčio mėn.
10	Taisyklės, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą augimo rinkose	2018 m. II ketv. (pov. vert.) 2018 m. III ketv.	Priimta 2018 05 24			2019 m. lapkričio mėn.	2019 m. gruodžio mėn. ar 2021 m. sausio mėn.
11	Europos rinkos infrastruktūros reglamentas (priežiūra)	2017 m. II ketv.	Priimta 2017 06 13	Derybų įgaliojimai gauti 2018 m. gegužės mėn.	Derybų įgaliojimai gauti 2018 m. gruodžio mėn.	2019 m. gegužės mėn.	2019 m. birželio–gruodžio mėn. – 2020 m. birželio mėn. ar 2021 m. birželio mėn.
12	Prevencinio restruktūrizavimo sistemos, antroji galimybė ir priemonės, kuriomis siekiama didinti restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumą (JUST GD)	2016 m. IV ketv.	Priimta 2016 11 22			2019 m. birželio mėn.	2021 m. liepos mėn., 2024 m. liepos mėn. ir 2026 m. liepos mėn.
13	Teisės aktas, taikytinas nustatant reikalavimų sandorių pasekmes tretiesiems asmenims (JUST GD)	2017 m. IV ketv.	Priimta 2018 03 12	Derybų įgaliojimai gauti 2019 m. vasario mėn.	Susitarimas kol kas nepasiektas

Šaltinis: Audito Rūmai, remiantis Europos Komisijos duomenimis.

Akronimai ir santrumpos

AIF: alternatyvaus investavimo fondai

AIFVD: Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyva

BAML: bankas „Bank of America Merrill Lynch“

BKPMB: bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė

EFAMA: Europos lėšų ir turto valdymo asociacija

ESAP: Europos vieno langelio principu grindžiamas duomenų portalas

ESMA: Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija

EuSEF: Europos socialinio verslumo fondas

EuVECA: Europos rizikos kapitalo fondas

KIPVPS: kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektas

KRS: kapitalo rinkų sąjunga

KŠSR: konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos

MVĮ: mažosios ir vidutinės įmonės

PSS pakeitimas vertybiniais popieriais: paprastas, skaidrus ir standartizuotas pakeitimas vertybiniais popieriais

PVAP: pradinis viešas akcijų platinimas

SRRP: Struktūrinių reformų rėmimo programa

SRSS: Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba (dabar Struktūrinių reformų rėmimo GD)

Žodynėlis

Alternatyvūs investavimo fondai (AIF): visi investiciniai fondai, kuriems nėra taikoma ES KIPVPS direktyva, patenka į Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyvos (AIFVD) taikymo sritį. Prie šių fondų priskiriami rizikos draudimo fondai, rizikos kapitalas, privataus kapitalo fondai ir nekilnojamojo turto fondai.

Bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB): vienas taisyklių rinkinys, taikomas apskaičiuojant bendrovių apmokestinamąjį pelną ES.

Bendrovė „vienaragis“: privačiai valdomas startuolis, kurio vertė – daugiau kaip 1 milijardas JAV dolerių, taip vadinamas dėl tokių įmonių retumo.

Daugiašalė prekybos sistema: savireguliacijos sistema, skirta prekybai finansinėmis priemonėmis; ši sistema yra alternatyva tradicinėms vertybinių popierių biržoms ir, skirtingai nuo jų, ją gali administruoti ne tik įgaliotasis rinkos operatorius, bet ir investicinė bendrovė.

Europos rizikos kapitalo fondo (EuVECA) reglamentas: šiuo reglamentu siekiama sukurti savanorišką visoje ES galiojantį pasą reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams ir fondų valdymo bendrovėms.

Europos semestras: metinis ciklas, kaip ES valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo ir pažangos stebėjimo sistema.

Europos socialinio verslumo fondo (EuSEF) reglamentas: šiuo reglamentu siekiama sukurti savanorišką visoje ES galiojantį pasą reikalavimus atitinkančioms alternatyvių investicijų schemoms, kurios daugiausia naudojamos investuojant į socialines įmones.

Europos vieno langelio principu grindžiamas duomenų portalas: planuojamas ES interneto portalas, kuriame būtų galima greitai ir lengvai gauti teisės aktais nustatytą informaciją apie biržines bendroves.

Finansinių priemonių rinkų direktyva (FPRD): ES reguliavimo sistema, skirta finansų rinkoms reguliuoti ir investuotojų apsaugai stiprinti. 2018 m. FPRD II pakeitė pirminę direktyvą.

Fondų fondas: sutelktinis investicijų fondas, investuojantis į kitus fondus, o ne tiesiogiai į vertybinius popierius.

Gili kapitalo rinka: šioje rinkoje prekiaujama dideliais vertybinių popierių kiekiais, o pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas yra nedidelis.

Įsiskolinimui palankus mokestinis iškraipymas: ekonominis iškraipymas, kurį sukelia situacija, kai skolos palūkanų mokėjimai daugumoje įmonių pelno mokesčio sistemų yra atskaitomi iš mokesčių, tačiau dividendų mokėjimai už nuosavo kapitalo finansavimą nėra atskaitomi.

Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas (KIPVPS): investavimo subjektas, kuris sutelkia investuotojų kapitalą ir tą kapitalą kolektyviai investuoja naudodamas tokių finansinių priemonių kaip akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai portfelį. KIPVPS veiklą reglamentuoja ES direktyva, o KIPVPS vienetai gali būti viešai platinami mažmeniniams investuotojams visoje ES pagal bendrąjį leidimą, kurį išdavė viena valstybė narė.

KRS darbo grupė: pagal Vienos iniciatyvą sukurta platforma, skirta remti keitimąsi informacija apie finansines tendencijas Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje ir taip plėtoti vietos kapitalo rinkas; ją sudaro atitinkamų šalių viešojo ir privačiojo sektorių bei tarptautinių institucijų atstovai, o veiklą koordinuoja Komisija.

Lengvata prie pajamų šaltinio: mokesčio lengvatos forma, taikoma tuo metu, kai mokestis atskaitomas prie pajamų šaltinio.

MVĮ augimo rinkos: daugiašalės prekybos akcijomis, kurias per praėjusius trejus metus išleido bendrovės, kurių vidutinė rinkos kapitalizacija yra mažesnė nei 200 milijonų eurų, sistemos rūšis.

Padengtosios obligacijos: banko ar kitų kredito įstaigų emisijos būdu išleidžiamas užtikrintųjų obligacijų tipas, kai užtikrinimui dažniausiai naudojamos hipotekos paskolos ar viešojo sektoriaus paskolos.

Pakeitimas vertybiniais popieriais: įvairių rūšių nelikvidaus finansinio turto, pavyzdžiui, hipotekos, paskolų ir išperkamosios nuomos, sutelkimas ir pardavimas investuotojams kaip likvidžių apyvartinių vertybinių popierių, pavyzdžiui, obligacijų.

Pradinis viešas akcijų platinimas: pirmasis bendrovės akcijų viešas pardavimas.

Rinkos gylis: prekybos rinkoje apimties rodiklis.

Rizikos kapitalo fondas: investicinis fondas, kuris valdo profesionaliųjų investuotojų lėšas ir kuris siekia investuoti į didelį augimo potencialą turinčias MVĮ.

Struktūrinių reformų rėmimo programa (SRRP): ES programa, pagal kurią valstybių narių institucinėms, administracinėms ir augimą skatinančioms reformoms teikiama prie jų poreikių pritaikyta parama, nereikalaujant nacionalinio bendro finansavimo.

Vienos iniciatyva: 2009 m. sausio mėn. įsteigtas forumas, subūręs visus pagrindinius viešuosius ir privačiuosius ES bankų sektoriaus suinteresuotuosius subjektus, kad padėtų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims įveikti pasaulinę ekonomikos krizę.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Europos Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko IV audito kolegija „Rinkų reguliavimas ir konkurencinga ekonomika“, kuriai vadovavo Audito Rūmų narys Alex Brenninkmeijer. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius, jam padėjo kabineto vadovas Mindaugas Pakštys ir kabineto atašė Tomas Mackevičius; pagrindinė vadybininkė Marion Colonerus; užduoties vadovė Anna Ludwikowska; auditoriai Athanasios Koustoulidis, Ezio Guglielmi, Nadiya Sultan ir Karolina Beneš. Kalbinę pagalbą teikė Victoria Gilson ir Richard Moore.

Galinės išnašos

¹ Audito Rūmai, remiantis Europos Centrinio Banko 2017 metų ataskaita, p. 35.

² Kapitalo rinkų sąjungos aukšto lygio forumo galutinė ataskaita, A New Vision for Europe’s Capital Markets Union, 2020 m. birželio 10 d.

³ Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“, COM(2020) 590 final, 2020 9 24.

⁴ Reglamentai (ES) 2017/825 ir (ES) 2018/1671.

⁵ Duomenų šaltinis: www.statista.com

⁶ SEC (1998) 552 final, 1998 m. kovo 31 d.

⁷ KOM(2011) 870 galutinis.

⁸ Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 17/2019 20 dalis.

⁹ SWD(2015) 183 final.

¹⁰ IPO Watch Europe 2011 ir IPO Watch Europe 2019.

¹¹ 2019–2024 m. kadencijos Europos Komisijos politinės gairės.

¹² EUROFI Regulatory Update – April 2020, Relaunching securitisation in the EU, p. 21.

¹³ Tarybos išvados dėl kapitalo rinkų sąjungos stiprinimo, 2019 m. gruodžio 5 d.

¹⁴ OECD Report to G20 Finance Ministers and Central Bank Governors, 2015 m. rugsėjo mėn.; Report of the Vienna Initiative Working Group on Capital Markets.

¹⁵ Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 17/2019 ir Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 02/2020.

¹⁶ Financing a sustainable European Economy – Final report, 2018 m.

¹⁷ SWD(2019) 99 final.

¹⁸ Čekijai, Estijai, Vengrijai, Lenkija ir Rumunijai.

¹⁹ Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 16/2020 49 ir 50 dalys.

²⁰ Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 16/2020 5 langelis.

²¹ Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 16/2020 51, 63 dalys ir 4 rekomendacija.

²² Report of the Vienna Initiative Working Group on Capital Markets, p. 67.

²³ SRSS, Europos Komisija, Technical assistance in the area of Capital Markets Union, 1-oji versija, 2017 m. balandžio mėn.

²⁴ Žr., pavyzdžiui, EFAMA Quarterly Statistical Release, 2019 m. kovo mėn., Nr. 76, ESMA Annual Statistical Report 2020 ir ALFI Global Fund Distribution 2019.

²⁵ COM(2018) 92 final.

²⁶ COM(2017) 147 final.

²⁷ Giovannini grupė, 2001 m. lapkričio mėn., Cross-Border Clearing and Settlement Arrangements in the European Union.

²⁸ COM(2015) 468 final.

²⁹ EBPO / INFE, 2020 m., International Survey of Adult Financial Literacy.

³⁰ Vienos iniciatyva (2018 m. kovo 12 d.). Report of the Vienna Initiative Working Group on Capital Markets Union. http://vienna-initiative.com/resources/themes/vienna/wp-content/uploads/2018/03/VI-CMU-Working-Group-Final-Report-March-2018.pdf.

³¹ Finansinių paslaugų komiteto 2018 m. gegužės 3 d. posėdžio protokolas.

³² https://eiah.eib.org/about/index.

³³ 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva) (OL L 172, 2019 6 26).

³⁴ COM(2018) 96 final.

³⁵ COM(2018) 89 final.

³⁶ COM(2015) 468 final, p. 30.

³⁷ ES leidinys, Study on a new approach to business failure and insolvency, 2016 m.

³⁸ EPTF ataskaita, 2017 m. gegužės 15 d.

³⁹ COM(2019) 8 final, „Siekiant veiksmingesnio ir demokratiškesnio ES mokesčių politikos sprendimų priėmimo“, 2019 m. sausio 15 d.

⁴⁰ COM(2020) 312 final.

⁴¹ Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio 16-a priemonė „Kaip nustatyti tikslus“.

⁴² Žalioji knyga „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas“ ir https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/MEMO_15_5733.

⁴³ Ian Bell et al., Relaunching securitisation in the EU in the Eurofi, Regulatory Update, 2020 m. balandžio mėn., p. 20, 22–24.

⁴⁴ Europos Komisija. Geresnio reglamentavimo 41-a priemonė „Stebėjimo tvarka ir rodikliai“. https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/better-regulation-toolbox-41_en_0.pdf.

⁴⁵ 2017 m. laikotarpio vidurio peržiūroje septintoji intervencijos sritis „Priežiūros veiksmingumo didinimas“ buvo atskirta nuo srities „Geresnės tarptautinio investavimo sąlygos“.

⁴⁶ Šios keturios sritys yra: 1) bendrovių finansavimas viešojo nuosavo kapitalo ir skolos vertybinių popierių rinkose, 2) inovacijų, startuolių ir nebiržinių bendrovių finansavimas, 3) bankų pajėgumų stiprinimas, pasitelkiant kapitalo rinkas, ir 4) mažmeninių investuotojų dalyvavimo skatinimas.

⁴⁷ Rodikliai buvo atmetami, jei juos taikant buvo peržengiama viena iš trijų raudonųjų linijų: jų neįmanoma atkartoti, nepakankama geografinė aprėptis ir laiko eilutės, taip pat tarpvalstybiniai skirtumai.

⁴⁸ Reglamento (ES) 2019/1156 12 straipsnio 1 dalis.

⁴⁹ „Įkvėpti ir motyvuoti viešuosius ir privačiuosius rinkos dalyvius toliau plėtoti kapitalo rinkas ir jas integruoti savo atitinkamose valstybėse narėse ir regionuose.“

⁵⁰ Apsiribojama tik bendro pobūdžio nuoroda į 2018 m. Ekonominio ir finansinio stabilumo ir integracijos apžvalgoje pateikiamus duomenis, kad Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalyse sukuriama 8 % ES BVP, bet jos užima tik 3 % ES kapitalo rinkos.

⁵¹ 2018 m. Švedijos įgaliotasis nacionalinis pareigūnas nustatė, kad dėl šių sąskaitų prarasta beveik 4 milijardai eurų (42 milijardai Švedijos kronų) mokestinių pajamų.

⁵² Euro zonos įmonių galimybių gauti finansavimą tyrimas, https://www.ecb.europa.eu/stats/ecb_surveys/safe/html/index.en.html.

⁵³ COM(2020) 281 final ir COM (2020) 280 final.

⁵⁴ COM(2020) 282 final.

⁵⁵ COM(2020) 590.

⁵⁶ Šaltinis: „Invest Europe“, 2020 m.

⁵⁷ COM(2020) 281 final.

⁵⁸ Reglamentas (ES) 2017/1129.

⁵⁹ Reglamentas (ES) 2017/1129.

⁶⁰ COM(2019) 136 final ir SWD(2019) 99 final.

⁶¹ Reglamentas (ES) 2017/825.

⁶² Reglamentai (ES) 2017/1991, 2017/2402, 2019/1238, 2019/1156, direktyvos (ES) 2019/1160 ir 2019/2162.

⁶³ COM(2018) 113.

⁶⁴ Direktyva (ES) 2019/1023.

⁶⁵ COM(2020) 590.

⁶⁶ https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32009H0784&from=EN.

⁶⁷ COM(2020) 282 final.

⁶⁸ Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (COM(2020)409 final), 2020 5 28.

⁶⁹ COM(2020) 590.

Tvarkaraštis

Įvykis	Data
Audito planavimo memorandumo (APM) priėmimas / Audito pradžia	2019 7 16
Ataskaitos projekto oficialus išsiuntimas Komisijai (ar kitam audituojamam subjektui)	2020 8 5
Galutinės ataskaitos priėmimas po prieštaravimų procedūros	2020 10 20
Visomis kalbomis gauti Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialūs atsakymai	2020 11 9

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter:@EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020

PDF	ISBN 978-92-847-5445-8	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/415815	QJ-AB-20-023-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-5402-1	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/462915	QJ-AB-20-023-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2020 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote gauti papildomų teisių, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

8 diagrama. Icons © 2010–2020 Freepik Company S.L. Visos teisės saugomos.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.