Ūkininkų pajamų stabilizavimas. Priimtas visapusiškas priemonių rinkinys, tačiau reikia išspręsti menko priemonių naudojimo ir kompensacijos permokų klausimus

Santrauka

I

Kaip pažymėjo Europos Komisija, žemės ūkio sektoriui būdinga rizika, ir ūkininkai turi parengti strategijas, kad būtų išspręsti gamybos nuostolių (pavyzdžiui, atsirandančių dėl klimato reiškinių ar augalų ir gyvūnų ligų) ir kainų svyravimo klausimai. Į bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) įtrauktos priemonės, kuriomis remiamas ūkininkų rizikos valdymas ir reaguojama į krizę. Pasiūlymais dėl naujausios BŽŪP reformos užsimota daugiau dėmesio skirti rizikos valdymui.

II

Nagrinėjome ES priemonių, kuriomis valdoma rizika ir krizės ir joms užkertamas kelias, užbaigtumą ir nuoseklumą. Tikrinome, ar rizikos ir krizės valdymo priemonės veiksmingai įgyvendintos ir jomis pasiekta rezultatų. Labai domėjomės, kaip ūkininkai naudoja ES paramą draudimui ir vaisių ir daržovių sektoriui skirtas išskirtines priemones po to, kai 2014 m. Rusijos Federacijos vyriausybė uždraudė importuoti tam tikras prekes iš ES („Rusijos draudimas“). Apskritai nustatėme, kad ES žemės ūkio rizikos valdymo ir krizės priemonėmis iš dalies pasiekti jų tikslai, tačiau ne visada efektyviai.

III

Išsiaiškinome, kad BŽŪP teikiamos visapusiškos priemonės, kuriomis didinamas ūkininkų atsparumas. Tiesioginės išmokos (41 milijardas eurų per metus) daro didelę įtaką tam tikrų ūkininkų pajamų stabilizavimui. Į BŽŪP įtrauktos prevencinės priemonės, kuriomis ūkininkams padedama didinti savo atsparumą, tačiau iš turimų įrodymų matyti, kad šių priemonių poveikis ūkininkų elgesiui ribotas.

IV

Ex post priemonių naudojimo reaguojant į tam tikrus ekstremalius klimato pavojus būdas gali būti nesuderintas su paramos strategija, taikoma didesniam tokių priemonių kaip draudimas naudojimui. Šiek tiek dubliuojasi įvairios ES priemonės, kuriomis remiamas derliaus draudimas.

V

Vis dar menkai naudojamasi ES parama draudimui; ja pasinaudojo tik nedidelė ūkininkų dalis. Dauguma besidraudžiančių ūkininkų tai daro be ES paramos, todėl kyla abejonių dėl ES paramos pridėtinės vertės. Nustatėme, kad Komisija nerenka svarbios informacijos, kuria remiantis būtų stebimas rizikos valdymo priemonių naudojimas. Didelė dalis draudimui skirtos ES paramos naudojama vyno sektoriuje dviejose valstybėse narėse, kuriose daugiausia naudojama ši parama. Tai siejama su savaimingumo rizika. Apsidraudę ūkininkai gali būti mažiau suinteresuoti taikyti atsparią verslo strategiją arba prisitaikyti prie naujų klimato sąlygų.

VI

Kalbant apie išskirtines priemones, įvestas po Rusijos draudimo, nustatėme, kad, siekiant apsvarstyti šios priemonės naudojimą, nenaudoti jokie konkretūs kriterijai ir kad paramos dydis iš esmės pagrįstas Rusijos rinkos praradimu, neatsižvelgiant į tai, kad esama kitų alternatyvių rinkų iki trečiųjų draudimo metų. Šios priemonės taikytos ketverius metus, jomis taip pat išspręstos svarbios tam tikrų vaisių struktūrinio pertekliaus problemos, užuot pagrindus jas reglamente nurodytomis išskirtinėmis aplinkybėmis.

VII

Nustatėme, kad ES parama obuolių rinkai viršijo atitinkamas vidutines rinkos kainas. ES brangiai kainavo persikų ir nektarinų pašalinimas iš rinkos perdirbimo reikmėms, o didžioji dalis sulčių perdirbimo pramonėje atsidūrė kaip indėlis natūra. Galiausiai, dėl nepakankamo atsekamumo arba dėl to, kad šie produktai grąžinti į rinką kita forma, pavyzdžiui, perdirbus juos į sultis, negalėjome patvirtinti, kad iš rinkos pašalinti produktai iš tiesų pašalinti.

VIII

Mūsų rekomendacijos Komisijai apima: ūkininkų skatinimą geriau pasirengti krizėms, draudimui skirtos paramos rengimą ir stebėjimą, kriterijus, kuriais remiantis imamasi išimtinių priemonių ir mokama kompensacija už pašalinimo iš rinkos operacijas.

Įžanga

Žemės ūkiui būdinga rizika

01

Kaip pažymėjo Europos Komisija, žemės ūkio sektoriui būdinga rizika, ir ūkininkai turi parengti strategijas, kad būtų išspręsti gamybos nuostolių (pavyzdžiui, atsirandančių dėl klimato reiškinių ar augalų ir gyvūnų ligų) ir kainų svyravimo (kurį, pavyzdžiui, lema geopolitinė rizika), klausimai Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) apima mechanizmus, kuriais remiamas ūkininkų vykdomas rizikos valdymas ir reagavimas į krizes. Pasiūlymais dėl naujausios BŽŪP reformos užsimota daugiau dėmesio skirti rizikos valdymui.

02

Žemės ūkio veikla tvirtai susijusi su klimatu. Oro sąlygos gali arba skatinti gamybą, arba jai pakenkti. Pasak Europos aplinkos agentūros, kyla pavojus, kad dėl ekstremalių oro sąlygų ES padaugės pasėlių nuostolių¹. 1 diagramoje matyti ekstremalios oro sąlygos, pavyzdžiui, perteklinis lietus, karščio bangos ir sausros, su kuriais 2018 m. vasarą susidūrė ES. Europos Audito Rūmai neseniai pranešė apie potvynio² ir dykumėjimo pavojus³.

03

Kitas svarbūs rizikos veiksnys, darantis įtaką žemės ūkio produkcijai, – augalų ir gyvūnų ligos. Paskutiniais metais iš dalies dėl aktyvesnės prekybos ir žmonių judumo (iš kurių abiem skatinamas didesnis naujų patogenų pavojus) dažnai kilo šių ligų protrūkiai.

04

Tai, kaip sprendžiami gamybos nuostolių ir kainų svyravimo klausimai, priklauso nuo jų dažnumo ir poveikio. Savo analizėje Komisija daro nuorodą į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtą pavojaus klasifikaciją, pagal kurią nustatyta, kokiais atvejais gresiančią riziką reikėtų įveikti patiems ūkininkams, pavyzdžiui, naudojant draudimo mechanizmus, o kokiais ji turėtų būti šalinama vykdant viešąsias intervencijas (2 diagrama).

05

Ūkio lygmeniu ūkininkai gali naudoti įvairias strategijas, kad sumažintų savo rizikos pavojų. Daugelį tokių strategijų galima laikyti prevencinėmis. Ūkininkai gali įvairinti savo žemės ūkio produkciją arba pajamų šaltinius, kad išsklaidytų vienai savo žemės ūkio veiklos rūšiai kylantį pavojų. Jie taip pat gali taikyti ūkininkavimo praktiką, pavyzdžiui, naudoti atsparesnius pasėlius / gyvūnus, griežtesnes sanitarines priemones, vietos mastu pritaikytą žemės ūkio praktiką ir vykdyti tinkamas investicijas į prevenciją (pavyzdžiui, naudoti nuo krušos apsaugančius tinklus arba tvarų drėkinimą). Ji gali papildyti šias priemones privačiomis ir (arba) viešosiomis priemonėmis, tokiomis kaip draudimas ir savitarpio fondai.

BŽŪP naudojimas atspariam žemės ūkio sektoriui skatinti

06

ES biudžeto parama žemės ūkiui ES valdoma pagal BŽŪP. Komisija savo komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ (2017 m.)⁴ nurodė užmojį „toliau plėtoti integruotą ir nuoseklų požiūrį į rizikos prevenciją, valdymą ir atsparumą, pagal kurį derėtų ir viena kitą papildytų ES lygmens intervencija ir valstybių narių strategijos bei privačiojo sektoriaus priemonės, kuriomis siekiama pajamų stabilumo ir mažinti su klimatu susijusią riziką“.

07

Dabartine BŽŪP ir teisėkūros pasiūlymais dėl BŽŪP po 2020 m. siekiama, kad Europos žemės ūkis taptų atsparesnis (žr. pavyzdžius 3 diagramoje) daugiausia stiprinant patikimumą (ūkininkų pajėgumą pasipriešinti išorės sutrikdymams ir išsaugoti dabartinį funkcionalumo lygį) ir mažesniu mastu stiprinant gebėjimą prisitaikyti (pajėgumą reaguoti į besikeičiančias išorines aplinkybes)⁵.

08

Remiantis BŽŪP, ES teikia paramą kiekvienos rizikos kategorijos priemonėms. 1 lentelėje matyti ES parama rizikos valdymo priemonėms (parama draudimo įmokoms ir savitarpio pagalbos fondams) ir išskirtinės priemonėms ir tai, kaip jos finansuojamos iš ES biudžeto. Į šią lentelę neįtraukta bendroji parama, pavyzdžiui, tiesioginės išmokos ūkininkams, kuri taip pat atlieka svarbų vaidmenį valdant riziką ūkio lygmeniu.

09

BŽŪP parama finansuojama pagal du ramsčius. Pagal I ramstį ES finansuoja rinkos priemones, rizikos valdymo ir krizių prevencijos priemones kai kuriems sektoriams (vyno, vaisių ir daržovių) ir išskirtines priemones. Pagal II ramstį ES valstybėms narėms suteikia galimybę remti tris rizikos valdymo priemones (M17): draudimą (M17.1), savitarpio pagalbos fondą (M17.2) ir pajamų stabilizavimo priemones (M17.3). 2014 m. rugpjūčio 7 d. Rusijos vyriausybė uždraudė iš daugybės šalių, įskaitant ES valstybes nares, importuoti tokias prekes, kaip vaisiai ir daržovės. Rusijai paskelbus draudimą, gyvulininkystės sektoriuje (įskaitant pieno ir pieno produktų sektorių), taip pat vaisių ir daržovių sektoriuje imtasi išskirtinių priemonių dėl rinkos sutrikdymų. Kilus afrikiniam kiaulių marui, taip pat paukščių gripo protrūkiams ar siekiant spręsti specifines problemas, pavyzdžiui, potvynių problemą Baltijos šalyse, imtasi išskirtinių priemonių.

	II ramstis	I ramstis
	Rizikos valdymo priemonės		Išskirtinės priemonės
Priemonės	Parama rizikos valdymo priemonėms (M17) 2015–2018 m.	Parama draudimo įmokai (vyno bei vaisių ir daržovių sektoriai) 2015–2018 m.	Priemonės, apsaugančios nuo rinkos sutrikdymo 2014–2018 m.	Su gyvūnų ligomis susijusios rinkos rėmimo priemonės, vykdomos dėl pavojaus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai 2014–2018 m.	Konkrečioms problemoms spręsti skirtos priemonės 2017–2018 m.
ES išlaidos (milijonais eurų)	682	174	1 454	51	24

Šaltinis: Komisijos duomenys.

10

Nacionaliniu lygmeniu valstybės narės parengė skirtingas žemės ūkio sektoriaus rizikos ir krizės valdymo strategijas. Septynios valstybės narės finansuoja savo nacionalines paramos draudimui sistemas (Austrija, Bulgarija, Čekija, Ispanija, Liuksemburgas, Lenkija ir Slovėnija). Kilus katastrofiniams įvykiams, visos valstybės narės teikia ex post paramą. Pavyzdžiui, reaguodamos į 2018 m. sausrą, Vokietija, Prancūzija, Lenkija ir Švedija savo ūkininkams teikė kompensacijas iš nacionalinių lėšų.

Audito apimtis ir metodas

11

Atsižvelgdami į 2017 m. Komisijos pareiškimą dėl jos užmojo didinti ūkininkų rizikos valdymo pajėgumą, nagrinėjome priimtas rizikos ir krizės valdymo priemones. Atsižvelgiant į didėjančią dėl ekstremalių oro sąlygų ir gyvūnų ir augalų ligų bei kainų nepastovumo kylančių krizių riziką, mūsų analize siekiama prisidėti prie didesnio naudojimosi ES parama, skirta ūkininkų rizikos valdymo pajėgumui didinti.

12

Išnagrinėjome ES rizikos ir krizių prevencijos ir valdymo priemonių rinkinio užbaigtumą ir nuoseklumą ir tikrinome, ar rizikos ir krizės valdymo priemonės efektyviai įgyvendintos ir jomis pasiekta rezultatų. Nagrinėdami rizikos valdymo priemones daugiausiai dėmesio skyrėme ES paramai draudimo įmokoms. Taip pat daug dėmesio skyrėme išskirtinių priemonių naudojimui vaisių ir daržovių sektoriuje po to, kai buvo paskelbtas Rusijos draudimas. Nenagrinėjome mėsos ir pieno sektoriuose taikomų išskirtinių priemonių.

13

Svarbiausias audito klausimas – „Ar ES rizikos ir krizių valdymo priemonėmis efektyviai įgyvendinami jų tikslai?“. Į šį klausimą atsakyti padėjo trys smulkesni klausimai:

• ar siūlomas ES rizikos ir krizių prevencijos ir valdymo priemonių rinkinys išsamus ir nuoseklus?
• Ar ES rizikos valdymo priemonėmis efektyviai pasiekti jų tikslai?
• Ar ES išskirtinėmis vaisių ir daržovių sektoriaus priemonėmis efektyviai pasiekti jų tikslai?

14

Į mūsų auditą įtraukti 2014–2018 m. vykdyti veiksmai. Mes surinkome audito įrodymus šiais būdais:

• peržiūrėdami duomenis ir dokumentus ir (arba) vykdydami pokalbius su trijų Komisijos generalinių direktoratų (Žemės ūkio ir kaimo plėtros, Sveikatos ir maisto saugos, Eurostato) darbuotojais ir su EBPO specialistais;
• lankydamiesi keturiose atrinktose valstybėse narėse, kad apžvelgtume paramos draudimui naudojimą (Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje) ir išskirtines priemones (Lenkijoje, Italijoje ir Prancūzijoje).
• Šiose valstybėse narėse susitikome su nacionalinėmis institucijomis, draudimo bendrovėmis, draudimo federacijomis, perdraudimo bendrovėmis, ūkininkų asociacijomis ir sąjungomis bei labdaros organizacijomis;
• tikrindami 80 naudos gavėjų dokumentų (kuriuos atsiuntė nacionalinės institucijos), į kuriuos įtrauktos rizikos valdymo priemonės ir išskirtinės priemonės, ir aplankydami 16 naudos gavėjų (Prancūzijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Graikijoje). Graikija įtraukta į imtį dėl mūsų teisėtumo ir tvarkingumo audite (metinė ataskaita) atliktos operacijos peržiūros;
• rengdami pokalbius su 105 ūkininkais iš 17 valstybių narių dėl jų rizikos valdymo strategijos (žr. priedą);
• vykdydami visų valstybių narių nacionalinių institucijų atliktą apklausą dėl nacionalinių žemės ūkio rizikos ir krizės valdymo strategijų.

Pastabos

ES remia įvairias priemones, kuriomis didinamas ūkininkų atsparumas

15

Šiame skirsnyje vertinama, ar ES rizikos ir krizių prevencijos ir valdymo priemonių rinkinys yra išbaigtas ir nuoseklus. Tikrinome, ar bendras sistemos pobūdis padeda veiksmingai didinti ūkininkų atsparumą rizikai ir krizėms, su kuriomis jie gali susidurti.

ES priemonės skirtos visų rūšių rizikai, su kuria susiduria ūkininkai; tiesioginėms išmokoms tenka svarbus vaidmuo

16

BŽŪP apima daugybę mechanizmų, skirtų ūkininkams kylančiai rizikai suvaldyti (tačiau ne visi mechanizmai prieinami visiems ūkininkams). Tiesioginėmis išmokomis mažinamas daugelio ūkininkų pajamų svyravimas, tačiau neįmanoma jų lengvai palyginti su EBPO rizikos klasifikacija (žr. 2 diagramą). Priemonės, kurias lengviau palyginti su rizikos lygiais, apima į 2 lentelę įtrauktas priemones.

17

Iš 2 lentelės matyti, kad dvi priemonės aiškiai skirtos rizikai ir krizėms, todėl jomis prisidedama prie didesnio ūkininkų atsparumo:

• rizikos valdymo priemonės, pavyzdžiui, draudimas ir savitarpio pagalbos fondai, sukurti tam, kad tam tikros apibrėžtos rizikos atveju ūkininkams būtų mokama kompensacija;
• išskirtinės priemonės, skirtos rinkai stabilizuoti, kai kyla didelių sutrikdymų⁶.

	Sprendžiamas rizikos lygis	Ramstis	Priemonės
	Įprasta	I	Tiesioginės išmokos
Prevencijos ir rizikos valdymo priemonės Ex ante priemonės	Parduotina	I	Parama vaisių ir daržovių gamintojų organizacijoms, įskaitant paramą derliaus draudimo įmokoms ir savitarpio pagalbos fondams
	Parduotina		Parama derliaus draudimo įmokoms ir savitarpio pagalbos fondams vyno sektoriuje
	Parduotina	II	"Rizikos valdymo priemonės: Parama draudimo įmokai Parama savitarpio pagalbos fondams (apima pajamų stabilizavimo priemonę)"
	Įprasta		Parama investicijoms į prevenciją ir atkūrimą
	Įprasta		Parama investicijoms į materialųjį turtą
	Įprasta		Patariamosios paslaugos, t. y. patariamosios paslaugos ūkiams
	Įprasta		Žinių perdavimas ir informavimo veikla
	Parduotina		Parama steigiant gamintojų grupes ir organizacijas, parama skatinant bendradarbiavimą
Išskirtinės priemonės Ex post priemonės	Katastrofiška	I	Valstybės intervencija ir parama privačiajam sandėliavimui
	Katastrofiška		Kovos su rinkos sutrikdymu priemonės
	Katastrofiška		Su gyvūnų ligomis ir vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai susijusios priemonės
	Katastrofiška		Konkrečioms problemoms spręsti skirtos priemonės

Pastaba: Priemonių priskyrimas skirtingiems rizikos sluoksniams yra orientacinis, nes jos taip pat gali atlikti vaidmenį, susijusį su kitais lygmenimis

Šaltinis: EAR, remiantis ES reglamentais (ES) Nr. 1305/2013, 1307/2013 ir 1308/2013.

18

Dėl didinamos paramos ūkininkams tam tikra parduotina rizika gali būti perkelta į įprastą kategoriją; jeigu ūkininkai gaus didesnę pajamų apsaugą, padidės jų gebėjimas valdyti riziką ūkyje (žr. toliau pateiktas dalis)⁷. Priešingai, dėl šios pajamų sušvelninimo priemonės teikimo ūkininkai gali ūkininkauti taikydami mažiau rizikai nepalankų būdą (pavyzdžiui, sutelkdami dėmesį į vienos rūšies pasėlį).

19

Tiesioginės išmokos (kurios kasmet sudaro daugiau kaip 41 milijardą eurų išlaidų) yra stabili ūkininkų pajamų dalis, kuria didinamas atsparumas. Tiesioginės išmokos sušvelnina padėtį ir ūkininkams suteikia galimybę spręsti mažėjančių kainų ar mažesnės produkcijos klausimus. Atsietosios išmokos (89 % tiesioginių išmokų) nėra susietos su gamyba. Likusieji 11 % tiesioginių išmokų susiję su gamyba. Pasak Komisijos, šios papildomos pajamos sudaro maždaug 26 % ūkininkų pajamų⁸. 4 diagramoje vaizduojama, kokią ūkininkų pajamų iš žemės ūkio dalį sudaro tiesioginės atsietosios išmokos. Neretai atsietosios išmokos sudaro daugiau kaip 20 % ūkininkų pajamų iš žemės ūkio.

20

2017 m. tiesioginės išmokos išmokėtos 6,4 milijono ES ūkininkų⁹. Mūsų atlikta visų valstybių narių apklausa atskleidė, kad devyniose valstybėse narėse tiesioginės išmokos laikomos svarbia ūkininkų rizikos valdymo strategijos dalimi (t. y. tiesioginės išmokos atlieka apsauginę funkciją ir jomis užtikrinama pajamų apsauga).

21

Iš 4 diagramos matyti, kad pagal ekonominį dydį sugrupuotų ūkininkų pajamų iš žemės ūkio dalis, kurią sudaro tiesioginės išmokos, svyruoja nuo mažiau kaip 20 % iki daugiau kaip 30 %. Iš 5 diagramos matyti, kad kuo didesnis ūkio ekonominis dydis, tuo didesnė tikimybė, kad ūkis bus apdraustas. Pajamų iš žemės ūkio dalies, kurią sudaro tiesioginės išmokos, ir naudojimosi draudimu koreliacija neigiama. Šis rezultatas taip pat atsispindi ūkininkų klausimyne (žr. priedo 24 diagramą). Kadangi tiesioginėmis išmokomis sušvelninami gamybos nuostoliai, sumažėja poreikis apsidrausti, nes riziką galima prisiimti ūkio lygmeniu¹⁰. Tačiau yra kitų veiksnių, kurie gali turėti įtakos ūkininko sprendimui apsidrausti. Didelė ES paramą gaunančių ūkininkų dalis, visų pirma smulkieji ūkininkai, dirba ne visą darbo dieną¹¹. Dėl to mažėja jų ūkiams kylantis rizikos pavojus, nes kita veikla tampa nuo oro sąlygų ir produktų kainų nepriklausomu pajamų šaltiniu.

22

Didesnio ekonominio dydžio ūkių pajamos iš žemės ūkio sudaro didesnę bendrų pajamų dalį. Kuo didesnę bendrų pajamų dalį sudaro pajamos iš žemės ūkio (dauguma daugiau kaip 20 ha žemės turinčių ūkininkų dirba visą darbo dieną¹²), tuo daugiau naudojamasi draudimu (žr. priedo 24 diagramą).

BŽŪP vis labiau skatina imtis prevencinių priemonių

23

Prevencinėmis priemonėms (žr. 05 dalį) galima padidinti ūkininkų atsparumą mažinant jiems kylančią riziką ir pritaikant produkciją prie naujų rizikos rūšių. Kai susiduriama, pavyzdžiui, su klimato reiškiniais, prevencijos ir prisitaikymo strategijomis galima supaprastinti tolesnę gamybą.

Veiksmingomis prevencijos priemonėmis galima apriboti gamybos nuostolius

24

Atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį, priemonės, kuriomis skatinamas atsparumas, įskaitant ilgalaikį pasirengimą (prisitaikymą prie sąlygų), yra svarbios. 1 langelyje vaizduojamas pasikeitęs požiūris į sausros pavojų Australijoje.

25

Sėjomaina, pritaikytų / atsparesnių pasėlių naudojimas ir santaupos – trys dažniausiai mūsų kalbintų ūkininkų svarstytos prevencinės priemonės (žr. priedo 22 diagramą). Sėjomaina – gerosios ūkininkavimo praktikos dalis, nes ji daro teigiamą poveikį dirvožemio derlingumui ir padeda kontroliuoti piktžoles, ligas ir kenkėjus.

26

Šiuo metu tiesioginės išmokos stambiesiems ūkininkams apima reikalavimą dėl pasėlių įvairinimo (mokant žalinimo išmokas – 2013 m. naujos rūšies tiesiogines išmokas, skirtas BŽŪP aplinkosauginiam veiksmingumui didinti). Remiantis pasiūlymais dėl naujos BŽŪP, tiesioginėmis išmokomis būtų galima paskatinti sėjomainą ir netiesiogiai didinti ūkio atsparumą, jeigu:

• valstybių narių nustatyti nacionaliniai standartai bus pakankamai plataus užmojo¹⁵;
• ūkininkai laikysis reikalavimų dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės sąlygų;
• iš tiesų pasikeis elgsena.

Anksčiau pranešėme, kad žalinimas nedaro įtakos elgsenos pokyčiams¹⁶.

27

Higienos rizika – tai sritis, kurioje sėkminga prevencija ribojamas ex post intervencijos poreikis. Valdžios institucijos (ES ir valstybių narių) aktyviai dalyvauja sprendžiant gyvūnų ligų pavojaus klausimus, naudojant ex ante priemones, pavyzdžiui, prevencijos (įskaitant likvidavimą), stebėjimo ir rizikos valdymo priemones. Dedama daug pastangų ex ante, kad būtų išvengta galimų didelių išlaidų ir neigiamų ex post priemonių pasekmių (pavyzdžiui, galvijų spongiforminės encefalopatijos krizės, kuri 1996–1998 m. ES kainavo 5 milijardus ekiu). Nors šios pastangos turėjo didelį teigiamą poveikį, nepriklausomais tyrimais nustatyta, kad 2010–2014 m. viešosios išlaidos kompensacijoms už gyvūnų ir augalų ligas ES valstybėms narėms kasmet kainavo pusę milijardo eurų¹⁷.

Neįmanoma įvertinti, kokiu mastu naujomis priemonėmis didinamas ūkininkų atsparumas su kainomis susijusiai rizikai

28

Komisija¹⁸ išankstinius sandorius ir ateities sandorių rinką laiko priemonėmis, kuriomis galima spręsti su kainomis susijusios rizikos klausimą. Mūsų kalbinti ūkininkai sutarčių sudarymą (išankstinių sandorių naudojimas) įvardijo kaip ketvirtą pagal dažnumą prevencinę priemonę (žr. priedo 22 diagramą).

29

Remiantis ES teisine sistema, valstybės narės gali reikalauti naudoti privalomas sutartis arba, kad pirmasis gamintojo pirkėjas pateiktų rašytinį pasiūlymą sudaryti sutartį¹⁹. Reglamento „Omnibus“²⁰ žemės ūkio dalyje priimti teisinės sistemos pakeitimai. Šiuo metu gamintojui suteikiama teisė reikalauti, kad būtų sudaryta šalių rašytinė sutartis ir (arba) pirkėjai raštu pateiktų pasiūlymą dėl sutarties. 2019 m. balandžio mėn. įsigaliojo direktyva, kad būtų uždrausta tam tikra nesąžininga prekybos praktika maisto grandinėje (t. y. pirkėjo vienašališki sutarties pakeitimai)²¹. Šių naujausių pakeitimų poveikį vertinti dar per anksti.

30

Pagal BŽŪP II ramstį galima remti pajamų stabilizavimo priemones, pagal kurias kompensacija skiriama ūkininkams, kurių pajamos labai sumažėjo. Reglamente „Omnibus“ kompensacijų pasitelkus draudimą riba sumažinta nuo 30 iki 20 % produkcijos nuostolių, ir jame numatyta galimybė naudoti sektorių pajamų stabilizavimo priemonę (pavyzdžiui, konkrečiai javams skirtą pajamų stabilizavimo priemonę). Vis dėlto šiuo metu netaikomos jokios pajamų stabilizavimo priemonės.

31

Jeigu kainos labai svyruos, tiesioginės išmokos, rinkos intervencinės priemonės ir išskirtinės priemonės, kuriomis kovojama su rinkos sutrikdymais, išliks svarbiausiomis ES priemonėmis, kuriomis remiami ūkininkai.

Tam tikros ES priemonės dubliuojasi

32

Tiek pagal I, tiek pagal II ramsčius numatytos ES draudimo paramos sistemos. Vyno ir vaisių ir daržovių sektoriuose jos dubliuojasi. Teikiant paramą savitarpio pagalbos fondams tik papildoma parama draudimui, kai į ją įtraukiamos skirtingos rizikos rūšys. Išskirtinės priemonės, kuriomis sprendžiamos tam tikros ekstremalių oro sąlygų sukeltos problemos, gali būti nesuderintos su strategija, kuria remiamas didesnis rizikos valdymo priemonių, pavyzdžiui, draudimo, naudojimas.

Draudimo ir savitarpio pagalbos fondų papildomumas egzistuoja, kai įtraukiamos skirtingos rizikos rūšys

33

Pagal BŽŪP I ramstį nuo 2009 m. paramai savitarpio pagalbos fondams galima teikti finansavimą pagal vaisių ir daržovių sektoriaus veiksmų programas ir nacionalines vyno programas, tačiau šis finansavimas nėra naudojamas. Pagal II ramstį menkai naudojamasi savitarpio pagalbos fondams skirtu finansavimu (žr. 43 dalį).

34

Tai, kad mažai naudojamasi savitarpio pagalbos fondais, galima paaiškinti tuo, kad ši priemonė sudėtingesnė. Būtina, kad šia priemone naudotųsi pakankamai ūkininkų, kad ji būtų veiksminga. Pavyzdžiui, Italijoje prie savitarpio pagalbos fondo prisijungia mažiausiai 700 ūkininkų. Dėl tokio sudėtingumo „ūkininkai gali būti skatinami naudotis kitomis prieinamomis rizikos valdymo priemonėmis, pavyzdžiui draudimu“²². Šios dvi priemonės atlieka papildomumo funkciją, tik kai savitarpio pagalbos fondai apima į draudimą neįtrauktas rizikos rūšis. Prancūzijoje ES parama draudimui apribota „derliaus draudimu“, į kurį įtrauktas tik klimato pavojus pasėliams, o į nacionalinį savitarpio pagalbos fondą, kuriam teikiama ES parama, įtrauktos gyvūnų ir augalų ligos ir taršos atvejai.

Dėk netinkamo išskirtinių priemonių naudojimo gali sumažėti paskatos naudoti rizikos valdymo priemones

35

Netikrumas dėl aplinkybių, dėl kurių gali būti imtasi krizės priemonių, daro įtaką ūkininkų požiūriui į savo pačių rizikos valdymo įsipareigojimų ribas. Kuo dažniau per krizę arba po krizės teikiama valstybės pagalba, tuo ūkininkai mažiau skatinami švelninti riziką naudojant rizikos valdymo priemones, pavyzdžiui, draudimą²³.

36

Pavyzdžiui, 2018 m. Komisija patvirtino įgyvendinimo reglamentą, pagal kurį finansuojama BŽŪP priemonė, kuria teikiama parama nuo 2017 m. kilusių potvynių ir liūčių nukentėjusiems ūkininkams tam tikrose Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vietovėse. Ūkininkai atitiktų reikalavimus, jeigu jie būtų netekę ne mažiau kaip 30 % savo žiemos sėjos ploto ir dėl to paties nuostolio negautų jokios nacionalinės paramos ar draudimo (Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 108/2018 – skirta 15 milijonų eurų ir jie suskirstyti atsižvelgiant į nukentėjusiųjų skaičių: 9,12 milijono eurų Lietuvai, 3,46 milijono eurų Latvijai, 1,34 milijono eurų Estijai ir 1,08 milijono eurų Suomijai). Taigi nuo šios rizikos apsidraudę ūkininkai neatitiko reikalavimų kompensacijai už savo produkcijos nuostolius gauti. Ateityje tokie kriterijai gali atgrasyti ūkininkus nuo draudimosi.

37

Kita vertus, Komisijos dalyvavimas sprendžiant 2018 m. krizę dėl sausros atitiko rizikos valdymo priemonių kūrimo strategiją. Komisija, užuot priėmusi papildomas (ex post) priemones, pasinaudojo esamų priemonių lankstumu. Reikia pažymėti, kad tai apima nuo žalinimo ir aplinkos taisyklių, pagal kurias ūkininkams leidžiama pjauti žolę ar ganyti galvijus teritorijose, kurios kitu atveju būtų paliktos pūdymui, nukrypti leidžiančias nuostatas. Tai atitinka keletą nacionalinių strategijų, kuriomis siekiama septyniose valstybėse narėse (Austrijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Slovėnijoje) viešąsias išlaidas perkelti iš ex post į ex ante priemones (prevencija ir parama rizikos valdymo priemonėms).

Komisijos pasiūlymais dėl BŽŪP reformos siekiama didinti paramą rizikos valdymo priemonėms, kurioms jau galima gauti nacionalinę paramą

38

Dabartiniu laikotarpiu 17 valstybių narių nusprendė nevykdyti II ramsčio rizikos valdymo priemonių (paramos draudimui ir savitarpio pagalbos fondams). Aštuonios šalys nusprendė, kad dabartinės jų rizikos valdymo priemonės patenkinamos. Septyniose valstybėse narėse, kuriose pagal II ramstį neįgyvendintos rizikos valdymo priemonės (žr. 10 dalį), teikiama nacionalinė parama draudimo įmokoms, dviejose šalyse vykdoma privaloma nacionalinė draudimo programa²⁴.

39

Pasiūlymuose dėl naujos BŽŪP Komisija siūlo įpareigoti valstybes nares rizikos valdymo priemonėms teikti ES paramą²⁵. Mūsų atlikta valstybių narių apklausa atskleidė, kad vienuolika šalių nepritaria šiam pasiūlymui. Keletas šalių savo nacionalinės paramos sistemos naudojimą grindžia ES subsidiarumo principu.

Rizikos valdymo priemonių atveju didžioji dalis ES paramos skiriama draudimui, tačiau ja naudojamasi mažai ir nevienodai

40

Kadangi ES parama sutelkta į draudimą (žr. 3 lentelę), mes abiem BŽŪP ramsčiais daugiausia dėmesio skyrėme šiam klausimui. Peržiūrėjome ES paramos draudimui valdymą ir įvertinome ūkininkų naudojimąsi draudimu.

41

Draudimu naudojasi daugiau kaip trečdalis ūkininkų. Iš apsidraudusiųjų maždaug 8 % ūkininkų teikiama ES parama pagal II ramstį (daugiausia taikant derliaus draudimą). Didesnė dalis ūkininkų už draudimą moka iš savo ir nacionalinių lėšų nei iš ES lėšų.

Menkas ir nevienodas ES rizikos valdymo priemonių naudojimas

42

Kaip aptarta 39 dalyje, valstybių narių susidomėjimas ES finansavimu rizikos valdymo priemonėms ribotas. Septyniolika valstybių narių neketina teikti prašymo dėl paramos rizikos valdymo priemonėms pagal II ramstį.

43

3 lentelėje pateiktos trys ES rizikos valdymo priemonės ir nurodoma, kad vienuolikoje dalyvaujančių valstybių narių didžiausia parama skiriama draudimui. Tik trys valstybės narės (Prancūzija, Italija ir Portugalija) teikia ES paramą savitarpio pagalbos fondams, o dvi (Italija ir Vengrija) teikia paramą pajamų stabilizavimo savitarpio pagalbos fondams. 2014–2020 m. laikotarpiu 91 % suplanuotų išlaidų rizikos valdymo priemonėms susijęs su draudimu.

44

6 diagramoje matyti, kuriose valstybėse narėse teikiama parama draudimui.

45

4 lentelė atskleidžia, kad net tose valstybėse narėse, kuriose veikia ES programa, ja menkai naudojamasi. Prancūzijoje, Vengrijoje, Latvijoje ir Italijoje didžiausia dalis ūkininkų apsidraudė gavę ES paramą.

46

7 diagramoje matyti, kad:

• ES paramą gauna labai maža ES ūkininkų dalis;
• daugiau kaip 90 % besidraudžiančių ūkininkų tai daro be ES paramos.

47

Nuo XIX a. egzistuoja draudimas nuo vienos rizikos rūšies – daugiausia nuo krušos; toks draudimas naudojamas didžiausiu mastu. Neseniai pradėtas taikyti draudimas nuo įvairių rizikos rūšių (18 rizikos rūšių Prancūzijoje ir iki 11 rizikos rūšių Italijoje) mažiau paplitęs ir buvo parengtas daugiausia gavus viešąją paramą. Komisija leidžia valstybėms narėms nuspręsti, kokią draudimo rūšį remti (vienos ir (arba) daugelio rizikos rūšių).

48

Nustatėme, kad Prancūzijoje (2017 m.) nuo krušos buvo apdrausta 5,2 milijono hektarų (daugiausia negaunant paramos), o 4,7 milijono hektarų apdrausti ES remiamu įvairių rizikos rūšių draudimu, o tai reiškia, kad apdrausta 36 % naudojamo žemės ūkio paskirties ploto. Vokietijoje maždaug 8 milijonai hektarų (48 % naudojamo žemės ūkio paskirties ploto) apdrausti nuo krušos²⁶, tam daugiausia nenaudota valstybės parama²⁷.

49

Europos pridėtinė vertė – tai vertė, kuri pridedama ES veiksmais įgyvendinant ES politiką, reglamentus, teisines priemones ir vykdant išlaidas, viršijanti savarankiškai veikiančios valstybės narės sukurtą vertę. Atsižvelgiant į menką paramos draudimui pagal II ramstį naudojimą ir didelį ūkininkų, besirenkančių mokėti už vienos rizikos rūšies draudimą, o ne už subsidijuojamą įvairių rizikos rūšių draudimą, skaičių kyla klausimų dėl ES paramos draudimui pridėtinės vertės.

Komisija nerenka svarbios informacijos apie rizikos valdymo programų naudojimą

50

Komisija nustatė tik vieną bendrą rizikos valdymo sistemų rezultatų rodiklį: „rizikos valdymo sistemose dalyvaujančių ūkių procentinė dalis“. Šis aspektas susijęs su dviem II ramsčio priemonėmis: 17 ir 5 priemonėmis. 17 priemonė apima paramą draudimui, savitarpio pagalbos fondus ir pajamų stabilizavimo priemones, o 5 priemonė apima paramą atkuriant žemės ūkio produkcijos pajėgumus ir prevencinius veiksmus. Kadangi šis rodiklis apima keletą veiklos sričių, juo neįmanoma deramai jų atspindėti.

51

Pavyzdžiui, Prancūzijoje šis rodiklis apima daugiau kaip 99 % ūkių ir atspindi tai, kad narystė nacionaliniame tarpusavio pagalbos fonde privaloma. Taip neatskleidžiama, kad gerokai mažiau ūkininkų, besidraudžiančių ES remiamu draudimu, priklauso pajamų stabilizavimo savitarpio pagalbos fondui arba atkuria žemės ūkio produkcijos pajėgumus. Toks pat rodiklis Italijoje apima mažiau kaip 5 % ūkių ir daugiausia atspindi ūkininkų, besidraudžiančių ES remiamu draudimu, dalį.

52

Prancūzija ir Italija taip pat nustačiusios apdrausto hektarų skaičiaus ir kapitalo vertės nacionalinius rodiklius. Šiais rodikliais atskleidžiama daugiau informacijos apie tai, kokiu mastu žemės ūkio sektoriuje naudojamos rizikos valdymo priemonės (t. y. jais vertinami išdirbiai). Reikšmingu rezultatų rodikliu būtų vertinamas draudimo poveikis pajamų stabilumui.

Teikiant paramą draudimui reikalingos sudėtingos valdymo sistemos

53

Nacionalinių institucijų priimtos sistemos ir procesai, kuriais valdomas viešosios paramos teikimas draudimui (I ir II ramsčiai), yra sudėtingi. Nors draudimas teikiamas palyginti nedideliam ūkininkų skaičiui, kasmet tvarkomas nemažas draudimo sutarčių skaičius (Italijoje – 140 000, Prancūzijoje – 70 000). Vienas ūkininkas gali būti sudaręs keletą draudimo sutarčių. Taigi bendras sutarčių skaičius didesnis už apsidraudusių ūkininkų skaičių. 2 langelyje vaizduojama Italijos paramos draudimui valdymo sistema; joje dalyvauja du ūkininkams padedantys tarpininkai (Condifesa ir CAA). Nors šių tarpininkų narystė nėra privaloma, dėl sudėtingos sistemos daugiau kaip 95 % ūkininkų prie jų prisijungia ir moka už jų teikiamas paslaugas. Apskaičiavome, kad su šia priemone susijusios konkrečios išlaidos, kurias Italijos ūkininkai moka privatiems subjektams, sudarantiems geresnes galimybes gauti paramą, siekia ne mažiau kaip 2,8 milijono eurų per metus.

54

Mūsų atlikta valstybių narių apklausa atskleidė, kad iš 17 valstybių narių, kuriose netaikyta 17 priemonė, penkios nusprendė dėl susijusių išlaidų ir administracinės naštos neteikti paramos draudimui.

Draudimas daro teigiamą poveikį pajamų stabilumui, tačiau ES paramos programos poveikis draudimui ne toks akivaizdus

Apsidraudusių ūkininkų pajamos stabilesnės ir tikėtina, kad jie anksčiau gaus kompensaciją

55

Palyginome apsidraudusių ir neapsidraudusių ūkininkų ūkių pajamų pokytį 2014–2016 m., neatsižvelgdami į tai, ar jie gavo ES lėšų. Kad įvertintume pajamų (kurias sudaro grynoji ūkio pridėtinė vertė) pokytį šiuo laikotarpiu, naudojome standartinį nuokrypį (pajamų išskirstymas metams). Kuo mažesnis standartinis nuokrypis, tuo stabilesnės pajamos. 8 diagramoje matyti, kad tarp visų rūšių ūkių apsidraudusių ūkininkų pajamos svyruoja mažiau nei neapsidraudusių jų kolegų.

56

Prancūzijoje ir Italijoje draudimo įmonės kompensacijas išmoka per metus nuo įvykusio klimato reiškinio. Italijoje draudikai draudimo sutartimis įpareigojami iki metų pabaigos išmokėti kompensaciją. Tai padeda ūkininkams valdyti savo pinigų srautą ir supaprastina tolesnį veiklos vykdymą. Nustatėme, kad kompensacijų mokėjimas už 2018 m. įvykius, taikant valdžios institucijų ex post priemones, užtruko ilgiau ir bus užbaigtas tik 2019 m.

ES parama draudimui sutelkta į vyno sektorių

57

Nustatėme, kad dviejose valstybėse narėse, kuriose daugiausia naudojamasi ES parama draudimui, ES parama sutelkta į vyno sektorių. Italijoje vyno sektorius paramą draudimui gali gauti dviem būdais (žr. 32 dalį). 2015 m. šiam sektoriui skirtas beveik trečdalis visos viešosios paramos draudimui. Prancūzijoje padidėjo gavus ES paramą apdraustų vynuogynų teritorija; ji ketvirtadaliu viršijo bendrą 2017 m. vynuogynų teritoriją. Apdraustas kapitalas vyno sektoriuje gali siekti 115 00 eurų / ha, o apdrausto kapitalo dydis hektarui Prancūzijos žemės ūkio sektoriuje 2017 m. buvo 1 649 eurai / ha²⁸. Kuo didesnis apdraustas kapitalas, tuo didesnė įmoka ir viešosios paramos dydis.

58

Nereikalaujama, kad savo ūkininkams ES paramą draudimui teikiančios valstybės narės vykdytų atranką²⁹. Pavyzdžiui, vienas peržiūrėjus dokumentus atrinktas naudos gavėjas – pasaulinio masto veikėjas vyno sektoriuje, turintis vynuogynus visame pasaulyje, kurio su vynu susijęs turtas siekia 600 milijonų eurų, o metinė apyvarta – 50 milijonų eurų. Atsižvelgiant į investuotą sumą, tam tikrų naudos gavėjų finansinius pajėgumus ir rizikos profilį, tikėtina, kad jie būtų apdraudę savo produkciją ir be paramos, todėl sukuriamas savaimingumo efektas. Prieš tai atkreipėme dėmesį į ES paramos draudimui savaimingumą³⁰.

Kompensavimas gali daryti įtaką ūkininkų elgsenai

59

Kaip matyti iš 3 langelio, apsidraudę ūkininkai gali būti mažiau suinteresuoti taikyti atsparesnes verslo sistemas. Kai ūkininkai žino, kad jie gaus draudimo išmoką, jeigu jų pasėliai bus prarasti, jiems ne taip svarbu investuoti į atsparių pasėlių auginimą ir jie mažiau suinteresuoti įvairinimu. Draudimo bendrovės dažnai reikalauja, kad jų klientai imtųsi tam tikrų švelninimo veiksmų ir taip būtų galima sumažinti pavojų. Teisinėje I ramsčio nuostatoje minima ši praktika, tačiau į II ramstį neįtraukta nuostata, kuria būtų mažinamas rizikos pavojus.

Nepakankama tam tikrų išskirtinių priemonių kontrolė

60

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 219 straipsnyje Komisijai leidžiama imtis išskirtinių priemonių, kad panaikintų „rinkos sutrikdymo pavojų, kurį sukėlė didelis kainų kilimas ar kritimas vidaus ar išorės rinkose arba kiti įvykiai ir aplinkybės, smarkiai sutrikdantys ar galintys sutrikdyti rinką“. Tikrinome, ar išskirtinės priemonės, kuriomis reaguojama į didelį rinkos sutrikdymą vaisių ir daržovių sektoriuje, nukreiptos tinkama kryptimi ir ar efektyviai įvykdyti pašalinimo iš rinkos veiksmai. Sutelkėme dėmesį į tai, kokių veiksmų imtasi vaisių ir daržovių sektoriuje po to, kai paskelbtas „Rusijos draudimas“ (žr. 09 dalį).

61

Paskelbus tą draudimą, kuris laikytas grėsme rinkai, Komisija nustatė vaisių ir daržovių sektoriaus išskirtines priemones. 2014–2018 m. išlaidos šioms išskirtinėms priemonėms sudarė 513 milijonų eurų, kurie atitiko 1,8 tonos iš rinkos pašalintų produktų. Šios priemonės apėmė vaisių ir daržovių, kuriems taikomas Rusijos draudimas, pašalinimą iš rinkos naudojant įvairias priemones (žr. 9 diagramą). Nemokamas paskirstymas – pagrindinė pašalinimo iš rinkos priemonė (pagal kurią 60 % kiekio pašalinta iš rinkos ir išmokėta daugiau kaip 86 %).

62

10 ir 11 diagramose matyti svarbiausi iš rinkos pašalinti produktai ir nemokamo platinimo geografinis paplitimas.

ES nenustatė objektyvių parametrų, skirtų apsvarstyti galimybę naudoti išskirtines priemones

63

Rinkos sutrikdymo sąvoka gana bendro pobūdžio ir ES teisės aktuose nėra toliau plėtojama. Tai, kad nenustatyti konkretūs kriterijai, suteikia didelę veiksmų laisvę dėl to, kada turi būti svarstoma naudoti išskirtines priemones. Komisija, atsižvelgdama į Rusijos draudimą, septyniais deleguotaisiais reglamentais (913/2014; 932/2014, 1031/2014, 1371/2014, 1369/2015, 921/2016 ir 1165/2017), kuriuose nurodytas rinkos sutrikdymų pavojus, ėmėsi išskirtinių priemonių. Vis dėlto tolesnis priemonių taikymas nebuvo grindžiamas vertinimu, kad nuostoliai viršijo nustatytą ribą.

64

Komisija, nustatydama ES paramos dydį, atsižvelgė į trejų metų iki paskelbiant Rusijos draudimą (2011–2013 m.) gamybos ir eksporto duomenis. Komisija iki trečiųjų draudimo metų neatsižvelgė į alternatyvias rinkas, pavyzdžiui, kitas išorės ar ES vidaus rinkas.

65

Daugiau kaip pusę ES paramos ir pagal vertę, ir pagal iš rinkos pašalintą kiekį sudarė obuoliai. 12 diagramoje matyti, kad Rusijai paskelbus draudimą, 2014 ir 2015 m. eksportas ES viduje ir už ES ribų padidėjo ir apskritai išliko didesnis už prieš draudimą buvusį vidurkį. Kitos papildomos ES rinkos kompensavo Rusijos rinkos praradimą. Dėl to13 diagramoje matyti, kad ES prekybos obuoliais eksporto ES viduje ir už ES ribų vertė iš esmės išliko stabili ir tik šiek tiek sumažėjo 2014 m. (-4 %, palyginti su 2011–2013 m. vidurkiu). 2014 m. viso eksporto vertė sumažėjo labiau nei 2009 m., kai nebuvo imtasi neatidėliotinų priemonių.

66

Tai rodo, kad visos ES obuolių „rinkos sutrikdymas“ dėl Rusijos draudimo buvo ribotas ir netruko ketverius metus (kaip išskirtinės priemonės). Tiesioginio eksporto į Rusiją mažėjimas kompensuotas padidėjusiu eksportu kitomis kryptimis.

Išskirtinės priemonės taikomos struktūrinį perteklių turinčioms prekėms

67

ES taip pat taikė išskirtines priemones, kuriomis remiamas persikų ir nektarinų pašalinimas iš rinkos. Persikų ir nektarinų pašalinimo iš rinkos kaina Ispanijoje sudarė 34 % visų panaikintų operacijų, o Graikijoje – 45 %. Pirmuosiuose deleguotuosiuose reglamentuose nurodytas Rusijos draudimas, taip pat pasiūlos ir paklausos disbalansas. „Dėl didelio sezoninio persikų ir nektarinų tiekimo ir esant nepalankioms oro sąlygoms sumažėjusio vartojimo derliaus skynimo įkarštyje susidarė sunki padėtis rinkoje.“³² „Buvo imtasi išskirtinių priemonių, kuriomis daugiausia siekta spręsti konkrečios persikų ir nektarinų sektorių padėties klausimą.“³³

68

14 diagramoje matyti, kad Ispanijoje ir Graikijoje didėja persikų ir nektarinų produkcijos mastas. Taip pat didėja šių šalių produkcijos pajėgumai, kadangi jų apsodintas plotas nuo 2006 iki 2016 m. atitinkamai padidėjo nuo 6 % iki 20 %. Italijoje, kuri iki 2012 m. buvo didžiausia persikų ir nektarinų augintoja (vėliau ją aplenkė Ispanija), apsodintas plotas sumažėjo 30 %³⁴ ir laipsniškai mažėjo produkcijos mastas.

69

Jeigu auginimas didėja atitinkamai nedidėjant vidaus vartojimui ar eksportui, tai lemia struktūrinį produkcijos perteklių: soduose užauginama daugiau vaisių nei galima panaudoti vartojimui ir eksportui. Ispanijoje nuolatinis persikų vartojimo mažėjimas nebuvo kompensuotas didesniu eksportu³⁵.

70

15 diagramoje matyti, kad per ketverius metus, kai Ispanijoje ir Graikijoje vykdomos pašalinimo iš rinkos operacijos, pašalinimo iš rinkos mastas nebuvo mažinamas laipsniškai (taikant laipsniško panaikinimo priemonę), jis atspindėjo gamybos apimtį.

71

Padarėme išvadą, kad bent iš dalies išskirtinių priemonių imtasi dėl struktūrinės persikų / nektarinų produkcijos pertekliaus Ispanijoje. Išskirtinėmis priemonėmis siekiama spręsti ne struktūrinio produkcijos pertekliaus, bet rinkos sutrikdymo klausimą.

Eiliškumo principas paskatino spartų įgyvendinimą neskyrus tam deramo dėmesio

72

Remiantis 2014 m. deleguotuoju reglamentu³⁶, daugiau nei 85 % paramos (pagal vertę ir apimtį) Lenkija ir Belgija naudojosi pagal eiliškumo principą. Kitais reglamentais kiekvienai valstybei narei išskirstyti pašalinti iš rinkos skirti kiekiai 16 diagrama rodo, kad, užuot laikiusis eiliškumo principo, viršutinių ribų nustatymas kiekvienai valstybei narei suteiktų galimybę daugiau valstybių narių gauti paramą, atitinkančią jų numatytus poreikius.

ES parama iš rinkos pašalintiems produktams, kad jie būtų nemokamai paskirstyti, brangiai kainuoja

ES parama obuolių rinkai ankstesniais metais viršijo atitinkamas vidutines rinkos kainas

73

Parama iš rinkos pašalintiems produktams, kuriuos ketinama nemokamai paskirstyti, apima dvi sudedamąsias dalis: didžiausią galimą indėlį pagal produkto rūšį ir papildomas išlaidas, kuriomis kompensuojamos rūšiavimo, pakavimo ir vežimo išlaidos.

74

Obuoliai – labiausiai nemokamo paskirstymo priemone remiamas produktas, kaip matyti 10 diagramoje. Lenkija buvo didžiausia ES paramos gavėja tiek apimties, tiek pinigų atžvilgiu.

75

17 diagramoje parama nemokamam paskirstymui (apimanti tiek produkto kainą 16,98 euro / 100 kg, tiek rūšiavimą / pakavimą 18,77 euro / 100 kg) lyginama su surūšiuoto ir supakuoto produkto kaina Lenkijos rinkoje³⁸. Lenkijoje paskutinius penkerius metus iki Rusijos draudimo paskelbimo obuolių rinkos kainos nupjautinis vidurkis Lenkijoje buvo 10 % mažesnis už ES suteiktos paramos lygį – tai reiškia, kad obuolių gamintojams skirtos per didelės kompensacijos.

76

Per pirmus trejus prekybos metus³⁹ (2014 / 2015, 2015 / 2016 ir 2016 / 2017 m.) ES Lenkijos obuolių augintojams išmokėjo 200 milijonų eurų kompensacijų už 559 448 tonas nemokamai paskirstytų obuolių (neįtrauktos vežimo išlaidos), o vidutinės šio obuolių kiekio rinkos kainos siekė 182 milijonus eurų⁴⁰.

Neproporcingai didelės ES tenkančios persikų ir nektarinų perdirbimo išlaidos

77

Išlaidos nepaprastosioms priemonėms, skirtoms persikų ir nektarinų nemokamam paskirstymui, sudarė 55 milijonus eurų. Persikų ir nektarinų rūšiavimo ir pakavimo išlaidos sudaro maždaug 37 %, o vežimo išlaidos – 13 %, taigi pačių iš rinkos pašalintų produktų vertė sudaro tik 50 % visų išlaidų. Maždaug 48 milijonai eurų (87 %) skirti Ispanijos ir Graikijos gamintojams.

78

Fondui tenkanti sulčių, skirtų vartoti žmonėms, kuriems reikia pagalbos, litro kaina padidėjo iki 4,25 euro už litrą: maždaug keturis kartus daugiau už litrą sulčių nei prekybos centre. Šią kainą sudarė išmokos už iš rinkos pašalintų persikų ir nektarinų vertę, rūšiavimo ir pakavimo išlaidos, transporto išlaidos ir išmokos už nepiniginius įnašus sulčių perdirbėjams.

Trūksta įrodymų, kad iš rinkos pašalinti produktai iš tiesų pašalinti

79

Dėl to, kad persikai ir nektarinai yra gendantieji produktai, juos pašalinus iš rinkos nemokamo paskirstymo reikmėms, tam tikromis sąlygomis jie gali būti perdirbti. Perdirbti produktai (sultys / nektaras) nemokamai duodami žmonėms, kuriems reikia pagalbos. Ispanija ir Graikija kartu suteikė 94 % persikų ir nektarinų, kurių nemokamam paskirstymui teikta parama. Iš 132 000 tonų iš rinkos pašalintų produktų, kurie nemokamai paskirstyti Ispanijoje ir Graikijoje, 99 000 tonų perdirbti į nektarą / sultis.

80

Kad padengtų perdirbimo išlaidas, sulčių perdirbėjai didžiąją dalį perdirbtų produktų pasiliko kaip nepiniginį įnašą, kaip leidžiama pagal ES taisykles⁴¹. Pavyzdžiui, Komisijos dokumentai atskleidžia, kad Ispanija suteikė leidimą sulčių perdirbėjams pristatyti iki 11 kilogramų persikų mainais už vieną litrą persikų nektaro, Graikijoje šis santykis buvo iki 8,5 kilogramo persikų mainais už litrą persikų nektaro. Žr. 18 diagramą, kurioje pateiktas pašalinimo iš rinkos operacijos pavyzdys. Galiausiai, daugelis iš rinkos pašalintų produktų vėl atsidūrė rinkoje kaip sultys ir tik maža jų dalis pasiekė žmones, kuriems reikia pagalbos. Leidžiant perdirbėjams pasilikti didžiąją dalį iš rinkos pašalintų produktų, už kuriuos sumokėjo fondas ir kurie skirti vartoti švieži, prieštaraujama galutiniam nemokamo paskirstymo tikslui.

81

Nustatėme, kad dėl persikų ir nektarinų, kurie Graikijoje ir Ispanijoje naudoti kaip nepiniginis įnašas, kiekio iš ES biudžeto išleisti 34 milijonai eurų. Kilo pavojus nemokamo paskirstymo veiksmingumui ir efektyvumui, nes 62 % išlaidų padengtas šis nepiniginis įnašas suteikiant galimybę grąžinti produktus į sulčių rinką ir tik 38 % skirti tam, kad žmonės, kuriems reikia pagalbos, gautų nemokamas sultis ir šviežius vaisius.

82

Taip pat nustatėme, kad persikai ir nektarinai, kuriuos perdirbėjai laiko nepiniginiu įnašu, 2014–2018 m. laikotarpiu sudarė 20–25 % perdirbti į sultis skirtų persikų ir nektarinų kiekio. Sulčių perdirbėjai beveik ketvirtadalį žaliavų gavo kaip nepiniginį įnašą, o ne įsigydami jas.

Nepakankamas tam tikrų iš rinkos pašalintų produktų atsekamumas

83

Pagalba „kitoms paskirties vietoms“ priklauso nuo distiliuotų produktų tiekimo tik energetikos tikslais. Nustatėme, kad Italijoje priežiūros institucijos, sekančios „kitoms paskirties vietoms“ skirtus iš rinkos pašalintus produktus, skirtus distiliuoti pramonės ar energetikos reikmėms, nustojo vykdyti patikras, kol alkoholis dar nebuvo denatūruotas energetikos tikslais (žr. 19 diagramą).

Išvados ir rekomendacijos

84

Nagrinėjome ES priemonių rinkinio, kuriuo valdoma žemės ūkio sektoriuje kylanti rizika ir krizės ir joms užkertamas kelias, užbaigtumą ir nuoseklumą. Tikrinome, ar rizikos ir krizės valdymo priemonės veiksmingai įgyvendintos ir jomis pasiekta rezultatų. Apskritai nustatėme, kad ES žemės ūkio rizikos valdymo priemonėmis iš dalies pasiekti jų tikslai, tačiau jomis menkai naudojamasi, taip pat pasitaikė su krizės priemonėmis susijusių kompensacijos permokų atvejų.

85

Daugybe ES priemonių didinamas ūkininkų atsparumas kainų svyravimui ir gamybos nuostoliams, kuriuos lemia klimato reiškiniai arba augalų ir gyvūnų ligos. Tarp šių priemonių patenka tiesioginės išmokos, kurios daugybei smulkiųjų ūkininkų suteikia galimybę prisiimti riziką ūkio lygmeniu ir kuriomis mažinamas jų poreikis apsidrausti (16-23 dalys). Nors BŽŪP gali būti skatinamos prevencinės priemonės, visų pirma geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės sąlygos, šiuo metu trūksta įrodymų, kad jos daro didelį poveikį ūkininkų elgsenai. Ateityje griežtesni įpareigojimai dėl gerų agrarinės ir aplinkosaugos būklės sąlygų (įskaitant sėjomainą), galėtų būti veiksminga priemonė, kuria būtų didinamas ūkininkų atsparumas ir BŽŪP poveikis aplinkai (24-26 dalys).

86

Prevencinės priemonės svarbios ir jomis mažinamas rizikos pavojus (23-26 dalys). Apsidraudę ūkininkai gali būti mažiau suinteresuoti taikyti atsparesnę verslo strategiją arba prisitaikyti prie naujų klimato sąlygų (59 dalis), tačiau draudimo bendrovės gali reikalauti, kad jų klientai imtųsi tam tikrų rizikos mažinimo priemonių. Nustatėme, kad teikiant paramą higienos rizikos, visų pirma gyvūnų ligų, srityje pirmenybė teikiama prevencinėms / stebėjimo priemonėms (27 dalis).

1 rekomendacija. Skatinti ūkininkus geriau pasirengti krizėms

Klimato kaitos srityje teikiant viešąją paramą reikėtų teikti pirmenybę prevencinėms / prisitaikymo priemonėms skatinant ūkininkus gerinti savo pasirengimą ir didinti atsparumą. Komisija turėtų susieti ES paramą su žemės ūkio praktika, kuria mažinamas rizikos pavojus (pavyzdžiui, sėjomaina) ir sušvelninama žala (pavyzdžiui, atsparesnių pasėlių naudojimu).

Terminas: 2021 m. (BŽŪP po 2020 m. reglamentų įgyvendinimas)

87

Rizikos valdymo priemonėms teikiama ES parama naudojamasi menkai ir nevienodai. Daugelis valstybių narių ja nesinaudoja. ES parama, sutelkta į draudimą, teikiama tik nedidelei daliai ūkininkų. Daugelis apsidraudusių ūkininkų apsidraudė negavę ES paramos. Valstybių narių, kurios daugiausiai naudojasi parama draudimui, sprendimu ES lėšos sutelktos į paramą vyno gamintojams. Tokia parama siejama su savaimingumo rizika. Darome išvadą, kad trūksta įrodymų dėl šios paramos ES pridėtinės vertės (42-49 ir 57-58 dalys).

88

Nustatėme, kad Komisija nerenka kai kurios svarbios informacijos, kad stebėtų sudėtingą rizikos valdymo priemonių taikymą, nors tokią informaciją galima gauti iš valstybių narių, kuriose dažniausiai naudojamasi šia priemone (50-52 dalys).

2 rekomendacija. Geresnis draudimui skirtos paramos rengimas ir stebėjimas

Komisija turėtų:

1. įvertinti, ar, atsižvelgiant į nedidelį paramos draudimui panaudojimą ir jos koncentraciją tam tikruose sektoriuose ir didesnių gamintojų lygmeniu, parama suteikia ES pridėtinę vertę;
2. stebėti išlaidas nustatant tinkamus išdirbių rodiklius (pavyzdžiui, apdraustą plotą ir kapitalą, kurie jau naudojami valstybės narės lygmeniu) ir rezultatų rodiklius.

Terminas: 2021 m. (BŽŪP po 2020 m. reglamentų įgyvendinimas)

89

Komisija ėmėsi priemonių, kad paskelbus Rusijos draudimą išspręstų rinkos sutrikdymų pavojaus klausimą, tačiau nenustatė konkrečių išskirtinių priemonių naudojimo kriterijų. Nustatant paramos dydį nebuvo atsižvelgta į alternatyvias rinkas (63-66 dalys). Komisija teikė kompensacijas obuolių augintojams (61 % ES paramos), kol didėjo eksportuojami kiekiai ir bendra eksporto vertė išliko santykinai pastovi. Struktūrinis perteklius taip pat paveikė šiomis priemonėmis remiamą persikų ir nektarinų produkciją (68-71 dalys).

90

Ex post priemonių naudojimo reaguojant į tam tikrus ekstremalius klimato pavojus būdas gali būti nesuderintas su paramos didesniam tokių priemonių, kaip draudimas, naudojimo strategija (24 ir 35-37 dalys).

3 rekomendacija. Išaiškinti išskirtinių priemonių naudojimo ir nutraukimo kriterijus ir jų kombinacijas su kitomis priemonėmis

Komisija turėtų išaiškinti išskirtinių priemonių intervencijos taikymo sritį imdamasi šių veiksmų:

1. apibrėždama objektyvius rinkos ir ekonominius parametrus ir kriterijus, pagal kuriuos nusprendžiama, kada yra pakankamai pagrindo apsvarstyti galimybę naudotis išskirtinėmis priemonėmis. Šiais rodikliais derėtų atsižvelgti į bendrą grąžą gamintojams, įskaitant tiesioginių išmokų ir didesnio išdirbio poveikį;
2. sutelkdama išskirtinių priemonių, susijusių su ekstremaliomis oro sąlygomis, naudojimą į ūkininkus, kurie tinkamai naudojosi prevencinėmis ir rizikos valdymo priemonėmis tais atvejais, kai jos yra deramai parengtos ir ūkininkai gali jomis naudotis.

Terminas: 2021 m.

91

Mūsų auditas atskleidė, kad nemokamam obuolių paskirstymui suteikta parama neretai viršijo rinkos kainas, ir taip buvo sudarytos sąlygos kompensacijos permokoms (73-76 dalys). Nuostatos, kuriomis suteikiama galimybė perdirbti nemokamam paskirstymui skirtus šviežius produktus, kelia pavojų, kad teikiama per didelė parama ir kad perdirbėjai pasilieka per didelę dalį iš rinkos pašalintų produktų savo perdirbimo išlaidoms padengti (77-82 dalys).

4 rekomendacija. Pritaikyti kompensacijas už pašalinimo iš rinkos veiksmus

Kad būtų išvengta kompensacijos permokų, Komisija turėtų:

1. užtikrinti, kad pašalinimo iš rinkos operacijoms skirta parama neviršytų gamintojo valstybėje narėje iki krizės buvusios vidutinės rinkos kainos;
2. apsvarstyti praktiškumą teikti mažesnio nei 100 % lygio pagalbą ir reikalauti reikšmingo bendro finansavimo, kai valstybės narės atlieka svarbų vaidmenį nustatant pagrindinius paramos sistemų aspektus.

Terminas: 2021 m.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Nikolaos Milionis, 2019 m. spalio 16 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Priedas

Ūkininkų klausimynai

Įvadinės pastabos

Aptarėme rizikos valdymą su 105 ūkininkais, kuriuos 2018 m. aplankėme 17-oje valstybių narių, vykdydami patikinimo pareiškimo procedūrą. Šie ūkininkai atrinkti remiantis gautos subsidijos dydžiu, taigi dėmesys sutelktas į stambesnius ūkius.

Mūsų klausimai susiję su ūkio lygmens rizika ir rizikos valdymo strategijomis.

Akronimai ir santrumpos

BŽŪP – bendra žemės ūkio politika

CAA – Įgaliotieji pagalbos ūkininkams centrai (it. Centri di Assistenza Agricola)

EBPO – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

ESTAT – Eurostatas

FNVA – grynoji ūkio pridėtinė vertė

FSS – ūkių struktūros apklausa

KPV – krizių prevencija ir valdymas (priemonė)

ŪADT – ūkių apskaitos duomenų tinklas

Žodynėlis

Atsparumas – ūkininkų pajėgumas atlaikyti sukrėtimus ir tęsti savo veiklą. Jis susideda iš trijų sudedamųjų dalių: tvirtumo, pritaikomumo ir kintamumo.

Condifesa – Italijos regionų ūkininkų asociacijos, apdraudžiančios nuo su klimatu susijusios rizikos.

Derliaus nenuėmimas – auginimo ciklo plote nutraukimas, kai produktai yra gerai išaugę ir yra geros ir tinkamos prekinės kokybės.

Eiliškumo principas – atrankos kriterijai, pagal kuriuos atlyginama tik reagavimo sparta.

Grynoji ūkio pridėtinė vertė (FNVA) – ūkių apskaitos duomenų tinklo rodiklis, pagal kurį vertinama bendra žemės ūkio valdos produkcijos vertė, pridėjus subsidijas ir atėmus tarpinį vartojimą (prekių ir paslaugų, suvartotų vykstant gamybos procesui, vertė) ir nuvertėjimą.

Kintamumas – sistemos pajėgumas parengti ir įtraukti naujus elementus ir procesus taip, kad būtų pakeista jos veiklos logika, kad būtų išsaugotos svarbiausios funkcijos, kai dėl ekologinių, ekonominių ar socialinės aplinkos struktūrinių pokyčių ji tampa netinkama arba neveiksminga.

Neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas – neprinokusių, neparduotinų produktų derliaus nuėmimas tam tikrame plote. Iki to laiko atitinkami produktai negali būti niekaip pažeisti.

Nupjautinis vidurkis – intervalo vidurkis panaikinus didžiausias ir mažiausias vertes.

Pajamos – pajamų suma, kurią ūkininkai gauna iš rinkos, pridėjus visą papildomą viešąją paramą ir atėmus gamybos sąnaudas.

Prekybos metai – ataskaitinis laikotarpis, kurį lemia derliaus nuėmimo laikas, skirtas pasėlių auginimui analizuoti ir teikti ataskaitas apie jį bei nustatyti kainas.

Pritaikomumas – sistemos pajėgumas pritaikyti vidaus elementus ir procesus, reaguojant į besikeičiančias išorines aplinkybes ir toliau laikytis tos pačios trajektorijos kartu išsaugant visas svarbias funkcijas (Folke et al., 2010).

Rusijos draudimas – 2014 m. rugpjūčio 7 d. Rusijos Federacijos vyriausybė uždraudė iš daugybės šalių, įskaitant ES valstybes nares, importuoti įvarius produktus.

Savaimingumas – padėtis, kai valstybės lėšos naudojamos veiklai, kuri būtų vykdoma ir negavus viešosios paramos, finansuoti.

Subsidiarumo principas – taisyklė, pagal kurią ES nesiima veiksmų, jeigu jie negali būti veiksmingesni už nacionaliniu, regionų ar vietos lygmenimis vykdomus veiksmus.

Tvirtumas – sistemos pajėgumas atlaikyti išorės sutrikdymus ir išsaugoti ankstesnį funkcionalumo lygį smarkiai nekeičiant vidaus elementų (Urruty et al., 2016).

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų nario Nikolaos Milionis vadovaujama I audito kolegija. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Samo Jereb, kuriam talkino kabineto vadovė Kate Henderson, kabineto atašė Jernera Vrabič, pagrindinis vadybininkas Helder Faria Viegas, užduoties vadovė Céline Ollier, užduoties vadovės pavaduotojas Paulo Oliveira, auditoriai Antonella Stasia, Jan Huth, Michela Lanzutti, Mateusz Minich ir Maciej Szymura, sekretoriato asistentė Murielle Siffert.

Iš kairės į dešinę: Maciej Szymura, Mateusz Minich, Jerneja Vrabič, Antonella Stasia, Samo Jereb, Céline Ollier, Paulo Oliveira, Michela Lanzutti, Jan Huth, Helder Faria Viegas.

Galinės išnašos

¹ 2016 m. EAA ataskaitos „Klimato kaitos poveikis ir pažeidžiamumas Europoje“ 5.3 skyrius „Žemės ūkis“.

² Europos Audito Rūmų Specialioji ataskaita Nr. 25/2018 „Potvynių direktyva: pažanga vertinant riziką, kartu planuojant ir tenkinant poreikį gerinti padėtį“.

³ Europos Audito Rūmai, Specialioji ataskaita Nr. 33/2018, „Kova su dykumėjimu ES: didėjanti grėsmė, kuriai sumažinti reikia imtis daugiau veiksmų“.

⁴ https://ec.europa.eu/eip/agriculture/lt/news/future-food-and-farming

⁵ Vertinimas, kaip politikomis sudaromos sąlygos ūkininkavimo sistemos atsparumui Europos Sąjungoje arba jis yra apribojamas: atvejo tyrimo rezultatai, 2019 m.

⁶ Žr. Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013. 219 straipsnis dėl išskirtinių rinkos sutrikdymo priemonių, 220 straipsnis dėl gyvūnų ligų ir vartotojų pasitikėjimo praradimo ir 221 straipsnis dėl konkrečių problemų.

⁷ „Rizikos valdymas žemės ūkio sektoriuje“, 2009 m., EBPO.

⁸ Komisijos dokumento dėl BŽŪP po 2013 m. 5 diagrama. Komisija apskaičiavo, kad visa valstybės parama sudaro 38 % ūkininkų pajamų.

⁹ https://agridata.ec.europa.eu/extensions/DashboardIndicators/FarmIncome.html

¹⁰ ECORYS rizikos valdymo tyrime nustatyta, kad tiesioginių išmokų ir rizikos valdymo priemonių koreliacija neutrali / neigiama (5.6 lentelė).

¹¹ Remiantis FSS duomenų baze, daugiau kaip 30 % ūkininkų, turinčių mažiau kaip 5 ha žemės, vykdo kitą apmokamą veiklą.

¹² Apžvalginis pranešimas „BŽŪP ateitis“, 2018 m. kovo mėn.

¹³ Tarpvyriausybinio susitarimo dėl nacionalinės sausros programos reformos peržiūra.

¹⁴ 2018 m. gruodžio 12 d.

¹⁵ Žr. Europos Audito Rūmų nuomonės Nr. 7/2018 dėl Komisijos pasiūlymų dėl reglamentų, susijusių su bendra žemės ūkio politika po 2020 m. 55–58 dalis, 6 langelį.

¹⁶ Europos Audito Rūmų Specialiosios ataskaitos Nr. 21/2017 „Žalinimas – sudėtingesnė pajamų rėmimo sistema, aplinkosaugos požiūriu dar neveiksminga“ 26–57 dalys.

¹⁷ Bardaji ir Garrido įverčiai (2016 m.), pateikti ES žemės ūkio rinkų dokumente, 2 lentelė, 2017 m. rugsėjo mėn.

¹⁸ Rizikos valdymo programos ES žemės ūkio srityje, 2017 m. rugsėjo mėn.

¹⁹ Žr. Reglamento (EB) Nr. 1308/2013 148 straipsnį, taikomą pieno sektoriui, ir 168 straipsnį, taikomą kitiems sektoriams, išskyrus cukraus sektorių.

²⁰ Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2393/2017.

²¹ Direktyva Nr. 633/2019 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje.

²² ES trumpas pranešimas apie žemės ūkio rinkas, 2017 m. rugsėjo mėn.

²³ Remiantis EBPO, viešoji ex post intervencija – „tai rizikos valdymo sistemos dalis, į kurią atsižvelgia savo sprendimus ir strategijas planuojantys ūkininkai“. Žr. „Rizikos valdymas žemės ūkio sektoriuje. Visa apimanti strategija“ (angl. Managing risks in agriculture: a holistic approach), 2009 m. Taip pat žr. dokumento „Rizikos valdymo programos ES žemės ūkio srityje“ (angl. Risks management schemes in EU agriculture) 3 skirsnį, 2017 m. rugsėjo mėn.

²⁴ Graikija ir Kipras.

²⁵ Plg. COM(2018) 392 70 straipsnį.

²⁶ Landwirtschaftliche Mehrgefahrenversicherung für Deutschland, Gesamtverband der Deutschen Versicherungswirtschaft, 2016 m. lapkričio mėn.

²⁷ Pagal I ramstį remiamas vaisių ir daržovių (2,6 milijono eurų per metus) ir vyno (0,164 milijono per metus) sektorių draudimas.

²⁸ Apskaičiuota pagal Prancūzijos Žemės ūkio ministerijos pateiktus duomenis.

²⁹ Žr. Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 49 straipsnį.

³⁰ Audito Rūmų Specialioji ataskaita Nr. 10/2013 „Bendra žemės ūkio politika: ar specialioji parama pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnį yra gerai parengta ir įgyvendinama?“, 44 dalis.

³¹ Francis Annan ir Wolfram Schlenker „Federalinis pasėlių draudimas ir atgrasymas nuo prisitaikymo prie ekstremalaus karščio“ (angl. Federal Crop Insurance and the disincentive to adapt to extreme heat), 2015 m.

³² Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 913/2014 preambulės 1 dalis).

³³ Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 932/2014 preambulės 22 dalis).

³⁴ Duomenų šaltinis – Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD informacijos suvestinė, 2017 m.

³⁵ „Fruta de hueso: análisis de campaña 2018„, Ministerio de agricultura, pesca y alimentación.

³⁶ Deleguotasis reglamentas Nr. 932/2014.

³⁷ Deleguotieji reglamentai (ES) Nr. 1031/2014, 2016/921 ir 2017/1165.

³⁸ Reglamento (ES) Nr. 543/2011 98 straipsnio 1 dalis.

³⁹ Prekybos metai – vienų metų laikotarpis, per kurį reikia pateikti žemės ūkio produkto gamybos, pardavimo ir naudojimo analizę. Obuolių produkcijos kampanijos metai prasideda n metų rugpjūčio mėn. ir baigiasi n+1 metų liepos mėn. pabaigoje.

⁴⁰ 2009 / 2010 – 2013 / 2014 m. Lenkijos obuolių rinkos kainos nupjautinis vidurkis – 32,54 euro / 100 kg.

⁴¹ Pagal Reglamento (ES) Nr. 543/2011 80 straipsnio 2 dalį.

Tvarkaraštis

Įvykis	Data
Audito planavimo memorandumo (APM) priėmimas / Audito pradžia	2018 04 18
Ataskaitos projekto oficialus išsiuntimas Komisijai (ar kitam audituojamam subjektui)	2019 07 29
Galutinės ataskaitos priėmimas po prieštaravimų procedūros	2019 10 16
Visomis kalbomis gauti Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialūs atsakymai	2019 11 21

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2019

PDF	ISBN 978-92-847-3784-0	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/775818	QJ-AB-19-017-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-3767-3	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/9381	QJ-AB-19-017-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2019

Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.
Naudoti ar atgaminti nuotraukas ir kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjunga, galima tik gavus autorių teisių turėtojų leidimą.

 

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.