„Audituotų ES institucijų etikos sistemos: galimybės tobulinti“

Santrauka

I

Etiškas elgesys viešųjų reikalų srityje reiškia, kad valstybės tarnautojai ir viešieji pareigūnai turėtų tarnauti viešajam interesui, tinkamai valdyti viešuosius išteklius ir priimti teisingus sprendimus. Juo prisidedama prie patikimesnio finansų valdymo ir didesnio visuomenės pasitikėjimo, kurie yra būtini siekiant, kad viešoji politika būtų sėkminga. Bet koks neetiškas Europos Sąjungos (ES) institucijų ir įstaigų darbuotojų ir narių elgesys sukelia didelį visuomenės susidomėjimą ir mažina jos pasitikėjimą ES. Todėl taip svarbu, kad institucijos sukurtų tinkamas etikos sistemas siekiant užtikrinti, kad neetiško elgesio rizika būtų kuo labiau sumažinta.

II

Atlikdami auditą vertinome, ar audituojamų ES institucijų etikos sistemos buvo sukurtos tinkamai. Jis apėmė visus tokių institucijų kaip Europos Parlamentas (Parlamentas), Europos Sąjungos Taryba ir Europos Vadovų Taryba (Taryba) bei Europos Komisija (Komisija) darbuotojų ir narių lygius. Taip atlikome apklausą, kuria siekėme įvertinti šių institucijų darbuotojų informuotumą apie etikos sistemą. Mes nevertinome, kaip buvo įgyvendinamos šios etikos sistemos.

III

Padarėme išvadą, kad daugeliu atveju audituojamos institucijos sukūrė tinkamas etikos sistemas, kurias dar galima tobulinti. Nustatėme, kad Taryboje nėra bendros etikos sistemos, kuria būtų reglamentuojamas valstybių narių atstovų darbas.

IV

Atlikdami savo auditą nustatėme keletą trūkumų (iš kurių ne visi taikomi kiekvienai audituotai institucijai), susijusių su:

• bendra etikos strategija (Parlamentas ir Taryba),
• deklaracijų patikrų procedūrų įforminimu ir aiškesnių gairių dėl darbuotojams taikomų vertinimo kriterijų rengimu (Parlamentas, Taryba ir Komisija),
• narių deklaracijų tikrinimo griežtinimu – nustatant rašytinę standartinę procedūrą (Parlamentas ir Komisija),
• dovanomis ir pramogų politika (Parlamentas, Taryba ir Komisija),
• informavimu apie pažeidimą (Parlamentas) ir
• nuostatomis, susijusiomis su tarnybos laiko pabaiga (Parlamentas).

Taip pat nustatėme sritis, kuriose etikos sistemoms būtų naudingas tarpinstitucinis suderinimas (pavyzdžiui, darbuotojų išorės veiklos ir deklaracijų dėl narių sutuoktinių ir partnerių veiklos), taip pat gerosios patirties pavyzdžius.

V

Atlikome reprezentatyvios imties apklausą audituojamose institucijose. Nors maždaug pusė darbuotojų savo žinias apie etikos sistemas vertina kaip geras ir labai geras, apklausos rezultatai atspindi nevienodą darbuotojų informuotumo ir supratimo etikos klausimais padėtį. Tačiau su skirtingomis institucijomis ir darbuotojų kategorijomis susiję rezultatai yra skirtingi.

VI

Mes pateikiame rekomendacijas, kad padėtume audituojamoms institucijoms:

• patobulinti savo etikos sistemas,
• dirbti kartu siekiant suderinti savo etikos sistemų elementus ir dėti papildomas pastangas siekiant dalytis gerąja patirtimi etikos klausimais ir
• padidinti darbuotojų informuotumą ir supratimą apie etikos sistemas ir kultūrą.

Įžanga

01

Etiškas elgesys viešųjų reikalų srityje reiškia, kad valstybės tarnautojai ir viešieji pareigūnai turėtų tarnauti viešajam interesui, tinkamai valdyti viešuosius išteklius ir priimti teisingus sprendimus. Juo prisidedama prie patikimesnio finansų valdymo ir didesnio visuomenės pasitikėjimo, kurie yra būtini siekiant, kad viešoji politika būtų sėkminga.

02

Į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nustatytą sąžiningumo valdymo sistemą įtraukiamos sąžiningumui ir korupcijos prevencijai skatinti viešosiose organizacijose skirtos priemonės, procesai ir struktūros¹. Pagal EBPO rekomendaciją dėl sąžiningumo viešajame sektoriuje sąžiningumu viešajame sektoriuje vadinamas nuoseklus etinių vertybių, principų ir normų derinimas siekiant puoselėti viešąjį interesą ir teikti jam pirmenybę privačių interesų atžvilgiu viešajame sektoriuje².

EBPO sistema

03

EBPO etikos valdymo viešajame sektoriuje principais³ apibūdinama „etikos infrastruktūra“, kurią turi būti įsidiegusios viešosios institucijos. Ši etikos infrastruktūra apima tris pagrindinius elementus – orientavimą, valdymą ir kontrolę.

04

EBPO parengė modelį, skirtą glaudžiai susijusiai sąžiningumo viešajame sektoriuje koncepcijai (žr. 1 diagramą).

05

Visas modelis grindžiamas trimis pagrindiniais komponentais:

• nuoseklios ir visapusiškos sąžiningumo viešajame sektoriuje sistemos kūrimu;
• sąžiningumo viešajame sektoriuje kultūros puoselėjimu;
• veiksmingos atskaitomybės sąlygų sudarymu.

ES aplinkybės

06

Bet koks Europos Sąjungos (ES) institucijų ir įstaigų darbuotojų ir narių neetiškas elgesys yra nepriimtinas. Toks elgesys – net tariamas – sukelia didelį visuomenės susidomėjimą ir mažina pasitikėjimą ES. Neetiškas elgesys taip pat susijęs su korupcijos ir sukčiavimo rizika. Etikos sistemų įgyvendinimo ES institucijose įvertinimas gali padėti valdyti šią riziką.

07

Šios institucijos turėtų sukurti tinkamas etikos sistemas siekiant užtikrinti, kad neetiško elgesio rizika būtų kuo labiau sumažinta. Pagrindinė rizika yra ta, kad be tinkamų etikos sistemų nėra tinkamai užkertamas kelias neetiškam elgesiui, jis nėra tinkamai nustatomas ir nenagrinėjamas. Todėl geram ES ir jos institucijų įvaizdžiui gali būti padaryta žala. ES teisės aktuose nėra jokios teisės aktais nustatytos tokios etikos sistemos apibrėžties, tačiau pirminė ir antrinė teisė gali būti laikomos etiniais įsipareigojimais.

08

Nors yra visoms ES institucijoms taikomos bendros nuostatos, taip pat yra skirtingi konkretūs teisiniai etikos reikalavimai, taikomi kiekvienai ES institucijai, Europos Komisijos (Komisijos) generaliniams direktoratams (GD) ir ES institucijų darbuotojams ir nariams. Šios konkrečios nuostatos atspindi skirtingas pareigas, atsakomybę ir riziką.

09

Visų įsipareigojimų pradinis taškas yra steigimo sutartys, kuriose yra nuostatos, kuriomis nustatomos trokštamos vertybės, kurios turėtų būti ES institucijų ir įstaigų darbuotojų ir narių elgesio orientyras. Šios nuostatos turi tam tikro panašumo pagal terminiją, kuri jose naudojama, ir pagal jomis nustatomų įpareigojimų esmę, tačiau, be abejo, atitinkamų asmenų kategorijos yra visiškai skirtingos, todėl būtina atkreipti dėmesį konkrečiai į kiekvieną šią kategoriją.

10

1 lentelėje pateikiama santrauka apie tai, kaip teisės nuostatos taikomos ES institucijų darbuotojams ir nariams.

Šaltinis – Europos Audito Rūmai (EAR).

11

Šiais teisės aktų reikalavimais sprendžiama daug etikos klausimų pagrindinių tipų:

• įvairių formų interesų konfliktai, įskaitant konfliktus, susijusius su:
• įdarbinimu, dirbant ir pasibaigus tarnybos laikotarpiui,
• dovanomis ir pramogomis, išorės veikla ir santuokinių darbu,
• lobistine ir patariamąja veikla,
• skaidrumu,
• kova su priekabiavimu,
• vykdymo užtikrinimo mechanizmais.

12

Teisės aktų sistema ne tik nustatoma, koks turi būti darbuotojų ir narių elgesys, bet ir priemonės ir procedūros, skirtos bet kokiam nukrypimui nuo tokių standartų nustatyti ir ištaisyti, taigi padedama užtikrinti, kad būtų laikomasi teisinių etikos reikalavimų. Šio audito tikslais etikos sistema pirmiausia vadinami teisiniai etikos reikalavimai, ir, antra, procedūros, vykdymo užtikrinimo priemonės, gairės ir komunikacija, kurie padeda užtikrinti, kad būtų laikomasi teisinių reikalavimų.

13

Vis labiau pripažįstama vadinamųjų švelniųjų kultūrinių etikos aspektų, kurie dažnai laikomi veiksmingiausiu būdu užtikrinti aukštus etikos standartus, svarba. Šie elementai yra:

• etikos kultūros propagavimas;
• lyderystė sąžiningumo srityje;
• vertinimo sistema, kuria užtikrinama atskaitomybė ir etiškas elgesys;
• atviros organizacinės kultūros rėmimas.

Audito apimtis ir metodas

14

Vertinome, ar audituojamų ES institucijų etikos sistemos buvo sukurtos tinkamai. Mūsų auditas apėmė visus tokių institucijų kaip Europos Parlamentas (Parlamentas), Europos Sąjungos Taryba ir Europos Vadovų Taryba (Taryba) bei Komisija darbuotojų ir narių lygius.

15

Audito Rūmai pirmą kartą auditavo Parlamento, Tarybos ir Komisijos etikos sistemas. Šis auditas atitinka 2018–2020 m. Audito Rūmų strateginį tikslą – padėti stiprinti pasitikėjimą Europos Sąjunga. Parlamentas, Taryba ir Komisija buvo pasirinkti todėl, kad tai yra trys pagrindinės ES institucijos, dalyvaujančios ES teisėkūroje ir turinčios gana daug darbuotojų. Analizuojant jų etikos sistemas sudaromos geriausios galimybės atlikti lyginamąją analizę.

16

Siekdami įvertinti, ar Parlamento, Tarybos ir Komisijos etikos sistemos buvo sukurtos tinkamai, mes:

1. išnagrinėjome šių institucijų teisinius etikos reikalavimus, taikomus darbuotojams ir nariams, ir procedūras, taikomas jų vykdymui užtikrinti ir
2. vertinome audituojamų darbuotojų informuotumą apie etikos sistemą.

Mes netikrinome, kaip buvo įgyvendintos šios etikos sistemos.

17

Iš Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD (HR GD) sužinojome apie Komisijoje, didžiausioje institucijoje, taikomus bendruosius reikalavimus ir procedūras. Dėmesį sutelkėme į konkrečias taisykles, taikomas šiuose didelę ES biudžeto dalį valdančiuose arba svarbų vaidmenį siūlant ES teisės aktus arba stebint jų taikymą atliekančiuose GD: Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI GD), Konkurencijos (COMP GD), Energetikos (ENER GD), Mokslinių tyrimų ir inovacijų (RTD GD) ir Generaliniame sekretoriate (GS).

18

Audituodami audituojamas institucijas visų pirma vertinome reikalavimus ir procedūras toliau nurodytais klausimais:

• dovanos ir pramogos (žr. I priedo A dalį),
• išorės veikla arba užduotys (žr. I priedo B dalį),
• interesų konfliktas (IK) įsidarbinus, ad hoc interesų konfliktas ir interesų konfliktas, susijęs su sutuoktinio veikla (žr. I priedo C dalį),
• tarnybos ES institucijose ir įgaliojimų laikotarpio pabaiga (žr. I priedo D dalį),
• kova su priekabiavimu (žr. I priedo E dalį),
• informavimas apie pažeidimus (žr. I priedo F dalį).

19

Taip pat nagrinėjome procedūras, taikomas administraciniams tyrimams, ir drausmines procedūras, taikomas darbuotojams. Kad auditas būtų įmanomas, nevertinome skaidrumo ir lobistinės veiklos taisyklių, net jei jos ir yra susijusios su bendra etikos sistema. Su interesų konfliktais susijusios procedūros, atliekamos vykdant viešuosius pirkimus, taip pat nepateko į mūsų audito apimtį, nes viešųjų pirkimų procedūroms taikomas Audito Rūmų atitikties auditas.

20

Siekdami sudaryti taikomų etikos sistemų ir procedūrų, skirtų jų vykdymui užtikrinti, aprašą, audituojamoms institucijoms išsiuntėme klausimyną. Taip pat išnagrinėjome iš Parlamento, Tarybos ir Komisijos (HR GD ir kitų atrinktų GD) gautus vidaus dokumentus. Palyginome įvairius įvairiose institucijose galiojančius etikos reikalavimus ir įvertinome, ar šie reikalavimai atitinka atitinkamus išorės standartus (pavyzdžiui, EBPO, Tarptautinės darbo organizacijos ir Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros principus, gaires ir geriausią patirtį). Galiausiai, peržiūrėjome kitas svarbias etikos srities ataskaitas ir apklausėme institucijų darbuotojus, kurių funkcijos susijusios su etikos sistemos klausimų sprendimu.

21

Pagrindiniai audito kriterijai, kuriuos taikėme šiame darbe, buvo tarptautiniu mastu pripažinti EBPO parengti standartai, ES teisės aktai ir šių institucijų nustatyti etikos reikalavimai ir procedūros. Audituojamų institucijų etikos sistemų lyginamoji analizė taip pat buvo naudinga kaip papildomi kriterijai.

22

Siekdami papildyti šiuos audito šaltinius sudarėme ekspertų grupę nuoseklių ir išsamių etikos sistemų viešosiose organizacijose ypatumams aptarti. Pakvietėme keturis šios srities ekspertus: vieną EBPO atstovą, vieną atstovą iš „Transparency International“, vieną atstovą iš valstybės narės Aukščiausiosios audito institucijos ir vieną – iš akademinės bendruomenės. Šie ekspertai mums padėjo įvertinti konkrečius šių etikos sistemų elementus.

23

Siekdami daugiau sužinoti apie darbuotojų informuotumą apie etikos sistemas ir etikos kultūros suvokimą audituojamose institucijose atlikome darbuotojų, atrinktų į reprezentatyviąją imtį, apklausą (žr. II priedą).

Pastabos

Audituojamos institucijos daugeliu atvejų turi veikiančias tinkamas etikos sistemas

Esminiai esamų etikos sistemų elementai

24

ES institucijų darbuotojams pirminiai informacijos apie etikos sistemą šaltiniai yra Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), Finansinis reglamentas ir Tarnybos nuostatų⁶ II antraštinė dalis „Pareigūnų teisės ir pareigos“ (žr. 1 lentelę). Šie reikalavimai toliau tobulinami konkrečių institucijų įgyvendinimo nuostatose ir gairėse, kuriose pateikiama daugiau paaiškinimų, tačiau nenustatoma jokių naujų esminių pareigų. Apskritai audituojamų institucijų darbuotojų etikos sistemų nuostatos yra labai panašios.

25

Narių atvejų padėtis yra įvairesnė. Įvairių institucijų narių ir darbuotojų statuso ir pareigų pobūdis skiriasi. Nariams SESV yra pagrindinis etikos reikalavimų šaltinis – ja taip pat nustatomos nuobaudos ir sankcijos už šių reikalavimų nesilaikymą. Taikomame elgesio kodekse ir Darbo tvarkos taisyklėse pateikiamos išsamesnės nuostatos (žr. 1 lentelę). Šios taisyklės toliau nurodytos kituose dokumentuose, kaip antai gairėse (pavyzdžiui, Parlamento nariams skirtoje atmintinėje dėl kovos su priekabiavimu darbo vietoje Europos Parlamente⁷).

26

Audituojamų institucijų etikos sistemos atitinka pagrindinius EBPO gairių reikalavimus ir kitus kriterijus (žr. 21 dalį). Audituojamos institucijos daugeliu atvejų turi veikiančias tinkamas etikos sistemas, skirtas ir darbuotojams, ir nariams:

• audituojamos institucijos nustatė dovanų ir pramogų politiką, kuri apima dovanų, svetingumo ir kitokios naudos apibrėžtis, ir jų priėmimo ir pranešimo apie jas procedūras (žr. 1 priedo A dalį).
• Darbuotojų ir narių išorės veiklos taisyklėmis bei taisyklėmis ir sistemomis, skirtomis darbuotojų naujoms pareigoms nustojus eiti pareigas ES institucijose, sprendžiamos rizikos sritys; jos atitinka priimtinos veiklos, ataskaitų teikimo ir leidimų išdavimo tvarkos kriterijus (žr. I priedo B ir D dalis);
• ši politika taip pat apima interesų konflikto (IK) atvejus, pavyzdžiui, interesų konfliktą įdarbinus, ad hoc interesų konfliktą bei darbuotojų ir narių sutuoktinio ir partnerio įdarbinimą laikantis tarptautinių standartų, taikomų kaip audito kriterijai (žr. I priedo C dalį).
• audituojamos institucijos nustatė kovos su priekabiavimu politiką, kuri atitinka esminius atitinkamų standartų reikalavimus (žr. I priedo E dalį);
• dėl nuolatinių peržiūrų pastaraisiais metais audituojamos institucijos nustatė tinkamą informavimo apie pažeidimus politiką. Šioje politikoje pateikiamos apibrėžtys ir nustatomi informatorių apsaugos mechanizmai I priedo F dalį).

27

Etikos sistemos tinkamai sustiprinamos tyrimų ir sankcijų skyrimo mechanizmais. Audituojamų institucijų darbuotojams skirti mechanizmai, panašiai kaip administraciniai tyrimai ir drausminės procedūros, yra išdėstyti Tarnybos nuostatų 86 straipsnyje ir IX priede „Drausminės procedūros“. Sankcijų įvairovė yra gana išsami, įskaitant priemones, kurios visų pirma turi poveikį pareigūno reputacijai (pavyzdžiui, rašytiniai įspėjimai ir papeikimai), priemones, kurios turi poveikį pareigūno pareigoms organizacijoje (pavyzdžiui, perkėlimai į žemesnę pakopą ir pareigų pažeminimas) ir priemones, kuriomis negrįžtamai pakeičiami pareigūnų ir organizacijos santykiai (pavyzdžiui, pašalinimas iš pareigų, kuris galimai taikomas kartu su teisių į pensiją sumažinimu). Kai kurios šių sankcijų turi finansinį poveikį.

28

Nariams taikomos sankcijos ir nuobaudos visų pirma yra nustatytos SESV. Jos papildomos atitinkamo elgesio kodekso ir DTT nuostatomis. Sutartyse numatytas vykdymo užtikrinimo priemonių rinkinys yra gana įvairus, įskaitant politines ir teismines procedūras ir vidaus drausmines procedūras.

29

Nustatėme tam tikras sritis, kuriose institucijų etikos sistemų, skirtų darbuotojams ir nariams, aprėptį, specifiškumą, aiškumą ir orientavimo lygį būtų galima patobulinti (žr. 32–63 dalis) ir suderinti (žr. 64–68 dalis). Taip pat nustatėme geriausios patirties atvejų, daugiausia Komisijoje (žr. 69–76 dalis).

Nėra bendros ES etikos sistemos, kuria būtų reglamentuojamas valstybių narių atstovų Taryboje darbas

30

Europos Vadovų Tarybos ir Europos Sąjungos Tarybos nariai (Tarybos nariai) atitinkamai yra valstybių ar vyriausybių vadovai ir ministrai. Kiti valstybių narių atstovai yra nacionaliniai pareigūnai, dalyvaujantys darbo grupėse, komitetuose ir frakcijose. Jiems, išskyrus Europos Vadovų Tarybos pirmininką⁸, netaikoma jokia bendra etikos sistema ES lygmeniu. Valstybių narių atstovų darbas Taryboje reglamentuojamas nacionaliniais teisės aktais.

31

Taryboje nėra visų nacionalinių etikos sistemų, taikomų jos nariams ir kitiems valstybių narių atstovams, apžvalgos. Nėra jokio patikinimo, kad nacionaliniai reikalavimai apima visus būtinus aspektus ir atitinkamą riziką, susijusius su pareigų ir jose atliekamo darbo pobūdžiu.

Institucijų etikos sistemose yra tam tikrų trūkumų

32

Palyginome išnagrinėtas institucijų etikos sistemas su tarptautiniais standartais ir nustatėme tam tikrų trūkumų.

Parlamentas ir Taryba neparengė bendros etikos strategijos

33

EBPO modelyje (žr. 04 dalį) pabrėžiama, kad etikos sistemos turėtų būti grindžiamos strategija, kurioje būtų išdėstyti tikslai ir prioritetai ir kuri būtų parengta naudojant tinkamus duomenis ir rodiklius ir atsižvelgiant į teisėtą riziką etikai.

34

Bendra Komisijos strategija yra nustatyta 2017–2020 m. HR GD strateginiame plane, kuriame išdėstytos nuostatos, kuriomis reglamentuojami etikos klausimai, skirtos darbuotojams. HR GD metiniame rizikos vertinime taip pat nagrinėjami etikos klausimai ir jis yra susijęs metinio valdymo plano (MVP) rengimu.

35

Strateginiame plane nustatyti du tikslai. Pirmas tikslas – vadovai ir darbuotojai turėtų visada laikytis aukščiausių profesinių ir etikos normų. Antras tikslas – Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisyklės turėtų būti taikomos aiškiai ir veiksmingai. Šių tikslų įgyvendinimas stebimas pagal priemonės veiksmingumo rodiklius.

36

Atliekant 2018 m. rizikos vertinimą buvo nustatyta viena bendra rizika, kad esamas priemones ir (arba) procesus, kuriais siekiama sumažinti bet kokią reputacijos riziką, susijusią su pareigas einančio ir (arba) buvusio darbuotojo išorės veikla arba elgesiu, gali prireikti papildomai tobulinti, siekiant išspręsti didesnio viešųjų klausimų opumo problemą. Rizikos lygis vertinamas 9 iš 25, o veiksmai šiai rizikai mažinti stebimi metiniame valdymo plane.

37

Audituoto Komisijos GD lygmeniu buvo atliktas kasmetinis rizikos valdymo patikrinimas, siekiant nustatyti, įvertinti ir suvaldyti reikšmingą ir esminę riziką, įskaitant su etika susijusią riziką. Kalbant apie audituotus GD, COMP GD savo strateginio ir valdymo planavimo procesuose yra numatęs konkrečiausius savo darbuotojams skirtus veiksmus etikos srityje.

38

Parlamente ir Taryboje nėra nei darbuotojams, nei nariams skirtos bendros etikos strategijos, kurioje būtų išdėstyti tikslai ir prioritetai, stebimi pasitelkiant veiksmingumo rodiklius. Nors 2017 m. Parlamentas atliko minimalių vidaus kontrolės standartų vertinimą, apimantį ir etikos klausimus, Taryba iki šiol neatliko išsamaus rizikos vertinimo etikos srityje.

Deklaracijų ir darbuotojams skirtų gairių tikrinimo procedūros nėra pakankamai įformintos

39

Kaip teigia EBPO, bet kokia organizacija turėtų nustatyti interesų konfliktų nustatymo, valdymo ir sprendimo procedūras. Šiomis procedūromis turėtų būti užtikrinama, kad valstybės pareigūnai žinotų, ko iš jų reikalaujama deklaruojant interesų konfliktų situacijas⁹.

40

Etikos sistema, apimanti interesų konfliktus, iš esmės yra pagrįsta atskirtų darbuotojų teikiamomis savideklaracijomis. Tokios sistemos grindžiamos asmens sąžiningumu ir darbuotojų žiniomis apie taikomus reikalavimus. Tačiau be tinkamų kontrolės sistemų etikos sistema negali būti veiksminga. Tačiau kontrolės lygis turėtų atitikti rizikos lygį ir jį nustatant turėtų būti atsižvelgiama į administracinę naštą, sukuriamą tokia kontrole.

41

Pagrindinės ES darbuotojų pareigos numatytos Tarnybos nuostatuose ir Finansiniame reglamente. Pagal institucijų įgyvendinimo nuostatas reikalaujama, kad įvairiomis aplinkybėmis darbuotojai pateiktų savideklaracijas (žr. 1 langelį):

42

Tokios deklaracijos dažnai grindžiamos darbuotojo nuovoka. Konkrečią informaciją apie atvejį reikia pateikti tik tuomet, jei darbuotojas nusprendžia, kad toks atvejis yra. Audituojamos institucijos dažniausiai nustatė darbuotojų deklaracijose pateiktos informacijos vertinimo ir veiksmų ją gavus procedūras ir darbo srautus (įskaitant leidimų suteikimą, jei reikia).

43

Nors šios institucijos nurodė, kad bet kokia kita turima informacija taip pat nagrinėjama ir svarstoma, procedūrose ir darbų srautuose neaprašoma, kuri kita informacija, gaunama iš vidaus (pavyzdžiui, asmens bylų arba kitų esamų deklaracijų) arba išorės (pavyzdžiui, interneto svetainių) šaltinių, yra verifikuojama ir tikrinama kryžminiu būdu.

44

Tam, kad darbuotojai galėtų nuosekliai laikytis etikos reikalavimų, turi būti pateikiamos aiškios ir išsamios gairės apie šiuos reikalavimus. Tačiau nustatėme, kad teikiamos gairės ne visada buvo aiškios arba pakankamai išsamios (žr. 2 langelį):

45

Etikos politikoje ne visada pateikiamos aiškios gairės dėl deklaracijų vertinimo kriterijų, visų pirma dėl to, kaip turėtų būti praktiškai taikomi teisiniame pagrinde nustatyti kriterijai. Nors dovanoms bei pramogoms ir tuo pačiu metu vykdomai išorės veiklai taikomi vertinimo kriterijai yra aiškūs, nėra pakankamai gairių dėl interesų konfliktų, kylančių dėl darbuotojų finansinių interesų, jų veiklos baigus eiti pareigas arba jų sutuoktinių ar partnerių profesinės veiklos. Nors neįmanoma išnagrinėti visų galimų situacijų, aiškių gairių dėl teisinių kriterijų įgyvendinimo pateikimas sumažintų nenuoseklaus traktavimo riziką.

Ribota narių deklaracijų kontrolė

46

Kaip buvo minėta 42 dalyje, informacija, susijusi su audituojamų institucijų nariais, taip pat daugiausia surenkama savideklaracijomis. Informacijos ir vertinimo kriterijų kokybė yra labai svarbi siekiant tinkamai valdyti rizikas, susijusias su etika. Rašytinių standartinių procedūrų ir darbo procedūrų, kuriomis būtų tikrinama ši informacija, nėra.

47

Pagal etikos kodeksą reikalaujama, kad Komisijos nariai pateiktų deklaracijas tokiais klausimais kaip ankstesnė veikla, dabartinė išorės veikla, jų finansiniai interesai ir jų sutuoktinių ar partnerių profesinė veikla. Deklaracijos nuodugniai tikrinamos vadovaujant pirmininkui. Vėlgi nėra standartinės rašytinės procedūros, skirtos patikrinti informacijos tikslumą, patikimumą arba išsamumą.

48

Taip pat reikalaujama, kad Europos Parlamento nariai pateiktų interesų deklaraciją, kurioje būtų išdėstyti tokie klausimai kaip profesinė veikla trejų metų laikotarpiu prieš pradedant eiti pareigas Parlamente, nuolatinė ir nenuolatinė atlyginama veikla (išorės veikla) ir bet kokie kiti finansiniai interesai, kurie galėtų turėti įtakos jiems atliekant savo pareigas. EPN deklaracijos tikrinamos dėl bendro patikimumo – kitaip tariant, siekiant užtikrinti, kad jose akivaizdžiai nebūtų pateikiama klaidinga, neįskaitoma arba nesuprantama informacija. Deklaracijos nuodugniai tikrinamos vadovaujant pirmininkui. Toks tikrinimas apima akivaizdžias redagavimo klaidas, skirtingų deklaracijų skirtumus ir pateikimo termino laikymąsi. Jei pirmininkas gauna informaciją, kad deklaracija yra iš esmės neteisinga arba pasenusi, jis gali konsultuotis su Patariamuoju komitetu narių elgesio klausimais ir prireikus paprašyti nario ištaisyti savo deklaraciją. Jei įtariama, kad pažeistas elgesio kodeksas, pirmininkas apie tai turi pranešti Patariamajam komitetui. Jokios kitos Parlamento narių deklaracijų¹⁰ tikslumo ir išsamumo ir (arba) vertinimo patikros nėra nustatytos Parlamento procedūrose. Europos Vadovų Tarybos pirmininkui nėra nustatytos deklaracijos tikrinimo arba vertinimo procedūros.

49

Pagrindinė apsaugos priemonė, taikoma Parlamento narių, Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir Komisijos narių deklaracijoms, yra skaidrumas ir suinteresuotųjų subjektų dėmesys, žiniasklaida ir platesnė visuomenė, o Komisijos narių atveju – Europos Parlamentas. Europos Vadovų Tarybos pirmininko atveju papildomas tikrinimas užtikrinamas valstybių narių.

50

Tai, kad nėra rašytinės standartinės narių deklaracijų patikrų procedūros, kelia riziką, kad prievolės bus nenuosekliai aiškinamos, ir reiškia, jog mažiau tikėtina, kad institucija nustatys kokius nors netikslumus ir kitas problemas anksčiau nei jie sulauks visuomenės dėmesio ir galimai pakirs visuomenės pasitikėjimą.

Neišsami ir neaiški dovanų ir pramogų politika

51

Pagal EBPO gaires organizacijos turėtų spręsti galimo interesų konflikto, kylančio dėl dovanų ir naudos, problemą. Tai apima administracinio dovanų ir naudos kontrolės proceso nustatymą, pavyzdžiui, apibrėžiant priimtinas ir nepriimtinas dovanas ir nustatytų rūšių dovanų priėmimą organizacijos vardu¹¹.

52

Apskritai audituojamos institucijos nustatė gerą darbuotojams ir nariams skirtą dovanų ir pramogų politiką (žr. I priedo A dalį). Ši politika apima Tarnybos nuostatų, kuriuo nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas apdovanojimo, pasižymėjimo ženklo, paslaugos, dovanos arba bet kokio kito atpildo priėmimas ir pateikiami papildomi paaiškinimai, 11 straipsnio reikalavimus. Atitinkamuose elgesio kodeksuose yra nuostatos dėl dovanų ir kitos naudos, taikomos Komisijos nariams ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui. Kalbant apie EP narius, ši politika yra išsamiau išdėstyta įgyvendinimo priemonėse, susijusiose su jų elgesio kodeksu¹².

53

Tačiau šioje politikoje yra spragų ir ji kartais yra neaiški. Kai kuriose srityse ją būtų galima patobulinti (žr. 3 langelį).

Nepriimtos informavimo apie pažeidimus taisyklės, taikomos akredituotiems Parlamento narių padėjėjams

54

Turėtų būti įgyvendintos veiksmingos institucinės sistemos ir aiškios procedūros bei kanalai, kad būtų lengviau pranešti apie netinkamą elgesį ir korupciją¹³. Gera valia veikiantys informatoriai turi būti apsaugoti nuo represijų. I priedo F dalyje pateikiama galiojančių ES taisyklių šiuo klausimu apžvalga.

55

Parlamento vidaus taisyklėse (VT), kuriomis įgyvendinamas Tarnybos nuostatų 22c straipsnis dėl informavimo apie pažeidimą, yra nuostatos, kuriomis reglamentuojami informatoriams skirti patarimai, pagalba ir apsaugos priemonės. Jos taikomos visiems darbuotojams, įskaitant akredituotus Parlamento narių padėjėjus (AKNP).

56

Akredituotų Parlamento narių padėjėjų darbo pobūdis skiriasi nuo kitų darbuotojų darbo pobūdžio – jie įdarbinami skirtingai ir juos įdarbina tiesiogiai EP nariai. Pagal Parlamento vidaus taisykles apie pažeidimus informuojantys darbuotojai gali būti perkelti į kitas pareigas, kaip taikant apsaugos priemonę. Tačiau informavimo apie pažeidimus taisyklėse nenurodomos jokios apsaugos priemonės, kuriose būtų konkrečiai atsižvelgta į ypatingą APNP pareigų pobūdį.

Parlamento nariams taikomos su įgaliojimų pabaiga susijusios nuostatos yra mažiau išsamios

57

EBPO „Pasibaigę darbiniai santykiai valstybės tarnyboje. Geriausia patirtis“¹⁴ teigiama, kad veiklos pasibaigus tarnybos laikui sistemos turėtų veikti visose subjektuose, kurioms veikla pasibaigus tarnybos laikui kelią realią arba galimą problemą. Tai taip pat taikoma atvejams, kai asmuo vis dar eina pareigas ir derasi dėl numatomos veiklos pasibaigus tarnybos laikui. I priedo D dalyje pateikiama galiojančių ES taisyklių dėl naujų pareigų nustojus eiti pareigas ES institucijose ir pasibaigus įgaliojimams pagrindinių ypatybių apžvalga. Jei nėra buvusių darbuotojų ir narių neetiško elgesio vertinimo, toliau nurodyti skirtumai nėra pagrįsti.

58

Etikos sistema darbuotojams nustatomos nuostatos, susijusios su veikla pasibaigus tarnybos laikui, ir tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos. Pareigūnai, ketinantys užsiimti profesine veikla dvejų metų laikotarpiu nuo tarnybos nutraukimo, privalo informuoti savo instituciją, kuri gali patvirtinti arba atmesti šią naują veiklą.

59

12 mėnesių po savo tarnybos nutraukimo vyresniesiems pareigūnams paskyrimų tarnyba draudžia daryti poveikį savo buvusios institucijos darbuotojams arba patarinėti įmonių, klientų arba darbdavių, už kuriuos jie buvo atsakingi paskutinius trejus tarnybos metus, vardu. Tam tikrais atvejais institucija gali 12 mėnesių laikotarpį pratęsti iki 24 mėnesių.

60

Su tarnybos laiko pabaiga susijusios nuostatos, taikomos Komisijos nariams, yra nustatytos jų elgesio kodekse. Buvę Komisijos nariai privalo informuoti kolegiją apie savo ketinimą dalyvauti profesinėje veikloje per 24 mėnesius (pirmininkas – per 36 mėnesius) nuo tos dienos, kai nustojo eiti pareigas. Komisija vertina, ar planuojama veikla yra suderinama su prievole elgtis sąžiningai ir apdairiai. Jeigu planuojama veikla yra susijusi su buvusio nario atsakomybės sritimi, Komisija privalo pasikonsultuoti su Nepriklausomu etikos komitetu.

61

Pagal elgesio kodekso 6 straipsnį reikalaujama, kad buvusieji EP nariai, kurie dalyvavo lobistinėje ir atstovavimo veikloje, susijusioje su ES, informuotų Parlamentą apie tokią veiklą ir jiems ribojama galimybė naudotis buvusiems EP nariams suteikiamomis priemonėmis (pavyzdžiui, visą gyvenimą galiojančiu leidimu patekti į patalpas). Nėra kitų apribojimų, taikomų EP narių veiklai baigus eiti pareigas, ir prievolės buvusiems nariams pranešti Parlamentui apie bet kokią kitą veiklą.

62

EP narių pareigų pobūdis skiriasi nuo Tarybos pirmininko ir visų pirma Komisijos narių pareigų pobūdžio, nes EP narius tiesiogiai renka piliečiai. Tačiau galimybių kilti akivaizdžiam interesų konfliktui yra, nes EP nariai dirba rengiant teisės aktus, kurie galėtų turėti tiesioginį poveikį pramonės sektoriams, su kuriais yra susiję jų biografijos faktai.

63

Pagal elgesio kodeksą Tarybos pirmininkui draudžiama daryti poveikį ES institucijų nariams 18 mėnesių nuo savo kadencijos pabaigos. Tuo pačiu laikotarpiu jis privalo bent prieš keturias savaites informuoti Tarybos generalinį sekretorių apie savo ketinimą vykdyti kokią nors profesinę veiklą.

Audituojamų institucijų etikos sistemose yra derintinų sričių ir gerosios praktikos pavyzdžių

64

Audituojamose institucijose yra skirtingos etikos sistemos. Taip yra ne tik dėl to, kad darbas nėra tas pats, bet ir dėl to, kad atliekant jų pareigas būdinga rizika daugelyje sričių yra skirtinga. Tačiau yra daug sričių, kuriose nėra įtikinamų priežasčių nustatyti tarp institucijų suderintus etikos klausimų sprendimo metodus. Pavyzdžiui visuomenės nuomonė apie ES institucijas yra panaši, institucijų darbuotojai turi tokį pat teisinį statusą ir įmanoma darbuotojus iš vienos institucijos perkelti į kitą instituciją.

Dovanų ir pramogų politika

65

Nors audituojamų institucijų dovanų ir pramogų politikos ypatybės yra panašios, nustatėme keletą skirtumų, kurių negalima pagrįsti jų veiklos pobūdžiu arba susijusia rizika (žr. 4 langelį).

Darbuotojų išorės veiklos politika

66

Gavusiems leidimą ES darbuotojams leidžiama užsiimti veikla savo asmeniniame gyvenime, bet ne darbe. Kai kuriais atvejais jie gali priimti atlygį už tai. Tačiau suma, kurią jie gali teisėtai gauti, įvairiose institucijose skiriasi (žr. I priedo B dalį). Parlamento nariai negali priimti jokio užmokesčio, išskyrus vykdant išorės veiklą tiesiogiai arba netiesiogiai patirtų išlaidų kompensaciją. Taryboje darbuotojai negali gauti už išorės veiklą daugiau kaip 5 000 eurų per tam tikrus metus. Komisijoje nustatyta metinė darbuotojų grynojo atlyginimo viršutinė riba (10 000 eurų). Viršijus šią viršutinę ribą išorės veikla draudžiama.

Narių deklaracijos dėl šeimos narių interesų ir veiklos

67

EP narių elgesio kodekse reikalaujama, kad jie pateiktų savo asmeninių finansinių interesų ir veiklos deklaraciją. Jų šeimos narių finansiniai interesai turi būti įtraukiami į deklaracijas tik tais atvejais, kai Parlamento nariai mano, kad tokie interesai gali turėti įtakos jų pareigų vykdymui, ir kad jie negali išspręsti interesų konflikto jokiu kitu būdu. Tas pats taikytina deklaracijoms apie EP narių šeimos narių profesinę veiklą.

68

Tuo tarpu Komisijos nariai¹⁵ ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas privalo deklaruoti finansinius interesus ir savo sutuoktinių ir partnerių profesinę veiklą.

Komisijoje turimos konkrečios ir praktinės gairės

69

Tikrindami etikos sistemas aptikome daug atvejų, kai viena institucija turėjo geriau parengtas ir aiškesnes taisykles arba gaires dėl tam tikrų etikos reikalavimų aspektų.

70

Komisijoje, kaip didžiausioje institucijoje, susiduriama su didžiausia su etika susijusių situacijų įvairove. Daugeliu atvejų ji parengė konkretesnes ir aiškesnes gaires, ypač skirtas darbuotojams. Kai kurie GD parengė konkrečius elgesio kodeksus ir papildomas procedūras, kurios padeda geriau suvaldyti situacijas ir riziką, su kuriomis dažnai susiduriama Komisijoje.

71

Iš visų mūsų patikrintų generalinių direktoratų COMP GD buvo parengęs išsamiausias gaires ir papildomas procedūras. Visų pirma šio GD elgesio kodekse pateikiama bendrai antimonopolinių ir susijungimų patikroms taikomų „konkretaus atvejo deklaracijų“ ir „konkretaus patikrinimo deklaracijų“ sąvoka. AGRI GD etikos gairėse taip pat pateikiamos gairės, pavyzdžiai ir paaiškinimai, susiję su etikos reikalavimais, nors mes nurodėme tam tikrus trūkumus 2 langelyje.

72

Be konkrečių GD parengtų gairių, Komisija parengė išsamius paaiškinimus ir realaus gyvenimo pavyzdžius, su kuriais galima susipažinti jos vidaus interneto svetainėje. Šie pavyzdžiai apima tokias temas kaip išorės veikla, sutuoktinių įdarbinimas ir dovanos bei svetingumas.

Komisijos narių etikos komitetas

73

Ir Parlamentas, ir Komisija įsteigė komitetus, kurie gali patarti šių dviejų institucijų pirmininkams narių elgesio kodekso taikymo klausimais. Parlamente šis komitetas vadinamas Patariamuoju Parlamento narių komitetu elgesio klausimais. Komisijoje jis vadinamas Nepriklausomu etikos komitetu.

74

Patariamąjį Parlamento narių komitetą elgesio klausimais sudaro penki iš Parlamento Konstitucinių reikalų komiteto ir jo Teisės reikalų komiteto atrinkti EP nariai. Komisijos Nepriklausomą etikos komitetą sudaro trys asmenys, atrinkti pagal jų kompetenciją, patirtį, nepriklausomumą ir profesinius gebėjimus. Tokių komitetų sudėtis gali turėti poveikį suvokiamam objektyvumui ir nepriklausomumui.

Su Parlamento nariais susijusiems atvejams skirta konkreti kovos su priekabiavimu politika

75

Parlamentas nustatė atskirą politiką, skirtą atvejams, susijusiems su skundais dėl EP narių priekabiavimo. Joje pateikiama aiški procedūra ir apsaugos priemonės, taikomos visiems galimiems skundo pateikėjams tokiais opiais atvejais¹⁶.

Aiški darbuotojams skirtos kovos su priekabiavimu politikos formuluotė

76

Kaip aprašyta I priedo E dalyje, visos audituojamos institucijos yra įgyvendinusios tinkamą kovos su priekabiavimu politiką. 5 langelyje atkreipėme dėmesį į kovos su priekabiavimu politikos įgyvendinimo nuostatas, kurios yra ypač aiškios ir plačios apimties.

Tyrimų rezultatai atspindi nevienodą darbuotojų informuotumo ir supratimo etikos klausimais padėtį

77

Kaip minėta 13 dalyje, organizacijos, kurios stengiasi laikytis aukštų etikos standartų, negali remtis vien tik taisyklėmis ir vykdymo užtikrinimo mechanizmais. Vietoj to jos turi remti savo užmojus plėtodamos tinkamą sąžiningumo kultūrą. Tokia kultūra gali būti plėtojama tik tuomet, jei organizacijoje dirbantys žmonės turi reikiamų etikos įgūdžių ir žinių ir jei jie mato organizacijos įsipareigojimą dėl etikos. Organizacijos gali pasiekti pirmą tikslą atitinkamu mokymu ir orientavimu, o antrą – geru vadovavimu ir skaidrumu, taip pat nuosekliu etikos sistemų taikymu praktiškai. Kaip paaiškinta 16 dalyje, šis auditas daugiausia buvo sutelktas į ES institucijų etikos sistemas. Būdai, kuriais Parlamentas, Taryba ir Komisija įgyvendino savo etikos sistemas, nepatenka į mūsų darbo apimtį. Vis dėl to, mes atlikome reprezentatyvios darbuotojų imties apklausą šiose trijose institucijose, kad įvertintume jų informuotumą ir supratimą apie etikos sistemas (žr. 23 dalį ir II priedą). Nors šios apklausos rezultatai nėra tiesioginiai audito įrodymai, jie parodo, kaip darbuotojai vertina savo ir savo kolegų požiūrį ir kompetenciją ir kaip jų institucijos etikos sistema veikia praktiškai. Šiuos rezultatus analizuojame tolesnėse dalyse.

78

Vaizdas, kuris matyti iš tyrimo rezultatų, yra įvairus. Mes nustatėme, jog beveik visi darbuotojai, į kuriuos kreipėmės, mano, kad atpažintų neetišką elgesį, jeigu jį matytų (žr. 2 diagramą), o tai rodo, kad jie savo etinį instinktą įvertino gerai. Tačiau tik 23,4 % darbuotojų mano, kad jų kolegos nedvejodami praneštų apie neetišką elgesį savo tiesioginiams vadovams (žr. atsakymus į apklausos 11.1 ir 11.3 klausimus, II priedas).

79

Maždaug pusė darbuotojų tvirtina, kad jų žinios apie jų institucijų etikos sistemą yra bent pakankamai geros (žr. 3 diagramą). Tai rodo galimą komunikacijos stoką, todėl standartus, taisykles, procedūras ir praktiką, kurie sudaro institucijos etikos sistemą, reikia sąmoningai perteikti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes įdomų pažymėti skirtumus tarp įvairių rūšių pareigų (vadovams, o po to administratoriams, pretenduojant į geriausias žinias) ir institucijų (Komisijos darbuotojams esant labiausiai pasitikintiems ir jiems pirmaujant Taryboje ir Parlamente dirbančių darbuotojų atžvilgiu).

80

Šios apklausoje šiek tiek atskleistos galimos gana žemo informuotumo apie etikos sistemą lygio priežastys. Pirma, mažiau kaip pusė darbuotojų tvirtina, kad atlikdami savo darbą ES institucijose apskritai nėra dalyvavę jokiuose mokymuose etikos tema (žr. 4 diagramą). Darbuotojų, dalyvaujančių reguliariuose mokymuose etikos tema, dalis sudaro tik apie 3 %.

81

Antra, apie 70 % darbuotojų teigia, kad etikos gairės, kurias teikia jų institucijos, nėra konkrečios ir nėra pagrįstos realaus gyvenimo pavyzdžiais (žr. 5 diagramą). Įdomu tai, kad skirtumai tarp trijų institucijų (kai neigiamų atsakymų dažnumas svyruoja nuo 68,4 % Komisijos atveju iki 76,1 % Parlamento atveju) yra daug mažiau reikšmingi nei skirtumai tarp pareigų rūšių (kai neigiamų atsakymų dažnumas svyruoja nuo 41,4 % vadovų atveju iki maždaug 70 % nevadovaujamas pareigas užimančių darbuotojų atveju). Tai leidžia manyti, kad galbūt problema yra ne tik arba net ne dažniausia pačių gairių kokybė, bet ir jų platinimas.

82

Mūsų atliktos apklausos analizės rezultatai rodo statistiškai reikšmingą mokymų skaičiaus ir kokybės, gautų gairių ir darbuotojų savo etikos žinių įsivertinimo lygio tarpusavio priklausomybę (žr. 6 diagramą). Darbuotojai, kuriems suteikiama daugiau mokymų arba konkretesnių realiu gyvenimu pagrįstų gairių etikos tema, dažniau jaučia pasitikėjimą savo kompetencijomis etikos klausimais. Tačiau, kaip paminėta 80 ir 81 dalyse, tik mažoji darbuotojų dalis tvirtino, kad jiems buvo suteikti etikos mokymai arba geros kokybės etikos gairės.

83

Nors 59 % darbuotojų mano, kad jų institucijų etikos kultūra yra aukšto lygio, ir 51 % darbuotojų mano, kad jų institucijos laikosi savo etikos ir sąžiningumo politikos¹⁷, apie 59 % darbuotojų sako, kad nežino, ar jų institucijos tinkamai sprendžia etikos problemas, apie kurias buvo pranešta. Tie, kurie pasitiki (24 % darbuotojų) savo institucijų etikos problemų sprendimu yra daugiau nei tų, kurie nepasitiki (17 % darbuotojų) (žr. 7 diagramą).

84

Nustatėme, kad darbuotojai nesiryžta pranešti apie etikos problemas. Nors maždaug pusė darbuotojų jaustųsi pasitikintys savimi patys pranešdami apie neetišką elgesį, tik apie trečdalis jų mano, kad tie, kurie praneša apie tokias problemas, yra apsaugoti (žr. 8 diagramą). Abiem atvejais viena darbuotojų grupė – akredituoti Parlamento narių padėjėjai – pateikė gerokai daugiau neigiamų atsakymų. Gali būti ryšys tarp jų žemesnio lygio suvokiamo saugumo pranešant apie etikos problemas ir jų darbo sutarčių laikino pobūdžio, kartu su jų priklausomumu nuo EP narių karjeros perspektyvų požiūriu. Tai taip pat sustiprina pastabas, pateiktas 54–56 dalyse.

85

Nenoras pranešti apie etikos problemas taip pat gali kilti dėl žinių apie atitinkamas procedūras ir apsaugos priemones stokos. Apie 55 % darbuotojų teigia girdėję apie būdus, kuriais galima pranešti apie neetišką elgesį, tačiau apie šiuos būdus žino mažai. Dar 14 % jų sako, kad nėra girdėję apie jokius būdus, kuriais galima pranešti apie neetišką elgesį (žr. 9 diagramą).

Išvados ir rekomendacijos

86

Bet koks neetiškas ES institucijų ir įstaigų darbuotojų ir narių elgesys sukelia didelį visuomenės susidomėjimą ir mažina jos pasitikėjimą ES institucijomis. Dėl bet kokio trūkumo šiuo aspektu geram ES ir jos institucijų įvaizdžiui gali būti padaryta žala. Neetiškas elgesys taip pat susijęs su korupcijos ir sukčiavimo rizika (žr. 06 ir 07 dalis).

87

Mes padarėme išvadą, kad daugeliu atveju audituojamos institucijos įgyvendino darbuotojams ir nariams skirtas tinkamas etikos sistemas, kurias dar galima tobulinti ir kurias sudaro teisiniai reikalavimai ir procedūros jų veikimui užtikrinti (įskaitant tyrimų ir sankcijų skyrimo mechanizmus). Nustatėme, kad nėra bendros ES etikos sistemos, kuria būtų reglamentuojamas valstybių narių atstovų Taryboje darbas (žr. 24–31 dalis).

88

Mes nustatėme daug trūkumų (ne visi jie taikomi kiekvienai audituotai institucijai), susijusių su etikos strategija (žr. 33–38 dalis), darbuotojų tikrinimo procedūromis, vertinimo kriterijais ir gairėmis dėl darbuotojams taikomų kriterijų (žr. 39–45 dalis), narių deklaracijų tikrinimu (žr. 46–50 dalys), dovanų ir pramogų politika (žr. 51 ir 59 dalis), informavimo apie pažeidimus taisyklėmis, taikomomis APNP (žr. 54–56 dalis), taip pat su tarnybos laiko pabaiga susijusiomis nuostatomis, taikomomis EP nariams (žr. 57–63 dalis).

1 rekomendacija. Tobulinti etikos sistemas

Audituojamos institucijos minėtus jų etikos sistemų trūkumus turėtų šalinti:

1. rengdamos bendrą etikos strategiją (Parlamentas ir Taryba),
2. įformindamos deklaracijų patikrų procedūras ir rengdamos aiškesnes gaires dėl darbuotojams taikomų vertinimo kriterijų (Parlamentas, Taryba ir Komisija),
3. griežtindamos narių deklaracijų tikrinimą – nustatydamos informacijos tikslumo ir išsamumo patikrų rašytines standartines procedūras (Parlamentas ir Taryba),
4. didindamos dovanų ir pramogų politikos aiškumą ir apimtį (Parlamentas (darbuotojams), Taryba (darbuotojams ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui) ir Komisija (nariams)),
5. priimdamos informavimo apie pažeidimus taisykles, taikomas APNP, siekiant tinkamiau atsižvelgti į jų pareigų konkretų ir priklausomą pobūdį (Parlamentas),
6. stiprindamos su įgaliojimų pabaiga susijusias nuostatas, taikomas Europos Parlamento nariams (Parlamentas).

Terminas: 2020 m.

89

Audituojamose institucijose yra skirtingos etikos sistemos, nes atliekant jų prievoles būdinga rizika daugelyje sričių yra skirtinga. Tačiau yra sričių, kuriose nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių reikėtų nustatyti tarp institucijų suderintus etikos klausimų sprendimo metodus. Šios sritys apima nuostatas, kuriomis reglamentuojama dovanų ir pramogų politika, darbuotojų išorės veiklos politika ir deklaracijos, susijusios su narių sutuoktinių ir partnerių veikla (žr. 64–68 dalis). Taip pat nustatėme geriausios patirties pavyzdžių (žr. 69–76 dalis).

2 rekomendacija. Dirbti kartu siekiant suderinti savo etikos sistemų elementus ir dėti papildomas pastangas siekiant dalytis gerąja patirtimi etikos klausimais

Audituojamos institucijos turėtų dirbti kartu siekdamos suderinti savo etikos sistemas, daugiausia dėmesio skirdamos:

1. savo apibrėžtims, kas yra dovana, ir didžiausiai priimtinai tokių dovanų vertei,
2. savo leidžiamo darbuotojų atlyginimo už išorės veiklą viršutinėms riboms,
3. narių deklaruotinai informacijai apie savo šeimos narių interesus ir savo sutuoktinių ir partnerių veiklą.

Audituojamos institucijos skatinamos, visų pirma pasitelkiant tarpinstitucinius forumus, dėti papildomas pastangas dalytis gerąja patirtimi.

Terminas: 2020 m.

90

Etikos sistema gali tinkamai veikti tik tuomet, jei organizacijoje dirbantys žmonės turi jai taikyti reikalingų įgūdžių ir žinių ir jei jie tiki organizacijos įsipareigojimu dėl etikos. Tyrimų rezultatai atspindi nevienodą darbuotojų informuotumo ir supratimo etikos klausimais padėtį (žr. 77–85 dalis). Tačiau su skirtingomis institucijomis ir darbuotojų kategorijomis susiję rezultatai yra skirtingi. Taip pat atkreipėme dėmesį į šiuos faktus:

1. dauguma darbuotojų atpažįsta neetišką elgesį,
2. maždaug pusė darbuotojų savo žinias apie etikos sistemą vertina kaip geras arba labai geras,
3. mažiau negu pusė darbuotojų pareiškė, kad jie baigė mokymus etikos tema,
4. mažiau kaip trečdalis darbuotojų pareiškė, kad iš jų institucijos gautos etikos gairės buvo konkrečios ir pagrįstos realaus gyvenimo pavyzdžiais,
5. darbuotojai, kurie baigė mokymus etikos tema ir gavo konkrečias etikos gaires, pagrįstas realaus gyvenimo pavyzdžiais, daug labiau pasitiki savo kompetencija etikos klausimais,
6. dauguma darbuotojų nežino, ar jų institucija tinkamai sprendžia etikos klausimus,
7. suvokiamas saugumas pranešant apie etikos problemas yra žemo lygio. Nors maždaug pusė darbuotojų jaustųsi saugūs pranešdami apie neetišką elgesį, tik apie trečdalis jų mano, kad tie, kurie praneša apie tokias problemas, yra apsaugoti,
8. beveik 70 % darbuotojų žino mažai arba visai nežino apie pranešimo apie neetišką elgesį būdus.

3 rekomendacija. Padidinti darbuotojų informuotumą ir supratimą apie etikos sistemas ir kultūrą

Audituojamos institucijos turėtų padidinti savo darbuotojų informuotumą ir supratimą apie jų etikos sistemas ir kultūrą. Iš apklausos rezultatų atrodo, jog tai galima padaryti užtikrinant, kad į mokymus etikos tema būtų įtrauktos praktinės gairės, pagrįstos realaus gyvenimo pavyzdžiais ir gerinant bendravimą su darbuotojais etikos klausimais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas klausimui, ar darbuotojai žino, kaip pranešti apie bet kokias problemas, susijusias su neetišku elgesiu, taip pat jų saugumo pojūčio stiprinimui.

Terminas: 2020 m.

Šią ataskaitą priėmė Audito Rūmai 2019 m. liepos 4 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Priedai

I priedas. Pagrindinės esamų etikos sistemų savybės

A dalis. Dovanos ir pramogos¹⁸

DARBUOTOJAI
Tarnybos nuostatuose19 nurodyta, kad be institucijos leidimo pareigūnas negali priimti jokios paslaugos, dovanos arba atlyginimo iš šaltinių, nesusijusių su institucija. Piniginės dovanos jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti priimamos. Audituojamos institucijos nustato viršutines ribas, kuriomis siekia apibrėžti priimtinas dovanas ir nustatyti, kokiais atvejais galima daryti prielaidą, kad leidimas yra.
	Taryba	Parlamentas	Komisija
Priimtinos dovanos, darant prielaidą, kad leidimas yra	mažiau kaip 50 eurų	mažiau kaip 100 eurų	mažiau kaip 50 eurų
Priimtinos dovanos, kurioms reikalingas išankstinis leidimas	50–150 eurų	Daugiau kaip 100 eurų	50–150 eurų
Nepriimtinos dovanos (atsisakytinos)	daugiau kaip 150 eurų	Netaikoma	daugiau kaip 150 eurų
Taip pat daroma prielaida, kad leidimas yra tokiems dalykams kaip paslaugos ir (arba) kvietimai pietums, vakarienei ir į priėmimus, kuriuose darbuotojai dalyvauja tarnybos interesais gavę išankstinį savo tiesioginio vadovo arba kito atitinkamo vadovo leidimą. Taryboje ir Komisijoje oficialių kelionių atveju patvirtintas siuntimas į komandiruotę arba išlaidų deklaracija laikomi leidimu priimti bet kokius svetingumo pasiūlymus, minimus kelionės tvarkaraštyje. Kai darbuotojams neleidžiama atsisakyti dovanos, jie ją gali dovanoti (arba, Komisijos atveju, nusiųsti savo institucijai dovanojimo tikslais) labdaros organizacijai. Institucijos tvarko registrą, į kurį įtraukiama visa svarbi informacija apie dovanas ir pramogas, kurioms reikia leidimo, ir apie dovanas, kurios siunčiamos institucijai dovanojimo tikslais.

B dalis. Išorės veikla ir užduotys²⁰ C dalis. Interesų konfliktas (IK) įsidarbinus, ad hoc interesų konfliktas ir interesų konfliktas, susijęs su sutuoktinio veikla D dalis. Tarnybos ES institucijose ir įgaliojimų laikotarpio pabaiga

DARBUOTOJAI
Buvusiems darbuotojams taikomi tam tikri įpareigojimai, iš kurių kai kurie taikomi dirbantiems pareigūnams. Šie įpareigojimai yra nustatyti Tarnybos nuostatuose; jie apie nuostatas, susijusias su: interesų konfliktais, neteisėtu informacijos atskleidimu, dalyvavimu profesinėje veikloje, sutikimu eiti tam tikras pareigas ir gauti atlyginimą, išradimais ir socialinių pašalpų ir išmokų gavimu.
Interesų konfliktas
Jei pareigūnai patenka į interesų konfliktą, jie privalo nedelsdami informuoti apie tai savo instituciją (žr. šio priedo C dalį). Tai taip pat taikoma darbuotojams, kurie vis dar eina pareigas, tačiau derasi dėl numatomos veiklos pasibaigus tarnybos laikui.
Neteisėtas informacijos atskleidimas
Pareigūnai negali atskleisti bet kokios informacijos, gautos vykdant savo pareigas, išskyrus atvejus, kai ta informacija jau yra viešai paskelbta. Tai taip pat taikoma darbuotojams, nutraukiantiems tarnybą ES.
Dalyvavimas profesinėje veikloje
Buvę pareigūnai, per dvejus metus nuo išėjimo iš tarnybos ketinantys užsiimti apmokama ar neapmokama profesine veikla, privalo apie tai informuoti savo instituciją. Jeigu planuojama veikla yra susijusi su pareigūno per pastaruosius trejus tarnybos metus vykdyta veikla ir galėtų sukelti konfliktą su teisėtais institucijų interesais, paskyrimų tarnyba gali arba uždrausti jam ją vykdyti, arba leisti ją vykdyti su sąlyga, kad bus tenkinamos tam tikros sąlygos. Buvusiems vyresniesiems pareigūnams taikomos papildomos konkrečios taisyklės dėl draudimo daryti poveikį savo buvusios institucijos darbuotojams arba patarinėti įmonės, kliento arba darbdavio vardu klausimais, už kuriuos jie buvo atsakingi paskutinius trejus tarnybos metus.
Sutikimas eiti tam tikras pareigas ir gauti atlyginimą
Iš tarnybos išėję pareigūnai, sutikdami eiti tam tikras pareigas arba gauti naudą (apdovanojimą, pasižymėjimo ženklą, paslaugas, dovanas ar kokius nors mokėjimus), toliau laikosi pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai.
Išradimai
Bet koks su ES veikla susijęs išradimas, kurį pareigūnas padarė per metus po jo tarnybos laikotarpio pabaigos, turėtų būti laikomas padarytu jam vykdant savo pareigas arba užsiimant su savo pareigų vykdymu susijusia veikla.
Socialinių išmokų bei pašalpų gavimas
Invalidumo pašalpą gaunantys darbuotojai negali dirbti apmokamo darbo be išankstinio savo institucijos leidimo. Jeigu jie tai daro, jų pensijos išmoka gali būti sumažinta. Tas pats taikytina išmokoms, susijusioms su „įtraukimo į rezervą“, „atostogų tarnybos interesais“ ir „išėjimo į pensiją tarnybos interesais“ atvejais. Buvę pareigūnai, kurie vykdo veiklą už atlygį, pagal ES socialinės apsaugos sistemą nėra draudžiami.

NARIAI
Buvusiems ES institucijų nariams taikomi tam tikri įpareigojimai, iš kurių kai kurie taikomi jiems jų įgaliojimų laikotarpiu (pavyzdžiui, dėl neteisėto informacijos atskleidimo). Dauguma šių įpareigojimų yra numatyti SESV ir institucijų narių elgesio kodeksuose. Juose yra konkrečių nuostatų, kuriomis reglamentuojamas dalyvavimas profesinėje veikloje, taip pat socialinių pašalpų ir išmokų gavimas. Bendrieji reikalavimai, taikomi interesų konfliktams (žr. šio priedo C dalį), taikomi ir situacijoms, susidarančioms dėl numanomos veiklos pasibaigus tarnybos laikui.
Profesinė veikla
Parlamentas Buvusieji EP nariai, kurie dalyvavo lobistinėje ir atstovavimo veikloje, susijusioje su ES, negali naudotis buvusiems EP nariams suteikiamomis priemonėmis (pavyzdžiui, visą gyvenimą galiojančiu leidimu patekti į patalpas).
Taryba Baigę eiti pareigas buvę Europos Vadovų Tarybos pirmininkai, sutikdami eiti tam tikras pareigas arba gauti tam tikrą naudą, laikosi pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai. 18 mėnesių nuo savo kadencijos pabaigos jie negali daryti poveikio ES institucijų nariams arba jų darbuotojams arba patarinėti jiems įmonės, kliento arba darbdavio vardu. Baigę eiti pareigas buvę pirmininkai, ketinantys aštuoniolikos mėnesių laikotarpiu užsiimti profesine veikla, privalo tinkamu laiku apie tai informuoti generalinį sekretorių, jeigu įmanoma – pranešti apie tai ne vėliau kaip prieš keturias savaites. Generalinis sekretorius išnagrinėja planuojamos profesinės veiklos pobūdį ir, jei mano, kad to reikia, apie tai informuoja Tarybą. Tai netaikoma tais atvejais, kai buvęs pirmininkas eina pareigas valstybės tarnyboje.
Komisija Baigę eiti pareigas buvę nariai, sutikdami eiti tam tikras pareigas ar naudotis tam tikromis privilegijomis jiems baigus eiti pareigas, toliau turi laikytis pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai bei pareigos elgtis kolegialiai ir diskretiškai. Jie privalo iš anksto informuoti savo instituciją apie bet kokią profesinę veiklą, kurios jie ketina imtis pasibaigus kadencijai (dvejų metų laikotarpiu – Komisijos nariai ir trejų metų laikotarpiu – pirmininkas). Jeigu planuojama profesinė veikla yra susijusi su buvusio nario atsakomybės srities turiniu, kolegija gali nuspręsti tik pasikonsultavusi su Nepriklausomu etikos komitetu, išskyrus atvejus, kai buvę Komisijos nariai eina pareigas valstybės tarnyboje. Baigę eiti pareigas nariai dvejus metus (trejus metus – buvę pirmininkai) negali daryti poveikio Komisijos nariams ir jos darbuotojams bet kokios įmonės, kliento arba darbdavio vardu klausimais, už kuriuos jie buvo atsakingi pagal savo, kaip Komisijos nario, atsakomybės sritį savo įgaliojimų metu.
Socialinių išmokų bei pašalpų gavimas
Parlamentas Nustoję eiti savo pareigas buvę Parlamento nariai turi teisę gauti pereinamojo laikotarpio pašalpą. Ši pašalpa nemažinama, jeigu jie pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje netapdami „vyresniuoju pareigūnu, vykdančiu valdžios funkcijas“ arba dirba privačiajame sektoriuje. EP nariai, turintys teisę į pereinamojo laikotarpio išmoką ir senatvės arba invalidumo pensiją, turi pasirinkti vieną iš šių trijų režimų. Senatvės pensijos mokėjimas laikinai sustabdomas bet kuriam pensijos gavėjui, kuris yra perrenkamas į Parlamentą. Invalidumo pensija, kurią buvęs EP narys gavo pagal įgaliojimus, kuriais jis naudojosi kitame parlamente kartu su įgaliojimais Europos Parlamente, yra išskaitoma iš ES mokamos invalidumo pensijos.
Taryba ir Komisija Dėl bet kokios atlyginamos veiklos, kurią vykdo buvę Europos Vadovų Tarybos pirmininkai ir Komisijos nariai, sumažėja jų pereinamojo laikotarpio išmoka. Teisė į pereinamojo laikotarpio išmoką nustoja galioti, jeigu buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas iš naujo paskiriamas į pareigas ES institucijose, išrenkamas į Parlamentą, sulaukia pensinio amžiaus arba miršta. Pereinamojo laikotarpio išmokų ir pensijų nesumavimo principas taip pat taikomas nariams, kurie eina pareigas valstybės tarnyboje ne kartą, jei bendra suma viršija darbo užmokestį, gautą einant pareigas.

E dalis. Kova su priekabiavimu

DARBUOTOJAI
Visos trys institucijos, įtrauktos į šią ataskaitą, nustatė pagrindinius kovos su priekabiavimo politikos elementus.
Kovos su priekabiavimu politika
Audituojamų institucijų politikoje aiškiai smerkiamas visų formų priekabiavimas ir tvirtinama, kad priekabiautojo nuomonė organizacijoje yra nesvarbi. Šiose trijose institucijose yra visos tinkamos skundų nagrinėjimo procedūros, atviros priekabiavimo aukoms.
Stebėjimas ir vertinimas
Šios trys institucijos savo strateginiuose dokumentuose (Parlamentas – rezoliucijoje) patvirtino savo įsipareigojimą stebėti ir vertinti savo kovos su priekabiavimu politiką.

NARIAI
Parlamentas nustatė konkretų taisyklių ir procedūrų dėl kovos su priekabiavimu rinkinį, skirtą savo nariams. Likusiose dviejose institucijose (Taryboje ir Komisijoje) taisyklės dėl kovos su priekabiavimu, taikomos nariams (Europos Vadovų Tarybos pirmininkui ir Komisijos nariams) yra pagrįstos bendresniais etikos įpareigojimais, nustatytais atitinkamuose etikos kodeksuose.

F dalis. Informavimas apie pažeidimus

DARBUOTOJAI
Audituojamos institucijos nustatė informavimo apie pažeidimus politiką, apimančią apibrėžtis, pranešimo būdus ir apsaugos priemones.

NARIAI
Europos Parlamento nariams ir Komisijos nariams taikomos bendrosios SESV nuostatos, kaip ir elgesio kodeksas taikomas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui. Nėra nariams taikomų tokių apsaugos priemonių ir procedūrų, kokios taikomos darbuotojams.

II priedas. Apklausos rezultatai

Metodinė pastaba

Iš trijų ES institucijų atrinkome atsitiktinę darbuotojų imtį, kurią mes suskaidėme remdamiesi dviem kriterijais:

• įdarbinanti institucija:
• Europos Parlamentas; imties sudarymo metu jame dirbo 9 764 darbuotojai,
• Europos Vadovų Taryba ir Europos Sąjungos Taryba, apklausos tikslais vertinamos kaip viena institucija; imties sudarymo metu jose dirbo 3 031 darbuotojas,
• Europos Komisija; imties sudarymo metu joje dirbo 30 372 darbuotojai,
• einamos pareigos:
• vadovas (įskaitant generalinį sekretorių, generalinius direktorius, direktorius, kabineto vadovus, skyrių vadovus ir vyriausiuosius patarėjus),
• administratorius (įskaitant darbuotojus, einančius AD kategorijos pareigas be vadovaujamųjų pareigų, pavyzdžiui, bendruosius administratorius, vertėjus raštu ir teisininkus; IV pareigų grupės pagal sutartis dirbančius darbuotojus ir deleguotuosius nacionalinius ekspertus),
• akredituotas Parlamento nario padėjėjas (APNP) – tik Europos Parlamente,
• kiti (įskaitant darbuotojus, einančius AST kategorijos pareigas, pavyzdžiui, vyresniuosius padėjėjus ir padėjėjus; darbuotojus, einančius SC kategorijos pareigas, pavyzdžiui, sekretorius ir raštinės darbuotojus; I–III pareigų grupių pagal sutartis dirbančius darbuotojus).

Taikydami šiuos kriterijus sudarėme savo respondentų imtį iš dešimties skirtingų darbuotojų subpopuliacijų (trys institucijos po tris bendras pareigų rūšis, plius viena papildoma pareigų rūšis (APNP), kuri yra tik Europos Parlamente).

Bendras tinkamų atsakymų skaičius – 798. Bendras atsakymų lygis – 39 %. Atskirų subpopuliacijų atsakymų lygis svyravo nuo 34 % iki 69 %, išskyrus APNP kategoriją, kurioje atsakymų lygis buvo 12 %. Toliau pateikiami skaičiai yra ekstrapoliuoti apklausos rezultatai. Jie yra mūsų geriausias atitinkamų darbuotojų kategorijų trijose institucijose įvertis. Pagrindinių apklausos rezultatų apžvalga pateikiama 2 lentelėje.

Akronimai ir santrumpos

APNP – Akredituotas (-i) Parlamento narių padėjėjas (-ai)

DTT – Darbo tvarkos taisyklės

EBPO – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

EPN – Europos Parlamento narys (-iai)

ES – Europos Sąjunga

ESS: Europos Sąjungos sutartis

GD – Europos Komisijos generalinis direktoratas

AGRI – Žemės ūkio ir kaimo plėtros

COMP – Konkurencijos

ENER – Energetikos

HR – Žmogiškųjų išteklių ir saugumo

RTD – Mokslinių tyrimų ir inovacijų ir

SG – Generalinis sekretoriatas

IK – Interesų konfliktas

Komisija – Europos Komisija

KTĮS – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos

MVP – Metinis valdymo planas

Parlamentas – Europos Parlamentas

SESV – Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

Taryba – Europos Sąjungos Taryba ir Europos Vadovų Taryba

VT – Vidaus taisyklės

Terminų žodynėlis

Administraciniai tyrimai – tai yra visi veiksmai, kurių imasi įgalioti pareigūnai siekdami nustatyti faktus ir prireikus nustatyti, ar ES institucijų pareigūnai laikėsi jiems tenkančių įpareigojimų. Komisijoje administracinius tyrimus atlieka Komisijos tyrimų ir drausmės komisija.

Akredituotas Parlamento nario padėjėjas – tai darbuotojas, kurį pasirenka vienas arba keli Europos Parlamento nariai ir kurį Parlamentas įdarbina pagal tiesioginę sutartį, kad tiesiogiai padėtų Parlamento nariams vykdyti savo funkcijas, jiems vadovaujant ir prižiūrint bei palaikant tarpusavio pasitikėjimu grindžiamus santykius.

Dovanos ir pramogos – tai yra pinigų sumos arba bet kokie kiti fiziniai objektai, kurie siūlomi be jokio atsiskaitymo už juos, arba galimybė nemokamai dalyvauti renginiuose, kuriuose galima dalyvauti tik už juos atsiskaičius. Tai taip pat yra maisto, gėrimų, maitinimo ir apgyvendinimo pasiūlymai.

Dovanų registras – tai yra registras, į kurį įtraukiama visa svarbi informacija apie ES institucijų darbuotojų ir narių gautas dovanas ir pramogas. Darbuotojų atveju tai yra vidaus registras, kurį tvarko administracija ir į kurį įtraukiamos tik dovanos, kurioms priimti būtinas leidimas. Narių atveju šis registras yra viešai prieinamas; jį tvarko pirmininkas ir į jį įtraukiamos visos gautos dovanos.

Drausminės procedūros – tai yra būdas darbdaviui spręsti pastebėto netinkamo darbuotojo elgesio problemą. Jos apima drausminį svarstymą, per kurį darbuotojui suteikiama galimybė paaiškinti šiuos faktus.

ES institucijų darbuotojai – tai yra visi darbuotojai, kuriuos ES įdarbina pagal įvairias įdarbinimo programas: pareigūnai, laikinieji darbuotojai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai, vietos darbuotojai, specialieji patarėjai ir akredituoti Parlamento nario padėjėjai. Kiti asmenys, dirbantys kaip deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir stažuotojai, prilyginami ES institucijų darbuotojams.

ES institucijų nariai – Institucijų nariai yra asmenys, kurie buvo paskirti arba išrinkti taip, kad sudarytų institucijos sprendžiamąjį organą.

Etikos komitetas (ES institucijose) – organas, patariantis pirmininkams narių elgesio kodekso taikymo klausimais.

Etikos sistema – šio audito tikslais mes, pirma, kalbame apie teisinius etikos reikalavimus, ir, antra, apie procedūras, vykdymo užtikrinimo priemones, gaires ir komunikaciją, kurie padeda užtikrinti, kad būtų laikomasi teisinių reikalavimų.

Informavimas apie pažeidimą – tai yra procesas, pagal kurį asmuo (pavyzdžiui, darbuotojas) praneša apie faktus, atskleistus vykdant savo pareigas arba susijusius su jų vykdymu, kurie rodo, kad esama rimtų pažeidimų. Pranešimai turėtų būti nedelsiant pateikiami raštu. Informavimo apie pažeidimus taisyklėse pateikiami pranešėjams skirti patarimai, pagalba ir apsaugos priemonės.

Interesų konfliktas (IK) – tai situacija, kurioje asmuo arba organizacija yra įsipainioję į kelis interesus – finansinius arba kitokius – ir dirbdami dėl vieno intereso jie galėtų kenkti kitiems interesams. ES institucijose esama įvairių formų interesų konfliktų, įskaitant kylančius įdarbinant, dirbant ir pasibaigus tarnybos laikotarpiui, susijusius su dovanomis ir pramogomis, išorės veikla ir apmokamu sutuoktinio darbu, taip pat su lobistine ir patariamąja veikla.

Išorės veikla ir užduotys – tai yra apmokama arba neapmokama veikla arba užduotys, kurios vykdomos viršijant pareigūnų arba Parlamento narių atliekamas pareigas. Jos yra profesinio pobūdžio ir (arba) apima daugiau nei tai, ką galima pagrįstai laikyti laisvalaikio veikla.

Konsultavimas – atsižvelgiant į kovos su priekabiavimu taisykles, tai yra procesas, pagal kurį nukentėjusieji nusprendžia laikytis neoficialių procedūrų, kad išspręstų bylą. Patarėjai yra asmenys, išmokyti teikti rekomendacijas dėl asmeninių ir psichologinių problemą (taip pat žr. „Tarpininkavimas“).

Kova su priekabiavimu – tai yra kova su priekabiavimu. Priekabiavimas darbe tampa vis jautresne veiksmingo žmogiškųjų išteklių valdymo sritimi. Jis taip pat vadinamas patyčiomis darbe ir apima įvairių tipų diskriminaciją ir smurto veiksmus, kurie nėra būdingi tik vienai konkrečiai darbuotojų grupei. Juos galima skirstyti į emocinį ir fizinį smurtą.

Paskyrimų tarnyba – ES institucijose dirbantis asmuo ir (arba) veikiantis organas, kuris gali skirti darbuotojus ir nutraukti darbo santykius su jais. Tokią funkciją atlieka narių kolegija, kuri didžiąją šios funkcijos dalį deleguoja generaliniam sekretoriui. Pastarasis paprastai šią funkciją perduoda vadovaujamas pareigas užimantiems pareigūnams.

Savideklaracija – tai yra ES institucijose taikoma priemonė, kuria darbuotojams ir nariams sudaromos sąlygos vykdyti savo įsipareigojimus dėl etikos. Darbuotojų savideklaracijos teikiamos paskyrimų tarnybai. Narių atveju jos yra viešos.

Sąžiningumas viešajame sektoriuje – juo vadinamas nuoseklus etinių vertybių, principų ir normų derinimas ir laikymasis siekiant puoselėti viešąjį interesą ir teikti jam pirmenybę privačių interesų atžvilgiu viešajame sektoriuje (kaip apibrėžė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO)).

Svetingumas – tai, be kita ko, yra maisto, gėrimų, maitinimo ir apgyvendinimo teikimas. Jis taip pat gali apimti pramogas ir laisvalaikio veiklą.

Tarnybos ES institucijose ir įgaliojimų laikotarpio pabaiga – buvusiems ES institucijų darbuotojams arba nariams taikomi tam tikri įpareigojimai, iš kurių kai kurie taikomi dirbantiems pareigūnams arba jų įgaliojimų trukmei. Šie įpareigojimai yra numatyti Tarnybos nuostatuose arba Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), taip pat ES institucijų narių elgesio kodeksuose, ir visų pirma apima neleistino informacijos atskleidimo draudimą, prievolę pranešti apie bet kokią profesinę veiklą per dvejus metus nuo tarnybos pabaigos, pareigą elgtis sąžiningai ir diskretiškai, susijusią su tam tikrų paskyrimų ir naudos priėmimu, nuostatas, susijusias su išradimų darymu ir socialinių išmokų bei pašalpų priėmimu.

Tarnybos nuostatai – Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, išdėstyti Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68²³.

Tarpininkavimas – atsižvelgiant į kovos su priekabiavimu taisykles, tai yra procesas, pagal kurį nukentėjusieji nusprendžia laikytis neoficialių procedūrų, kad išspręstų bylą. Tarpininkai yra asmenys, kurie bando į interesų konfliktą įsivėlusius asmenis priversti susitarti (taip pat žr. konsultavimas).

Veiklos pertraukos laikotarpis – ES institucijose tai yra laikotarpis, kuriuo buvęs darbuotojas arba Parlamento narys turėtų informuoti paskyrimo tarnybą arba kolegiją apie savo naują veiklą ir neturėtų daryti poveikio ankstesnei institucijai.

Parlamento atsakymai

Atsakymas į pastabą nr. 38:

Parlamentas mano, kad jo Darbo tvarkos taisyklėse (įskaitant elgesio ir tinkamo elgesio kodeksus) ir kovos su priekabiavimu veiksmų plane pateikiami Parlamento narių etikos strateginiai tikslai ir prioritetai. Elgesio kodekse ir darbuotojų kovos su priekabiavimu politikoje darbuotojams nurodyti Parlamento strateginiai tikslai ir prioritetai. Kaip matyti iš 2017 m. atlikto vertinimo, rezultatus galima įvertinti.

Atsakymas į pastabą nr. 43:

Visi pareiškimai dėl interesų konfliktų nebuvimo, pateikiami priimant į darbą, siunčiami tikrinti į Karjeros raidos ir etikos skyriaus (CDEU) etikos sektorių. Kai įmanoma, atliekamos atitinkamų Europos Parlamento padalinių kryžminės patikros. Nuoseklumas užtikrinamas skyriaus vadovui peržiūrint visas bylas. Be to, kai Individualių išmokų skyriuje užregistruojami sutuoktinio darbo pokyčiai, kolegos iš Karjeros raidos ir etikos skyriaus tai stebi ir nusiunčia deklaracijos dėl mokamo sutuoktinio darbo formą atitinkamam kolegai. Turimi dokumentai papildomi atlikus patikras.

Atsakymas į pastabą nr. 48:

Parlamento nariai gali prašyti konfidencialaus Patariamojo Parlamento narių elgesio klausimais komiteto patarimo. Jei įtariama, kad tokios informacijos atskleidimo prievolės pažeidžiamos, taikoma Elgesio kodekso 8 straipsnyje nustatyta procedūra. Parlamentas tvirtina, kad dėl nepaprastai didelės gaunamos informacijos įvairovės būtų sunku nustatyti papildomą „standartinę rašytinę procedūrą“, susijusią su tuo, kaip atlikti numatytus patikrinimus. Todėl visą gaunamą konkrečią informaciją reikia vertinti atskirai. Norint visapusiškai atlikti tikslumo ar išsamumo ex officio patikras gali prireikti didelių papildomų žmogiškųjų išteklių, iki maždaug 60 papildomų AD pareigybių. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Parlamentas privalo gerbti laisvą EP nario mandatą ir neturi įgaliojimų atlikti tyrimų, susijusių su EP nariais – jie atskaitingi rinkėjams.

Atsakymas į pastabą nr. 50:

Rekomendacijos grindžiamos nuoseklia ir nusistovėjusia praktika (žr. 48 punktą).

Atsakymas į pastabą nr. 53:

Darbuotojams Parlamentas taiko elgesio kodeksas (Europos Parlamento pareigūnų ir kitų tarnautojų pareigų vadovas, 2008 m. liepos 7 d. Biuro sprendimas). Siekdamas pagerinti prieinamumą ir supratimą, Parlamentas parengė ir šiuo metu jau pradeda informuoti apie darbuotojams skirtas papildomas aiškinamąsias gaires, į kurias įtraukti išsamūs elgesio kodekso paaiškinimai, pavyzdžiai ir procedūrinės gairės – jie apima visus Audito Rūmų pateiktus klausimus dėl dovanų.

Atsakymas į pastabą nr. 56:

Parlamentas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad akredituoti Parlamento narių padėjėjai įdarbinami tiesiogiai Europos Parlamente, nors jie dirba vadovaujami Parlamento nario, kuriam padeda ir kuris yra hierarchinis jų vadovas (Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 5a straipsnis ir KTĮS VII antraštinės dalies įgyvendinimo nuostatų 1 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad juos „pasirinko vienas ar keli nariai“, neįmanoma jų perkelti į kitas pareigas Europos Parlamente vien administracijos sprendimu. Parlamentas negali vienašališkai to keisti, nes tai yra teisės aktuose nustatytas reikalavimas. Tačiau pagal Tarnybos nuostatų 24 straipsnį akredituotiems Parlamento narių padėjėjams pagal analogiją taikomos kitos specialiai akredituotiems Parlamento narių padėjėjams skirtos pagalbos formos.

Atsakymas į pastabą nr. 61:

Parlamentas neturi jurisdikcijos nustatyti didesnių apribojimų buvusiems EP nariams, išskyrus galimybių patekti į savo patalpas, naudotis įranga ir teisių į finansines išmokas apribojimus. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad svarbus žingsnis kuriant parlamentinę demokratiją buvo sudaryti sąlygas asmenims, kurie negali išsilaikyti iš turimo turto, kandidatuoti į valstybės tarnybą ir juos tam skatinti. Jei iškart po kadencijos pabaigos būtų taikomi papildomi apribojimai, reikėtų pripažinti, kad taip būtų neskatinama kandidatuoti, nes pasibaigus kadencijai Parlamento nariams nesuteikiamos „užimtumo garantijos“, arba reikėtų ieškoti kompensacinio mechanizmo pereinamojo laikotarpio išmokų sistemose.

Atsakymas į pastabą nr. 67:

Parlamentas teikia pirmenybę bet kokio interesų konflikto sprendimui ir reikalauja informaciją apie jį paskelbti tik tuo atveju, jei Parlamento narys tokio konflikto neišsprendžia.

Atsakymas į pastabą nr. 74:

Parlamento pirmininkas, skirdamas Parlamento narius, privalo tinkamai atsižvelgti į Parlamento narių patirtį ir politinę pusiausvyrą (žr. Elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalį).

Atsakymas į pastabą nr. 80:

Nuo 2018 m. spalio mėn. reguliariai rengiamas atnaujintas mokymo kursas „Pakalbėkime apie etiką“.

Nuo 2018 m. naujai įdarbinti akredituoti Parlamento narių padėjėjai turi dalyvauti įvadiniame mokyme apie savo teises ir pareigas.

Atsakymas į pastabą nr. 81:

Kaip paaiškinta 53 punkte, šiuo metu Parlamentas baigia rengti darbuotojams skirtą vadovą, kuriame pateikiami realaus gyvenimo pavyzdžiai ir etikos klausimų paaiškinimai, kurie papildys esamą darbuotojų elgesio kodeksą.

Be to, nuo 2019 m. sausio mėn. darbuotojams buvo išsiųsti keli pranešimai, daugiausia susiję su kandidatūrų teikimu ir dalyvavimu rinkimų į Europos Parlamentą kampanijoje, kurią Parlamentas laiko išorės veikla.

Atsakymas į pastabą nr. 82:

Žr. 80 ir 81 punktus.

Atsakymas į pastabą nr. 84:

Akredituoti Parlamento narių padėjėjai nuolat gauna rekomendacijas etikos klausimais – tai rodo daug jų pateikiamų prašymų ir deklaracijų dėl išorės veiklos, kandidatavimo rinkimuose, leidinių ir pan.

Dėl 1 rekomendacijos

1) Parlamentas iš dalies pritaria 1 rekomendacijos 1 punktui. Kompetentingos tarnybos toliau atnaujins ir plėtos savo požiūrio į etiką metodą. Tačiau Parlamentas nemano, kad būtina tai sujungti į vieną strateginį dokumentą. Parlamentas rengia pamatuojamus rodiklius, siekdamas toliau gerinti savo administracijos veiklos vertinimą. [3 rekomendacija] Etikai bus skiriamas didelis dėmesys didinant darbuotojų ir Parlamento narių informuotumą.

2) Parlamentas iš dalies pritaria 1 rekomendacijos 2 punktui. Turimi dokumentai bus papildomi atliekant patikras. Vis dėlto, Parlamentas pareiškia, kad nors nuoseklios tikrinimo procedūros yra svarbios, praktikoje jo Karjeros raidos ir etikos skyrius tinkamai užtikrina nuoseklias deklaracijų patikras. Netrukus darbuotojams bus parengtos papildomos išsamios gairės, kuriose bus pateiktos dar aiškesnės gairės, nei numatytos Elgesio kodekse.

3) Parlamentas nepritaria 1 rekomendacijos 3 punktui. Parlamentas mano, kad deklaracijos naudojamos siekiant skaidrumo, kaip nustatyta Parlamento narių elgesio kodekso 4 straipsnyje, ir suteikia galimybę vykdyti tinkamą viešąją kontrolę. Bet kokie papildomi reikalavimai, kuriais siekiama ex officio patikrinti tikslumą ir išsamumą, pareikalautų daug didesnio darbuotojų skaičiaus ir (arba) tyrimo įgaliojimų – tačiau nė vieno iš jų nėra.

4) Parlamentas pritaria 1 rekomendacijos 4 punktui ir atkreipia dėmesį į tai, kad naujajame etikos vadove, kuris turi būti paskelbtas 2019 m. birželio mėn., išsamiai paaiškinamos ir nurodomos atitinkamos nuostatos dėl dovanų ir svetingumo.

5) Parlamentas nepritaria 1 rekomendacijos 5 punktui. Jis sutinka, kad akredituoti Parlamento narių padėjėjai yra specifinė darbuotojų grupė ir jiems nėra taikomos visos priemonės, kurios gali būti taikomos darbuotojams. Vis dėlto Parlamentas jau gali rasti tinkamus sprendimus akredituotiems Parlamento narių padėjėjams taikydamas Tarnybos nuostatų 24 straipsnį. Tai užtikrinama esamose informavimo apie pažeidimus taisyklėse pateikiant nuorodą į 24 straipsnį.

6) Parlamentas iš dalies pritaria 1 rekomendacijos 6 punktui. Jis įvertins, ką gali padaryti pagal esamą teisinę sistemą. Nors Parlamentas vertina susidomėjimą taisyklėmis, taikomomis pasibaigus kadencijai, jis turi ribotą jurisdikciją buvusiems Parlamento nariams, išskyrus galimybes naudotis jo patalpomis ir su tuo susijusias taisykles jis jau taiko. Šiuo tikslu priemonių jau imtasi. Taip pat žr. 61 dalį.

Dėl 2 rekomendacijos

1) Parlamentas pritaria 2 rekomendacijos 1 punktui, jis galės su kitomis institucijomis dalytis gerąja patirtimi.

2) Parlamentas pritaria 2 rekomendacijos 2 punktui. Parlamentas sutinka, kad bendradarbiavimas su kitomis institucijomis yra iš esmės naudingas, tačiau nurodo, kad šiuo metu jis taiko griežčiausią leidžiamo darbuotojų už išorės veiklą gaunamo atlyginimo viršutinę ribą, kuri lygi 0.

3) Parlamentas iš dalies pritaria 2 rekomendacijos 3 punktui. Jis pasirengęs keistis gerąja patirtimi su kitomis institucijomis, sykiu pabrėždamas, kad šioje institucijoje Europos Parlamento narių statusas yra specifinis (taip pat žr. 67 punktą) ir yra teisinių apribojimų, paremtų šeimos narių privatumo teisėmis.

Dėl 3 rekomendacijos

Parlamentas pritaria šiai rekomendacijai.

Parengtos ir netrukus bus paskelbtos tikslingesnės pagrindinės gairės. Kompetentingos tarnybos, naudodamos visus vidaus kanalus, toliau rengs mokymus, dalysis žiniomis ir patirtimi su sektoriniais GD (remdamosi esamais parengtais moduliais ir mokymais ir (arba) informuotumo didinimo pratybomis, rengiamomis remiantis generalinių direktoratų lygiu vykdytomis apklausomis).

Tarybos atsakymai

Pastabos

25

Tarybos narių statusas yra labai specifinis ir negali būti lyginamas su kitų institucijų narių statusu. Taryba neturi narių, kurie yra į ją skiriami arba renkami arba gauna atlyginimą iš ES biudžeto.

Iš tiesų, ES sutarties 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės ministro lygio atstovą, kuris gali prisiimti įsipareigojimus savo valstybės narės vyriausybės vardu ir balsuoti jos vardu“.

Tarybos darbo tvarkos taisyklių I priede nustatyta, kad „kiekviena valstybė narė pati nusprendžia, kokiu būdu jai turi būti atstovaujama Taryboje“. Pagal ES sutarties 16 straipsnio 7 dalį „valstybių narių vyriausybių nuolatinių atstovų komitetas yra atsakingas už Tarybos darbo parengimą“. Kad padėtų atlikti Tarybos parengiamąjį darbą, Nuolatinių atstovų komitetas gali įsteigti komitetus bei darbo grupes ir nustatyti jų įgaliojimus (žr. Tarybos darbo tvarkos taisyklių 19 straipsnio 3 dalį). Šias darbo grupes sudaro delegatai iš kiekvienos valstybės narės. Iš esmės šie atstovai ir delegatai veikia savo nacionalinių administracijų vardu ir atstovauja savo valstybių narių interesams.

Tik Europos Vadovų Tarybos pirmininkas yra paskiriamas į tą instituciją ir gauna atlyginimą iš ES biudžeto.

38

Svarbūs etikos strategijos elementai įtraukti į Tarybos generalinio sekretoriato etikos ir elgesio vadovą ir kitų dokumentų dėl personalo elgesio ir pareigų rinkinį.

2018 m. spalio 29 d. Tarybos generalinis sekretoriatas (TGS) priėmė peržiūrėtą vidaus kontrolės sistemą, galiojančią nuo 2018 m. lapkričio 1 d. (Tarybos generalinio sekretoriaus sprendimas 42/18). Pirmasis kontrolės aplinkos principas yra tas, kad TGS demonstruoja įsipareigojimą užtikrinti sąžiningumą ir etikos vertybes. Šis principas išdėstytas taip:

1. pavyzdys iš viršaus: savo nurodymais, veiksmais ir elgesiu vadovybė užtikrina sąžiningumą ir etikos vertybių laikymąsi;
2. lūkesčiai, susiję su sąžiningumu ir etikos vertybėmis, kurie yra suprantami visais organizaciniais lygmenimis ir apie kuriuos komunikuojama, yra išdėstyti elgesio kodekse.

Rizikos vertinimo klausimu pažymėtina, kad 2015 m. Vidaus audito skyrius atliko TGS etikos politikos auditą. Audito ataskaitoje apibūdinta auditorių nustatyta su etika susijusi rizika ir rekomenduojami atitinkami veiksmai.

Be to, keli TGS skyriai kasmet atlieka rizikos vertinimus. Juos atliekant, be kita ko, nustatoma, kokia rizika kyla dėl neetiško elgesio. TGS nusprendė atlikti reguliarius rizikos vertinimus atskiruose skyriuose (arba dėl projektų), kurie apimtų visas rizikos sritis, įskaitant etikos klausimus, o ne sukurti specialų etikos rizikos registrą. TGS įvertins, ar tikslinga atlikti bendrą rizikos vertinimą etikos srityje.

48

Europos Vadovų Tarybos pirmininko atveju interesų deklaracijos pateikiamos remiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininko elgesio kodeksu. Pagal ES sutarties 15 straipsnio 5 dalį sunkaus nusižengimo atveju Europos Vadovų Taryba gali kvalifikuota balsų dauguma panaikinti pirmininko mandatą. Šiuo tikslu Europos Vadovų Taryba gali atsižvelgti į bet kurį elgesio kodekso nesilaikymo arba pažeidimo atvejį.

49

Žr. atsakymą į 48 punktą.

Išvados ir rekomendacijos

1 rekomendacija – Tobulinti etikos sistemas

TGS pritaria 1 rekomendacijos 1, 2 ir 4 punktams.

1 rekomendacijos 1 punkto atveju svarbūs etikos strategijos elementai jau yra įtraukti į TGS etikos ir elgesio vadovą ir kitų dokumentų dėl personalo elgesio ir pareigų rinkinį. 1 punktas bus įgyvendintas vykdant jau pradėtą projektą „Dėmesys etikai“.

2 rekomendacija – Drauge derinti etikos sistemos elementus ir toliau dėti pastangas, kad būtų dalijamasi gerąja patirtimi etikos klausimais

TGS pritaria 2 rekomendacijai. Tačiau 3 punktas Tarybai netaikytinas.

3 rekomendacija – Padidinti darbuotojų informuotumą ir supratimą apie etikos sistemą ir kultūrą

TGS pritaria 3 rekomendacijai. 2019 m. jau vykdomas TGS žmogiškųjų išteklių direktorato vadovaujamas pavyzdinis projektas „Dėmesys etikai“, kurio vieni iš pagrindinių tikslų yra personalo informuotumo didinimas ir etiško elgesio skatinimas.

Komisijos atsakymai

Santrauka

IV

Komisijos nuomone, Komisijos narių deklaracijų tikrinimas atitinka paskirtį. Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų rekomendaciją, ji parengs su rašytine standartine procedūra susijusius dokumentus.

V

Komisijos nuomone, su jos darbuotojų apklausa susiję rezultatai yra teigiami – 59,6 proc. darbuotojų vertina savo žinias kaip geras arba labai geras.

Įžanga

07

Kalbant apie Komisijos narius, Sutartimis nustatytą etikos sistemą sudaro ES sutarties 17 straipsnio 3 dalis ir SESV 245 straipsnis.

Kalbant apie Europos institucijų darbuotojus, etikos sistemą, nustatytą teisės aktų leidėjo, sudaro Tarnybos nuostatų 11straipsnis – 26 straipsnio a punktas. Teisės aktų lygmuo atitinka daugelio nacionalinių valstybės tarnybų įstatymų lygmenį ir yra pakankamas. Į tai atsižvelgdamos, institucijos priima daugiau išsamių darbuotojams taikomų taisyklių, kurias prireikus atitinkamai pakeičia.

Pastabos

34

Su Komisijos nariais susiję etikos klausimai nustatomi kitais dokumentais – Komisijos pirmininko individualiais nariams skirtais įgaliojamaisiais raštais, 2016–2020 m. generalinio sekretoriato strateginiu planu arba 2018 m. generalinio sekretoriato valdymo planu.

37

Komisijos atliekamas rizikos vertinimas apima visas sritis ir visus valdymo aspektus, be kita ko, etiką. Į valdymo planą turėtų būti įtraukiama tik labai didelė su etika susijusi rizika. Net jei audituoti generaliniai direktoratai nenurodė konkrečios labai didelės su etika susijusios rizikos, tai neužkerta kelio šiems audituotiems generaliniams direktoratams į savo metinius valdymo planus įtraukti konkrečius veiksmus (visų pirma organizuoti tinkamus su etika susijusius renginius) ir organizacijos vertybes ir (arba) numatyti kitus veiksmus pagal vidaus kontrolės sistemą.

43

Komisija kryžminiu būdu tikrina informaciją, pateiktą su etika susijusiuose prašymuose, pagal prieinamą vidaus ir išorės informaciją. Kadangi prašymai tikrinami kiekvienu atveju atskirai, kryžminių tikrinimų apimtis priklauso nuo potencialios susijusios rizikos, jie taip pat atitinka proporcingumo principą.

Galiojantis pagrindinių procedūrų dokumentas, reglamentuojantis išorės veiklą tarnybos, atostogų dėl asmeninių priežasčių ir pabaigus tarnybą metu, buvo papildytas 2018 m. antroje pusėje po to, kai buvo priimtas persvarstytas sprendimas dėl išorės veiklos, ir jame aiškiai apibūdinama, kokie patikrinimai turėtų būti atlikti. Šiuo metu papildomos ir kitos procedūros.

2 langelis

Nepakankamų gairių pavyzdžiai

Nėra konkrečių gairių dėl atitinkamų situacijų

Brošiūroje yra etikos ir darbuotojų elgesio gairių, kuriose paaiškinama, kada yra interesų konfliktas. Tačiau ateityje apie interesų konfliktą galėtų būti geriau paaiškinama įdarbinimo metu, kaip tai paaiškinama apie išorės veiklą ir veiklą, pasibaigus tarnybos laikui.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD etikos gairės apima dažniausiai kylančius etikos klausimus, kuriuos šio GD darbuotojai užduodavo už etiką atsakingiems generalinio direktorato darbuotojams.

Galimi interesų konfliktai, susiję su profesine veikla arba ES subsidijų gavimu, yra tinkamai reglamentuojami bendrosiomis taisyklėmis, taikomomis interesų konfliktams ir išorės veiklai. Tokios situacijos nebūtinai turėtų dažniau susidaryti Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD negu kitose Komisijos tarnybose.

47

Komisija parengs standartinės procedūros dokumentus. Šiuo klausimu primenama, kad pirmasis svarbus tikrinimas atliekamas skiriant Komisijos narius ir atliekant jų klausymus prieš paskiriant Komisiją. Paskirtieji Komisijos nariai pirmiausia turi pateikti interesų deklaracijas Europos Parlamentui prieš pakankamą laikotarpį, kurio užtektų Parlamentui jas išnagrinėti. Už deklaracijas atsakingi patys Komisijos nariai.

Po paskyrimo ir kiekvieną kartą atnaujinus deklaracijas, jos tikrinamos prižiūrint Komisijos Pirmininkui, kaip nustatyta Europos Komisijos narių elgesio kodekso 2 straipsnio 6 dalyje, 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnyje. Tikrinamos visų galimų situacijų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas arba kurios gali būti suprantamos, kaip keliančios interesų konfliktą, galimybės. Jeigu tokia situacija nustatoma ir ją patvirtina Komisijos Pirmininkas, jis gali imtis priemonių: perduoti bylą arba pareikalauti, kad finansinių interesų būtų atsisakyta atliekant pardavimą. Remiantis turima informacija taip pat atliekama bendra patikra, ar tikrai deklaracija yra išsami.

Komisijos nariai yra asmeniškai atsakingi už savo deklaracijas.

50

Komisija primena, kad tikrinimas (netgi jei kol kas nenustatyta rašytinė standartinė procedūra) yra išsamus, į jį įtrauktos bendros išsamumo patikros remiantis turima informacija ir yra nustatyti aiškūs jo kriterijai.

Be to, Komisijos narių deklaracijos ir atnaujintos deklaracijos yra skelbiamos, taigi yra nuolatinė visuomenės kontrolė.

3 langelis

Dovanų ir pramogų politikos spragos (Komisija)

Elgesio kodekse sąvokos „dovana“ ir „svetingumas“ naudojamos bendrąja kasdiene prasme, kad apimtų visas situacijas, į kurias gali patekti Komisijos narys, pagal bendruosius principus, nustatytus nuostatose dėl dovanų ir interesų konflikto (Europos Komisijos narių elgesio kodekso 6 straipsnio 4 dalis ir 2 straipsnio 6 dalis). Bus pateikta daugiau paaiškinimų.

80

Komisija vykdo visapusę etikos mokymų politiką, kuri pasiekia darbuotojus skirtingais jų karjeros etapais. Ši politika buvo dar patobulinta 2018 m. (visų pirma nustatyti privalomi mokymai visiems darbą pradedantiems darbuotojams ir naujai paskirtiems skyrių vadovams ). Europos Audito Rūmų apklausa rodo, kad 50,6 proc. Komisijos darbuotojų teigė, kad jie dalyvavo etikos mokymuose. Atsižvelgiant į taikomas priemones, šis skaičius turėtų netrukus padidėti, o Komisija tikisi, kad dėl šios mokymų politikos artimiausiais metais informuotumo apie etikos sistemą lygis bus aukštesnis.

83

Informuotumo didinimo kampanijos apie Komisijos tyrimų ir drausmės tarnybos (IDOC) metinę veiklos ataskaitą yra itin svarbios. Nors šios ataskaitos skelbiamos svetainėje „MyIntracom“, o daugeliui generalinių direktoratų ir tarnybų rengiamos prezentacijos, atrodo, kad padaryti reikėtų daugiau.

84

Komisija vykdo energingas informuotumo apie etiką ir sąžiningumą kampanijas generaliniuose direktoratuose, taip pat jas skiria naujiems darbuotojams. Komisijos mokymų kataloguose darbuotojams siūlomi papildomi kursai.

Kalbant apie darbuotojų, pranešančių apie neetišką elgesį, apsaugą, IDOC užtikrina aukščiausią konfidencialumo lygį ir duomenų apsaugą. Be to, į šį klausimą atsižvelgiama šiuo metu atliekant IDOC bendrųjų įgyvendinimo nuostatų persvarstymą ir naujajame Duomenų apsaugos sprendime (2019 m. vasario 1 d. Komisijos sprendimas (ES) 2019/165).

85

Komisija imasi veiksmų šiam klausimui spręsti, be kita ko, vykdydama informuotumo apie etiką ir sąžiningumą kampanijas – rengia papildomas IDOC procedūrų prezentacijas ir skelbia IDOC metinę veiklos ataskaitą.

Išvados ir rekomendacijos

1 rekomendacijos 2 punktas

Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Kalbant apie deklaracijų patikrų formalizavimą, Komisija mano, kad rekomendacija jau įgyvendinama: prašoma informuoti apie išorės veiklą tarnybos, atostogų dėl asmeninių priežasčių ir pabaigus tarnybą metu. Šiuo metu papildomos ir kitos procedūros.

1 rekomendacijos 3 punktas

Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Jos nuomone, interesų deklaracijų tikrinimas yra išsamus – atliekama bendra išsamumo patikra remiantis turima informacija, ir tikrinimas turi aiškius kriterijus.

Kad užtikrintų proceso kokybę ir nuoseklumą, Komisija parengs vidaus standartinės kontrolės procedūros dokumentą pagal Elgesio kodekso 4 straipsnio 2 dalį.

1 rekomendacijos 4 punktas. Dovanos ir pramogos

Komisija pritaria šiai rekomendacijai ir pateiks daugiau paaiškinimų, informacijos ir pavyzdžių pagal Elgesio kodekso 6 straipsnį.

2 rekomendacija. Bendradarbiavimas siekiant suderinti etikos sistemos elementus ir pastangos siekiant dalytis gerąja patirtimi etikos klausimais

Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Komisija sutinka tęsti diskusijas su kitomis institucijomis etikos klausimais, atitinkančiais bendrus interesus, veikiančiuose tarpinstituciniuose forumuose, visų pirma CPQS komiteto (pranc. Comité pour les Questions statutaires) arba tarnybų lygmeniu, ir dalytis gerąja patirtimi.

Kalbant apie kitus tris punktus, kuriuose AAR išvardija, kad turėtų būti suderinta, Komisija turi naujas, išsamias ir paskirtį atitinkančias teisines bazes ir dokumentus.

Kalbant apie išorės veiklą, taikytinas sprendimas neseniai buvo persvarstytas ir Komisija neketina ateityje jo keisti. Be to, Komisija neketina imtis iniciatyvų dėl su dovanomis ir svetingumu susijusių gairių, nes šios gairės atitinka paskirtį.

Kalbant apie Komisijos narius, jie jau dabar privalo deklaruoti sutuoktinių ir partnerių vykdomą profesinę veiklą. Tas pats tam tikromis aplinkybėmis taikoma narių sutuoktinių, partnerių ir mažamečių vaikų finansiniams interesams. Komisija šiuo klausimu neketina imtis iniciatyvos.

Komisija norėtų pabrėžti, kad tokios rekomendacijos įgyvendinimas priklauso ne tik nuo Komisijos.

90

2) Europos Audito Rūmų apklausa rodo, kad 59,6 proc. Komisijos darbuotojų savo žinias apie etikos sistemą vertina kaip geras arba labai geras.

3) Europos Audito Rūmų apklausa rodo, kad 54,7 proc. Komisijos darbuotojų nurodė, kad jie baigė mokymus etikos tema.

3 rekomendacija. Padidinti darbuotojų informuotumą ir supratimą apie etikos sistemas ir kultūrą

Komisija pritaria šiai rekomendacijai ir mano, kad ji jau yra įgyvendinama.

Komisija jau ėmėsi plataus masto priemonių, kad padidintų darbuotojų informuotumą etikos klausimais, ir toliau taikys šias priemones. Komisija vykdo visapusę etikos mokymų politiką, kuri pasiekia darbuotojus skirtingais jų karjeros etapais, kaip paaiškinta atsakant į 80 dalį. 2018 m. ši politika buvo toliau tobulinama. Komisija toliau didins šias pastangas. Ji tikisi, kad ją vykdant darbuotojų informuotumo lygis netrukus padidės.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiksmingumo auditą atliko Audito Rūmų nario Lazaros S. Lazarou vadovaujama V audito kolegija „ES finansavimas ir administravimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Mihails Kozlovs, jam padėjo kabineto vadovė Edite Dzalbe ir kabineto atašė Laura Graudina; pagrindinis vadybininkas Alberto Gasperoni; užduoties vadovas Gediminas Macys; užduoties vadovo pavaduotojas Michal Machowski; auditoriai Aino Nyholm, Elisa Paladini²⁴, Christian Geoffroy ir Angela Onno²⁵. Lingvistinę pagalbą teikė Richard Moore. Pagalbą IT srityje teikė Emanuele Fossati.

Iš kairės į dešinę: Alberto Gasperoni, Michal Machowski, Laura Graudina, Gediminas Mačys, Mihails Kozlovs, Edite Dzalbe, Aino Nyholm, Christian Geoffrroy.

Galinės išnašo

¹ Sąžiningumo užtikrinimo sistema, EBPO, 2009 m.

² Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacija dėl sąžiningumo viešajame sektoriuje, EBPO, Paryžius, 2017 m.

³ „1998 m. EBPO tarybos rekomendacija dėl etiško elgesio viešojo administravimo sektoriuje gerinimo, įskaitant etikos valdymo viešojo administravimo sektoriuje principus“, EBPO, Pasitikėjimas vyriausybe. Etikos priemonės EBPO šalims, Paryžius, 2000 m.

⁴ Darbuotojams, kurie nėra pareigūnai, panašūs reikalavimai nustatyti kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose (KTĮS). Institucijos šias nuostatas išsamiau išdėsto priimdamos konkretesnes įgyvendinimo taisykles.

⁵ OL C 65, 2018 2 21, p. 7.

⁶ Darbuotojams, kurie nėra pareigūnai, panašūs reikalavimai nustatyti kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose (KTĮS).

⁷ Brošiūra „Jokio priekabiavimo darbo vietoje. Europos Parlamento nariams skirta atmintinė“, 2017 m.

⁸ Žr. SESV 15 straipsnį ir elgesio kodeksą, kuris yra Europos Vadovų Tarybos pirmininko priimta viešoji savireguliacijos priemonė.

⁹ Interesų konfliktų valdymas viešajame sektoriuje, EBPO, 2005 m.

¹⁰ Pažymėtina tai, kad kai kuriose valstybėse narėse (pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Lenkijoje) atitinkamos valdžios institucijos, remdamosi nacionaliniais teisės aktais, atlieka papildomą institucijų narių deklaracijų tikrinimą.

¹¹ Interesų konfliktų valdymas viešajame sektoriuje, A priemonių rinkinys, EBPO, 2005 m.

¹² Europos Parlamentas, Biuro sprendimas, kuriuo priimamos Europos Parlamento narių elgesio kodekso finansinių interesų ir interesų konfliktų klausimais įgyvendinamo priemonės (2013 m. balandžio 15 d.).

¹³ „Informatorių apsauga: skatinimas pranešti apie pažeidimą“, iniciatyvos „CleanGovBiz“ gairės, EBPO, 2012 m.

¹⁴ „Pasibaigę darbiniai santykiai valstybės tarnyboje. Geriausia patirtis siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams“, EBPO, 2010 m.

¹⁵ Komisijoje į deklaraciją turėtų būti įtraukiami ir nepilnamečių vaikų finansiniai interesai, jei manoma, kad jie galėtų sukelti interesų konfliktą. Žr. Komisijos narių elgesio kodekso 3 straipsnio 4 dalies a punktą.

¹⁶ Parlamento nariams skirta atmintinė dėl kovos su priekabiavimu (žr. 7 išnašą).

¹⁷ Atsakymai į 11.9 ir 11.10 klausimus pateikti: II priedas. Apklausos rezultatai.

¹⁸ Tai yra pinigų sumos arba bet kokie kiti fiziniai objektai, kurie siūlomi be jokio atsiskaitymo už juos, arba galimybė nemokamai dalyvauti renginiuose, kuriuose galima dalyvauti tik už juos atsiskaičius. Tai, be kita ko, yra pasiūlymai dėl svetingumo, įskaitant maistą, gėrimus, maitinimą ir apgyvendinimą.

¹⁹ Darbuotojams, kurie nėra pareigūnai, panašūs reikalavimai nustatyti kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose (KTĮS). Institucijos šias nuostatas išsamiau išdėsto priimdamos konkretesnes įgyvendinimo taisykles.

²⁰ Tai yra apmokama arba neapmokama veikla arba užduotys, kurias pareigūnai arba nariai vykdo viršydami savo pareigas. Šiuo terminu vadinama profesinio pobūdžio veikla arba veikla, kuri apima daugiau nei tai, ką galima pagrįstai laikyti laisvalaikio veikla.

²¹ Komisijos atveju jos yra vertinamos kiekvienu atveju atskirai.

²² ten pat

²³ OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

²⁴ Iki 2018 m. rugpjūčio mėn.

²⁵ Iki 2018 m. rugpjūčio mėn.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2019

PDF	ISBN 978-92-847-2312-6	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/025261	QJ-AB-19-010-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-2283-9	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/51557	QJ-AB-19-010-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2019

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://publications.europa.eu/lt/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais