ES humanitarinės pagalbos Ukrainai koordinavimas (Žešuvas, Lenkija, 2022 m. kovo 9 d.).
Ko imasi ES, kad išspręstų dideles problemas, su kuriomis šiandien susiduriame?
Pastaraisiais metais ES susidūrė su lig tol niekada nepatirtais iššūkiais: pasauline pandemija, po kurios prasidėjo Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir jo sukelta energetikos krizė kartu su vis mažiau stabilia tarptautine padėtimi, kurią apsunkino Izraelio ir „Hamas“ karas.
Šie įvykiai parodė, kad visos 27 valstybės narės turi dar glaudžiau bendradarbiauti ir sugebėti greitai ir ryžtingai reaguoti į naujas aplinkybes.
Siekdama užtikrinti spartų ekonomikos atsigavimą po pandemijos ES sukūrė specialų ekonomikos gaivinimo fondą, vadinamąją priemonę „NextGenerationEU“. Priemonė „NextGenerationEU“, kuriai skirta daugiau kaip 800 mlrd. EUR, ne tik suteikė galimybę ES reaguoti į COVID-19 pandemijos iškeltus iššūkius, bet ir padėti ES šalims atgaivinti savo ekonomiką. Investuodama į projektus ir iniciatyvas, dėl kurių ES tampa sveikesnė, žalesnė ir labiau skaitmeninė, priemonė „NextGenerationEU“ taip pat padeda ES geriau pasirengti būsimiems iššūkiams. Pavyzdžiui, vykstant Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą ir pasaulinei energetikos krizei, jis jau remia ES šalių pastangas palaipsniui atsisakyti Rusijos iškastinio kuro ir pereiti prie švarios energijos.
Yra keletas ES išlaidų (ES biudžeto) šaltinių: muitas, įnašai, pagrįsti ES šalių surinktu pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), ir tiesioginiai ES šalių įnašai. 2021 m. sausio mėn. buvo nustatytas naujas pajamų šaltinis – mokestis už neperdirbtas plastiko pakuočių atliekas.
ES biudžetas padeda įgyvendinti tai, kas svarbu ES žmonėms: nuo paramos naujiems ir geresniems keliams, geležinkeliams ir oro uostams iki paramos kaimo vietovių plėtrai ir galimybių studijuoti užsienyje finansavimo. Jis ne tik padeda vykdyti skaitmeninę pertvarką ir kovoti su klimato kaita, bet ir sumažinti skirtumus ES šalyse ir tarp jų.
2022 m. vasario mėn. Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, ES reagavo greitai ir suteikė paramą Ukrainai ir jos žmonėms. Tai, be kita ko, buvo humanitarinė pagalba, pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, finansinė ir operatyvinė parama, karinė pagalba ir parama prie ES sienų ir Moldovoje.
Organizuodama humanitarinę pagalbą, ES aprūpina maistu ir pastoge nuo konflikto nukentėjusius žmones, taip pat teikia jiems medicininę pagalbą. Be to, ji ėmėsi išimtinės priemonės – suteikė laikiną apsaugą milijonams iš Ukrainos bėgančių žmonių: jie gavo teisę į gyvenamąją vietą, mokyklą, sveikatos priežiūros paslaugas ir darbą ES.
ES finansinė parama padėjo stabilizuoti Ukrainos ekonomiką, atkurti infrastruktūrą ir sustiprinti gynybos ir saugumo pajėgumus.
ES vadovavo tarptautiniam Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasmerkimui ir nustatė daug griežtų sankcijų Rusijai ir karo bendrininkams. Šiomis priemonėmis siekiama izoliuoti Rusijos ekonomiką ir apriboti jos pajėgumus vykdyti karinę agresiją.
ES kartu su valstybėmis narėmis ir finansų įstaigomis Ukrainai bendrai paremti sutelkė daugiau nei 120 mlrd. EUR.
Daugiau informacijos apie ES paramą Ukrainai.
Rusijos agresijos karas masiškai sutrikdė pasaulio energetikos sistemą, sukeldamas prekių kainų šuolį ir netikrumą dėl dujų tiekimo, po pandemijos dar labiau pablogindamas ir taip sudėtingą energijos rinkos padėtį.
Kokių veiksmų imasi es šiai problemai išspręsti?
© Adobe Stock
Laipsniškai atsisako Rusijos iškastinio kuro.
Spartina atsinaujinančiųjų išteklių energijos (vandenilio, vėjo, saulės) gamybą.
Mažina piliečių ir įmonių sąskaitas.
Mažina energijos poreikį.
© Adobe Stock
Didina dujų laikymo žiemą galimybes.
© Adobe Stock
Sudaro sąlygas ES šalims kartu pirkti energiją, kad būtų užtikrintos geresnės kainos.
© Adobe Stock
Griežtina taisykles siekdama užtikrinti, kad susidarius ekstremaliajai situacijai bet kuri ES šalis sulauktų pagalbos.
© Adobe Stock
Investuoja į infrastruktūrą, kad visos ES šalys turėtų bent du dujų tiekimo šaltinius.
Vartotojams suteikia daugiau galių, kad jie galėtų sudaryti daug sutarčių ir dalytis su kaimynais pagaminta elektros energija.
Sužinokite daugiau apie ES pastangas užtikrinti saugią, švarią ir įperkamą energiją.
Europos žaliasis kursas yra strategija, kuria siekiama sukurti modernią ir konkurencingą Europos ekonomiką. Juo siekiama, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, t. y. kad tada išmestume ne daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei gali natūraliai absorbuoti mūsų ekosistemos.
Kaip pirmąjį šio plataus užmojo žingsnį ES įsipareigojo iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. ES jau ėmėsi pagrindinių priemonių, kurių reikia šiam tikslui pasiekti. Siekiant šio tikslo turės prisidėti visos visuomenės grupės ir ekonomikos sektoriai – nuo pramonės, energetikos ir transporto iki maisto gamybos, žemės ūkio ir statybos. Bus teikiama finansinė parama regionams, pramonės šakoms ir darbuotojams, kurie susiduria su didžiausiomis problemomis.
Siekiant užtikrinti, kad ES nenukryptų nuo tikslo neutralizuoti poveikį klimatui, reikia žengti kitą žingsnį – ES šalims susitarti dėl 2040 m. tikslo.
Bent 30 proc. ES išlaidų 2021–2027 m. bus skirta kovai su klimato kaita ir jos padariniais.
Kuo tai svarbu jums?
© Adobe Stock
Iki 2030 m. ES energijos rūšių derinyje – bent 42,5 proc. atsinaujinančiosios energijos.
© Adobe Stock
Vienas milijonas papildomų žaliųjų darbo vietų ES iki 2030 m.
© Adobe Stock
Apsaugoti ir atkurti Europos miškai, iki 2030 m. bus pasodinta dar 3 mlrd. medžių.
© Adobe Stock
Bent 55 proc. mažiau mirčių nuo oro užterštumo iki 2030 m.
© Adobe Stock
Švaresnis viešasis transportas ir tvaresnis kuras.
© Adobe Stock
Sąžininga pertvarka, pagrįsta Europos solidarumu.
© Adobe Stock
Modernizuota ir atspari ES ekonomika.
© Adobe Stock
Vienas milijonas elektromobilių įkrovimo punktų visoje ES iki 2025 m.
Visi galime prisidėti: galime mažinti maisto švaistymą ir daugiau perdirbti arba rinktis dviratį vietoj automobilio ar net pasodinti medį. Jei norite įsitraukti, susipažinkite su Europos klimato paktu, kuris suburia žmones ir organizacijas dalytis informacija apie klimato politikos veiksmus. Padėkite mums sukurti žalesnę Europą!
© LIFE06 NAT/E/000209/Aixa SOPEÑA.
Ispanijos lūšis nebėra ties išnykimo ribos Ispanijoje ir Portugalijoje dėl daugelio pastangų, įskaitant projektus, finansuojamus pagal ES programą LIFE. Šios rūšies sugrįžimas yra viena geriausių Europos gyvūnų išsaugojimo sėkmės istorijų.
Tinklas „Natura 2000“ yra didžiausias pasaulyje saugomų teritorijų tinklas, saugantis tūkstančius vertingiausių ir labiausiai nykstančių Europos rūšių ir buveinių vietovių.
ES finansavo dviejų keleivinių ir krovininių keltų perėjimą nuo mazuto prie ekologiškų elektros baterijų. Jie plaukioja intensyviu maršrutu tarp Helsingioro (Danija) ir Helsingborgo (Švedija). Konvertuoti keltai padeda pagerinti oro kokybę šiose tankiai apgyvendintose vietovėse.
Techninė darbuotoja apžiūrinėja lustą medžiagų analizės laboratorijoje (Drezdenas, Vokietija, 2022 m. vasario 8 d.). Tokios laboratorijos yra labai svarbios siekiant užtikrinti, kad ES galėtų gaminti savo lustus ir tapti technologiniu požiūriu nepriklausoma.
Visi turime išmanyti skaitmeninius šiuolaikinės visuomenės aspektus, įskaitant elektroninę bankininkystę, apsipirkimą namuose ar naudojimąsi technologijomis darbe. Siekdama, kad niekas neatsiliktų nuo naujovių, ir užtikrinti Europos, kaip pasaulinės technologijų lyderės, pozicijas, ES investuoja į įvairias sritis – nuo skaitmeninių įgūdžių ir superkompiuterių iki didelės spartos ryšio ir didesnio kibernetinio saugumo.
ES siekia užtikrinti, kad interneto pasaulis būtų saugus ir teisingas žmonėms ir įmonėms. Dėl ES taisyklių šiandien galime labiau kontroliuoti savo asmens duomenis ir tai, kaip juos naudoja kiti.
Sužinokite daugiau apie ES taisykles dėl saugesnės skaitmeninės erdvės.
„Europos socialinis fondas +“ padeda žmonėms įsidarbinti (arba gauti geresnį darbą), įskaitant tuos, kurie susiduria su nepalankiomis sąlygomis. Kasmet fondas padeda maždaug 10 mln. žmonių susirasti darbą arba kelti kvalifikaciją.
ES padeda jaunuoliams patekti į darbo rinką. Pavyzdžiui, Jaunimo garantijų iniciatyva siekiama užtikrinti, kad visi darbo netekę arba mokslus baigę jaunuoliai iki 30 m. per keturis mėnesius gautų kokybiško darbo, mokymosi, pameistrystės ar mokymo paslaugų pasiūlymą.
Jaunas vyras dirba statybos projekte (Setubalis, Portugalija, 2021 m. rugpjūčio 5 d.).
Savanoriška veikla – tai puikus būdas padėti savo šalies arba kitų šalių vietos bendrijoms, įgyti naujų įgūdžių ir susirasti draugų. Europos solidarumo korpusas suteikia jaunuoliams galimybę savanoriauti ar dirbti savo šalyje arba užsienyje. ES pagalbos savanorių iniciatyva vyresniems nei 18 m. asmenims siūloma galimybė dalyvauti humanitariniuose projektuose visame pasaulyje.
Slaugytojas parengia aparatą paciento MRI skenavimui (Lježo universiteto ligoninė, Belgija, 2020 m. sausio 24 d.).
ES yra pasiryžusi padaryti proveržį kovoje su vėžiu. Europos kovos su vėžiu plane, kuriam skirta 4 mlrd. EUR, numatytas naujas ES požiūris į vėžio prevenciją, gydymą ir priežiūrą. ES finansavimas jau padėjo atlikti novatoriškų mokslinių tyrimų – nuo trimačio navikų modeliavimo iki vėžio nustatymo iš asmens iškvepiamo oro.
ES kuria Europą, kurioje visi lygūs. Tai reiškia, kad moterys ir vyrai už vienodą darbą turėtų gauti vienodą atlyginimą, neįgalieji gali vienodomis sąlygomis dalyvauti veikloje visose gyvenimo srityse, o rasizmas netoleruojamas. Tai reiškia, kad žmonės neturėtų būti atstumti ar marginalizuoti, taip pat kiekvienas turėtų turėti teisę mylėti ką nori.
Migrantai ir migrantų kilmės ES piliečiai, įskaitant svarbiausius darbuotojus, Europos visuomenėje atlieka labai svarbų vaidmenį. ES siekia užtikrinti, kad kiekvienas galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, ir sutelkia dėmesį į tokius dalykus kaip geresnis švietimo, darbo, sveikatos priežiūros ir būsto prieinamumas.
© Adobe Stock
Europos gyventojų sauga ir saugumas tiek fiziniame, tiek skaitmeniniame pasaulyje yra vienas iš svarbiausių ES prioritetų. Ji kasdien kovoja su tokiomis grėsmėmis kaip terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, neteisėta prekyba narkotikais ir prekyba žmonėmis.
COVID-19 krizė ir Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą taip pat išryškino grėsmes ir iššūkius, kuriuos dezinformacija kelia mūsų visuomenei.
ES bendradarbiauja su socialinės žiniasklaidos įmonėmis ir interneto platformomis, siekdama apriboti klaidinančios informacijos ir melagingų naujienų plitimą Europoje. Europos skaitmeninės žiniasklaidos stebėjimo centras remia nepriklausomų faktų tikrintojų darbą ir siekia tapti Europos kovos su dezinformacija internete centru.
Daugiau informacijos apie Europos Komisijos prioritetus.
© Adobe Stock
Ką bendra turi „Oskaro“ apdovanojimą pelnę filmai „Lūšnynų milijonierius“ (angl.Slumdog Millionaire), „Sauliaus sūnus“ (angl. Son of Saul), „Tėvas“ (angl.The Father) ir „Dar po vieną“ (angl.Another Round)? Jie visi gavo programos „Kūrybiška Europa“ paprogramės „Media“ paramą.
Gal jūsų miestas – kita Europos kultūros sostinė? Vertinamas titulas jau buvo suteiktas daugiau nei 60 miestų visoje ES. Juo atkreipiamas dėmesys į vietos menininkus ir unikalius kiekvieno iš šių miestų kultūros turtus.
Susipažinkite su Europos menu ir kultūra nepakildami nuo sofos! Europos skaitmeninės bibliotekos skaitmeninė platforma suteikia prieigą prie daugiau nei 58 mln. leidinių iš daugiau nei 4 000 kultūros institucijų kolekcijų.
2023 m. vasario mėn. Nicos (Prancūzija) gatves užplūdo tradiciniai Puerto Plata karnavalo (Dominikos Respublika) personažai; tai yra programos „Transcultura“, kuria siekiama gilinti kultūrinę integraciją Karibų jūros regione ir stiprinti šio regiono bendradarbiavimą su ES, dalis.
Humanitarinė pagalba Gazai, 2023 m. lapkričio mėn. ES yra didžiausia tarptautinė paramos Palestinos žmonėms teikėja. Nuo 2000 m. jų pagrindiniams poreikiams patenkinti ji skyrė daugiau kaip 1 mlrd. EUR.
ES glaudžiai bendradarbiauja su kaimyninėmis šalimis ir šalimis visame pasaulyje, kad užmegztų naujas partnerystes ir propaguotų savo vertybes ir interesus. Tokiose srityse kaip skaitmeninimas, klimatas, energetika, transportas, sveikatos priežiūra ir švietimas ES bendromis pastangomis siekia spręsti pasaulinius uždavinius ir kurti labiau sujungtą ir klestinčią pasaulinę bendruomenę.
ES taip pat sudaro prekybos susitarimus su kitomis šalimis, visai neseniai – su Čile ir Naująja Zelandija. Šiais sandoriais plečiama prekyba, kuri padeda palaikyti ES ekonomiką ir kurti darbo vietas.
Kartu ES ir jos valstybės narės yra didžiausios paramos vystymuisi teikėjos pasaulyje. 2023 m. jos suteikė 96 mlrd. EUR arba 42 proc. visos paramos. Jos taip pat teikia daugiau kaip pusę visos pasaulio pagalbos švietimui daugiau kaip 100 pasaulio šalių.
Visame pasaulyje didėjant humanitarinės pagalbos poreikiui, ES pirmutinė teikia pagalbą per didžiausias pasaulio krizes. Vien tik 2023 m. skyrusi 2,4 mlrd. EUR lėšų, bendromis pastangomis ji tapo viena didžiausių humanitarinės pagalbos teikėjų. Reaguodama į humanitarinius poreikius Artimuosiuose Rytuose, kurie dar labiau išaugo 2023 m. spalio mėn. grupuotei „Hamas“ surengus išpuolius ir taip sukėlus konfliktą Gazoje, ES gerokai padidino palestiniečiams teikiamą paramą Gazoje ir sukūrė jūrų koridorių skubiajai pagalbai teikti.
Sužinokite daugiau apie ES strategiją pasauliui sujungti.
Daugiau informacijos apie ES paramą Palestinai.