Education and Training Monitor 2024

1. Mokymasis siekiant tvarumo

Lietuvoje nėra visapusiškos nacionalinės politikos sistemos, susijusios su mokymusi siekiant tvarumo. Šiuo metu yra savivaldybių lygmens iniciatyvų, kuriomis skatinamas mokymasis siekiant tvarumo mokyklose, iš kurių dvi labiausiai paminėtinos įgyvendinamos Vilniuje (1 langelis) ir Tauragėje. Šios dvi savivaldybės taip pat buvo atrinktos 100 neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų iki 2030 m. misijai¹. Neseniai Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) paskelbė, kad pradedama įgyvendinti darbotvarkė „Tvari mokykla 2030“, kuria siekiama skatinti mokyklas naudoti (LINEŠA parengtą) įsivertinimo vadovą, rengti tobulinimo planus ir įgyvendinti pakeitimus plėtojant mokyklų infrastruktūrą atsižvelgiant į tvarumo principą ir įtraukiant tvarumo temas į ugdymo turinį (LINEŠA, 2024).

Darnus vystymasis yra viena iš naujosios pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios ugdymo programos tarpdalykinių temų. Mokymasis siekiant tvarumo labiausiai integruojamas į geografijos pamokas, tačiau nemažai sąsajų yra ir biologijos bei pilietinio ugdymo (9–10 klasėse) pamokose. Pagal naująją ugdymo programą 30 proc. mokymosi medžiagos gali būti rengiama ir pritaikoma prie konkrečių mokinių poreikių. Tokiais atvejais mokytojai skatinami integruoti kompleksines temas, tokias kaip tvarumas.

Pagrindiniuose nacionaliniuose dokumentuose, kuriais reglamentuojamas mokytojų kompetencijos ugdymas, trūksta tiesioginio ir strateginio mokymosi siekiant tvarumo skatinimo. Tvarumas tiesiogiai neminimas nei pagrindiniame dokumente, kuriuo reglamentuojamas pirminis mokytojų rengimas⁴, nei įsakyme dėl 2023–2025 m. prioritetinių kvalifikacijos tobulinimo sričių patvirtinimo⁵, nei naujose nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose⁶. Tačiau mokytojus rengiančios institucijos kuria savo konceptualias sistemas, pagal kurias įmanoma integruoti mokymosi siekiant tvarumo principus, (pvz., vienas iš Vilniaus universiteto prioritetų yra „mąstyti globaliai, veikti lokaliai“⁷). Tačiau tai, kad apskritai skiriama nepakankamai dėmesio pedagogų rengimui integruoti tvarumą į mokymą, kelia susirūpinimą dėl to, ar pavyks sėkmingai mokymąsi siekiant tvarumo kaip tarpdisciplininę temą įgyvendinti ugdymo programoje. 2022 m. Tarptautinio pilietinio ugdymo ir pilietiškumo tyrimo duomenimis, maždaug kas antras mokytojas nurodė dalyvavęs kursuose aplinkosaugos ir aplinkos tvarumo temomis, kuriuos išklausė prieš pradėdamas dirbti ir (arba) jau dirbdamas (Schulz et al., 2023).

Veiksmai, kuriais siekiama paskatinti žaliųjų įgūdžių ugdymą ir tvarumo aspektų įtraukimą į aukštojo mokslo sistemą, tebėra prioritetiniai. Šiuo metu Lietuvos nacionaliniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta iki 2026 m. padėti 19 000 dalyvių ugdyti savo kompetencijas didelės pridėtinės vertės srityse, įskaitant žaliuosius įgūdžius ir kvalifikacijas, susijusias su žaliąja pertvarka. Konkretiems sektoriams skirtuose nacionaliniuose dokumentuose nenurodoma, kokias su mokymusi siekiant tvarumo susijusias priemones aukštojo mokslo institucijos turėtų įtraukti į savo studijų programas, mokslinių tyrimų veiklą ar infrastruktūros plėtrą. Tačiau 2020 m. Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje buvo įsipareigota, kad universitetai įvertins savo teritorijų atsparumą, mažins šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekį, plėtos mokslinius tyrimus, susijusius su klimato kaita, ir į savo studijų programas įtrauks su tvarumu susijusias temas. Nors kai kurios institucijos ėmėsi veiksmų šiose srityse, neatrodo, kad būtų padaryta reikšmingos pažangos įgyvendinant šiuos planus ar vykdant stebėseną.

2. Ikimokyklinis ugdymas

Vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, dalis ir toliau didėja. 2022 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų nuo trejų metų iki privalomojo pradinio ugdymo amžiaus dalis buvo viena didžiausių ES – 96,7 proc., o tai jau viršijo 2030 m. ES tikslą (96 proc.). Nuo 2021 m. šis rodiklis padidėjo 4,6 procentinio punkto ir jo reikšmė taip pat viršija ES vidurkį (93,1 proc.)⁸, nors nacionaliniai duomenys rodo, kad kaimo ir vietovių skirtumai išlieka⁹. Savivaldybių pateiktais duomenimis, daugiau nei 4 500 vyresnių nei trejų metų vaikų dėl savo socialiai pažeidžiamo statuso turi teisę į privalomą ikimokyklinį ugdymą. Pranešama, kad daugiau nei pusė šių vaikų tėvų vaikus į darželį leido savo noru, todėl savivaldybėse dar liko daugiau nei 2 000 pažeidžiamų vaikų, iš kurių 815 į darželius buvo užregistruoti iki 2024 m. gegužės mėn.¹⁰. Kadangi šiuo metu vyriausybė finansuoja keturias ikimokyklinio ugdymo valandas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų, likusią dalį turėtų padengti savivaldybės. Dėl šios priežasties faktinės socialinės rizikos vaikų gaunamos ugdymo valandos, priklauso nuo kiekvienos savivaldybės išteklių (ŠMSM, 2022a).

2023 m. ikimokyklinio ugdymo programoje dalyvavo tik maždaug vienas iš penkių vaikų iki trejų metų. 2022–2023 m. dalyvavimo lygis sumažėjo 3 procentiniais punktais ir siekė 19,8 proc.¹¹, t. y. buvo gerokai mažesnis už nacionalinį Barselonos tikslą (30,5 proc.) ir ES vidurkį (37,5 proc.). Tačiau nacionaliniai statistiniai duomenys, pagrįsti administraciniais duomenimis, rodo daug didesnį dalyvavimo lygį¹². Panašiai kaip ir vyresnio amžiaus vaikų grupėje, nacionaliniai duomenys taip pat atskleidžia didelį miesto ir kaimo vaikų dalyvavimo skirtumą¹³. Planuojamos investicijos, kuriomis siekiama palaipsniui plėsti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą, todėl tikimasi, kad per ateinančius metus ikimokyklinio ugdymo programoje dalyvaujančių vaikų skaičius padidės.

Vyriausybė priėmė teisės aktų pakeitimus, didinančius ikimokyklinio ugdymo prieinamumą ir patvirtino naujas ikimokyklinio ugdymo programos gaires. Nuo 2024 m. rugsėjo mėn. tėvų pageidavimu visi trimečiai, o nuo 2025 m. rugsėjo mėn. visi dvejų metų vaikai turės teisę lankyti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigą. (Europos Komisija, 2021). Nepaisant įvairių pastangų, ribota infrastruktūra, ikimokyklinio ugdymo mokytojų ir švietimo specialistų trūkumas tebekelia problemų (ŠMSM, 2022a). Vyriausybė iki 2027 m. numato skirti daugiau nei 78 mln. EUR visuotinio ikimokyklinio ugdymo sąlygoms užtikrinti (ŠMSM, 2022b). Siekiant pagerinti ikimokyklinio ugdymo kokybę, patvirtintos naujos ikimokyklinio ugdymo programos gairės. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos iki 2025 m. rugsėjo mėn. turi peržiūrėti savo ugdymo programas¹⁴.

3. Bendrasis ugdymas

Nors daugelyje ES valstybių narių EBPO Tarptautinio mokinių gebėjimų tyrimo (PISA) rezultatai pablogėjo, Lietuvoje rezultatai išliko stabilūs. Remiantis 2022 m. PISA rezultatais, kas ketvirtas Lietuvos penkiolikmetis nepasiekia bazinio matematinio raštingumo (27,8 proc., palyginti su ES – 29,5 proc.)¹⁵ ir skaitymo (24.9 proc., palyginti su ES – 26,2 proc.)¹⁶, gebėjimų lygio, taip pat kas penktas moksleivis nepasiekia bazinio gamtos mokslų raštingumo (21,8 proc., palyginti su ES – 24,2 proc.)¹⁷ gebėjimų lygio. Nuo 2012 m. daugumoje ES valstybių narių mokinių nepakankamų mokymosi pasiekimų rodikliai gerokai padidėjo, o Lietuvoje jie išliko stabilūs skaitymo ir matematikos srityse ir padidėjo tik gamtos mokslų srityje (+5,7 procentinio punkto., palyginti su ES – +7,4 procentinio punkto). Nors visose trijose tiriamose kompetencijų srityse nepasiekusių 2 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA lygio dalis yra mažesnė už ES vidurkį, tačiau jie nesiekia 2030 m. ES tikslo – 15 proc. Geriausių pasiekimų rodikliai taip pat išlieka stabilūs, nes geriausiai besimokančių mokinių dalis nuo 2012 m. statistiškai nepakito nė vienoje iš trijų sričių. Matematinio raštingumo srityje šis rodiklis išlieka žemesnis už ES vidurkį – 7,2 proc. (ES – 7,9 proc.)¹⁸, gamtos mokslų – 5,5 proc. (ES – 6,9 proc.)¹⁹ ir skaitymo – 4,7 proc. (ES – 6,5 proc.) ²⁰. Tarp žemų pasiekimų (nepasiekusių 2 (iš 6) lygmens) mokinių yra didelis lyčių skirtumas skaitymo ir gamtos mokslų srityse. Berniukų nepasiekusių 2 (iš 6) PISA mokymosi pasiekimų lygmens, dalis skaitymo gebėjimų srityje²¹ yra 12,3 procentinio punkto didesnė, o gamtamokslio raštingumo srityje²² – 4,5 procentinio punkto didesnė nei mergaičių – abu šie rodikliai viršija ES vidurkius, atitinkamai 8,9 ir 2,7 procentinio punkto. Tarp geriausiai besimokančių mokinių mergaičių daugiau tik skaitymo²³ srityje, o matematikos²⁴ ir gamtos mokslų²⁵ srityse tarp geriausiai besimokančių mokinių daugiau berniukų – tai atitinka ES tendencijas.

Socialinis ir ekonominis kontekstas išlieka stiprus veiksnys, lemiantis mokinių pasiekimų tyrimo PISA rezultatus, jis atitinka ES vidurkį. Žemų pasiekimų (nepasiekusių 2 (iš 6) PISA mokymosi pasiekimų lygmens) matematinio raštingumo srityje (46,5 proc., ES – 48 proc.) beveik 4 kartus didesnis mokinių iš nepalankios aplinkos grupėje, palyginti su jų bendraamžiais iš palankios aplinkos (11 proc., ES – 10,9 proc.)²⁶. Skaitymo gebėjimų srityje socialinis ir ekonominis atotrūkis yra mažesnis – žemiausiame socialiniame ir ekonominiame kvartilyje esančių mokinių yra 38,6 proc. (ES – 43,2 proc.), o aukščiausiame – 11,4 proc. (ES – 8,6 proc.)²⁷. Geriausiais matematikos pasiekimais pasižymi 1,9 proc. mokinių iš nepalankios aplinkos (ES – 1,8 proc.), palyginti su 16,3 proc. (ES – 18,4 proc.) mokinių iš palankios aplinkos²⁸. Nuo 2012 m. šie rodikliai reikšmingai nepasikeitė, o tai rodo, kad vienodų galimybių užtikrinimas tebėra nuolatinė Lietuvos švietimo sistemos problema (1 diagrama).

1 diagrama. Mokinių, nepasiekusių 2 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA matematinio raštingumo lygio, dalis pagal jų socialinę ir ekonominę padėtį, PISA 2012, 2018 ir 2022 m. (%)

Patyčios ir priklausymo mokyklai jausmas yra susijęs su mokinių pasiekimais. Vienas iš šešių mokinių nurodė, kad patyčias patiria bent kelis kartus per mėnesį (16,7 proc., palyginti su ES – 19,3 proc.), t. y. nuo 2018 m. patyčių atvejų sumažėjo²⁹. Dėl šios žalingos patirties mokinių PISA tyrimo matematinio raštingumo rezultatai³⁰. sumažėjo 21 tašku. Mokiniai, besimokantys mokyklose, esančiose nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje³¹ ir gyvenantys socialinės rizikos šeimose³² buvo linkę nurodyti, kad patyčias patiria dažnai. Pozityvus bendrystės jausmas susijęs su 12 taškų geresniais Lietuvos mokinių matematikos rezultatais, tačiau mokinių, kurie nurodė, kad jaučia priklausymo mokyklai jausmą, dalis yra mažesnė už ES vidurkį (64,8 proc., palyginti su ES – 72,4 proc.). Nuo 2017 m. mokykloms taikomas teisinis reikalavimas taikyti visos mokyklos bendruomenės dalyvavimu grindžiamą požiūrį į patyčias ir užtikrinti, kad mokiniai nuosekliai ir ilgą laiką dalyvautų smurto ir patyčių prevencijos programoje. Tai galėjo turėti įtakos tam, kad patyčių lygis šiek tiek sumažėjo³³.

Įgyvendinami įvairūs procesai, kuriais siekiama pagerinti mokymosi galimybes, mokymosi sąlygų kokybę ir mokinių rezultatus. Pagal Tūkstantmečio mokyklų programą 58 iš 60 savivaldybių įgyvendina poreikiais pagrįstus sprendimus ir investuoja į infrastruktūrą, kad išspręstų ilgalaikę miesto ir kaimo vietovių mokinių pasiekimų skirtumų problemą. Tikslas – sudaryti optimalias ugdymo sąlygas ir sumažinti pasiekimų skirtumus tarp šalies mokyklų ir savivaldybių (2 langelis).

Šiuo metu vyksta bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka. Pagal naujas mokyklų tinklo kūrimo taisykles nuo 2024 m. rugsėjo mėn. 1–10 klasėse turi būti ne mažiau kaip aštuoni mokiniai. Mokyklos negali steigti jungtinių klasių (nuo 5 klasės), o pradinio ugdymo pakopoje gali būti jungiamos tik gretutinės klasės. Pirminė nuostata, pagal kurią nuo 11 klasės klasę turėjo sudaryti ne mažiau kaip 21 mokinys, buvo papildyta – jei įvykdomos kelios papildomos sąlygos 11 klasė gali būti sudaryta bent iš 12 mokinių (ŠMSM, 2024). Klases, kuriose mokosi mažiau nei nustatytas minimalus mokinių skaičius, turėtų finansuoti savivaldybės, nes jos nebebus finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis.

Įgyvendinant savivaldybių parengtus mokyklų tinklo pertvarkos planus, 2020–2023 m. mokyklų skaičius sumažėjo nuo 971 iki 917. Tačiau, remiantis Valstybės kontrolės išvadomis, tinklas dar nėra pakankamai racionalizuotas ir per daug mokyklų yra taikomos išimtys (2023 m. – 250 mokyklų). Dėl mažo mokinių skaičiaus kyla sunkumų, susijusių su veiksmingu pedagoginio personalo panaudojimu ir optimalaus mokytojų darbo krūvio nustatymu, o tai taip pat turi įtakos darbo užmokesčiui (Valstybės kontrolė, 2024).

Lietuva pradėjo įgyvendinti naują, kompetencijomis grindžiamą ugdymo programą. Atnaujintos bendrosios programos pradėtos įgyvendinti dviem etapais 2023–2024 m.³⁵ Siekiant užtikrinti, kad mokymasis būtų nuoseklesnis, keičiamas mokinių pasiekimų vertinimas. Nuo 2023–2024 mokslo metų Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP) ketvirtoje ir aštuntoje klasėje³⁶ yra privalomas. Siūlomi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) 10 klasėje pakeitimai atidedami iki 2026–2027 mokslo metų. Mokiniams, kurių vertinimo rezultatai nėra patenkinami, turi būti sudarytas individualus ugdymo planas ir suteikta pagalba siekiant pagerinti rezultatus. Jei mokinys negauna patenkinamo PUPP rezultato, jis turės perlaikyti testą, kartoti mokslo metus arba pasirinkti profesinio rengimo kelią. Siekiant mokymąsi vertinti kaupiamuoju būdu, vienuoliktokams įvedamas naujas tarpinis egzaminas, kurio rezultatai sudarys 40 proc. galutinio dvyliktoje klasėje laikomo brandos egzamino rezultatų³⁷.

Įvedamas sustiprintas pirminio mokytojų rengimo modelis, kompetencijų sistema ir naujos nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos. 30 kreditų pirminio mokytojų rengimo programoje bus skiriama pedagoginei praktikai įvairiose ugdymo aplinkose (ŠMSM, 2023a). Naujoje kompetencijų sistemoje daugiausia dėmesio skiriama mokytojų profesinei elgsenai, kognityvinėms, veikimo kartu ir emocinėms-motyvacinėms kompetencijoms, kurios turi būti ugdomos tiek pirminio mokytojų rengimo, tiek kvalifikacijos tobulinimo veikloje (ŠMSM, 2023b).

4. Profesinis mokymas

Profesinio mokymo patrauklumas ir atitiktis darbo rinkos poreikiams Lietuvoje tebėra iššūkis. Profesinio mokymo sektorius Lietuvoje yra palyginti nedidelis – 2022 m. pagal profesinio mokymo programas mokėsi 36,3 proc. vidurinio ugdymo lygmens (ISCED 3 ir 4 lygiai) mokinių, palyginti su daugiau nei vidutiniškai 54,2 proc. ES³⁸. Profesinio mokymo programų absolventų dalyvavimas mokymosi darbo vietoje 2023 m. gerokai padidėjo (nuo 46,7 proc. 2022 m. iki 57,5 proc.), nors šis rodiklis vis dar mažesnis už ES vidurkį, kuris 2023 m. siekė 64,5 proc³⁹. Neseniai profesinio mokymo programas baigusių absolventų užimtumo lygis išlieka gerokai žemesnis už ES vidurkį (71,3 proc. 2023 m., palyginti su ES – 81 proc.)⁴⁰. Reaguodama į 2020 m. Tarybos rekomendaciją dėl profesinio mokymo ir Osnabriuko deklaraciją, Lietuva parengė nacionalinį įgyvendinimo planą, kuriuo siekiama spręsti žemo profesinio mokymo sistemos patrauklumo ir nepakankamos atitikties darbo rinkos poreikiams problemas. Siekiant geriau suderinti profesinį mokymą su darbo rinkos poreikiais, pradėtas įgyvendinti jungtinis projektas „Pameistrystė – nauja galimybė man!“, finansuojamas EGADP lėšomis, kuriuo siekiama paskatinti moksleivius rinktis pameistrystę. Iki šiol profesinio mokymo įstaigoms buvo paskelbti keturi kvietimai teikti paraiškas finansuoti pameistrystę įmonėse, tam iš viso skirta beveik 6 mln. EUR, o iki 2026 m. siekiama finansuoti 3 866 pameistrystes.

Profesinio mokymo patrauklumo didinimas ir kokybės gerinimas išlieka prioritetu. Siekiant padidinti profesinio mokymo patrauklumą ir atitiktį darbo rinkos poreikiams, 2023 m. pradėta įgyvendinti mobilumo programa⁴¹ kuria skatinama, kad profesinio mokymo programos mokiniai įgytų praktinių įgūdžių sektoriniuose praktinio mokymo centruose. Planuojama, kad iki 2026 m. programoje dalyvaus daugiau kaip 12 000 stažuotojų ir mokytojų, tikintis, kad bent 40 proc. jų patobulins savo skaitmeninius gebėjimus. Siekiant pagerinti profesinio mokymo kokybę, 2023 m. rugsėjo mėn. pradėtas įgyvendinti projektas „Kompetencijų tobulinimas – geresnė profesinio mokymo kokybė“⁴², kurio tikslas – tobulinti profesijos mokytojų ir meistrų kompetencijas. Pagal šį projektą atlikus analizę nustatytos konkrečios mokytojų mokymo temos ir poreikis tobulinti konkrečių profesinio mokymo įstaigų mokytojų kvalifikaciją.

5. Aukštasis mokslas

Palyginti su ES, per pastaruosius penkerius metus aukštosiose mokyklose besimokančių studentų skaičius labiausiai sumažėjo Lietuvoje. 25–34 metų gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalis išlieka viena didžiausių ES (57,4 proc., palyginti su ES – 43,1 proc., 2023 m.), tačiau atotrūkis tarp lyčių išlieka vienas didžiausių – šioje amžiaus grupėje aukštąjį išsilavinimą turi 20,6 procentinio punkto daugiau moterų nei vyrų (ES atotrūkis tarp lyčių – 11,2 procentinio punkto, 2023 m.)⁴³ (2 diagrama). 2017 m. bendras įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas (ISCED 5–8) skaičius siekė beveik 126 000, tačiau 2022 m. jis sumažėjo 17,3 proc. iki maždaug 104 000 studentų⁴⁴.Panašiai naujų rinkos dalyvių taip pat yra 13,4 proc. mažiau nei prieš penkerius metus – nuo daugiau nei 33 400 iki mažiau nei 29 000 2022 m.⁴⁵

Be šio bendrojo sumažėjimo dėl demografinių pokyčių, esama ir didelių skirtumų tarp institucijų. Kai kuriuose valstybiniuose universitetuose į bakalauro studijas priimtų asmenų skaičius padidėjo, tačiau visose valstybinėse kolegijose studijuoti priimtų asmenų rodikliai sumažėjo, o tai iš dalies galima paaiškinti demografiniais pokyčiais ir kokybės problemomis. Remiantis gyventojų skaičiaus prognozėmis, dėl mažėjančio gimstamumo ir emigracijos iki 2050 m. šalies gyventojų skaičius sumažės ketvirtadaliu, todėl vietos gyventojai nuolat turės mažesnę aukštojo mokslo paklausą (EBPO, 2023 m.). 2023 m. beveik trečdalis abiturientų mokėsi pagal profesinio mokymo programą kolegijose⁴⁶, kurios suteikia bakalauro laipsnį, o du trečdaliai baigė universitetus⁴⁷.

2 diagrama. Aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų (25–34 metų) procentinė dalis pagal lytis 2023 m. (%)

Reaguojant į problemas, susijusias su kokybe ir mažėjančiu į kolegijas stojančių studentų skaičiumi, vykdoma Lietuvos kolegijų tinklo reorganizacija. Remdamasi kolegijų pateiktais pasiūlymais, nuo 2023 m. pabaigos iki 2024 m. birželio mėn. vyriausybė pritarė penkių kolegijų sujungimui. Sujungiamos šios kolegijos: 1) Alytaus kolegija prijungiama prie Kauno kolegijos; 2) Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija prijungiama prie Vilniaus kolegijos; 3) Marijampolės kolegija prijungiama prie Mykolo Romerio universiteto 4) Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla prijungiama prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto; 5) Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija prijungiama prie Kauno technikos kolegijos ir pastarosios pavadinimas keičiamas į Lietuvos inžinerijos kolegija. Pagal Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą susijungimai turi atitikti nepriklausomos institucijos ar nepriklausomų ekspertų parengtą planą, tačiau paskutinių trijų iš šių penkių susijungimų Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC, 2022) nerekomendavo.

Nustatyti nauji priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai. Vyriausybei iš dalies pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, stojantiesiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas studijų vietas aukštosios mokyklos turi taikyti vienodus minimalius reikalavimus. Norintieji stoti į aukštąsias mokyklas nuo šiol turi išlaikyti trijų dalykų brandos egzaminus (vietoj dviejų): lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir pasirinkto trečiojo dalyko⁴⁸. Matematikos brandos egzaminas privalomas mokiniams, siekiantiems stoti į aukštąsias mokyklas (išskyrus menų), šia priemone siekiama pagerinti aukštojo mokslo kokybę ir užtikrinti, kad mokiniai būtų pasirengę tolesnėms studijoms. Siekiant sustiprinti socialinį aspektą, maždaug 1 300 studijų vietų (arba apie 10 proc. visų valstybės finansuojamų vietų) skirta socialiai ir ekonomiškai pažeidžiamiems mokiniams. Nuo 2024 m. rugsėjo mėn. reikalavimus atitinkantys mokiniai dėl šių vietų galės varžytis atskiroje eilėje pagal tuos pačius akademinius stojimo reikalavimus.

6. Suaugusiųjų švietimas

Nors dalyvavimo suaugusiųjų švietime rodiklis pagerėjo, jis tebėra žemesnis už ES vidurkį. 2022 m. švietime dalyvavo 27,4 proc. suaugusiųjų (2016 m. – 25 proc.), t. y. gerokai mažiau nei ES vidurkis (39,5 proc.)⁴⁹. Mokymosi procese dalyvauja ypač mažai žemo išsilavinimo žmonių, vyresnio amžiaus suaugusiųjų (55+), darbo rinkoje nedalyvaujančių asmenų ir kaimo vietovių gyventojų. Gyventojų pagrindinių arba aukštesnio skaitmeninių gebėjimų lygis (52,91 proc.) taip pat atsilieka nuo ES vidurkio (55,56 proc.), nors 2023 m. jis pagerėjo. Viena iš pagrindinių mažo dalyvavimo suaugusiųjų švietime priežasčių yra tai, kad visuomenėje apskritai trūksta mokymosi kultūros. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės atlikto vertinimo duomenimis, žmonės turėtų išsiugdyti įprotį mokytis visą gyvenimą ir šiuo metu dažniausiai nesuvokia mokymosi naudos⁵⁰.

Lietuva pradėjo esminę reformą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Siekiant nacionalinio tikslo, kad iki 2030 m. 53,7 proc. 25–64 metų suaugusiųjų dalyvautų mokymosi veikloje, pasiūlytas naujas mokymosi visą gyvenimą vieno langelio modelis, grindžiamas individualiųjų mokymosi paskyrų principu. Platformoje (Kursuok.lt) pateikiama konsoliduota informacija apie suaugusiųjų mokymosi programas, kursus ir kompetencijas, taip pat kaupiama informacija apie institucijų teikiamą finansavimą. Taip sprendžiama viena iš problemų, kylančių dėl vieningos suaugusiųjų švietimo sistemos nebuvimo.

Prioritetinei grupei priklausantys suaugusieji (šiuo metu tik dirbantys arba savarankiškai dirbantys asmenys, turintys aukštąjį arba profesinį išsilavinimą) gali gauti iki 500 EUR dotaciją per 5 metus pasirinktos mokymosi programos išlaidoms padengti, jei programa įtraukta į Vyriausybės sudarytą prioritetinį sąrašą (pvz., skaitmeninių įgūdžių tobulinimo programos). Į platformą taip pat integruotos iniciatyvos pagrindiniams įgūdžiams ugdyti. Platformoje užsiregistravo daugiau kaip 3 700 žmonių, o nuo 2024 m. sausio mėn. panaudota daugiau kaip 60 proc. 2024 m. biudžeto, taigi akivaizdu, kad platforma tampa vis populiaresnė. Tačiau Lietuvai reikia didinti dalyvavimą, kad iki 2026 m. pasiektų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytą tikslą – 21 600 (18–65 metų) asmenų, baigusių kokybiškai užtikrintus mokymus (iš kurių bent 40 proc. skirti skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti) pagal mokymosi visą gyvenimą programą. To būtų galima pasiekti, jei būtų įgyvendinti planai iki 2025 m. gegužės mėn. išplėsti 500 EUR subsidijos skyrimo kriterijus, įtraukiant Užimtumo tarnyboje registruotus bedarbius.