Šalių ataskaitos

1. Švietimas STEM srityse

Lietuvoje ir toliau trūksta gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) sričių specialistų, kas atspindi neatitikimą tarp švietimo rezultatų ir paklausos darbo rinkoje. Beveik pusė absolventų dirba darbą, kuris neatitinka jų išsilavinimo lygio, o makroekonominių įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis tebėra didelė (20,9 proc.). Dėl demografinių pokyčių ir skaitmeninės pertvarkos didėja didelės pridėtinės vertės kompetencijų paklausa, o nacionaliniame perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo sričių sąraše daug dėmesio skiriama gamtos mokslams, technologijoms, inžinerijai ir matematikai (STEM) (Užimtumo tarnyba, 2024). Profesinis rengimas ir mokymas yra svarbus, tačiau nepakankamai išnaudojamas ir vis dar su lytimi susijęs STEM plėtros kanalas. 2023 m. 50,3 proc. vidutinio lygio profesinio rengimo ir mokymo (ISCED 3–4) įstaigų moksleivių studijavo gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykus, t. y. ši dalis gerokai viršijo ES vidurkį (36,3 proc.) ir ES tikslą iki 2030 m. (45 proc.). Tačiau tik 9,0 proc. iš jų buvo moterys, o ši dalis buvo mažesnė nei ES vidurkis (15,4 proc.) ir nebuvo pasiektas 25 proc. tikslas.

STEM sričių tretinio lygio programose studijuojančių studentų skaičius išliko iš esmės stabilus ir buvo šiek tiek mažesnis už ES vidurkį. 2015–2023 m. STEM sričių tretinio lygio programose studijuojančių studentų dalis išliko nepakitusi ir sudarė 24,9–25,0 proc. (palyginti su 26,9 proc. ES), t. y. mažiau nei pasiūlytas ES tikslas – 32 proc. iki 2030 m., nes sumažėjo inžinerijos ir gamybos srityse besimokančių asmenų skaičius. Tačiau iš preliminarių nacionalinių 2024 m. duomenų matyti, kad šis rodiklis šiek tiek padidėjo iki 28,4 proc.: inžinerijos srityse pradėjo mokytis 16,9 proc. naujų asmenų, t. y. daugiau nei ES vidurkis (14,9 proc.), o gamtos mokslų, matematikos ir statistikos sričių naujų studentų skaičius šiek tiek padidėjo iki 4,8 proc. (LAMA BPO, 2024). Ir priešingai, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sričių naujų studentų skaičius, kuris buvo padidėjęs nuo 2,9 proc. 2015 m. iki 7,2 proc. 2023 m., 2024 m. vėl sumažėjo iki 6,8 proc. (LAMA BPO, 2024), daugiausia dėl mažėjančio susidomėjimo kolegijų lygmeniu. Anksčiau mažėjęs inžinerijos ir gamybos sričių patrauklumas vėl pradėjo didėti, nes valstybė skyrė daugiau paskatų ir padidėjo šių sričių suderinamumas su paklausa darbo rinkoje. IRT sričiai, nors jos rezultatai ir viršijo ES vidurkį, pastaruoju metu buvo būdingas šioks toks nepastovumas. Gamtos mokslų ir matematikos sričių rezultatai išliko stabilūs, o vidaus pokyčiai buvo palankesni biologijos, o ne fizikos ar matematikos sritims (LAMA BPO, 2024).

Šioms tendencijoms poveikį turėjo politikos paskatos ir studentų suvokimas. Lietuva neturi atskiros STEM strategijos, tačiau svarbiomis programomis, tokiomis kaip nacionalinis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos (STEAM) planas (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2023a) ir Tūkstantmečio mokyklų programa, skatinamos gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokymo programų reformos, investicijos į infrastruktūrą ir profesinis orientavimas. Dešimt regioninių ir metodinių STEAM centrų siūlo darbu laboratorijose ir projektais grindžiamą mokymąsi robotikos, gyvosios gamtos mokslų ir išmaniųjų technologijų srityse, taip siekiant sumažinti skirtumus tarp regionų ir skatinti dalyvavimą. 2024 m. pabaigos duomenimis, STEAM centrų veikloje dalyvavo 1 000 mokytojų ir 20 000 mokinių (NŠA, 2024).

Įsigalėjusios lyčių nelygybės problemos tebėra aktualios. 2023 m. tik 27,3 proc. STEM sričių studentų buvo moterys, t. y. ši dalis tik šiek tiek viršijo 26,2 proc. dalį 2015 m. ir gerokai atsiliko nuo ES tikslo (40 proc.). 2015 m., kai 39,0 proc. šių sričių studentų buvo moterys, Lietuva buvo pasiekusi tikslą, kad iki 2030 m. 30 proc. IRT sričių doktorantų būtų moterys, tačiau iki 2023 m. šis skaičius sumažėjo iki vos 26,9 proc., o tai rodo, kad esama platesnio masto lyčių segregacijos – moterys daugiausia dirba sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinių mokslų srityse, o vyrai dominuoja techninių mokslų srityse. Nepaisant apskritai didelio moterų, įgijusių tretinį išsilavinimą, skaičiaus ir vieno iš didžiausių lyčių skirtumų tretinį išsilavinimą įgyjančių moterų naudai (18,4 procentinio punkto, palyginti su ES 11,2 procentinio punkto vidurkiu), lyčių nelygybė STEM srityje lemia nelygybę karjeros perspektyvose, darbo užmokestyje ir užimtumo kokybėje (Buelvas Baldiris, 2023). Šiuo metu įgyvendinamomis politikos priemonėmis siekiama padidinti STEM sričių studentų skaičių, tačiau kartu sprendžiant lyčių disbalanso problemą reikės tikslingesnių pastangų, tokių kaip mentorystė, sektini pavyzdžiai ir nešališkas orientavimas ankstyvame etape (pvz., iniciatyvos, tokios kaip „Empowering Girls for the Future of Jobs“ ir „TEAM STEAM“).

2. Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra

Dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros programose toliau didėja ir Lietuva investuoja siekdama mažinti skirtumus regionuose. 2023 m. ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose pradėjo mokytis 96,2 proc. vaikų nuo 3 m. iki privalomojo pradinio ugdymo pradžios amžiaus, o tai buvo daugiau nei ES vidurkis (94,0 proc.) ir daugiau nei ES tikslas iki 2030 m. (96 proc.) Vaikų iki 3 m. dalyvavimas oficialios vaikų priežiūros ar švietimo programose nuolat, su tam tikrais svyravimais, didėjo (nuo 9,7 proc. 2015 m. iki 36,9 proc. 2024 m.) (ES – 39,3 proc.), todėl buvo viršytas nacionalinis Barselonos tikslas (30,5 proc.). Tačiau regioninės nelygybės problema tebėra aktuali: kaimo vietovėse į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas priimamų vaikų, visų pirma pažeidžiamų, dalis yra gerokai mažesnė (NŠA, 2024). Siekiant spręsti šią problemą, nuo 2024 m. rugsėjo mėn. visiems trejų metų vaikams užtikrinamos vietos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje, taipogi įtvirtinant teisinį reikalavimą nuo 2025 m. rugsėjo mėn. užtikrinti vietas ir dvejų metų vaikams (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2022). 2025 m. pradžioje Švietimo ministerija savivaldybėms skyrė papildomą 3,3 mln. EUR sumą pažeidžiamų vaikų švietimui, maitinimui ir transportui (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2025a). Vyriausybės programos įgyvendinimo plane taip pat numatyta sukurti ne mažiau kaip 2 000 naujų vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir suteikti finansavimą ne mažiau kaip 3 000 vaikų, gyvenančių socialiai pažeidžiamose šeimose (Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2025). Nacionaliniais tikslais siekiama, kad iki 2027 m. 70 proc. 2–5 m. amžiaus vaikų kaimo vietovėse lankytų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas.

Dėl aktyvesnio dalyvavimo atsiranda su infrastruktūra ir personalu susijusių problemų. Nepaisant to, kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų finansavimo augimas pastaraisiais metais buvo vienas iš didžiausių ES (Europos švietimo informacijos tinklas, 2025), ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbuotojų trūkumo problema tebėra aktuali visuose regionuose. Pastaruoju metu padidinus darbo užmokestį sumažėjo skirtumas lyginant su pradinių klasių mokytojų darbo užmokesčiu, o nuo 2025 m. imtasi priemonių lyginti darbo užmokesčio skales (LŠMPS, 2024). Papildomos priemonės, kuriomis sprendžiamos su darbuotojų trūkumu susijusios problemos, be kita ko, yra didesnis tretinio pedagoginio išsilavinimo siekiantiems studentams skiriamų stipendijų skaičius, važinėjimo į darbą išlaidų finansavimas ir lanksčių darbo grafikų nustatymas (NESET, 2024). Nepaisant to, reikia daugiau investuoti darbo jėgos pritraukimo ir išlaikymo srityse, kad būtų galima patenkinti didėjančią paklausą.

Peržiūrėta ikimokyklinio ugdymo programa siekiama pagerinti kokybę, tačiau jos įgyvendinimas tebėra sudėtingas. Naujose nacionalinėse gairėse reikalaujama, kad visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos pritaikytų savo mokymo programas iki 2025 m. rugsėjo mėn. Tačiau dėl trūkstamos praktinės informacijos ir pavėluoto paskelbimo gali būti, kad šio tikslo nepavyks pasiekti iki nustatyto termino pabaigos, ypač mažiau išteklių turinčiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose (NŠA, 2025). Siekiant padėti užtikrinti kokybę, nuo 2024 m. rudens taip pat pradėtas naujas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros centrų išorės vertinimo procesas (Europos švietimo informacijos tinklas, 2025).

3. Mokyklinis ugdymas ir pagrindiniai įgūdžiai

Nepaisant stabiliai vidutinių rezultatų, vis dar patiriama su teisingumu susijusių problemų. Įvertinus 2022 m. PISA rezultatus patvirtinta, kad Lietuvos moksleivių pagrindinių įgūdžių rezultatai yra šiek tiek geresni už ES vidurkį. Prastus rezultatus demonstruojančių moksleivių dalis matematikos (27,8 proc., ES – 29,5 proc.), skaitymo (24,9 proc., ES – 26,2 proc.) ir gamtos mokslų (21,8 proc., ES – 24,2 proc.) srityse buvo žemesnė nei ES vidurkiai. Nuo 2012 m. šie rezultatai buvo palyginti stabilūs, o pablogėjo tik gamtos mokslų srityje (Europos Komisija, 2024). Tačiau vidutiniai skaičiai neparodo esamų didelių skirtumų vertinant pagal socialinę ir ekonominę padėtį ir mokyklos vietą (EBPO, 2024a). Prastas palankių sąlygų neturinčių moksleivių matematikos rezultatų rodiklis (46,5 proc., palyginti su 48 proc. ES vidurkiu), yra daugiau kaip keturis kartus didesnis nei jų geresnes sąlygas turinčių bendraamžių rezultatas (11,0 proc., palyginti su 10,9 proc. ES vidurkiu). Prastėja pasiūlyto teisingumo rodiklio rezultatai (nuo 15,3 proc. 2015 m. iki 13,9 proc. 2022 m., palyginti su 16,3 proc. ES), rodantys palankių sąlygų neturinčių 15 m. amžiaus asmenų, kurių rezultatai bent vienoje PISA srityje yra geri, dalį, o tai nėra palanku Lietuvos konkurencingumui. Nelygybė didėja priklausomai nuo mokyklos vietos: miestų mokiniai matematikos srityje pasiekė 71 balais geresnių rezultatų nei kaimo vietovių mokiniai ir šis rezultatas buvo gerokai didesnis už ES vidurkį (46 balai) (EBPO, 2023a). Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė 2023–2030 m. matematikos mokymo ir mokymosi gerinimo planą (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2023b). Šiame plane daugiausia dėmesio skiriama pagalbai prastai besimokantiems mokiniams, mokytojų įgūdžių ugdymui ir skaitmeninių priemonių plėtojimui atsižvelgiant į naująją mokymo programą (Europos Komisija, 2024). Teisingumo problemas taip pat parodo aplinkybė, kad padaugėjo 18–24 m. amžiaus mokyklos nebaigusių asmenų: 2024 m. 8,4 proc. šios amžiaus grupės asmenų nebaigė švietimo programų (ES rodiklis – 9,3 proc.), palyginti su 6,4 proc. 2023 m. (ES – 9,5 proc.).

Struktūrinio pobūdžio nelygybė yra susijusi su teritoriniais mokyklų išteklių, kokybės ir prieinamumo skirtumais. Nepaisant nuolat teikiamos didelės finansinės ir nefinansinės paramos teisingumui mokyklinio ugdymo srityje (Europos švietimo informacijos tinklas, 2023), švietimo sistemai sunku užtikrinti palyginamą kokybę visuose regionuose. Kaimo vietovėse paprastai veikia mažos, nepakankamai išteklių turinčios mokyklos, kuriose dirba mažiau mokytojų ir suteikiama mažiau mokymosi galimybių. Mokyklos vieta daro didelį poveikį mokinių rezultatams (Dukynaitė et al., 2024). Kaimo mokyklų mokytojai dažnai dirba ne visą darbo dieną keliose mokyklose, o tai trukdo užtikrinti mokymo tęstinumą ir paramos mokiniams teikimą (Blöchliger & Tusz, 2020). Lietuva investuoja į švietimo kokybę: siekiant racionalizuoti mokyklų sistemą ir tinklą, vykdoma ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšomis remiama reforma (Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2025). 2020–2023 m. bendrojo lavinimo mokyklų skaičius buvo sumažintas nuo 971 iki 917 (VK, 2024), tačiau dabartinė sistema dar tikrai nėra optimali. 2024 m. naujomis Vyriausybės paskelbtomis nuostatomis buvo sušvelninta gimnazijų (parengiamųjų vidurinių mokyklų) klasių formavimo riba, todėl vietoj anksčiau reikalauto 21 mokinio skaičiaus buvo leista formuoti naujas klases, kuriose būtų 12 mokinių (Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024). Nors ši priemonė yra naudinga kalbant apie užklasinės veiklos pasiūlą ir mokytojų išlaikymą, ji gali padaryti neigiamą poveikį ankstesnei pažangai, nes 56 mažose mokyklose buvo atnaujintos gimnazijos lygio mokymo programos (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2025b).

Naujoji įgūdžiais grindžiama mokymo programa yra svarbus pokytis pedagoginiu požiūriu, tačiau ją vis dar sunku įgyvendinti. Nuo 2023 m. rugsėjo mėn. visos Lietuvos mokyklos kiekvienu bendrojo ugdymo lygmeniu įgyvendina reformuotą nacionalinę mokymo programą, grindžiamą įgūdžiais, nepriklausomu mokymusi ir įtraukaus švietimo principais (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2023c). Siekiant sumažinti paskutiniais metais patiriamą spaudimą ir paskatinti platesnį ir ankstesnį mokinių dalyvavimą mokantis įvairių dalykų, atitinkamai pertvarkytas galutinis mokyklos baigimo (abitūros) egzaminas (Europos Komisija, 2024). Tačiau daugeliui mokyklų, ypač kaimo vietovėse, sunku prisitaikyti. Mokytojų atsiliepimuose ir ekspertų ataskaitose atkreipiamas dėmesys į tai, kad trūksta tinkamos parengiamosios medžiagos ir kad teikiama nevienoda parama. 2025 m. Lietuva skyrė 25 mln. EUR vadovėlių viešiesiems pirkimams ir įsteigė darbo grupę, kuri turi peržiūrėti mokymo programų gaires ir geriau įtraukti mokytojus į jų įgyvendinimo procesą.

Kvalifikuotų mokytojų, ypač STEM srityse, trūkumas labai kenkia švietimo kokybei. Lietuvoje ir toliau išlieka aktuali mokytojų senėjimo problema. 2023 m. duomenimis 41,2 proc. mokytojų buvo 55 metų arba vyresni – tai didžiausias rodiklis ES, kur vidutinė tokio amžiaus mokytojų dalis yra 25,1 proc. Ši problema visų pirma aktuali kalbant apie sritis, kurių paklausa darbo rinkoje yra didelė, tokias kaip gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika bei užsienio kalbos, ir kaimo ir mažose mokyklose, kurios vis labiau priklauso nuo į pensiją išėjusių ar į darbą važinėjančių mokytojų (Blöchliger & Tusz, 2020). Siekdama spręsti šią problemą, Lietuva iki 2024 m. padidino mokytojų atlyginimus, kurie dabar siekia 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2024a). Šalyje taip pat buvo išplėstas lanksčių darbo krūvio modelių naudojimas (LŠMPS, 2024) ir finansavimas dirbantiems mokytojams, kad jie galėtų įgyti papildomų kvalifikacijų. Tačiau pedagogo profesijos patrauklumas tebėra menkas. Jauni specialistai ir profesiją keičiantys darbuotojai kaip pagrindines atgrasomąsias priežastis nurodo mažą prestižą, didelį stresą ir nepakankamas karjeros perspektyvas. Iš naujausių duomenų matyti, kad studentų, stojančių į STEM mokytojų rengimo programas, skaičius tebėra nepakankamas, kad būtų galima patenkinti paklausą ateityje (LAMA BPO, 2024).

Skaitmeniniai gebėjimai, apie kuriuos pranešta, yra aukšto lygio, tačiau esama didelės skaitmeninės atskirties. Tyrimo TIMSS 2023 duomenimis, Lietuva yra viena iš 10 šalių, kuriose mokiniai savo skaitmeninį raštingumą vertina gerai (Dukynaitė et al., 2024). Pasitikėjimas savo skaitmeniniais įgūdžiais taip pat teigiamai koreliavo su STEM sričių rezultatais. Nepaisant to, mažesnėse vietovėse esančiose mokyklose dažnai trūksta patikimos IT infrastruktūros, skaitmeninių mokymosi platformų ar profesionalios IT paramos. Siekdama spręsti šią problemą, Lietuva pagal savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą investuoja į švietimo technologijų platformą, kuri veiks kaip nacionalinis mokytojų rengimo, švietimo išteklių ir pritaikomųjų mokymosi priemonių centras.

Specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių įtrauktis vis didėja, tačiau reikia nuveikti daugiau. Nuo 2024 m. rugsėjo mėn. bendrojo ugdymo mokyklos, gavusios prašymą, privalo priimti specialiųjų ugdymo poreikių turinčius mokinius (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2024b). Dėl to padidėjo specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių skaičius įprastoje aplinkoje: daugiau kaip 90 proc. specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų dabar mokosi įprastose klasėse. Tačiau infrastruktūra tebėra didelė kliūtis – tik 1,7 proc. bendrojo lavinimo mokyklų turi visiškai pritaikytą fizinę aplinką. Sanglaudos politikos fondų investicijos padės pašalinti nustatytas infrastruktūros spragas; pavyzdžiui, Šiaulių mokyklose vykdomas 2 mln. EUR vertės savivaldybės bendrai finansuojamas ERPF projektas, skirtas švietimo erdvėms modernizuoti (2024–2026 m.). Taip pat labai skiriasi pagalbinių darbuotojų skaičius – nuo 0,56 iki 1,67 specialistų 100 mokinių, priklausomai nuo vietovės. Nuo 2020 m. Lietuva padvigubino mokytojų padėjėjų skaičių ir pradėjo įgyvendinti tikslines paramos specialistų mokymo iniciatyvas (NŠA, 2024).

Pilietinės kompetencijos prastėja (tai atitinka vidutinius rezultatus ES). 2022 m. Tarptautiniame pilietinio ugdymo ir pilietiškumo tyrime (ICCS) Lietuvos bendras pilietinės kompetencijos įvertinimas buvo žemesnis (62,6 proc. moksleivių gavo bent patenkinamą B balą) nei 2016 m. (70,0 proc.) ir šiek tiek mažesnis už ES vidurkį (63,1 proc., palyginti su 72,5 proc. 2016 m.), o mergaitėms palankus atotrūkis tarp lyčių buvo vienas didžiausių. Taip pat išlieka teisingumo spragų, nes mažiau tikėtina, kad mokiniai iš socialiai ir ekonomiškai nepalankioje padėtyje esančių šeimų ir kaimo vietovių dalyvaus pilietinėje veikloje arba demonstruos stiprų pilietinį raštingumą (Schulz et al., 2025). Reikia dėti daugiau pastangų siekiant plėsti iniciatyvas, kuriomis skatinamas kritinis mąstymas, gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir demokratinis aktyvumas visų rūšių mokyklose (Schulz et al., 2025).

4. Profesinis rengimas ir mokymas

Profesinio rengimo ir mokymo patrauklumas ir aktualumas darbo rinkai išlieka palyginti žemas. 2023 m. Lietuvoje tik 36,2 proc. vidutinio lygio (ISCED 3 ir 4 lygmens) mokinių dalyvavo profesinio mokymo programose, palyginti su 52,4 proc. ES. Faktinis vidutinio lygio profesinio rengimo ir mokymo mokinių skaičius, palyginti su 2017 m. užregistruotu didžiausiu lygiu, taip pat gerokai sumažėjo (nuo daugiau kaip 42 000 mokinių 2017 m. iki šiek tiek daugiau kaip 25 500 mokinių 2023 m.). Nors pastaraisiais metais buvo daroma nuolatinė pažanga, profesinio rengimo ir mokymo atitiktis darbo rinkos poreikiams išlieka nepakankama, kas prisideda prie neatitikties tarp įgūdžių pasiūlos ir paklausos darbo rinkoje. Neseniai profesinio rengimo ir mokymo įstaigas baigusių mokinių, kurie mokėsi darbo vietoje, dalis padidėjo ir 2024 m. pasiekė 59,5 proc. (palyginti su 46,7 proc. 2022 m.), tačiau tebėra mažesnė už ES vidurkį (65,2 proc.). Neseniai profesinio rengimo ir mokymo įstaigas baigusių mokinių užimtumo lygis didėjo panašiai: 2024 m. jis gerokai padidėjo (76,6 proc., palyginti su 71,3 proc. 2023 m.), tačiau tebebuvo mažesnis už ES vidurkį (80,0 proc.).

Teigiamas nacionalinių priemonių, įskaitant sanglaudos politikos fondų ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšomis finansuojamas priemones, poveikis po truputį tampa matomas, tačiau prireiks laiko, kol jis pasieks maksimumą. 2022 m. Lietuva, reaguodama į 2020 m. Tarybos rekomendaciją dėl profesinio mokymo ir į Osnabriuko deklaraciją, parengė nacionalinį įgyvendinimo planą, kuriuo siekiama spręsti menko profesinio rengimo ir mokymo patrauklumo ir menko aktualumo darbo rinkai problemas. Pagal šį planą 2024 m. šalyje pradėta įgyvendinti projektą „Profesinis ugdymas – prieinamas visiems“, kuriuo siekiama pagerinti palankių sąlygų neturinčių ir specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių galimybes dalyvauti profesinio rengimo ir mokymo programose. Projektu siekiama skatinti įtrauktį, mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir remti sklandesnį perėjimą į darbo rinką. Lietuva taip pat dalyvauja techninės paramos priemonės projekte, kuriuo siekiama pagerinti profesinio rengimo ir mokymo (kartu su aukštuoju mokslu) kokybės išorinį vertinimą. Siekdama geriau suderinti profesinį rengimą ir mokymą su darbo rinkos poreikiais, Lietuva įgyvendina kelias ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemones, kuriomis, pavyzdžiui, profesinio rengimo ir mokymo studentai skatinami dalyvauti pameistrystės programose, skatinamas praktinių įgūdžių įgijimas sektoriniuose mokymo centruose, atnaujinamos profesinio rengimo ir mokymo programos, kad jos būtų geriau suderintos su darbo rinkos poreikiais, ir skatinama vykdyti skaitmeninę bei žaliąją pertvarką (Cedefop & ReferNet, 2025). 2024 m. buvo atnaujintos, parengtos ir studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre užregistruotos 33 modulinės profesinio rengimo ir mokymo programos, svarbios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai įgyvendinti.

5. Tretinis išsilavinimas

Tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičius tebėra didelis, tačiau jam ir toliau daro poveikį demografinės tendencijos. 2024 m. tretinį išsilavinimą buvo įgiję 58,2 proc. 25–34 m. amžiaus asmenų, palyginti su 44,2 proc. ES vidurkiu. Tačiau priėmimo į aukštąsias mokyklas (ISCED 6–7 lygmens) rodiklis 2015–2023 m. laikotarpiu sumažėjo nuo 25,8 proc. iki 23,7 proc. Tai atspindi Lietuvos demografinį nuosmukį, dėl kurio atsiranda aukštojo mokslo pasiūlos ir paklausos neatitikimas ir galiausiai kritinis net tokių populiarių dalykų kaip fizika, chemija ir matematika, studentų trūkumas (LAMA BPO, 2024). Dėl šių problemų kyla ilgalaikis susirūpinimas dėl galimybės įgyti aukštąjį išsilavinimą ir dėl tam tikrų institucijų gyvybingumo.

Kolegijų susijungimai vyksta, tačiau lieka neaišku, ar tai pagerins veiksmingumą. Viena iš pagrindinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano reformų – kolegijų restruktūrizavimas siekiant pagerinti jų kokybę ir veiksmingumą. 2024 m. liepos–spalio mėn. atlikti penki mokymo įstaigų sujungimai, o kelios kolegijos buvo integruotos į universitetus (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2024c). Šia reforma siekiama stiprinti taikomuosius mokslinius tyrimus, konsoliduoti išteklius ir pritraukti daugiau studentų į regionų centrus. Tačiau trys iš šių sujungimų buvo įvykdyti nepaisant to, kad jie nebuvo įtraukti į nepriklausomo nacionalinio studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) rekomenduotų sujungimų sąrašą. Vyriausybė planuoja nuo 2028 m. taikyti naujus kokybe grindžiamus kriterijus, tokius kaip studentų skaičius, suderinamumas su darbo rinka ir mokslinių tyrimų pajėgumai. Išlieka neaišku, ar įgyvendinus šias struktūrines reformas numatyti rezultatai bus pasiekti.

Kai kurių pažeidžiamų grupių galimybės mokytis gerėja, tačiau reikia dar daug nuveikti, kad šiomis galimybėmis būtų naudojamasi. Nuo 2024 m. antroje priėmimo eilėje iki 1 300 valstybės finansuojamų vietų kasmet rezervuojama socialiai remtiniems studentams. Tačiau pirmaisiais metais buvo išnaudota tik 283 iš šių vietų (LAMA BPO, 2024). Kliūčių kyla dėl sudėtingų tinkamumo kriterijų, mažo informuotumo ir paraiškų teikėjų patiriamos administracinės naštos. Nepaisant to, tretinį išsilavinimą įgijusių 25–29 m. asmenų, priskiriamų mažiausių pajamų kvintiliui, skaičius padidėjo nuo 33,2 proc. 2021 m. iki 51,3 proc. 2023 m., kas rodo rezultatų teisingumo srityje gerėjimą. Nuolatinė informavimo veikla, paprastesnės procedūros prieinamumui užtikrinti ir lankstūs mokymosi būdai bus labai svarbūs siekiant išlaikyti šią naudą.

Tarptautinimas tebevykdomas, tačiau dar yra ką tobulinti. Siekdama padidinti matomumą, pritraukti specialistų ir diversifikuoti finansavimą, Lietuva teikė pirmenybę tarptautinimui. 2023 m. 1 000 absolventų teko 77,6 laipsnio įgijimo tikslais mobilaus absolvento iš ES nepriklausančių šalių , t. y. gerokai daugiau nei ES vidurkis (57,2). Absolventų mobilumas į užsienį yra įvairesnis: mobilumas laipsnio įgijimo tikslais (10,1 proc.) ir mobilumas kreditų kaupimo tikslais (5,5 proc.) atitinkamai buvo didesnis ir mažesnis už ES vidurkius (atitinkamai 4,4 proc. ir 6,6 proc.). Pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą remiamos geresnės integracijos paslaugos, nors kai kurias priemones, pavyzdžiui, migracijos procedūrų tobulinimą, vis dar sunku įgyvendinti (Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2025). Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tarptautiškumo projektai apima bendrų ir dvigubų laipsnių programų rengimą ir plėtojimą, integracijos stipendijas ir virtualiojo mokymosi paslaugų teikimą. Geri pavyzdžiai – regioninė Šiaurės ir Baltijos šalių mobilumo mokymosi tikslais programa „Nordplus“ (Europos Komisija ir PPMI, 2023). Siekdama užtikrinti dar didesnį mobilumą, Lietuva turės gerinti skaitmeninę aprėptį, plėsti mokymo programas anglų kalba ir sumažinti administracinę naštą tiek studentams, tiek įstaigoms.

6. Suaugusiųjų įgūdžiai ir švietimas

Dalyvavimo suaugusiųjų mokymesi lygis auga, tačiau tebėra gerokai mažesnis už ES vidurkį. 25–64 m. suaugusiųjų mokymasispadidėjo nuo 25,0 proc. 2016 m. iki 27,4 proc. 2022 m., tačiau tebėra mažesnis už ES vidurkį (39,5 proc.). Suaugusiųjų mokymosi rezultatas ypač žemas tretinio išsilavinimo neturinčių asmenų (12,8 proc.), vyresnio amžiaus suaugusiųjų (55 m. ir vyresnių; 18,5 proc.), darbo rinkai nepriklausančių asmenų (8,4 proc.) ir kaimo vietovėse gyvenančių asmenų (23,5 proc.) grupėse. Tai apsunkina šių grupių dalyvavimą darbo rinkoje ir socialinę įtrauktį. Neseniai paskelbtoje Lietuvos ataskaitoje, parengtoje pagal 2023 m. atliktą EBPO suaugusiųjų įgūdžių tyrimą (PIAAC), taip pat pabrėžiamos neigiamos suaugusiųjų pagrindinių įgūdžių (raštingumo, skaičiavimo ir problemų sprendimo) tendencijos. 2022–2023 m. vidutiniai raštingumo ir skaičiavimo rezultatai buvo gerokai prastesni nei 2014–2015 m. (EBPO, 2024b).

2024 m. Lietuva įgyvendino didelio masto suaugusiųjų švietimo srities reformą, remiamą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšomis. Įgyvendinus šią reformą sukurta vieno langelio principu veikianti ir individualiomis mokymosi paskyromis grindžiama mokymosi visą gyvenimą platforma Kursuok.lt, kad būtų pasiektas nacionalinis tikslas, pagal kurį iki 2030 m. mokymosi programose turėtų dalyvauti 53,7 proc. suaugusiųjų. 2024 m. aukštojo mokslo ar profesinio mokymo kvalifikaciją turintiems ir pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims buvo suteikta galimybė per penkerius metus gauti iki 500 EUR dotaciją pasirinktos mokymosi programos išlaidoms padengti, jei tokia programa yra įtraukta į Vyriausybės prioritetų sąrašą (pvz., STEM programos ir skaitmeninių įgūdžių tobulinimo programos).

Individualių mokymosi paskyrų sistema tapo populiari. Iki 2025 m. kovo mėn. šios platformos mokymosi programose sudalyvavo daugiau kaip 15 000 žmonių. Tai atsispindi naujausio darbo jėgos tyrimo rezultatuose, pagal kuriuos suaugusiųjų (25–64 m.) dalyvavimas švietimo ir mokymo programose per pastaruosius 12 mėnesių buvo 24,7 proc. (2024 m.), palyginti su 19,5 proc. 2022 m. Tačiau atsirado individualių mokymosi paskyrų kursų prieinamumo ir kokybės problema, todėl iki 2025 m. pabaigos turės būti atliktas šios sistemos auditas (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2025c). Be kita ko, bus įvertinta, kaip Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras užtikrina kursų kokybę. Į šio audito išvadas atsižvelgs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos speciali darbo grupė, įsteigta siekiant pagerinti bendrus individualių mokymosi paskyrų sistemos aspektus.