Investicijų planas Europai

Komisija kartu su Europos investicijų banku 2015 m. pradėjo vykdyti Investicijų planą Europai. Įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas, kuriam pradžioje skirta 21 mlrd. EUR ES lėšų.

2016 m. fondo veikla davė sėkmingų rezultatų ir iki 2018 m. vidurio tikimasi sutelkti ne mažiau nei 315 mlrd. EUR papildomų investicijų į realiąją ekonomiką. Fondas vykdė veiklą visose 28 valstybėse narėse; tikėtasi, kad 2016 m. gruodžio mėn. jis paskatins iš viso beveik 164 mlrd. EUR investicijų.

2016 m. pabaigoje fondas patvirtino 175 infrastruktūros projektus, kurių bendras finansavimas sudaro 22,4 mlrd. EUR. Be to, patvirtinti dar 247 finansavimo susitarimai mažesnėms bendrovėms, kurių vertė – 8,2 mlrd. EUR. Tikimasi, kad naudos gaus apytikriai 385 000 mažųjų įmonių.

Komisija, atsižvelgdama į sėkmingą Investicijų plano vykdymą, rugsėjo mėn. pasiūlė pratęsti jo veiklą ir padidinti finansavimą, nustatydama tikslą iki 2020 m. sutelkti ne mažiau kaip 500 mlrd. EUR investicijų. 2016 m. gruodžio mėn. šį pasiūlymą patvirtino Europos Vadovų Taryba.

ES stiprina fondo socialinį matmenį skatindama tiek mikrofinansavimą, tiek socialinį verslumą. Tikimasi, kad pagal Užimtumo ir socialinių inovacijų programą bendra parama šioms sritims padidės nuo 193 mln. EUR iki apytikriai 1 mlrd. EUR, ir bus sutelkta dar apie 3 mlrd. EUR papildomų investicijų. Pasirašyti susitarimai su daugiau nei 100 mikrofinansavimą teikiančių institucijų, paramą gaus daugiau nei 100 000 ES valstybių narių smulkiųjų verslininkų.

Pagalba mažosioms ir vidutinėms įmonėms

Pagalba mažosioms įmonėms teikiama iš daugelio įvairių šaltinių.

Atsižvelgiant į sėkmingą Europos strateginių investicijų fondo veiklą, 2016 m. liepos mėn. asignavimai mažosioms įmonėms padidinti dar 500 mln. EUR.

Be Investicijų plano, 2014–2020 m. dar vykdoma ES mažųjų bei vidutinių įmonių programa COSME, iš kurios 2,3 mlrd. EUR biudžeto teikiama parama bendrovėms steigti ir plėsti. Pagal ją bendrovėms padedama patekti į rinkas, kuriama palanki verslo aplinka ir skatinamas verslumas. Jos biudžeto laikotarpio vidurio peržiūroje siūloma finansinių priemonių biudžetą padidinti dar 200 mln. EUR.

2016 m. skirta dar 45 mln. EUR pagalba mažosioms ir vidutinėms įmonėms per Europos įmonių tinklą, kad jos galėtų susirasti verslo partnerius, suprasti ES teisės aktus ir gauti finansavimą iš ES. Apie 450 000 bendrovių gavo 625 dalyvaujančių organizacijų paslaugas visuose ES regionuose ir 35 ES nepriklausančiose šalyse.

Lapkričio mėn. Komisija patvirtino pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyvą, kuria daugeliui ES inovatyvių verslininkų suteikiama galimybių tapti pasauliniais lyderiais. Pagal šią iniciatyvą sutelkiamos visos jau dabar ES siūlomos galimybės ir papildomai skiriama dėmesio rizikos kapitalo investicijoms, bankroto teisei, mokesčių sistemai ir intelektinei nuosavybei.

ES ekonomikos skatinimas

Apžvelgiamais metais darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas buvo skatinami įvairių sričių politikos strategijomis, tarp jų regioninės politikos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, transporto, žemės ūkio, užimtumo ir švietimo.

Regioninė politika

Į Sąjungos prioritetines sritis toliau investuota iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, kurių biudžetas 2014–2020 m. yra 454 mlrd. EUR. Strateginis investavimas į pagrindines ekonomikos augimą užtikrinančias sritis ir regioninę politiką yra gyvybiškai svarbus ES darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo darbotvarkės ramstis.

2014–2020 m. fondai investuos 121 mlrd. EUR į mokslinius tyrimus ir inovacijas, skaitmenines technologijas ir paramą mažosioms įmonėms visoje ES.

Tiesioginę fondų paramą gaus du milijonai verslo ir pradedančiųjų įmonių: taip bus skatinamas jų konkurencingumas ir didinami mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumai.

2016 m. ES supaprastino galimybę gauti finansavimą mažosioms įmonėms ir miestams. Be to, ji skatino didesnį finansinių priemonių įsisavinimą ir užtikrino, kad būtų galima tas priemones dar įvairiau derinti su kitais ES fondais, ypač su Europos strateginių investicijų fondu.

Rugsėjo mėn. paskelbtas Regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo 2007–2013 m. veiklos įvertinimas. Prie pagrindinių laimėjimų priskirtina tai, kad kiekvienu pagal sanglaudos politiką investuotu euru papildomai sukurta 2,74 EUR bendrojo vidaus produkto, sukurta per 1 mln. darbo vietų, nutiesta 5 000 km naujų kelių ir 1 000 km naujų geležinkelių.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Programa „Horizontas 2020“ yra visų laikų plačiausio masto ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, kuriai finansuoti 2014–2020 m. skirta 77 mlrd. EUR. Pagal ją teikiama parama pasaulinio lygio moksliniams tyrimams, užtikrinama ES pramonės subjektų lyderystė ir siekiama spręsti su klimato kaita, energetika, sveikatos priežiūra ir saugumu susijusias visuomenės problemas.

Europos strateginių investicijų fondas toliau didina programos „Horizontas 2020“ potencialą, visų pirma galimybes teikti paramą novatoriškoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Fondas padėjo tenkinti ypatingą paramos poreikį pagal iniciatyvą „ES finansavimas novatoriams“. Tai bendra iniciatyva, kurią pagal programą „Horizontas 2020“ pradėjo vykdyti Komisija ir Europos investicijų bankas.

ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politika nukreipta siekti trijų strateginių tikslų: inovacijų atvirumo, mokslo atvirumo ir atvirumo pasauliui. Jų buvo siekiama įgyvendinant trijų lygmenų iniciatyvas: didinant mokslinių tyrimų ir inovacijų kaip svarbaus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo veiksnio pripažinimą (visų pirma pagal Europos semestrą ir programos „Horizontas 2020“ politikos rėmimo priemonę), sukuriant geresnes bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų sąlygas ir tęsiant strategines programos „Horizontas 2020“ kryptis. Prie naujų iniciatyvų priskirtina iniciatyvos „Inovacijų susitarimai“ bandomoji schema, kuri pradėta vykdyti 2016 m. siekiant pašalinti inovacijų kliūtis ir skatinti žiedinę ekonomiką, ir Europos atvirojo mokslo debesija. Pradėtos rengti ilgesnio laikotarpio priemonės, skirtos inovacijų aplinkai ES gerinti, tarp jų kvietimas teikti pasiūlymus dėl galimos Europos inovacijų tarybos.

Kosmoso inovacijos ir investicijos

2016 m. spalio mėn. Komisija paskelbė Europos kosmoso strategiją. Ja siekiama užtikrinti didžiausią įmanomą Europos Sąjungos kosmoso programų naudą visuomenei ir išlaisvinti kosmoso sektoriaus galimybes skatinti inovacijas, kurti darbo vietas ir stiprinti ekonomikos augimą ES. Ši strategija užtikrins, kad ES kosmoso pramonė išliktų pasauline lydere. Strategijoje taip pat patvirtinta šio sektoriaus svarba ES saugumui ir ES kaip pasaulinio masto veikėjos vaidmens stiprinimui.

Vykdant ES iniciatyvą sukurti unikalią pasaulinę palydovinės navigacijos sistemą – programą „Galileo“ – 2016 m. pasiektas svarbus orientyras: naudojant Europoje gamintą raketą „Ariane 5“ sėkmingai paleisti keturi papildomi palydovai. 2016 m. gruodžio mėn. pranešta apie teikiamas pradines paslaugas – navigacijos, paieškos ir gelbėjimo ir paslaugas valstybinėms institucijoms.

Tvarus augimas

2016 m. ES toliau įgyvendino 2015 m. pateiktą žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį. Daug gamtos išteklių yra riboti, ES yra daugelio žaliavų grynoji importuotoja. Norint užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, reikia išmaniau ir tvariau naudoti išteklius. Mažindamos atliekų kiekį, gerindamos produktų dizainą, perdirbdamos ir pakartotinai panaudodamos medžiagas ES įmonės galėtų iš viso sutaupyti 600 mlrd. EUR ir 2–4 proc. sumažinti bendrą metinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Kovo mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo būtų sukurta iš perdirbtų žaliavų gaminamų trąšų vidaus rinka ir taip atliekų tvarkymo problemos paverčiamos ekonominėmis galimybėmis. Perdirbant biologines atliekas ir gaminant iš jų organines trąšas būtų sukuriama apie 120 000 darbo vietų.

Lapkričio mėn. Komisija patvirtino teisės aktų rinkinio „Švari energija visiems europiečiams“ dalį – 2016–2019 m. Ekologinio projektavimo darbo planą. Pagal jį bus patvirtinti su žiedine ekonomika susiję produktų reikalavimai ir taip didinamas produktų ilgaamžiškumas, kad juos būtų lengviau taisyti, pakartotinai naudoti ir perdirbti.

Apsaugoti Europos jūras

ES žvejybos pramonė yra ketvirta pagal apimtį pasaulyje. Kasmet į rinką pateikiama apie 6,4 mln. tonų žuvies. Žvejyba ir žuvų perdirbimas užtikrina daugiau nei 350 000 darbo vietų. Tvarus Europos vandenynų išteklių naudojimas yra Europos Sąjungos žuvininkystės ir jūrų politikos esmė. 2016 m. lapkričio mėn. Komisija paskelbė pasiūlymus dėl geresnio tarptautinio vandenynų valdymo. Juose išdėstyta, kaip ES galėtų prisidėti siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų užtikrindama racionalesnį pasaulio vandenynų valdymą. Be to, 2016 m. balandžio mėn. Komisijos narys Karmenu Vella paskelbė iniciatyvą „MedFish4Ever“, siekdamas atkreipti dėmesį į kritinę žuvų išteklių padėtį Viduržemio jūroje, kurioje šiuo metu peržvejojama daugiau nei 90 proc. įvertintų išteklių.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė

Siekdama prisidėti prie transporto skaitmeninimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, Komisija birželio mėn. pateikė sąrašą 195 transporto projektų, kuriems bus suteiktas 6,7 mlrd. EUR ES finansavimas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Tikimasi, kad iki 2030 m. šiomis investicijomis bus sukurta iki 100 000 darbo vietų.

Beveik visi atrinkti projektai yra skirti transeuropinio transporto pagrindiniam tinklui. Tarp paramos gavėjų yra tokios iniciatyvos kaip Rumunijos Brašovo–Sigišoaros geležinkelio ruožo atnaujinimas, Portugalijos Aveiro–Vilar Formozo geležinkelio jungtis, standartinių vėžių pločio geležinkelio linijos Šiaurės jūros ir Baltijos koridoriuje plėtra ir Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos (SESAR) įgyvendinimas. 2016 m. spalio mėn. Komisija paskelbė trečią kvietimų teikti pasiūlymus ratą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę transportui. Svarbiausiems transporto projektams finansuoti bus skiriama 1,9 mlrd. EUR.

Darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas žemės ūkyje

Europos Sąjungos žemės ūkis aprūpina piliečius įvairiais kokybiškais maisto produktais bei aplinkos viešosiomis gėrybėmis ir prisideda prie kultūrinės ir socialinės kaimo regionų aplinkos. ES žemės ūkio maisto sektoriuje yra beveik 44 mln. darbo vietų, o eksportuojamų ES žemės ūkio maisto produktų vertė viršija 120 mlrd. EUR per metus.

Pagal bendrą žemės ūkio politiką kasmet teikiama apytikriai 59 mlrd. EUR parama ūkio pajamoms, naudą aplinkai teikiantiems ūkininkams ir toms veiklos rūšims, kuriomis didinamas sektoriaus konkurencingumas, efektyvus išteklių naudojimas ir gerinamas gyvenimas kaimo regionuose.

Tiesioginės metinės išmokos ūkininkams užtikrina pagrindinę ūkio pajamų apsaugą nuo specifinių sukrėtimų, kuriuos patiria žemės ūkis.

2016 m. kovo mėn. Komisija aktyviai ėmėsi ypatingų priemonių, siekdama sustiprinti gyvulininkystės produktų gamintojų padėtį. Liepos mėn. ji paskelbė 500 mln. EUR vertės dokumentų rinkinį, kuriuo mažinama pieno gamyba ir teikiama parama pieno gamintojams ir kitų gyvulininkystės šakų ūkininkams. Parama buvo suteikta ir Rusijos importo draudimo paveiktam vaisių ir daržovių sektoriui.

Sausio mėn. Komisija įkūrė Žemės ūkio rinkų darbo grupę, kuri teikia rekomendacijas, kaip gerinti maisto tiekimo grandinės veikimą, ir siūlo ūkininkams patrauklią ekonominio stabilumo ir augimo perspektyvą. Lapkričio mėn. grupė paskelbė savo ataskaitą. Siekiant gerinti jautienos, veršienos ir kiaulienos sektorių rinkos skaidrumą buvo įkurtas mėsos rinkos stebėjimo centras, kuris padėjo veiklos vykdytojams stebėti rinkos ženklus ir geriau vykdyti veiklą rinkos kintamumo sąlygomis.

Komisijos narys Philas Hoganas kartu su kitais Komisijos nariais vykdė bendrą kampaniją, kurios tikslas – kovoti su netarifinėmis prekybos kliūtimis ES nepriklausančiose šalyse, kuriose yra galima ES produktų rinka. Jų pastangomis pavyko 2016 m. atverti Kinijos, Kolumbijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų rinkas tam tikriems ES eksporto produktams. Perspektyviose naujose Indonezijos, Meksikos ir Vietnamo rinkose surengtos aukšto lygio prekybos misijos.

Nauji gebėjimai, geresnė apsauga, daugiau darbo vietų jaunimui

ES finansavimu, visų pirma per Europos socialinį fondą, 2014–2020 m. bus teikiama parama 8 mln. ES darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Programa „Erasmus+“, kurios biudžetas yra 14,7 mlrd. EUR, suteiks galimybių daugiau nei 4 mln. jaunuolių studijuoti, atlikti gamybinę praktiką, įgyti patirties ir dirbti savanoriais užsienyje. Pagal šią programą taip pat teikiama parama veiksmams, padedantiems valstybėms narėms modernizuoti ir pertvarkyti jų švietimo ir profesinio mokymo sistemas.

Gegužės mėn. pradėjo veikti Europos platforma, skirta bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti; jos paskirtis – paversti nedeklaruojamą darbą deklaruojamu. Platforma užtikrina socialinę apsaugą milijonams ES gyventojų, kurie dėl nepatikimų darbo susitarimų atsiduria nepalankioje padėtyje, įskaitant darbo priklausomybės santykius, užmaskuotus kaip savarankiškas darbas.

Birželio mėn. Komisija pradėjo vykdyti Naują Europos įgūdžių darbotvarkę, kurios 10 veiksmų skirti įgūdžių kokybei ir jų susietumui su darbo rinka gerinti. Jiems priklauso iniciatyva, kuria padedama žemos kvalifikacijos suaugusiems darbuotojams gerinti jų raštingumo, skaičiavimo ir skaitmeninius įgūdžius ir (arba) siekti vidurinio ar jam lygiaverčio ugdymo.

Siekdama kovoti su jaunimo nedarbu, ES toliau rėmė Jaunimo garantijų iniciatyvos plėtrą valstybėse narėse. Spalio mėn. pažangos ataskaitoje matyti, kad 2013 m. Jaunimo garantijų iniciatyva, kurią remia Jaunimo užimtumo iniciatyva, Europos socialinis fondas ir nacionalinis finansavimas, užtikrino permainas vietoje. Praėjus trejiems metams nuo jos veikimo pradžios 2013 m. ES yra 1,4 mln. jaunų bedarbių mažiau. Apie 9 mln. jaunuolių priėmė darbo, gamybinės praktikos arba pameistrystės pasiūlymą. Tai paskatino vykdyti drąsias struktūrines reformas daugelyje valstybių narių ir padėjo užmegzti verslo ir švietimo partnerystės ryšius. Siekdama užtikrinti visapusišką ir tvarų Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą Komisija pasiūlė pratęsti Jaunimo užimtumo iniciatyvos vykdymą iki 2020 m. ir išplėtoti jos išteklius. Be to, Komisija paskelbė naują esamos programos „Erasmus+“ dalį – ilgalaikio (6–12 mėn.) judumo schemą „Erasmus Pro“ gamybinę praktiką atliekantiems asmenims, pagal kurią teikiama parama mokymuisi darbo vietoje užsienio šalyje.

Žmonių jungtys

2016 m. švietimo, profesinio mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“, kurios biudžetas – 2,2 mlrd. EUR, suteikė galimybių apytikriai 497 000 jaunuolių studijuoti, įgyti profesinį mokymą, dirbti savanoriais arba dalyvauti jaunimo mainų programose užsienyje. Ji taip pat suteikė galimybę apie 141 000 mokymo institucijų ir jaunimo organizacijų darbuotojų pagerinti įgūdžius mokant ir dalyvaujant mokymuose užsienyje. 2016 m. pagal programą per 400 mln. EUR iš bendro biudžeto skirta bendradarbiavimo projektams, tarp jų skatinantiems pilietiškumą ir bendras laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybes švietimo pagalba.

Europos solidarumo korpusas

Gruodžio mėn., praėjus trims mėnesiams po to, kai Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris kalboje apie Sąjungos padėtį pranešė apie Europos solidarumo korpuso veiklos sukūrimą, šis korpusas pradėjo veiklą. 17–30 metų jaunuoliai gali pasinaudoti naujomis galimybėmis ir įnešti svarbų visuomeninį indėlį visoje ES, įgyti patirties ir gebėjimų. Projekto dalyviai nuo 2 iki 12 mėn. gali užsiimti savanoriška veikla, atlikti gamybinę praktiką, stažuotę arba dirbti. Projektų dalyviai galės užsiimti tokia veikla kaip švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės integracijos, paramos migrantams ir pabėgėliams ir jų integracijos, padėti aprūpinti maistu, statyti laikinus būstus, užsiimti aplinkos apsauga ir gaivalinių nelaimių prevencija. Gruodžio mėn. pabaigoje projekte užsiregistravo daugiau nei 18 000 žmonių.

Ekonominė ir fiskalinė politika

Ekonominės politikos koordinavimas ES vykdomas cikliškai kas metus; šis ciklas vadinamas Europos semestru. Jis pradedamas baigiantis kiekvieniems metams, paskelbus metinę augimo apžvalgą ir rekomendacijas dėl euro zonos ekonominės politikos. 2016 m. vasario mėn. Komisija paskelbė šalių ataskaitas, kuriose analizuojamos individualios ES valstybių narių ekonominės ir socialinės problemos. Jų pagrindu vyko diskusijos su valstybėmis narėmis dėl jų politinių sprendimų rengiantis balandžio mėn. skelbiamoms nacionalinėms reformų programoms ir vidutinės trukmės biudžeto planams. Vėlų pavasarį šių ataskaitų pagrindu Komisija pateikė konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

Šiose rekomendacijose valstybėms narėms pateikiamos gairės, kaip skatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, skiriant ypač daug dėmesio augimą skatinančioms reformoms tokiose srityse kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos, kartu išlaikant patikimus viešuosius finansus. 2016 m. rekomendacijos buvo pateiktos ir Kiprui, kuris pavasarį, pasibaigus jo makroekonominio koregavimo programai, vėl perėjo prie visapusiško ekonomikos valdymo sistemos.

2016 m. Komisijos pateiktos rekomendacijos fiskalinėje srityje parodė, kad Stabilumo ir augimo paktas gali būti taikomas protingai ir lanksčiai. Vertindama valstybių narių vidutinės trukmės biudžeto planus, Komisija atsižvelgė į specifines išlaidas, susijusias su įvykiais, kurių vyriausybė negalėjo kontroliuoti (pvz., pabėgėlių krizė ir antiteroristinės priemonės). Ispanijai ir Portugalijai duota daugiau laiko perviršiniam deficitui ištaisyti; Taryba pritarė Komisijos rekomendacijai ir panaikino baudą, kuri galėjo būti paskirta atsižvelgiant į šių šalių ankstesnės fiskalinės veiklos rezultatus. Apžvelgiamais metais padaryta daugiau su perviršiniu deficitu susijusios pažangos, dėl kurios perviršinį deficitą turinčių valstybių narių sumažėjo nuo 24 2011 m. iki šešių. Trys valstybės narės 2015 m. ištaisė perviršinį deficitą ir Taryba 2016 m. birželio mėn. oficialiai užbaigė susijusią perviršinio deficito procedūrą.

Apžvelgiant visų pirma euro zoną, Komisija paragino ją taikyti kur kas pozityvesnes fiskalinės politikos kryptis, kad būtų įveiktas lėto ekonomikos augimo ir mažos infliacijos pavojus, ir remti Europos Centrinio Banko pinigų politiką.

Komisija taip pat įvertino, ar euro zonos valstybių narių 2017 m. biudžeto plano projektai atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Komisija nustatė keletą atvejų, kai planuojamos biudžeto koregavimo priemonės neatitiko Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų arba buvo grėsmė, kad gali jų neatitikti.

Stebėdama makroekonominį disbalansą Komisija padarė išvadą, kad 13 valstybių narių dar egzistuoja disbalansas arba perviršinis disbalansas. Komisija ne tik pažymėjo pažangą, padarytą sprendžiant disbalanso problemas, bet ir padarė šios procedūros vykdymo užtikrinimą aiškesnį ir skaidresnį: sumažino disbalanso kategorijų nuo šešių iki keturių ir Europos semestro kontekste daugiau dėmesio skyrė užimtumui ir socialiniams klausimams.

Tolesnė parama ES valstybėms narėms

Parlamente ir Taryboje toliau vyko derybos dėl 2015 m. lapkričio mėn. Komisijos pasiūlytos Paramos struktūrinėms reformoms programos.

Kipras 2016 m. kovo mėn. pabaigoje sėkmingai užbaigė trejų metų ekonominio koregavimo programą. Komisija per savo Paramos struktūrinėms reformoms tarnybą toliau teikė paramą Kipro valdžios institucijoms, įgyvendinančioms ekonomikos augimą skatinančias administracines ir struktūrines reformas.

2016 m. padaryta nemaža pažanga įgyvendinant Graikijos programą, kuria buvo siekiama sukurti prielaidas atgauti pasitikėjimą ir padėti ilgalaikio Graikijos ekonomikos atsigavimo pamatus. Atlikta pirma peržiūra ir sudarytos sąlygos išmokėti antrą finansavimo pagal šią programą dalį, kuri sudaro 10,3 mlrd. EUR. Antroji dalis buvo išmokėta keliais etapais; paskutinis išmokėjimas patvirtintas spalio mėn. Komisija teikė paramą Euro grupės, kuri gegužės mėn. priėmė sprendimą dėl skolos priemonių, veiklai. Šios priemonės bus įgyvendinamos palaipsniui. Pirma diskusija dėl trumpalaikių skolos priemonių įvyko gruodžio mėn. pradžioje. Įgyvendinant programą padaryta nemaža pažanga užbaigiant antrą peržiūrą.

Graikija taip pat gavo ekonominės paramos pagal Investicijų planą Europai. Pirmą Europos strateginių investicijų fondo patvirtintą susitarimą Graikija pasirašė gegužės mėn. Ta proga Europos investicijų fondas pasirašė tris susitarimus dėl papildomų investicijų suteikimo Graikijos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms su Graikijos tarpininkaujančiais bankais ir fondais.

Paramos teikimas už ES ribų

Komisija teikė paramą Gruzijai, Kirgizijai, Jordanijai, Tunisui ir Ukrainai pagal makrofinansinės paramos programas. Siekiama padėti geografiniu, ekonominiu ir politiniu požiūriu ES artimoms valstybėms atkurti tvarią išorės finansų padėtį, kartu skatinant ekonomikos koregavimą ir struktūrines reformas. Programos yra papildoma Tarptautinio valiutos fondo finansavimo dalis.

Rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė naują Europos išorės investicijų planą, kuriuo bus skatinamos investicijos į Afrikos ir ES kaimynines šalis ir prisidedama prie pagrindinių migracijos priežasčių šalinimo. Juo siekiama teikti paramą socialinei ir ekonominei infrastruktūrai ir smulkiajam verslui, ypač daug dėmesio skiriant darbo vietų kūrimui, šalinant kliūtis privačiam investavimui. Planu, kuriam iš ES biudžeto ir Europos plėtros fondo skiriama 3,35 mlrd. EUR, bus remiamos inovacijų garantijos ir panašios privataus investavimo rėmimo priemonės.

Pagal šį planą bus galima sutelkti iki 44 mlrd. EUR investicijų. Jei valstybės narės ir kiti partneriai įneš tokį pat indėlį kaip ES, bendra biudžeto apimtis gali padvigubėti ir siekti 88 mlrd. EUR.

Į rezultatus nukreiptas ES biudžetas

2016 m. Komisija sėkmingai tęsė iniciatyvą „Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“, kuria siekiama užtikrinti, kad ES ištekliai būtų veiksmingai naudojami piliečių labui ir kad visi ES lėšomis finansuojami projektai būtų akivaizdžiai naudingi ir ekonomiški.

ES biudžeto lėšos ir toliau investuojamos atsižvelgiant į Komisijos politikos prioritetus (tokius kaip ekonomikos augimo skatinimas, darbo vietų kūrimas ir konkurencingumo didinimas, greitas ir veiksmingas reagavimas į ekstremaliąsias situacijas).

2016 m. sėkmingai vykdomų iš ES biudžeto finansuojamų projektų duomenų bazėje, kurią galima rasti Komisijos svetainėje, buvo daugiau nei 1 000 projektų.

Komisijos Pirmininkui J.-C. Junckeriui rugsėjo mėn. pasakius kalbą apie Sąjungos padėtį, Komisija pateikė daugiametės finansinės programos (2014–2020 m.) laikotarpio vidurio peržiūrą, įskaitant ir pasiūlymų dėl teisės aktų rinkinį, kuriuo siekiama:

• užtikrinti papildomų finansinių priemonių sėkmingai kovoti su migracijos ir saugumo grėsmėmis ir skatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą;
• didinti ES biudžeto lankstumą ir jo gebėjimą greitai ir efektyviai veikti nenumatytomis aplinkybėmis;
• supaprastinti finansines taisykles ir taip sumažinti ES finansavimo gavėjų administracinę naštą.

Geresnė prieiga prie prekių ir paslaugų

Naujos gyventojams ir bendrovėms naudingos elektroninės prekybos taisyklės

2016 m. gegužės mėn. Komisija pateikė priemones, kuriomis vartotojai ir bendrovės galės lengviau pirkti ir parduoti produktus ir paslaugas internetu visoje ES. Komisija pateikė Reglamento dėl geografinio blokavimo pasiūlymą, kad nebūtų diskriminuojami žmonės, perkantys produktus ir paslaugas kitoje ES valstybėje narėje.

Gyventojai ir mažosios įmonės dažnai skundžiasi, kad dėl didelių mokesčių ir siuntų pristatymo problemų jie negali daugiau pirkti ar parduoti visoje ES. Gegužės mėn. Komisijos priimtu reglamentu siekiama didinti kainų skaidrumą ir reguliavimo priežiūrą. Siekdama paskatinti vartotojų pasitikėjimą, Komisija nori atnaujinti Reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje.

Elektroninės prekybos tyrimas

Komisija surinko duomenų iš beveik 1 800 bendrovių, užsiimančių elektronine prekyba vartojimo prekėmis bei skaitmeniniu turiniu, ir išnagrinėjo apie 8 000 platinimo sutarčių. Kovo mėn. paskelbus pradinius duomenis paaiškėjo, kad visoje ES elektroninėje prekyboje plačiai paplitęs geografinis blokavimas, ypač taikomas skaitmeniniam turiniui. Rugsėjo mėn. Komisija paskelbė preliminarią ataskaitą, kurioje patvirtintas spartus elektroninės prekybos augimas ES – daugiau nei pusė suaugusių ES gyventojų 2015 m. užsisakė prekių arba paslaugų internetu. Ataskaitoje nustatyti verslo veiklos metodai, galintys varžyti konkurenciją ir riboti vartotojų pasirinkimą. Galutinė ataskaita bus pateikta 2017 m.

Supaprastintos PVM taisyklės

Šiuo metu galiojanti tarpvalstybinės elektroninės prekybos PVM sistema yra sudėtinga ir valstybėms narėms ir įmonėms brangiai kainuoja. Skaičiuojama, kad prekių tiekimo į kitą valstybę narę vidutinės metinės išlaidos kiekvienos valstybės narės įmonėms sudaro apie 8 000 EUR. Be to, ES verslas atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje, nes ES nepriklausančių šalių tiekėjai, naudodamiesi mažų krovinių importui taikoma išimtimi, gali tiekti ES vartotojams prekes be PVM. Sistema tokia sudėtinga, kad valstybėms narėms sunku užtikrinti taisyklių laikymąsi; skaičiuojama, kad kasmet patiriama apie 5 mlrd. EUR nuostolių.

Įgyvendindama bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, Komisija pateikė teisės aktų rinkinį, kuriuo siekiama modernizuoti ir supaprastinti tarpvalstybinės elektroninės prekybos PVM mokėjimo tvarką, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Bus panaikintas reikalavimas įmonėms, parduodančioms kitų valstybių narių vartotojams, registruotis PVM mokėtoju visose valstybėse narėse, kuriose gyvena vartotojai. Kitu pasiūlymu bus užtikrinama, kad elektroniniams leidiniams būtų taikomi tokie patys lengvatiniai tarifai kaip popieriniams leidiniams.

Modernūs ES teisės aktai dėl autorių teisių

„Eurobarometro“ (Komisijos viešosios nuomonės apklausos tarnybos) duomenimis, 73 proc. jaunuolių ES klausosi muzikos, žiūri TV serialus ir filmus arba žaidžia žaidimus internetu. Beveik 20 proc. yra mėginę naudotis paslaugomis, teikiančiomis turinį kitoje valstybėje narėje, bet transliuotojams sudėtinga tenkinti šią augančią paklausą. Siekdama gausinti pasirinkimo galimybių ir gerinti prieigą prie turinio, Komisija pasiūlė reglamentą, kurį taikant transliuotojams būtų lengviau gauti teisių subjekto sutikimą. Reglamentu taip pat supaprastinamas internetinių programų perdavimas į kitas valstybes nares ir sudaromos galimybės į vartotojų rinkinius įtraukti kitų valstybių kanalus.

Reglamentą papildo naujos Autorių teisių direktyvos pasiūlymas. Siūloma direktyva padės muziejams, archyvams ir kitoms institucijoms suskaitmeninti autorių teisėmis apsaugotus, bet visuomenei nebeprieinamus filmus bei knygas, kad juos būtų galima pasiekti tarpvalstybiniu mastu.

Besimokantieji ir mokytojai nori naudoti skaitmeninę medžiagą ir technologijas, tačiau beveik ketvirtadalis mokytojų vykdydami skaitmeninio mokymo veiklą patiria su autorių teisėmis susijusių suvaržymų. Pagal siūlomą Autorių teisių direktyvą švietimo įstaigoms bus leidžiama naudoti mokymui iliustruoti reikalingą medžiagą panaudojant skaitmenines priemones ir tarpvalstybiniams mokymo internetu kursams. Tyrėjams, nagrinėjantiems didelius duomenų rinkinius, bus lengviau naudoti teksto ir duomenų gavybos technologijas. Direktyvos projekte įtraukta ir nauja privaloma ES išimtis, kad kultūros paveldo institucijos galėtų išsaugoti kūrinius skaitmeniniu pavidalu.

„Eurobarometro“ duomenys taip pat rodo, kad 57 proc. ES gyventojų sužino naujienas internetu naudodamiesi socialiniais tinklais, paieškos sistemomis arba sklaidos kanalų skaitytuvėmis, o 31 proc. gyventojų klausosi muzikos naudodamiesi interneto vaizdo ar muzikos sklaidos svetainėmis. Skaitmeninis amžius suteikė vartotojams daugiau pasirinkimo galimybių, teisių subjektams užtikrino gausesnę auditoriją ir naujų galimybių, tačiau daug kam kyla sunkumų gauti sąžiningą atlygį arba derėtis su vaizdo medžiagos sklaidos bei kitomis interneto platformomis. Siūloma Autorių teisių direktyva siekiama sukurti sąžiningesnę ir tvaresnę rinką, aiškiai apibrėžiant interneto platformų prievoles. Be to, ja bus sustiprinta teisių subjektų derybinė pozicija ir jų teisė į atlygį, kartu pripažįstant svarbų spaudos leidėjų vaidmenį atliekant žurnalistinius tyrimus ir kuriant kokybišką turinį.

Tinkamų sąlygų sudarymas

Nebeliks tarptinklinio ryšio paslaugos mokesčio

2016 m. balandžio mėn. atpigo SMS žinučių siuntimo ir interneto naršymo paslauga esantiems kitoje valstybėje narėje (tarptinklinio ryšio paslauga). Gyventojams reikia nedaug primokėti prie kainų, kurias moka savo kilmės šalyje naudodamiesi mobiliojo ryšio prietaisais: iki 0,05 EUR už minutę pokalbio skambinant pačiam, 0,02 EUR už išsiųstą SMS žinutę ir 0,05 EUR (neskaitant PVM) už atsisiųstų duomenų megabaitą. Nuo 2017 m. birželio 15 d. ES gyventojai, reguliariai keliaujantys Sąjungos viduje, galės pamiršti tarptinklinio ryšio mokestį.

Apžvelgiamais metais Komisija, siekdama šio tikslo, pateikė nemažai priemonių pasiūlyme dėl didmeninių tarptinklinio ryšio mokesčių (kainų, kurias veiklos vykdytojai moka vieni kitiems už jų tinklų naudojimą) reguliavimo ir taisyklėse, kaip užtikrinti tarptinklinio ryšio paslaugos panaikinimo naudą visiems ES gyventojams. Visi keliaujantys ES viduje galės naudotis mobiliuoju ryšiu kaip namie: iškeliavę iš namų (savo gyvenamosios šalies arba šalies, su kuria juos sieja pastovus ryšys) mokės tą pačią kainą už mobiliojo ryšio skambučius, SMS žinutes ir duomenų parsisiuntimą. Balandžio mėn. įsigaliojo taisyklės, kuriomis pirmą kartą ES teisėje užtikrinamas tinklo neutralumo principas.

Daugiau ir geresnių interneto jungčių

Iki 2020 m. mobiliojo interneto duomenų srautas, palyginti su šiandiena, išaugs beveik aštuonis kartus. 2016 m. Europos Komisija, siekdama patenkinti augantį poreikį, pateikė svarbių teisėkūros ir politikos iniciatyvų. Vasario mėn. Komisija pasiūlė geriau koordinuoti 700 MHz intervalo radijo dažnius, gerinti prieigą prie mobiliojo interneto ir leisti automobiliams su ryšio galimybėmis, nuotolinėms sveikatos priežiūros priemonėms ir kitoms novatoriškoms tarnyboms dirbti visame žemyne.

Rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė nuodugniai patikrinti ES telekomunikacijų taisykles ir tolesnius planus tenkinti augančius ES gyventojų prieigos prie ryšio poreikius. Komisija siekia trijų toliau nurodytų tikslų.

• 2025 m. visos mokyklos, universitetai, mokslinių tyrimų centrai, transporto mazgai, ligoninės, valstybės įstaigos ir įmonės turi turėti galimybę naudotis gigabitiniu ryšiu (kurio naudotojai gali per sekundę parsisiųsti arba išsiųsti 1 gigabitą duomenų).
• Visi ES namų ūkiai turi turėti galimybę naudotis ryšiu, kurio duomenų parsisiuntimo greitis būtų ne mažesnis nei 100 Mgps ir kuris 2025 m. gali būti padidintas iki gigabitinio greičio.
• 2025 m. visuose miestų rajonuose turi būti užtikrinta nepertraukiama penktosios belaidžio ryšio sistemų kartos, 5G ryšio, aprėptis. 2020 m. bent viename iš kiekvienos valstybės narės didžiųjų miestų turi būti užtikrinta komercinė prieiga prie 5G ryšio.

Šiems tikslams pasiekti būtinos didžiulės investicijos. Naujajame Europos elektroninių ryšių kodekse pateiktos taisyklės, kuriomis visoms bendrovėms sukuriamos palankesnės sąlygos investuoti į aukščiausios kokybės infrastruktūrą visoje ES, tiek vietoje, tiek peržengiant nacionalinių valstybių sienas, ir išsaugoti veiksmingą konkurenciją. Komisija taip pat pateikė 5G ryšio plėtros visoje ES planą. 2016 m. kalboje apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris pristatė iniciatyvą „WiFi4EU“, 120 mln. EUR vertės planą suteikti nemokamą prieigą prie belaidžio ryšio tinklo viešose vietose. Nemokama prieiga prie belaidžio ryšio tinklo bus sukurta parkuose, aikštėse, bibliotekose ir viešosios paskirties pastatuose, kad ja galėtų naudotis piliečiai ir viešosios paskirties įstaigos.

Balandžio mėn. Amsterdamo deklaracijoje, kurią aptarė visų 28 ES valstybių narių transporto ministrai, buvo pabrėžtas vyriausybės ir pramonės bendradarbiavimo būtinumas siekiant gerinti duomenų infrastruktūrą transporto srityje. Europos Sąjungos Vadovų Tarybai pirmininkaujantys Nyderlandai, Europos Komisija, valstybės narės ir transporto pramonės atstovai įsipareigojo pateikti taisykles ir reglamentus dėl autonominių transporto priemonių naudojimo ES keliuose.

Naujos ES audiovizualinės taisyklės skatina kultūros įvairovę

Šiandien vis daugiau žmonių žiūri televizijos programas naudodamiesi užsakomąja audiovizualinės žiniasklaidos paslauga (pvz., „Netflix“) ir vaizdo sklaidos platformomis (pvz., „YouTube“) savo išmaniuosiuose telefonuose arba namuose prie televizoriaus. Reaguodama į šias naujoves, Komisija gegužės mėn. pateikė pasiūlymą dėl Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos atnaujinimo.

Naujais teisės aktais siekiama geriau suderinti taisykles, šiandien galiojančias tradiciniams transliuotojams, užsakomosios vaizdo žiniasklaidos paslaugų teikėjams ir vaizdo sklaidos platformoms, ypač vaikų apsaugos srityje. Jomis bus sustiprinta ES kultūros įvairovė – užsakomosios vaizdo žiniasklaidos paslaugų teikėjai turės užtikrinti ne mažiau kaip 20 proc. jų teikiamų paslaugų europietišką turinį.

Platformos

Gegužės mėn. Komisija pateikė išsamaus socialinio ir ekonominio tokių platformų kaip internetinės prekyvietės, paieškos sistemos, mokėjimo sistemos, socialinės žiniasklaidos, vaizdo ir turinio sklaidos svetainės vaidmens įvertinimą. Komisija apibūdino principais grindžiamą požiūrį į įvertinime nustatytų problemų sprendimą. Jis aprėpia įsipareigojimą teikiant palyginamas skaitmenines paslaugas laikytis tų pačių arba panašių taisyklių. Internetinės platformos turi būti tvarkomos atsakingai, visų pirma savanoriškomis pačių šios srities atstovų pastangomis, kaip antai kovos su neapykantą kurstančiomis kalbomis internete elgesio kodeksu.

Kibernetinio saugumo stiprinimas

Remiantis 2017 m. Pasaulinės informacijos saugumo padėties tyrimo duomenimis, daugiau nei 80 proc. ES bendrovių apžvelgiamais metais patyrė bent vieną kibernetinį incidentą. Tai menkina pasitikėjimą bendrąja skaitmenine rinka ir stabdo jos plėtrą. Liepos mėn. Komisija pradėjo naują viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę kibernetinio saugumo srityje, kuria siekiama skatinti bendradarbiavimą pradiniais mokslinių tyrimų ir inovacijų proceso etapais ir kurti kibernetinio saugumo sprendimus įvairiems sektoriams, kaip antai energetikos, sveikatos priežiūros, transporto ir finansų. Tai viena iš kelių iniciatyvų, kuriomis siekiama geriau parengti ES kibernetiniams išpuoliams ir sustiprinti jos kibernetinio saugumo sektoriaus konkurencingumą. Iniciatyvos grindžiamos pirmomis visoje ES galiojančiomis kibernetinio saugumo taisyklėmis – liepos mėn. Parlamento ir Tarybos patvirtinta Tinklų ir informacijos saugumo direktyva.

Geresnis privatumo internete užtikrinimas

Visą vasarą Komisija vykdė viešas konsultacijas dėl elektroninį saugumą reglamentuojančių ES taisyklių peržiūros ir atnaujinimo. Šios taisyklės, kartu su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, užtikrins geresnę ES piliečių elektroninio bendravimo (kaip antai telefono ir interneto pokalbių ir elektroninių laiškų) apsaugą.

Maksimalus augimo potencialo padidinimas

ES pramonės skaitmeninimas

Remiantis naujų tyrimų duomenimis, suskaitmeninus produktus ir paslaugas ES pramonė per artimiausius penkerius metus galėtų papildomai gauti daugiau nei 110 mlrd. EUR metinio pelno.

Balandžio mėn. Komisija pristatė planus, kaip padėti ES pramonei, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, tyrėjams ir valstybės institucijoms geriausiai pasinaudoti naujomis technologijomis. Komisija siekia remti ir susieti esamas nacionalines pramonės skaitmeninimo iniciatyvas ir nukreipti investicijas į ES viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ryšius. Pavyzdžiui, Komisija investuos 500 mln. EUR į visos Europos skaitmeninių inovacijų centrų, kuriuose įmonės galės gauti konsultacijų ir išmėginti skaitmenines naujoves, tinklą.

Milijardai susietų prietaisų, tokių kaip telefonai, kompiuteriai ir jutikliai, turėtų sąveikauti sklandžiai ir saugiai, nepriklausomai nuo jų gamintojo, techninių detalių ar kilmės šalies. Tam jiems reikia bendros kalbos. Komisija nori paspartinti standartų nustatymo procesą, pavyzdžiui, daug dėmesio skirdama 5G ryšiui, debesijos kompiuterijai, daiktų internetui, duomenų technologijoms ir kibernetiniam saugumui.

Gyventojai ir įmonės dar ne visapusiškai naudojasi skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis, kurios turėtų būti sklandžiai teikiamos visoje ES. Elektroninės valdžios veiksmų plane 2016–2020 m. apibrėžiama 20 priemonių, kuriomis modernizuojamos skaitmeninės viešosios paslaugos ir užtikrinama, kad ES būtų patogiau gyventi, dirbti ir investuoti. Joms priklauso vieningo skaitmeninio tinklų sietuvo sukūrimas, kad naudotojams visoje ES būtų patogiau pasiekti informaciją, naudotis elektroninėmis procedūromis ir konsultavimo paslaugomis. 2016 m. surengtos viešos konsultacijos padės tai išplėtoti.

Be to, Komisija pateikė debesija grindžiamų paslaugų ir pasaulinio lygio duomenų infrastruktūros projektą, skirtą tam, kad mokslo, verslo ir viešųjų paslaugų atstovai galėtų prisidėti prie didžiųjų duomenų revoliucijos. Komisija sukurs Europos atvirojo mokslo debesiją. Ji užtikrins 1,7 mln. ES tyrėjų ir 70 mln. mokslo ir technologijų specialistų virtualią aplinką, kurioje bus galima saugoti, valdyti, analizuoti ir pakartotinai naudoti didelius mokslinių tyrimų duomenų kiekius. Siekdama greičiau pradėti šį procesą, Komisija nuo 2017 m. pateiks visus pagal programą „Horizontas 2020“ gautus mokslinius duomenis atviram naudojimui. Atvirojo mokslo debesija bus paremta Europos duomenų infrastruktūra, kuri susies didelio dažnių juostos pločio tinklus, didelės apimties saugyklas ir superkompiuterių pajėgumus, kad būtų galima pasiekti debesijoje saugomus didelės apimties duomenų rinkinius ir juos tvarkyti.

Skaitmeniniai įgūdžiai

Remiantis Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato 2016 m. atliktais tyrimais, 47 proc. ES gyventojų neturi skaitmeninių įgūdžių arba turi labai prastus, tačiau artimoje ateityje 90 proc. darbo vietų ir didelė dalis gyventojų kasdienio gyvenimo veiksmų reikalaus tam tikro gebėjimo naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Įgyvendindama Naują Europos įgūdžių darbotvarkę, Komisija paragino valstybių narių vyriausybes didinti pastangas, pavyzdžiui, įdiegti skaitmeninius įgūdžius visuose švietimo ir mokymo lygmenyse. Gruodžio mėn. pradėta vykdyti iniciatyva „Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija“, jungianti valstybes nares ir švietimo, užimtumo ir pramonės sričių suinteresuotuosius subjektus, kad bendrai būtų sukurta didelė skaitmeninių gebėjimų talpykla ir užtikrinama, kad ES gyventojai ir darbo jėga turėtų tinkamus skaitmeninius įgūdžius.

ES kultūros ir kūrybiškumo skatinimas skaitmeniniame pasaulyje

Sujungta bendroji skaitmeninė rinka siūlo didžiules ES kultūros ir kūrybos sektorių augimo galimybes. Tačiau šiems sektoriams kintančioje aplinkoje kyla ir problemų, kaip antai, kur gauti finansavimą. Birželio mėn. Komisija kartu su Europos investicijų fondu paskelbė, kad pradėjo veikti 121 mln. EUR vertės paskolų garantijų sistema, pagal kurią teikiama parama daugiau kaip 10 000 mažųjų ir vidutinių įmonių tokiuose sektoriuose kaip audiovizualinė veikla, festivaliai, muzika, kultūros paveldas, dizainas, atlikimo menai, leidyba, radijas ir vizualieji menai.

2016 m. sukako 25 metai, kaip pradėjo veikti ES programa MEDIA, priklausanti programai „Kūrybiška Europa“ – pagrindinei ES programai, skirtai kultūros ir kūrybos sektoriams. Nuo 1991 m. pagal programą MEDIA į kūrybiškumą ir kultūros įvairovę ES investuota daugiau nei 2,4 mlrd. EUR. Kasmet pagal ją teikiama parama apytikriai 2 000 Europos filmų, televizijos serialų ir kitų projektų. MEDIA padėjo išugdyti daugiau nei 20 000 prodiuserių, režisierių ir scenaristų, suteikė jiems galimybių pritaikyti naujas technologijas. MEDIA skatino Europos kino žiūrovų ugdymą. Remiantis Komisijos atliktais programos MEDIA tyrimais, 2014 m. 33 proc. visų apsilankiusiųjų kino teatruose žiūrėjo europietiškus filmus, o 2010 m. jų buvo 25 proc.

Švari energija visiems europiečiams

Pasaulis nenumaldomai pereina prie švarios energijos vartojimo, ir Europos Sąjunga nori ne tik prisitaikyti prie šio proceso, bet ir žengti jo priekyje. Tai jos pasaulinė atsakomybė.

2015 m. į švarią energiją pasaulyje investuota per 300 mlrd. EUR. ES yra visos sąlygos panaudoti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politiką tam, kad pereinant prie švarios energijos būtų skatinamas darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas. Nuo 2021 m. kasmet sutelkiant iki 177 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų investicijų, švarios energijos teisės aktų rinkiniu artimiausią dešimt­metį galima užtikrinti 1 proc. bendrojo vidaus produkto augimą ir sukurti 900 000 darbo vietų.

Energijos vartojimo efektyvumas

Pigiausia ir švariausia yra ta energija, kuri visai nenaudojama. Todėl 2016 m. Komisija pristatė naujas, inovatyvias energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kuriomis siekiama:

• sukurti bendrą energijos vartojimo efektyvumo didinimo sistemą;
• didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą;
• didinti produktų energijos vartojimo efektyvumą (ekologinis projektavimas) ir gerinti vartotojų informavimą (energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas);
• finansuoti energijos vartojimo efektyvumą pagal Pažangaus išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvą.

Siekdama užtikrinti šių pasiūlymų įgyvendinimą, Komisija pateikė naują privalomą 30 proc. efektyvesnio ES masto energijos vartojimo tikslą, kurį būtina pasiekti iki 2030 m. Plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo tikslais siekiama sumažinti valstybių narių priklausomybę nuo importuojamos energijos, skatinti vietos ekonomikos vystymąsi, didinti konkurencingumą ir kurti papildomų ekologiškų darbo vietų.

Pasaulinė lyderė atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje

Pereinant prie švarios energijos sistemos svarbus vaidmuo tenka atsinaujinantiesiems energijos ištekliams. ES nusistatė kolektyvinį tikslą iki 2030 m. padidinti galutinio energijos suvartojimo atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį bent iki 27 proc. Naujos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos pasiūlyme numatoma užtikrinti tikrumą investuotojams ir sudaryti vienodas sąlygas visoms technologijoms. Komisijos pasiūlymais pirmiausia siekiama sukurti tinkamas sąlygas geriausiai naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir paversti ES klestinčia švarios energijos rinka. Šiame sektoriuje jau dirba daugiau nei 1 mln. žmonių, metinė jo apyvarta sudaro apie 144 mlrd. EUR.

Nuo 2009 iki 2015 m. saulės ir vėjo energijos technologijų kainos sumažėjo atitinkamai 80 proc. ir 30–40 proc. Tiek sumažėjus kainoms, vartotojai vis dažniau gali patys gaminti atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Pagal peržiūrėtą Direktyvą vartotojams bus suteikta daugiau teisių patiems gaminti elektros energiją, kuri bus vartojama namie arba parduodama atgal energijos tinklams.

Tinkamos sąlygos vartotojams

Vartotojai – pagrindinė energetikos sąjungos dalis. Pagerinus skaitmeninės vartotojų informacijos valdymą, vartotojai galės lengviau, greičiau ir tiksliau atlikti kasdienius veiksmus: tikrinti ir mokėti sąskaitas, keisti tiekėjus ir sudaryti naują sutartį persikeldami į naują būstą. Vartotojai galės naudotis sertifikuotomis elektroninėmis kainų palyginimo priemonėmis ir pagrįstai rinktis, nes jiems bus prieinama patikima ir aiški informacija apie geriausius pasiūlymus rinkoje.

Vartotojams bus lengviau pakeisti tiekėjus, nes siūloma apriboti keitimo mokesčio taikymą. Skirtumas tarp standartinio pirminio tiekėjo pasiūlymo ir pigiausio rinkos pasiūlymo ES vidutiniškai yra didesnis negu 50 EUR per metus.

Vartotojai galės panorėję gauti iš savo energijos tiekėjo pažangiuosius skaitiklius ir mokėti už energiją pagal rinkos kainas, o naudodami naujas technologijas jie galės daugiau energijos suvartoti tada, kai ji pigiausia, ir sumažinti brangesnės energijos vartojimą. Tai reiškia, kad vartotojai galės geriau kontroliuoti savo išlaidas energijos tiekimo paslaugoms.

Energetinis saugumas, solidarumas ir pasitikėjimas

2016 m. vasario mėn. pasiūlytame energijos tiekimo saugumo teisės aktų rinkinyje remiamasi pastaraisiais metais ES pasiekta pažanga suvaldyti energijos tiekimo saugumo grėsmes. Teisės aktų rinkinyje ypač daug dėmesio skiriama dujoms, remiantis 2014 m. dujų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis patirtimi, taip pat tarpvyriausybiniams susitarimams dėl energijos, šildymo ir vėsinimo.

Gruodžio mėn., praėjus tik 9 mėn. po pradinio pasiūlymo pateikimo, teisės aktų leidėjai priėmė Komisijos pasiūlymą dėl tarpvyriausybinių susitarimų. Pagal naujas taisykles Komisija galės užtikrinti, kad jokia energetine sutartimi nebūtų keliama grėsmė tiekimo saugumui valstybėje narėje arba trukdoma ES energijos rinkos veikimui.

Kovo mėn. ES sustiprino ryšius su Indija, svarbia pasaulio energijos rinkos dalyve ir ypač svarbia ES energetine partnere. Bendru pareiškimu dėl energijos saugumo ir kovojant su klimato kaita žengtas didelis žingsnis kuriant ilgalaikę švarios ir tvarios energijos tiekimo partnerystę su viena iš sparčiausiai augančių didžiųjų ekonomikų.

Visiškai integruota ES rinka

2016 m. buvo svarbių ES energetikos infrastruktūros projektų metai: pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę skirta daugiau nei 800 mln. EUR. Ši parama ypač svarbi išlaisvinant papildomas investicijas, kurių reikia susidariusioms laisvą energijos judėjimą varžančioms kliūtims pašalinti.

Pavasarį pasirašyti du bendros 5,6 mln. EUR vertės susitarimai dėl dotacijų „Midcat“ dujotiekio statybos tyrimams. Užbaigus šį dujotiekį, Pirėnų pusiasalio dujų rinkos bus integruotos į visą Europą. Be to, 29,9 mln. EUR finansavimas skirtas statyti 140 km elektros tiekimo linijai Bulgarijoje, kuri pagerins atsinaujinančiųjų išteklių energijos prieigą prie tinklo ir padidins Bulgarijos elektros tinklų pajėgumus.

Spalio mėn. pasirašytas 187 mln. EUR vertės susitarimas dėl dotacijos pirmajam Estiją ir Suomiją jungiančiam dujotiekiui „Balticconnector“. Pradėjus juo tiekti dujas iki 2020 m., šis projektas sujungs rytinį Baltijos jūros regioną su visa ES energijos rinka.

2016 m. pagrindine energetikos sąjungos sukūrimo priemone ir toliau buvo Investicijų planas Europai. Europos strateginių investicijų fondas toliau padėjo kurti darbo vietas ir skatino investicijas į realiąją ekonomiką. Pagal fondą toliau buvo teikiama didelė parama intelektualioms, pažangioms investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, inovacijas ir šiuolaikišką energetikos infrastruktūrą.

2014–2020 m. investicijoms, kuriomis padedama siekti energetikos sąjungos tikslų, skirta 69 mlrd. EUR sanglaudos politikos lėšų.

Spartesnis švarios energetikos inovacijų kūrimas ir diegimas

Metų pabaigoje Komisija pateikė savo idėjas dėl spartesnio švarios energetikos inovacijų kūrimo ir diegimo. Šioje strategijoje siūlomos konkrečios priemonės, kaip skatinti ir plėtoti efektyvaus energijos vartojimo ir mažo anglies dioksido kiekio inovacinius sprendimus, siekiant stiprinti ES pasaulinį konkurencingumą šioje srityje.

Birželio mėn. Komisija prisijungė prie pasaulinės švarios energijos iniciatyvos „Misija – inovacijos“ ir siekdama skatinti daugiašalį bendradarbiavimą inovacijų srityje ES vardu pasirašė ministrų pagrindų dokumentą dėl švarios energijos. Be to, G 20 šalių energetikos ministrų susitikime Kinijoje buvo susitarta dėl įvairių veiksmų planų.

2016 m. siekiant skatinti inovacijas ir spręsti energetikos inovacijų srities problemas pradėtos teikti keturios programos „Horizontas“ premijos. Bendra premijų vertė 6,75 mln. EUR. Jos finansuojamos pagal ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“. Premijos teikiamos už inovacijas tokiose srityse kaip saulės energijos integravimas istoriniuose pastatuose, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas ligoninėse, produktų, kurie padėtų sumažinti išmetalų kiekį pakartotinai panaudojant anglies dioksidą, kūrimas ir švariausio ateities variklio išradimas.

Visus metus daug dėmesio buvo skiriama santykiams su pagrindiniais ES energetikos partneriais. Birželio mėn. Komisija dalyvavo G 20 energetikos ministrų susitikime Pekine. Tai buvo galimybė aptarti energetikos technologijų inovacijas, atsinaujinančiųjų išteklių energiją, energijos vartojimo efektyvumą, prieigą prie energijos ir energetikos sistemos vaidmenį, kartu su tarptautiniais partneriais įgyvendinant Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos. Liepos mėn. vykusiame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime buvo pasirašytas susitarimas dėl ES ir Kinijos energetikos veiksmų plano.

Ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Tolesnis Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos vykdymas

2014 m. spalio mėn. ES vadovai įsipareigojo visos ekonomikos mastu išmetamų teršalų kiekį iki 2030 m. sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Tai buvo ES indėlis į 2015 m. gruodžio mėn. pasirašytą Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.

2016 m. balandžio mėn. 175 šalys pasiekė naują tarptautinio susitarimo pasirašymo pirmą dieną rekordą, pabrėždamos pasaulinę politinę valią tesėti Paryžiuje duotus pažadus.

Nenuostabu, kad, užtikrinus pirmą istorijoje teisiškai privalomą pasaulinę sutartį dėl klimato ir sukūrus Paryžiaus susitarimą įgalinusių išsivysčiusių ir besivystančių šalių koaliciją, susitarimas buvo spalio mėn. greitai ratifikuotas ES lygmeniu ir todėl lapkričio mėn. įsigaliojo visame pasaulyje. ES valstybės narės individualiai ratifikavo arba ratifikuos šį susitarimą.

Lapkričio mėn. šalių atstovai vėl susitiko Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Marakeše ir toliau tikslino išsamias Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos vykdymo užtikrinimo taisykles. Valstybių arba vyriausybių vadovai paskelbė Marakešo veiksmų deklaraciją – raginimą aukščiausiu politiniu lygmeniu įsipareigoti kovoti su klimato kaita, kuriuo buvo pasiųsta pasaulinės vienybės žinia ir toliau siekiama Paryžiaus susitarimo tikslų bei užtikrinamas perėjimas prie visuotinės mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

Pasiekta pažangos svarbiausiais Paryžiaus dokumentų rinkinio punktais, įskaitant galimybę gauti finansavimą, pagalbą technologijomis ir gebėjimų bei procesų, kurių reikia besivystančioms šalims savo vidaus klimato priemonių planams vykdyti, kūrimą ir stiprinimą.

Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos vykdymo užtikrinimas ES

Darbai siekiant tesėti ES pažadus buvo pradėti dar prieš Paryžiaus konferenciją, pateikus pasiūlymą peržiūrėti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą – pagrindinę išmetalų kiekio mažinimo ES politikos priemonę. 2016 m. liepos mėn. Komisija papildė šį pasiūlymą ir pateikė privalomus 2021–2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tikslus kiekvienai valstybei narei transporto, statybos, žemės ūkio, atliekų ir žemės naudojimo bei miškininkystės sektoriuose.

Plataus užmojo veiksmais kovojant su klimato kaita verslui suteikiama naujų galimybių ir atveriamos naujos inovacijų bei mažo anglies dioksido kiekio technologijų naudojimo rinkos. Be to, Komisija į ES planus iki 2030 m. sumažinti išmetalų kiekį įtraukė žemės naudojimą ir miškininkystę. Vykdant šio sektoriaus veiklą ne tik išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, bet ir iš atmosferos pašalinamas anglies dioksidas; ES miškai kasmet sugeria beveik 10 proc. viso ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Liepos mėn. Komisija paskelbė Europos mažataršio judumo strategiją, kuria nustatomos ES masto priemonių dėl mažataršių ir netaršių transporto priemonių bei alternatyvių mažataršių degalų plėtros perspektyvos. Šioje strategijoje išdėstytos ateityje numatytos iniciatyvos ir nurodomos sritys, kuriose ieškoma alternatyvių sprendimų.

Tolesniais veiksmais stiprinamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, oro ir aplinkos kokybės tarpusavio ryšys. Įgyvendinant Žiedinės ekonomikos veiksmų planą bus sudaryta galimybių sumažinti metinį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį nuo 2 iki 4 proc., ir jau pasiekti pirmieji rezultatai. Įgyvendinamas Švaraus oro politikos dokumentų rinkinys, dėl kurio 2016 m. birželio mėn. pasiektas tarpinstitucinis susitarimas, labai padės kovoti su klimato kaita. Skatinant perėjimą prie efektyvaus išteklių naudojimo, žiedinės ir nulinio anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos pasitelktas Investicijų planas Europai: 5 proc. Europos strateginių investicijų fondo skiriama aplinkos ir efektyvaus išteklių naudojimo sektoriui.

Naudotis palankumu Paryžiaus susitarimui dėl klimato kaitos

Spalio mėn. šalys, pasirašiusios Monrealio protokolą, kuriuo sėkmingai palaipsniui naikinamos ozono sluoksnį ardančios medžiagos, Kigalyje (Ruanda) susitarė į jo taikymo sritį įtraukti šaldymo ir oro kondicionavimo sistemose naudojamų klimato atšilimą skatinančių hidrofluorangliavandenilio dujų kontrolę. Tai greitas ir ekonomiškai efektyvus būdas užtikrinti, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslai iki 2020 m. Kigalio pataisa reikalaujama, kad išsivysčiusios ir besivystančios šalys palaipsniui vis labiau ribotų hidrofluorangliavandenilio dujų gamybą ir vartojimą; pirmosios tai turi daryti išsivysčiusios šalys. ES pirmoji pasaulyje apribojo hidrofluorangliavandenilio dujų naudojimą. Iki 2030 m. šių dujų išmetalų ES sumažės dviem trečdaliais, lyginant su esamu lygiu.

Be to, spalio mėn. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, aktyviai dalyvaujant ES, pasiekė ypač svarbų susitarimą dėl tarptautinės aviacijos anglies dioksido išmetalų. Vadinamąja pasaulinės rinkos priemone siekiama stabilizuoti tarptautinės aviacijos išmetalų kiekį 2020 m. rodikliais; didesnį už šiuos rodiklius anglies dioksido išmetalų kiekį oro linijos privalės kompensuoti. Ši sistema bus pradėta taikyti 2021 m., pirmasis jos etapas grindžiamas savanorišku dalyvavimu. Dalyvavimas antrajame etape (2027–2035 m.) bus privalomas, išskyrus menko aviacijos veiklos lygio šalis. Tai reiškia, kad apie 80 proc. išmetalų, kurių reikės norint pasiekti anglies dioksido poveikio neutralizavimo tikslą nuo 2020 m., 2021–2035 m. bus kompensuojama.

ES ir jos valstybės narės ypač aktyviai siekė, kad būtų sprendžiama išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio problema jūrų sektoriuje. Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto spalio mėn. posėdyje susitarta dėl visuotinės ir privalomos duomenų apie laivų suvartojamus degalus rinkimo sistemos. Faktiškai nuo 2019 m. didesnio negu tam tikro dydžio darbinio tūrio variklių laivai turės kaupti savo degalų suvartojimo ir energijos vartojimo efektyvumo duomenis ir teikti ataskaitas vėliavos valstybėms.

Bendroji rinka

Birželio mėn. komunikate Komisija paaiškino, kaip galiojantys ES teisės aktai taikomi dalijimosi ekonomikai. Komunikate apžvelgti tokie aspektai kaip patekimo į rinką reikalavimai, atsakomybė ir vartotojų apsauga.

Standartai padeda sumažinti išlaidas, skatinti inovacijas, užtikrinti skirtingų įrenginių ir paslaugų sąveikumą ir pagerinti įmonių galimybes patekti į rinkas. Birželio mėn. Komisija pateikė iniciatyvų rinkinį, kurio tikslas – atsižvelgiant į technologijų plėtrą, politinius prioritetus ir pasaulines tendencijas modernizuoti ir sustiprinti Europos standartizacijos sistemą.

Specialistų ir darbuotojų judumo palengvinimas

Vienas iš Bendrosios rinkos strategijos tikslų – užtikrinti, kad ES piliečiai galėtų dirbti bet kurioje pasirinktoje valstybėje narėje. Europos profesinė kortelė padeda supaprastinti ilgas procedūras, kuriose tenka dalyvauti specialistams, kad jie gautų leidimą dirbti kitoje valstybėje narėje. Kortele nuo 2016 m. sausio mėn. gali naudotis penkių profesijų atstovai (bendrosios praktikos slaugytojai, fizioterapijos specialistai, vaistininkai, nekilnojamojo turto agentai ir kalnų gidai). Gali būti, kad ateityje kortele galės naudotis ir kitų profesijų atstovai.

Kovo mėn. Komisija pateikė tikslinę Darbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūrą, skirtą darbuotojams, darbdavių siunčiamiems laikinai dirbti į kitą valstybę narę. Atliekant peržiūrą numatyta pokyčių šiose trijose pagrindinėse srityse: komandiruotų darbuotojų darbo užmokesčio, įskaitant subrangos atvejus, laikiniesiems darbuotojams taikomų taisyklių ir ilgalaikio komandiravimo.

Veiksmingesni viešieji pirkimai

Nuo balandžio mėn. nustatytos naujos taisyklės, kuriomis pakeista tvarka, kaip ES valdžios institucijos turi išleisti nemažą dalį 1,9 trln. EUR metinio viešųjų pirkimų biudžeto. Nacionalinės teisės aktai turi atitikti tris direktyvas dėl viešųjų pirkimų ir koncesijų. Taigi mažosios ir vidutinės įmonės gali lengviau ir pigiau dalyvauti konkursuose dėl viešųjų sutarčių, užtikrinti geriausią viešųjų lėšų panaudojimą ir laikytis ES skaidrumo ir konkurencijos principų. Be to, šios taisyklės sudaro sąlygas atsižvelgti į aplinkos apsaugos, socialinius ir inovacijų aspektus.

ES pramoninės bazės stiprinimas

Balandžio mėn. Komisija pasiūlė priemonių rinkinį, padėsiantį paremti ir susieti nacionalines pramonės skaitmeninimo iniciatyvas ir su jomis susijusias paslaugas, taip pat paskatinti investicijas.

Birželio mėn. sukurta ES lygmens pramonės modernizavimo pažangiosios specializacijos platforma, kuria siekiama paremti regionų tarpusavio bendradarbiavimą, bendrovių klasterius, verslo tinklus ir pramonės partnerius ir rengti plataus užmojo investicijų projektus, kuriems galėtų praversti ES programos, Investicijų planas Europai ir privataus sektoriaus lėšos.

Nustatyti patikimesni ir tikroviškesni automobilių išmetamų azoto oksidų ir anglies dioksido tyrimo metodai. Komisija taip pat pateikė teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymus, kuriais siekiama pertvarkyti sistemą, leidžiančią pateikti automobilius rinkai. Siūlomu reglamentu siekiama užtikrinti didesnį transporto priemonių bandymų nepriklausomumą, naudojamų automobilių stebėseną ir platesnę ES priežiūrą.

Liepos mėn. Komisija paskelbė Europos mažataršio judumo strategiją, siekdama parengti ES masto priemones dėl mažataršių ir netaršių transporto priemonių bei alternatyvių mažataršių degalų.

Siekiant padėti ES automobilių pramonei įveikti būsimus uždavinius ir išlikti konkurencingai, sukurta nauja automobilių pramonės aukšto lygio grupė GEAR 2030, kuri nagrinės ateities uždavinius, kaip antai automatizuotą transporto priemonių vairavimą, susietuosius automobilius ir netaršias transporto priemones.

Plieno pramonė sudaro 1,3 proc. ES bendrojo vidaus produkto ir atlieka svarbų vaidmenį daugelyje kitų pramonės sektorių, pavyzdžiui, automobilių. Nors siekiant naujovių ir modernizacijos įdėta nemažai pastangų, pastaraisiais metais ES konkurencinė padėtis pasaulinėje plieno rinkoje pablogėjo. Perteklinė plieno produkcija ES nepriklausančiose šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje, paskatino pasaulinę rinką iškreipusią nesąžiningos prekybos praktiką. Kovo mėn. Komisija pateikė komunikatą, kuriuo siekiama spręsti dideles šio sektoriaus problemas. Komisija imasi įvairių veiksmų: be kita ko, ji nustatė laikinąsias antidempingo priemones, įdiegė plieno produktų išankstinės priežiūros sistemą, teikė lėšų, kad paremtų plieno pramonės sektoriaus modernizavimą, ir skatino aukštos kvalifikacijos darbo jėgos kūrimą.

Intelektinės nuosavybės apsauga

Bendrosios rinkos strategijoje pabrėžtas intelektinės nuosavybės apsaugos vaidmuo skatinant inovacijas ir kūrybiškumą, padedančius kurti darbo vietas ir didinti konkurencingumą.

Komisija pradėjo galiojančių intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo teisės aktų sistemos vertinimą. Komisija siekia užtikrinti, kad teisinės ir teisių gynimo priemonės atitiktų paskirtį, visų pirma tarpvalstybiniu mastu ir interneto aplinkoje. Komisija itin daug dėmesio skiria komercinio masto pažeidimams ir lėšų sekimo modeliui, siekdama ne persekioti pavienius asmenis, o užtikrinti, kad komercinio masto pažeidėjai netektų pajamų srautų. Birželio mėn., padedamos Komisijos, interneto platformos, prekių ženklų savininkai ir prekybos asociacijos pasirašė savanorišką susitarimą, kurio tikslas – užkirsti kelią internetinei prekybai suklastotomis prekėmis.

ES įmonėms taip pat naudinga kovo mėn. įsigaliojusi prekių ženklų reforma, dėl kurios ES prekių ženklų apsauga tapo labiau prieinama ES įmonėms. Sumažėjo sąnaudos, nustatyti modernūs būtini naujų rūšių prekių ženklų paraiškų pateikimo standartai, sutrumpinta registravimo trukmė ir užtikrintos stipresnės kovos su klastojimu priemonės.

Lapkričio mėn., sulaukusi tvirto Europos Parlamento ir valstybių narių pritarimo, Komisija išaiškino tam tikras Biotechnologinių išradimų direktyvos nuostatas – nurodė, kad iš esmės biologinių procesų produktai negali būti patentuojami.

Geresnės paslaugos geležinkelių keleiviams

Balandžio mėn. Parlamentas ir Taryba susitarė dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad ES geležinkeliai taptų naujoviškesni ir konkurencingesni. Ketvirtuoju geležinkelių dokumentų rinkiniu nacionalinės keleivinio geležinkelių transporto rinkos bus palaipsniui atveriamos konkurencijai, taigi bus sudarytos palankios sąlygos rastis naujiems verslo modeliams ir vartotojai turės daugiau galimybių rinktis (padažnės reisai, pagerės paslaugos ir sumažės kainos).

Uostų stiprinimas

Birželio mėn. Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą dėl bendros europinės jūrų uostų sistemos. Uostų reglamentu bus užtikrinamas finansinis skaidrumas ir optimalus išteklių naudojimas, taigi padidės investuotojų pasitikėjimas, bus užtikrinama sąžininga konkurencija ir skatinamos investicijos. Daugiau investicijų padės sukurti daugiau darbo vietų ir užtikrinti didesnę gerovę. Dabar šiame sektoriuje tiesiogiai dirba 469 000 žmonių, be to, sektorius padeda išlaikyti 3 mln. darbo vietų. Reglamentas padės užtikrinti aukštos kokybės paslaugas ES uostuose, be to, uostams bus suteikta daugiau savarankiškumo, pavyzdžiui, jie galės lanksčiau nustatyti savo infrastruktūros mokesčius.

Neiškraipyta konkurencija

Konkurencijos politika prisideda prie gerai veikiančios bendrosios rinkos, kurioje bendrovės konkuruoja pagal savo nuopelnus ir ES vartotojai gauna naudos dėl didesnio veiksmingumo. Sėkmingai veikiančios bendrovės, patiriančios stiprią konkurenciją vidaus rinkose, yra geriausiai pasirengusios konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

Kova su karteliais – vienas iš būdų išlaikyti tvirtą konkurenciją. Liepos mėn. Komisija nusprendė, kad penki sunkvežimių gamintojai 14 metų slapta bendradarbiavo kainodaros klausimais ir perkeldavo išlaidas, kurias lėmė būtinybė laikytis griežtesnių teršalų išmetimo taisyklių. Jiems buvo skirta kaip niekad didelė bauda – 2,9 mlrd. EUR.

Antimonopolinės taisyklės taip pat padeda užtikrinti, kad dominuojanti bendrovė neiškraipytų konkurencijos tam tikroje rinkoje. Apžvelgiamais metais Komisija vykdė tris tyrimus dėl bendrovės „Google“, įtariamos piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi.

2016 m. atidžiai stebint valstybės pagalbą buvo skatinamas konkurencingumas ir inovacijos. Taip visų pirma buvo siekiama užtikrinti, kad sunkumų patiriančioms bendrovėms nebūtų skiriama valstybės lėšų, ir kartu sudaryti sąlygas plėtotis novatoriškesnėms bendrovėms.

Komisija taip pat paskelbė pranešimą dėl viešosioms išlaidoms taikomos ES valstybės pagalbos kontrolės masto. Tai padės valdžios institucijoms ir bendrovėms išsiaiškinti, kada viešosios paramos priemonės nėra valstybės pagalba ir joms netaikomos valstybės pagalbos taisyklės.

Sausio mėn. Komisija padarė išvadą, kad Belgija pažeidė ES valstybės pagalbos taisykles kelioms pasirinktoms tarptautinėms bendrovėms suteikdama didelių mokesčių lengvatų, kurių vertė buvo ne mažiau kaip 700 mln. EUR. Dėl to mažesni, ne tarptautinio masto konkurentai atsidūrė nepalankioje padėtyje. Dabar bent 35 tarptautinės bendrovės (daugiausia iš ES) privalo grąžinti Belgijai nesumokėtus mokesčius. Rugpjūčio mėn. Komisija nusprendė, kad Airija įmonei „Apple“ suteikė nepagrįstų mokesčio lengvatų, kurių vertė siekė 13 mlrd. EUR – tai buvo ekvivalentas didelės subsidijos, kurios kitos įmonės neturėjo galimybės gauti. Apžvelgiamų metų pabaigoje buvo toliau nagrinėjamos dar trys bylos dėl Liuksemburgo mokesčių režimo, taikomo bendrovėms „Amazon“, „McDonald’s“ ir „GDF Suez“ (ENGIE).

Vienas iš Komisijos konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo tikslų – užtikrinti, kad susijungimai nepakenktų konkurencingoms rinkoms. Didžioji dauguma susijungimų, apie kuriuos pranešta 2016 m., nekėlė konkurencijos problemų ir po įprastinės peržiūros jie buvo patvirtinti. Tačiau gegužės mėn. Komisija nusprendė uždrausti pasiūlymą, pagal kurį bendrovė „Hutchison“ būtų įsigijusi bendrovę „Telefónica UK“, nes jai didelį susirūpinimą kėlė tai, kad po perėmimo judriojo ryšio naudotojai Jungtinėje Karalystėje būtų turėję mažesnį pasirinkimą, būtų padidėjusios kainos ir sandoris būtų pakenkęs inovacijoms judriojo ryšio sektoriuje.

Skaidrumas ir kova su mokesčių vengimu

Sausio mėn. Komisija priėmė kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį, kuriuo valstybės narės paragintos griežčiau ir koordinuočiau reaguoti į įmonių mėginimus išvengti teisingos mokesčių dalies. Be to, rinkiniu Komisija valstybes nares paragino įgyvendinti mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimą stabdančius tarptautinius standartus. Pagrindiniai pasiūlymų aspektai yra šie:

• teisiškai privalomos priemonės, kuriomis įmonėms užkertamas kelias naudotis dažniausiai pasitaikančiais mokesčių vengimo būdais (Kovos su mokesčių vengimu direktyvos pasiūlymas);
• pasiūlymas dėl valstybių narių mokesčių institucijų pagal šalis teikiamų ataskaitų, kuriose teikiama informacija apie ES veikiančių tarptautinių įmonių mokesčius (dalinis Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo pakeitimas);
• rekomendacija dėl piktnaudžiavimo mokesčių sutartimis prevencijos;
• veiksmai, kuriais siekiama skatinti gerą valdymą tarptautiniu mastu, be kita ko, sukuriant naują ES lygmens sąrašą, į kurį būtų įtrauktos ES nepriklausančios jurisdikcijos, atsisakančios laikytis taisyklių.

Liepos mėn. Taryba priėmė Kovos su mokesčių vengimu direktyvą. Iki 2018 m. pabaigos valstybės narės privalo perkelti taisykles į nacionalinę teisę ir nuo 2019 m. sausio mėn. jas taikyti. Kovo mėn. Taryba sutarė dėl mokesčių administratorių ataskaitų pagal šalis teikimo naujų taisyklių, valstybės narės jas perkelti į nacionalinę teisę turi iki 2017 m. vidurio.

Pasirašyti susitarimai su Andora ir Monaku, pagal kuriuos nuo 2018 m. ES valstybės narės ir šios dvi kaimyninės šalys automatiškai keisis informacija apie savo rezidentų finansines sąskaitas.

Balandžio mėn. Komisija pasiūlė, kad ES bendrojoje rinkoje veiklą vykdančios didelės tarptautinės bendrovės, kurių apyvarta didesnė nei 750 mln. EUR, turėtų viešai atskleisti kiekvienoje šalyje mokamą savo pelno mokestį. Siūlomos taisyklės padės užtikrinti didesnį skaidrumą pelno mokesčio srityje ir suteiks piliečiams galimybę įvertinti tarptautinių bendrovių mokesčių strategijas bei jų indėlį į socialinę apsaugą.

Be to, balandžio mėn. Komisija pristatė PVM modernizavimo Europos Sąjungoje priemones. Veiksmų planas yra pirmas žingsnis link bendros ES PVM erdvės, kurioje būtų sudarytos sąlygos kovoti su sukčiavimu ir remti verslą, skaitmeninę ekonomiką bei elektroninę prekybą.

Liepos mėn. Komisija pateikė tolesnius veiksmus, kuriais siekiama padidinti mokesčių skaidrumą ir sustiprinti kovą su mokesčių slėpimu ir vengimu ES ir tarptautiniu lygmenimis. Iniciatyvomis siekiama panaikinti esamas mokesčių sistemos spragas, sudarančias sąlygas tarpvalstybiniam piktnaudžiavimui mokesčiais ir neteisėtiems finansiniams srautams.

Rugsėjo mėn. Komisija pateikė rodiklių (ekonominių, finansinių, stabilumo ir gero mokesčių srities valdymo) suvestinę, padėsiančią valstybėms narėms nustatyti ES nepriklausančias jurisdikcijas, kurias sudarant bendrą ES sąrašą reikėtų tikrinti pirmiausia. Valstybės narės padarė nemažą pažangą siekdamos sukurti pirmąjį bendrą ES lygmens sąrašą, į kurį būtų įtrauktos ES nepriklausančios jurisdikcijos, atsisakančios laikytis tarptautinių gero mokesčių srities valdymo standartų.

Spalio mėn. Komisija patvirtino stambų pelno mokesčio reformos dokumentų rinkinį, kurį sudaro trys nauji pasiūlymai: sukurti modernesnę ir teisingesnę įmonių mokesčių sistemą; panaikinti spragas tarp ES valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių ir pateikti ginčų sprendimo taisykles, kurios padėtų sumažinti problemas dėl dvigubo įmonių apmokestinimo.

Kalbant konkrečiau, dokumentų rinkiniu atnaujintas darbas, susijęs su bendra konsoliduotąja pelno mokesčio baze, dėl kurios bus pertvarkytas įmonių apmokestinimas bendrojoje rinkoje, užtikrinant sąžiningesnę, konkurencingesnę ir ekonomikos augimui palankesnę pelno mokesčio sistemą. Į bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę taip pat bus įtraukta svarbių naujų elementų, padėsiančių geriau kovoti su mokesčių vengimu ir skatinti ekonomikos augimą.

Komisija taip pat pasiūlė patobulintą ginčų dėl dvigubo apmokestinimo ES sprendimo sistemą, pagal kurią dabartiniai ginčų sprendimo mechanizmai pakoreguojami, kad būtų geriau tenkinami poreikiai tų įmonių, kurioms dvigubas apmokestinimas yra viena pagrindinių kliūčių.

Į pelno mokesčio reformos dokumentų rinkinį taip pat įtrauktas pasiūlymas išplėsti jau sutartas ES vidaus taisykles, kuriomis kovojama su pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemomis, kad jos būtų taikomos ir ES nepriklausančioms šalims.

Vartotojų labui dirbančios finansų rinkos

Finansų įmonės turėtų kuo geriau naudotis masto ekonomija iš tiesų integruotoje ES rinkoje. Interneto paslaugos atveria naujų galimybių ir suteikia novatoriškų sprendimų.

Iki 2016 m. kovo mėn. valstybės narės turėjo būti įgyvendinusios Hipotekos kredito direktyvą. Iki apžvelgiamų metų pabaigos direktyvą visapusiškai įgyvendino 19 valstybių narių. Pagal naująsias taisykles bus užtikrinama, kad vartotojai, kurie užstato savo namus pirkdami nekilnojamąjį turtą arba imdami paskolą, būtų tinkamai informuojami ir apsaugomi nuo rizikos. Šia direktyva turėtų būti skatinama konkurencija hipotekos paslaugų rinkose ir atveriama naujų verslo galimybių tiek skolintojams, tiek tarpininkams. Dėl to ateityje turėtų sumažėti sąnaudos, o tai būtų tiesiogiai naudinga vartotojams.

Iki rugsėjo mėn. valstybės narės taip pat privalėjo įgyvendinti Mokėjimo sąskaitų direktyvą, kuri visiems vartotojams suteikia teisę naudotis su bazinėmis mokėjimo sąskaitomis susijusiomis paslaugomis, kad ir kokia būtų jų finansinė padėtis. Direktyvą iki metų pabaigos įgyvendino tik 14 valstybių narių (Bulgarija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Lietuva, Vengrija, Malta, Austrija, Lenkija, Slovėnija, Slovakija ir Jungtinė Karalystė). Prancūzija ir Suomija pranešė apie dalį perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių.

Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas

Komisija toliau kūrė kapitalo rinkų sąjungą, remdamasi 2015 m. priimtu Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planu. Ji pateikė komunikatą dėl spartesnio veiksmų plano įgyvendinimo ir kitų prioritetų plėtojimo, įskaitant ES asmeninių pensijų produktą.

Pirmoji priemonė įsigaliojo 2016 m. balandžio mėn. Pagal ją investicijos į infrastruktūrą tapo patrauklesnės draudimo įmonėms, gerai pasirengusioms teikti reikalingą ilgalaikį finansavimą.

Liepos mėn. Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti galiojančius teisės aktus, siekdama paskatinti didesnį Europos rizikos kapitalo fondų ir Europos socialinio verslumo fondų įsisavinimą, kad privatiems investuotojams būtų sudarytos palankesnės ir patrauklesnės sąlygos investuoti į mažas ir augančias bendroves.

Rugsėjo mėn. Komisija paskelbė platesnę tvaraus finansavimo strategiją, siekdama paremti investicijas į švarias technologijas. Lapkričio mėn. Komisija ES rizikos kapitalo fondų fonde suteikė galimybę pasinaudoti iki 300 mln. EUR bendrų investicijų suma. Tai padės sustiprinti ES rizikos kapitalo sektoriaus galimybę teikti didelę investicijų grąžą instituciniams investuotojams ir sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms pasinaudoti šio sektoriaus teikiama nauda.

Be to, lapkričio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl įmonių restruktūrizavimo ir antros galimybės suteikimo. Šio pasiūlymo tikslas – suteikti bankrotą patyrusiems sąžiningiems verslininkams antrą galimybę ir taip kurti dinamišką verslo aplinką ir skatinti inovacijas.

Valstybės pagalbos kontrolė ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimas

Užtikrinant vienodas sąlygas bankų sąjungoje, labai svarbi valstybės pagalbos kontrolė. Nuo 2008 m. finansų krizės pradžios 113 ES bankų, kurių turtas sudaro maždaug 30 proc. ES bankų sistemos turto, buvo skirta viešųjų lėšų ir jie buvo restruktūrizuoti laikantis valstybės pagalbos teikimo sąlygų. Valstybių narių paramą bankams sudarė 655,3 mlrd. EUR kapitalo injekcijos (tai atitinka 4,5 proc. ES bendrojo vidaus produkto 2015 m.) ir 1 293,1 mlrd. EUR (arba 9,2 proc. bendrojo vidaus produkto) garantijos ir kita likvidumo parama. Pagalba suteikta siekiant apsaugoti piliečių santaupas, išvengti nekontroliuojamo bankroto ir užkirsti kelią paskesniam viso žemyno bankų sistemos žlugimui. Nuo to laiko dauguma per krizę pagalbą gavusių bankų, įgyvendinę didelę dalį savo restruktūrizavimo planų, atkūrė savo finansinį pajėgumą. Bankai, kurių verslo modelių nebuvo galima išgelbėti (42 iš 113 bankų), buvo likviduoti laikantis nustatytos tvarkos.

Liepos mėn. Komisija, pripažinusi privalomais duomenų teikėjo „Markit“ ir Tarptautinės apsikeitimo sandorių ir išvestinių finansinių priemonių asociacijos įsipareigojimus, užbaigė antimonopolinį tyrimą dėl apsikeitimo kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Šie du subjektai dešimt metų sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis teiks licencijas naudotis pagrindiniais duomenimis ir intelektinės nuosavybės teisėmis į apsikeitimą. Taikant šią priemonę investuotojai galės saugiau ir pigiau prekiauti išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

Kovo mėn. Komisija paskelbė savo preliminarią nuomonę, kad Draudimo sektoriaus bendrosios išimties reglamento galiojimas neturėtų būti pratęstas. Atlikus poveikio vertinimą šiai preliminariai nuomonei gruodžio mėn. buvo pritarta. Todėl 2017 m. kovo mėn. reglamentas nustos galioti.

Europos Centrinio Banko duomenimis, 2014 m. mokėjimai kortele sudarė 46 proc. elektroninių mokėjimų ES. Daugiašaliai tarpbankiniai mokesčiai, dėl kurių bendrai susitaria bankai ir kurie nustatomi mažmenininkams už mokėjimų kortelėmis priėmimą, gali lemti didesnes kainas vartotojams. Šį dalyką reguliuoja 2015 m. pabaigoje įsigaliojęs Tarpbankinių mokesčių reglamentas, kuriuo šiems mokesčiams nustatytos konkurencingos viršutinės ribos. 2016 m. birželio mėn. pagal šį reglamentą pradėtas taikyti antras taisyklių rinkinys, kuriuo mažmenininkams ir vartotojams užtikrinamas didesnis mokėjimo sąnaudų skaidrumas ir suteikiama galimybė veiksmingai pasirinkti.

Tuo pat metu Komisija tęsė antimonopolinę procedūrą dėl „Visa“ ir „MasterCard“ sutartų daugiašalių tarpbankinių mokesčių, nustatytų tarpregioniniams sandoriams, kuriems netaikomas Tarpbankinių mokesčių reglamentas. Tarpregioniniai daugiašaliai tarpbankiniai mokesčiai – tai mokesčiai, kuriuos ES prekybininkai moka už mokėjimų kortelėmis, išduotomis ne Europos ekonominėje erdvėje, priėmimą.

Birželio mėn. Bendrasis Teismas patvirtino Komisijos išvadas, kad „Groupement des Cartes Bancaires“ (kuri administruoja mokėjimų sistemą „CB“ Prancūzijoje) apribojo konkurenciją Prancūzijos išdavimo rinkoje apsunkindama naujų dalyvių patekimą į ją. Bendrojo Teismo sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka.

Naujos valdybos stiprėjančiam procesui remti

Ekonomikos valdymas ES sustiprintas įsteigus nepriklausomą patariamąją Europos fiskalinę valdybą. Valdyba pradėjo veikti 2016 m. lapkričio mėn., įgyvendinus Penkių pirmininkų pranešime – dokumente, kurį parengė Europos Komisijos pirmininkas ir Europos Parlamento, Europos Centrinio Banko, Euro grupės ir euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininkai, – pateiktą pasiūlymą, pagrįstą 2015 m. spalio mėn. Komisijos sprendimu. Šios valdybos užduotis – vertinti, kaip įgyvendinama ES fiskalinė sistema, ir teikti rekomendacijas Komisijai dėl visai euro zonai tinkamos fiskalinės politikos krypties. Valdyba taip pat bendradarbiauja su valstybių narių nacionalinėmis fiskalinėmis tarybomis ir Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio prašymu teikia specialistų konsultacijas.

Valdyba yra nepriklausoma, ją sudaro gerbiami savo srities specialistai, kurie teikia nepriklausomas ekspertines žinias ir yra skiriami pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, nacionalinėmis fiskalinėmis tarybomis ir Europos Centriniu Banku.

Rugsėjo mėn., siekiant toliau įgyvendinti Penkių pirmininkų pranešimą, Taryba rekomendavo euro zonos valstybėms narėms įsteigti arba nustatyti nacionalines produktyvumo tarybas. Šios tarybos turėtų analizuoti tendencijas ir politiką produktyvumo bei konkurencingumo srityje ir padėti nacionaliniu lygmeniu prisiimti atsakomybę už būtinas reformas ir jas įgyvendinti. Taip jos skatins ilgalaikį ekonomikos augimą ir konvergenciją. Tarybos reguliariai skelbs atliktos analizės ataskaitas.

Bankų sąjunga

ES toliau dirbo, siekdama užbaigti kurti bankų sąjungą, kuri yra vienas iš svarbiausių atsparios ir dinamiškos ekonominės ir pinigų sąjungos elementų. Bankų sąjunga pradėta kurti, siekiant užtikrinti, kad euro zonoje veikiantys bankai būtų stipresni ir geriau prižiūrimi. Jeigu kiltų problemų, jas išspręsti būtų paprasčiau ir tam nereikėtų mokesčių mokėtojų pinigų.

Sausio mėn. užbaigtas dar vienas bankų sąjungos etapas – visapusiškai pradėjo veikti bendras pertvarkymo mechanizmas. Bendras pertvarkymo mechanizmas iš esmės papildo Europos Centrinio Banko administruojamą bendrą priežiūros mechanizmą, kuriuo siekiama labiau integruotos bankų priežiūros ir krizių valdymo bankų sąjungoje. Dėl bendro pertvarkymo mechanizmo finansų sistemos yra atsparesnės ir lengviau išvengti galimų krizių bankų sąjungoje, nes užtikrinama, kad bankai būtų pertvarkomi veiksmingai ir laiku.

Be to, Parlamente ir Taryboje toliau derėtasi dėl trečiojo bankų sąjungos ramsčio – Europos indėlių garantijų sistemos, kuri kuriama remiantis veikiančiomis nacionalinėmis indėlių garantijų sistemomis. Europos indėlių garantijų sistema, kurią finansuoja bankai, turėtų visoje ES užtikrinti papildomą apsaugos priemonę santaupų turintiems asmenims. Taip daugiau institucijų galėtų geriau pasidalyti bankų sektoriaus rizika, o pažeidžiamumas kilus dideliems vietos sukrėtimams būtų mažesnis.

Kuriant Europos indėlių garantijų sistemą valstybės narės pripažino būtinybę imtis tolesnių veiksmų, kad finansų sektoriuje būtų sumažinta rizika ir ja būtų dalijamasi, siekiant išspręsti tam tikras likusias problemas. Komisijos pasiūlytomis bendro nuostolių padengimo pajėgumo taisyklėmis siekiama padėti užtikrinti, kad už bankuose kilusias problemas mokėtų bankų kreditoriai, o ne mokesčių mokėtojai.

Be to, dauguma valstybių narių iki 2016 m. pabaigos į nacionalinę teisę perkėlė ir įgyvendino atitinkamas bendro taisyklių sąvado teisines nuostatas, kuriomis bankų sąjungoje užtikrinamas dar nuoseklesnis reguliavimas ir kokybiška priežiūra. Visos valstybės narės, išskyrus aštuonias, įgyvendino Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, kuria nustatomos suderintos ir patobulintos bankų krizių suvaldymo priemonės, be to, 20 valstybių narių visiškai įgyvendino Indėlių garantijų direktyvą, taip užtikrindamos ES piliečių santaupų apsaugą tose valstybėse narėse.

Finansų rinkos

Lyginamieji indeksai yra gyvybiškai svarbūs finansų rinkų veikimui. Lyginamųjų indeksų reglamentas įsigaliojo birželio mėn. Juo pagerinamas lyginamųjų indeksų veikimas bei valdymas ir užtikrinama, kad jais nebūtų manipuliuojama. Naujos taisyklės padės apsaugoti investuotojus ir vartotojus.

Lapkričio mėn. Komisija pagrindiniams finansų rinkos dalyviams pasiūlė naujas taisykles, siekdama užtikrinti, kad tiek pagrindinės sandorio šalys, tiek nacionalinės valdžios institucijos ES turėtų tinkamas priemones ir būtų pasirengę ryžtingai veikti kilus krizei. Pagrindinės sandorio šalys veikia kaip tarpininkės abiem finansinės priemonės sandorio šalims. Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad būtų išsaugotos svarbiausios pagrindinių sandorio šalių funkcijos, kartu išlaikant finansinį stabilumą ir užtikrinant, kad žlungančių pagrindinių sandorio šalių restruktūrizavimo ir pertvarkymo sąnaudos neužgultų mokesčių mokėtojų pečių.

Lapkričio mėn. Komisija taip pat pasiūlė iš dalies pakeisti Kapitalo reikalavimų reglamentą ir Kapitalo reikalavimų direktyvą, kuriuose atitinkamai nustatyti įstaigoms taikytini rizikos ribojimo reikalavimai ir įstaigų valdymo bei priežiūros taisyklės. Ji taip pat pasiūlė iš dalies pakeisti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą ir Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą, kuriuose nustatytos įstaigų gaivinimo ir pertvarkymo taisyklės ir sukuriamas bendras pertvarkymo mechanizmas. Pakeitimais teikiamos priemonės, kuriomis bus padidintas ES bankų sektoriaus atsparumas ir taip sustiprintas rinkų pasitikėjimas juo.

Priemonių veiksmingumo užtikrinimas

Apžvelgiamais metais Komisija paskelbė vykdysianti tolesnį ES finansinių paslaugų reglamentavimo sistemos stebėjimą ir atitinkamus tolesnius veiksmus, atsižvelgdama į pagrindinius faktus, nustatytus paskelbus kvietimą teikti informaciją. Šia iniciatyva siekiama gauti suinteresuotųjų subjektų atsiliepimus ir įvertinti bendrą šiuo metu galiojančių finansinių taisyklių poveikį ir derėjimą. Komisija planuoja daug dėmesio skirti, be kita ko, nereikalingų bankų ir mažųjų bei vidutinių įmonių finansavimo reglamentavimo suvaržymų panaikinimui ir bankų, išvestinių finansinių priemonių rinkų, draudimo, turto valdymo ir kredito rizikos vertinimo sektoriuose taikomų taisyklių proporcingumo didinimui. Kitomis priemonėmis (dėl kai kurių iš jų pasiūlymai jau pateikti) bus sumažinta nereikalinga reglamentavimo našta, pavyzdžiui, susijusi su ES finansų sektoriui taikomais priežiūros ataskaitų teikimo ir viešo atskleidimo reikalavimais. Komisija ketina užtikrinti didesnį taisyklių nuoseklumą ir pažangumą, taip pat spręsti ES reglamentavimo sistemos nedarnios sąveikos problemas ir šalinti jos trūkumus.

Viešos konsultacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio

Kovo mėn. Komisija pateikė pirmuosius preliminarius būsimo Europos socialinių teisių ramsčio apmatus. 2015 m. rugsėjo mėn. skaitydamas pranešimą apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris sakė, kad „turime aktyviau kurti sąžiningą ir iš tiesų europinę darbo rinką. [...] Todėl šioje srityje noriu sukurti Europos socialinių teisių ramstį, kuriuo būtų atsižvelgiama į Europos visuomenių ir darbo pasaulio tikrovės pokyčius ir kuris galėtų būti naujosios euro zonos konvergencijos kelrodis“. 2016 m. pranešime Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris pakartojo savo įsipareigojimą dėl Europos socialinių teisių ramsčio, teikdamas, kad ES nepakankamai užtikrinamos socialinės teisės ir kad Komisija toliau energingai ir entuziastingai dirbs, kad padėtis pasikeistų.

Pagal socialinių teisių ramsčio iniciatyvą bus nustatyta keletas pagrindinių principų, taikytinų galimybių įsidarbinti, darbo sąlygų ir socialinės apsaugos srityse, daugiausia dėmesio skiriant naujiems iššūkiams, kaip antai visuomenės senėjimui, globalizacijai, technologiniams pokyčiams ir socialiniams skirtumams ekonominėje ir pinigų sąjungoje.

2016 m. Komisija ir kitos ES institucijos, nacionalinės valdžios institucijos, socialiniai partneriai, pilietinė visuomenė, akademikai ir piliečiai diskutavo dėl ramsčio turinio ir vaidmens kuriant stipresnę ir teisingesnę ekonominę ir pinigų sąjungą. Į šių diskusijų rezultatus bus atsižvelgta rengiant iniciatyvą, kuri bus paskelbta 2017 m. pavasarį.

Šis ramstis turėtų būti pagrįstas ES socialinėmis taisyklėmis ir turėtų jas papildyti, kad juo būtų galima vadovautis formuojant skirtingų sričių, ypač svarbių tinkamai veikiančioms ir teisingoms darbo rinkoms bei socialinės gerovės sistemoms, politiką. Sukūrus šį ramstį pagal jį turėtų būti vertinami dalyvaujančių valstybių narių užimtumo ir socialinės veiklos rezultatai, remiamos nacionalinio lygmens reformos ir, konkrečiau, jis galėtų būti naujosios euro zonos konvergencijos kelrodis.

Nauja socialinio dialogo pradžia

Birželio mėn. Komisija kartu su Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančiais Nyderlandais ir skirtingų Europos pramonės sektorių socialiniais partneriais (Europos profesinių sąjungų konfederacija, Europos verslo konfederacija, Europos amatų, mažų ir vidutinių įmonių asociacija ir Europos viešąsias paslaugas teikiančių darbdavių ir įmonių centru) pasirašė pareiškimą dėl naujos socialinio dialogo pradžios. Pareiškimas yra Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio 2015 m. kovo mėn. aukšto lygio konferencijoje paskelbtos iniciatyvos – naujos socialinio dialogo pradžios, kuri bus vykdoma kartu su Europos, nacionaliniais ir skirtingų sektorių socialiniais partneriais, taip pat su kitomis ES institucijomis, dalis.

Pranešime pabrėžiama, kad Europos socialinis dialogas yra svarbus ES užimtumo ir socialinių reikalų politikos formavimo aspektas.

Komisija ir toliau įtrauks socialinius partnerius į ES politikos formavimo ir teisėkūros procesą, ekonomikos valdymą ir Europos semestro įgyvendinimą. Valstybės narės susitarė aktyviai bendradarbiauti su socialiniais partneriais rengiant reformas bei formuojant politiką ir jas įgyvendinant ir gerinti socialinį dialogą nacionaliniu lygmeniu. Valstybės narės taip pat įsipareigojo įtraukti nacionalinius socialinius partnerius į visą Europos semestro veiklą, kad jie prisidėtų prie sėkmingo konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimo.

Strategija „Europa 2020“, Europos semestras ir žmogiškasis kapitalas

Kvalifikuoti darbuotojai yra vienas iš pagrindinių ilgalaikio ekonomikos augimo, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo skatinamųjų veiksnių. Ši svarbi sąsaja dar kartą pabrėžta Komisijos komunikate „Švietimo tobulinimas ir modernizavimas“. ES konkurencingumas pasaulio rinkoje priklauso nuo žmogiškojo kapitalo kokybės. Investicijos į žmones užtikrinant kokybiškas ir veiksmingas švietimo bei mokymo sistemas yra būtina išankstinė ilgalaikio klestėjimo sąlyga. ES aukštos kvalifikacijos darbuotojai padeda daryti pažangą mokslinių tyrimų bei vystymosi srityse ir naujas idėjas paverčia inovacijomis. Švietimo sistemoje įgytos žinios ir įgūdžiai padeda užsitikrinti užimtumo galimybes ir stabilias pajamas, taip pat sumažinti skurdo bei socialinės atskirties riziką.

Todėl daugelyje valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų reformoms skiriama pirmenybė, joms taip pat daug dėmesio skiriama 2016 m. Europos semestre. Iš viso 21 valstybei narei pateiktos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos švietimo ir mokymo srityje.

Prekyba kaip ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga

Europos Sąjungos ekonomika yra viena atviriausių pasaulyje. Atvira prekyba stiprina ES ekonomiką ir padeda kurti darbo vietas. Be to, tokia prekyba suteikia piliečiams, kaip vartotojams, didesnį pasirinkimą ir perkamąją galią, o ES įmonėms padeda konkuruoti užsienyje.

Kasdien Europa eksportuoja ir importuoja prekių už šimtus milijonų eurų. ES yra didžiausia pasaulyje pagamintų prekių ir paslaugų eksportuotoja ir kartu didžiausia maždaug 80-ies šalių eksporto rinka. 28 valstybės narės kartu vykdo 16 proc. pasaulio importo ir eksporto.

Spalio mėn. ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje pasirašytas ES ir Kanados išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas. Tai pažangiausias iki šiol ES sudarytas prekybos susitarimas, su kuriuo bus lyginami visi būsimi susitarimai. Į jį įtraukti kaip niekad plataus užmojo skyriai, skirti darniam vystymuisi, darbo ir aplinkos klausimams. Dvišaliuose prekybos susitarimuose šios nuostatos neturi precedento. Susitarimas bus naudingas tiek stambiems, tiek nedideliems eksportuotojams, bus sukurta naujų galimybių tiek ES ir Kanados bendrovėms ir jų darbuotojams, tiek vartotojams.

Be to, ES tęsė derybas dėl kelių kitų laisvosios prekybos susitarimų. Buvo siekiama padėti kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą ES piliečių ir įmonių labui. Pavyzdžiui, 2016 m. buvo tęsiamos derybos su Japonija ir pradėtos derybos su Indonezija ir Tunisu. Be to, ES dalyvavo daugiašalėse derybose su įvairiomis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narėmis dėl susitarimo dėl aplinkosaugos prekių ir prekybos paslaugomis susitarimo.

Nuolatinės daugiašalės investicinių teismų sistemos kūrimas

ES nori, kad įmonės investuotų pasitikėdamos ir žinotų, kad bus apsaugotos, jei nepasiseks. Derybose dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės Komisija pateikė pasiūlymą dėl investicinių teismų sistemos, kokią jau įtraukė į prekybos susitarimus su Kanada ir Vietnamu ir įtrauks į tolesnes derybas. Investicinių teismų sistema turi tokį patį pagrindą kaip ir nacionaliniai bei tarptautiniai teismai, yra grindžiama vyriausybių teise reguliuoti ir užtikrina skaidrumą ir atskaitomybę.

Laisva prekyba turi būti sąžininga

ES įsitikinusi, kad laisva prekyba turi būti sąžininga. Todėl apžvelgiamais metais imtasi tvirtų prekybos apsaugos priemonių, kad būtų užtikrinamos vienodos sąlygos ES gamintojams ir sprendžiamos problemos, kurias lėmė nesąžininga užsienio konkurencija, dėl kurios prarasta tūkstančiai darbo vietų, visų pirma plieno pramonėje.

Komisija visapusiškai naudojosi šiomis prekybos apsaugos priemonėmis ir ėmėsi kaip niekad daug antidempingo ir antisubsidijų priemonių: 41 dėl plieno produktų, įskaitant 18 dėl Kinijos kilmės produktų.

Taryba rado išeitį iš ne vienus metus trukusios aklavietės ir galiausiai susitarė dėl savo derybinės pozicijos dėl pasiūlymo modernizuoti ES prekybos apsaugos priemones, sudarydama galimybę pradėti galutinį derybų su Parlamentu ir Komisija etapą. Šiuo Komisijos pateiktu pasiūlymu siekiama užtikrinti didesnį ES prekybos apsaugos priemonių skaidrumą, spartesnes procedūras, veiksmingesnį vykdymo užtikrinimą ir tam tikrais atvejais – didesnius muitus.

Be to, šioje srityje pateiktas kitas pasiūlymas dėl naujos importo iš šalių, kurių rinka smarkiai iškraipyta arba kuriose valstybė turi didelę įtaką ekonomikai, dempingo apskaičiavimo metodikos. Pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad ES turėtų prekybos apsaugos priemonių, kuriomis atsižvelgiama į realias tarptautinės prekybos sąlygas ir kartu visapusiškai laikomasi ES tarptautinių įsipareigojimų Pasaulio prekybos organizacijoje.

Dėl ko ES derėjosi su Jungtinėmis Valstijomis

Geresnis patekimas į JAV rinką

2016 m. ES toliau derėjosi dėl geresnių sąlygų ES subjektams patekti į JAV rinką – muitų ir kitų prekybos kliūčių panaikinimo ir palankesnių naujos prekybos sąlygų ir investavimo galimybių naujose srityse. Tai būtų taikoma visoms bendrovėms – tiek mažoms, tiek didelėms.

Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė padėtų kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą, sumažinti kainas ir suteikti piliečiams didesnį prekių ir paslaugų pasirinkimą. Kartu ji padėtų išlaikyti aukštus apsaugos standartus, galiojančius Europos Sąjungoje. Partnerystė taip pat galėtų padėti ES ir Jungtinėms Valstijoms apsaugoti ir sustiprinti tokias bendras vertybes kaip demokratija ir teisinė valstybė.

Dėl partnerystės ES įmonės galėtų daugiau eksportuoti į Jungtines Valstijas ir importuoti daugiau prekių ar paslaugų, reikalingų galutiniams produktams pagaminti. Paslaugos sudaro beveik tris ketvirtadalius ES ekonomikos, tačiau ES įmonėms tebekyla kliūčių, kai jos mėgina parduoti savo paslaugas JAV rinkoje. Eurostato duomenimis, į Jungtines Valstijas eksportuojama 15 proc. ES žemės ūkio produktų, ypač didelės pridėtinės vertės produktų. Pasitelkdama partnerystę ES norėtų šių prekių eksportą dar labiau padidinti. Pagal partnerystę ES taip pat nori, kad Europos įmonės galėtų vienodomis sąlygomis su JAV įmonėmis dalyvauti konkursuose dėl JAV viešojo pirkimo sutarčių.

Bendradarbiavimas reguliavimo srityje. Biurokratizmo ir sąnaudų mažinimas nesirenkant lengviausio kelio

ES siekė atverti naujų galimybių prekybos susitarimui, užtikrindama, kad ES ir Jungtinių Valstijų reguliavimo institucijos bendradarbiautų daug glaudžiau nei iki šiol. Norėdamos eksportuoti į Jungtines Valstijas ES įmonės turi laikytis Vašingtono taisyklių ir standartų. Dažnai šiomis taisyklėmis ir standartais užtikrinama tokio paties lygio sauga ir kokybė, tačiau skiriasi techniniai duomenys, pavyzdžiui, skirtingose Atlanto pusėse naudojamų kištukų ir lizdų laidų spalva. Kai kuriais atvejais be reikalo pakartojami vienos iš pusių jau atlikti techninių reikalavimų patikrinimai. Tai gali būti brangu, ypač mažesnėms įmonėms ir vartotojams. Bendradarbiaujant reguliavimo srityje būtų galima tas sąnaudas sumažinti, kartu išlaikant griežtus žmonių ir aplinkos apsaugos ES standartus.

Prekybos taisyklės padeda sudaryti palankesnes ir sąžiningesnes sąlygas eksportuoti, importuoti ir investuoti

ES toliau stengėsi sukurti arba papildomai plėtoti prekybos taisykles, kad padėtų visoms ES įmonėms visapusiškai naudotis Transatlantine prekybos ir investicijų partneryste.

Susitarimu ES siekia:

• užtikrinti, kad partnerystė būtų naudinga mažesnėms bendrovėms;
• skatinti laisvą ir sąžiningą konkurenciją, be kita ko, nustatyti taisykles, kurių tikslas – užkirsti kelią slaptiems įmonių kainų nustatymo susitarimams arba piktnaudžiavimui įtaka rinkoje, ir nuostatas, susijusias su valstybės įmonėmis ir subsidijomis;
• padėti įmonėms sutaupyti laiko ir pinigų muitinėje tvarkant dokumentus;
• suteikti galimybę įmonėms naudotis tvariąja energija ir reikalingomis žaliavomis;
• apsaugoti ES įmonių intelektinę nuosavybę;
• daugiausia dėmesio skirti darniam vystymuisi.

Pagal šį partnerystės susitarimą, kaip ir pagal visus kitus prekybos susitarimus, ES apsaugos viešąsias paslaugas visais valdymo lygmenimis, įskaitant vietos lygmenį. Pagal partnerystę šalys neprivalės nacionaliniu arba vietos lygmeniu liberalizuoti ar privatizuoti viešųjų paslaugų arba panaikinti jų reguliavimo. Tai apima ir visuomenės sveikatos, valstybinio švietimo, viešojo transporto, taip pat vandens rinkimo, valymo, paskirstymo ir vandentvarkos paslaugas.

Kaip ES derėjosi su Jungtinėmis Valstijomis

Komisija derėjosi dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės naudodamasi įgaliojimais, dėl kurių vieningai susitarė visų ES valstybių narių vyriausybės. Derybos pradėtos 2013 m. birželio mėn. 2016 m. įvyko keturi derybų raundai. Apžvelgiamais metais suaktyvėjus deryboms už prekybą atsakinga Komisijos narė Cecilia Malmström su kolega iš JAV Michaelu Fromanu susitiko devynis kartus. Pažanga toliau buvo daroma įvairiose srityse. Vis dėlto ES visuomet aiškiai pabrėžė, kad pasiekti tinkamą susitarimą yra daug svarbiau nei tiesiog kuo greičiau užbaigti derybas.

Savo specialioje svetainėje Komisija toliau skelbė ES siūlomus tekstus – pradinius ES pasiūlymus dėl teisinio teksto partnerystės temomis – tokiais klausimais kaip paslaugos ir bendradarbiavimas reguliavimo srityje. Komisija savo svetainėje taip pat skelbė išsamias kiekvieno derybų raundo ataskaitas. Be to, Komisija paskelbė dešimtis dokumentų apie partnerystę, kai kuriuos – visomis oficialiosiomis ES kalbomis. Be kita ko, paskelbtos brošiūros, kuriose paprastai paaiškinti susitarimo tikslai ir galimas turinys. Vykstant deryboms ši veikla buvo tęsiama ir dėl to šios derybos yra skaidriausios per visą ES prekybos susitarimų istoriją.

Kaip įprasta derantis dėl prekybos susitarimo, Komisija per savaitinius Tarybos Prekybos politikos komiteto posėdžius informavo valstybių narių vyriausybes apie derybų pažangą. Apie derybų eigą Komisija taip pat informavo Europos Parlamentą, konkrečiai Tarptautinės prekybos komitetą: Europos Parlamento ir jo komitetų posėdžiuose nuolat dalyvavo tiek už prekybą atsakinga Komisijos narė Cecilia Malmström, tiek partnerystės derybininkai. Sutarta tvarka su partnerystės derybų dokumentais galėjo susipažinti valstybės narės ir Europos Parlamento nariai.

Taip vykstant deryboms užtikrinta demokratinė priežiūra. Be to, valstybių narių vyriausybės ir tiesiogiai išrinkti Europos Parlamento nariai buvo išsamiai informuojami apie derybų padėtį ir ES derybines pozicijas. Europos Parlamentas toliau atidžiai stebėjo derybas.

Komisija labai aktyviai viešino diskusijas dėl siūlomo susitarimo ir aiškino, ko ES tomis diskusijomis siekia. Komisija taip pat nagrinėjo susirūpinimą kėlusius klausimus dėl tariamo neigiamo partnerystės poveikio. Visų pirma Komisija dėjo daug pastangų, kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų tiesiogiai bendrauti su derybininkais, ir apie derybas informavo internete. Per kiekvieną derybų raundą ES ir JAV derybininkai dalyvavo bendruose posėdžiuose su šimtais suinteresuotųjų subjektų, atstovavusių įvairiems interesams. Komisija piliečius informavo socialiniuose tinkluose, įskaitant specialią „Twitter“ paskyrą, 2016 m. pabaigoje turėjusią daugiau kaip 26 500 sekėjų.

Per derybas Komisija toliau rėmėsi patariamąja grupe, kurią ji subūrė, kad suteiktų papildomų ekspertinių žinių ES derybininkams. Grupę sudaro vyrai ir moterys, atstovaujantys aplinkos ir sveikatos apsaugos subjektų, vartotojų ir darbuotojų, taip pat įvairių verslo sektorių interesams.

Po derybų

Kai bus sutarta dėl siūlomo Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės dokumento, jis bus paskelbtas internete. Tada laikantis reikiamų procedūrų jis bus pateiktas ratifikuoti.

ES kylančių saugumo grėsmių šalinimas

2016 m. ES ėmėsi iniciatyvų, kuriomis siekia kovoti su terorizmo grėsme tiek Europoje, tiek už jos ribų.

Gruodžio mėn. Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl Komisijos pasiūlymo tikrinti ES piliečių duomenis atitinkamose duomenų bazėse, kai šie kerta išorės sienas. Jau dabar privaloma sistemingai tikrinti ne ES piliečius.

Sausio mėn. Hagoje esančioje Europolo būstinėje pradėjo veikti Europos kovos su terorizmu centras. Pagrindinė centro paskirtis – skatinti veiksmingesnį operatyvinį bendradarbiavimą ir gerinti valstybių narių dalijimąsi saugumo informacija. Be to, Komisija priėmė Kovos su teroristų finansavimu veiksmų planą, kuriuo siekiama atkirsti teroristus nuo jų finansavimo šaltinių ir susekti juos per jų vykdomą finansinę veiklą. Gruodžio mėn. Komisija priėmė priemonių, kuriomis stiprinamas ES pajėgumas kovoti su terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo finansavimu, rinkinį. Komisijos pateiktais pasiūlymais bus užbaigta formuoti ir sustiprinta ES teisinė sistema kovos su pinigų plovimu, neteisėtų grynųjų pinigų srautų ir turto įšaldymo bei konfiskavimo srityse.

Komisija sustiprino savo paramą valstybėms narėms, kad jos veiksmingiau į nacionalinę teisę perkeltų 2015 m. priimtą Direktyvą dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos. Reaguodama į 2015 ir 2016 m. įvykdytus teroristinius išpuolius ir į vadinamuosiuose Panamos dokumentuose atskleistą informaciją, Komisija liepos mėn. priėmė naują pasiūlymą iš dalies pakeisti Kovos su pinigų plovimu direktyvą, kuriuo siekiama sustiprinti ES teisinę sistemą. Komisija taip pat sustiprino savo paramą valstybėms narėms, kad jos veiksmingiau perkeltų Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą, ir suteikė joms daugiau galių kovoti su terorizmu. Liepos mėn. Komisija priėmė ES nepriklausančių valstybių, kurių nacionalinė kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tvarka turi strateginių trūkumų, sąrašą.

Kitas svarbus prioritetas buvo gerinti keitimąsi informacija, visų pirma teisėsaugos tikslais. Komisija pirmenybę teikė galiojančios Priumo sistemos (keitimosi informacija priemonės, kuri suteikia galimybę automatiškai lyginti DNR analites, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenis) vykdymo užtikrinimui ir pateikė pasiūlymų, kuriais siekiama gerinti keitimąsi informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius naudojantis Europos nuosprendžių registrų informacine sistema.

Liepos mėn. priimta ES keleivio duomenų įrašo (PNR) direktyva. Direktyva oro vežėjai įpareigojami perduoti tarptautinių skrydžių keleivių duomenis atvykimo ar išvykimo valstybėms narėms. Duomenys bus analizuojami ir naudojami kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu tikslu. Komisija jau bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, siekdama užtikrinti greitą šios direktyvos įgyvendinimą.

2016 m. rudenį galutinai priimtas persvarstytas Europolo reglamentas. Juo dar padidinama Europolo atskaitomybė, veiklos efektyvumas bei veiksmingumas ir užtikrinama, kad jo veiklos priežiūrą vykdytų Europos Parlamentas kartu su nacionaliniais parlamentais.

Gruodžio mėn. surengtame ES interneto forume interneto pramonei ir teisėsaugos institucijoms sudarytos sąlygos suvienyti pastangas, siekiant užkirsti kelią teroristinės medžiagos sklaidai internete ir įtraukti pilietinę visuomenę į veiksmingesnių atsvaros bei alternatyvių pranešimų kūrimą ir platinimą. Europole įsteigtas ES internetinės informacijos žymėjimo padalinys padeda mažinti teroristinės medžiagos kiekį internete.

Siekiant stiprinti specialistams teikiamą paramą ir teikti tikslinės paramos paslaugas valstybėms narėms ir ES nepriklausančioms šalims įsteigtas Informacijos apie radikalizaciją kompetencijos centras.

Rugsėjo mėn. Komisija priėmė komunikatą „Didesnis saugumas judžiame pasaulyje“. Lapkričio mėn. ji pasiūlė įsteigti Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą, kad būtų galima nustatyti, ar visi ne ES piliečiai, kuriems netaikomas reikalavimas turėti vizą, atitinka atvykimo į Šengeno erdvę reikalavimus ir ar jų atvykimas kelia saugumo arba migracijos riziką. Ši sistema padės užtikrinti veiksmingesnį ES išorės sienų valdymą, padidins vidaus saugumą ir kartu palengvins teisėtas keliones Šengeno erdvėje.

Siekdama apsaugoti mažumas ir kovoti su kylančia rasizmo ir ksenofobijos banga, Komisija gegužės mėn. susitarė su Facebook, Twitter ir YouTube dėl elgesio kodekso, kuriuo siekiama kovoti su neapykantos kurstymo internete sklaida.

Balandžio mėn. Komisija pradėjo kurti veiksmingą ES saugumo sąjungą, kuria turėtų būti patenkintas poreikis laikytis vienodo požiūrio į tarptautines grėsmes. Gruodžio mėn. Komisija pristatė Trečiąją tikros ir veiksmingos saugumo sąjungos kūrimo pažangos ataskaitą, kurioje pateiktas naujasis kovos su teroristų finansavimu dokumentų rinkinys. Tai svarbus žingsnis apribojant galimybę naudotis finansiniais ištekliais, iš kurių remiamas terorizmas. Ataskaitoje taip pat teigiamai įvertintas pasiūlymų, kuriais didinamas Šengeno informacinės sistemos efektyvumas ir veiksmingumas, rinkinio priėmimas. Ataskaitoje pabrėžiama svarbi pažanga, susijusi su pagrindiniais ES teisėkūros dokumentais dėl kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu ir dėl saugumo prie mūsų sienų stiprinimo. Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl Kovos su terorizmu direktyvos, Šaunamųjų ginklų direktyvos peržiūros ir Šengeno sienų kodekso peržiūros, kad būtų galima sistemingai tikrinti ES piliečius.

Teisinės valstybės principo laikymasis

Apžvelgiamais metais Komisija toliau aktyviai skatino ir rėmė teisinės valstybės principo laikymąsi Europos Sąjungoje.

Be to, Komisija toliau ragino valstybes nares gerinti nacionalinių teisingumo sistemų kokybę, nepriklausomumą ir veiksmingumą, nes efektyviai veikiančios teisingumo sistemos padeda užtikrinti ekonomikos augimą ir apsaugoti pagrindines teises. Komisija priėmė 2016 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę, iš kurios matyti, kad, nepaisant bendros teigiamos tendencijos, tam tikros valstybės narės šioje srityje vis dar susiduria su konkrečiomis problemomis.

Liepos mėn. Komisija priėmė Rekomendaciją dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje, kurioje išdėstė Komisijai susirūpinimą keliančius aspektus ir pateikė rekomendacijas, kaip išspręsti nustatytas problemas. Komisija, manydama, kad Lenkijoje iškilo sisteminė grėsmė teisinės valstybės principams, įvertino bendrą padėtį ir priėjo prie išvados, kad susirūpinimą dėl teisinės valstybės principų laikymosi Lenkijoje keliančios problemos išlieka. Gruodžio mėn. Komisija Lenkijos valdžios institucijoms pateikė tolesnes konkrečias rekomendacijas dėl nustatytų problemų sprendimo.

Baudžiamoji teisena

Procesinių teisių ir teisminio bendradarbiavimo stiprinimas

Parlamentas ir Taryba priėmė tris naujas direktyvas dėl įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinių teisių:

• Direktyvą dėl nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme užtikrinimo;
• Direktyvą dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji;
• Direktyvą dėl laikinosios teisinės pagalbos įtariamiesiems arba kaltinamiesiems, kurių laisvė apribota, ir teisinės pagalbos vykdant Europos arešto orderio procedūrą.

Teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje ES užbaigė 2010 m. savitarpio teisinės pagalbos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis, kuriuo susitarta dėl geresnio ir spartesnio bendradarbiavimo užtikrinimo veiksmų, peržiūrą.

Galiausiai valstybės narės susitarė pradėti darbą, kad būtų pagerinta prieiga prie skaitmeninių įrodymų baudžiamųjų veikų tyrimuose pagal birželio mėn. priimtas Tarybos išvadas dėl baudžiamosios teisenos kibernetinėje erdvėje stiprinimo.

Civilinė teisena

Šeimos ir civilinės teisės supaprastinimas

2016 m. ES priėmė teisės aktus, kuriais siekiama padėti tarptautinėms poroms valdyti turtą ir jį pasidalyti skyrybų ar vieno iš poros mirties atveju.

ES taip pat priėmė teisės aktus, pagal kuriuos valstybėms narėms supaprastinamas keitimasis tam tikrais viešaisiais dokumentais. Tam tikriems viešiesiems dokumentams, pavyzdžiui, gimimo liudijimams, nebereikės autentiškumą patvirtinančio antspaudo (apostilės) ir bus paprasčiau gauti patvirtintas kopijas bei vertimus.

Komisija pasiūlė patobulinti ES taisykles, kuriomis užtikrinama vaikų apsauga sprendžiant tarpvalstybinius su tėvų pareigomis, taip pat su globa, bendravimo teisėmis ir vaikų grobimu susijusius ginčus. Pradėjus taikyti naująsias taisykles paspartės teisinis ir administracinis procesas ir bus užtikrinta, kad būtų visuomet atsižvelgiama į vaiko interesus.

Komisija taip pat pateikė teisės akto dėl ankstyvo įmonių restruktūrizavimo ir antrosios galimybės suteikimo, taip pat dėl kitų su nemokumu susijusių klausimų pasiūlymą. Šia iniciatyva siekiama, remiantis šalių nacionaline tvarka, pašalinti svarbiausias laisvo kapitalo judėjimo kliūtis.

Įmonių valdymo taisyklių tobulinimas

2016 m. per Parlamento ir Tarybos derybas dėl Akcininkų teisių direktyvos peržiūros pasiektas politinis susitarimas, kurį šios dvi institucijos dar turės oficialiai patvirtinti.

Kredito įstaigų ir investicinių įmonių srityje Komisija įvertino Kapitalo reikalavimų direktyvoje nustatytas atlygio taisykles ir priėmė tikslinį pakeitimą, kuriuo atsižvelgiama į proporcingumo kriterijus.

Pagrindinės teisės ir teismų sistemos

ES pagrindinių teisių apsauga

Gegužės mėn. Komisija paskelbė Ataskaitą apie ES pagrindinių teisių chartijos taikymą 2015 m., kurioje pabrėžiama, kaip į pagrindines teises atsižvelgiama Komisijos politikoje bei teisės aktuose ir kaip jos skatinamos.

Ataskaitoje daug dėmesio skiriama pirmajam metiniam kolokviumui pagrindinių teisių klausimais pavadinimu „Tolerancija ir pagarba: kova su antisemitine ir antimusulmoniška neapykanta Europoje ir jos prevencija“. Per kolokviumą parengtas konkrečių veiksmų, vykdytinų kovos su rasizmu, ksenofobija, neapykantos kurstymu ir nusikaltimais dėl neapykantos srityse, taip pat veiksmų, kuriais skatinama tolerancija, įvairovė ir nediskriminavimas, sąrašas.

Antrajame metiniame kolokviume pagrindinių teisių klausimais daugiausia dėmesio skirta temai „Žiniasklaidos pliuralizmas ir demokratija“. Jame Komisija nustatė, kokių tolesnių veiksmų bus imtasi, siekiant apsaugoti žiniasklaidą nuo politinio spaudimo ir užtikrinti jos finansinį nepriklausomumą, remti žurnalistų, kuriems kyla grėsmė ir prieš kuriuos kurstoma neapykanta, apsaugą ir stebėti žodžio laisvę valstybėse narėse.

Duomenų apsaugos gerinimas

2016 m. balandžio mėn. priimtas duomenų apsaugos reformos dokumentų rinkinys. Šie teisės aktai bus pradėti taikyti 2018 m. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas yra svarbus žingsnis siekiant skaitmeniniame amžiuje stiprinti pagrindines piliečių teises ir, supaprastinus taisykles įmonėms bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, sudaryti geresnes sąlygas verslui. Priėmus vieną teisės aktą nebeliks dabartinės fragmentacijos ir brangiai kainuojančios administracinės naštos, ir tai leis įmonėms sutaupyti. Be to, konkrečia policijos ir baudžiamosios teisenos sektoriui skirta Duomenų apsaugos direktyva bus užtikrinta nuolatinė aukšto lygio duomenų apsauga, taip supaprastinant valstybių narių policijos ir teisminių institucijų keitimąsi informacija bei bendradarbiavimą.

ES piliečių asmens duomenų, perduodamų JAV teisėsaugos institucijoms, apsauga

Birželio mėn. pasirašytas ES ir JAV bendrasis susitarimas dėl duomenų apsaugos. Juo nustatyti griežti teisėsaugos institucijų perduodamų asmens duomenų apsaugos standartai. Europos Parlamentas gruodžio mėn. pritarė tam, kad šis susitarimas būtų sudarytas.

Saugesnis ES ir JAV duomenų perdavimas

Liepos mėn. Komisija priėmė sprendimą dėl ES ir JAV „privatumo skydo“, kuriuo užtikrinamas saugus asmens duomenų perdavimas iš ES įmonėms Jungtinėse Valstijose. „Privatumo skydu“ nustatytos griežtos prievolės duomenis tvarkančioms bendrovėms, aiškios apsaugos priemonės ir skaidrumo prievolės, taikomos JAV vyriausybės prieigai prie asmens duomenų, užtikrinta veiksminga asmens teisių apsauga ir nustatytas bendras metinės peržiūros mechanizmas.

Vartotojų teisės

Geresnis vartotojų teisių laikymosi internetinėje erdvėje užtikrinimas

Komisija pasiūlė peržiūrėti Reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje, kad ES vartotojų teisės aktų vykdymo užtikrinimas atitiktų internetinės erdvės standartus. Europos vartotojų centrai reguliariai informuoja kompetentingas institucijas vartotojams svarbiais klausimais.

2016 m. birželio mėn. įvykusiame vartojimo produktų saugos klausimams skirtame trišaliame ES, Kinijos ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime valdžios institucijos susitarė stiprinti bendradarbiavimą produktų, ypač parduodamų internetu, saugos srityje.

Naujoji elektroninė ginčų sprendimo platforma

2016 m. Europos Komisija įdiegė elektroninę ginčų sprendimo platformą. Taip sudaromos sąlygos paprasčiau – elektroninėje erdvėje, o ne teisme – spręsti ES vartotojų ir prekybininkų ginčus, susijusius su prekyba internetu.

ES vartotojų saugos užtikrinimas

Naudojantis skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistema galima ES lygmeniu greitai keistis informacija apie pavojingus rinkoje nustatytus produktus ir apie priemones, kurių imamasi, kad tokie produktai nepasiektų vartotojų. 2016 m. 31 prie sistemos prisijungusi Europos nacionalinė valdžios institucija ir Komisija pasidalijo 2 126 perspėjimais dėl pavojingų produktų. Tai šiek tiek daugiau nei 2015 m., kai buvo gauti 2 072 pranešimai. Dažniausiai šie perspėjimai buvo susiję su produktais, keliančiais pavojų susižeisti (pavyzdžiui, motorinėmis transporto priemonėmis) arba cheminį pavojų (pavyzdžiui, žaislais, kuriuose rasta ftalatų).

Vartotojų apsauga nuo klaidinančios arba agresyvios komercinės veiklos

Siekdama, kad nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų tinkamų priemonių geresnei vartotojų apsaugai internete ir už jo ribų užtikrinti, Komisija priėmė atnaujintą 2009 m. Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos taikymo gairių redakciją. Gairėmis siekiama supaprastinti direktyvos taikymą.

Lyčių lygybė

Lyčių lygybės skatinimas

2015 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės“, kuriuo remiantis bus formuojama Komisijos politika lyčių lygybės srityje iki 2019 m. 2016 m. birželio mėn. Taryba priėmė Išvadas dėl Komisijos dokumento „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės“.

Kovo mėn. Komisija taip pat pasiūlė ES prisijungti prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, kurioje nustatyti teisiškai privalomi standartai, kuriais siekiama užkirsti kelią smurtui, apsaugoti aukas ir vykdyti nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą.

Lyčių lygybės srities veiksmų planas

Iš 2015 m. moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje ataskaitos matyti, kad užimtumo ir sprendimų priėmimo srityse padaryta šiokia tokia pažanga. Vis dėlto ryški lyčių nelygybė išlieka darbo užmokesčio ir pensijų srityse.

Komisija pasirengusi aktyviai spręsti su profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra susijusias problemas. Užtikrinus galimybę geriau suderinti šeiminį ir profesinį gyvenimą bus sudarytos sąlygos moterims ir vyrams lygiau pasidalyti priežiūros pareigas, padidės lyčių lygybė, sumažės darbo užmokesčio ir pensijų skirtumai, bus sprendžiamos ES demografinės problemos, o įmonės turės galimybę gauti visapusišką gabių darbuotojų teikiamą naudą.

2016 m. Komisija skyrė lėšų informuotumo didinimo ir švietimo iniciatyvoms, skirtoms smurto prieš moteris prevencijai bei kovai su juo, kurias turi įgyvendinti nacionalinės valdžios institucijos.

Kova su diskriminacija

Komisija ėmėsi įvairių veiksmų, kuriais skatinama lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų lygybė, įskaitant veiklą, be kita ko, nediskriminavimo, švietimo, sveikatos, kovos su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kurstymu srityse.

2016 m. romų integracijos ataskaitoje nurodytos didelės kliūtys, pavyzdžiui, romų gyvenamųjų teritorijų bei švietimo segregacija ir prievartiniai iškeldinimai.

Neįgaliųjų teisės

Apie 80 mln. žmonių ES turi vienokią ar kitokią negalią. Priėmus Europos prieinamumo aktą, kurį Parlamentas ir Taryba pradėjo svarstyti 2016 m., pagerėtų prekių ir paslaugų, kaip antai mobiliųjų telefonų, transporto ir bankų paslaugų, prieinamumas. Spalio mėn. Parlamentas ir Taryba oficialiai patvirtino pirmąsias visoje ES taikytinas taisykles, kuriomis siekiama, kad viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainės ir mobiliosios programėlės būtų pritaikytos akliesiems, kurtiesiems ir klausos sutrikimų turintiems žmonėms. Viešojo sektoriaus institucijos – tai valstybinės, regioninės bei vietos valdžios institucijos ir viešosios teisės reglamentuojami subjektai, pavyzdžiui, valstybinės ligoninės, universitetai ir bibliotekos. Rugsėjo mėn. paskelbtame teisės aktų dėl autorių teisių rinkinyje Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų įgyvendinta Marakešo sutartis dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims.

Kad žmonėms su negalia būtų lengviau keliauti iš vienos valstybės narės į kitą, Sąjunga pradėjo įgyvendinti ES neįgaliojo kortelės iniciatyvą. Kortelės turėtojams bus užtikrintos vienodos galimybės naudotis tam tikromis lengvatomis, daugiausia kultūros, laisvalaikio, sporto ir transporto srityse. Ši sistema veiks laikantis tarpusavio pripažinimo principo.

Kova su prekyba žmonėmis

Gegužės mėn. Komisija pateikė pirmąją Kovos su prekyba žmonėmis pažangos ataskaitą. Ši pažanga svarbi siekiant, kad padaugėtų tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo atvejų, būtų parengti tinkami išankstinio aukų identifikavimo bei apsaugos mechanizmai ir sustiprintos prekybos žmonėmis prevencijos priemonės.

Laikydamasi ES teisinės ir politinės sistemos reikalavimų, Komisija paskelbė tyrimą dėl prekybos žmonėmis lyčių aspekto.

Komisija plėtos su lyčių aspektais susijusias žinias, be kita ko, apie galimas pasekmes, atsižvelgiant į lyčių aspektą ir nelegalios prekybos pobūdį, taip pat apie galimus vyrų ir moterų pažeidžiamumo, susijusio su viktimizacijos tikimybe, skirtumus ir jo poveikį. Jos konkretūs tikslai ir užduotys yra susiję su: pažeidžiamumu, verbavimu ir viktimizacija, atsižvelgiant į lyčių aspektą, lyčių klausimais, susijusiais su prekiautojais žmonėmis ir tais, kurie kuria paklausą, ir teisinio bei politinio atsako kovojant su prekyba žmonėmis nagrinėjimu, atsižvelgiant į lyčių aspektą.

Europos migracijos darbotvarkė

2016 m. Europos Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę – pasiūlė priemonių, kuriomis sprendžiamos dėl besitęsiančios migracijos ir pabėgėlių krizės kilusios neatidėliotinos problemos. Ji taip pat siekė užtikrinti, kad ES galėtų geriau valdyti migraciją vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais neteisėtos migracijos, sienų, prieglobsčio ir teisėtos migracijos srityse.

Suteikti apsaugą asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga

Balandžio mėn. Komisija paskelbė komunikatą, kuriame pristatė esamos ES migracijos ir prieglobsčio sistemos reformos galimybes.

Remdamasi gauta grįžtamąja informacija, Komisija gegužės mėn. pateikė pirmąjį teisės aktų dėl vieno iš bendros Europos prieglobsčio sistemos aspektų reformos pasiūlymų rinkinį – ji pasiūlė naujas taisykles, kuriomis būtų reformuota Dublino sistema, pagal kurią nustatoma už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga valstybė narė. Kartu Komisija pasiūlė pertvarkyti Europos prieglobsčio paramos biurą, kad šis taptų visateise už prieglobstį atsakinga agentūra, kuri padės įgyvendinti bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir užtikrins geresnį jos veikimą.

Liepos mėn. Komisija pateikė antrą pasiūlymų, kuriais peržiūrimi paskutinieji trys iš ES prieglobsčio sistemą sudarančių teisės aktų, rinkinį ir taip užbaigė siūlomą bendros Europos prieglobsčio sistemos pertvarką. Reformomis nustatomos paprastesnės, aiškesnės ir trumpesnės prieglobsčio procedūros, taip sukuriant teisingesnę ir veiksmingesnę ES prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūrą, kuri dosni pažeidžiamiausiems asmenims ir griežta tiems, kurie bando ja piktnaudžiauti. Be to, įgyvendinus reformas bus galima tiek greitai nustatyti, kuriems asmenims tikrai reikalinga tarptautinė apsauga, ją suteikiant visam būtinam laikotarpiui, tiek grąžinti tuos asmenis, kurie neturi teisės į apsaugą ES. Reformomis taip pat bus užtikrinta, kad prieglobsčio prašytojams būtų taikomi vienodi jų orumo nežeminantys priėmimo standartai, neatsižvelgiant į jų atvykimo vietą.

Gruodžio mėn. Komisija priėmė ketvirtąją rekomendaciją dėl konkrečių priemonių, kurių Graikija turi imtis, kad visapusiškai įgyvendintų ES prieglobsčio standartus pagal Dublino reglamentą. Rekomendacijoje pažymėta, kad, nepaisant Graikijoje susidariusios sudėtingos padėties, ji padarė didelę pažangą kurdama institucines ir teisines struktūras, kurios reikalingos, kad prieglobsčio sistema tinkamai veiktų, ir yra didelė tikimybė, jog artimiausiu metu bus sukurta visapusiškai veikianti prieglobsčio sistema. Todėl buvo rekomenduota nuo 2017 m. kovo 15 d. palaipsniui atnaujinti asmenų, išskyrus pažeidžiamų migrantų kategorijoms priklausančius asmenis, perdavimą Graikijai pagal Dublino reglamentą, kiekvienam apsaugos prašytojui suteikiant individualias garantijas. Taip siekiama skatinti perkelti asmenis Europos Sąjungos viduje ir užtikrinti visavertį Dublino sistemos veikimą, nes tai yra svarbi normalaus Šengeno erdvės veikimo atkūrimo sąlyga, kartu atsižvelgiant į būsimą sistemos reformą.

Perkėlimas Europos Sąjungoje ir į Europos Sąjungą

Kovo ir spalio mėn. Europos Vadovų Taryba paragino paspartinti perkėlimą Europos Sąjungoje, kad būtų sumažinta didžiulė Graikijai ir Italijai tenkanti našta.

2015 m. nustatyta laikina skubaus perkėlimo Europos Sąjungoje programa, pagal kurią valstybės narės įsipareigojo iki 2017 m. rugsėjo mėn. iš Italijos ir Graikijos perkelti 98 255 asmenis. Be to, 2015 m. valstybės narės susitarė iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą perkelti per 22 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikalinga tarptautinė apsauga.

Iki 2016 m. pabaigos Europos Sąjungos viduje į 24 dalyvaujančias valstybes perkelti 9 602 pabėgėliai – 7 198 iš Graikijos ir 2 404 iš Italijos. Be to, iki 2016 m. pabaigos beveik 14 000 asmenų sudarytos sąlygos saugiai ir teisėtai atvykti į ES persikeliant į vieną iš 21 perkėlimą į ES vykdančios valstybės.

Kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos nariai ir jų kolegos iš Turkijos susitarė nutraukti neteisėtą migraciją iš Turkijos į ES ir ją pakeisti teisėtomis pabėgėlių perkėlimo į Europos Sąjungą priemonėmis. Susitarta dėl ES ir Turkijos pareiškimo, kuriame, be kita ko, paskelbta, kad visi nauji iš Turkijos į Graikijos salas atvykstantys neteisėti migrantai arba prieglobsčio prašytojai, atlikus individualų jų prieglobsčio prašymų vertinimą, atitinkantį ES bei tarptautinę teisę, bus grąžinti į Turkiją, tokį sprendimą grindžiant tuo, kad Turkijoje jiems bus suteikta apsauga. Be to, susitarta, kad į Turkiją sugrąžinus vieną sirą iš Graikijos salų, kitas siras bus tiesiogiai perkeltas iš Turkijos į ES. Iki metų pabaigos pagal šią nuostatą iš Turkijos į ES perkelti 2 672 pabėgėliai iš Sirijos.

Rugsėjo mėn. Komisija pranešė apie tai, kad labai sumažėjo neteisėtai Egėjo jūrą kertančių ar joje žuvusių asmenų. Nuo birželio mėn. kasdien atvykdavo vidutiniškai 80 asmenų, o 2015 m. spalio mėn. per dieną atvykdavo daugiau kaip 10 000 asmenų.

Komisija kartu su Graikija ir Italija bendradarbiavo, kad parengtų procedūras, kuriomis būtų supaprastintas perkėlimas Europos Sąjungoje, įskaitant tinkamas perkeltinų asmenų saugumo patikras, kurias vykdyti padeda Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir Europolas. 2016 m. birželio mėn. ir Graikijoje, ir Italijoje Perkėlimo Europos Sąjungoje protokolą patvirtino visos ES valstybės narės, Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras, Tarptautinė migracijos organizacija ir Europos prieglobsčio paramos biuras.

Grąžinimas ir readmisija

Į bendros Europos prieglobsčio sistemos reformos dokumentų rinkinį Komisija įtraukė pasiūlymą sustiprinti ES pirštų atspaudų duomenų bazę, kuria būtų naudojamasi prieglobsčio prašytojų ir neteisėtai sieną kirtusių asmenų tapatybei nustatyti. Pagal šį pasiūlymą valstybėms narėms būtų leidžiama saugoti duomenis ne ES piliečių arba asmenų be pilietybės, kurie nėra tarptautinės apsaugos prašytojai ir, kaip nustatyta, ES yra neteisėtai, ir atlikti šių duomenų paiešką. Naujuoju Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamentu agentūrai suteikiama daugiau galių teikti paramą valstybėms narėms vykdant grąžinimo operacijas. Be to, Taryba priėmė Komisijos pasiūlymą dėl Europos kelionės dokumento, kuriuo, siekiant supaprastinti neteisėtai esančių ne ES piliečių grąžinimą, nustatytas vienodas šio dokumento formatas ir patikimesnės apsauginės savybės.

2015–2016 m. Komisija kartu su Šengeno erdvei priklausančių šalių ekspertais pagal Šengeno vertinimo mechanizmą įvertino 10 ES valstybių narių ir asocijuotųjų šalių grąžinimo sistemas. Komisija priėmė šešias vertinimo ataskaitas, o Tarybai buvo pateiktos rekomendacijos dėl nustatytų nacionalinių grąžinimo sistemų trūkumų pašalinimo.

Vienas iš svarbiausių naujojo partnerystės migracijos srityje modelio, kurį Komisija pradėjo įgyvendinti 2016 m. birželio mėn., tikslų – panaikinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis ir geriau valdyti migraciją bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis šalimis. (Daugiau informacijos apie partnerystės migracijos srityje modelį pateikta 9 skyriuje.)

Kova su neteisėtu migrantų gabenimu

Vasario mėn. Europole įsteigtas Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centras, be to, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir Europolas susitarė dėl glaudesnio operatyvinio bendradarbiavimo. Šis bendradarbiavimas apima dalijimąsi asmens duomenimis, surinktais per savanoriškus pokalbius su migrantais, dalyvaujančiais bendrose Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros koordinuojamose operacijose, kuriomis siekiama geriau ištirti neteisėtai migrantus gabenančių asmenų veiklą.

Gyvybių gelbėjimas jūroje ir migrantų antplūdžio valdymo centrų steigimas

Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos

2016 m. vien tik centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje Europos sienos ir pakrančių apsaugos agentūra padėjo išgelbėti per 169 000 žmonių.

Siekiant paremti valstybių narių veiksmus prie išorės sienų, iki 2016 m. pabaigos buvo dislokuota daugiau kaip 1 550 Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų pareigūnų, kurie papildė daugiau kaip 100 000 valstybių narių nacionalinių sienos apsaugos pareigūnų gretas.

Remiantis 2015 m. gruodžio mėn. pasiūlymu, 2016 m. birželio mėn. pasiektas politinis susitarimas dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento, kuris įsigaliojo spalio mėn. Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas sudaro du ramsčiai – sustiprinta Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, sukurta buvusios Frontex agentūros pagrindais, ir valstybių narių sienų valdymo institucijos, įskaitant pakrančių apsaugos tarnybas tiek, kiek jos vykdo sienų kontrolės užduotis.

Pagal naujus įgaliojimus labai išplėstas agentūros vaidmuo ir veiklos pobūdis. Nuo spalio mėn. padaryta didelė pažanga, siekiant užtikrinti, kad agentūra veiktų visu pajėgumu, be kita ko, sukurti privalomi greitojo reagavimo sienos apsaugos pareigūnų bei įrangos rezervai ir pradėjo veikti nauji grąžinimo pagalbos būrių rezervai. Jie gali būti siunčiami siekiant paremti valstybes nares, kurios pirmiausia atsakingos už išorės sienų kontrolės stiprinimą.

Migrantų antplūdžio valdymo centrai

Kaip viena iš migracijos krizės valdymo priemonių, Graikijoje ir Italijoje buvo toliau steigiami migrantų antplūdžio valdymo centrai. ES ir atitinkamos ES agentūros (Europos prieglobsčio paramos biuras, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir Europolas) teikė operatyvinę ir finansinę pagalbą, be kita ko, siuntė valstybių narių ekspertus ir pakviestuosius pareigūnus.

Migrantų antplūdžio valdymo centruose, kurie steigiami pagrindinėse atvykimo vietose labiausiai paveiktose valstybėse narėse, kaip antai Italijoje ir Graikijoje, nustatoma atvykstančių asmenų tapatybė, jie registruojami ir užtikrinamas tinkamas jų prašymų tvarkymas. Pagal migrantų antplūdžio valdymo centrų darbo tvarką ir perkėlimo Europos Sąjungoje procedūrą numatyta sistemingai vykdyti integruotas saugumo patikras, taip pat turi būti užtikrintos tinkamos priėmimo sąlygos, kad būtų išvengta perpildymo, itin daug dėmesio skiriant pažeidžiamoms grupėms, visų pirma vaikams.

Už migrantų antplūdžio valdymo centrų veiklą pirmiausia atsakinga atitinkama valstybė narė. Tačiau nuo 2016 m. kovo mėn. Europolo pareigūnai Graikijos migrantų antplūdžio valdymo centruose vykdo antrines saugumo patikras. Siekdamas sustiprinti saugumo prie išorės sienų užtikrinimo procedūras ir paremti valstybes nares, kurioms reikalinga pagalba, Europolas sudarė 116 pakviestųjų pareigūnų – nacionalinių tarnybų komandiruotų ekspertų – rezervą. Pirmos dvi pakviestųjų pareigūnų grupės buvo nusiųstos į Graikijos migrantų antplūdžio valdymo centrus, kad padėtų Europolo pareigūnams. 2016 m. Graikijoje veikė penki, o Italijoje – keturi migrantų antplūdžio valdymo centrai. Kiti išsilaipinimo uostai Italijoje atlieka panašias funkcijas.

Veiksmingesnė ES išorės sienų kontrolė

Grįžimas prie Šengeno erdvės nuostatų. Gairės

Kovo mėn. Komisija pateikė išsamias gaires, kuriose išdėstė konkrečius veiksmus, vykdytinus siekiant grįžti prie įprasto Šengeno erdvės veikimo, nes dėl migracijos ir pabėgėlių krizės sistema patyrė didelį išbandymą.

Dėl didelio neteisėtų migrantų ir prieglobsčio prašytojų, atvykstančių į Graikiją, srauto ES išorės sienoms Graikijoje teko atlaikyti didelį spaudimą. Tuo metu išryškėjo dideli trūkumai, o pasekmės buvo juntamos visoje Šengeno erdvėje. Atsižvelgiant į susidariusią padėtį, Graikijos buvo paprašyta pagal Tarybos ir Komisijos rekomendacijas priimti ir įgyvendinti veiksmų planą, o kitų valstybių narių – prisiimti atsakomybę ir nedelsiant suteikti paramą Graikijai.

Gegužės mėn. Taryba priėmė Austrijai, Vokietijai, Danijai, Švedijai ir Norvegijai skirtą rekomendaciją, kuria joms leista vykdyti laikiną vidaus sienų kontrolę. Nors bendra padėtis Šengeno erdvėje palaipsniui stabilizavosi, lapkričio mėn. Komisija rekomendavo Tarybai leisti minėtoms šalims griežtomis sąlygomis ir ribotą laikotarpį toliau vykdyti vidaus sienų kontrolę.

Pažangaus sienų valdymo dokumentų rinkinys

Siekdama modernizuoti Šengeno erdvės išorės sienų valdymą ir padėti valstybėms narėms suvaldyti augančius migrantų srautus, taip pat prisidėti prie kovos su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais, Komisija balandžio mėn. pasiūlė pažangaus sienų valdymo dokumentų rinkinį.

Svarbiausias rinkinio dokumentas susijęs su atvykimo ir išvykimo sistemos sukūrimu. Siekiama modernizuoti sienų kontrolę ir automatizuotai teikti tikslią informaciją sienos apsaugos pareigūnams, atliekantiems patikrinimus kertant sieną. Šia sistema gali naudotis ir paskirtos nacionalinės teisėsaugos institucijos bei Europolas, kurie prisideda prie teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių baudžiamųjų nusikaltimų prevencijos, nustatymo ir tyrimo.

Kartu Komisija pateikė komunikato „Patikimesnės ir pažangesnės sienų ir saugumo informacinės sistemos“ pasiūlymą, kuriame nurodyta, kokių veiksmų reikia imtis esamų ir galimų būsimų informacinių sistemų veikimui ir sąveikumui gerinti, siekiant surinkti trūkstamą informaciją.

Lapkričio mėn. Komisija pasiūlė įsteigti Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą, siekiant sustiprinti be vizų keliaujančių asmenų saugumo patikras.

Gruodžio mėn. Komisija pasiūlė sustiprinti Šengeno informacinės sistemos veikimo efektyvumą ir veiksmingumą, kad būtų padidintas sistemos efektyvumas kovojant su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, užtikrintas geresnis sienų bei migracijos valdymas ir veiksmingas valstybių narių keitimasis informacija, taip padidinant ES piliečių saugumą.

Savaitinės Vakarų Balkanų šalių vadovų vaizdo konferencijos

Rengiant savaitines Vakarų Balkanų šalių vadovų vaizdo konferencijas pagerėjo koordinavimas ir ES valstybių narių bei artimiausių kaimyninių šalių, per kurias eina naujas aktyvus maršrutas, keitimasis informacija.

Teisėtos migracijos priemonių tobulinimas

Birželio mėn. Komisijos pateiktame pasiūlyme peržiūrėti Mėlynosios kortelės direktyvą siekiama pagerinti ES gebėjimą pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, siekiant didinti ES ekonomikos konkurencingumą ir spręsti demografines problemas. Mėlynosios kortelės turėtojams visoje ES bus užtikrinta lankstesnė prieiga prie aukštos kvalifikacijos reikalaujančio darbo, suteikiant galimybę verstis papildoma savarankiškai dirbančiųjų veikla, užtikrinant greitą šeimos susijungimą ir galimybę greičiau gauti ilgalaikio ES gyventojo statusą.

Ne ES piliečių integracija

Integracijos srityje Komisija birželio mėn. priėmė Trečiųjų šalių piliečių integravimo veiksmų planą. Jo tikslas – padėti valstybėms narėms integruoti ne ES piliečius. Veiksmų plane nustatyta bendra politinė programa, kuri turėtų būti naudinga valstybėms narėms toliau tobulinant ir stiprinant nacionalinę integracijos politiką. Jame nurodyta 50 konkrečių veiksmų, kurių turi būti imtasi tokiose svarbiose srityse kaip integracija prieš išvykimą ir prieš atvykimą, švietimas, užimtumas ir profesinis mokymas, galimybės gauti pagrindines paslaugas, aktyvus dalyvavimas ir socialinė įtrauktis.

Vizos

Teigiamai įvertinusi Gruzijos, Kosovo (šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244 (1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos), Turkijos ir Ukrainos vizų režimo liberalizavimo veiksmų planus arba gaires, 2016 m. pradžioje Komisija pateikė teisės aktų dėl minėtų šalių perkėlimo į šalių, kurių piliečiams netaikomas reikalavimas turėti vizą, sąrašą pasiūlymus. Pasiūlymai dėl Kosovo ir Turkijos pateikti su sąlyga, kad prieš Parlamentui ir Tarybai priimant atitinkamus pasiūlymus Kosovo ir Turkijos valdžios institucijos įvykdys likusius savo atitinkamų vizų režimo liberalizavimo gairių kriterijus. Komisija taip pat pasiūlė iš dalies pakeisti teisės aktą, kad būtų sustiprintas sustabdymo mechanizmas, taip sudarant sąlygas ES sustabdyti bevizio režimo taikymą ne ES piliečiams tuo atveju, jeigu labai išaugtų migracijos ar saugumo rizika. Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl peržiūrėto sustabdymo mechanizmo ir vizų režimo liberalizavimo Gruzijai.

Apžvelgiamais metais ES pasirašė bevizio režimo susitarimus su Kiribačiu, Maršalo Salomis, Mikronezija, Peru, Saliamono Salomis ir Tuvalu.

Spalio mėn. pradėtos derybos su Tunisu dėl susitarimo, kuriuo supaprastinama trumpalaikių vizų išdavimo tvarka, ir susitarimo, kuriuo nustatomos neteisėtų migrantų readmisijos procedūros.

Lapkričio mėn. pradėtos derybos su Jordanija dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos.

2016 m. Kanados vyriausybė paskelbė, kad nuo 2017 m. gruodžio mėn. ketina panaikinti vizos reikalavimą visiems į Kanadą vykstantiems Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams.

Finansinė parama veiksmingam migracijos valdymui

ES taip pat padidino savo finansinę paramą valstybėms narėms, skirtą bendram požiūriui į migraciją formuoti ir veiksmingam migracijos srautų valdymui užtikrinti, visų pirma naudodama Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo lėšas. Pagal šių fondų skubios pagalbos elementą ES galėjo skubiai ir lanksčiai reaguoti į migracijos iššūkius ir skirti papildomų lėšų valstybėms narėms, patyrusioms didelį migracijos spaudimą. Kovo mėn. Komisija pasiūlė ES naudoti skubios pagalbos priemonę, kad būtų užtikrintas greitesnis ir tikslingesnis atsakas kilus didelėms krizėms, taip pat suteikta pagalba valstybėms narėms, į kurias atvyko daug pabėgėlių. Iki 2018 m. pagal šią priemonę per organizacijas partneres, kaip antai JT agentūras, Raudonąjį Kryžių ir nevyriausybines organizacijas, bus skirta apie 700 mln. EUR ES lėšų. Organizacijoms jau paskirstyta 198 mln. EUR, skirtų projektams, kurie vykdomi Graikijoje glaudžiai bendradarbiaujant su Graikijos valdžios institucijomis.

Be to, 2015–2016 m. ES padidino Europos prieglobsčio paramos biuro, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ir Europolo biudžetus, taip sustiprindama jų pajėgumą vietoje spręsti dėl migracijos kilusias problemas.

ES kaimyninės šalys

Santykiai su šalimis į rytus ir pietus nuo ES labai svarbūs. Jie grindžiami Europos kaimynystės politika, kuri 2016 m. buvo persvarstyta. Remdamosi šia politika ES ir kaimyninės šalys palaiko tikrą partnerystę gero valdymo, politikos, ekonomikos ir saugumo bei migracijos politikos klausimais.

Rytinės kaimyninės šalys

ES politika rytinių kaimyninių šalių atžvilgiu yra visapusiška ir pritaikyta prie atskirų šalių poreikių. Todėl ši politika yra plataus masto, ja daugiausia dėmesio skiriama kelioms prioritetinėms sritims, pavyzdžiui, socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, geram valdymui ir energijos vartojimo efektyvumui. Be to, šia politika sudaromos palankesnės sąlygos ES ir rytinių kaimyninių šalių piliečiams susitikti, dirbti ir mokytis abiejuose regionuose ir keliauti tarp jų.

ES yra sudariusi asociacijos susitarimus, be kita ko, dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės, su Gruzija, Moldova ir Ukraina. Susitarimai su Gruzija ir Moldova įsigaliojo liepos mėn. Taip pat buvo siekiama palaikyti glaudesnius santykius su Armėnija, Azerbaidžanu ir Baltarusija. Padaryta didelė pažanga tariantis dėl bevizio režimo ES norintiems aplankyti Ukrainos ir Gruzijos piliečiams.

Visus metus vienas iš ES prioritetų buvo remti politines ir ekonomines reformas Ukrainoje. Didelė finansinė parama skirta pagal Europos kaimynystės priemonę (200 mln. EUR naujoms programoms, kuriomis daugiausia dėmesio skirta skaidriam ir atskaitingam valdymui), taip pat teikta humanitarinė pagalba (22,4 mln. EUR) ir makrofinansinė parama (2,21 mlrd. EUR). Be to, Briuselis ir Kijevas derėjosi dėl dujų tiekimo.

ES toliau primygtinai reikalavo, kad konfliktas Rytų Ukrainoje būtų sprendžiamas taikiai, visapusiškai įgyvendinant Minsko susitarimus. Ji toliau taikė sankcijas Rusijai dėl jos įvykdytos neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos ir jos vaidmens destabilizuojant Ukrainą.

Rusija

2016 m. pradžioje ES valstybės narės patvirtino principus, kuriais grindžiamas ES požiūris į Rusiją. Tai, be kita ko, visapusiškas Minsko susitarimų įgyvendinimas, santykių su rytinėmis partnerėmis ir kitomis kaimyninėmis šalimis, ypač Centrinėje Azijoje, stiprinimas, vidinio ES atsparumo didinimas, bendradarbiavimas su Rusija pasirinktais ES svarbos klausimais, pavyzdžiui, užsienio politikos ir pasaulinio masto klausimais, taip pat ES paramos Rusijos pilietinei visuomenei ir ES ryšiams su Rusijos piliečiais didinimas. Kadangi Minsko susitarimai nebuvo visiškai įgyvendinti, liko galioti sankcijos, nustatytos 2014 m. reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Vienas svarbiausių ES darbotvarkės klausimų toliau buvo prastėjanti žmogaus teisių padėtis Rusijoje ir didėjantys pilietinės visuomenės apribojimai.

Pietinės kaimyninės šalys

ES pietinių kaimyninių šalių regione kaimynystės politika siekiama remti atskiras šalis srityse, kuriose ES gali turėti konkretų teigiamą poveikį.

Ypatingas dėmesys skiriamas pabėgėlių krizės paveiktoms šalims. Komisija toliau įgyvendino ES regioninį patikos fondą, sukurtą reaguojant į krizę Sirijoje, ir pradėjo veiklą pagal ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą, kurios tikslas – spręsti migracijos krizę. Po vasario mėn. Londone įvykusios konferencijos „Parama Sirijai ir visam regionui“ pasiekti susitarimai su Jordanija ir Libanu, siekiant padėti šioms šalims reaguoti į didelį pabėgėlių iš Sirijos srautą. Svarbu pažymėti, kad ES vykdė intensyvesnę prekybą su Jordanija, siekdama padėti sukurti darbo vietų, visų pirma šalyje esantiems Sirijos pabėgėliams.

2016 m. ypatingas dėmesys skirtas Tunisui – ES rėmė jo perėjimo prie demokratijos procesą.

Sirija

Krizė Sirijoje tebebuvo vienas didžiausių sunkumų, kuriuos 2016 m. teko spręsti tarptautinei bendruomenei. ES toliau dėjo diplomatines ir humanitarines pastangas glaudžiai bendradarbiaudama su JT ir JT specialiuoju pasiuntiniu Staffanu de Mistura. ES padidino teikiamą finansinę pagalbą ir nuo krizės pradžios skyrė daugiau nei 9 mlrd. EUR. ES parama Sirijai buvo dar kartą patvirtinta, kai spalio mėn. ES vadovai susitiko aptarti padėties Sirijoje. Vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini taip pat stengėsi skatinti regioninį susitarimą dėl Sirijos ateities, vadovaudama ES regio­ninei iniciatyvai, kuria siekiama rasti bendrą pagrindą susitarimams po konflikto Sirijoje, taip pat susitaikymui ir atstatymui, kai bus įsibėgėjęs patikimas politinis pereinamasis procesas.

Libija

Visus apžvelgiamus metus ES toliau buvo visapusiškai įsipareigojusi remti Libiją ir jos perėjimą prie įtraukios ir stabilios demokratijos, taip pat remti JT tarpininkavimo pastangas šiame procese. ES, atsižvelgdama į savo dvišalio bendradarbiavimo prioritetus, šiuo metu skiria daug lėšų projektams ir veiklai Libijoje šešiuose sektoriuose: pilietinės visuomenės; demokratinio valdymo; sveikatos; jaunimo, aktyvaus pilietiškumo ir socialinės bei ekonominės integracijos; migracijos ir apsaugos; politinio proceso, saugumo ir tarpininkavimo.

Vakarų Balkanai ir plėtros derybos

ES plėtros procesas yra ypač svarbus siekiant užtikrinti stabilumą Vakarų Balkanuose. Remti saugumą ir gerovę Vakarų Balkanuose – tai investicija į regiono ateitį, atitinkanti ES interesus. Bosnija ir Hercegovina pateikė paraišką dėl narystės ES ir Taryba nusprendė imtis tolesnio šio proceso etapo, o Albanija, padedama ES, priėmė esminius teismų sistemos reformos teisės aktus. Tai turėtų leisti pagerinti albanų gyvenimą ir padėti šaliai daryti pažangą siekiant narystės ES. ES ir Kosovas sudarė stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ES ir kitų tarptautinių subjektų tarpininkavimas sudarė sąlygas sudaryti susitarimą, dėl kurio gruodžio mėn. ramiai ir tvarkingai įvyko parlamento rinkimai.

Padaryta pažanga Kosovo ir Serbijos derybų dėl santykių normalizavimo srityje. Be to, tvirtai pasistūmėta derybų su Juodkalnija ir Serbija dėl narystės ES srityje.

Turkija

2016 m. ES ir Turkijos santykiai buvo plėtojami daugelyje sričių, kaip buvo susitarta 2015 m. lapkričio mėn. vykusiame ES ir Turkijos aukščiausiojo lygio susitikime. Kovo mėn. sudarytas svarbus ES ir Turkijos susitarimas, kuriame ES daugiausia dėmesio skyrė migracijos srautų valdymui, kovai su neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis ir prekyba žmonėmis. Sukurta Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė, kurios tikslas – paremti Sirijos pabėgėlius ir sunkumus patiriančias priimančiąsias bendruomenes. 2016 ir 2017 m. pagal priemonę koordinuoto finansavimo vertė buvo 3 mlrd. EUR. Po liepos mėn. bandymo įvykdyti perversmą ES rėmė Turkijos demokratiją ir ragino valdžios institucijas laikytis aukščiausių teisinės valstybės ir pagrindinių teisių standartų.

Vakarų Europa

ES nepriklausančios Vakarų Europos šalys yra glaudžiai susijusios su ES. Norvegija ir Šveicarija yra vienos svarbiausių ES prekybos ir investicijų partnerių ir svarbios partnerės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Tačiau dar lieka neišspręstų uždavinių santykių su Šveicarija srityje. Nors gruodžio mėn. Šveicarijos Federalinės Asamblėjos balsavimas dėl Užsieniečių įstatymo pakeitimų buvo žingsnis teisinga linkme, vis dėlto viso dvišalių santykių potencialo išnaudoti dar neįmanoma, nes dar nesudarytas susitarimas dėl sudėtingos sektorinių susitarimų sistemos valdymo ir naujinimo institucinės struktūros.

Šiaurės Amerika

Jungtinės Valstijos

2016 m. tarp ES ir JAV tarpusavio santykių srities prioritetų buvo kova su terorizmu, ekonomikos augimo stiprinimas ir visuotinės pabėgėlių krizės sprendimas. Tai buvo matyti ir liepos mėn. Varšuvoje įvykusiame Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Baracko Obamos, Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Donaldo Tusko ir Europos Komisijos Pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio susitikime.

Įvyko keli derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės raundai.

Birželio mėn. ES ir Jungtinės Valstijos pasirašė susitarimą, kad būtų užtikrinama vykdant teisminį ir teisėsaugos bendradarbiavimą Jungtinėms Valstijoms perduodamų duomenų apsaugos sistema. Gruodžio mėn. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo Europos Sąjunga įgaliojama sudaryti susitarimą.

Liepos mėn. priimtas ES ir JAV „privatumo skydas“, kurio tikslas – apsaugoti piliečių asmens duomenis ir suteikti aiškumo įmonėms.

Vašingtonas ir Briuselis taip pat bendradarbiavo Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų ir pabėgėlių krizės sprendimo klausimais.

Gruodžio mėn. Jungtinės Valstijos ir ES pasirašė įsigijimo ir tarpusavio paslaugų teikimo susitarimą dėl logistinės paramos vienos kitų karinėms operacijoms.

Kanada

Apžvelgiami metai taip pat buvo svarbūs ES santykių su Kanada srityje – pasirašyti du novatoriški susitarimai: strateginės partnerystės susitarimas ir išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas. Įsigalioję šie susitarimai padės atnaujinti bendrą ES ir Kanados bendradarbiavimo sistemą. Strateginės partnerystės susitarimas padės sustiprinti politinį dialogą įvairiose srityse, įskaitant tarptautinės taikos ir saugumo, ekonomikos ir tvaraus vystymosi, teisingumo, laisvės ir saugumo sritis. Išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas padės skatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ir suteikti nemažos ekonominės naudos abiejose Atlanto pusėse skatinant prekybą ir investicijas, taip pat nustatant pasaulinius darbuotojų teisių ir aplinkos apsaugos standartus.

Kinija

Liepos mėn. susitarta dėl naujos ES strategijos dėl Kinijos. ES bendradarbiavimas su Kinija bus principingas, praktinis, pragmatinis ir pagrįstas ES interesais bei vertybėmis, visų pirma tarptautinių taisyklių ir normų laikymusi ir pagarba žmogaus teisėms.

Pekine liepos mėn. vykęs ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimas buvo proga plėtoti strategines diskusijas bendro intereso klausimais, be kita ko, dėl ekonominių reformų ir perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje.

Nuo 2013 m. ES ir Kinijos santykių pagrindas buvo 2020 m. strateginė bendradarbiavimo darbotvarkė. Dialogas aplinkos politikos klausimais vyksta nuo 2005 m.

Artimieji Rytai

Iranas

2015 m. liepos mėn. tarptautinei bendruomenei ir Iranui pasiekus istorinį susitarimą dėl jo branduolinės programos, 2016 m. balandžio mėn. vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini ir septyni Europos Komisijos nariai apsilankė Teherane, siekdami stiprinti bendradarbiavimą tokiose srityse kaip ekonominiai santykiai, transportas, mokslas, humanitarinės problemos, energetika ir žmogaus teisės.

Irakas

ES pastangų Irake tikslas buvo visų pirma padėti vyriausybei vykdyti skubiai reikalingas politines, ekonomines ir žmogaus teisių reformas, be kita ko, įgyvendinant ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą. Su Iraku buvo toliau bendradarbiaujama ir kovojant su ISIL / „Da‘esh“. ES teikia humanitarinę pagalbą, kad būtų tenkinami skubiausi perkeltųjų irakiečių poreikiai, ir padeda stabilizuoti išlaisvintas teritorijas.

Lotynų Amerika

2016 m. ES stiprino santykius su Lotynų Amerika ir Karibais. ES ir Meksika pradėjo derybas, kurių tikslas – modernizuoti visuotinį susitarimą, siekiant, be kita ko, stiprinti dvišalį dialogą pasaulinio masto klausimais (visų pirma klimato kaitos, energetikos, aprūpinimo maistu, pasaulio ekonomikos ir saugumo) ir pritaikyti ES ir Meksikos santykius prie naujų pasaulinės prekybos ir investicijų politikos bei srautų realijų. ES ir Kuba tęsė oficialų politinį dialogą ir gruodžio mėn. pasirašė politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo nustatoma nauja santykių teisinė sistema. Gegužės mėn. ES ir Pietų Amerikos šalių bendroji rinka (MERCOSUR) atnaujino derybas dėl dviejų regionų asociacijos susitarimo – pirmą kartą nuo 2004 m. apsikeista pasiūlymais.

ES teikė politinę paramą taikos procesui Kolumbijoje. 2016 m. gruodžio mėn. veiklą pradėjęs ES patikos fondas bus svarbus Europos Sąjungai dedant pastangas padėti įgyvendinti taikos susitarimą.

Spalio mėn. Santo Dominge (Dominikos Respublika) surengtas ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Jis padėjo sustiprinti strateginę partnerystę ir pradėti rengtis 2017 m. ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimui.

ES ir Afrikos partnerystė

Somalio pusiasalyje ES patvirtino naują politinį ir ekonominį susitarimą su Etiopija ir labai rėmė rinkimus Somalyje. ES toliau rėmė kovą su terorizmu šiame regione ir Sahelyje. Apžvelgiamais metais buvo pasirašytas ir įsigaliojo ES ir Pietų Afrikos vystymosi bendrijos ekonominės partnerystės susitarimas.

Migracija

2016 m. ES, naudodamasi visomis turimomis politikos priemonėmis, siekė konkretiems poreikiams pritaikytos partnerystės su ES nepriklausančiomis kilmės ir tranzito šalimis. Birželio mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos bei Komisijos pasiūlymą sukurti naują partnerystės migracijos srityje su pagrindiniais partneriais Afrikoje sistemą, kad būtų galima drauge geriau valdyti padėtį.

Vieni iš Europos migracijos darbotvarkės prioritetų – gelbėti žmonių gyvybes jūroje, didinti grąžinamų asmenų skaičių, sudaryti sąlygas migrantams ir pabėgėliams likti kuo arčiau savo namų ir ilgainiui padėti šalims spręsti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis.

Pagal partnerystės sistemą pradėta bendradarbiauti su penkiomis prioritetinėmis šalimis – Etiopija, Maliu, Nigeriu, Nigerija ir Senegalu. Kartu buvo tęsiami dialogai migracijos klausimais su kilmės ir tranzito šalimis, siekiant įgyvendinti 2015 m. Valetos aukščiausiojo lygio susitikime nustatytus tikslus.

Apžvelgiamais metais ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas padėjo pradėti vykdyti konkrečius projektus, pasiekta pirmų bendradarbiavimo su ES partneriais rezultatų.

Žmogaus teisės

2016 m. tarptautiniu mastu būta didelių žmogaus teisių pažeidimų, padaugėjo bauginimų ir išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus bei nevyriausybines organizacijas. Birželio mėn. pradėtoje įgyvendinti Visuotinėje ES užsienio ir saugumo politikos strategijoje pakartota, kad žmogaus teisės yra ES išorės veiksmų pagrindas, visiškai atitinkantis ES interesus. Vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini pradėjo kampaniją „#EU4HumanRights“, kurios tikslas – padidinti visuomenės informuotumą apie ES ir valstybių narių pastangas įgyvendinti 2015–2019 m. Veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje nustatytus prioritetus. Be kita ko, šiuo planu siekiama ginti ir skatinti žmogaus teises visame pasaulyje.

Darbotvarkė iki 2030 m. Darnaus vystymosi tikslai

ES yra įsipareigojusi įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus. Gegužės mėn. Komisijos narys Karmenu Vella ir Nyderlandų ministrė Sharon Dijksma dalyvavo antrojoje JT aplinkos asamblėjoje Kenijoje. Dalyvavę ministrai susitarė įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus tokiose srityse kaip tvari gamyba, vartojimas, cheminės medžiagos, atliekos, klimato kaita ir vandenynai.

Komisija išdėstė strateginį požiūrį į darnaus vystymosi užtikrinimą ES ir visame pasaulyje. Vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini ir pirmasis Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas bei Komisijos narys Nevenas Mimica lapkričio 22 d. pateikė atitinkamus pasiūlymus. Atsižvelgdama į tai, Komisija paskelbė komunikatą dėl tolesnių veiksmų užtikrinant tvarią Europos ateitį, kuriuo Darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslai susiejami su ES politikos sistema ir Komisijos prioritetais. Šiais tolesniais veiksmais bus įvertinta pažanga, nustatyti svarbiausi tvarumo aspektai ir užtikrinta, kad visais veiksmais ir politikos iniciatyvomis tiek Europos Sąjungoje, tiek pasaulyje nuo pat pradžių būtų atsižvelgiama į darnaus vystymosi tikslus.

Tarptautinis vystymasis

2016 m. ES pradėjo įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus tarptautinio bendradarbiavimo srityje.

Rugsėjo mėn. ES pradėjo taikyti Europos išorės investicijų planą, kad įgyvendintų įsipareigojimus dėl vystymosi finansavimo ir Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.

Lapkričio mėn. Komisija pasiūlė peržiūrėtą Europos konsensusą dėl vystymosi: pateikė bendrą viziją ir ES bei jos valstybių narių vystomojo bendradarbiavimo veiksmų sistemą. Konsensuse pasiūlytos gairės, kaip Sąjungos vystymosi politiką suderinti su JT darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m. Šis konsensusas – tai dalis tarptautinės bendruomenės sutartų priemonių, kuriomis atsižvelgiama į naujas tendencijas ir globalizacijos keliamus uždavinius. Europos vystymosi dienos buvo pirmas svarbus tarptautinis forumas šiuo klausimu. ES taip pat tęsė darbą dėl naujos partnerystės su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis po 2020 m. Ji pasiūlė bendrąjį susitarimą, kuris būtų papildytas konkretiems regionams skirtais partnerystės ryšiais Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėse ir kuris padėtų pasinaudoti specifinėmis regioninėmis galimybėmis ir spręsti iškilusias problemas.

Vienas nuolatinės ES paramos Afganistanui ženklų – spalio mėn. Briuselyje įvykusi svarbi tarptautinė konferencija. Lapkričio mėn. surengta paramos teikėjų konferencija dėl Centrinės Afrikos Respublikos, kurioje tarptautiniai paramos teikėjai įsipareigojo skirti daugiau kaip 2 mlrd. EUR.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Mokslo diplomatija yra vienas svarbiausių ES tarptautinės veiklos elementų. Apžvelgiamais metais priimtame bendrame komunikate dėl Integruotos Europos Sąjungos Arkties politikos aptarti Arkties regiono moksliniai tyrimai ir pabrėžtas mokslo vaidmuo tarptautinio bendradarbiavimo srityje.

Bendradarbiavimo pasaulinių mokslinių tyrimų, susijusių su pasirengimu infekcinėms ligoms, srityje iniciatyva padėjo sutelkti finansuotojų iš viso pasaulio, kad būtų skubiai imtasi su Zikos viruso protrūkiu susijusių tyrimų. Remiantis specialiu kvietimu 2016 m. atrinkti Zikos viruso mokslinių tyrimų projektai, kurie bus finansuojami pagal programą „Horizontas 2020“ ir kurių vertė – 30 mln. EUR.

Deramas darbas ES pasaulinėje darbotvarkėje

Birželio mėn. surengtoje Tarptautinėje darbo konferencijoje Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris įsipareigojo skirti pirmenybę socialinei Europai, jaunimo užimtumui ir socialiniam dialogui. Jis taip pat rėmė Komisijos iniciatyvą dėl Europos socialinių teisių ramsčio. Kartu su Komisijos nare Marianne Thyssen Pirmininkas pabrėžė Tarptautinės darbo organizacijos standartų svarbą ir poreikį apsvarstyti būsimus darbo srities pokyčius. ES gerokai prisidėjo prie konferencijos veiklos ir rezultatų. Priimtos išsamios gairės dėl deramo darbo pasaulio tiekimo grandinėse, apimančios išsamaus patikrinimo, tarpvalstybinio socialinio dialogo, prekybos ir skaidrumo klausimus.

Saugumas ir gynyba

Lapkričio mėn. ES užsienio reikalų ir gynybos ministrai susitarė įgyvendinti Visuotinę ES užsienio ir saugumo politikos strategiją saugumo ir gynybos srityje. Šios išvados padarytos remiantis vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos bei Europos gynybos agentūros vadovės Federicos Mogherini pateiktu Įgyvendinimo planu saugumo ir gynybos srityse.

Minėta strategija apima pasiūlymus stiprinti civilinius bei karinius pajėgumus ir bendradarbiavimą gynybos srityje, gerinti ES greitą reagavimą į krizes, sukurti nuolatinius vykdymo įgaliojimų neturinčių karinių misijų planavimo ir vykdymo strateginiu lygmeniu pajėgumus, išnagrinėti galimybę glaudžiau bendradarbiauti su šalimis partnerėmis saugumo ir gynybos klausimais, taip pat toliau stiprinti gebėjimus, kuriais būtų remiamas saugumas ir vystymasis.

Tai buvo pirmasis iš trijų Europos Vadovų Tarybos gruodžio mėn. patvirtinto naujojo ES gynybos dokumentų rinkinio elementų. Antrasis elementas – Komisijos pasiūlytas Europos gynybos veiksmų planas, kurio tikslas – sukurti Europos gynybos fondą, siekiant remti investicijas į bendrus mokslinius tyrimus ir bendrą gynybos įrangos ir technologijų plėtojimą. Komisija taip pat pasiūlė bendrosios gynybos rinkos stiprinimo priemonių. Trečiasis elementas – ES ir NATO bendradarbiavimas, grindžiamas 2016 m. liepos mėn. Varšuvoje pasirašyta bendra deklaracija.

Balandžio mėn. ES valstybės narės susitarė labiau koordinuoti veiklą, siekdamos stiprinti ES reagavimą į hibridines grėsmes, kaip antai į kibernetinius išpuolius, energijos tiekimo arba finansinių paslaugų sutrikimus, visuomenės pasitikėjimo valdžios institucijomis mažinimą ir naudojimąsi socialine įtampa.

Atsakas į humanitarines krizes ir ekstremaliąsias situacijas

ES toliau teikė pagalbą kenčiantiems nuo gaivalinių nelaimių ir žmogaus sukeltų krizių visame pasaulyje, skirdama 2,1 mlrd. EUR pagalbą, kad daugiau negu 120 mln. žmonių daugiau kaip 80 šalių gautų maisto, pastogę ir apsaugą ir galėtų naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

ES pirmauja teikdama humanitarinę pagalbą visose pagrindinėse konflikto zonose, kuriose daugybė perkeltų asmenų – nuo Irako ir Sirijos iki Centrinės Afrikos Respublikos, Pietų Sudano ir Jemeno.

Pirmą kartą ES suteikė humanitarinę pagalbą ES viduje – padėjo Graikijai dorotis su pabėgėlių srautu. 2016–2018 m. laikotarpiu pasitelkus humanitarinės pagalbos partnerius sukauptas 700 mln. EUR vertės ES finansavimas.

Sukurta ir naujų iniciatyvų. Atsižvelgdama į patirtį, įgytą kovojant su 2014 m. Vakarų Afriką ištikusia Ebolos krize, ES įsteigė Europos medicinos korpusą, kuris buvo dislokuotas siekiant greitai reaguoti į kritines situacijas, turinčias pasekmių žmonių sveikatai, tiek ES, tiek už jos ribų.

Maždaug 4 proc. viso ES humanitarinės pagalbos biudžeto buvo skirta nuo ekstremaliųjų situacijų nukentėjusių vaikų švietimui. Tai viena humanitarinės pagalbos sričių, kurioms labiausiai stinga lėšų. Daugiau nei 3,8 mln. vaikų 47 šalyse suteikta galimybė gauti švietimo paslaugas. Komisijos narys Christos Stylianides taip pat paskelbė 2017 m. padidinsiantis šią pagalbą 6 proc.

Tarptautinis bendradarbiavimas

ES ir Jungtinės Tautos

Aukšto lygio ES delegacija dalyvavo JT Generalinės Asamblėjos ministrų savaitėje ir aukščiausiojo lygio susitikime dėl didelių pabėgėlių ir migrantų srautų. Šiuose renginiuose ES sėkmingai skatino prisiimti atsakomybę pasauliniu lygmeniu. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta Sirijos krizei, klimato kaitai ir Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimui. Visus apžvelgiamus metus Jungtinių Tautų ir ES bendradarbiavimu užtikrintas įvairios veiklos (nuo taikos misijų iki diplomatinių pastangų) koordinavimas skirtingose srityse – žmogaus teisių, kovos su badu, įtraukios visuomenės, gero valdymo ir kovos su nusikalstamumu. Glaudų šių dviejų organizacijų ryšį pabrėžė ir vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini savo birželio mėn. kalboje Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

ES ir NATO

Liepos mėn. Varšuvoje Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasirašė pirmą bendrą ES ir NATO deklaraciją, kuria savo partnerystei suteikė naują postūmį. Deklaracijoje pabrėžtas bendras įsipareigojimas bendradarbiauti kovojant su hibridinėmis grėsmėmis ir vykdyti operatyvinį bendradarbiavimą, be kita ko, jūrų, kibernetinio saugumo ir gynybos, gynybos pramonės mokslinių tyrimų, pratybų bei gynybos, taip pat saugumo pajėgumų stiprinimo srityse. Gruodžio mėn. ES ir NATO lygiagretaus proceso metu patvirtino bendrą pasiūlymų dėl bendros deklaracijos įgyvendinimo rinkinį.

Bendradarbiavimas tarptautinėje arenoje

ES aktyviai bendradarbiavo su pasauliniais partneriais tokiuose forumuose kaip G 7 ir G 20, siekdama spręsti pasaulinius politinius ir ekonominius uždavinius. Rugsėjo mėn. vykusiame Hangdžou aukščiausiojo lygio susitikime pateiktame pareiškime G 20 vadovai pabrėžė, kad reikia užtikrinti didesnę įtrauktį, kad ekonomikos augimas atitiktų visų poreikius ir duotų naudos visoms šalims ir visiems žmonėms.

Europos Parlamentas

2016 m. Europos Parlamentas nagrinėjo visus svarbiausius ES politinius klausimus ir diskutavo pačiomis įvairiausiomis temomis: nuo pabėgėlių ir migracijos krizės iki referendumo Jungtinėje Karalystėje, nuo saugumo ir terorizmo grėsmės iki įmonių apmokestinimo. Kad ES galėtų imtis veiksmų tokiose srityse kaip keleivio duomenų įrašai, duomenų apsauga ir bendroji skaitmeninė rinka, reikėjo priimti svarbius teisėkūros sprendimus. Apžvelgiamais metais į Parlamentą kreipėsi daug aukšto rango svečių, tarp jų Nyderlandų Karalius Willemas-Alexanderis, Estijos Prezidentas Toomasas Hendrikas Ilvesas, Bulgarijos Prezidentas Rosenas Plevnelievas, Izraelio Prezidentas Reuvenas Rivlinas ir Palestinos Administracijos Prezidentas Mahmoudas Abbasas bei ES institucijų vadovai.

Europos Vadovų Taryba

2016 m. Europos Vadovų Tarybos posėdžiai surengti vasario, kovo, birželio, spalio ir gruodžio mėn. Valstybių ir vyriausybių vadovai sprendė svarbiausius klausimus, be kita ko, kaip stiprinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą, kaip baigti kurti bendrąją rinką, taip pat numatė su ES prekybos politika, migracijos vidaus ir išorės aspektais, saugumu, energetika ir klimato kaita susijusias veiksmų kryptis. Vadovai taip pat surengė neoficialų susitikimą Bratislavoje, kad aptartų Sąjungos padėtį ir bendrą ateitį po JK referendumo.

Europos Sąjungos Taryba

2016 m. Tarybai pirmininkavo Nyderlandai ir Slovakija. Svarbiausi klausimai, kuriais tais metais joje diskutuota, buvo tebesitęsianti migracijos krizė, ginkluoti konfliktai visame pasaulyje ir kova su terorizmu. Taryba padarė pažangą įvairiose srityse, be kita ko, mokesčių, energijos ir klimato kaitos, ekonomikos finansavimo ir bendrosios rinkos stiprinimo.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos regionų komitetas

2016 m. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pareiškė tvirtą poziciją dėl pabėgėlių krizės. Komisijos prašymu Komitetas taip pat pateikė tiriamąją nuomonę dėl Europos socialinių teisių ramsčio, o rugsėjo mėn. – dėl darnaus vystymosi.

Liepos mėn. Bratislavoje (Slovakija) Europos regionų komitetas surengė Europos regionų ir miestų vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą. Jame priimta deklaracija, kurioje paraginta parengti į ateitį orientuotą Europos viziją, pagrįstą didesnėmis investicijomis į sanglaudą, tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą ES miestuose ir regionuose. Spalio mėn. Komitetas taip pat surengė Europos regionų ir miestų savaitę.

Geresnis reglamentavimas

Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros

Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba ir Europos Komisija balandžio mėn. pasirašė naują Komisijos pasiūlymu pagrįstą Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros. Jo tikslas – kad visose institucijose būtų taikomi geresnio reglamentavimo principai. Tai reiškia, kad siekiant išspręsti ES problemas būtina imtis ryžtingų veiksmų, kurie turi būti kuo veiksmingesni, efektyvesni ir atviresni. Susitarimu skatinamas faktiniais duomenimis grindžiamas politikos formavimas viso teisėkūros ciklo metu ir sisteminis vertinimas, kokių praktinių rezultatų duoda priimtas teisės aktas. Dėl šio susitarimo ES teisėkūros procesas taps skaidresnis, atviresnis suinteresuotųjų subjektų pastaboms ir lengviau taikomas.

2017 m. Europos Komisijos darbo programa

Spalio mėn. Komisija priėmė 2017 m. metinę darbo programą, joje pateikė sąrašą veiksmų, kurių ji imsis artimiausiais metais, ir nurodė, ar ketina atsiimti kokius nors jau pateiktus pasiūlymus arba peržiūrėti esamus teisės aktus. 2017 m. darbo programa grindžiama dešimčia Komisijos politinių prioritetų.

REFIT rezultatų suvestinė

Kartu su 2017 m. darbo programa pateikta REFIT rezultatų suvestinė, kurioje apžvelgta Komisijos įvairių sričių veikla, kuria siekta įvertinti, peržiūrėti ir supaprastinti ES teisės aktus ir sumažinti reglamentavimo naštą. REFIT rezultatų suvestinėje nurodyta padėtis dėl 231 iniciatyvos, kuriomis siekiama supaprastinti ar sumažinti esamų teisės aktų administracinę naštą. Komisija taip pat paskelbė REFIT rezultatų suvestinės santrauką, kurioje pateikti svarbiausi REFIT rezultatų suvestinės elementai, išsami informacija apie pirmąsias 22 REFIT platformos nuomones ir tai, kokių tolesnių veiksmų Komisija ketina imtis.

REFIT platforma

REFIT platformoje bendradarbiauja 48 aukšto lygio ekspertai, atstovaujantys įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Europos regionų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms. Jie pataria Komisijai, kaip ES reglamentus padaryti veiksmingesnius ir efektyvesnius ir sumažinti administracinę naštą netrukdant siekti politikos uždavinių. Didelė dalis platformos veiklos pagrįsta iš suinteresuotųjų subjektų gauta informacija (kuri dažnai pateikiama svetainėje „Palengvinkite naštą – išsakykite savo nuomonę“). Dalyvių posėdžiai surengti sausio, balandžio, gegužės, birželio, rugsėjo ir lapkričio mėn. ir juose priimtos 24 nuomonės dėl įvairių politikos sričių ES teisės aktų.

Reglamentavimo patikros valdyba

Reglamentavimo patikros valdyba yra nepriklausoma Komisijos įstaiga, kuri tikrina poveikio vertinimo projektų ir svarbių retrospektyvių vertinimų tinkamumo patikrų kokybę. Ji įkurta 2015 m. liepos mėn. ir pakeitė Poveikio vertinimo valdybą. 2016 m. valdyba peržiūrėjo 60 poveikio vertinimų ir septynis vertinimus ir pateikė dėl jų nuomones.

Nauja svetainių sistema ir grįžtamojo ryšio mechanizmai

Apžvelgiamais metais Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų, kad suinteresuotieji subjektai ir piliečiai galėtų prisidėti prie ES sprendimų priėmimo proceso. Nuo birželio mėn. pabaigos visuomenei skiriamos keturios savaitės pareikšti pastabų dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų projektų. Iki metų pabaigos buvo paskelbti 106 tokie projektai.

Nuo 2015 m. liepos mėn. suinteresuotieji subjektai galėjo komentuoti naujų iniciatyvų, vertinimų ir pasiūlymų dėl teisės akto veiksmų planus ar įžanginius poveikio vertinimus ir prisidėti prie jų rengimo. Iki 2016 m. pabaigos grįžtamojo ryšio paprašyta dėl 338 veiksmų planų ir įžanginių poveikio vertinimų ir dėl 147 pasiūlymų dėl teisės akto.

ES teisės taikymo stebėjimas

Liepos mėn. Komisija patvirtino 33-ią metinę ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitą, kurioje apžvelgti 2015 m. valstybių narių rezultatai įgyvendinant ES teisę ir pagrindinės vykdymo užtikrinimo politikos tendencijos. Iš ataskaitos matyti, kad bendras pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičius ir toliau buvo mažesnis nei prieš penkerius metus.

Kad padėtų valstybėms narėms įgyvendinti Sąjungos teisės aktus, Komisija sustiprino savo prevencinius veiksmus. Kai valstybėms narėms per sutartą terminą nepavyksta perkelti direktyvos, Komisija toliau taiko visą finansinių sankcijų sistemą, įskaitant Lisabonos sutartimi įtrauktą nuostatą dėl vėlavimo direktyvas perkelti į nacionalinę teisę.

Gruodžio mėn. Komisija komunikate „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ nurodė, kaip stiprins pastangas, kad ES teisė būtų taikoma, įgyvendinama ir jos vykdymas užtikrinamas visų piliečių, vartotojų ir įmonių naudai.

Skaidrumas ir atskaitomybė

Privalomo skaidrumo registro pasiūlymas

Rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė sukurti privalomą skaidrumo registrą, kuris apimtų Europos Parlamentą, Komisiją ir – pirmąkart – Tarybą.

Galimybė susipažinti su dokumentais

Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais yra svarbi skaidrumo srities priemonė. Rugpjūčio mėn. Komisija priėmė 2015 m. ataskaitą dėl paraiškų leisti susipažinti su dokumentais. Paraiškų skaičius išaugo daugiau kaip 8 proc. (6 752 paraiškos 2015 m., palyginti su 6 227 paraiškomis 2014 m.). 84 proc. atvejų buvo leista susipažinti su visais reikalaujamais dokumentais arba jų dalimi.

ES biudžeto kontrolė

Tarybai pateikus teigiamą rekomendaciją, Parlamentas balandžio mėn. pateikė galutinį įvertinimą, kaip Komisija 2014 m. įvykdė ES biudžetą.

Liepos mėn. Komisija paskelbė vieną finansinių ataskaitų rinkinį dėl ES biudžeto, viename dokumente pateikdama visą turimą informaciją apie ES 2015 m. pajamas, išlaidas, valdymą ir veiklos rezultatus. Iš ataskaitų matyti, kad ES biudžetu pasiekti rezultatai atitinka Komisijos prioritetus ir kad biudžetas buvo vykdytas tinkamai. Ataskaitose taip pat pateikta 2015 m. metinei biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai svarbios informacijos.

Spręsdamas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, jo atidėjimo ar atsisakymo jį suteikti, Parlamentas atsižvelgia į Europos Audito Rūmų metinę ataskaitą. Spalio mėn. Rūmai pateikė metinę 2015 m. ES biudžeto vykdymo ataskaitą. Komisijos išorės auditorius devintus metus iš eilės ES sąskaitas įvertino kaip tvarkomas nepriekaištingai ir patvirtino, kad reikšmingų klaidų ir toliau neaptikta nei įplaukų, nei administracinių išlaidų duomenyse. Be to, Rūmai apskaičiavo, kad bendras išmokų klaidų lygis mažėjo trečius metus iš eilės (3,8 proc.).

Svarbu nurodyti, kad Komisija kontroliuoja apie 80 proc. ES metinio biudžeto, visų pirma žemės ūkio ir sanglaudos politikos srityse, tačiau už kasdienį ES fondų valdymą pirmiausia atsakingos valstybės narės.

Nacionaliniai parlamentai

Liepos mėn. Komisija priėmė dvi 2015 m. metines ataskaitas dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų ir santykių su nacionaliniais parlamentais.

Subsidiarumo klausimai 2016 m.

Apžvelgiamais metais pagal subsidiarumo priežiūros mechanizmą Komisija iš nacionalinių parlamentų gavo 68 pagrįstas nuomones, kad Komisijos pateiktais teisės aktais nesilaikoma subsidiarumo principo. 14 tokių nuomonių pateikta dėl Komisijos pasiūlymo peržiūrėti Darbuotojų komandiravimo direktyvą. Atidžiai išnagrinėjusi pateiktas nuomones Komisija padarė išvadą, kad pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą, nutarė jo neatsisakyti ir liepos mėn. pateikė tokio savo sprendimo priežastis.

Santykiai su nacionaliniais parlamentais

2016 m. Komisija toliau stiprino santykius su nacionaliniais parlamentais. Iš nacionalinių parlamentų gautų nuomonių skaičius išaugo 75 proc. – nuo 350 2015 m. iki 613 2016 m. Komisijos nariai daug kartų lankėsi valstybėse narėse ir tarpparlamentiniuose posėdžiuose ir kituose renginiuose susitiko su nacionalinių parlamentų nariais.

Europos ombudsmenas

Europos ombudsmenas nagrinėja skundus dėl netinkamo Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų administravimo. 2016 m. nagrinėti skundai apėmė tokias temas kaip Komisijos ekspertų grupių sudėtis, tabako lobistų galimybės bendrauti su Komisija, Komisijos specialieji patarėjai, Komisijos narių elgesio kodeksas ir Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos trišalių dialogų teisėkūros procedūros metu skaidrumas.

Europos piliečių iniciatyva

Pagal Europos piliečių iniciatyvą milijonas ES piliečių iš ne mažiau kaip ketvirčio ES valstybių narių gali paraginti Komisiją pateikti teisės akto pasiūlymą srityse, kuriose Komisija turi reikiamus įgaliojimus. 2016 m. Komisija užregistravo tris naujas iniciatyvas ir 2017 m. darbo programoje paskelbė apie ketinimą pateikti teisės akto pasiūlymą dėl ankstesne iniciatyva („Right2Water“) iškeltų klausimų.

Piliečių dialogas

Visus metus Komisija toliau bendravo su visuomene, pasitelkdama piliečių dialogą. Šiais metais tokiuose dialoguose dalyvavo Komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojai ir Komisijos nariai, taip pat Europos Parlamento nariai ir valstybių narių politikai. Surengti 73 dialogai, kuriuose piliečiai turėjo išskirtinę galimybę diskutuoti su sprendimų priėmėjais apie tai, kas vyksta Europos Sąjungoje, kaip ji sprendžia svarbiausius klausimus ir kuo jos veiksmai naudingi piliečiams, o ES ir valstybių narių politikai – išklausyti įvairių Sąjungos valstybių narių piliečių ir iš jų gauti informacijos labai įvairiomis temomis.

Informacijos ir leidinių lietuvių kalba apie Europos Sąjungą jums gali parūpinti: