Tais pačiais metais Komisija pasiūlė išsamią migracijos politiką ir nedelsdama ėmėsi krizės valdymo veiksmų. Mes trigubai padidinome pajėgas Viduržemio jūroje ir taip padėjome gelbėti gyvybes. Kovojome su nusikalstamais kontrabandininkų ir prekiautojų žmonėmis tinklais. Komisijos vadovaujamos valstybės narės susitarė dėl šimtų tūkstančių asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimo į Europos Sąjungą ir jos viduje taisyklių. ES agentūros ir toliau padeda labiausiai paveiktų valstybių narių nacionalinėms institucijoms, kurioms dažnai tenka per didelis darbo krūvis, nustatyti atvykstančių migrantų tapatybę, juos registruoti ir paimti jų pirštų atspaudus, sparčiau tvarkyti prieglobsčio prašytojų dokumentus ir koordinuoti neturinčių teisės į tarptautinę apsaugą asmenų grąžinimą. Be to, ES sutelkė milijardus eurų pas mus ir į kaimynines šalis jau atvykusiems pabėgėliams padėti ir dvigubai sustiprino pastangas kovoti su kontrabandininkais ir išardyti prekiautojų žmonėmis grupuotes. Spalio mėn. Briuselyje 11 valstybių susitarė dėl 17 punktų plano, kuriuo siekiama užtikrinti laipsnišką, valdomą ir tvarkingą žmonių judėjimą Vakarų Balkanų maršrutu, o lapkričio mėn. Valetoje paskelbta, kad įkurtas ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas. Jo paskirtis – šalinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis, dėl kurių žmonės priversti bėgti ir migruoti: skurdą, karus, persekiojimą, žmogaus teisių pažeidimus ir gaivalines nelaimes.

Aišku, kad pabėgėlių krizė pati savaime niekur nedings. Krizė ne tik išryškino svarbiausius poreikius, bet ir suteikė nemažai informacijos apie ES migracijos politikos ir naudojamų priemonių trūkumus. Tačiau turime toliau kovoti su krize ir tai darysime. Mes, europiečiai, neturėtume pamiršti, kad Europa – tai žemynas, kuriame beveik visi gyventojai kada nors yra buvę pabėgėliai. Mūsų bendra istorija mena milijonų europiečių bėgimą nuo religinio ar politinio persekiojimo, karo, diktatūros ar priespaudos.

Šiais metais išgyvenome sudėtingą laikotarpį, kai buvo kilę abejonių dėl tolesnės Graikijos narystės euro zonoje. Po kelis mėnesius trukusių derybų ir daug sunkių akimirkų rugpjūčio mėn. galiausiai sutarta dėl naujos Graikijos stabilumo rėmimo programos. Niekada neabejojau, kad pavyks surasti išeitį: sprendimas įvesti eurą yra neatšaukiamas, ir visi euro zonos nariai bendrai siekia, kad jis būtų veiksmingas. Graikijos krizės poveikis tebejuntamas euro zonoje, visoje Europos ekonomikoje ir visuomenės gyvenime, todėl norėčiau tikėtis, kad kiekviena buvusi, esama ir būsima Graikijos vyriausybė laikysis mūsų sutartos programos.

Krizė baigsis tada, kai Europoje vėl bus užtikrintas visiškas užimtumas. Šiandien Europos Sąjungoje darbo neturi daugiau kaip 23 mln. žmonių. Tai nepateisinamai didelis skaičius. Aišku, kad norint sudaryti ilgalaikio ekonomikos atsigavimo sąlygas reikia Europoje ir visų pirma mūsų bendrojoje rinkoje investuoti į darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo šaltinius ir baigti kurti mūsų ekonominę ir pinigų sąjungą. Mes veikėme abiem kryptimis.

Pavyzdžiui, jau pradėtas vykdyti 315 mlrd. EUR investicijų planas, pagal kurį turėtų būti sukurta daugiau kaip du milijonai darbo vietų. Jau vykdomi pirmieji projektai, jų bus daug daugiau. Be to, tobuliname bendrąją rinką, kad visose 28 valstybėse narėse suteiktume daugiau galimybių žmonėms ir įmonėms. Vykdydami tokius projektus, kaip bendroji skaitmeninė rinka, kapitalo rinkų sąjunga ir energetikos sąjunga, mažiname tarpvalstybinės veiklos kliūčių, skatiname inovacijas, suteikiame gabių žmonių bendravimo galimybių ir siūlome didesnį gaminių ir paslaugų pasirinkimą.

Birželio mėn. kartu su kitų pagrindinių ES institucijų pirmininkais pateikėme ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo ataskaitą. Penki susiję pirmininkai sutarė dėl veiksmų plano, kurio laikantis mums turėtų pavykti iki 2017 m. pradžios stabilizuoti euro zoną, o paskui, remiantis atnaujintu mūsų šalių ekonomikų suartėjimu, pereiti nuo atsparumo krizei prie naujų ekonomikos augimo perspektyvų. Turint galvoje Graikijos krizę, tai buvo drąsus politinis sprendimas.

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės atliko svarbiausią vaidmenį tarpininkaudamos dėl istorinio susitarimo Paryžiuje: 195 šalys priėmė pirmąjį teisiškai privalomą visuotinį susitarimą dėl klimato. Šiame susitarime išdėstytas visuotinis veiksmų planas, kaip neleisti visuotiniam atšilimui priartėti prie 2 °C ir taip išvengti pavojingos klimato kaitos. Jo laikydamosi pasaulio šalys pereis prie švarios energijos vartojimo, ir tai yra Europos Sąjungos nuopelnas. Europa jau seniai yra pasaulinė klimato srities veiksmų lyderė. Paryžiaus susitarimas atspindi mūsų pasaulinio masto užmojus.

ES 2015 m.

Dar daug turėčiau ką pasakyti ir išsamesnę informaciją rasite šioje ataskaitoje, tačiau kalbant apie pagrindines per pastaruosius 12 mėnesių mums kilusias problemas peršasi viena neišvengiama išvada. Ji tokia: vienintelis būdas sėkmingai įveikti pabėgėlių krizę, ekonomikos krizę ar užsienio politikos problemas yra solidarumas. Mums pavyks, tik jei veiksime kaip Sąjunga. Drauge esame stipresni už mums kylančius iššūkius. Metas labiau patikėti Europos pajėgumu bendromis jėgomis spręsti problemas, kamuojančias atskiras valstybes nares.

Pasibaigus sudėtingiems metams, kuriais kilo abejonių dėl pačios Europos Sąjungos prigimties, mums, europiečiams, svarbu prisiminti, kad Artimųjų Rytų, Afrikos ir daugelio kitų pasaulio šalių gyventojams Europa yra stabilumo simbolis. Tuo verta didžiuotis.

Jean-Claude Juncker

Integruotas požiūris į ekonominę politiką grindžiamas trimis pagrindiniais ramsčiais: investicijų skatinimu, struktūrinių reformų spartinimu ir fiskalinės atsakomybės užtikrinimu. Tam, kad ES ekonomika galėtų vėl augti, visų trijų tikslų turi būti siekiama kartu. 2015 m. ES padarė pažangą visose trijose srityse.

Investicijų planą sudaro trys toliau nurodyti vienas kitą papildantys tikslai.

• Per ateinančius trejus metus sutelkti ne mažiau kaip 315 mlrd. EUR papildomų investicijų, kuo efektyviau panaudojant viešuosius išteklius ir skatinant privačiojo sektoriaus investicijas. Pagrindinė priemonė šiam tikslui pasiekti – Europos strateginių investicijų fondas.
• Užtikrinti, kad šios papildomos investicijos pasiektų realiąją ekonomiką. Pagrindinės priemonės siekiant šio tikslo yra Europos investavimo konsultacijų centras ir Europos investicinių projektų portalas.
• Pagerinti investicijų aplinką tiek ES, tiek pavienių valstybių narių lygmeniu. Toliau šalinamos kliūtys ES ir bendrosios rinkos mastu, taip pat reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusios investicijų problemos nacionaliniu lygmeniu.

Komisijos narys Carlosas Moedasas, Komisijos pirmininko pavaduotojai Kristalina Georgieva ir Jyrki Katainenas praneša apie sėkmingą derybų dėl Europos strateginių investicijų fondo steigimo baigtį (Briuselis, 2015 m. gegužės 28 d.)

 

2014 m. lapkričio mėn. Komisija paskelbė apie naujo Europos strateginių investicijų fondo įsteigimą. Pirmus 2015 m. mėnesius Parlamentas aktyviai nagrinėjo Komisijos pasiūlymus ir siūlė patobulinimus. Gegužės mėn. pabaigoje trišalio dialogo posėdyje Parlamentas ir Taryba pasiekė kompromisinį susitarimą dėl siūlomo reglamento. Trišalio dialogo derybos baigtos rekordiškai greitai, taigi jau birželio mėn. buvo galima pradėti teikti paskolas projektams iš fondo lėšų.

Europos strateginių investicijų fondas teikia garantijas, kuriomis remiami Europos investicijų banko grupės finansuojami projektai. Pagrindinės fondo sritys dvi: infrastruktūra ir inovacijos (šią sritį valdo Europos investicijų bankas) ir mažosios ir vidutinės įmonės (šią sritį valdo Europos investicijų bankas ir Europos investicijų fondas). Paskolos gali būti teikiamos ir regionams. Fondą papildo Europos investavimo konsultacijų centras ir Europos investicinių projektų portalas. Centras padeda plėtoti ir finansuoti investicinius projektus. Tai bendras informacinis punktas, teikiantis gaires ir patarimus ir suteikiantis dalijimosi praktine patirtimi platformą. Rugsėjo mėn. jis pradėjo projektų vykdytojų paramos veiklą. Minėtas portalas bus viešas, saugus interneto portalas, kuriame ES įsisteigusiems projektų organizatoriams bus suteikiama galimybė pristatyti savo projektus potencialiems investuotojams. Jis pradės veikti 2016 m.

Apžvelgiamais metais Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas pradėjo ES masto kampaniją, siekdamas populiarinti investicijų planą Europai ir paaiškinti, kokių galimybių jis atveria visiems pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams (vyriausybėms, investuotojams, įmonėms, regionų valdžios institucijoms, profesinėms sąjungoms ir bendruomenėms).

Europos strateginių investicijų fondą patvirtino visos 28 valstybės narės. 2015 m. devynios valstybės narės įsipareigojo fondui skirti daugiau kaip 40 mlrd. EUR, Kinija taip pat nurodė ketinanti prisidėti.

Fondo remiamos investicijos skiriamos šioms sritims: infrastruktūros (plačiajuosčio ryšio, energetikos tinklų ir transporto) plėtrai; švietimui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms; atsinaujinančiajai energijai ir energijos vartojimo efektyvumui; aplinkai ir efektyviam išteklių naudojimui; socialinei infrastruktūrai ir sveikatai bei paramai smulkiajam verslui.

Europos investicijų banko pirmininkas Werneris Hoyeris, Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris ir Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas pasirašant susitarimą dėl Europos strateginių investicijų fondo (Briuselis, 2015 m. liepos 22 d.)

 

Pagal trečiąjį investicijų plano ramstį Komisija ėmėsi šalinti įvairias investicijų kliūtis ES ir bendrosios rinkos mastu. Tikslų siekiama įvairiai: tolesne su kapitalo rinkų sąjunga susijusia veikla (pvz., iš dalies keičiant Direktyvą „Mokumas II“), bendrosios rinkos strategija (pvz., vykdant viešuosius pirkimus), bendrąja skaitmenine rinka, energetikos sąjunga, geresnio reglamentavimo darbotvarke, taip pat imantis kitų politikos iniciatyvų. Vienas 2016 m. Europos semestro prioritetų taip pat bus šalinti reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusias investavimo problemas nacionaliniu lygmeniu. Europos semestro kontekste Komisija pradėjo dialogą su valstybėmis narėmis dėl kliūčių nustatymo ir prioritetinių jų šalinimo veiksmų. Siekdamos įgyvendinti plataus užmojo tikslus pagal trečiąjį ramstį, taip pat valstybėms narėms pasiūlyti konkrečių reformų ir stebėti įgyvendinimą, visos Komisijos tarnybos (įskaitant Paramos struktūrinėms reformoms tarnybą) glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis.

Iki 2016 m. sausio mėn. jau pasinaudota 2,8 mlrd. EUR vertės fondo finansavimu 21-am inovacijų ir infrastruktūros kategorijos projektui. Tikimasi, kad šis finansavimas paskatins iš viso apie 13,3 mlrd. EUR vertės investicijas. Mažųjų ir vidutinių įmonių kategorijoje iš viso 66 projektams skirtas 1,5 mlrd. EUR vertės fondo finansavimas, kuris, kaip tikimasi, paskatins iš viso apie 21 mlrd. EUR vertės investicijas.

Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas aiškina naują ES strateginių investicijų planą

 

Be investicijų, tam, kad ES ekonomika atsigautų, jai reikia patikimo fiskalinio valdymo ir struktūrinių reformų.

Ekonominės politikos koordinavimas ES vykdomas cikliškai kas metus; šis ciklas vadinamas Europos semestru. 2014 m. pabaigoje paskelbtoje 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje Komisija išdėstė ES ir jos valstybių narių politikos prioritetus. Semestras buvo pagrįstas trimis tarpusavyje susijusiais aspektais: investicijų skatinimu, struktūrinių reformų spartinimu ir fiskalinės atsakomybės užtikrinimu. 2015 m. patobulinus Europos semestro ekonominės politikos ciklą supaprastinti tam tikri Komisijos veiksmai ir sumažinti valstybėms narėms taikomi ataskaitų teikimo reikalavimai. Dėl patobulinimų procesas tapo atviresnis ir daugiašališkesnis. Išaiškintos galimybės lanksčiai taikyti Stabilumo ir augimo pakto taisykles, kad būtų sustiprintas teigiamas struktūrinių reformų, investicijų ir fiskalinės atsakomybės ryšys. Gegužės mėn. kiekvienai valstybei narei ir visai euro zonai Komisija pasiūlė vadinamąsias konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kurias birželio mėn. patvirtino Europos Vadovų Taryba. Liepos mėn. Taryba priėmė galutinį konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų rinkinį.

Vasario mėn. pagal Europos semestrą Komisija paskelbė nuodugnias apžvalgas, kuriose įvertino makroekonominį disbalansą ir perviršinį disbalansą 16 valstybių narių. Tam tikrose valstybėse narėse tebebuvo tam tikra didelė rizika. Todėl Komisija pakartojo raginimą stiprinti struktūrines reformas ir didinti investicijas į infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą ir taip panaikinti ekonomikos augimo kliūtis. Kartu euro zonoje reikėtų tinkamai derinti politikos priemones, kurios padėtų padidinti pasitikėjimą, paskatinti perbalansavimą ir užtikrinti stabilesnį ekonomikos atgaivinimo pagrindą.

2015 m. kartu su Europos Centriniu Banku ir Tarptautiniu valiutos fondu Komisija toliau teikė paramą valstybėms narėms, kurios buvo neseniai baigusios įgyvendinti finansinės pagalbos programas (Airijai, Ispanijai ir Portugalijai). Komisija parengė apžvalgas, susijusias su stebėsena po programos įgyvendinimo visose trijose šalyse. Šių valstybių narių ekonomika vėl auga ir stiprėja. Be to, Komisija toliau vykdė paramos Kiprui programą, kurios tikslas – spręsti finansines, fiskalines ir struktūrines ekonomikos problemas. Tai padės Kiprui grįžti į tvaraus ekonomikos augimo kelią.

Ne vieną 2015 m. mėnesį visas pasaulis stebėjo sudėtingą ekonomikos ir finansų padėtį Graikijoje. Vasarą, Graikijai atsidūrus ant mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo ribos ir iškilus grėsmei, kad šalis nebegalės likti euro zonoje, ES surengė ne vieną neeilinį posėdį.

(Iš kairės apačioje pagal laikrodžio rodyklę) Prancūzijos Prezidentas François Hollande’as, Vokietijos Kanclerė Angela Merkel, Euro grupės pirmininkas Jeroenas Dijsselbloemas, Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris, Graikijos Ministras Pirmininkas Alexis Tsipras, Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Sąjungos Tarybos Generalinis Sekretorius Uwe Corsepius ir Europos Centrinio Banko Pirmininkas Mario Draghi aptaria Graikijos finansinę padėtį (Briuselis, 2015 m. kovo 19 d.)

 

Galiausiai rugpjūčio mėn. pasiektas susitarimas, ir Komisija, atstovaudama Europos stabilumo mechanizmui, galėjo pradėti trečią Graikijos ekonominio koregavimo programą. Pritarus Euro grupei ir Europos stabilumo mechanizmo valdytojų tarybai, programa padėjo stabilizuoti ekonomikos ir finansų padėtį Graikijoje. Komisijos socialinio poveikio vertinime padaryta išvada, kad, jei programa bus visapusiškai ir laiku įgyvendinama, ji padės šiai valstybei narei finansiškai ir socialiai tvariu būdu susigrąžinti stabilumą ir ekonomikos augimą. Susitarimas sudarė sąlygas sutelkti iki 86 mlrd. EUR finansinę paramą Graikijai iki 2018 m. Liepos mėn. Komisija paskelbė Graikijai skirtą darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo planą, pagal kurį iki 2020 m. šiai šaliai remti bus sutelkta dar iki 35 mlrd. EUR paramos.

Graikijos Ministras Pirmininkas Alexis Tsipras ir Europos Centrinio Banko Pirmininkas Mario Draghi diskutuoja euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime (Briuselis, 2015 m. liepos 7 d.)

 

Komisija taip pat pasiūlė priemones, siekdama užtikrinti, kad sanglaudos politikos finansavimą būtų galima veiksmingai panaudoti investicijoms ir kad jis kuo greičiau pasiektų paramos gavėjus. Dėl šios priežasties Graikijai nedelsiant skirtas papildomas maždaug 500 mln. EUR finansavimas ir sutaupyta apie 2 mlrd. EUR Graikijos biudžeto lėšų. Be to, naujus projektus pradėti galima naudojantis papildomu 1 mlrd. EUR išankstiniu finansavimu, skirtu 2014–2020 m. programoms; dėl to sumažės spaudimas Graikijos valstybės biudžetui.

Graikijos Ministras Pirmininkas Alexis Tsipras, Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris, Prancūzijos Prezidentas François Hollande’as ir Belgijos Ministras Pirmininkas Charles’as Michelis euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime (Briuselis, 2015 m. liepos 12 d.)

 

Tam, kad ES išlaikytų konkurencinį pranašumą pasaulyje, jai reikia aukštos kvalifikacijos ir mokančios prisitaikyti darbo jėgos. Dėl to reikia nuolat investuoti į švietimą ir mokymą – šios investicijos paskatins ES ekonomikos augimą ir inovacijas ilguoju laikotarpiu, taip pat padės padidinti užimtumą ir užkirsti kelią socialinei atskirčiai.

Į Europos semestrą įtraukta nemažai reformų, kuriomis siekiama tobulinti švietimą ir mokymą. Nurodyta, kad šioms reformoms teikiama pirmenybė 13 valstybių narių.

Europos socialinis fondas yra pagrindinė investavimo į žmones ES priemonė. Iki 2015 m. pabaigos Komisija patvirtino visas veiksmų programas, kurių bendra vertė – 86,4 mlrd. EUR. Komisija gerokai padidino išankstinį finansavimą pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą – nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms skirta apie 1 mlrd. EUR. Tai padės iki 650 000 nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių. Tikimasi, kad 2014–2020 m. padidės bent 10 mln. bedarbių galimybės rasti darbą ir 395 000 mažųjų ir vidutinių įmonių turėtų gauti finansavimą, kad galėtų investuoti į žmones. Daugiau kaip 25 proc. turimų lėšų bus skirta socialinei įtraukčiai skatinti ir kovai su skurdu ir diskriminacija.

„Erasmus+“ – ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa. 2015 m. ji sudarė galimybes apie 520 000 jaunuolių studijuoti, mokytis, užsiimti savanoriška veikla ir dalyvauti jaunimo mainų programose užsienyje. Ji taip pat suteikė galimybę apie 165 000 mokymo institucijų ir jaunimo organizacijų darbuotojų pagerinti įgūdžius mokant ir dalyvaujant mokymuose užsienyje.

Atsižvelgdama į aukštą ilgalaikio nedarbo lygį – apytiksliais duomenimis, darbo ilgą laiką neturi maždaug 12 mln. ES darbingo amžiaus piliečių – Komisija 2015 m. pasiūlė politines gaires. Jos paskatins grįžimą į darbo rinką ir padės užtikrinti, kad visi darbo ieškantys asmenys, nepraėjus 18 mėnesių po darbo praradimo, gautų vadinamąjį grįžimo į darbo rinką susitarimą. Gruodžio mėn. Taryba patvirtino Komisijos rekomendaciją.

Regioninė politika skirta visiems ES regionams ir miestams. Ja remiamas darbo vietų kūrimas, įmonių konkurencingumas, ekonomikos augimas, darnus vystymasis ir piliečių gyvenimo kokybės gerinimas. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus ir patenkinti įvairius vystymosi poreikius visuose ES regionuose, sanglaudos politikai 2014–2020 m. skirta 351,8 mlrd. EUR – beveik trečdalis viso ES biudžeto. Regioninė politika tebėra didžiausias regionams, vietovėms ir įmonėms skiriamų ES lėšų šaltinis.

Komisijos narė Corina Creţu lankosi statybų aikštelėje Prahoje (Čekija, 2015 m. kovo 31 d.)

 

Regioninė politika papildo ES politikos sritis, įskaitant susijusias su švietimu, užimtumu, energetika, aplinka, bendrąja rinka, moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Visų pirma regioninė politika suteikia galimybę taikyti investicinę sistemą, padedančią siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų. Investicijoms į transporto tinklus, energetikos ir aplinkos apsaugos infrastruktūrą planuojama skirti daugiau negu 120 mlrd. EUR. Bus pagerintos transporto jungtys ir sprendžiami visai ekonomikai aktualūs aplinkos tvarumo klausimai, o tai bus naudinga mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Pagal Investicijų planą Europai asignavimai iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų 2014–2020 m. bus dvigubai didesni nei 2007–2013 m. Jie sieks 23 mlrd. EUR ir bus naudojamos tokios finansinės priemonės kaip paskolos, nuosavas kapitalas ir garantijos, o ne įprastinės dotacijos. Tai padės padidinti mažųjų ir vidutinių įmonių galimybes gauti finansavimą. Lėšos bus naudojamos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, taip pat investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją.

Po aktyvių derybų su valstybėmis narėmis 2015 m. priimtos beveik visos 2014–2020 m. programos. Daugumą jų pradėta įgyvendinti. Visus metus buvo toliau įgyvendinamos 2007–2013 m. programos. Apskritai per aptariamus metus valstybės narės gavo 50,7 mlrd. EUR finansinių asignavimų.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos padeda spręsti įvairias problemas, pvz., klimato kaitos, energetikos ir visuomenės sveikatos problemas. Todėl pagal programą „Horizontas 2020“ – didžiausią visų laikų ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą – į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuojama 77 mlrd. EUR. Pagal programą bus pritraukta ir papildomų viešųjų ir privačiųjų investicijų. Liepos mėn. paskelbti pirmieji rezultatai parodė, kad programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama sėkmingai.

Komisijos narys Carlosas Moedasas Koimbros universiteto parodos „Science Roadshow“ atidaryme (Portugalija, 2015 m. lapkričio 5 d.)

 

Spalio mėn. priimta nauja programos „Horizontas 2020“ darbo programa, pagal kurią per artimiausius dvejus metus į mokslinius tyrimus ir inovacijas bus investuota beveik 16 mlrd. EUR.

Pagal programą „Horizontas 2020“ kaip niekad dideliu mastu finansuojant mokslinius tyrimus ir inovacijas siekiama trijų tikslų: užtikrinti inovacijų patekimą į rinką (atvirosios inovacijos), užtikrinti aktyvesnį dalyvavimą mokslinių tyrimų srityje (atvirasis mokslas) ir atverti mokslą pasauliui.

Europos strateginių investicijų fondas jau padeda didinti programos „Horizontas 2020“ potencialą, visų pirma teikti paramą novatoriškoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Fondas taip pat padėjo tenkinti ypatingą paramos poreikį pagal priemonę „InnovFin“ (ES finansavimas novatoriams). Tai bendra iniciatyva, kurią pagal programą „Horizontas 2020“ pradėjo vykdyti Komisija ir Europos investicijų bankas.

Kosmoso srityje ES tikslas yra skatinti palydovinių prietaikų vidaus rinką ir remti ES pramonės plėtrą. Kovo, rugsėjo ir gruodžio mėn. sėkmingai paleisti „Galileo“ palydovai. „Galileo“ yra ES programa, kuria siekiama sukurti pasaulinę palydovinės navigacijos sistemą, kurią būtų galima naudoti tokiems gaminiams kaip automobilių navigacijos įtaisai ir mobilieji telefonai. Liepos mėn. paleistas antrasis programos „Copernicus“ palydovas, kuris padės kovoti su ekologinėmis katastrofomis, gerinti žemės naudojimą žemės ūkio ir miškininkystės reikmėms ir reaguoti susidarius nepaprastosioms padėtims.

Komisijos narė Elżbieta Bieńkowska kreipiasi į spaudos atstovus sėkmingai paleidus du „Galileo“ palydovus (Briuselis, 2015 m. kovo 31 d.)

 

Europos infrastruktūros tinklų priemonė – tai daugiametė finansavimo programa, kuria siekiama finansuoti ES transporto, energetikos ir skaitmeninių tinklų tobulinimą. 2014–2020 m. bendras programos biudžetas trims minėtiems sektoriams sieks daugiau nei 30 mlrd. EUR.

Liepos mėn. Komisija patvirtino sąrašą 276 projektų, kuriems bus skirtas 13,1 mlrd. EUR ES finansavimas, leisiantis pritraukti papildomų viešojo ir privačiojo sektorių investicijų, kurių suma sieks 28,8 mlrd. EUR. Lapkričio mėn. paskelbtas naujas kvietimas teikti paraiškas dėl iš viso 7,6 mlrd. EUR. Galutinis terminas valstybėms narėms – 2016 m. vasario mėn.

Kovo mėn. Europos aplinkos agentūros paskelbta apibendrinamoji ataskaita „Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos 2015 m.“ parodė, kad aplinkos apsauga yra tvirta ekonominė investicija. 2000–2011 m. ekologiškų pramonės šakų ES padaugėjo daugiau nei 50 proc., o 2000–2012 m. darbo vietų ekologiškų prekių ir paslaugų sektoriuje padaugėjo nuo 2,9 iki 4,3 mln. Šie skaičiai didėjo net ekonomikos nuosmukio metais.

Vasario mėn. Komisija ir Europos investicijų bankas paskelbė naują Gamtos turtų finansavimo priemonę, kad būtų sutelkta viešųjų lėšų, padėsiančių gauti naujų privačių investicijų gamtos apsaugos ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityse.

Gruodžio mėn. Komisija pasiūlė išsamų žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinį. Jo tikslas – paskatinti ES įmones ir vartotojus pereiti prie labiau žiedinės ekonomikos modelio, pagal kurį ištekliai būtų naudojami tausiau. Pasiūlyti veiksmai padės sukurti uždarą produktų gyvavimo ciklą, nes bus daugiau dėmesio skiriama ekologiniam projektavimui, bus geriau informuojami vartotojai ir daugiau perdirbama ir pakartotinai naudojama atliekų. Perėjimas bus finansuojamas Europos strateginių investicijų fondo lėšomis, 650 mln. EUR bus skirta pagal programą „Horizontas 2020“, o 5,5 mlrd. EUR iš struktūrinių fondų bus panaudota atliekų tvarkymo reikmėms, taip pat nacionalinio lygmens investicijoms į žiedinę ekonomiką.

Europos investicijų banko pirmininkas Werneris Hoyeris ir Komisijos narys Karmenu Vella Europos investicijų banko konferencijoje dėl žiedinės ekonomikos finansavimo (Liuksemburgas, 2015 m. gruodžio 10 d.)

 

Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė ir akvakultūra bei biopramonė yra itin svarbūs ES ekonomikai ir visuomenei. Šiuose sektoriuose gaminami ir perdirbami biologiniai ištekliai, kuriais tenkinami vartotojų ir įvairių pramonės šakų maisto, pašarų, bioenergijos ir biologinių produktų poreikiai. Šie sektoriai didina ES savarankiškumą ir suteikia įsidarbinimo bei verslo galimybių, kurios ypač svarbios kaimo ir pakrančių bei jūrų rajonuose.

Komisijos narys Philas Hoganas lankosi parodoje „Royal Highland Show“ Edinburge (Jungtinė Karalystė, 2015 m. birželio 18 d.)

 

ES bendra žemės ūkio politika remiamos investicijos, žinios ir galimybės gauti finansavimą žemės ūkio maisto produktų, žemės ūkio technologijų ir infrastruktūros reikmėms. 2014–2020 m. pagal 118 kaimo plėtros programų maisto ir žemės ūkio sektoriui modernizuoti bus skirta apie 80 mlrd. EUR. Beveik 43 mlrd. EUR iš šios sumos bus privataus kapitalo injekcija. Be to, tikimasi, kad verslo plėtros parama pagal kaimo plėtros programas pasinaudos 66 000 ne žemės ūkio sektoriaus kaimo mažųjų ir vidutinių įmonių. Pagal tas programas bus finansuojama 3,7 mln. mokymo vietų, skirtų ūkininkams ir kitiems kaimo verslininkams, o daugiau kaip 160 000 jaunųjų ūkininkų bus suteikta verslo pradžios dotacijų. Investicijos į infrastruktūrą kaimo vietovėse padės pagerinti beveik 18 mln. žmonių prieigą prie informacinių ir ryšių technologijų, įskaitant plačiajuostį internetą. Be to, tiesioginės išmokos ir rinkos priemonės padės užtikrinti ūkių pajamų stabilumą. Tai svarbu ES maisto sektoriui, kuriame sukurta 47 mln. darbo vietų (daugiau nei bet kuriame kitame sektoriuje) ir kuris sudaro 7 proc. ES bendrojo vidaus produkto.

Komisijos narys Tiboras Navracsicsius ir Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Mairead McGuinness lankosi pasaulinėje parodoje Milane (Italija, 2015 m. gegužės 8 d.)

 

Milane (Italija) įvyko pasaulinė paroda „Expo 2015“, kurios tema buvo „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“. Nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. parodoje apsilankė daugiau kaip 21 mln. žmonių. ES paviljonas sulaukė itin daug lankytojų.

Didėjant finansavimo sunkumams kaip niekada svarbu, kad kiekvienas mokesčių mokėtojų euras duotų kuo daugiau naudos. Rugsėjo mėn. Komisija pradėjo įgyvendinti iniciatyvą „Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“, kuria siekiama užtikrinti, kad ES ištekliai būtų veiksmingai naudojami piliečių labui ir kad visi ES lėšomis finansuojami projektai būtų akivaizdžiai naudingi ir ekonomiški.

Siekiama ES biudžeto lėšas investuoti atsižvelgiant į Komisijos politikos prioritetus (tokius kaip ekonomikos augimo skatinimas, darbo vietų kūrimas ir konkurencingumo didinimas, greitas ir veiksmingas reagavimas į ekstremaliąsias situacijas). Komisijos svetainėje skelbiama ES biudžeto lėšomis finansuotų sėkmingų projektų duomenų bazė ir žemėlapis.

Bendrosios skaitmeninės rinkos strategija pagrįsta trimis principais:

• geresnė vartotojų ir įmonių prieiga prie skaitmeninio turinio ir paslaugų visoje ES;
• tinkamų, vienodų sąlygų skaitmeniniams tinklams ir novatoriškoms paslaugoms suklestėti sudarymas;
• maksimalus skaitmeninės ekonomikos augimo potencialo padidinimas.

Komisijos pirmininko pavaduotojas Andrusas Ansipas piliečių dialoge Berlyne aptaria bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją (Vokietija, 2015 m. gruodžio 10 d.)

 

Dauguma piliečių, bandžiusių internetu pirkti produktų už savo šalies ribų, patyrė problemų, nes skyrėsi jų kainos arba jų nebuvo įmanoma įsigyti. Komisija toliau atnaujina ES tarpvalstybinės internetinės prekybos taisykles. Ji siekia palengvinti tarpvalstybinį produktų pirkimą ir pardavimą, vartotojams suteikiant daugiau teisių ir platesnį produktų pasirinkimą, o įmonėms padedant lengviau juos parduoti kitose valstybėse narėse. 2015 m. Komisija pradėjo rengti taisykles, kurių tikslas – labiau apsaugoti skaitmeniniu būdu už savo šalies ribų perkančius vartotojus. Ji taip pat svarstys, kaip pašalinti bendrovių iškeltas kliūtis tarpvalstybinei internetinei prekybai prekėmis ir paslaugomis. Ypatingą dėmesį ji skirs tiems sektoriams, kuriuose e. prekyba vyksta dažniausiai, pavyzdžiui, elektronikos prietaisų, drabužių, avalynės ir skaitmeninio turinio. Procesas inicijuotas gegužės mėn. pradėjus elektroninės prekybos sektoriaus konkurencijos antimonopolinį tyrimą.

Apžvelgiamais metais Komisija toliau stiprino skaitmeninės rinkos vartotojų teises. Gruodžio mėn. ji išdėstė suderintas taisykles dėl tam tikrų skaitmeninio turinio teikimo (pvz., srautinio muzikos siuntimo) sutarčių aspektų ir dėl tam tikrų internetinio ir kitokio nuotolinio prekių pardavimo (pvz., internetinės prekybos drabužiais) sutarčių aspektų. Abu pasiūlymai padės įveikti vartojimo sutarčių teisės nuostatų skirtumus ir sumažinti jų nulemtas dideles įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių, išlaidas. Jie taip pat padės padidinti iš kitų valstybių narių produktus perkančių vartotojų pasitikėjimą. Vartotojams bus naudinga didesnė jų apsauga ir platesnis produktų konkurencingesnėmis kainomis pasirinkimas. Laikydamosi tų pačių sutarčių sudarymo taisyklių, įmonės galės vartotojams teikti skaitmeninį turinį ir parduoti prekes visoje ES.

Šiuo metu kiekviena bendrovė kasmet patiria daugiau kaip 5 000 EUR su pridėtinės vertės mokesčiu susijusios prievolės vykdymo išlaidų už prekių pardavimą kiekvienoje kitoje ES valstybėje narėje. Komisija nori sudaryti ES bendrovėms vienodas sąlygas ir užtikrinti, kad pridėtinės vertės mokesčio pajamas gautų ta valstybė narė, kurioje gyvena vartotojas. Rugsėjo mėn. Komisija pradėjo viešas konsultacijas, kurios padės nustatyti, kaip supaprastinti mokėjimą už tarpvalstybinės e. prekybos sandorius Europos Sąjungoje.

Siuntinių pristatymo išlaidos kelia problemų ne tik vartotojams, perkantiems internetu, bet ir bendrovėms, parduodančioms produktus skaitmeniniu būdu. Remdamasi bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, Komisija skatina įmones teikti vartotojams įperkamas, kokybiškas tarpvalstybines siuntinių pristatymo paslaugas, naudingas visiems sandorių dalyviams. Gegužės mėn. Komisija pradėjo konsultacijas šiuo klausimu, kad tiksliai išsiaiškintų, ko piliečiams ir įmonėms reikia ir ko jie nori.

Daugeliui internetu perkančių piliečių teko susidurti su geografiniu blokavimu, t. y. tokia komercine praktika, kai prekiautojai internetu neleidžia vartotojams patekti į svetainę dėl jų buvimo vietos arba juos nukreipia į vietinę parduotuvę, kurioje taikomos kitokios kainos. Antai automobilį išsinuomojusiam vienos valstybės narės vartotojui gali tekti sumokėti daugiau nei tokį pat automobilį išsinuomojusiems kitų valstybių narių vartotojams. Rugsėjo mėn. Komisija pradėjo viešas konsultacijas, siekdama suprasti, ko reikia vartotojams, ir parengti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų siekiama nutraukti tokią praktiką, jei paaiškėtų, kad ji nepateisinama.

Šiandien Europos Sąjungoje keliaujantys Europos gyventojai ne visada turi galimybę naudotis internetinėmis paslaugomis, už kurias jie sumokėjo savo valstybėje narėje, pavyzdžiui, žiūrėti filmus, sporto laidas, klausytis muzikos, skaityti e. knygas ir žaisti žaidimus. Pavyzdžiui, kai Nyderlandų abonentai, besinaudojantys populiarios TV filmus ir serialus internetu transliuojančios bendrovės paslaugomis, išvyksta į Vokietiją, ten jie gali žiūrėti tik tuos filmus, kuriuos ta bendrovė siūlo Vokietijos vartotojams. Jei jie vyksta į Lenkiją, ten jie tos bendrovės transliuojamų filmų išvis negali žiūrėti, nes šiuo metu Lenkijoje ji neteikia paslaugų. Gruodžio mėn. Komisija pasiūlė naujų taisyklių, kuriomis ES gyventojams suteikiama galimybė keliaujant naudotis skaitmeniniu turiniu, kurį jie nusipirko arba kurio abonementą jie įsigijo savo šalyje. Tikimasi, kad naudotis nauja ES teikiama teise – perkelti paslaugas iš vienos valstybės narės į kitą – vartotojai galės nuo 2017 m. Tai pirmoji Komisijos plano modernizuoti ES autorių teisių taisykles siekiant atsižvelgti į naujas technologijas, vartotojų elgseną ir rinkos sąlygas dalis. Be to, Komisija pateikė veiksmų planą, kuriame išdėstė, kokie pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir politikos iniciatyvos bus pateikti per pirmąjį 2016 m. pusmetį. Komisija nori užtikrinti, kad Europos gyventojai galėtų teisėtai gauti įvairų turinį ir kartu kad autoriai ir kiti teisių turėtojai būtų geriau apsaugoti ir jiems būtų tinkamai atlyginama.

Antžeminės televizijos transliuotojus jau seniai pralenkė palydovinio ir kabelinio ryšio paslaugų teikėjai. Daugelis pastarųjų gali vartotojams siūlyti įvairesnį turinį. Bet ar piliečiai gali naudotis visomis šių teikėjų siūlomomis galimybėmis? O gal gauti naują kūrybinį turinį piliečiams iki šiol trukdo pasenusių autorių teisių aktų keliamos kliūtys? Bandydama nustatyti, kada ir kaip palydovinio ir kabelinio TV ryšio paslaugų teikėjai turėtų leisti naudotis autorių teisių saugomais kūriniais, taigi, ir siūlyti įvairesnį ES masto turinį, Komisija pradėjo oficialią ES taisyklių peržiūrą. Per rugpjūčio mėn. pradėtas konsultacijas dėl Palydovinio transliavimo ir kabelinio perdavimo direktyvos siekta išsiaiškinti, ar taisyklės nėra pasenusios ir koks būtų poveikis, jei jos būtų taikomos ir internetu transliuojamoms TV ir radijo laidoms. Taip siekiama visoje ES pagerinti tarpvalstybinę prieigą prie transliuojamų laidų ir susijusių internetinių paslaugų. Pašalinus bendrosios skaitmeninės rinkos kliūtis, bus atlyginama kūrėjams ir vertinamas kūrybiškumas, sustiprės ES transliavimo sektorius, o vartotojai galės gauti įvairesnį turinį už savo šalies ribų.

Nors vartotojai į skaitmeninę erdvę kelia vis daugiau detalių iš privataus gyvenimo, jie vis dar nepasitiki tuo, kaip bendrovės tvarko jų asmens duomenis. Tai nerimą kelia 72 proc. interneto naudotojų Europos Sąjungoje. Siekdami išsklaidyti ES piliečių nuogąstavimus ir padidinti pasitikėjimą internetu ir saugumą jame, Parlamentas ir Taryba priėmė naujas ES duomenų apsaugos taisykles, kurias pirmąkart Komisija pasiūlė 2012 m. Tarp 2015 m. pabaigoje sutartų taisyklių:

• visoje ES galiojantis bendras duomenų apsaugos taisyklių rinkinys, padėsiantis įmonėms sutaupyti apie 2,3 mlrd. EUR per metus;
• stipresnės papildomos teisės, kaip antai teisė būti pamirštam;
• ES taisyklės dėl paslaugų teikimo ES teritorijoje: už ES ribų įsisteigusios bendrovės, teikdamos paslaugas Europos Sąjungoje, turės taikyti ES taisykles;
• didesni įgaliojimai nepriklausomoms nacionalinėms duomenų apsaugos institucijoms: jos galės veiksmingai bausti ES duomenų apsaugos taisykles pažeidžiančias bendroves;
• įmonėms ir piliečiams skirta vieno langelio principu veikianti įstaiga: bendrovės galės kreiptis į vieną bendrą priežiūros instituciją, o ne į 28.

Parlamentas ir Taryba taip pat susitarė dėl naujų taisyklių, kuriomis siekiama visoje ES užtikrinti aukštą bendrą tinklų ir informacijos saugumo lygį. Tai viena svarbiausių ES kibernetinio saugumo strategijos nuostatų – visos valstybės narės turės priimti nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją. Specialios prievolės bus nustatytos esminių paslaugų energetikos, transporto, bankininkystės, sveikatos priežiūros ir kituose sektoriuose teikėjams, taip pat paieškos sistemų, debesijos kompiuterijos, internetinių prekyviečių ir kitas skaitmenines paslaugas teikiančioms bendrovėms. Jie privalės imtis reikiamų apsaugos priemonių ir pranešti apie didelį poveikį nacionalinėms institucijoms darančius kibernetinius incidentus.

Skelbimas apie ES bendrąją skaitmeninę rinką

 

Komisijos narys Güntheris Oettingeris San Francisko renginyje „Startuolių Europa svečiuojasi Silicio slėnyje“, kur geriausios pradedančiosios ir sparčiai augančios ES įmonės susitinka su Silicio slėnio suinteresuotaisiais subjektais (Jungtinės Valstijos, 2015 m. rugsėjo 23 d.)

 

Remdamasi bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, Komisija taip pat bendradarbiauja su šio sektoriaus atstovais tam, kad būtų sukurtos interneto tinklų saugumą užtikrinančios technologijos ir sprendimai.

Spalio mėn. Parlamentas ir Taryba susitarė panaikinti Europos Sąjungoje tarptinklinio ryšio mokesčius ir patvirtino taisykles, kuriomis apsaugoma kiekvieno ES piliečio teisė nediskriminuojamam gauti interneto turinį.

Numatyta, kad, jei bus priimti tam tikri teisės aktai, tarptinklinio ryšio mokesčiai bus panaikinti nuo 2017 m. birželio mėn. ir nuo tada mobiliųjų ar išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių naudotojai galės keliauti Europos Sąjungoje, mokėdami tokią pat kainą kaip ir savo šalyje, bet nemokėdami papildomų mokesčių. Nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. birželio mėn. naudotojai mokės ne didesnę kaip 0,05 EUR priemoką už vieną atlikto balso skambučio minutę, 0,02 EUR priemoką už vieną išsiųstą SMS ir 0,05 EUR priemoką už vieną parsisiųstą duomenų megabaitą. Nuo 2007 m. ES jau daugiau kaip 80 proc. sumažino skambučių, SMS ir duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu kainą.

Be to, spalio mėn. sutartomis taisyklėmis ES teisėje bus įtvirtintas tinklo neutralumo principas. Naudotojai galės laisvai pasirinkti, kokį turinį gauti, duomenų perdavimas nebebus neteisėtai blokuojamas ar lėtinamas, o mokamas pirmenybinis duomenų siuntimas nebus leidžiamas. Šios naujos taisyklės visose valstybėse narėse įsigalios 2016 m. balandžio 30 d.

Randantis naujoms technologijoms, naujiems verslo modeliams, užsakomosioms paslaugoms ir naujiems turinio žiūrėjimo būdams, pavyzdžiui, išmaniuosiuose telefonuose, keičiasi ir audiovizualinis sektorius. Liepos mėn. Komisija pradėjo viešas konsultacijas, kaip formuoti ES audiovizualinę žiniasklaidą, kad ji atitiktų skaitmeninio amžiaus poreikius. 2016 m., remdamasi konsultacijų rezultatais, Komisija išnagrinės, ar turėtų būti pritaikyta ir atnaujinta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva.

Atnaujinti ES telekomunikacijų srities taisyklių sąvadą ir nustatyti, kokios interneto spartos ir kokybės, respondentų nuomone, reikės po 2020 m., padės ir atsiliepimai, gauti per kitas dvi 2015 m. surengtas viešas konsultacijas. Komisijos priimtos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos tikslas – pagerinti skaitmeninį ryšį Europos Sąjungoje, ypač kaimo vietovėse. Spartieji šviesolaidiniai plačiajuosčio ryšio tinklai įdiegti tik 18 proc. kaimo vietovių, palyginti su 62 proc. miestų. 2014–2020 m. laikotarpiu Komisija investuos 2 mlrd. EUR kaimo plėtros programų lėšų į informacijos ir ryšių technologijų paslaugų, skirtų beveik 18 mln. kaimo gyventojų, gerinimą. Kalbant apie įvairias informacijos ir ryšių technologijas, Europos regioninės plėtros fondas investuos 13,3 mlrd. EUR į prieigos prie skaitmeninių technologijų ir tinklų gerinimą visoje ES. Be to, 150 mln. EUR iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės biudžeto skirta plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai finansuoti: šiomis lėšomis Komisija ir Europos investicijų bankas gali finansuoti su telekomunikacijų srities projektais susijusias paskolas, obligacijas ir garantijas. Iš viso investicijoms į plačiajuostį ryšį iš Europos infra-struktūros tinklų priemonės biudžeto numatyta skirti maždaug 1 mlrd. EUR.

Interneto platformos (paieškos sistemos, socialinė žiniasklaida, svetainės, kuriose galima dalytis žiniomis ir vaizdo medžiaga, programinės įrangos parduotuvės ir kt.) yra svarbi klestinčios skaitmeninės ekonomikos dalis. Platformos naudingos tiek vartotojams, tiek tiekėjams, nes jose rinkos dalyviai gali naudotis skaitmeninimo ir e. prekybos privalumais. Dėl jų pakito ir kultūrinio turinio platinimo būdai. Rugsėjo mėn. pradėtų konsultacijų rezultatai padės įvertinti platformų ir tarpininkų vaidmenį ir rasti neteisėto turinio internete problemos sprendimo būdų.

Komisijos priimta bendrosios skaitmeninės rinkos strategija remiama įtrauki skaitmeninė visuomenė, kurios piliečiai turi reikiamų įgūdžių, kad galėtų naudotis interneto teikiamomis galimybėmis ir turėtų daugiau progų gauti darbą. 2015 m. Belgijoje, Kipre, Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose sudarytos keturios naujos nacionalinės koalicijos dėl skaitmeninių įgūdžių ir darbo vietų. 2013 m., siekiant užpildyti skaitmeninių įgūdžių spragą Europos Sąjungoje, trylikoje valstybių narių užmegzta nacionalinė partnerystė, kurios idėją įkvėpė ES didžioji koalicija užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti.

E. valdžia – tai skaitmeninių priemonių ir sistemų naudojimas tam, kad piliečiams ir įmonėms būtų teikiamos geresnės viešosios paslaugos. Taikant e. valdžios sistemą, piliečiams, įmonėms ir organizacijoms sudaromos sąlygos tvarkyti reikalus valdžios institucijose paprasčiau, greičiau ir pigiau. Jei ji būtų įdiegta visoje ES, kasmet galėtų būti sutaupyta per 50 mlrd. EUR. Gruodžio mėn. Parlamentas ir Taryba patvirtino Komisijos planus dėl programos „ISA²“. Pagal programą „ISA²“ bus skirta 131 mln. EUR, kad būtų sukurti sąveikūs skaitmeniniai sprendimai ir taip užtikrinta sklandžiai veikianti elektroninė tarpvalstybinė ir tarpsektorinė ES viešųjų administracijų sąveika.

Skaitmeninės technologijos yra neatsiejamos nuo mūsų kasdienio gyvenimo. Balandžio mėn. Parlamentui ir Tarybai priėmus teisės aktą, nuo 2018 m. balandžio mėn. visuose naujuose automobiliuose bus montuojama „eCall“ iškvietos sistema. Įvykus didelei avarijai, „eCall“ iškvieta bus automatiškai aktyvuojama Europos bendruoju pagalbos telefono numeriu 112. Per šią sistemą pagalbos tarnyboms bus pranešama tiksli transporto priemonės buvimo vieta, eismo įvykio laikas ir važiavimo kryptis (itin svarbu, jei įvykis greitkelyje) net tais atvejais, kai vairuotojas yra be sąmonės arba pats neįstengia paskambinti. Komisija mano, kad, baigus diegti „eCall“ iškvietos sistemą, kasmet bus galima išgelbėti šimtus gyvybių ir sparčiau padėti sužeistiesiems.

Standartai – svarbios priemonės skirtingų sistemų sąveikai užtikrinti. Jie gali paskatinti inovacijas į ES pramonę ir padidinti jos konkurencingumą. Rugsėjo mėn. Komisija aiškinosi, kokiems standartams teikti pirmenybę tokiose srityse kaip debesijos kompiuterija, kibernetinis saugumas, e. sveikata, intelektinis transportas, pažangieji miestai ir 5G ryšiai. 5G yra naujos kartos ryšių tinklai. Jie ne tik bus spartesni, bet ir taps mūsų skaitmeninės ateities atrama bei pagrindu trilijono eurų vertės ES rinkai daiktų internete. Daiktų interneto sąvoka vartojama aprašant naujas funkcijas ir prietaikas: nuo išmaniųjų automobilių iki pažangiųjų namų. Nuo 2010 m. iki 2020 m. judriojo interneto duomenų srautas išaugs daugiau kaip 30 kartų. 5G bus geriausiai prie šios naujos realijos pritaikyta technologija. 2015 m. ES pasirašė precedento neturinčius susitarimus su Kinija ir Japonija, kad galėtų kartu dalyvauti pasaulinėse lenktynėse dėl 5G tinklų plėtojimo.

Ir žmonės, ir mašinos sukuria daugybę duomenų. Dideli duomenų kiekiai gali skatinti ekonomikos augimą, inovacijas ir skaitmeninimą. Rugsėjo mėn., prieš imdamasi priemonių šioje srityje, Komisija pradėjo viešas konsultacijas, norėdama sužinoti, kokių yra iniciatyvų skatinti laisvą duomenų judėjimą Europos Sąjungoje ir mažinti prieigos prie duomenų ir jų saugojimo vietos apribojimus. Per konsultacijas taip pat svarstyta, koks būtų geriausias būdas palengvinti debesijos paslaugų sertifikavimą, šių paslaugų teikėjų keitimą ir mokslinių tyrimų debesijos kūrimą. Šios technologijos bus būsimos ES pramonės šerdis. Be to, naudoti debesijos kompiuteriją yra įsipareigojusios pačios ES institucijos. Gruodžio mėn. Komisija atrinko bendroves, kurios 2016 m. teiks įvairias debesijos kompiuterijos principu pagrįstas IT paslaugas visoms ES institucijoms.

Vasario mėn. Komisija priėmė Energetikos sąjungos strategiją. Ja tęsiama Europos energetinio saugumo strategijoje ir 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje nustatyta politinė kryptis. 2014 m. spalio mėn. ES valstybių ar vyriausybių vadovai sutarė iki 2030 m. ES viduje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, taip pat ES mastu naudoti bent 27 proc. atsinaujinančiosios energijos ir bent 27 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą, palyginti su prognozėmis. Efektyvumo tikslas 2020 m. bus peržiūrėtas tikintis, kad ES galbūt galėtų jį padidinti iki 30 proc. Žinodami, kaip svarbu, kad energijos vidaus rinka veiktų sklandžiai ir būtų tarpusavyje sujungta, ES vadovai taip pat sutarė, kad iki 2020 m. tarp valstybių narių turi būti užtikrintas bent 10 proc. elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumas. Po to bus siekiama iki 2030 m. šį skaičių padidinti iki 15 proc.

Pagrindinis energetikos sąjungos tikslas – ES piliečiams ir įmonėms saugiai tiekti tvarią ir konkurencingą energiją. Vartotojams turėtų būti užtikrintos prieinamos kainos ir daugiau konkurencijos bei pasirinkimo – taip bus galima sutaupyti ne tik pinigų, bet ir energijos.

Kuriant energetikos sąjungą taip pat siekiama pereiti prie klimatui nekenksmingos, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir taip mažinti klimato kaitą. Vasario mėn. Komisija paskelbė komunikatą, kuriame išdėstė savo viziją dėl Paryžiaus visuotinio klimato susitarimo gruodžio mėn.

ES importuoja 53 proc. savo suvartojamos energijos, o kai kurios valstybės narės dujas importuoja tik iš vieno tiekėjo. Siekiant didesnės ES energetinės nepriklausomybės ir konkurencingesnės energetikos būtina rasti įvairesnių energijos šaltinių ir tiekėjų. Todėl, kad užsitikrintų reikiamą įvairovę, ES tiria galimybes pirkti kurą iš kitų pasaulio šalių, nagrinėja naujas technologijas, toliau stengiasi kuo geriau išnaudoti savo vidinius išteklius (įskaitant biomasę, kaip išdėstyta ES miškų strategijoje) ir gerina prieigos prie naujų tiekimo šaltinių infrastruktūrą.

Vis dėlto energetikos sąjungos pažangą stabdė vis dar nepašalintos tikrosios rinkos integracijos kliūtys, nesuderinta valstybių narių nacionalinė politika ir tai, kad nebuvo bendros pozicijos trečiųjų šalių atžvilgiu.

Todėl energetikos sąjunga grindžiama tokiais penkiais aspektais:

• energetiniu saugumu, solidarumu ir pasitikėjimu;
• visiškai integruota Europos energijos rinka;
• energijos vartojimo efektyvumu, kuris padeda mažinti energijos poreikį;
• ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu;
• moksliniais tyrimais, inovacijomis ir konkurencingumu.

Norint sėkmingai sukurti visas valstybes nares apimančią energetikos sąjungą, artimiausioje ateityje reikės imtis įvairių iniciatyvų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu.

Praktiškai įgyvendinti energetikos sąjungos tikslus padeda ES sanglaudos politikos priemonės. Tuo tikslu iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų skirta daugiau kaip 110 mlrd. EUR. Dalis šios sumos skirta mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai visoje ES finansuoti, pavyzdžiui, investicijoms į tvarią energetiką ir daugiarūšį miesto transportą. Be to, didelę paramą galima gauti investicijoms į efektyviai energiją vartojantį ir nuo iškastinio kuro nepriklausomą transportą, taip pat tam tikra parama numatyta didesnio masto pažangiajai energetikos infrastruktūrai.

Priėmus Energetikos sąjungos strategiją, Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius nusprendė 2015 m. aplankyti visas valstybes nares ir joms bei suinteresuotiesiems subjektams tiesiogiai perteikti energetikos sąjungos idėjas. Šiuose susitikimuose, skirtuose energetikos sąjungai aptarti, diskutuota su vyriausybėmis, nacionaliniais parlamentais, energetikos sektoriaus ir kitų pramonės šakų atstovais, taip pat su socialiniais partneriais, vartotojais ir studentais.

Lapkričio mėn. Komisijos paskelbtoje pirmoje energetikos sąjungos būklės ataskaitoje apžvelgiama pirmųjų devynių mėnesių pažanga, įvardijamos svarbiausios 2016 m. veiklos sritys ir pateikiamos išvados dėl ES, valstybių narių ir regionų lygmenimis vykdomos politikos. Ataskaitoje nurodoma, kad įgyvendinant Energetikos sąjungos strategiją pavyko ne tik sėkmingai mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro (be kita ko, plėtojant atsinaujinančiąją energiją) ir didinti energijos tiekimo saugumą, bet ir didinti energijos vartojimo efektyvumą, kurti glaudesnę energijos vidaus rinką, vykdyti mokslinius tyrimus, plėtoti inovacijas ir didinti konkurencingumą. Joje taip pat pripažįstama, kad dar turi būti daug padaryta norint visiškai įgyvendinti energetikos sąjungos tikslus.

Svarbiausia energetikos sąjungos įgyvendinimo priemonė – tai patikimas ir skaidrus valdymo mechanizmas. Ataskaitoje taip pat pateiktos rekomendacijos valstybėms narėms, kaip parengti 2021–2030 m. laikotarpio integruotus nacionalinius energetikos ir klimato sričių veiksmų planus.

Liepos mėn. Komisija pateikė iniciatyvų, kuriomis siekiama energijos vartotojams suteikti naujų galimybių, pertvarkyti ES elektros rinką, peržiūrėti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir atnaujinti energijos vartojimo efektyvumo etiketę.

Komisijos pasiūlymai grindžiami tokia trijų ramsčių strategija:

• padėti vartotojams sutaupyti pinigų ir būti aktyviems rinkos dalyviams, suteikiant jiems daugiau informacijos ir platesnį pasirinkimo spektrą;
• didinti vartotojų pasitikėjimą ir apsaugą, ginant jų kaip energijos vartotojų teises, taip pat tvarkant duomenis, užtikrinant apsaugą, privatumą ir saugumą;
• sudaryti sąlygas vartotojams būti aktyviems, išnaudojant sąveikių išmaniųjų technologijų teikiamas galimybes.

Norint pasiekti Energetikos sąjungos strategijos tikslus reikia iš esmės pertvarkyti ES elektros energijos sistemą. Komisijos komunikatu dėl elektros energijos rinkos pertvarkymo pradėtos viešos konsultacijos dėl naujo elektros energijos rinkos modelio. Konsultacijų rezultatais bus naudojamasi energijos tiekimo saugumui didinti, vartotojų lūkesčiams įgyvendinti ir naujoms technologijoms praktiškai išnaudoti. Taip pat jie padės nustatyti, kokios būtų geriausios sąlygos investicijoms, visų pirma į atsinaujinančių išteklių energetiką.

Liepos mėn. Komisija pasiūlė peržiūrėti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos nuostatas, kurios bus taikomos po 2020 m., siekiant užtikrinti, kad sistema per ateinantį dešimtmetį gerokai paskatintų mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šis pasiūlymas buvo pirmasis teisinis žingsnis įgyvendinant ES įsipareigojimą iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti ES viduje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tai buvo labai aiški žinia tarptautinei bendruomenei prieš klimato konferenciją Paryžiuje.

Pasiūlymą sudaro trys pagrindiniai elementai: išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo spartinimas po 2020 m.; tikslingesnės nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo pramonės sektoriams taisyklės siekiant išsaugoti jų tarptautinį konkurencingumą; finansavimas, kuriuo siekiama paskatinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų inovacijas ir energetikos sektoriaus modernizavimą.

Per pastarąjį dvidešimtmetį taikant ES energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimus paskatinta kurti vis daugiau taupiai energiją vartojančių gaminių. Todėl dabartinė energijos vartojimo efektyvumo etiketė tapo pernelyg paini. 2015 m. Komisija pasiūlė grįžti prie pradinės A–G energijos vartojimo efektyvumo etiketės skalės, kuri yra paprastesnė ir puikiai suprantama vartotojams.

Rugsėjo mėn. Komisija priėmė naują strateginį energetikos technologijų planą, kurio planuojamas biudžetas siekia 71,5 mlrd. EUR. Juo siekiama, kad būtų tobulinamos mažo anglies dioksido kiekio bei kitos naujos technologijos ir mažėtų jų kūrimo išlaidos, todėl numatoma koordinuoti mokslinius tyrimus ir prisidėti prie projektų finansavimo.

Šis atnaujintas planas – tai technologijoms skirtas ES energetikos ir klimato politikos aspektas. Plane pasiūlyta mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje įgyvendinti dešimt konkrečių veiksmų, kurie padės sparčiau pertvarkyti energetikos sistemą ir sukurti daugiau darbo vietų bei lems ekonomikos augimą. Siekiant geriau koordinuoti nacionalinių vyriausybių, pramonės sektoriaus ir mokslinių tyrimų įstaigų veiklą bus sukurta veiksmingesnė ir paprastesnė valdymo struktūra. Be to, bus sudarytos geresnės galimybės gauti rizikos finansavimą, o tai paskatins kurti naujas inovacijas ir padės naujas technologijas pateikti rinkai.

Viena iš Energetikos sąjungos strategijos dalių – vasario mėn. Komisijos paskelbtas komunikatas, kuriame ji išdėstė, kaip iki 2020 m. visose valstybėse narėse pasiekti elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinį rodiklį. Tai reiškia, kad kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti nutiesta elektros kabelių, kuriais į kaimynines valstybes nares būtų galima perduoti bent 10 proc. jos elektrinėse pagaminamos elektros energijos. 22 valstybės narės jau sėkmingai įgyvendina šį tikslą, tačiau tam tikruose regionuose jungčių dar stinga.

Kovo mėn. Komisijos Pirmininkas drauge su Ispanijos ir Portugalijos ministrais pirmininkais bei Prancūzijos Prezidentu pasirašė Madrido deklaraciją, kurioje numatyta Pirėnų pusiasalį geriau sujungti su likusios ES dalies elektros energijos rinka. Nauja regioninė Pietvakarių Europos aukšto lygio grupė užtikrins, kad būtų reguliariai stebima Madrido deklaracijoje nurodytų pagrindinių infrastruktūros projektų pažanga, ir teiks reikiamą paramą, kad statybos vyktų sklandžiai.

Balandžio mėn. Maltos ir Italijos ministrai pirmininkai oficialiai inauguravo tarp šių dviejų valstybių narių nutiestą elektros energijos jungiamąją liniją. Dabar Malta sujungta su visu Europos elektros energijos tinklu.

(Sėdi iš kairės į dešinę) Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris, Prancūzijos Prezidentas François Hollande’as, Ispanijos Ministras Pirmininkas Mariano Rajoy’us ir Portugalijos Ministras Pirmininkas Pedro Passosas Coelho Madride pasirašo Madrido deklaraciją dėl Pirėnų pusiasalio jungties su visos ES energijos rinka (Ispanija, 2015 m. kovo 4 d.)

 

Liepos mėn. valstybės narės sutarė dėl investicijų į 20 svarbiausių transeuropinės energetikos in-frastruktūros projektų, kurie bus įgyvendinami naudojantis Europos infrastruktūros tinklų priemone. Iš šios priemonės biudžeto 2014–2020 m. energetikos infrastruktūros projektams skirta 5,35 mlrd. EUR. Birželio mėn. paskelbtas antras kvietimas teikti paraiškas, kurio orientacinis biudžetas 550 mln. EUR.

Spalio mėn. pasirašytas dotacijos susitarimas dėl dujotiekio jungiamosios linijos tarp Lenkijos ir Lietuvos statybos – tai reiškia, kad Baltijos jūros regiono šalys nebebus izoliuotos.

Estijos Ministras Pirmininkas Taavi Rõivasas, Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos Ministrė Pirmininkė Laimdota Straujuma, Lenkijos Ministrė Pirmininkė Ewa Kopacz ir Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris paskelbia apie Lenkijos ir Lietuvos dujotiekio sujungimo projektą (Briuselis, 2015 m. spalio 15 d.)

 

Lapkričio mėn. Komisija patvirtino 195 pagrindinių infrastruktūros projektų sąrašą, į kurį įtraukti bendro intereso projektai, padėsiantys įgyvendinti ES energetikos ir klimato politikos tikslus. Į šį sąrašą įtrauktiems projektams bus taikoma spartesnė leidimų išdavimo tvarka ir palankesnės reguliavimo sąlygos. Jiems taip pat gali būti skirta finansinė parama iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

Gruodžio mėn. oficialiai inauguruotos dar dvi naujos elektros energijos jungiamosios linijos, kuriomis Lietuva sujungta su Lenkija ir Švedija. Jungtimi „LitPol Link“ Lietuvos miestas Alytus sujungtas su Luko (Ełk) miestu Lenkijoje, o jungtimi „NordBalt“ – Švedijos miestas Nibru (Nybro) sujungtas su Lietuvos miestu Klaipėda. Baltijos šalių elektros energijos rinkos pirmą kartą sujungiamos su Švedijos ir Lenkijos elektros energijos tinklais – tai leidžia Baltijos šalims ir Lenkijai pasiekti 10 proc. jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinį rodiklį.

Gruodžio mėn. 195 šalys pirmą kartą pasaulio istorijoje priėmė visuotinį teisiškai privalomą susitarimą dėl kovos su klimato kaita. ES pastangomis pasirašytu susitarimu visos šalys įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą siekdamos, kad pasaulio temperatūra nuo ikipramoninio laikotarpio pakiltų kur kas mažiau kaip 2 °C ir būtų išvengta pavojingiausių klimato kaitos padarinių.

Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančio Liuksemburgo aplinkos ministrė Carole Dieschbourg (trečia iš kairės) ir Komisijos narys Miguelis Ariasas Cañete (ketvirtas iš dešinės) – Plačių užmojų koalicijos Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje vadovai (Prancūzija, 2015 m. gruodžio 12 d.)

 

Naujo pasaulinio susitarimo dėl klimato, kuriuo šalys įsipareigojo spartinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, priėmimas – tai tarptautinės bendruomenės daugelį metų dėtų pastangų sudaryti visuotinį, daugiašalį susitarimą dėl klimato kulminacija.

Prie Kioto protokolo prisijungus ribotam šalių skaičiui ir nepavykus susitarti 2009 m. Kopenhagoje, ES telkė plačią išsivysčiusių ir besivystančių šalių koaliciją, palaikančią plataus užmojo siekį. Ši koalicija ir lėmė sėkmingą Paryžiaus konferencijos rezultatą.

Šalių įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, dar vadinami numatomais nacionaliniu lygmeniu nustatytais veiksmais, buvo didžiulis žingsnis į priekį. Kovo mėn. šalys pamažu pradėjo teikti savo įsipareigojimus, o iš stipriausios ekonomikos šalių pirmoji apie savo įnašą paskelbė Europos Sąjunga. Ji įsipareigojo visos ekonomikos mastu išmetamų teršalų kiekį iki 2030 m. sumažinti 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Iki Paryžiaus konferencijos pabaigos beveik visos pasaulio šalys – daugelis pirmą kartą – pateikė išsamius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo planus. Tai buvo iki šiol dar neregėta politinės valios išraiška ir lemiamas lūžis, nuo kurio klimatas tapo nebe mažos šalių grupelės, o viso pasaulio rūpesčiu.

Paryžiuje vyriausybės susitarė dėl keleto esminių dalykų:

• nusistatyti ilgalaikį uždavinį, kad vidutinė pasaulio temperatūra nuo ikipramoninio laikotarpio pakiltų kur kas mažiau kaip 2 °C, ir dėti pastangas, kad ji nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C;
• siekti kuo greičiau sustabdyti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio augimą pasaulio mastu, o po to sparčiai jį mažinti naudojantis geriausiomis turimomis mokslo žiniomis, kad antroje šio amžiaus pusėje įsivyrautų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pusiausvyra – iš taršos šaltinių jų būtų išmetama tiek, kiek gali sugerti absorbentai;
• susirinkti kas penkerius metus ir nustatyti platesnio užmojo tikslus, jei jų poreikį rodys turimi moksliniai duomenys;
• kitoms šalims ir plačiajai visuomenei atsiskaityti, kaip sekasi siekti užsibrėžtų tikslų, užtikrinti skaidrumą ir priežiūrą;
• išsivysčiusios šalys toliau sieks bendro dabartinio tikslo iki 2020 m. sutelkti po 100 mlrd. USD per metus klimato veiksmams besivystančiose šalyse remti. Jos toliau sieks šio tikslo iki 2025 m., kai bus nustatytas naujas bendras tikslas.

2014 m. ES ir jos valstybės narės, siekdamos padėti besivystančioms šalims mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių, skyrė joms 14,5 mlrd. EUR finansavimą. Skirdama gerokai didesnę sumą ES parodė, kad yra pasiryžusi sąžiningai prisidėti prie išsivysčiusių šalių finansinės pagalbos besivystančioms šalims, dėl kurios sutarta 2009 m. ir kuri iki 2020 m. turėtų išaugti iki 100 mlrd. EUR metinės sumos. Su klimato politika susijusiems projektams 2014–2020 m. laikotarpiu numatoma skirti bent 20 proc. ES biudžeto. Per tą patį laikotarpį projektams besivystančiose šalyse remti kasmet bus skirta vidutiniškai po 2 mlrd. EUR viešųjų subsidijų.

ES finansavimas klimato srities veiksmams remti

 

Specialios „Eurobarometro“ nuomonių apklausos apie klimato kaitą, paskelbtos vos kelios dienos prieš Paryžiaus klimato konferenciją, duomenimis, klimato kaita yra vienas svarbiausių ES visuomenės rūpesčių – 91 proc. apklaustųjų manė, kad tai yra rimta problema. Daugiau kaip 9 iš 10 (93 proc.) Europos Sąjungos piliečių mano, kad kova su klimato kaita bus veiksminga tik jei visos pasaulio šalys veiks išvien.

Klimato kaita: ką daro ES?

 

Bendroji rinka sudaro sąlygas ES teritorijoje laisviau judėti prekėms, paslaugoms, kapitalui ir žmonėms. Ji suteikia galimybių specialistams ir įmonėms, taip pat padeda užtikrinti didesnį pasirinkimą ir žemesnes kainas vartotojams. Tai suteikia žmonėms galimybę keliauti, gyventi, dirbti ir studijuoti ten, kur jie pageidauja. Tačiau šiomis galimybėmis ne visuomet pasinaudojama, nes bendrosios rinkos taisyklės nėra žinomos, nėra įgyvendinamos arba jų įgyvendinimui tiesiog sudaroma nepagrįstų kliūčių. Spalio mėn. Komisija priėmė bendrosios rinkos strategiją, kurioje pasiūlė keletą veiksmų šioje srityje. Jie bus įgyvendinami sudarant palankias galimybes subalansuotai plėtoti bendradarbiavimu grindžiamą ekonomiką, padedant mažosioms, vidutinėms ir pradedančiosioms įmonėms augti, kad paslaugų rinka be sienų taptų tikrove, taip pat mažinant mažmeninės prekybos sektoriuje taikomus apribojimus ir užkertant kelią vartotojų ir verslininkų diskriminacijai. Ši strategija taip pat padės modernizuoti ES standartų sistemą, padidinti skaidrumą, veiksmingumą ir atskaitomybę viešųjų pirkimų srityje ir sustiprinti ES intelektinės nuosavybės sistemą. Visa tai turėtų žmonėms suteikti praktinės naudos kasdieniame gyvenime.

Bendrosios rinkos strategija

 

Strategijoje daugiausia dėmesio skiriama paslaugų ir produktų rinkoms. Ji papildo Komisijos pastangas skatinti investicijas, didinti konkurencingumą ir galimybes gauti finansavimą, užtikrinti tinkamai veikiančią energijos vidaus rinką ir naudotis bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamomis galimybėmis.

2015 m. Bendrosios rinkos integracijos ir konkurencingumo ataskaitoje, kurią Komisija paskelbė spalio mėn., išsamiai išnagrinėta ekonominės integracijos ir konkurencingumo Europos Sąjungoje padėtis. Nors apžvelgiamais metais būta aiškių ES ekonomikos atsigavimo ženklų, siekiant atkurti tvarų ekonomikos augimą reikia tikslinių reformų. Iš ataskaitos matyti, kad struktūros, elgesio ir reguliavimo kliūtys vis dar trukdo bendram bendrosios rinkos veikimui. Galima daug pasiekti tiesiog tinkamiau įgyvendinant ir vykdant galiojančias taisykles, ypač paslaugų rinkose.

2015 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl kapitalo rinkų sąjungos, kad finansų rinkos tinkamiau tarnautų realiajai ekonomikai. Įgyvendinant šią iniciatyvą bus mažinamas finansų rinkų susiskaidymas, įvairinami finansavimo šaltiniai, stiprinami tarpvalstybiniai kapitalo srautai ir didinamas finansavimo prieinamumas įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms.

Kapitalo rinkų sąjungos tikslas – užtikrinti, kad žmonių pinigai padėtų remti ES ekonomiką ir duotų naudos ES vartotojams. Vasario mėn. paskelbta Komisijos žalioji knyga dėl kapitalo rinkų sąjungos kūrimo. Rugsėjo mėn. paskelbtas veiksmų planas dėl kapitalo rinkų sąjungos, kuriuo siekiama pažangos trijose pagrindinėse politikos srityse. Pirmosios politikos srities tikslas – visoje ES pagerinti visų įmonių, visų pirma pradedančiųjų, mažųjų ir vidutinių įmonių, galimybes gauti finansavimą, taip pat galimybes finansuoti infrastruktūros projektus. Antrosios politikos srities tikslas – didinti ir įvairinti iš investuotojų ES ir visame pasaulyje gaunamo finansavimo šaltinius. Trečiosios politikos srities tikslas – užtikrinti, kad rinkos veiktų geriau, kad investuotojų ir tų, kuriems reikalingos lėšos, ryšiai būtų tinkamesni ir veiksmingesni tiek ES valstybėse narėse, tiek už ES ribų.

Skiriamas finansavimas Europos ekonomikos augimui skatinti

 

Komisija taip pat pateikė pasiūlymus dėl pakeitimo vertybiniais popieriais, kurių tikslas – atlaisvinti bankų kapitalo, kurį būtų galima panaudoti naujoms paskoloms teikti. Komisija pateikė naujas taisykles dėl infrastruktūros projektų reguliavimo sąlygų, kad paskatintų investicijas, pradėjo konsultacijas dėl rizikos kapitalo, padengtų obligacijų ir mažmeninių finansinių paslaugų, taip pat paskelbė kvietimą teikti įrodymus dėl finansų srities teisės aktų bendro poveikio. Lapkričio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą modernizuoti prospektų tvarką. Juo siekiama sudaryti geresnes sąlygas bendrovėms plėstis pritraukiant kapitalo visoje ES ir kartu užtikrinti veiksmingą investuotojų apsaugą. Gruodžio mėn. sutarta dėl Tarybos bendro požiūrio dėl pasiūlymų, susijusių su prospektais.

Komisijos narys Jonathanas Hillas (pirmoje eilėje penktas iš dešinės) vadovauja Londono biržos atidarymo iškilmėms (Londonas, Jungtinė Karalystė, 2015 m. spalio 2 d.)

 

Viešosios išlaidos prekėms, darbams ir paslaugoms sudaro maždaug 18 proc. ES bendrojo vidaus produkto, taigi viešieji pirkimai yra labai svarbūs, siekiant užtikrinti ES ekonomikos atsigavimą. Skaidrūs ir konkurencingi viešieji pirkimai visoje bendrojoje rinkoje padeda kurti verslo galimybių ES įmonėms ir prisideda prie darbo vietų kūrimo.

Rugsėjo mėn. Komisija pateikė gaires nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms dėl taikytinų ES viešųjų pirkimų taisyklių. Jos parengtos taip, kad institucijos galėtų greitai reaguoti į krizes ir prireikus patenkinti pačius būtiniausius būsto ir išteklių poreikius, taip pat suteikti pagalbą.

Komisija toliau rėmė ir skatino perėjimą prie e. viešųjų pirkimų ir e. sąskaitų faktūrų išrašymo valstybėse narėse. Be kita ko, teikta tiesioginė parama Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų dotacijomis. Šios paramos tikslas – padėti plėtoti IT sistemas ir didinti sąveikumą visoje ES.

Nepaisant to, kad daugiau nei 8 mln. ES piliečių dirba kitoje valstybėje narėje, užsienyje rasti darbą ir pasiekti, kad būtų pripažinta kitoje šalyje įgyta profesinė kvalifikacija, ne visada lengva. 2015 m. Komisija dėjo pastangas, kad pagerintų ES darbo rinką ir užtikrintų, kad specialistams būtų lengviau dirbti negimtojoje ES valstybėje narėje.

Vienas prioritetų – veiksmingai ir sparčiai derinti gebėjimus su laisvomis darbo vietomis. Tai padės piliečiams ir bendrovėms visoje ES kuo geriau išnaudoti nacionalinio ir tarpvalstybinio darbo jėgos judumo ekonominį potencialą. EURES portale darbuotojai gali lengvai naudotis visų valstybių narių valstybinių užimtumo tarnybų laisvų darbo vietų duomenų baze ir atitinkamai internete teikti darbo prašymus. Apžvelgiamais metais Parlamentas ir Taryba patvirtino Komisijos pasiūlymą stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje.

Nauja Europos profesinė kortelė padės tokiems specialistams kaip slaugytojai, vaistininkai, fizioterapeutai ir nekilnojamojo turto agentai dirbti negimtojoje ES valstybėje narėje. 2016 m. specialistai galės naudoti tą kortelę kaip įrodymą, kad atliktos administracinės patikros ir jų profesinė kvalifikacija pripažinta priimančiojoje valstybėje narėje. Be to, Komisija sukurs įspėjimo mechanizmą, kad apsaugotų žmones nuo nekvalifikuotų darbuotojų. Siekdama šio tikslo birželio mėn. Komisija priėmė įgyvendinimo reglamentą ir bendradarbiavo su visomis valstybėmis narėmis, kad 2016 m. sausio mėn. jau būtų galima naudotis kortele.

Gruodžio mėn. Komisijos pateikto Europos prieinamumo akto tikslas – patobulinti pagrindinių prieinamų produktų ir paslaugų bendrąją rinką ir padidinti neįgaliųjų dalyvavimą socialiniame ir ekonominiame gyvenime. Visoje ES galiojantys prieinamumo reikalavimai būtų naudingi tiek maždaug 80 mln. neįgaliųjų ES piliečių, tiek tarpvalstybiniu mastu veiklą norinčioms vykdyti bendrovėms. Šie reikalavimai padėtų užtikrinti didesnį prieinamų produktų ir paslaugų pasirinkimą konkurencingesnėmis kainomis.

Vystant žinių ekonomiką, intelektinės nuosavybės apsauga svarbi ne tik siekiant skatinti inovacijas ir kūrybingumą, bet ir didinti užimtumą ir konkurencingumą. 2015 m. ES padarė pažangą trijose svarbiose srityse – bendrųjų patentų, prekių ženklų reformos ir komercinių paslapčių apsaugos.

Bendrasis patentas bus ypač svarbus ES novatoriškoms pradedančiosioms įmonėms ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms, siekiančioms veikti tarpvalstybiniu mastu. Jis įsigalios, kai tik jį tinkamai ratifikuos reikiamos valstybės narės. Bendrojo patento tikslas – paprasta ir prieinama patentinė apsauga visoje ES. Bus nustatyta bendra patentų registravimo procedūra, kuri bus taikoma visoms dalyvaujančioms valstybėms narėms ir padės sumažinti su patentine apsauga susijusias išlaidas ES, palyginti su JAV, Japonija ir kitomis šalimis.

Prekių ženklų registracija būtina juos kuriant ir siekiant juos apsaugoti. Apžvelgiamais metais Parlamentas ir Taryba priėmė Komisijos prekių ženklų reformos teisės aktų rinkinį, siekdama padaryti prekių ženklų registracijos sistemas visoje ES prieinamesnes ir veiksmingesnes įmonių labui. Reforma padės sudaryti geresnes sąlygas novatoriškoms įmonėms ir užtikrinti veiksmingesnę prekių ženklų apsaugą nuo padirbinėjimo. Teisės aktų rinkinį sudaro 2016 m. kovo mėn. įsigaliosiantis reglamentas ir nuo 2016 m. sausio mėn. taikoma direktyva.

ES bendrovės vis dažniau susiduria su neteisėto komercinių paslapčių pasisavinimo problema. 2013 m. lapkričio mėn. Komisija pasiūlė bendras taisykles, kad visoje ES būtų sudarytos palankesnės sąlygos pareikšti civilinį ieškinį neteisėto komercinės paslapties pasisavinimo atveju. 2015 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pasiekė preliminarų susitarimą dėl pasiūlymo. Kai jis taps teisės aktu, ES bus dar palankesnės sąlygos diegti inovacijas ir užsiimti verslu. Naujosios taisyklės labai padės didinti konkurenciją, gerinti bendrovių investavimo į mokslinius tyrimus ir inovacijas sąlygas ir skatinti dalijimąsi žiniomis visoje ES.

Konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimas yra viena iš pagrindinių bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo priemonių. Sąžiningos konkurencijos užtikrinimas naudingas piliečiams ir įmonėms, nes trukdo bendrovėms piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Be to, įmonės atgrasomos nuo kartelinių susitarimų, įskaitant kainų nustatymo susitarimus, o juos sudariusioms įmonėms skiriamos sankcijos. Sąžiningos konkurencijos užtikrinimas padeda išvengti galimo bendrovių susijungimų antikonkurencinio poveikio ir pasiekti, kad bendrovėms teikiama viešąja pagalba nebūtų nepagrįstai iškraipoma rinka.

Kartelių dalyviai išvengia konkurencijos, todėl gali taikyti didesnes kainas. Atitinkamos bendrovės neskatinamos gerinti gaminių arba ieškoti veiksmingesnių gamybos būdų. Dėl to klientams tenka mokėti didesnes kainas už prastesnės kokybės gaminius, be to, mažesnis jų pasirinkimas. Tai daro neigiamą įtaką visos ekonomikos konkurencingumui.

2015 m. konkurencingumas ir inovacijos buvo skatinami atidžiai stebint valstybės pagalbą, visų pirma siekiant užtikrinti, kad valstybės lėšos nebūtų skiriamos sunkumų patiriančioms bendrovėms, kartu sukuriant vienodas sąlygas, padedančias plėtoti novatoriškesnes bendroves. Apžvelgiamais metais susigrąžinta 6,1 mln. EUR neteisėtos valstybės pagalbos.

Užtikrinant valstybės pagalbos teisės vykdymą, taip pat daug dėmesio skirta bendrosios rinkos prioritetams, be kita ko, energetikos, skaitmeninių ir finansinių paslaugų sektoriuose.

Komisija siekė didinti ES aviacijos sektoriaus konkurencingumą, kartu išlaikyti aukštus saugos, saugumo ir aplinkos apsaugos standartus ir skatinti inovacijas. Ji rekomendavo vesti derybas dėl naujų tarptautinių susitarimų, kad piliečiams būtų suteikta daugiau maršrutų geresnėmis kainomis ir sukurta verslo galimybių ES bendrovėms. Gruodžio mėn. Komisijos paskelbtoje ES aviacijos strategijoje nustatytos inovacijos ir skaitmeninės technologijos, būtinos siekiant veiksmingiau valdyti ES oro erdvę ir išnaudoti visą bepiločių orlaivių rinkos potencialą.

Komisijos narė Violeta Bulc lankosi Zaventemo oro uoste (Belgija, 2015 m. liepos 2 d.)

 

ES turi sukurti sąžiningo ir veiksmingo įmonių pelno apmokestinimo sistemą, kad būtų teisingai paskirstoma mokesčių našta, skatinamas tvarus ekonomikos augimas ir investicijos, įvairinami finansavimo šaltiniai ir didinamas ekonomikos konkurencingumas. Pelno apmokestinimas yra svarbus sąžiningos ir efektyvios mokesčių sistemos aspektas.

Vasario mėn. Parlamentas įsteigė Specialųjį sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komitetą, jo pranešimą Parlamentas priėmė per lapkričio 25 d. plenarinį posėdį. Gruodžio mėn. Parlamentas nusprendė pratęsti komiteto įgaliojimus šešiais mėnesiais, kad jis išspręstų likusias savo ataskaitoje nurodytas problemas.

Komisijos narė Margrethe Vestager (dešinėje) su Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininku Roberto Gualtieri (kairėje) ir Parlamento Specialiojo sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komiteto pirmininku Alainu Lamassoure’u (viduryje) dalyvauja pasikeitime nuomonėmis (Briuselis, 2015 m. rugsėjo 17 d.)

 

Kovo mėn. Komisija pateikė priemonių rinkinį, kad užtikrintų didesnį pelno apmokestinimo skaidrumą visoje ES. Birželio mėn. Komisija parengė veiksmų planą, kad būtų sukurtas visapusiškesnis požiūris į sąžiningo ir veiksmingo pelno apmokestinimo užtikrinimą.

Nors valstybės narės pelno mokesčius savo teritorijoje turi nusistatyti pačios, Komisija pagal valstybės pagalbos taisykles pradėjo ne vieną tyrimą, siekdama nustatyti, ar tam tikros valstybės narės atrinktoms bendrovėms suteikė mokesčių lengvatų.

Spalio mėn. Komisija padarė išvadą, kad Liuksemburgas ir Nyderlandai suteikė neteisėtas atrankiąsias mokesčių lengvatas atitinkamai įmonėms „Fiat“ ir „Starbucks“. Komisija nurodė šioms dviem valstybėms narėms susigrąžinti nesumokėtus mokesčius. Sumos, kurios turi būti susigrąžintos iš kiek-vienos bendrovės, sudaro 20–30 mln. EUR.

Komisija taip pat pradėjo valstybės pagalbos tyrimus dėl su bendrove „Apple“ Airijoje ir bendrovėmis „Amazon“ bei „McDonald’s“ Liuksemburge susijusių sprendimų dėl mokesčių. Be to, Komisija nagrinėjo Belgijos sprendimų dėl vadinamojo pelno perviršio mokesčio sistemą. Ji pratęsė išsamų tyrimą dėl Gibraltaro pelno mokesčių sistemos, kad galėtų išsamiai patikrinti, ar Gibraltaro sprendimų dėl mokesčių praktika pažeidžia ES valstybės pagalbos taisykles.

Gruodžio mėn. Taryba priėmė direktyvą, kuria siekiama pagerinti valstybių narių mokesčių srities sprendimų skaidrumą. Ši direktyva – Komisijos pasiūlyto teisės aktų rinkinio dalis. Pagal direktyvą bus reikalaujama, kad valstybės narės automatiškai keistųsi informacija apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių ir išankstinę kainodaros tvarką. Prireikus valstybės narės galės prašyti pateikti papildomos informacijos.

2015 m. sausio mėn. Lietuvai įsivedus eurą, bendrąja valiuta dabar naudojasi 19 valstybių narių ir per 330 mln. piliečių. Eurą įsivedusioms valstybėms narėms užtikrinamas kainų stabilumas ir apsauga nuo išorės svyravimų. Tai yra antra pagal svarbą pasaulio valiuta, sudaranti beveik ketvirtį pasaulio užsienio valiutos rezervų. Su ja tiesiogiai ar netiesiogiai susietos beveik 60 pasaulio šalių ir teritorijų valiutos.

Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis ir Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Vilniuje pažymi Lietuvos prisijungimą prie euro zonos (Lietuva, 2015 m. sausio 14 d.)

 

Kilus ekonomikos ir finansų krizei, ES ėmėsi precedento neturinčių priemonių, kad patobulintų ekonominės ir pinigų sąjungos ekonomikos valdymo sistemą. Ji sustiprino Stabilumo ir augimo paktą ir priėmė naujus mechanizmus, kad išvengtų ekonominio disbalanso ir geriau koordinuotų ekonominę politiką. Tačiau šias neatidėliotinas priemones reikia konsoliduoti ir papildyti siekiant kuo labiau padidinti ekonominės ir pinigų sąjungos atsparumą bet kokiai krizei ateityje.

Europos Centrinio Banko Pirmininkas Mario Draghi Frankfurte pristato naują 20 eurų banknotą (Vokietija, 2015 m. vasario 24 d.)

 

Šiuo metu tarp euro zonos šalių yra didelių skirtumų. Vienose valstybėse narėse nedarbo lygis kaip niekad žemas, kitose jis rekordiškai aukštas. Kai kuriose valstybėse narėse gali būti vykdoma anticiklinė fiskalinė politika, kitose fiskalinio manevravimo galimybei atkurti prireiks kelerių metų konsolidavimo pastangų. ES deda daug pastangų, kad panaikintų šį pažeidžiamumą.

Kaip Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris pabrėžė savo gruodžio mėn. Europos Parlamente pasakytoje kalboje, euras yra politinis projektas, kuriam įgyvendinti reikia politinės atsakomybės ir demokratinės atskaitomybės. Jis pabrėžė, kad Europos Parlamentas yra ne tik Europos Sąjungos, bet ir euro zonos parlamentas. 2015 m. Europos Parlamentas glaudžiai bendradarbiavo stiprinant ekonominę ir pinigų sąjungą. Europos Parlamento Pirmininkas Martinas Schulzas aktyviai dalyvavo rengiant penkių pirmininkų pranešimą. Diskusijose su Europos Parlamentu rengiant metinę augimo apžvalgą dalyvavo Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis. Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris 2015 m. kelis kartus dalyvavo Europos Parlamento posėdžiuose ir aptarė pažangą, padarytą siekiant rezultatų įgyvendinant prioritetines šios srities priemones.

Komisijos narys Pierre’as Moscovici sako kalbą konferencijoje „Geresnis ES ekonominės politikos strategijos planavimas“ (Briuselis, 2015 m. birželio 4 d.)

 

Birželio mėn. paskelbtas penkių pirmininkų pranešimas, kuriame išdėstytas planas, kaip nuo 2015 m. liepos 1 d. sustiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą ir ją baigti kurti ne vėliau kaip 2025 m. Planą paskelbė penki pirmininkai: Europos Parlamento Pirmininkas Martinas Schulzas, Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris, Europos Centrinio Banko Pirmininkas Mario Draghi ir Euro grupės pirmininkas Jeroenas Dijsselbloemas. Jie pasiūlė priemonių, kurios turės būti įgyvendintos trimis etapais.

Pirmuoju etapu ES institucijos ir euro zonos valstybės narės pasiremtų esamomis priemonėmis ir kuo geriau pasinaudotų galiojančiomis Sutartimis. Tai reiškia, kad bus didinamas konkurencingumas ir struktūrinė konvergencija, baigta kurti finansinė sąjunga, formuluojama ir vykdoma atsakinga fiskalinė politika nacionaliniu ir euro zonos lygmenimis ir didinama demokratinė atskaitomybė.

Antruoju etapu būtų sutarta dėl platesnio užmojo priemonių, kad būtų baigta kurti ekonominės ir pinigų sąjungos ekonominė ir institucinė struktūra. Šiuo etapu konvergencijos procesas taptų privalomesnis, nustačius įvairius bendrai sutartus kriterijus, kuriems galėtų būti suteiktas teisinis pobūdis. Euro zonos valstybės turėtų padaryti didelę pažangą siekdamos tų standartų, o pasiekus – jų laikytis, kad antruoju etapu galėtų prisijungti prie sukrėtimų absorbavimo mechanizmo.

Pasibaigus antrajam etapui ir iki galo įgyvendinus visus veiksmus, ekonominė ir pinigų sąjunga užtikrintų stabilumą ir gerovę visiems euro zonos piliečiams.

Pranešime pripažįstama, kaip svarbu užtikrinti, kad kiekvienas pilietis galėtų gauti tinkamą išsilavinimą ir naudotis veiksminga socialinės apsaugos sistema, be kita ko, „minimalia socialine apsauga“. Nėra vieno visiems tinkančio modelio, kuriuo reikėtų vadovautis, bet valstybėms narėms dažnai kyla panašūs uždaviniai, kaip antai: paskatinti dirbti daugiau įvairaus amžiaus žmonių, pasiekti tinkamą lanksčių ir apsaugotų darbo sutarčių pusiausvyrą, perkelti mokesčių naštą nuo darbo, teikti bedarbiams pritaikytą paramą, kad jie galėtų vėl patekti į darbo rinką, gerinti švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą. Siekiant užtikrinti ilgalaikę ekonominės ir pinigų sąjungos sėkmę, reikia skatinti gilesnę nacionalinių darbo rinkų integraciją. Todėl reikės palengvinti geografinį ir profesinį judumą: be kita ko, gerinti kvalifikacijų pripažinimą, užtikrinti lengvesnę prieigą prie viešojo sektoriaus darbų užsieniečiams ir labiau suderinti socialinės apsaugos sistemas.

Pranešime taip pat rekomenduojama sukurti ES masto nepriklausomų konkurencingumo institucijų sistemą, siekiant padėti koordinuoti ekonominės ir konkurencingumo politikos veiksmus. Nors euro zonos valdymo sistema gerai užtikrinamas fiskalinės politikos koordinavimas ir priežiūra, platesnėje konkurencingumo srityje ją reikia patobulinti. Europos semestras ir makroekonominio disbalanso procedūra yra pirmieji žingsniai šalinant šį trūkumą. Tačiau kartu konkurencingumą reikia padidinti visoms valstybėms narėms. Kiekviena euro zonos valstybė narė turėtų sukurti nacionalinę įstaigą, atsakingą už konkurencingumo rezultatų ir politikos vykdymo stebėjimą. Tai padėtų išvengti ekonominių skirtumų ir padidinti atsakomybę už būtinų nacionalinio lygmens reformų vykdymą. Šios konkurencingumo institucijos turėtų būti nepriklausomos ir įgaliotos įvertinti, ar darbo užmokesčio raida atitinka darbo našumo raidą. Jos turėtų lyginti pokyčius kitose euro zonos šalyse ir panašiose šalyse, kurios yra pagrindinės prekybos partnerės. Be to, joms galėtų būti suteikti įgaliojimai įvertinti pažangą vykdant platesnio pobūdžio konkurencingumui didinti skirtas reformas.

Spalio mėn. Komisija priėmė pirmąjį pranešimo rekomendacijų įgyvendinimo pradžios priemonių rinkinį. Į šį rinkinį įtrauktas persvarstytas Europos semestro modelis, kuriam įgyvendinti bus plėtojamas tvirtesnis demokratinis dialogas ir toliau tobulinamas ekonomikos valdymas. Pasiūlyta sukurti nacionalines konkurencingumo valdybas ir patariamąją Europos fiskalinę valdybą. Taip pat pasiūlyta užtikrinti vieningesnį euro zonos atstovavimą tarptautinėse finansų įstaigose, visų pirma Tarptautiniame valiutos fonde. Rinkinyje nurodyti konkretūs bankų sąjungos sukūrimo žingsniai. Jie, be kita ko, apima Europos indėlių garantijų sistemą ir tolesnes rizikos bankų sistemoje mažinimo priemones.

Europos politinės strategijos centras teikia profesines ir tikslines politikos konsultacijas Komisijos pirmininkui ir Komisijos narių kolegijai. 2015 m. jis paskelbė keletą strateginių pranešimų. Trijuose iš jų pateikta pasiūlymų, kaip įgyvendinti penkių pirmininkų pranešime nurodytas priemones.

Didelė pažanga padaryta įgyvendinant bankų sąjungą. Tai viena iš pagrindinių sričių, kurios reikia, kad ES galėtų sustiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą. Europos Centrinis Bankas prisiėmė bankų sąjungos bankininkystės priežiūros institucijos vaidmenį. 2015-ieji buvo pirmieji metai, kai ECB veikiantis Bendras priežiūros mechanizmas dirbo visus metus. Per priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą visi 123 centriniu lygmeniu prižiūrimi bankai gavo patarimų dėl savo kapitalo ir valdymo struktūrų. Be to, buvo suderinta nemažai priežiūros praktikos ir politikos priemonių.

Lapkričio mėn. Komisija pasiūlė sukurti bankų indėliams skirtą Europos indėlių garantijų sistemą ir nustatė tolesnes priemones, kaip mažinti bankų sektoriuje likusią riziką. Šios priemonės nustatytos penkių pirmininkų pranešime. Bankų sąjunga sukurta siekiant sustiprinti pasitikėjimą joje dalyvaujančiais bankais. Europos indėlių garantijų sistema bus sustiprinta bankų sąjunga, pagerinta indėlininkų apsauga, padidintas finansinis stabilumas ir dar labiau sumažintas bankų ir jų įsisteigimo valstybių ryšys. Sistemą siūloma kurti remiantis nacionalinėmis indėlių garantijų sistemomis, o ja naudotis būtų galima tik su sąlyga, kad bus įgyvendintos bendrai sutartos taisyklės.

Sistema bus plėtojama palaipsniui trimis etapais. Pirmuoju etapu būtų sukurta nacionalinėms indėlių garantijų sistemoms skirta perdraudimo sistema. Po trejų metų ji taptų bendro draudimo sistema, kurios vis didesnę dalį ilgainiui dengtų Europos indėlių garantijų sistema. Galutinis etapas numatomas 2024 m., kai pradės veikti visapusiška Europos indėlių garantijų sistema.

Pavieniai indėlininkai toliau naudotųsi tokio paties lygmens apsauga (100 000 EUR). Europos indėlių garantijų sistema būtų privaloma euro zonos valstybėms narėms, kurių bankams taikomas Bendras priežiūros mechanizmas. Ji taip pat būtų atvira kitoms valstybėms narėms, norinčioms prisijungti prie bankų sąjungos.

Gruodžio mėn. tarpvyriausybinį susitarimą dėl Bendro priežiūros mechanizmo buvo ratifikavę pakankamai valstybių narių. Todėl 2016 m. sausio mėn. Bendra pertvarkymo valdyba pradėjo veikti visu pajėgumu. Valdyba įsteigta 2015 m., kad spręstų su sunkumų patiriančiais euro zonos bankais susijusius klausimus. Susitarimas taip pat reiškia, kad euro zonos nacionalinių pertvarkymo fondų įnašais bus pradėtas pildyti Bendras pertvarkymo fondas.

Komisija toliau stebėjo ir analizavo valstybių narių, ES ir pasaulio finansų sektoriaus pokyčius, kad nustatytų galimus sisteminės rizikos šaltinius ir rekomenduotų rizikos mažinimo priemones.

Pastaraisiais metais įdėta daug pastangų siekiant sustiprinti ES finansų įstaigas. Įdiegtos naujos reguliavimo ir priežiūros sistemos. Ir pačios finansų įstaigos daug nuveikė, kad padidintų savo atsparumą ir atitiktų naujus reguliavimo standartus bei pateisintų rinkos lūkesčius.

Sugriežtintos prekybai ir finansinėms priemonėms taikomos taisyklės, taip pat sankcijos už piktnaudžiavimą rinka. Sustiprinta investuotojų į kolektyvinio investavimo fondus ir draudimą įsigyjančių asmenų apsauga. Padidintas vertybinių popierių įsigijimo finansavimo rinkų skaidrumas, padaryta pažanga vykdant ES įsipareigojimus G 20 dėl išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos.

Stipresnė bankų sąjunga

 

Užtikrinant vienodas sąlygas bankų sąjungoje, labai svarbi valstybės pagalbos kontrolė. Nuo krizės pradžios 112 ES bankų, kurių turtas sudaro maždaug 30 proc. ES bankų sistemos turto, gavo valstybės pagalbą. Valstybių narių paramą bankams sudarė 671 mlrd. EUR kapitalo injekcijos (tai atitinka 5 proc. bendrojo vidaus produkto) ir 1 288 mlrd. EUR (arba 10 proc. bendrojo vidaus produkto) garantijos ir kita likvidumo parama. Dauguma per krizę pagalbą gavusių bankų atsigavo įgyvendinę didelę savo restruktūrizavimo planų dalį. Pagalba suteikta siekiant apsaugoti piliečių santaupas, išvengti bankroto ir užkirsti kelią paskesniam viso žemyno bankų sistemos žlugimui.

Komisija toliau ypač budriai stebėjo finansinių paslaugų rinkos išvestinių finansinių priemonių ir mokėjimo paslaugų sritis. Vasario mėn. Komisija skyrė 14,96 mln. EUR baudą Jungtinėje Karalystėje įsteigtai tarpininkavimo įmonei ICAP už tai, kad ji padėjo sudaryti kelis kartelius Japonijos jenos palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių sektoriuje.

Daugiau nei 40 proc. mokėjimų ne grynaisiais pinigais atliekama mokėjimo kortelėmis. Atliekant mokėjimus kortelėmis taikomi daugiašaliai tarpbankiniai mokesčiai gali lemti didesnes kainas vartotojams. Birželio mėn. įsigaliojo Daugiašalių tarpbankinių mokesčių reglamentas. Juo nustatyta aukščiausia mokesčių už mokėjimus kortele riba ir sudaromos geresnės sąlygos mažmenininkams naudotis mažesnes kainas siūlančiais bankais kitose valstybėse narėse.

2015 m. Europos Parlamentas ir Taryba taip pat baigė derybas dėl persvarstytos Mokėjimo paslaugų direktyvos, kuri atvers verslo galimybių ne bankų sektoriaus rinkos dalyviams, pavyzdžiui, mokėjimus internetu inicijuojančioms bendrovėms. Pasiekus politinį susitarimą dėl Draudimo produktų platinimo direktyvos užtikrintas didesnis efektyvumas, saugumas ir skaidrumas vartotojams draudimo srityje.

Vienas iš pagrindinių 2015 m. Europos semestro pakeitimų – padidinti socialinių partnerių vaidmenį rengiant ir įgyvendinant politiką ir reformas. To siekiant, be kitų dalykų, daugiau dėmesio reikėjo skirti gebėjimų stiprinimui. Naujasis modelis pristatytas kovo mėn. surengtoje aukšto lygio konferencijoje, kurioje dalyvavo ES ir nacionalinių socialinių partnerių organizacijų vadovai. Joje taip pat dalyvavo Europos Parlamento Pirmininkas Martinas Schulzas, Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris, Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, Komisijos narė Marianne Thyssen ir Latvijos gerovės ministras Uldis Augulis. Savo parengtų šalių ataskaitų analizę Komisija dabar aptaria tiesiogiai su socialinių partnerių organizacijomis. Socialiniai partneriai pradėjo daugiau dalyvauti ir politikos formavimo bei teisėkūros procesuose. Su jais konsultuojamasi dėl pagrindinių iniciatyvų, pavyzdžiui, investicijų plano ir energetikos sąjungos.

Darbdavių organizacijos BUSINESSEUROPE pirmininkė Emma Marcegaglia, Komisijos narė Marianne Thyssen, Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis ir Europos viešąsias paslaugas teikiančių darbdavių ir įmonių centro generalinė sekretorė Valeria Ronzitti aukšto lygio konferencijoje „Nauja socialinio dialogo pradžia“ (Briuselis, 2015 m. kovo 5 d.)

 

Penkių pirmininkų pranešime pripažįstama, kaip svarbu užtikrinti, kad kiekvienas pilietis galėtų gauti tinkamą išsilavinimą ir naudotis veiksminga socialinės apsaugos sistema, be kita ko, „minimalia socialine apsauga“.

Kaip šie dalykai įgyvendinami, stebima vykdant Europos semestrą. Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir savo konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose skatina taikyti tinkamas minimalių pajamų sistemas. Apžvelgiamais metais Komisija dar parengė du bandomuosius projektus, kad padėtų sukurti minimalių pajamų sistemas valstybėse narėse. Europos minimalių pajamų tinklas yra dvejų metų projektas, kuriuo siekiama bendrai sutarti dėl veiksmų, kurių reikia imtis, kad būtų sukurtos minimalių pajamų sistemos. Europos orientacinių biudžetų tinklas yra Europos Parlamento iniciatyva, kuria siekiama parengti valstybių narių sostinių regionams skirtą bendrą metodiką ir orientacinius biudžetus.

2015 m. Komisija patvirtino paskutines likusias Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo nacionalines veiklos programas. Fondą sudaro 3,8 mlrd. EUR ES lėšų ir beveik 0,7 mlrd. EUR nacionalinio bendro finansavimo lėšų ir iš jo 2014–2020 m. skiriama parama asmenims, kuriems jos labiausia reikia ES. Fondas remia valstybių narių pastangas padėti pažeidžiamiausiems asmenims ES, taip pat tiems, kurie labiausiai nukentėjo nuo ekonomikos ir socialinės krizės. Fondas padeda mažinti didžiausią materialinį nepriteklių. Jis daug prisideda kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, nes jį naudojant teikiamas maistas, materialinė pagalba, o labiausiai skurstantiems asmenims taikomos socialinės įtraukties priemonės.

Europos Sąjungos ekonomika yra viena atviriausių pasaulyje. Atvira prekyba stiprina jos ekonomiką, kuria darbo vietas, suteikia didesnį pasirinkimą ir perkamąją galią vartotojams ir padeda įmonėms konkuruoti užsienyje. 2015 m. daugiau kaip 31 mln. darbo vietų Europos Sąjungoje buvo susijusios su eksportu į ES nepriklausančias šalis. Akivaizdu, kad prekyba turi būti viena pagrindinių ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos sudedamųjų dalių. Apie 5 mln. darbo vietų valstybėse narėse susijusios su eksportu į Jungtines Valstijas – pagrindinę ES eksporto rinką. Todėl ES be galo svarbu stiprinti ekonominius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis. Tačiau Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė nebus bet kokia kaina pasiektas susitarimas. ES užtikrins reguliavimo institucijų nepriklausomumą, atsargumo principą ir vyriausybių teisę reguliuoti siekiant apsaugoti žmones ir aplinką.

Per derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės ES toliau siekė šių tikslų:

• sumažinti tarifus visuose sektoriuose;
• panaikinti prekybos kliūtis už muitų sienos;
• nustatyti taisykles, kad būtų sudarytos palankesnės ir sąžiningesnės sąlygos importuoti, eksportuoti ir investuoti.

Praėjusiais metais ES toliau derėjosi dėl geresnių sąlygų ES bendrovėms patekti į JAV rinką – muitų ir kitų prekybos kliūčių panaikinimo ir palankesnių naujos prekybos sąlygų ir investavimo galimybių naujose srityse. Tai būtų taikoma visoms ir mažoms, ir didelėms ES bendrovėms, nesvarbu, kokiomis prekėmis jos prekiauja.

Dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės ES įmonės galėtų daugiau eksportuoti į Jungtines Valstijas ir importuoti daugiau prekių ar paslaugų, reikalingų galutiniams produktams pagaminti. Paslaugos sudaro daugiau kaip 70 proc. ekonomikos, tačiau ES įmonėms tebekyla kliūčių, kai jos mėgina parduoti savo paslaugas JAV rinkoje. Į Jungtines Valstijas eksportuojama 13 proc. ES žemės ūkio produktų, ypač didelės pridėtinės vertės produktų. Pasitelkdama partnerystę ES norėtų šių prekių eksportą dar labiau padidinti. Pagal partnerystę Europos Sąjunga taip pat nori, kad ES įmonės galėtų vienodomis sąlygomis su JAV įmonėmis dalyvauti konkursuose dėl JAV viešojo pirkimo sutarčių.

Europos Sąjunga siekė atverti naujų galimybių prekybos susitarimui, užtikrindama, kad ES ir Jungtinių Valstijų reguliavimo institucijos bendradarbiautų daug glaudžiau nei iki šiol. Norėdamos eksportuoti į Jungtines Valstijas ES įmonės turi laikytis JAV taisyklių ir atitikti JAV standartus. Dažnai šiomis taisyklėmis ir standartais užtikrinama tokio paties lygio sauga ir kokybė, tačiau skiriasi techniniai duomenys, pvz., skirtingose Atlanto pusėse naudojamų laidų spalva arba kištukiniai lizdai. Kai kuriais atvejais be reikalo pakartojami vienoje iš Atlanto vandenyno pusių jau atlikti techninių reikalavimų patikrinimai. Tai gali būti brangu, ypač mažesnėms įmonėms ir vartotojams. Bendradarbiaujant reguliavimo srityje būtų galima tas sąnaudas sumažinti, kartu išlaikant griežtus ES žmonių ir aplinkos apsaugos standartus.

Yra nemažai sričių, kuriose bendradarbiavimas reguliavimo srityje pagal Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystę galėtų būti naudingas, pvz., geresnis bendradarbiavimas siekiant patvirtinti, stebėti ir atšaukti medicinos prietaisus, įskaitant stimuliatorius, skenerius ir rentgeno aparatus. ES nori, kad reguliavimo institucijos abiejose Atlanto pusėse glaudžiau bendradarbiautų ir užtikrintų, kad vartotojams būtų teikiami saugūs ir veiksmingi vaistai. Siekdamos užtikrinti vaistų saugą ir kokybę ES ir JAV valdžios institucijos nuolatos tikrina gamybos vietas. Jeigu tokie patikrinimai būtų tarpusavyje pripažįstami, sumažėtų našta gamintojams ir būtų galima veiksmingiau panaudoti ES tikrinimo išteklius.

ES tęsė derybas dėl didesnio maisto produktų eksporto, kartu siekdama apsaugoti griežtus ES standartus ir užtikrinti, kad būtų paisoma jos sprendimų, pavyzdžiui, dėl genetiškai modifikuotų organizmų arba antimikrobinio apdorojimo ir hormonų naudojimo gyvulininkystėje.

ES taip pat toliau derėjosi su Jungtinėmis Valstijomis dėl tarptautinio bendradarbiavimo reguliavimo srityje skatinimo būdų.

ES toliau stengėsi sukurti arba toliau vystyti prekybos taisykles, kad padėtų visoms ES įmonėms visapusiškai pasinaudoti Transatlantine prekybos ir investicijų partneryste.

Šia partneryste ES siekia:

• užtikrinti, kad mažesnės bendrovės galėtų gauti visapusišką naudą;
• skatinti laisvą ir sąžiningą konkurenciją, be kita ko, nustatyti taisykles, kurių tikslas – užkirsti kelią slaptiems įmonių kainų nustatymo susitarimams arba piktnaudžiavimui įtaka rinkoje;
• padėti įmonėms sutaupyti laiko ir pinigų muitinėje tvarkant dokumentus;
• suteikti galimybę įmonėms naudotis tvariąja energija ir reikalingomis žaliavomis;
• apsaugoti ES įmonių intelektinę nuosavybę;
• susitarime daugiausia dėmesio skirti darniam vystymuisi.

ES nori, kad įmonės investuotų pasitikėdamos ir žinotų, kad jos bus apsaugotos, jei nepasiseks. Per viešas konsultacijas dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmo paaiškėjo, kad iš esmės trūksta pasitikėjimo, kad pasiūlytas mechanizmas bus sąžiningas ir nešališkas. Remdamasi svariu Europos Parlamento, valstybių narių, nacionalinių parlamentų ir suinteresuotųjų subjektų indėliu, rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė naują Investicijų teismų sistemą, kuri pakeistų investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmą visose vykstančiose ir būsimose ES derybose dėl investicijų, įskaitant derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės. Investicijų teismų sistema turi tokį patį pagrindą kaip ir nacionaliniai bei tarptautiniai teismai, yra susijusi su vyriausybių teise reguliuoti ir užtikrina skaidrumą ir atskaitomybę.

Komisija derėjosi dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės naudodamasi įgaliojimais, dėl kurių visų valstybių narių vyriausybės vieningai susitarė ir kuriems pritarė Europos Parlamentas. Derybos prasidėjo 2013 m. birželio mėn. 2015 m. Komisija ir Jungtinės Valstijos surengė keturis derybų raundus. Jie įvyko vasario ir liepos mėn. Briuselyje, balandžio mėn. Niujorke ir spalio mėn. Majamyje. Derybos bus tęsiamos 2016 m. Derybininkai padarė pažangą įvairiose srityse. Nors tikslas buvo greitai susitarti, ES visuomet teigė, kad pasiekti tinkamą susitarimą yra daug svarbiau nei tiesiog kuo greičiau užbaigti derybas.

Specialioje svetainėje Komisija paskelbė savo pradinius pasiūlymus dėl teisinio teksto, taip pat pozicijos dokumentus, kuriuose nustatytas ir aprašytas ES požiūris visose srityse, dėl kurių deramasi. Be to, Komisija paskelbė šimtus dokumentų apie partnerystę, kuriuose paaiškinami susitarimo tikslai ir galimas turinys. Ši veikla tęsta vykstant deryboms, ir dėl to šios derybos buvo skaidriausios per visą ES prekybos susitarimų istoriją.

Komisijos narė Cecilia Malmström praneša derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės naujienas Europos Parlamente (Strasbūras, 2015 m. liepos 7 d.)

 

Kaip įprasta derantis dėl prekybos susitarimo, Komisija per savaitinius Tarybos Prekybos politikos komiteto posėdžius informavo valstybių narių vyriausybes apie derybų pažangą. Komisija taip pat informavo Parlamentą, ypač Tarptautinės prekybos komitetą, apie derybų eigą. Už prekybą atsakinga Komisijos narė Cecilia Malmström ir ES derybininkai reguliariai dalyvavo Europos Parlamento ir jo komitetų posėdžiuose. Valstybės narės ir Europos Parlamento nariai sutarta tvarka galėjo susipažinti su derybų dokumentais.

Taip per derybų procesą užtikrinta demokratinė priežiūra. Užtikrinta, kad ir 28 valstybių narių vyriausybės, ir tiesiogiai išrinkti Europos Parlamento nariai būtų išsamiai informuoti apie derybų padėtį ir ES derybines pozicijas. Europos Parlamentas atidžiai sekė derybas – 14 jo komitetų parengė ataskaitas dėl jų. Liepos mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje patvirtino savo paramą deryboms ir pateikė rekomendacijų Komisijai.

Derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimo. Komisija palankiai įvertino diskusijas dėl pasiūlyto susitarimo. Ji ypač aktyviai viešino derybas ir aiškino, ko ES siekia iš jų gauti. Ji taip pat nagrinėjo susirūpinimą kėlusius klausimus dėl tariamo neigiamo partnerystės poveikio. Komisija dėjo daug pastangų, kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų tiesiogiai bendrauti su derybininkais. Pavyzdžiui, atsižvelgdama į turimus išteklius, ji užtikrino, kad derybų grupė ir kiti darbuotojai galėtų dalyvauti parlamento narių, nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų ir interesų grupių organizuotuose viešuose susitikimuose ir debatuose visoje ES.

Komisijos narė Cecilia Malmström piliečių dialoge Varšuvoje aptaria derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (Lenkija, 2015 m. rugsėjo 18 d.)

 

Per kiekvieną derybų raundą ES ir JAV derybininkai dalyvavo bendruose posėdžiuose su šimtais suinteresuotųjų subjektų. Per šiuos susitikimus dalyviai turėjo galimybę pasikeisti nuomonėmis su derybininkais ir pristatyti savo pozicijas. Komisija, tęsdama ilgalaikį struktūrinį dialogą su pilietine visuomene, balandžio ir spalio mėn. surengė susitikimus Jungtinėse Valstijose, po kurių atitinkamai gegužės ir gruodžio mėn. įvyko susitikimai Briuselyje. Šiuose susitikimuose dalyvavo daugiau nei 100 atstovų iš įvairių organizacijų. Gegužės mėn. Komisija taip pat surengė dialogą su pilietine visuomene dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės ir sveikatos srities klausimų. Jame dalyvavo 133 atstovai iš įvairių organizacijų. Derybų metu Komisija rėmėsi 16 asmenų patariamąja grupe, kurią ji specialiai subūrė, kad suteiktų papildomų ekspertinių žinių ES derybininkams. Grupę sudaro vyrai ir moterys, atstovaujantys aplinkos apsaugos, sveikatos, vartotojų ir darbuotojų grupių ir įvairių verslo sektorių interesams.

Sutartas galutinis tekstas įsigalios tik tada, kai jį patvirtins Parlamentas ir Taryba.

ES yra didžiausia prekių ir paslaugų eksportuotoja ir importuotoja pasaulyje. Mažosios ir vidutinės įmonės atlieka svarbų vaidmenį – daugiau nei 600 000 jų sudarė trečdalį viso ES eksporto. ES eksporto sektoriuje dirba daugiau nei 31 mln. ES piliečių, iš jų 6 mln. mažosiose ir vidutinėse įmonėse. Apskritai viena iš septynių darbo vietų ES priklauso nuo eksporto.

ES prekybos politika siekiama užtikrinti atvirą, taisyklėmis pagrįstą tarptautinę prekybos sistemą ir atverti naujas rinkas eksportui. Atvira prekybos sistema taip pat padeda užtikrinti galimybes ES bendrovėms įsigyti reikiamų žaliavų, sudedamųjų dalių ir paslaugų. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į šiandienos pasaulines vertės grandines, kuriose dauguma pagamintų prekių turi pridėtinę vertę keliose šalyse.

Rudenį Komisija paskelbė naują prekybos ir investicijų strategiją. ES toliau aktyviai dalyvavo įvairiose vykdomose dvišalėse ar daugiašalėse prekybos iniciatyvose. Ji toliau siekė pažangos derybose Pasaulio prekybos organizacijoje, įskaitant Nairobyje gruodžio mėn. vykusią ministrų konferenciją. 2015 m. ES pasiekė 1 trln. EUR vertės prekybos susitarimą su Kinija, Jungtinėmis Valstijomis ir didžiąja dalimi Pasaulio prekybos organizacijos narių panaikinti 201 aukštųjų technologijų produkto muitus. ES ir toliau vadovavo vykstančioms 23 Pasaulio prekybos organizacijos narių daugiašalėms prekybos deryboms dėl prekybos paslaugomis susitarimo. Liepos mėn. kartu su 13 kitų Pasaulio prekybos organizacijos narių ES pradėjo derybas, siekdamos pašalinti kliūtis prekybai ir investicijoms į aplinkosaugos prekes, paslaugas ir technologijas.

Rugpjūčio mėn. ES pasiekė dvišalį politinį susitarimą su Vietnamu dėl laisvosios prekybos susitarimo. Padaryta derybų dėl laisvosios prekybos susitarimo su Japonija ir investicijų susitarimo su Kinija pažanga. Gegužės mėn. ES ir Meksika susitarė pasirengti pradėti derybas dėl 2000 m. laisvosios prekybos susitarimo atnaujinimo. Gruodžio mėn. ES pradėjo derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo su Filipinais. ES, Rusija ir Ukraina toliau stengėsi išspręsti Rusijai susirūpinimą keliančius klausimus dėl ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo (Išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo) įgyvendinimo. Jos nustatė įvairių galimų praktinių sprendimų ir susitarė tęsti derybas.

Nuo 2014 m. gruodžio mėn. policijos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose yra įprastinė ES teisės sistemos dalis. 2015 m. balandžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl 2015–2020 m. Europos saugumo darbotvarkės. Šia darbotvarke bus remiamas valstybių narių bendradarbiavimas kovojant su grėsmėmis saugumui ir stiprinami bendri kovos su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir elektroniniais nusikaltimais veiksmai. Darbotvarkėje numatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti saugumą ir veiksmingiau šalinti grėsmes.

Vienas iš pagrindinių darbotvarkės prioritetų – įsteigti kompetencijos centrą, kuris rinktų ir skleistų žinias apie kovą su radikalizacija. Šioje srityje bus remiamasi Informacijos apie radikalizaciją tinklo nuveiktu darbu. Centras skatins ekspertus, vykdančius radikalizacijos ir smurtinio ekstremizmo prevenciją vietos lygmeniu, aktyviau dalytis patirtimi.

Be to, darbotvarkėje numatyta 2016 m. atnaujinti pamatinį sprendimą dėl kovos su terorizmu, siekiant veiksmingiau kovoti su užsienio kovotojų reiškiniu ir aktyviau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis šiuo klausimu.

Gruodžio mėn. Komisija, vadovaudamasi Europos saugumo darbotvarke ir reaguodama į lapkričio mėn. išpuolius Paryžiuje, priėmė direktyvos dėl kovos su terorizmu pasiūlymą.

Europos saugumo darbotvarkės esminiai tikslai – užkirsti kelią nusikalstamu būdu gautų pajamų plovimui ir nutraukti teroristinių organizacijų finansavimą. Siekdama pašalinti nusikaltėlių finansavimo šaltinius Komisija pasiūlė išplėsti valdžios institucijų bendradarbiavimą ES. Gegužės mėn. priimtame kovos su pinigų plovimu dokumentų rinkinyje daugiausia dėmesio skiriama veiksmingumo ir skaidrumo didinimui, siekiant užpildyti spragas ir neleisti nusikaltėliams ir teroristams piktnaudžiauti finansų sistema.

Kova su teroristų propaganda internete – dar vienas Europos saugumo darbotvarkės prioritetas. Komisija palaikė intensyvesnį dialogą su informacinių technologijų pramone dėl neapykantą kurstančios kalbos ir smurto bei neapykantos kurstymo internete.

Kiti darbotvarkės prioritetai – nustatyti, kaip įveikti kliūtis, kylančias atliekant baudžiamuosius tyrimus internetu, ir stiprinti esamas kovos su elektroniniais nusikaltimais priemones.

Galiausiai darbotvarkėje siūloma sukurti Europos kovos su terorizmu centrą ir taip sustiprinti Europolo pajėgumus. Centras padės agentūrai labiau remti nacionalinių teisėsaugos institucijų kovos su užsienio teroristais kovotojais, teroristų finansavimu, smurtiniu ekstremistiniu turiniu internete ir neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmus.

Kiekvienais metais dėl sukčiavimo prarandama daugiau nei 500 mln. EUR. Europos prokuratūros tikslas – valstybių narių teismuose tirti ES biudžetui kenkiančius nusikaltimus ir už juos traukti baudžiamojon atsakomybėn.

2015 m. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžiuose valstybės narės pritarė nuostatoms, susijusioms su Europos prokuratūros struktūra, atrankos ir skyrimo procedūromis, tyrimų priemonėmis ir kompetencijos sritimi.

Kartu su pasiūlymu sukurti Europos prokuratūrą, Komisija taip pat pateikė pasiūlymą dėl Eurojusto reformos. Pasiūlymu siekiama pagerinti bendrą agentūros veikimą ir užtikrinti, kad ji toliau skatintų nacionalinių teisminių institucijų bendradarbiavimą kovojant su sunkiais nusikaltimais.

Spalio mėn. Komisija surengė ministrų konferenciją „Atsakas į radikalizaciją baudžiamosios teisenos priemonėmis“. Komisija skirs finansavimą, kad įgyvendintų Tarybos išvadas, kuriomis patvirtinami konferencijos rezultatai, ir daugiausia dėmesio skirs tokiems veiksmams kaip deradikalizacijos programų ir rizikos vertinimo priemonių kūrimas.

Komisijos narė Vĕra Jourová sako kalbą aukšto lygio ministrų konferencijoje „Reagavimas į radikalizaciją baudžiamosios justicijos priemonėmis“ (Briuselis, 2015 m. spalio 19 d.)

 

2013 m. Komisija pateikė pasiūlymų rinkinį, kuriuo siekiama sustiprinti piliečių procesines garantijas baudžiamosiose bylose, kad visi Europos Sąjungos piliečiai turėtų teises į teisingą bylos nagrinėjimą.

Šiais pasiūlymais siekiama užtikrinti nekaltumo prezumpciją ir teisę dalyvauti nagrinėjant bylą teisme. Jais numatytos specialios garantijos vaikams baudžiamosiose bylose. Šiais pasiūlymais taip pat užtikrinama galimybė įtariamiesiems ir kaltinamiesiems, ypač asmenims, kuriems taikomas Europos arešto orderis, gauti laikinąją teisinę pagalbą.

2015 m. Parlamentas, Taryba ir Komisija pradėjo derybas dėl trijų pasiūlymų, o lapkričio mėn. susitarė dėl nekaltumo prezumpcijos.

Lapkričio mėn. įsigaliojo aukų teisių direktyva. Joje nustatytos teisės į informaciją, paramą, apsaugą ir dalyvavimą baudžiamajame procese, taip pat užtikrinama, kad su aukomis būtų elgiamasi pagarbiai ir jos nebūtų diskriminuojamos. Naujosios taisyklės padės pakeisti požiūrį į aukas ir užtikrinti, kad baudžiamojo proceso metu joms būtų skirta daugiausia dėmesio.

2015 m. Parlamentas ir Taryba intensyviau dirbo, kad pertvarkytų duomenų apsaugos teisės aktus. Aptartas bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir duomenų apsaugos direktyva, skirta policijai ir baudžiamosios teisenos institucijoms. Gruodžio mėn. susitarta dėl viso reformos dokumentų rinkinio.

2015 m. spalio 8 d. Koenas Lenaertsas pradėjo eiti Teisingumo Teismo pirmininko pareigas.

 

Rugsėjo mėn. Komisija baigė derybas dėl vadinamojo bendrojo susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis dėl asmens duomenų apsaugos, kai tie duomenys perduodami teisėsaugos, įskaitant kovą su terorizmu, tikslais. Kad bendrasis susitarimas būtų pradėtas taikyti, Jungtinės Valstijos turės pirmiausia priimti Teisminio žalos atlyginimo įstatymą, po kurio ES galės pasirašyti susitarimą.

Teisingumo Teismui priėmus sprendimą, kuriuo Komisijos sprendimas dėl JAV „saugaus uosto“ paskelbtas negaliojančiu, tęstos derybos dėl naujos duomenų apsaugos sistemos, taikomos įmonėms tarpusavyje perduodant asmens duomenis, kuri pakeistų 2000 m. sprendimą dėl „saugaus uosto“ pakankamumo. „Saugus uostas“ – tai konkreti sistema, kuria siekiama supaprastinti asmens duomenų perdavimą tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų. Teisingumo Teismas spalio mėn. paskelbė, kad „saugaus uosto“ sistema pažeidžia pagrindinę teisę į privatumą, ir Komisijos sprendimą panaikino. Po šio sprendimo Komisija iš karto paskelbė gaires dėl transatlantinio duomenų perdavimo galimybių ir įsipareigojo toliau kurti atnaujintą ir saugią asmens duomenų perdavimo kitapus Atlanto vandenyno sistemą.

2015 m. sausio mėn. Komisija paskelbė ataskaitas dėl Bulgarijos ir Rumunijos pažangos, padarytos vykdant teismų sistemos reformą ir kovojant su korupcija, ir Bulgarijos atveju – pažangos, padarytos kovojant su organizuotu nusikalstamumu.

Sausio mėn. ataskaitose padaryta išvada, kad nors 2014 m. pažangos pasiekta, tebėra problemų. Ataskaitos taip pat buvo svarstomos Parlamente ir Taryboje, ir Taryba priėjo prie išvados, kad mechanizmas bus taikomas tol, kol bus pasiekti numatomi rezultatai.

Būtina didinti valstybių narių teisingumo sistemų kokybę, nepriklausomumą ir veiksmingumą, nes nuo jų priklauso verslui palanki aplinka. Todėl vienas svarbiausių Europos semestre numatytų reformų tikslų – padidinti nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumą. 2015 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė kartu su konkrečių šalių vertinimais rodo, kad kai kurios valstybės narės vis dar susiduria su dideliais sunkumais šioje srityje.

Vis daugiau bendrovių ir asmenų pradeda verslą kitose valstybėse narėse. Jei jie tampa nemokūs, tai gali turėti neigiamos įtakos tinkamam vidaus rinkos veikimui.

Gegužės mėn. ES priėmė patikslintą teisės aktą dėl tarpvalstybinio nemokumo. Jame aiškiau išdėstytos įmonių grupių nemokumo taisyklės ir iki nemokumo taikomos procedūros.

Gruodžio mėn. per pirmąjį svarstymą buvo priimtas pasiūlymas dėl persvarstytos Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros. Tai padės ES vartotojams ir bendrovėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, tarpvalstybiniu mastu išieškoti iki 5 000 EUR sumas. Dažniau naudojant elektroninio ryšio priemones procedūros bus paprastesnės, greitesnės ir pigesnės. Pakeitimas įsigalios 2017 m. viduryje.

Šiuo metu peržiūrimos akcininkų teisių direktyvos tekstas svarstomas Parlamente, Taryboje ir Komisijoje. Direktyva siekiama ištaisyti įmonių valdymo trūkumus, susijusius su biržinėmis bendrovėmis ir jų valdybomis, akcininkais, tarpininkais ir įgaliotaisiais konsultantais. Ja standartizuojamas vieną akcininką turinčių bendrovių steigimas ir sudaromos lengvesnės sąlygos mažosioms ir vidutinėms įmonėms vykdyti veiklą visoje ES.

Teisės akto dėl vienanarių privačių ribotos atsakomybės bendrovių pasiūlymu siekiama standartizuoti vieną akcininką turinčių bendrovių steigimą. Pasiūlymas šiuo metu svarstomas Parlamente ir Taryboje.

Birželio mėn. priimti bendrovių registrų sąveikos sistemos techninių specifikacijų ir procedūrų įgyvendinimo principai. Sąveika bus sukurta iki 2017 m. birželio mėn. ir suteiks prieigą per Europos e. teisingumo portalą prie informacijos apie ES įregistruotas bendroves. Taigi, įmonėms ir piliečiams bus paprasčiau gauti tokią informaciją.

Laisvas asmenų judėjimas yra pagrindinė teisė, kurią ES garantuoja savo piliečiams ir jų šeimos nariams. Ja naudodamiesi ES piliečiai gali be specialių formalumų keliauti, dirbti ir gyventi bet kurioje valstybėje narėje.

2014 m. daugiau nei 14 mln. ES piliečių gyveno ne savo valstybėje narėje. Nors žmonės dažnai turi įrodyti savo civilinę būklę, oficialių dokumentų pripažinimo kitoje valstybėje narėje tvarka tebėra sudėtinga.

Spalio mėn. Parlamentas ir Taryba susitarė dėl paprastesnio keitimosi viešaisiais dokumentais tarp valstybių narių. Šį reglamentą numatyta oficialiai priimti 2016 m. pirmą pusmetį.

Gegužės mėn. Komisija priėmė 2014 m. metinę Pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitą. Su Chartijos ataskaita taip pat paskelbtas dokumentas, kuriame aprašyta, kaip ES pagrindinių teisių chartija 2014 m. taikyta ES ir nacionaliniu lygmenimis.

Spalio mėn. Komisija surengė savo pirmąjį metinį kolokviumą pagrindinių teisių klausimais pavadinimu „Tolerancija ir pagarba: kova su antisemitine ir antimusulmoniška neapykanta Europoje ir jos prevencija“. Išvadose nustatyti veiksmai, pavyzdžiui, antisemitinės ir antimusulmoniškos neapykantos prevencija ir kova su ja švietimo srityje ir kova su neapykantos nusikaltimais bei neapykantą kurstančia kalba. Gruodžio mėn. Komisija paskyrė du koordinatorius – vieną kovai su antisemitizmu ir vieną kovai su antimusulmoniška neapykanta.

Kai kurios nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos ėmėsi bendrų veiksmų, kuriuos liepos mėn. parėmė Komisija ir dėl kurių penkios pagrindinės automobilių nuomos bendrovės įsipareigojo pakeisti savo vartotojų politiką. Bus lengviau suprasti draudimo polisus, bus skatinamas kainų skaidrumas ir žalos atlyginimo procesas bus teisingesnis.

Apžvelgiamais metais Komisija parengė ir išbandė ES masto elektroninio ginčų sprendimo platformą. Nuo 2016 m. ši platforma padės ES vartotojams ir prekybininkams daug greičiau ir pigiau nei teisme spręsti sutartinius ginčus dėl internetu įsigytų prekių ir paslaugų.

2015 m. priimta nauja kelionių paketų direktyva. Ji įsigalios 2018 m. Naujosios taisyklės bus taikomos ne tik tradiciniams kelionių paketams, bet ir apsaugos 120 mln. vartotojų, internetu įsigyjančių kitokias suderintas kelionių paslaugas, pavyzdžiui, savarankiškai perkančių skrydį ir viešbučio ar automobilio nuomos paslaugas.

Kovo mėn. Komisija paskelbė ataskaitą, iš kurios matyti, kad tik penkios valstybės narės visapusiškai taiko reglamentą dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų. Liepos mėn. Komisija priėmė gaires, kuriomis paaiškinamos geležinkelių keleivių teisės. Ji taip pat paragino griežčiau užtikrinti, kad būtų laikomasi oro transporto keleivių teisių.

Balandžio mėn. Taryba priėmė direktyvą dėl konsulinės apsaugos. Joje paaiškinama, kada ir kaip ES nepriklausančioje šalyje nelaimės ištikti ES piliečiai turi teisę kreiptis pagalbos į kitų valstybių narių ambasadas ar konsulatus. 2015 m. ES piliečiai galėjo gauti kitos valstybės narės konsulinę apsaugą, be kita ko, per krizes Nepale ir Jemene. Pagalba taip pat buvo teikiama ES piliečiams, kai jų dokumentai buvo prarasti ar pavogti.

2015 m. padaryta pažanga dėl siūlomos direktyvos dėl lyčių pusiausvyros gerinimo bendrovių valdybose. Priimta direktyva padės pralaužti vadinamąsias stiklo lubas, užtikrinti sąžiningas ir skaidrias atrankos procedūras ir padidinti nepakankamai atstovaujamos lyties valdybose dalį.

2014 m. metinė moterų ir vyrų lygybės ataskaita parodė, kad nors ir padaryta pažanga, lyčių nelygybė išlieka.

2015 m. pradžioje Komisija paskelbė politikos gaires ir paragino valstybes nares ir ES institucijas imtis veiksmų ir sumažinti esamą 39 proc. vyrų ir moterų pensijų skirtumą.

Gegužės mėn. Komisija pateikė naująją Europos migracijos darbotvarkę, kurioje nurodytos skubios priemonės, kurių turi būti imtasi reaguojant į krizę Viduržemio jūros regione, ir pateiktas ilgalaikis visapusiškas požiūris į migracijos valdymą. Ši darbotvarkė pagrįsta balandžio mėn. priimtu Dešimties punktų migracijos srities veiksmų planu. Gegužės mėn. pabaigoje priimti pirmieji pagal darbotvarkę parengti pasiūlymai.

Komisija pasiūlė taikyti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 78 straipsnio 3 dalį numatytą reagavimo į nepaprastąją padėtį mechanizmą ir sukurti skubaus perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmą, kad būtų suteikta pagalba Italijai ir Graikijai. 78 straipsnio 3 dalies nuostatos yra bendros prieglobsčio politikos dalis ir reagavimo į nepaprastąją padėtį teisinis pagrindas. Remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Taryba gali priimti laikinąsias priemones valstybės (-ių) narės (-ių) labui, jei vienoje ar keliose valstybėse narėse dėl staigaus ES nepriklausančių šalių piliečių antplūdžio susidaro nepaprastoji padėtis. 78 straipsnio 3 dalyje numatytos laikinosios priemonės yra išimtinio pobūdžio. Jos gali būti taikomos, tik jei problema labai didelė ir spręstina nedelsiant. Pagal siūlomą mechanizmą asmenys, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, būtų perkelti į kitas valstybes nares.

Komisija taip pat priėmė rekomendaciją, kuria valstybių narių prašoma iš trečiųjų šalių į ES perkelti 20 000 Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros nustatytų asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos. Valstybės narės dėl šio perkėlimo susitarė liepos mėn. ir per 2015–2017 m. įsipareigojo perkelti per 22 500 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos.

Komisija pasiūlė ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planą (2015–2020 m.). Plane nustatyti veiksmai, kaip užkirsti kelią neteisėtam migrantų gabenimui visu migracijos maršrutu ir su tuo kovoti, be kita ko, parengiant įtartinų laivų sąrašą ir padidinant bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija su finansų įstaigomis. Taip pat užmegztas bendradarbiavimas su interneto paslaugų teikėjais ir socialine žiniasklaida, siekiant užtikrinti, kad interneto turinys, kuriuo naudojasi neteisėto migrantų gabenimo paslaugų teikėjai, būtų greitai aptiktas ir pašalintas.

Kad bendra Europos prieglobsčio sistema būtų veiksminga, prie ES išorės sienų būtina sistemingai imti migrantų pirštų atspaudus. Šiuo tikslu Komisija parengė valstybėms narėms skirtas gaires, kuriose išdėstyta pirštų atspaudų ėmimo geriausia patirtis. Be to, vietoje dirba Europos prieglobsčio paramos biuro, Frontex (ES sienų valdymo agentūros) ir Europolo (ES teisėsaugos agentūros) migracijos valdymo rėmimo grupės: vadinamosiose migrantų antplūdžio vietose jos padeda nustatyti atvykstančių migrantų tapatybę, juos užregistruoti ir paimti jų pirštų atspaudus. Taip užtikrinama, kad veiksmai būtų vykdomi laikantis visų pagrindinių teisių ir tarptautinės pabėgėlių teisės standartų. Iki 2015 m. pabaigos nustatyti šeši migrantų antplūdžio valdymo centrai Italijoje ir penki Graikijoje. Italijoje veiklą pradėjo du centrai (Lampedūzoje ir Trapanyje), Graikijoje – vienas (Moria centras Lesbo saloje).

Veiksmai migrantų antplūdžio vietose yra migrantų antplūdžio suderinto valdymo dalis. Šie veiksmai glaudžiai susiję su perkėlimo procesu (prieglobsčio prašytojų perkėlimu į kitas valstybes nares), taip pat migrantų, kurie neturi teisės į tarptautinę apsaugą, gražinimo procesu (kelione atgal į kilmės šalį).

Vienas iš skubių veiksmų, įtrauktų į migracijos darbotvarkę, buvo trigubai padidinti finansinį įnašą, kad 2015–2016 m. būtų sustiprinti Frontex bendrų operacijų „Triton“ ir „Poseidon“ pajėgumai ir ištekliai. Gruodžio mėn. pabaigoje bendra operacija „Poseidon“ pertvarkyta į skubios pasienio pagalbos būrį. 2015 m. Frontex papildomai skirta 27,4 mln. EUR, o 2016 m. Komisija skirs dar 129,9 mln. EUR.

Naujais sustiprintų bendrų operacijų veiklos planais siekta dviejų tikslų – padėti valstybėms narėms vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas jūroje ir užtikrinti veiksmingą ES išorės sienų kontrolę. Išplėtus „Triton“ veikimo sritį ir suteikus daugiau išteklių, labai išaugo jūroje išgelbėtų migrantų skaičius. 2015 m. per bendras operacijas „Triton“ ir „Poseidon“ išgelbėta per 252 000 migrantų.

Be to, kovo mėn. veiklą pradėjo žvalgyba grindžiama jungtinė operatyvinė grupė MARE. Jos tikslas – kovoti su neteisėta migracija Viduržemio jūros regione, visų pirma su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, kurios padeda migrantams laivais pasiekti ES.

Visus 2015 metus buvo vykdoma ES sienų agentūros Frontex koordinuojama bendra operacija „Tritonas“

 

Atsižvelgdama į padėties rimtumą, rugsėjo mėn. Komisija parengė išsamius prioritetinius veiksmus, kurių turi būti imtasi per artimiausius šešis mėnesius, kad būtų įgyvendinta Europos migracijos darbotvarkė. Po trijų savaičių Komisija pateikė prioritetinių veiksmų įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

Rugsėjo mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė antrą pasiūlymų rinkinį. Jame numatyta dar kartą panaudoti reagavimo į nepaprastąją padėtį mechanizmą, siekiant padėti Graikijai, Italijai ir Vengrijai. Pasiūlyta taikant privalomą paskirstymo schemą iš šių šalių perkelti dar 120 000 prieglobsčio prašytojų, kuriems akivaizdžiai reikia apsaugos. 2015 m. Europos Vadovų Taryba susitarė per artimiausius dvejus metus perkelti iš viso 160 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos. Bendradarbiaudamos su valstybėmis narėmis, Komisija ir ES agentūros vykdys reikiamus koordinavimo veiksmus, kad mechanizmas būtų vykdomas vietoje. Šiai schemai paremti iš ES biudžeto bus specialiai skirta 780 mln. EUR.

Komisijos narys Dimitris Avramopoulos kalbasi su pabėgėliais Lampedūzoje (Italija, 2015 m. spalio 9 d.)

 

Komisija taip pat pasiūlė sukurti struktūrinį krizinį perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmą. Tai laikinas solidarumo mechanizmas, kurį Komisija prireikus gali aktyvuoti ir padėti tai valstybei narei, kurios prieglobsčio sistema dėl didelio, neproporcingo ES nepriklausančių šalių piliečių antplūdžio patiria ypač didelį spaudimą.

Komisija taip pat pasiūlė reglamentą, kuriuo sudaromas ES bendras saugių kilmės šalių sąrašas. Toks sąrašas leis greičiau išnagrinėti atskirus prieglobsčio prašymus, kuriuos pateikė kandidatai iš saugiomis laikomų šalių, ir greičiau asmenį grąžinti, jei atskirai įvertinus patvirtinama, kad jis neturi teisės į prieglobstį. Remdamasi Kopenhagos kriterijais, į ES saugių kilmės šalių sąrašą Komisija pasiūlė įtraukti Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Kosovą (šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos), Juodkalniją, Serbiją ir Turkiją. Ateityje po išsamaus Komisijos vertinimo į sąrašą gali būti įtrauktos ar iš jo išbrauktos kitos šalys.

ES valstybių ar vyriausybių vadovai Europos Vadovų Taryboje aptaria pabėgėlių krizę (Briuselis, 2015 m. spalio 15 d.)

 

Siekdama trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu padidinti neteisėtų migrantų grąžinimą į jų kilmės šalis, Komisija pasiūlė ES veiksmų grąžinimo srityje planą. Taip siekiama visapusiško ES grąžinimo direktyvos taikymo. Šiuos pasiūlymus taikys Komisija, valstybės narės ir susijusios ES agentūros. Kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba Komisija taip pat sustiprins pastangas užtikrinti, kad kilmės šalys laikytųsi pagal galiojančius readmisijos susitarimus prisiimtų įsipareigojimų priimti atgal savo piliečius. Šis veiksmų planas spalio mėn. patvirtintas Taryboje.

Spalio mėn. susitarta dėl bendro veiksmų plano su Turkija, o lapkričio mėn. ES ir Turkijos aukščiausiojo lygio susitikime paskelbta, kad jis pradėtas taikyti. Šis veiksmų planas – išsamios bendradarbiavimo darbotvarkės, pagrįstos pasidalijamąja atsakomybe, abipusiais įsipareigojimais ir veiksmais, dalis. Komisijos pasiūlymu visas 3 mlrd. EUR ES įnašas bus koordinuojamas Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemone. Tuo įnašu bus skirta parama laikiną apsaugą Turkijoje gavusiems sirams ir juos priimančioms bendruomenėms. Gruodžio mėn. Komisija pasiūlė kartu su Turkija vykdomą savanorišką humanitarinio priėmimo programą, skirtą dėl konflikto Sirijoje perkeltiems asmenims.

Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Donaldas Tuskas ir Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris prasidedant vadovų susitikimui dėl Vakarų Balkanų maršruto (Briuselis, 2015 m. spalio 25 d.)

 

Spalio mėn. Pirmininkas J.-C. Junckeris sušaukė vadovų susitikimą dėl pabėgėlių srautų Vakarų Balkanų maršrutu. Jame dalyvavę valstybių ir vyriausybių vadovai iš 11 valstybių narių priėmė veiksmų planą. Iškart po vadovų susitikimo visi dalyviai įsteigė aukšto lygio ryšių punktus, kad jie derintų tolesnius veiksmus Komisijos rengiamose savaitinėse vaizdo konferencijose. Sukurta bendra informacijos apie kasdienius migracijos srautus teikimo priemonė, o maršruto valstybės narės pagerino savo bendradarbiavimą. Gruodžio mėn. Komisija paskelbė priemonių, kurių imtasi siekiant įveikti pabėgėlių ir migracijos krizę Vakarų Balkanų maršrute, vykdymo pažangos ataskaitą.

2015 m. vasarą ES kaip niekada aktyviai palaikė ryšius su migrantų tranzito ir kilmės šalimis. Migracija tapo konkrečia vykdomų bendros saugumo ir gynybos politikos misijų, jau nusiųstų į tokias šalis kaip Malis ir Nigeris, sudėtine dalimi ir daugiau dėmesio imta skirti sienų valdymui. Pradėtas naujas dialogas su Sahelio šalimis, daugiausia dėmesio skiriant sienų kontrolei, kovai su tarptautiniais nusikaltėlių tinklais ir vystymuisi.

Komisija skyrė 1,8 mlrd. EUR, kad įkurtų ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą ir padėtų šalinti pagrindines migracijos visame žemyne priežastis. Fonde sutelkiamos įvairių ES biudžeto finansinių priemonių lėšos ir valstybių narių įnašai. Siekdama padėti Sirijos pabėgėliams šalies viduje ir kaimyninėse valstybėse, ES sutelkė apie 4 mlrd. EUR. Kartu Komisija parėmė Jungtinių Tautų vadovaujamas diplomatines pastangas siekti politinių pokyčių Sirijoje ir sustabdyti ten vykstančius konfliktus. To paties siekta ir Libijoje, kur ES veikė kartu su Jungtinėmis Tautomis skatindamos sudaryti nacionalinės vienybės vyriausybę.

Teisėti imigracijos būdai ir skaidri, paprasta ir sąžininga teisėtos migracijos tvarka padeda užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir neteisėtam migrantų gabenimui. Europos migracijos darbotvarke siekiama pagerinti teisėtos migracijos valdymą ES lygmeniu, kad būtų geriau sprendžiama darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problema, visų pirma mokslo, technologijų ir inžinerijos sektoriuose. Ja taip pat siekiama, kad ES taptų patrauklesnė aukštos kvalifikacijos darbuotojams migrantams.

Gegužės mėn. Komisija pradėjo viešas konsultacijas, siekdama peržiūrėti dabartinę ES mėlynosios kortelės sistemą, kuria šiuo metu naudojamasi per mažai. Pagal šią sistemą taikoma suderinta greita specialaus leidimo gyventi ir dirbti išdavimo tvarka, kad būtų lengviau įdarbinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš ES nepriklausančių šalių. Konsultacijos rezultatais bus remiamasi 2016 m. peržiūrint Mėlynosios kortelės sistemą. Ši peržiūra įtraukta į išsamų teisėtos migracijos dokumentų rinkinį.

ES pradėjo dialogą su privačiuoju sektoriumi, profesinėmis sąjungomis ir kitais socialiniais partneriais, kad geriau suprastų skirtingus Europos ekonomikos ir darbo rinkų poreikius. Šis dialogas taip pat suteikia galimybę dalytis geriausia patirtimi, kaip pritraukti reikiamų įgūdžių turinčių darbuotojų iš užsienio ir kaip geriau tobulinti jau atvykusiųjų įgūdžius ir tais įgūdžiais pasinaudoti.

2015 m. atliktas pirmasis Šengeno acquis įgyvendinimo vertinimas pasitelkiant naująjį vertinimo ir stebėsenos mechanizmą. Birželio mėn. Komisija priėmė pasiūlymą dėl naujos Europos vizos įklijos, kurios vienoda forma ir techninės specifikacijos padės kovoti su pastaraisiais metais išaugusiu sukčiavimu. Taip bus pakeista dabartinė vienoda vizos forma, kurią valstybės narės naudoja išduodamos vadinamąją Šengeno vizą (trumpalaikę vizą). Dabartinė forma naudojama nuo 1995 m.

2015 m. lapkričio mėn. visame pasaulyje įdiegta Vizų informacinė sistema. Į Vizų informacinės sistemos duomenų bazę dabar įtraukti visi su ES nepriklausančių šalių piliečių, kurie atvykdami į Šengeno erdvę privalo turėti vizą, prašymais išduoti vizą susiję duomenys, įskaitant biometrinius duomenis (pirštų atspaudus ir skaitmeninį veido atvaizdą). Sistema užkertamas kelias neteisėtam sienos kirtimui ir Šengeno vizų klastojimui ir dėl biometrinių duomenų naudojimo sudaroma galimybė greičiau išnagrinėti prašymus išduoti vizą.

2015 m. ES pasirašė bevizio režimo susitarimus su 12 ES nepriklausančių šalių (Dominika, Grenada, Jungtiniais Arabų Emyratais, Kolumbija, Palau, Rytų Timoru, Samoa, Sent Lusija, Sent Vinsentu ir Grenadinais, Tobagu, Tonga, Trinidadu ir Vanuatu). Šie susitarimai dabar taikomi laikinai, kol bus ratifikuoti. Tai reiškia, kad šių 12 šalių piliečiai jau gali į ES keliauti be vizos ir kad ES piliečiams nereikia vizos, kai jie lankosi šiose šalyse.

Liepos mėn. Komisija paskelbė viešas konsultacijas dėl pažangaus sienų valdymo dokumentų rinkinio. Šio dokumentų rinkinio tikslas – palengvinti sienos kirtimą į Šengeno erdvę atvykstantiems teisėtiems keliautojams ir kartu padidinti galimybę nustatyti užsibuvusius ir neteisėtus migrantus bei įgyvendinti grąžinimo sprendimus. Juo taip pat bus užtikrinta, kad būtų geriau nustatoma ES nepriklausančių šalių piliečių tapatybė ir būtų lengviau aptikti kelias tapatybes naudojančius asmenis.

Spalio mėn. Europos Vadovų Taryba nustatė papildomas gaires ir numatė veiksmus, kad būtų palaipsniui sukurta integruoto išorės sienų valdymo sistema. Gruodžio mėn. Komisija priėmė sienų apsaugos dokumentų rinkinį, į kurį, be kita ko, įtrauktas pasiūlymas sukurti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas, taip sustiprinant agentūros Frontex įgaliojimus užtikrinti patikimą ir bendrą išorės sienų valdymą. Naująją Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą sudarys Frontex ir už sienų kontrolę ir kasdienį išorės sienų valdymą atsakingos valstybių narių institucijos. Šį dokumentų rinkinį taip pat sudaro reglamento dėl Europos kelionės dokumento neteisėtai esantiems ES nepriklausančių šalių piliečiams grąžinti pasiūlymas, EUROSUR vadovas ir Šengeno erdvės veikimo aštunta pusmečio ataskaita. Be to, siekiant padidinti Šengeno erdvės saugumą, vienu iš dokumentų iš dalies keičiamas Šengeno sienų kodeksas, kad prie išorės sienų būtų galima sistemingai tikrinti visus keliautojus, įskaitant ES piliečius ir jų šeimos narius.

Birželio mėn. pradėta operacija EUNAVFOR MED, kuria siekiama suardyti neteisėto žmonių gabenimo verslo modelį Viduržemio jūros regione ir užkirsti kelią tolesnėms žūtims jūroje. Pirmajame operacijos etape rinkta žvalgybinė informacija apie neteisėtai migrantus gabenančių asmenų strategijas, maršrutus ir laivus. Spalio mėn. pradėtas antrasis etapas, pavadintas operacija SOPHIA, kuriai suteikti įgaliojimai atviroje jūroje sulaikyti ir areštuoti, kaip įtariama, neteisėtai migrantus gabenančius laivus. Prie operacijos EUNAVFOR MED laivais, darbuotojais ir ištekliais prisidėjo maždaug 22 valstybės narės.

Vykdydama Europos kaimynystės politiką, ES bendradarbiauja su pietinėmis ir rytinėmis kaimynėmis ir siekia glaudesnės politinės asociacijos ir ekonominės integracijos.

Gegužės mėn. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime Rygoje dar labiau sustiprinti ES santykiai su šešiomis rytų partnerėmis. ES pasirašė asociacijos susitarimus su Gruzija, Moldova ir Ukraina, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų sudarymo.

ES vykdo įvairias priemones, kad paremtų reformų procesą, taip pat ir 11 mlrd. EUR vertės paramos rinkinį, apie kurį paskelbta 2014 m. kovo mėn. Iki 2015 m. vidurio jau buvo sutelkta per 6 mlrd. EUR. Be to, prisidėdama prie bendro taikos proceso Ukrainoje, ES toliau dalyvavo derybose dėl dujų tiekimo ir išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo praktinių aspektų. Be to, ji toliau ragino įgyvendinti Minsko susitarimus ir taikyti sankcijas prieš Rusiją.

Spalio mėn. pradėtos derybos dėl išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo su Tunisu, ir dar nesibaigus metams jau buvo surengtas vienas derybų raundas. Kita vertus, 2015 m. padaryta tik nedidelė pažanga derantis dėl išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo su Maroku. Taip pat tęsti parengiamieji darbai, kad būtų galima pradėti derybas dėl tokio paties susitarimo su Jordanija.

Europos Parlamento Pirmininkas Martinas Schulzas (trečias iš kairės), Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Donaldas Tuskas (ketvirtas iš kairės) ir Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris (dešinėje) su Europos ir Afrikos valstybių arba vyriausybių vadovais Valetos aukščiausiojo lygio susitikime migracijos klausimais (Malta, 2015 m. lapkričio 11 d.)

 

Lapkričio mėn. Valetos aukščiausiojo lygio susitikime dėl migracijos ES ir pagrindinių Afrikos šalių lyderiai aptarė migracijos keliamas problemas. Vienas iš susitikimo rezultatų – įkurtas ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas, siekiant paskatinti vystymąsi Afrikoje. Afrikos šalys savo ruožtu pažadėjo padėti spręsti dabartinę migracijos krizę. Fondas įsipareigojo skirti 1,8 mlrd. EUR pagalbą, kuria papildyta kita metinė 20 mlrd. EUR parama vystymuisi.

ES rėmė Jungtinių Tautų vadovaujamas derybas dėl įvairių nesutarimų Libijoje sprendimo. Ji teikė nuolatinę politinę paramą Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pasiuntiniui Martinui Kobleriui, rengė dialogų susitikimus ir skyrė 4 mln. EUR finansinę paramą, kad derybos nežlugtų.

Siekdama stabilumo, saugumo ir gerovės Europoje, ES toliau teikė pagalbą prie ES norinčioms prisijungti šalims, kad jos įgyvendintų reformas, būtinas siekiant atitikti narystės kriterijus.

Komisijos narys Johannesas Hahnas ir Serbijos Ministras Pirmininkas Aleksandaras Vučićius Serbijos stojimo į ES derybų pirmo skyriaus atidarymo išvakarėse (Belgradas, 2015 m. gruodžio 10 d.)

 

ES labai prisidėjo prie esminio laimėjimo – normalizuotų Kosovo ir Serbijos santykių. Keliems Belgrado ir Prištinos dialogo raundams vadovavo Europos Sąjungos užsienio reikalų ir saugumo politikos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini.

ES taip pat suvaidino svarbų vaidmenį vykdant buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos politinę stabilizaciją ir reformas ir padėjo pasiekti pagrindinių politinių partijų susitarimą įveikti politinę aklavietę šalyje.

2015 m. spalio mėn. pirmininkai M. Schulzas, D. Tuskas ir J.-C. Junckeris susitiko su Turkijos prezidentu R. T. Erdoğanu ir aptarė ES ir Turkijos santykius ir visų pirma pabėgėlių ir migrantų srautų valdymą. Pirmininkas M. Schulzas Turkijoje lankėsi balandžio mėn., D. Tuskas – rugsėjo mėn., be to, lapkričio mėn. jis kartu su J.-C. Junckeriu dalyvavo G 20 aukščiausiojo lygio susitikime Antalijoje. ES ir Turkija taip pat vykdė politinį dialogą užsienio ir saugumo politikos klausimais, įskaitant dėl kovos su terorizmu. Turkija priklauso Tarptautinei kovos su ISIL / „Da’esh“ koalicijai. Ji toliau teikė humanitarinę pagalbą Irako ir Sirijos pabėgėliams.

Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini, Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas ir Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Donaldas Tuskas susitinka su Turkijos Ministru Pirmininku Ahmetu Davutoğlu Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke (Jungtinės Valstijos, 2015 m. rugsėjo 29 d.)

 

Lapkričio mėn. pabaigoje Briuselyje surengtas ES ir Turkijos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame paskelbta bendro migracijos veiksmų plano taikymo pradžia. ES ir Turkija dar kartą patvirtino įsipareigojimą stiprinti tarpusavio ryšius ir solidarumą, didinti bendradarbiavimą, aktyviau vykdyti stojimo procesą, patvirtinti į rezultatus orientuotus veiksmus ir palaikyti struktūruotą, dažnesnį aukšto lygio dialogą.

Gruodžio mėn. pradėtos stojimo derybos dėl ekonominės ir pinigų politikos.

Turkijos Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas ir Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas aptaria migracijos krizę (Turkija, 2015 m. spalio 15 d.)

 

2015 m. Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimu pirmiausia siekta sustiprinti dvišalius santykius vykdant derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, taip pat daug dėmesio skirta duomenų apsaugai ir deryboms dėl privatumo (žr. 6 skyrių). Toliau glaudžiai bendradarbiauta sprendžiant tokius pasaulinius klausimus kaip klimato kaita, energetinis saugumas, branduolinio ginklo neplatinimas ir saugumo ir vystymosi sąsajos.

2015 m. paminėtos 40-osios ES ir Kinijos santykių metinės. Birželio mėn. ES surengė 17-ąjį ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą. Abi pusės susitarė stiprinti bendradarbiavimą užsienio politikos, saugumo ir pasaulinės svarbos klausimais. Susitikimo lyderiai priėmė bendrą pareiškimą, kuriame nustatyti 2020 m. ES ir Kinijos strateginės bendradarbiavimo darbotvarkės įgyvendinimo prioritetiniai veiksmai, ir specialų bendrą pareiškimą dėl klimato kaitos. Kinija įsipareigojo padidinti investicijas ES ir taip paremti Investicijų planą Europai. Toliau daryta pažanga derantis dėl ES ir Kinijos investicijų susitarimo. ES taip pat pasinaudojo galimybe iškelti nerimą keliančius žmogaus teisių klausimus, ir abi pusės susitarė, kad šios srities dialogą būtina tęsti.

2015 m. ES santykiuose su Rusija toliau daugiausia dėmesio skirta Rusijos kišimuisi į Ukrainos reikalus, įskaitant neteisėtą Krymo aneksiją ir tiesioginį šalies destabilizavimą. ES pratęsė 2014 m. nustatytų ribojamųjų priemonių taikymą (draudimus išduoti vizą fiziniams ir juridiniams asmenims, ekonomines sankcijas ir su Krymo aneksija susijusias priemones). Be to, ES ir Rusija toliau bendravo pasaulinės svarbos ir tarptautinių krizių klausimais, visų pirma dėl Irano. ES dalyvavo trišalėse derybose su Rusija ir Ukraina dėl dujų tiekimo ir jai tarpininkaujant rugsėjo mėn. pasiektas susitarimas dėl dujų tiekimo į Ukrainą žiemos laikotarpiu. ES su nerimu stebėjo vidaus pokyčius Rusijoje – žmogaus teisių padėties prastėjimą ir tolesnius pilietinės visuomenės suvaržymus.

Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius (centre), Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas (kairėje) ir Ukrainos energetikos ir anglies pramonės ministras Volodymyras Demchyshynas (dešinėje) pasiekus susitarimą dėl dujų tiekimo į Ukrainą žiemos laikotarpiu (Briuselis, 2015 m. rugsėjo 25 d.)

 

Liepos mėn. vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini, E3 / ES+3 šalių (ES, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos kartu su Jungtinių Valstijų, Kinijos ir Rusijos) užsienio reikalų ministrai ir Iranas pasiekė susitarimą dėl Irano branduolinio klausimo ilgalaikio sprendimo. Bendru visapusišku veiksmų planu užtikrinamas išimtinai taikus Irano branduolinės programos pobūdis ir sudaromos sąlygos visapusiškam visų su branduoliniu klausimu susijusių sankcijų panaikinimui. Šis teigiamas poslinkis leis toliau nuosekliai gerinti santykius su Iranu su sąlyga, kad veiksmų planas bus visapusiškai įgyvendinamas.

Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini (ketvirta iš kairės) su E3 / E3+3 šalių užsienio reikalų ministrais Vienoje pasiekus susitarimą dėl Irano branduolinio klausimo (Austrija, 2015 m. liepos 5 d.)

 

ES veiksmai Irake grindžiami kovo mėn. Tarybos priimta Sirijai ir Irakui, taip pat ISIL / „Da’esh“ keliamos grėsmės klausimui skirta regionine strategija. ES aktyviai prisideda prie Tarptautinės kovos su ISIL / „Da’esh“ koalicijos pastangų, visų pirma kovos su terorizmu, stabilizacijos ir humanitarinės pagalbos srityse. Ji taip pat remia Irako vyriausybės reformas, kuriomis skatinama įtrauktis ir nacionalinis susitaikymas. ES labai aktyviai prisideda prie Jungtinių Tautų vadovaujamų tarptautinių veiksmų, kuriais siekiama konflikto Sirijoje, dėl kurio maždaug 12 mln. žmonių buvo priversti palikti namus, politinio sprendimo. ES skyrė 4 mlrd. EUR pagalbą sirams ir priimančiosioms bendruomenėms, pirmiausia Jordanijoje, Libane ir Turkijoje. Reaguojant į Sirijos krizę, finansavimą ketinama labai padidinti pasitelkiant naująjį ES regioninį patikos fondą (fondą „Madad“).

2015 m. kovo mėn. Taryboje priėmus 2015–2020 m. Gvinėjos įlankai skirtą veiksmų planą, ES sustip-rino savo veiksmus Sahelyje, Somalio pusiasalyje ir Gvinėjos įlankoje. Veiksmų planu numatoma ES parama regiono ir jo pakrantės valstybių pastangoms išspręsti daugybę jūrų saugumo ir organizuoto nusikalstamumo problemų.

ES teikė paramą nuo pat pražūtingos Ebolos epidemijos, kuri 2014 m. kovo mėn. nustatyta Vakarų Afrikoje, pradžios ir suteikė maždaug 2 mlrd. EUR ligos protrūkiui suvaldyti ir sparčiam paveiktų šalių atkūrimui. Vien Komisija skyrė 870 mln. EUR, įskaitant 70 mln. EUR skubios humanitarinės pagalbos.

Komisijos narys Vytenis Andriukaitis su viena iš 2015 m. Europos sveikatos apdovanojimų, įteiktų pasižymėjusioms ekstremalioje situacijoje dėl Ebolos viruso nevyriausybinėms organizacijoms, konkurso nugalėtojų (Mondorf le Benas, Liuksemburgas, 2015 m. spalio 12 d.)

 

Komisijos narys Nevenas Mimica apžiūri vandens gręžinį viešėdamas Sambūrų apygardoje (Kenija, 2015 m. rugsėjo 18 d.)

 

2015 m. ES surengė šešias rinkimų Afrikos šalyse stebėjimo misijas, sudarė kelis ekonominės part-nerystės susitarimus su Afrikos regionais ir aktyviai padėjo spręsti politines krizes Burundyje, Bisau Gvinėjoje, Malyje ir Pietų Sudane.

Dėl nestabilumo, užsitęsusių konfliktų ir migracijos krizės 2015 m. kilo ypač didelių problemų dėl didelių ir labai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų ir didėjančio aktyvistų ir nevyriausybinių organizacijų persekiojimo ir smurto prieš juos. ES toliau propagavo, gynė ir skatino žmogaus teises ir teikė finansinę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms ir žmogaus teisių gynėjams visame pasaulyje. Surengti dialogai ir konsultacijos dėl žmogaus teisių su beveik 40 šalių partnerių ir dar daugiau vietos partnerių. Šios srities ES išorės veiksmai grindžiami 2012 m. birželio mėn. priimta ES strategine programa žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir 2015 m. liepos mėn. Tarybos priimtu nauju veiksmų planu, kuriame nustatyti 2015–2019 m. prioritetai ir strategija.

2015-ieji buvo Europos vystomojo bendradarbiavimo metai. Jų šūkis buvo „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“. Pirmiausia siekta geriau informuoti ES piliečius ir ypač jaunus žmones apie ES bei jos valstybių narių pasiektus rezultatus paramos vystymuisi srityje. 2015 m. Europos Sąjunga išliko didžiausia paramos vystymuisi teikėja. Apžvelgiamais metais pradėjo visapusiškai veikti 30,5 mlrd. EUR vertės 11-asis Europos plėtros fondas.

ES parama vystymuisi: ar jos pakanka dideliems poreikiams patenkinti?

 

(Pagal laikrodžio rodyklę iš kairės) Prancūzijos Prezidentas Francois Hollande’as, Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas Davidas Cameronas, Italijos Ministras Pirmininkas Matteo Renzi, Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris, Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Donaldas Tuskas, Japonijos Ministras Pirmininkas Shinzō Abe, Kanados Ministras Pirmininkas Stephenas Harperis, Jungtinių Valstijų Prezidentas Barackas Obama ir Vokietijos Kanclerė Angela Merkel aptaria Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę G 7 aukščiausiojo lygio susitikime Kriune (Vokietija, 2015 m. birželio 7 d.)

 

2015 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė naujus darnaus vystymosi tikslus, kuriais bus grindžiamos pasaulinės pastangos siekti darnaus vystymosi iki 2030 m. ES tvirtai rėmė 17 tikslų ir užtikrins, kad jie būtų įgyvendinami tiek Europoje, tiek už jos ribų.

Apžvelgiamais metais toliau daugėjo žmogaus sukeltų ir gaivalinių nelaimių. Komisijos Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinis direktoratas (ECHO) suteikė daugiau kaip 1,5 mlrd. EUR pagalbą, įskaitant maistą, pastogę, apsaugą, sveikatos priežiūros paslaugas ir švarų vandenį, daugiau kaip 120 mln. žmonių daugiau kaip 80 šalių.

2015 m. Komisija skyrė 361 mln. EUR humanitarinės pagalbos, kad padėtų nuo humanitarinių nelaimių nukentėjusiems vaikams, moterims ir vyrams Sirijoje ir kaimyninėje Jordanijoje, Libane ir Turkijoje. Nuo konflikto pradžios ES skyrė daugiau kaip 5 mlrd. EUR pagalbos sirams ir kaimyninių šalių priimančiosioms bendruomenėms. Reaguojant į Sirijos krizę, finansavimą ketinama padidinti pasitelkiant naująjį ES regioninį patikos fondą.

Komisijos narys Christos Stylianides Hokanoje padeda dalyti ES pagalbą nukentėjusiesiems nuo žemės drebėjimo, nuo kurio žuvo 8 500 žmonių ir dar daugiau sužeista (Nepalas, 2015 m. gegužės 2 d.)

 

Atsižvelgdama į krizę, dėl kurios daugiau kaip 10 mln. žmonių prireikė gyvybiškai svarbios pagalbos, Komisija padidino ir savo humanitarinę paramą Irake – ji pasiekė 104,65 mln. EUR.

Komisija skyrė 52 mln. EUR humanitarinę paramą, siekdama padėti nuo priverstinio perkėlimo, maisto stygiaus ir ypač prastos mitybos dėl tebesitęsiančio konflikto Jemene nukentėjusiems žmonėms.

Visus 2015 m. ES toliau teikė paramą Ukrainai – iš viso skirta 242 mln. EUR.

Iki 2015 m. pabaigos humanitariniais projektais padėta daugiau kaip 1,5 mln. vaikų, augančių kon-fliktų ir ekstremaliųjų situacijų zonose, – vykdant ES iniciatyvą „Taikos vaikai“ jiems suteikta galimybė mokytis ir psichologinė bei socialinė pagalba.

2015 m. dėl 25 ekstremaliųjų situacijų nelaimės ištiktose šalyse visame pasaulyje aktyvuotas ES civilinės saugos mechanizmas.

Birželio mėn. Europos Vadovų Taryba pavedė vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai Federicai Mogherini, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti ES visuotinę užsienio ir saugumo politikos strategiją. Ji Europos Vadovų Tarybai turi būti pateikta iki 2016 m. birželio mėn. Naujosios strategijos tikslas – sukurti visapusišką ES pasaulinio vaidmens viziją, daugiausia dėmesio skiriant ES veiksmams, kuriais būtų daugiausia prisidėta prie nacionalinių pajėgumų.

Apžvelgiamais metais pagrindinis ES darbotvarkės klausimas buvo kova su terorizmu. Į septynias ES delegacijas buvo paskirti kovos su terorizmu ir saugumo ekspertai ir vykdyti kovos su terorizmu ir politiniai dialogai su įvairiomis šalimis ir tarptautinėmis institucijomis, kaip antai Jungtinėmis Tautomis ir Pietryčių Azijos valstybių asociacija. ES toliau stiprino visapusišką požiūrį į išorės konfliktus ir krizes. Ji aktyviai rėmė konfliktų prevencijos priemones daugiau kaip 30 šalių, be kita ko, vykdydama tarpininkavimo ir analizavimo veiklą.

Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius Ban Ki-moonas susitinka su Vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini (Briuselis, 2015 m. gegužės 27 d.)

 

2015 m. Parlamentas aptarė įvairius politikos klausimus ir pateikė savo nuomonę. Apžvelgiamais metais į Parlamentą kreipėsi daug aukšto rango svečių, tarp jų Latvijos Ministrė Pirmininkė Lamdota Straujuma, Jo Didenybė Jordanijos Karalius Abdullah II, Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, Mongolijos Prezidentas Tsakhiagiinas Elbegdorjas, Graikijos Ministras Pirmininkas Alexis Tsipras, Liuksemburgo Ministras Pirmininkas Xavieras Bettelis, Jo Didenybė Ispanijos Karalius Pilypas VI, Prancūzijos Prezidentas François Hollande’as, Vokietijos Kanclerė Angela Merkel, Italijos Prezidentas Sergio Mattarella ir kitų ES institucijų vadovai.

Europos Parlamento Pirmininkas Martinas Schulzas, Vokietijos Kanclerė Angela Merkel, Jo Didenybė Ispanijos Karalius Pilypas VI ir Prancūzijos Prezidentas François Hollande’as Europos Parlamente (Strasbūras, 2015 m. spalio 7 d.)

 

Europos Parlamentas Sacharovo premiją už minties laisvę skyrė Saudo Arabijos tinklaraštininkui ir kovotojui už žmogaus teises Raifui Badawi

 

2015 m. spalio 7 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininku išrinktas Georges Dassis

 

2015 m. vasario 12 d. Regionų komiteto pirmininku išrinktas Markku Markkula

 

Gegužės mėn. Komisija ėmėsi teigiamų veiksmų gerinti ES sprendimų priėmimo proceso atvirumą ir skaidrumą: priėmė Geresnio reglamentavimo darbotvarkę, kuria siekia gerinti naujų teisės aktų kokybę ir skatinti sistemingą galiojančių ES teisės aktų peržiūrą.

Šis reformų rinkinys apima keletą naujų priemonių, kaip antai naujų konsultacijų ir grįžtamojo ryšio galimybių, kurios suteiks daugiau progų rengti viešas konsultacijas ir aktyviau įsitraukti suinteresuotiesiems subjektams. Liepos mėn. Komisija paskelbė apie naujas galimybes suinteresuotiesiems subjektams pateikti atsiliepimų apie planus, įžanginius poveikio vertinimus ir priimtus pasiūlymus; taip politinis procesas dar labiau atveriamas visuomenei ir atsižvelgiama į jos nuomonę. Tai pirmas geresnio reglamentavimo portalo, kuriame sudaromos palankios galimybės susipažinti su ES teisėkūros procesais, kūrimo etapas.

Be to, liepos mėn. pradėjo veikti Reglamentavimo patikros valdyba. Ji atlieka griežtesnės Komisijos poveikio vertinimų ir įvertinimų centrinės kokybės kontrolės ir palaikymo funkciją. Valdyboje, be pirmininko, bus šeši etatiniai nariai. Trys iš jų bus įdarbinti ne iš ES institucijų.

Gruodžio mėn. Komisija su Parlamentu ir Taryba pritarė naujam Tarpinstituciniam susitarimui dėl geresnės teisėkūros, kuriuo siekiama gerinti ES teisėkūros kokybę ir rezultatus. Juo bus užtikrinti viso politikos kūrimo ciklo pokyčiai nuo konsultacijų ir poveikio vertinimų iki ES teisės aktų priėmimo, įgyvendinimo ir vertinimo. Susitarimo tekstas derintas su Parlamentu ir Taryba. Prieš įsigaliojimą jį turi patvirtinti visos trys institucijos.

REFIT yra Komisijos reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa. Jai priklauso aukšto lygio valstybių narių ekspertai ir verslo ir pilietinės visuomenės suinteresuotieji subjektai. Jos paskirtis yra palaikyti atvirą dialogą su suinteresuotaisiais subjektais ir valstybėmis narėmis ir rinkti pasiūlymus, kaip mažinti reglamentavimo naštą.

Nuo 2012 m. panaudota apie 200 programos REFIT iniciatyvų. Tai pasiekta pasitelkus įvertinimus, naujas supaprastinimo iniciatyvas, atšaukiant ir panaikinant teisės aktus. Gegužės mėn. paskelbtoje metinėje suvestinėje pateikta REFIT iniciatyvų įgyvendinimo pažangos ataskaita. Ir toliau siekiama supaprastinti ES teisę ir sumažinti reglamentavimo išlaidas, išlaikant politikos teikiamą naudą.

Liepos mėn. Komisija patvirtino 32-ą metinę ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitą, kurioje apžvelgti 2014 m. valstybių narių rezultatai tinkamai ir laiku įgyvendinant ES teisę.

Jei valstybė narė neišsprendžia galimo ES teisės pažeidimo arba iki nustatyto termino nepraneša apie direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, Komisija pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūras. Piliečiai ir suinteresuotieji subjektai apie įtariamus ES teisės pažeidimus gali tiesiogiai pranešti internetu, naudodamiesi elektronine skundų teikimo forma, kurią galima rasti portale „Jūsų teisės“. 2014 m. daugiausiai pateikta skundų, susijusių su užimtumu, vidaus rinka ir teisingumu.

Bendros tendencijos rodo, kad oficialių pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičius per pastaruosius penkerius metus sumažėjo. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia pažeidimų bylų pradėta aplinkos, transporto ir vidaus rinkos bei paslaugų politikos srityse. Jų sumažėjimas rodo, kad struktūrinis dia-logas su valstybėmis narėmis, naudojant „EU Pilot“ iniciatyvą prieš pradedant oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, vyksta sėkmingai.

Skaidrumas svarbus viešam ES sprendimų priėmimo procesų įteisinimui ir padeda įgyti piliečių pasitikėjimą.

Sausio mėn. pradėjo veikti atnaujintas bendrasis Europos Parlamento ir Europos Komisijos skaidrumo registras. Registras yra viena pagrindinių Komisijos skaidrumo politikos įgyvendinimo priemonių. Jame teikiama informacija apie tuos, kurie siekia daryti įtaką ES institucijų politiniams sprendimams, išvardijami klausimai, kuriais jie domisi, jų klientai arba nariai, priklausomybė ES struktūroms, jų investuojami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Visos organizacijos, kurios įtraukiamos į registrą, parašu pasižada laikytis jo elgesio kodekso, kuris gali pasitarnauti kaip moralinis jų santykių su ES institucijomis kompasas.

Tarybai pateikus teigiamą rekomendaciją, Parlamentas balandžio mėn. pateikė galutinį įvertinimą, kaip Komisija 2013 m. įvykdė ES biudžetą (biudžeto įvykdymo patvirtinimą). Biudžeto įvykdymo patvirtinimas yra viena iš Parlamento ir Tarybos taikomų ES biudžeto lėšų naudojimo kontrolės priemonių. Jį suteikus, oficialiai uždaromos institucijos tų metų sąskaitos.

Komisijos pirmininko pavaduotoja Kristalina Georgieva (kairėje) diskutuoja su Europos Audito Rūmų Pirmininku Vítoru Manueliu da Silva Caldeira (Briuselis, 2015 m. rugsėjo 23 d.)

 

Spręsdamas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, jo atidėjimo ar atsisakymo jį suteikti, Parlamentas atsižvelgia į Europos Audito Rūmų metinę ataskaitą. Lapkričio mėn. Rūmai pateikė metinę 2014 m. ES biudžeto vykdymo ataskaitą. Komisijos išorės auditorius aštuntus metus iš eilės ES sąskaitas įvertino kaip tvarkomas nepriekaištingai ir patvirtino, kad reikšmingų klaidų neaptikta nei įplaukų, nei administracinių išlaidų duomenyse. Be to, Rūmai apskaičiavo, kad bendras išmokų klaidų lygis mažėjo antrus metus iš eilės (4,4 proc.).

Šiuo požiūriu svarbu prisiminti, kad Komisija kontroliuoja apie 80 proc. ES metinio biudžeto, visų pirma žemės ūkio ir sanglaudos politikos srityse, tačiau už kasdienį ES fondų valdymą pirmiausia atsakingos valstybės narės. Nustačius administracinių klaidų, Komisija ir valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos imasi priemonių susigrąžinti pinigus. 2009–2014 m. šių finansinių pataisų ir lėšų susigrąžinimo metinis vidurkis buvo 3,2 mlrd. EUR, arba 2,4 proc. mokėjimų iš ES biudžeto. Šis taisomasis pajėgumas patvirtina, kad dauguma programų yra daugiametės ir kad visos valdžios institucijos įsipareigojusios saugoti mokesčių mokėtojų pinigus.

Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais yra svarbi skaidrumo srities priemonė. Rugpjūčio mėn. priimtame metiniame pranešime apie galimybę susipažinti su dokumentais už 2014 m. apibūdinama, kaip Komisija įgyvendino šiuo metu galiojančias taisykles ir teisės aktus šioje srityje.

Metiniame pranešime aiškiai parodyta teisės susipažinti su dokumentais, kaip Komisijos bendrosios skaidrumo politikos dalies, svarba. 2014 m. Komisija gavo 6 227 paraiškas leisti susipažinti su dokumentais. 88 proc. atvejų pradiniame etape buvo pateikti visi reikalaujami dokumentai arba jų dalis. Gavę pradinius tarnybų atsakymus, paraiškų teikėjai galėjo kreiptis į Komisiją dėl pozicijos peržiūrėjimo ir teikti kartotinę paraišką. 2014 m. Komisija peržiūrėjo 300 kartotinių paraiškų. Kartotinių paraiškų skaičius didėjo septintus metus iš eilės. 2014 m. jis ypač išaugo – 27 proc. Pateikus kartotinę paraišką 43 proc. atvejų suteiktos papildomos ir platesnės galimybės susipažinti su dokumentais; tokiu būdu sprendimų leisti susipažinti su visais ar dalimi dokumentų iš viso buvo 90 proc.

Paraiškų leisti susipažinti su dokumentais skaičius ir didelė atvejų, kai leidimas duotas, dalis rodo, kad ES piliečiai aktyviai naudojasi teise susipažinti su dokumentais ir kad dėl to jiems pateikta daug dokumentų, neskaitant tų, kuriuos jau galima rasti Komisijos svetainėje.

2015 m. Europos Ombudsmenė Emily O’Reilly toliau vykdė savo strategiją „2019 m. link“, kuria siekiama didinti ombudsmeno veiklos svarbą, poveikį ir matomumą. Tarp ombudsmenės nagrinėtų atvejų buvo jos pačios iniciatyva pradėti Komisijos ekspertų grupių sudarymo ir trišalių dialogų skaidrumo tyrimai, taip pat derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės skaidrumo tyrimas.

Europos Ombudsmenė Emily O’Reilly teikia metinę ataskaitą Europos Parlamento Pirmininkui Martinui Schulzui (Briuselis, 2015 m. gegužės 26 d.)

 

Balandžio mėn. Komisija įvykdė savo politinėse gairėse nurodytą politinį įsipareigojimą: užbaigė genetiškai modifikuotų organizmų leidimams taikomų teisės aktų peržiūrą. Buvo pateiktas naujas teisės akto pasiūlymas, kuriuo valstybėms narėms būtų suteiktos galios savo teritorijoje uždrausti maistui ar pašarams naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, kuriems suteiktas leidimas ES lygmeniu, arba riboti jų naudojimą, remiantis kitomis negu pavojai sveikatai ar aplinkai vidaus priežastimis. Genetiškai modifikuotų organizmų leidimų suteikimo mokslinis pagrindas dar bus įvertintas ES lygmeniu.

Laikantis įprastos teisėkūros procedūros, pasiūlymas pateiktas nagrinėti Parlamentui ir Tarybai, neseniai priėmusiems direktyvą, kuria valstybėms narėms suteikiamos panašios galios genetiškai modifikuotų organizmų auginimo srityje. Parlamentas spalio mėn. pasiūlymą atmetė. Taryboje tęsiasi pirmojo skaitymo diskusijos.

Pagal Europos piliečių iniciatyvą 1 mln. ES piliečių iš ne mažiau kaip septynių valstybių narių gali kreiptis į Komisiją, siūlydami teisės aktą. Iki šiol pateiktos trys susijusius reikalavimus ir ribas atitinkančios Europos piliečių iniciatyvos: „Teisė į vandenį“ (Right2Water), „Vienas iš mūsų“ ir „Stabdykite vivisekciją“, kurios sulaukė Komisijos atsako.

Kovo mėn. Komisija paskelbė piliečių iniciatyvų taikymo ataskaitą, kurioje apžvelgė šios naujos priemonės taikymą nuo jos įsigaliojimo 2012 m. balandžio mėn. Ataskaitoje daroma išvada, kad rengėjams kyla sunkumų kuriant elektronines parašų rinkimo sistemas, ypač atsižvelgiant į tai, kad juos reikia surinkti per ribotą laiką. Todėl Komisija ir toliau nemokamai teikė rengėjams laikiną jų sistemų prieglobą ir užsakė tvaraus elektroninių parašų rinkimo sistemų problemos sprendimo galimybių tyrimą. Ataskaitoje taip pat išryškintos rengėjams kylančios problemos, visų pirma susijusios su valstybėse narėse galiojančių parašų rinkimo sąlygų ir reikalavimų asmens duomenims skirtumais. Komisija kreipėsi į valstybes nares, siūlydama suderinti ir supaprastinti šiuos reikalavimus.

Sausio mėn. Komisija pradėjo naują seriją piliečių dialogų, kuriuose piliečiai gali tiesiogiai išsakyti savo nuomonę ES sprendimų priėmėjams, tuo įrodydama, kad išklausyti piliečių nuomonę ir su jais diskutuoti yra svarbi ES demokratinio politinio proceso dalis. Per metus Komisija bendravo su tūkstančiais piliečių; Komisijos Pirmininkas, jo pavaduotojai ir Komisijos nariai dalyvavo 53 dialoguose įvairiose ES vietose. Dialoguose taip pat dalyvavo Europos Parlamento Pirmininkas, daug Europos Parlamento narių ir nacionalinio lygmens politikų.

Informacijos ir leidinių lietuvių kalba apie Europos Sąjungą jums gali parūpinti:

Europos Komisijos atstovybės ir Europos Parlamento biurai veikia visose Europos Sąjungos valstybėse. Europos Sąjunga taip pat yra įsteigusi delegacijas kitose pasaulio valstybėse.