Laukinių apdulkintojų apsauga Europos Sąjungoje – Komisijos iniciatyvos nebuvo vaisingos

Santrauka

I

Apdulkintojai perduoda žiedadulkes iš vyriškų gėlių struktūrų moteriškosioms, taip sudarydami sąlygas augalų apvaisinimui ir dauginimuisi. Jie didina maisto kiekį bei kokybę ir galiausiai užtikrina mūsų apsirūpinimą maistu. Laukinių apdulkintojų skaičius ir įvairovė Europos Sąjungoje mažėja didėjant žmogaus veiklos keliamai grėsmei, kuri visų pirma susijusi su perėjimu prie intensyvaus žemės ūkio ir pesticidų bei trąšų naudojimu.

II

Komisija įvedė priemones, darančias poveikį laukiniams apdulkintojams aplinkos, pesticidų, žemės ūkio, sanglaudos bei mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse. 2018 m. birželio mėn. Komisija paskelbė apdulkintojų iniciatyvą, kurioje pateiktas veiksmų, kuriais siekiama kovoti su pagrindinėmis grėsmėmis laukiniams apdulkintojams, sąrašas.

III

Nusprendėme atlikti Komisijos laukinių apdulkintojų apsaugos metodo auditą, kad prisidėtume prie 2021 ir 2022 m. planuojamų atnaujinti teisės aktų biologinės įvairovės, žemės ūkio ir pesticidų srityse.

IV

Mūsų audito metu buvo tikrinama, ar Komisija taikė nuoseklų laukinių apdulkintojų apsaugos Europos Sąjungoje metodą. Įvertinome, kokiu mastu Komisijos laukiniams apdulkintojams skirta sistema padėjo sustabdyti jų skaičiaus ir įvairovės mažėjimą ir ar Komisija naudojo biologinės įvairovės išsaugojimo priemones bei priemones, numatytas bendroje žemės ūkio politikoje ir pesticidų teisės aktuose, kad būtų patenkintas poreikis apsaugoti laukinius apdulkintojus.

V

Nustatėme, kad Komisijos laukinių apdulkintojų apsaugos Europos Sąjungoje metodas apskritai nebuvo nuoseklus. Mes nustatėme pagrindinių ES politikų, kuriomis šalinamos pagrindinės grėsmės laukiniams apdulkintojams, trūkumų ir kad apdulkintojų iniciatyva neturi priemonių ir mechanizmų šiems trūkumams pašalinti.

VI

Remdamiesi savo nustatytais faktais, teikiame rekomendacijas, kurios Komisijai padėtų:

• įvertinti konkrečių priemonių, skirtų laukiniams apdulkintojams, poreikį vykdant su ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. susijusius tolesnius veiksmus ir priemones;
• geriau integruoti laukinių apdulkintojų apsaugos veiksmus į ES politikos priemones, skirtas biologinės įvairovės išsaugojimui ir žemės ūkiui;
• gerinti laukinių apdulkintojų apsaugą pesticidų rizikos vertinimo procese.

Įžanga

Apdulkintojų Europos Sąjungoje mažėja

01

Apdulkintojai yra gyvūnai, kurie perduoda žiedadulkes iš vyriškų gėlių struktūrų moteriškoms, taip sudarydami sąlygas augalų apvaisinimui ir dauginimuisi. Europoje apdulkintojai visų pirma yra vabzdžiai, pavyzdžiui, bitės (įskaitant kamanes, namines bites ir pavienių bičių rūšis), vapsvos, žiedmusės, drugiai, kandys, vabalai ir kitos vabzdžių rūšys. Dauguma vabzdžių apdulkintojų priklauso laukinėms rūšims, tačiau kai kurie jų auginami dėl jų ekonominės naudos (žr. 1 diagramą).

02

Apdulkintojai yra labai svarbūs gamtai ir žmonijai. Europos Sąjungoje nuo vabzdžių apdulkinimo didesniu ar mažesniu mastu priklauso beveik keturi penktadaliai vidutinio klimato laukinių gėlių ir kultūrų. Atlikus ES finansuojamą projektą įvertinta, kad metinis vabzdžių apdulkintojų įnašas į Europos žemės ūkį sudaro apie 15 milijardų eurų¹. Apdulkintojai didina maisto kiekį bei kokybę ir galiausiai užtikrina mūsų aprūpinimą maistu².

03

Pastaruosius keletą dešimtmečių Europos Sąjungoje mažėjo laukinių apdulkintojų skaičius ir įvairovė. 2016 m. atlikus visuotinį apdulkintojų padėties vertinimą³, padaryta išvada, kad laukinių apdulkintojų mažėja dėl didėjančios žmogaus veiklos keliamos grėsmės, įskaitant klimato kaitą. 2019 m. pasaulinė vabzdžių vertinimo ataskaita⁴ patvirtino bendrą vabzdžių skaičiaus mažėjimo tendenciją – daugiau kaip 40 % vabzdžių rūšių gresia išnykimas. Labiausiai paveiktos vabzdžių rūšys yra drugiai, kandys, bitės ir vabalai.

04

2020 m. Pasaulio ekonomikos forumas⁵ biologinės įvairovės nykimą įvardijo kaip vieną iš penkių didžiausių ilgalaikių visuotinių grėsmių. Jo nuomone, apdulkintojų skaičiaus mažėjimas lemia tai, kad pereinama nuo maistingų maistinių augalų kultūrų (vaisių, daržovių ir riešutų, kuriems visiems reikia apdulkintojų) prie energetiškai tankių, nemaistingų skalsiųjų kultūrų (pavyzdžiui, ryžių, kukurūzų, kviečių, sojos pupelių ir bulvių). Buveinių nykimas pereinant prie intensyvios žemdirbystės ir pesticidų bei trąšų naudojimas yra vienos pagrindinių šio mažėjimo priežasčių, kurios pateiktos 2 diagramoje).

ES iniciatyvos, skirtos laukiniams apdulkintojams apsaugoti

05

ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m.⁶ nustatyta Europos prioritetinių veiksmų biologinės įvairovės srityje sistema, kuri apima laukinius apdulkintojus. Be to, Komisija įvedė priemones, darančias poveikį laukiniams apdulkintojams pagal galiojančias politikas ir teisės aktus aplinkos, pesticidų, žemės ūkio, sanglaudos bei mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse (žr. 3 diagramą). Dauguma šių priemonių yra netiesioginės ir daugiausia yra orientuotos į buveinių, kurios laikomos naudingomis apdulkintojams, apsaugą arba kūrimą, aprūpinimą maisto ištekliais arba įsigalėjusių svetimų rūšių kontrolę. Kai kurios tiesioginės priemonės specialiai taikomos naminei bitei kaip kontroliuojamai apdulkintojai.

06

2018 m. birželio mėn. Komisija paskelbė ES iniciatyvą dėl apdulkintojų⁷ (toliau – apdulkintojų iniciatyva) Komisijos komunikato forma, prie kurio pridėtas tarnybų darbinis dokumentas. Teisinės galios neturinčioje apdulkintojų iniciatyvoje buvo pripažinta, kad Europos Sąjungoje labai mažėja laukinių vabzdžių apdulkintojų skaičius ir įvairovė ir kad Europos Sąjungai būtina imtis veiksmų šiai problemai spręsti. Joje taip pat pateiktas laikotarpio iki 2020 m. veiksmų, kuriais siekiama prisidėti prie trijų ilgalaikių tikslų, sąrašas:

• gerinti mokslines žinias apie apdulkintojų nykimą,
• šalinti pagrindines apdulkintojams kylančias grėsmes ir
• gerinti susijusių dalyvių bendradarbiavimą.

Siūlomi veiksmai, kuriais siekiama kovoti su pagrindinėmis grėsmėmis laukiniams apdulkintojams, yra sutelkti į buveinių, įskaitant žemės ūkio ir miesto buveines, išsaugojimą ir pesticidų bei įsigalėjusių svetimų rūšių poveikio mažinimą.

07

2019 m. pabaigoje Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą⁸ – priemonių rinkinį, skirtą padėti Europai iki 2050 m. pereiti prie tvaraus vystymosi ir neutralizuoti anglies dioksido poveikį. Taip siekiama išsaugoti ES gamtinį kapitalą.

08

Didėjant visuomenės informuotumui apie vabzdžių apdulkintojų nykimą, 2019 m. piliečiai pristatė Europos bičių apsaugos iniciatyvą⁹. Konkrečiai šia iniciatyva Komisijos prašoma palaipsniui atsisakyti pesticidų naudojimo ES žemės ūkyje ir padėti ūkininkams pereiti prie tvarios ūkininkavimo praktikos. Remiantis 2020 m. sausio mėn. paskelbtu veiksmų žemėlapiu¹⁰, žinomi mokslininkai pesticidų naudojimo mažinimą ir kraštovaizdžio įvairinimą laiko priemonėmis, padėsiančiomis išsaugoti ir atkurti vabzdžių populiacijas. Jie pabrėžė padėties rimtumą ir nurodė, kad informacijos apie kai kurias pagrindines vabzdžių nykimo priežastis pakanka, kad būtų galima nedelsiant pateikti sprendimus.

Audito apimtis ir metodas

09

Suprasdami didėjančią problemos svarbą ir atsižvelgdami į Komisijos komunikatą dėl laukinių apdulkintojų (žr. 06 dalį), nusprendėme atlikti ES veiksmų, kuriais sprendžiama laukinių apdulkintojų nykimo problema, auditą (žr. 06 dalį). Auditą sumanėme atlikti dabar, kad galėtume prisidėti prie 2021 m. planuojamų naujos ES biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. veiksmų sąrašo rengimo ir aptarimo, prie valstybių narių bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2022–2027 m. strateginių planų vertinimo pagrindo ir prie rizikos vertinimo metodikos, susijusios su pesticidų poveikiu bitėms, peržiūros.

10

Pagrindinis mūsų audito klausimas buvo: ar Komisija laikėsi nuoseklaus laukinių apdulkintojų apsaugos Europos Sąjungoje metodo? Siekdami atsakyti į šį klausimą, mes įvertinome, ar Komisija buvo įdiegusi laukinių apdulkintojų reglamentavimo sistemą, kuria remiantis:

1. buvo galima sustabdyti jų skaičiaus ir įvairovės mažėjimą;
2. buvo galima koordinuoti biologinės įvairovės išsaugojimo ir žemės ūkio politikos priemones jiems apsaugoti;
3. į teisės aktus dėl pesticidų buvo įtrauktos ir taikomos apsaugos priemonės apdulkintojams.

11

Atlikdami auditą:

• surinkome audito įrodymus, peržiūrėdami teisės aktus, strateginius ir gairių dokumentus, atitinkamus vertinimus ir ataskaitas;
• išsiuntėme klausimynus ir surengėme interviu su keturių Komisijos direktoratų (Aplinkos generalinio direktorato, Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato, Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato ir Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato) ir Europos maisto saugos tarnybos darbuotojais;
• apklausėme penkias susijusias Europos organizacijas, atstovaujančias gamintojams ir nevyriausybinėms organizacijoms („BirdLife“, profesinių žemės ūkio organizacijų komitetą – Generalinę žemės ūkio kooperatyvų konfederaciją, Europos pasėlių apsaugos asociaciją, „Pollinis“ ir „PanEurope“), ir konsultavomės su mokslo ekspertais, kad gerai suprastume rizikas ir gautume savo išvadų patvirtinimą.

12

Savo darbe daugiausia dėmesio skyrėme biologinės įvairovės išsaugojimui, žemės ūkiui ir pesticidų naudojimui (žr. 04 dalį). Mes neįtraukėme priemonių, kuriomis konkrečiai sprendžiami aplinkos taršos ir klimato kaitos poveikio bei įsigalėjusių svetimų rūšių kontrolės klausimai. Mes taip pat netikrinome priemonių, kuriomis tiesiogiai rūpinamasi naminių bičių sveikata ir kurios skirtos bitininkystės sektoriui (žr. 3 diagramą), kadangi jos susijusios tik su kontroliuojamais apdulkintojais. Dėmesį sutelkėmė į veiksmus ir priemones, kurių ėmėsi Komisija, ir nesilankėme valstybėse narėse bei netikrinome nacionalinių priemonių. Šis auditas papildo mūsų darbą žemės ūkio paskirties žemės biologinės įvairovės, augalų apsaugos produktų, tinklo „Natura 2000“ ir klimato kaitos srityse¹¹ ir buvo atliktas derinant su šiuo darbu.

Pastabos

ES laukinių apdulkintojų reglamentavimo sistema turėjo nedidelį poveikį stabdant jų nykimą

13

ES sistema apima ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m., Komisijos komunikatą, kurį patvirtino Taryba ir Parlamentas ir Iniciatyvą dėl apdulkintojų (Komisijos komunikatą). Mes patikrinome, kaip tai paveikė laukinių apdulkintojų apsaugą ir išsaugojimą.

Į ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. neįtraukti konkretūs laukiniams apdulkintojams skirti veiksmai

14

ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m. siekiama sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą ES. 2011 m. Komisija priėmė strategiją laikotarpiui iki 2020 m. Komisijos teigimu, keturi iš šešių strategijoje nustatytų tikslų yra netiesiogiai naudingi ES laukiniams apdulkintojams (žr. 1 langelį).

15

2015 m. atlikus strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą¹², padaryta išvada, kad ES biologinės įvairovės nykimas ir ekosistemų funkcijų blogėjimas tęsėsi nuo 2010 m., ir nurodyta, kad apdulkinimas yra viena iš labiausiai suprastėjusių ekosistemų funkcijų, visų pirma miškingose vietovėse ir miškuose, viržynuose ir krūmynuose bei pievose. Atlikus peržiūrą, nustatyta, kad iš keturių tikslų, kurie laikomi naudingais laukiniams apdulkintojams, 5 tikslas įgyvendinamas pagal planą. Likusių trijų tikslų užfiksuota pažanga buvo nepakankamos spartos (1 ir 2 tikslai) arba ji nebuvo reikšminga (3 tikslas).

16

2019 m. Europos aplinkos būklės ataskaitoje EAA nurodė, kad devyni iš 13 konkrečių politikos tikslų, nustatytų 2020 m. biologinės įvairovės ir gamtos apsaugos, išsaugojimo ir stiprinimo Europoje srityje, 2020 m. iš esmės atsiliks nuo plano¹³. Devyni tikslai apima ES saugomas rūšis ir buveines, paprastas rūšis (paukščius ir drugelius) ir ekosistemų būklę bei funkcijas, aprašytas ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. Šiuo metu Komisija atlieka strategijos vertinimą ir planuoja 2020 m. pabaigoje paskelbti ataskaitą.

17

Kadangi nėra duomenų apie kitas vabzdžių rūšis, turimi drugių stebėjimo duomenys gali suteikti informacijos apie daugelio kitų vabzdžių būklę ES. ES valstybės narės renka duomenis apie 17 pievų drugių rūšių pagal Europos drugių stebėjimo schemą. Europos aplinkos agentūra (EAA) šiuos duomenis naudoja Europos pievų drugių indeksui apskaičiuoti. Indeksas rodo, kad nuo 1990 m. stebimų drugių populiacija sumažėjo 39 %, o tai atspindi didelę netektį, nors nuo 2013 m. padėtis, atrodo, stabilizavosi (žr. 4 diagramą).

Apdulkintojų iniciatyva nelėmė pagrindinių politikos krypčių ir priemonių pokyčių

18

2018 m. Komisija pripažino, kad ES turi imtis veiksmų laukinių apdulkintojų nykimo problemai spręsti, ir priėmė Komisijos komunikatą dėl laukinių apdulkintojų (žr. 06 dalį). Apdulkintojų iniciatyva daugiausia buvo siekiama padidinti esamų priemonių, politikų ir teisės aktų efektyvumą aplinkos, pesticidų, žemės ūkio, sanglaudos bei mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse. Kadangi apdulkintojų iniciatyva yra Komisijos komunikatas, ja nebuvo nustatytas laukinių vabzdžių apdulkintojų apsaugos ir atkūrimo Europos Sąjungoje teisinis pagrindas ir nebuvo skirta specialių finansinių išteklių.

19

Apdulkintojų iniciatyvoje daugiausia dėmesio buvo skirta trims apdulkintojų nykimą skatinantiems veiksniams, kuriems ji nustatė konkrečius veiksmus:

• buveinių nykimas miesto ir žemės ūkio kraštovaizdžiuose;
• pesticidų naudojimas;
• įsigalėjusios svetimos rūšys.

Į veiksmų sąrašą nebuvo įtrauktos priemonės dėl kitų IPBES ataskaitoje nustatytų tiesioginių grėsmių (žr. 5 diagramą). Komunikate teigiama, kad kai kuriems iš šių varomųjų veiksnių (pavyzdžiui, klimato kaitai) yra skirtos kitos su iniciatyva nesusijusios specialios ES politikos ir veiksmai. Tam tikrose srityse, pavyzdžiui, šviesos taršos, Komisija negalėjo pasiūlyti priemonių dėl to, kad tuo metu moksliniai tyrimai šioje srityje buvo nepakankami. Su apdulkintojų ligomis susiję spaudimo šaltiniai daugiausia veikia kontroliuojamus apdulkintojus, todėl nėra įtraukti.

20

Į iniciatyvą dėl apdulkintojų buvo įtrauktas 31 veiksmas:

• 10 dėl žinių apie apdulkintojus ir jų nykimą gerinimo,
• 14, kuriais nagrinėjami pagrindiniai nykimo varomieji veiksniai,
• septyni dėl visuomenės informuotumo šiuo klausimu didinimo.

Devyniais iš 14 veiksmų, kurie buvo pasiūlyti siekiant šalinti pagrindinius apdulkintojų nykimo varomuosius veiksnius, daugiausia dėmesio buvo skirta esamoms biologinės įvairovės ir gamtos apsaugos, žemės ūkio ir pesticidų politikoms ir priemonėms (4A-4C, 5A-5C, 7A-7C veiksmai). Šie veiksmai nelėmė politikų ir priemonių pokyčių. Kai kuriais atvejais veiksmą Komisija jau buvo įvykdžiusi prieš paskelbiant veiksmų sąrašą (žr. 2 langelį).

Apdulkintojų iniciatyvoje trūksta valdymo ir kontrolės mechanizmų

21

Aplinkos generalinis direktoratas (Aplinkos GD) vadovauja bendram apdulkintojų iniciatyvos įgyvendinimui ir yra tiesiogiai atsakingas už 24 iš 31 veiksmo. Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas (SANTE GD) turėtų atlikti keturis veiksmus, o valstybės narės – likusius tris veiksmus. Kiti Komisijos direktoratai¹⁴ bendrai vadovauja arba su jais konsultuojamasi.

22

Komisija Aplinkos GD pareigūnui pavedė dirbti visu etatu apdulkintojų iniciatyvos srityje. Vertinama, kad SANTE GD darbuotojai, dalyvaujantys veiksmuose, susijusiuose su apdulkintojų apsauga nuo pesticidų naudojimo, taip pat tam skyrė vieną etato ekvivalentą. Mes nustatėme, kad Komisija nenustatė aiškių vaidmenų ir atsakomybės susijusiems Komisijos direktoratams. Tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, Komisija nebuvo surengusi pažangos aptarimo susitikimų su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir nebuvo nustačiusi stebėjimo ir ataskaitų teikimo tvarkos, kuria remiantis būtų peržiūrima veiksmų pažanga. Nebuvo nustatyta tikslų ar kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, ar pasiekti veiksmų tikslai.

Pagal biologinės įvairovės ir žemės ūkio politikas nėra nustatyti konkretūs laukinių apdulkintojų apsaugos reikalavimai

23

Mes patikrinome laukiniams vabzdžiams apdulkintojams skirtas apsaugos priemones ES biologinės įvairovės išsaugojimo priemonėse ir BŽŪP. Biologinės įvairovės išsaugojimo srityje mes patikrinome Buveinių direktyvą, įskaitant rūšių stebėjimą „Natura 2000“ teritorijose. BŽŪP srityje analizavome pagrindines priemones, kuriomis siekiama aplinkosaugos tikslų – tiek tas, kurios buvo įgyvendinamos 2014–2020 m., tiek pasiūlytas 2021–2027 m.

Komisija nepasinaudojo kai kuriomis biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių teikiamomis galimybėmis

24

1964 m. Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) sudarė raudonąjį rūšių, kurioms gresia išnykimas, sąrašą. Raudonieji sąrašai yra biologinių rūšių išsaugojimo esamos būklės aprašai. Komisija 2010 m. finansavo Europos raudonojo drugių sąrašo, o 2014 m. bičių sąrašo sudarymą¹⁵. Šie du vertinimai rodo, kad ES yra apie 1 900 bičių rūšių ir 421 drugių rūšis. Pavyzdžiui, 659 bičių rūšys klasifikuojamos kaip keliančios mažiausią susirūpinimą, o šešios – kaip rūšys, kurioms gresia išnykimas. Tačiau nėra informacijos apie 1 048 bičių rūšių išsaugojimo būklę (žr. 6 diagramą). Pagal IUCN vertinimo procesą raudonųjų sąrašų galiojimas baigiasi po 10 metų, o neatnaujinus raudonųjų sąrašų, jie negali būti naudojami kaip tendencijų rodikliai. Komisija mums pranešė, kad ketina atnaujinti du raudonuosius sąrašus ir paskelbti du naujus raudonuosius žiedmusių ir kandžių sąrašus.

25

Komisija ir valstybės narės vykdo ES biologinės įvairovės išsaugojimo politiką pagal Buveinių ir Paukščių direktyvas, dar vadinamas Gamtos direktyvomis. Nuo 1992 m. Buveinių direktyva¹⁶ siekiama skatinti retų, nykstančių arba endeminių buveinių, gyvūnų ir augalų rūšių apsaugą. Į direktyvą įtrauktos 56 laukinių vabzdžių apdulkintojų rūšys. 42 rūšys yra drugiai, o likusią dalį sudaro kandys ir vabalai. Iš 11 drugių rūšių, kurios raudonajame sąraše nurodytos kaip sparčiai nykstančios ir nykstančios Europos Sąjungoje (išskyrus Kroatiją), keturios yra saugomos pagal Buveinių direktyvą. Į direktyvą neįtraukta nė viena iš 52 sparčiai nykstančių ir nykstančių bičių rūšių, o tai daro poveikį stebėjimo ir finansavimo būdams, kuriais būtų galima jas apsaugoti.

26

Buveinių direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės kas šešerius metus praneštų Komisijai apie pagal Buveinių direktyvą¹⁷ nustatytų apsaugos priemonių įgyvendinimą, įskaitant informaciją apie saugomų buveinių ir rūšių išsaugojimo būklę. Taigi, pagal šią procedūrą informacija apie laukinius vabzdžius apdulkintojus, kuriems taikoma direktyva, parengiama kas šešerius metus. EAA renka valstybių narių pateiktus duomenis ir apibendrina juos gamtos būklės ataskaitoje. Mūsų audito metu turėtoje naujausioje ataskaitoje, paskelbtoje 2015 m.¹⁸, nebuvo jokios nuorodos į saugomų drugių, kandžių arba vabalų išsaugojimo būklę. Ataskaitoje cituojamas nepriklausomas tyrimas apie drugius šešiose ES šalyse ir regionuose, atliktas už tinklo „Natura 2000“ teritorijų ribų, kuriame padaryta išvada, kad drugiai saugomose teritorijose mažėja tokia pačia sparta kaip ir drugiai už saugomų teritorijų ribų¹⁹. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad „Natura 2000“ teritorijos teigiamai veikia specializuotų drugių rūšių gausą.

27

Nuo 2008 m. Komisija parengė ES veiksmų planus, skirtus pasirinktoms rūšims ir buveinėms, kuriais siekiama padėti valstybėms narėms jas išsaugoti. Pavyzdžiui, 2012 m. Komisija paskelbė ES veiksmų planą, skirtą sparčiai nykstančiai drugių rūšiai Dunojaus pietiniam gelsviui (Colias myrmidone), nustatydama specialius išsaugojimo ir atkūrimo veiksmus, kurių valstybės narės gali imtis savanoriškai. Nustatėme, kad ES veiksmų planas nepadarė jokio poveikio šios drugių rūšies nykimui. 2018 m. Dunojaus pietinio gelsvio išsaugojimo būklė Europos Sąjungoje buvo prasta (žr. 3 langelį).

28

2019 m. spalio mėn. Komisija paskelbė pirmąjį veiksmų planą dėl buveinės – pusiau natūralių kalkingų pievų ir krūmynų – priežiūros ir atkūrimo. ES veiksmų plane pripažinta, kad šios buveinės yra labai svarbios laukinių apdulkintojų rūšims, ir jų išsaugojimas buvo įtrauktas į jos bendruosius tikslus. Komisija neapibrėžė konkrečių veiksmų ar priemonių šiam tikslui pasiekti ir nepaminėjo jokių stebėjimo ir vertinimo reikalavimų.

29

Daugiametės prioritetinių veiksmų programos (PVP) yra strateginio planavimo priemonės, skirtos „Natura 2000“ teritorijoms valdyti. Prioritetinių veiksmų programose valstybės narės aprašo savo biologinės įvairovės ir gamtos išsaugojimo poreikius, jų patenkinimo priemones ir finansavimo reikalavimus. Pagal Buveinių direktyvą valstybės narės turėtų kas septynerius metus siųsti Komisijai atnaujintas PVP, laikydamosi Komisijos finansinės programos. Pagal apdulkintojų iniciatyvą prioritetinių veiksmų programose valstybės narės turėtų nustatyti svarbioms apdulkintojų buveinėms skirtas priemones. 2018 m. balandžio mėn. Komisija ir valstybės narės patvirtino 2021–2027 m. PVP šabloną, neįtraukdamos jokių reikalavimų apdulkintojams.

30

Vienas iš ES aplinkos ir klimato politikos finansavimo priemonės (LIFE) tikslų – padėti plėtoti ir vykdyti ES politikas gamtos ir biologinės įvairovės srityje, įskaitant Buveinių direktyvoje išvardytų rūšių populiacijų išsaugojimą ir atkūrimą. Valstybės narės ir Komisija bendrai finansuoja konkrečius LIFE programos projektus²². Maždaug ketvirtadalis LIFE projektų yra orientuoti į buveines. Komisijos teigimu, apdulkintojų išsaugojimo poreikių tenkinimas per buveines apskritai gali būti veiksmingesnis ir sąnaudų atžvilgiu efektyvesnis, palyginti su kitais metodais. Kadangi šių projektų pagrindinis objektas nėra apdulkintojai, Komisija ne visada stebi ar vertina jų poveikį apdulkintojų rūšims. Tik 22 iš 5065 LIFE projektų, finansuotų 1992–2018 m. laikotarpiu, atveju buvo specialiai siekiama apsaugoti ir atkurti apdulkintojų populiacijas ir apdulkinimo funkcijas.

31

Nuo 2018 m. pagal programą LIFE gali būti finansuojami projektai, kurie daugiausia orientuoti į Europos arba tarptautiniuose raudonuosiuose sąrašuose sparčiai nykstančiomis arba nykstančiomis klasifikuojamas rūšis. Tuo metu, kai buvo atliekamas mūsų auditas, nė vienu projektu nebuvo siekiama apsaugoti bičių ar drugių, kuriems gresia išnykimas ir kurie nėra įtraukti į Buveinių direktyvos sąrašą.

Į BŽŪP neįtrauktos specialios teisinės nuostatos dėl laukinių apdulkintojų

32

Beveik pusę ES teritorijos dengia žemės ūkio paskirties žemė. EAA padarė išvadą, kad „nuo 1950 m. tradicinis ūkių valdymas, kuris buvo palankus daugeliui kraštovaizdžių, buveinių ir augalų bei gyvūnų rūšių, buvo pakeistas sparčia žemės ūkio industrializacija, kuriai būdingas plačiai paplitęs ūkininkavimo metodų intensyvinimas“²³. Intensyvus žemės ūkis yra apdulkintojų nykimo varomasis veiksnys²⁴. Apie 38 % viso 2014–2020 m. ES biudžeto buvo skirta žemės ūkiui remti, tad BŽŪP „turėjo itin didelę įtaką formuojant Europos kraštovaizdį ir jo gamtą“²⁵. Keliomis 2014–2020 m. BŽŪP priemonėmis siekiama apsaugoti ir gerinti biologinę įvairovę (žr. 3 diagramą), o būtent kompleksine parama, žalinimo išmokų schema ir agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonėmis. Tačiau nėra jokių konkrečių teisinių nuostatų, kuriomis būtų saugomi laukiniai apdulkintojai.

33

Kompleksinė parama susieja BŽŪP išmokas ir tai, kaip ūkininkai laikosi pagrindinių reikalavimų (teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų (TANVR, kurie taikomi visiems ūkininkams, neatsižvelgiant į tai, ar jie gauna ES finansavimą, ar ne), taip pat geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus (GAAB, kurie netaikomi smulkiųjų ūkininkų schemose dalyvaujantiems ūkininkams)²⁶. Su aplinka susiję TANVR kyla iš Gamtos ir Vandens direktyvose nustatytų teisinių įpareigojimų²⁷. GAAB siekiama užtikrinti, kad ūkininkai agrarinėje žemėje saugotų dirvožemį, vandenį, kraštovaizdžio elementus, buveines ir laukinę gamtą. mūsų naujausią kompleksinio paramos susiejimo poveikio agrarinės žemės biologinei įvairovei vertinimą žr. 4 langelyje.

34

2013 m. Komisija įvedė žalinimo išmoką, kad padidintų BŽŪP aplinkosauginį veiksmingumą taikant tris ūkininkavimo praktikas, kurių ūkininkai privalo laikytis: pasėlių įvairinimą (ūkininkai, turintys daugiau kaip 10 hektarų ariamosios žemės), daugiamečių žolynų išlaikymą arba ekologiniu požiūriu svarbių vietovių išlaikymą (EPSV atveju – ūkininkai, turintys daugiau kaip 15 hektarų ariamosios žemės). 2017 m. EAR paskelbė žalinimo ataskaitą²⁸. Ataskaitoje padaryta išvada, kad dėl žemų žalinimo reikalavimų priemonė nesukėlė didelių valdymo praktikos pokyčių. Mūsų ataskaitoje dėl agrarinės žemės biologinės įvairovės taip pat nustatyta, kad žalinimas biologinei įvairovei duoda mažai naudos (žr. 5 langelį).

35

Remiantis 2017 m. Komisijos paskelbtu žalinimo priemonės vertinimu²⁹, EPSV turi didžiausią potencialą teikti maisto išteklius ir sudaryti galimybę laukiniams apdulkintojams kurti lizdavietes. Ataskaitoje teigiama, kad naudingiausi ekologiniu požiūriu svarbių vietovių tipai yra azotą fiksuojantys pasėliai, tarpiniai pasėliai ir antsėliai (priklausomai nuo ūkininkavimo praktikos, žr. 36 dalį), pūdymas, kraštovaizdžio elementai (gyvatvorės ir miško juostos, medžių grupės), lauko ribos ir apsauginės juostos. Kaip rekomendavo Parlamentas, 2018 m. teisėkūros institucija įvedė du naujus EPSV tipus, specialiai nurodydama apdulkintojams naudingas augalų rūšis: pūdymui paliktą žemę su medingais augalais (žiedadulkių ir nektaro turtingais augalais) ir su geltonžiedžiais legėstais (Silphium perfoliatum)³⁰.

36

Pagal BŽŪP apibrėžta 13 EPSV galimybių³¹, iš kurių galėjo rinktis valstybės narės. 2018 m. dauguma valstybių narių pasirinko tarpinius pasėlius ir antsėlius, azotą fiksuojančius pasėlius ir pūdymui paliktą žemę – tai sudaro 96 % visos agrarinės žemės, deklaruotos kaip EPSV (žr. 7 diagramą). Kaip ir GAAB atveju, šių EPSV poveikis apdulkintojams priklauso nuo valstybių narių nustatytų valdymo reikalavimų ir sąlygų (kaip antai vietos, pjovimo ir derliaus nuėmimo datų, pesticidų ir trąšų naudojimo). Pavyzdžiui, tarpinių pasėlių, antsėlių ar azotą fiksuojančių pasėlių nupjovimas prieš žydėjimą arba žydėjimo metu neduoda naudos apdulkintojams. Remiantis Komisijos atliktu žalinimo priemonės vertinimu, dauguma atvejų ūkininkai nupjauna arba suaria tokius pasėlius prieš jiems pražystant. Pūdymui palikta žemė duoda naudos apdulkintojams, kai ji apsėjama laukinėmis gėlėmis, o paliekant dirvožemį tuščią naudos neduoda. Komisija nenustatė jokių konkrečių pūdymui paliktos žemės valdymo reikalavimų, o valstybės narės nepateikia informacijos apie tai, kaip ūkininkai valdo pūdymui paliktą žemę.

37

2017 m. Komisija uždraudė naudoti pesticidus EPSV, susijusiose su pūdymui palikta žeme, įskaitant žemę su medingais augalais ir geltonžiedžiais legėstais, tarpiniais pasėliais, žaliąja danga ir azotą fiksuojančiais pasėliais³². Jei valstybės narės neapribojo pesticidų naudojimo kitoms EPSV, ūkininkai gali naudoti pesticidus lauko paribiuose, apsaugos juostose ir kituose negamybiniuose kraštovaizdžio elementuose.

38

Kad sukurtų apdulkintojams palankias sąlygas ir buveines, valstybės narės taip pat gali taikyti agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemones (AAKP). Pagal AAKP teikiamos išmokos ūkininkams, savanoriškai prisiėmusiems nuo penkerių iki septynerių metų įsipareigojimus aplinkosaugos srityje, susijusius su įvairiais aplinkosaugos klausimais. Remiantis naujausiu BŽŪP poveikio biologinei įvairovei vertinimu³³, tikslinės AAKP, kaip antai esamų pusiau natūralių buveinių ir kraštovaizdžio elementų išsaugojimas arba naujų buveinių kūrimas, yra laukiniams apdulkintojams naudingiausios BŽŪP priemonės. Vertinime taip pat nurodyta, kad valstybių narių ir ūkininkų naudojimasis šiomis priemonėmis nebūtų pakankamas laukinių apdulkintojų populiacijų atkūrimui paremti.

39

2021–2027 m. BŽŪP teisėkūros pasiūlymuose nustatytos sąlygos, kuriomis bus keičiami dabartiniai žalinimo ir kompleksinės paramos reikalavimai. Sąlygose yra nustatyti įsipareigojimai, kuriuos pagal Komisijos pasiūlymus turėtų vykdyti BŽŪP išmokas gaunantys ūkininkai. Pasiūlymuose taip pat nustatyta nauja klimato ir aplinkos apsaugos schemų (ekologinių schemų) sistema. Valstybės narės turi kiekvienai ūkininkams siūlomai ekologinei schemai sudaryti reikalavimus atitinkančių žemės ūkio praktikų, kurios naudingos klimatui ir aplinkai, sąrašą, vadovaudamosi vienu ar daugiau konkrečių ES lygmeniu nustatytų aplinkosaugos tikslų. Ūkininkams ekologinės schemos ir toliau yra savanoriškos. 2021–2027 m. BŽŪP teisėkūros pasiūlymuose Komisija nepasiūlė jokių esminių pakeitimų, susijusių su AAKP (žr. 8 diagramą).

40

Pagal Komisijos pasiūlymus į sąlygas nebūtų įtrauktos produktyvios EPSV (kaip antai tarpiniai pasėliai ir antsėliai, taip pat azotą fiksuojantys pasėliai), kurias šiuo metu leidžiama naudoti kaip atitinkančias žalinimo reikalavimus, tačiau jose išlaikytas reikalavimas dėl minimalios neproduktyvių plotų dalies ir kraštovaizdžio ypatumų išsaugojimo. Be to, žalinimo reikalavimų taikymo ribos (kaip antai minimalus 15 ha ariamosios žemės plotas ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms) nebebūtų taikomos. Komisija pasiūlė, kad valstybės narės kiekvieną GAAB aprašytų savo BŽŪP strateginiuose planuose, įskaitant ūkininkavimo praktikų santrauką, teritorinę apimtį ir susijusių ūkininkų tipą. Komisija būtų atsakinga už GAAB ir ekologinių schemų koncepcijos tikrinimą valstybių narių BŽŪP strateginiuose planuose. Kadangi Komisija į ekologinių schemų tikslus neįtraukė apdulkintojų ar apdulkinimo funkcijų apsaugos, negalima garantuoti, kad valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatys kokias nors konkrečias laukinių apdulkintojų apsaugos schemas.

Į pesticidų teisės aktus įtrauktos naminių bičių apsaugos priemonės, tačiau kai kurios jų netaikomos

41

Patikrinome, ar Komisija į pesticidų naudojimą Europoje reglamentuojančius teisės aktus įtraukė nuostatas dėl laukinių apdulkintojų apsaugos. Taip pat patikrinome, ar Komisija išanalizavo pesticidų rizikos laukiniams apdulkintojams vertinimo procesą, kad nustatytų proceso trūkumus, ir ar ji ėmėsi taisomųjų veiksmų.

Teisės aktais dėl augalų apsaugos produktų reikalaujama apsaugoti namines bites

42

Pesticidai, teisės aktuose vadinami augalų apsaugos produktais (AAP), naudojami siekiant užkirsti kelią kenksmingiems organizmams ir ligoms, juos sunaikinti arba kontroliuoti. Jie naudojami augalams ir augaliniams produktams apsaugoti prieš nuimant derlių, jo metu ir po jo. AAP sudaro viena ar daugiau veikliųjų medžiagų, kurios lemia produkto poveikį.

43

Su AAP dažnai susiduria apdulkintojai. AAP gali turėti tiesioginį žalingą poveikį apdulkintojams, kai jie tiesiogiai liečiasi su ant augalų likusiu purškalu arba su užterštomis dulkėmis, vartoja žiedadulkes ir nektarą, kurių sudėtyje yra augalų apsaugos produktų likučių, geria užterštą vandenį arba kontaktuoja su užteršta medžiaga lizdavietėse. AAP taip pat gali turėti netiesioginį žalingą poveikį. Pavyzdžiui, herbicidai sumažina augalijos išteklių kiekį ir įvairovę, o tai daro didelį neigiamą poveikį apdulkintojų apsirūpinimui maistu. Apdulkintojai priklauso nuo įvairių žydinčių augalų rūšių augimo tuo metų laikotarpiu, kai jie yra aktyvūs. Jie gali priklausyti nuo konkrečių žydinčių rūšių, tarp kurių gali būti augalų, kurie neturi jokios kitos vertės ūkininkams ir todėl laikomi nepageidaujamomis piktžolėmis. AAP poveikis apdulkintojams priklauso nuo to, kokie produktai naudojami, kiek laiko jie išlieka aplinkoje, ir nuo to, kur, kada ir kaip šie produktai naudojami. 9 diagramoje pateikta išsami informacija apie tai, kaip vabzdžius apdulkintojus gali veikti AAP.

44

Pirmą kartą ES teisės aktuose dėl pesticidų³⁴ apdulkintojai buvo paminėti 1991 m. Juose buvo reikalaujama, kad pareiškėjai pateiktų informaciją apie trumpalaikį (ūmų) veikliųjų medžiagų toksiškumą naminėms bitėms ir informaciją apie AAP toksiškumą ne laboratorijoje, lauko sąlygomis. 2009 m. teisėkūros institucija AAP reglamente³⁵ padidino naminių bičių apsaugą kartu su trumpalaikio poveikio bandymais taip pat taikydama:

• ilgalaikio poveikio (lėtinio) toksiškumo bandymus;
• beveik mirtino poveikio suaugusioms naminėms bitėms ir jų lervoms bandymus.

AAP reglamente nebuvo numatytos specialios laukinių apdulkintojų rūšių apsaugos priemonės.

45

Visiems AAP taikoma dviejų etapų autorizacijos procedūra. Komisija pirmiausiai remdamasi moksliniais vertinimais patvirtina veikliąsias medžiagas. Tada valstybės narės gali suteikti leidimą savo teritorijoje parduoti ir naudoti AAP, kurių sudėtyje yra viena ar daugiau patvirtintų veikliųjų medžiagų. Sprendimas, ar patvirtinti veikliąją medžiagą, ar ne, grindžiamas dviem atskirais žingsniais, kaip parodyta 10 diagramoje.

Naminių bičių rizikos vertinimo procedūra šiuo metu nėra suderinta su teisiniais reikalavimais

46

Duomenų reikalavimai³⁶ ir vienodi principai³⁷ apibrėžia veikliųjų medžiagų ir AAP vertinimo ir sprendimų priėmimo kriterijus. Komisija pareiškėjams pateikia gaires, kuriose nustatyta, kaip turėtų būti vertinama rizika, kylanti dėl veikliųjų medžiagų ir augalų apsaugos produktų naudojimo bitėms. Komisija gaires priėmė 2002 m.³⁸

47

Pagal šias gaires pareiškėjai veikliųjų medžiagų keliamas rizikas naminėms bitėms vertina tik remdamiesi jų ūmiu toksiškumu. Gairėse neatsižvelgiama į galimą šių medžiagų lėtinio ar kartotinio poveikio suaugusioms naminėms bitėms pasekmes, nors pagal AAP reglamentą nuo 2009 m. į tai atsižvelgti privaloma visų veikliųjų medžiagų ir AAP atveju. 6 langelyje pateikta daugiau informacijos apie dabartinius rizikos vertinimo kriterijus.

48

2011 m. Komisija paprašė EFSA parengti atnaujintą gairių dokumentą dėl AAP bitėms keliamos rizikos vertinimo pagal AAP reglamentą. EFSA šį dokumentą paskelbė 2013 m.³⁹

49

Į 2013 m. EFSA gairių dokumentą įtraukti nauji reikalavimai dėl lėtinio ir beveik mirtino toksiškumo bandymų su naminėmis bitėmis, tiek suaugusiomis, tiek lervomis, kaip nuo 2009 m. reikalaujama pagal AAP reglamentą. Šie reikalavimai taip pat taikomi kitoms bičių rūšims: kamanėms ir pavienėms bitėms. Į dokumentą yra įtraukti nauji AAP poveikio keliai, kaip antai dulkių dalelių poveikis (konkrečiai susijęs su augalų apsaugos produktais, naudojamais sėkloms apdoroti) ir užteršto nektaro ir vandens (gutacijos skysčio, paviršinio vandens ir vandens balų) vartojimas. Gairėse taip pat buvo išplėtota ir patikslinta rizikos vertinimo schema, taikoma žiedadulkių ir nektaro, užterštų medžiagomis, susidariusiomis dėl augalų apsaugos produktų (metabolitų) skilimo augaluose, poveikiui, nes kai kurios iš šių medžiagų gali būti toksiškesnės nei AAP, iš kurių jos atsirado.

50

AAP reglamente buvo nustatyti bendrieji naminių bičių apsaugos tikslai, tačiau į jį neįtraukti konkretūs kriterijai (vadinamieji specialieji apsaugos tikslai), kurie turi būti taikomi vertinant bandymų rezultatus. EFSA nuomone, norint sukurti tinkamą rizikos vertinimo schemą, labai svarbu nustatyti specialiuosius apsaugos tikslus. EFSA 2013 m. bičių gairėse nustatė specialiuosius trijų nagrinėjamų bičių rūšių (naminių bičių, kamanių ir pavienių bičių) apsaugos tikslus. Remiantis dokumentu, bičių nykimo nuo augalų apsaugos produktų veikiamose bičių kolonijose mastas neturėtų viršyti 7 % kolonijos dydžio sumažėjimo (išsamiau žr. 11 diagramą), o kamanėms ir pavienėms bitėms turėtų būti taikomi papildomi apsaugos veiksniai.

51

2013 m. EFSA gairių dokumente rekomenduojama AAP riziką bitėms vertinti etapais (pakopinis metodas), pradedant laboratorijoje atliekamais paprastesniais bandymais (pirmosios pakopos bandymais) ir baigiant sudėtingesniais bandymais, atliekamais ne laboratorijoje (aukštesnės pakopos bandymais), pusiau lauko sąlygomis (atliekamais naudojant narvus ir tunelius) ir lauko sąlygomis.

52

Nuo 2013 m. 12 valstybių narių pritarė 2013 m. EFSA gairių dokumentui, tačiau likusios valstybės narės nuosekliai prieštaravo jo patvirtinimui. Komisija su valstybėmis narėmis aptaria įgyvendinimo teisės aktų projektus ir gaires dėl pesticidų specialiame komitete (šiuo atveju – Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete, angl. ScoPAFF). ScoPAFF nepatvirtino gairių ES lygmeniu. 2013 m. gruodžio mėn. Briuselyje surengtame posėdyje buvo padaryta išvada, kad dokumentas negali būti visapusiškai ir nedelsiant taikomas dėl trijų pagrindinių priežasčių:

1. tik nedaugelis iš siūlomų papildomų bandymų buvo paremti tarptautiniu mastu suderintais bandymų metodais;
2. nustatyti naminių bičių, kamanių ir pavienių bičių specialieji apsaugos tikslai lėmė sprendimų kriterijus, kurie buvo nerealistiški ir pagrįsti labai žemu normalaus mirtingumo lygiu;
3. pagal siūlomą aukštesnės pakopos bandymų metodiką reikėjo daug laukų sklypų ir kolonijų.

53

2013–2019 m. Komisija pasiūlė laipsniškai pradėti taikyti EFSA paskelbtas 2013 m. gaires, neatsižvelgiant į valstybių narių iškeltus tris klausimus. Dauguma valstybių narių ir toliau atmetė šį metodą. Per šį laikotarpį Komisija nepaprašė EFSA pratęsti šių klausimų nagrinėjimo ir pateikti nuomonės. Komisijos teigimu, tai visų pirma susiję su Teismo nagrinėjamomis bylomis⁴⁰, kuriose ginčijami 2013 m. trijų neonikotinoidų apribojimai (žr. 58 dalį). 2019 m. kovo mėn. Komisija įgaliojo EFSA peržiūrėti 2013 m. gairių dokumentą, kad būtų nustatyti skirsniai, kuriuos gali reikėti peržiūrėti. Peržiūros procesas turėtų trukti iki 2021 m. kovo mėn. Peržiūrėdama 2013 m. gairių dokumentą, Komisija, be kita ko, paprašė EFSA:

• iš naujo įvertinti bičių normalaus mirtingumo rodiklį;
• peržiūrėti aukštesnės pakopos bandymams taikomą metodiką, remiantis tikroviškomis ūkininkavimo aplinkos sąlygomis.

54

Komisija nesugebėjo išspręsti pirmojo klausimo, susijusio su trūkstamais bandymų metodais. Tarptautiniu mastu suderinti bandymų metodai buvo kuriami nuo 2013 m., tačiau Komisija neprašė pareiškėjų juos taikyti. Į 2013 m. gairių dokumentą taip pat buvo įtraukti bandymai, kuriems dar nėra parengta tarptautiniu mastu suderintų bandymų metodų (žr. I priedą). Šalys gali parengti tarptautiniu mastu suderintus bandymų metodus pagal atitinkamą EBPO bandymų gairių programą, ir trys valstybės narės iš tikrųjų tai padarė. Komisija taip pat gali teikti projektų pasiūlymus EBPO dėl naujų bandymų metodų kūrimo, tačiau to nepadarė. Taip yra todėl, kad pasiūlymą teikianti institucija taip pat turi vadovauti bandymų metodų kūrimui, o tam reikia aukšto lygio techninės kompetencijos. Komisija mums nurodė, kad jie neturi ekspertinių žinių, kad galėtų imtis tokio vaidmens.

55

2018 m. Komisiją konsultuojanti mokslinė grupė rekomendavo apibrėžti aplinkos apsaugos tikslus, atsižvelgiant į AAP reglamente nustatytą reikalavimą, kad AAP neturėtų daryti netinkamo poveikio aplinkai. Šį procesą Komisija pradėjo 2018 m. Mokslinė grupė nerekomendavo nustatyti konkrečių naminių bičių ar kitų laukinių apdulkintojų apsaugos tikslų, tačiau, pasak Komisijos, šis procesas apims bites. Komisija negalėjo mūsų informuoti, ar vykstant šiam procesui bus nustatyti konkretūs laukinių bičių rūšių apsaugos tikslai.

56

Žemės ūkio ir miesto kraštovaizdžiuose apdulkintojai paprastai yra veikiami daugelio pesticidų (pavyzdžiui, insekticidų, fungicidų ir herbicidų derinio). Kadangi ūkininkai gali kelis kartus apdoroti tuos pačius pasėlius, apdulkintojai, kurie lankosi tuose pasėliuose, susiduria su AAP (ir veikliųjų medžiagų) deriniu. 2013 m. gairių dokumente buvo pateiktas pasiūlymas, kaip įvertinti AAP, kurie apima daugiau nei vieną veikliąją medžiagą, toksiškumą bitėms. Kadangi valstybės narės nepatvirtino šių gairių, bandymai nebuvo įtraukti į dabartinę rizikos vertinimo schemą. 2020 m. pradžioje EFSA pradėjo rengti daugiau nei vienos veikliosios medžiagos derinio poveikio naminėms bitėms (kaupiamojo ir sinerginio poveikio) vertinimo metodiką.

Pagal ES sistemą valstybėms narėms buvo leidžiama toliau išduoti skubius leidimus uždraustiems AAP, kurie yra kenksmingi apdulkintojams.

57

Neonikotinoidai yra pesticidų klasė, daranti poveikį vabzdžių nervų sistemai. Nuo jų įvedimo dešimtojo dešimtmečio pradžioje neonikotinoidai plačiai naudojami kultūriniams augalams apsaugoti, daugiausia sėkloms apdoroti prieš jas pasodinant. Neonikotinoidai yra sisteminiai pesticidai, t. y. jie susigeria į augalą ir cirkuliuoja augalo audinyje per visą jo gyvenimo ciklą. Nuo 2005 m. Komisija patvirtino penkių neonikotinoidų naudojimą ES (žr. 12 diagramą).

58

2013 m., po tai, kai buvo paskelbta keletas ataskaitų apie didelę bitėms padarytą žalą, siejamą su imidakloprido, tiametoksamo ir klotianidino naudojimu, Komisija tris neonikotinoidus leido naudoti tik šiltnamiuose, žieminiuose pasėliuose ir bitėms nepatraukliais laikomuose pasėliuose⁴¹. 2018 m. balandžio mėn. Komisija išplėtė draudimo taikymą bet kokiam visų trijų medžiagų naudojimui lauke⁴².

59

AAP reglamentu valstybėms narėms leidžiama nepaisyti standartinės procedūros ir suteikti skubius leidimus jų teritorijoje neleidžiamiems AAP, jei kenkėjai kelia pavojų, kurio negalima suvaldyti kokiu nors kitu racionaliu būdu. 2013–2019 m. valstybės narės išdavė 206 skubius leidimus dėl trijų ribojamų neonikotinoidų (žr. 13 diagramą). Iki 2017 m. leidimus išduodančių šalių ir suteiktų leidimų skaičius nuolat augo. Nepaisant visiško draudimo naudoti produktą lauke ES, 2018 m. 15 valstybių narių leido naudoti tris neonikotinoidus pagal speciąlią paskirtį, o 2019 m. juos leido naudoti 10 valstybių narių. Iki 2019 m. pabaigos šešios valstybės narės jau buvo pranešusios Komisijai apie 13 skubių leidimų, kurie galiojo 2020 m. pirmąjį pusmetį.

60

Išduodamos skubius leidimus, valstybės narės privalo apie tai pranešti Komisijai. Pranešimo šablone yra skirsniai, kuriuose prašoma pateikti informaciją apie valstybės narės vykdomą tiriamąją veiklą, susijusią su visų kategorijų pavojais, kuriais grindžiama ekstremalioji situacija. Kai valstybė narė pakartotinai išduoda leidimą sekančiu laikotarpiu, ji taip pat turėtų nurodyti vykdant šią tiriamąją veiklą padarytą pažangą. 2018 ir 2019 m. valstybės narės Komisijai išsiuntė 73 pranešimus. 43 pranešimuose nepateikta informacijos apie alternatyvų paieškai skirtą tiriamąją veiklą. Iš 30 pranešimų, kuriuose buvo pateikta informacija apie alternatyvas, 11-oje buvo paminėti šių neonikotinoidų poveikio bitėms stebėjimo projektai.

61

2017 m. Komisijos prašymu EFSA išnagrinėjo tais pačiais metais Bulgarijos, Estijos, Suomijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos ir Rumunijos išduotus skubius leidimus. EFSA padarė išvadą, kad keturios valstybės narės galėjo naudoti tinkamas chemines arba nechemines alternatyvas (pavyzdžiui, sėjomainą arba dirvožemio įdirbimą) arba negalėjo moksliškai pateisinti keliamo pavojaus. 2018 m. Komisija paprašė Bulgarijos, Vengrijos, Lietuvos ir Rumunijos nebeišduoti leidimų konkretiems AAP, kurių sudėtyje yra imidakloprido, tiametoksamo ir klotianidino. 2018 ir 2019 m. Lietuva ir Rumunija toliau išdavinėjo skubius leidimus ir tais atvejais, kai buvo tinkamų alternatyvų. 2020 m. vasario 3 d. Komisija teisiškai įpareigojo Lietuvą ir Rumuniją nebeišduoti skubių leidimų dėl šių naudojimo atvejų, kai EFSA nustatė esamas alternatyvas⁴³.

62

Valstybės narės paprastai išduoda skubius leidimus, nes mano, kad nėra tinkamų alternatyvų savo pasėliams apsaugoti. ES ūkininkai neonikotinoidus daugiausia naudojo pagrindinių pasėlių kultūrų, pavyzdžiui, kukurūzų, saulėgrąžų, rapsų ir runkelių, sėkloms apdoroti. Tuo metu, kai 2013 m. buvo taikomas dalinis draudimas, Komisija nebuvo inicijavusi tiriamųjų projektų, kuriais būtų ieškoma alternatyvių sprendimų, kaip antai mažos rizikos pesticidų ar alternatyvių metodų. 2019 m. Komisija į savo programos „Horizontas 2020“ darbo programą įtraukė du tiriamuosius projektus.

63

Integruotosios kenkėjų kontrolės (IKK) praktika gali padėti sumažinti neonikotinoidų naudojimą ES. Vadovaujantis IKK principais, ūkininkai, prieš naudodami cheminius AAP, turi apsvarstyti visas kitas galimas prevencines ir nechemines kenkėjų kontrolės alternatyvas. IKK yra privaloma nuo 2009 m.⁴⁴, tačiau Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl tvaraus AAP naudojimo buvo parodyta, kad ES padarė menką pažangą skatindama ją naudoti (žr. 7 langelį).

64

Apribojus imidakloprido, tiametoksamo ir klotianidino naudojimą, ūkininkai ėmė naudoti daugiau tiakloprido⁴⁵. 2020 m. sausio mėn. Komisija priėmė įgyvendinimo reglamentą neatnaujinti leidimo naudoti tiaklopridą Europos Sąjungoje dėl susirūpinimą keliančio jo poveikio požeminiam vandeniui ir žmonių sveikatai. EFSA ataskaitoje dėl tiakloprido padarė išvadą, kad remiantis pareiškėjo pateikta informacija⁴⁶ pavojaus bitėms vertinimas negali būti galutinai užbaigtas.

Išvados ir rekomendacijos

65

Mes tikrinome, ar Komisija laikėsi nuoseklaus laukinių apdulkintojų apsaugos Europos Sąjungoje metodo. Apskritai, nustatėme, kad taip nebuvo. Aptikome pagrindinių ES politikų, kuriomis šalinamos pagrindinės grėsmės laukiniams apdulkintojams, trūkumų ir nustatėme, kad apdulkintojų iniciatyva nesuteikia priemonių ir mechanizmų jiems pašalinti.

66

Apdulkintojų iniciatyva yra žingsnis į priekį siekiant apsaugoti laukinius apdulkintojus ES, tačiau jai trūksta valdymo ir kontrolės mechanizmų, kad būtų galima atsižvelgti į pagrindines nustatytas grėsmes (18–22 dalys). ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. neįtraukta jokių konkrečių veiksmų laukinių apdulkintojų nykimo problemai spręsti. Siekdama suteikti naujajai strategijai iki 2030 m. praktinį pavidalą, Komisija planuoja 2021 m. paskelbti tolesnius veiksmus ir priemones (14–17 dalys).

1 rekomendacija. Įvertinti specialių priemonių laukiniams apdulkintojams poreikį

Komisija turėtų:

1. įvertinti, ar į ES biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tolesnius veiksmus ir priemones reikėtų įtraukti veiksmus, skirtus kovoti su grėsmėmis, į kurias šiuo metu nėra atsižvelgta Iniciatyvoje dėl apdulkintojų;
2. sukurti tinkamus šių veiksmų ir priemonių valdymo ir stebėjimo mechanizmus, įskaitant aiškią atsakomybę tarp Komisijos departamentų, vykdančių veiklą su laukiniais apdulkintojais susijusiose politikos srityse.

Terminas: 2023 m.

67

Buveinių direktyva siekiama apsaugoti ir atkurti gyvosios gamtos rūšis, kurios išvardytos jos prieduose. Vis dėlto, direktyva taikoma ribotam laukinių apdulkintojų skaičiui ir ji neapsaugo bičių ar žiedmusių rūšių. „Natura 2000“ teritorijų strateginiuose valdymo planuose nėra konkrečių apdulkintojams skirtų reikalavimų. Pagal programą LIFE gali būti finansuojami išsaugojimo projektai, skirti nykstančioms ar dar didesnės rizikos rūšims, įtrauktoms į Europos raudonuosius sąrašus, tačiau neįtrauktoms į Buveinių direktyvą. Iki audito Komisija tokių projektų nebuvo užregistravusi (24–31 dalys).

68

Dabartinėje BŽŪP nėra nustatyta jokių specialių laukinių apdulkintojų apsaugos priemonių. 2021–2027 m. BŽŪP pasiūlymuose valstybėms narėms buvo suteikta daugiau lankstumo įgyvendinant aplinkai naudingas priemones ir buvo reikalaujama, kad Komisija, tvirtindama savo BŽŪP strateginius planus, įvertintų valstybių narių ambicingumą aplinkosaugos srityje (32–40 dalys).

2 rekomendacija. Geriau integruoti laukinių apdulkintojų apsaugos veiksmus į ES politikos priemones, skirtas biologinės įvairovės išsaugojimui ir žemės ūkiui

Komisija turėtų:

1. patikrinti, ar į „Natura 2000“ teritorijų valdymo strateginio planavimo priemones (PVP) yra įtraukti laukinių apdulkintojų apsaugos reikalavimai, ir įvertinti atitinkamas priemones, kurias valstybės narės pasiūlė tvirtindamos PVP;
2. įvertinti, kokia į 2014–2020 m. BŽŪP įtrauktų priemonių valdymo praktika turėjo teigiamą ir neigiamą poveikį laukiniams apdulkintojams;
3. tikrindama BŽŪP strateginius planus, patikrinti, ar valstybės narės į paramos sąlygas, ekologines schemas ir kaimo plėtros agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemones, kai būtina, įtraukia valdymo praktikas, kurios daro reikšmingą ir teigiamą poveikį laukiniams apdulkintojams.

Terminas: 2023 m.

69

Nuo 2009 m. į augalų apsaugos produktų teisės aktuose nustatytos papildomos bičių apsaugos priemonės. Šiuo metu ES veikliųjų medžiagų patvirtinimo rizikos vertinimo schema grindžiama 2002 m. gairėmis ir joje neatsižvelgiama nei į apsaugos priemones, įtrauktas į naujesnius AAP teisės aktus, nei į vėlesnes mokslines žinias. Per pastaruosius septynerius metus Komisijai nepavyko gauti reikiamos valstybių narių paramos gairių dokumentui atnaujinti Pagal ES sistemą valstybėms narėms buvo leidžiama toliau išduoti skubius leidimus dėl uždraustų AAP, kurie yra kenksmingi apdulkintojams (42–64 dalys).

3 rekomendacija. Gerinti laukinių apdulkintojų apsaugą pesticidų rizikos vertinimo procese

Komisija turėtų:

1. siūlyti iš dalies pakeisti arba sukurti AAP įgyvendinimo reglamentus siekdama:
• i) įtraukti apsaugos priemones reprezentatyviam laukinių apdulkintojų rūšių spektrui, kurios yra palyginamos su naminėms bitėms taikomomis apsaugos priemonėmis;
• ii) reikalaujama, kad valstybės narės tinkamai pagrįstų išduotus skubius leidimus, įskaitant konkrečią informaciją apie veiklą, kuri buvo vykdyta ieškant alternatyvių sprendimų, ir apie jos rezultatus;
2. kartu su valstybėmis narėmis parengti laukiniams apdulkintojams taikomų bandymų metodų kūrimo ir specialių laukinių apdulkintojų apsaugos tikslų nustatymo darbo planą.

Terminas: 2022 m.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Samo Jereb, 2020 m. birželio 17 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Priedas

I priedas. Apdulkintojams skirti toksiškumo bandymai, kurių reikalaujama gairių dokumentuose

Toliau pateiktose dviejose lentelėse pateikiami į ES gairių dokumentus įtraukti reikalavimai bandymams, kuriuose nustatyta, kaip pareiškėjai turėtų įrodyti veikliųjų medžiagų ir AAP poveikį apdulkintojams. Pirmoje lentelėje apžvelgti dabartiniai bandymų reikalavimai pagal 2002 m. gairių dokumentą dėl naminių bičių. Antra lentelė skirta bandymų reikalavimams, kuriuos EFSA rekomendavo 2013 m. gairių dokumente dėl bičių (naminių bičių, kamanių ir pavienių bičių), kuris niekada nebuvo patvirtintas.

2002 m. gairių dokumentas. Reikalavimai bandymams ir esami tarptautiniu mastu suderinti bandymų metodai

2002 m. gairių dokumentas
Reikalaujami bandymai	Naminės bitės	Kamanės	Pavienės bitės
Ūmus oralinis toksiškumas	Reikalaujama priklausomai nuo poveikio kelio. Esami patvirtinti bandymų metodai: — EBPO bandymas Nr. 213 (1998 m.) — EPPO 170	Nereikalaujama	Nereikalaujama
Ūmus kontaktinis toksiškumas	Reikalaujama priklausomai nuo poveikio kelio. Esami patvirtinti bandymų metodai: — EBPO 214 ( 1998 m.)	Nereikalaujama	Nereikalaujama
Bičių perų maitinimo bandymas	Reikalinga vabzdžių augimo reguliatoriams. Rekomenduojamas bandymo metodas: — P.A. Oomen ir kiti. (1992 m.)	Nereikalaujama	Nereikalaujama
Aukštesnės pakopos bandymai	Reikalaujama priklausomai nuo standartinių laboratorijos testų rezultatų. Galimi patvirtinti bandymų metodai: — EPPO 170	Nereikalaujama	Nereikalaujama

2013 m. EFSA gairių dokumentas. Reikalavimai bandymams ir esami tarptautiniu mastu suderinti bandymų metodai

EFSA 2013 m. gairių dokumentas
Reikalaujami bandymai	Naminės bitės	Kamanės	Pavienės bitės
Ūmus oralinis toksiškumas	Visada reikalaujama (purškimas ir kieta forma). Esami patvirtinti bandymų metodai: — EBPO bandymas Nr. 213 (1998 m.) — EPPO 170	Reikalaujama. Nėra patvirtinto bandymo metodo, tačiau aprašyta bandymo procedūra. Gairėse buvo laikoma, kad EBPO 213 ir EPPO 170 taikymas nėra visiškai tinkamas. Plėtojama nuo: EBPO 247 (2017 m.)	Reikalaujama. Nėra patvirtinto bandymo metodo. Gairėse aprašyta bandymo procedūra. Gairėse buvo laikoma, kad EBPO 213 ir EPPO 170 taikymas nėra visiškai tinkamas. Plėtojama nuo: ICPPR žiedo bandymas
Ūmus kontaktinis toksiškumas	Reikalaujama, jei tikėtina (purškimas ir kietos priemonės). Esami patvirtinti bandymų metodai: — EBPO bandymas Nr. 214 (1998 m.)	Reikalaujama. Nėra patvirtinto bandymo metodo. Gairėse nurodyta, kad EBPO 214 taikymas yra tinkamas ir rekomenduota ta pati bandymo procedūra kaip ir oraliniam toksiškumui. Plėtojama nuo: EBPO 246 (2017 m.)	Reikalaujama. Nėra patvirtinto bandymo metodo. Gairėse nurodyta, kad EBPO 214 taikymas yra tinkamas ir rekomenduota ta pati bandymo procedūra kaip ir oraliniam toksiškumui. Plėtojama nuo: ICPPR žiedo bandymas Darbas vykdomas: EBPO projektas 2.65: Naujos ūmaus kontaktinio toksiškumo bandymo su pavieniui gyvenančiomis bitėmis mūrininkėmis (Osmia spp.) gairės – patvirtinimo laukiama 2021 m. II ketv. (projektui vadovauja Šveicarija)
Lėtinis toksiškumas	Reikalaujama. Nėra patvirtinto bandymo metodo. Gairėse siūloma atlikti lėtinio oralinio toksiškumo bandymus remiantis informacija pagal „Decourtye ir kiti“ (2005 m.), (Suchail et al., 2001 m.), Thompson H. (Maisto ir aplinkos mokslinių tyrimų agentūra, asmeninė komunikacija, 2012 m.) ir CEB (2012 m.). Plėtojama nuo: EBPO bandymas Nr. 245 (2017 m.)	Reikalaujama. Nėra patvirtinto bandymo metodo. Gairėse rekomenduojama naudoti galutinius rezultatus, gautus atliekant bandymus su naminėmis bitėmis, kol bus parengtos tarptautiniu mastu suderintos ir priimtos šių bandymų gairės.	Reikalaujama. Nėra patvirtinto bandymo metodo. Gairėse rekomenduojama naudoti galutinius rezultatus, gautus atliekant bandymus su naminėmis bitėmis, kol bus parengtos tarptautiniu mastu suderintos ir priimtos šių bandymų gairės.
Poveikis bičių vystymuisi ir kitiems bičių gyvenimo etapams (toksiškumas lervoms)	Reikalaujama. Nėra patvirtinto bandymo metodo. Gairėse rekomenduojama atlikti lėtinio toksiškumo lervoms tyrimą remiantis EBPO gairių dėl toksiškumo lervoms bandymų projektu (EBPO bandymas Nr. 237). Plėtojama nuo: EBPO bandymas Nr. 237 (2013 m.); EBPO gairių dokumentas 239 (2016 m.).	Reikalaujama. Nėra patvirtinto bandymo metodo. Gairėse rekomenduojama naudoti galutinius rezultatus, gautus atliekant bandymus su naminėmis bitėmis, kol bus parengtos tarptautiniu mastu suderintos ir priimtos šių bandymų gairės. Remiantis 2018 m. paskelbtu Europos Parlamento tyrimu47, kyla klausimų dėl tokių bandymų metodų techninio įgyvendinamumo.	Reikalaujama. Nėra patvirtinto bandymo metodo. Gairėse rekomenduojama naudoti galutinius rezultatus, gautus atliekant bandymus su naminėmis bitėmis, kol bus parengtos tarptautiniu mastu suderintos ir priimtos šių bandymų gairės. Jose taip pat buvo nurodyta, kad atliekant antrosios pakopos bandymus svarbu atlikti oralinio toksiškumo bandymus su pavienių bičių lervomis, ir pasiūlyta bandymo procedūra. Remiantis 2018 m. paskelbtu Europos Parlamento tyrimu, kyla klausimų dėl tokių bandymų metodų techninio įgyvendinamumo.
Beveik mirtinas poveikis	Reikalaujama, konkrečiai – hiporyklės liaukų vystymosi bandymas. Nėra patvirtinto bandymo metodo. Gairėse paminėta, kad „šiuo metu rizikos vertinimo schemose neįmanoma atsižvelgti į beveik mirtiną poveikį“, ir nerekomenduota į projekto versiją įtraukti grįžimo į gyvenimo vietą bandymo. Gairėse rekomenduota atliekant rizikos vertinimą daugiausia dėmesio skirti ūmiam ir lėtiniam poveikiui suaugusiesiems ir lervoms. Darbas vykdomas: EBPO projektas 2.60: Bandymo gairės: Grįžimo į gyvenimo vietą bandymas su naminėmis bitėmis (Apis mellifera L.) vieną kartą paveikus beveik mirtina preparato doze. Pirmasis bandymų gairių projektas numatomas 2019 m. IV ketv. (projektas, kuriam vadovavo Prancūzija).	Reikalaujama. Nėra patvirtinto bandymo metodo. Gairėse nenagrinėti beveik mirtino poveikio bandymai P priede „Kamanių bandymų protokolai“.	Reikalaujama. Nėra patvirtinto bandymo metodo. Gairėse nenagrinėti beveik mirtino poveikio bandymai Q priede „Pavienių bičių (Osmia cornuta ir Osmia bicornis = O. Rufa) bandymų protokolai“.
Aukštesnė pakopa (narvas, tunelis, laukas)	Reikalaujama su tam tikromis sąlygomis. Nėra patvirtinto suaugusių naminių bičių bandymo metodo. Esami lervoms skirti metodai. Gairėse rekomenduoti keli bandymų pusiau lauko ir lauko sąlygomis atlikimo būdai, kol bus parengtos tarptautiniu mastu suderintos ir priimtos gairės. Tais atvejais, kai kyla susirūpinimas dėl galimo poveikio lervoms, gairėse pasiūlyta naudoti du esamus metodus: — EBPO 75 (2007 m.) — P.A. Oomen bandymo metodas (1992 m.)	Reikalaujama su tam tikromis sąlygomis. Nėra patvirtinto bandymo metodo. Gairėse nurodyta, kad EBPO naminių bičių metodika pusiau lauko sąlygomis vabzdžiams nelaidžiuose tuneliuose galėtų būti lengvai pritaikyta kamanėms. Dėl bandymų lauko sąlygomis, „kol neegzistuoja ir nėra patvirtinta ši nauja metodika, turėtų būti naudojami suderinti lauko–laboratorijos tyrimai“. Dėl suderintų lauko–laboratorijos tyrimų, gairėse rekomenduota naudoti Whitehorn et al. pasiūlytus protokolus. (2012 m.) ir Gill ir kiti (2012 m.)	Reikalaujama su tam tikromis sąlygomis. Nėra patvirtinto bandymo metodo. Dėl bandymų pusiau lauko sąlygomis, gairėse buvo paminėti kai kurie paskelbti bandymų metodai ir aprašyta bandymo procedūra. Dėl lauko bandymų, gairėse paminėta, kad jie gali būti tinkami beveik mirtinam poveikiui tirti. Kadangi nėra Osmia bitėms skirto protokolo, buvo pasiūlytas pagal 1983 m. Megachile rotundata tyrimą pritaikytas protokolas.

 

Šaltinis: EAR, remiantis EFSA 2013 m. gairių dokumentu ir EBPO bei Europos Parlamento informacija.

Akronimai ir santrumpos

AECM: agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonės

BŽŪP: bendra žemės ūkio politika

EEA: Europos aplinkos agentūra

EPSV: ekologiniu požiūriu svarbios vietovės

EFSA: Europos maisto saugos tarnyba

EIP: Europos inovacijų partnerystė

ES: Europos Sąjunga

BP 7: Septintoji bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa

GAAB: geros agrarinės ir aplinkosaugos sąlygos

IPBES: Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų platforma

IKK: integruotoji kenkėjų kontrolė

IUCN: Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga

PVP: prioritetinių veiksmų programos

ScoPAFF: Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas

TANVR: Teisės aktuose nustatyti valdymo reikalavimai

Žodynėlis

„Natura 2000“: retų ir nykstančių rūšių bei kai kurių retų natūralių buveinių tipų, saugomų pagal Paukščių direktyvą ir Buveinių direktyvą, veisimosi ir poilsio teritorijų tinklas.

Apsauginės juostos: žemės ūkyje – žemės plotas, kuriame nuolat auga augmenija ir kuris padeda kontroliuoti aplinkos problemas, pavyzdžiui, dirvožemio ir vandens kokybę.

Augalų apsaugos produktai (AAP): produktai, kurie yra sudaryti iš veikliųjų medžiagų arba kurių sudėtyje yra tokių medžiagų ir kurie yra skirti augalams ar augaliniams produktams apsaugoti nuo kenksmingų organizmų arba užkirsti kelią tokių organizmų veikimui, daryti įtaką augalų gyvybiniams procesams, augaliniams produktams išsaugoti, nepageidaujamiems augalams ar jų dalims naikinti arba nepageidaujamam augalų augimui sustabdyti ar užkirsti jam kelią.

Azotą fiksuojantys pasėliai: augalų kultūros, prisidedančios prie azoto fiksacijos – proceso, kurio metu ore esantis molekulinis azotas virsta amoniaku arba susijusiais azoto junginiais dirvožemyje.

Beveik mirtinas toksiškumas: medžiagos geba ar savybė sukelti biologinį, fiziologinį, demografinį ar elgsenos poveikį gyviems organizmams, kurie išgyvena toksiškos medžiagos poveikį.

Bioįvairovė: įvairios kilmės, įskaitant, sausumos, jūrų ir kitų vandens ekosistemų, gyvų organizmų įvairovė ir ekologiniai kompleksai, kurių dalimi jie yra; šis terminas apima tos pačios rūšies organizmų, skirtingų rūšių organizmų ir ekosistemų įvairovę.

Buveinė: fizinė vieta arba aplinkos tipas, kuriuose gyvena organizmai arba auga biologinė populiacija, apibrėžiami kaip natūralių arba modifikuotų aplinkos abiotinių ir biotinių veiksnių, kurie yra būtini rūšies gyvybei ir reprodukcijai palaikyti, visuma.

Cheminės medžiagos: ataskaitoje tai – cheminiai augalų apsaugos produktai, dažnai pagrįsti dirbtinėmis medžiagomis, skirtomis kenksmingųjų organizmų populiacijų gyvybingumui mažinti, kartu nepakenkiant augalams.

Ekosistemos: dinamiška augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų bendrijų ir jų negyvosios aplinkos, kuri sąveikauja kaip funkcinis vienetas, visuma.

Ekosistemų funkcijos: tiesioginis ir netiesioginis ekosistemų indėlis į žmonių išgyvenimą ir gyvenimo kokybę.

Europos raudonasis sąrašas: Europos rūšių būklės peržiūra, siekiant nustatyti rūšis, kurioms gresia išnykimas Europos lygmeniu (visos Europos ir Europos Sąjungos), atliekama pagal Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos nustatytas regionines Raudonojo sąrašo gaires.

Eurostatas: Europos Sąjungos statistikos tarnyba.

Gamtinis kapitalas: gamtos turtų, įskaitant geologiją, dirvožemį, orą, vandenį ir visus gyvus organizmus, atsargos.

Gutacija: skysto vandens pašalinimas iš nepažeisto augalo lapo paviršiaus.

Likutis: viena ar kelios medžiagos, esančios augaluose arba augalinės kilmės produktuose ar ant jų, valgomuosiuose gyvūninės kilmės produktuose, geriamajame vandenyje ar kitur aplinkoje, atsiradusios dėl augalų apsaugos produkto naudojimo, įskaitant jų metabolitus bei produktus, atsirandančius dėl jų skilimo ar reagavimo su kitomis medžiagomis.

Medingas augalas: augalas, gaminantis medžiagas, kurias gali surinkti vabzdžiai ir kurios gali būti paverstos medumi.

Nektaras: gėlių pagamintas ir bičių bei kitų vabzdžių surinktas saldus skystis.

Normalus mirtingumas: normalus mirtingumo lygis, nepriklausomai nuo priežasties.

Pasėlių apdulkinimas: auginamų augalų apdulkinimas.

Pesticidai: Augalų apsaugos produktai.

Poveikio kelias: būdai, kuriais gyvi organizmai gali susiliesti su pavojinga medžiaga.

Pūdymas: Ariamoji žemė, palikta atsigauti ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui.

Reprezentatyvi rūšių aibė: rūšių poaibis, tiksliai atspindintis daugumą didesnės grupės savybių.

Sisteminiai pesticidai: vandenyje tirpūs pesticidai, kurie, naudojant juos ant šaknų, sėklų ar lapų, sistemiškai absorbuojami ir pasiskirsto visame augale.

Šviesos tarša: dirbtinė šviesa tamsiu paros metu, daranti poveikį natūraliam dienos ir nakties / šviesos ir tamsos ciklui, kurio pagrindu išsivystė visos Žemės rūšys ir ekosistemos.

Tarpiniai pasėliai: žemės ūkyje – greitai augantys pasėliai, auginami tarp paeiliui sodinamų pagrindinių pasėlių.

Toksiškumas: medžiagos geba ar savybė sukelti neigiamą poveikį.

Trąšos: bet kokios kietos, skystos ar dujinės medžiagos (sintetinės ar organinės), kuriose yra viena ar kelios augalų maistinės medžiagos, naudojamos dirvožemyje siekiant išlaikyti ar pagerinti dirvožemio derlingumą.

Tripsas: mažas juodas sparnuotas vabzdys, kuris daugiausia minta augalais, juos pradurdamas ir čiulpdamas turinį.

Valdymo praktikos: žemės ūkio praktikų, naudojamų žemės ūkio kultūrų augimui, vystymuisi ir derlingumui gerinti, visuma. Jos apima vandentvarką, žemės dirbimą ir paruošimą, kalkinimą ir rūgštingumo kontrolę, trąšų naudojimą ir pasėlių apsaugą.

Veikliosios medžiagos: nuo kenkėjų ar augalų ligų apsauganti veiklioji sudedamoji medžiaga, esanti augalų apsaugos produkte.

Žiedadulkės: vyriškosios gėlės dalies pagamintos dulkelės, dėl kurių tos pačios rūšies gėlės moteriškoji dalis subrandina sėklas.

Komisijos atsakymai

Santrauka

I

Komisija mano, kad laukinių apdulkintojų nykimą lemia daugeriopi esminiai veiksniai, be kita ko, žemės naudojimo keitimas, intensyvus žemės ūkio valdymas, įskaitant pesticidų naudojimą, klimato kaita, aplinkos tarša ir invazinės svetimos rūšys.

II

Komisija pažymi, kad bendrą sistemą įdiegė Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus ar direktyvas ir suteikdami tam tikrus įgyvendinimo įgaliojimus Komisijai. Komisija gali veikti tik pagal šią sistemą.

Be teisės aktų atnaujinimo, gali būti įgyvendinama daug veiksmų. Įgyvendinti kai kuriuos veiksmus ar veiklas trunka gerokai ilgiau nei Europos Audito Rūmų pasirinktą 2021–2022 m. laikotarpį.

VI

Komisija pritaria šešioms šioje ataskaitoje pateiktoms rekomendacijoms ir iš dalies pritaria kitoms rekomendacijoms.

Įžanga

05

Pagal programos „Horizontas 2020“ 2 visuomenės uždavinį 2016 m. paskelbtame konkurse atrinktu projektu „PoshBee“ (Bičių sveikatą veikiančių stresorių vertinimas, stebėsena ir mažinimas visoje Europoje) siekiama pirmą kartą išsamiai visoje Europoje įvertinti pavienėms bitėms, kamanėms ir naminėms bitėms kylantį pavojų būti paveiktoms tam tikrų cheminių medžiagų ar jų mišinių ir kartu patirti patogenų poveikį ir maisto medžiagų trūkumą dviejose pagrindinėse pasėlių sistemose (https://cordis.europa.eu/project/id/773921). Projektas vykdomas bendradarbiaujant su Europos maisto saugos tarnyba (EFSA).

Tam tikruose žemės ūkio srities Europos inovacijų partnerystės (EIP-AGRI) (https://ec.europa.eu/eip/agriculture/) veiklos grupės projektuose nagrinėjami apdulkintojai, konkrečiau – naminių bičių produkcija ir bičių sveikata.

Laukiniams apdulkintojams netiesiogiai taikomos su „netiksliniais nariuotakojais“ susijusios Augalų apsaugos produktų reglamento nuostatos.

08

Siekdama nulinės taršos tikslo ir laikydamasi strategijos „nuo lauko iki stalo“ bei biologinės įvairovės strategijos, Komisija stengiasi mažinti priklausomybę nuo pesticidų ir skatinti taikyti nedidelės rizikos ir ne cheminėmis medžiagomis grindžiamas alternatyvas. Be to, ES remia naujų augalų apsaugos sprendimų mokslinius tyrimus ir intensyvesnį rodiklių naudojimą siekiant nustatyti, kaip su laiku Europoje kinta dėl pesticidų kylanti rizika.

Suderintas rizikos rodiklis Nr. 1, apskaičiuojamas padauginus rinkai pateiktų veikliųjų medžiagų, esančių augalų apsaugos produktuose, kiekį iš svorinio koeficiento, rodo, kad 2011–2017 m. Europos Sąjungoje pesticidų keliama rizika žmonių sveikatai ir aplinkai sumažėjo 20 %.

Pastabos

17

Europos pievų drugių indeksas yra nepakankamai reprezentatyvus. Šiuo metu pievų drugių indeksas apskaičiuojamas remiantis 14 šalių vykdoma stebėsena, o 75 % stebėsenos vietų yra tik 3 šalyse: Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Vokietijoje. Net ir neįtraukus Jungtinės Karalystės, 74 % transektų yra ES Vakarų šalyse.  Šiaurės (14 %), Pietų (11 %) ir Rytų Europos (1 %) duomenų nepakanka⁴⁸.

Komisija ėmėsi bandomojo projekto (Drugių vertinimas Europoje (ABLE), https://butterfly-monitoring.net/able), kad stebėsena būtų vykdoma didesniame skaičiuje šalių.

2 langelis. Apdulkintojų iniciatyva ne visada lėmė pagrindinių politikų ir priemonių pokyčius

4C veiksmas. Prioritetinių veiksmų programos (PVP) šablonas buvo parengtas 2017 m., taigi reikalavimas nurodyti apdulkintojams skirtas priemones į jį negalėjo būti įtrauktas, nes 4C veiksmas nustatytas vėliau – 2018 m. antrajame ketvirtyje. Visgi po to, kai buvo priimta apdulkintojų iniciatyva, Komisija ragino valstybes nares nurodyti apdulkintojams skirtas priemones PVP šablono skyriuje apie PVP priemonių socialinę ir ekonominę naudą.

5C veiksmas.

Su klimatu ir aplinka susiję trys iš devynių BŽŪP konkrečių tikslų, įskaitant konkretų tikslą f – „padėti apsaugoti biologinę įvairovę, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius“.

Šis tikslas apima apdulkintojų ir apdulkinimo funkcijų apsaugą.

2022–2027 m. valstybės narės galės subsidiariau ir lanksčiau kurti, įgyvendinti ir remti priemones, kurios geriausiai atitinka jų poreikius pagal BŽŪP strateginius planus. Taip valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams suteikiama galimybė kurti ir diegti specialiai apdulkintojams pritaikytas priemones, be kita ko, taikant kolektyvines ir rezultatais grindžiamas sistemas. Be to, Komisijos pasiūlyme dėl BŽŪP po 2020 m. tiesiogiai reikalaujama, kad valstybės narės atsižvelgtų į pagal Sąjungos teisės aktus parengtus nacionalinius aplinkosaugos planus ir juose nustatytas siektinas reikšmes.

22

Komisija įvedė visokeriopą vidinę tvarką, būtiną iniciatyvai įgyvendinti. Vaidmenys ir atsakomybė buvo aiškiai nustatyti ir nekilo jokių vidinių valdymo problemų. Komisija valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams reguliariai teikia naujausią informaciją apie iniciatyvos įgyvendinimo pažangą per Gamtos ir biologinės įvairovės koordinavimo grupę – ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. įgyvendinimo valdymo sistemą. Neturint patikimų duomenų apie apdulkintojus ir jiems kylančius sunkumus, neįmanoma nustatyti konkrečių vykdant įvairius veiksmus siektinų reikšmių. Pačiu pirmu iniciatyvos veiksmu šį trūkumą siekiama pašalinti.

25

Daugumos žinomų rūšių apdulkintojai (be kita ko, daugelio labiausiai nykstančių rūšių apdulkintojai) susiję su Buveinių direktyvoje išvardytų tipų buveinėmis, todėl apsaugos, valdymo ir atkūrimo priemonės, kurių imamasi pagal tą direktyvą, jiems yra naudingos.

26

Tyrime „„Natura 2000“ poveikis netikslinėms rūšims. Savanoriška biologinės įvairovės stebėsena grindžiamas vertinimas“ parodė, kad pastangų, kurių 2007–2013 m. ėmėsi valstybės narės, nepakako bendram drugių rūšių nykimui „Natura 2000“ teritorijose sustabdyti.

29

Su apdulkintojais susijusių konkrečių reikalavimų į PVP šabloną neįtraukta, nes šablonas po kelių konsultacijų ciklų jau buvo parengtas 2017 m., taigi anksčiau, nei buvo suformuluotas apdulkintojų iniciatyvos 4C veiksmas. Vis dėlto į kai kurias nacionalines PVP įtraukta apdulkintojams skirtų specialių priemonių. Pavyzdžiui, nacionalinei apdulkintojų strategijai įgyvendinti Nyderlandų PVP numatomas 500 000 EUR metinis biudžetas.

Teikdama pastabas dėl nacionalinių PVP projektų, Komisija aktyviai ragina valstybes nares į savo PVP įtraukti konkrečiai apdulkintojams skirtų strategijų ar priemonių.

32

Nors Komisija mano, kad intensyvesnis žemės ūkis yra vienas iš pagrindinių apdulkintojų nykimą lemiančių veiksnių, ji norėtų pabrėžti, kad apdulkintojai gali patirti spaudimą ir užleidus žemės ūkio paskirties žemę teritorijose, kuriose taikomos ekstensyviojo ūkininkavimo praktikos, padedančios išlaikyti apdulkintojams svarbias pusiau natūralias buveines. 

2014–2020 m. BŽŪP sistemoje nustatyta prioritetų, tiesiogiai susijusių su ekosistemų ir biologinės įvairovės atkūrimu, išsaugojimu ir gerinimu. Tuo grindžiami veiksmai, kuriais siekiama sukurti apdulkintojams palankias sąlygas.

Komisijos pasiūlyme dėl BŽŪP po 2020 m. sustiprinamas biologinės įvairovės prioritetas ir išplečiamas politikos užmojis nustatant rezultato ir poveikio rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinamas politikos poveikis biologinei įvairovei, buveinėms, ekosistemoms ir kraštovaizdžiui – apdulkintojams svarbiems elementams.

Taip pat žr. atsakymą į 2 langelio pastabas.

33

Bendras Komisijos atsakymas į 33 dalies ir 4 langelio pastabas.

Nustačius, kad ūkininkas nesilaiko ES teisės aktuose nustatytų taisyklių, be kita ko, susijusių su aplinka, gautos BŽŪP išmokos pagal kompleksinės paramos sistemą gali būti sumažintos pažeidimo sunkumą atitinkančia dalimi. Išmokos gali būti sumažintos nuo 1 iki 100 %. Iš tikrųjų dauguma pažeidimų yra netyčiniai ir nesunkūs, todėl taikomos 1–5 % kompleksinės paramos sankcijos.

Nemažai taisyklių nustatyta ES direktyvose ir reglamentuose (teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai (TANVR)), o kompleksinė parama padeda didinti ūkininkų sąmoningumą, kad jie laikytųsi šių ES teisės aktų nuostatų. Kitos taisyklės nustatytos pagal BŽŪP (geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartus), o valstybės narės privalo nustatyti vietos sąlygas ir poreikius atitinkančius nacionalinius standartus. Iš patirties padariusios išvadą, kad biologinei įvairovei, taip pat apdulkintojams, naudos nėra, valstybės narės gali labai lanksčiai pakoreguoti ūkininkams kaip TANVR arba GAAB standartai taikomas taisykles.

Kompleksinė parama nėra vienintelis įtaką biologinės įvairovės būklei darantis veiksnys, ir kompleksinės paramos poveikio neįmanoma konkrečiai įvertinti naudojant rezultato ar poveikio rodiklius, kurie atspindi kelių veiksnių lemiamas tendencijas. Todėl vertindama kompleksinės paramos ir kitų tokių atskirų priemonių įgyvendinimą, Komisija kliaunasi produkto, o ne poveikio rodikliais.

Taigi Komisija mano, kad kompleksinė parama, derinama su kitomis BŽŪP priemonėmis, daro teigiamą poveikį agrarinės žemės biologinei įvairovei.

34

Bendras atsakymas į 34 dalies, 5 langelio, 35, 36 ir 37 dalių pastabas.

Žalinimas yra tiesioginių išmokų paramos sistema, kuria siekiama atlyginti ūkininkams už viešąsias gėrybes, teikiamas trimis būdais: saugant daugiamečius žolynus, taip pat aplinkosaugos požiūriu jautriausius, įvairinant pasėlius ir išlaikant tam tikrą ariamos žemės dalį kaip ekologiniu požiūriu svarbią vietovę (EPSV). Komisijai 2016 m. įvertinus, kaip įgyvendinamas žalinimas, padaryta išvada, kad ši priemonė turi didelį potencialią, visų pirma todėl, kad apima didelį plotą (77 % visos žemės ūkio paskirties žemės), tačiau valstybės narės ir ūkininkai nevisiškai išnaudoja jos galimybes. Todėl Komisija po šio vertinimo įdiegė keletą patobulinimų, visų pirma nuo 2018 m. uždraudė EPSV naudoti pesticidus. Nustatant šį draudimą tiesiogiai nurodoma produktyvi žemės ūkio paskirties žemė, nes rizika, kad pesticidai bus naudojami neproduktyvioje žemėje, yra labai maža.

Iš patirties padariusios išvadą, kad biologinei įvairovei, taip pat apdulkintojams, naudos nėra, valstybės narės gali labai lanksčiai pakoreguoti ūkininkams taikomas su žalinimu susijusias taisykles.

Žalinimas nėra vienintelis įtaką biologinės įvairovės būklei darantis veiksnys, ir žalinimo poveikio neįmanoma konkrečiai įvertinti naudojant rezultato ar poveikio rodiklius, kurie atspindi kelių veiksnių lemiamas tendencijas. Todėl vertindama tokių atskirų priemonių kaip žalinimas įgyvendinimą, Komisija kliaunasi produkto, o ne poveikio rodikliais.

Taigi Komisija mano, kad šiuo metu taikomas žalinimas gali būti naudingas biologinei įvairovei, taip pat apdulkintojams.

Vis dėlto šis potencialas nevisiškai išnaudotas, taigi būsimos BŽŪP pasiūlyme siekiama pašalinti šį trūkumą.

35

Išnašoje nurodytas išorės pagalbinis vertinamasis tyrimas. Komisijos vertinimas pateikiamas tarnybų darbiniame dokumente SWD(2018) 478 final.

Tarnybų darbiniame dokumente (57 p.) ir pagalbiniame tyrime (125 ir 227 p.) teigiama, kad,

tyrimo duomenimis, 28 ES valstybėse narėse didžiausią grynąjį teigiamą poveikį galintis padaryti EPSV elementas yra pūdymas, kai pūdymą sudaro ražiena, kurioje natūraliai atsikuria žolės arba sudygsta laukinių augalų sėklų mišiniai. Grynos naudos galima gauti ir iš daugiamečių azotą fiksuojančių pašarinių augalų, kai kurių kraštovaizdžio elementų (t. y. lauko ribų, gyvatvorių, medžių, tvenkinių ir kanalų), apsauginių juostų ir lauko ribų.

Be to, išorės vertinamojo tyrimo ataskaitoje dėl BŽŪP poveikio biologinei įvairovei (tarnybų darbinis dokumentas rengiamas) nurodoma: „Pūdymuoti palikta žemė, kaip biologinei įvairovei daugiausia naudos duodantis EPSV tipas, <...>“ (81 p.).

37

Komisija mano, kad apskritai ūkininkams nėra paskatų naudoti pesticidus lauko paribiuose, apsauginėse juostose ir kituose negamybiniuose kraštovaizdžio elementuose, nes saugotinų pasėlių ten nėra. Be to, valstybės narės gali pagal Tausiojo pesticidų naudojimo direktyvą rengiamuose nacionaliniuose veiksmų planuose nustatyti numatytąsias apsaugines juostas palei tam tikras teritorijas (pvz., vandentakius). Jei manoma, kad to reikia, išduodamos leidimus naudoti augalų apsaugos produktus jos turi nustatyti su rizikos mažinimo priemonėmis susijusius konkrečius įpareigojimus, o ūkininkai privalo jų laikytis (pvz., dėl dreifą mažinančių purkštukų arba laukuose esančių apsauginių zonų, kuriose nepurškiama). Valstybės narės iš tikrųjų dažnai taiko tokius apribojimus, kad apsaugotų nuo dreifo vandentakius ir (arba) už lauko ribų esančias teritorijas.

38

Agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonės (AAKP) jau nemažai metų yra vienos iš pagrindinių BŽŪP priemonių, kuriomis ūkininkai skatinami pradėti arba toliau taikyti ūkininkavimo praktikas, dėl kurių viršijami privalomi reikalavimai ir kurios padeda saugoti ir gerinti aplinką, kraštovaizdį, biologinę įvairovę ir gamtos išteklius. 2014–2020 m. valstybės narės AAKP skyrė per 16 % visų ES kaimo plėtros lėšų. Dėl to ir dėl paramos ekologiniam ūkininkavimui bei „Natura 2000“ daugiau kaip 17 % ES žemės ūkio naudmenų taikomos valdymo ir ūkininkavimo praktikos, kurios, kaip numatoma, yra naudingos biologinei įvairovei, taip pat apdulkintojams, ir yra remiamos pagal tas priemones. Tai yra plačių aplinkosaugos užmojų ūkininkavimo praktikos, atitinkančios aukštesnius už kompleksinės paramos reikalavimus, taigi teikiančios papildomų su aplinka susijusių viešųjų gėrybių.

39

Bendras atsakymas į 39 ir 40 dalių pastabas.

Būsimos BŽŪP pasiūlyme sugriežtinamos kompleksinės paramos taisyklės nustatant griežtesnes sąlygas, be kita ko, susijusias su biologine įvairove ir pesticidais, t. y. įvedant naujų TANVR ir GAAB standartų, taip pat sujungiant žalinimo įpareigojimus, kad jie taptų griežtesni. Šiuo atžvilgiu aplinkosaugos tikslu sukurta naujoji tiesioginių išmokų sistema – ekologinė schema, padės siekti šio tikslo.

Dėl AAKP Komisijos pasiūlyme teikiama papildomų patobulinimų:

– jame raginama su valstybėmis narėmis remti kolektyvines sistemas ir rezultatais grindžiamas išmokų sistemas – du metodus, kurie gali padėti platesniu mastu ir išmatuojamu būdu gerokai pagerinti su aplinka susijusių viešųjų gėrybių kokybę. Abi sistemos gali būti itin naudingos apdulkintojams, nes veikia kraštovaizdžio mastu, o ne sklypo lygmeniu;

– jame leidžiama išimtiniais ir pagrįstais atvejais prisiimti AAK srities įsipareigojimus trumpesniam nei 5–7 metų laikotarpiui, jeigu tokio trumpesnio laikotarpio pakanka, kad būtų gauta naudos aplinkai. Taigi galimi AAKP gavėjai gali elgtis dar lanksčiau, todėl padidėja AAK patrauklumas;

– juo padidinama AAK srities įsipareigojimų ir kitų susijusių įsipareigojimų, tokių kaip ekologinis ūkininkavimas, taip pat „Natura 2000“ išmokų ir negamybinių investicijų įnašo norma, todėl padidėja jų patrauklumas.

Su apdulkintojais susijusių plataus užmojo tikslų pavienėmis priemonėmis pasiekti nepavyks, tam būtina priemones derinti. Teikiant ūkių konsultavimo paslaugas gautos konsultacijos taip pat bus svarbus elementas, padėsiantis ūkininkams taikyti ne tik apdulkintojams naudingas praktikas.

43

Numatoma, kad herbicidus pakeitus mechaniniu ravėjimu poveikis augalijos išteklių kiekiui ir įvairovei būtų toks pat.

44

Augalų apsaugos produktų (AAP) reglamentas apima ne vien bites, bet ir kitų rūšių vabzdžius nuostatose dėl netikslinių nariuotakojų, kuriems yra skirtos specialios nuostatos. Tomis nuostatomis tiesiogiai (arba netiesiogiai) saugomi laukiniai apdulkintojai.

46

Komisija norėtų pažymėti, kad ji įdėjo daug pastangų siekdama suderinti naminių bičių rizikos vertinimo procedūrą su teisiniais reikalavimais.

Komisija pabrėžia, kad gairės buvo priimtos 2002 m., t. y. anksčiau, nei buvo priimtas 2009 m. Reglamentas. Todėl jos negali būti suderintos su minėtuoju reglamentu.

47

2002 m. gairių dokumente atsižvelgiama į vabzdžių augimą reguliuojančių medžiagų ir kitų veikliųjų medžiagų, kurios gali padaryti ilgalaikį neigiamą poveikį bičių šeimos sveikatai, keliamą riziką lervoms. Tokiais atvejais reikalaujama pateikti įrodymų, kad ilguoju laikotarpiu poveikio bičių šeimos sveikatai nėra. (Žr. 2002 m. gairių dokumento 4.3 skirsnio pabaigą.)

53

Komisija pabrėžia, kad EFSA įgaliojimas buvo platesnio sprendimo dalis. Iš tikrųjų įgaliojimas suteiktas remiantis didžiosios daugumos valstybių narių prašymu, o kai kurioms iš jų tai buvo būtina sąlyga, kad jos pritartų vienodų principų keitimui, dėl kurio būtų atsiradusi galimybė įgyvendinti su ūmiu toksiškumu naminėms bitėms susijusias gairių dalis. 2019 m. spalio mėn. šiam vienodų principų keitimui paprieštaravo Europos Parlamentas.

Komisija taip pat pažymi, kad neprašė EFSA anksčiau peržiūrėti gairių, nes 2013 m. trijų neonikotinoidų apribojimai, dėl kurių bylos Teisme nagrinėtos iki 2018 m., buvo nustatyti remiantis EFSA vertinimu, kuriuo buvo grindžiamas ir 2013 m. gairių dokumentas. Be to, Komisija tuo metu manė, kad 2013 m. gairės atitinka naujausią (moderniausią) EFSA turimą mokslinę informaciją tuo klausimu.

54

Komisija dar neprašė pareiškėjų taikyti po 2013 m. sukurtų bandymų metodų, nes valstybės narės dar nepatvirtino gairių dokumento.

55

Pirmoji diskusija dėl konkretaus bičių apsaugos tikslo peržiūros su valstybėmis narėmis vyko 2020 m. kovo 6 d.

2013 m. EFSA gairių dokumente nustatytų konkrečių apsaugos tikslų peržiūrą planuojama baigti 2020 m. gegužės mėn. Atliekant šią peržiūrą bus apsvarstyti konkretūs naminių bičių, kamanių ir pavienių bičių apsaugos tikslai.

56

Pagal programos „Horizontas 2020“ 2 visuomenės uždavinį 2016 m. paskelbtame konkurse atrinktu projektu „POSHBEE“ siekiama pirmą kartą išsamiai visoje Europoje įvertinti pavienėms bitėms, kamanėms ir naminėms bitėms kylantį pavojų būti paveiktoms tam tikrų cheminių medžiagų ar jų mišinių ir kartu patirti patogenų poveikį ir maisto medžiagų trūkumą dviejose pagrindinėse pasėlių sistemose (https://cordis.europa.eu/project/id/773921). Projektas vykdomas bendradarbiaujant su EFSA.

Komisija taip pat remia pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomą mokslinių tyrimų veiklą, kuria siekiama išbandyti ir pristatyti integruotus metodus, kad būtų padaryta pažanga vertinant augalų apsaugos produktų (AAP) ir jų metabolitų poveikį augalų, žmonių, gyvūnų ir ekosistemų sveikatai, – dėl to pagal 2 visuomenės uždavinio 2018–2020 m. darbo programą bus vykdomas specialus mokslinių tyrimų projektas (žr. SFS-04-2019-2020).

Komisija pažymi, kad į dabartinius duomenų apie augalų apsaugos produktus pateikimo reikalavimus (Reglamentas Nr. 284/2013) įtrauktas ir ūmaus toksiškumo bitėms bandymas. Taigi augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra daugiau nei viena veiklioji medžiaga, jau yra vertinami valstybių narių lygmeniu, kai siekiama gauti nacionalinį leidimą.

58

Siekdama apsaugoti bites, 2013 m. Komisija taip pat apribojo fipronilo naudojimą.

Be to, 2018 m. balandžio mėn. įvedus apribojimų, pareiškėjai atsiėmė klotianidino ir tiametoksamo patvirtinimo galiojimo pratęsimo paraiškas, o dėl imidakloprido paraiškų nepateikta. 2020 m. sausio mėn. Komisija nepratęsė tiakloprido patvirtinimo galiojimo.

62

AAP reglamente Komisijai nenustatyta įpareigojimų inicijuoti tokius tyrimus. Vis dėlto keli tiriamieji projektai užbaigti iki 2019 m. arba šiuo metu yra vykdomi ar planuojami⁴⁹.

7 langelis. Specialioji ataskaita Nr. 05/2020 „Tvarus augalų apsaugos produktų naudojimas: ribota pažanga vertinant ir mažinant rizikas“

Valstybių narių institucijos turi užtikrinti, kad profesionalūs naudotojai laikytųsi reikalavimo taikyti IKK principus. Kad galėtų nuspręsti, ar reikalavimo laikomasi, valstybių narių institucijos turėtų turėti aiškius vertinimo kriterijus.

Vadovaujantis subsidiarumo principu, už IKK bendrųjų principų pavertimą praktiniais kriterijais atsako valstybės narės, o Komisija ir toliau valstybėms narėms šiuo klausimu padės.

Išvados ir rekomendacijos

65

Reglamentavimo sistemą, kuria nubrėžiamos galimų Komisijos veiksmų ribos, nustato Europos Parlamentas ir Taryba.

1 rekomendacija. Įvertinti specialių priemonių laukiniams apdulkintojams poreikį

a) Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Komisija iki 2020 m. pabaigos imsis ES apdulkintojų iniciatyvos peržiūros ir, remdamasi peržiūros rezultatais, 2021 m. svarstys su apdulkintojais susijusius tolesnius veiksmus.

b) Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Su apdulkintojais susijusių veiksmų valdymo ir stebėjimo mechanizmų klausimas bus sprendžiamas pagal 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją.

68

2014–2020 m. BŽŪP sistemoje nustatyta prioritetų, tiesiogiai susijusių su ekosistemų ir biologinės įvairovės atkūrimu, išsaugojimu ir gerinimu. Tuo grindžiami veiksmai, kuriais siekiama sukurti apdulkintojams palankias sąlygas. Pasiūlymuose dėl BŽŪP po 2020 m. taip pat nustatytas konkretus tikslas apsaugoti biologinę įvairovę, ekosistemines paslaugas, buveines bei kraštovaizdžius, o valstybėms narėms suteikiamos plačios galimybės rengti apdulkintojams naudingus veiksmus. Valstybės narės turės įrodyti, kad jų planuose atsispindi platesnis užmojis aplinkosaugos srityje.

2 rekomendacija. Geriau integruoti laukinių apdulkintojų apsaugos veiksmus į ES politikos priemones, skirtas biologinės įvairovės išsaugojimui ir žemės ūkiui

a) Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

b) Komisija iš dalies pritaria šiai rekomendacijai.

BŽŪP poveikio biologinei įvairovei vertinimo tyrimo ataskaitoje analizuojamas apskritai su biologine įvairove ir tam tikrais atvejais su apdulkintojais susijusių esamų BŽŪP priemonių veiksmingumas, potencialas, taip pat apribojimai (ESQ 6 p. 103). Ši analizė taip pat padeda įvertinti priemonių poveikį apdulkintojams, nes apdulkintojai yra neatsiejama biologinės įvairovės dalis. Šis vertinimas bus papildytas su ES apdulkintojų iniciatyvos 5A veiksmu susijusio tyrimo ataskaita. Naudodamasi tuo, Komisija toliau dės pastangas, kad būtų nustatytos laukiniams apdulkintojams naudingos geriausios praktikos.

c) Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Nors BŽŪP strateginiuose planuose reikės nurodyti, kaip jie padeda siekti BŽŪP bendrųjų ir konkrečių tikslų, be kita ko, tikslo apsaugoti biologinę įvairovę, ekosistemines paslaugas, buveines bei kraštovaizdžius, pagal BŽŪP po 2020 m. valstybės narės galės lanksčiau nustatyti intervencines priemones. Todėl valstybių narių siūlomos intervencinės priemonės ir valdymo praktikos bus pasirenkamos ir kuriamos ne remiantis iš anksto nustatyta praktika, bet išnagrinėjus jų aplinkosaugos padėtį ir nustačius į BŽŪP strateginius planus įtrauktinus poreikius, be kita ko, susijusius su apdulkintojais, jei tai aktualu konkrečioje teritorijoje. Tuose planuose taip pat reikės nurodyti, kaip jie padeda siekti susijusiuose aplinkos teisės aktuose nustatytų siektinų reikšmių ir tikslų. Reikės atsižvelgti ir į žaliąjį kursą atitinkančiose bei BŽŪP aktualiose strategijose nustatytus tikslus.

Vertindama BŽŪP planus, Komisija įvertins, ar siūlomos intervencinės priemonės ir valdymo praktikos ne pavieniui, o derinamos tarpusavyje atskleidžia savo potencialą ir veiksmingai padeda siekti BŽŪP konkrečių tikslų, patenkinti plane nurodytus valstybių narių konkrečius poreikius ir pasiekti nustatytas siektinas reikšmes bei tikslus.

69

Didelėmis pastangomis Komisija sugebėjo pasiekti, kad 2019 m. liepos mėn. valstybės narės pakankamai pritartų vienodų principų keitimui, dėl kurio būtų atsiradusi galimybė įgyvendinti su ūmiu toksiškumu naminėms bitėms susijusias 2013 m. EFSA bičių gairių dokumento dalis. 2019 m. spalio mėn. šiam pasiūlymui paprieštaravo Europos Parlamentas.

3 rekomendacija. Gerinti laukinių apdulkintojų apsaugą pesticidų rizikos vertinimo procese

a) Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

b) Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Galinės išnašos

¹ S. Potts ir kiti, “Status and trends of European pollinators. Key findings of the STEP project”, 2015 m. sausio 14 d.

² FAO, “The power of pollinators: why more bees means better food”, 2016 m. rugpjūčio 24 d. L. A. Garibaldi ir kiti, “Mutually beneficial pollinator diversity and crop yield outcomes in small and large farms”, Science Magazine, 2016 m.

³ IPBES, “The assessment report of the Intergovernmental Science-Policy Platform on Biodiversity and Ecosystem Services on pollinators, pollination and food production”, 2016 m.

⁴ F. Sanchez-Bayo, K. A.G. Wyckhuys “Worldwide decline of the entomofauna: A review of its drivers”, 2019 m. sausio 31 d.

⁵ Pasaulio ekonomikos forumas, “The Global Risks Report 2020”, 15 leidimas, 2020 m. sausio 15 d.

⁶ Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“, COM (2011) 0244 final.

⁷ Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, COM(2018) 395 final, 2018 m. birželio 1 d.

⁸ Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“, COM (2019) 640 final.

⁹ Europos piliečių iniciatyva „Save bees and farmers! Towards a bee-friendly agriculture for a healthy environment”, 2019 m. rugsėjo 30 d.

¹⁰ J. A. Harvey, R. Heinen, I. Armbrecht ir kiti, “International scientists formulate a roadmap for insect conservation and recovery”, Nature Ecology & Evolution, 2020 m. sausio 6 d.

¹¹ Biologinė įvairovė žemės ūkio paskirties žemėje: BŽŪP indėlis nesustabdė nykimo (Specialioji ataskaita Nr. 13/2020), „Tvarus augalų apsaugos produktų naudojimas: ribota pažanga vertinant ir mažinant rizikas“ (Specialioji ataskaita Nr. 05/2020), „Būtina dėti daugiau pastangų įgyvendinant tinklą „Natura 2000“, kad būtų išnaudotos visos jo galimybės (Specialioji ataskaita Nr. 01/2017).

¹² Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūra“, COM/2015/0478 final, 2015 m. spalio 2 d.

¹³ EAA, “The European environment - state and outlook 2020”, visa ataskaita, ES.1 lentelė. Ankstesnių tendencijų santrauka, perspektyvos ir galimybės pasiekti politikos bendruosius / darbinius tikslus, p. 12.

¹⁴ Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD, Sveikatos ir maisto saugos GD, Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD, Jungtinis tyrimų centras ir Tarptautinio bendradarbiavimo ir plėtros GD.

¹⁵ C. Van Swaay ir kiti, “European Red List of Butterflies”, 2010 m., Europos Sąjungos leidinių biuras. A. Nieto ir kiti, “European Red List of Bees”, 2014 m., Europos Sąjungos leidinių biuras.

¹⁶ 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

¹⁷ Tarybos direktyvos 92/43/EEB 17 straipsnis.

¹⁸ EAA, “State of nature in the EU – Results from reporting under the nature directives 2007–2012”, Techninė ataskaita Nr. 2/2015, 2015 m.

¹⁹ V. Pellissier ir kiti, “The impact of Natura 2000 on non-target species, assessment using volunteer-based biodiversity monitoring”, EAA – Europos biologinės įvairovės teminis centras, Techninis dokumentas Nr. 4/2014, 2014 m.

²⁰ Europos Komisija, „Action Plan for the Conservation of the Danube Clouded Yellow Colias myrmidone in the European Union“, 2012 m. balandžio 13 d.

²¹ Duomenys pateikti https://www.eea.europa.eu/themes/biodiversity/state-of-nature-in-the-eu/article-17-national-summary-dashboards/conservation-status-and-trends.

²² Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo (OL L 347, 2013 12 20, p. 185).

²³ EAA, SOER 2015, informacinis pranešimas dėl žemės ūkio, 2016 m. lapkričio 15 d.

²⁴ IPBES, “The assessment report of the Intergovernmental Science-Policy Platform on Biodiversity and Ecosystem Services on pollinators, pollination and food production”, 2016 m.

²⁵ EAA, SOER 2020, 13 skyrius “Environmental pressures and sectors”, p. 295.

²⁶ 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549) II priedas.

²⁷ 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).

²⁸ EAR specialioji ataskaita Nr. 21/2017 „Žalinimas – sudėtingesnė pajamų rėmimo sistema, aplinkosaugos požiūriu dar neveiksminga“.

²⁹ Europos Komisija, “Evaluation study of the payment for agricultural practices beneficial for the climate and the environment”, 2017 m.

³⁰ 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2017/2393, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentai (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013 (ES), Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 652/2014 (OL L 350, 2017 12 29, p. 15).

³¹ Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608) ir 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 639/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, ir iš dalies keičiamas to reglamento X priedas (OL L 181, 2014 06 20, p. 1).

³² 2017 m. vasario 15 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1155, kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 639/2014 ir Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 X priedas (OL L 167, 2017 6 30, p. 1).

³³ Europos Komisija, “Evaluation of the impact of the CAP on habitats, landscapes and biodiversity”, 2019 m. lapkričio mėn.

³⁴ 1991 m. liepos 15 d. Komisijos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991 8 19, p. 1).

³⁵ 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

³⁶ 2013 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 283/2013, kuriuo nustatomi duomenų apie veikliąsias medžiagas pateikimo reikalavimai (OL L 93, 2013 4 3, p. 1) ir 2013 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 284/2013, kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, nustatomi duomenų apie augalų apsaugos produktus pateikimo reikalavimai (OL L 93, 2013 4 3, p. 85).

³⁷ 2011 m. birželio mėn. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 546/2011, kuriuo dėl vienodų augalų apsaugos produktų vertinimo ir registravimo principų įgyvendinamas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 155, 2011 6 11, p. 127).

³⁸ Gairių dokumentas dėl ekotoksiškumo dirvožemyje pagal Tarybos direktyvą 91/414/EEB, SANCO/10 329/2002.

³⁹ EFSA, “Guidance Document on the risk assessment of plant protection products on bees (Apis mellifera, Bombus spp. and solitary bees)”, 2013 m. liepos 4 d., atnaujinta 2014 m. liepos 4 d.

⁴⁰ Sujungtos bylos T-429/13 Bayer CropScience AG ir kiti prieš Komisiją, T-451/13 Syngenta Crop Protection AG ir kiti prieš Komisiją ir T-584/13 BASF Agro BV ir kiti prieš Komisiją.

⁴¹ 2013 m. gegužės 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 485/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 nuostatos dėl veikliųjų medžiagų klotianidino, tiametoksamo ir imidakloprido patvirtinimo sąlygų ir dėl draudimo naudoti augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra šių veikliųjų medžiagų, apdorotas sėklas ir jomis prekiauti (OL L 139, 2013 5 25, p. 12).

⁴² Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/783 (OL L 132, 2018 5 30, p. 31 34), Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/784 (OL L 132, 2018 5 30, p. 35 39) ir 2018 m. gegužės 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/785 (OL L 132, 2018 5 30, p. 40 44), kuriuo dėl veikliųjų medžiagų imidakloprido, klotianidino ir atitinkamai tiametoksamo patvirtinimo sąlygų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011.

⁴³ 2020 m. vasario 3 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/152 ir Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/153.

⁴⁴ 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 128/2009/EB dėl tvaraus pesticidų naudojimo.

⁴⁵ J. Kathage ir kiti, “The impact of restrictions on neonicotinoid and fipronil insecticides on pest management in maize, oilseed rape and sunflower in eight European Union regions”, 2017 m. spalio 17 d.

⁴⁶ 2020 m. sausio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/23, kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, nepratęsiamas veikliosios medžiagos tiakloprido patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas.

⁴⁷ Europos Parlamentas, „Guidelines for submission and evaluation of applications for the approval of active substances in pesticides“, tyrimas, 2018 m. rugsėjo mėn.

⁴⁸ Kalbant apie Pietų šalis, iš dalies pakanka tik Ispanijos duomenų; Portugalijos, Italijos, Graikijos, Maltos ir Kipro duomenų nepakanka. Rytų Europos šalių duomenų vos vos pakanka: 12 ir 8 transektų atitinkamai Rumunijoje ir Slovėnijoje; visose kitose Rytų Europos šalyse duomenų nerenkama. Iš Šiaurės šalių Danija ir Estija neįtrauktos, o dauguma transektų yra Švedijoje. (Žr. van Sway et al., 2017 m.).

⁴⁹ 1) Informacijos apie augalų sveikatos srities mokslinius tyrimus ir inovacijas (be kita ko, integruotąją kenkėjų kontrolę, pesticidų alternatyvas ir naujus kenkėjus ir (arba) ligas) suvestinė https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/food-farming-fisheries/farming/documents/factsheet-agri-plant-health_en.pdf
Pavyzdžiui, projektu „EUCLID“ siekta sukurti tvaresnių kenkėjų kontrolės metodų, kad būtų sumažintas pesticidų poveikis. Šis projektas vykdytas nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn.
2) Su integruotąja kenkėjų kontrole, pesticidais ir (arba) kenkėjais bei ligomis susijusių visų programos „Horizontas 2020“ dalių („Marie Curie“, EMTT ir kt.) 10 tiriamųjų projektų ir jų rezultatų paskelbimas https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/cc7026c4-56b6-11ea-aece-01aa75ed71a1/language-en/format-PDF/source-117749527
Pavyzdžiui, projektu „nEUROSTRESSPEP“ siekta rasti „žalesnių“ insekticidų panaudojant vabzdžių hormonus prieš juos pačius. Šis projektas vykdytas nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn.
3) Informacijos apie ekologinius metodus ir ekologinio ūkininkavimo mokslinius tyrimus ir inovacijas (be kita ko, agroekologiją, ekologinį ūkininkavimą, biologinę įvairovę, ekosistemų funkcijas, agrarinę miškininkystę, apdulkinimą, biologinę kontrolę, įvairinimą) suvestinė https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/food-farming-fisheries/farming/documents/factsheet-agri-research-ecological-approaches_en.pdf
Pavyzdžiui, projektas „ECOSTACK“ vykdomas nuo 2018 m. rugsėjo mėn. Projektu, be kita ko, siekiama kiekybiškai įvertinti natūralių priešų ir apdulkintojų poveikį kelių rūšių kultūrinių augalų derlingumui ir pedoklimatinėms sąlygoms, ištirti galimus kompromisus tarp biologinės kontrolės ir apdulkinimo funkcijų vykdytojų, kurti „biologijos įkvėptas“ augalų apsaugos strategijas ir įvertinti ekosistemų funkcijų vykdytojų jautrumo agrocheminėms medžiagoms būklę laukuose bei suderinamumą su integruotąja kenkėjų kontrole.

Chronologija

Įvykis	Data
Audito planavimo memorandumo (APM) priėmimas / Audito pradžia	2019 09 18
Ataskaitos projekto oficialus išsiuntimas Komisijai (ar kitam audituojamajam subjektui)	2020 04 14
Galutinės ataskaitos priėmimas po prieštaravimų procedūros	2020 06 17
Visomis kalbomis gauti Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialūs atsakymai	2020 07 01

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020

PDF	ISBN 978-92-847-4863-1	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/55958	QJ-AB-20-014-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-4844-0	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/62863	QJ-AB-20-014-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2020

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis EAR turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote išsiaiškinti papildomas teises, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, EAR darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, EAR pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.