ERPF ir ESF projektų 2014–2020 m. laikotarpiu atranka ir stebėjimas daugeliu bruožų vis dar labiausiai orientuoti į išdirbius

Santrauka

I

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ES skyrė beveik 349,4 milijardo eurų savo sanglaudos politikos tikslams pasiekti. Šia politika siekiama remti darbo vietų kūrimą, verslo konkurencingumą, ekonomikos augimą, darnų vystymąsi ir gyvenimo kokybės gerėjimą. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, skiriamas finansavimas projektams, kuriuos įgyvendina paramos gavėjai valstybėse narėse. Valstybių narių valdžios institucijos atrenka projektus, kuriems reikia skirti finansavimą, ir stebi, kaip jie įgyvendinami. Itin svarbu tai, kad finansavimas būtų skiriamas veiksmingai, kalbant konkrečiai – kad būtų įgyvendinami numatomi rezultatai.

II

Kad paremtų šį tikslą, Komisija įgyvendino įvairias priemones, kuriomis siekiama skirti daugiau dėmesio rezultatams 2014–2020 m. laikotarpiu. Ankstesnėse ataskaitose mes palankiai įvertinome tokiomis priemonėmis padarytą pažangą. Vis dėlto, mes taip pat pabrėžėme keletą šių priemonių veiksmingumo ir stebėjimo informacijos, susijusios su išlaidomis sanglaudos politikai, trūkumų. Šioje ataskaitoje konsoliduojami ir nagrinėjami šie pirmiau nustatyti faktai.

III

Tikrinome, ar į projektų atrankos procesą aiškiai integruotas dėmesys rezultatams, ir tai, ar Komisija ir valstybės narės gali aiškiai parodyti, kad ES biudžeto lėšos naudojamos tinkamai. Todėl tikrinome projektų, kuriems naudojamos sanglaudos fondų lėšos, atrankos ir stebėjimo procedūras.

IV

Darome išvadą, kad, nepaisant ilgalaikių ketinimų, pačių atrankos procedūrų forma ir pačiais procesais vis dar labiau pabrėžiami išdirbiai ir įsisavinimas, o ne rezultatai. Be to, dėl stebėjimo procedūrų trūkumų buvo sudėtinga įvertinti, kiek ES finansavimu prisidėta įgyvendinant ES ir valstybių narių tikslus. Konkrečiai, mūsų patikrintų VP atveju nustatėme toliau pateiktus faktus:

• Kalbant apie projektų atranką, galimi paramos gavėjai buvo gerai informuoti ir jiems suteikta tinkama parama siekiant pasinaudoti ES finansavimu. Mūsų tikrintos procedūros buvo sukurtos taip, kad jomis būtų galima lengviau atrinkti projektus, susijusius su VP tikslais, bet atrankos kriterijais retai buvo keliamas reikalavimas, kad paraiškų teikėjai apibrėžtų kiekybiškai įvertintus rezultatų rodiklius projekto lygmeniu. Be to, dauguma atrankų buvo vykdomos vadovaujantis pirmumo principu. Paraiškos buvo vertinamos ir reitinguojamos viena kitos atžvilgiu vykdant tik vieną atrankos procedūrą.
• Kalbant apie stebėjimą, nustatėme, kad stebėjimo sistemos pradėjo veikti tik paskutiniais etapais, o tam daugiausia įtakos turėjo tai, kad buvo vėluojama patvirtinti teisinę sistemą. Ir toliau išlieka keletas IT sistemų, naudojamų stebėjimo duomenims rinkti ir apibendrinti, trūkumų. Be to, kadangi atitinkamų stebėjimo sistemų auditai atliekami labai lėtai, kyla rizika, kad gali nebeužtekti laiko imtis jokių taisomųjų veiksmų iki 2019 m. vyksiančios veiksmingumo peržiūros.
• Stebėjimo informacija ir toliau daugiausia orientuota į išdirbius. Komisijos pagrindinėje ataskaitoje, skirtoje pasiekimams įvertinti, be pagrindinių išdirbių rodiklių, pateikiama finansavimo įgyvendinimo pažanga. Vis dėlto nurodoma tik neišsami informacija apie rezultatų įgyvendinimą.

V

Todėl rekomenduojame Komisijai:

• Siekiant užtikrinti, kad vykdant projektų atranką būtų laikomasi nuoseklaus ir iš tiesų į rezultatus orientuoto metodo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų palyginamos projektų paraiškos, reikalauti, kad paramos gavėjai kiekvienam projektui nustatytų bent vieną realų rezultatų rodiklį ir atliktų numatomų rezultatų ir rodiklių vertinimą, įtrauktą į paraiškų vertinimo ataskaitą.
• Siekiant užtikrinti, kad stebėjimas būtų orientuotas į rezultatus, valstybės narės į susitarimą dėl dotacijos turėtų įtraukti vieną ar daugiau realių ir kiekybiškai įvertintų rodiklių, kuriais prisidedama prie VP lygmeniu nustatytų rezultatų rodiklių, o Komisija turėtų nustatyti bendrus ERPF rezultatų rodiklius, kurie būtų grindžiami bendra rezultatų apibrėžtimi.
• Komisija turėtų pagerinti ataskaitų apie veiksmingumą teikimą ir užtikrinti, kad 2019 m. būtų atlikta prasminga veiksmingumo peržiūra.

Įvadas

Sanglaudos politika – tai pagrindinė ES investicijų politika

01

Sanglaudos politika – tai pagrindinė ES investicijų politika. Ja siekiama remti darbo vietų kūrimą, verslo konkurencingumą, ekonomikos augimą, darnų vystymąsi ir gyvenimo kokybės gerėjimą. Sanglaudos politikai skiriama apie trečdalis ES biudžeto. Galiojančiomis kainomis 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu sanglaudos politikai buvo skirta maždaug 230 milijardų eurų, 2007–2013 m. laikotarpiu – 346,5 milijardo eurų, o 2014–2020 m. laikotarpiu – 349,4 milijardo eurų.

02

Sanglaudos politika finansuojama Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo (SF) lėšomis. Šie fondai kartu su Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF) yra Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) dalis. Jie įgyvendinami per veiksmų programas (VP), kuriose nustatomi investavimo prioritetai ir konkretūs tikslai¹. Programose taip pat aprašoma, kaip finansavimas programavimo laikotarpiu bus panaudotas projektams finansuoti. VP įgyvendina valstybės narės ir jų regionai. Tai reiškia, kad valstybės narės atlieka projektų atranką, vykdo jų stebėjimą ir juos vertina.

Orientavimasis į veiksmingumą – vienas svarbiausių Komisijos ir valstybių narių 2014–2020 m. laikotarpio prioritetų

03

Strategija „Europa 2020“ yra 10 metų ES užimtumo ir augimo strategija. Ji buvo pradėta įgyvendinti 2010 m., siekiant sukurti palankias sąlygas pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui. Siekdama įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus ir uždavinius, 2010 m. Komisija pabrėžė, kad būtina didinti sanglaudos politikos veiksmingumą sutelkiant dėmesį į rezultatus².

04

Todėl teisės aktų rinkiniu dėl sanglaudos politikos 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu nustatyta didelių pokyčių, kuriais siekiama skirti daugiau dėmesio veiksmingumui³. Pagrindinės priemonės yra šios:

• Nustatytos ex ante sąlygos⁴, pagal kurias reikalaujama, kad valstybės narės iki 2016 m. pabaigos įgyvendintų tam tikras veiksmingo ESI fondų naudojimo sąlygas (pavyzdžiui, turi būti sukurtos politikos ir (arba) strateginės sistemos). Viena iš šių sąlygų, bendrąja ex ante sąlyga Nr. 7⁵, reikalaujama, kad „būtų nustatyta rezultatų rodiklių sistema, reikalinga norint atrinkti veiklas, kurios veiksmingiausiai prisideda prie pageidaujamų rezultatų, stebėti pažangą siekiant rezultatų“.
• Veiksmingumo rezervas, kuriuo atidedama dalis VP skirto ES finansavimo, bus panaudotas tik jeigu rodiklių (daugiausia – išlaidų ir (arba) išdirbių rodiklių) poaibe bus pasiekti iš anksto nustatyti riboženkliai. Šio rezervo panaudojimas 2019 m. bus grindžiamas 2019 m. atlikta veiksmingumo peržiūra⁶.
• Sustiprinta intervencijos logika per programavimo procesą⁷, nustatant reikalavimą, kad valstybės narės, prieš nuspręsdamos, kur ir kaip panaudoti sanglaudos lėšas, turi įvertinti savo poreikius ir įsipareigoti siekti rezultatų.
• Vertinant pažangą, daromą siekiant šių rezultatų, nuosekliau remiamasi veiksmingumo rodikliais⁸.

Projektų atrankos ir stebėjimo svarba siekiant veiksmingumo

05

2017 m. padarėme išvadą⁹, kad Komisijai ir valstybėms narėms pavyko parengti VP, turinčias stipresnę intervencijos logiką. Tai reiškia, kad VP nuosekliai nustatomi intervencijų tikslai (konkretūs tikslai ir (arba) rezultatai) ir tai, kaip jų bus siekiama (reikalingas finansavimas, veiksmai, kurių reikės imtis, ir numatomi išdirbiai).

06

Vis dėlto siekiant, kad politika būtų veiksminga, vykdant programavimo procesą svarbu ne tik nustatyti aiškius tikslus ir apgalvoti rezultatus. Itin svarbu tai, kad VP įgyvendinimo etapu būtų laikomasi į rezultatus orientuoto metodo, nes didžiausią įtaką politikos veiksmingumui turi finansuojamų projektų kokybė ir jais pasiektais apčiuopiamais rezultatais sukuriama pridėtinė vertė. Todėl, siekiant veiksmingumo, projektų atrankai, stebėjimui ir ataskaitų teikimui tenka esminis vaidmuo. VP įgyvendinimo ciklo ir susijusių įstaigų apžvalga pateikta 1 diagramoje. Mūsų auditui aktualūs procesai pažymėti geltoname fone.

Pagrindiniai dalyviai ir jų vaidmuo vykdant projektų atranką ir stebėjimą

07

Projektų atranką vykdo už VP valdymą atsakingos nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos. Vadovaujančiosios institucijos (VI) arba tarpinės įstaigos (TĮ), kurioms jos suteikia įgaliojimus, nustato atrankos kriterijus, sukuria atrankos komitetus ir nusprendžia, kuriems projektams bus skiriamas Europos Sąjungos finansavimas. Komisija projektų atrankoje nedalyvauja, kitaip nei VP derybose, kur jai tenka lemiamas vaidmuo. Tačiau Komisija prisideda vykdydama savo patariamąją funkciją VP stebėjimų komitetuose¹⁰, kuriuose tvirtinama projektams atrinkti taikoma metodika ir kriterijai. Komisija taip pat teikia geriausia patirtimi ir bendra patirtimi su valstybėmis narėmis grindžiamas gaires.

08

Atsakomybė už projektų stebėjimą tenka valstybėms narėms. Vadovaujančiosios institucijos stebi, kaip įgyvendinamos VP ir projektai, apibendrina stebėjimo informaciją ir Komisijai pateikia metines įgyvendinimo ataskaitas (MĮA). Stebėjimo komitetas taip pat atlieka VP įgyvendinimo peržiūrą ir tvirtina MĮA. Šiuo atveju Komisijos vaidmuo taip pat yra tik teikti gaires, kartu su vadovaujančiomis institucijomis atlikti VP veiksmingumo tyrimus ir teikti pastabas dėl MĮA.

09

Vis dėlto vykdydama savo ataskaitų teikimo funkciją Komisija pateikia biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui savo metinį valstybių narių MĮA apibendrinimą ir strategines ataskaitas (2017 ir 2019 m.)¹¹.

Audito apimtis ir metodas

10

Šiuo auditu siekta atsakyti į klausimą, ar 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ERPF ir ESF projektų atrankos ir stebėjimo sistemos buvo orientuotos į rezultatus. Atsižvelgdami į tai, kokio masto pažanga padaryta įgyvendinant VP, ir remdamiesi jau atliktais auditais, atlikdami šį auditą turėjome galimybę pirmą kartą stebėti „į rezultatus orientuotą metodą“ visu įgyvendinimo etapu, nes jau galima susipažinti su pirmaisiais rezultatais. Auditas taip pat labai aktualus veiksmingumo peržiūros, kurią numatyta atlikti 2019 m., atžvilgiu.

11

Pirmojoje dalyje pateikiame mūsų atliktą atrankos procedūrų, taikomų tikrintoms VP, analizę. Įvertiname šių atrankos procedūrų modelį, o ypač atrankos kriterijų nustatymą ir tai, kaip jie orientuoti į rezultatus, taip pat paraiškų vertinimo etapą. Antrojoje dalyje nagrinėjame esamas valdymo ir kontrolės sistemas ir iki šiol VI ir (arba) TĮ atliktą tikrintų VP stebėjimą siekiant įvertinti veiklos veiksmingumą programos ir nacionaliniu lygmeniu. Peržiūrime duomenų patikimumą, prieinamumą ir tai, ar jais gaunama atitinkamos informacijos valdymo klausimais ir informacijos, kurią galima panaudoti teikiant ataskaitas Komisijai.

12

Iš viso išnagrinėjome 34 projektus (žr. I priede pateiktą projektų sąrašą). Daugiausia dėmesio skyrėme ERPF ir ESF, o konkrečiau – trims teminiams tikslams (TT)¹² (žr. II priede pateiktą 11 teminių tikslų aprašymą):

• 3 TT – MVĮ konkurencingumo didinimas (16 projektų),
• 8 TT – tvaraus ir kokybiško užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas (12 projektų) ir
• 9 TT – socialinės įtraukties skatinimas, kova su skurdu ir visų rūšių diskriminacija (6 projektai).

13

Įvertinome per 20 atrankos procedūrų (žr. III priede pateiktą sąrašą) VI (arba tarpinės įstaigos) tiesiogiai atrinktus projektus pagal septynias VP, vykdytas keturiose valstybėse narėse: Čekijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Suomijoje (žr. IV priede pateiktą sąrašą). Šios VP ir valstybės narės buvo pasirinktos atsižvelgiant į skirto finansavimo reikšmingumą ir projektų įgyvendinimo etapą. Pasirinkome projektus atsižvelgdami į jiems suteiktos dotacijos sumą ir tai, kokiu mastu jie buvo įgyvendinti atliekant auditą. Atrinktų projektų prioritetinė kryptis, investavimo prioritetai ir konkretūs tikslai pateikti V priede. Susiję ERPF išdirbių ir rezultatų rodikliai pateikti VI priede, o atitinkami ESF rodikliai – VII priede.

14

Taip pat peržiūrėjome Komisijos atliktus veiksmus, bendraisiais bruožais susijusius su ESF ir ERPF projektų atranka ir veiksmų programomis.

Pastabos

Vykdant projektų atranką rezultatams neskiriama pakankamai dėmesio

15

Vadovaujančiųjų institucijų nustatytomis atrankos procedūromis reikėtų skirti prioritetą tam, kad būtų atrinkti projektai, kurie yra labiausiai susiję su siekiamais tikslais ir kuriuos įgyvendinant yra daugiausia galimybių pasiekti rezultatus, taip pat tam, kad būtų užtikrinta, jog lėšos būtų panaudotos laikantis taisyklių. Patikrinome tai, kokiu mastu rezultatai atsispindėjo atrankos procedūrų modelyje (pavyzdžiui, atrankos kriterijus, kuriais naudojamasi vertinant paraišką, projektų vertinimo metodą ir galimiems konkurso dalyviams prieinamus dokumentus), taip pat atrankos procedūrų įgyvendinime, taigi ir atrinktuose projektuose.

16

Remiantis ankstesnio Audito Rūmų atlikto audito rezultatais,¹³ Komisija ir valstybės narės sėkmingai parengė VP, kuriose nustatė tvirtesnę intervencijos logiką, o tai reiškia, kad jose yra aiški sąsaja tarp vystymosi poreikių, konkrečių tikslų ir rezultatų rodiklių. Ši intervencijos logika turėtų būti juntama projektų atrankos procedūrose. Manome, kad VI, kurdamos procedūras, turėtų atsižvelgti į daugelį kriterijų, kad procedūros būtų orientuotos į rezultatus:

• taikomais atrankos kriterijais reikėtų užtikrinti, kad projektai atitiktų VP tikslus;
• atrankos kriterijai turėtų padėti atrinkti projektus, turinčius ne tik kiekybiškai įvertintus išdirbių rodiklius, bet ir kiekybiškai įvertintus rezultatų rodiklius, kad būtų galima įvertinti projektų pasiekimus;
• reikėtų raginti paramos gavėjus teikti paraiškas, siekiant užtikrinti, kad būtų labai daug projektų, kurių atranką būtų galima vykdyti;
• galiausiai, projektų atranką reikėtų grįsti tiesioginiu paraiškų lyginimu, siekiant nustatyti tinkamiausius finansuoti projektus ir skirti jiems prioritetą.

17

Tai, kokiu mastu VI, nagrinėdama gautas paraiškas, taikė šiuos kintamuosius, ir tai, kokią įtaką šie kintamieji turėjo į rezultatus orientuotų projektų atrankai, aprašoma kitose dalyse (žr. 18–38 dalis).

Vykdant atrankos procedūras, lengviau atrinkti VP tikslus atitinkančius projektus

18

2014–2020 m. programavimo laikotarpio teisine sistema nustatytos dvi priemonės, skirtos tam, kad būtų dažniau pasirenkami VP tikslus atitinkantys projektai:

• VP pagal kiekvieną prioritetinę sritį turi būti nustatyti pagrindiniai projektų atrankos principai¹⁴;
• VI turi parengti atrankos kriterijus ir procedūras, kurios „padeda užtikrinti, kad veiksmais būtų prisidėta siekiant atitinkamo prioriteto konkrečių tikslų ir rezultatų“¹⁵.

19

Be šių reikalavimų, 2014–2020 m. laikotarpiui nustatyti ir šie reikalavimai, siekiant, kad būtų atrenkami labiau į rezultatus orientuoti projektai:

• pagal bendrąją ex ante sąlygą Nr. 7 (taip pat žr. 4 dalį) turi būti „nustatyta rezultatų rodiklių sistema, reikalinga norint atrinkti veiklas, kurios veiksmingiausiai prisideda prie pageidaujamų rezultatų“;
• VI taip pat turi parengti atrankos kriterijus ir procedūras, kurios „padeda užtikrinti, kad veiksmais būtų prisidėta siekiant atitinkamo prioriteto konkrečių tikslų ir rezultatų“¹⁶.

20

„Pagrindiniai principai“ atlieka projektų atrankos orientyro vaidmenį, juose išsamiai nurodomi pagrindiniai naudotini atrankos kriterijai. Šiuos principus naudojant drauge su projektų, kuriems skirtinas finansavimas, aprašymu, pateikiant tokių projektų ir paramos gavėjų pavyzdžių, galima parengti gerą pagal kiekvieną konkretų tikslą finansuotinų projektų apžvalgą. Šiais principais naudojamasi kaip pagrindu rengiant atrankos kriterijus, o atrankos kriterijuose į juos galima pateikti tiesioginę nuorodą.

21

Nustatėme, kad kai kuriais atvejais principai buvo bendro pobūdžio, vis dėlto, jais visais buvo nurodoma tai, kad atrinkti projektai turi atitikti konkrečius VP tikslus, kaip nurodyta pagal kiekvieną prioritetinę kryptį. Mūsų išnagrinėtoms atrankos procedūroms taikomi atrankos kriterijai atitiko pagrindinius principus. Kiekviena procedūra buvo susijusi su bent vienu projektų atitikimo kriterijumi ir jų indėliu į konkretų tikslą.

22

Kalbant bendrai, mūsų išnagrinėtos atrinktos paraiškos buvo įvertintos pagal atrankos procedūra nustatytus kriterijus. Nustatėme, kad 34 projektai, kuriuos tikrinome šio audito tikslais, atitiko konkrečius VP tikslus.

Vykdant projektų atranką buvo skiriama nedaug dėmesio rezultatams, retai skirta dėmesio kiekybiškai įvertintiems rezultatams

23

Nagrinėjome, kaip VI vykdė projektų atranką praktikoje, ypač tai, ar pasiūlyme dėl projekto buvo nurodyti aiškūs numatomi rezultatai ir tikslai, pateikti kartu su aiškiai nustatytais ir kiekybiškai įvertintais išdirbių ir rezultatų rodikliais (susijusiais su konkrečiais tikslais). Kartu įvertinome tai, ar VI buvo įvertinusi kiekvieno pareiškėjo galimybes pasiekti numatomus rezultatus.

24

Nustatėme, kad 18 iš 20 mūsų nagrinėtų atrankos procedūrų atvejų buvo taikomi kriterijai, kuriais reikalaujama, kad paramos gavėjai apibūdintų savo projektų numatomus rezultatus (žr. VIII priedą). Vis dėlto tik keturiose iš 20 procedūrų buvo taikomi kriterijai, kuriais reikalaujama, kad rezultatų rodikliai būtų įvertinti projekto lygmeniu (atrankos procedūros Nr. 17, 18, 19 ir 20). Trimis atvejais tokie rezultatų rodikliai tiesiogiai neatitiko VP lygmeniu nustatytų rezultatų rodiklių (žr. pavyzdį 1 langelyje).

25

Mūsų atlikta 34 atrinktų projektų paraiškų peržiūra patvirtina tokius rezultatus. Visose paraiškose buvo pateikta kiekybinė informacija apie išdirbių rodiklius, kurie atitinka išdirbių rodiklius VP lygmeniu, arba tokius duomenis buvo galima gauti tiesiogiai iš IT sistemos (pavyzdžiui, kalbant apie tokius rodiklius kaip paramą gaunančių įmonių skaičius). Vis dėlto tik 14-oje paraiškų buvo pateikta kiekybinė informacija apie numatomų rezultatų rodiklius. Šešiais šių atvejų rezultatų rodikliai tiesiogiai neatitiko VP rodiklių. Kitose paraiškose buvo pateiktas daugiausia aiškinamasis aprašymas (žr. 2 diagramą ir VIII priedą).

26

Kalbant apie paraiškų vertinimą, nustatėme, kad VI įvertino bendrą projektų įvykdomumą ir galimybę, kad jie bus sėkmingai įvykdyti. Vis dėlto, nors įvertintos visų 18 ERPF projektų numatomų rezultatų įgyvendinimo galimybės, toks vertinimas atliktas tik 2 iš 16 ESF projektų atveju. Taip pat nustatėme, kad įgyvendinimo galimybių vertinimas vertinimo ataskaitose ir toliau buvo neapibrėžtas, išskyrus septyniais atvejais¹⁷, kai buvo išsamiau aprašytas rodiklių reikalingumas ir tikimybė, kad tikslai bus įgyvendinti.

27

Kalbant apie paraiškų vertinimą balais, nustatėme, kad tik 11 atvejų atliekant vertinimo balais procesą buvo atsižvelgiama į numatomus rezultatus. Tai rodo, kad jeigu tik numatyti projektai atitikdavo atrankos procedūroje numatytą veiksmų rūšį, VI darydavo prielaidą, kad projektais bus prisidedama prie VP tikslų. Vis dėlto VI neskyrė daug dėmesio tam, kokio masto būtų toks indėlis.

Paramos gavėjai buvo skatinami teikti paraiškas dėl finansavimo

28

Siekiant užtikrinti, kad programavimo laikotarpiu būtų laiku pasisavinamos lėšos, taip pat užtikrinti, kad didžiausias dėmesys būtų skiriamas rezultatams, būtina, kad dalyvautų pakankamas skaičius konkurso dalyvių, galinčių pateikti tinkamas paraiškas. VI vykdomas kvietimo teikti paraiškas propagavimas ir teikiamos susijusios gairės galimiems paraiškų teikėjams yra svarbus kintamasis, lemiantis bendrą atrankos procedūrų veiksmingumą. Platesnė paraiškų teikėjų populiacija gali užtikrinti geresnių projektų atranką.

29

Priemones, kuriomis siekiama raginti galimus konkurso dalyvius teikti paraiškas, parengė VI, laikydamosi ES reglamentais nustatytų išsamių reikalavimų. Šios priemonės, kaip VP komunikacijos strategijos dalis, buvo pateiktos tvirtinti stebėjimo komitetams, kaip to reikalaujama Reglamentu¹⁸.

30

Nustatėme, kad VI ragino paramos gavėjus dalyvauti atrankos procedūrose. Visų pirma, VI, siekdamos skatinti galimus konkurso dalyvius teikti paraiškas, naudojosi keliais šaltiniais. Tokie šaltiniai, be kita ko, buvo prekybos rūmai, vietos verslo asociacijos, taip pat priemonės internete. VI taip pat rėmėsi ir savo partneriais, kurie savo tinkluose skleidė informaciją apie būsimus kvietimus teikti paraiškas, kuri buvo grindžiama jų žiniomis, įgytomis stebėjimo komitetuose.

31

Be to, VI paraiškų teikėjams pateiktos gairės dėl finansavimo buvo prieinamos viešai ir, išskyrus vienu VI atveju atliekant auditą, jomis nustatytos aiškios sąlygos paramai gauti, pateikta išsami informacija apie paraiškų teikimo procedūrą ir finansavimo nuostatas, aiškiai nurodant taikytinus atrankos kriterijus.

Vykdant atrankos procedūras dažniausiai niekaip tarpusavyje nelygintos projektų paraiškos, todėl kilo rizika, kad nebus atrinkti geriausi projektai

32

Vykdydami procedūrų peržiūrą, tikrinome, ar pateikti projektai, kuriems buvo prašoma finansavimo, buvo įvertinti vienas kito atžvilgiu. Tai – kita svarbi priemonė, siekiant užtikrinti, kad būtų atrenkami labiausiai į rezultatus orientuoti projektai.

33

Pagal pasidalijamojo valdymo principą, VI nustatė atrankos procedūras, o stebėjimo komitetai jas patvirtino, kaip numatyta ES reglamentų reikalavimais¹⁹ ir Komisijos gairėmis²⁰. Nei ESI fondų reglamentais, nei konkrečiomis Komisijos gairėmis nėra konkrečiai nustatyta, kokios rūšies atrankos procedūrą reikia taikyti, šiuo klausimu VI gali veikti savo nuožiūra.

34

Iš 20-ies mūsų tikrintų procedūrų, 10 buvo laikini kvietimai teikti paraiškas, 6 – nuolatiniai kvietimai teikti paraiškas, 3 – tiesioginės skyrimo procedūros, taip pat vienas pakartotinis kvietimas teikti paraiškas (taip pat žr. III priede pateiktą išsamią informaciją). Nustatėme, kad vykdant visas, išskyrus vieną (IT, Pjemonto VP, Nr. 13), atrankos procedūras, projektų paraiškos nebuvo lygintos tarpusavyje. Todėl finansavimas nebūtinai buvo skirtas geriausiems projektams. Kai kuriose tikrintose VP, kai vykdyta neformali (Prancūzijos ir Suomijos VP) arba formali (Apulija Italijoje) išankstinė atranka, dėl kurios VI galėjo riboti paraiškų kiekį taip, kad būtų pateiktos tik paraiškos dėl tinkamiausių projektų. Nustatėme šiuos faktus:

• Penkiolika iš dvidešimties procedūrų buvo grindžiamos eiliškumo principu, pagal kurį paraiška būdavo atrenkama jeigu atitikdavo reikalavimus ir jeigu pakakdavo lėšų finansavimui. Iš minėtų paraiškų, 13 paraiškų atveju buvo taikoma neformali išankstinė atranka. Atkreipėme dėmesį tai, kad kai kurių paraiškų atveju buvo taikomas minimalaus balo reikalavimas (žr. atrankos procedūras Nr. 4 ir 5 Čekijos OPEIC atveju ir 16, 17, 18, 19 ir 20 Suomijos VP atveju).
• Trimis tiesioginio skyrimo atvejais iš esmės nebuvo jokios konkurencijos (žr. atrankos procedūras Nr. 1, 3 ir 12).
• Vienu atveju (IT, Pjemonto VP, atrankos procedūra Nr. 8)²¹ finansavimas skirtas projektams, kurie jau buvo atrinkti ankstesnio 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, tiesiog pratęsiant jų trukmę. Taip TĮ galėjo išvengti trukdžių vykdant jaunimo mokymą ir pradėti įsisavinti lėšas. Tačiau kartu taip buvo užkirstas kelias dalyvauti naujiems galimiems paraiškų teikėjams.

Stebėjimo duomenų kokybei kyla pavojus, tokie duomenys daugiausia orientuoti į išdirbius

35

Tikrinome, ar naudojantis stebėjimo sistemomis buvo galima sistemiškai rinkti duomenis apie konkrečius rodiklius taip sudarant sąlygas įvertinti pažangą, padarytą projekto, programos ir ES lygmenimis. Taip pat patikrinome, ar buvo pranešta apie tokią informaciją taip, kad būtų galima parodyti finansuotų projektų sėkmę, o kartu – ir apie veiksmingą ir efektyvų ES biudžeto naudojimą.

36

Šiame skirsnyje pateikiamas mūsų atliktas būtinų sąlygų, siekiant sukurti sąlygas stebėjimui vykdyti ir informacijai apie įgyvendintus tikslus pranešti, vertinimas. Visų pirma tikrinome, ar VI, prieš pradėdamos įgyvendinti finansavimą, buvo sukūrusios veikiančias stebėjimo sistemas. Taip pat tikrinome, ar paramos gavėjai pateikė patikimą, išsamią ir laiku teikiamą informaciją. Kartu nagrinėjome ir VI bei Komisijos vaidmenį.

37

Galiausiai, atkreipėme dėmesį į tai, ar dėl taikomų sistemų buvo gauta informacijos apie į rezultatus orientuotą veiksmingumą, konkrečiai – į tai, ar jomis naudojantis gauta reikšmingos apibendrintos informacijos, nes ji yra ypač svarbus veiksnys siekiant sudaryti sąlygas pranešti apie veiksmingą lėšų naudojimą valstybės narės ir ES lygmeniu pasitelkiant metinę stebėjimą ir kasmet teikiant ataskaitas.

Yra tikimybė, kad nepavyks laiku pateikti patikinimo dėl stebėjimo duomenų kokybės iki 2019 m. numatytos veiksmingumo peržiūros

38

VP pažangos siekiant ja numatytų tikslų stebėjimas atliekama remiantis iš įvairių šaltinių surinktais duomenimis. Šie duomenys apibendrinami VP ir valstybės narės lygmeniu ir naudojami kaip VP stebėjimo komitetui ir Komisijai siunčiamų ataskaitų pagrindas. Siekiant tinkamai apibūdinti padėtį VP arba valstybės narės lygmeniu, būtina, kad surinkti duomenys būtų patikimi, išsamūs ir teikiami laiku. Šiuo tikslu VI turi sukurti stebėjimo sistemą, į kurią būtų įtrauktas ir duomenų rinkimas bei duomenų šaltinio patikra. Siekdama gauti patikinimą dėl duomenų kokybės, Komisija remiasi valstybių narių lygmens audito institucijų atliekamu auditu ir savo pačios auditais.

39

Specifinėmis veiksmingumo peržiūros aplinkybėmis taip pat svarbu tai, kad duomenys ir sistemos, kurios naudojamos jiems parengti, būtų audituojami kuo anksčiau, taip valstybių narių valdžios institucijoms sudarant sąlygas gerokai anksčiau nei iki 2019 m. birželio mėn. pabaigos pašalinti bet kokius nustatytus trūkumus, susijusius su duomenų kokybe. Iki šios datos Komisijai turės būti nusiųstos 2018 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos (MĮA), kurios yra veiksmingumo peržiūros ir veiksmingumo rezervo skyrimo pagrindas.

Išsamiomis ES taisyklėmis nustatyta, kaip valstybės narės turėtų sukurti savo stebėjimo sistemas 2014–2020 m. laikotarpiui

40

Siekiant, kad būtų sistemiškai renkami VP lygmens duomenys ir atliekamas jų stebėjimas, 2014–2020 m. programavimo laikotarpio reglamentavimo sistemoje nustatyta keletas pokyčių, susijusių su duomenų rinkimu ir stebėjimo nuostatomis:

• VI turi nustatyti valdymo ir kontrolės sistemą, kuri apimtų tinkamas ataskaitų teikimo ir stebėjimo sistemas²².
• VI tenka atsakomybė sukurti kompiuterizuotą visų duomenų, susijusių su VP rodikliais²³, kaupimo sistemą, naudojamą stebėjimo ir ataskaitų teikimo tikslais.
• Pagal ex ante sąlygą Nr. 7 VI turi nustatyti „rezultato rodiklių sistemą, reikalingą norint atrinkti veiklas, kurios veiksmingiausiai prisideda prie pageidaujamų rezultatų, stebėti pažangą siekiant [tokių] rezultatų“²⁴. VP buvo taikomas reikalavimas parodyti, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d.²⁵ buvo įgyvendintos visos ex ante sąlygos (žr. 4 dalį).
• Iki 2015 m. gruodžio 31 d.²⁶ valstybės narės turėjo užtikrinti, kad visa informacija tarp paramos gavėjų ir VI, tvirtinančiųjų institucijų (TI), AI ir TĮ būtų keičiamasi elektroniniu būdu²⁷.

41

Komisija savo darbuotojams ir atsakingoms valstybių narių valdžios institucijoms taip pat parengė konkrečias gaires²⁸ dėl bendrosios valdymo ir kontrolės sistemų vertinimo VN metodikos, į kurias įtrauktos ir jau įdiegtos tinkamos stebėjimo ir ataskaitų teikimo sistemos.

Informacija apie veiksmingumą ne visada yra patikima, išsami ir teikiama laiku, o tai daro poveikį valstybių narių paskelbtoms įgyvendinimo ataskaitoms

Paramos gavėjų pateikti duomenys

42

Kalbant apie ERPF, daugeliu atvejų duomenys apie rezultatų rodiklius buvo surinkti iš nacionalinių statistikos įstaigų (žr. IV priede pateiktus pavyzdžius). Kitus duomenis pateikė paramos gavėjai. Kalbant apie ESF, ataskaitos apie didžiąją dalį duomenų pateikiamos remiantis paramos gavėjų pateiktais duomenimis (žr. VII priedą). Tai, ar paramos gavėjų pateikti duomenys yra teisingi, vadovaujančiosios institucijos tikrina baigus vykdyti projektą, kai paramos gavėjai pateikia galutinę ataskaitą. Įgyvendinant projektą patikras taip pat galima atlikti vietoje arba vykdant atrankinį patikrinimą.

43

Daugelio paramos gavėjų pateiktų duomenų tikėtinumą ir nuoseklumą automatiškai tikrina įdiegtos sistemos, ypač kalbant apie ESF. VI taip pat turi priemonių, skirtų dalyvių pateiktų duomenų išsamumui stebėti, kurios sudaro galimybę priminti neišsamius duomenis pateikusiems paramos gavėjams, kad reikia pateikti papildomos informacijos.

44

Remiantis mūsų audito rezultatais, paaiškėjo, kad esama su surinktų duomenų kokybe susijusių problemų. Nustatėme, kad yra bendra problema, susijusi su duomenų apie ESF bendrai finansuojamų veiksmų dalyvius išsamumu ir teisingumu. Remiantis nacionalinės teisės aktais, tokie duomenys priskiriami neskelbtiniems duomenims²⁹, todėl patys dalyviai gali nuspręsti, ar pateikti tokius duomenis. Taip pat valstybėms narėms ir Komisijai nelengva patikrinti, ar tokie duomenys yra tikslūs. Dar vienas su duomenų rinkimu susijęs trūkumas pateiktas 2 langelyje.

45

Savo duomenų apie veiksmingumą patikimumo (2014–2020 m.) audite Komisija pranešė apie kitas su duomenų patikimumu susijusias problemas, kaip antai:

• duomenys nebuvo surinkti, todėl nebuvo užfiksuoti rezultatai ir į juos neatsižvelgta siekiant nustatyti VP pažangą, dėl to buvo netinkamai suvokiama padėtis;
• VI neteisingai suprato bendrųjų rodiklių apibrėžtį (pavyzdžiui, bendrąjį išdirbių rodiklį Nr. 26 „Įmonės, bendradarbiaujančios su mokslinių tyrimų organizacijomis“) ir dėl to ataskaitoje pagal šį rodiklį pateikta per daug bendrovių;
• buvo vykdoma dviguba apskaita ir (arba) nesugebėta nustatyti gyventojų, kuriems teikiama paslauga, rodiklio viršutinės ribos pagal vietovės gyventojų skaičių, todėl reikšmės buvo nenuoseklios.

Galimybė gauti informacijos apie veiksmingumą ir tokios informacijos patikimumas

46

Veikiančios stebėjimo sistemos, VI pradėjus įgyvendinti programas, yra pagrindinis elementas, padedantis užtikrinti, kad būtų laiku gauti duomenys apie veiksmingumą, nes turint tokių duomenų galima pradėti vykdyti stebėjimą.

47

ES lygmeniu teisinė sistema 2014–2020 m. laikotarpiui priimta pavėluotai, – 2013 m. gruodžio mėn. – todėl vėluota ir kurti stebėjimui naudojamas IT sistemas. Kalbant apie ESF rodiklius, dėl papildomo sudėtingumo, susijusio su duomenų neskelbtinumu ir rodiklių apibrėžtimi, reikėjo vykdyti papildomas diskusijas, kurios truko nemažą 2014 m. dalį. Dėl to toliau vėluota baigti kurti IT sistemas. Dviem atvejais vėlavimą lėmė kiti veiksniai: regionų pertvarka (Prancūzija, Lotaringijos ir Vogėzų VP) ir naujos bendros IT sistemos, skirtos visiems 2014–2020 m. ESI fondams, sukūrimas Čekijoje.

48

Vėlavimo padariniai matomi ex ante sąlygos Nr. 7 dėl rezultatų rodiklių sistemos parengimo įgyvendinimo lygmeniu. 2016 m. pabaigoje, pasibaigus terminui baigti rengti veiksmų planus, 50 planų dar nebuvo baigti rengti, t. y. maždaug 11 % visų VP dar neatitiko šio reikalavimo. Vis dėlto iki 2018 m. vasario mėn. pabaigos buvo baigti rengti visi su ex ante sąlyga Nr. 7 susiję veiksmų planai.

49

Pirmojoje 2017 m. pusėje, praėjus ketveriems metams po programavimo laikotarpio pradžios, nustatėme, kad kai kurios IT sistemos neveikė visapusiškai; dėl to kyla grėsmė, kad surinkti duomenys nebus išsamūs ir tikslūs (žr. 3 langelyje) pateiktus pavyzdžius). Savo duomenų apie veiksmingumą patikimumo (2014–2020 m.)³⁰ audite Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad nėra elektroninio keitimosi duomenimis su paramos gavėjais sistemų, dėl to VI turi rankiniu būdu užkoduoti į sistemą perkeliamus duomenis, o taip gali atsirasti korektūros klaidų.

Valstybių narių pateiktos įgyvendinimo ataskaitos

50

VI turi pateikti Komisijai stebėjimo komiteto patvirtintą kiekvienos VP metinę įgyvendinimo ataskaitą (MĮA). MĮA nurodoma pagrindinė informacija apie VP įgyvendinimą, didžiąja dalimi – pateikiant kiekybinę ir kokybinę informaciją apie bendruosius ir konkrečios programos rodiklius³². 2017 m. birželio mėn. pateiktos 2016 m. MĮA buvo pirmosios Komisijai atsiųstos ataskaitos apie programos tikslų įgyvendinimo pažangą³³. Komisija atlieka MĮA kokybės peržiūrą (pavyzdžiui, tai, ar dalyvių skaičius dera su atitinkamos vietovės gyventojų skaičiumi).

51

2017 m. pabaigoje Komisija dar nebuvo priėmusi 26 MĮA, nes trūko duomenų apie veiksmingumo sistemoje naudojamus rodiklius, pateikti duomenys neatitiko apie VP įgyvendinimą pateiktos informacijos arba nebuvo paaiškinti kai kurie pateikti duomenys. Maždaug 40 % ERPF VP ataskaitose nepateikė jokių jų 2017 m. veiksmingumo sistemos rodiklių reikšmių, vykdant auditą Komisija nebuvo paskelbusi jų analizės.

52

Dėl MĮA nustatytų trūkumų kyla abejonių dėl Komisijos dokumentuose, grindžiamuose MĮA³⁴, t. y. metinėje apibendrinamojoje ataskaitoje Parlamentui ir Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir, tik 2017 m. ir 2019 m. – strateginės pažangos ataskaitoje, kurioje pateikiama padarytos pažangos santrauka, pateiktos informacijos patikimumo ir dėl iki šiol padarytos pažangos masto.

Valdymo ir kontrolės sistemų bei surinktų duomenų auditai pradėti vykdyti pavėluotai, todėl patikinimas dėl stebėjimo sistemų nėra visapusiškas ir liko mažiau laiko nustatytiems trūkumams pašalinti

53

Tinkamos nuostatos dėl informacijos apie veiksmingumą patvirtinimo ir jos koregavimo yra būtinos siekiant užtikrinti, kad tokia informacija būtų kokybiška ir tai, kad ji būtų naudojama vykdant stebėjimą ir teikiant ataskaitas. Remiantis gerąja praktika, turi būti vykdomi ir užbaigiami duomenis teikiančių sistemų auditai ir susiję taisomieji veiksmai prieš įtraukiant duomenis į MĮA ir strategines ataskaitas.

54

Pagal teisinę sistemą stebėjimo sistemų auditą atlieka ir valstybių narių audito institucijos, ir Komisija³⁵. Šiais auditais visų pirma reikėtų užtikrinti, kad būtų įdiegtos duomenų apie veiksmingumą rinkimo, įrašymo ir saugojimo sistemos, ir įvertinti, ar tokie duomenys apie veiksmingumą yra patikimi.

Audito institucijų atliekamas valdymo ir kontrolės sistemų veikimo vertinimas

55

VI lygmeniu nustatytų sistemų vertinimas buvo atliktas pradiniais VP įgyvendinimo etapais kaip paskyrimo procedūros dalis³⁶. Vykdant šią procedūrą nepriklausoma įstaiga (dažniausiai – AI) turėjo parengti ataskaitą ir nuomonę apie tai, ar VI tenkino vidaus kontrolės aplinkos, rizikos valdymo, valdymo ir kontrolės veiklos ir stebėjimo kriterijus³⁷. Paskyrimą reikėjo įvykdyti prieš pirmą kartą teikiant paraišką dėl tarpinio mokėjimo VP. Todėl, nesant šio paskyrimo, negalima atlyginti VP išlaidų. Šiuo etapu auditas atliekamas tikrinant, ar nustatytos sistemos ir parengtos procedūros, bet netikrinamas tinkamas įgyvendinimas, kurio patikra atliekama audito institucijoms atliekant valdymo ir kontrolės sistemų auditus.

56

Paskyrimo procesas buvo vykdomas pavėluotai, nes pavėluotai patvirtintos VP ir pavėluotai baigta kurti IT sistemas (žr. 47 dalį). Tam įtakos turėjo ir nacionaliniai veiksniai (2015 m. Prancūzijoje vykusi regionų pertvarka, sudėtingos valdymo struktūros – pavyzdžiui, Prancūzijos PON FSE turi 13 įgaliotų vadovaujančiųjų institucijų ir 120 tarpinių įstaigų). Šiuo auditu tikrintų VP VI buvo paskirtos laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. vasario mėn., atitinkamai praėjus dviem ir ketveriems metams nuo programavimo laikotarpio pradžios (žr. IV priedą).

57

Dėl vėluojančio VP įgyvendinimo ir su tuo susijusio riboto surinkto duomenų kiekio mums atliekant audito vizitus, t y. pirmoje 2017 m. pusėje, sistemų auditai buvo tik pradėti vykdyti. Todėl iki antrosios 2017 m. pusės nepaaiškėjo jokių duomenų kokybės problemų. Auditai pradėti vykdyti tik praėjus ketveriems metams nuo septynerių metų trukmės programavimo laikotarpio pradžios ir likus pusantrų metų iki 2018 m. MĮA, kurios yra veiksmingumo rezervo skyrimo pagrindas, teikimo Komisijai.

Komisijos auditai

58

Komisija ne tik remiasi valstybėse narėse vykdomu auditu ir jose esančiomis sistemomis, bet atlieka ir savo auditus. Yra dviejų rūšių auditai: „ankstyvieji prevenciniai sistemos auditai“, kuriais siekiama ankstyvuoju įgyvendinimo etapu turėti pagrįstą patikinimą, kad valdymo ir kontrolės sistemos veikia tinkamai, ir „duomenų apie veiksmingumo patikimumą auditai“. Vis dėlto atsižvelgiant į minėtus vėlavimus, lėmusius tai, kad stebėjimo sistemas baigta kurti pavėluotai, ir į tai, kad ataskaitose pateikta labai mažai atitinkamų duomenų, tokie auditai atlikti vėliau, nei numatyta. Ypač kalbant apie ERPF, auditus buvo galima pradėti tik gavus 2016 m. MĮA. Iki 2017 m. pabaigos Komisija galėjo atlikti iš viso 23 auditus 12-oje valstybių narių – 12 duomenų apie veiksmingumo patikimumą auditų ir 11 ankstyvųjų prevencinių sistemos auditų.

59

Daugelio šių auditų atveju ataskaitos dar buvo teikiamos ir 2018 m. pradžioje. Anot Komisijos, preliminarūs tikrintų sistemų rezultatai buvo gana teigiami, nors buvo nustatyta ir tam tikrų trūkumų. Vis dėlto maždaug 40 % ERPF VP 2017 m. pateiktų 2016 m. MĮA nebuvo nurodyta jokių jų veiksmingumo sistemos rodiklių verčių³⁸. Šių VP atveju 2018 m. vasario mėn. Komisija nebuvo atlikusi jokių auditų, kurie leistų nustatyti, ar duomenys nepateikti dėl vėluojančio įgyvendinimo ar dėl to, kad nėra veikiančios duomenų teikimo sistemos.

60

Tai, kad sistemų auditai pradėti atlikti pavėluotai, reiškia, kad stebėjimo sistemų padėties apžvalga nėra visapusiškai įvykdyta. Trūkumai ypač dažnai nustatomi pavėluotai ir gali neužtekti laiko pritaikyti būtiną koregavimą. Dėl to kyla pavojus veiksmingumo peržiūros įgyvendinimui 2019 m., kuris bus grindžiamas valstybių narių pateiktais duomenimis, nurodytais 2018 m. MĮA, kurias reikia pateikti iki 2019 m. birželio 30 d.

Veiksmingumo peržiūra nebūtinai bus grindžiama pasiekiamais riboženkliais

61

Kalbant apie mūsų tikrintas VP, remdamiesi 2015 m. MĮA arba atliekant auditą turėta stebėjimo informacija, pastebėjome, kad kai kuriais atvejais VP jau buvo pasiekti 2023 m. tikslai, bet buvo ir atvejų, kai iškilo rizika, kad nustatyti rezultatai nebus pasiekti. Mūsų tikrintų VP atveju nebuvo pateikta prašymų siekiant pakeisti tikslus taip, kad jų reikšmė būtų labiau pasiekiama. Tik vienos VP (Čekijos OPEIC) atveju jau buvo paprašyta padaryti pakeitimų, visų pirma susijusių su lėšų paskirstymu prioritetinėse srityse, ir tokie pakeitimai buvo padaryti. Kita vertus, kaip teigia Komisija, 2018 m. vasario mėn. iš 17 480 rodiklių, naudojamų esamose 430 VP, atitinkamos 2023 m. tikslinės vertės 1 445 atvejais buvo padidintos, o 941 atveju – sumažintos.

62

Tai rodo, kad daugelis veiksmingumo sistemos riboženklių³⁹ nebėra realistiški. Prireikus peržiūrėti riboženklius, turi būti atlikta VP pakeitimų, o tai galima padaryti tik valstybių narių iniciatyva⁴⁰. Atsižvelgiant į pakeitimų procedūros trukmę (Reglamentu nustatyta trukmė – trys mėnesiai), kyla rizika, kad veiksmingumo sistemos rodikliais iki 2018 m. pasiektos reikšmės nebus palygintos su pasiekiamais riboženkliais.

Surinktais duomenimis grindžiama gauta informacija vis dar daugiausia orientuota į išdirbius

63

Informacija apie veiksmingumą renkama tam, kad valstybės narės ir Komisija galėtų ja naudotis ataskaitų teikimo tikslais, siekdamos būti atskaitingos už naudojant lėšas pasiektus rezultatus.

64

Tarp paramos gavėjų ir VI pasirašytuose susitarimuose dėl dotacijos nustatyti rezultatų rodikliai ir tikslai atlieka esminį vaidmenį siekiant įvertinti tai, kaip įgyvendinti rezultatai. Vis dėlto dėl kelių esminių stebėjimo sistemų sąrangos problemų kyla poveikis projektų indėlio įgyvendinant VP tikslus įvertinimui ir stebėjimui.

Sąranga, ypač keletą pirmųjų ERPF įgyvendinimo metų, daugiausia grindžiama išdirbių rodikliais ir nepateiktais kiekybiškai įvertintais projektų lygmeniu nustatytais kiekybiniais rezultatų rodikliais

65

Esama sąranga galima sistemingiau rinkti duomenis apie daugelį tinkamai nustatytų rodiklių, nors rodiklių yra labai daug. Bendri rodikliai taip pat leidžia subendrinti šiuos duomenis VP, valstybės narės ir ES lygmenimis. Vis dėlto ERPF loginės sistemos sąrangoje daugelis VP lygmens rezultatų rodiklių nėra tiesiogiai susiję su finansuojamomis intervencijomis. Dažnai tokie rodikliai yra nacionaliniai rodikliai, kuriais atsižvelgiama į išorės veiksnių įtaką, o tokius rodiklius dažniausiai pateikia nacionalinės statistikos tarnybos (žr. 4 langelyje pateiktus pavyzdžius, taip pat žr. VI priedą). Šiais rezultatų rodikliais neišskiriamas ERPF intervencijoms priskiriamas poveikis, todėl jie negali būti laikomi VP betarpiais rezultatais.

66

Siekdamos sušvelninti faktą, kad ERPF projektais pasiekti rezultatai dažnai įgyvendinami praėjus ilgam laikui nuo projekto užbaigimo, tada, kai nevykdomas pats projektų stebėjimas, VI turi atlikti vertinimus prioritetinės krypties lygmeniu⁴¹. Bent kartą per programavimo laikotarpį tokiais vertinimais įvertinama, kaip ESI fondų parama prisidedama prie kiekvieno prioriteto tikslų įgyvendinimo. Tačiau atsižvelgus į tai, kad įgyvendinimas pradėtas pavėluotai, atlikta dar nedaug vertinimų. Todėl šiuo metu VP pažanga daugiausia vertinama remiantis išdirbių rodikliais.

67

Projektų lygmeniu nustatėme, kad susitarimuose dėl dotacijų nebuvo sistemingai nurodomi rezultatų rodikliai (žr. 25 dalį). Tik šešių⁴² iš 18 atliekant šį auditą tikrintų ERPF projektų atveju paraiškose, taigi ir susitarimuose dėl dotacijos, buvo nurodyti rezultatų rodikliai. Vis dėlto tokie rezultatų rodikliai skyrėsi nuo VP lygmeniu naudotų rezultatų rodiklių. Tai reiškia, kad tokių rezultatų rodiklių negalima naudoti ataskaitų teikimo tikslais arba norint įvertinti siekiant VP tikslų padarytą pažangą. Kitais keturiais atvejais⁴³ rezultatų rodikliai nebuvo kiekybiniai (t. y. nebuvo nurodytas tikslas), todėl nebuvo galima įvertinti, kaip jais prisidėta įgyvendinant VP tikslus, dėl to buvo apribotos galimybės įvertinti tai, kaip projektu prisidėta prie VP išdirbių.

68

Kalbant apie ESF projektus, rezultatų rodikliai buvo minimi 7 iš 16 projektų. Kalbant apie kitus projektus, aprašyti rezultatai nebuvo susiję su VP rodikliais arba nebuvo kiekybiniai. Dėl to bet kurio projekto atveju prarandama galimybė palyginti pasiektą vertę su numatytu tikslu. Vis dėlto ESF atveju netgi tada, kai projektų lygmens rezultatai ir rezultatų rodikliai nenustatyti arba kiekybiškai neįvertinti, bendrų rezultatų rodiklių reikšmės vis tiek vertinamos, nes projektų paramos gavėjai turi pateikti tokius duomenis VI IT sistemose.

69

Savo metinėse ataskaitose jau minėjome, kad nepateikta nustatytų rezultatų rodiklių projektų lygmeniu⁴⁴. Todėl sudėtinga įvertinti ir stebėti, kokiu mastu šiais projektais prisidedama prie VP tikslų įvykdymo.

Veiksmingumo rezervo panaudojimas grindžiamas daugiausia į indėlius ir išdirbius orientuotais rodikliais

70

Valstybės narės gali įrodyti, kad padarė programos įgyvendinimo pažangą, remdamosi trijų rūšių rodiklių – finansinių, išdirbių ir rezultatų – riboženklių (juos reikia pasiekti iki 2018 m.) ir tikslų reikšmėmis (jas reikia pasiekti iki 2023 m.). Juos galima papildyti pagrindiniais įgyvendinimo etapais (PĮE), pagal kuriuos galima įvertinti įgyvendinamus arba planuojamus pradėti projektus, kai tikėtina, kad jokių išdirbių nebus iki 2018 m. gruodžio mėn. Apskritai, šie veiksmingumo sistemoje naudojami rodikliai turi būti būdingi prioritetinės krypties veiksmams. Siekiant panaudoti veiksmingumo rezervą, būtina, kad 2018 m. pabaigoje šių rodiklių reikšmės siektų 75–85 % riboženklio reikšmės.

71

Ankstesnėje Audito Rūmų ataskaitoje⁴⁵ nurodyta, kad didžioji dauguma su sanglaudos politika susijusioje veiksmingumo sistemoje naudotų rodiklių buvo susiję su išdirbiais (57 %), pagrindiniais įgyvendinimo etapais (9 %) ir finansiniais rodikliais (33 %), o rezultatų rodikliais ir toliau naudotasi mažai. Todėl veiksmingumo rezervo panaudojimas daugeliu atžvilgių ir toliau bus orientuotas į indėlius ir išdirbius, užuot juo daug dėmesio skyrus rezultatams (taip pat žr. 62 dalį).

Dauguma ES lygmeniu teikiamų ataskaitų yra susijusios su išdirbių rodikliais

72

2017 m. Komisijos strateginės ataskaitos⁴⁶, kurioje pateikiama pagal 2016 m. MĮA parengta 2017 m. metinė apibendrinamoji ataskaita, pagrindinis tikslas yra pranešti apie ESI fondų rezultatus siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Vis dėlto ataskaitoje daugiausia kalbama apie iki 2016 m. pabaigos pasiektą įgyvendinimo mastą ir pagrindinių išdirbių rodiklių vertes. Joje nepateikiama jokios informacijos apie pasiektus rezultatus, išskyrus šiuos ESF rezultatų rodiklius: po mokymų iš karto įsidarbinusių dalyvių skaičių ir po mokymų iš karto kvalifikaciją įgijusių dalyvių skaičių. Kalbant apie ERPF, informacija nepateikta ir dėl to, kad nėra bendrų rezultatų rodiklių; todėl negalima apibendrinti valstybėse narėse naudojamų rezultatų rodiklių.

73

Neseniai pranešėme, kad yra esminė problema, visų pirma daranti poveikį rezultatų rodikliams. Tiesą sakant, ERPF ir ESF rezultatų rodikliais vertinami skirtingi dalykai ir jie vertinami nevienodai⁴⁷. Be to, sąvoka „rezultatas“ su konkrečiais fondais susijusiuose reglamentuose aiškinama skirtingai. ERPF rezultatų rodiklių negalima naudoti siekiant įvertinti VP betarpius rezultatus. Be to, esant dideliam skaičiui įvairių veiksmingumo rodiklių, kyla realių sunkumų rinkti informaciją apie veiksmingumą ir apie ją pranešti⁴⁸.

Išvados ir rekomendacijos

74

Nors šiuo metu VP sąranga yra labiau orientuota į rezultatus, joje vadovaujamasi stipresne intervencijos logika ir yra išsamių rodiklių, o imant bendrai, darome išvadą, kad ERPF ir ESF finansuojamų projektų atranka nėra visapusiškai orientuota į rezultatus, o vykdomas stebėjimas vis dar yra labiau orientuotas į išdirbius.

Atrankos procedūros svarbiais atžvilgiais nebuvo orientuotos į rezultatus

75

Mūsų tirtų VP atrankos procedūros buvo naudojamos siekiant lengviau atrinkti VP tikslus atitinkančius projektus. Vis dėlto jose sistemingai netaikomi atrankos kriterijai, kuriais reikalaujama apibrėžti projekto lygmens kiekybinius rezultatų rodiklius, atitinkančius VP lygmens rezultatų rodiklius. Todėl rezultatų rodikliai retai įtraukiami į paraiškas; netgi tais atvejais, kai tokie rezultatų rodikliai buvo įtraukti, jie ne visada atitiko VP rodiklius arba nebuvo kiekybiškai įvertinti. Be to, tik trečdalyje vertinimo ataskaitų buvo pateiktas konkretus numatomų rezultatų vertinimas VP tikslų atžvilgiu (žr. 18–27 dalis).

76

Nustatėme, kad VI keliais būdais teikė išsamią informaciją apie VP, prieigą prie ES finansavimo ir atrankos procedūras. Paramos gavėjams iš esmės buvo teikiama tinkama informacija arba jie galėjo naudotis specialių organizacijų teikiama pagalba (žr. 28–31 dalis).

77

Vis dėlto tik 1 iš 20 nagrinėtų procedūrų atveju paraiškos buvo vertinamos balais ir reitinguojamos viena kitos atžvilgiu. Projektai iš esmės buvo patvirtinami vadovaujantis pirmumo principu. Todėl finansavimas nebūtinai buvo skirtas geriausiems projektams (žr. 32–34 dalis).

Esama rizikos stebėjimo duomenų, kurie išlieka labiau orientuoti ne į rezultatus, o į išdirbius, kokybei

78

Nustatėme, kad dėl vėlavimo patvirtinti teisinę sistemą kai kurių VP stebėjimo sistemos neveikė programos vykdymo pradžioje ir nevisiškai veikė audito metu. Dėl šios priežasties duomenų įvedimas buvo atliekamas rankiniu būdu ir vėlesniu etapu. Duomenys taip pat buvo renkami nesinaudojant IT sistemomis, todėl atsirado klaidų, dėl kurių kai kuriais atvejais kilo poveikis MĮA pateiktiems duomenims (žr. 35–52 dalis).

79

Vėlavimas patvirtinti reglamentavimo sistemą daugelio VP atveju lėmė tai, kad pavėluotai pradėta jas įgyvendinti. Iki 2016 m. pabaigos IT sistemose buvo surinkta tik labai nedaug duomenų. Todėl dauguma auditų, kurie buvo būtini siekiant gauti patikinimą dėl stebėjimo sistemų ir duomenų patikimumo bei jų prieinamumo, buvo pradėti vykdyti tik 2017 m. Šių auditų rezultatai paaiškėjo tik 2017 m. pabaigoje, t. y. praėjus ketveriems metams nuo septynerių metų programavimo laikotarpio pradžios. Tai reiškia, kad iki šiol gautas stebėjimo duomenimis grindžiamas patikinimas tėra dalinis. Todėl Komisija nesusidaro bendro vaizdo apie tai, kaip veikia stebėjimo sistemos, įskaitant IT sistemas. Veiksmingumo peržiūra bus atlikta 2019 m., o iki tol likusiu laiku kyla rizika, kad nebus galima laiku baigti taikyti taisomųjų priemonių ir kad veiksmingumo peržiūra nebus grindžiama teisinga informacija (žr. 53–60 dalis).

80

Mes nustatėme, kad daugelis veiksmingumo sistemos riboženklių nebėra realistiški. Kai reikia koreguoti riboženklius, negalima užtikrinti, kad būtini VP pakeitimai būtų atlikti laiku iki veiksmingumo peržiūros pradžios (žr. 61 ir 62 dalis).

81

Kalbant apie ERPF ir ESF rezultatų rodiklius, jais vertinami skirtingi dalykai ir jie vertinami nevienodai. Tiesą sakant, sąvoka „rezultatas“ su konkrečiais fondais susijusiuose reglamentuose aiškinama skirtingai. Abiejų fondų atveju nustatėme, kad yra rizikos, jog nebus galimybių ES lygmeniu prasmingai subendrinti duomenis apie veiksmingumą (visų pirma omenyje turint duomenis apie rezultatus)⁴⁹. Be to, rekomendavome⁵⁰, kad Komisija pateiktų bendrą sąvokų „išdirbiai“ ir „rezultatai“ apibrėžtį (žr. 73 dalį).

82

Kalbant apie ERPF, daugelis rezultatų rodiklių dažnai grindžiami kitais šaltiniais, tokiais kaip nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Atliekant vertinimus reikėtų įvertinti rezultatus VP tikslų atžvilgiu. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinimas pradėtas pavėluotai, buvo nedaug vertinimų, kuriuos galėjome pasitelkti atlikdami savo auditą. Todėl kalbant apie ERPF, sudėtinga stebėti, kokiu mastu projektai prisideda prie VP tikslų įvykdymo (žr. 63–69 dalis). Ši problema iškyla ir ESF atveju, nes daugumoje susitarimų dėl dotacijos nenurodomi kiekybiniai rezultatų rodikliai.

83

Veiksmingumo sistema taip pat iš esmės grindžiama išdirbiais ir finansiniais rodikliais. Tai reiškia, kad panaudojant veiksmingumo rezervą daugiausia bus remiamasi tokios rūšies rodikliais, o ne pasiektais rezultatais ir realia pažanga, padaryta siekiant VP tikslų. Be to, Komisijos ataskaitose paskelbta informacija daugiausia yra orientuota į išdirbius, išskyrus ESF atvejį, kai pateikiama kai kurių rezultatų rodiklių apibendrinta reikšmė (žr. 70–72 dalis).

1 rekomendacija. Į rezultatus orientuota atranka

Siekdamos, kad vykdant projektų atranką būtų taikomas nuoseklus ir iš tiesų į rezultatus orientuotas metodas, valstybės narės turėtų imtis šių veiksmų:

1. nustatyti atrankos kriterijus, kuriais paramos gavėjams būtų keliamas reikalavimas apibrėžti bent vieną realų rezultatų rodiklį, grindžiamą bendrąja jų projekto „rezultato“ apibrėžtimi, įskaitant pradinę ir siektiną reikšmę. Rezultato rodikliu reikėtų prisidėti prie VP lygmeniu nustatytų rezultatų rodiklių;
2. į paraiškų vertinimo ataskaitas įtraukti tokių numatomų rezultatų ir rodiklių vertinimą;
3. priimant sprendimą dėl to, kurias atrankos procedūras naudoti, užtikrinti, kad projektų paraiškos būtų lyginamos tarpusavyje.

Tikslinė įgyvendinimo data: nuo 2019 m. vykdant kvietimus teikti pasiūlymus.

2 rekomendacija. Į rezultatus orientuotas stebėjimas

1. Tam, kad būtų galima vykdyti projektų indėlio įgyvendinat VP tikslus stebėjimą, valstybės narės į susitarimus dėl dotacijos turėtų įtraukti kiekybiškai įvertintus rezultatų rodiklius, kuriais prisidedama prie VP lygmeniu nustatytų rezultatų rodiklių.

   Tikslinė įgyvendinimo data: nuo 2019 m. vykdant kvietimus teikti pasiūlymus.

2. Tam, kad ERPF stebėjimo sistema būtų labiau orientuota į rezultatus, o visų pirma – siekiant sudaryti galimybes subendrinti informaciją apie veiksmingumą, Komisija turėtų nustatyti bendrus šio fondo rezultatų rodiklius, grindžiamus bendrąja rezultatų apibrėžtimi.

   Tikslinė įgyvendinimo data: rengiant kitą DFP.

3 rekomendacija. Ataskaitų apie veiksmingumą ir pasirengimą 2019 m. veiksmingumo peržiūrai teikimas

Siekiant pagerinti Komisijos ataskaitų apie veiksmingumą teikimą ir atlikti prasmingą veiksmingumo peržiūrą, paremtą patikimais duomenimis ir realistiškais riboženkliais, Komisija turėtų:

1. apžvelgti VP stebėjimo sistemų trūkumus ir su jomis susijusius neaiškumus, remdamasi Komisijos ir AI auditais (reikalingais sistemos auditais ir (arba) veiksmingumo ir patikimumo auditais);
2. užtikrinti, kad valstybių narių prašymai pakeisti VP, susiję su pagrįstomis veiksmingumo sistemos riboženklių korekcijomis, būtų išnagrinėjami laiku iki veiksmingumo peržiūros pradžios.

Tikslinė įgyvendinimo data: prieš užbaigiant veiksmingumo peržiūrą.

Šią ataskaitą priėmė II kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Ilianos IVANOVOS, 2018 m. birželio 27 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Terminų žodynėlis

Atrankos ir (arba) dotacijų skyrimo kriterijai – atrankos procedūrose naudojami iš anksto apibrėžti kriterijai, kuriais siekiama įvertinti paraiškų teikėjų galimybes įgyvendinti siūlomą veiksmą arba darbo programą.

Europos partnerystės elgesio kodeksas – Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 240/2014 išdėstytas principų rinkinys, kuriuo remiamos valstybės narės steigiant partnerystes, skirtas parengti ir įgyvendinti partnerystės sutartis ir veiksmų programas.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai) – ESI fondai – tai penki atskiri fondai, kurių tikslas – sumažinti regionų disbalansą Sąjungoje remiantis politikos programomis, nustatytomis daugiametės finansinės programos (DFP) septynerių metų biudžeto laikotarpiui. Fondai yra šie: Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas (ESF), Sanglaudos fondas (SF), Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF).

Ex ante sąlygos – sąlygos, kurias valstybės narės turi atitikti prieš galėdamos gauti bet kokį Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansavimą. Buvo reikalaujama, kad valstybės narės, rengdamos veiksmų programas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, įvertintų, ar šios sąlygos įvykdytos. Jei jos nebuvo įvykdytos, turėjo būti parengti veiksmų planai, siekiant užtikrinti, kad jos būtų įvykdytos iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Finansiniai rodikliai – reikšmės, naudojamos (metinių) įsipareigojimų ir bet kokiam projektui, priemonei ar programai galimų skirti lėšų išmokėjimo, susijusio su jo tinkamomis finansuoti sąnaudomis, pažangai stebėti.

Intervencijos logika – sąsaja tarp įvertintų poreikių, tikslų, indėlių (suplanuotų ir paskirtų), išdirbių (tikslinių ir pasiektų) ir rezultatų (numatytų ir faktinių).

Investavimo prioritetai – valstybės narės savo veiksmų programose kiekvienai prioritetinei sričiai turi nustatyti investavimo prioritetus ir atitinkamus konkrečius tikslus. Investavimo prioritetai išvardyti konkrečiuose reglamentuose, kuriais reglamentuojami ERPF, ESF ir SF.

Išdirbiai – tai, kas sukurta arba pasiekta naudojant intervencijai skirtus išteklius (pavyzdžiui, jauniems bedarbiams surengti mokymo kursai, pastatytų nuotekų valymo įrenginių ar nutiesto kelio ilgis).

Išdirbių rodikliai – reikšmės, kurios naudojamos siekiant įvertinti veiksmų, kuriems skirta parama, išdirbius arba išdirbius veiksmų programos lygmeniu.

Konkretus tikslas – numatomas rezultatas, prie kurio siekiama prisidėti ES veiksmais.

Prioritetinė kryptis – vienas ar daugiau investavimo prioritetų, susijusių su vienu teminiu tikslu. Veiksmų programoje finansavimas vykdomas pagal prioritetinę kryptį.

Rezultatai – tiesioginiai pokyčiai, kuriuos paramos gavėjai patiria baigdami dalyvauti intervencijoje (pavyzdžiui, pagerėjęs susisiekimas su vietove nutiesus kelią, darbą susiradę stažuotojai).

Rezultatų rodikliai – reikšmės, kurios naudojamos siekiant įvertinti projektų, kuriems skirta parama, rezultatus arba rezultatus, pasiektus veiksmų programos lygmeniu.

Rodiklis – išmatuojamas tikslo pakaitalas, kuris suteikia informacijos, padedančios įvertinti, kokiu mastu buvo pasiektas tikslas.

Stebėjimas – reguliarus išlaidų, išdirbių ir rezultatų tikrinimas, kurį vykdant galima gauti naujausios informacijos apie tai, ar projektais ir (arba) programomis daroma numatyta pažanga.

Stebėjimo komitetas – komitetas, kuris stebi, kaip įgyvendinama veiksmų programa. Jį sudaro „atitinkamų valstybių narių valdžios institucijų atstovai“ (pavyzdžiui, valdymo, sertifikavimo ir audito institucijų, vykdomųjų įstaigų, darbdavių arba darbuotojų organizacijų ir pilietinės visuomenės atstovai). Komisija taip pat atlieka stebėtojos vaidmenį.

Strategija „Europa 2020“ – ES augimo strategija 2010–2020 m. laikotarpiu, kuria siekiama, kad Sąjunga galėtų atsigauti po krizės. Strategija išskaidyta į penkis pagrindinius tikslus, susijusius su užimtumu; moksliniais tyrimais ir technologine plėtra; klimatu ir energetika; švietimu; socialine įtrauktimi ir skurdo mažinimu.

Vadovaujančioji institucija (VI) – vadovaujančioji institucija – tai vieša ar privati įstaiga, kurią valstybė narė paskyrė veiksmų programai valdyti. Į jos funkcijas įeina finansuotinų projektų atranka, projektų įgyvendinimo stebėjimas ir ataskaitų apie finansinius aspektus ir pasiektus rezultatus teikimas Komisijai.

Veiksmingumo rezervas – ištekliai, sudarantys 6 % ERPF, ESF ir SF arba EŽŪFKP ir EJRŽF skirtų išteklių, kuriuos bus galima paskirstyti atlikus 2019 m. veiksmingumo peržiūrą, jeigu bus įvykdyti ar viršyti tam tikri reikalavimai.

Veiksmingumo sistema – veiksmų programoje apibrėžti kiekvienos prioritetinės srities riboženkliai ir tikslai, kurie sudaro svarbų orientavimo į veiksmingumą metodo ramstį.

Veiksmų programa (VP) – dokumentas apie valstybės narės prioritetus ir konkrečius tikslus, kuriame aprašoma, kaip, siekiant finansuoti projektus nustatytu laikotarpiu (dabar tai septynerių metų laikotarpis), bus naudojamas finansavimas (ES ir nacionalinis viešojo ir privačiojo sektorių bendras finansavimas). Pagal VP vykdomais projektais turi būti prisidedama siekiant tam tikrų tikslų, nustatytų veiksmų programos prioritetinės krypties lygmeniu. VP gali gauti finansavimą iš ERPF, SF ir (arba) ESF. VP rengia valstybė narė ir, prieš atliekant bet kokius mokėjimus iš ES biudžeto, ją turi patvirtinti Komisija. VP gali būti keičiamos jų programavimo laikotarpiu tik jei abi šalys dėl to susitaria.

Santrumpų sąrašas

AI – Audito institucija

BNR – Bendrųjų nuostatų reglamentas

BSP – Bendra strateginė programa

EK – Europos Komisija

ERPF – Europos regioninės plėtros fondas

ESF – Europos socialinis fondas

ESI fondai arba ESIF – Europos struktūriniai ir investicijų fondai

IP – Investavimo prioritetas

KT – Konkretus tikslas

MĮA – Metinė įgyvendinimo ataskaita

MVĮ – Mažosios ir vidutinės įmonės

PK – Prioritetinė kryptis

PVI – Įgaliotoji vadovaujančioji institucija

SF – Sanglaudos fondas

TI – Tvirtinančioji institucija

TĮ – Tarpinė įstaiga

TT – Teminis tikslas

VI – Vadovaujančioji institucija

VN – Valstybė narė

VP – Veiksmų programa

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiksmingumo auditą atliko Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II audito kolegija, atsakinga už investicijų sanglaudai, augimo ir įtraukties išlaidų sritis. Auditui vadovavo Europos Audito Rūmų narys Ladislav Balko, jam talkino asmeninio kabineto vadovas Branislav Urbanič ir asmeninio kabineto atašė Zuzana Frankova, pagrindinė vadybininkė Myriam Cazzaniga, užduoties vadovas Pekka Ulander, deleguota nacionalinė ekspertė Michaela Binder.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

PDF	ISBN 978-92-847-0566-5	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/890227	QJ-AB-18-018-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-0557-3	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/91798	QJ-AB-18-018-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2018

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact/write-to-us_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://op.europa.eu/lt/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt/home?) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais