ES veiksmai kovojant su neteisėta žvejyba Kontrolės sistemos įdiegtos, tačiau mažiau veiksmingos dėl nevienodų valstybių narių atliekamų patikrinimų ir taikomų sankcijų

Santrauka

I Neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (neteisėta žvejyba) yra viena didžiausių grėsmių jūrų ekosistemoms, kenkianti pastangoms tausiai valdyti žuvininkystę. ES yra viena svarbiausių pasaulinių žuvininkystės sektoriaus dalyvių tiek pagal žvejybos laivyną (apie 79 000 laivų), tiek kaip didžiausia pasaulyje žuvininkystės produktų importuotoja (34 % visos pasaulinės prekybos vertės). ES įsipareigojo įgyvendinti 14 darnaus vystymosi tikslo 4 uždavinį – iki 2020 m. užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai. Šis tikslas nepasiektas – netausioji žvejyba tebevykdoma ir kyla pavojus, kad ES rinkoje parduodami produktai, gauti neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos būdu.

II Tikrinome ES sistemą, veiksmus ir išlaidas, kuriais siekiama užkirsti kelią tam, kad neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos produktai nepatektų į ES piliečių lėkštes. Europos Parlamentas paprašė Audito Rūmų 2018 m. ir 2021 m. pateikti ataskaitas šiuo klausimu. Šia ataskaita siekiame prisidėti prie politinių diskusijų ir teisinių pokyčių, susijusių su kova su neteisėta žvejyba. Auditas apėmė 2014–2020 m. laikotarpį. Daugiausia dėmesio skyrėme:

• kontrolės sistemų, skirtų užkirsti kelią neteisėtų žuvininkystės produktų importui, veiksmingumui;
• valstybių narių nacionalinių laivynų ir vandenų kontrolės sistemų veiksmingumui.

III Apskritai darome išvadą, kad įdiegtos kovos su neteisėta žvejyba kontrolės sistemos yra iš dalies veiksmingos; nors jos ir mažina riziką, jų veiksmingumą mažina tai, kad valstybės narės nevienodai vykdo patikrinimus ir taiko sankcijas.

IV Toliau pateikti mūsų nustatyti faktai.

1. 2008 m. ES sukūrė laimikio sertifikavimo sistemą, kuria siekiama užtikrinti importuojamų žuvininkystės produktų teisėtumą. Tačiau produkto teisėtumo užtikrinimas dar negarantuoja, kad jis gaunamas tausiai. Nustatėme, kad sistema pagerino atsekamumą ir sustiprino importo kontrolę. Nepaisant to, dėl skirtingos valstybėse narėse atliekamų patikrinimų apimties ir kokybės kyla pavojus, kad sistema taps mažiau veiksminga. Dėl nepakankamo sistemos skaitmeninimo mažėja efektyvumas ir didėja sukčiavimo rizika.
2. Kai Komisija ir Taryba mano, kad ES nepriklausančiose šalyse, eksportuojančiose žuvininkystės produktus į ES, taikomos kontrolės sistemos yra nepakankamos, jos gali imtis veiksmų reformai skatinti. Nustatėme, kad šie veiksmai buvo naudingi ir paskatino teigiamas reformas daugumoje susijusių šalių.
3. Valstybės narės yra atsakingos už tinkamą ES žuvininkystės kontrolės sistemos taikymą. Nustatėme, kad atliekant nacionalinius patikrinimus dažnai nustatomi neteisėtos žvejybos atvejai. Tačiau Komisija nustatė, kad kai kuriose valstybėse narėse žuvininkystės kontrolės sistemos turi didelių trūkumų, dėl kurių peržvejojama ir pranešama ne apie visą laimikį. Ji imasi veiksmų šiems trūkumams pašalinti.
4. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas suteikė paramą stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo veiklai, kurios bendras biudžetas – 580 milijonų eurų. Nustatėme, kad 23 projektai, kuriuos auditavome keturiose valstybėse narėse, atitiko prioritetus ir padėjo sustiprinti kontrolės sistemą.
5. ES sistemoje reikalaujama, kad valstybės narės už visus sunkius taisyklių pažeidimus taikytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas. Nors už didžiąją daugumą nustatytų sunkių pažeidimų buvo pritaikytos sankcijos, sankcijos už panašius pažeidimus valstybėse narėse labai skyrėsi. Kai kuriose valstybėse narėse sankcijos nebuvo nei proporcingos dėl pažeidimų gautai ekonominei naudai, nei atgrasomosios.

V Remdamiesi šiais faktais, Komisijai rekomenduojame:

• stebėti, kaip valstybės narės stiprina savo kontrolės sistemas, skirtas užkirsti kelią neteisėtų žuvininkystės produktų importui, ir imtis reikiamų priemonių;
• užtikrinti, kad valstybės narės taikytų atgrasomąsias sankcijas už neteisėtą žvejybą.

Įvadas

01 ES yra viena svarbiausių pasaulinių žuvininkystės sektoriaus dalyvių. Ji turi vieną didžiausių pasaulyje žvejybos laivynų, kuriame yra apie 79 000 laivų¹, ir jai tenka 6 % pasaulio žuvininkystės produkcijos, gautos iš sugautų žuvų². Žvejybos sektoriuje tiesiogiai dirba 129 540 žvejų ir gaunama 6,3 milijardų eurų metinių pajamų. Pagal apimtį rinkoje pirmauja Ispanija, Danija, Prancūzija ir Nyderlandai³.

02 ES suvartoja kur kas daugiau žuvininkystės produktų, nei sugauna ar užaugina, o 60 % suvartojamų produktų importuoja, kad patenkintų paklausą. Todėl ji yra didžiausia pasaulyje žuvininkystė produktų importuotoja (34 % visos pasaulinės prekybos vertės)⁴.

03 2020 m. ES importavo 23 milijardų eurų vertės žuvininkystės produktų. 1 diagramoje parodyti jos pagrindiniai tiekėjai.

Neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba

04 Neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (NNN žvejyba, toliau – neteisėta žvejyba) apima įvairią žvejybos veiklą⁵, kuri pažeidžia nacionalines ir regionines išsaugojimo ir valdymo priemones ir prieštarauja vėliavos valstybės įsipareigojimams, numatytiems tarptautiniuose teisės aktuose. Žvejybos veikla laikoma:

• neteisėta, kai ji vykdoma neturint licencijos ar leidimo, pažeidžiant išsaugojimo ir valdymo priemones arba nacionalinius įstatymus ir (arba) tarptautinius įsipareigojimus;
• nedeklaruojama, kai apie ją atitinkamoms institucijoms nepranešama arba pranešama neteisingai;
• nereglamentuojama, kai ji vykdoma rajonuose, kuriuose netaikomos išsaugojimo ar valdymo priemonės, ir kai ji vykdoma prieštaraujant valstybės įsipareigojimams išsaugoti gyvuosius jūrų išteklius arba kai žvejybos laivas neregistruotas jokioje valstybėje.

05 Maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) vertinimu, apie 94 % pasaulio žuvų išteklių yra visiškai išnaudojami arba pereikvojami⁶ (žr. 2 diagramą). Neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba išeikvoja žuvų išteklius, keldama vieną iš didžiausių grėsmių jūrų ekosistemoms, kenkdama pastangoms tausiai valdyti žuvininkystę⁷ ir dėl jos kai kurie iš jų yra atsidūrę prie išnykimo ribos⁸.

06 Nors sunku nustatyti tikslų neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos mastą, šia tema atliktame tyrime⁹ įvertinta, kad 2000 m. pradžioje visame pasaulyje tokia žvejyba siekė 10–26 milijonų tonų, t. y. 11–19 % deklaruoto laimikio, kurio vertė – nuo 10 iki 23 milijardų dolerių.

Visuotinis atsakas į neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą

07 Visoje tiekimo grandinėje („nuo tinklo iki lėkštės“) žuvininkystės produktai gali būti sužvejojami, perkraunami, iškraunami, sandėliuojami, perdirbami, gabenami ir parduodami labai sudėtingose globalizuotose tiekimo grandinėse. Todėl kovai su neteisėta žvejyba reikia visuotinio visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant suverenias valstybes, kaip antai vėliavos, pakrantės, uosto ir rinkos valstybės, atsako (žr. 3 diagramą).

08 JT ir FAO parengė ir priėmė daugybę teisiškai privalomų priemonių, veiksmų planų ir neprivalomų gairių. Juose numatyta tarptautinė atsakingos žuvininkystės ir kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba sistema. Jie yra išdėstyti I priede.

09 Regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos yra pagrindinės tarptautinio žuvininkystės valdymo suinteresuotosios šalys. Jas sudaro žvejybos interesų tam tikrame rajone turinčios šalys ir jos yra atsakingos už bendrą vienos valstybės ribas viršijančių ir toli migruojančių žuvų išteklių valdymą. Dauguma šių organizacijų yra įgaliotos nustatyti savo nariams privalomus sužvejotų žuvų kiekio ir žvejybos pastangų apribojimus, technines priemones ir kontrolės įpareigojimus. ES yra visų pagrindinių tarptautinių priemonių šalis ir 18 regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų ir žuvininkystės įstaigų narė¹⁰.

10 Kova su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba patenka į 2015 m. JT Generalinės Asamblėjos nustatytus darnaus vystymosi tikslus¹¹. 14 darnaus vystymosi tiksle „Gyvybė vandenyse“ nustatytas plataus užmojo tausiosios žvejybos tikslas (14 tikslo 4 uždavinys): „Iki 2020 m. pradėti veiksmingai reguliuoti žvejybą, užkirsti kelią išteklių pereikvojimui, neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai bei žalingai žvejybos praktikai<...>“. ES įsipareigojo įgyvendinti šį uždavinį – panaikinti neteisėtą žvejybą iki 2020 m.¹² Šis tikslas nepasiektas¹³, netausioji žvejyba tebevykdoma¹⁴ ir vis dar kyla rizika, kad ES rinkoje parduodami produktai, gauti neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos būdu (toliau – neteisėti žuvininkystės produktai).

ES kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba sistema

11 Žuvininkystės politika priklauso išimtinei ES kompetencijai, o tai reiškia, kad tik ES gali leisti ir priimti privalomus teisės aktus dėl jūrų biologinių išteklių išsaugojimo pagal bendrą žuvininkystės politiką. Ši politika (toliau – BŽP) nustato Europos žvejybos laivyno valdymo ir žuvų išteklių išsaugojimo taisykles. Pavyzdžiui, ES taisyklėmis nustatomos tam tikros žuvininkystės kvotos ir mažiausi žuvų dydžiai. ES taip pat reglamentuoja žvejybos įrankius ir gali uždrausti žvejybą tam tikruose rajonuose arba tam tikrais sezonais.

12 Svarbi ES žuvininkystės politikos dalis yra bendro rinkos organizavimo reglamentas. Juo nustatomi ES žuvininkystės produktų prekybos standartai ir vartotojų informavimo (ženklinimo) reikalavimai, kad vartotojai galėtų rinktis pirkinius turėdami pakankamai informacijos. Pavyzdžiui, etiketėje turi būti nurodytas komercinis pavadinimas, gamybos būdas, žvejybos rajonas ir žvejybos įrankis. Nėra ES ženklo, patvirtinančio žuvininkystės produktų tvarumą.

13 Vykdydama bendrą žuvininkystės politiką, ES patvirtino šias pagrindines reguliavimo priemones ir skyrė lėšų kovai su neteisėta žvejyba.

ES reglamentavimo sistema

14 Reglamentas dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos (daugiausia susijęs su importu) ir Žuvininkystės kontrolės reglamentas (daugiausia dėmesio skiriama ES žvejų reikalavimų laikymuisi) yra pagrindinės kovos su neteisėta žvejyba reglamentavimo priemonės.

15 Reglamentas dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos yra pagrindinė ES priemonė, skirta užkirsti kelią tokiai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Juo reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi veiksmų prieš žvejybos laivus ir ES piliečius, vykdančius neteisėtą žvejybos veiklą bet kurioje pasaulio vietoje. Du svarbiausi šio reglamento elementai yra sugautų žuvų kiekio sertifikavimo sistema ir kortelių sistema. Pirmuoju siekiama užtikrinti importo teisėtumą, o antruoju – nustatyti „trečiąsias šalis“ (ES nepriklausančias šalis), kurios nebendradarbiauja kovojant su neteisėta žvejyba.

16 Žuvininkystės kontrolės reglamente daugiausia dėmesio skiriama ES laivyno veiklai ir nustatoma ES masto kontrolės sistema, skirta užtikrinti, kad būtų laikomasi bendros žuvininkystės politikos. Jis taikomas visai žvejybos veiklai ES vandenyse ir visai ES laivų vykdomai žvejybos veiklai kitur. Jį papildo Reglamentas dėl tvaraus išorės žvejybos laivyno valdymo. Šiame reglamente daugiausia dėmesio skiriama ES vandenyse žvejojančių trečiųjų šalių žvejybos laivų ir kitur žvejojančių ES laivų kontrolei.

17 Kontrolės reglamente pateikiamos valstybėms narėms ir operatoriams skirtos nuostatos, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai žvejybai ir kovoti su ja. Jos apima:

• patekimo į vandenis ir naudojimosi ištekliais stebėseną;
• naudojimosi žvejybos galimybėmis ir pajėgumais kontrolę;
• tinkamų vykdymo užtikrinimo priemonių pažeidimų atveju užtikrinimą;
• sąlygų žuvininkystės produktų atsekamumui ir kontrolei visoje tiekimo grandinėje („nuo tinklo iki lėkštės“) sudarymą.

18 2017 m. balandžio mėn. Europos Komisija paskelbė Žuvininkystės kontrolės reglamento vertinimą¹⁵, kuriame padarė išvadą, kad kontrolės sistemos veiksmingumui trukdė tai, kad reglamentas turi trūkumų. 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlyme dėl ES žuvininkystės kontrolės sistemos peržiūros Komisija pasiūlė keletą kontrolės reglamento pakeitimų¹⁶. Iki 2022 m. gegužės mėn. pasiūlymas nebuvo priimtas.

ES lėšų naudojimas

19 ES skiria lėšų žuvininkystės kontrolei remti. Iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (toliau – EJRŽF ) finansuojama 2014–2020 m. ES jūrų reikalų ir žuvininkystės politika. Pagal Bendrijos 3 prioritetą „Skatinti įgyvendinti bendrą žuvininkystės politiką“ fondas suteikė paramą stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo veiklai, kurios bendras biudžetas – 580 milijonų eurų. Jo teisių perėmėjas – Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondas – toliau rems kontrolės priemones 2021–2027 m. Mažiausiai 15 % ES finansinės paramos kiekvienai valstybei narei, iš viso 797 milijonai eurų, planuojama skirti skatinti veiksmingas žuvininkystės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemones, taip pat patikimus duomenis žiniomis grindžiamam sprendimų priėmimui užtikrinti. Šias sumas papildo nacionalinis bendrasis finansavimas.

Funkcijos ir atsakomybės sritys

20 Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD (DG MARE) yra pagrindinė institucija, atsakinga už bendros žuvininkystės politikos priežiūrą. Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (toliau – EŽKA) skatina ir koordinuoja vienodų rizikos valdymo metodikų kūrimą, organizuoja mokymus ir koordinuoja kontrolės ir tikrinimo institucijų bendradarbiavimą. Valstybės narės yra atsakingos už pagrindinių bendros žuvininkystės politikos reikalavimų, kaip antai laivų inspektavimas, importuojamų produktų tikrinimas ir sankcijų taikymas, įgyvendinimą.

Teisėtumas negarantuoja tvarumo

21 Pirmiau aprašyta teisine sistema siekiama užtikrinti, kad visi ES parduodami žuvininkystės produktai būtų teisėti. Ji turėtų garantuoti ES vartotojams, kad jų vartojami produktai nėra gauti neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos būdu. Tačiau produkto teisėtumo užtikrinimas dar negarantuoja, kad jis gaunamas tausiai.

22 Kalbant apie importuotus produktus, ES laimikio sertifikavimo sistema siekiama užtikrinti, kad vėliavos valstybės, remdamosi savo kontrolės ir stebėsenos sistemomis, patvirtintų visų importuojamų žuvininkystės produktų teisėtumą. Žvejybos laivai privalo laikytis vėliavos valstybės ir, kai taikoma, kompetentingos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos arba pakrantės valstybės nustatytų taisyklių. Sistema negalima užtikrinti, kad šios taisyklės, priimtos už ES ribų, būtų pakankamai griežtos, kad būtų užtikrintas tvarumas. Pavyzdžiui, net jei pakrantės valstybė nenustato taisyklių, kuriomis siekiama pažaboti peržvejojimą ar aplinkai žalingą žvejybos praktiką, tame rajone sugautas laimikis yra laikomas teisėtu.

23 Panašiai, kalbant apie ES laivyno veiklą, ES taisyklių laikymosi užtikrinimas nereiškia, kad pačių taisyklių pakanka žuvų išteklių ir jų buveinių tvarumui užtikrinti. 2019 m. Europos aplinkos agentūra pranešė, kad „visose Europos jūrose ir toliau per daug naudojami komercinių žuvų ir vėžiagyvių ištekliai“. Savo 2020 m. specialiojoje ataskaitoje „Jūros aplinka: ES apsauga – plati, bet ne išsami“¹⁷ padarėme išvadą, kad nors ES veiksmais, skirtais jųrų aplinkai apsaugoti, buvo prisidėta prie išmatuojamos pažangos Atlanto vandenyne, Viduržemio jūroje ir toliau buvo reikšmingai peržvejojama.

Audito apimtis ir metodas

24 Išnagrinėjome ES sistemą, veiksmus ir išlaidas, kuriais siekiama užkirsti kelią tam, kad neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos būdu gauti produktai nepatektų į ES piliečių lėkštes. Europos Parlamentas paprašė Audito Rūmų pateikti ataskaitas šiuo klausimu 2018 ir 2021 m. Taip pat apžvelgėme ES išlaidas ir veiksmus 2014–2020 m. laikotarpiu. Šią temą pasirinkome dėl neteisėtos žvejybos poveikio jūrų išteklių tvarumui. Daugiausia dėmesio skyrėme:

•  kontrolės sistemų, skirtų užkirsti kelią žuvininkystės produktų, gautų vykdant neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą, importui į ES, veiksmingumui, įskaitant tai, ar Komisija tikslingai nukreipė savo veiksmus į pagrindines rizikas ir ar valstybės narės atliko veiksmingus patikrinimus;
•  valstybių narių kontrolės sistemų, skirtų nacionaliniams laivynams ir vandenims tikrinti, veiksmingumui, įskaitant tai, ar ES finansavimas buvo nukreiptas į dideles rizikas ir ar pasiekta rezultatų.

25 Atlikdami auditą:

• tikrinome Komisijos ir atitinkamų agentūrų ataskaitas ir veiksmus, susijusius su žuvininkystės kontrole ir vykdymo užtikrinimu;
• vykdėme interviu Danijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Švedijos nacionalines institucijas, atsakingas už žuvininkystės kontrolę, kurios buvo atrinktos atsižvelgiant į jų žvejybos sektoriaus dydį ir prekybos su trečiosiomis šalimis srautus, kontrolei skiriamo ES finansavimo dydį ir geografinę pusiausvyrą;
• lankėmės už žuvininkystės kontrolę atsakingose Švedijos institucijose, stebėjome Švedijos žvejybos stebėsenos centro darbą, patikrinimą žuvų turguje ir laivų inspektavimą uoste. Dėl COVID-19 pandemijos kelionių apribojimų audito darbui skirtu laiku galėjome apsilankyti tik Švedijoje;
• palyginome ES laimikio sertifikavimo sistemos taikymo sritį ir pagrindines ypatybes su panašiomis JAV ir Japonijos sistemomis;
• tikrinome 23 ES finansuojamus projektus, susijusius su žuvininkystės kontrole, kurių vertė – 26,9 milijono eurų, įgyvendintus 2014–2020 m. programos laikotarpiu. Šiuos projektus pasirinkome siekdami aprėpti įvairias išlaidas ir investicijas, pavyzdžiui, susijusias su patruliniais laivais, naujoviškomis technologijomis ir veiklos sąnaudomis.

26 Šia ataskaita siekiame prisidėti prie politinių diskusijų ir teisinių pokyčių, susijusių su kova su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba.

Pastabos

27 Pastabos pateikiamos dviejuose pagrindiniuose skirsniuose. Pirmoji apima žuvininkystės produktų importo kontrolės sistemą, o antroji – valstybių narių kontrolės sistemas, skirtas nacionaliniams laivynams ir vandenims tikrinti.

Dėl importo kontrolės sistemos sumažėjo neteisėtų žuvų patekimo į ES rinką rizikos, tačiau valstybės narės patikrinimus atlieka nevienodai

Dėl ES sugautų žuvų kiekio sertifikavimo sistemos pagerėjo atsekamumas ir sustiprėjo importo kontrolė.

28 2008 m. ES priėmė Reglamentą dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos, kuriuo sukurta naujoviška ES sugautų žuvų kiekio sertifikavimo sistema. Išsami sistema pateikta 4 diagramoje.

29 Nustatėme, kad ši sistema užpildė svarbią kontrolės spragą, nes importuojamų žuvininkystės produktų teisėtumas nebuvo tikrinamas prieš jai įsigaliojant, išskyrus kai kurias konkrečiam regionui taikomas taisykles, į kurias buvo įtraukta laimikio sertifikavimo sistema. Pagal šią sistemą prie visų į ES eksportuojamų jūrų žuvininkystės produktų turi būti pridedamas žvejybos laivo vėliavos valstybės patvirtintas laimikio sertifikatas. Sertifikatas suteikia galimybę atsekti žuvininkystės produktus visoje tiekimo grandinėje iki pat jų įvežimo į ES. Vėliavos valstybė privalo patvirtinti, kad žuvininkystės produktai nėra gauti vykdant neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybos veiklą, ir patikrinti, ar jie atitinka galiojančias išsaugojimo ir valdymo taisykles.

30 Atlikome lyginamąją analizę, kad palygintume ES sugautų žuvų kiekio sertifikavimo sistemą su panašiomis JAV ir Japonijos sistemomis. Tai antroji ir trečioji pagal dydį importuotojos pasaulyje¹⁸. Palyginome sistemas pagal rūšių aprėptį, informacijos reikalavimus ir kontrolės mechanizmus.

31 JAV pagal Jūros gėrybių importo stebėsenos programą (angl. Seafood Import Monitoring Program, SIMP)¹⁹ nustatytos leidimų išdavimo, ataskaitų teikimo ir registravimo procedūros, taikomos importuojant žuvininkystės produktus, kurie, kaip nustatyta, labiausiai pažeidžiami dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos arba sukčiavimo. Tai susiję su 13 jūros gėrybių rūšių ir beveik puse viso JAV jūros gėrybių importo²⁰.

32 Šiuo metu Japonija neturi nacionalinės importuojamų žuvininkystės produktų laimikio sertifikavimo sistemos, nors pagal naują kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba įstatymą ši sistema rengiama. Vietoj to ji remiasi regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų sistemomis²¹, kurių susitariančiosios šalys taip pat yra ES ir JAV. ES pripažįsta šias sugautų žuvų kiekio dokumentavimo sistemas, taikomas į jos rinką įvežamiems jūros gėrybių produktams²².

33 Nustatėme, kad ES laimikio sertifikavimo sistema yra išsamiausia pagal taikymo sritį, reikalaujamą informaciją ir patvirtinimo bei kontrolės procesus.

• ES sistemos aprėptis plačiausia: beveik visi žuvininkystės produktai turi būti atsekami ir sertifikuojami. Priešingai nei kitos sistemos, ES sistema taikoma visoms perdirbtoms ir neperdirbtoms iš trečiųjų šalių į ES rinką importuojamoms laisvėje sužvejotoms jūrų žuvims.
• ES ir JAV sistemose nustatyti platūs informacijos reikalavimai, leidžiantys užtikrinti išsamų atsekamumą. Daugeliu atvejų šiose sistemose renkama išsamesnė informacija nei regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų sukurtose sistemose.
• ES sistemoje taikoma išsamiausia patvirtinimo ir kontrolės sistema. ES prie kiekvienos siuntos turi būti pridėtas vėliavos valstybės patvirtintas sertifikatas, o valstybių narių institucijos privalo atlikti rizikos vertinimu pagrįstas patikras ir patikrinimus.

34 II priede pateikiama išsamesnė informacija apie lyginamąją analizę (ES sugautų žuvų kiekio sertifikavimo sistema ir panašios JAV bei Japonijos sistemos).

Dideli valstybių narių atliekamų patikrinimų apimties ir kokybės skirtumai silpnina sistemą.

35 Kas penkerius metus valstybės narės privalo pateikti Komisijai ataskaitą apie Reglamento dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos taikymą. Naujausi turimi duomenys yra 2019 m. (įskaitant Jungtinės Karalystės duomenis), kai kiekviena valstybė narė, išskyrus Liuksemburgą, pateikė ataskaitą. Europos žuvininkystės kontrolės agentūra parengė valstybių narių ataskaitų analizę, kurioje apžvelgdama, kaip valstybės narės įgyvendina reglamentą.

36 Remiantis šia analize, 2019 m. maždaug 2 000 užsienio laivų, daugiausia iš Norvegijos, Venesuelos ir Farerų salų, savo laimikį iškrovė tiesiai ES uoste. ES uostų valstybės privalėjo inspektuoti ne mažiau kaip 5 % iškrautų laimikių, o vidutinis inspektavimo rodiklis visoje ES buvo apie 20 %, nors Lenkija ir Danija neįvykdė 5 % reikalavimo. Inspektavimai uostuose padėjo nustatyti pažeidimus 11 % atvejų, daugiausia susijusius su pareiga teikti ataskaitas.

37 Dauguma importuojamų žuvininkystės produktų nėra tiesiogiai iškraunami iš žvejybos laivo ES uoste. Vietoj to produktai iškraunami kitur pasaulyje ir į ES gabenami krovininiais laivais. Pagal Reglamentą dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos reikalaujama, kad patikrinimai būtų atliekami paskirties valstybėje narėje, o ne įvežimo į ES punkte. Priėmus produktus, jie gali būti parduodami bet kurioje ES vietoje. Todėl valstybių narių atliekami patikrinimai turi būti pakankamai griežti, kad būtų išvengta „kontrolės pirkimo“, kai operatoriai naudojasi silpniausia kontrolės sistemos grandimi. Į šią riziką atkreipė dėmesį kontrolės institucijos, su kuriomis kalbėjomės dviejose valstybėse narėse, ir 2018 m. atliekant tyrimą²³.

38 2019 m. valstybių narių institucijos iš trečiųjų šalių gavo apie 285 000 sugautų žuvų kiekio sertifikatų ir 35 000 perdirbimo pareiškimų. Remiantis rizikos valdymu, Reglamente dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos reikalaujama, kad valstybės narės patikrintų, ar:

• vėliavos valstybė užpildo ir patvirtina sugautų žuvų kiekio sertifikatus (teisingas parašas ir antspaudas);
• vėliavos valstybei leidžiama eksportuoti į ES ir ES nėra pripažinusi jos nebendradarbiaujančia valstybe kovojant su neteisėta žvejyba (nėra skyrusi „raudonosios kortelės“, žr. 50 dalį), o žvejybos laivas nėra įtrauktas į neteisėtą žvejybą vykdančių laivų sąrašą;
• sugautų žuvų kiekio sertifikatuose, taikomuose perdirbtiems produktams, nurodomos tos pačios rūšys ir kiekiai kaip ir perdirbimo pareiškime.

39 Valstybės narės, remdamosi rizikos analize, gali atlikti tolesnes, išsamesnes patikras (vadinamuosius „patikrinimus“ (angl. verifications). Patikrinimas turi būti atliekamas, kai kyla abejonių dėl sugautų žuvų kiekio sertifikato autentiškumo arba dėl to, ar laivas laikosi galiojančių taisyklių, arba jei kyla įtarimų, kad vykdoma neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba.

40 Patikrinimo apimtis priklauso nuo valstybių narių kontrolės institucijų. Gali būti atliekamas kryžminis visų dokumentų (pavyzdžiui, laimikio sertifikatų, perdirbimo pareiškimų, vežimo dokumentų) atitikties patikrinimas arba ieškoma įrodymų iš išorės šaltinių (galiojanti laivo licencija, leidimas žvejoti žvejybos rajone, apie kurį pranešama, įtarimai, kad laivo savininkas (faktinis savininkas) dalyvauja neteisėtoje žvejyboje, prekybos modelių ir žinomos žvejybos veiklos atitiktis ir t. t.). Patikrinimas taip pat gali apimti fizinį produkto inspektavimą, pavyzdžiui, jei kyla abejonių dėl rūšių.

41 Apskritai valstybės narės pranešė atlikusios pagrindinius arba išsamesnius maždaug 64 % gautų sugautų žuvų kiekio sertifikatų patikrinimus. Penkios valstybės narės (Vokietija, Lietuva, Malta, Portugalija ir Švedija) pranešė, kad atliko tik pagrindinius patikrinimus, o Belgija, Suomija, Italija ir Rumunija nepateikė jokios informacijos šiuo klausimu.

42 Kartais patikrinimo metu kyla abejonių ir valstybės narės institucijos turi prašyti vėliavos valstybės papildomos informacijos, kad patvirtintų importuotojo pateiktų dokumentų galiojimą. 2019 m. buvo daugiau kaip 1 000 tokių atvejų 19-oje valstybių narių. Keturios valstybės narės (Vengrija, Rumunija, Švedija ir Slovakija) 2016–2019 m. neprašė jokios papildomos informacijos iš trečiųjų šalių.

43 Reglamente dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos reikalaujama, kad valstybės narės neleistų vykdyti importo, jei negauna tinkamų atsakymų į savo klausimus. Austrija, Prancūzija ir Lenkija savo kas dvejus metus rengiamose ataskaitose nurodė, kad kai kurios trečiosios šalys išsamiai atsakė į jų prašymus, o kitos tik patvirtino sertifikato galiojimą ir atsisakė pateikti papildomus dokumentus.

44 2019 m. dešimties valstybių narių institucijos neleido vykdyti importo 29 atvejais (mažiau nei 0,01% visų tais metais gautų sugautų žuvų kiekio sertifikatų), daugiausia dėl to, kad nebuvo galiojančio sugautų žuvų kiekio sertifikato arba dėl dokumento ir produktų neatitikimų. Daugeliu atvejų produktai buvo siunčiami atgal į eksportuojančią šalį.

45 Mūsų atlikta importuojamų produktų kontrolės sistemų Danijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje analizė patvirtino, kad patikrinimų apimtis ir kokybė įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi, kaip ir IT sistemų sudėtingumo lygis (žr. 1 lentelę). Suskirstėme į žemą, vidutinį ir aukštą lygius.

ES laimikio sertifikavimo sistema yra pagrįsta popieriniais dokumentais, todėl mažėja efektyvumas ir didėja sukčiavimo rizika

46 ES sugautų žuvų kiekio sertifikavimo sistema vis dar grindžiama popieriniais dokumentais. Nors kai kurios trečiosios šalys (Norvegija, JAV ir Jungtinė Karalystė) patvirtina ir perduoda elektroninius sugautų žuvų kiekio sertifikatus, kitų šalių importuotojai valstybių narių institucijoms siunčia skenuotas dokumentų kopijas.

47 Nėra ES masto duomenų bazės, kurioje būtų kaupiami valstybių narių gauti sugautų žuvų kiekio sertifikatai, o vienos valstybės narės informacija nėra prieinama kitoms valstybėms narėms. Skaitmeninimo ir sistemingo keitimosi informacija tarp valstybių narių trūkumas kelia daug problemų kontrolės sistemos efektyvumui ir veiksmingumui:

• lėtesnis dokumentų tvarkymo laikas ir administracinė našta: valstybių narių institucijos privalo rinkti, tvarkyti ir saugoti visus popierinius sugautų žuvų kiekio sertifikatus ir perdirbimo pareiškimus. 2019 m. buvo daugiau kaip 300 000 dokumentų. Tačiau Vokietija, Ispanija, Suomija, Nyderlandai ir Švedija²⁴ sukūrė savo IT sistemas, kuriose importuotojai turi įvesti visus svarbius duomenis ir pridėti skenuotą dokumentų kopiją, taip sumažindami administracinę naštą ir sutrumpindami importuotojo dokumentų tvarkymo laiką.
• sukčiavimo rizika: trečiųjų šalių antspauduotus ir pasirašytus popierinius dokumentus lengviau suklastoti nei skaitmeniniu parašu pasirašytus dokumentus. Dėl nepakankamo keitimosi informacija visoje ES keliose valstybėse narėse gali būti apgaule pateikti sertifikatų dublikatai.
• prarasta galimybė automatizuoti kontrolę ir kryžminius patikrinimus: vienoje duomenų bazėje būtų galima gauti duomenų ir automatizuotai įspėti apie pavojų, realiuoju laiku kryžminiu būdu tikrinant visus visose valstybėse narėse pateiktus duomenis. Kai kurios valstybės narės sukūrė sudėtingas IT sistemas su automatiniais patikrinimais²⁵, kitos vis dar dirba be jokių IT priemonių.

48 Siekdamos pašalinti šiuos trūkumus, valstybės narės ne kartą prašė Komisijos sukurti visoje ES taikomą IT sistemą sugautų žuvų kiekio sertifikatams sekti ir patikrinimams palengvinti. Todėl Komisija sukūrė priemonę „CATCH“, kad padėtų valstybėms narėms nustatyti sukčiavimą ir piktnaudžiavimą sistema, grindžiama popieriniais dokumentais, kartu supaprastindama ir pagreitindama patikras ir patikrinimus.

49 Sistema „CATCH“ tapo prieinama 2019 m., tačiau nė viena valstybė narė ja nesinaudoja. Keturių valstybių narių, kuriose buvo atliktas šis auditas, valdžios institucijos paaiškino, kad jos nemato poreikio ar pridėtinės vertės, jei visos valstybės narės nenaudoja „CATCH“. Komisijos pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiamas Žuvininkystės kontrolės reglamentas, siekiama, kad „CATCH“ būtų privaloma ES.

ES kortelių sistema pasirodė esanti naudinga, tačiau dažnai turi įtakos šalims, kuriose ES prekyba žuvimi vyksta tik minimaliai, be to, esama spragų

50 Sugautų žuvų kiekio sertifikatų sistema remiasi tuo, ar trečiosios šalys, sertifikuodamos su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų sugautų žuvų kiekį, taiko veiksmingas kontrolės sistemas. Kai vėliavos valstybės kontrolės sistema turi pagrindinių trūkumų, patvirtinti laimikio sertifikatai neužtikrina į ES eksportuojamų produktų teisėtumo. Todėl, siekiant užkirsti tam kelią, labai svarbu nustatyti nebendradarbiaujančias trečiąsias šalis, kurios paprastai pagal „kortelių sistemą“ vadinamos „raudonosios kortelės“ šalimis. Kortelių sistemos veikimas pateiktas 5 diagramoje.

51 Komisija parengė administracinio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis nuoseklią metodiką ir nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių nustatymo procedūrą pagal Reglamentą dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos. Atlikome parengtos metodikos peržiūrą, kad patikrintume, ar Komisija sutelkė dėmesį į tinkamas rizikas ir ar savo sprendimą grindė skaidriais ir objektyviais kriterijais.

52 Informaciją apie trečiųjų šalių kovos su neteisėta žvejyba veiksmus Komisija renka iš įvairių šaltinių. Tai valstybės narės, FAO, regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos ir nevyriausybinės organizacijos. Jei yra požymių, kad trečioji šalis gali nesilaikyti tarptautinių žuvininkystės teisės aktų arba nevykdyti savo, kaip vėliavos, pakrantės, uosto ar perdirbimo valstybės, pareigų, Komisija gali nuspręsti pradėti administracinį bendradarbiavimą su ta šalimi, kad atliktų išsamesnį vertinimą.

53 Komisija įvertina, ar šalis laikosi reikalavimų, remdamasi šalies institucijoms išsiųstu klausimynu, dauguma atvejų Europos žuvininkystės kontrolės agentūros atlikta tos šalies laimikio sertifikatų ir perdirbimo pareiškimų imties analize ir, susitarusi su nacionalinėmis institucijomis, atliktu (-ais) vertinimu (-ais) vietoje.

54 Jei Komisija nustato rimtų problemų, ji gali padėti šaliai organizuodama gebėjimų stiprinimo seminarus arba teikdama rekomendacijas, kaip patobulinti nacionalinę sistemą. Daugeliu atvejų šalis imasi būtinų reformų ir patobulinimų, todėl oficialaus įspėjimo skelbti nereikia. Jei yra pakankamai įrodymų, kad esama didelių trūkumų, ir neoficialus dialogas neduoda rezultatų, Komisija praneša šaliai, kad yra rizika, jog ji bus pripažinta „nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi“ („geltonoji kortelė“).

55 Komisija trečiajai šaliai praneša apie išankstinio pripažinimo sprendimą, nurodydama savo motyvus (žr. 6 diagramą), pagrįstus reglamente nustatytais kriterijais. Kartu su šiuo sprendimu pateikiamas veiksmų planas. Jame siūlomos priemonės nustatytoms problemoms spręsti, nustatant pradinį (pratęsiamą) šešių mėnesių terminą. Šiuo laikotarpiu Komisija toliau bendradarbiauja su šalimi ir teikia techninę pagalbą.

56 Nors išankstinis įspėjimas nesusijęs su jokiomis sankcijomis, įspėjimo paprastai pakanka, kad būtų pradėtos atitinkamos reformos. Pradėjusi taikyti kortelių sistemą, Komisija geltonąsias korteles išdavė 27 trečiosioms šalims. Keturiolika geltonųjų kortelių buvo panaikintos po vienerių–ketverių metų po reikšmingų reformų atitinkamose šalyse. Radome įrodymų, kad geltonoji kortelė ir tolesnis bendradarbiavimas paskatino teigiamus pokyčius (žr. 1 langelį).

57 Kai kurios šalys, kurios anksčiau buvo pažymėtos kortelėmis, yra svarbios prekybos partnerės, eksportuojančios daug prekių į ES (pavyzdžiui, Tailandas, Ekvadoras ir Vietnamas). Daugelis kitų – nėra. Prekybos žuvininkystės produktais tarp ES ir 14 iš 27 šalių apimtis yra minimali arba jos visai nėra (žr. 7 diagramą). Kai kurios iš jų nepranešė Komisijai, kuri įstaiga yra jų sertifikavimo institucija, todėl joms neleidžiama prekiauti žuvininkystės produktais. Taigi panašu, kad rizika, jog žuvies produktai iš nelegalios, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos veiklos pateks į ES rinką iš šių šalių, yra nedidelė.

58 Komisija pagrindžia dėmesį šalims, kurių prekyba žuvimi su ES yra minimali, nes jų laivai plaukioja su „patogios šalies vėliava“ (žr. 2 langelį). Visoje tiekimo grandinėje operatoriai ir kompetentingos vėliavos, pakrantės, uosto ir rinkos valstybių institucijos bendrauja įvairiai. Todėl šioms šalims nevykdant savo įsipareigojimų kyla neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos veiklos rizika ir kyla pavojus atsekamumui, todėl į ES rinką gali būti importuojami neteisėtos žvejybos produktai.

59 Jei nacionalinės valdžios institucijos nededa pakankamai pastangų nustatytiems trūkumams ištaisyti, Komisija gali pripažinti šalį nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi („raudonosios kortelės“ šalimi). Raudonoji kortelė reiškia, kad valstybės narės turi atsisakyti importuoti visus žuvininkystės produktus iš tos šalies laivų. Po pripažinimo Komisija siūlo Tarybai priimti įgyvendinimo sprendimą, kuriuo šalis būtų įtraukta į „nebendradarbiaujančių“ šalių sąrašą. Jį priėmus, pradedamos taikyti tolesnės ribojamosios priemonės, kuriomis ES laivams uždraudžiama žvejoti į sąrašą įtrauktos šalies vandenyse ir nutraukiamos esamos žuvininkystės partnerystės.

60 Nėra jokio tarptautinio teisinio pagrindo neleisti pakeisti žvejybos laivo vėliavos ar uždrausti trečiųjų šalių laivams plaukioti išskirtinėje ekonominėje zonoje, priklausančioje kortelėmis pažymėtomis šalims. Todėl raudonųjų kortelių ekonominį poveikį riboja tai, kad „nebendradarbiaujančios“ valstybės vėliavos laivai vis tiek gali pakeisti vėliavą į kitos valstybės vėliavą, o trečiųjų šalių laivai vis tiek gali plaukioti tos šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje. Abiem atvejais jų sertifikuoti laimikiai gali būti teisėtai eksportuojami į ES.

61 Iš 27 procedūrų, pradėtų nuo 2012 m., šešios baigėsi raudonosios kortelės skyrimu (žr. pavyzdį 3 langelyje). Trys iš šių šalių buvo pašalintos iš sąrašo.

62 Komisija gali siūlyti Tarybai išbraukti iš sąrašo raudonąja kortele pažymėtą šalį, kai bus pašalinti pagrindiniai nustatyti trūkumai ir bus prisiimtas politinis įsipareigojimas toliau dėti pastangas kovoje su neteisėta žvejyba ir laikytis tarptautinės teisės.

63 Panaikinus geltonąją arba raudonąją kortelę, Komisija toliau bendradarbiauja su šalimi ir nustatinėja bet kokius pastebėtus pažeidimus. Pavyzdžiui, Panamoje ir Ganoje panaikinus geltonąją kortelę, Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų ir nustatė, kad pastangos kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba sumenko. Šios dvi šalys gavo įspėjimą antrą kartą.

Valstybės narės nustatė nacionalinių laivynų vykdomos neteisėtos žvejybos nacionaliniuose vandenyse atvejų, tačiau sankcijos ne visada yra atgrasomosios

Valstybių narių atliekamų nacionalinių laivynų ir vandenų patikrinimų metu nustatomi neteisėtos žvejybos atvejai

64 Valstybės narės yra atsakingos už tinkamą ES žuvininkystės kontrolės sistemos taikymą siekiant užtikrinti bendros žuvininkystės politikos laikymąsi²⁷. Jos privalo kontroliuoti žvejybos veiklą savo vandenyse ir su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų veiklą, neatsižvelgiant į jų buvimo vietą. Apie 20 % ES laivų laimikio sužvejojama trečiosiose šalyse arba atviroje jūroje²⁸.

65 8 diagramoje parodyta, kiek išteklių skiriama žvejybos veiklos ES vandenyse arba ES laivyno vykdomos žvejybos kontrolei.

66 Penkiuose jūrų baseinuose (rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, Juodojoje jūroje, Baltijos jūroje, Šiaurės jūroje, Šiaurės Rytų Atlanto vandenyno vakarinėje dalyje) tam tikroms žuvininkystės rūšims taikomos specialiosios kontrolės ir inspektavimo programos (SCIP). Šiose programose numatyti bendri visų dalyvaujančių valstybių narių tikrinimo veiklos tikslai, prioritetai ir procedūros. Siekdama skatinti glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi, Europos žuvininkystės kontrolės agentūra koordinuoja jungtinės veiklos planus, pagal kuriuos inspektoriai iš skirtingų valstybių narių dalyvauja inspektavimuose. 2020 m. valstybės narės atliko 38 450 inspektavimų, apie kuriuos pranešė Agentūrai pagal jungtinės veiklos planus, ir nustatė 2 351 pažeidimą²⁹.

67 Valstybės narės kas penkerius metus teikia kontrolės veiklos rezultatų ataskaitas. 2015–2019 m. jos atliko 345 510 inspektavimų, 13 %³⁰ atvejų nustatė bent vieną įtariamą pažeidimą, o 6 % – bent vieną įtariamą sunkų pažeidimą. Iš viso per šį laikotarpį valstybės narės pranešė apie 69 400 pažeidimų, iš kurių daugiau kaip 76 % nustatė tik trys valstybės narės ir Jungtinė Karalystė: Italija (46 %), Jungtinė Karalystė (12 %), Graikija (11 %) ir Ispanija (8 %).

68 9 diagramoje parodytas rimtų pažeidimų pasiskirstymas pagal žuvininkystės veiklos rūšį.

69 Neteisingas pranešimas apie sugautų žuvų kiekius tebėra didelė ES žuvininkystės sektoriaus problema. Vienas iš aspektų – nepranešimas apie nepageidaujamą laimikį (žr. 4 langelį).

Komisija nustatė reikšmingų nacionalinių kontrolės sistemų trūkumų ir pradėjo juos šalinti

70 Komisija privalo prižiūrėti ir užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai taikytų Žuvininkystės kontrolės reglamentą ir bendros žuvininkystės politikos taisykles³⁴. Ji vertina valstybes nares atlikdama patikras, savarankiškus inspektavimus ir auditą.

71 2021 m. Komisija pateikė ataskaitą apie 2015–2019 m. laikotarpiu vykdytos valstybių narių priežiūros rezultatus³⁵. Joje daugiausia dėmesio buvo skiriama tinkamam laimikio svėrimui, registravimui ir atsekamumui, įpareigojimo iškrauti laimikį kontrolei, išorės laivyno stebėsenai ir kontrolei bei variklio galios tikrinimui. Visos šios priemonės yra būtinos norint tinkamai stebėti kvotų panaudojimą ir išteklių tvarumą.

72 Atlikusi darbą Komisija „nustatė reikšmingų trūkumų“ valstybėse narėse, kuriose ji atliko laimikio svėrimo, registravimo ir atsekamumo kontrolės auditą (Danijoje, Airijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose). Dėl šių trūkumų buvo peržvejojama ir pranešama ne apie visą laimikį.

73 Komisija imasi veiksmų padėčiai ištaisyti. 2015–2020 m. Komisija savo internetinėje problemų sprendimo platformoje „EU Pilot“ pradėjo 34 neoficialias bylas, kad kartu su valstybėmis narėmis pašalintų nustatytus trūkumus. Ji taip pat parengė šešiolika veiksmų planų su valstybėmis narėmis³⁶, kuriais siekiama spręsti problemas, susijusias su laimikio registravimo, sankcijų sistemų, rizikos valdymo procesų, kompiuterinių duomenų tvirtinimo ir (arba) automatinių kryžminio tikrinimo sistemų trūkumais ir atsekamumo reikalavimais.

74 2015–2021 m. valstybių narių atžvilgiu Komisija pradėjo vienuolika pažeidimų nagrinėjimo procedūrų (teisinių veiksmų) dėl to, kad jos neveiksmingai vykdo įpareigojimą iškrauti laimikį, tinkamai nekontroliuoja savo išorės laivyno ar žuvininkystės, netaiko veiksmingos sankcijų sistemos rimtų pažeidimų atveju arba nekontroliuoja laimikio registravimo ir svėrimo sistemų.

ES finansuojami projektai padėjo sustiprinti kontrolės sistemą

75 Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas teikia paramą stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo veiklai, kurios bendras biudžetas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui – 580 milijonų eurų.

76 Naujausi duomenys (2020 m. pabaiga) rodo, kad valstybės narės kontrolės priemonei atrinko veiksmų, kurių vertė 440 milijonų eurų³⁷. Finansavimo reikalavimus atitinkančios priemonės apėmė kontrolės technologijų diegimą ir tobulinimą, patrulinių laivų ir orlaivių modernizavimą ir įsigijimą, veiklos išlaidas ir naujoviškų kontrolės metodų kūrimą (žr. 10 diagramą).

77 Imčiai sudaryti atrinkome 23 projektus, kurių bendra vertė 27 milijonai eurų (iš jų 22,4 milijono eurų bendrai finansuoja ES) ir kurie buvo skirti kontrolei ir vykdymo užtikrinimui Danijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje. Atrinkti projektai buvo susiję su IT plėtra, patruliniais laivais, naujoviškomis technologijomis ir veiklos išlaidomis (žr. 11 diagramą). Iš 23 imties projektų 20 įgyvendino viešosios įstaigos, o tris – privatūs paramos gavėjai.

78 Įvertinome, ar kiekvieno iš šių projektų tikslai atitinka vadovaujančiosios institucijos nacionalinėse Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo veiksmų programose arba ES lygmens kontrolės ir vykdymo užtikrinimo prioritetuose³⁸ nustatytus poreikius. Atlikome kiekvieno projekto dokumentų patikrą, analizuodami paraiškas, atrankos procedūras, įgyvendinimą ir išlaidas. Kiekvienu atveju nustatėme, kad visi atrinkti projektai atitinka nacionalinius arba ES prioritetus ir padeda sustiprinti valstybių narių kontrolės sistemas.

79 Penkių mūsų imties projektų, kurių bendra vertė – 8.5 milijono eurų, lėšomis buvo padengtos kai kurios išlaidos, susijusios su kontrolės institucijų dalyvavimu jungtinės veiklos planuose arba konkrečia kontrolės veikla. ES lėšomis buvo finansuojami tokie elementai kaip laivų techninė priežiūra, atlyginimai ir patruliavimui skirtas kuras. Valstybių narių institucijos, su kuriomis kalbėjomės, patvirtino, kad ES finansavimas buvo būtinas šioms operacijoms paremti. Kaip paaiškinta 66 dalyje, 2020 m. visoje ES pagal jungtinės veiklos planus pavyko nustatyti 2 351 pažeidimą.

80 Trys projektai, kurių bendra vertė 5,31 milijono eurų, buvo susiję su patrulinių laivų įsigijimu arba atnaujinimu. Buvo įsigytas naujas patrulinis laivas ir pakeisti šeši varikliai keturiuose laivuose, skirtuose Galisijos pakrančių apsaugos tarnybai, ir atnaujintas patrulinis laivas Prancūzijoje, skirtas naudoti Indijos vandenyne. Įsitikinome, kad institucijos organizavo konkurso procedūras, siekdamos kuo labiau sumažinti išlaidas, ir kad šie laivai pirmiausia bus naudojami žuvininkystės kontrolei vykdyti.

81 Septyni projektai, kurių bendra vertė 5,1 milijono eurų, buvo susiję su „technologijų įsigijimu, diegimu ir plėtojimu“. Daugiausia buvo investuojama į IT, skirtas kontrolės institucijoms, kad jos galėtų tiksliau nukreipti ir atlikti patikrinimus. Mūsų atrinkti projektai apėmė dirbtinio intelekto modelių naudojimą rizikos vertinimu pagrįstai kontrolei, interneto svetainės, skirtos pranešti apie neteisėtą žvejybą, sukūrimą ir kelias IT sistemas, skirtas žuvininkystės duomenims analizuoti ir jais dalytis. Kontrolės institucijų atstovai, su kuriais kalbėjomės, patvirtino, kad šios priemonės yra naudingos jų veiklai.

82 Atrinkome penkis novatoriškus projektus, kurių bendra vertė – 1,83 milijono eurų ir kuriais siekiama rasti ekonomiškai efektyvių kontrolės gerinimo būdų. 12 diagramoje pateikiami keturi iš šių projektų.

83 Kiti atrinkti projektai buvo susiję su konteinerių, skirtų konfiskuotai įrangai, pavyzdžiui, neteisėtiems žvejybos įrankiams, saugoti, įsigijimu, žuvininkystės inspektorių operacijų centrų statyba ir privačių operatorių investicijomis į atsekamumo sistemas.

Valstybės narės taiko skirtingas sankcijas ir ne visada jos yra atgrasančios

84 Reglamento dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos preambulėje pripažįstama, kad tai, kad sunkių žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimų, padarytų ES vandenyse arba ES operatorių, skaičius nemažėja, nemažu mastu lemia tai, kad valstybių narių sankcijos yra nepakankamai atgrasančios. Joje priduriama, kad didelė valstybių narių sankcijų įvairovė skatina nelegalius operatorius rinktis valstybių narių, kurių sankcijos yra mažiausios, jūrų vandenis ar teritoriją. Siekiant pašalinti šį trūkumą, reglamentu buvo priimtos nuostatos, kuriomis siekiama sugriežtinti ir standartizuoti sankcijas visoje ES.

85 ES sankcijų taisyklės taikomos visiems „sunkiems pažeidimams“. Kiekvienos valstybės narės institucija sprendžia, ar konkretus pažeidimas turėtų būti laikomas sunkiu, atsižvelgdama į tokius kriterijus kaip padaryta žala, jos vertė, pažeidimo mastas ir ankstesni pažeidimai. Sunkūs pažeidimai yra susiję su neteisėta veikla, pavyzdžiui, žvejyba neturint licencijos ar leidimo, nepranešimas apie sugautų žuvų kiekius, žvejyba draudžiamame rajone arba neturint kvotos, žvejyba naudojant neteisėtus įrankius³⁹. Įpareigojimo iškrauti laimikį nesilaikymas taip pat gali būti laikomas sunkiu pažeidimu⁴⁰.

86 ES taisyklėse reikalaujama, kad valstybės narės už visus sunkius pažeidimus taikytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas. Vienas iš pagrindinių principų yra tas, kad bendru sankcijų lygiu turėtų būti veiksmingai užtikrinta, kad „pažeidimus padarę asmenys iš esmės netektų šiuos sunkius pažeidimus įvykdžius gautos ekonominės naudos“. Taip pat reikėtų atsižvelgti į žuvininkystės ištekliams ir jūrų aplinkai padarytos žalos vertę.

87 Siekiant skatinti vienodas veiklos sąlygas visoje ES, teisės aktuose nustatyta baudų už sunkius pažeidimus sistema. Nustačius sunkų pažeidimą, valdžios institucijos žvejybos licencijos turėtojui ir laivo kapitonui turi skirti baudos taškus. Viršijus tam tikrą reglamente nustatytą ribą, licencija sustabdoma arba panaikinama.

88 2019 m. Komisija atliko visų valstybių narių sankcijų už bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimus sistemų tyrimą⁴¹. Jis pagrįstas valstybių narių valdžios institucijų pateiktais 2015–2019 m. duomenimis. Tyrime nustatyta daug teigiamų faktų.

• Dėl didžiosios daugumos (92 %) nustatytų sunkių pažeidimų buvo pradėtas tyrimas arba baudžiamasis persekiojimas.
• Iš visų ištirtų pažeidimų arba baudžiamojo persekiojimo atvejų 92 % atvejų buvo pritaikytos sankcijos.
• Paprastai vykdymo užtikrinimo laikas buvo trumpas, o sankcijos už sunkius pažeidimus buvo taikomos vidutiniškai per dešimt mėnesių nuo pažeidimo nustatymo. Valstybėse narėse, kuriose daugiausia taikomos baudžiamosios, o ne administracinės procedūros, užfiksuotas ilgesnis laikas.

89 Tyrime taip pat atkreiptas dėmesys į daugybę valstybių narių sankcijų taikymo trūkumų, o tai kenkia kontrolės sistemos veiksmingumui ir vienodoms veiklos sąlygoms. Jie išvardyti toliau:

• dėl skirtingų nacionalinių kriterijų labai skiriasi pažeidimų, kurie laikomi „sunkiais“, procentinė dalis. Todėl už tokius pažeidimus taikomos skirtingos sankcijos;
• nacionaliniuose teisės aktuose numatytos baudos labai skiriasi: didžiausios administracinių sankcijų sumos svyruoja nuo 1 624 EUR (Rumunijoje) iki 600 000 EUR (Ispanijoje), o baudžiamųjų sankcijų – nuo 10 224 EUR (Bulgarijoje) iki 16 000 000 EUR (Estijoje). Praktiškai vidutinė bauda, skiriama už panašų pažeidimą, svyravo nuo maždaug 200 eurų (Kipre, Lietuvoje ir Estijoje) iki daugiau nei 7 000 EUR (Ispanijoje). Kai kuriose valstybėse narėse, kurių žvejybos laivynus sudaro dideli laivai arba kurie žvejoja ne ES vandenyse (Graikijoje, Lietuvoje, Latvijoje), didžiausios baudos yra labai mažos, palyginti su veiklos lygiu, todėl kyla abejonių dėl jų proporcingumo ir atgrasomojo poveikio;
• kai kurios valstybės narės (Kipras, Lietuva, Rumunija) už nesunkius pažeidimus dažnai skiria įspėjimus vietoj baudos, o kitos (Danija, Ispanija) tai daro net už sunkius pažeidimus;
• dideli skirtumai taikant papildomas sankcijas (pavyzdžiui, žuvininkystės produktų ir (arba) neteisėtų žvejybos įrankių konfiskavimas, žvejybos licencijos galiojimo sustabdymas), kurias dažnai taikė tik kai kurios valstybės narės (Belgija, Danija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai);
• dideli skirtumai taikant baudos taškų sistemą: kai kurios valstybės narės (Graikija, Rumunija, Kroatija, Airija) niekada neskiria taškų už sunkius pažeidimus arba retai juos skiria (pažeidžiant Žuvininkystės kontrolės reglamentą).

90 Remdamiesi mūsų atliktu šio tyrimo rezultatų vertinimu ir savo audito darbu, darome išvadą, kad visoje ES nėra vienodų veiklos sąlygų. Svarbiausia tai, kad kai kuriose valstybėse narėse sankcijos nėra proporcingos dėl pažeidimų gautai ekonominei naudai ir jų nepakanka atgrasančiam poveikiui. Tai nesąžininga teisės aktų besilaikančių operatorių atžvilgiu ir kelia nuolatinio reikalavimų nesilaikymo riziką.

91 2018 m. pasiūlyme dėl žuvininkystės kontrolės sistemos peržiūros Komisija pasiūlė keletą galiojančių teisės aktų pakeitimų, kad būtų geriau standartizuotos sankcijos už bendro žuvininkystės politikos pažeidimus visose valstybėse narėse. Jie apima konkretesnius pažeidimų sunkumo nustatymo kriterijus, automatinį tam tikrų pažeidimų pripažinimą sunkiais ir standartizuotų mažiausių bei didžiausių sankcijų už sunkius pažeidimus nustatymą.

Išvados ir rekomendacijos

92 Neteisėta žvejyba išeikvoja žuvų išteklius, keldama vieną iš didžiausių pasaulinių grėsmių jūrų ekosistemoms, kenkdama pastangoms tausiai valdyti žuvininkystę ir dėl jos kai kurie iš jų yra atsidūrę prie išnykimo ribos. Kova su neteisėta žvejyba turėtų garantuoti ES vartotojams, kad jų vartojami produktai nėra gauti neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos būdu. Tačiau, nors ir būtina, produkto teisėtumo užtikrinimo nepakanka, kad būtų užtikrinta, jog jis gaunamas tausiai.

93 Tikrinome ES išlaidas ir veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią tam, kad neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos produktai nepatektų ES piliečiams. Tikrinome kontrolės sistemas, skirtas užkirsti kelią neteisėtų žuvininkystės produktų importui į ES, ir valstybių narių kontrolės sistemas, skirtas nacionaliniams laivynams ir vandenims tikrinti.

94 Apskritai darome išvadą, kad įdiegtos kovos su neteisėta žvejyba kontrolės sistemos yra iš dalies veiksmingos; nors jos ir mažina riziką, jų veiksmingumą mažina tai, kad valstybės narės nevienodai vykdo patikrinimus ir taiko sankcijas.

95 2008 m. ES priėmė Reglamentą dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos, kuriuo įdiegiama ES laimikio sertifikavimo sistema. Nustatėme, kad sistema pagerino atsekamumą ir sustiprino importo kontrolę (28 ir 29 dalys). Palyginti su panašiomis sistemomis, ES sistema yra išsamiausia pagal taikymo sritį, reikalaujamą informaciją ir patvirtinimo bei kontrolės procesus (30–34 dalys).

96 Valstybių narių valdžios institucijos turėtų atlikti rizikos vertinimu pagrįstus patikrinimus, siekdamos užtikrinti, kad prie visų importuojamų siuntų būtų pridedami galiojantys sugautų žuvų kiekio sertifikatai, ir patikrinti kiekviename sertifikate pateiktą informaciją. Nustatėme, kad dideli valstybių narių atliekamų patikrų ir patikrinimų apimties ir kokybės skirtumai pakenkė sistemos veiksmingumui ir sukėlė riziką, kad veiklos vykdytojai pasinaudos silpniausia grandimi (35–45 dalys).

97 ES sugautų žuvų kiekio sertifikavimo sistema vis dar grindžiama popieriniais dokumentais. Nėra visos ES duomenų bazės, kurioje būtų registruojami visi valstybių narių gauti sugautų žuvų kiekio sertifikatai. Dėl to sumažėja kontrolės sistemos efektyvumas ir veiksmingumas bei kyla sukčiavimo rizika. 2019 m. tapo prieinamas Komisijos sukurtas skaitmeninis ES masto sprendimas, tačiau valstybės narės juo nesinaudoja. Komisijos pasiūlyme, kuriuo iš dalies keičiamas Žuvininkystės kontrolės reglamentas, ketinama nustatyti, kad priemonė „CATCH“ būtų privaloma ES (46–49 dalys).

98 Kai vėliavos valstybės kontrolės sistema turi pagrindinių trūkumų, patvirtinti sugautų žuvų kiekio sertifikatai neužtikrina, kad į ES eksportuojami produktai nėra gauti neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos būdu. Siekiant užkirsti kelią neteisėtų produktų patekimui į rinką, labai svarbu nustatyti nebendradarbiaujančias trečiąsias šalis, pagal kortelių sistemą paprastai vadinamąsias „raudonosios kortelės“ šalis. Nustatėme, kad kortelių sistema pasirodė esanti naudinga ir paskatino reformas daugumoje susijusių trečiųjų šalių. Nors kortelių sistema dažnai daro poveikį šalims, kurių prekyba žuvimi su ES yra minimali, šių šalių laivai dažnai plaukioja su „patogios šalies vėliava“, todėl kyla neteisėtos žvejybos rizika (50–63 dalys).

1 rekomendacija. Stebėti, kaip valstybės narės stiprina savo kontrolės sistemas, skirtas užkirsti kelią neteisėtų žuvininkystės produktų importui, ir imtis reikiamų priemonių

Siekdama sustiprinti importuojamų produktų kontrolę, Komisija turėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant:

1. tęsti sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistemos skaitmeninimą ir taikyti automatines patikras bei įspėjimus apie riziką, kurie padėtų vykdyti kontrolės veiklą;
2. bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant vienodai taikyti rizikos nustatymo kriterijus ir stebėti, ar valstybių narių patikrose ir patikrinimuose daugiausia dėmesio skiriama nustatytai rizikai;
3. stebėti, kad valstybių narių taikomų patikrų apimtis ir kokybė būtų pakankama rizikai pašalinti, ir imtis reikiamų priemonių bet kokiems trūkumams pašalinti.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2026 m.

99 Valstybės narės privalo kontroliuoti žvejybos veiklą savo vandenyse ir su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų vykdomą žvejybos veiklą kitur. Duomenys rodo, kad atliekant nacionalinius patikrinimus dažnai nustatomi neteisėtos žvejybos atvejai, nors trys valstybės narės ir JK nustatė apie 75 % visų pažeidimų, apie kuriuos pranešta. Dažniausias ES laivyno pažeidimas – neteisingas pranešimas apie sugautų žuvų kiekius, po to – žvejyba draudžiamuose rajonuose arba neturint kvotos ir neteisėtų žvejybos įrankių naudojimas. Yra daug įrodymų, kad įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymo užtikrinimas yra sudėtingas uždavinys ir kad į jūrą vis dar išmetami neteisėti žuvų kiekiai (64–69 dalys).

100 Atlikusi darbą Komisija nustatė reikšmingų trūkumų kai kuriose valstybėse narėse atliekant laimikio svėrimo, registravimo ir atsekamumo kontrolę. Dėl šių trūkumų buvo peržvejojama ir pranešama ne apie visą laimikį, todėl Komisija imasi priemonių jiems pašalinti (70–74 dalys).

101 Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas teikia paramą stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo veiklai, kurios bendras biudžetas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui – 580 milijonų eurų. Imčiai sudaryti atrinkome 23 projektus, skirtus kontrolei ir vykdymo užtikrinimui keturiose valstybėse narėse. Nustatėme, kad šie projektai atitinka nustatytus nacionalinius arba ES prioritetus ir padeda sustiprinti sistemas (75–83 dalys).

102 ES sistemoje reikalaujama, kad valstybės narės už visus sunkius pažeidimus taikytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas. Vienas iš pagrindinių principų yra tas, kad bendru sankcijų lygiu turėtų būti veiksmingai užtikrinta, kad „pažeidimus padarę asmenys iš esmės netektų šiuos sunkius pažeidimus įvykdžius gautos ekonominės naudos“ (84–87 dalys).

103 Dėl didžiosios daugumos nustatytų sunkių pažeidimų buvo pradėtas tyrimas arba baudžiamasis persekiojimas ir laiku pritaikytos sankcijos. Tačiau sankcijos už panašius pažeidimus valstybėse narėse lygis labai skyrėsi. Palyginus sankcijų taikymą nacionalinėse sistemose paaiškėjo, kad ES nėra vienodų veiklos sąlygų. Svarbiausia tai, kad kai kuriose valstybėse narėse sankcijos nėra proporcingos dėl pažeidimų gautai ekonominei naudai ir nėra atgrasomosios (88–91 dalys).

2 rekomendacija. Užtikrinti, kad valstybės narės taikytų atgrasomąsias sankcijas už neteisėtą žvejybą

Komisija turėtų siekti, kad visose valstybėse narėse būtų vienodai ir veiksmingai taikoma atgrasomųjų sankcijų už neteisėtą žvejybą sistema:

1. tikrinant, ar valstybės narės taiko atgrasomąsias sankcijas už sunkius pažeidimus;
2. tikrinant, ar valstybių narių taikomos sankcijos vertė yra ne mažesnė už dėl pažeidimo gautą ekonominę naudą ir ar ji yra pakankamai atgrasanti, kad užkirstų kelią pakartotiniams pažeidimams;
3. tikrinant, ar baudos taškų sistemos taikymas valstybėse narėse yra suderintas;

Tikslinė įgyvendinimo data: 2024 m.

1. imantis reikiamų priemonių trūkumams pašalinti.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2026 m.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Joëlle Elvinger, 2022 m. liepos 14 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Priedai

I priedas. Tarptautinės kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba priemonės

II priedas. ES sugautų žuvų kiekio sertifikavimo sistemos ir panašių JAV ir Japonijos sistemų lyginamoji analizė

Santrumpos

CCAMLR: Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisija

CCSBT: Australinių tunų apsaugos komisija

EJRŽF: Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas

EŽKA Europos žuvininkystės kontrolės agentūra

FAO: Maisto ir žemės ūkio organizacija

ICCAT: Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija

NNN: neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama

Terminų žodynėlis

Bendroji žuvininkystės politika: ES žuvų ir žvejybos valdymo sistema, skirta tausiems žuvų ištekliams ir stabilioms žvejybos bendruomenės pajamoms užtikrinti.

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas: ES fondas, kuriuo padedama žvejams pereiti prie tausios žvejybos, o pakrančių bendruomenėms – įvairinti savo ekonomiką.

Įpareigojimas iškrauti laimikį: reikalavimas, kad žvejybos laivai į krantą atgabentų visą sugautą tam tikrų rūšių žuvų kiekį, apie jį praneštų ir jį išskaitytų iš visų taikomų kvotų.

Išskirtinė ekonominė zona: iš karto už pakrantės valstybės teritorinių vandenų esantis jūros rajonas, kurio atžvilgiu ta šalis turi tam tikras teises ir pareigas pagal JT jūrų teisės konvenciją.

Jungtinės veiklos planas: prioritetinių žvejybos vietų, kuriose naudojami valstybių narių sutelkti ištekliai, kontrolės ir tikrinimo tvarka.

Kortelių sistema: ES taikomas metodas, pagal kurį nustatomos ES nepriklausančios šalys, kurių priemonės, skirtos atgrasyti nuo neteisėtos žvejybos, yra netinkamos, todėl jos yra baudžiamos oficialiu įspėjimu (geltonoji kortelė) arba draudimu importuoti (raudonoji kortelė).

Laimikio sertifikavimo sistema: reikalavimas, kad visi į ES eksportuojami žuvininkystės produktai turėtų žvejybos laivo vėliavos valstybės patvirtintus sertifikatus, įrodančius, kad jie gauti dėl teisėtos žvejybos.

Regioninė žuvininkystės valdymo organizacija: tarpvyriausybinė organizacija, įgaliota nustatyti žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones tarptautiniuose vandenyse.

Vėliavos valstybė: šalis, kurioje registruotas jūrų laivas.

Komisijos atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=61941

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=61941

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Joëlle Elvinger vadovaujama I audito kolegija „Tausus gamtos išteklių naudojimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narė Eva Lindström, jai padėjo kabineto vadovė Katharina Bryan ir kabineto atašė Johan Stalhammar, pagrindinis vadybininkas Paul Stafford, užduoties vadovas Frédéric Soblet, užduoties vadovo pavaduotojas Paulo Faria, auditorės Kartarzyna Radecka-Moroz, Radostina Simeonova ir Anna Zalega. Diagramas parengti padėjo Marika Meisenzahl.

Iš kairės į dešinę: Johan Stalhammar, Frédéric Soblet, Eva Lindström, Katharina Bryan ir Paul Stafford.

Galinės išnašos

 ¹ Synopsis Report of data provided by Member States.

² Žuvininkystės ir akvakultūros produkcija.

³ Eurostat Fishery Statistics.

⁴ The State of the World Fisheries and Aquaculture 2020.

⁵ Išsamią apibrėžtį žr. Tarptautiniame veiksmų plane, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti bei FAO susitarime dėl uosto valstybės priemonių.

⁶ The State of the World Fisheries and Aquaculture 2020.

⁷ FAO svetainė apie neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą.

⁸ Aukščiausiojo lygio susitikimas „Vienas vandenynas“. Naujais žingsniais įtvirtinama ES lyderystė vandenynų apsaugos srityje.

⁹ Estimating the Worldwide Extent of Illegal Fishing, David J. et al, 2009.

¹⁰ Regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos.

¹¹ Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai.

¹² Bendras komunikatas „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“.

¹³ Europe Sustainable Development Report 2021.

¹⁴ Status of marine fish and shellfish stocks in European seas.

¹⁵ Komisijos ataskaita apie Reglamento (EB) 1224/2009 įgyvendinimą ir vertinimą

¹⁶ Pasiūlymas dėl naujo kontrolės reglamento (COM/2018/368 final).

¹⁷ Specialioji ataskaita Nr. 26/2020, „Jūros aplinka:ES apsauga – plati, bet ne išsami“, taip pat žr. Ataskaitą „ES biudžeto veiksmingumas. Padėtis 2020 m. pabaigoje“.

¹⁸ National Fisheries Marine Service, Current fisheries statistics No 2019, Japan FY2019 Trends in Fisheries FY2020 Fisheries Policy.

¹⁹ Magnuson-Stevens Fishery Conservation and Management Act; Seafood Import Monitoring Program.

²⁰ SIMP: Report to Congress Efforts to Prevent Seafood Harvested through IUU fishing.

²¹ CCSBT, ICCAT ir CCAMLR.

²² Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1010/2009.

²³ The impact of the EU IUU regulation on seafood trade flows.

²⁴ Client Earth, Digitising the control of fishery product imports.

²⁵ Client Earth, Digitising the control of fishery product imports.

²⁶ Off the hook - How flags of convenience let illegal fishing go unpunished.

²⁷ Kontrolės reglamentas.

²⁸ Fishing outside the EU.

²⁹ EŽKA 2020 m. metinė ataskaita.

³⁰ Synopsis Report of data provided by Member States.

³¹ Bulgarija, Kipras, Vokietija, Danija, Estija, Ispanija, Kroatija, Airija, Italija, Latvija, Malta, Nyderlandai, Portugalija.

³² Pavyzdžiui,Landing obligation: First study of implementation and impact on discards, Ataskaita dėl kontrolės reglamento.

³³ Ataskaita dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 taikymo.

³⁴ Ataskaita dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 taikymo.

³⁵ Ataskaita dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 taikymo.

³⁶ Belgija, Bulgarija, Kipras, Vokietija, Estija, Graikija, Suomija, Kroatija, Italija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Rumunija, Švedija (du kartus), Slovėnija.

³⁷ EMFF implementation report 2020.

³⁸ Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/464/ES.

³⁹ Reglamentas dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos.

⁴⁰ Kontrolės reglamentas.

⁴¹ Study on the sanctioning systems of Member States for infringements to the rules of the common fisheries policy.

⁴² SIMP Report to Congress Efforts to Prevent Seafood Harvested through IUU fishing.

⁴³ A comparative study of key data elements in import control schemes aimed at tackling IUU fishing in the top three seafood markets.

⁴⁴ Japan to Require Catch Documents for Imports of Vulnerable Marine Species.

⁴⁵ Recommendation by ICCAT on an electronic Bluefin Tuna Catch Documentation Programme (eBCD)).

⁴⁶ Resolution on the implementation of a CCSBT Catch Documentation Scheme.

⁴⁷ Compliance Guide for the Seafood Import Monitoring Program.

⁴⁸ Conservation Measure 10-05 (2018), Catch Documentation Scheme for Dissostichus spp.

⁴⁹ Recommendation by ICCAT on an electronic Bluefin Tuna Catch Documentation Programme (eBCD)).

⁵⁰ Resolution on the implementation of a CCSBT Catch Documentation Scheme.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022

PDF	ISBN 978-92-847-8648-0	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/191010	QJ-AB-22-018-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-8630-5	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/158421	QJ-AB-22-018-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2022 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika nustatyta Audito Rūmų sprendime Nr. 6-2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Todėl paprastai pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi bet kokie padaryti pakeitimai. Tie asmenys, kurie pakartotinai naudoja Audito Rūmų turinį, neturi iškreipti pirminės prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Būtina gauti papildomą leidimą, jei tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikiami trečiųjų asmenų kūriniai.

Gavus tokį leidimą, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi bet kokie naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų:

3, 4, 5, 6, 8 ir 12 diagramos – piktogramos: šios diagramos parengtos naudojant Flaticon.com išteklius. © Freepik Company S.L. Visos teisės saugomos.

1 nuotrauka: © Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, 2005–2021 m.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktą privatumo ir autorių teisių politiką.

Audito Rūmų logotipo naudojimas

Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Audito Rūmų sutikimo.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct centrų. Artimiausio centro adresą galite rasti internetu (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

Telefonu arba raštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696,
• naudodami šią formą: european-union.europa.eu/contact-eu/write-us_lt.

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (european-union.europa.eu).

ES leidiniai
ES leidinius galite peržiūrėti arba užsisakyti adresu op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos dokumentų centrą (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (eur-lex.europa.eu).

ES atvirieji duomenys
Portale data.europa.eu suteikiama prieiga prie ES institucijų, įstaigų ir agentūrų atvirųjų duomenų rinkinių. Šiuos duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Be to, portale suteikiama prieiga prie daugybės Europos šalių duomenų rinkinių.